Prielinksnio „į“ reikšmės ir vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje

LIETUVIŲ KALBOS MORFOLOGINĖ SANDARA IR JOS RAIDA L BUBT "UV. 0S TSR MOKSLU AKADEMIIJA PRIELINKSNIO į REIKSMES IR VARTOJIMAS DABARTINEJE LIETUVIU KALBOJE E. VALIULYTE Prielinksnis į yra vienas dažniausiai vartojamų ir semantiskai turtin- giausiy prielinksnių lietuvių kalboje. Literatūrinėje kalboje jis vartoja- mas su galininko linksniu. Kaip žinoma, tarmėse yra nemaža prielinksnio į variantų!. Labiau- siai paplitęs variantas in. Jis daugiausia vartojamas pietų ir iš dalies rytų aukštaičių bei dzūkų tarmėse (Klvr, Lzd, Smn, Prn, An, Ut, Kp, Drsk, Eiš ir kt.)?. Šalia in dar vartojami variantai int (An, Ds, Sn, Kš, Grl, Všk ir kt.), ing (Lp, Arm, K¢, Pš, Rd, Nm, Klvr ir kt.), ingi (Dv, Arm, Asv ir kt.), ink (Mrc, Kpč ir kt.), inš (Dv, Tvr ir kt.). Kaip matyti, visi šie variantai savo kilme yra susiję su in. Variantas in (o taip pat int, ing, ingi, ink), vienose tarmėse varto- jamas šalia į ta pačia reikšme*. Kitose tarmėse in (taip pat int, inš) visai pakeičia prielinksnį į. Pastaruoju atveju variantai in, int, inš dar gali būti vartojami su kilmininko linksniu ir pereiti į prielinksnio ant var- tojimo sferg®. Rytų aukštaičių šiaurinėje dalyje ir šiek tiek į pietus prie- linksnis ant ir jo variantas an panašiai yra vartojamas su galininku vie- toj literatūrinės kalbos prielinksnio 6. 'H. dunseanns, Jlarhuimekie npenzora, I, IOpsess, 1905, p. 87—89; E. Fraenkel, Syntax der litauische Postpositionen und Prūpositionen, Heidelberg, 1929, p. 36—39; J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, 1957, p. 146—147, 348, 651, 669; P. Būtėnas, Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas, Kaunas, 1930, p. 84. ? Čia ir toliau tarminiai plotai nurodomi pagal Lietuvių kalbos ir literatūros insti- tuto turimą dialektologinio atlaso kartoteką (toliau — DAK). * Atskirose tarmėse prielinksnis į ir jo variantai esti ištariami ir kitaip. Bet apie tai čia nebus kalbama. * Zr. J. Senkus. Prielinksnių vartojimas bei svarbesniosios jų reikšmės kapsų ir zanavykų tarmėse, „LTSR MA Darbai“, serija A, 1(8), Vilnius, 1960, p. 134. * Variantas in su prielinksnių į ir ant funkcijomis užfiksuotas šiuose punktuose: Ut, An, Ig, Kvr, Ukm, RS, Ker ir kt. Zr. DAK. ® Toks vartojimas pastebėtas Brz, Ps, Pnd, Rk, Kp, Pn, Rm, Ds, Ukm, Švnč, Ker ir kt. Zr. DAK. 7. Lietuvių kalbos morfologiné sandara ir jos raida ) 97 I. PRIELINKSNIO į REIKŠMĖS IR VARTOJIMAS LITERATŪRINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE Prielinksnio į, kaip ir kitų prielinksnių, reikšmės paprastai išryškėja prielinksniniuose žodžių junginiuose, kuriuose prielinksniu reiškiamas santykis tarp to, kas pasakoma pagrindiniu ir priklausomuoju junginio nariu. Dėl to ir prielinksnis į bus nagrinėjamas, atsižvelgiant į prielinks- ninio žodžių junginio narių semantiką. Literatūrinėje lietuvių kalboje prielinksnis į reiškia: 1) erdvės san- tykius (važiuoti į miestą, įsidėti į kišenę, pasuktį į dešinę, belstį į du- ris); 2) tikslo santykius (išvykti į karą, šaukti į pasitarimą); 3) kitimo santykius (pavirsti į vandenį, sudraskyti į gabalus, išrinkti į pirminin- kus); 4) laiko santykius (ateiti į rytą, susirgti į pavasarį); 5) lyginimo santykius (panašus į tėvą). 1. Erdvės santykių reikšmės Prielinksnis į erdvės santykius žymi žodžių junginiuose, kurių pa- grindiniu nariu paprastai eina judėjimo veiksmažodžiai, o priklausomuo- ju — daiktavardžiai (ar juos atstojantys kiti žodžiai), reiškiantys tam tikrą vietą (ar reiškinius, suvokiamus kaip vietą). Prielinksniu į reiškiami erdvės santykiai nėra vienalyčiai. 1) Krypties į ko nors vidų reikšmė. Prielinksnis į rodo, jog pagrindiniu žodžių junginio nariu reiškiamas judėjimas yra nu- kreiptas į vidų to, kas pasakyta priklausomuoju nariu. Tai pagrindinė prielinksnio į reikšmė". a) Ryškiausią krypties į ko nors vidų reikšmę prielinksnis į turi tokiuose žodžių junginiuose, kurių priklausomuoju nariu eina daiktavar- džiai, reiškiantys vietą ar konkrečius tam tikros talpos daiktus; pagrin- diniu nariu tokiais atvejais eina veiksmažodžiai, reiškiantys slinktį ar veiksmus, skatinančius slinktį, o taip pat žymintys padėties kitimą erdvėje. Buvom net susitarę važiuot į Kanadą, kai tik pinigų už- sidirbsim, bet nieko gero neišėjo, CvR II 308. Ir išėjo Raulas į R y- gq. BilR I 35. Neseniai pasiųstas į miestelį raitas bernas grįžo nupirkęs gėrimų. CvR V 44. Šaltas ir gražus plaukia jis ramiai į jūrą ir nieko nenori žinoti. BilR I 133. Jauni, paaugusieji ir net seni slenka Mykoliuko taku ten pat į paraiste. VaižgRR I 4l. Pailsę, bet nurimę, traukia kas į klétj, kas į daržinę... Myk- PutS I 36. Tada buvau pusvyris, bado ir šalčio atvytas į garo ma- lūną, prie Karkluvos. CvR II 299. Aš šalutinėmis gatvėmis parėjau namo į savo kambarėlį, bet jau nei Cechovas, nei Nadsonas ma- «nes tą dieną nebedomino. VienIMA 61. Ponas verkdamas į rūmus ko- misiją pasikvietė CvR V 42. Roželę įsivedė senelė į Soni- ne. LzPR I 130. Irena, nuorūką padéjusi į mažutę peleninę, "Žr. E. Fraenkel, min. veik., p. 40—44; P, Būtėnas, min. veik., p. 84—85. 98 | paėmė Elenos ranką savo tvirta ranka. VenclGD 151. Veda jums avelę, baltą lyg puta—į karietą kelia; supas karieta. SNėr R I 408. Krovė į vagonėlius rąstus. CvR II 313. Su dideliu malonumu émiausi jį pilstyti į butelius. CvR II 274. Paguldęs ligonę į mėšluotas vežėčias, parvežė ją namo. VienIMA 14. Vedė juos daug mylių, paskum susodino į traukinį, ir nežinia, kiek die- nų važiavę. CvR II 339. Reikia tik į nytis suverti, žinoti, kaip pakojas minti, ir ataudų siūlų žiūrėti. Myk-PutS I 59. Ant žirgo sėsdams, į kilpą spirda ms, nušoviau balandėlį. KlpD 102. Tos pačios reikšmės prielinksnis į gali būti vartojamas ir žodžių junginiuose, kurių priklausomuoju nariu eina abstrakčios reikšmės daik- tavardžiai, reiškiantys dalyką, galimą suvokti kaip tam tikrą neapibrėžta vietą. Kai kurie šio tipo prielinksniniai junginiai linkę stabarėti. Ir žmogus negrįš į jungą niekad. SNėrR I 483. Kam tau susidėt, dar išveš į katorgą. CvR V 40. Taip, jis paėmė, par- sivedė į vargą, į rūpestį, paniekino ją... LzPR I 88. Jis gy- rėsi... išžudyta ir į nelaisvę varoma priešo kariuomene. VenclGD 114. Jis negali suardyti broliui gyvenimo, vaikus paleisti įš neturto į tikrąjį badą. VaižgRR I 56. Man patiko tai, kad salėje sėdinčių veiduose aš mačiau tokią jėgą, tokį atkaklumą, su kuriuo žmonės eina į mirtį ir į pergalę. VenclGD 248. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką, paskum vyrą. CvyR V 29. Ar man pačiam yra reikalo statyti į pavojų savo galvą? VenclGD 108. Atėjęs į protą, Kažiukas kentė dėl tokio pravardžiavimo, bet ilgainiui apsiprato, atsiliepė šaukiamas. CvR V 84. Žodžių junginiuose, kai priklausomuoju nariu eina daiktavardžiai, reiškiantys vietą ar daiktus, kuriuos galima suvokti kaip paviršių, prielinksnis į semantiškai suartėja su ant*. Ir kai į kalną jkopdavo vienas, tuojau pribūdavo ir kitas, VienIMA 266. Pakilę į kalvą būreliais po penketą šešetą, kareiviai išsiskirstė. CyR 11 121. Sven- iadieniais ateidavusios į Piliakalnį ir visos keturios Kairiūčios... VienIMA 267. Jis atsimena, kaip ji laiptais užbėgo į viršų, net nepasibeldusi puolė į jo ateljė... VenclGD 117. To dvaro kąsnelius, skeveldras vilnys ir dabar nešioja į jurty krantus, kur juos renka žmonės. KrėvAP 57. Vesk bėrą žirgelį į pūdymėlį, mesk aukso žiedelį į rūdynė Li. KlpD 84. Ir niekas iš „Užuožerių es Bale, į vieš. das krito į arimą. Myk-PutS | 80. (Jurgelis) Ieva, gulk į pievą.. SruogR III 52. Andriaus motina ir Elena pradėjo 'nešti į stalą. VencIGD 505., Bagdonas nuvarges virto į lovą ir tuojau užmigo. LzPR I 103. Nesėskit, nesėskit, svoteliai, į suolą. JV 749. Plg.: Eisiu ant kalno, ant to kalnelio, kur palaidoti mano tėveliai. Rm. Ant tų aukštumynų, ant tų kalnų žilųjų viršūnių nei žmogus neuž- lipa, nei žvėrys neužbėga, nei paukštis neužlekia. KrėvP 247. Kūčių va- kare reikia grįčia pašluot, šiukšlės susemt ir užlipt ant viršaus. Pnd. Tuojau pat jie ištraukė ant kranto vieną stirną ir paleido į laisvę. T 1962 Nr. 47. Paleiski žirgelį ant pūdymėlio. NS 1135, Išėjau ant vieškelio— jau ® E. Frenkelis iškėlė vieną prielinksnio į semantinio suartėjimo su ant atveją. Žr. E.Frenkelis, min. veik., p. 40. 7* 99 nebepaklysiu. Ut. Klupo trečiąsyk žirgelis ant žalios vejelės.. KrėvP 38. Dwok pėdus ant stalo. Rsn. Kaip virs ant lovos, murmėdamas... ŽemR I 12. Jis numetė antisuolo krepšelį. VenclGD 48. b) Krypties į ko nors vidų reikšmė ryški ir tada, kai priklausomuoju žodžių junginio nariu eina daiktavardžiai, reiškiantys masę ar medžia- ga (kartais tokią reikšmę įgyjantys kontekste); pagrindiniu nariu to- kiais atvejais paprastai eina veiksmažodžiai, reiškiantys skverbimąsi, sme- gimą ar pan. Artojui nepasidavė žagrė: čia ji perdaug giliai smigo į žemę, ten šliaužė paviršiumi. CvR 11 137. Nejuto pats, jog jo smailūs nagai į mergelės rankas smenga.. LzPR I 119. Už kalvos, eglyne, kasė į žemę audimų ritinius, verpalus, geležinius daiktus, grūdus ir drabužius. CvR II 122. Kolbos skeveldros sulindo į tvorą o aš tik per plauką likau nesužeistas. VienIMA 201. Laikui bėgant, tro- bos pamatai vis gilyn smuko į žemę, lubos vis arčiau glaudėsi prie aslos. CvR II 280. Į krūtinę nuogą suleisti nagai. SNėrR 1233. Durk adatą į kamuolį. Er. Besk į kumelę tokiu peiliu, tuoj paskersi. Btg. Po veiksmažodžių Ribti, kabintis prielinksnio į krypties į vidų reikšmė yra labai blanki, ir jis šiuo atveju semantiškai suartėja su prielinksniu už. „Tarutienė matė, kaip jų Naras kibo policininkų arkliui į kojas... CvR V 216. Pasirišo Stepukas prie dešinės kojos pačiūžą, prie kairiosios kojos paspirą, kad geriau į ledą kibty, ir išbėgo. CvR 11 207. Taipo stipriai įtikinti savo globėjo, spartūs ir linksmi kibo dabar Palieknės sodiečiai į darbą. LzPR II 93. Mažas vaikas mo- tinai į žiurstą kabinasi. Kps. Jis vis dar kabinosi į gyvenimą, ne- norėjo pamesti su juo ryšio. VenclGD 15. Plg.: Skesdamas ir už britvos kimbas. Sint. Nekibk už karštos ge- lėžies—0o nagus nudegsi. Vvr. Šiandien kabina (šaltis) už ausų. Č. c) Pagaliau kalbamą reikšmę prielinksnis į turi ir tokiuose žodžių junginiuose, kurių priklausomuoju nariu eina daiktavardžiai, reiškiantys lanksčius, plastiškus daiktus, o pagrindinių narių — apsupimo, pridengi- mo ar pan. reikšmės veiksmažodžiai (suvynioti sūrį į popierių plg. pa- dėti sūrį ant popieriaus). Piemenys rado kapukuose negyvą vaiką, į skurlius suv y- niotą ir užkastą. ZemR III 144. Jis juos užrišo į drobės ma*z- gą ir užslėpė giliai, kur niekas nerasty. CvR II 325. Ir supa ji mane į snaigių šydą. SNėrR I 150. Vanagų kaimo moterys, ypač jaunes- nės, jei tekdavo joms vaikščioti į miestelį, dabar gobstėsi į ska- ras, slėpė veidus ir kūprinosi... CyR II 226. Monika dar labiau s u- glemžė ją į storą vilnonę skarą. CvRV 187. i Prielinksnio į krypties į vidų reikšmė visais jo vartojimo atvejais gali būti sustiprinama, pabrėžiama giminingu veiksmažodžio priešdė- liu j-°. Į kiemą įėjo svečias, juodai apsidaręs. LzPR I 112. Vakarop mes įžengėmė į mišką. CvR II 358. [sileidus į klételg, 8 Žr. J. Paulauskas, Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje lietūvių literatūrinėje kalboje, „Literatūra ir kalba“, t. 3., Vilnius, 1958, p. 345. 100 { dar neleido į trobą. VaižgRR I 122. Žmogus popieriais nešinas isilipo į roges, kad visi jį matytų ir girdėtų. Myk-PutS I 12. Geraširdė Ulijona įkrėtė vyšnių į lėkštelę... CvR V 30. Įsikišk į Rki- šenių kokį obuolį. Kps. Ji tik laukė, kada vyras įeis į vidų. CvR II 383. Visu svoriu guldamas ant lazdos, giliai įtraukęs galvą į vatinio apykaklę, žengė Prakapas susikrimtęs, prislėgtas, CvR II 52. Jis kentė, kentė, — jklimpo dar kažkur į pelkę... CvR II 310. Ji bematant savo kelių plūgų iltimis įsirausė į dirvą... CvR II 414. Priešas erke įsisiurbęs į tėvynės kūną. SNėrR I 298. Jo ten nebuvo, tik šakė styrojo, įsmeigta į šieną. CvR V 106. Rymeikai, išgirdus, kažin kas į širdį lyg įdūrė.. LzPR II 54. Motina is i- varė į delną rakštį... CvR II 144. Tarsi aš būčiau gyvas ir jau- čiąs seno tilto ramstis, giliai įbestas į upės dugną... CvR II 394. Elena laikėsi, broliui tvirtai įsikibusi į plataus rudo švarko ran- "« kowg. VenclGD 119. Ji ištraukė žiedelį, įvyniotą į rausvą popierėlį. CvR V 80. Dažnai jam motina įrišdavo į skarutę kiaušinių... CvR II 135. Tėvas sugriebė nuo vagio kepurę, šilčiau įsisupo į kailinius ir nugirgždėjo per sniegą diendaržin... VienIMA 67. Pamokyta Juro, mo- tina įgniaužė dūdelę ligoniui į ranką, bet ženklas nesikeitė. CvR V 174. Gatvėmis žmonės skubėjo pasistate apykakles, tvirtai iS i- sraute į paltus. T 1962 Nr. 37. 2) Krypties į kurią, nors pusę reikšmė. Prielinksnis į rodo, jog pagrindiniu žodžių junginio nariu pasakytas veiksmas vyks- ta kryptimi, nurodyta priklausomuoju nariu. Pagal priklausomąjį narį skiriame kelis prielinksnio į vartojimo atvejus kalbama reikšme. $ a) Ryškiausią krypties į kurią nors pusę reikšmę prielinksnis į turi žodžių junginiuose, kurių priklausomuoju nariu eina bendresnės reikš- mės daiktavardžiai, nusakantys tam tikrus orientyrus erdvėje. Iš dvaro į dešinę eina aukštais, glaustašakiais javarais nu- sodintas kelias. Myk-PutS I 54. Mes tolyn į kairę žiūrim, — balto smėlio drobė. SNėr I 279. Arti vidudienis, saulė į pietus slenka. KrėvAP 72. Ilgas šešėlis nusidriekdavo į vakarus įr pri- temdydavo tik paraudusią kalnų grandinę. VienIMA 198. Vakarų žara jau toli nuėjusi į šiaurę. Myk-PutS I 36. Raštas siūlas po siūlo didėjo ir stūmėsi į priekį. Myk-PutS I 60. Vėl šviesi liepsna į aukštį pašoko. LzPR I 118. Iš didelės, tamsios medžių krū- vos prasišauna į viršų baltas rūmų bokštelis... Myk-PutS I 54. Baudžiauninkų širdys smarkiau ima plakti, akys drąsiau žvelgia į tolį. Myk-PutS I 47. Jis bėgdavo į šalį. CyR V 142. Audra i Song suka su debesų kalnais. SNėrR I 256. b) Krypties ko nors link reikšmė taip pat ryški ir junginiuose, kurių priklausomuoju nariu eina žodžiai, reiškiantys asmenis, rečiau — daik- tus, kurie irgi suvokiami kaip tam tikri orientyrai erdvėje. 101 Jis susisuko ir ėmė bėgti į priešą. Lk Į tankistus jie tiesė rankas, kaip į savo išgelbėtojus. VenclGD 186. Severja, šiuo kar- tu neturėdama draugių, ėjo stačiai į griežiantįjį. VaižgRR I 60. Ėjo jinai tiesiai į mane, lazdele pasiramsčiuodama ir dejuodama. BilR I 219. Tik pamylėjau, tik prašnekėjom—į mudu sviedė pik- tom kalbelėm. GirRP 32. Kumečiai pamatė, kad kareivis vis greičiau, beveik tekinas, pasileido į juos. CvR V 13. Čia vieną, čia kitą už rankovių į save tempdamas, prašė senukas, kad pasakytų, kas toks šitas, kur šneka, kas čia atsitiko? CvR V 46. Vilties gėlelė į saulę stiepės, jos nepakando rudenio šal- nos. SNėr R I 318. Ir beržai rankas į dangų ties sveikint gerves, grįžtančias gulbes. SNėrR I 176. Svečias giria, gėrisi Vaiva, akimi ėda, o ji vis labiau į duris slenka.. KrėvAP 48. Laukinės obelys ir kriaušės lyg apsnigtos —į žemę linksta. SNėrR I 235. Į tą bal- są pradėjo bėgti. LzPR I 116. Teliuką pavesk į tiltą ir pri- — risk. Pc. Krypties ko nors link reikšmė gali būti pabrėžiama daiktavardžiu pusė „šalis, šonas“, kuris visada vartojamas kartu su derinamuoju ar nederinamuoju kilmininko pažyminiu. Tuo pažyminiu ir pasakoma ar nurodoma vieta, kurios link krypsta veiksmas. Tokiu būdu prielinksniu į galima išreikšti judėjimo kryptį bet kokios vietos ar daikto link. Du vyrai ties langu lūkuriavo, kalbėjosi, paskum ilgi, lyg su sti- byklais, nužirgliavo į ugnies pusę. CvR V 202. Draugų būrys kelis metus į Vilniaus veržės pusę. MiežBP 13. Išsi- keiké ir nuėjo į savo brolio Jono pusę. VienR V 99. Mes p a- sukome į tą pusę, iš kur pasigirdo klyksmas. Grl. Einam ir mes į tą pačią pusę. Vlk. Pažymėtina, kad prielinksnis į kalbama reikšme pavartojamas ir po "veiksmažodžių (rečiau būdvardžių), žytninčių būseną, padėtį'?. Už Višinskynės dvaro,į alksnyno pusę, laukuose juodavo vyrų ir moterų būriai. CvR V 45. Tik žalios šakos į aukštą kėpso kaip rankos. KrėvAP 83. Gulėjęs lovoje, veidu | sieną, Rils- telėjo... CvR II 107. Vienas miegojo į galvų, kitas —į kojų pu se. CvR V 117. Į pietus šilčiau, į šiaurę šalčiau. J. Cia į kalną didesnės bulbés. Pc. Kur į vėją langai užkviet- kavę (užšalę). Užv. Prielinksnis į ta pačia reikšme galimas ir po daiktavardžių, reiš- kiančių konkrečius daiktus. Prie seno namo pristatė naują seklyčią su mėlynais langais į plačią laukų lygumą. CvR II 327. — Mano jaukiame kambarėlyje su balkonu į šiaurės kalnus, gulėjo ant stalo Cechovo raštų keturiolika knygų... VienIMA 59. Kaip matyti iš duotųjų pavyzdžių, ši prielinksnio į reikšmė labai ar- tima pagrindinei: jos abi rodo priartėjimą, tik kalbamoji reikšmė jau 0 Žr. E. Fraenkel, min. veik., p. 50. 102 nereiškia „vidaus“. Dėl to prielinksninių žodžių junginių pagrindiniu nariu tokiais atvejais nevartojami veiksmažodžiai su priešdėliu į-. 3) Krypties į veiksmo liečiamą daiktą reiks- mė. Prielinksnis į rodo kryptį į priklausomuoju nariu pasakytą daiktą, kurį liečia pagrindiniu nariu reiškiamas veiksmas!!. Prielinksnio į vartojimas kalbama reikšme yra labiau ribotas pa- grindinio žodžių junginio nario leksinės reikšmės. Juo eina veiksmažo- džiai, reiškiantys sąlytį — smogimą ar atostimj. Priklausomuoju na- riu tokiais atvejais eina daiktavardžiai, reiškiantys konkrečius daiktus. Vidunaktį vėl kažkas smarkiai pradėjo belsti į mūsų priemenės duris. VienIMA 78. Maža kėdutė, į kurią vis leidosi ir kilo jos ran- kos, negarsiai dunkseno į grindis. CvR II 240. Nužydėjusių ir pernokusių birulių galvos dūzgėno į langą lyg nepažįstamas, paklydęs keleivis... CyR V 179. Riaumodamos bangos tik daužosi, teška į kopų smėlėtąjį krantą. GirRP 108. Rapolas, irgi alka- nas, neturėjo ko atsakyti, tai tik pirštais pabūgnijo į stalą. VaižgRR I 48. Galėjo veršiukas juk bunkstelėti kojaį sieną ir susižeisti... CvR II 204. Vincukas raudo iš džiaugsmo ir bučiavo tėvui į ranką. SRagR IV 7. Atrėmė galvą į kryžiaus kamieną. LzPR II 11. Jie buvo priešo apsupti, į šaltą upę šliejos.. SNėrR.. I 382. Slinko dar pasieniu, priešais vél į šaltą mūrą atsidūrė. ZemR III 154. — Viena ar dvi smulkiažiedės atsimušė į jo šal- mą. CvR II 401. Pagaliau visu savo kūnu susidavė į kietą daiktą ir parkrito ant žemės. BilR I 111. Blažys padrioksėjo aukš- tielninkas, ir taip atsitrenkė pakaušiu į suolą, kad net seilės iš burnos ištiško... VienIMA 86. Platūs ir šalti upės vandenys teliu š- kuoja į tamsių sienojų eiles. CvR II 99. Po veiksmažodžių, paprastai reiškiančių smogimą (ar smūgio gavimą), prielinksnis į yra visai sinonimiškas su prielinksniu per. Bet spėjau pačiu laikų iš visų jėgų smogti jam kumščių į galvą— ir atleido. CvR II 80. Mažas pliuškanosis kareivis, su lenktomis kojomis, pribėgo prie se- nio ir trenkė jam į ausį. CvR II 123. Kad kirsiu į ausį, tai tuojau parausi! Skr. Su savo ragais vilkui drožė į makaulę. PP 28. Perkūnas šėrė į namą ir uždegė. Ds. Kai rėšiu tau į snukį, tai nutilsi. Jrb. Fricas, ginda- masis nuo musių, uodega pliekė BMikučiui į veidą. CvR II 137. Strimas buvo mušamas—į veidą į krūtinę, į nugarą. VenclGD 160. Jis vaiksti- nėjo savo rūmų parke, nendre pasipliauškėdamas į lakuotą bato aulą... Myk-PutS I 83. Sudavė tris kartus į vandenį ir paliepė, kaip ir pirmą kartą, slibinui pasirodyti (ps.). Tt. Akmuo su trenksmu nusirito nuo medžio ir kliūvo senei į galvą. Rk. Tu gali gaut į snukį. CvR II 310. Plg.: Smogė Stonslovas didele plyta per platy pilvą, o Laurinaituké ge- roka kačerga niuktelėjo per kaušą ir sudribdė ant slenksčio angoje. LzPR II 112. Kapitonas taip trenkė kumščiu per stalą, jog visas kambarys sudre- bėjo. BalčHP 30. Nespėjau atsipeikėt, parbloškė ant žemės, užgulė ir kad ims vézdu kirsti per pečius, juosmenį, kinkas, vėl per peéius—net dvasia ap- mirė. CvR II 119. Kad drožė per ausį, tas net apvirto. Dgl. Kad šėriau jam per veidą, tai net apsirasojo. Trgn. Ištraukusi iš nagų lementorių, rėžė Joneliui per pakaušį ir įmetė į skrynią. ZemR III 224. Pliek anam gerai per šo- " Plg. P. Būtėnas, min. veik., p. 85—86. 103 nus, kad ilgai atsimintų. Užv. Plakė jį virvėmis, rykštėmis, spardė batais, daužė bi- zūnais, mušė per kojų padus, per sprandą, dantis. CvR II 286. Da- lino pelus toliau, vėl nusiplikydamas rankas ir paplakdamas sau per šlau- > nis delnais... BaltPV I 35. Tada karalaitis, priėjęs arčiau prie ežero, kryžmais s u- davė lazda per vandenį Tt. Akmuo kliuvo karvei per ragus. Ktk. Uz savo smalsumą per ausį gavo. Bri Su kalbama „krypties į veiksmo liečiamą daiktą“ reikšme sietini ir prielinksnio į vartojimo atvejai po kai kurių veiksmažodžių, reiškiančių reagavimą, atliepimą (plg.: atsimušti į medį ir atsakyti į klausimą). Į vienuolio žodžius parapijonys atsakė vaitojimu. CyvR V 196. Niekas iš bernų į paskutinius Antano Puodžiūno žodžius neat- siliepė. VienR V 106. Visi darbininkai atrodė pikti, paniurę ir į Puo- džiūno priekaištus nesivaržydami atsikirsdavo. VienR V 62. Garsiai nusijuokė vyrai į tuos žodžius, bet nepažįstamasis ne- suprato. Myk-PutS I 45. 2. Tikslo santykių reikšmė Prielinksnio į krypties reikšmė lengvai pereina į tikslo reikšmę!?. (Plg.: išvykti į miestą ir išvykti į karą). Pirmajame žodžių junginyje prielinksniu kartu su linksniu pasakoma vieta, kurią veikėjas turi pa- siekti, o antrajame nurodoma, ką darys veikėjas, atlikęs tam tikrą ke- lią, su kokiu tikslu, ko siekdamas jis išvyko (plg.: išvykti į karą ir iš- vykti kariauti). ; Prielinksnis į veiksmo tikslą žymi žodžių junginiuose, kurių priklau- somuoju nariu eina daiktavardžiai, reiškiantys veiksmus, procesus, įvy- kius, progas ir pan. Pagrindiniu nariu ir tokiais atvejais paprastai eina veiksmažodžiai, reiškiantys slinktį ar veiksmus, skatinančius slinktį. Gydytojo Priekulėj nebeliko— išvyko į karą, miestas toli. SimonP 96. Banga paskui bangą tik ritasi, ritaš, lyg šauktų į ko- vą nelygią. Ei, jūra, sakyki: ar, kartą parkritus, dar galima veržtis į žygį?! GirRP 108. Iš pat ryto senis išsiruošė į didelę tokiame amžiuje kelionę. CvR II 282. Užėjo į tokį prakeiktą dvarą, prašos į nakvynę. BsMt I 36. ..uošvis į peržiūras atjojo. KrėvP 67. Abu Liogės, tėvas ir motina, atvažiavo į sesutės laidotuves... VienIMA 124. Taip suminkštėjo, kad prieš pat Pamituvio išdalinimą lie- pė sušaukt kumelius ir bežemius į svarbų pasitarimą. CvR V 42. Visų veiduose buvo matyt kažkoks lengvumas, lyg į gegužinę jie būtų susirinkę. CvR V 46. Ir šiandien Reiselis negali dovanoti savo pačiai, kad išviliojo jį pernai į dainų šventę. CvR II 372. Iš gretimų gatvių ir rinkos pakraščių, taškydami purvą, bėgo žmonės, tarsi tas būgnas būtų juos šaukęs į kokig nepaprastą iškilmę. Myk-PutS I 12. Paskiau paaiškėjo, kad tai buvo tik pretekstas tiems dviem „draugams“ neateiti į literatūros vakarėlį. VienIMA 211. Po- rą dienų prieš vaidinimą artistai susirinko į generalinę repeti- 12 E. Fraenkel, min. veik., p. 48. ciją. CvR II 84. Rudeniop Sarmantai su didelėmis viltimis išlydėjo į trečiąjį seimą Divonyzą. CvR V 140. Pirmą kartą Sabalio lentpiūvėje įvyko taip, kad darbininkai neišėjo į darbą. VienR V 123. Į lažą jos nesiunčia, nes taip išreikalavo iš tėvo motina. Myk-PutS I 20. Į pagalbą jam paskubėjo apsukrus, neaiškios reputacijos juris- tas... Myk-PutS I 86. 3. Kitimo santykių reikšmė! Prielinksnis į gali reikšti daiktų kitimo santykius. Šia reikšme jis vartojamas junginiuose, kurių pamatiniu nariu eina žodžiai, reiškiantys vieno daikto (ar daiktų) pasikeitimą, perėjimą į kitą daiktą (ar daiktus) arba būseną; priklausomuoju nariu — žodžiai, reiškiantys pakitimo re- zultatą. Pagal pagrindinį prielinksninių junginių narį skiriame kelis atve- jus, kada prielinksnis vartojamas kalbama reikšme. - a) Ryškiausią kitimo santykių reikšmę prielinksnis į turi žodžių jun- giniuose, kurių pagrindiniu nariu eina veiksmažodžiai virsti, keistis ir kt." Gana buvo mažiausio neatsargumo ir nelaimingieji slydo nuo sta- taus kalno žemyn ir virto į akmenis. BilR I 147. Pasvarsté, kad jie vis dar laimingesni už tuos, kurių ne tik neprinokusį derlių iškūlė, bet ir namus į pelenus pavertė. CvR V 111. Kas metai Jonas vis į gerą keitės. TilvU 129. Antanukas, begyvendamas pas mano tėvus, ir į berną išaugęs. VienIMA 146. IS piemenės ji pasidarė mergina, iš merginos sumito į moterį. CvR II 30. Vaizdingoje kalboje daiktų pasikeitimo rezultatas neretai nusakomas metaforiškai. Prielinksnio į reikšmės tai nekeičia. Guli susitraukęs į ežį. Als. Suvėliau milą į tose. Varn. Ragaišio neišėmė iš pečiaus, tai į kaulą sudžiuvo. Pe. Am- žiais trypė vokietis tą kraštą ir į grendimą sumindė jį tvirtai. SNėrR I 371. Rankos į ledelj nuSalusios. Sts. Po veiksmažodžio virsti lygiagrečiai su prielinksnine konstrukcija vartojamas ir jnagininkas'®. Vėl visi pavirto kryžiais ir dingo iš akių. CvR V 201. Jis sugalvojo virsti adatėle. Pšl. Sūnus pasivertė muse (ps.). Ck. b) Kitimo santykių reikšmę prielinksnis į turi ir tada, kai pagrindi- niu žodžių junginio nariu eina veiksmažodžiai, reiškiantys sutelkima, su- būrimą, sujungimą ir pan. Visas rytmetis Jokūbas vaikštinėjo aplink namus, surankiod a- mas į krūvas skiedras... CvR II 408. Visi žmonės buvo laukuose: 13 Lingvistinėje literatūroje tam pačiam reikalui vartojamas fransgresyviniy santy- kių terminas. Žr. B. B. BnxHorpajzoBs, Pycckuit sisek, Mocksa, 1947, p. 688. Straips- nyje šis terminas vienodumo dėlei keičiamas lietuvišku. WE Fraenkel, min. veik., p. 47; P. Būtėnas, min. veik., p. 87. 5 J. Jablonskis, min. veik., p. 654; P. Būtėnas, ten pat, p. 87. 105 čia krovė šieną į kupetas, ten į vežimus, trečiur tuščias vežimas tarškėjo, sukeldamas dulkių kūlius. CvR V 105. Ji dar graži, ir plaukai supinti į kasas. CvR II 296. Tada Mikas liepė visiems plėšikams nuo beržo žievę lupti ir visiems į vieną grandinę susirišti. Graz. Du kazoku nė plauko neįstengė seneį išplėšti, nes visutėlį buvo susivėlę į vieną didelį kaltang. LzPR II 113. Beeidamas mišku, dar gnaibė sauja gyvasukius, įsižiūrėdamas mėnesienoje, ir gniaužė vis į kamuolį. LzPR II 103. Ant kelių, vieškelių išstatė jie sargybas, užėmė valsčių būstines ir telkėsi į pulkus eiti Kau- nan. CvR V 240—241. c) Tokią pat kitimo santykių reikšmę prielinksnis į turi ir žodžių junginiuose, kurių pagrindiniu nariu eina veiksmažodžiai, reiškiantys dalijimą, skilimą, irimą ir pan. Todėl priklausomasis narys šiuo atveju tevartojamas daugiskaitos forma's, Būtų gražiai sudraskę į kąsnelius, kad nebūtų pripuolęs koks arklininkas ar lekajus. LzPR II 79. Visos šmėklos pražuvo, o pa- liestas žiburys subyrėjo į nesuskaitomg daugybę Zibureé- lių... BilR I 148. Tas sūris į trupinius susigrūdo. Pc. Nu- tvėriau nuo žemės lanką ir strėles, sulaužiau į šipulius ir toli išmėčiau po lauką. BilR I 151. Kaimo gale, kur kelias pasuka į netoliese dunksantį mišką, išsišakodamas į trejetą mažai pravažinėtų šunkelių, karininkas sustabdė būrį. CvR II 220. Diržas, atrodė, grei- tai ji persmaugs į dvi dalis, — toks liesas buvo Gumelis. CvR II 172—173. Tačiau Saldiškės išliko žmonių atmintyje iki Užuožeriai išsidalino į vienkiemius... VienIMA 178. d) Prielinksnis į vartojamas ir asmens visuomeninės padėties pasi- keitimams nusakyti. Tokiu atveju pagrindiniu žodžių junginio nariu eina paskyrimo, išrinkimo kvietimo bei kiti jiems artimos reikšmės veiksmažo- džiai; priklausomuoju nariu — daiktavardžiai, reiškiantys asmenis pagal jų prolesiją, užsiėmimą, pareigas ir pan. Šie daiktavardžiai, pavartoti kalbamam reikalui, taip pat pasakomi daugiskaitos forma"". į Kaip jis ištikimas žmogus, išrinktų jį į viršaičius.. ŽemR III 26. Jis nutarė nueiti pas karalių ir prašyti, kad jį pakeltų į ka- ralius. Pn. Kontoroje jį priėmė į tašytojus. VienR V 119. Vyriausiąjį paėmę į rekrutus, bet jis, sako, pabėgęs ir įsikūręs kažkur Žemaičiuose. Myk-PutS I 27. Paskui ėmė prašyti Marelés į seseris ir visus į vestuves. ZemR III 36. ISleidau dukrelę į marteles. BsO 76. Už sėklą, pinigus kai kurie iš anksto pažadėjo ponui pagalbą prie statybos, vasaros darbams, o kiti suly go dukte- ris į mergas, sūnus —į bernus. CvR V 115. Netrukus spiaudy- damasis pasakojo, kad į šungaudžius tiek atsiradę norinčių, jog ir šunų vargu tiek visame mieste ar beatsirasią. CvR 11 21. Tie, kur tiko į piemenis, vėl laisvi strapaliojo — nebuvo kas ganyti. CvR 8 E. Fraenkel, min. veik., p. 47. T E. Fraenkel, min. veik, p. 41. 106 V8.Ir į naujakurius išėję, laimingai susibūrę į vieną kaimą, jie neišardė savo orkestro. CvR V 136. e) Kai pagrindiniu žodžių junginio nariu eina veiksmažodžiai mai- nyti, keisti, prielinksnio į kitimo santykių reikšmė įgyja kiek kitokį at- spalvį. Čia jau yra kalbama ne apie to paties daikto pasikeitimą, perėji- mą į kitą būseną, o apie vieno daikto pakeitimą kitu'*. Senelis, o vėliau ir tėvas ne vieną baudžiauninką į šunį išmai- nė. CvRV 130. Karvės į ožką niekas nekeis. RZ 89. Po minėtų veiksmažodžių tokia pačia reikšme galimas ir įnaginin- kas'*, rečiau — galininkas. Tik jie vartojami tais atvejais, kai kalbama apie pasikeitimą vienarūšiais daiktais. Mainykim kepurém— nieko nepraloši. Ut. Duokš ma baltą rankužę, keisva aukso žiedeliais. LB 40. Dėsiva rankeles, keisiva žiedelius. JV 462. 4. Laiko santykių reikšmė Prielinksnis į turi ir laiko santykių reikšmę, kuri yra panaši į „kryp- ties ko nors link“ reikšmę. Laiko santykių reikšme prielinksnis į varto- jamas tada, kai reikia pažymėti, jog pagrindiniu žodžių junginio nariu pasakytas veiksmas įvyksta laiku, artimu laikui, išreikštam priklausomuo- ju nariu??. Tokiuose junginiuose priklausomuju nariu gali eiti daikta- vardžiai, reiškiantys tiksliai neapibrėžtus laiko tarpus. Į rytą įstrigo man galvon mintis, kaip sužinoti iš tėvo ar iš motinos, kur dabar yra Onutės tėvas ir ką jis atrašė savo žmonai. VienIMA 94. Ir tikrai, į vakarą Lapinas visai susilpnėjo. KrėvAP 94. Užvakar, va, taip į pavakarę, bešokant, bedainuojant, p a- Slams t— policija, CvR II 260. Žinoma, kad į pavasarį dobilai sukrinta, aptrupa, ir pelės sukapoja. VienR V 38. Laikas buvo į rudenį. KrėvAP 174. Anksčiau dar su juo išvien ėjo ir jį palaikė žmona, o į senatve ir toji su vaikais susidėjo. "CvR II 406. Į liepos pradžią javas sukilo tirštomis derliaus vil- nimis, dunksojo debesiu. CvR V 102. Į amžiaus galą prapuolė visa jo išmintis. ZemR III 56. Reikia sėti rugius į mėnesio ga- lq. Sts. Tik Dalbų-Dalbaičių sūnus gimnazistas į gala gerokai nu o- bodžiavo... VencIGD 106. 5. Lyginimo santykių reikšmė Prielinksnis į lyginimo santykių reikšme vartojamas tada, kai rei- kia pasakyti, jog vienas daiktas yra panašus į kitą, t. vy. turi ypatybių kito daikto, pasakyto priklausomuoju žodžių junginio nariu?!. '8 E, Fraenkel, min. veik., p. 47; P. Būtėnas, min. veik. p. 86. 19 P, Būtėnas, min. veik., p. 86—87. X E. Fraenkel, min. veik, p. 52—53; P. Būtėnas, min. veik, p. 85; J. Kruopas, Laiko apylinkės reiškimas lietuvių kalboje, „Tarybinė mokykla“, 1953, Nr. 7, p. 24. # E. Fraenkel, min. veik., p. 46; P. Būtėnas, min. veik, p. 85. 107 Tarmėse prielinksnis į ir jo variantai bei pakaitalas kiek kitaip reiš- kia literatūrinei kalbai būdingus santykius: 1) erdvės (ateiti in tėvą, plg. ateiti pas tėvą; eiti in mišką, plg. eiti link miško; prieiti in vežimą, plg. prieiti prie vežimo; rišti in medį, plg. rišti prie medžio; gyventi į miestą, plg. gyventi mieste; augti į upę, plg. augti upėje); 2) laiko (ateiti į trečią dieną, plg. ateiti trečią dieną; sušukti į akies mirksnį, plg. sušukti akies mirksniu; išgyti į keturias savaites, plg. išgyti per keturias savaites; valgyti du kartus į dieną, plg. valgyti du kartus per dieną); 3) paskirties (atiduoti karvę į mėsą, plg. atiduoti karvę mėsai). Jis gali reikšti ir visai kitokius santykius, pavyzdžiui, kiekybės (su- mokėti į tris šimtus rublių, plg. sumokėti apie tris šimtus rublių, išgerti į dugną, plg. išgerti iki dugno), išskyrimo (geresnis į brolius, plg. geresnis iš brolių) ir kt. 1. Erdvės santykių reikšmės Tarmėse prielinksnis į, be p. 98—104 minėtų santykių, dar gali reikšti keleriopą veiksmo kryptį ir net vietą. \ I) Judėjimo krypties reikšmės. Prielinksnis į ir jo variantai ar pakaitalas tarmėse turi keletą tokių krypties reikšmių, ku- rios atitinka kitų literatūrinės kalbos prielinksnių reikšmes. a) Rytų aukštaičių ir dzūkų tarmėms būdingas prielinksnio į ir jo variantų vartojimas su gyvas būtybes reiškiančiais žodžiais. Tuo atveju minimo prielinksnio reikšmė visai atitinka literatūrinės kalbos prielinks- nio pas reikšmę. Važiuoja in dėdę. Dkšt. Nuvažiavau in brolį pasi- svečiuot. Ut. VaZiuok in brolius. Vvr. Eikš in mane. Trak. Aš nežinau in uošvį kelelio. Mrk. Aš eisiu in dukterį kieman. Tvr. Avižos neina in arklį, ė arklys in avižas. Ds. Jau int Oniotę piršliai lankos. Ds. Reikia ingi vaiką eit. Dv. Nuvažiavo svečiuosna int seserį. Kš. Siuntė paslą inš sa tévelj ins sarodng motinėlę. Dv. — Prielinksnis į kalbama reikšme pavartojamas ir minėtų tarmių atsto- vų (retkarčiais ir kitų rašytojų) grožinės literatūros kūriniuose. Dundulis, kai tik suprato, kad rlepamatys Vaivos ir juostos iš jos negaus, kol nujos į ją, kaip bernai į mergą jodinėja. KrėvAP 47. Pagriebęs į abidvi rankeli, nė kelinėlėmis neužsimovęs, n u- bėgo į motulę pasidžiaugti. VaižgRR I 123. Tik atgabeno į mus mažą staliuką, keletą knygų ir karvę — daugiau nieko. BilR I 177. Po tų teismų Cecilija Kairiūčia dar labiau išgarsėjo, ir į ją pradėjo važinėti patarimų klausti ir iš kitų parapijų žmonės. VienIMA 265. Atbėgusi į Taručius, kaimynė keliskart prašė Jurą, kad ateitų pas juos vakarais, pasédéty su vyru, parūkytų. CvR V 225. Reikės — į ministerį važiuosime. CvR V 129. Nuėjo stačiai per lauka takeliu į Stankų, nes rūpėjo jam pasakyti kaimynui linksma žinia. LzPR I] 99. 109 J. Jablonskis tokią prielinksnio į vartoseną teikė literatūrinei kalbai, tačiau ji neprigijo®, b) Rytų aukštaičių bei dzūkų tarmėse prielinksnio į variantai turi ir literatūrinės kalbos prielinksnio link reikšmę. Mašina nudundéjo in mišką (miško link, į miško pusę). Ut. Anas in Ginučius nupleškėjo (į Ginučių pusę, Ginučių link). Dkšt. Gal eisma int stotį (stoties link). An. Pavažiuok in Kauną-— te jau kitoniška žemė. Pbs. Nulėkė in mišką. Al. Literatūrinėje kalboje tokiais vartojimo atvejais prielinksnis į turi visai kitą reikšmę — žymi veiksmo kryptį į vidų. O kalbamose tarmėse kryptis į vidų tereiškiama iliatyvo linksniu®. c) Tose pačiose tarmėse prielinksnio į variantai gali turėti ir litera- tūrinės kalbos prielinksnio prie reikšmę. . Ryškiausia kalbamoji reikšmė po veiksmažodžių su priešdėliu pri-. Prieina traktorius in baisų akmenį, kumšterėjo ir varo prie- kin. Ktk. Priéjom in krūmus. Pbs. In roną prileidžia- mas tasai žmogus (geras, lipšnus). Prng. Kačiukai kaip žvėriukai — in juos negalima prieit. Ut. Pririšiau karvę in alksnj—gali apsisukt. Ktk. Kaip prisiglaudžiau in plunksnas, tai visa išsipūkavau. Dglš. Ore in langą prikaliau barometrą. Ktk. Blo- gumėlis paršiuko— skūra pridžiūvus in kaulus. Ut. Dar jaunasis nenusėdo nuo Širmo žirgelio, dar neprisiartino į kaitrią ugnelę,... jau senelis gūdžiai prakalbėjo ... KrėvAP 35. Sesuo apkabino mane, priglaudė į save... BilR I 170. Seniau tokią die- ną Joniukas neiškęsdavo; atsiklaups, būdavo, ant suolo, primygs į šlapią stiklą savo pirštelį ir trina, trina... BilR I 157. Apkabino jo galvą, į savo krūtinę prispaudė. BilR I 239. Tas, kuris užlips ant to kalno ir prisilies į tą žiburį, visus žmones padarys lai- mingus... BilR I 145. Taip pat ji nekelia abejonių, kai nagrinėjamasis prielinksnis varto- jamas po veiksmažodžių, reiškiančių sąlytį. Popierius lempa in pirštus. Ktk. Nekišk purvinų pirštų in akis. Ut. Juozapota spaudžia į savo laimingą krūtinę kadikj ir sku- bina skubina. BilR I 228. Mokėk gražiai dainuoti, jos į tave kaip mu- sės limpa. KrėvAP 49. Vaikelį ėmė minkštai, moteriškai, prabildamas gražius maloninamus žodžius, glaudė į save abiem didelėm kaip vėtyklės saujom... VaižgRR I 39. Minėta prielinksnio į reikšmė sunkiau beapčiuopiama po kitų judėji- mo veiksmažodžių. Be platesnio konteksto kartais ją sunku atskirti nuo link reikšmės. Einu in šulinį (prie šulnio). Eiš. Nuvėjo in šulnį ir mazgoja rūbus. Ktk. Karves varo gert in lovį. Ut. Nuvėjo in ?4 Žr. J.Jablonskis, min. veik., p. 146, 349, 669. ?5 Apie tai žr. A. Laigonaitė, min. veik., p. 47. <-10 tvartą ir piauna malkas. Ktk. Buvau nubégus in mašiną — neatvažiavo. Ds. Atvažiuok in pirmą kupsnelę. Ktk. Leisk mane in galvą (vaiko). Ut. Vaikas lenda in vežimą, in ark- lį— saugokit. Ktk. Anas puola in jj Kvr. Nušluosčiusi rankutes, senelė vėl apklostė rankšluosčiu duoną ir n u- ėjo į krosnį. KrėvAP 126. Lapinas tuoj puolėsi į kibirą, kuris stovėjo su vandeniu ant suolelio po lentyna ir dairosi jan. KrėvAP 87. Kieme linksmai į jį puolė Razbonas. BilR I 196. Nebejauna, baltai apsitaisiusi moteriškė kažin ką, į ją pasilenkusi, maloniai kal- bėjo. BilR I 242. Taip ramino senį moterys, o tuo laiku lindo į vy- rus... KrėvAP 92. Rytų Lietuvos šiaurinėje dalyje ir šiek tiek į pietus prielinksnis ant bei jo varian- tas an, be kilmininko, vartojamas dar su galininku ir turi tokias pačias erdvės reikš- mes, kaip ir minėti prielinksnio į variantai. a) Šiandien eisime ant Petronį vakaruoty. Kp. Gal ant arklius eini? Rk. Moma nuvėjo ant karve. Kvr. Mes išeinam ant arklius. Rm. Ant jaunąją seniau neleisdavo. Rk. Eik ant mamytę. Pnd. Aš an savo tetules nueidavau Ob. Einu an avis. Mit. Nuvežė an dak- tarus. Sr. Reikia ruoštis an arklius. Svné. Jinai išbėgo an tą ka- raliūną (ps.). Brž. b) Nuvažiavo ant miestą. Slm. Ant Zarasus nuvažiavo abuozas. Krns. Nuvažiavo an Ukmergę, vyk, maš pavysi. Kvr. Pasiduok čia an Veprius, an Siesikus— jau ir kitaip šneka. Ukm. Kelias eina an Intur- ke. Sug. Vėl an Purvėnus pasitraukiau. Mit. Pradėjo lyt bevažiuo- jant an Dusetas. Dr. ce) Ant ienas prijungtos geležinės ataséjos Skp. Pririšk arklį an ratus. Glv. Prisiuvo ir tau an lopšį. Trgn. Šuo an lazdą prijungsta. Svné. Glauskis ant mane, bus šilčiau. Kp. Nesispausk ant sienq—iSsi- baldysi. Mžš. Litą uZmokéjau ir neSuos ant ratus, Rk. Išėjo ant upę. Ppl. Da- bar bobos iStingo — nei pavasarį ant upelį iSein, nei rudenį. Rz. Išėjo an ežerą. Skp. DusSnumas — an žemę myga. Svné. 2) Buvimo vietos reikšmė. Klaipėdos krašto ir kai kurių kitų vietų žmonių kalboje prielinksnio į konstrukcija su galininku varto- jama vidaus esamojo vietininko (inesyvo) reikSme2S, Blezdinga į trobas peri. Prk. Vyras stovi į jūrą. Krg. Kurmis į žemę urvus taiso. Krg. Į patvorį vištos tupi. Plk. Manie į pakaušį toks guzas auga. Plk. Menke į jūrą gaudo su meškere. Plk. Lydeka į upes auga, okad į mažą vandenį —. netveria. Plk. Stov ir mergelė į pakraštėlį, ašarėles šluosto su šnibždukėliu. KlpD 26. Jis į miestą (mieste) gyvena. K. Į kū- te mamai liuobtis padėjau. PS. Už jūrių marių, į žalią gi- rią (žalioje girioje) renka mergelė, renka jaunoji raudonas uogeles. % Zr. A. Laigonaitė, min. veik., p. 32—33; plg. E. Fraenkel, min. veik., p. 51—52. 111 TDr VII 64. Į vieną ranką (vienoje rankoje) tur brūklį, į an t- rą ranką (antroje rankoje) tur ilgą votegą. PP 29. Manoma, kad prielinksnio į su galininku įsigalėjimą inesyvo reikšme bus nulėmusi vokiečių kalbos įtaka?". 2. Laiko santykių reikšmės Žemaičių, vakarų bei vidurio aukštaičių, iš dalies vakarų dzūkų va- karuose prielinksnis į su savo variantais labai plačiai vartojamas reikšti įvairiems laiko santykiams, kurių vieni literatūrinėje kalboje nusakomi prielinksniu per su galininku, kiti — laiko galininku ar jnagininku. 1) Prielinksnis į ir jo variantai vartojami tokiomis pačiomis reiks- mėmis, kaip ir prielinksnis per. Išskirtini du tokios vartosenos atvejai. a) Prielinksnis į ir jo variantai su galininku vartojami veiksmo truk- mei ar laiko tarpui, kuriuo įvyksta veiksmas, nusakyti. Į savaitę ir suvalgau duoną, Į vieną mėnesį vistiek sušienausim vienai karvei. Ktč. Į porą dienų ištraukė karštį. Slu. Kas į tątrumpą laiką pasidarė? Pgg. Ar į dvi dienas, ar į tris sutvarkys. Šlu. Vokietis suminiojo Len- kiją į keturias savaites. Plik. | tris savaites turėjo prapulti. Sg. Į vieną naktį padžiūsta ta žolė. Krg. Paskui velnią paleido, tai jis į mėnesį parėjo namo. Tt. Į amžį čia ne- sam sodinę bulvių. Snt. Kiek nukasi į dieną? Skd. Į die- nq motinėlė padeda tūkstantim kiaušinėlių. Yl. Kiek suari į die- ną? Mžk. Po dvi stiklines, po tris gėriau į dieną. Žg. Į savai- te surūkydavo dešimt pakelių cigariukų. Rd. Kiek nupiauni į dieną? Rs. Kiek šieno suvežė į dieną? Jrb. Ir išsiilgau savo močiutės į dvi, į tris dieneles. Rdm. Į porą valan- dy centnerį sumaldavom, jeigu gerai sudžiūvę. Alvt. Šūklių kol- ūkis į dvi valandas tokį kūgį sunešė. Zal. Į mėnesį mūs kaime 40 arklių pavogė. Nm. Padeda dabar in dieną septy- niasdešimt kiaušinių. Grl. Į pašarų valymą nelis. Plv. Su- lūžo ratai į patį rugių vežimą. Gs. In dieną du vežimuku mėšlo išveža. Pun. Ei rasta liūdna širdelė mano į visą rude- nėlį. JD 183. Į tris dienas tuos pinigus surasiu. BsP I 89 Tada, broleliai, į dvejetą savaičių dZingt brinkt, ir atlikta! LzPR II 35. b) Prielinksnis į ir jo variantai su galininku vartojami reikšti laiko tarpui, kuriuo kartojasi veiksmas apibrėžtą kiekį kartų. Į dieną gaunapokelissykius lupti. Pln. Du sykiu į metus kirpsiu, ir vis po tris kilogramus. Rt. Mainos oras į dieną kelis sykius. Užv. Gluodena vieną sykį kerta į metus. Pp. Į dieną tris syk karvę reikia milžti, Klm. Gaunam tris kart į mėnesį. Kdn. Kai da mama gyva buvo, tai ~~ "7 Žr. A. Laigonaité, ten pat, p. 33. 112 lėkdavo pokelis kartus į dieną namo. Rs. Šventasis į die- ną septynis kartus sugriešija. Skr. Svarbiausia, kad jis galė- sigs švęsti į savaitę dvi dienas. Lk. Tris dienas į sa- vaitę ėjo baudžiavą. Nm. Po dvidešimt valandų į parą dirbdavau. Sl. Vaistus reikia imt tris kartus in die- ną. Mrk. Šimša pasikelia du kartus į dieną su savo išklypusia kumele prieš molio kalvą... CvR II 327. Darbo buvo daug, ir reikėjo dirbti 14 valandų į parą. VienIMA 197. Prielinksnis į vartojamas ir po veiksmažodžių uždirbti, mokėti, gauti, paimti, duoti ir kt. Tėvas į dieną uždirba dvidešimt rublių. Jrb. Kiek uždirbi į metus? Kps. Jis daug darbadienių uždirba į dieną. Skdv. Jam moka pinigais septyniasdešimt penkius rublius į ménes į. Vnd. Į valandą mokėjo po tris rublius. Sl. Mokédavau po devynius litus į parą. Zg. Kiek jum moka in dieną? Al. Gauna tris šim- tus rublių į mėnesį. Mžk. Kiek gaudavo piemuo į metus? Lnkv. Kiek tu į dieną paėmei? Dt. Mes duodavom aštuoniasdešimt kilogramų į dieną. Rz. Anksčiau penkiasdešimt į d ieną duo- davo. Rs. Pasiūlė šešiasdešimt rublių į mėnesį. Pln. Žmogus kaštuoja trys rubliai į dieną. Zg. Į dieną jam trisdešimt rublių išeina. Slv. Pažymėtina, kad šiais vartojimo atvejais prielinksnio į (kaip ir per) reikšmė priartėja prie prielinksnio už reikšmės. Plg.: Ar brangiai moka už dieną. Sd. Kiek paimsi už vieną dieną. Rk. Kiek gauni ažu dieną. Ob. : Antra vertus, retkarčiais prielinksnis į pavartojamas ir vietoj prie- linksnio už. Po dešimtį kapeikų davė į darbadienj Sint. Po rublį į darbadienį. Klk. Rublį į mastą mokėjau. Šts. Į tuos pi- nigus bulvėms atsiims. Gs. AS atrokuosiu tq skolg į pie- nq. Sts. J. Jablonskis visus tokius prielinksnio į vartojimo atvejus laikė ne- teiktinais literatūrinei kalbai ir juos taisė dvejopai: vienur keitė vieti- ninko linksniu, o kitur — prielinksnio per konstrukcija su galininku??. Li- teratūrinėje kalboje plačiau įsigalėjo prielinksnis per su galininku. 2) Prielinksnis į ir jo variantai vartojami, laiko reikšme kartais pa- našiai, kaip ir literatūrinės kalbos linksniai. a) Kaip galininkas. Man raugintas agurkas į trečią dieną gardžiausias. Skr. Į tą minutę jis gakt ir čia. Vlkv. Į ketvirtą dieną daro operaciją. Kps. Į kelintą dieną galėsi eit. Gr. | tr e- čią dieną gavau darbą. Vikv. Liuob į trečią dien ą atneš. Užv. Į ketvirtą dieną tas jaunuolis su ta panele pasiėmę liudinin- ®J. Jablonskis, min. veik., p. 671; II, Vilnius, 1959, p. 38, 69, 74. 8. Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida 113 B npenenax npocTpaHCTBEHHBIX OTHONIEHHH BLULEJISIOTCS TPH 3HaueHHs: |) 3Havenue HanpaBJIeHHA BHYTPh 4ero-HHGY/lb pacKpbiBaeTCA B CJIOBOCOUeTAHHAX, B KOTOPHX B Ka- HUECTBE 3aBHCHMOrO UJIėHa BbICTYNAIOT CJIOBa CO 3HAYEHHEM MecTA HJIH KOHKPETHOTO npejį- META, a B KauecTBe IVIABHOro uJjeHa — CJIOBA, OGO3HaualOMHe IBHIKEHHe, Hanp.: bėgti į mišką — no6exwaro 6 nAec, įkalti į sieną — e6ur6 e cTeny, suvynioti į popierių — 3agep- HyTb5 6 Oymazy; 2) snuauenne HanpaBJIEHHA B KaKyio-HHOYyb CTOPOHY BbIABJIAETCA B CJIO- BOCOYCTAHHAX, B KOTODpbIX B DpOJIH 3aBHCHMOTO HJeHa BBICTYNAIOT CJIOBa, OGO3HAYAIOLIHE 060G6ineHHbIie: NPOCTPAHCTBEHHBIE NOHATHA HIN KaKofi-unOyAp OPHEHTHDP B NPOCTPAHCTBE, a B POJIH TJIaBHOTO — CJIOBA CO 3HaueHHeM [BHKeHHS, Hanp.: eiti į pietus — udru Ha 102, pasukti į kairę — nosepuyrs Hanreso, žingsniuoti į priešą — wmazar6 Ha 8paza, važiuoti į miško pusę — exarb 8 cTopomy Aeca; 3) snauenne HanpaBJIeHHA Ha KaKOH-HHGY/b npea- MET BNJIOTb JĮJO CONpHKOCHOBEHHA C HHM pacKpbiBaeTCA B CJIOBOCOUCTAHHAX, B KOTOPHX B KauecTse rJiaBHOTO WieHa BEICTYalOT CJIOBa CO 3HaueHHeM Yjlapa, CONPHKOCHOBEHHS, a B KauecTBe 3aBHCHMOrO — ¢JI0Ba, 0603HaYalollHe KOHKPETHBIE NMpPeIMeTHl, Hanp.: belsti į lan- 84 — cTyqars 6 oko, šerti į galvą — ydapute 6 20a08y, atsimusti į sieną — CTYKHYTHCA Oo CTery. Llesiebie OTHOWIEHHS! npegJior | BhHpakaer B CJOBOCOUETAHHAX, B KOTOPHX B DOJIH 3aBHCHMOTO ųWJIeHAa BHICTYNAIOT CJIOBA, OGO3HaualOuIKe JlelicTBHA, COOHTHH, CJlyuaH, a B poJiH TJIaBHOTrO — CJIOBA CO 3HaueHHeM JIBHXeHHS, Hanp.: afeiti į susirinkimą — npuboire Ha co6panue, pakviesti į koncertą — npuenmnacurTo na KOHYyepr. TpancrpeccHBHble OTHOLIEHHS BbIDaXAIOTCH B CJIOBOCOUETAHHAX, B KOTOpPHIX B KauecTBE TJIaBHOTO 4J/eHa BBICTYNAWOT CJIOBA, OOO3HaualOluHe KaKO6-HHOYJIb H3MEHEHHE COCTOSHHA, a B KauecTBe 3aBHCHMOTO ujIieka — CJIOBA, 00O3HAYalOUIHE pe3yJibTaT STOTO H3MEHeHHS, Hamp. sudraskyti į gabalus — pasopsare 8 Kycku, surinkti į krūvą — cobpare 8 Kyuy, išrinkti į pirmininkus — emw6paro 6 npedcedarenu. BpemeHinkie OTHOWEHHS NpeJUIOT į BepaXaer B CJIOBOCOUETAHHAX, B KOTODbIX B DpOJIH 3aBHCHMOTO 4JieHa BLICTYNAIOT CJIOBA, HA3bIBAIOLIHE OnpejiejieHHbIe OTpe3KH BpeMeHH, HANp.: BpeMeHa TroJla, uacTH CYTKH: afeiti į vakarą — npuodru nod eewep, susirgti į rudenį — 3a60/MeT6 K ocenu. CpaBHurejibHbie: OTHOUIEHHS NnpejŲIoT į OGO3HauaeT B CJIOBOCO4UETAHHAX, B KOTODEIX B POJ/H TJIaBHOTO 4/IeKa BBHICTYNAIOT CJIOBa CO 3HaYeHHeM INOJOGHA, CXOACTBa: panašus į tėvą — noxox Ha orya. [Ipeasor Į co cBoHMH BapHaHTAMH B HeKOTODbIX JikaJIeKTAX BhIpaxkaeT OTHOIUeHHH, OTJIKJAIOIHECA OT JIMTePaTypPHOro S3bIKA, DrOoT npejuJIior YynoTpeOJISeTCH AAs BbIDpa:KEHHS NpocTpAHCTBEHHLIX OTHOINeHHĖ, KOTO- pbie B JMTepaTypHOM S3bhIKe OObIuKHO BbipaxaloOTCS NPEANOraMi: NPENJOrOM pas, Hanp.: ateiti in tėvą — npudtu x oryy; npemnnoromM link, nanp.: eiti in mišką — udTu 8 cropony Aeca; npennoroM prie, nanp.: prieiti in langą — nododtu x oxny, glaustis in sieną — NPUCAOHUTBCA K CTERE; WHECCHBOM — MECTHLIM NajaexoM, Hanp.: gyventi į miestą — murs 8 20pode. Ilpemgior į co 3HaueKHeM BpeMeHH B AHajeKTAX ynoTpeGAsieTrcs B TaKHX cayyasnx: B 3HaYeHHH npeaJora JHTePaTYpHOrO sn3blka per, nanp.. padaryti į keturias savaites — cOeaarv 3a 4erbipe medeau, ateiti du kartus į dieną — npudru dea pasa 6 OeHb; B 3Ha- YCHHH BHHHTeJIbHOTO H TBOPHTEJBHOTO BpeMeHH JHTepaTYpHOro ssbiKa, Hanp.: ateiti į trečią dieną — npudtu xa Tperuū Oeno, parvažiuoti į pat laiką — npuexar6 so8pema. Ilpeasor į ynorpensercsi AAs BHIPaX<KeHHs HA3HAUCHHA, Hanp.: atiduoti karvę į mė- są — ordar6 KOpo6Yy HA Maco. He [Tpeanor | ynorpe6asiercsi B KOJIMUECTBEHHOM 3HAYEHHH B COOTBETCTBHH C npeasioramu JIMTEPATYPHOrO A3bIKA apie Hm iki, nanp.: sumokėti į tris šimtus rublių — 3anaarute OKOAO Tpucra pybaed, išgerti į dugną — ebinur6 do Ona (crakana). HMapeaka npemmor į ynorpeGasiercs JUS BhIPaXKeHHsS BHUIEAHTENBHHX OTHOWICHHN H COOTBETCTBYET NPEAJIOry JHTePAaTYPHOrO s3biKa iS: geresnis | brolius — aywuud us 6parves. 117