Lietuvių literatūrinės kalbos sudurtinių veiksmažodžio formų struktūra

“LIETUVIU KALBOS GRAMATINE 'SANDARA LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA LIETUVIU LITERATURINES KALBOS SUDURTINIU VEIKSMAZODZIO FORMU STRUKTURA N. SLIZIENE § 1. Lietuviy kalbos sudurtines veiksmaZodzZio laiky bei nuosaky formas sudaro savarankigkos leksinés reik’més veiksmaZodzio esamojo arba butojo laiko veikiamojo arba neveikiamojo dalyvio vardininkas ir pagalbinio veiksmazZodzio buti asmenuojamosios formos. Su veikiamaisiais dalyviais sudaromos veikiamosios riiSies formos, su neveikiamaisiais — neveikiamosios. Sudurtinés formos, sudarytos su bitojo kartinio laiko veikiamaisiais ir bitojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, vadinamos atliktinémis, pvz.: esu pasiuntes, -usi, esu pasiystas, -a; buvau pasiuntes, -usi, buvau pasiystas, -a; biiciau pasiuntes, -usi, buciau pasiystas, -a. Sudurtinés formos, sudarytos su esamojo laiko veikiamaisiais dalyviais, turin¢iais afiksa be-, vadinamos pradétinémis, pvz.: buvau besiuntias, -ianti, busiu besiuncigs, -ianti, buciau besiuncigs, -ianti. Be neveikiamyjy atliktiniu formy, yra dar sudurtinés neveikiamosios formos, sudarytos su esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais, pvz.: esu siunviamas, -a, buvau siunciamas, -a, budavau siunciamas, -a. Sudurtiniy veiksmazodzio formy démenys ir ju tarpusavio sasaja § 2. Pagrindinis ir svarbiausias sudurtiniy veiksmaZodzio formy démuo yra esamojo arba bitojo laiko dalyvis, nes jis turi savarankiSka leksing reik’me ir rodo, kokio veiksmaZodzio yra sudurtiné forma. Nuo dalyviy priklauso sudurtiniy formy riSis ir i8 dalies sudurtiniy atliktiniy formy laiko reikSmé, kuri dél to susijusi su dviem laiko planais'. Kity sudurtiniy formy laiko reikSmé priklauso tik nuo pagalbinio veiksmaZodzio, 1 Sudurtinés atliktinés formos rei8kia tam tikru momentu trunkan¢ig rezultatine bisena, susidariusia dél ankstesnio veiksmo. Rezultatiné biisena priklauso vienam, pagrindiniam, laiko planui, jj rodo pagalbinio veiksmazodzio formos, o dalyvio Saknies zymimas veiksmas, kuriuo pasiekta biisena, priklauso kitam, ankstesniam, laiko planui, kuris yra antraeilis, Salutinis. Rezultatinés bisenos santykj su ankstesniuoju laiko planu lemia j sudurtiniy formy sudétj jeinantis biitojo laiko dalyvis. Apie Sia, pagrinding, taip pat apie kitas sudurtiniy atliktiniy formy reikimes Zr. N. SliZiené, Apie sudurtines atliktines veiksmazodiio laiky ir nuosaky formas lietuviy literatiirinéje kalboje, kn.: Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida, Vilnius, 1964, p. 81—95. 63 Esamojo ir bitojo laiko dalyviat, jeinantys j sudurtiniy veiksmazodzio formy sudétj, savo forma paprastai nesiskiria nuo kitais atvejais vartojamy esamojo ir bitojo laiko dalyviy, sakinyje rei8kianéiy antraeilj veiksma, einanciy pazyminiu, tariniu ar vardine sudurtinio tarinio dalimi. Visada jie turi giminés, skaiciaus ir linksnio rodiklius. Tiesa, pazyminio funkcija dazniausiai vartojamos ilgesniosios vyriskosios giminés esamojo laiko veikiamyjy dalyviy vardininko formos (pvz., iSvuykstantis traukinys), o sudurtinés formos paprastai sudaromos su trumposiomis formomis (pvz., buvo beisvykstgs), tatiau tai tik tendencija, o ne nusistovéjusi kalbos norma, BUF ? ] sudurtiniy formy sudétj jeinantys dalyviai nuo atributyviniy esamojo ir bitojo laiko dalyviy skiriasi savo reikSme. Dalyviai, turintys atributyvine funkcija, Zymi daikto ypatybe, kylanéia i8 vykstanéio ar ivykusio veiksmo, o tie patys dalyviai, susijunge su pagalbiniu veiksmaZodziu biti j sudurtine forma, daikto ypatybés nereiSkia, tik Zymi, ka daiktas daré, yra dares, kas jam daroma ir pan. Cia ypatybés reikSmé nublankusi, o iSrySkéjusi veiksmo reik’mé. Kaip ypatybés reik’més pédsakas, greta veiksmo reik&més daugeliu atvejy iSlieka tik daugiau ar maziau jauéiama dél to veiksmo susidariusios biisenos reik&mé. § 3. Sudurtiniy formy dalyviai sakinyje yra derinami su veiksniu, pvz.: tévas yra iSvaziaves, dukté buvo beiseinanti, sveciai bus pakviesti, knygos bity skaitomos ir pan. Taéiau gis derinimas nereikia kokybiniy santykiy tarp veiksnio ir tarinio, nes sudurtinés formos zymi, ne koks yra daiktas, 0 ka jis veikia arba kad pats yra veikiamas. Jeigu sakinyje néra veiksnio vardininko, sudurtiné forma turi bevardés giminés dalyvj, pvz.: Buvo prisirinke daug Zmoniy; Buvo bepradedgq Salti; Visaip yra kalbama; Nieko daugiau nebus pasakyta ir pan. Sudurtinés formos su bevardés giminés veikiamuoju dalyviu gana daznai vartojamos ir Salia veiksniu einan¢iy moteriSkosios gimines daugiskaitos formy, pvz.: ViStos buvo iskapste daigus; Mergaités buvo bepradeda juoktis ir pan2 Sudurtinéms formoms sudaryti paprastai vartojamos trumposios vyriskosios giminés veikiamyjy dalyviy vardininko formos: yra éjes, buvo beeings ir pan. Ta¢iau tarmése pasitaiko sudurtiniy formy su esamojo laiko dalyviy ilgesniosiomis formomis. Tévas buvo bepradedantis valgyt, kai kadin kas pabaladojo langan. Skp (DAK). Rugiai taip suéle buvo (i8 tudens), kad jau j kules (bamblius) buvo beeinantys. Grg (LKZ VI 824). Pasidék koki daiktg, tujau ir bis vaikai beknebinéjantys. Vvr (LKZ VI 208) 3. ? Istoriniu pozitriu nesuderinti su veiksniu esti ir vyriSkosios giminés daugiskaitos formy dalyviai, kurie kilmés atzvilgiu yra bevardés giminés vienaskaitos vardininkai, Zr. J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, Vilnius, 1957, p. 205. 3 Gana daug tokiy formy i§ tarmiy vartoja J. Baléikonis savo vertimuose (pvz.: buvau bebégantis BaléHP, 49, buvo belipantis BaléHP, 330, buvo bedarantis BaléHP, 15 ir kt.). 64 § 4. Dalyviai turi veiksmaZodzio ir biidvardzio ypatybiy. Kai biadvardinés ypatybés nustelbia veiksmazodines, dalyviai neturi nei veiksmo, nei veiksmaZodiniy kategorijy reikSmiy ir prilygsta bidvardziams, pvz.:netikes peilis, nevykes rasinys, patenkintas vaikas, suktas Zmogus, tinkamas drabudis ir pan. Gana daznai tie patys dalyviai vienu atyeju turi rySkias veiksmazodines, kitu atveju —rySkias biidvardines ypatybes, plg.: istizes (ty. apsileides, neveiklus) Zmogus ir igtizes molis (t. y. molis, kuris i8tizo), nuleisti (t-y. nuolaidiis) peciai ir nuleista lovatiesé (t.y. lovatiesé, kurig kas nuleido), ariama Zemé (t. y. |. Zemé, kuri tinka arti, kuria galima arti; 2. Zemé, kuria dabar aria). Dalyviai, turintys rySkias biidvardines ypatybes, su veiksmazZodziu biti sudurtiniy formy nesudaro. Jie zymi daikto ypatybe ir, eidami tariniu ar vardine tarinio dalimi, su veiksniu’ reiSkia kokybinius santykius. Dalyviy reik’més nevienodumas ypaé svarbus sudurtinéms formoms atriboti: jas sudaro ne visi esamojo ir bitojo laiko dalyviai, o tik turintys aiskias veiksmaZodines ypatybes, kurios, dalyviams susijungus su pagalbiniu veiksmazodziu bati, dar labiau i&rykéja ir nustelbia biidvardines ypatybes. § 5. Kitas sudurtiniy formy démuo yra veiksmazZodzZio bati asmenuojamosios formos. Sis démuo atlieka tik pagalbinj vaidmenj: neturédamas jokios jtakos sudurtiniy formy leksinei reikSmei, jis suteikia joms veiksmazodziy nuosakos, asmens, skai¢iaus* ir pagrinding laiko reikSme. VeiksmazZodis buti yra pats abstrak¢iausias i8 visy veiksmazZodiiy, todél lengviau uz kitus pasiduoda desemantizacijos procesui. Dél to jis lietuviy kalboje, kaip ir jo atitikmenys kitose kalbose, vartojamas ne tik savo savarankiska reikSme, bet ir kaip sudurtinio tarinio jungtis, kuri, netekusi savo leksinés reik’més, padeda iSreik&ti veiksnio ir tarinio predikatyvinj santykj°. Lietuviy kalbos, panaSiai kaip ir slavy kalby, sudurtinés veiksmazodzio formos veikiausiai yra kadaise i8riedéjusios i8 sudurtiniy tariniy®, todél veiksmaZodis bati yra ir sudurtiniy formy démuo. Savo atliekama funkcija pagalbinis veiksmazodis yra artimas veiksmazodzio asmenuojamyjy formy galiinéms, ta¢iau turi savaranki8ko Zodzio strukttra: yra sudetas iS Saknies ir asmeniniy galiniu, kurios parodo laiko, nuosakos, asmens ir skai¢iaus kategorijas, taigi taip pat yra atskiras 4 Dalyviai taip pat turi skaigiaus reik8me, ta¢iau ji yra vardazodiné, susijusi su linksniu, 0 veiksmazodziy skaitius kitoks, jis susijes su-asmens reikSme. > Plg. A. C. Temxkoscxuii, Pycckuit cuuraxcuc B HayyHom ocBemleHuu, Mocksa, 1956, p. 220; M3 tpyaon A. A, Ilaxmatopa no coppemenHomy pycckomy asbiky, Mocksa, 1952, p. 77; [pammatuxa pyccxoro aspixa, tT. II, 4. Il, H3q-3o AH CCCP, Mocxsa, 1960, p. 414; K. Brugmann, Die Syntax des einfachen Satzes im Indogermanischen, Berlin und Leipzig, 1925, p. 69—77. - ® Plg. A. A. Tlore6us, Ws sanucox no pyccKkoi rpamMatuxe, t. I—II, Mocksa, 1958, p. 119; K. A. Tumogees, K ucropxu dopm mpomegmero spemenn pyecKoro raaroaa, «<Yuenbie sanucku BaaropemencKoro roc. neq. w yuaT. aH-Ta um. M. HW. Kaaununad, tv. 2, Baaropemenck, 1941, p. 73. 5. Lietuviu kalbos gramatiné sardera 65 zodis, kaip ir pilnareikSmis veiksmazZodis biti. Tik pilnareik8mio veiksmazodzio bati formos yra savaranki&kos, 0 pagalbinio veiksmaZodzio bati formos rodo visos sudurtinés formos gramatines kategorijas. Tuo biidu, kaip yra pazyméjusi O. Achmanova, techniniu poZiiriu pagalbinis veiksmazodis i8laiko Zodzio ypatybes, o semantiniu poZiiiriu jas praranda ir virsta kity Zodziy ,,formantu“?, Pagalbinis veiksmazodis bdti yra pagrindinis, bet ne vienintelis sudurtiniy formy gramatinés reikimés rodytojas. Sudurtinés formos, sudarytos su tuo pa¢iu pagalbiniu veiksmazodziu, bet su skirtingomis dalyviy formomis, turi skirtingas gramatines reik3mes, vadinasi, sudurtinés formos gramatiné reikSmé priklauso ir nuo dalyvio. § 6. IS visy pagalbinio veiksmazodzio bati formy kiek i&siskiria esamojo laiko formos esti, bina, biiva ir bitojo dazninio laiko forma badavo. Minétosioms esamojo laiko formoms, be esamojo laiko reikimés, daZnai dar budinga veiksmo kartojimosi reik&mé, o biitojo daZninio laiko formoms ji visada bidinga. Formai badavo, kaip ir visoms biitojo dazninio laiko formoms, veiksmo kartojimosi reik&me suteikia priesaga -dav-. Si priesagos -davreik&mé yra gramatizuota, ji skiria butojo daZninio laiko formas nuo biitojo kartinio laiko formy. Badavo yra veiksmazodzio bati forma ir, kaip ir to paties veiksmazZodzio formos yra, buvo, bus, gali sudaryti su dalyviais sudurtines veiksmaZodziy formas, santykiaujanéias su atitinkamomis vientisinémis formomis (pasiysdavo — bidavo pasiuntiamas, budavo pasiystas, bidavo pasiuntes)®. 3 4 Esamojo laiko formy esti, buna, biiva veiksmo kartojimosi reiksmé priklauso nuo konteksto. Sudurtinés formos, sudarytos i8 pagalbinio veiksmazodzio formy esti, buna, biva, bidavo ir dalyviy, dazniausiai turi veiksmo kartojimosi reiksme. Reikia pasakyti, kad kai kuriais atvejais pirmuoju démeniu einanéios formos esti, bina, bava, biudavo yra maziau susijusios su antruoju démeniu. Butojo laiko dalyviai, sudarydami su Siomis pagalbinio veiksmazZodzio formomis sudurtines atliktines formas, palyginti su tais atvejais, kai tokias pa¢ias sudurtines formas jie sudaro su kitomis pagalbinic veiksmazodzio esamojo ir bitojo laiko formomis, turi zymiai menkiau i&rySkéjusia 70. C. Axmavosa, K sonpocy 0 caosocouerannn B cOBpeMeHHom aurvuiickom asbike, <M3pectua AH CCCP», Ne 6, 1950, p. 470. 5 S. Gruzdeva tcigia, kad lietuviy kalboje forma bddavo turinti leksing reikSme ir del to negalinti atlikti pagalbinio veiksmazodzjo funkeijy, Zr. jos Cunraxcuueckne dyuk1k TIpHuacTHi B COBpeMeHHOM JIMTOBCKOM A3BIKe, KaHJ. Aucceprauns, Jlenuurpan, 1949, p. 132 (maSinraStis). Rusy kalbos veiksmazodZio forma Ooeaa, kuri reikSmés atzyilgju yra panagi j lietuviy bddavo, pagalbiniu veiksmazodziu iS tikryjy nelaikoma. Taéiau ji yra ne veiksmazodzio 6s:te, o veiksmazodiio 6oeare forma. Santykis tarp rusy 6wre ir Ooears yra panagus, kaip tarp lietuviy kalbos veiksmazodziy Sokti ir Sokinéti, neSti ir nesioti ir pan. Taigi lietuviy kalbos badavo ir rusy kalbos 6eieaa yra skirtingi dalykai. 66 . ankstesniojo veiksmo reikime ir daug ry3kesn¢ tuo veiksmu pasiektos rezultatinés bisenos reikSme, plg.: AtauSsta ir Rapoliené ir ginég baigia kone malda, jei Rapolas tuo laiku esti iSéjes. VaizgDD 94. Vienas (sinus) yra Zantuosna Stakliskésna iSéjes. Nmj (DT). Gruzijos kalnuotojoje Siauréje, kur devynis ménesius per metus Zemé esti sniegu apklota.,... stovéjo senas turtingas Sventosios Ninos vienuolynas. VienR I 25. Visos tos sluoksnys, regimai, yra nuo jiros vilniy suklotos. D (LKZ VI 158). Motriskosios, tiesq pasakius, cia labai gaénios: baznytioj buiva apsidariusios su strupkémis, su aplinkuo kvaldotomis, su sijonais margai dazytais, paciy austais. ValPJ 26. Storai esu susidares. Sts (LKZ II 198). Zmonés su noru pirkdavo is jos, nes'ji badavo svariai apsirengusi, mokédavo graziai isdéstyti ir parodyti savo prekes. BaléHP, 140. Vyriski buvo apsidare su kailiniais ar su pilkomis milo sermégomis, sittomis su liemeniu. ValPJ 26. ‘ Vadinasi, sudurtinése atliktinése formose su esti, bina, biiva, buidavo bitojo laiko dalyviai savo reikime yra mazZiau nutole nuo atributyviniy butojo laiko dalyviy, ir tokios sudurtinés formos yra menkiau gramatizuotos. § 7. Tariamosios nuosakos sudurtinés formos yra sudaromos ne tik su vientisinémis, bet ir su sudurtinémis atliktinémis pagalbinio veiksmazodzio formomis, pvz.: bdty buves pasiuntes, biity buves pasiystas, biity buvusi siunciama®. Sioms formoms bidinga rySki nerealaus praeities veiksmo ar btisenos reikSmeé, tuo jos skiriasi nuo atitinkamy sudurtiniy tariamosios nuosakos formy, sudaryty su vientisinémis pagalbinio veiksmaZodzio formomis, tokia reikSme arba i$ viso nevartojamy, arba galinéiy ja tureti tik tam tikrame kontekste!®, plg.: Kad bity geriau laikomas buves, nebity ik ten béges duonos ieskoti. JabIRR I 319. Musy kraste bity daug daugiau anciy, jei joms buty teikiama globa. IvanLP II 73. O laimé, jo ilgy mety tikslas buvo taip arti ir taip galimas, kad reikéjo dar kazka menko, nereikimingo padaryti, ir jis baty buves pasiektas. VienR V 403. Kad bity buves kas i§ didziyjy, baty vaikas pagelbétas.. -ZemR | 371. Jei Siandien vokietiy proletarai paimty valdzig j savo rankas, tai okupacija buty kaip matai panaikinta. Gud-GuzKIT 158. ® J. Jablonskio gramatikoje yra ir Sitokios darybos tariamosios nuosakos pradétiniy formy: baty beeings buves, biitum beraSgs buves, ir. J. Jablonskis, Rinktiniai ra8tai, I, Vilnius, 1957, p. 319. © Plaéiau apie vieny ir kity tariamosios nuosakos sudurtiniy formy reik&me Zr. N. S 1 i+ ziené, Sudurtinés veiksmazodziy formos lietuviy literatirinéje kalboje, kand. disertacija, Vilnius, 1964, §§ 91—98, 125, 130 (maSinra&tis). a 67 Niekas niekas neatsimena, kad jie (Sunys) ka nors taip biity puole, pakukaudami, pakukaudami, sakytum, lyg juos kas biity primokes buvgs. CiurlRR III 73. Visy veiduose buvo matyti kazkoks lengoumas, lyg Lgeguzing jie. baty susirinkg. CvR VIII 44.— Kalbi, lyg batum pasiskaites Trausio ,,Laiskg", — pasisaipo Gervinas. SimonVK I 333. i Pasitaiko Sitaip sudaryty ir tiesioginés nuosakos sudurtiniy formy, taciau jos yra labai retos. _ Esu buves nuvaziaves pie (prie) mergy. Klp (DAK). To amziaus mergaités visos jau yra buvusios jsimyléjusios, laimingai ar nelaimingai. SimonVK I 217. Lig Siy mety sugyvenau, bet nesu dar muStas buves. Ping (LKZ III 378). Tikriausiai nuo tada, kai miré Salteikiy Vilkiené, jie (vartai) dar nebus buve atidar y ti. SimonVK II 110. Netiesioginés nuosakos bevardés giminés sudurtinéms formoms sudaryti kartais vartojami pagalbinio veiksmazZodZio esamojo arba biitojo laiko bevardés giminés neveikiamieji dalyviai, pvz.: esama iSvaSiuota, bata iésigelbéta ir pan. § 8. Kelios sakinyje esanéios to paties asmens, tos patios nuosakos ir to paties laiko sudurtinés formos daZniausiai turi viena visoms bendra pagalbinio veiksmazodzio forma. Kaip tasai lapelis nuo savo gimtojo medelio, esmi audros nubloksta ir purvynan drébta! MairRR Il 225. Krosnis jau buvo pasikurenusi, bet durelés dar neuzdarytos. VienR I 306. Po keliy dieny musje Sato buvo atleistas is jstaigos, 0 véliau ir teistamas, kaip késinesis pries savo virsininko gyvybe. CvR III 81. Mokslas moteriskei buvo ne per skaniausias, ir ji mielu noru veréiau baty verpusi, kiaurg nakti kRulusi, negu kiméusi i galua negyvus zenklus. CvR VIII 60. Dialoginéje kalboje pagalbinis veiksmazodis biti gali biti pavartotas elipti8kai — be dalyvio, kai kalbantiesiems ir taip aiSku, koks veiksmas tutimas galvoje. — Ar esi buvgs Klaipédoje? —E su, bet kadai tas buvo. Sint (LKZ V 40). — Pasakyk tu man, brolau, nejaugi nesi niekam pikto padares? — Kaip nesu, gal ir daugel kam padariau. KrévRg 259"!. § 9. Sudurtinéms formoms artima reikSme kartais vartojamos konstrukcijos, sudarytos i8 dalyviy ir veiksmaZodziy turéti, tapti, likti. Jureliai turi nusiare Subatiy lauko. Lp (LKZ 1 256). Jonas gi buvo vedes jaw antra Zmong ir su ja turéjo pr igyvenes du sinus ir vieng dukterj. VienR V 12. O kokiy drabuziy ji turi pasitaisiusil SimonVK I 184. SuSoko vyrai, sukasé zemes, velénomis apdéjo gelsva kapg — Usninis pagerbtas kaimyny tapo. TilvU 133. Ir diddiyjy respublikos priesy 4 Plg. elipti8ka pagalbinio veiksmaZodzio vartojima vietoj visos biisimojo laiko sudurtinés formos rusy kalboje, 2r. B. B. Bunorpagos, Pycexuii asp, Mockxsa, 1947, p. 569; taip pat angly kalboje vietoj visos perfekto formos, Zr. A. HW. Cmupnuuxnii, Mopdosorus anrauiickoro ssbika, Mocksa, 1959, p. 66., 68 galvos) tapo nukapotos.. Gud-GuzKIT :284. — Racija! — sutiko’ prievaizdas, ir per minute tapo nulemtas milzino likimas. VienR I 380. Taip juodu abudu tapé nuo staldo velkamu, o taciau juodu nieko nematé. BsV 327. Tokios tai malonés liko suteiktos Martynienei, kuri vienais metais dvejas laidotuves pakélé ir dvejus palaikus gavo. ZemR 11 419. Taip’ antai ponaicio sumanymu liko apgenétos liepos, lotoms praretintas puSsynélis, i§ liino per pieva iSburbintas gilus griovys...° VienR I 351. O kurios (pilys) dar drjso stembti prie§’ Vytauto galybe, su’ zeme paliko sulygintos. DaukRR 144. Veiksmazodis turéti yra maziausiai priartéjes prie pagalbinio veiksmazZodzio buti. Jis iSlaiko savo leksine reik8me, dél to vartojamas tik su. tranzityviniy veiksmazodziy veikiamaisiais dalyviais ir valdo tiesioginio papildinio linksnj. Dél to veiksmazodzio turéti ir dalyvio konstrukcija nera. ekvivalenti$ka sudurtineéms formoms!. VeiksmazZodziai tapti ir likti ,,tapti, pasidaryti* su neveikiamaisiais da-, lyviais sudaro konstrukcijas, savo reikSme labai artimas sudurtinéms me-. veikiamosioms formoms. Sios konstrukcijos, kaip ir sudurtinés neveikiamosios formos, reiSkia tam tikru metu vykstantj veiksma, nukreipta j sa-_ kinio veiksniu Zymima daikta, tatiau skiriasi tuo, kad, sudarytos su butojo laiko neveikiamuoju dalyviu, niekada nereiSkia tuo veiksmu pasiektos rezultatinés busenos, vadinasi, joms visiskai nebudinga sudurtiniy atliktiniy. neveikiamyjy formy pagrindine reikSmé. VeiksmaZodZiai tapti ir likti Siais atvejais veikiausiai vartojami pagal analogija su tokiais pasakymais, kur. jie yra greta biudvardziy ar bidvardinés reikSmes dalyviy (tapo zZmonis-, kesnis, tapo sukalbamas, liko palieges ir pan.). Jy vartojimas su neveikiamaisiais dalyviais sudurtinéms formoms artima reik8me dabartinei lietu-. viy kalbai, atrodo, nebiidingas, iSskyrus pa¢ius vakarinius. lietuviy kalbos rajonus (Klaipéda, Priekulé, Pagégiai ir kt.), kur veiksmaZodis tapti Siais atvejais gana daznas. Literaturinei kalbai tokia veiksmazodziuy tapti ir likti vartosena yra_ neteiktina!. f § 10. Vietos atzvilgiu abu sudurtiniy formy démenys yra gana laisvi: Nors daZniausiai pagalbinis veiksmazZodis stovi pirma, o dalyvis — po jo; tatiau gali biti ir atvirkStiai, t. y. dalyvis gali biti prieS’ pagalbinj veiksmazodj. Ar nesiteikty kas pranesti,; kaip tasai Zodis (alpéti) tariamas yra Snekamosios kalbos tarmése? BigKS 119. Ne taip, bet tarta buvo 12 J. Jablonskis konstrukcijas su veiksmazodZiu turéti, rodos, laiké atitinkanéias sudurtines formas, plg. jo cituojamus pavyzdzius, kur Salia veiksmazodzio ‘turéti skliaus= teliuose duodamos veiksmazodzZio biti formos, pvz.: Ir aS turiu (esu) nusipirkes Zemés. JabIRR I 315. Jis turéjo (buvo) ir arklj nusipirkes. JabIRR 1 316. Zuvininkai yra kraste ir turi (yra) pagave daug Zuvies. JabIRR I 315. 18 J, Jablonskis veiksmazodzio tapti ir dalyvio konstrukcijos vartojima sudurtinéms formoms artima reikSme laiké netaisyklingu, Zr. jo Rinktiniai tastal, II, Vilnius, 1959, Pe 243, 303, 325, 430. 2 6 tyliai, kad niekas nebity nugirdes. LzPR II 35. Kita jos vietoje uzsi-— dziaugusi buty. Bly (LKZ IL 728). Labai daznai sudurtiniy formy démenis viena nuo kito skiria vienas, du ir daugiau Zodziy. Jau jis buvo arti priéjes prie egero. Grz (LKZ II 777). Gal 6uvo aiskiau ir daugiau Zodziy pasakyta, bet tokia prasme. ZemR II 267, Bet kisielius ans gardus su Siupiniu mielu 6 uvo jau visai ant staly mus pasibaige. DonR 60. Vilius 6 uty mielai dar sio to paklauses. SimonVK I 168. § 11. Skirtingai nuo prieSdéliy, modifikuojanéiy veiksmazZodzio leksine reikSme (pvz.: at-, nu-, i§-, suir kt.), kurie esti tik prie sudurtines formas sudaranéiy dalyviy, neiginys nebei afiksai te-, be-, tebe-, nebegali buti tiek prie vieno, tiek prie kito démens. Neiginys nedaZniausiai esti prie pagalbinio veiksmazZodzio. Prie dalyviy jis dedamas daugiausia tariamosios nuosakos veikiamosiose atliktinése formose, reiSkianéiose praeityje buvusj galima ar pageidaujama veiksma. Ten jis prie dalyvio esti net dazniau, negu prie pagalbinio veiksmaZodzio, o reikSmé abiem atvejais yra visiSkai tokia pati, plg.: AS buéiau niekaip netiké j¢s, kad toks mazas vaikutis tokj vyra suglamzys. Alvt (LKZ III 396). Nebuvo to vyro, nebuvo to vaiko, jaunosios mergelés, kurie buity Kunoto vardo ne&in oje. KrévP 148. I mane né skersas neziuréjai, lyg manes nebit 4 buve, lyg manes niekada nebutum pazings... SimonVK II 197. Sudurtineés atliktinés formos, turinéios su dviem laiko planais susijusia santyking-rezultating reiksme, pridéjus neiginj prie dalyvio, jgyja stipresne rezultatinés bisenos reik&me. Plg.: Jisai, nelaimé, yr neuzsipetn es tokios, valdytojau, nuo jis matonés. VaiéRn 160.0 buvau ag arklig neiSkinkes: kai atvaziavau if jaunosios su kraitiu, pastatiau Pesio tuarte, taip ir stovéjo. CvR III 253. Kad ziemgaliy kalboje minkstieji girk buty nepavirte garsais dz ir c, a& Siandie dar nésu tikras. BugKS 85. Medés jums néra primieruotos né per vieng pédq. ZemR II 82. Visa Auzbiky apylinké tebemiega ar dar néra iséjusi i laukus. VaizgDD 59. Rapolas per visa amziy gangreit nebuvo darbo dirb es. VaizgDD 83. Neveikiamosiose atliktinése formose, turingiose pasyvinio veiksmo reikSme (pyz.: Nei per revoliucijia nebuvo tick nudark yta_ misko, kiek jisai isdarké. Lk§ (LKZ II 202), neiginio prie dalyvio neaptikta. Sudurtinés neveikiamosios formos su esamojo laiko dalyviu, turédamos neiginj prie dalyvio, reikSmés atzvilgiu nesiskiria nuo formy su neiginiu prie pagalbinio veiksmaZodiio, tik pirmosiomis formomis veiksmas dazniausiai kategoriSkiau paneigiamas. Plg.: Tvora gudiné yr nenardoma, bet gudiskai tueriama — pavijojama is pat Zemés. Vin (LKZ III 694). O tu, seni, jei nori, tarnauk uz berng prie to naujojo Seimininko, nes ik po to pono kitur neleidzZiama buvo iseiti... ZemR Il 373. 70 O tais laikais juk prastas Zmogus ir nebuvo laikomas zmogumi. CvR III 277. Viduje laikomas spizius vandens atsigerti ar virti nebuvo uzvoziamas. VaizgDD 38. § 12. Afiksai te-, be-, tebe-, nebebeveik vienodai dedami ir prie vieno, ir prie kito sudurtiniy formy démens. Tik afiksas bedazniau esti prie dalyvio (sudurtinése pradétinése formose jis tik prie dalyvio ir tebiina), 0 afiksas tedaZniau aptinkamas prie pagalbinio veiksmaZodzio. Ar prie vieno, ar prie kito démens bidami, Sie afiksai vienodai modifikuoja visos sudurtinés formos reik’me. Plg.: Su afiksu te-: Ir tévas Simonis dar tik vieng kartg téra traukiny sédéjes. SimonR I 217. Prastai tebuvo sucementuoti, ir i§virto visi pamatai. Vvr (LKZ Il 7). Kaimelyje dabar tebuvo kalbama tik apie meskeriotojg. CvR III 127. Todél Sis metodas technikoje ir laboratorijose ilga laikg mazai buvo tetaikomas. MatKCh 24. Su afiksu be-: Antra, kas gi jai be vyro, nors ir karsinéiaus, 6 ebuvo like tarp Zmoniy? VaizgDD 101. Katinas, snaudes ant muro, suprates skanias kalbas, apsilaizé: seniai jis be buvo mésos ragaves. CvR Ill 159. Kaip ag galéjau i§ rudens imti, kad ponas gi juos (dobilus) avizZomis uzkrovei, o kai as, pristiges pasaro, paprasiau, tai man vien kritasiai 6 uvo belikg. VienR V 38. Adia tau, motynéle, seniai buvau besr ébes teip skanaus viralo! ValPJ II. Vargiai butuméte bepamateir paties ministerio pazadétajg zeme, jeigu valdininky nebuciau nulenkes. LzPR II 86. Su afiksu tebe-: Cia neséta, tebér zemé purenama— Siluma tebesibaidom. Nt (LKZ I 456). Jei jis tebebuty gyvas buves, biity mane jvedes j turtingiausius ir Zinomiausius namus. BaléHP, 45. — Ka padarysi, ka padarysi, vargsas Zmogus! — murméjo Juras beveik pusbalsiu, skétriodamas rankomis, lyg jis buty te bekalbéjes su dvarininku. CvR VIII 150. Kad baty palsé tebesanti né kokios bédos — ne paskutiné biity nusprogusi. ZemR I 144. Su afiksu nebe-: Jj Zodj kalbant nebesu girdéjusi, bet galiu rankg j ugnj déti, kad ir jis bus jaunuosius gramzdines { pragaro bedugne. SimonR I 249. Jai atrodé, kad j Sitokj namg niekada nebebuaty galéjes grj&ti Anskis, tai dél to jo ir nebéra. SimonVK II 169. Seng dieny dainos nebéra taip taigojamos, kaip pirmiau kad buvo: juo tolyn; juo eina retyn. DaukRR 255. VI—VII amdiaus suomiy kalba garsos bus jau nebeturéjusi, nes jo bata jau isvirsta garsu h. BugKS 208. Kad ne senos liepos ir keletas iSlikusiy berzy, tad savo sodo buiciau ir nebepazings. VienR 1 227; Afiksas teberodo, kad veiksmazodzio Zymimas: veiksmas vis dar tebevyksta, todél jis esti prie tokiy veiksmaZodzio formy, kurios reiSkia trunkantj veiksma. Kadangi atliktinés formos paprastai reiSkia jau atlikta ir nebevykstantj veiksma, afiksas tebeprie jy nededamas, iSskyrus veikiamasias tariamosios nuosakos formas, reiSkiancias galima arba 71 Esamojo ir bitojo laiko dalyviai, vartojami esamojo laiko sudurtiniy formy reikime § 20. Esamojo laiko, ypaé tregiojo asmens, sudurtiniy formy reik’me daznai vartojami esamojo ir biitojo laiko dalyviai be pagalbinio veiksmaZodzio. Juk laidojamas_paskutinis Salteikiy Salteikis. SimonVK I 12. Pasuoléje sudéti senojo Varkalio balzienai paleidziami i darba. Gud-GuzKIT 13. Man pasigirdo, kad a§ Saukiama.. SruogR III 408. Rodos, kad Vilius Karalius Gréte uzmirS&es, — jis nueina prie lopSio paziuréti siinaus. SimonVK I 360. Naktj burelis lietaus peréjes, zemelé atvilgyta, Zolelé nuprausta, oras atgaivintas. ZemR II 238. Ka-ki, ne martelé ratuos ikelta! Ka-kial tik avelé, tik avis balta! SNérP, 439. AS pava lges, a& pagéres, — motuséle, kur dukrelés? JD 1470. — Sakyk jau sakyk, ko cia labai nelabai, lyg oys ant ledo! — atsisauké Saliamuté. — Ar ne musy Poviliuko samdytas, ne musy duonele valgydintas? BaltPV, I 361. Alga laika lietuviy kalbos gramatikose tokie dalyviai buvo laikomi esamojo laiko sudurtinémis formomis, kuriose praleistas pagalbinis veiksmazodis!®. I8 tikrujy tai ne sudurtinés formos, ir pagalbinio veiksmazZodzio jos, tur bit, visai néra turéjusios2°, Kadangi dalyviy reik8mé Siais atvejais atitinka esamojo laiko sudurtiniy formy reik’me, jie laikytini atitinkamomis (pavyzdziui, atliktinémis, neveikiamosiomis) esamojo laiko formomis, tik ne sudurtinémis. Neturédamos pagalbinio veiksmazZodzio, Sios formos neturi ir morfologiSkai igreikStos asmens kategorijos. Asmens reikime paprastai rodo asmeniniai jvardZiai, arba ji paaiskéja i8 konteksto. § 21. Ne kiekvieno tariniu einantio esamojo ar bitojo laiko dalyvio reikSmé yra lygi esamojo laiko sudurtiniy formy reik&mei. Kartais ja lydi ivairtis modaliniai atspalviai, nebidingi sudurtinéms formoms. Tokie dalyviai ir pagal reik8me neatitinka sudurtiniy formy. Tariniu einantys bittojo laiko dalyviai turi labiausiai nutolusia nuo atliktiniy formy reiksme tais atvejais, kai jais atpasakojamos svetimos mintys, pasakoma tai, kas néra labai gerai Zinoma, o tik i8 kity girdéta. Neturtélis valgydamas drasiai pasakojo, kaip gyvai karvei i& pioves is kulsies kepsnj ir iSsike pes. ZemR II 136. '8 Zr. J. Jablonskis, Rinktiniai rastai, I, p. 312; J. Ziugzda, Lietuviy kalbos. gramatika, I, Fonetika ir morfologija, Kaunas, 1962, p. 191—193; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, III, Nauka o formach, Warszawa, 1956, p. 280. * Sios formos pagal kilme siejamos su vientisiniu vardazodiniu tarjnju, paveldétu iS Zilos senovés ir plaéiai vartojamu dabartinéje lietuviy kalboje, plg. K. Bru gmann, Die Syntax des einfachen Satzes im Indogermanischen, Berlin und Leipzig, 1922, p. 59—77; Wa rpyzos A. A. Ilaxmartosa no COBPpeMeHHOMYy pyccKoMy s3bIKy, Mocksa, 1952, p. 77—78; T. Tl. Jlomres, Ouepxu no HCTOpHueccKOMy CHHTaKcucy pyccKoro a3bika, Mocxsga, 1956, p. 37; 10. I. Cxu6a, Ipenukarupnaa cpaska «Out — ecTb> B BOCTOYHOCaBAHCKHX ASbIKaX, «<Yuenbie ganucku YepHosuyKoro yH-Ta», 7. 47, cepua duao.. Hayk, pein. 14, 1961. 78 Tuomet, jei tikésime kultdros istorininkais, indoeuropieciy dar nemokéta duonos kepti ir kvieciy auginti. BigKS 206. PanaSiai kartais vartojami ir bevardés giminés esamojo laiko neveikiamieji dalyviai. Ir suzinojo priesininkai, kad ne paprasto kareivio jy rusy sédima, bet didZio ir galingo bajoro siinaus. KrévP 52. Biitojo laiko dalyviais, ypaé neveikiamaisiais, gali biti pasakomas iS kokiy nors esamy fakty suzinomas ar spéjamas praeities veiksmas. Trobos durys iki galo atdaros, prie§ duris, trobos gale, guli numirélis, uostus papites. Nesenas dar buves vyras. ZemR II 385. Drgsaus, kaip, pasirodo, Zickaus buta! TilvU 146. Bevardés giminés esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais panaSiai nusakomas i8 kokiy nors esamy fakty suzinomas.ar spéjamas dabarties veiksmas. Vadinasi, kréslo esama_ ne tiktai lietuvisko, bet ir aistisko ZodZio. BugKS 138. Stai kame esama laimeés... VienR | 243. Veikiamaisiais arba neveikiamaisiais bitojo laiko dalyviais daznai pasakomi veiksmo rezultatai, kurie staiga pamatomi, iSgirstami, suzinomi ar kaip kitaip patiriami ir sukelia nusistebéjima ar kitas emocijas. Tilink, Zidriu — peilio auselé nu&Sokus. Jn8k (LKZ I 410). — Sitaigis tau! Ka gi beiSsiskyres — tq pajuodéle, didnose, pataikune, valitike! — pakilo Saukti pati. ZemR | 66. /§ tolo kazin kas blyzgu-blazgu, blyzgu-blazgu, prieinu—drabuziai i§dziaustyti! Sint (LKZ I 763). Bevardés giminés esamojo laiko neveikiamaisiais dalyviais gali buti pasakomas kokiu nors biidu staiga patiriamas veiksmas. Vidun einu ig priemenés — ég sédima diduomenés. Lkm (LKZ II 330). Ir cia sveteliy es ama! SruogR III 469. Visais Siais atvejais esamojo ir bitojo laiko dalyviai yra tam tikra netiesioginés kalbos raiSkos priemoneé. Tariniu einantys dalyviai nelaikytini esamojo laiko formomis, savo reik&me atitinkanéiomis sudurtines formas, ir tais atvejais, kai reiSkia daikto ypatybe. Valgo valgo, o j naudq neina, vis sudziuves. Gs (LKZ II 793). Jo nosis lenkta lyg gugé. L8 (LKZ III 702). Sits drabuzis mano pasigriebiamas. Gs (LKZ III 591). Kai kurie XVI—XVII a. vartojamy sudurtiniy veiksmazodzio formy struktiros ypatumai § 22. XVI—XVII amiZiuje vartojamos sudurtinés veiksmazodziy formos savo struktiira i§ esmés nesiskiria nuo Siandieniniy formy: jas taip pat sudaro esamojo arba biitojo laiko dalyviai ir pagalbinio veiksmazodzio bati asmenuojamosios formos. Pradétiniy formy to meto raStuose be galo maza. Uztat gana gausu sudurtiniy formy, sudaryty su esamojo laiko veikiamuoju dalyviu be afikso e-. 79 Ir kitas awis turit, kurios ne izg to gardo \sanczios yr dad (=nie sq z tey owczarniey WjP 348; non sunt ex hoc ovili WjB Jn 10 16). DP 206. Ir tape est’ priételumis Herodas ir' Pitotas andi’ diendi: Nes’ pirm' to biwo éssq (=byli WjP 281; erant WjB Luk 23 12) nepriételumis tarp sawes. DP 164. Ir nig to bus Suntis zmoégaus sédis (=bedzie siedziat WjP 13; erit sedens WjP Luk 22 69) ant deszinés gatibes Diéwo. DP 163. Szitie ddiktai stéios Bethanioy vz Iordéno, kur Ionas ba krikszt iigs (=hrzcit WjP 33; erat baptizans WjB Jn 1 28). DP 21. Kaip buty W. lézus isztdres ka ne padorei priesz Biskupa: arba kaip’ buity nederg (=iakoby sie nie godzilo WjP 274) po akim Biskupo teisei, ir isemintingai bitot. DP 160. Dangaus ir szemes Ponas kudai scht kartu elges ir uszgimme kaip kada butwu kokio piemenes bernelis es ans. BrP 1 61. Siomis formomis pabréZiama nusakomo veiksmo trukmé. Sio tipo sudurtiniy formy dabar dar pasitaiko zemaitiy tarméje, taip pat S. Daukanto raStuose. Toj Sulinéj visuomet buvo vanduo biainas, o dabar jau iSdziiives. Sts (LKZ I 994). Vanduo driekots, lygu sidly, lygu vortinkliy buaty aname esq. Sts (LKZ II 486). Lietuvis, tai yra kalnénas arba Zemaitis, visados yra linksmos Sirdies Zmogus: keliaudamas, dirbdamas, kame 6 iltyne vargstas, visados niiniuoja ar dainuoja. DaukRR 204. Sudurtinés formos su esamojo laiko veikiamuoju dalyviu be alikso be-, palyginti su sudurtinémis pradétinémis formomis, yra menkiau gramatizuotos. Pabrézdamos nusakomo veiksmo trukme, jos kartu Zymi ir tam tikra veikéjo biisena, tuo biidu yra artimesnés konstrukcijoms, einanéioms sudurtiniu tariniu. Be to, Sias formas turi tik eigos veikslo veiksmazodiiai. Dabartinéje lietuviy kalboje esamojo laiko veikiamasis dalyvis be afikso besu veiksmazZodziu bdti sudurtiniy formy dazniausiai nesudaro, nes zymi daiktui ar asmeniui biidinga ypatybe. Sena meilé yr deganti. Dr (LKZ II 251). Vaikelis buvo jau iSkalbq@s (jau mokéjo kalbéti). Sts (LKZ V 116). Visa ta diena buvo ypatingai nervinanti. VaizgDD 23. Ratus reikia gerai iStepti... méslai bus varvg, otoli veéti, bus arkliams sunku... ZemR II 165. Tokiy pavyzdziy yra ir XVI—XVII a. raStuose. Tendi Christus passdke, iog Inas né biwo siubtiés kaip néndre. DP 21. Akis wieszpaties tol tabiaus 2ibunéios ira ir twasRunéios negi saute. SP I 19. § 23. J. Bretktino raStuose, be pagalbinio veiksmazZodZio biti, su biitojo laiko neveikiamaisiais dalyviais vartojamas ir veiksmaZodis tapti. Ir tapa tatai AbiMelechui pasakita. BrB Teis 9 25. Ir Jair numirre, ir tapa pakastas Kamone. BrB Teis 10 5. Schitaipo p.adaritas tapa Dangus ir Szeme, su wissa iy ricerysta (graszybe). BrB 1 Moz 2 1. Kada-ne-kada M. Mazvydo ir J. Bretkiino ragtuose Salia bitojo laiko neveikiamyjy dalyviy pasitaiko veiksmazZodis stotis. Atodelei ant io wietas turit man atsakiti, idant reikstas passiszinimas butu, ko drinei ghissai stoiesi apchrikstitas, alba, apchriks80 tita. Mz 107—108. Bei Abrahamas pakele dide Kollacien ta diena, kaip Isaak nutrauktas stoiosi. BrB I Moz 1 8. Sio veiksmazZodzio vartojimui, gal bit, turéjo jtakos lenky kalba. Geidziamosios nuosakos neveikiamosioms sudurtinéms formoms sudaryti vartota ir veiksmazodzio stovéti geidziamosios nuosakos forma testov(i)?!. Prakeiktas testow, kursai tawe kieik, Perszegnotas testow, kursai tawe perszegnoj. BrB 1 Moz 27 29. § 24. XVI—XVII a. raStuose beveik nevartojami dalyviai be pagalbinio veiksmazodzio esamojo laiko sudurtiniy formy reik’me. M. Dauk&os postiléje jy Siek tiek pasitaiko, ta¢iau daugiausia tik tais atvejais, kai ir lenki8kame originale yra tokios formos. Nes teip’ paraszita (=napisano WjP 11): Régéiau numirelus mazitelus ir didzius. DP 7. Apé ang tarita (=rzeczono WjP 440), tiieu kaip paragdusi, tad’ mirimu mirsi. DP 264. O kaip tur vz saugotis tas: Kuris ki padzeides Grtima sawg, arba kuris padzeistas (=obrdzon WiP 488) nig io. DP 293. Ir kas dabar némire, bitdu idgnt’ mirty. DP 199. Dalyviai vietoj esamojo laiko sudurtiniy formy taip menkai galéjo buti vartojami senuosiuose raStuose dél dviejy prieZasciy. Sudurtinés formos, turédamos pagalbinj veiksmaZodj, tiksliau iSreiSkia mintj. Dél to ir dabar mokslinéje literattiroje dalyviai sudurtiniy formy reik&’me vartojami zymiai reciau, negu grozinéje literatiiroje arba Snekamojoje kalboje. Tokio minties tikslumo, galimas daiktas, sieké ir XVI—XVII a. vertéjai, kurie ypaé bijojo nukrypti nuo originalo. Antra vertus, XVI—XVII a. lietuviy baZnytinei raStijai daug jtakos daré kitos kalbos: lotyny, lenky, vokie¢iy. Kai kurioms ju, pavyzdziui, lotyny, vokieciy, nebtdingas dalyviy vartojimas vietoje sudurtiniy formu. Lenky kalboje be pagalbinio veiksmazodzio buvo vartojamos tik bitojo laiko tre¢iojo asmens veikiamosios formos”?. Neveikiamosios formos, kurios savo sudétimi panaSios j musy sudurtines neveikiamasias formas, lenky kalboje daZniausiai buvo vartojamos su pagalbiniu veiksmaZodZiu. Tais atvejais, kai lenkiSkame tekste buvo pavartotas neveikiamasis dalyvis be pagalbinio veiksmazZodzio, beveik visada jis buvo verciamas j lietuviy kalba paZodZiui. Tuo bidu dalyviy vartojimas ar nevartojimas vietoje esamojo laiko sudurtiniy formy i8 dalies priklausé ir nuo svetimy kalby jtakos. 2! Dabartinés kalbos tarmése dar yra iSlikusi sustabaréjusi Sios formos liekana festa (<testovi), vartojama, kaip ir dalelyté tegul, geidziamajai nuosakai sudaryti, pvz.: testa krato Drsk, testa vdlgo Aps, tésta béna Ei8. ” Greta jy dar buvo vartojamos ir formos su pagalbiniu veiksmazodiZiu. Kity asmeny formos turéjo sutrumpéjusias pagalbinio veiksmazodZio formas, zr. Z. Klemensiewicz, T. Lehr-Sptawifiski, S, Urbanczyk, Gramatyka historyczna jezyka polskiego, Warszawa, 1955, p. 371—372. 6. Lietuviy kalbos gramatiné sandara 81 ISvados 1. Lietuviy kalbos sudurtinés veiksmaZodziy formos, sudétos i8 dviejy (kartais net trijy) ZodZiy, suvokiamos kaip vienas minties aktas ir dél to, kaip ir vientisinés formos, jeina j veiksmazodziy asmenavimo sistema. Siy junginiy jsiliejima j asmenuojamujy formy sistema nulémé ju reikSmés santykis su vientisiniy formy reik&me ir tai, kad jie apémé arba visus veiksmazodzius, arba bent dideles jvairios reik8més veiksmazodziy grupes. 2. Lietuviy kalbos sudurtinés veiksmaZodziy formos ne visais atvejais yra vienodai gramatizuotos. Jy gramatizacijos laipsnis priklauso nuo dalyviy reikSmés: kuo ji artimesné veiksmaZodiZio reikSmei, tuo glaudesnis TySys tarp sudurtinés formos démeny, ir atvirkSéiai, kuo ji artimesné biidvardzio reikSmei, tuo silpnesnis ry8ys tarp sudurtinés formos démeny ir tuo maziau sudurtiné forma atsiribojusi nuo sudurtiniu tariniu einan¢iy konstrukcijy, su kuriomis siejasi pagal savo kilme. 3. Dalyviai, neturintys veiksmazZodiniy ypatybiy arba pavartoti bidvardiskai, su veiksmazZodZiu bai sudurtiniy formy nesudaro. Tas pats dalyvis vienu atveju gali turéti rySkias veiksmazodines ypatybes ir su veiksmazodziu bai sudaryti sudurtines formas, kitu atveju gali turéti rySkias bidvardines ypatybes ir su veiksmaZodZiu biti nesudaryti sudurtiniy veiksmazodzio formy. Riba tarp sudurtiniy veiksmazZodzio formy ir analogisku konstrukcijy, einanéiy sudurtiniu tariniu, néra grieZta. Tai rodo, kad lietuviy kalbos sudurtinés veiksmaZodziy formos néra galutinai susikristalizavusios ir atsiribojusios nuo ty konstrukcijy, i8 kuriy yra kilusios. Sitokiai padéciai ypaé palanki ta aplinkybé, kad j sudurtiniy formy sudétj jeinantys dalyviai savo forma nesiskiria nuo atributyviniy dalyviy. 4. Sudurtinés neveikiamosios formos yra vienintelés asmenuojamosios neveikiamosios riSies formos lietuviy kalboje. Jos sudaro veiksmazodzio asmenuojamyjy formy riSies kategorijos pagrinda. Neveikiamosios riigies reiSkejai yra j sudurtiniy formy sudétj jeinantys neveikiamieji dalyviai. 5. Dalyviai, vartojami be pagalbinio veiksmaZodZio esamojo laiko sudurtiniy formy reikSme, sudurtinémis formomis nelaikytini. 6. Sudurtinés veiksmazZodziy formos, randamos senuosiuose lietuviy kalbos raSytiniuose paminkluose (XVI—XVII a.), savo struktira i8 esmés nesiskiria nuo Siuolaikiniy sudurtiniy formy. To meto raStuose labai retos sudurtinés pradétinés formos, 0 gana gajos yra formos, sudarytos su egamojo laiko veikiamuoju dalyviu be afikso be-, kuriy dabar dar pasitaiko dabartinés kalbos tarmése. Be to, tur biit, norint tiksliau iSreik&ti sakoma mintj, ar dél svetimy kalby jtakos, beveik nevartojami esamojo laiko sudurtiniy formy reikSme turintys dalyviai be pagalbinio veiksmazZodzio. Kai kurie pasitaikantys skirtumai yra atsirade dél pazodinio vertimo. 82° CTPYKTYPA CJIOKKHbIX ®OPM PJIATOJIA B JIMTOBCKOM JIMTEPATYPHOM S3bIKE H. CJIM)KEHE Pestwme Caoxubie POpMbI Tviaro1a B AHTOBCKOM si3LIKe OOpa3yioTcs u3 NpHYacTHA HacToOstero MIM Mpollemiltero BpeMeHH, HMeIOUerO CaMOCTOSTeNbHOe sJeKCH4YecKOe 3HaYeHHe, HM cnpsraeMbIX OPM BcMOMOraTesbHOrO Taarona biti «<6viTb». C gelicrBuTeRbHBIMH MpHyacTHAMH o6pasylotcA ciox%KHbIe opMpI AeHcTBHTeMbHOrO 3avlora, a Co cTpaqaTenbALIMH — (bopMBt cTpafaTenbHoro 3asora. Caoxknbie Popmbi c ZelicTsHTeNBHEIMH pHyacTHsMH Npoleauiery OAHOKpaTHOrO BpeMeHH HJM CTpafaTeIbHbIMH MIPHYaCTHAMH Mpolllemtlero BpeMeHH Ha3bIBaloTcA 3aBeplieHnbimn (atliktinés), nanp.: esu pasiuntes, -usi, buvau pasiuntes, -usi, esu pasiystas, -a HT. 2. Caoxubie cbopMbi ¢ xelicTBHTeTbHRIMM IIpH¥acTAAMH HacTOstlero BpemeHH c aduKcoM beHa3biBaloTca HayHHaTenbubimu (pradétinés), wanp.: buvau besiuncigs, -ianti, basiu besiuncigs -ianti uv. 7. Kpome crpazatembubix sapepmeHHbix dbopM, uMeloTcsH elle caOx%KHEIe opMBI co crpaAATCMbUBIMH MPHYACTHAMM HacTOsIMero BpeMeHH, Hanp.: esu siunciamas, -a, buvau siun: ciamas, -a uT. 2. TnapubiM KOMMOHEHTOM cCJOXKHBIX BPeMCHHLIX OPM sABAAeTCH MpHuacTHe, Tak Kak OHO MMeeT CaMOCTOATeMbHOe JeKCHYeCKOe sHaveHHe H MOKa3bIBaeT, K KaKOMy raarony OTHOCHTCA MaHHaad BpemeHHaa dopma. Or npuuacrHa 3aBucuT 3am0roBoe 3HaueHHe cmoxHBIX (OPM, @ B CHOMKHBIX 3aBeplleHHbIX opMax oT Hero YacTHUHO 3aBHCHT H BpeMeHHoe sHavenHe, KOTOPOe CBA3AHO C ABYMA BPeMeHHBIMH Taian. IIpwyactus, Bxomsllive B CocTaB CJOXKHBIX BpeMeHHLIX (opm, Mo cBoei dopme ‘He OTrmM4aloTeA OT MpHyactuii, ynoTpeO.iembIx B Apyrux cy4aaxX, B TOM 4HCe u OT aTpHGytienbIx. IIpwuactua caO%KHBIX BpeMeHHBIX (opM, Kak uM aTpHOyTHBHEIe mpnuactua, HMEIOT MOKA3aTeIH POMa, 4HCa MH MaexKa, HO OTMHYAIOTCA CBOHM raarOabHbIM 3HayeHHeM H MloTOMy He o6o3Ha¥alor aTpHOyTHBHOTO OTHOLIeHHA MexKAy NOMAe:KalMM H CKa3yeMBIM. ipwyactua B coueraHwu c BenoMOraTerbHBIM ruarooM O6o3HaualoT He KayecTBO Mpemmera, a T0, UTO OH AeMan, 4TO C HHM Aenaerca un T. n. Kak cea KayecTBeHHOrO 3HayeHHa, BO MHOPHX CJly¥aaX PHOM CO 3HaYeHHeM jelicTBHA elle 4yBCTByeTca 3Hay¥eHHe cocTOAHHA, CostaBleroca B Pe3yJIbTaTe WaHHoro AelicTBHA, KOTOPOe CBASIBAeT COXKHbIC BPeMeHHBIE OpMbI © KOHCTPYKUMAMH, BICTYNAaIOWMMH B MpenOKeHHM B KayecTBe CocTaBHOrO cKaayeMOro, OT KOTOPBIX OHH npousouiau. [na npwuactuii xapakreputt cpolicrBa we TombKo raarona, HO u IIpHularaTembHOro. Veorja cBolicrBa mpHaarateabHoro coBceM 3aTeMHSIOT raaroubHble cBolicrsa, UPASaCTHA ynoOROOAmMoTCH NpHaraTembHBIM, TaK KaK He HMelOT 3HaueHHa raaFOWsHbIX KaTeropHil, Hanp.: netikes peilis «neroguili How>, tinkamas drabuzis «nonxolailat onexna>, patenkintas vaikas «joponbubiii peGeHoK» u T. n. Takue npHyacTust CHOKHBIX BPEMEHHEIX (POPM He OOpasyioT. Tipivacta HeKoTopeix riaronoB B OMHHX clyyasnx BbICTYMAaIOT c APKUMH raroaBHEMH cBOli¢TBaMH HM c Taaronom biti OOpasyior cuOxKHbIe BPeMeHHBIe opMEI, a B Apyrux Cuy4aix HMeIoT ApKHe cpBolicTBa MpunaraTenbHoro uc raaronom biti caox*KHEIX opm He o6pasyior, cp.: cia molis yra istizes «agecb rauHa pasMaKxna» u Sitas Zmogus yra i§tiZes «stor yenoBexk Babi». B oTqembHoli raape stoi craTbu mpHBOLATca HekoToppie KPHTepHH JIM OTTPaHHYeHHA CJIOKHLIX BPeMeHHBIX thopM OT aHaOrH4ecKUX KOHCTPyKHuHit, COCTOAMIMX H3 NpH¥acTHA H ruiarona buti, KoTOpbie He ABARIOTCAH CIOKHEIMH (opMamu. B HeEKOTOPBIX C/ly4aAX TpaHHlla Mey HHMH He OVeHb YeTKAA, TaK Kak COX%KHNbIe BpeMeHHsIe OPMLI AMTOBCKOTO A3bIKa He OTTPaHHYHAMCh OKOHYATEMBHO OT KOHCTPyKUMii, OT KOTOPBIX OHH Mponsonin. Bropoii KoMnoHeHT cnO%XHBIX BpeMeHHLIX dopM— BcnoMoraTembHBIi raaro— uMeet TONBKO BCHOMOraTeNbHyIO pob. On He uMeeT JeKCHYeCKOrO 3HaueHHs, a ocbopMaseT cnoOx6* 83 uyto (opMy rpaMMaTu4eckH, NpHAaBad ef 3HAaYeHHA TpaMMAaTHYeCKHX KaTeropHit BpeMeHH, HakJOHeHHA, AMYa Hu YNcNa. BenoMoraresbHBIit riarod sABAAeTCH OCHOBHDIM MoKasaTeneM PpaMMATHYECKOFO 3HAYeHHA C/OXKHBIX (OPM, HO He €MMHCTBEHHBIM, TaK KaK C/O%KUHBbIe (popMer c TeMH xe (hOpMaMH BCHOMOraTeJbHOrO Parodia, HO C Pa3sHYHBIMH (OpMaMH MIpHuaCTHA HMeIOT Pa3sHYHble rpaMMaTHYecKHe 3HayeHHA. TakHM O6pa3oM, 3HaveHHe CAO*KHBIX (opM 3aBHcHT H OT NpHuacTuA. Cnoxupre MopMbl cocwaraTetbHOrO HakOHeHUA OOpasyloTcA TakxKe M MpH MOMOULH CNOXKHBIX 3aBEPUICHHEIX POPM BCHOMOraTesbHOFO Tviaroda, Hanp.: buty buves girdéjes, buty buves girdétas, bity buves girdimas. Jaa aTux dbopM xapakTepHO spKoe 3Ha¥eHHe Mpoluegqilero BpeMeHH. Hitak, cao%KHbIe BPeMeHHbIe (OPMbI ABAAIOTCA MOCTOMHHEIMH COueTaHHAMH 3HaMeHaTeIbHOrO H CiyKeOHOTO COBa, HE Pa3IMYHMBIMH HH JI@KCHYeCKH, HH rpaMMaTHUeCKH. Ochosoii ux JeKcH4ecKoi HepasMHYMMOCTH ABAMeTCA AeCeMaHTH3alHA BCMOMOraTe/bHOrO Tylaroda, Tak Kak 6e3 MeKCHYeCKOrO 3HaYeCHHA OH He MOMKET OTACIbHO (PyHKUMOHUPOBAaTD. TpamMatuueckan Hepa3MYHMOCTh BbITeKaeT H3 TOTO, YTO rpaMMaTHYeCKOe 3HAYeHHE COXKHBIX (OPM He PaBHO CYMMe rpaMMATHYECKHX 3HavYeHHH BCNOMOFaTeMbHOrO Tlarola HW MpHWaCTHA, a ABJACTCA HOBHIM I@JOCTHBIM 3HaYeHHeM. Ca02KHbIe BpeMeHHbIe POPMbI NpHHasve2%aT K CHCTeMe CipsraeMBIX (OPM [ilaroja, TaK KaK OXBAaTHIBAIOT HIM BCIO JeKCHYeCKYIO cucTeMy rvlarojia, HAM OombuIHe TpyNMbl TlaroM0B Cc PasHbIMH AeKCHYeCKHMHM 3Ha¥eHHaMH, a HX S3HaYeHHe COOTHOCHTCA CO 3HAaYeHHEM MpPOCTbIX BpeMeHHBIX (opm (Hanp.: siuncia — yra siuntes—yra siystas, siunté—buvo siunciamas u rv. n.). CooTHollenve sHayenua CAOXKHBIX BPeMeHHBIX (OPM CO 3HAYeHHEM MPOCTLIX BPeMeCHHBIX (OPM ABNAeTCH riaBHoii 4X YepTOlr, NOKaspIBalolel, uTO 3TO He CBOOOMHOe co¥eTaHHe COB, a rpaMMaTHyecKas opma cosa. Cnpsraembie @opMpl crpazaTetbHora 3a0ra B JMTOBCKOM S3bIKe TOMbKO CJ1O2KHIe. Hocutesem crpagzaTebHoro 3Ha¥eHA. ABAAeTCA BXOMAMIee B UX coOcTas’ cTpagaTenbHOe Mpwuactue. CnoxHble cTpagatembuble (opMbI XapakTepHbl AIA TaaromoB nepexoAHHIX u AMA HeKOTOPHIX HemepexofHBIX. BOWbUIMHCTBO HellepeXOQHBIX [TaOOB MMeIOT TOKO cbopMsi AelicTBuTenbHOrO 3auora. Bee speMenubie opMbt raaroaa, 3a HCKIOYeHHeM COXKHbIX HAuMHATebHBIX, MOTyT ObITh Kak jelicTBUTeMbHOrO, TaK HM CTpaflaTeMbHOrO 3avlora, Hamp.: bara—yra baramas, baré—buvo baramas, yra bargs—yra bartas, isbaré—buvo iSbartas, barty — baty baramas, bity bares—bity bartas u vt. n. Caoxubie HayHHaTenbHblIe PopMb GpIBaIOT TOALKO eHCTBHTeAbHOrO 3aJiora. B 3Hayenuu caoxKHbIX OPM HacTOMUerO BpeMeHH, OcObeHHO B TPeTbeM uTHIKe, YacTO yrotpeOasioTcA MpHyacTHA HacTOsUlero HJM Mpolleswiero BpeMeHH 6e3 BcnoMoraTesbHOrD raaroma, Hanp.: /§ kito krasto jus atéje «uz Apyroii cTpanbl Bel NpHlimn (29c0.: npHmenue)». Takue mpuyactua cuntaloTca cooTBercTByioulHMu cbopMaMH HacTosmero BpeMeHH (HaNpHMep, 3aBepUWeHHEIMH H T. 11.), HO He CO2KHEIMH. Caoxupie dopmbt raarosa, ynotpeOasemble B NHTOBCKUX naMaATHHKax XVI—XVII BeKOB, CBOeli CTPYKTYpOli B OCHOBHOM He OTAHYAIOTCA OT COBPeMeHHBIX. TobKO B MMCbMeHHOCTH TOrO BPeMeHH C/IOXHbIe HAYHHATeAbHbIe IPMbI BCTPeYalOTCA OUeHb PeLKO, a OBOVbHO ynOTpeOuTerbHbIMM ABARIOTCA ChOpMbI c elCTBHTeAbHEIM MpH4¥acTHeM HacToatero BpemMeHH 6e3 aduxca be-, nanp.: buwo éssgs, bus sédis («Ioctunaa> M. Jlayxum). Ceii4aC OHH elle HHOra BCTpeyaloTCA B HEKOTOPBIX AHa/eKTAX COBPeMeHHOFO sA3bIKa.