Lietuvių priesaginiai hidronimai, išvesti iš kitų hidronimų

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATINĖ SANDARA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA LIETUVIŲ PRIESAGINIAI HIDRONIMAI, IŠVESTI IŠ KITŲ HIDRONIMŲ A. VANAGAS Hidronimai, kaip ir kiti toponimai, skiria vieną nuo kito vienarūšius objektus: ežerą nuo ežero, upę nuo upės ir pan. Todėl hidronimai dažnai gali išreikšti ne pavadinamojo objekto, o visai atsitiktinį, su skiriamuoju objektu visai nesusijusį požymį. Turint tai galvoje, galima sakyti, kad hidronimai (ir visi toponimai), apskritai, yra mažiau motyvuoti, negu bendriniai žodžiai. Tai yra viena priežasčių, dėl ko hidronimai (kaip apskritai toponimai) nesudaro ir tokios griežtos sistemos, kaip apeliatyvai1. Pagal motyvuotumo laipsnį hidronimai gali būti suskirstyti į kelias grupes nuo absoliučiai motyvuotų iki absoliučiai nemotyvuotų. Pirmosios rūšies visų pirma yra hidronimai, kilę iš visai nepakitusių vandenų pavadinimų — nomenklatūrinių terminų (Ežeras ež. Prk., Vilkmedžių k.: ežeras, Upė up. Slč., Mūšos dš.: upė, Ūpis up. Gdl., Rudelės int.: ūpis). Mažiau motyvuoti tie hidronimai, kurie yra metaforiškai vartojami kitų objektų nomenklatūriniai terminai (pvz.: Kamša ež. Dgč., up. Sv., Šventosios int.: kamša „žabais, šakomis klotas kelias per pelkę“; Mólbedis up. Žal., Juodupės int.: mólbedis „molduobė“). Nemotyvuotais galima laikyti tokius hidronimus, kurie yra atsiradę iš visai nepakitusių asmenvardžių arba kitų vietovardžių (pvz.: Adomaitis ež. Mlt.: Adomaitis avd., Vytautas up. Vyr., Šalpalės kr.: Vytautas avd., Amérika up. Pln., Minijos kr.: Amėrika). Savitą vietą šia prasme užima hidronimai — priesagų vediniai iš kitų hidronimų. Tokie hidronimai susidarė, veikiami toponiminio konteksto. Nuo kitų vandenų vardų jie nėra atsięti, izoliuoti, o tarsi pratęsia jau esamus vandenvardžius. Susidarę iš esamų hidronimų, jie ir egzistuoja kaip tų hidronimų kontinuumas. Tokių hidronimų ryšį su hidroniminiu (toponiminiu) kontekstu rodo bendra šaknis (kamienas), o priklausymo santykį — su- 1 Žг. В. Н. Топоров, Некоторые соображения в связи с построением теоретической топономастики, кн.: Принципы топонимики, Москва, 1964, р. 20. 231 fiksas. Taip kartais susidaro ištisos toponimų mikrosistemos, vadinamosios „toponiminės šeimos“, pavyzdžiui: Dar palygink; Utenas ež. Trgn., Utenà mst., Uten-ẏkštis ež. Trgn., Uten-aitis ež. Ut., Uten-aitė|Uten-ėlė up., išteka iš Utenaičio ež., Uten-ėlė k. Utenos apyl. Tokių hidronimų (ir kitų toponimų) derivacinis santykis, išreiškiamas sufikso, yra ne tik kiekybinis, bet ir kilmės, priklausymo (posesyvinis). Tą kilmės, posesyvumo ryšį hidronimuose galų gale lemia pačių objektų santykis. Dėl šios priežasties hidronimai išvedami iš kitų hidronimų, be kelių išimčių, tik su mažybinės reikšmės priesagomis. Vadinasi, tokių hidronimų derivacinis ryšys atspindi pačių objektų priklausymo (ar kiekybinę) subordinaciją. Su pavadinamuoju objektu jie siejasi ne tiesiog, o per hidroniminį kontekstą. Derivacinis ryšys egzistuoja tarp dviejų hidronimų, todėl hidronimus, išvestus iš kitų hidronimų, galima skirti prie labiau motyvuotų. Hidronimai — priesagų vediniai iš kitų hidronimų, kaip savitas jau esamo hidroniminio konteksto kontinuuumas, yra tam tikrą informaciją (priklausymo, kilmės santykis) teikiantys vandenvardžiai. Jų nagrinėjimas svarbus visų pirma hidronimikos (ir apskritai toponimikos) teorijai. Turėdamas galvoje tokius hidronimų tipus, V. Toporovas rašė: „Tokių ir panašių vienas kitą sąlygojančių atvejų inventorizaciją toponimikoje galima laikyti vienu labiausiai neatidėliotinų mokslo... apie tikrinius vardus uždavinių“². Priesagų, su kuriomis hidronimai padaromi iš kitų hidronimų, yra palyginti nedaug: -aitė, -aitis, -alė, -alis, -elė, -elis, -ėlė, -ėlis, -yčia, -ikė, -ykščia, -ykštis, -ynas, -inė, -(i)nyčia, -okas, -utė, -utis, -ukas, -ukė, -iūkštė, -utė, -utis. Be to, ne visos jos yra vienodai dar i os: su vienomis jų yra sudaryta po kelias dešimtis, o su kitomis — vos vienas kitas hidronimas: -ėlė, -elis³: Alksn-ėlė up. Lkm., iš Alksnaičio ež.: Alksnas ež. Lkm., Alsuod-ėlė up. Lkm., iš Alsuodžio ež.: Alsuodis ež. Lkm., Balt-ėlė up. Lkm., iš Balto ež.: Baltas ež. Lkm., Balt-ėlė up. Mlt., iš Balčio ež.: Baltis ež. Mlt., Bēr-ėlė up. Slč., Bērės kr.: Bēr-ė up. Slč., Berž-ėlė up. Rd., Banko kanalo int.: Beržė up. Rd., Šušvės kr., Blauzd-ėlė up. Lel.: Blauzdà up. Ktk., Daub-ėlė up. Trg.: Daubà up. Trg., Jūros int., Dysn-ėlė up. Dglš., Dysnos int.: Dysnà up. Dglš., Dulg-ėlė up. Lp., iš Dulgo ež.: Dùlgas ež. Lp., Dul- 2 Ten pat, p. 18. 3 Priesagos pateikiamos pagal vedinių gausumą. 232 gininkų k., Dus-ėlė up. Pmp., Dusos int.: Dusà up. Pmp., Dus-ėlė ež. Od., Duselninkų k.: Dusià ež. Smn., Gerv-ėlė up. RdN., Aukštosios Gervės int.: Gėrvė (Aukštoji) up. RdN., Apaščios dš., Ilg-ėlė up. Ds., iš Ilgio ež.: Ilgis ež. Ds., Ilg-ėlė ež. Smal.: Ilgasai ež. Smal., Imsr-ėlė up. Jrb., Imsrės kr.: Imsrė up. Jrb., Irtuon-ėlė up. Trg., Irtuonos dš.: Irtuona up. Trg., Įs-ėlė up. Kark.: Įsė up. Kark., Jiez-n-ėlė up. Jz., iš Jiezno ež.: Jiezno ežeras Jz., Juod-ėlė up. Mšg., Juodelės k., Musės kr.: Juodė up. Mšg., Juodės k., Musės kr., Kampuot-ėlė up. Švnčl., Kampuotėlės vs., iš Kampuočio ež.: Kampuotis ež. Švnčl., Kampuočio vs., Knyt-ėlė up. Trgn., Bükos int.: Knytis up. Trgn., Utenaitės int., Kruoj-ėlė up. Sl., Mūšos int.: Kruoja up. Sl., Mūšos dš., Laid-ėlė up. Pmp., Svalios dš.: Laidė up. Pmp., Įstro dš., Liaus-ėlė||Liaus-ėlis up. Krkn., Liausės kr.: Liausė||Liausis up. Krkn., Lied-ėlė up. Ant., į Liedžio ež.: Liedis ež. Ant., Lied-ėlė up. Kltn., Liedelės k., iš Liedžio ež.: Liedis ež. Klt., Antaliedės k., Liel-ėlė up. Stk., iš Lieliaus ež.: Lielius ež. Stk., Lielionių k., Miliuš-ėlė up. Trg.: Miliušà up. Trg., Muš-ėlė up. Tj., Mūšios dš.: Mūšià up. Tj., Nov-ėlė up. Grš., Novos int.: Nóva up. Grš., Plav-ėlė up. Ds., iš Plavelio ež.: Plauýs ež. Ds., Prūt-ėlė up. Dkšt., Prūčių k., į Prūto ež.: Prūtas ež. Dkšt., Raš-ėlė up. Mlt., Rašelės vs., iš Rašios ež.: Rašià ež. Mlt., Parašės k., Rud-ėlė up. Gdl., Rudės dš.: Rūdė up. Gdl., Strom-ėlė up. Ant., Šventosios dš.: Strōmis ež. Ant., Strūn-ėlė up. Švnč., Strūnos kr.: Strūnà up. Švnč., Šakš-ėlė up. Dgl., iš Šakšio ež.: Šakšys ež. Ant., Siekšt-ėlė up. Lkm., Pašiekščio k., iš Siekščio ež.: Siekštys ež. Lkm., Švent-ėlė up. Klt., Pašvenčio k., iš Švento ež.: Šventas ež. Švnčl., Svėt-ėlė up. Žg., Vilkijos kr.: Svėtė up. Žg., Lielupės kr., Tov-ėlė up. Kark., Tovės k.: Tōvė up. Kark., Ūg-ėlė up. Krč., Ūgės dš.: Ūgė up. Krč., Uozb-ėlė up. Ut., iš Uozbio ež.: Uozbýs ež. Ut., Ušn-ėlė up. Užv., Ušnos int.: Ušnà up. Užv., Vajuon-ėlė up. Švnčl., iš Vajuonio ež.: Vajūonis ež. Klt., Viekšn-ėlė up. Jz., Viekšnios int.: Viekšnià up. Jz., Vyk-ėlė up. Ds., iš Vyko ež.: Vỹkas ež. Ds., Žieg-ėlė up. Ds., Pažiegės k., iš Žiegelio ež.: Žigas ež. Ds., Antažiegės k., Asav-ėlis ež. Slk.: Asavas ež. Slk., Audr-ėlis ež. Rk.: Audrù up. Jž., Baltai-ėlis ež. Dkšt.: Báltasiai ež. Dkšt., Balt-ėlis ež. Lkm.: Báltas ež. Lkm., Balt-ėlis ež. Lkm.: Baltys ež. Lkm., Balt-ėlis ež. Mlt.: Báltis ež. Mlt., Bestin-ėlis ež. Rš.: Bestinis ež. Rš., Daubul-ėlis up. Vgr., Daubulio dš.: Daubulis up. Vgr., Dumbl-ėlis ež. a) Kpč., b) Ktk., c) Rud.: Dumblis ež. a) Kpč., b) Ktk., c) Rud., Dumbl-ėlis ež. Mlt.: Dumblỹs ež. Mlt., Grauž-ėlis ež. Lbv.: Graužė up. Lbv., Ilg-ėlis ež. a) Imb., b) Vrn.: Ilgis ež. a) Imb., b) Vrn., Juod-ėlis ež. Sem.: Juodis ež. Sem., Juodyn-ėlis ež. Švnčl., Juodynelio vs.: Juodýnas ež. Švnčl., Juodyno vs., Karkl-ėlis up. Jnšk., Karklio int.: Karklỹs up. Jnšk., Kert-ėlis up. Krk., Sušvės dš.: Kertė up. Krk., Sušvės kr., Kiaulin-ėlis ež. Dkšt.: Kiaùlinis ež. Dkšt., Kig-ėlis ež. Ut.: Kigỹs ež. Ut., Kiu-ėlis up. Sk.: Kiuõė up. Sk., Kriaun-ėlis ež. Ob.: Kriaunà up. Ob., Lab-ėlis ež. Trgn.: Labė ež. Trgn., Lain-ėlis ež. Mlt., Palainio k.: Lainỹs ež. Mlt., Lamest-ėlis ež. Lkm.: Lamėstas ež. Lkm., Antalamestės k., Laumiak-ėlis ež. Lkm.: Laumiakỹs ež. Lkm., Lied-ėlis up. Lap., Liedos int.: Lieda up. Lap., Liūn-ėliai du ež. Rš.: Liūnas ež. Rš., Lukn-ėlis ež. Lkm., Paluknio k.: Lukna||Luknėlė up. Klt., Luknos k., Lukn-ėlis ež. Vžns.: Lūk- 233 nas ež. Vžns., Luol-ėlis ež. Km.: Luolys ež. Km., Merk-ėlis up. Mrk., Merkio int.: Merkys up. Mrk., Narak-ėlis ež. JnšM.: Narak-ys ež. JnšM., Nemenč-ėlis||Nemenčin-ūkas ež. Pb.: Nemenčia up. Nmč., Pakin-ėlis ež. Svnčl.: Pākinis ež. Svnčl., Pašt-ėlis ež. Mlt.: Paštýs ež. Mlt., Plav-ėlis ež. Ds.: Plavỹs ež. Ds., Rūž-ėlis ež. Mrk.: Rūžis ež. Mrk., Sudot-ėlis ež. Svnčl.: Sudotà ež. Svnčl., Sudotos vs., Siekšt-ėlis ež. Užp.: Siekštỹs ež. Užp., Vyk-ėlis ež. Ds.: Vỹkas ež. Ds., Zalu-ėlis ež. Dgč.: Zálvus ež. Dgč., Zaps-ėlis||Zaps-aitis ež. Vs.: Zapsỹs ež. Vs., Pazapsių k., Zieg-ėlis ež. Ds.: Žiegas ež. Ds., Antažiegės k., Žuirgžd-ėlis ež. Užp.: Žuirgždỹs ež. Užp. (Iš viso 95 hidronimai). -ėlė, -ėlis: Aluot-ėlė up. Smn.: Aluotis up. Sv., Apašt-ėlė up. Pnd., Apaščios dš.: Apaščia up. Brž., Ažag-ėlė up. Sml., Amatos dš.: Ažagis||Ažagỹs up. Sd., Ažyt-ėlė up. Grnk., Ažytės kr.: Ažýtė up. Grnk., Dubys-ėlė up. Sd., Dubysos kr.: Dubýsa up. Rz., Daugyvenės kr., Garanekl-ėlė up. St., Lankesos dš.: Garāneklė up. St., Lankesos dš., Kamat-ėlė up. Slč., Kamaties kr.: Kamatis up. Všk., Linkav-ėlė||Linkauk-ėlė up. Krkn., Linkavos dš.: Linkavà||Linkāuka up. Krkn., Maleiš-ėlė up. Sv., Maleišos int.: Maleiša up. Sv., Marnak-ėlė up. Sb., Marnakos dš.: Márnaka up. Sb., Niauduv-ėlė up. Sd.: Niáuduva up. Sd., Ramoj-ėlė up. Ps., Ramoj aus kr.: Ramojus up. Jnšk., Svai-tūt-ėlė up. Ds., iš Svaitūto ež., Šventosios kr.: Svaitūt as ež. Ds., Šešėv-ėlė up. Kri., Šešėvės kr.: Šešėvė up. Kri., Šlavant-ėlė up. Vs., iš Šlavantėlio ež. į Ančios ež.: Šlavañtas ež. Vs., Šlavantų k., Ziegžmar-ėlė up. Trgn., iš Ziegžmario ež., Būkos int.: Ziegžmāris ež. Trgn., Žiežmar-ėlė up. Zsl., Švento Jono upelio int.: Žiežmarà up. Zsl.; Aknyst-ėlis ež. Lel.: Aknystà up. Lel., iš Aknystėlio ež., Aulam-ėlis up. Pn., Nevėžio dš.: Aūlamas up. Pn., Nevėžio dš., Ažun-ėlis up. Krk., Ažyno kr.: Ažūnas up. Krk., Babrin-ėlis ež. Dgč., Babrinėlių k.: Babrinis ež. Dgč., Babrinės k., Beržup-ėlis up. Jnk.: Béržupis up. Jnk., Byvain-ėlis ež. Trgn.: Byvain-is ež. Trgn., Bizduk-ėlis ež. Zsl.: Bizdūkas ež. Zsl., Brades-ėlis ež. Ut.: Brādesas ež. Ut., Daglėj-ėlis ež. Jž.: Daglėjas ež. Jž., Daglėj-ėlis ež. Trgn.: Daglėjus ež. Trgn., Davil-ėlis ež. Ut.: Dāvilas ež. Ut., Drapal-ėlis ež. Lp.: Drapālis ež. Lp., Dubul-ėlis up. Sd., Daugyvenės kr.: Dubùlis up. Sd., Daugyvenės kr., Duven-ėlis ež. Užp.: Duvenas ež. Užp., Gipin-ėlis ež. Jž.: Gipinỹs ež. Jž., Izit-ėlis ež. Dgč.: Izitas ež. Dgč., Ižen-ėlis ež. Vžns.: Iženas ež. Vžns., Jagud-ėlis ež. Vvs.: Jagūdis ež. Vvs., Jiešmen-ėlis||Viešmen-ėlis up. Krč., Jiešmens int.: Jiešmuõ||Viešmuõ up. Krč., Juostin-ėlis up. Rgv., Nevėžio dš.: Juõstinas up. Rgv., Juostos kr., Kamuž-ėlis up. Mlt., Kamužės vs.: Kamùžė up. Mlt., iš Kamuželio ež. į Baltųjų Lakajų ež., Karnup-ėlis||Karnup-ėlė up. Sk., Karnupio int.: Kaŕnupis||Kaŕnupė up. Sk., Karosnink-ėlis ež. Auk.: Karōsninkas ež. Sem., Kauknor-ėlis ež. Kpč.: Kaũknoris ež. Kpč., Kozamk-ėlis ež. Mrk.: Kozámkas ež. Mrk., Kunig-ėlis ež. Ant.: Kunigis ež. Ant., Leven-ėlis up. Pmp., Lėvens int.: Lėvuo up. Pmp., Lydek-ėlis ež. Mlt.: Lydėkis ež. Mlt., Limin-ėlis ež. a) Dgl., b) Dgč., c) Mlt.: Liminas ež. a) Dgl., b) Dgč., c) Mlt., Lūžup-ėlis up. Sd.: Lūžupis up. Sd., Nemun-ėlis up. Bsg., Nekelpos int., Dg., Dvarčėnų k., PnmR., Lielupės dš., Zd., Vardu- 234 vos dš.: Nėmunas up. Kn., į Kuršių marias4, Neties-ėlIs ež. Mrk.: Netiešis ež. Mrk., Nibud-ėlis up. Įs., Nibudėlių k.: Nibudys up. Gm., Nibudžių k., Įsruties kr., Pastov-ėlis ež. Mlt.: Pastovis ež. Mlt., Peneikišk-ėlis||Paneikišk-aitis ež. Dgl.: Peneikiškis ež. Dgl., Pranelg-ėlis up. Dgč., iš Pranelgio ež.: Pranelgis ež. Dgč., Prūdup-ėlis up. Kp., Prūdupio int.: Prūdupis up. Kp., Rudes-ėlis ež. Mlt., Rudesos k.: Rudesà ež. Mlt., Salin-ėlis ež. Ds.: Salinis ež. Ds., Skutišk-ėlis up. Sml., Skutiškio int.: Skutiškis up. Sml., Saltin-ėlis up. KžR., Jūros int.: Šaltinis up. KžR., Šešup-ėlis up. Lbv.: Šešupė up. Kps., Setersn-ėlis ež. Jž.: Setėršnis ež. Jž., Šilad-ėlis up. Lg., Šiladžio dš., Lg., Kruojos kr.: Šiladis up. Lg., Šlavant-ėlis ež. Vs.: Šlavantas ež. Vs., Tautin-ėlis up. Mšk., Tautinio kr.: Tautinys up. Mšk., Uosint-ėlis ež. Sv.: Uosintas ež. Sv., Vabal-ėlis up. Jon., Vabalo int.: Vabalas up. Jon., Varnak-ėlis ež. Dgl.: Varnakys ež. Dgl., Vazaj-ėlis ež. Jž.: Vazajis ež. Jž., Vidauj-ėlis up. Šmk., Vidaujos dš.: Vidauja up. Šmk., Vykežer-ėlis ež. Ant.: Vykežeris ež. Ant., Zales-ėlis ež. R.: Žalesas ež. R., Žąsin-ėlis up. Čk., Žąsino kr.: Žąsinas up. Čk. (Iš viso 77 hidronimai). -aitė, -aitis: Alksn-aitė up. Užp., iš Alksno ež.: Alksnas ež. Užp., Als-aitė||Als-ikė up. Vdk., Alsos int.: Alsà up. Vdk., Antvard-aitė up. Jrb., Antvardės kr.: Antvardė up. Jrb., Avil-aitė up. Smal.: Avilė up. Dgč., Dubin-aitė I, II up. Vl., Dubinės int.: Dubinė up. Vl., Dumbl-aitė up. Lzd., iš Dumblio ež.: Dumblis ež. Lzd., Gynev-aitė up. Btg., Gynevės int.: Gynevė up. Btg., Raudon-aitė up. Raud., Vidutinio Geležiaus int.: Raudonė up. Raud., Nemuno dš., Rusn-aitė up. Rsn., į Kuršių marias: Rūsnė — Nemuno atšaka nuo Gilijos iki Atmatos, Smelt-aitė up. Klp., Smeltės kr.: Smeltė up. Klp., S nietal-aitė up. Vl., S nietalos int.: S nietalà up. Šmk., Šlyn-aitė up. Rs., Šlynos int.: Šlyna up. Rs., Šušv-aitė||Šiušv-aitė up. Tt., Šušvės int.: Šušvė||Šiušvė up. Tt., Upsal-aitė up. Vl., Upsalos kr.: Upsala up. Vl., Uten-aitė||Uten-ėlė up. Ut., iš Utenaičio ež.: Utenas ež. Trgn., Vidauj-aitė up. Šmk., Vidaujos dš.: Vidauja up. Šmk., Vilkij-aitė up. Sk., Vilkijos int.: Vilkija up. Sk., Virang-aitė up. Plk.: Virangė up. Plk.; Alksn-aitis ež. a) Lkm., b) Rš.: Alksnas ež. a) Lkm., b) Rš., Armen-aitis up. Čk., Armenos kr.: Armenà up. Čk., Avil-aitis ež. Imb.: Avilys ež. Imb., Ažvint-aitis ež. Slk.: Ažvintis ež. Slk., Bėl-aitis ež. Švnč.: Bėlys ež. Švnč., Bit-aitis ež. Všn.: Bità up. Všn., iš Bitaicio ež., Bitup-aitis up. Šlv., Bitupio int.: Bitupis up., Či-čir-aitis ež. Imb.: Šičirvys ež. Imb., Dūbur-aitis ež. Antz.: Dūburys ež. Antz., Gadėn-aitis ež. Sem.: Gadėnas ež. Sem., Garšpelk-aitis up. Šmk., Alsos kr.: Garšpelkis up. Šmk., Alsos kr., Gau-aitis ež. Ign.: Gauys ež. Ign., Gėl-aitis ež. Nmc.: Gėla ež. Nmc., Gelz-aitis ež. Sem.: Gėltuis ež. Sem., Gilūt-aitis ež. Ml., Gilūtų k.: Gilūta up. Ml., Glūk-aitis ež. Vrn.: Glūkas ež. Vrn., Glūko k., Gruož-aitis ež. Onš., Gruožninkėlių k.: Gruožys ež. Onš., Gruožninkų k., Ilg-aitis ež. Ign.: Ilgis ež. Ign., Ilg-aitis ež. Rš.: Ilgiai ež. Rš., Kek-l-aitis up. Grl., Jiesios int.: Keklys up. Grl., Rudes kr., Klev-aitis ež. Sn.: Klevas ež. Sn., Kumpuol-aitis ež. Antz.: Kumpuolis ež. Antz., Lazduon-ai- 4 Upių vardų Nemunėlis santykis su Nemunu vienu kitu atveju gali būti netiesioginis, per apeliatyvą nėmunas, nėmunėlis. 235 tis up. Čk., Lazduonos int.: Lazduoną up. Čk., Lied-aitis ež. Klt.: Liedis ež. Klt., Liek-aitis||Liek-aitė up. Lkč., Liekės dš.: Lieķė up. Lkč., Luokes-aitis ež. Mlt.: Luokesai ež. Mlt., Malkest-aitis ež. Mlt.: Malkėstas ež. Mlt., Mer-aitis ež. Švnč.: Merà up. Švnč., Mergežer-aitis ež. Dkšt.: Mergežeris ež. Dkšt., Milaš-aitis ež. Ml., Milašaičių k.: Milašius ež. Ml., Milašių k., Mon-aitis ež. Sem.: Mònis ež. Sem., Nemun-aitis ež. Gl.: Nėmunas up. Kn., Nosu-aitis ež. Užp.: Nosvė up. Užp., Parsvėt-aitis ež. Dkšt.: Parsvėtas ež. Dkšt., Plienup-aitis up. Ar., Plienupio int.: Plienupis up. Ar., Punkin-aitis||Puikin-aitis ež. Vvs: Pūnkinas||Puikinas ež. Vvs., Reizgup-aitis up. Rs., Reizgupio kr.: Reizgupis up. Rs., Sar-aitis ež. Švnč.: Sarià up. Švnč., Sarių k. (ar Sarių ežeras Švnč., Sarių k.), Seliovin-aičiai du ež. Vs.: Seliovinis ež. Vs., Sysvant-aitis ež. Sem.: Sysvantas ež. Sem., Skirz-aitis ež. Lp.: Skirzūtis ež. Lp., Smilg-aitis up. Jsv., Smilgos dš.: Smilga up. Jsv., Streiv-aitis ež. Sem.: Streivys ež. Sem., Šark-aitis ež. Lbv., Šarkaičio k.: Šarkis ež. Lbv., Šarkio k., Uten-aitis ež. Ut.: Utenas ež. Trgn., Varn-aitis up. Nmk., Varnės int.: Varnė up. Nmk., Verkn-aičiai du ež. Onš.: Verknė up. Jz., Vilk-aitis ež. Vs.: Vilkas ež. Vs., Vyžuon-aitis ež. Ut.: Vyžuonà up. Vžns., Zaras-aitis ež. Zr.: Zarasas ež. Zr., Zilm-aitis ež. Rš.: Zilmas ež. Rš. (Iš viso 71 hidronimas). -ukas, -ukė: Aklin-ūkas ež. Vžn.: Aklinis ež. Vžn., Aklinių k., Akmen-ūkas up. Krkn., Nevėžio int.: Akmenė up. Nj., Šventupio int., Armen-iūkas up. Vl., Armenos kr.: Armenà up. Vl., Balt-ūkas ež. a) Ign., b) Klt.: Baltys ež. a) Ign., b) Klt., Bedugn-ūkas ež. Rdš.: Bedūgnis ež. Rdš., Beržuol-ūkas ež. Sem.: Beržuolis ež. Sem., Dėlin-ūkas ež. Mrk.: Dėlinis ež. Mrk., Dėl-ūkas ež. Ut.: Dėlys ež. Ut., Dervel-ūkas up. Rz.: Dervėlis up. Rz., Dumbl-ūkas ež. Klt.: Dumblýs ež. Klt., Dusel-ūkas ež. Sn.: Dusėlės du ež. Sn., Ešerin-ūkas ež. Ktk.: Ešerinis ež. Ktk., Ešerin-ūkas ež. Rud.: Ešerinis ež. Rud., Gėj-ūkas ež. Onš.: Gėjus ež. Onš., Gėjaus mš., Gelež-ūkas up. Vad., Geležio int.: Geležis up. Vad., Gervin-ūkas ež. Lp.: Gervinis ež. Lp., Gilut-ūkas ež. Švnčl.: Gilutis ež. Švnčl., Gyst-ūkas up. Vl., Gystaus int.: Gystus up. Vl., Jaur-ūkas ež. Ktk.: Jaurys ež. Ktk., Kačlup-ūkas up. Ar., Taipėdos int.: Kačlupys up. Ar., Taipėdos int., Kastin-ūkas up. Plk., į Nemuno lankas: Kastinis up. Plk., Prūdupio int., Kiaulup-ūkas up. Klm., Kiaulupio int.: Kiaul-upis up. Klm., Lyn-ūkas ež. Rud.: Lynas ež. Rud., Malin-ūkas ež. Rud.: Malinis ež. Rud., Nemun-ūkas up. Klm.: Nėmunas up. Kn., į Kuršių marias, Pakal-ūkas ež. Lkm.: Pàkalas ež. Lkm., Perdal-ūkas ež. Klm.: Perdãlė ež. Klm., Platup-ūkas up. Grk., Piaunio int.: Platupỹs up. Grk., Dubysos int., Raguol-ūkas ež. Zr.: Raguõlis ež. Zr., Ruitin-ūkas up. Vdk., Ruitinio int.: Ruitinỹs up. Vdk., Salaič-ūkas ež. Lkm.: Saláičiai ež. Lkm., Sern-ūkas ež. Smn.: Sernia up. Smn., Spindž-ūkas ež. Onš.: Spindžius ež. Onš., Šaul-ūkas ež. Lp.: Šaulys ež. Lp., Šėkin-ūkas ež. Rud.: Šėkinis ež. Rud., Šerm-ūkas ež. Onš.: Šermis ež. Onš., Šiemet-ūkas ež. Vvs.: Šiemetis ež. Vvs., Švenč-ūkas ež. Sem.: Švenčius ež. Sem., Tetervi-n-ūkas ež. Slk., Tetervinis ež. Slk., Ūdrin-ūkas ež. Rud.: Ūdrinis ež. Rud., Vaisin-ūkas ež. Smal.: V aisinis ež. Smal., Var-ūkas up. An., Variaus int.: Varius up. An., Varl-ūkas ež. Mlt.: Varlys ež. Mlt., Veiž-ūkas up. Zgč. 236 Veižo dš.: Veižas up. Pgg., Velnėžer-iūkas ež. Slk.: Velnėžeris ež. Slk., Verlin-iūkas ež. Švnčl.: Verlinas ež. Švnčl., Verpel-iūkas<*Verupel-iūkas up. Bb., Verupės int.: Verūpė up. Bb., Veruedž-iūkas up. Pp., Ventos dš.: Vérvedis up. Pp., Eglesio dš., Vėž-iūkas up. Krtv., Sikšnės int.: Vėžius up. Krtv., Šiaušės kr., Vidauj-iūkas up. Šmk., Vidaūjos dš.: Vidáuja up. Jrb., Vijol-iūkas up. Krtv., Dubysos int.: Vijolė up. Šl., Kulpės kr., Žvirgžd-iūkas up. Plv., Žvirgždės kr.: Žvirgždė up. Kps.; Jies-iūkė up. Šil., Jiesios int.: Jiesià up. Šil., Sakuon-iūkė up. Prnv., Aluonos kr.: Sakuonà up. Prnv., Aluonos kr. (Iš viso 55 hidronimai). -alė, -alis: Duob-ālė up. Trg., Jūros dš.: Duobė up. Trg., Jūros dš., Leit-ālė up. Šlu., Leitės dš.: Leitė up. Šlu., Rusnės dš., Lukn-ālė up. Kl.: Luknà up. Kl., Palang-ālė up. End.: Palangà up. End., Paliž-ālė up. Rt., Ližės int.: *Paližė<Lizė up. Rt., Ring-ālė up. Žgč., Ringės int.: Ringė up. Žgč., Sart-ālė up. Lkv., Rungio dš.: Sartė up. Žgč., Kamunos kr., Salp-ālė up. Vvr., Salpės kr.: Salpė up. Vvr., Šyš-ālė up. Vn., Šyšos dš.: Šyšà up. Vn., Upun-ālė up. Skdv., Šunijos dš.: Upýna up. Nmk., Šešuvies dš., Žeber-ālė up. Užv., Žeberės kr.: Žeberė up. Užv., Žvels-ālė up. Grg.: Žvelsà up. Grg.; Burg-alis ež. Als.: Burgis ež. Als., Paburgės k., Paltup-alis up. Plt.: Paltupis up. Plt., Viekved-ālis up. Skdv., Viekvedžio int.: Viekvedýs||Viekvedis up. Skdv. (Iš viso 15 hidronimų). -ykščia, -ykštis: Dysn-ȳkščia up. Dkšt., iš Dysnų ež. į Dysnykščio ež.: Dysnai ež. Dkšt., Šalt-ȳkščia||Šalt-iūkštė up. Šlčn., Salčios kr.: Salčià up. Šlčn.; Asaln-ȳkštis ež. Lkm.: Asalnai ež. Lkm., Baluoš-ȳkštis ež. Lkm.: Baluošas ež. Lkm., Dysn-ȳkštis ež. Dkšt.: Dysnai ež. Dkšt., Dring-ȳkštis ež. Ign.: Driñgis ež. Ign., Kretuon-ȳkštis ež. Švnčl.: Kretuonas ež. Švnčl., Ligaj-ȳkštis ež. Slk.: Ligajai ež. Dgč., Liuod-ȳkštis ež. Slk.: Liuodis ež. Slk., Lūš-ȳkštis ež. Ign.: Lūšiai ež. Ign., Nemun-ȳkštis||Nemn-ȳkštis up. Drsk., Nemuno dš.: Nėmunas up., Smalv-ȳkštis ež. Smal.: Smalvas ež. Smal., Uten-ȳkštis ež. Trgn.: Utenas ež. Trgn., Vėl-ȳkštis ež. Ign.: Vėlýs ež. Ign., Žėlv-ȳkštis ež. Mlt.: Žélvos ež. Ktk. (Iš viso 15 hidronimų). -ikė: Gans-ikė up. Vg., Gansės int.: Gánsė up. Vg., Ilg-ikė up. Šauk., Ilgos int.: Ilga up. Šauk., Lapiš-ikė up. Šlv., Lapišės kr.: Lapišė up. Šlv., Lyksn-ikė up. Klm., Lyksnės int.: Lyksnė up. Klm., Sart-ikė up. Nmž., Tenėnio int.: Sartė up. Žgč., Kamunos kr., Upyn-ikė up. Skdv., Trišiūkštės kr.: Upýna up. Nmk., Šešuvies dš., Varm-ikė up. Užv., Varmės kr.: Varmė up. Užv., Velb-ikė up. Erz., Velbės int.: Velbė up. Erz., Žalp-ikė up. Nmk., Žalpės kr.: Žalpė up. Nmk. (Iš viso 9 hidronimai). -yčia: Ates-yčia||Atesė up. Smn., per Atesio ež. teka: Atesỹs ež. Smn., Atesninkų k., Yl-yčià up. Smn., iš Ylelio ež.: *Ylys (-is), dabar Ylėlis ež. Smn., Kernav-yčia||Kernavė up. Šlčn., iš Kernavo ež.: Kėrnavaṣ ež. Jšn., Mašn-yčià up. Drsk., iš Mašnelio ež.: *Mašnys, dabar Mašnelis ež. Drsk., Matar-yčià up. Rud., į Matarų ež.: Matarų (ėžeras) Rud., Rauden-yčia up. Klvr., iš Raudenio ež.: Raudėnis ež. Klvr., Raudeniškių k., Simn-yčia up. Smn., į Simno ež.: Simno (ėžeras) Smn., Šark-yčia up. Lbv., iš Šarkaičio ež. į Šarkio ež.: Šarkis ež. Lbv. (Iš viso 8 hidronimai). 237 -utė, utis: Berž-utė up. Sln., Šušvės kr.: Beržė up. Rd., Šušvės kr., Nyk-utė up. Kr., Nemuno kr.: Nykà up. Kr., Nemuno kr., Pent-utėl||Pent-ėlė up. Lkš., Pentos dš.: Pentà up. Lkš., Vasak-utėl||Vasak-ytė up. Kps., iš Vasakų ež.: Vasakų (ežeras) Kps.; Gab-utis ež. Krn.: Galýs ež. Krn. (Iš viso 5 hidronimai). -ytė, -ytis: Marnak-ytė Marnak-ėlė up. Sb., Lėvens dš.: Márnaka up. Sb., Lėvens dš., Obel-ytė up. Srj., iš Obelijos ež.: Obelijà <*Obelijà ež. Srj., Vasak-ytėl||Vasak-utė up. Kps., iš Vasakų ež.: Vasakų (ežeras) Kps., Bebiru-ytis||Bebiru-iūkas up. Šmk., Bebirvos kr.: Bebìrva up. Šmk., Vilk-ytis up. Žg., Vilkijos kr.: Vilkijà <*Vilkijà up. Žg. (Iš viso 5 hidronimai). -(i)nyčia. Priesaga -(i)nyčia yra nelietuviška, skolinta iš lenkų -nica: Bilis-inyčia up. Lp., iš Juodojo Bilso ež.: Bìlsas, Júodajis ež. Lp., Avièr-nyčia||Avirė up. Lp., iš Avirio ež.: Aviris ež. Lp. (Iš viso 2 hidronimai). -ynas: Nemun-ynas||Neman-ynas up. Glj., į Kuršių marias: Nėmu-nas||Nėmanas up. -inė: Burčiok-inė up. Klvr., iš Burčioko ež.: Burčiòkas ež. Klvr. -iokas: Kumpuol-iokas ež. Dgč.: Kumpuõlis ež. Ant. -iūkštė: Salč-iūkštėl||Salč-ūkščia up. Slčn., Salčios kr.: Salčià up. Slčn. Iš viso lietuvių hidronimų — priesagų vedinių iš kitų hidronimų šiuo metu žinoma apie 360. ЛИТОВСКИЕ ГИДРОНИМЫ — СУФФИКСАЛЬНЫЕ ДЕРИВАТЫ ОТ ДРУГИХ ГИДРОНИМОВ А. ВАНАГАС Резюме В литовской гидронимии насчитывается около 360 суффиксальных названий рек и озер, которые являются дериватами от других водных названий. По степени мотивированности они занимают промежуточное положение среди гидронимов других структурно-словообразовательных типов. Если к абсолютно немотивированным относятся гидронимы, без изменений возникшие из антропонимов или других топонимов, а к мотивированным — гидронимы, возникшие из номенклатурных терминов рек и озер, то гидронимы — суффиксальные дериваты от других гидронимов в этом отношении занимают место где-то в середине этой иерархии, так как они несут кое-какую информацию (отношение посессивности, «родства» и т. п.). Суффиксов, которые употребляются для образования таких гидронимов, известно сравнительно немного. Почти все они имеют деминутивное значение: -elė, -elis (95 гидронимов), -ėlė, -ėlis (77 гидронимов), -aitė, -aitis (71 гидроним), -ukas, -ukė (55 гидронимов), -alė, -alis (15 гидронимов), -ykščia, -ykštis (15 гидронимов), -ikė (9 гидронимов), -učia (8 гидронимов), -utė, -utis (5 гидронимов), -ytė, -ytis (5 гидронимов), -(i)nyčia (2 гидронима), -ynas, -inė, -iokas, -iūkštė (по одному гидрониму).