Baltų kalbų naminių gyvulių pavadinimai (jų kilmė ir santykis su atitinkamais slavų kalbų pavadinimais)

BSA: Cher Oe RE Se AOS ROCA ee eS Ad ot Er UV OS” TSR MOO KS EU AK AUD ER Met TA ALGIRDAS SABALIAUSKAS BALTU KALBU NAMINIU GYVULIU PAVADINIMAI (ju kilmé ir santykis su atitinkamais slayy kalbu pavadinimais) Nu8vietiant balty ir slavy kalbinius santykius, Salia fonetikos, morfologijos, sintaksés reiSkiniy tyrinéjimo nemaZos reikSmés turi ir detalesnis Siy kalby leksikos nagrinéjimas. Platesnij apibendrinamo pobidzZio darba apie balty ir slavy kalby leksika, jos tarpusavio santykius bus galima paraSyti tik tada, kai bus nuodugniau iStirta atskiry semantiniy grupiy leksika. Kad tokiy grupiy tyrinéjimas taip pat duoda idomiu, kartais net visiskai netikétu rezultatu, vaizdziai matyti i$ O. Trubatiovo knygos ,,Slavu kalby amaty terminologija“!: tekstilés, medzio apdirbimo, keramikos, kalvystés amaty terminijos analizé parodé, kad slavy kalby Sios srities leksika turi kur kas daugiau bendrybiy su germany, lotyny kalbomis negu su balty. Zinoma, remiantis vienos tokios leksinés grupés analize, negalima daryti platesnio pobidZio i’vadu, tatiau ir tos analizés duomenys yra vertingas indélis i visa baltyu ir slavy kalbiniy santykiy tyrinéjimo kompleksa. Siame darbe siengtasi irgi paanalizuoti viena tokia leksine grupe + naminiy gyvuliy pavadinimus. Pagrindinis démesys Gia kreiptas i balty kalby medzZiaga, o slavy kalby faktai liesti tiek, kiek jie turi tiesioginio rySio su atitinkamais balty kalby faktais. Toki darbo pobidj i§ dalies lémé toji aplinkybé, kad slavyu kalbu gyvulininkystés terminologija detaliau yra nagrinéta: Siam klausimui yra skirta to paties O. Trubatiovo studija ,,Slavy kalby naminiy gyvuliy pavadinimy kilmé“*. Kalbant apie atskiry naminiy gyvuliy pavadinimus, darbe trumpai paliectiama ir 8iy gyvuliy istorija — jy prijaukinimas (domestikacija), pasirodymas dabartinéje balty tauty teritorijoje ir kiti klausimai, kurie kartais gali turéti tam tikry rySiu ir su atskiry pavadinimy atsiradimu. Be to, nesant lietuviy kalba platesniu Sios rasies darby, tokios Zinios gali biti ir savoti8ki balty kraSty gyvulininkystés istorijos fragmentai. suo Siuo metu, atrodo, nekyla jokiy abejoniy, kad pirmasis Zmogaus prijaukintas gyvulys yra Suo. Be galo ilgas laiko tarpas skiria mus nuo Zmogaus ir Suns draugystés pradZios, todél Siandiena jau sunku konkretiau nuSviesti Sios draugystés 10. H. Tpy6aues, Pemecnennad TepMHHosorua B caaBAHCKHX s3bIKax, Mocksa, 1966. ?O. H. Tpy6ayen, [poncxoxzenue HasBaHHit JOMalIHHX 2KHBOTHBIX B CaBHHCKHX A3bIkax, Mocxsa, 1960. 101 istorija, iSaiSkinti prieZastis, kurios verté Zmogu suartéti su Suniu pirmiau, negu su kitais gyvuliais. Neolito laiky archeologinése iSkasenose naminio Suns kaulai aptinkami beveik visoje Europoje, o kai kada jy randama netgi ten, kur nesama jokio kito naminio gyvulio pédsaky?. ; Ivairiis pieSiniai liudija, kad Sunj nuo seniausiy laiky pazing Sumerai®. Sunes vaizduojami babilonieciy dievy palydovais. Visokios Suny figiros jy kra8te turéjusios magiskos galios*. Sunu pieSiniai randami seniausiose egiptieciy vazose. Apie Suns reikSme senovés egiptietiy gyvenime kalba ir tas faktas, jog Suns griaudiai senoviniuose kapuose randami Salia Seimininko. O I ir II dinastijos Egipto faraonai taip myléje savo Sunis, jog, palaidoje juos savo kapuose, dar pastaté jiems antkapius, kuriuose Salia savo vardy iSkalé ir Suny vardus, kurie, pakéle gal penketo tikstanciy mety naSta, isliko iki misy dieny*. Ivairias Suny veisles augino senovés asirai, graikai, roménai®. Apie senovés iranietius Herodotas ra8é, kad ju ,,Zyniai savo rankomis uZmuSa viska, isskyrus Sunis ir Zmones“®. Gausybé ivairiy Suny veisliy, kartais labai viena nuo kitos skirtingy, jau XIX a. pradzioje leido zoologams daryti i8vada, kad naminis Suo ne visur kiles i§ to paties protévio’. Daug sudétingesnis klausimas iSai8kinti Suns domestikacijos problema. Paprastai Zmogy jaukinti gyvulius vertia utilitariniai tikslai. Siais tikslais seniau méginta aiSkinti ir Suns prijaukinima, Zitrint j Sunj kaip j Zmogaus — mediZiotojo ir piemens pagalbininka. Tokia paZitira, kaip matysime véliau, atsispindéjo ir ai8kinant indoeuropietiSko Suns pavadinimo kilme. Tatiau nemaza svarbiy faktoriu vertia tos paZiiiros atsisakyti. Pirmiausia, jai prieStarauja toji aplinkybé, kad uo, kaip buvo pastebéta, prijaukintas anks¢iau, negu Zmogus pradéjo verstis gyvulininkyste. Piety ir Vidurio Amerikos aborigenai gyvulininkyste nesiverté, bet Sunj turéjo prisijauking kaip vienintelj, galima sakyti, namini gyvulj. Apskritai, Suns vaidmuo Amerikos aborigeny gyvenime padeda nusviesti jo domestikacijos problema ir Europos Zemyne. Amerikos aborigenams Suo glaudZiai susijes su religija bei mitologija. Ivairiy religiniy apeigy metu Suns mésa Amerikoje buvo valgoma’. Valgoma ji buvo ir senojoje Europoje, kur tas valgymas i8 pradZiy taip pat veikiausiai turéjes ritualinj charakteri®. Suns, kaip gyvulio, turin¢io dieviskos galios, gerbimo pédsakai i8liko iki indoeuropietiy ra8to paminklu pasirodymo, o kai kurios *M. Hilzheimer, Haustier, — M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, V, Berlin, 1926, Pp. 219; O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, I, Berlin—Leipzig, 1917— 1923, p. 516. * M. Hilzheimer, ten pat, p. 219. * Ebeling, Hund, — M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, V, p. 410. * M. Hilzheimer, ten pat, p. 220; Ranke, Hund, — M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, V, p. 409; C. Keller, Die Abstammung der altesten Haustiere, Ziirich, 1902, p. 41—42. °C. Keller, ten pat, p. 42—45. ° O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, I, p. 516. * C. Keller, ten pat, p. 46-80; E. Hahn, Hund, — M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, V, p. 403. * F. Termer, Zeitschrift fiir Ethnologie, 82, Braunschweig, 1957, p. 1. ° O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, I, p. 516. 102 Suns religinio vaidmens Zymés, tiesq sakant, i8silaiké iki misy dieny?®. Todél, jeigu teisis buvo senovés romény raSytojai, Sunis pagal utilitarine jy paskirti grupave i medZioklinius, piemeny ir kiemo™, tai Sios schemos jokiu bidu negalima perkelti i ankstesniuosius laikus, i Suns prijaukinimo pradZia, nes tick medZiokliné, tick suklestéjus gyvulininkystei, ganymo, o ypaé namy saugojimo funkcija atsirado gerokai véliau po Suns domestikacijos. Veikiausiai reikia sutikti su tais tyrinétojais, kurie, atmete utilitarini zmogaus ir Suns suartéjimo pobiidi, teigia, kad Suo su Zmogumi pirmiausia suartéjo kaip parazitas. Suni prie Zmogaus stovykly trauké ivairis maisto likudiai, jose kirenama ugnis. Tokiu biidu Suo priprato laikytis netoli Zmogaus gyvenvietiy, pamazu visai su juo suartédamas. Galimas daiktas, kad ypaé lengvai prie Zmogaus priprasdavo jaunikliai SunyGiai. Jau ir prijaukinimo pradZioje Zzmogus Sunj galéjes kartais panaudoti ir tam tikriems savo reikalams. PavyzdZiui, manoma, kad moterys Suniukams duodavusios nuZjsti pieno pertekliy. Yra iSlike Babilonijos ir Kartaginos mirties deiviy atvaizdai, kurios prie kiekvienos krities turi Zindanti gyvuli, veikiausiai Suniuka ir parsiuka. Kai kuriy tauty tarpe Sis paprotys pasitaiko ir misy laikais!®. Taigi nekyla jokiy abejoniy, kad Sunj indoeuropietiai gerai pazino dar patiu artimiausiu tarpusavio kontakty metu. Nesudaré iSimties Siuo atzvilgiu ir baltu bei slavy protéviai. Dabartinése balty gyvenamose teritorijose Suo buvo pirmasis prijaukintas gyvulys!. Suo taip pat paliko rySkius pédsakus lietuviy bei latviu tautosakoje ir pasauléjautoje!. Indoeuropieciy kalbos labai gerai i8laiké senaji Suns pavadinima, plg. skr. svd, vns. kilm. sunah, av. spd, vns.' kilm. sino, gr. xiov, vns. kilm. xvvdc, lot. canis »Suo, kalé“, arm. Sun, air. cu, vns. kilm. con, het. Suwana, toch. ku, liet. sud, vns. kilm. Suis. Nurodytu pavyzdziy tarpe dél savo Saknies vokalizmo i8siskiria lotynu kalbos Suns pavadinimas. Tatiau lotyni8kojo Zodzio Saknies pasikeitima, atrodo, imanoma paaiSkinti lotyny kalbos duomenimis. Tiek savo reikSme, tiek ir kilme abejoniu kelia ir het. suwana™. Pirminé ide. Suns pavadinimo reik$mé néra visiSkai aiSki, nors aiSkinimu, daugiau ar mazZiau vykusiu, bita nemaZa. H. Osthofas ide. Suns pavadinima mégino sieti su ide. galvijo (iS pradZiy, gal bit, avies) pavadinimu *peku (plg. skr. pasuh, lot. 2° O. H. Tpy6aues, Tponcxomyenne Haspannii joMaliHHX %KHBOTHBIX B CilaBaHCKHX sizbikax, Mocksa, 1960, p. 5 (toliau: [Ipomcxoxzenne...). 4“ C. Keller, Die Abstammung der dltesten Haustiere, p. 44. 2 E. Hahn, Hund, — M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, V, p. 403; O. H. Tpy6auee, ten pat, p. 5. ** P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautavigius, Lietuvos archeologijos bruoZai, Vilnius, 1961, p. 79; Latvijas PSR vésture, I, K. Strazdina, J. ZuSa, J. Krastina, A. Drizula red,, Riga, 1953, p. 9; K. Ilaasep, opmuposanne TepHodayHst H H3MeHYHBOCTR MjleKONHTaioux IIpu6antuxu 8 romoueue, Tapry, 1965, p. 361-362, 364—365, 367—372. 14 P. Smits, LatvieSu tautas ticéjumi, IV, Riga, 1941, p. 1745-1776. +8 A. Walde, Vergleichendes Woérterbuch der indogermanischen Sprachen, I, Berlin und Leipzig, 1930, p. 465—466 (toliau: Vrgl. Wb.); A. Walde, Lateinisches etymologisches Wérterbuch, I, Heidelberg, 1930, p. 152-153 (toliau: Et. Wb.); E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch, II, Heidelberg—Géttingen, 1966, p. 1033-1035 (toliau: Et. Wb.); F. Kluge, Etymologisches W6rterbuch der deutschen Sprache, Berlin, 1957, p. 320 (toliau: Et. Wb.); J. Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wérterbuch, Bern, 1949, p. 632—633 (toliau: Et. Wb.); H. Kronasser, Vergleichende Lautund Formenlehre des Hethitischen, Heidelberg, 1956, p. 229; B. B. Mpaunos, Xerrexnii a3pix, Mocksa, 1963, p. 90—92. 103 pecus), atstatydamas prolyte *(p)ky6n, kurios pirminé reikSmé bitty buvusi_ ,,aviganio ar apskritai piemens Suo“. Tatiau Siam aiSkinimui, nekalbant jau apie jo fonetinj nepagristuma, prieStarauja paties objekto istorija. Taip pat néra jokio pagrindo teigti, kad Sis Suns pavadinimas bity koks nors antrinis, i8stiimes anksciau vartota ide. Suns pavadinima. V. Georgijevas aiSkina, kad ide. Suns pavadinimas kiles i8 ide. prolytés *key- »rékti, staugti, kaukti, loti‘. Vadinasi, Suo savo varda bity gaves dél jam bidingo lojimo, staugimo, ir pirminé Suns pavadinimo reik¥mé buvusi ,,lojantis, staugiantis gyvulys‘. Pirminé vienaskaitos vardininko forma, anot V. Georgijevo, buvusi *keuon, kuria, veikiant formai *ku-n-ds, labai anksti iSstimusi forma *kudn (gr. xvov) arba *kudn (skr. §vd, av. spd). Pirminé Sio Suns pavadinimo paradigma buvusi mazdaug tokia: vns. vard. *keudn> *kuud(n) it *kud(n), vns. gal. *kyén-m, vns. kilm. *kun-ds, vns. viet. *kuén-(i), dgs. inag. *kun-bhis ir t.t. V. Georgijevas, be jau miisy minéty Suns pavadinimy, i8 Sios prolytés taip pat kildina ir skr. svakah »Vilkas“‘, mid. (Herodoto) onéxe ,,8uo%, lat. kuna ,,kalé‘‘, skr. kd-ka-h ,,vilkas“, bulg. Kyye ,,Suo“, rus. cyka ,,kalé“, lenk. suka’. Semantiniu poZiiriu V. Georgijevo aiskinimas biity visiSkai priimtinas. Tatiau daug abejoniy kelia jo fonetinio traktavimo schematizmas, o kai kuriy jo nurodymu pavyzdZiy siejimas su senuoju ide. Suns pavadinimu, mums atrodo, visai negalimas. Vertas démesio F. Spechto méginimas aiSkinti 8i Suns pavadinima, siejant ji su ide. Saknimi *keu-, reikian¢ia kokia nors spalva, plg. skr. Sonah ,,raudonas‘‘ <ide. *keu-no™”, Semantixkai toks ai8kinimas taip pat bity imanomas, nes ide. kalbose randama nemazZa ivairaus senumo Sio gyvulio pavadinimy, kilusiy i8 atitinkamo spalvos vardo. Net liet. kiduné, lat. caiina, pr. caune, kaip veliarini anos Saknies yarianta, baty galima sieti su tokiu ide. Suns pavadinimu". Tatiau kiti ide. *keu-no Saknies ZodZiai (plg. av. savahi ,,Zemés dalies, esandios rytuose, vardas“, av. suram ,anksti ryta“, arm. sukh ,,blizgesys, spindéjimas‘‘, arm. Sol ,,spindulys‘‘) nelabai pritaria F. Spechto etimologijai, nes pagrindiné Sios Saknies reik’mé vis délto yra »spindéti, Sviesti‘*. Liet. svankis ,,padorus, garbingas; smagus, vikrus“, kurj F. Spechtas, skaidydamas i *Su-an-k-us, gretina su Sios grupés ZodZiais, ir dél reik8més, ir dél senesnés jo formos Sankiis su minétos grupés ZodZiais nesietinas. Buta méginimy Suns varda sieti su tokia patia ide. Saknimi *keu-, tatiau rei8kian¢ia ne kokia nors spalva, bet ,,pusti, tinti, didéti, augti*, aiskinant, jog pirminé Suns pavadinimo reik§mé buvusi daugiau ar maZiau artima savokoms: ,,galingas“ (plg. skr. Savirah ,,galingas“‘) ar ,,apvaisintas, gyvulio vaikas“ (plg. skr. si-su ,,vaikas“, sen. isl. hinn, gr. xo¢). Tatiau Sie aiskinimai visais atZvilgiais kelia abejoniy™’. Be Sio jau misy aptarto ide. Suns vardo, dideléje Europos ir Azijos dalyje placiai vartojamas ir kitas jo pavadinimas, kuris randamas ne tik indoeuropietiy, bet ir suomiuy-ugry, tiurky-totoriu kalbose. Visose Siose kalbose jis labai panaSus, vartotojamas daZniausiai jauniklio Suns, reciau kalés ar apskritai Suns reikSmémis. Ypac daug jo varianty randame slavy kalbose: rus. kyTéHoK ,,Sunytis‘‘, KyYTAH, KYTIOK, %*B. WU. Teoprues, Uccnexosanua nO CpaBHHTeMbHO-HCTOpHYecKOMY S3bIKO3HaHHIO, Mocksa, 1958, p. 46—47, 117, 139, 151. 17 F, Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, Géttingen, 1947, p. 32, 121-122. 18 A, Walde, Vrgl. Wb., I, p. 368; J. Pokorny, Et. Wb., p. 594. 7 A. Walde, Vrgl. Wb., I, p. 446; J. Pokorny, Et. Wb., p. 592—594. 104 kyTuxa ,,kalé“*, kyyKo ,,3uo“, ukr. Kotiora, slovk. kot’uha, bulg. kyue ,,kalé“‘, serb. Kyye, slov. kiiéak, lenk. Kucziuk ,,8uns vardas“. O Stai kity kalby pavyzdZiai: alb. kutsh ,,8uo‘, lat. kuce ,,kalé“, kucens ,,Sunytis“‘, oset. Ky3/kuj ,,Suo <ryty iran. *kuti, plg. kurdy kicik, vengr. kutya, komi kitsi, kytSi ,,Sunytis‘®°. Nepaisant sutampantios reikSmés ir iSorinio panaSumo, Sis pavadinimas nepasiduoda tiksliai fonetinei analizei. Sunku jo iSplitima paai’kinti ir skolinimo keliu. Todél, atrodo, pagristai daugelis tyrinétojy tokj Suns pavadinima laiko kilusiu i$ Suns Saukiamojo garsazodZio, plg. rus. KyTb-KyTb, lenk. kuciu-kuciu. Galimas daiktas, kad su Siais garsazZodZiais reikéty sieti rus. wyuy, liet. cid-cit, cii-cii, o taip pat ir i8 ju kilusius, daugiausia vaiky kalboje vartojamus, Suns pavadinimus. Gana keista, kad slavy kalbose neiSliko jokiy patikimesniy pédsaky senojo bendraindoeuropietiskojo Suns pavadinimo (liet. Sud ir kt.). Tatiau jose paplite kiti Suns pavadinimai, kuriy nepaZista likusios indoeuropietiy kalbos. Kai kurie Siu pavadinimy yra gana seni, dar bendraslaviskos kilmés. Vienas seniausiy ir labiausiai paplitusiy yra: sen. sl. posd ,,Suo“, sen. rus. Mbcb, rus. méc, ukr. nec, baltr. ec, bulg. mpc, nec, serb.-chorv. mac, sloy. pés, slovk. pes, lenk. pies, ka¥. pjes, aukSt. luz. pos, Zem. luz. pes, pjas, polab. pasai (<*pesi) ,,Sunes‘!. Etimology tarpe Sis slayy Suns pavadinimas yra be galo populiarus ir jam aiSkinti buvo taikomi vos ne visi imanomi Suns vardo kilmés semantiniai variantai. Daugiausia Salininky rado V. Sulcés etimologija: slavu piso siejama su skr. pisdngah ,,rusvas, rudas“ (taip pat ir Suns vardas), pisdh ,,danielius, gr. rmouxthoc »,margas“, rus. MecTpbii, liet. paisas ir kt.®. Néra iki Siol i8aiSkinta ir kito, daugiausia rytiniy slavu kalbose paplitusio, Suns pavadinimo kilmé, plg. sen. rus. co6aka, rus. co6aKa, baltr. ca6aka, ukr. co6aKa, lenk. dial. sobaka, ka’. sobaka ,,kalé, Suo, pasileides Zmogus‘, slov. sobaka, slovk. dial. sobaka ,,vaidinga moteris‘‘. | vakariniy slavu kalbas, ypaé ten, kur Sis Zodis vartojamas netiesiogine savo reikSme, jis galéjo patekti ir i§ rusu, baltarusiy ar ukrainieciy kalby. Vieni $i Suns pavadinima laiko skoliniu i8 iranénu, kiti i tiurku, treti mégina laikyti slaviskos kilmés ZodZiu?*. Dalis slavy kalby turi bendra kalés pavadinima: sen. rus. cyKa, rus. cyKa, baltr. cyka, ukr. cyKa, lenk. suka, ka’. séka, polab. sauko ,,iStvirkélé, paleistuvé“. Aiskinant Sio Zodzio kilme, dar nuo H. Osthofo laiky iSliko tendencija, kaip nors surasti senojo ide. Suns pavadinimo (liet. Sud ir kt.) pédsakus slavy kalbose. Net “20 O. H. Tpy6aués, IIlponcxoayenne..., p. 25-26; M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 705—706; B. H. Aéaes, Mctopuko-stumonoruuecknii caoBapb oceTuHcKoro s3biKa, I, Mockpa—Jlennurpag, 1958, p. 605. OQ. H. TpyG6aues, IIpoucxoxyenne..., p. 19; M. Vasmer, Et. Wb., Hl, p. 346—347. 22M. Vasmer, Et. Wb., II, p. 346-7; O. H. Tpy6aues, Mpoucxoxaenne..., p. 19; M. Mayrhofer, Kurzgefasstes etymologisches Wérterbuch des Altindischen, I, Heidelberg, 1963, p. 288—289 (toliau: Et. Wb.). 22. H. Tpy6aues, K stumonorun caosa cobaxa, — ,,KpatKue coo6Omenux Muctutyta cnapaHopezenun AH CCCP“, 15, Mocxsa, 1955, p. 48—55, J. Holub, F. Kopetny, Etymologicky slovnik jazyka ¢eského, Praha, 1952, p. 344 (toliau: Et. sl.); V. Machek, Etymologicky slovnik jazyka ¢eského a slovanského, Praha, 1957, p. 462 (toliau: Et. sl.); O. H. Tpy6aves, TlponcxoxzenHe..., p. 32. 105 ir pastaraisiais metais Siuo keliu eina daugelis tyrinétojy**. Tadiau ir Sio kalés pavadinimo bendraslavi8kumas ir juo labiau jo rySys su senuoju ide. Suns vardu néra pakankamai jrodytas?>. Senasis indoeuropietiskas Suns pavadinimas iSlaikytas visose trijose balty kalbose. Liet. Sud <*Svud (<ide. *kud-n). Panagus fakultatyvinis » prieS 6 iSkritimas balty kalbose paliudytas ir kai kuriais kitais atvejais, plg. liet. du < *dvuo, liet. guédlis, lat. guéja <*guol, Zem. tora <tvora, liet. kélyti Salia kvélyti <baltr. XBaJillb, lenk. chwali¢ ir kt.26. Salia formos sud, kuri randama jau pirmuosiuose lietuviu kalbos paminkluose, tarmése ir ivairiuose ra¥tuose pasitaiko ir kity Sio pavadinimo formu, kuriy atsiradimas paaiXkinamas fonetiniais ar morfologiniais pasikeitimais, plg. Suya (labiausiai tarmése paplitusi forma: Dusetos, Joniskélis, Joniskis, Kapsukas, Pandélys, Obeliai, RokiSkis, Ukmergé, Utena, Varéna, Vilkaviskis, Zarasai ir kt.)?’, Suné (Gatautiai, KarsakiSkis, Kuldiinai, Pabirzé, Nemunélio Radviliskis, SaloGiai, Smilgiai, Sleideriskés, UZu¥iliai ir kt.), sudj (Leipalingis, LiSkiava), sudn (Varniai, Vaiguva)**, Sunis (Kutiiinai, buy. Seiny apskr.). Lingvistinéje literatiroje labai daZnai minima ir forma 5#°. Tatiau $i forma veikiausiai atsirado dél netikslaus Zemaiciy dinininky tarmés garsy transponavimo*!, Literatirinés kalbos forma Sué daugiausia vartojama Zemaitiuose, dalyje vakary aukStaitiy tarmiu (Biténai, Kritkai, Jurbarkas, Smalininkai, Sakiai, Veliuona), o kartais stichiSkai aptinkama ir kitose tarmése. Savo formy ivairumu Sis Suns pavadinimas neiSsiskiria ik kityu lietuviy kalbos senojo priebalsinio kamieno daiktavardziu, plg. sesud Salia sesuvd, sésva, sésé, sesudj ir kt. Latviu kalbos forma suns, atitinkanti liet. Sunis, kai kuriuose senuosiuose raSytiniuose paminkluose turi priebalsinio linksniavimo pédsaku, tatiau formu, atitinkaniu liet. sud, latviy kalboje néra paliudyta®. Suns pavadinimas yra du kartus uZfiksuotas ir prisy kalbos paminkluose. Elbingo Zodynélyje randame: Sunis Hunt (703 Zodis). Si forma atitikty lat. suns, liet. Sunis. Tatiau kategorikai to teigti negalime, nes Elbingo Zodynélyje galiiné -is 4H. M. Wancxnit, B. B. Yeanos, T.B. Ulanckaa, Kparkuit stumonornueckuii cn0Bapb pyccKoro s3bKa, Mocxpa, 1961, p. 324; B. H. Teoprues, Uccnenonanua no cpaBHHTEbHO-HCTOPHYECKOMY A3bIKO3HaHHIO, p. 47; M. Vasmer, Et. Wb., III, p. 42. * O. H. Tpy6aues, Mpoucxoxzenne..., p. 21—22. * J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, Vilnius, 1957, p. 46; 141; J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, Rigi, 1951, p. 484; J.Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, I, Warszawa, 1958, p. 385—386; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 81, 176, 1033, 7 Dialektologiniai duomenys paprastai imami i8 Lietuviy kalbos ir literatiiros instituto Lietuviu kalbos atlaso kartotekos. ** K, Biiga, Rinktiniai rastai, I, Vilnius, 1958, p. 588; IL, Vilnius, 1959, p. 354; V. Vitkauskas, Baltistica, I1(2), p. 203—207. * Pr. SkardZius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, Vilnius, 1941, p. 50. ® J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, p. 127; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, III, Warszawa, 1956, p. 58, 62; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 1033. * V, Vitkauskas, Baltistica, II(2), p. 203—207. * J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, p. 440—441; K. Miilenbacha LatvieSu valodas vardnica, III, Riga, 1927— 1929, p. 1122-1123 (toliau: EM), EH: J. Endzelins un E. Hauzenberga, Papildinajumi un labojumi K. Miilenbacha Latviesu valodas vardnicai, I—I1, Riga, 1934— 1946, 106 dedama ir galiinés -as> -s vietoje. Cia randame ir deywis ,,dievas“, ir dagis ,,vasata“ (plg. liet. dagas), ir stogis ,,stogas“, ir snaygis ,,sniegas“, ir taukis ,,taukas“, ir t.t. Kai kuriy neai8kumy kelia kitas prisy kalbos paminkluose randamas Suns pavadinimas: Simono Griinavo Zodynélio 42 Zodis songos hundt. R. Trautmanas $i Zodi laiko i8kraipytu formos sunis uZra8ymu (songos...aus sunis verderbt)*4. J. Endzelynas taip pat linkes songos skaityti kaip *surius*®. E. Benvenistas i8 uZrasymo songos atstato forma *sunko*. Sia forma E. Benvenistas pateisina tuo, kad S. Griinavo Zodynélyje yra ir daugiau ZodZiy, kurie savo formantu -kskiriasi nuo ty paciy zodziy {formu, randamy kituose prisy kalbos paminkluose. Pavyzdziui, Salia Elbingo Zodynélio Geytye (skaityti veikiausiai reikéty Geytys)®” ,,duona‘‘, katekizmy geits S. Grinavo Zodynélyje yra forma geytko. Salia Elbingo Zodynélio Pepelis »paukstis“, katekizmu dgs. gal. pippalins S. Grimavo zodynélyje randame forma pipelko. Taviau Siaip ar taip forma songos vis tick yra veikiausiai to paties Suns pavadinimo, atitinkantio pr. sunis, liet. Sud, variantas, o ne koks naujas, tik priisu kalbai bidingas Suns pavadinimas. Ka tik aptartas prisy kalbos Suns pavadinimas yra palikes gana rySkius pédsakus ir prisu toponimijoje. Su juo gali biti siejami kai kurie ivairiuose istoriniuose dokumentuose randami vandenvardZiai ir vietovardZiai: Sonne, Sonnaw, Sonnekaym, Suna, Sunegowe, Sunecolowach, Sunike, Zunloszkeim*. F. Lorentso nuomone, net ir netoli Gdansko esanéio kaimo vardas Schénau yra sietinas su pr. sunis (Schénau<Sunowo ,,Hundedorf“)®. Balty kalbos neturi bendro Suns patelés pavadinimo. Lietuviy kalboje Si savoka Brei8kiama ZodZiu kalé (lygiagretiai vartojama ir forma kda/é). Toks Suns patelés pavadinimas randamas visose lietuviy kalbos tarmése, uZfiksuotas jis jau ir senuosiuose raStuose (Dauk§a, Sirvydas). Nepaisant dedamy pastangy, lietuviy kalbos Zodzio kalé kilmé iki Siol néra pakankamai iSaiSkinta.Méginta liet. kalé sieti su sen. isl. Avelpr ,,jauniklis Suo‘‘, alb. kelii§ ,,jauniklis gyvulys, ypaé Suo“‘, gr. oytaaé ,,8uo, jauniklis Suo, jauniklis gyvulys“, gr. ybAAa, vid. air. cuilén ,,jauniklis Suo‘‘, kimr. colwyn, korn. coloin, bret. kolen*. Visi Sie ZodZiai bitu kile i§ ide. Saknies *kel- ,,Saukti, rékti, skambéti“. Mums atrodo, kad liet. kalé veikiausiai yra naujai atsirades, tik lietuviy kalbai bidingas Zodis ir su minétais Suns, daugiausia jauniklio, pavadinimais tiesioginio rysio neturi. Kitas dalykas, kad liet. kalé galéjo i8 tikryjy kilti i§ Zodziy, genetiSkai susijusiy su ide. *kelSaknimi, plg. lat. kaj/uét ,,plepéti‘‘, kalit. Tatiau yra galimas ir kitas Zodzio kalé kilmés aiSkinimas, remiantis patios lietuviy kalbos medZiaga. Esame ankstiau pastebéje, kad semantiSkai kai kurie %3 Priisu katekizmuose raSoma deiws, deiwas. Duodant priisy kalbos Zodynéliy pavyzdzius, Siame darbe pirmiausia paprastai nurodoma prisiska forma. *4R, Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiiler, Gottingen, 1910, p. 433. *° J, Endzelins, Senpri8u valoda, Riga, 1943, p. 259. %° E. Benveniste, StB, 2, p. 78. 37 R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 87. * G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, Berlin— Leipzig, 1922, p. 168, 176. * F. Lorentz, ZfSI, XI, 2, p. 245. # E. Fraenkel, Et. Wb., p. 208; M. Vasmer, Et. Wb., Il, 642; J. Pokorny, Et. Wb., p. 550. 107 indoeuropietiSki Suns pavadinimai aiXkinami, siejant juos su atitinkamais spalvy pavadinimais. PanaSiai galima biity, mums atrodo, aiSkinti ir liet. kalé kilme. $j Zodj tekty sieti su lietuviy kalbos biidvardziais kalybas » baltas (apie Suns kakla)*‘, kalybkaklis ,,baltu kaklu“, kalpvas_,,baltas‘‘, kaljnas. Toks bidvardis randamas kai kuriose Zemaitiy tarmése (Mosédis, Plateliai, Salantai, AlsédZiai), 0 taip pat J. Brodovskio, G. H. F. Neselmano, J. Ju’kos Zodynuose"’, Bidvardziai kaljvas, kaljbas yra antriniai dariniai su priesagomis -ybas, -yvas. Vadinasi, kaip Salia Senyvas, senybas ar ankst}vas, ankstybas yra pirminiai bidvardZiai sénas, ankstis, taip Salia kaljvas, kalfbas turéjo biti forma *kalas. I8 tokios formos galéjo atsirasti Suns vardai *kalis, kalé bei kalé, plg. mdrgas>mafgis, mafgé. Bidvardis *kalas i8 pradziy nebitinai turéjes reikSti ,,balta‘, plg. gr. xerouvde ,,juodas*, xArd¢ »Ppilkas“, air. caile ,,démé‘. Pastaraja liet. kalé etimologija, mums rodos, remty ir tas faktas, jog iS ide. Saknies *kel-, *kal kilusiy gyvuliy pavadinimy jvairiose ide. kalbose randame gana daug, plg. skr. karkdh ,,baltas arklys“, gr. xtAdoc ,,asilas‘‘, Sved. dial. Ajdlm ,,laukas jautis ar arklys‘‘, vok. Sveicary helme ,,lauka karvé ir kt.” Pirminé bidvardzio *kalas reik’mé galéjusi biti ,,baltomis démémis, margas“. Miasy sitiloma etimologija ypat remia toji aplinkybé, kad bidvardiiai kaljvas, kalybas vartojami tik kalbant apie Suni. Tam tikra analogija, kai i8 kokios nors ypatybés kiles gyvulio pavadinimas tampa riSiniu gyvulio patelés vardu, galima iziiréti liet. kévé ,,prastas liesas gyvulys; kuinas‘ istorijoje, kuris, patekes j latviy kalba, igavo ,,kumelés‘‘ reik’me. Apie galimybe liet. kalé sieti su liet. kaljvas prabégomis jau buvo uZsimines F. Spechtas*®. Kaip minéjome, kalé yra specifinis lietuviu kalbos Suns patelés pavadinimas. Tiesa, K. Biiga Sio ZodZio pédsakus mégino jZiiréti kai kuriuose prisy asmenvardziuose bei vietovardZiuose: su liet. kalé jis siejo kaimo pavadinima Kalis ir asmenvardi Kalioth**. Tatiau pr. Kalis, Calyen, Kalcz (eZero vardas), mums rodos, teisingiau bitty sieti su pr. kalis ,,Samas (Zuvis)“*°, Latviy kalboje platiau vartojami du Suns patelés pavadinimai: kuce ir kuna. Apie pirmojo kilme ir panaSiu bidu kitose kalbose atsiradusius Suns pavadinimus esame jau uZsimine, kalbédami apie slaviSkuosius Sio tipo vardus (rus. KyTéHoK »sunytis ir kt.). GarsaZodine lat. kuce, kuca »kalé“ kilme patvirtinty nemazas burys kity latviy kalboje vartojamy Suns pavadinimy, susijusiy su Suns Saukiamuoju garsazodziu kué, plg. kuéa ,,kalé“, kuéa ,,mazas Sunytis (vaiky kalboje)‘‘, kudate »kalaitée*, kucka ,,kalé“, kucens ,,Sunytis“, kuc@ns, kucans, kucenis, kucentins, kuceléns, kucléns, kucis ,,Suo‘‘, kucins, kucips, kucans ,,Sunytis“, kuceléns, kucins »niekinamasis Suns pavadinimas‘‘, kuculéns » Sunytis‘* (EM, II, 298; EH, I, 666). * Lietuviy kalbos Zodynas, V, p. 135—137, 141 (toliau: LKZd.). * E, Fraenkel, Et. Wb., p. 209; M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 506; J. Pokorny, Et. Wb., p. 547-548; M. Mayrhofer, Et. Wb., I, pai ** F. Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, p. 122; A. Sabaliauskas, Baltistica, IM(1), p. 109—110. “| K. Biga, Rinktiniai ragtai, I, p. 524-525. * G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 54; R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p, 351. 108 Dél latviy kuna kilmés esama jvairiy nuomoniy. Daugelis tyrinétojy Sio ZodzZio nei§skiria i kity ide. senojo Suns pavadinimo giminaiéiy**. Stai ka lat. kuna kilmés Klausimu raSé K. Biga: ,,Ir a8, sekdamas K. Jauniy, pirma maniau, kad la. kuia »kalé“ (III 33) kilmiSkai yra vienos giminés su Sunim, bet tos nuomonés vieSai i8sizadéjau 1909 m. lapkritio mén. ,,Aistisku studijy‘ hektografuotoje kritikoje (p. 10). Kuna drauge su la. kuce ,,kalé“... kucens ,,Sunénas“... pridera prie nezinomos kilmés Zodziu. Plg. kaSub. kuna ,,kalé“ ir bulg. kde ,,8uo“, alb. kuts, osman. Kiidiik ,,3uo‘*. J. Endzelynas®® lat. kuna kilme aiSkino dvejaip: laiké ja kontaminacijos bidu atsiradusia i8 *swna ir kuca arba svetimos kilmés, kaip ir ka’. kind, kuria E. Bernekeris® siejo su rus. kyua ,,kiauné‘*. Mums rodos, imanomesnis yra pirmasis atvejis. Tam tikra vaidmenj éia galéjo suvaidinti ir garsazodis kué (kué *suna>kué kuna). Visose balty kalbose randame nemaiZa ir kity, siauriau vartojamu, Suns pavadinimuy. Jie daZniausiai Zymi atskiras Suny riSis arba vartojami su tam tikru emocionaliu ar Siaip i8skirian¢iu reikSmés atspalviu Salia bendrinio (ri8inio) Suns vardo. Liet. kirtas ,,labai greitas medZioklinis Suo‘‘ yra slavi8kos kilmés Zodis. Kaip irodé K. Biga, Sis Zodis i lietuviy kalba turéjo patekti ne véliau kaip XII amiiuje. Liet. kurtas kilo i nepaliudytos sen. rus. formos *xbprb. i8 kurios turéjusi atsirasti ir dabartinés rusy kalbos forma xopr*. Slavy kalbose Sis Suns pavadinimas labai platiai vartojamas. Be minéto rus. xopr, plg. ukr. xopr, bulg. xpsr, xpbrka, serb.-chorv. xpr, slov. Art, éek. chrt, slovk. chrt, lenk. chart, aukst. luz. khort, Zem. luz. chart. Kaip matyti i8 pateikty pavyzdziy, esama pakankamo pagrindo §j Suns pavadinima laikyti bendraslavisku Zodziu. Taciau kaip jis atsirado slavy kalbose, ligi Siol néra iSaiSkinta, o aiSkintojy ir aiSkinimy skaiéius yra tiesiog rekordinis. Kai kurie tyrinétojai (H. Hirtas, E. Bernekeris) 8j Suns varda laiké skoliniu i8 germanu, plg. vok. Riide ,,Suo, medzioklinis Suo‘, sen. vok. auk8t. rudio ,,didelis Suo“. Kiti ji siejo su rus. ckoppiii ,,greitas“, treti su skr. kharah ,,grubus, SiurkStus, a8trus“, gr. xéeyapo¢ ,,a8trus, smailus‘. V. Machekas, i8 pradZiy mégines sieti ji su liet. karti ,,greitai bégti‘*, véliau $i Suns pavadinima kartu su vok. Riide laiké ,,praindoeuropietisku“, t. y. indoeuropietiu paveldétu i kazkokios neZinomos kalbos. J. Mikola mégino éia gretinti ir vok. hurtig ,,greitas, skubus, vikrus‘“. K. MoSynskis slaviskaji Suns pavadinima kildino i8 xytd <ide. *sy-to-< *ser- ,,greitai bégti“. O. Trubatiovas neseniai paskelbé nauja slay. xrto kilmés aiSkinima, siedamas jj su liet. saFtas**. Sunku ka nors pasakyti apie i8vardinty etimologijy patikimuma: beveik visos jos turi ir savo racionalyji grida, ir silpny pusiy. Semantiniu poZiiriu, mums attodo, gana jtikinamas yra O. Trubatiovo aiSkinimas. Tiesa, tia susiduriame su 4©B.U.Teoprnes, Wccnenosanua no CPaBHHTeJbHO-ACTOPHYECKOMY Si3bIKO3HAHHI0, p. 47; B. B. Usanos, Xerrcxuii aspx, p. 92; J. Pokorny, Et. Wb., p. 633. * K. Biiga, Rinktiniai ra8tai, I, p. 220. 48 EM, II, p. 316. * E. Berneker, Slavisches etymologisches Wérterbuch, Heidelberg, 1908—1913, p. 644, “°K. Biga, Rinktiniai ra8tai, I, p. 430; IIL, p. 497, 763, 769; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 318; M. Vasmer, Et. Wb., III, p. 265. ‘tM. Vasmer, Et. Wb., III, p. 265; O. H. Tpy6aues, Ilpoucxoxzenue..., p. 23; BoMpOcbl ClaBAHCKOTO ASbIKOSHAHHA, BbIT. 2, Mocksa, 1957, p, 383-41; V. Machek, Et. sl., p. 163; J. Holub, F. Kopeény, Et. sl., p. 143; F. Stawski, Stownik etymologiczny jezyka polskiego, I, Krakéw, 1952-1956, p. 60—61 (toliau: St. et.). 109 8i slavy kalby avino pavadinima kildinti i ryty kalby linkes O. Trubatiovas. Jis atstato tiurki§ka forma *baran ,,einantis‘®'. Nors semantiSkai toks aiSkinimas, remiantis kai kuriais gyvuliy pavadinimais, susijusiais su judéjima reiSkiantiais veiksmazodfiais, ir imanomas, bet rus. Oapan ir kt. kilmés problemas jis dar toli grazu neiSsprendzZia. Slaviskuosius avies Saukimo garsaZodzius, primenanéius rus. 6apau ir kt. Sios Saknies avino pavadinimus, O. Trubatiovas laiko antrinés kilmés. Tatiau, mums atrodo, vargu ar Si aplinkybé galéty prieStarauti rus. Oapau ir kt. garsazodinei kilmei. Viena, tokius garsaZodiius, kaip 6upb, Oapb, kazin ar galima laikyti antriniais. Jy senuma galima patvirtinti kity kalby faktais. Labai daug panasiu avies Saukimo garsaZodziy esama lietuviy kalboje: baré, bire, buré, burid, buritt, bari, buri. Aptinkama ir pana’iy avies varymo garsaZodziy: bar (Skius, bar, namon, baltosios avelés!), buritks, birum (burum burum bikst, taip piemenys ragina avinus badytis). IS tokiy garsazodziy kile veiksmaZodZiai barintoti ,saukti avis“, burénti ,mekenti (apie avi). I8 garsazodzZiy atsirado ir daugybé ivairiose lietuviy kalbos tarmése vartojamu avies pavadinimy: baritikas ,malonybinis avino, aviniuko vardas“, bariité ,,malonybinis avelés vardas“, biriiité ,,avelé (mislés Zodis)*, buré »avis (vaiku kalboje)“, burélé ,,avelé“‘, burélis ,avinélis, burinélis“, buriké ,,buriuté, avelé“, burinas ,,avinas ar avis (ppr. vaiky kalboje)“, buriniikas »aviniukas“, buryté ,,avyté, buriuté“, burytis ,,ériukas“, burivikas ,eriukas, avukas“, buriuté ,avelé“, buriittis ,,jériukas“, buriilis ,,avinas (ppr. vaiky kalboje)“, burité »,buriuté, avelé“ (LKZd., I, 535, 536, 691, 966, 968, 969, 970, 971, 984). Tokios pat kilmés veikiausiai yra ir latviu liaudies dainose retkartiais pasitaikantys avies bei ériuko ar avino pav adinimai: birite, berulite, beritis, biritina, birina, birenin§ (EH, 1, 220), kuriuos A. Gateris®2, miisy nuomone®, nepagristai sieja su asmenvardziu Birgita (Sventoji Brigita galéjo buti laikoma gyvuliy globéja). Atskiry garsazodziy ir i8 jy kilusiy avies pavadinimy vokalizmo skirtumas yra ai8kintinas tik garsazodziams biadinga Saknies vokalizmo kaita, plg. slavi8kus Sio garsaZodzio variantus: 6ep, Oup, Gap, Gop, 6p**. Tiesa, kai kuriose lietuviy kalbos tarmése vartojamas ir skolintas i8 slavy avino pavadinimas bardénas. J. Bretkiino ra’tuose vartojama ir forma barankas (LKZd., I, 530), kilusi if mazybinés slavy formos. Tatiau sieti su juo lietuviu kalboje vartojamus avies Saukimo ar varymo garsaZodzius néra pagrindo. Daugiy daugiausia Zodis barénas galéjo turéti tiktai itakos kai kuriy garsaZodziy Saknies vokalizmui. Antra vertus, reikia turéti galvoje ir ta fakta, kad panaSus avies Saukimo garsaZodis aptinkamas net ir ne indoeuropietiy kalbose, plg. arab. avies bei ozkos Saukimo garsaZodj bir bir?®. Tokiu bidu, mums atrodo, slaviSka avino pavadinima (rus. Oapau ir kt.) geriausiai aiSkinti kaip garsaZodinés kilmés Zodi. Cia bitu visi8kai analogiSkas reiskinys su rus. KyTéHoK ,,Sunytis“, lat. kucens kilme. I8 rus. 6apat kilo ir kartais latviy liaudies dainose pasitaikantis avies vardas baranina, barenite, barankite (EH, I, 205). 2 QO. H. Tpy6aues, Ipoucxom jenne..., p. 75—76. 2 A. Gaters, Celi, 12, Lunda, 1965, p. 32—36. 23 A, Sabaliauskas, Baltistica, I[(1), p. 89. % A. U. Tepmanosny, Mexjometua m sByKoNospaxaTeabHBle C1OBa PYCCKOTO ASbIKa. Astopedepat xoKTopcKoli zuccepramuu, Cameponom, 1961, p. 89. 25 M, Niedermann, Tauta ir Zodis, 2, p. 443. 116 NemaiZa dalis ide. kalby, jy tarpe ir slavai, turi bendra avies vaiko — ériuko — pavadinima. Slavy kalbose Sis pavadinimas labai gerai iSlaikytas, plg. sen. sl agne, agnecb, tus. ATHEHOK, &ek. jehné ir kt.?6 Baltu kalbose jokiy Sio ériuko pavadinimo pédsaky nesama. Siai savokai i8reik3ti Gia labiausiai paplites kitas pavadinimas, kurio santykiai su atitinkamais slavy kalby panaSios riiSies pavadinimais kelia gana rimty abejoniy. Lietuviu kalboje to baltisko pavadinimo esama jvairiy fonetiniy bei morfologigérditis, géralis, géras, gérélis, géridkas, géritkas, jéras, jérditis, jérélis, jéris, jérjtis, jeritkas (LKZd., II, 824, 826, 828, 832; III, 241, 246, 251, 257, 258; IV, 340, 341), véras, vérditis®". Seniausia forma, atrodo, reikéty laikyti jéras. Tiek j pridéjimas, tiek ir numetimas balty kalbose yra iprastas reiSkinys, plg. liet. jéknos : éknos, jémiaii : émiaii, jéibé : éibé, jérubé : érubé ix kt. ZodZio pradZios jir gkaitaliojimasis taip pat kartais aptinkamas lietuviy kalbos tarmése, plg. jérubé : gerubé, jdura : giduré, judré : gudré, ji¢dras : giédras ir kt. Priebalsis v paprastai pridedamas prieS uZpakalinés eilés balsius, tatiau pasitaiko ir i8imtiy®®. Mums atrodo, E. Frenkelio méginimas sieti liet. véras, atskyrus ji nuo éras, su skr. dranah ,,avinas, ériukas“, arm. garn ,,ériukas“ ir kt. néra pagristas®. Vargu galima i liet. véras Zitréti kaip j toki sena kalbos fakta. ZodZio vilna poveikis yatsiradimui Zodyje véras irgi labai abejotinas. Liet. jéras latviy kalboje tiksliai atitinka forma jérs. Vartojamos ir mazZybinés Sio ZodZio formos jérulis, jérgns, jérelis, jérins, jeruks. Formos jérulis, jérelis vartojamos su niekinamuoju atspalviu (EM, II, 114; EH, I, 565). I8 minéty ériuko pavadinimy latviy kalboje atsirado naujy ZodZiy, vartojamy ne ,,ériuko“‘, o tam tikros avies reik’me: jére ,,ein Jahr altes Schaf, ein halbjahriges Schaf; Mutterlamm; ein altes Schaf“, jérene, jériniece ,,aita ar jeru“, jérene , kad aitai ir pirmuo reiz jéri, tad ta ir j.“‘ (EM, IJ, 114; EH, I, 564—5). Elbingo Zodynélyje uZtinkame ir priisy kalbos ériuko varda: Eristian Lam (681 Zodis)®®. PrisiSkajame ériuko pavadinime yra maZybiné priesaga -istir bevardés giminés vienaskaitos vardininko galiiné -an*', 0 Saknis eratitikty liet. jér-as, lat. Jer-s. J. Gerulis prisiskaji ériuko vardq linkes iZitréti ir kai kuriuose prisy vietovardzZiuose: Eren, Iragarbis (Iregarbis, Iregaps, Ergarbin) < pr. er-istian+pr. garbis ;,kalnas* (kai kuriose priisy kalbos tarmése é>7)*. TeSkant Sio baltiSkojo ériuko pavadinimo giminaitiy kitose ide. kalbose, labai svarby vaidmenj vaidina jklausimas. Jeigu i8 tikryjy balty kalbose Siame Zodyje i§ seno buves j-, tai ji tikslingiausia bity sieti su sen. rus. spe ,,ériukas“, appxKa ,,jauna avis“, rus. spKa ,,mety, dar ériuky neturéjusi avis‘, ukr. spota ,,avys iki metu“, 2° M. Vasmer, Et. Wb., II, p. 481; O. H. Tpy6aues, [poucxoxgenne..., p. 71—72; F, Stawski, St. et., I, p. 488. * K. Biga, Rinktiniai raStai, Il, p. 172. %8 J, Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, p. 46, 50; J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, p. 211-212, 236—237; K. Biiga, Rinktiniai raStai, II, p. 172; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, I, p. 379. 2 —, Fraenkel, Et. Wb., p. 121; M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 108. %0 R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 92. *1 J. Endzelins, SenpriSu valoda, p. 53, 60. 3 32 G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 33, 50. 117 sipya ,,ériukas“, apka ,,mety avis“, lenk. dial. jarczuk, jarlak ,,mety avis“, Sek. dial. jarka ,,avis, pavasari apsiériavusi“, sloyk. jaréa ,,jauna avis“. Toliau visi Sie ériuko bei avies pavadinimai bitty sietini su rus. apa ,,pavasaris‘, ek. jaro, sen. lenk. jarz, av. yar- ,,metai“, gr. Sp% ,,mety laikas, laikas‘‘, got. jér ,,metai“, vok. Jahr**. TaGiau i€ kitos pusés, ypat pagrindine forma laikant liet. éras, baltiSkieji ériu&ko pavadinimai galima sieti su gr. Zpxgo¢ ,,ozys“, umbr. erietu ,,avinas“, lot. aries, arm. erinj ,,ver8iukas“, air. earb ,,danielius, oZka“‘. E. Frenkelis, atskirdamas liet. formas jéras ir éras, pastaraja (kartu su pr. eristian) sieja su ka tik iSvardintais ZodZiais, o jéras (kartu su lat. jérs) sieja su slavi8kais Sio gyvulio pavadinimais (rus. spKa) ir ju giminaiéiais**, Tokiu bidu E. Frenkelis liet. éras, jéras ir véras laiko trimis skirtingos kilmés ZodZiais. Vis délto labai sunku bity itikéti tokiu Siy formy iSskyrimu, todél nepaisant labai ,.nenormalaus“ j->v-, visas Sias formas, kaip ir anksGiau minéta forma géras, reikéty laikyti vieno Zodzio fonetiniais variantais, atsiradusiais lietuviy kalboje. Baltigkas ériuko pavadinimas pateko ir j Pabaltijo suomiy kalbas, plg. suom. jaard ,,avinas“, est. jaar ir kt. Atrodo, teisus ir O. Trubatiovas**, priekaiStaudamas tiems etimologams, kurie, i§ dalies panaSiai kaip E. Frenkelis, atskiria rus. apKa ,,jauna avis“, siedami 8j Zodi surus. spa ,,pavasaris“ ir kt., nuo rus. spuua ,,avies vilna“, Cia jziirédami jau kazkoki sena avies vardo relikta, gimininga, anot jy, su liet. gras, gr. Epupos, lot. aries**. _ Si karta juos, tur bit, galéjo.sugestijuoti tas faktas, kad sen. rus. 13bHO ,,oda“ taip pat yra reliktas Siaip slavy kalbose neaptinkamo oZio vardo (liet. oZs, skr. ajah ir kt.). SemantiSkai rus. spka, o veikiausiai ir balti8kyjy ériuko pavadinimy, siejimas su tus. spa ir kt. yra labai pagristas. Pana¥iy paraleliy esama jvairiose ide. kalbose, plg. sen. lenk. /atos, latosek ,,versiukas, Siemetis ériukas“ tlenk. Jato ,,vasara“, vok. Jéhrling ,,vieneriy mety gyvulys, ypat ériukas“ : Jahr ,,metai“, dan. dial. gimmerlam ,,mety ériukas“, sen. isl. gymbr ,,ériukas“, norv. gimber : liet. Ziemd, lot. hiems ir kt.5? Tiek slavu, tiek balty kalbose esama nemaza siauriau vartojamy avies pavadinimy. Daugelis Siy pavadinimy yra naujesnés kilmés, ir jie vartojami daZniausiai Salia riSinio avies vardo kokiai nors avies veislés, amZiaus ar kuriai kitai ypatybei iSkelti. Nesustodami prie daugybés tokios ri¥ies slavy kalby pavadinimu®, apzvelgsime siauriau vartojamus balty kalbose Sio gyvulio pavadinimus. Senojo ide. avies pavadinimo, atitinkantio liet. avis, lat. avs, nerandame prisy kalbos paminkluose. Ten Salia Sios Saknies ZodZio awins ,,avinas“ randame kitose balty kalbose neZinoma avies varda camstian (Camstian Schoff 678 Elbingo Zodynélio Zodis). Pr. camstian kilmé ligi Siol néra iSaiSkinta. A. Becenbergeris 8i Zodj siejo 3 J, Endzelins, Senprisu valoda, p. 170; O. H. Tpy6aues, Mlpoucxoxzenne ..., p. 77-78. 34 E, Fraenkel, Et. Wb., p. 121. *% O. H. Tpy6aues, Ipoucxoxjenne..., p. 77—78. 26 M. Vasmer, Et. Wb., III, p. 493. 37 F. Stawski, Sb. et., I, 502; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 1306; M. Vasmer, Et. Wb., p. 455— 456; C. D. Buck, A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages; Chicago, 1949, p. 155, 163 (toliau: Dict.). % O. H. Tpy6aues, IIpoucxoazenue.., p. 78-83. 118 su gr. xeude ,,stirna“, R. Trautmanas su rus. Komombuit sberagis“, tek. komoly ,,bukas“®, Jeigu R. Trautmano etimologija bity teisinga, tai pr. camstian galéty biti pavyzdys, kaip naujai atsirades atskirai ypatybei paZyméti pavadinimas iSstumia senaji riSinj gyvulio varda, nes tick kitos balty kalbos, tiek ir priisy avino pavadinimas awins leidzia spéti ir prisus pazinus ide. avies varda, atitinkanti liet. avis, lat. avs. Su pr. camstian siejamas ir pr. vietovardis Komstegallen (<pr. camstian + pr. galwo ,,galva“)*. Be garsaZodinés kilmés aviy pavadinimy, nurodytu, kalbant apie rus. 6apau ir kt. kilme, lietuviy kalboje randame dar keleta garsaZodinés ir kitokios kilmés avies pavadinimy: Liet. badkanis ,,avinas (maloninis Zodis)* (LKZd., I, 470), kurj veikiausiai reikétu sieti su liet. bakinti ,,.kum&éioti, musti, badikuoti, kimSti*, plg. bakijasi (musasi) avinai; avinai bakidja atsibége, t.y. musas (JuSka; LKZd., I, 471). Liet. basis ,,ériukas“, basiikas, basiilis, basé »avelé* (LKZd., I, 551, 552), plg. lietuviy kalbos avies Saukimo garsaZodZius: bds, bas, basia, bas, basi. Liet. bazitikas ,,ériukas (vaiky kalboje)“, baziulis, baziute ,,avis, buriuté* (LKZd., I, 568), plg. avies Saukimo garsaZodiius: bazé, bazi. Liet. bicé ,,avelé“, bicyté (Ylakiai), plg. avies Saukimo garsaZodj bice (Ylakiai), lat. bice ,,avis“. [ lietuviy kalba Sis avies vardas ir garsaZodis veikiausiai pateko iS latviy. Liet. bike , avis“ (LKZd., I, 931) veikiausiai reikéty sieti su liet. bukinti »musti, dauZyti“, plg. vaikai iimoké aving bukinti (mu8tis), tai jis ir bikina (LKZd., I, 931 —2). Taip pat imanoma, jog bike <burinke. Liet. busiikas ,,buriukas“, busiuté ,,buriuké“, bisinas »avinas (maloninis Zodis)* (LKZd., I, 988), plg. garsazodzius busia, bie. Liet. kicé ,,avis (vaiky kalboje)“, kucitkas »ériukas“, kuciniikas (LKZd., VI, 755, 757, 758), plg. garsazodzius kucd, kuciit. Liet. kuriiité ,,avis, buriuté (vaiky kalboje)* (LKZd., VI, 952), plg. avies Saukimo garsazodj kurit-kuri (Adutiskis, Tveretius, VidiSkés). Pastarasis garsaZodis kaip savotiSkas rimaZodis galéjo atsirasti Salia garsazodZio burii-buriu, plg. bire — kiwre — Sittre ,,piemeny vartojami avies Saukimo ar varymo garsazodZiai“ (Sakyna). Latviy kalbos tarmése labai iSplites avies pavadinimas vuska (EM, IV, 677; EH, Il, 799). J. Endzelynas Sia forma buvo linkes kildinti iS *avuz-ka (dél darybos plg. liet. avizé, lat. AnnuZa ir rus, opeuka). Salia vuska aptinkama ir forma uska (EM, IV, 310; EH, II, 716), o taip pat avino pavadinimai vucens, vucins, vucans, vucuns (vucens Vartojamas ir ,,ériuko“ reik$me) (EM, IV, 675; EH, II, 798), ucens, ucenis, ucins, ucitis ,,ériukas“ (EM, IV, 293; EH, II, 711). Sin pavadinimy ry8ys su Zodziu ays, mums atrodo, labai abejotinas: forma *avuzka vis délto latviy kalbai labai nebidinga. Gal bit, geriau Siuos pavadinimus aiSkinti atsiradus tiesiog i§ garsaZodZiu, visi8kai nesiejant su senuoju avies pavadinimu. GarsaZodziy, su kuriais baty galima sieti minétus avies pavadinimus, latviy kalboje esama, plg. vuc, kuri J. Endzelynas, taip “® R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiiler, p. 92, 352. *® G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 69, 233; J. Endzelins, SenpriSu valoda, Pp. 189, 1g pat, atrodo, be reikalo buvo linkes kildinti i8 *a*vue(e)", kiauliy varymo garsaZodi us, plg. taip pat lietuviy aviy varymo garsaZodi us-us (GrobStai, Kojeliai). Priesaga -k(a) latviy kalboje gyvuliy pavadinimams vartojama, plg. karviy vardus raicka Salia raibaja, piecka Salia piektaJa, seska Salia sestaja ir kt. Latviy kalboje randame ir keleta tokiy avies pavadinimy, kuriy garsaZodiné kilmé, atrodo, nekelia abejoniy: Lat. dice ,,Kosename fiir ein Schaf“, bica, bidze, badze, bicainite, bicis ,,ein kleines Lamm; ein Hammel (in der Kindersprache)“ (EM, I, 293; EH, I, 217, 218), plg. liet. bice ,,bur; ciba“ (Ylakiai, LKZd., I, 657). Lat. bika (demin. bikins ,,auninS“), bikus ,,der Schafbock“ (EH, I, 218, 219), plg. lat. bika ,,Ein iiblicher Zuruf an den Schafsund Ziegenbock“. Lat. buce ,,das Schaf“ (EH, I, 248) J. Endzelynas linkes sieti su liet. biskas ,,stumpf*, lat. bukt ,,stumpf werden“, liet. bixké ,,avis“. Tatiau mums atrodo, kad tikslingiau ji bity sieti su garsazZodiziu, plg. lat. buc ,,Interj. butz, zur Bezeichnung des Tones, der beim Stossen mit den Hérnern der Ziegenbécke und Widder entsteht“, budz ,,eine an Schafe gerichtete Interjektion“, buc ,,Interj. beim Vertreiben“ (buc, aitin, EM, I, 344). GarsaZodinés kilmés taip pat yra: Lat. béja ,,das Schaf (in der Kindersprache)“ (EH, I, 216), plg. bé. Lat. m@ja ,,das Schaf (in der Kindersprache)“ (EH, I, 805), plg. mé, méjindt ,,(ein Schaf) bléken machen“. Latviy kalboje esti nemaza aviy pavadinimy, daZniausiai atsiradusiy dél vienos ar kitos Sio gyvulio ypatybés: Lat. amuls ,,ein weichwolliges Schaf“ (EH, I, 69), plg. lat. amuols ,,Mistel (viscum album); der Klee“. Lat. atpilis ,,der Herbstling, Spatling, spat geborenes Junge, besonders von Lammern, die im Herbste Schafe gebiren, welche schon in demselben Jahre ein Lamm geboren haben“, atpilis, atpilis, atpilgns, atpilitis ,,das kleinste Lamm“, atpiles ,,Schafe (oder Ziegen), die spat im Herbste Limmer bekommen“ (EM, I, 181—2; EH, I 158), plg. liet. pilti, lat. pilt ,,trépfeln“, dél semantikos plg. rus. oT6pocbulli ,,40 cpoka MepTBopox7eHHbli* (B. Jlanb, II, 711), BbIKHAbIM ,,H3POHBIM, HeAOHOCOK, MulaeHell M BOOGIE JeTeHbIM, POX TeCHHbI HACTObKO MpexKeBPpeMeHHO, YTO XKHTb He mower‘ (B. Jlanb, I, 292—3), vok. Wurf ,,metimas; (jaunikliy) atvedimas“**. Lat. atzidite ,,ein abgew6hntes Lamm, Kalb“ (EM, I, 213), atziditis (EH, I, 182) plg. lat. atzidit ,,abgew6hnen (von Tieren)“. Lat. bakris ,,ein grosser Schafbock“ (EM, I, 252) Saltiniu J. Endzelynas linkes laikyti vok. Bock (>lyv. bokd), kurio priesaga pasikeité dél lat. vepris ,,Eber“ itakos. Tatiau neseniai, atrodo, jtikimg lat. bakris etimologija paskelbé P. Aristé. Jis lat. bakris laiko skoliniu i§ Gigony bakré ,,Schafbock“*. Lat. belis ,,ein Schaf mit kurzen Ohren“ (EH, I, 212), plg. lat. belis ein Hundename“. 4. EM, IV, p. 675. # J, Endzelins, Latvie’u valodas gramatika, p. 356. 42 EM,-I, p.-182. 44 P. Ariste, Acta Baltico-Slavica, 3, p. 23. 120 Lat. bene ,,ein Schaf mit kleinen Ohren, kurzen Beinen“ (EM, I, 279), benausis ein Lamm mit kleinen, kurzen Ohren“ (EH, I, 212), plg. lat. bene ,,eine Knabenmiitze, das Barett, die Kapuze“, plg. vid. vok. Zem. benit ,,geschmiickter Hut“. Lat. billene ,,ein bet’iubtes Schaf“ (EH, I, 219), plg. lat. billene ,,dulna sieviete“. Lat. buks ,,ein Schafbock mit grossen Hérnern“ (EH, I, 250), plg. lat. buks ,,der Bock“ <vid. vok. Zem. buck. Lat. cigurs ein eines Lamm“ (EH, I, 269), plg. lat. cigin¥ ,,das Fiillen“, cigus, ciga, cigulis (EM, I, 379), cigina ,,das Schwein (in der Kindersprache)* (EH, I, 269), ciga ,,Lockruf fiir Fiillen, fiir Pferde“. Lat. cirka ,,ein Schaf mit lockiger Wolle“ (EH, I, 273), plg. lat. cifkas ,,Locken“, cifstas. Lat. cone ,,auns“‘, plg. lat. sonis < lyv. sonn (EM, I, 397). Lat. daplis ,,ein vorjahriges Lamm“ (EH, I, 307), dapelis ,,ein im Herbst geborenes Schaf* (EM, I, 438) veikiausiai reikéty kildinti i8 formos *dapilis, plg. lat. atpilis, uzpilis. Lat. geida,,ein unbandiges Schaf“ (EH, I, 426), plg. lat. g’eida ,,cin ausgelassenes, mutwilliges Madchen“ (EM, I, 695). Lat. kupe ,,ein Schaf mit einer kurzen Schnauze und mit kleinen, kurzen Ohren; ein hornloses Schaf“ (EM, II, 392; EH, I, 708), plg. lat. kups nazis ,,ein Messer mit abgebrochener Spitze“, kups ,,stumpf** (EM, II, 319). Lat. Jamma ,,ein grosses melkbares Schaf“, /amenica ,,ein Schaf mit langem Schwanz und langer Wolle“, plg. est. Jammas ,,Schaf“ (EH, I, 718). Lat. mikulis ,,der Schafbock“ (EM, II, 626), plg. lat. mikat ,,.mit Fausten schlagen; priigeln (nicht sehr ernst), gristit“, lat. Mikus ,,erZilas“. Lat. piuka ,,scherzweise fiir Schafsbock“ (EM, III, 229), plg. lat. pitika ,,ein kleiner, bunter Fisch, ein kleines Fischlein tiberhaupt“. Lat. pipalina ,,Kosename fiir Schafe“ (EH, II, 342), plg. lat. pipudis ,,das Weidenkatzen; auch fem., als Kosewort gebraucht“. Lat. ragana ,,ein Schaf mit Hérnern“ (EM, III, 464), plg. lat. rags ..das Horn“. Lat. rdmulite ,,cine Bezeichnung fiir Schafe“ (EM, III, 496), plg. lat. rams ,,zahm, still. Lat. ruogulite ,,Beiname des Schafes“ (EM, III, 578), plg. lat. rags ,,das Horn“. Lat. skrube ,,ein Schaf mit kurzen, gestutzten Ohren“ (EM, III, 898), plg. lat. skrubis ,,das krummeMesser zur Hohlschneiden“, skrubulis ,,cin krummes Messer zum Anfertigen von Holzléffeln“. Lat. skrule ,,ein Schimpfname fiir Schafe“ (EH, II, 513), plg. lat. skrule ,,ein Schimpfname fiir Menschen; ein Hundename; ein sich herumtreibendes Frauenzimmer“, lat. skrulét ,,herumlaufen“. Lat. sofikis <sofinis (EM, III, 980). Lat. sofinis ,,ein Schafbock“ (EM, III, 980) <lyv. sonn. Lat. skélis ,,der Schafsbock“ (EM, IV, 32; EH, Il, 633) <vid. vok. Zem. schele »»Beschiler“4°. Lat. spidilka ,,ein stérriges, umher schweifendes Schaf* (EH, II, 655), plg. lat. Spidilka ,,ein leichtsinniges Frauenzimmer“, spideligs ,,froh, frdhlich, heiter“. 45 J, Sehwers, Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen, Leipzig, 1936, p. 131. 121 Lat. Spulling ,,ein Lamm“ (EH, II, 655), plg. lat. spulligs (2) ,,lustig, lebhaft, gewandt“, spulujgis ,,cin lebhafter, unbandiger Knabe, auch ein junger Ochs“. Lat. uzpilis ,,ein vorjahriges Lamm“ (EM, IV, 365), plg. lat. atpilis, daplis. Lat. vemelis (?) ,,cin unkastrierter Schafsbock“* (EM, IV, 536) gal reikéty sieti su lat. vembele ,,ein dickes, nicht grosses Weib; ein Schimpfwort iiberhaupt (z.B. auf Kithe bezogen)“, plg. est. vemmel (kilm. vemble) ,,Kniittel‘*‘ (EM, IV, 536). Lat. viénmitis ,,das einzige Lamm eines Schafes‘‘ (EM, IV, 661), plg. lat. mist ,,sich ernahren, leben, sich aufhalten‘‘. Lat. viénzidis ,,ein Lamm, das allein bei der Mutter gesogen‘ (EM, IV, 668), pig. lat. zist ,,saugen‘. Lat. vizbulina ,,Beiname des Schafes‘‘ (EM, IV, 630), plg. lat. vizbulis ,,das Windréschen (anemone)“, lat. vizbulis ,,die Locke (2) (augat, mani gari mati, vizbujuos, EM, IV, 630). PerZvelge balty ir slavy kalby avies pavadinimus, galime padaryti tokias i§vadas. Siose kalbose gerai iSlaikytas senasis ide. avies pavadinimas; i8 Sio pavadinimo kiles ir tik balty bei slavu kalboms bidingas avino pavadinimas. Slavy kalbose randame dvejopos kilmés senus ériuko pavadinimus, kuriy vienas veikiausiai sutampa su baltiSkuoju ériuko vardu. Tiek balty, tiek ir slavy kalbose esama labai daug naujesnés kilmés jvairiy avies, avino bei ériuko pavadinimy. Kitose kalbose giminai¢iy neturi priisy kalbos avies pavadinimas, kuris taip pat yra naujesnés kilmés. OZKA Labai senas, tik gal ne toks populiarus kaip kiti naminiai gyvuliai, zmogaus palydovas yra ozka. Naminé oZka (Capra hircus) yra kilusi i§ laukiniy oZky raiy, kurios ir dabar tebegyvena kai kuriose kalnuotose Azijos, Europos, Afrikos vietose!. Kaip naminj gyvuli, oZka jau paZino daugelis senyjyu Azijos, Europos, Afrikos tauty. OZkos atvaizdai randami Sumery pieSiniuose®. [vairios tautos oZkas naudojo kulto reikalams. Pavyzdziui, daugelyje pasaulio kalby ir Siandien vartojamas pasakymas nuodémiy ar atpirkimo ozys, kiles i8 senajame testamente (3 Moz. 16) minimo senovés Zydy ritualo, kai vyriausias dvasininkas ,,sudédavo“ ant oZio savo tautos nuodémes ir jj iSvarydavo ij dykuma demonui Azazeliui. »Odiséjoje“ minima, kad Odiséjas, be kity gyvuliy, turéjes ir dvylika bandy ozku. Plinijus Vyresnysis (23/24—79 m.) savo ,,Gamtos istorijoje“ nurodo, jog galai ig ozkos tauky gaming puiky muilq: ,,Naudingas ir muilas; jis galy iSrastas raudonai dazyti plaukams. Gaminamas i§ tauky ir peleny, geriausiai i8 oZkos tauky ir buko peleny. Esti dvieju rasiy: kietas ir skystas. Ir viena, ir kita Germany kraStuose daugiau vartoja vyrai negu moterys“*. * C. Keller, Die Abstammung der ltesten Haustiere, p. 203-209; O. Keller, Thiere des classischen Altertums in Culturgeschichtlicher Beziehung, Innsbruck, 1887, p. 37—52. * M. Hilzheimer, Haustier, — M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, V, p. 220; V. I. Avdijevas, Senovés ryty istorija, Vilnius, 1954, p. 39, 40, 43. * ,,Prodest et sapo, Gallorum hoc inventum rutilandis capillis. fit ex sebo et cinere, optimus fagino et caprino, duobus modis, spissus et liquidus, uterque apud Germanos maiore in usu viris quam feminis“, Hist. nat., XXVIII, 191, plg. O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, II, p. 693. 122 Ozky pédsakai randami daugelio Europos kraSty neolito laiky iskasenose. Sveicarijos sijinty gyvenvieciy lickanose oZkos pédsaky aptikta netgi daugiau kaip avies*. Balty ir slavy kra8tuose oZka taip pat seniai paZjstamas gyvulys. Tai rodo tiek istoriniai, tick ir kalbiniai duomenys®. Tatiau apie 3io gyvulio kokia nors didesne aking reikSme istoriniy duomeny triksta. Tiesa, vienas lingvistinis faktas rodytu, kad slavy Salyse oZka tam tikru atZvilgiu, bitent dél savo kailio, yra buvusi vertinamas gyvulys. Mat, daugelyje slavy kalby vartojamas odos pavadinimas (plg. sen. sl. koZa, rus. koxa, ukr. koxa, baltr. koa, bulg. Koma, serb.-chorv. k62a, slov. koZa, éek. kiize, slovk. koZa, lenk. koza, auk&t. luz. koZa, Zem. luz. koZa), kurio pirminé reik8mé buvusi ,,ozZkos kailis“‘; koZa ,,oda“‘ <*kozid : koza ,,ozka“®, panasiai kaip gr. @« ,,avikailis“ : 1c ,,avis‘, skr. ajinam ,,oda“: ajdh ,,ozys“. Dabartinés Lietuvos ir Latvijos teritorijose oZkos kauly randama jau neolito gyvenvietiy iSkasenose’. Gana nemaza procenta ozkos kaulai sudaro Nementinés, Migoniy, Backininkéliy piliakalniy i8kasenose rasty naminiy gyvuliy kauly tarpe. Sie radiniai priskiriami I-IV m. e. amiiui. Balty giminés oZius naudojo ir kulto reikalams®. 1409 m. sausio 24 d. laiske Ordino magistrui Didysis Lietuvos kunigaikStis Vytautas skundjiasi, jog Zemaitiy vaitas uzZdraudes aukStaitiams Zemaitiy kraste ,,pirkti medaus, arkliy, oZky ir galvijy“®. Tatiau apskritai ozka, palyginus su kitais naminiais gyvuliais, senuosiuose istoriniuose lietuviy dokumentuose minima retai!®. Tiek lietuviy, tiek ir latviy tautosakoje j oZka daugiausia Ziirima neigiamai?. Tokia paziira i ozka, matyt, buvusi ir senovés indoeuropietiy tarpe. A. Mejé, atrodo, pagristai tvirtina, kad dél to indoeuropietiy kalby leksikoje ozkos ir oZio pavadinimai neturi tos vienybés, kuri daugiau ar maZiau yra bidinga kitiems naminiu gyvuliy pavadinimams™. Be to, ozkos pavadinimy ivairumui galéjo turéti jtakos ir kultinés Sio gyvulio funkcijos — su Siomis funkcijomis susije ivairis gyvulio vardo minéjimo draudimai*. Ide. kalbose galima i8skirti keleta bidingesniy oZkos pavadinimy arealy. Be to, teikia dar pasakyti, kad vienose kalbose tos patios kilmés pavadinimas vartojamas abiejy lytiy gyvuliams, o kitose, dazniausiai dél palyginti nesenais laikais ivykusiy 40. Schrader, ten pat, p. 692. ® Ji. Hugepae, Cuassuckue gpesuoctu, p. 320; W. Hensel, Die Slawen im frithen Mittelalter, Berlin, 1965, p. 77—79. * W. Hensel, ten pat, p. 380; A. Briickner, St. et., p. 263; M. Vasmer, Et. Wb.,I, p. 589. 7 P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautaviéius, Lietuvos archeologijos bruoZai, p. 79; Latvijas PSR vésture, I, p. 11. 8 P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautavitius, ten pat, p. 252—253; A. Kaminski, Jaéwiez, Lodz, 1953, p. 126—127; K. Ilaasep, Dopmmposanne TepnotbayHbl H H3MeHYHBOCTS MaeKonHTaiouHX IpHOanTHKH B rosoueHe, p. 368. * Lietuvos TSR istorijos Saltiniai, I, Vilnius, 1955, p. 64. 1 Ten pat, p. 575. u EM, I, p. 182-183; K. Straubergs, LatvieSu buramie vardi, IT, Riga, 1941, p. 799 (registras); Patarlés ir prieZodZiai, Vilnius, 1958, p. 468 (registras); Lietuviy tautosakos apybraiza, vyr. ted. K. Korsakas, Vilnius, 1963, p. 373; LatvieSu sakamvardi un parunas, sast. E. Kokare, Riga, p. 324, 330 (registras). 12 A. Meillet, Wstep do jezykoznawstwa indoeuropejskiego, Warszawa, 1958, p. 327. % H. Kronasser, Handbuch der Semasiologie, Heidelberg, 1952, p. 172. 123 pakitimy, patelés ir patino pavadinimai skiriami: jiems vartojami visi8kai skirtingos kilmés ZodzZiai. Slavy kalbose yra iSplites oZkos pavadinimas, kurio kilmé ir santykiai su kity ide. kalby oZkos pavadinimais kol kas yra labai neaiSkiis. Tiesa sakant, yra keletas, todos, gana gerai motyvuoty aiSkinimy, bet jie daZniausiai vienas kitam prieStarauja. Viena aiSku, kad Sis pavadinimas yra dar praslaviSkas. PraslaviSki yra ir i8 jo kile oZiuko bei oZio pavadinimai, plg. sen. sl. koza ,,ozka“, rus. Ko3a ,,ozka‘‘, Ko361 »,OZys“, KO3IGHOK ,,oZiukas“ ir kt.14 Sis slavu o%kos pavadinimas pateko ir j latviy kalba, plg. lat. kaza, kur jis i8stimé senaji baltiSka latviy ozkos varda, atitinkanti liet. ozka, pr. wosee. Latviy kalboje jam i8plisti galéjo padéti toji aplinkybé, kad kity naminiy gyvuliy patino ir patelés pavadinimai daugiausia yra skirtingy Sakny Zodziai. Tokiu bidu Salia baltisko ozio pavadinimo dzis latviy kalboje atsirado slaviSkos kilmés oZkos pavadinimas kaza, visiSkai iSstimes balti8ka *dz(k)a ar *dze. Salia formos kaza latviu kalboje randame ir kazléns ,,oziukas; maza ozka‘, kazlenins, kazeléns, kazulis ,,oziukas‘‘, kazul@ns, kazuls, kaze ,,ozka‘‘, kazla (EM, U, 183—4; EH, I, 597). Tokios formos kaip kazuls, kazla veikiausiai kilusios i8 rus. KO3éI_,,0Zys“*, o kitos atsiradusios jau patioje latviy kalboje i8 formos kaza. Lietuviy kalboje forma kaza beveik nepasitaiko. Tiesa, tokia forma randama M. MieZinio Zodyne. Tatiau M. MieZinis ja tikriausiai bus paémes i8 latviu kalbos (LKZd., V, 458). Kartais pusiau juokais toks o%kos pavadinimas pavartojamas ir kai kuriose palatvio lietuviy tarmése. Kaip minéta, slv. kaza turi ivairiy aiSkinimy. H. Petersonas, remdamasis labai nepatikima semantine paralele ide. *ghaid- ,,ozka‘‘: skr. jihite ,,lekia, straktelia‘‘, slavy koza, kaip ,,Sokinéjanti gyvulj‘, siejo su liet. kéZoti ,,eiti, métant kojas j Salis; kézlinti“, liet. kKéZa ,,koja, rietas, péda“!®. Tatiau H. Petersono siejimas yra visiskai nepagristas, nes minéti lietuvi8ki ZodZiai, be abejo, naujesnés kilmés ir jy pirminé reikSmé néra sietina su éjimu ar Sokinéjimu. Slavy koza méginta sieti su kitais ide. oZky pavadinimais. Kai kurie kalbininkai (K. Ulenbekas, E. Cupica (Zupitza) su slavisku o%kos pavadinimu siejo skr. chdgah ,,ozys“. Tatiau skr. chdgah, plg. taip pat skr. chdgd ,,ozka‘‘, chagaldh ,,ozys“, oset. sdy ,,ozka“, yra neaiskios kilmés Zodis, be to, jo siejimas su slaviSkuoju oZkos pavadinimu kelia ir fonetinio pobidZio sunkumy". Labai abejotinas, nors ir nemazZa Salininky turintis, yra slav. koza siejimas, atstatant ide. prolyte *kog(a), su alb. kedh ,,oziukas“, sen. angl. hecen, sen. isl. hohen*’. Dar toliau eina V. Georgijevas'’. Jis atstato ide. prolytes *(s)kag’-, *(s)kég’, *(s)kég’-, tarp saves susiedamas ne tik slav. koza, alb. kedh, bet ir ankstiau minéta skr. chagah, o taip pat tikrinius trakietiy vardus KoCac, Kotevduc ir kt. Pastarasis méginimas yra taip pat labai hipotetinis. 1440. H. Tpy6aues, Ilpoucxoxyenue..., p. 86; M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 589—590. 1° H. Petersson, IF, 35, p. 272. 18 M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 406; M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 589; O. H. Tpy6aues, Tipoucxowujenne..., p. 86. 17 M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 589; H. Pedersen, K Z, 36, p. 335; O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, III, p. 692. *B. Teoprues, Uccaezosanua no cpaBHHTebHO-HCTOpHyecKoMy ASbIKOSHAaHHIO, p. 121. 124 Mums atrodo, jog sékmingesni méginimai sl. koza sieti su kitu ide. oZkos pavadinimu, bitent skr. ajéh ,,ozys“, ajd ,,ozka*, liet. ozys, ozka ir kt. E. Briukneris® slaviskame oZ%kos pavadinime linkes jZiiréti metateze (koza<*ozka). Tatiau E. Briuknerio prielaida apsunkina toji aplinkybé, kad su formantu -ko%kos pavadinima randame tik lietuviy kalboje — kitos baltu ir apskritai ide. kalbos, turinéios tokios kilmés oZkos pavadinimus, formanto -kjuose neturi. Todél formantas -klietuviy kalbos Zodyje veikiausiai yra naujesniy laiky padaras. A. Mejé”, remdamasis slay. koste ,,kaulas“ : skr. dsthi ,,kaulas, koja“, gr. do7éov, mané, jog slavisko oZkos pavadinimo kyra pridétinis. Tokios nuomonés laikési ir V. Machekas™. A. Mejés aiSkinimas Siaip bity labai jtikimas, tatiau jam patvirtinti triksta daugiau panasiy priebalsiy pridéjimo atvejy (skr. dsru, liet. dara santykis su gr. déxov, air. dér yra labai neaiSkus)”, Zinoma, iSskyrus i, u, kurie daZnai pridedami tiek slavu, tiek ir balty kalbose. Siaip ar taip slavy kalboms biidinga tendencija ZodZius pradéti priebalsiu. Be to, tia savo vaidmeni galéjo suvaidinti ir tabu. Kad slavu kalbose ankstiau yra buves ozkos pavadinimas, tiesiogiai atliepiantis skr. aja, rodyty sen. rus. 1360 ,,oda“, AsbHape ,,odininkas, kailiadirbis*, ss6Hexo »odinis“*? (dél reikSmés plg. av. izaéna ,,i8 odos“ : gr. até »ozka“, skr. ajinam oda“ iskr. ajdh ,,ozys“, sl. koZa ,,oda“: sl. koza »oZka‘), o, gal bit, ir rus. a3b »,tokia Zuvis, Idus melanotus, Cyprinus rutilus“, kuris, kaip véliau matysime, méginamas sieti su skr. aja ir kt. Su Sios Saknies oZkos pavadinimu sietinas ir kairysis Dniepro intakas A2kKopKa. Tokj siejima ypaé patyirtina toji aplinkybé, kad netoli Sios upés yra kita upé _Kosemnmuka. Tatiau rus. AxxosKa veikiausiai yra baltizmas, o ne senojo slavy ozkos pavadinimo reliktas?*. Esama nuomoniy, kad slay. koza yra skolinys i§ rytu kalbu. Pastaruoju metu Sia nuomone naujais argumentais mégina pagristi O. Trubatiovas®®. Jis, pritardamas dar F. KorSo keltai mintiai, jog sl. koza galéjo kilti i8 tiurk. kaza (plg. turk. kedi, Kazanés tot. kdjd, baSk. kdzd), daro prielaida, kad ir liet. oZkd, skr. aja ir kt. Siu giminaiéiai gali biti tiurki8kos kilmés, mat, tiurky kalbose Salia ka tik minéty oZkos pavadinimy su kesama taip pat pavadinimy ir be Zodzio pradzZios k-, nuostabiai primenantiy indoeuropietiskus ozkos pavadinimus, ypaé lietuviskaji, plg. uig. aékii, 6ckd, uzbek. Gtki, kazach. dski, kirgiz. dcki, karaim. G¢ki. Mums atrodo, kad silpnoji O. Trubatiovo hipotezés pusé yra ta, kad jis lietuvi8ko oZkos pavadinimo -klaiko labai senu dalyku. O. Trubatiovas liet. oZkd gretina su skr. ajika, vid. pers. azak. Tatiau -kformantai Siuose Zodziuose, be abejo, bus atsirade savarankiSkai. ® A. Briickner, St. et., p. 262. * A. Meillet, Etudes sur l’étymologie et le vocabulaire du vieux slave, Paris, 1902—1905, p. 246; A. Mette, OOmecaasauckuit a3n1K, Mocxsa, 1951, p. 396. 1 Vv. Machek, Et. sl., p. 229—230. * J. Zubaty, BB, 18, p. 159-160; J. Pokorny, Et. Wb., p. 23, 179; M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 61. * 11. H. Cpesnescxuit, Matepnanst gua caoBapa zpesHepyccKoro s3ziKa, IIT, TlerepGypr, 1912, p. 1650; M. Vasmer, Et. Wb., III, p. 485; J. Zubaty, AfslPh, 16, p. 396. **B.H. Tonopos u O. H. Tpy6aues, JIunrencraueckuii ananm3 ruaponumos BepxHero Tloquenpospa, Mocxsa, 1962, p. 175. *5 O.H.Tpy6aues, Iponcxoxyenne..., 87-89. 125 su ide. *g*ou-, bet su gr. Béoxw ,,ganau, Seriu“ ir kitais jo giminaiéiais®®, kurie, kaip matéme, savo ruozZtu taip pat yra siejami su senuoju ide. galvijo pavadinimu. TaGiau lietuviy kalboje esama Zodziy, kurie vartojami karvés reik’me ir kuriy fonetika rodo, kad jie negali biti atskiriami nuo aptariamojo ide. galvijo pavadinimo; tai liet. gudté ,,karvé“, gudtena ,,jauna karvé“ (LKZd., III, 740—1), gaté ,,maloninis karvés vardas“ (LKZd., III, 764). Bet Sie lietuviu kalbos ZodZiai yra labai siaurai vartojami, o be to, neaiSku, ar jie néra skoliniai. Pirmiausia liet. gudtena, kaip rodyty jo geografija (Satés), gali biti kiles i8 lat. guotina ar kitos panasios formos. Liet. gudté uzfiksuota dainoje, kuri irgi uZraSyta Latvijos pasienyje (,,Siu namo, guote, Siu namo, raguote!“). Lat. guota veikiausiai yra naujai padaryta i$ maZybinés formos guotene (EM, I, 692). Taéiau lietuviy kalboje, be gia minéty Zodziu, vartojamy Latvijos pasienyje, forma guéré ,,netikusi moteris; apsileidélé“, kurios pirminé reikSmé galéjusi biti ,,karvé“, aptinkama LiSkiavos, Veisiejy apylinkése, kur tiesiog i§ latviy kalbos ji negaléjo patekti. Gana neaiskus ir liet. gudté ,,lakStabudZiy Seimos valgomas grybas (Hygrophorus)“ santykis su ankstiau minétais Zodviais. K. Biga si grybo pavadinima siejo tiesiog su liet. gotas ,,banda, biirys“, nes, anot K. Biigos, grybas tokiu vardu pavadintas dél to, kad auga krivomis, t.y. guotais (,,Guotais ,,krivomis, tiltais, batiais“ augandias budis vadiname gudtémis“, Slnt; gudtés auga tiltais ,,krivomis“ In8, Kp, Siauliai)®, Tatiau liet. gudté kilme galima aiSkinti ir kaip ,,karvés gryba“, plg. taip pat lat. guotenes arba guovju pekas ,,Kuhpilz (agaricus cinnamonus)* (EM, I, 692). K. Biga ,,Aisti8kuose studijuose“ yra nurodes lietuviy vietovardi Guovainiai, kurj jis siejo su lat. gdovs??. Sia K. Bigos mintj pakartojo ir E. Frenkelis®*. Taciau Kituose Lietuvos vietoyardziy Saltiniuose formos Guovainiai nerandame. K. Baga veikiausiai galvoje turéjo Silalés rajono kaima Guvainiai, i8 kurio, gal bit, ir buvo atstatyta forma Guovainiai. Su senuoju karvés pavadinimu tikriausiai sietinas upelio vardas Giragys < guovs ++ragas (KurSénai) ir i8 jo atsirades kaimo pavadinimas Giragiai®®. Latvijos teritorijoje su ZodZiu giovs sietiny toponimy yra labai daug*. Vadinasi, tam tikru senojo ide. *g“oupédsaky galima rasti ir lietuviy kalboje. Prisy kalbos paminkluose Sio ide. galvijo pavadinimo pédsaky néra. Apskritai i8 visy balty ir slavy kalby Sis pavadinimas geriausiai iSlaikytas latviy kalboje. Véliau, matyt, akyje svarbiausia vaidmenj pradéjus vaidinti galvijo patelei, bendras galvijo pavadinimas latviy kalboje buvo perkeltas jo patelei — karvei. Tuo tarpu slavy kalbose ir lietuviy kalboje isigaléjo naujas karvés pavadinimas; tai rus. Kopopa, ukr. Koposa, baltr. Kapoga, bulg. Kpasa, serb.-chorv. xpaza, slov. krava, Sek. kréva, slovk. krava, lenk. krowa, ka’. karva, krova, auk&t. luz. kruwa, zem. luz. krowa*4, liet. kdrvé, pr. kurwis ,,jautis“. Sis pavadinimas, atrodo, turi 2° E. Fraenkel, Et. Wb., p. 177. ** K. Baga, Rinktiniai raStai, II, p. 353. * K. Biga, Aistiki studijai, Peterburgas, 1908, p. 25. 8 E. Fraenkel, Et. Wb., p. 177. * Lietuvos TSR upiy ir eZery vardynas, p. 55. * J. Endzelins, Latvijas PSR vietvardi, 1, 1, p. 343-344. * M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 629-630; O. H. TpyOaues, [poncxoxyenne..., p. 40. 132 patikima etimologija: daugelis tyrinétojy ji sieja su lot. cornu ,,ragas“, gr. xepatic »Taguotas“. Tos patios kilmés yra ir lot. cervus ,,briedis“, kimr. carw, bret. karo, Pr. sirwis ,,stirna“ ir kt. Galimas daiktas, jog balty ir slavy karvés pavadinimui buvo perkeltas briedZio ar kurio kito laukinio raguotio vardas, pirmiausia, gal bit, kokiai nors platiaragiy karviy veislei. [domu, kad panagus procesas vyko ir kitose kalbose, plg. taip pat lot. cornu, gr. xeoxéc siejimus su vok. Rind ,,galvijas“, alb. ka(<*k’yy) ,,jautis“®2, Su tokiu liet. kdrvé, rus. xoposa ir kt. kilmés ai¥kinimu nesutiko V. Machekas. Jis 8i karvés pavadinima siejo su skr. cdrvati »triuskina, kramto“, aigkindamas, jog pirminé jo reik’mé buvusi »gromuluotojas“**, Tagiau &i etimologija platesnio pritarimo nesusilauké. Ji nepatikima ypaé dél to, kad pats skr. cdrvati yra labai neaiskios kilmés Zodis?4, Latviy kalboje aiSkesniy liet. Zod%io kédrvé giminaiciy pédsaky néra: lat. kafva eine alte, magere Kuh; verspottende Bezeichnung eines Frauenzimmers; Schimpfname fiir Kithe“ (EM, II, 165; EH, I, 590) veikiausiai yra skolinys i8 lietuviu kalbos. Prisu kalboje, kaip jau minéjome, Sios Saknies Zodis vartojamas ,,jaucio“ reiksme. Be Elbingo Zodynélio (672 Zodis — Curwis Ochze), III katekizme yra vns. gal. forma kurwan. Kai kurie tyrinétojai®® pr. curwis laiko skoliniu ix lenky kalbos (seniausiuose lenky raStuose karw dazniausiai reixkia »Seng, tingy jauti“). Tadiau vis délto labiau tikétina, jog pr. curwis yra savas Zodis**. Si Saknis gana gausiai aptinkama ir priisy toponimijoje: Corwedompne<pr. curwis+dompne : lat. dubens »der Boden, Grund, Tiefe“, Korwelaucken< pr. curwis+pr. laucks ,,laukas“, Kurwingen<pr. curwis+-ing-, Curwin®?. Balty ir slavy kalbos turi tik joms budinga jauniklio galvijo pavadinima, tai: sen. sl. telicb, rus. TeneHoK, ukr. Tess, baltr, ues, bulg. Tene, serb.-chorv. Téne, sloy. téle, Sek. tele, slovk. tel’a, lenk. ciele, ka8. celg, auk&t. luz. éelo, Zem. luz. Sele, liet. télias, telittkas, lat. tels, teléns®*. Tiek balty, tick slavu kalbose randame daug iSvestiniy Sios Saknies Zod7iu, plg. liet. telinga, telitotis, lat. telidze ,,cine trachtige Kuh“, tejudtiés ,,kalben“, rus. crenbuas » telinga“, rus. Temrses ,,teliuotis“ ir kt. Tur bit, sunku bity rasti kita balty ir slavy kalby gyvulio pavadinima, kuris turéty tiek daug savo kilmés aiSkinimu, kiek Sis. Deja iS ty ai8kinimy kol kas néra né vieno labiau_ priimtino. * J. Pokorny, Et. Wb., p. 574—577; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 225; F. Klu ge, Et. Wb., p. 600; H. Hirt, Indogermanische Grammatik, II, Heidelberg, 1921, p. 117, 130; A. Bezzenberger, BB, 17, p. 216; B. opuur, Unenexne HHJoeBponelicKoli s3biKoBolt o6nactu, Mockea, 1964, p. 259-260; R. Trautmann, B-sl. Wb., p. 119; A. Briickner, St. et., Pu Bh ke %8 V. Machek, Et. sl., p. 233; V. Machek, KZ, 64, p. 262—263. ** M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 379. *° A. Briickner, St. et., p. 271; J. Pokorny, Et. Wb., DP. S77: ** R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 366; K. B iiga, Rinktiniai rastai, Il, p. 129; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 225. *? G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 30, 70-71, 77; J.Endzelins, Senprasu yaloda, p. 199. ** M. Vasmer, Et. Wb., III, p. 90; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 1077-1078; O. H. Tpy6aues, Tponcxomyenve..., p. 44. 133 H. Petersonas Si pavadinima siejo su arm. f’alun ,,storas“, skr. tilvilah ,,turtingas, vaisingas“®. Tatiau kity tyrinétojy tarpe pastaroji etimologija didesnio pritarimo nesusilauké. J. Mikola liet. télias ir kt. siejo su liet. talékas ,,suaugusi dukté; jauna mergaité“, liet. Jokfs, pr. clokies*®. G. Ilinskis ji siejo su lot. stolidus ,,kvailas, beprasmis; neturis jégos“, stultus, sen. vok. aukét. stilli ,,tylus, ramus“, liet. tylis™. Smie¥ekas slav. tele siejo su lot. tollo, -ere ,,pakelti*, sen. vok. auk&t. dolén ,,kesti, pakelti“*, Tokiam aiSkinimui iS dalies linke pritarti ir kiti tyrinétojai. Pirminé Sio gyvulio vardo reikSmé galéty biti ,,pagimdytas“, plg. got. barn »Vaikas“ : *bhereesti: 4°. A. Becenbergeris liet. félias mégino sieti su gr. mtéhac ,,kuilys“**. Labai originaliai Zodzio tele kilme aiskino V. Machekas. Jo nuomone, slav. tele, liet. télias ir kt. formos yra kilusios i8 ilgesnés formos (panaiai kaip tek. Rina < Katerina), atitinkantios lot. vitulus ,,versis, buliukas“, gr. #raAov, kurios sietinos su ide. *wet- (gr. #ro¢) ,,metai*. Taigi pirminé te/g reik’mé bity »metinis “4°. Liet. télias, slay. tele kilme mégino aiSkinti ir K. Biiga: jis Siuos Zodzius buvo linkes sieti su sl. télo ,,kinas“*. Taigi aiskinimy daug, tatiau visi kelia rimty abejoniy*’. Mums atrodo, labiausiai verta démesio yra V. Macheko etimologija. Ja remia nemaZas ide. gyvuliy pa_ vadinimu birys, kaip tik sietinas su ide. *yet- ,,metai“ Saknimi, plg. skr. vatsah ,.Vieneriu mety gyvulys; versis; galvijas“, vatsakdh ,,versiukas“, alb. vjeté »Vversis~, got. wiprus ,,metinis ériukas“ ir kt.8. Silpnoji V. Macheko etimologijos pusé yra fonetika. Tagiau ir Sia, mums rodos, negalima kategori8kai nuneigti, kad i *yerelonegaléjo atsirasti forma *fel-. Liet. telydid ,,jauna, neturéjusi versio karvé“, kaip rodo Sio Zodzio priesaga, kilo i§ rus. remuua arba baltarusiskos Sio ZodZio formos**. Tokios pat kilmés yra ir lat. telica®. Balty kalbose plagiai vartojamas ir kitas galvijo pavadinimas, kuris lietuviy kalboje savo reikSme gana artimas ka tik aptartajam. Tai liet. vefsis, lat. vérsis, pr. werstian. Slavy kalbose Sio pavadinimo pédsaky nesama. Liet. vefsis Siuo metu literatirinéje kalboje ir dideléje tarmiy dalyje vartojamas jauniklio galvijo reikSme, plg. t. p. versinga, verSitiotis, kurie savo vartosena nesiskiria nuo ankstiau miné- % H. Petersson, Arische und armenische Studien, Lund, 1920, p. 29; M. May rhofer, Et. Wb., I, p. 505. 4° J, Mikkola, BB, 22, p. 245. 4 T. Unasuuckuii, P@B, 60, p. 421—424. 4 Smieszek, Materialy i Prace Komisji Jezykowej Akademii Umiejetnosci, IV, p. 397— 401, plg. M. Vasmer, Et. Wb., III, p. 90. 43 J. Pokorny, Et. Wb., p. 1061; C.D. Buck, Dict., p. 155. 44 A. Bezzenberger, BB, 27, p. 176. 45 V. Machek,. Et. SI., p. 524. 46 K. Baga, Rinktiniai raStai, I, p. 318, 625. 47 M. Vasmer, Et. Wb., ILI, p. 90; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 1077; F. Stawski, St. et., I, p. 99; O. H. Tpy6aues, Ipoucxowaenne..., p. 44—45. 48 J. Pokorny, Et. Wb., p. 1175. 4° E. Fraenkel, Et. Wb., p. 1078. 50 EM, IV, p. 160. 134 ty telinga, telivotis. Tatiau dalis tarmiy (daugiausia dziikai) Zodj versis vartoja ,,buliaus, jaudio“ reik8me. Tokia reik’me Sis Zodis randamas K. Sirvydo Zodyne (,,Stadnik/taurus. Wiergis“, I leid., 174; ,,Byk. Taurus/WerBis“, V leid., 22). Lat. vérsis vartojamas tik ,,jaucio, buliaus“ reikSme. Pr. werstian (Elbingo Zod. 674 Zodis), kuris veikiausiai kiles i formos *wersistian, kur -istyra mazybiné priesaga*!. Jis uZfiksuotas ,,verSio (Kalb)* reik’me. Tokiu badu pirminé liet. veFSis reikSmé yra » bulius, jautis‘“. S. D. Bakas klydo, angl. bullock ,,buliukas* reikémés pasikeitimo j »Jjautis paralele jZiiirédamas lat. vérsis »Jautis < ,,versis‘*52, Liet. versis, lat. vérsis, Pr. werstian siejami su lot. verres »Kuilys, meitélis“, skr. vfsah ,,bulius, jautis‘, vfsnih ,,vyriskas; tekis‘, vfSanah ,,pautai“. Toliau Sie Zod#iai siejami su ide. *aver- »drékinti, apSlapinti, tekéti“, plg. skr. vdr ,,vanduo“, toch. A war ir kt. Tokiu bidu pirminé liet. veFsis ir kt. reik’mé bity ,,iSleidziantis sékla, Slapinantis“. Siai etimologijai galima nurodyti nemaZa semantiniy paraleliy, plg. Tus. Belpb ,,Kuilys“; skr. ydpati ,,i’meta (sékla)**, got. auhsa ,,jautis“, skr. uksd »bulius“ : skr. uksdti »apslaksto“, lot. arus »Stumbras“, Sved. dial. ure ,,bulius‘ : sen. isl. a ,,smulkus lietus*, Tiesa, kai kurios Sios paralelés kelia abejoniy, bet _ su ka tik minétu liet. veFSis kilmés aiSkinimu sutinka dauguma tyrinétojy*. Lietuviy kalboje vartojamas ir tik Siai vienai kalbai biidingas karvés patino pavadinimas jdutis. Tarmiy dalyje Sis Zodis vartojamas ne apskritai karvés patino reik§me, o kastruoto, Zemés tkio darbams naudojamo galvijo reik’me. Tokia veiKiausiai ir buvusi pirminé Sio Zodzio reik¥mé. Kaip Salia Zirgo atsirado arimui naudojamas gyvulys arkljs, taip ir Salia veFSio atsirado Jdutis ,,i junga kinkomas verSis‘. Zodis jdutis i& pradziy galéjo netgi biti vartojamas tik junginyje su vefsis. Liet. Jéutis etimologija nekelia abejoniy: jis siejamas su skr. yaduti ,,ri8a, kinko“‘, liet. Jingas, jdugtas ,,dirzas, kuriuo pririSamas dirbamam jautiui prie ragy jungas“ ir kt., plg. dar su ta patia ide. Saknimi siejamus sen. isl. eykr ,,darbinis gyvulys, arklys“, skr. yégyah ,,darbinis gyvulys‘*4, Prasiskas vandenvardis Jautin rodytu, kad senovés prisai irgi yra turéje Zodi, tiksliai atitinkantj liet. jdutis>®, Panafiai kaip lietuviy kalboje, veislinis ir darbinis Jautis slavu kalbose taip pat turi atskirus pavadinimus, plg. rus. 6biK »bulius“, rus. Bos ,,jautis (darbinis)*. Tatiau Sie pavadinimai neturi nieko bendra su atitinkamais baltu kalby buliaus ar jaucio pavadinimais. Be to, jie veikiausiai gana nesenos kilmés ir tik slavy kalboms biidingi Zodiai®*. Tiesa, rus. nik, kuris daugelio tyrinétojy siejamas su veiksmazZodziu, reigkianéiu ,,baubti, bliauti* (plg. Sek. bykati), turi tiksly atitikmeni ir lietuviy kalboje, plg. liet. bitkas ,,Botaurus stellaris“57: liet. bikti ,,baubti, bliauti, baakti. Liet. bikas kilme labai graZiai patvirtina jo sinonimai — baublys : liet. baibti, réklps :liet. rékti. 8 J-Endzelins, SenpriiSu valoda, p. 53. 2 §.D. Buck, Dict., p, 153. ** J. Pokorny, Et. Wb., p. 80-81; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 1228—9; K. Biga, Rinktiniai raStai, II, p. 652; EM, LV, p. 565; F. Kluge, Et. Wb., p. 518; R. Trautmann, B-sl. Wb., p. 353; F. Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, p. 234. ™ E, Fraenkel, Et. Wb., p. 191; J. Pokorny, Et. Wb., p. 508-510; R. Trautmann, B-sl. Wb., p. 110. °° G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 51, 233. 5° M. Vasmer, Et. Wb., I, 158, 216; O. H. Tpy6aues, [Iponcxoxzenue..., p. 41-44. F. Stawski, St. et., I, Dp. O2. * 1. Sux3eanu, Lingua Posnaniensis, dpi 3: 135 Lietuviy literatirinéje kalboje, o taip pat kai kuriose tarmése vartojamas veislinio jautio payadinimas bilius. Sis Zodis, kaip ir lat. bullis, pasiskolintas i8 vokieGiu, plg. Ryty Prisijos vok. boll, bull, vid. vok. Zem. bulle®. Vokiskas veislinio jautio pavadinimas siejamas su ide. *bhel- ,,i8piisti, pusti, tinti‘‘, plg. angl. ballock ,,testiculus“‘, gr. padddc ,,penis“, sen. air. ball ir kt.®. Vadinasi, veislinis jautis toki varda biaty gaves nuo savo lyties organy. Kaip minéjome, balty kalbos ide. *gyow ,,galvijo reikime neiSlaiké. Tatiau jose randame keleta kitokios kilmés galvijo pavadinimy. Lietuviu ir senovés priisy kalbose gerai iSlaikyta ide. *peku-, kurios pirminé reik8mé, daugelio tyrinétojy nuomone, buvo ,,peSamas, vilnos gyvulys, avis“, o paskui i8sirutuliojo galvijo apskritai reikmé. Ide. *pekusiejama su gr. éxe,,kerpu, Sukuoju*, lot. pecto, -ere ,,Sukuoti“, liet. pésti, gr. méxog ,,vilna‘* ir kt. I8 Sios Saknies kilusi galvijo pavadinimg turi nemazZa ide. kalby, plg. skr. pdsuh ,,galvijas, gyvulys“, ay. pasu- ,,galvijas, maZas galvijas‘‘, lot. pecit ,,galvijas‘‘, sen. vok. auk&t. fihu ,,galvijas“ (got. faihu ,,turtas‘)®. Liet. pékus daZnai pasitaiko senuosiuose raStuose. Kaip rodo akademinio lietuviu kalbos Zodyno kartoteka, dar palyginti neseniai Sis Zodis buvo gyvas SvenGioniy apylinkése. Siuo metu liet. pékus gyvas tik Baltarusijos TSR esantiose lietuviu salose (Zietela). Sventioniy apylinkése uzZfiksuota ir forma pékas, kuri vartota ne tik ,,galvijo“, bet ir perkeltine ,,kvailio“ reikSme. Sis galvijo pavadinimas gerai iSlaikytas ir priisy kalbos paminkluose: katekizmuose penkis kartus uZfiksuota vnsk. gal. forma pecku ir du kartus to paties linksnio forma peckan". : Anks¢iau dalis kalbininky, jy tarpe ir K. Biga, Siuos balty kalby galvijo pavadinimus laiké germanizmais. K. Bigos nuomone, prisai savo Zodi gavo i8 gotu, © per prisus jis pateko ir j lietuviy kalba®*. Pagrindiné prieZastis tokiai nuomonei atsirasti buvo tai, kad baltiSkose Sio ZodZio formose vietoj laukiamo (§)s yra k. Ta- . Gau balty kalbose vietoj laukiamo sibilianto veliarinis aptinkamas ir kituose Zodziuose, kuriy niekas nemégina laikyti skoliniais®. E. Hermanas, irodinédamas liet. pékus neskolintine kilme, ypaé rémési Sio ZodZio reikSmés specifika (,;galvijas, mazZas galvijas, avis“)**. Latviy kalboje ide. *peku- ,,galvijas“ néra iSlaikyta, nesama Sio ZodZio pédsaky ir slavy kalbose. Lietuviy kalboje gana pla¢iai vartojamas tik Siai kalbai bidingas galvijo pavadinimas, sietinas su veiksmazodziu kélti®®: kélta, kéltai (daugiskaitiné forma), kéltava, kéltuva, keltuva, kéltos ,,karviy pulkas“, kéltuvé ,,karvé“, keltuvé, kéltuvés ,,galvijai, banda“. Kartais Zodis kéltuva vartojamas ir apskritai gyvulio, netgi naminio * E. Fraenkel, Et. Wb.,p. 64; EM,I,p. 348; K. Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, Kaunas, 1934, p. 37; J. Sehwers, Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen, p. 20. %* F, Kluge, Et. Wb., p. 110; J. Pokorny, Et. Wb., p. 120—121; C. D. Buck, Dict., p. 154. * E. Fraenkel, Et. Wb., p. 564; J. Pokorny, Et. Wb., p. 797; F. Kluge, Et. Wb., p. 822. © R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 392. ® K. Baga, Rinktiniai raStai, II, p. 85, 86; III, p. 496, 897. * E, Fraenkel, Die baltischen Sprachen, Heidelberg, 1950, p. 13-18. ** BE. Hermann, AfslPh, 40, p. 161; Chr. S. Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo—Bergen—Tromsé, 1966, p. 93; J. Otrebski, Die Sprache, 12, p. 50-51. *> BE. Fraenkel, Et. Wb., p. 238. 136 pauk&tio reikSme (plg. Kéltuvos ,,karvés, arkliai, avelés, kiaulés, zases“ K. Biga (Ad.), OZka negadna kéltuva ir t.t.) (LKZd., V, 530-1, 551-2). Forma kéltuva taip pat yra vartojama ir ,,galvijy birio, bandos“ reik’me. Minéti galvijo pavadinimai vartojami rytinése lietuviy kalbos tarmése, o taip pat kai kuriuose senuosiuose raStuose, pvz., forma keltuva gana daZnai vartoja K. Sirvydas, pasitaiko M. Mazvydo, J. Bretkiino ra8tuose. ; Tik lietuviy kalbai bidingas ir Zodis galvijas ,,gyvulys (ppr. naminis, raguotis); zvéris“. V. Machekas liet. galvijas, kaip matéme, mégino sieti su slav. gov- (rus. Tosso ir kt.) ir vok. Kalb ,,ver8is“. Tatiau toks siejimas sunkiai pagrindziamas: liet. galva reik&mé ,,atskiras Zmogus ar gyvulys“ (plg. Karviy su telytiom perziem aStuonios gilvos reiks i8liuobti, LKZd., III, 79) rodo, jog galvijas neatskiriamas nuo galva, plg. Volfenbiutelio Postilés pekui galviui, 0 taip pat vok. so und soviel Haupt Rindvieh®*, Lat. luéps ,,galvijas, gyvulys“, kuris yra visikai vieni§as tiek baltu, tiek ir slavy kalbose, atitikmenj turi albany kalboje — alb. lopé ,,karvé“. Tai viena i§ nedaugelio balty ir albany kalby leksiniy izoglosy. Su Siais Zodiiais méginama sieti ir Sveicary vok. loobe, lioba ,,karvé“*’. Tatiau pastarieji gali biti ir kokie nors naujai atsirade siaurai vartojami karvés pavadinimai. ; J. Mikola lat. /uéps mégino kildinti iS */ampas, o pastaraji sieti su got. lamb ,.ériukas“®8. Taciau siejimas su alb. Jopé ,,karvé“, mums atrodo, yra imanomesnis. ~ T8 lat. ludps veikiausiai kilo ir liet. Mopas ,,nerangus zmogus, liurbis, zioplys“ (LKZd., VII, 692). Liet. Jopas ,,galvijo“ reik8me aptinkamas S. Daukanto raStuose (LKZd., VU, 648), kur jis pateko, be abejo, i¥ latviu kalbos. Labai neaiSkus ir vieni§as balty kalbu gyvulinininkystés srities leksikoje yra prusiskas karvés vardas klente (Elbingo Zodynélio 673 Zodis), clynth (Griinavo Zodynélio 4 Zodis). Abiejuose prisy kalbos paminkluose jis uZfiksuotas ,,karvés“ reikSme®, Be to, Sis karvés pavadinimas, atrodo, yra palikes pédsakus ir prisy toponimijoje, plg. vietovardi Clynteyne<pr. clynth+suf. -ein-. Taigi minéto prisisko karvés vardo autentiSkumas nekelia abejoniu. Pr. klente kilmé méginama gana ivairiai aiSkinti. A. Becenbergeris pr. k/ente (jo nuomone, i§ *tlenté) siejo su gr. mtéAac ,,kuilys“, liet. télias™. : L. Geitleris prisi$kaji karvés pavadinima siejo su rus. Knsua (<*kletja) ,,kuinas, prasta kumelé“??, Ceky kalbininkui pritaré ir J. Mikola’’. A. Briukneris pr. k/ente kildino i8 lenk. klepa ,,sena karvé“74, plg. t.p. slov. kleka ,,liesa karvé, kuinas“.” Maziausiai itikétina, atrodo, yra A. Becenbergerio etimologija. *¢ E. Fraenkel, Et. Wb., p. 132. * EM, II, p. 528; J. Pokorny, Et. Wb., p. 654. * J. Mikkola, BB, 21, p. 219-220. ® R.Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 360. G.Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 66, 233. ™ A. Bezzenberger, BB, 27, p. 176. : ™ L.Geitler, Litauische Studien, Prag, 1875, p. 65. 7 A, Mikkola, AfsIPh, 39, p. 12. 74 A. Briickner, AfsIPh, 20, p. 504. Kiti tyrinétojai, aiSkindami pr. klente kilme, galimas daiktas, eina teisingu keliu. Mums atrodo, kad toks priisy kalbos karvés pavadinimas galéjo atsirasti paGioje priisy kalboje i$ atitinkamo, tatiau Sios kalbos paminkluose neuzfiksuoto veiksmaZodzZio, plg. liet. k/énkti ,,sunkiai, vargingai eiti“, lat. klencét. Slavy kalbose i8 tos patios Saknies veiksmazodzio, plg. rus. KaKaTS »klupti*, s. sl. kleéati, slov. kleékati ,,klupti, svyruoti, netvirtai laikytis“ ir kt.75 taip pat savaranki8kai atsirado atitinkami gyvulio pavadinimai. Karvei i§ visy naminiy gyvuliy kaip tik ir biidingiausia léta, sunki eisena. Tokiu biidu visos trys balty kalbos turi skirtingus karvés pavadinimus. Seniausia pavadinima i8laiké latviy kalba. Lietuviy ir prisy kalbose pastaraji pavadinima, atitinkanti lat. gdovs, i8stimé naujesnis (liet. kdrvé, pr. curwis). Prisy kalboje karvés pavadinimas, atliepiantis liet. kdrvé, neisigaléjo veikiausiai dél to, kad Xios ¥aknies Zodis buvo vartojamas ,,jautio“ reikSme. Balty kalbose esama daug jvairiy galvijo, daZniausiai karvés, vardu, kurie susij¢ su kuria nors Sio gyyulio ypatybe, ypa¢ daug tokiy vardy randame latviy kalbos tarmése. Pati gausiausia jy grupé susijusi su atitinkama gyvulio spalva. Lat. aitbe ,,cine Kuh mit weissem Kopf“ (EH, I, 183), plg. lat. abe ,,Haube“ <vok. Haube™®. Lat. bale ,,Name einer weissen Kuh“ (EH, I, 200), plg. lat. bails ,,blass, bleich“. Lat. baltaste ,,Name einer Kuh mit weissem Schwanz“ (EH, I, 201) < balts+ aste ,,uodega“. Lat. baltkaja ,,Name einer Kuh mit weissen Beinen“, baltkajena (EH, I, 202) <balts+kdja ,,koja“. Lat. baltsdne ,,cin Kuhname“, baltsanite (EH, I, 202) <balts+sdanis »sonas“, Lat. bénga ,,Name einer geapfelten Kuh“ (EH, I, 212), plg. lat. befigulis ,,(als Kosename) ein Kind“ ? Lat. briklene ,,Name einer rotbraunen Kuh“ (EH, I, 246), plg. lat. brikle, briuklene ,,die Strickbeere, Preisselbeere (vaccinium vitis idea); wegen ihrer roten Farbe vielfach mit rotwangigen Madchen verglichen“. Lat. brinala ,,eine braune Kuh“, briinaja, brinale, briinuja, briinava, briine, brutice (EM, I, 341; EH, I, 245, 246), brufike ,,verichtl. Bezeichnung fiir eine braune Kuh“ (EH, I, 245), plg. lat. brains ,,braun“ < vid. vok. Zem. briin™’. Lat. ciélava ,,Kuhname; eine Kuh mit weissem Kopf“ (EH, I, 277), plg. lat ciélava ,,die Bachstelze“. Lat. ciruole ,,cine weissképfige Kuh“ (EM, I, 392), plg. lat. cirulis ,,die Lerche“, cirulgalvas ,,grosse Schneeflocken“ (EM, I, 392). Lat. drizala ,,cin Kuhname (die Gestreifte ?)“ (EH, I, 335), plg. lat. drizena ,,ein Strahl“, driksnains ,,strahlig, geschrammt“. Jeigu Sio karvés vardo reikkmé bitu ne ,,dryZuotoji“, tai ji bitty galima sieti ir su lat. drizs ,,greitas“, plg. lat. drizuli , frihreife Friichte“. 7 M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 576. © J. Sehwers, Sprachlich-kulturische Untersuchungen, p. 4. 7 J. Sehwers, ten pat, p. 19. 138 Lat. dikala ,,Name einer schwarzbraunen Kuh“, dikale, dikaja, dikana, dikana, dice ,,eine dunkelbraune Kuh mit schwarzem Kopf; Name einer grauen Kuh“ (EM, I, 523; EH, I, 345, 346), plg. lat. dikans ».graubraun“. Lat. diimaja ,,eine dunkel-, schwarzbraune Kuh, eine rote Kuh mit braunem Kopfe“, dumala ,,eine dunkelbraune Kuh“, dimula (EM, I, 514, 527, 528; EH, T, 347, 348), plg. lat. dimals ,,rauchfarbig, dunkelgrau“. Lat. gulbene ,,Name einer weissen Kuh“ (EH, I, 416), galbis (EM, I, 676), plg. lat. gulbis ,,gulbé*. Lat. ibe ,,Name einer fein gesprenkelten Kuh“ (EH, I, 431), plg. lat. i?be ,,Feldhuhn“. Lat. juosle ,,eine weisse Kuh, deren Vorderund Hinterteil dunkel ist“ (EH, I, 571), ply. lat. judslains ,,gestreift“, judslene ,,ein Schwein mit einem giirtelartigen Streifen um die Mitte“ (EM, II, 127). Lat. kruonala ,,Name einer (dunkel)-roten Kuh; Name einer Kuh“, kruénuja, kritonale, kritonaja (EM, I, 295; EH, I, 664), plg. lat. krudnis ,,die Krone; der Kranz“ <vid. vok. Zem. kréne’s. Lat. krustala ,,Name einer Kuh“, krustaja (EM, II, 288; EH, I, 660), plg. lat. krusts ,,das Kreuz“. Lat. kitala ,,cine Kuh mit weissem Riickenstreifen“, kitaja (EM, II, 393; EH, I, 709), plg. lat. kiitains ,,streifig (vomVieh)“ <est. Kiiiit ,,streifig; Vieh mit weissem Riickenstreifen“ (EM, II, 393). Lat. /auce ,,eine Kuh mit einer Blasse“, lauéa, lauka, laukala, laukaJa, laukaza, laticika (EM, Il, 425, 426; EH, I, 722), plg. lat. lauks ,,blissig“. Lat. mantale ,, Name einer schwarzen Kuh“ (EH, I, 782), plg. lat. mafdala ,,Name einer Kuh, die am Montage gefallen ist“ (7). Lat. maralina ,,Name einer Kuh“ (...kas bij raiba — ‘raibalina, kas sarkana — maralina...), m@raja (EM, II, 583; EH, I, 792), plg. lat. marani ,,rot Kraut, damit man rot farbet“ (EH, I, 792). Lat. melle ,,eine schwarze Kuh“, melne, mellika, melluza, mellene (EM, U, 596; EH, I, 798), plg. lat. melns schwarz“. Lat. mice ,,Name einer weissképfigen Kuh“, micka (EH, I, 811), plg. lat. mice »eine Weibermiitze, Haube; eine Miitze iiberhaupt“, micka<vok. Zem. miittse. Lat. mugrina ,,Name einer Kuh mit andersfarbigem Riicken“ (EM, II, 661), plg. mugura ,,der Riicken“. Lat. mustaja ,,eine. Kuh mit schwarzen Lippen; guovs ar tum&aku (dikanu) galvu“, mustala ,,guovs ar tumSu purnu“, mustika ,,eine schwarze Kuh“ (EM, Il, 672; EH, I, 835), plg. lat. mustis ein schwarzer Hund“ <est. must ,,schwarz“, lyy. musta. Forma mustika kilusi i est. mustik (EH, I, 835). Lat. nakéa ,,Name einer schwarzen Kuh“, naktala (EH, Il, 3), plg. lat. nakts die Nacht“. Lat. pdlne ,,Name fiir aschgraue Kiihe*‘ (EH, IT, 152), plg. lat. pélni ,,die Asche“, palss ,,fahi* (?). Lat. pdlse ,,Name einer falben Kuh“ (EH, II, 152), plg. lat. palss ,,fahl“. Lat. planke ,,eine weisse Kuh mit schwarzen od. roten Vorderund Hinterteilen; eine schwarzbunte Kuh od. eine schwarze Kuh mit weisser Leistengegend; eine 7 J.Sehwers, ten pat, p. 59. 139 bunte Kuh od. eine weissképfige Kuh“ (EH, II, 283), plg. lat. planks ,,bunt“ (EM, TL, 319), plapkene ,,ein buntes Tuch* (EH, II, 283). Lat. punika ,,Name einer braunen Kuh“ <est. punik ,,rote Kuh“ (EM, III, 413). Lat. raibe ,,cine bunte Kuh“, raibala, raibaja, raibaja, raibaja, raibala, raibula, raibuja, raibule, raibujite, raibelite, raibalite, raibele, raibene, raibale, raibuolina, reibulite (EM, IH, 467, 468, 505; EH, I, 350), plg. lat. rdibs ,,bunt, fleckig, scheckig“. Lat. raicka,,eine bunte Kuh“, rai¢éa (EM, III, 469; EH, Il, 351) taip pat veikiausiai reikéty sieti su ka tik i8vardintais pavadinimais. Lat. rdine ,,cin Kuhname“ (EH, II, 351), plg. lat. rains ,,bunt, gestreift*. Lat. salnika ,,eine eisschimmelfarbige Kuh“ (EM, III, 675), plg. lat. salns ,,schimmelfarbig“. Lat. safitala ,,Name einer schwarzen Kuh“, santene ,,Name einer Kuh“ (EH, II, 433—4), plg. lat. sants ,,der Sammet“. Lat. sarke ,,der Name fiir eine (rote, braune) Kuh“, safke, sa?kene ,,Name einer roten Kuh“, sarkane, sarkaja, safce ,,cine braune Kuh“ (EM, III, 722; EH, Il, 441, 443), plg. lat. sarks ,,etwas rétlich“. Lat. sdrtala ,,cin Kuhname“, sdrtala, sdrtite ,,Name einer roten Kuh“ (EM, III, 807; EH, II, 473), plg. lat. sdrts ,,rot“. Lat. safmule ,,eine graue Kuh“ (EH, II, 444), plg. lat. safma ,,der Reif“. Lat. s¢maje ,,cine hellgraue Kuh“ (EH, Il, 481), plg. lat. *séms ,,hellgrau mit schwarzen Flecken“. Lat. sifmala ,,eine graue Kuh“, sirmaja, sirmula, sirmule (EM, I, 846, 847; EH, II, 488, 489), plg. lat. sif?ms ,,grau“. Lat. sifsnipa ,,Name einer Kuh mit einem herzférmigen Fleck auf der Stirn“ (EH, II, 489), plg. lat. sifds ,,das Herz“. Lat. skudre ,,juoda karvé“, skudrite, plg. lat. skudre ,,die Ameise“”, Lat. slauna ,,Name einer schwarzen Kuh; gescheckte Kuh; eine schmutzige Kuh; eine Kuh mit rotweissen od. schwarzweissen Seiten“, s/dune ,,eine Kuh mit weissem Bauch; eine schwarze Kuh mit weissem Bauch; eine Kuh mit weissen Seiten“; slaiinala ,,gescheckte Kuh“, slainene ,,cein Kuhname“, slaunike, slaunuza, slaiinis eine Kuh mit buntem Bauch und bunten Seiten“, s/aure ,,eine gefleckte Kuh“, SJaune ,,eine an Hiiften od. Schenkeln bunte Kuh“, s/aune (EM, III, 919, 220; LV, 67; EH, II, 521, 522), plg. lat. s/auns ,,an Hiiften od. Schenkeln bunt, scheckicht“, s/auns. Lat. sniédze ,,Name einer weissen Kuh“ (EM, III, 977), plg. lat. sniegs ,,der Schnee“. Lat. spidaja ,,Name einer Kuh mit glanzendem Fell“, spidala ,,ein Kuhname“ (EM, III, 1000; EH, II, 552), plg. lat. spidét ,,glanzen“. Lat. stripaja ,,Name einer gestreiften Kuh“ (EM, III, 1092), plg. lat. stripa ,,der Streifen“. ™ Skruzde su karve sieja ir jvairtis latviy prietarai, plg.: »Viena pati man gotina, Tai skudriti vardu liku, Lai telites vairojas Ka skudrites pilité* (LD, 28960). »Govis médz tris reizes ap skudru pili apvest, pirms tas uz tirgu ved pardot, ar to ceribu, ka tad biSot daudz pircéju ka skudru“ (J. Aliinans, Majas Viesis, 1857, 270) ir kt., plg. P. Smits, LatvieSu tautas ticéjumi, p. 551. 140 Lat. skitaJa ,,Name fiir eine Kuh, deren Riicken sich in der Farbe vom iibrigen KGrper unterscheidet* (EH, II, 641), plg. lat. skit ,,rasieren“ (2). Lat. trese ,,Name einer Kuh, die eine Blasse (trese) hat“ (EM, IV, 231), plg. lat. trese ,,die Blaisse“. Lat. timisafke ,,die Dunkelrote (von einer Kuh gesagt)“ (EM, IV, 263), plg. lat. tumssafkans ,,dunkelrot“. Lat. ibele ,,eine graue Kuh“ (EM, IV, 403), plg. lat. ubels ,,dunkelgrau“. Lat. udgra ,,Name einer schwarzen Kuh* (EH, II, 743), plg. lat. uiogle ,,die Kohte (9); Lat. vabule ,,Name einer schwarzen Kuh; Name einer braunen Kuh“, vabuole, vabaja ,,Name einer schwarzen Kuh“ (EM, IV, 428; EH, II, 746), plg. lat. vabule »der Kifer“, . Lat. valgis ,,ein weisser Ochs“ <est. walgu (EM, IV, 455). Lat. zale ,,eine rotbraune Kuh“ (EM, IV, 684; EH, II, 800), plg. lat. zals ,,rétlich gelb“. Lat. zeltere ,,2 (guosninas — viena zale, uotra zeltere) (EM, IV, 705), plg. lat. zelts ,,das Gold“, zeltenes »ein Strauch mit gelber Bliite“, Lat. ziédala ,.Name einer bunten Kuh“, ziédaja, ziedaja, ziédele, ziéta, ziédaine, ziéduone (EM, IV, 737, 738; EH, II, 810, 811), plg. lat. ziéds ,,die Bliite, Blume“, Lat. zile ,,Kuhname“, zilene »eine blaue Kuh“, ziluza eine graue (?) Kuh“ (EM, IV, 719, 721; EH, LL, 806), plg. lat. zils ,,blau“. Lat. zimala ,,eine Kuh mit einem Zeichen (auf den Stirn)“, zimala, zimala, zimala, zimaja, zimaja, zimaja, zimajfa, zimele, zimule, zimuja, zimalite, zimale, ziemala (EM, IV, 734, 735, 736, 742; EH, Il, 810), plg. lat. zime ,,das Zeichen‘ Forma ziemala gali biti ir kitokios kilmés, plg. lat. ziema »der Winter“. Lat. zvaigala ,,cine Kuh mit einem weissen sternartigen Mal auf der Stirn“, zyaigale, zvaigaja (EM, IV, 761; EH, IT, 813, 814), plg. lat. zvaigzne ,,der Stern“. Latviy kalboje platiai vartojami karviy vardai, kile i8 karvés gimimo dienos ar apskritai laikotarpio pavadinimo*!. Tokios kilmés vardai lietuviu kalbai yra svetimi. Slavy kalbose ju pasitaiko, plg. rus. nomjuéxa, Beyapexa, BTOpéxa, MloHejenKa, Zem. luz. pdnzela®, tagiau vartojami daug retiau negu panaSis latviu kalbos karviy vardai. Lat. cetala ,,Name einer Kuh, die am Donnerstag gefallen ist“, cetalina, cetaja, cetuja, ceture, ceturtale, cetuza, cekula ,,Bezeichnung einer Kuh, die am Donnerstag gefallen ist, od. die ein Zeichen an der Stirn hat“, cekufa, cekule, cekata, éeka ,,eine Kuh, die am Donnerstag geboren ist“ (EM, I, 368, 376, 409: EH, I, 262, 267), plg. lat. ceturtais ,,der vierte“, ceturtdiena ,,der Donnerstag“. Lat. dienaja ,,eine Kuh, die am Tage gefallen ist“ (EM, I, 483), plg. lat. diena ,,der Tag“. Lat. laiinadzite ,,eine Kuh, die um die Zeit des launags geboren ist“ (EH, I, 723), plg. lat. /aiinags ,,die Mittagszeit, laitnadzite »das Madchen, das um die Zeit des latinags geboren ist“. Lat. mafdala ,,Name einer Kuh, die am Montage gefallen ist‘, majidaja, majicka, manda, majicka, maitda (EM, Il, 560; EH, I, 782, 783), plg. vok. der Montag: © Pp. Smits, LatvieSu tautas ticéjumi, p. 550. " Pp. Smits, ten pat. " O. H. Tpy6aues, Mpoucxoxyenne..., p. 46. ; 141 jaucio atsiranda ir kitas dar bo gyvulys — arklys. I8 to laikotarpio kilusi ir pasakéGia ,,Ginéas tarp arklio ir jautio*, kur jie gintijasi dél savo veislés pranaSumo’. Senovés egiptieciai su arkliais pirma karta susipazino, matyt, i jy kraSta isibrovus azijieciy gentims ,,hiksams“. Mat, hiksai kariaudami jau naudoje kovos veZimus. 1 Egipta hiksai isibrové baigiantis Vidurinei ir prasidedant Naujajai karalystei, XVIII— XVI amiZiuje prie’ m. e.°. Faraono Tutmozio III (1525-1491 m. pr. m. ¢€.) Zygiu i Sirija metraStyj e tarp kito karo grobio ypaé iSskiriami arkliai, kurie tia minimi Salia ,,gyvyu belaisviy“, karo vezZimy, aukso ir sidabro?. Ypa¢ didele reikSme ark liy auginimas turéjes hetitams. Arkliai minimi viename i§ seniausiy hetity iraSy, kar aliaus Anitos jraSe. XIV a. prie’ m. e. hetity istatymuose nurodoma, kad uz stambio jo raguotio, arklio arba avino pavogima skiriama pabauda, penkiolika karty didesné uz pavogtojo gyvulio verte! Senovés asiry mene joks naminis gyvulys nevaizduojamas taip daZnai kaip arklys™. Svarby vaidmenj arklys yra vaidines ir senovés Indijoje. Ten jis ypaté buvo naudojamas karo reikalams: kink omas j karo veZimus. Per liaudies Sventes biidavo ruo%iamos arkliu lenktynés’®. Homero poemose kai kurie herojai — karaliai su ypatingu malonumu ver¢iasi arkliy auginimu. Homeras Siems karaliams daZnai prideda epiteta ,,turtingi arkliy“, »arkliy tramdytojai*. Arklininkysté rySkiai atsispindi ir vaizduojamajame graiky mene??, Véliau, arkliui virtus jojamuoju kovos Zirgu, ivairiose Salyse atsiranda paprotys raiteli laidoti kartu su Zirgu. Taip pat arkliai imami aukoti dievams jvairiy Sventiu metu. Toks paprotys bidingas senovés indams, iranieciams, graikams, slavams, germanams, roménams'?®, Palyginti netolimoje praeityje, kaip matysime véliau, arkliai buvo aukojami ir balty kraStuose. Tiek archeologiniai, tiek ir ivairiis ra8ytiniai Saltiniai pateikia idomiy Ziniy apie arkliy auginima slavy kraStuose. Jau VI-ju m. e. amZiumi datuojamy iSkaseny tarpe Lenkijos teritorijoje-randami pentinai. Araby keliautojas Ibrahimas Ibn-Jakubas rao, kad X amZiuje Prahoje buvo gaminama puiki jojamo Zirgo apranga. Apie arklininkyste Rusijoje iki X amZiaus tikslesniy Ziniy triksta. PavyzdzZiui, kai kurie arabu ir bizantietiy Saltiniai nurodo, kad Rusijoje arkliy maZa, kad arklius ten turi tik kunigaikS¢iai. Taciau is X amZiaus antr osios pusés esama jau ir patikimy duomenu. Tuo metu slavy kraStuose arkliai naudojami jau net ir Zemés ikio darbams"*. ® V.I. Avdijevas, ten pat, p. 102. * H. Ranke, Haustier,—M. Ebert, Reallexi kon der Vorgeschichte, V, p. 220; M. Hilzheimer, Haustier, — ten pat, V, p. 220; C. Keller, Die Abstammung der dltesten Haustiere, p. 89. 1 V.I. Avdijevas, Senovés rytu istorija, p. 225. 4 V.J. Avdijevas, ten pat, p. 310—311. “ C. Keller, Die Abstammung der dltesten Haustiere, p. 90. 18 V.1. Avdijevas, Senovés rytu istorija, p. 544. *4 C. Keller, Die Abstammung der dltesten Haustiere, p. 89; V. S. Sergejevas, Senovés Graikijos istorija, Vilnius, 1955, p. 104—105. +8 O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, I, p. 172, 175; V. I. Avdijevas, Senovés ryty istorija, p. 544. ** W. Hensel, Die Slawen im frithen Mittelalter, p. 81-85; JI. Hunepae, Cnapauckne Apesxoctu, p. 319, 148 “Lietuvos teritorijoje Salia kity naminiy gyvuliy kauly arkliy kaulai randami Zalvario amZiaus gyvenvietéje ties Palanga’’. Baudijy (Prieny raj.) lobyje rastos apvalios Zalvario plok&telés, archeology nuomone, yra kamany papuoSalas. Sis faktas rodyty, kad tuo metu arkliai Lietuvoje buvo auginami ne tik mésai, bet ir jodinéjimui*. I-IV m.e. amZiais datuojamy iSkaseny tarpe arkliy kaulai randami gana daznai Salia kity naminiy gyvuliy kauly. Tiesa, jie, palyginus su kity naminiy gyvuliu kaulais, sudaro gana maza procenta: Nemenéinés piliakalnyje 2,5°%, Migoniy piliakalnyje (Kai8iadoriy raj.) 3%, Dovainoniy piliakalnyje 18,8%1. Senovés balty tarpe buvo labai paplites paprotys laidoti arklj su mirusiu jo seimininku. Lietuvos teritorijoje randama daugybé kapu, kur Salia raitelio yra ir sudeginto ar nesudeginto arklio griautiai, jo aprangos liekanos”. P. Dusburgas, aprasinédamas prisy tikéjima, nurodo, kad lietuviai ir kiti ju genties netikéliai minima auka sudegina pagal savo apeigas kurioje nors Sventoje vietoje, tatiau arklius prieS deginima taip nuvara nuo kojy bejodinédami, kad Sie vos galj nustovéti. 1249 m. Christburgo sutartyje yra jraSyta, kad prisai pasizada nedeginti mirusiuju ir nelaidoti jy su arkliais. Hermanas Vartbergé raSo, kad Lietuvos kunigaikstis Algirdas buyo i&kilmingai sudegintas su 18 karo Zirgy. Vygandas Marburgietis kalba apie Kestudio sudeginima su Zirgais, drabuZiais, ginklais, medZiokliniais Sunimis ir kt.22 Su laidotuyémis susijusias tam tikras raiteliy rugtynes baltyu kraSte apie 887— 901 m. apraSo keliautojas Vulfstanas™. Vokietiy ordino pavergti latgaliai, kurSiai turéjo mokéti reguliarius mokestius »nuo kiekvieno arklo“ ar ,,nuo kiekvieno arklio, kuris traukia akétias “23, Indoeuropieciai turéjo bendra arklio pavadinima. Kai kuriose kalbose Sis pavadinimas iSlaikytas, kitose i8like tik jo pédsakai, o dar kitose nei pédsaky nebéra. Apskritai ivairiose ide. kalbose yra labai daug naujy, daZnai tik atskiroms kalboms bidingu Sio gyvulio pavadinimy. Tai pasakytina netgi apie tas kalbas, kurios yra iSlaikiusios senaji ide. pavadinima. Toks arklio pavadinimy kitimas dazniausiai susijes su arklio, kaip Zmogaus pagalbininko, funkciju keitimusi. Stai senieji ide. arklio pavadinimai, galimi atstatyti i prolyte *ekuo-s : skr. dsvah, av. aspa-, sen, pers. asa-, oset. ydfs (su pridétiniu y-), gr. trnoc, lot. equus; sen. isl. idr, sen. angl. eoh, sen. air. ech, gal. epo- (Eporédia, Epona ,,mulionum dea“), “ P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautavitius, Lietuvos archeologijos bruoZai, p. 109-110; P. Kulikauskas, Lietuvos TSR MA Darbai, S. A, 2(7), p. 33-41. * P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautavitius, Lietuvos archeologijos bruozai, + p10, : ™ Ten pat, p. 252—253; K. Paaver i P. Kulikauskas, Acta Baltico-Slavica, 2, p. 271— 272. * P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautavicius, ten pat, p. 394—400; J. Jaskanis, Acta Baltico-Slavica, 4, p. 29-65. * P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautavitius, Lietuvos archeologijos bruozai, p. 400. *8 Lietuvos TSR istorijos Saltiniai, I, p. 22-23. ** Latvijas PSR vésture, I, p. 42. 149 ‘toch. A yuk, vns. kilm. ykes, toch. B yakwe (kaip ir oset. su pridétiniu y-), liet. aswa ,,kumelé“?4, H. Pedersenas su minétais arklio pavadinimais mégino sieti ir arm. é§, vns. kilm. ifoy ,,asilas‘‘25, Het. aswa ,,arklys“ veikiausiai yra skolinys i§ indo-iranietiy?®. Sis ide. arklio pavadinimas vartotas tiek ir ,,arklio“, tick ir ,,kumelés“ reikSme. Skr. dSva ,,kumelé“, lot. equa, liet. a¥vd Salia bendrojo arklio pavadinimo, kaip, todos, teisingai nurodo A. Mejé, atsirado visose Siose kalbose savarankiSkai?’. Kaip matome i§ pateikty pavyzdziu, Sio ide. arklio pavadinimo nesama slavu kalbose. Tam tikru ide. *ekuos pédsaky biitu galima iziiréti slavy hidronimijoje, plg. rus. OcBa, OcBeli, OcBes, OcButta, OcpuHa, OcepKka, Ocopa, OcopKa. Tatiau Sie vietovardZiai veikiausiai yra baltizmai®. Sio ide. arklio pavadinimo iSnykimo prieZastj slavu kalbose galima aiSkinti dvejopai. Pirma, Gia galéjo turéti itakos tas faktas, kad slavai su naminiais arkliais susipaZino kiek véliau negu jy kaimynai. Kaimyny, intensyviau kultivuojantiy arklininkyste, terminologija galéjusi i8stumti slavi8kaja. Antra, senojo ide. arklio pavadinimo iSnykima slavy kalbose imanoma aiSkinti ir lingvistinio pobidzio faktais. Ide. *ekwos, bidamas bendras arklio pavadinimas, netiko prie kity slavi8ky gyvulininkystés terminy, susijusiy su lytine diferencija®, Ide. *ekyos né vienoje balty kalboje néra uzZfiksuotas savo pirmine apskritai arklio reikSme. ».Kumelés* reikime forma asva randama K. Sirvydo Zodyne, tat¢iau visuose jo leidimuose tas Zodis duodamas po Zzodzio kumeleé: Klajd equa, kumete||aBwa (I leid., 54; III leid., 104, 109; V leid., 91, 95)**. Zodis agva taip pat randamas P. Ruigio ir Chr. G. Milkaus Zodynuose. Siuose Zodynuose skiriama ZodZiy asva ir kumelé reikSmés: ABwa, wés, f. eine Stutte groBer Art (P. Ruhig, Lex., 1,8; Chr. G. Mielcke, Wb., Toi. Kummélé, és, f. eine. Stutte (P. Ruhig, Lex., I, 70; Chr. G. Mielcke, Wb., I, 134). Gestiitt, ABwos weislinnés, Weislei (P. Ruhig, II, Lex., 174; Chr. G. Mielcke, Wb., II, 231). Stutte, gemeine, Kummélé, és, f. 24 J. Pokorny, Et. Wb., p. 301; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 20. 25 H. Pedersen, KZ, 50, p. 311. 28 M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 62; H. Kronasser, Vergleichende Lautund Formenlehre des Hethitischen, p. 229. A. Meillet, Wstep do jezykoznawstwa indoeuropejskiego, p. 239-240; BSL, 29, LXIV. * K. Biiga, Rinktiniai ra8tai, I, p. 500; ILI, p. 536; B. H. Tonopos, O. H. Tpy6aues, Lietuviy kalbotyros klausimai, 4, p. 197; plg. t.p. J. Rozwadowski, Studia nad nazwami wéd slowianskich, Krakow, 1948, p. 176-177; M. Rudnicki, Lingua Posnaniensis, 1, p. 268—269; J.Endzelin, ZfsiPh, 11, p. 119. 2? O. H. Tpy6aues, IIpoucxoxnenne..., p. 51. * Dictionarium trium lingvarum... Constantino Szyrwid... Quinta editio... Vilnae, 1713 (i leid. 1629 m., III leid. 1642 m.). * Ph. Ruhig, Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon, Kénigsberg, 1747; Chr. G. Mielcke, Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Wé6rter-Buch, Kénigsberg, 1800. 150 Stutte, groBe, ABwa, wos f. (P. Ruhig, Lex., Il, 346; Chr. G. Mielcke, Wb., IL, 463). F. Kur8aigiui Zodis aiva i§ gyvosios kalbos jau neZinomas. Jis ra¥o: »Stute, die, kumélé, grosse S., nach Mielcke, aBwa (sonst unbekannt)“ (F. Kurschat,Wb., II, 217), [aszwa, Subst. f. eine Stute grésserer Art, bei M. (= Mielcke A. S.) u. Bd. (=Brodowski A. S.) jetzt gar nicht mehr gebr. Davon abzuleiten aButai, aButinis s. d.] (F. Kurschat,Wb., 24). Taigi lietuviy kalbos paminklai parodo Sio ZodZio nykimo procesa: i§ pradzios asva vartojama Salia ZodZio kumélé be kokio nots reikSmés skirtumo, paskui ava igauna specialia reik’me ir pagaliau visai isnyksta. Tiesa, Zodis aivd ,,kumelés“ reik$me pasitaiko kartais ir vélesniuose raxto paminkluose, pavyzdZiui, A. JakSto poezijoje**, bet Cia jis patekes is senujy raStu, o ne i8 gyvosios kalbos. Tokie Zodzio ava pavartojimo faktai kai kuriems lingvistams sudaré klaidinga ispidi, kad dabartinéje lietuviy kalboje vartojama forma asvd vietoje senyjy ra8ty formos esva®*, Forma esva aptinkama tiktai J. Bretkiino raStuose: »Kaip erZils Zvengia visy eSvy* (LKZd., I, 844). SprendZiant i§ sakinio, ji vartojama ,,kumelés“ reik’me be kokio nors ri8inio skirtumo. Kity ide. kalby Sios Saknies arklio pavadinimai rodo, kad senesné forma yra eva. Taciau negalima kategoriskai teigti, kad J. Bretkiino esva yra tiesioginis ide. *ekua palikimas, mat, Si forma gali biti ir antrinés kilmés, atsiradusi Salia formos ava kaip esis : avis, @Zeras : Geras, eSerys : aSerfs, eXtuoni : astuoni®® ir kt. Zemaiéiy tarmése (AlsédZiai, Kvédarna, Luoké, Rietavas) darbo arklio reikSme vartojamas Zodis asvienis (pasitaiko ir forma asvien}s, LKZd., I, 283). Tai veikiausiai anks¢iau buves biidvardis, su priesaga -einjapadarytas i8 formu asva arba *asvas, plg. bulbiénis ,,bulvés stiebas“, ropiénis ,,copés lapas“, mieZiénis ,,mieZinis“ ip kt** Panasios kilmés veikiausiai bus ir S. B. Chilinskio biblijos vertime randama forma asviena — yns. gal. aszwieng ,,klacze“ 41815 8. Lietuviy spaudoje Zodj asvienis méginta vartoti ,,asilo“ teikSme, plg. ,,...apéjo stebuklinga aSvienj (asila)“ (Ukininkas, 1902 m., Nr. 10, p. 30). Senasis ide. arklio pavadinimas tam tikry pédsaky yra palikes ir lietuviu toponimijoje, plg. vandenvardzius Aivd, Asvija, Asviné®, vietovardzius Asvénai, A¥varaisté*, Su liet. aSvd siejami ir kai kurie kiti lietuviy kalbos Zodziai. F. Kurgaitis, kaip matéme, su asvd siejo liet. asutai ,,arklio uodegos ar kar¢iy plaukai“. Tokios nuo- ® F.Kurschat, Deutsch-littauisches Wérterbuch, I—II, Halle, 1870—1874. ** F. Kurschat, Littauisch-deutsches Wérterbuch, Halle, 1883. "67K 7di51,"p. 283: *° M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 62. * Z.Zinkeviéius, Lietuviy dialektologija, Vilnius, 1966, p. 121-124; W. R. Schmalstieg, Instituto Orientale di Napoli, Annali, sezione Linguistica, VII, p. 53—59. " Pr. SkardZius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, p. 13, 289; J. Otrebski, Gramatyka jezyka litewskiego, II, p. 213. ** Cz. Kudzinowski, Biblia Litewska Chylifiskiego, III, Poznan, 1964, p. 10. * Lietuvos TSR upiy ir eZery vardynas, p. 9. * Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, p. 623. 151 monés dél liet. asutai kilmés laikosi ir F. Spechtas*. Tagiau liet. aSutai pastaruoju metu daugelio kalbininky siejama su sen. sl. ost »dagys“, rus. ocor ir kt., i§ ide. *ak- ,,aStrus“*, Kol kas ir viena, ir kita etimologija tiek nuneigti, tiek ir patvirtinti, sunku. Galimas daiktas, kad su senuoju ide. arklio Ppavadinimu sietina ir liet, asoklis »Ribes rubrum; raudonasis serbentas“, adklé, asvoklé, asvéklé, asvokslé, vaséklé, vasokslé. K. Baga, taip aiSkines liet. asvoklis kilme, rémési semantinémis paralelémis: avis : aviété, vok. Bocksbeere ,,serbentas (juodasis)*: Bock »,0Zys“48, Prie Siu paraleliy galima dar pridéti vok. Rofbeere, perdsbier, 0 taip pat got. aihvatundi »erSkétiai* (manoma, jog got. aihvatundi pitmasis komponentas yra ide. *ekua- »arklys“)*4, Latviy kalboje gis ide. arklio pavadinimas néra iSlaikytas. Tatiau ir ten esama Siokiy tokiu jo pédsaku, plg. vietovardzius Asva, Asyenieks, Aswing, ezero varda Asva*®, Su maza tikimybés dalimi galima spéti, jog su Siuo arklio pavadinimu sietini ir lat. agki »a8utai“, aste »uodega“. Gana rySkiis senojo ide. arklio pavadinimo pédsakai randami prisy kalboje. Elbingo zodynélyje uzra8ytas Zodis Aswinan Kobilmilch (694 Zodis)**. Pr. aswinan veikiausiai su priesaga -inpadarytas ix pr. *asva ,,kumelé“. Pr, aswinan, matyt, kaip bidvardis turéjo biti vartojamas Salia Zodzio dadan ,,pienas“. Taigi aswinan dadan — ,,kumelés pienas“, plg. pr. Ructandadan Suwermilch (=Sauermilch »tigstus pienas“) (690 Elbingo Zodynélio ‘Zodis). Apie kumelés pieno reik’me prisy tarpe kalba jvairiis istoriniai dokumentai. : Su Siuo arklio pavadinimu reikéty sieti ir kai kuriuos prusy vietovardzius, plg. Asswaylen, Asswene, Assuenus, Asswin, Eswiten*?. Elbingo zodynélyje aptinkame dar viena Zodj, kurj taip pat méginama sieti su aptariamuoju arklio pavadinimu — Arwaykis Volle (434 Zodis) (Volle ,,d. i. ein junges Pferd mannlichen Geschlechts*). §j Zodi kai kurie tyrinétojai sieja su rus. Opb ,,arklys, Zirgas“ (arwaykis < ar- »arklys*+ waykis s»Vaikas“). Méginta ik arwaykis padaryti ir forma *aswawaykis. Tatiau gal priimtiniausias yra A. Becenbergerio taisymas: jis arwaykis taiso i aswaytis. Tokiam taisymui linkes pritarti ir R. Trautmanas. Vadinasi, pr. arwaykis bity kiles ix *asva+aitis, plg. liet. Pdvilas : Povilditis, brélis : brélaitis »broliukas“, kiaiilé : kiauldité ir kt. Zinoma, ir A. Becenbergerio aixkinimas kelia abejoniy, ypaé kliava to r Vietoje s atsiradimas*’. Kaip matome, senojo ide. arklio pavadinimo nykimo procesas, balty kalbose prasidéjes jau labai seniai, lietuviy kalboje, galima sakyti, tebevyksta dar ir dabar. PanaSus Sio pavadinimo nykimo procesas vyko daugelyje ide. . kalby: senieji ark- * F. Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, p. 36. “ E. Fraenkel, Et. .»P. 18-19; M. Vasmer, Et. Wb., II, p. 285; J. Pokorny, Et. Wb., . 19, : * K. Baga, Rinktiniai raStai, II, p. 20; Z. Zinkeviéius, Lietuviy dialektologija, p. 189. “* E. Fraenkel, Et. Wb., p. 19; J. Pokorny, Et. Wb., p. 301. * J. Endzelins, Latvijas PSR vietvardi, I, 1, p. 45; J. Endzelin, ZfsIPh, ll, p. 119. MRS Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiiler, P. 92, 305; Priisy kalbos paminklai, p. 73. 2 G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 12, 34; K. Biiga, Rinktiniai raStai, III, p. 536; J.Endzelins, Senpragu valoda p. 145-146. : oR Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p, 88, 302; J. Endzelins, SenpriiSu valoda, p. 144, 152 lio pavadinimai bidavo ixstumiami ivairiy naujadary ar skoliniy. Slavy kalbose, kaip minéjome, Sio pavadinimo nebeliko né pédsaky. Germany kalby Sakoje toki pavadinima yra iSlaikiusios tik sen. anglu, sen. islandy ir i§ dalies goty kalbos. , Cia i8plinta : sen. vok. aukét, (h)ros, vok. Ro, angl. horse, sen. isl. hross ir kt., siejami su ide. *(s)ker- , Sokti“®, yok. Pferd <vid. lot. paraverédus ,,Postpferd zum Dienst auf Nebenlinien“®, yok, Gaul, i8 pradziy dazniausiai reiskes prasta arkli*. Graiky kalboje atsiranda oteuc, ouptoy <arabu faris ,,raitelis“®2, lotyny kalboje Zodi equus iSstumia caballus, pradZioje rei8kes darbo arklj ar Siaip prasta kuina®. Indy kalbose atsiranda neaiXkios kilmés: skr. ghotah, ghotakah, pali ghotaka — »prastas arklys“, hindi ghora »arklys“®4, Nauji arklio pavadinimai, matyt, dazniausiai yra atsirade drauge su Sio gyvulio funkcijy kitimu: jo naudojimu jojimui, zemés ukio darbui ir t.t. Balty kalbose Salia senojo ide. *ekua atsirado naujas tik balty kalboms bidingas arklio pavadinimas — liet. Zirgas, lat. zifgs, pr. sirgis. Siu ZodZiu reik’mé visose kalbose yra kiek skirtinga: lietuviy kalbos Zirgas reiSkia grazy gera arkli, latviu zifgs —apskritai arkli, o prisu sirgis — erzila. Latviy kalboje Sio Zodzio reik’mé yra naujausia. Gana daznai pasitaiko, kai vienoje kalboje vartojamas Zodis turi tam tikra poetinj atspalvi, kitoje yra paprastas riSinis terminas, plg. arm. ji ,,arklys“ _<skr. hdya, kuris aptinkamas tik Vedose ir turi poetini atspalvj>>. Ne visai aisku, ar senesng reikSme iSlaikes priisy kalbos Zodis, ar lietuviy, nors apskritai abi ju reik3més yra gana artimos. PavyzdZiui, net ir lietuviy kalboje Zirgas kai kuriose tarmése (Dieveniskés, Trakai) pavartojamas ,,erzilo“ reiksme*, Pastarasis arklio pavadinimas balty kalbose veikiausiai isigaléjo tuo metu, kai senovés balty giminés arklius pradéjo plagiai naudoti karo reikalams. Tokia prielaida, gal but, patvirtinty ir esanti Sio balty kalby arklio pavadinimo etimologija. A. Leskynas®”, R. Trautmanas®, H. Hirtas®, V. Tomsenas®, K. Buga™ liet. Zirgas sieja su liet. ZiFgti, ZePgti, plg. t. p. ZiFgis »kryZminis kumeliukas ant stogo“, Zifgés, Zifgiai ,,dvisakas medis kailiui uzmauti ir dZiovinti; kartys dobilams, Sienui dziovinti“. Silpnoji Sios etimologijos pusé yra semantika. Pirminé liet. Zirgas ir kt. reik’mé turéjusi biti ,.greitai bégantis“, pig. liet. Zirgt — iStiktukas platiam Zengimui nusakyti. Siam balty kalbu arklio vardui semantinés paralelés biity sen. rus. Ks0cs ,kumelys“, sen. lenk. klusig ,,arklys“, ek. klisna ,,kumelé“: got. hlaupan ,,bégti“, vok. laufen, sen. rus. cKOKb ,,Suolinis arklys“, rus. cKakyH, polab. skocdika ,,erzilas“: rus. cKaKaTB »Sokuoti“®, o taip * F. Kluge, Et. Wb., p. 608; J. Pokorny, Et. Wb., p. 934. 5° F. Kluge, Et. Wb., p. 542-543. 1 F. Kluge, Et. Wb., p. 236. * C.D. Buck, Dict., p. 168. *° A. Walde, Et. Wb., I, p. 125. 54 M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 361—362. * B. Mopuur, Unenenne wupoesponelickoii sspiKopoli o6nactu, p. 239. *8§ A. Lyberis, Kalbos kultira, 7, p. 60. 7 A. Leskien, Der Ablaut der Wurzelsilben im Litauischen, Leipzig, 1884, p. 358. ** R.Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 427. * H. Hirt, BB, 24, p. 259. * V. Thomsen, Berdringer mellem de finske og de baltiske (litauisk -lettiske) Sprog, p. 249. ™ K, Biiga, Rinktiniai ra8tai, II, p. 260. * O. H. TpyGaues, IIponcxoxsenne..., p. 55-57; V. Machek, Et. sl, p. 205. 153 pat jau minétas germany arklio pavadinimas — vok. Ro, angl. horse ir kt. : ide. *(s)ker- ,,Sokti*. J. Mikola liet. Zirgas siejo su lot. grex ,,banda, biirys, gauja“®*. Taip pat bata méginimy §j balty kalby arklio pavadinima sieti su liet. ZeFti, su arm. jar ,,arklio* kartiai“**. Taiau visi Sie pastarieji trys atvejai atrodo labai nepatikimi. Priimtinesné yra pati pirmoji etimologija (Zirgas : ZeFgti). Mums atrodo, jog liet. Zirgas, pr. sirgis, lat. zirgs, turint galvoje, kad pirminé Ju reikSmé galéjo biti ir ,,erZilas“, kaip tai rodyty pr. sirgis, be to, bity galima méginti sieti su sen. isl. gradr »nekastruotas“, gradungr ,,veislinis jautis, bulius“, griedjungr®®, Priesaga -gabaltiskame arklio (resp. erZilo) pavadinime galéjo atsirasti pagal tokius bidvardzius kaip *dveigas (: dveigys ,,dviejy mety gyvulys*), *treigas (: treigs ,,triju mety gyvulys“). Tada pr. sirgis baty tik Elbingo Zodynélio naujové vietoje senesnio *zirgas, plg. Elbingo Zodynélio deywis, dumis, caymis, ragis, snaygis, wilkis ir kt. vietoj laukiamy -as galiinés daiktavardziy®*. Be Elbingo Zodynélio (Sirgis Hengest, 430 Zodis), Sis Zodis gana daznai pasitaiko ir prisy toponimijoje, plg. Sirgelauwk (<sirgis+laucks ,,laukas, dirva“), Sirgite, Sirgun, Czirgelawken*’. Sis arklio pavadinimas daZnai aptinkamas ir lietuviy bei latviy toponimijoje®. Galimas daiktas, jog i8 Sio baltifko Zodzio kilo ir Pabaltijo suomiy jautio pavadinimas, plg. suom. harkd, est. harg ir kt. Kaip matéme, bendraindoeuropietiska arklio pavadinima iSstimé naujas, tik balty kalboms bidingas, pavadinimas. 8j procesa méginome sieti su arklio naudoJimo funkcijy kitimu. Lietuviy kalboje Sis procesas vyko dar toliau, bitent, cia atsirado jau tik jai vienai bidingas pavadinimas arkljs. Sis zodis atsirado tada, kai Salia jautiy zeme pradéta arti ir arkliais, IS pradziy arkljs, matyt, bus reiskes prastesnj, j arkla kinkoma, ariama Zirga ir galéjo biti vartojamas junginyje arklys Zirgas, plg. dionriekis peilis. IS ZodzZio arti kiles ir kitas lietuviy kalboje retkardiais pasitaikantis arklio pavadinimas — artivvas ,,darbininkas arklys* (LKZd., I, 261). Latviy kalboje Sios Saknies arklio pavadinimo Siaip nepasitaiko: ZodZiai drkls, Grklis, mazybiné forma arklin§ vartojami tiktai ,,arklo“ reik’me. Tadiau A. Becenbergerio uzZra8ytuose latviy kalbos tekstuose aptinkame forma drkis, vartojama ir ,,arklio* reik8me. Apie pasiskolinima i§ lietuviy Siuo atveju negalima galvoti, nes minétas pavyzdys uzraSytas Duntés apylinkése (Siaurés Vakary Latvijoje, i rytus nuo LimbaZy) (EM, I, 141). Veikiausiai tai bus A. Becenbergerio klaida. Ide. kalbos neturi bendro nekastruoto arklio patino pavadinimo. [vairiose kalbose Sis pavadinimas padarytas labai ivairiai, plg. isp. caballo padre (paZodZiui »arklys tévas“), n. gr. dkayo BapRaro (pazodZiui ,,barzdotas arklys“, i§ pradziy toks pazyminys (barzdotas) vartotas kalbant apie Zmoguy, kuris néra eunuchas, ty. néra *8 J. Mikkola, AfsIPh, 39, p. 14 *03EM, IV, p.. 727: *° J. Pokorny, Et. Wb., p. 441. °° J. Endzelins, SenpriSu valoda, p. 32. *’ G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 157—158, 189, 233. *§ Lietuvos TSR upiy ir ezery vardynas, p. 206; Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, p. 1021; J. Endzelin, ZfsiPh, ll, p. 119. 154 kastruotas, kuriam auga barzda)**, lenk. stadnik ,,erzilas“ : stado ,,banda“, serb. nactyx ,,erzilas“, bulg. nacryx : nacryx ,,piemuo“, air. (ech-) cullach ,,erzilas“, bret. marc’h kallo’h (pazodiiui ,,su pautais, nekastruotas“)7, Kaip ka tik minéti kelty kalby erzilo pavadinimai, atrodo, semantiSkai tuo paGiu bidu atsirado ir balti’kasis — lietuviy ir latviy erzilo pavadinimas, pig. liet. eFzilas, erZalas, erzelas, erzilis, erzidkas (LKZd., I, 835), ergis ,,jaunas erzilas“ (LKZd., II, 827), aFZilas ,,erzilas« (LKZd., I, 262), lat. érzelis, mazZybinés formos erzelens, érzuks, érzejuks (EM, 1, 577; EH, I, 374), eFZuks (e trumpumas ir ZodZio geografija rodytu, kad 8i forma paskolinta i¥ lietuviy kalbos)”. Balti’kasis erzilo pavadinimas siejamas su av. arazi »sHodensack“, dviskaita arazi ,,Hoden“, arm. orji-k ,,Hoden“, orji ,,nekastruotas“, miorji ,,ndvooyic, gr. bpyic ,,Hode“, alb. herdhe ,,Hode“, vid. air. uirgge ,,Hode, membrum virile“, n. air. uirghe™, Semantiskai toki liet. efZilas kilmés aiskinima remia ir vok. Bulle ,,bulius, veislinis jautis“, sen. isl. boli, angl. bull : gr. adréc ,,penis“, sen. air. ball74. K. Biga’®, remdamasis semantine paralele, vid. vok. aukSt. geil ,,libidinosus“ : geile ,,Hode“, liet. eFZilas, gr. dpy1¢ ,, Hode“ siejo su liet. arskas ,,smarkus, kar3tas, arZzus; nesugyvenamas, piktas“ (plg. arskis drigafitas, arskis kumeljs) (LKZd., I, 254), arzZis ,,smarkus, karStas; atkaklus; gaSlus“ (plg. arZis eFZilas), arZlis ,.neklusnus, prieSingas; arzus“ (LKZd., I, 263). Kai kuriose lietuviy ir latviy tarmése randame dar ir kita abiem kalboms bendra erzilo pavadinima: liet. drigaftas, drigofitas, dragafitas (LKZd., II, 427, 488, 489), lat. drigants (EM, I, 498). Kai kurie tyrinétojai (J. Zubatas, H. Petersonas) Si Zodi laiké savu balty kalby ZodZiu’*. Tatiau i§ tikrujy jo Saltinis yra lenk. drygant ,,erZilas“ (jau XVI a. lenky kalbos paminkluose pasitaikantis neai8kios kilmés Zodis)*7. Latviy kalbos Zodzio geografija rodyty, kad latviai $i Zodj galéje gauti per lietuvius. Tokios formos kaip liet. dragafitas, lat. drigalts ,.neramus vaikas, pestukas“ atsitado Siose kalbose dél kitu ZodzZiy itakos’, Latviy ir lietuviy kalbose randame ir kita svetimos kilmés arklio pavadinima, kuris latviy kalboje vartojamas ir erzilo reik’me — lat. rumaks, rumdks ,,ein Beschiler (Hengst)“, rumaks ,,ein Pferd“, rumaks ,,ein schwerfalliges Lastpferd“, rumaks »cin dunkelgelbes od. braunliches Pferd“ (EM, III, 557; EH, II, 383), plg. t. p. rumaks ,,ein breitschulteriger Bursche“. Liet. rumédkas ,,Salinis arklys (Handpferd)“ pasitaiko Ryty Prisijos lietuviy kalbos Zodynuose ir daugiau kontaktu su lenkyu * C.D. Buck, Dict., p. 81, 169. 7 O.H. Tpy6aues, IIpoucxomgenne..., p. 60. ™ C.D, Buck, Dict., p. 162. 72 BH, I, p. 370. *8 J. Pokorny, Et. Wb., p. 782; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 123; R. Trautmann, B-sl. Wb., p. 71; K. Baga, Rinktiniai raStai, I, p. 153; J. Zubaty, BB, 18, p. 259; J. Scheftelowitz, BB, 28, p. 299-313. 74 F, Kluge, Et. Wb., p. 110. 7© K. Biga, Rinktiniai raStai, I, p. 355; ILI, p. 780. ** J. Zubaty, BB, 17, p. 324; H. Petersson, Arische und armenische Studien, Lund, 1920, p. 79. ™ K, Biiga, Rinktiniai ra8tai, II, p. 151; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 105; A. Briickner, St. et., p. 99. 78 BE. Fraenkel, Et. Wb., p. 105; EM, I, p. 498: kalba turindiose tarmése. Sio Zodzio Saltinis yra lenk. rumak ,,zirgas, kovos Zirgas, argamakas“®, Lenku rumak, savo ruoztu, yra tiurky-totoriy kilmés Zodis®, T latviy kalba Sis arklio pavadinimas galéjo patekti ir per lietuviy kalba. SlaviSkos kilmés yra ir lat. ogeris ,,der Hengst“ (EH, II, 117), plg. lenk. ogier. Balty kalbose, bent lietuyiy ir latviy, randame bendra arklio pavadinima, kuris su skirtingomis priesagomis vartojamas ir arklio patelei, ir patinui Zyméti, plg. liet. kumélé ,,arklio patelé“, kumelys ,,paauges arklys; erZilas“, kumeliiikas »arkliq jauniklis* (LKZd., VI, 866, 867, 868, 870), lat. kumeJ§ ,,erzilas; grazus arklys“, kumelis, kumelice »kumelinga kumelé“, kumelins ,,kumeliukas“ (EM, Il, 311; EH, I, 673—4), Ir lietuviy, ir latviy _kalbose Sie Zodziai vartojami su jvairiausiomis priesagomis, kurios jiems suteikia vienoki ar kitoki reik’més atspalvi. Siy ZodZiy kilmé kol kas gana neai8ki. Kalbininky tarpe yra populiariausia Z. Sarpantjés (J. Charpentier) etimologija, kur liet. kumeljs, lat. kumej¥ siejama su skr. kumarah ,,jaunikaitis“*!, Tatiau Si etimologija turi savo trikumy. Pirmiausia jau kelia abejoniu skr, kumardh kildinimas i§ *kum-él6-. Antra, ir sanskrito ZodZio reikSmés neduoda pakankamo pagrindo tokiam lyginimui. Skr. kumardh gali reiksti ,,vaika“, ,,berniuka“, »siny, ,,princa*, plg. skr. kumart »Mergaité, dukté“. Pagrindiné sanskrito Zodzio reikSmé, kaip nurodo M. Mairhoferis, veikiausiai buvusi »hetvirtas, Svelnus, silpnas‘, Plg. ved. kumard-desna »hinfallige Gaben vorleihend “2, J. Pokornas®, bene pirmasis paneiges minéta Z. Sarpantjés etimologija, liet. kumélé ir jo giminaitiy kilme pamégino i8aiXkinti kitu bidu. Jo nuomone, liet. kumélé pirminé reikmé galéjusi biti ,,.kastruotas arklys“, taigi Sis Zodis biitu antrinis vedinys i§ kumeljs, kuriam tokia semantika yra visi8kai jmanoma. Toliau J. Pokornas Siam baltu arklio pavadinimui atstato prolyte *komir Sieja ji su slay. komols ,,beragis“. Abiem atvejais pirminé Zod%iy reik’mé bitu ,,apipiaustytas“. J. Pokornas linkes sieti su Siais Zodiiais ir pr. camnet ,,arklys“, liet. kamienas. Mums atrodo, jog J. Pokorno aixkinimas bity gana itikimas, jeigu pirminé baltisky Zodziy forma bitu *kumas. Tiesq sakant, J. Pokornas liet. kimmé »kumelé“ ir laiko pagrindine forma. Tagiau liet. kimé yra retrogradinis darinys, atsirades i8 formos kuméleé, lygiai kaip iS barsiko (plg. baltr. Gopcyx <turk. barsuk) atsirado barsas, if gegités — gégé ir kt84 Liet. kumélé, kumelps ivairiais bidais méginama sieti su sl. komonb (plg. rus. KOMOHb ,,Zirgas“, tek. komon »arklys“), kono (plg. rus. Kou, lenk. kon). 18 tikryju Sie ZodZiai labai primena vienas kita savo iSore, o reikSmés visai sutampa. Tatiau ju giminyste jrodyti kol kas neimanoma®®, Labai neaiSkus Zodis yra ir pr. camnet ,,arklys“. Sis Zodis randamas $. Griinavo Zodynélyje (41 Zodis), kuriame prisiski ZodZiai, kaip Zinoma, ypaé iskraipyti. El- ® A. Briickner, Die slavischen Fremdwérter im Litauischen, Weimar, 1877, p. 128; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 748. %° A. Briickner, St. et., p. 468. * J. Charpentier, KZ, 40, p. 435; IF, 25, p. 246. *2 M. Mayrhofer, Et. Wb., I, p. 232—233. *° J. Pokorny, KZ, 56, p. 130—133. ** P. Skardzius, Lietuviy kalbos Zodziy daryba, p, 21—22; A. Augstkalns, StB., 4, p. 63—65. ae AS Briickner, St. et., p. 253-254; Vv. Machek, Et. Sl., p. 216; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 309; M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 609, 618; E. Berneker, Et. Wb., p. 555; O. H. Tpy6auen, Mponcxox jeune... 50—52; EM, I, p. 311. 156 bingo Zodynélyje, kur if cilés sura8yti net septyni jvairiy roSiy arkliy pavadinimai, tokio pavadinimo nesama. Kad uzZraSymas camnet yra nevykes, matyti ir i$ baltu kalboms svetimos galiinés. Taigi siuo atveju pr. camnet galima jvairiai taisyti ir sieti tiek su slav. komonp, tiek su liet. kumeljs, nors Siaip pr. camnet labiausiai vis délto primena slav. komono**, Labai sudétingas yra kito, gal bit, irgi visose trijose balty kalbose vartojamo arklio pavadinimo klausimas — tai liet. kévé »prastas liesas gyvulys; kuinas“, kievé ,,prasta kumelé“, kévinas ,,prastas arklys, kuinas“, kévis, keivis (LKZd., V, 496, 672, 677, 766)%”, lat. kéve ,,kumelé“, kéve, kéva, mazybinés formos: kévele, kévelite, kévene, kévene, kévens, Kevéns, kévéna, kévenice, kévine, kevka, keéyeléns (EM, Il, 377; EH, I, 700-1), pr. kaywe ,,kumelé“ (Elbingo Zodynélio 433 Zodis)**. Pirmiausia aiSku, kad tai néra bendras visu trijy balty kalbu Zodis, nes latviy kalbos Zodzio konsonantizmas rodo, kad latviams Sis Zodis yra skolinys. Antra, labai neaisku, ar priisikas kumelés pavadinimas i8 tikryju yra tos patios Saknies Zodis, kaip liet. kévé ir lat. kéve, Perzyvelgus lietuviskus Sio pavadinimo variantus, i8 karto i akis krinta keistas Saknies vokalizmas: -ie-, -ei-. Dar A. Becenbergeris, ai8kindamas pr. kaywe kilme, siejo priisiska Zodj su tariama lietuviy kalbos ZodZio forma *kievé®®, A. Becenbergerio mintj pakartoja ir R. Trautmanas™. K. Biga 1910 m. geguzés mén. 13 d. laiske J. Endzelynui, kalbédamas apie R. Trautmano veikala, be kita ko nurodo ,,siidlit. *kévé XII, 142 yra geros fantazijos darbas“®!. Kaip matome, tokia forma, kokia kazkada isivaizdavo A. Becenbergeris, dabar jau yra ,,Lietuviy kalbos Zodyne“. Tatiau mums atrodo, kad vis délto K. Biga buvo teisus, teigdamas, kad tokia forma fantazijos darbas. Formos su -ieyra uzra8ytos tose Lietuvos vietose, kur é>ie (Ignalina, Vidiskés), arba ju kaimynystéje (Daugéliskis), kur Zodis Kievé Salia dédé ar tévas gali pasitaikyti kaip sporadiSkas iX gretimos tarmés atéjes reiSkinys. Forma keivis taip pat veikiausiai netikras dalykas, nes uzrasyta ji vienintelj karta Klaipédos apylinkése, gal bit vietoje gerai nenugirsto kévis. Nors Gia dar galéty biti ir koks nors sporadinis é j ei i8virtimas, koks kartais pasitaiko Kursiy pamario zvejy Snektoje ir lyviskose latviu tarmése®. Tokiu biadu labiausiai patikima lietuviy kalbos Sio pavadinimo forma yra kévé (su Saknies balsiu é). Pastaruoju metu daugelis kalbininku, tiesa sakant, da%niausiai suomiu ir balty kalby santykiy tyrinétojy, yra tos nuomonés, kad latviai ¥i Zodi yra pasiskoling i8 lyviy, plg. lyv. kéy ,,kumelé“, o lietuviai, savo ruoztu, ji pasiskoline i§ latviy ir modifikave reik’me®*. Tokiai nuomonei i€ dalies linkes pritarti ir J. Endze- ** J. Endzelins, Senprigu valoda, p. 189; R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 352. ** A. Lyberis, Kalbos kultira, 7, p. 60—61. ** R.Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiiler, p. 88. *° A. Bezzenberger, BB, 23, p. 318; 27, p. 168. * R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiiler, p. XII, 142, 351. “ K. Biiga, Rinktiniai ra8tai, III, p. 820. * J. Gerullis ir Chr. Stang’as, Lietuviy Zveju tarmé priisuose, Kaunas, 1933, p. 5-6; Z. Zinkevitius, Lietuviy dialektologija, p. 75; J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, p. 138—139; M.Rudzite, LatvieSu dialektologija, Riga, 1964, p. 150—166. *8 'V. Thomsen, Samlede Afhandlinger, IV, Kébenhavn, 1931, p. XI; I. H. Toivonen, Finnisch-ugrische Forschungen, 20, p. 144; J. Mikkola, Izglitibas Ministrijas MéneSraksts, 1930, 2, p. 443. 157 Lat. Ziblis ,,ein Pferd mit einem Auge“ J. Endzelynas linkes sieti su lat. Zibt »flimmern, geblendet werden“ (EM, IV, 808). Lat. Zjanga ,,ein Pferd, das viel Wasser trinkt“ (EM, IV, 815), plg. lat. ¢/afigat lange, langsam und viel trinken (von Menschen und Pferden gesagt)“. Lat. Zuklis ,,ein schnelles Pferd“, plg. lat. sukls »Schnell, flink* (EM, IV, 829). Su atskiromis arklio ypatybémis susije ir kai kurie lietuviu kalbos arklio pavadinimai: Liet. bégiinas ,,lengvo bégimo arklys“, béguonélis (LKZd., I, 597), plg. liet. bégti. Liet. bisius ,,mazZas arklys“, biskinas »vidutinis, nestambus arklys“, bisé »»prasta kumelé* (LKZd., I, 700), plg. liet. biskénti »smulkiais Zingsniais bégti“; gali biti garsazodinés kilmés, plg. bisku ,,jautio Saukimo garsazodis“. Liet. gyvéntuvas ,,dirbamas arklys* (LKZd., III, 379), plg. liet. gyvénti. Liet. kardiiikas ,,gery kartiy arklys“ (LKZa., V, 270), plg. liet. kaFéiai. Liet. ristiinas ,,lengvo bégimo arklys“, ristinifikas, ristékas (A. Lyberis, 60), pig. liet. riscia. , Liet. Sariinas ,,gerai Seriamas, puikus arklys“ (A. Lyberis, 61) veikiausiai reikéty sieti su liet. §érai ,,prie kamany akitkliai, neleidZiantieji arkliams dairytis j Salis“. Liet. vezimninkas ,,stiprus, tinkantis veZimui traukti arklys“ (A. Lyberis, 61), plg. liet. vezimas. Liet. Zviginis ,,gerai Seriamas, pavaziuoti j svetius skirtas arklys“ (A. Lyberis, 61), plg. liet. 2v¥gauti ,,nuolat zvengti“(?). Liet. kufiteris ,,.mazas, bet stiprus arklys* (LKZd., VI, 903) skolinys i8 vokietiy, plg. vok. Kunter. Liet. risékas ,,lengvo bégimo arklys“, slavizmas, plg. rus. ppicak (A. LybeTis, 60). Liet. staininis ,,gerai Seriamas, pavaziuoti i svetius skirtas arklys“, slavizmas, plg. lenk. stajenny (A. Lyberis, 61). Tiek lietuviy, tick ir latviy kalbose galima isskirti grupe arkliy pavadinimy, bidingu daugiausia vaiku kalbai. Sie pavadinimai daZniausiai yra garsaZodinés kilmés. Liet. ygagas .,arklys (vaiku kalboje)*, yéitkas ,,kumeliukas“ (LKZd., IV, 7, 20), plg. liet. ygaga ,,interj. arklio Zvengimo garsui nusakyti*. Liet. kazis ,,kumelys“, kdzé ,,kumelé (vaiky kalboje)“, kdzis ,,arklys, kumeliukas (vaiky kalboje)“, kdzius, kizé »arklys (vaiky kalboje)“, kuzia, kuzis kizius, kizis, kizius (LKZd., V, 464; VI, 392, 1017, 1018, 1021, 1022), plg. liet. interj. (aukiant arkli) kus, kuzi, kuzid, kuzin, kid, kuzin ir kt. Liet. kifkilas ,,erzilas“ (LKZd., V, 836), plg. liet. kirkti. Lat. cigins, ciga, cigus ,,das Fiillen, das Ross“, cigulis ,,das Fiillen“, ciga (EM, I, 379; EH, I, 269, 290), plg. lat. ciga, cig ,,Lockruf fiir Fiillen, fiir Pferde“, Lat. kose ,,Kosename fiir eine Stute“, kosins ,,das Pferd, Pferdchen (gew. in der Kindersprache)“, koSa, kosina kosis, koSelis, kuzina ,,ein junges Pferd, ein Pferd uiberhaupt in der Kindersprache“, kuze »ein Fiillen“, kuzlis, ku%a ,,das Pferd, ein Kleines Fiillen“, kuzina »,Liebkosungswort fiir ein Pferd“ (EM, II, 255, 331; EH, I, 639, 681), plg. lat. kuz, kuze, kuzu ein Lockruf fiir die Pferde“. *8 A. Lyberis, Kalbos kultiira, 7, p. 59-63. 164 Lat. sugulis ,,ein kleines Fiillen“, sugulis, suka ,,das Fiillen (in der Kindersprache)“, sukulis ,,ein Kleines Fiillen“, sukuling, sukuls, suksis ein Pferd, das nicht mehr gut laufen kann“, sukulis ein nicht sehr starkes Pferd“, suka ,,ein junges hiibsches Pferd od. Fiillen“ (EM, III, 1117, 1118; IV, 105; EH, II, 600, 601, 607, 657), pig. lat. suk, suku, suk, Suku »,Interjektion, Lockruf fiir ein Fiillen“. - Lat. tprita ,,das Pferd (in der Kindersprache)“, tpriitina, tpriite (EM, IV, 217), pig. lat. tpr# ,,Interjektion, gebraucht um Pferde zum Stehen zu bringen“. Lietuviy ir latviy kalbose yra gana daug arklio vardy, susijusiy su Sio gyvulio spalva (tiek lietuviy, tick ir latviy kalbose randame nemaza spalvy vardy, vartojamy tik kalbant apie arklius): Liet. baltis, baltékas, baltasis, baltélis, balckis, baltius, balt(a)mafgis, balt(a)- kersis, baltplésnis, balt(a)galvis, balt(a)kaklis, balt(a)kaktis, balt(a)ka?tis, balt(a)k6jis, baltasmirglis, balt(a)prisnis, balt(a)snikis, balt(a)uodégis, baltaslépsnis (LKZd., I, 498-504; A. Lyberis, 62), plg. liet. bdltas. ' Liet. belidkas ,,Sirmas arklys“ (LKZd., I, 604), slavizmas, plg. rus. GemsK. Liet. béris, béris, bérasis, bérékas, béridkas, bériété, bérinas, bérikas, bérinkas, bérélis, bériinélis, bérudlis, bérvalélé, bérsirvis (LK Zd., 1, 625, 632; A. Lyberis, 62), pig. liet. béras, bérvas. Liet. blésis, blésis, blisis ,,arklys su baltu ruozu per kakta; laukis“ <vok. Blasse (LKZd., I, 737, 752; A. Lyberis, 62). Liet. briedplaiikis ,,briedZio plauko spalvos, rud’irmis“ <liet. briedis + pldukas, (LKZd., I, 853; A. Lyberis, 63). Liet. brisis, plg. liet. brixas ,,palvas; tamsiai rausvas, briedZio spalvos“ (LKZd., I, 867; A. Lyberis, 62—3). Liet. brinis, briinasis (LKZd., I, 894), plg. liet. briinas ,,juodbéras, rusvas“, britinas <vok. Zem. briin'®, Liet. buldnas ,,Sviesiai gelsvo plauko arklys; geltis“* <rus. 6OyuaHbii ,,sartas, raudas (arklys)“ (LKZd., I, 939; A. Lyberis, 63). Liet. cindkis ,,arklys su baltomis, Zvairomis akimis“ (LK Zd., II, 20) <cinas ,,alavas“ (<vok. Zinn) + akis. Liet. cékis (LKZd., II, 41; A. Lyberis, 62), plg. liet. Cékas ,,margas“ <vok. Scheck™®, Liet. darasis, dardsius, der@Sis, deré¥ius, plg. liet. darasas, derésas ,,sartas (raudas) su baltais plaukais (apie arkli), timsras“ <lenk. deresz <vengr. deres (LKZd., II, 183, 277; A. Lyberis, 62; K. Bartkus, 382274), Liet. gelsvis, gelsvokas, gelsvasis, geltis, geltélis, geltasis (LKZd., II, 220, 221, 223; A. Lyberis, 63), plg. liet. gelsvas, geltas. Liet. gniedis ,,béras arklys“ (LKZd., III, 458), plg. liet. gniedas ,,béras“ <rus. rHeoi, Liet. juddis, judckis, juodékas, juodasis, juodiikas, juodberis, juodbriinis, juodmargis, jiodsirmis, juodSirvis, juodzerkstis, juodplésnis, juod(a)galvis, juod(a)kaklis, juod(a)kaftis, juod(a)kéjis, juod(a)prisnis, juod(a)snikis, juod(a)uodégis (LKZd., IV, 398, 400-10; A. Lyberis, 62), plg. liet. jiodas. 109 E, Fraenkel, Et. Wb., p. 60. u0 E. Fraenkel, Et. Wb., p. 72. 111 K, Bartkus, Literatira ir kalba, VI,- p..371—393. 165 Liet. kastdnas, kastanis, kasténas, kasténis (LKZd., V, 401, 403; A. Lyberis, 62), Plg. liet. kastanas ,,rusvaplaukis“, kast6nas, kastdnas ,,toks medis ir jo vaisius“, kaStdnas <lenk. kasztan. Liet. kéFsis (LKZd., V, 624), plg. liet. kéFsas ,,lopais juodas, lopais baltas“. Liet. /ditkis, laukékas, laukaiisis, lauk(a)kaktis (LK Zd., VII, 176, 178, 183, 184; A. Lyberis, 62), plg. liet. Idkas ,,baltu snukiu ar balta kakta“. Liet. molifigis, plg. liet. moliiigas ,,molio spalvos“. Liet. obuolainis, obuoimusys (A. Lyberis, 63), plg. liet. dbwolmusas ,,démétas, nedideliais tamsiais ar Sviesiais skrituliukais“, obuoljs. M. Nydermano nuomone, liet. dbuolmuSas yra klaidingas lenk. Jjabikobity vertinys"®, Liet. pdlsis, palsékas, paliasis, pal¥itkas, palsberis, palsmafgis (A. Lyberis, 62, 63; K. Bartkus, 382), plg. liet. pdl¥as » Sviesiai pilkas“. Liet. palvis, palvjs (A. Lyberis, 63), plg. liet. palvas ,,8viesiai geltonas, gelsvas“. Liet. pelékis (A. Lyberis, 63), plg. liet. pelékas ,,pelés spalvos“. Liet. pelénius (A. Lyberis, 63), plg. liet. pelenai. Liet. plésnis (A. Lyberis, 62), plg. liet. plésnas ,,rausvai ar rudai Sirmas“, slaviskos kilmés Zodis, plg. rus. nuecub. Liet. pilkis, pilkélis (A. Lyberis, 63), plg. liet. pilkas. Liet. raudasis, raudikas, raiidzerkstis, raitdzilis, ridSirvis, raiidsirmis, ratidsirvis, raudonsirmis, raudénbéris (A. Lyberis, 62), plg. liet. raiidas ,,rausvas, sartas“, riydas, raudénas. Liet. saftis, sartokas, sartasis, sartikas, sartélis (A. Lyberis, 62), plg. liet. saftas »Sviesiai béras, gelsvas“. Liet. Salnis (A. Lyberis, 62), plg. liet. Salnas »lyg Salna, SerkSnu aptrauktas“. Liet. sekis ,,kerSas arklys“ (Zagaré, Sakyna), plg. lat. sekis ,,ein buntes Pferd“ (EM, III, 815). Liet. SeFkinis (A. Lyberis, 62), plg. liet. Se?ksnas. Liet. Sifmis, Sirmokas, Sirmasis, Sirmikas, Sirmélis, Sirmbéris (A. Lyberis, 62), plg. liet. sirmas ,,baltas su maisytais tamsiais plaukais“. Liet. Sifvis, Sirvdsis, sirvékas, Sirvainis, Sirvitkas, siFvabéris (A. Lyberis, 62), plg. liet. Sifvas ,,baltas su mai8ytais tamsiais plaukais, Sirmas“. Liet. sfvis, Syvasis, Syvdkas, Syvitkas, plg. liet. sivas ,,8viesiai pilkas“. Liet. Zerkstjis (A. Lyberis, 62), plg. liet. ZeFkStas ,,8erk8no spalvos“. Lat. dbuolainis ,,wer geapfelt ist (Beiname des Pferdes)“, plg. lat. dbudls ,,der Apfel“, Gbudlains ,,geapfelt“, Gbudltains, dbuédluéts (EM, 1, 234—5; EH, I, 192). Lat. baltenis ,,weisses Pferd, ein Schimmel“, baltins, baltenica ,,eine weisse Stute“, baltenisa, plg. lat. balts ,,weiss“ (EM, I, 257; EH, I, 202). Lat. béris ,,cin braunes Pferd“, béritis, béruks, bérip¥, plg. lat. bérs ,,braun“ (EM, I, 290, 291, 292; EH, 216). Lat. blesis ,,cin Pferd mit einer Blasse“ <vid. vok. ¥em. blesse (EM, I, 314; EH, I, 228). Lat. briédis ,,ein elenhaariges Pferd“ (EM, I, 337; EH, I, 243), plg. lat. briédis »das Elen“, Lat. briinis ,,ein braunes Pferd“, bruficis, plg. lat. briins ,,braun“<vid. vok. zem. briin (EM, I, 340, 341; EH, I, 246). "2M. Niedermann, ZfsIPh, 4, p. 42-44; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 515. 166 Lat. darcis ,,ein scheckiges Pferd“, darkis, plg. lat. darks ,,scheckig, bunt“ (EM, I, 447, 448). Lat. diikanis ,,ein braunes Pferd“, dikanis, dicis, dicis, dicis, dikainis ,,gelbes Pferd mit schwarzer Mahne“, dakanbéris ,,ein dunkelbraunes Pfer “, pig. lat. diikans ,,graubraun“ (EM, I, 523, 525; EH, I, 346). Lat. dulis ,,ein hellbraunes Pferd“, dulimbéris ,,cin dunkelbraunes Pferd“, plg. lat. duls ,,dunkelfarbig* (EH, I, 340). Lat. dzeltis ,,cin gelbes Pferd“, dzeltnis, dzeltenis, dzeltinis, dzeltanis, dzeltainis, plg. lat. dzeltdns ,,gelb“ (EM, I, 542; EH, I, 353). Lat. gaikis, in der Verbindung gafka zirgs ,,ein buntes (braun und grau geflecktes) Pferd“ (EH, I, 376), plg. lat. gaikis ,,der Fliichtige, Unbindige“ (zirgs iet ka gaikis), lat. gatkis ,,auSigs, vieglpratigs, parspilets cilveks“ (EM, I, 584). Lat. kuksis ,,ein fuchsiges, gelbes Pferd, der Fuchs“ veikiausiai kilo asimiliacijos keliu if *puksis<vok. Fuchs (EM, II, 301; EH, I, 668). Lat. /ducis ,,ein Pferd mit einer Blisse“, /dukis, laukene ,,eine Stute mit einer Blasse“ (2), plg. lat. /duks ,,blassig* (EM, II, 426, 428; EH, I, 722, 723). Lat. Mudsitis ,,ein Pferd, das luoss ist“, luoselis ,,ein gelbbraunes Pferd“, plg. lat. Judss ,,falb, gelbgrau“ (EM, II, 528). Lat. mudris ,,ein braunblaues, graues Pferd“ (EM, II, 683; EH, I, 841), plg. lat. muoris ,,der Mohr“ (2). Lat. miisainis ,,ein geflecktes Pferd, ein Schimmelpferd“, plg. lat. miisains ,,gefleckt, bunt“ (EM, II, 679). ; Lat. palseris ,,cin hellgraues Pferd“, plg. lat. palsains ,,schimmelfarbig“, palsans (EM, III, 62—3; EH, II, 152). Lat. peléce ,,eine graue Stute“, pelékis ,,ein graues Pferd“, plg. lat. peléks ,,grau“ (EM, III, 196; EH, II, 221). Lat. raiidis ,,ein rotes Pferd“, plg. lat. raids ,,rot, rétlich, braun“ (EM, III, 483). Lat. ripainis ,,ein Apfelschimmel, ein Pferd mit runden Flecken; ein rundes, wohlgenadhrtes Pferd“, ripainis ,,cin scheckiges Pferd“, plg. lat. ripa ,,ein runder Fleck“ (EM, III, 530, 539; EH, II, 373). Lat. salnis ,,ein Eisschimmel“, salnikis, plg. lat. salns ,,schimmelfarbig* (EM, Ill, 675). Lat. sarkanis ,,ein hellbraunes Pferd“, plg. lat. safkans ,,rot“ (EM, III, 720; EH, Il, 443). Lat. sekis ,,ein buntes Pferd“ veikiausiai kiles i§ lyv. sek ,,Schecke“ (EM, III, 815; EH, II, 476). Lat. sirkis ,,cin Rotschimmel“, plg. lat. sifks ,,grauhaarig, graulich’* (EM, III, 846). Lat. sifmis ,,der Grauschimmel“, sirmins, sifmsaritis, plg. lat. sifms ,,grau“* (EM, III, 846, 847; EH, II, 489). : Lat. svekainitis ,,ein gelbes Pferd“, plg. lat. svekains ,,harzig“ (EH, UH, 613). Lat. abelis ,,ein scheckiges Pferd; ein altes, hassliches Pferd“, plg. lat. abele ,,die Turteltaube* (EM, IV, 403; EH, II, 740). Prisy kalbos paminkluose randame keleta tik Siai kalbai biidingy arklio pavadinimy. 167 Elbingo Zodynélyje uzfiksuotas Zodis — Rapeno Jungekobel (435 Zodis) ,,jauna kumelé“. Iki Siol patikimesnés etimologijos Sis Zodis neturi, Ar nebiby galima pr, rapeno laikyti skoliniu i§ vokietiy kalbos, plg. vok. Rappe, kuris i§ pradziy reiskes »Vvarna“, 0 véliau ir ,,juoda arkli*2u8 i Gana neaiSkios kilmés ir kiti du Elbingo Zodynélyje randami arklio pavadinimai — Sweriapis Keynhengest (431 Zodis) ir Sweykis Pflugpfert (432 Zodis). Pirmasis veikiausiai reiSkes »turnyry arkli“ ir méginamas kildinti ig lenk. *Swierzop »erZilas“, plg. lenk. Swierzepa »kumelé“, 0 antrasis (dokumentuose aptinkami ir variantai sweyke, sweike, sweke) méginamas sieti su sen. vok. aukst. sweiga ,,Rinderherde“114, Apzyvelge balty kalby arklio pavadinimus, matome, kad juose esama daug jvaitios kilmés pavadinimy. Pirmiausia, balty kalbos iSlaiké senaji ide. arklio pavadinima, kildinama i§ prolytés *ekuo-s, Slavy kalbose aiSkesniy Sio pavadinimo pédsaky nerandame. Tik balty kalboms bidingas arklio pavadinimas yra liet. Zirgas, lat. zifgs, pr. sirgis. Véliau lietuviu kalboje atsirado tik Siai kalbai bidingas arklio pavadinimas arkl§s. Sie arklio pavadinimy pasikeitimai veikiausiai sietini su arklio, kaip naminio gyvulio, funkcijy kitéjimu. Balty kalbos turi tik joms bidinga ide. kilmés erilo pavadinima. Su slavisku arklio pavadinimu jvairiai méginta sieti let. kKumelfs, lat. kumeJ§. Taéiau Sie siejimai kol kas néra sékmingi. Apskritai balty ir slavy arklio pavadinimai labai skiriasi. Kokiy nors bidingy tik Sioms kalby grupéms bruoZy, isskyrus kai kuriuos skolinimosi atvejus, néra. KIAULE Europoje kiaulé, palyginus su Suniu, avimi ir stambiaisiais raguotiais, yra Zmogaus prijaukinta gal kiek véliau. PirmykStio Zmogaus gyvenime ji, atrodo, ir néra vaidinusi tokio didelio vaidmens, kaip kiti ka tik minéti gyvuliai. Tiek Europoje, tiek Azijoje yra buve atskiri Kiauliy domestikacijos centrai. Europoje labiausiai paplitusios naminés kiaulés yra kilusios i§ Serno (Sus scrofa ferus). Kiauliy domestikacijos centry gausumas gali biti susijes ir su ta aplinkybe, kad kiaulé dél savo fiziniy savybiu yra blogiau transportuojamas gyvulys, negu, pavyzdiiui, stambieji ir smulkieji raguoéiai bei arkliai. Kiaulés pédsaky neolito laiky archeologinése iSkasenose randama Dniepro upés baseine, Besarabijoje, o taip pat beveik visose Siaurinés ir vidurinés Europos neolito stovyklose. Ju aptinkama Po lygumos sijinése gyvenvietése, mikény kapuose}. Nemaza idomiy fakty apie kiauliy auginima randame senujy ryty Saliy istoriniuose Saltininose. Cia kKiaulés, atrodo, buvo prijaukintos gerokai ankstiau, negu EuTopoje. PavyzdZiui, senovés Kinijoje ankstyvojo neolito gyvenvietése kiaulés’ pédsakai randami greta Suns, tuo tarpu kai kity gyvuliy pédsakai pasirodo tik patiame neolito gale. Chenanés buriamuosiuose jraSuose nurodoma, kad senovés Kinijoje per iSkilmingas religines ceremonijas kartais bidavo aukojama net po 100 kiauliy?. "8 F, Kluge, Et, Wb, p. 582, 4 J. Endzelins, Senprigu valoda, p. 260; R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 443, * O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, II, p. 360; C. Keller, Die Abstammung der dltesten Haustiere, p. 100—115; M. Hilzheimer, Schwein,—M. Ebert, RealJexikon der Vorgeschichte, XI; p. 380~383, wT f * V.I. Avdijevas, Senovés ryty istorija, p. 576, 582. 168 Kad kiaulés buvo auginamos senoyés Babilone, be kita ko, kalba ir tas. faktas, kad Sis gyvulys jau minimas garsiajame Hamurabio kodekse. Izraclitai kiaulg laiké neSvariu gyvuliu ir kiaulienos nevalgé. Apskritai Azijoje kiaulé nors ir buvo auginama, ta¢iau mégstama nebuvo. Beveik puslaukiné ji klaidziodavo po miestus ir kartu su Sunimis bei pesliais riipinosi gatviy Svara’, Apie kiaulienos valgyma nieko néra minima nei senovés Egipto istoriniuose Saltiniuose, nors kaip naminiai gyvuliai kiaulés ten Zinomos i priegistoriniy laiku. Pavyzdziui, vieno prie¥istorinio kapo pieSinyje yra pavaizduota kiauliu banda. Seniausiuose Hierakonpolio Sventyklos archeologiniuose sluoksniuose rasta fajansiné kuilio statulélé. Bégantis kuilys, kaip hieroglifo zenklas, panaudotas jau viename pirmosios dinastijos laiku rasto paminkle. Tatiau apskritai kiaulés atvaizdy randama daug retiau, negu kity naminiy gyvuliy. Sie faktai rodyty, kad kiaulé ir senovés egiptietiy nebuvo labai mégstama. I§ dalies tai patvirtinty ir toji aplinkybé, kad kiaulé vélesniais laikais buvo laikoma piktojo dievo Seto, savo brolio Ozirio Zudiko, gyvuliu. Labai neai8ku, ir kam kiaulés senovés Egipte buvo laikomos. Herodotas pasakoja, kad jis savo kelioniy metu mates, kaip Nilo deltoje kiaulés naudojamos iminti j dirva pasétiems gridams’. Senovés Graikijoje ir Romoje Sis gyvulys buvo laikomas didesnéje pagarboje, negu Ryty Salyse. Homeras pasakoja, kad Odiséjas turéjes dvylika bandy statiaragiy jautiy, tiek pat bandy aviy, ozky ir kiauliy. Roménams patikusi kiauliena, © kiaulés atvaizdy jie nevengé parodyti ir savo meno paminkluose®. Labai populiariu gyvuliu kiaulé buvusi slavy Zemése. Apskritai, i visy naminiu gyvuliy slavai, atrodo, daugiausia yra augine kiaules ir avis. Apie jy auginima Siuose kraStuose pasakoja ir X a. araby keliautojai. Ypaé palankios salygos kiauléms auginti buvusios tarp Vyslos ir Desnos, kur didziuliuose azuolu miSkuose bidavo galima surinkti milZini8ka kiekj giliy ir tokin bidu be didesnio vargo paripinti joms paSaro Ziemai®. Dabartiniy Pabaltijo respubliku teritorijose kiaulés pédsakai kartu su Suns ir stambiyjy bei smulkiyjy raguotiy pédsakais aptinkami jau neolito laiky iSkasenose?, Lietuvos TSR teritorijoje tyrinéty piliakalniu (Nementinés, Migoniy, Dovainoniy, Batkininkéliy) iSkasenose, kurios datuojamos I—IV a., drauge su kity naminiu gyvuliu kaulais rasta ir nemazas procentas kiaulés kaulu’. Senasis ide. kiaulés pavadinimas *siis/*suy gana gerai ilaikytas daugelyje indoeuropietiy kalby: skr. sikardh, av. hi-, gr. tc, ode, lot. sis, got. swein, vok, * P. Thomsen, Schwein, — M. Ebert,}Reallexikon der Vorgeschichte, XI, p. 383-384; B. Meissner, Haustier, — ten pat, V, p. 221; O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, II, p. 361. * Ranke, Schwein, — M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, XI, p. 383; C. Keller, Die Abstammung der Altesten Haustiere, p. 102. * C.. Keller, ten pat, p. 103; V. S, Sergejevas, Senovés Graikijos istorija, Vilnius, 1955, p. 109. * JI. Hugepae, Caapanckue zpesxoctu, p. 319-320. 7 P.Kulikauskas, R. Kulikauskiené, “A. Tautaviéius, Lietuvos archeologijos bruoZai, p. 79; Latvijas PSR vésture, I, p. 11; Hctopus SctoucKoii CCP, nog. pea. T. HW. Haana, Tanauu, 1958, p. 10. i * P. Kulikauskas, R. Kulikauskiené, A. Tautaviéius, ten: pat, p. 252—253; K. Paaveri P.Kulikauskas, Acta Baltico-Slavica, 2, p. 270—272. 169 Schwein, sen. vok. auk&t. sit, vok. Sau, alb. thi, toch. B suwo, TUS. CBHHbA, lat. Sivéns ,,parsas“ ir kt. Kaip ir daugelio kity senyjy ide. gyvuliy pavadinimu, pirminé *siis/*suy reiksmé labai neai8ki. Esama keletas ai8kinimy, kuriy vieni maziau, kiti daugiau jtikinami, taciau nei apie viena jy nebity galima pasakyti, kad jis tikrai teisingas ir nekelia jokiy abejoniy. Méginta ide. *sis sieti su indoeuropietiskuoju siinaus pavadinimu (liet. stinds, rus. cpm ir kt.), kildinant Siuos pavadinimus i§ to paties veiksmazodzio, rei’kiantio ,,gaminti, pradéti, gimdyti“, plg. skr. siité, sduti, Stiyaté ,,gamina, gimdo“. Fonetiikai toks siejimas jmanomas, tatiau ji labai sunku pateisinti semantiskai, ypaé turint galvoje, kad kiaulé net ir prijaukinta buvo kiek véliau, negu kiti naminiai gyvuliai. F. Spechtas® ide. *sis siejo su got. bi-sauljan ,,tepti, terlioti*, got. swarts ,,juodas“, lot. sordes ,,ne$varumai*. Keleto méginimy bita ide. *sis Saltinio ieSkoti ne patiy indoeuropietiy, o jy kaimyny kalbose. A. Néringas”® tokiu Saltiniu laiké suomiy-ugry prolyte *buvo (plg. suom. sika, mard. tuwo). E. Polivanovas, atstatydamas indoeuropietiskiems kiaulés pavadinimams prolyte *(t)siis, kildino ja i8 senovés kiny cu »kiaulé, meitélis“". Tatiau gal daugiausia Salininky susilauké ta etimologija, kur ide. *sis aiSkinamas kaip garsaZodinés kilmés Zodis. SemantiSkai ja patvirtinty daugelio gyvuliy, tame tarpe ir patios kiaulés, ivairiy kalby garsaZodiniai pavadinimai. Be to, Siai etimologijai palanki skr. sakardh interpretacija: ,,si - darantis“, t. y. ,gyvulys ,,darantis“ su garsa‘“. Siuo atveju ir ide. *suir sen. kiny cu galétu biti tokiu pat biidu atsirade ZodZiai?®. Slavy kalbose Sis ide. kiaulés pavadinimas, tiesa, truputi modifikuotu pavidalu, gerai iSlaikytas: sen. sl. svinija, rus. cBHHbA, ukr. caus, baltr. cBinna, bulg. causa, serb.-chorv. cBuHba, slov. svinja, tek. svifie, slovk. svifia, lenk. Swinia, ka8. svina, aukSt. luz. swinja, Zem. luz. switia. Sis slavy pavadinimas veikiausiai sudarytas iX bidvardzio svino moteriskosios giminés formos *svini, Sioms formoms aftimos lot. suinus ,,kiaulés, kiauliskas“, got. swein »kiaulé “13, 18 balty kalby 8 ide. kiaulés pavadinima yra iSlaikiusi tiktai latviu kalba: suvéns ,,das Ferkel*, suvens, suvénelis, siv€ns, sivenis, sivéntins, sivénica ,,eine Sau (die Ferkel hat U.)“, sivénice, sivéne »ein 6—7 Monate altes Schwein“, sivénéns »ein kleines Ferkel*, sivénidza=sivénica, sivéniete »,eine junge (nicht mehr als ein Jahr alte) Sau; eine trdchtige Sau“, sivénuks »das Ferkel“, sivénuks (EM, III, 850, 1129; EH, II, 491, 606). Formos su Sakniniu -iyra naujai atsiradusios latviy kalboje: joje gana daZnai u prieS v bei b pasikeitia j i, plg. divi ,,du“: duvejads ,,dvejopas“, zivs ,,Zuvis“: zuvs, tivi ,,arti“: tuvu, driva ,,dirva“: druva, dibens ,,dugnas“: dubens ir kt.4 Latviy kalbos tarmése esama ir daugiau io pavadinimo varianty: suikis ,,ein Ferkel, ein Halbschwein“, suik@ns, zuikis ,,ein kleines Ferkel“, sukis »ein Halbschwein, ein Ferkel“, sukelis (verachtlich), sukgns, sukentins, sukeléns, * F. Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, p. 123. © A. Nehring, Studien zur indogermanischen Kultur und Urheimat, Salzburg—Leipzig, 1936, p. 112. " E. A. Polivanoy, Archiv Orientdini, 9, p. 405-406. #0; Hy Tpy6aues,lpoucxoxyzenne,.., p. 62; M. Vasmer, Et. Wb., II, p. 593; F. Kluge, Et. Wb, p. 626. 8 VY. Machek, Et. sl., p. 489; M. Vasmer, Et. Wb., II, p. 593. ‘4 J. Endzelynas, Balty kalby garsai ir formos, p. 15; J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, p. 50-52; K. Biiga, Rinktiniai raStai, II, p. 615. 170 sukans, sukans, sunkis ,,cin mittelgrosses Schwein“, siiika ,,das Ferkel, Jungschweni,“ sitikis, svikis ,,ein sehr mageres Schwein“, svikelis ,,ein kleines, mageres Ferkel“, svikalts ,,das Ferkel, Jungschwein“, sukantins ,,ein Ferkelchen“, suknisi ,,kleine Ferkel“ (EM, III, 850, 1115, 1117, 1119, 1124, 1163; IV, 749; EH, II, 601, 602, 619° 620). Sie pavadinimai, kaip matome, gerokai nutole nuo ankstiau misy minéty tos patios Saknies kiaulés pavadinimy. Kai kuriy jy ir daryba yra labai sunkiai paaiskinama. Formas su iu-, gal bit, reikéty aiSkinti kaip kilusias i8 *suvikis, plg. zuitina <zuvitina’®. Kai kuriy formy atsiradimui galéjo kartais turéti jtakos garsaZodiiai suku ,,Lockruf fiir ein Fiillen; eine Interjektion“, suk ,,Interjektion als Zuruf an einen Hund, dem man etwas zum Fressen hinwirft; als Lockruf fiir ein Fiillen“ (EM, III, 1116, 1118), plg. sukulis ,,ein kleines Fiillen“. Prisy kalboje taip pat randame Sios Saknies kiaulés pavadinima : Elbingo Zodynélio 682 Zodis Swintian Swin. Sia prisy kalbos forma galima ivairiai aiSkinti. Pirmiausia i ja galima Ziiréti kaip j disimiliacijos biidu, o gal tiesiog dél paprastos uzraSymo Klaidos, atsiradusiq i8 *swinstian<*swinistian (plg. parstian ,,parsas“, werstian »versis“, kurie savo ruoZtu biity kile i8 *parsistian, *wersistian, plg. gertistian ,,vi8Giukas“ Salia gertis ,,gaidys“). PanaSiai kaip pr. camstian ,,avis“ bei slavu oveca »avis“ pr. swintian bitty mazybiné forma tapusi riSiniu gyvulio pavadinimu. Taciau priesaga -tian galéjo biti pridéta tiesiog prie kamieno swinbe jokios mazybinés reikSmés pagal kitus gyvuliy pavadinimus su Sia priesaga*®. Taip pat ne visai aisku, ar prisai §i Zodj perdirbo, pasiskoline i8 slavy (J. Mikola jo Saltiniu laiké ka. svinéq, jam linkes pritarti ir R. Trautmanas!’), ar tai senas patiy priisy kalbos Zodis. Prisiminus, kad prisy kalbos leksika gana daZnai skiriasi nuo kity baltu kalby ir sutampa su slavais, gal bit, pr. swintian reikéty laikyti savu ZodZiu. Tokiai prielaidai pritarty ir toji aplinkybé, jog su gyvulininkyste susije terminai prisy kalboje daZniausai yra savi ZodiZiai. Sios Saknies kiaulés pavadinimas i8liko ir sudurtiniame prisy kalbos Zodyje seweynis (229 Elbingo Zodynélio Zodis: Seweynis Sewstal)*. Sunku pasakyti, kiek Sis uZraSymas atspindi tikraji prisy kalbos zodzio pavidala. K. Baga seweynis ai8kino atsiradus disimiliacijos keliu i8 *suveina-s ,,suinus“!. J. Endzelynas linkes manyti, kad ew vietoje uw galéjo atsirasti tiesiog beraSant dél Salia esantio vokieGiy sewstal itakos”®. Tokiu bidu kiaulés pavadinimas, atstatomas i minéto tvarto pavadinimo, atitikty lat. suvgns. IS kitos pusés, turint galvoje, kad pr. e iSreiSkia platy i, pr. seweynis galima sieti ir su lat. sivens, kaip tai daré V. Burda*. Bet Siuo atveju priisy kalbos dirvoje kiek sunkiau paaiskinti uv>iy, kuris Siaip jau bidingas tik latviy kalbai, nors Zietelos apylinkése paliudytos formos Zivé, Zivis, lieZivis®? ko gero rodytu uv > iv nesvetima buvus ir prisy kalbai, bent tam tikrai jos tarmiy daliai. 15 J.Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, p. 155, 214 16 J. Endzelins, SenpriSu valoda, p. 53, 260—261. R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmialer, p. 443; J. Mikkola, Baltisches und Slavisches, Helsingfors, 1902—3, p. 8. 8 Prissy kalbos paminklai, p. 63. K, Baga, Rinktiniai ra8tai, II, p. 615; III, p. 852. » J.Endzelins, SenpriSu valoda, p. 246. 1 R.Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 85, 425-426. % Z. Zinkeviéius, Lietuviy dialektologija, p. 68; 9. A. Boabrep, Hasectus orjzeneHHA pyccKoro s3bIKa H calaBecHocTH Mun. Ax. Hayx, T. 16, KH. 4, p. 151-160. 171 Tatiau mums atrodo, jog geriausiai baty atstatyti tokia pr. seweynis forma, kuria, bity galima tiesiog sieti su pr. swintian. : Su priisiSkuoju kiaulés pavadinimu swintian, atrodo, bity galima sieti prasy kalbos upévardi Swene bei kaimo pavadinima Swene?*, Didelé indoeuropietiy kalby dalis i8laiké senaji kiaulés vaiko pavadinima: lot. porcus, air. orc, sen. vok. auk&t. Sarah, chotansak. pasa (<*parsa-) ,,kiaulé“, kurd: purs. Ypaé gerai Sis parSo pavadinimas iSlaikytas slavy ir balty kalbose: sen. slav: Prasé, Sen. TUS. NOPOCH, rus. NOpoceHOK, ukr. nopocs; baltr. napaca, bulg. npacé, serb.- chorv. mpace, slov. prasé, &ek. prase, slovk. prasa, lenk. prosig, ka¥. parsq, auk&t. luz. proso, Zem. luz. prose, polab. porsa, liet. paFsas, pr. parstian™*. Pirminé Sio ide. ZodZio reik’mé méginama aiSkinti jvairiai. E. Lidenas?5 ir F. Spechtas®* liet. pafsas ir kt. siejo su lot. porca ,,vaga“, perséti, praparsas ,,griovys“, aiSkindami, kad pirminé Sio ide. parso pavadinimo reik’mé buvusi_,,knisikas“, Semantiniy paraleliu tokiam aixkinimui esama, bet visa béda, kad Zodis reigkia ne kKiaule apskritai, o tik kiaulés vaika — parSa. Bata méginimy ide. *porkos, kaip’ »ugnies, t.y. aukojamaji gyvuli“, sieti su gr. wUp ,,ugnis“, arm. hur, sen. yok. auk&t. Juir ir kitais Siu Zod%iu giminaitiais?”, Panay méginima mes jau matéme, kai ide. *agnos ,,étiukas“ buvo siejamas su kitu indoeuropietiy ugnies pavadinimu (liet. ugnis, lot. ignis). Tatiau apie Siuos méginimus O. Trubagiovo Zodziais galima pasakyti ,,o¢rpoymHo, Ho MaJioBeposTHO™. Jeigu semantiskai tokios etimologijos ir bitty pateisinamos, tai fonetixkai jos be galo ,,pritemptos“. KarStu Salininky susilauké E. Benvenisto® etimologija, kuria ide. *porko siejamas su spalvos pavadinimu, plg. skr. pfsni- ,,démétas“, gr. xépxos. Semantigkai EB. Benvenisto etimologija grindZiama tuo faktu, kad laukinés kiaulés parsiuku oda iki Se8iy ménesiy esti i8marginta juodais ir gelsvais iSilginiais ruoZeliais. Lietuviy kalbos tarmése pafsas kartais vartojamas ir apskritai kiaulés ar netgi didelés kiaulés, meitélio reik’me. Tatiau Sios reikSmés naujesnés. Joms atsirasti ypaé padéjo tas faktas, kad lietuviy kalbos tarmése, kalbant apie kiaulés vaika, dazZniausiai vartojamos mazZybinés Zodzio pa?sas formos: parsitkas, parsitkas, parSélis, parsixcias. Senoji parSo reik’mé iSlaikyta ir ZodzZiuose parsitiotis ,,vesti parSus“, Parstotis, parsinga ,,vesianti (apie kiaule)“. ; Liet. pars(i)ikas pateko ir j kaimynines slavu kalbas: baltr. Napciok, mapcrovoK, Hapclonak, naptiyk, lenk. parsiuk, rus. napcyx, MapilykK, mapciox. Slaviskieji ZodZiai vartojami ivairiomis reik’mémis: » paras“, ,,meitélis“, ,,liesas, prastai Sertas parsas“. Kai kurias rusy kalbos formas O. Trubatiovas linkes aiSkinti atsiradus ne skolinimo keliu, o redukcija i§ kity slavi8ky formy. Tai daryti ji paskatino, gal bit, tas faktas, jog rus. napcyx, napcioK®® aptinkamos toli ir izoliuotai nuo Lietuvos teritorijos (apie Riazane). Tatiau jas galima ai8kinti kaip baltiSkojo substrato liekanas. *® G.Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 178. *% 0. H. Tpy6aues, TIponcxoxjenne..., p. 61; M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 409. * E.Lidén, KZ, 56, p. 218. * F.Specht, Der Ursprung der indogermanischen Deklination, p. 34-35, * J. P. Rona, El culto indoeuropeo del fuego, Montevideo, 1957, p. 14; plg.. O. H. T py Gaues, [Ipoucxoxzenne..., p, 63. ise aad ' ‘i ' * E. Benveniste, Bulletin de la Société de linguistique de Paris, 45, p. 77, 85. * B. Jlanb, Tonxospiii crozapp x*HBOTo BeaMKOpyccKoro AabIKa, II, p. 19. 172 Baltiskos kilmés ZodZiy gana daZnai randame ir toli nuo dabartinés Lietuvos bei Latvijos esantiose slavy teritorijose®®. Indoeuropieti8kas parso pavadinimas randamas ir prisy kalbos paminkluose. Elbingo Zodynélyje jra’yta: Prastian Ferkel (686 Zodis)*!. Daugumas tyrinétoju (A. Becenbergeris, R. Trautmanas, J. Endzelynas, K. Biga) pr. prastian taiso i parStian < *parsistian*®®, Prisy kalbos zodyje yra ta pati maZybiné priesaga, su kuria susidiiréme, kalbédami apie pr. eristian, camstian, swintian. Prisixkasis parso vardas aptinkamas ir prisy toponimuose, kurie, beje, taip pat patvirtina parstian atstatymo teisinguma, plg. Parstlawke <parstian +pr. laucks ,,laukas“, Porsekaymen <*parsas+pr. caymis ,,kaimas“*°, Sis ide. parSo pavadinimas randamas ir suomiy-ugru kalbose: suom. porsas, est. Porzas, veps. porzas, vad. porzas, lyv. puoras, mard. purhts, pursez. Siu ZodZiu indoeuropietiskumu daugelis tyrinétojy neabejoja, bet kokiu bidu ir i¥ kurios ide. kalbos suomiai-ugrai toki pargo pavadinima pasiskolino, kalbininky nuomonés skiriasi. V. Tomsenas buvo linkes manyti, kad i suomiy-ugry kalbas minéti Zodiiai pateko iS balty®*, Sia nuomone karstai rémé K. Biga. Jis raSé: ,,suom. porsas, md. pur’ hts, pyr’ hts(ez) (mok§a), pur’ts, pur’sez, purtsos (erzia) ,,parSelis, Ferkel“, zir. pors, Porys, votj. pars, paris, vog. piirys, pores, pores, ostj. pérds, pitrés ,,kiaulé, Schwein“ irgi turi biti aistiskos kilmés Zodis... Prekybos keliu i8 aistiy Zemés parsas per mardVius galéjo lengyai nukeliauti net pas Permés ir Uralo suomius. Kiauliu veisimo cent= tas, kaip rodo parso zodzio geografija, yra buves ne rytuose, bet vakaruose. Dél to suomiai-ugrai negaléjo gauti pargo ig skity..., kurie, ai8kiu Hérodoto liudijimu, Kiauliy visai nelaike. Parso ir *solo (suom. swola...) ,,druskos“ tolima kelione néra ko nustebti, nes tuodu daiktu yra labai svarbiu zmogaus gyvenime. Kiti aistiskos kilmés ZodZiai Rytuose yra pasieke mardvius ir éeremisus. Kiaulei (parsui) ir druskai (la. sdils) i8 aistin Zemés jau patekus mardviy ir éeremisy Zemén, nebesunku buvo i§ Gia su prekijais atsidurti ir pas savo tolimesnius kaimynus“**. Kiti tyrinétojai, remdamiesi daugiausia geografiniais motyvais, minéta suomiy-ugry kiaulés Pavadinima skiria suomiy-ugry prokalbés indoeuropietisky skoliniy sluoksniui**, Drauge su suom. porsas ir kt. i $i sluoksnj patenka ir kity tyrinétojy baltizmais laikomi Zodziai suom. jyvd »gridas“ (plg. liet. javai), suom. sisar »Sesuo“ (plg. liet. sesu6). Pastaruoju metu tokia nuomoné susilaukia vis daugiau ir daugiau Salininky. Bet vis délto laikyti Si klausima galutinai iSsprestu bity dar per anksti. Est. pahr ,,kui- %° O.H. Tpy6auen, TIpouexoxnenne..., p. 63—64; M. Vasmer, Et. Wb., II, p. 317-318; T. Zdancewicz, Lingua Posnaniensis, 8, p. 346; Cz. Kudzinowski, Acta Baltico-Slayica, 1, p. 224. * R, Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 92; Prisy kalbos paminklai, p. 73. * R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiler, p. 408; J. Endzelins, Senprasu valoda, p. 219; K. Biiga, Rinktiniai taStai, I, p. 305. * K, Biiga, Rinktiniai rastai, I, p. 424; LI, p. 384; III, p. 677; G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 115, 131. ** V. Thomsen, Beréringer mellem de finske og de baltiske (litauisk-lettiske) Sprog, p. 206. ** K. Baga, Rinktiniai ra8tai, II, p. 592, * JI. Xaxynunen, Passutue u cTpyktypa duncKoro sszika, Il, p. 38; E, Fraenkel, Et. Wb., p. 5425 J. Kalima, Festschrift fiir Hermann Hirt, Heidelberg, 1936, p. 199-214; E. Itkonen, A. J. Joki, Suomen kielen etymologinen sanakirja, III, Helsinki, 1962 p. 606. 173 lat. dagls ,,weissund schwarzbunt, brandfarben mit schwarzen Flecken, gew. nur von Schweinen“. Liet. judcké (M. Katkus, 67), plg. liet. jrodas. Lat. judzis ,,ein Ferkel mit einem Querstreifen tiber dem Riicken* (EM, II, 128), plg. lat. judsta ,,der Giirtel“, judzt ,,giirten“. Liet. kéré (M. Katkus, 67), plg. liet. kérias, Liet. Zilé (M. Katkus, 67), plg. liet. Zilas. Esama ir kitokios kilmés kiaulés vardy, susijusiy su kokiomis nors kitomis Sio gyvulio ypatybémis: Lat. kofra ,,ein grosses, mageres Schwein“ (EM, II, 255), plg. lat. kofrdt ,,langsam gehen, sich schleppen“. Lat. Znargle ,,cin (mageres) Schwein, das nicht recht fressen will“, Znefgle, Znérba, ZneFga ,,ein nicht recht (fr)essen wollendes Ferkel od. Kind“ (EM, IV, 823, 825; BH, II, 821), plg. lat. ZneFgdt ,,wahlerisch sein beim Essen, ohne rechten Appetit essen“. Be anks¢iau minéto kuilio (liet. kuilfs) pavadinimo, daugelio kalbininky laikomo skoliniu i§ slavy kalbu, balty kalbose pasitaiko vienas kitas ir retiau vartojamas svetimos kilmés kiaulés pavadinimas: Liet. kabénas ,,meitélis, bekonas“, mazyb. kabonaitis, kabonidkas (LKZd., V, 25) veikiausiai kilo i§ baltarusiy, plg. baltr. ka6an, rus. KaGaH, lenk. kaban. Slavi3kuju ZodZiy Saltinis yra tiurky kalbos, plg. kirg. kaban ir kt. Liet. knitiras ,,meitélis“‘*, knirus ,,kuilys, Sernas“‘ (LKZd., VI, 266, 279) taip pat veikiausiai skolinys iS slavu, plg. baltr. kuyp ,,kuilys, Sernas“, ukr. KHyp ,,meitélis“ lenk. knur. Savo ruoZtu Sis slavy kalby Zodis yra labai neaiSkios kilmés, pilnesné jo forma yra sen. rus. KHopos, kurio pirmasis komponentas siejamas su rus. KOpHbiii (plg. kopHoyxait ,,nupiautausis“), o antrasis méginamas sieti su gr. dpyic ,,pautas“, su kuriuo, kaip manoma, giminiuojasi ir lietuviy kalbos Zodis eFZilas™. Liet. afitrius ,,tekis, kuilys“, afitris, intrius (LKZd., I, 139; IV, 126), slavizmas, plg. lenk. wnet(e)r ,,samiec z ukrytemi jadrami“. Lat. maska ,,eine Sau mit Ferkeln‘‘ (EM, II, 546—7; EH, I, 784) veikiausiai, kaip galvojo J. Endzelynas, yra kiles i8 macka, o Sis i8 rus. Mauka ,,Miitterchen“. Lat. Svifika ,,ein Schwein“ (EH, II, 661), matyt, kiles i8 rus. CaunKa ,,kiaulé“, dél §- plg. lat. Svakstét: svakstét, Svampdties: svampdtiés, Svepstis: svepstis, Svipstét : svipstét ir kt. : Liet. Sviné ,,kiaulé (Zagaré, Sakyna, GruzdZiai) taip pat gali biti slaviskos kilmés Zodis, plg. lenk. swinia™. Kaip matome, kiaulés pavadinimai balty kalbose nepaprastai ivairuoja. Jos neturi bendro riiSinio Sio gyvulio pavadinimo. Atskiros balty kalbos gerai iSlaiké kai kuriuos senuosius ide. kiaulés vardus. Siose kalbose daug garsaZodinés kilmés kiaulés pavadinimy. Dalies pavadinimy kilmé ligi iol néra pakankamai iSaiSkinta. Balty ir slavy kalbose kiaulés pavadinimai gerokai skiriasi, nors esama ir tam tikry bendry bruozy. *8 M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 495; O. H. Tpy6aues, Ipoucxoxyenne..., p. 69. *° M. Vasmer, Et. Wb., I, 580; O. H. Tpy6aues, Ipoucxouzenve..., p. 65—66. 7 A. Senn, Journal of Central European Affairs, 1956, Juli, p. 190, plg. E. Fraenkel, Et. Wb., p. 1045. 180 KATE Jeigu esama pakankamo pagrindo Sunj laikyti pirmuoju Zmogaus keturkoju draugu, tai kate, be abejonés, reikia laikyti patiu paskutiniu jo prijaukintu naminiu gyvuliu. Pirmieji kate prisijaukino senovés egiptieciai. Senovés Egipto pie¥iniuose Ji pradeda pasirodyti XII faraony dinastijos vieSpatavimo laikais, taigi Il tikstantmetio prieS m. e. pradZioje’. Katiy senovés egiptietiai augindavo daug, jas laiké Sventais gyvuliais, po mirties netgi balzamuodavo. Apie katés reikSme senovés Egipte platiai kalba graiky istorikas Herodotas, 0 Diodoras Sirakizietis (antroji I a. prie§ m. e. pusé — I m. e. am#iaus pradZia) apras¢ ivyki, matyta savo akimis, kai vienas roménas, nety¢ia uzmuses kate, pats buvo nuZudytas jnirsusios egiptieciy minios. Europoje naminés katés pasirodo gerokai véliau. Ra&ytiniuose Saltiniuose pirma karta naminé katé minima I m. e. tikstantmetio viduryje. Jeigu dél kai kuriu Sio laikotarpio lotyniSky Saltiniy galima ir ginéytis, ar Zodis cattus (catta) ten vartojamas laukinés ar naminés katés reikSme, tai popieZiaus Grigaliaus DidZiojo biografijoje, datuojamoje apie 600 m. e. metus, sakoma, kad jis ,,nieko pasaulyje neturéjo, i8skyrus viena kate, kuria daZnai glamonédavo, tarsi bendro gyvenimo drauge &ildydavo savo glébyje“. V. Hénas spéja, kad Romos imperijoje naminés katés iSplito veikiausiai IV ar V m. e. Simtmetyje rySium su Azijos Ziurkiy ar Ispanijos triusiy antplidziu. Tuo metu ir lot. cattus, catta, ankséiau reiSkes jvairius laukinius Zvérelius (ZebenkSti, kiaune), igauna nauja — naminés katés reikSme®. If Romos naminés katés, o kartu ir Sio gyvulio pavadinimas plito j kitas Europos Salis. Veikiausiai I tikstantmetio antrojoje puséje katé pamazu pradeda plisti ir slavy bei balty kraStuose. Antai VIII—XII amiziy Lenkijos teritorijos archeologinése iSkasenose jau randama Siokiy tokiy naminés katés liekany. Mazdaug to laikotarpio iSkasenose panasiy liekany randama ir Lietuvos bei Latvijos TSR teritorijose? (An glijoje X-tajame amZiuje naminé katé taip pat dar retas gyvulys‘). Lot. cattus, catta kilmé yra labai neai8ki. Kai kurie kalbininkai buvo linke manyti, jog roménai tokj Sio, dar laukinio, Zvérelio pavadinima galéje gauti iS germany. Mat, germany kraStuose laukinés katés buve labai mégstami Zvéreliai. Germany toponimijoje labai daZnai pasitaiko forma *kat(t) ,,jlinkis, kreivumas“, taigi katés pirminé reikSmé galéjusi biti ,,gyvulys su lenkta nugara‘. Tiesa, toks pat Sio gyvulio pavadinimas buvo paplites ir kelty kraStuose, plg. kimr. cath, korn. cath, bret. caz, ait. cat. Tai davé pagrindo §j katés pavadinima laikyti bendru germanykelty ar kelty-germany Zodziu®. Germani8ka lot. cattus, catta kilme i8 dalies remtu * VY. Hehn, Kulturpflanzen und Hausthiere in ihrem Ubergang aus Asien nach Griechenland und Italien sowie in das iibrige Europa, Berlin, 1902, p. 456—457; C. Keller, Die Abstammung der altesten Haustiere, p. 81-83; M. Hilzheimer, Haustier,— M. Ebert, Reallexikon der Vorgeschichte, V, p. 220; H. Ranke, ten pat, p. 220; E. A. Borgzanos, Tlpoucxoxw zene MOMAUIHHX %AHBOTHBIX, p. 294-301. * V. Hehn, ten pat, p. 462; O. Schrader, Reallexikon der indogermanischen Altertumskunde, I, p. 565. * W. Hensel, Die Slaven im friihen Mittelalter, p. 79, 94; K. Tlaasep, ®opmuposanne TepHodbayHb! H H3MeHUHBOCTh MvleKONMTaoMAX Ipu6aiTHKH B rozoueHe, p. 370—371. +E, A. Borxanos, ten pat, p. 295. * O. Schrader, ten pat, I, p. 566; F. Kluge, Et. Wb., p. 357. 181 toji aplinkybé, kad lotyny kalboje i8 tikryjy esama nemazZa laukiniy gyvuliy pavadinimy, pasiskolinty i8 germany, plg. lot. alcés ,,briedis“‘< germ. dixis, lot. arus > lokys“ < germ. *ur, lot. bis6n ,,stumbras“ < germ. wisund ir kt. Taigi ir su laukinés katés pavadinimu romény kareiviai galéjo susipazinti germany kraStuose. Tatiau tokia prielaida pirmiausia griauna tai, kad germany kalby faktais negalima jtikimiau paaiskinti Sio gyvulio pavadinimo kilmés. Be to, panaSiam teigimui prieStarauty ir paties gyvulio istorija. Didesnio pritarimo nesusilauké ir hipotezé, jog lot. cattus ir kity Sios Saknies Europos kalby katés pavadinimo Saltinis yra nubietiy kadi. Pastaroji hipotezé daugiausia grindziama tuo, kad Egiptas buvo katés domestikacijos Zidinys, bet jai patvirtinti kol kas maza duomeny. Todél daugelis tyrinétoju, skeptiSkai Zitrédami j abi ka tik misy minétas hipotezes, lot. cattus laiko neaiSkios kilmés keliaujantiu Zodziu®. Néra vieningos nuomonés, kokiu keliu Sis katés pavadinimas pateko i slavu kalbas. Slavy kote Saltinio méginta ieSkoti bent keliose vietose. A. Stender-Petersenas’ tokiu Saltiniu laiké got. *katts, K. Knutsonas® — vok. Zem. katt. M. Fasmeris sl. Koto buvo mégines kildinti iS vid. gr. x&cra (véliau pats Sio aiSkinimo atsisaké)*. Taéiau daugiausia Salininky vis délto susilauké hipotezé, kad sl. kote Saltinis yra lot. cattus’®. Tokia hipoteze, tur bit, labiausiai remty ir paties gyvulio istorija. Slavy kalbose Zodis kote i§ pradziy, matyt, buvo vartojamas kaip raSinis gyvulio pavadinimas, tiek patino, tiek patelés reik8me, ir tik paskui, jau patiose slavu kalbose, atsirado nauji pavadinimo variantai pagal gyvulio lyti bei amZiu. Ivairiis Sio katés pavadinimo variantai slavy kalbose paplite gana pla¢iai, plg. sen. rus. KOTBKa, Tus. KOT, KOLIKa, KOTGHOK, ukr. KiT, KimtKa, baltr. Kor, KouKa, bulg. KoTKa, KOTaK, KOTapak, KOT, KOTe, serb.-chorv. Kor (tik XVI a. ratuose), tek. kocka, kocour, kote, kot (tarmése), slovk. kot (tarmése), kocur, koéa, kodiatko, lenk. kot, kotka, ka’. koet, koetka, luz. auk8t. kééka, kocor, kacor, luz. Zem. k6ét, koca, kocka, kocor". Kaip matome, Sis katés pavadinimas labiausiai paplites Siaurinéje slavy kalbu grupéje — serby-chorvaty, slovény kalbose jis beveik nevartojamas (plg. serb.- chory. mduka, maak, sloy. matka, macék, mdéek). Tokiu biidu jis savotiskai apima Siaurés slavy ir, kaip matysime, balty kalby areala. Toks katés pavadinimas randamas trijose balty kalbose, plg. liet. katé, lat. ka-' kis, pr. catto. Sio pavadinimo patekimas j balty kalbas taip pat gana neaiskus. J. Endzelynas balty kalby katés pavadinima buvo linkes laikyti skoliniu i8 vokie- ¢ciy Zemaiciy arba slavy kalby (...zundchst entweder aus mnd. katte oder aus slav. koto)'*. R. Trautmanas ir slavy, ir balty Sio gyvulio varda laiké bendru skoliniu®®. * M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 643—644; F. Stawski, St. et., II, p. 559; O. H. Tpy6auen, Tlpoucxoxyenne..., p. 96; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 228. * A. Stender-Petersen, Slavisch-germanische Lehnwortkunde, Géteborg, 1927, p. 354—356. * K.Knutsson, Die germanischen Lehnworter im Slavischen von Typus buky, Lund, 1929, p. 63— 64. ° M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 643. »O. H. Tpy6auen, TIponcxorjenne..., p. 96; F-Stawski, Sh <et., “If; p. 559¢ M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 643. "O. H. Tpy6auen, Tpoucxoxgenne ...; p. 95; F.Stawski, St. et., II, p. 559; M. Vasmer, Et. Wb., I, p. 643. BM, Hip 471. 1° R.Trautmann, B-sl. Wb., p. 120. 182 Tur bit, né vieno Siy teiginiy nei kategoriSkai atmesti, nei patvirtinti negalima. Vis délto, atrodo, teisingiau bity baltu ir slavy kates pavadinimo klausima spresti drauge, tik, Zinoma, nereikéty suprasti, kad tas pavadinimas bendras balty-slavy epochos skolinys. Tokiam teiginiui prieStarauty chronologija, nes tiek j baltu, tiek i slavy kalbas Sis Zodis atéjo jau naminés katés reikSme, 0 Si savoka, kaip matéme, atsirado tik I-mojo tikstantmetio viduryje. Dél tos prieZasties Sis katés pavadinimas nelaikomas net bendraslavisku skoliniu. Reikéty spéti, kad slavai ir baltai su juo susipazino maZdaug I-mojo tikstantmecio pabaigoje kur nors netoli Siauriniy slavu ir pietiniy balty ribos, ir i8 Gia tas pavadinimas keliavo i pietus ir Siaure, pietuose nepasiekdamas paciy pietiniy slavy kalby, o Siauréje j latviy kalba patekdamas per kurSius. Lietuviy kalboje aptinkama nemaza Sio katés pavadinimo variantu, plg. katé, katis, kdtinas ,,katés patinas‘*, kdtas, katinidkas, kaciikas ,,katés vaikas“‘, kadiiké, katitkstis, katitité, kaditité, kaéiitis, kaciokas, kacititis, katénas, katélis, katynas, katinikas, katytis, katukas, katiitis, katiitis (LKZd., V, 32—3, 406, 407, 410, 411, 415). Lietuviy kalboje, kaip ir kai kuriose slavy kalbose, plg. rus. xourka, ukr. Kina ir kt., riSiniam io gyvulio pavadinimui buvo apibendrintas patelés pavadinimas, Sios Saknies katés pavadinimas gana gausiai pasitaiko ir lietuviy hidronimijoje, plg. Katupis, Katino upelis, Katinélis (ez.), Katinravis, Katixius (eZ.)*. Gana daug Sio katés vardo varianty vartojama ir latviu kalboje, plg. lat. kakis, kake, kakenice, kakene ,,das Weibchen der Katze“, kakiéte, kakine, kakiene, katene, katana, katins ,,ein Kater‘, katans, katens, kakéns ,,eine junge Katze, ein Katzchen“, kakuléns, kakulitis, kakeléns, kakenitis (EM, II, 139—40, 171; EH, 1, 576, 592). ; J. Endzelynas aiSkina, jog lat. kakis su k vietoje laukiamo ¢ atsirado ix kursiy kalbos, kur vardininko forma buvusi *katis, o kilmininko jau kata, kuri latviu kalboje i8virto kaka, o pagal §j ir kitus linksnius su k pastarasis priebalsis buvo apibendrintas visoje paradigmoje?®. [vairis latviSki katés pavadinimo variantai aptinkami ir latviu toponimijoje, plg. Kakupe, Kakupite, Kakenezers, Kakites-strauts, Kat@éni, Katinkalns ir kt28, Lat. kakis, t. y. vyri8koji pavadinimo forma, yra ir riSinis gyvulio pavadinimas. Panagus procesas ivyko ir lenky kalboje, kur ri8inio gyvulio pavadinimo funkcijas atlieka forma kot. Prasy kalbos paminkluose Zodis catto uZfiksuotas viena karta ir tai junginyje Pausiocatto ,,laukiné katé“ (Paustocatto Wildekatze, Elbingo Zodynélio 665 Zodis)", taciau jo autenti8kumas nekelia abejoniu, nes katés pavadinimas labai daZnai pasitaiko ir prisy toponimijoje, plg. Kath, Katelauke (< Kath+ pr. laucks ,,laukas, dirva‘), Kathemedien (< Kath+ pr. median ,,miskas“), Katpanye (< Kath+pr. pannean »pelké, raistas“), Kattenplick, Cattiten’®, Net ir pr. Paustocatto gali biti vertinys ™ Lietuvos TSR upiy ir eZery vardynas, p. 70—71. 19 BM, II, p. 140. “ J. Endzelins, Latvijas PSR vietvardi, I, 2, p. 8-11, 58. R. Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmiier, p. 91; Priisy kalbos paminklai, p. 72. ** G. Gerullis, Die altpreussischen Ortsnamen, p. 57—58, 233; J. Endzelins, Senprigu valoda, p. 190. 183 i8 vok. wilde Katze, plg. pr. pausto ,,laukinis‘: sen. sl. pust®, plg. t. p. pr. paustocaican ,,laukinis arklys (wildes Pferd)* (Elbingo Zodynélio 654 Zodis). Lietuviy ir latviy kalbose esti nemaza garsazodinés kilmés katés pavadinimy, vartojamy paprastai vaiky kalboje ar Siaip turingiy tam tikra maloninj atspalvi. Liet. kdcas, kdcé, kdcius, kaciitkas, kackis (LKZd., V, 29-30), plg. liet. kdc ,,interj. kate Saukiant“, kacénti ,,Saukti kate“. Liet. kica; kicaras, kicé, kicius, kicka, kickis, kické, kicikas, kicilis, kictté (LKZd., V, 740—1), plg. liet. kie ,,interj. kate Saukiant“, kicénti ,,kate Saukti*, Lat. kicitis die Katze (in der Kindersprache)‘* (EH, I, 607), plg. lat. kic, kic, kic, kie ,,Interj., mit welcher Katzen, Schafe, Ziegen gescheucht werden‘, kicindt »eine Katze aus einem Raume verjagen. Reikia pastebéti, kad i¥ panaSaus garsaZodzZio kilusiy katés pavadinimy randame ir slavy kalbose, plg. rus. kucka, luz. auk&t. hica, éek. cica, cicka, slovk. cica, cicka. O. Trubatiovas®, atrodo, labai pagristai daro prielaida, kad tokie garsazodZiai gali biti senesni uz patj katés pavadinima (turima galvoje sl. koto ir kt.), nes jie platiai vartojami daugelyje kalby ne tik katés, bet ir kitu gyvuliy Saukimui2, Latviy kalboje kic, kac tipo garsazodinés kilmés katés pavadinimai platiau nepaplito, nes ten Sie garsaZodziai nejgijo specifinés katés Saukimo reikémés, kaip kad, pavyzdziui, lietuviu kalboje. Latviy kalboje katés Saukimui daZniausiai vartojami garsaZodziai: ific, inci, mific, mifici, pifie ir kiti fonetiniai ju variantai?. Salia Siu garsaZodziu latviy kalboje randame ir katés pavadinimus: ifcis, ince (EM, I, 707; EH, I, 430), mifcis (EM, II, 629), pificis, pifice (EM, III, 218; EH, II, 234). Tam tikrais atvejais Sie katés pavadinimai gali biti garsaZodinés kilmés zodziai, atsirade i8 ka tik misy minéty garsaZodziy iftci, mirici, pific, tagiau Sia jau vélesnis procesas. FaktiSkai garsaZodiiai inci, mifici kilo i§ katés pavadinimu, kuriy Saltinis savo ruoztu buyo vokietiy kalba. Lat. ificis, ince kilo i§ vok. Hinz, Hinze ,,Name des Katers in der Tierfabel‘?2, 0 vok. Hinz yra maloniné asmenvard%io Heinrich forma, plg. Fritz — Friedrich, Gotz — Gottfried ir kt.2* Lat. miftcis atsirado i8 vok. Zem. minze, mintse ,,Katze“?4, Lat. garsaZodis pific ir katés vardas pifcis, pifice galéjo atsirasti kaip rimazodis Salia lat. ifici, mifici ir i8 jy kilusiy katés vardy. Veikiausiai garsaZodinés kilmés yra ir kitas latviy kalboje labai platiai vartojamas katés pavadinimas — rujficis, runcins, runéelis, runéuks, runcukéns, rincens, rincins, rinciene, rufka, runkis, riikis (EM, Ill, 561, 570; EH, II, 384, 385). Si katés pavadinima reikéty, tur bit, sieti su veiksmazodziu rakt , brausen, sausen, briillen, tosen, kolern, brummen, knurren“, plg. /acis, lauva, vilks, ciika, dundurs, rubenis, kakis ric (EM, Il, 569; EH, Il, 388), plg. t. P. liet. rikti ,,briillen“, rus. ppikarp, sen. isl. rymja ,,briillen, brummen“ ir kt.25 * O. H. Tpy6auen, Iponcxoxzenne..., p99; ” O. H. Tpy6aues, ten pat; F. Kluge, Et. Wb., p. 371. | K. Dravini, V. Rike, Interjektionen und Onomatopéie in der Mundart von Stenden, Lund, 1962, p. 58. #2 J. Sehwers, Sprachlich-kulturhistorische Untersuchungen, p. 41. * F. Kluge, Et. Wb., p. 309. ** J. Sehwers, ten pat, p. 80; EH, I, p. 815. * EM, III, p. 561; J. Pokorny, Et. Wb., p. 867-868. 184 I8 latviy kalbos pastarasis katés pavadinimas pateko ir i kai kurias palatvio lietuviy tarmes, plg. ruficis ,,katinas“ (Papilé, Viek8niai, Kairiai). Lietuviy ir latviy kalbose pasitaiko vienas kitas ir kitokios kilmés, daZniausiai siaurai tevartojamas, turintis tam tikra reikSminj atspalvi katés pavadinimas: Liet. ciurikas ,,katinas (misléje)* (LKZd., IL, 122), plg. liet. ciuF ,,ivairiomis reik’mémis vartojamas. garsaZodis“, diuritkas »zasiukas“, ciurd ,,kalé“, ciurinéti » krutéti, vaikStinéti“, ciurd ,,kas Slapinasi lovoje“. Liet. knerpé ,,katé (folkloro Zodis)* (LKZd., VI, 219), plg. liet. knefpti, knifpti. Liet. kniauka ,,katé (misléje)“ (LKZd., VI, 224), plg. liet. kniatkti. Liet. rdinis, -é, rainis, -é ,,katinas“, plg. liet. rdinas, rainas. Lat. svipuris ,,eine grosse, graue, schwarzgesteifte Katze“« (EM, III, 1163), plg. lat. svipurains ,,riitains‘‘, svipeléta pele ,,cine braune Feldmaus-mit einem schwarzen Streifen iiber dem Riicken“, : Lat. tisele ,,eine weibliche Katze“, tisitis (EM, IV, 204), neaiSkios kilmés Zodis, gal reikéty sieti su garsaZodZiu tisu ,,Interj. beim Necken gebraucht“ (EM, IV, 198). Baigiant katés pavadinimo apzvalga, reikéty dar atkreipti démesj, jog lietuviu kalboje iSlaikytas senas laukinés katés pavadinimas vilpisjs. Aptinkamas Sis Zodis Ryty Prisijos lietuviy kalbos Zodynuose, plg.: wilde Katze,WilpiBys, Bio, m. Medinné Katté (Ph. Ruhig, Lex., IT, 402). WilpiBys, Bio, m. eine wilde Katze (Chr. G. Mielcke,Wb., I, 330). wilde Katze, WilpiBys, io, m. Medinné Katté (Chr. G. Mielcke, Wb., II, 541). I8 Siy Saltiniy toks laukinés katés pavadinimas pateko ir j kitus Ryty Prisijoje ir Lietuvoje i8leistus Zodynus bei jvairius raStus. Taigi pirmasis Sio ZodZio Saltinis yra P. Ruigio Zodynas. G. H. F. Neselmanas savo zZodyne pazymi, kad toks Zodis apie Ragaine néra Zinomas. Negirdéjes tokio Zodzio ir F. KurSaitis. Bet dél jo autentiskumo negali kilti abejoniu, kadangi jis pasitaiko lietuviy toponimijoje bei antroponimijoje. Tiek F. KurSaitis, tick ir G. H. F. Neselmanas nurodo vietovardi Vilpisiai ( ...Wilpischen ist der Name eines Dorfes im Kirchspiel Gerwischkehmen in einer ehemals waldigen Gegend bei Gumbinnen... G. H. F, Nesselmann, Wb., 80). Toks vietovardis randamas ir netoli Taujény (Vilpisiai), 0 Moléty rajone aptinkamas kaimo vardas Vilpiskiai. Zinomos pavardés VilpiSauskas, Vilpisevskis, Wilpiszy (sulenkinta forma). Liet. vilpisfs yra senas indoeuropietiskas Zodis. Kitos baltu, o taip pat slavu kalbos jo nepaZista. Jis yra liet. ldpé, lot. volpés ir kt. ide. *ulp, *lupSaknies Zodiiu, reiskian¢iy jvairius pléSriuosius Zvéris (lape, Sakala, vilka), giminaitis. Liet. vilpiSs savo reikSme artimiausias vid. pers. gurpak ,,naminé katé“*, pers. gurba, kur iran. *yrpa atitinka ide. upos®®. IS slavy kalby laukinés katés pavadinima iSlaiké sen. slavy ir lenky kalbos, plg. sen. sl. steble, steple, sen. lenk. zdeb, step, lenk. bik, Zbik. Sio Zodzio etimologija gana neaiSki. Vieni tyrinétojai (G. Ilinskis, A. Briukneris) ji sieja su liet. stipriis, kiti (O. Trubagiovas) su rus. creGeab, liet. stiebas, tokiu bidu pirminé sl. *stebje reikSmé bity ,,stipri katé“‘ arba ,,gyvenanti nendrése“, pastaraja etimologija remtu vienas dabartinés rusy kalbos laukinés katés pavadinimy KaMbmuoBbili KoT2’, * J. Pokorny, Et. Wb., p. 1179; E. Fraenkel, Et. Wb., p. 340, 1254. "0. H. Tpy6aues, Tpouckxowzenne.., p. 92-94; A. Briickner, St et., p. 649-650. Taigi, kaip matome, balty ir daugelyje slavy kalby vartojamas bendras katés pavadinimas, veikiausiai tuo pa¢iu metu paskolintas i§ vieno to paties Saltinio. Balty ir slayy kalbose esama nemaza siauriau vartojamy vélesnés kilmés, daZniausiai garsaZodiniy pavadinimy. Be to, lietuviy kalboje ir slavykalbose vartotas skirtingos kilmés laukinés katés pavadinimas. BENDROSIOS ISVADOS Perzvelge baltu kalby naminiy gyvuliy pavadinimus, galime padaryti kai kutias bendresnio pobidzio i8vadas. Balty kalbos palyginti labai gerai iSlaiké senuosius ide. naminiy gyvuliy pavadinimus (liet. sud, lat. suns, pr. sunis: liet. avis, dvinas, lat. avs, auns, pr. awins; liet. eras, jéras, véras, lat. jérs, pr. eristian; liet. offs, oZka, lat. zis, pr. wosee, wosux; lat. glovs; liet. veFSis, lat. vérsis, pr. werstian; liet. pékus, pr. vnsk. gal. pecku; liet. asva, eva, aSvienis, pr. aswinan ,,kumelés pienas*; lat. sivéns, suvens, pr. swintian; liet. paFSas, pr. parstian ir kt.). . IS balty kalby vienos kurios nors dél Sios srities leksikos archai8kumo i&skirti negalima. Pavyzdiiui, latviai neiSlaiké senojo ide. arklio pavadinimo (ide. *ekyo-s), tuo tarpu lietuviy kalboje i8nyko senasis ide. galvijo pavadinimas (ide. *guou), kuris iSliko latviy kalboje, lietuviy kalboje nesama senojo ide. kiaulés pavadinimo (ide. *siis/*suu) pédsaku, kuris gerai islaikytas latviy kalboje, ta¢iau latviy kalboje slavizmas kaza iSstiimé senaji ide. oZkos pavadinima, kuris i8likes lietuviy ir prisu kalbose (liet. oZka, pr. wosee) ir t. t. Sios leksikos tarpe savotiskai iSsiskiria latvi8kasis galvijo pavadinimas ludps, kuris tiksly atitikmenj turi tik albany kalboje — alb. lopé. Palyginus balty kalbu naminiy gyvuliy pavadinimus su kity ide. kalby Saku ty gyvuliy pavadinimais, aiskiai matyti, kad daugiausia bendrumy esama su slavu kalbomis (liet. kdrvé, pr. curwis »jautis“: rus. Koposa, lenk. krowa ir kt., liet. télias, teliitkas, lat. te]s, teléns: lenk. ciele, rus. Tenenoxk ir Kt., lat. vepris (liet. Vépriai, Vepriskiai, Veprinis): rus. Benpb, lenk. wieprz ir kt.). 18 balty kalby kurios nors vienos Sios srities senosios leksikos artimumu atitinkamai slavy kalby leksikai iSskirti negalima. : Visose baltu kalbose randame gana daug slavisky naminiy gyvuliu pavadinimu, dazniausiai tai naujesniy laiky skoliniai. Skolintinés ios srities leksikos tarpe patia didZiausia grupe ir sudaro slavizmai. Dalis slavizmy pateko j visas tris balty kalbas, kiti bidingi dviem (daZniausiai lietuviy ir latviy) ar vienai kuriai kalbai (liet. kirtas, lat. ku?ts, pr. curtis: liet. kuilfs, lat. kuilis, pr. cuylis (dél pastaryju Zodziu slaviskumo galima abejoti); liet. tely¢ia, lat. telica; liet. barénas, lat. baranina; liet. driganitas, lat. drigants; liet. rumokas, lat. rumdks; liet. sdbalas ,,toks Suns vardas**, lat. sabulis; lat. kaza, pr. slidenikis, pr. wuysis, liet. gofiéas, liet. skapd, liet. bulanas, liet. kab6nas, liet. knitras ir kt.). Skolinimosi Saltiniai paprastai yra kaimyninés baltarusiy, rusy, lenky kalbos. [ latviy kalba kai kurie slavizmai galéjo patekti ir i§ lietuviy kalbos. Prisy kalbos slavizmai dazniausiai yra lenki’kos kilmés. Baltiskos Sios srities leksikos j slavy kalbas pateko labai mazai (lenk. parsiuk, baltr. napciox, rus. naputyx). 186 Galima i8skirti ir bendrabaltiska naminiy gyvuliu pavadinimy sluoksnj (liet. Zirgas, lat. zifgs, pr. sirgis; liet. eZilas, lat. érzelis; liet. kumelfs, kumélé, lat. kumej). Esama nemazZa pavadinimu, kartais ir labai senos kilmés, bidingy tik vienai kuriai balty kalbai (liet. kalé ( : liet. kalfvas, kalybas), liet. kéltava, kéltuva (: liet. Kélti), liet. galvijas (: liet. galva), liet. arkl¥s (:iet. arti), liet. Sérnas (: liet. Serjs), liet. vilpixfs (: liet. lapé), liet. jdutis ( liet. jingas, vandenvardis Jautin rodytu, jog toki pavadinima galéjo turéti ir prisy kalba), liet. meitélis (: liet. misti, plg. t. p. Pr. nomaytis), liet. penimis (: liet. penéti), liet. kiailé, pr. skewre, lat. barudksnis ( lat. baruot), pr. klente, clynth, pr. camstian ir kt.). Tam tikros jtakos Sios srities balty kalby leksikai turéjo vokie¢iy kalba, kiek rySkesné toji jtaka jauéiama latviy kalboje (liet. balius, lat. bullis: lat. buks, lat. krakis, kragis, lat. mificis, ificis, lat. pakans, liet. ciéké, ke ir kt.). Per latviy kalba vienas kitas Sios riSies germanizmas pateko ir i lietuviy kalba. Latviy kalboje randame ir viena kita siaurai vartojama suomiy-ugru kilmés Zodi (lat. cone, sofinis, lat. mustika, lat. punika, lat. sekis ir kt.). Tuo tarpu baltuy kalby itaka Sios srities Pabaltijo suomiy kalboms yra gana didelé (suom. oinas, est. oinas; suom. vuohi, est. voho; suom. hdarkd, est. harg; suom. jddrd, est. jédr ir kt.). Daugelio siauriau vartojamy (dazniausiai naujesnés kilmés) balty kalby naminiu gyvuliy pavadinimy bei vardy tarpe galima i§skirti keleta semantiniy grupiu. Labai gausi yra garsaZodinés kilmés grupé (liet. citicé, cinéé, buriite, buryté, basis, bazitikas, kicé, kuritté, cibé, cibiité, Jgagas, kuzé, kivZius, ciuga, Giika, Ciioté, juksé, kriuka, kuciité, kiikas, kukttis, kacas, kicaras, kica; lat. kuéa, kucéns, birite, biritina, bice, buce, béja, méja, mija, niiza, tprucina, cigins, Ciga, tpriita, kosins, kuzina, kuza, kvifika, kveksis, reksis, rukSis, kicitis ir kt.). Dazniausiai tai vaiky kalbos ar Siaip maloninj atspalvi turintieji Zodiiai. Taip pat didele grupe sudaro gyvuliu vardai, kile i atitinkamy spalvy pavadinimy; dalis Siy spalyy ir vartojamos tik kalbant apie gyvulius (liet. balné, diimé, dvflé, kérsé, laitké, palsé, peléké, sémdji, Zaldji, béris, brixis, palvis, satis, Sitmis, siFvis, Spvis; lat. briinaja, dikala, diimaja, lauce, melle, palse, sartala, sifmala, béris, darcis, diikanis, lducis, sarkanis, sifmis ir kt.). Latviy kalbai labai bidingi karviy vardai, Kile i8 ju gimimo dienos ar apskritai laiko pavadinimo (lat. cetala : cetufdiena, dienaJa : diena, laiinadzite : laiinags, pirmalfa : pirmdiena, piektaja : piektdiena, ritala : rits, sestala : sestdiena, svétala : svétdiena, treSala : tresdiena, uotraja : notrdiena, vakare : vakars ir kt.). Tokio tipo karviy vardy pasitaiko ir slavy kalbose. Lietuviy kalboje karvés gana daZnai pavadinamos augaluy, paukStiy ir kt. vardais. Balty kalbose esama nepaprastai daug prasto arklio pavadinimy. Kai kurie balty kalby naminiy gyvuliy vardai yra labai siaurai vartojami, kartais biidingi tik atskirai Seimai. Didelé dalis tokiy vardy, ai8ku, i $i darba ir nepateko. 187 HASBAHHA JOMALIHHX )KMBOTHBIX B BAJITHCKHX A3bIKAX (4X MpowcxoxyeHve HM OTHOUeHHE K COOTBETCTBYIOUIHM HasBaHUsM B culaBAHCKHX A3bIKAX) A. CABAJIAYCKAC Pestome © B pa6ote paccmatpupaiorca nasBanaa co6aku, OBUbI, KO3bI, KPyMHOTO poraroro CKOTa, JOWAaqH, CBHHbH H KOMKH. Tlocae pas6opa nasBanuii oT2enbHBIX KHBOTHBIX AeMAWTCA COOTBETCTBYIOWULHE BLIBOJbI Gomee o6ujero Xapaxktepa. B Ganruiickux s3nikax npesnue HH OeBponelickue Ha3BaHHA JOMALITHHX XKHBOTHBIX coxpaHHCb CPaBHHTEAbHO XOpowio (AUT. Sud ,,coOaka“', MaTbIllIcK. suns, Ap.-IpyccK. sunis; mT. avis OBA‘, JATBIUCK. avs, AUT. Gvinas ,,Oapau‘', NaTHIUCK. auns, Ap.-Mpycck. awins; aut. éras ,,aTHéHOK“, jéras, véras, AaTBUUCK. Jérs, Ap.-ipycex. eristian; aut. 029s ,,Kosén", narenuck. dzis, AP.-MPYCCK. wosux, WHT. ozka ,,Ko3a“, [p.-mpycck. wosee; aTbmucK. gitovs ,,Kopopa“; aut. vePSis ,,TenéHoK™, Ap.-Mipycck. werstian, jaTbuucK. vérsis ,,Bon, Obik“; aut. pékus > CKOTHHA, osla, Ap.-mpycck. pecku ,,ckoTuHa; aur. asva »koOsia“, eva, aSvienis ,,pa6ouan nouiage*, Ap.-Mpycck. aswinan ,,KoObiJIbe MOMOKO%; JaTBILICK. sivéns ,,CBHHbA“, suvens, jp.-npyccK. Swintian; AMT. parsas » MopocévoK“, ap.-npycek. parstian u ap.). Apxawueckaa neKcuKa sToTo pona Bo Bcex GaaTHiicKHX sabiKax CoxpaHeHa MpuMepHo 8 omnHaKoBoli crenenu. Hanpumep, B JaTBIICKOM s3bIKe He CoxpaHeHo ApeBHee ux ZOeBponelicKoe Ha3BaHHe Jomagn (u.-e. *ekuo-s), 4B AHTOBCKOM A3bIKe HCYe3I0 ApeBHee HasBaHHe KpynHoro Poratoro cKora (H.-e. *g¥ou), KoTOpoe coxpaHeHo B AaTBILICKOM ASbIKe, B JHTOBCKOM A3bIKe OTCyTCTByeT ApeBHee HasBaHHe CBHHbH (U.-e. *siis/*suu), KOTOpoe Xopollo coxpaHeno B saTBILICKOM S13bIKe, HO B JaTBILICKOM A3bIKe CaaBaHH3M kaza (cp. pycck. Kosa) BprTecHuan ApesHee HasBaHHe Kosbi (HT. oZkd) u T. J. B aekcuxe storo poja csoeo6pa3Ho .BbIAeMACTCA NaTbILICKOe HasBaHHe KpyNHOro poraToro cKxota /uéps, umeromee Tounoe COOTBETCTBHE TOKO B avlGaHCKOM A3bIKe — lopé » Koposa®. Conocrapaenne 6aatuiickux Haspannit AOMAIWHUX XHHBOTHBIX C COOTBETCTBYIOUIHMH Ha3BaHHAMH APYTHX HHZOeBpONeiCKHX ASLIKOB, CHO MOSBO/IACT BLIABHTb TOT bax, uTo Gantuiickne HasBaHHa Yale Bcero CoBNaaioT c CaBAHCKHMH (auT. karvé » Kopopa“, jp.-npycck. curwis +»Boa“: pycck. xopoea, noancK. krowa u Ap.; aur. télias ,,renéuoKx“, telizkas, aarwiuick. tefs, télens : noaeex. ciele, PYCCK. meaéHOK HM Ap.; NaTbIICK. vepris ,,6opos (aur. Vépriai, Vepriskiai, Veprinis): pycck. senpo, tlonmbex. wieprz u Ap.). lo crenenu 6nn30cTH jaHHoli neKcuKH K CABAHCKOli A€KCHKe HEAL3A BbILEMHT OTLeMbHO HH OAHOTO ABHIKa U3 Bcell BeTBH GantuiicKkux ABbIKOB. Bo Bcex 6asTHiickux A3bIKaX HaXO2MM JOBOAbHO MHOTO HasBaHuit JomaumAAXx 2KHBOTHBIX Cu1aBAHCKOTO NMpOHCXOKAeHUA. CpelH MHOASBIYHBIX 3aHMCTBOBAHMIi AeKcHKU 3TOTO pogza cnapaHH3MBI COCT@BJIAIOT Camylo Oombulyio rpynny. YUacrs u3 Hux OOHapy%KuBaeTCA BO BCeX Tpéx OaNTHHCKHX ABIKaX, ApyTue XapakTepHEI WA ABYX (vale BCero jaa AUTOBCKOrO H WaTBILICKOTo) HJM 2 OAHOTO OTAeAbHOTO ABbIKa (aut. kirtas ,,6opsan (co6aKa)“, natsmucK. kurts, p.- mpycex. curtis; aut. kuilps ,,xpax“, narenuck. kuilis, Ap.-tipycck. cuylis (cnapancKoe npoucXOMJEHHE STHX CAOB JOBO/IbHO COMHUTeMbHO); AUT. telycia »TénKa“, qarTbuick. telica; aut. barénas ,,6apan“, aaTbIicK. baranina ,,opexka“; ant. drigaftas , *epebeu“, naTEmucK, drigants; aT. rumékas ,,1pucts*Knas nowane“, natelucK. rumaks » Kepeben*; mut. sdbalas ,,uma co6aku“, qaTbilcK. sabulis; aateuucK, kaza »Ko3a“; p.-npycek. slidenikis ,,Leithund“, Ap.-mpycck. wuysis ,,;Wachthund“; aut. goficas ,,ronyaa“, aur. Skapa ,,knaua“, aur. buldnas » Oy ana Jowap“, aT. kabénas ,,6opon“, aur. knitiras 4 np.). UctounuKom 3aumcrsonanns o6bItHO ABAAeTCA CoceqHHe A3bIKH — GenopyccKHii, pyccKHii u nombcKuli. B natenucKnit s3uK HeKOTOpHIe CaBAHH3Mbl MOrJIH MPOHHKHYTb [M MpH tocpesHMYecTBe HTOBCKOTO sabiKa. CnaBanuaMe APeBHENpYyCccKoro A3bikKa TAaBHbIM O6pa30M NoABCKOTO Mpoucxox Jenna. B caapanckux a3biKax HasBannii OaatulicKoro MIPOHCXO*K ACHHA HAXOJHM OYeHb Mato (O.AbCK. parsiuk, 6enopycck. mapcioK, pycek. mapuryk). 188 Caenyer paijleauth Takxe 1 o6ue6aatHiicKHit cai stoi JeKCHKH (JKT. Zirgas ,,KOHb“, 1aTbILICK. ziPgs ,, noua“, Ap.-lipycck. sirgis ,,*xepe6eu*; nut. eFZilas ,KepeGen“, matpiicKk. érzelis; aut. kumelys » rKepeOell, KepeGéHoK, NaTEIUCK. kume/s, aut. kumélé » Ko6bia*), Berpeyatorcx joBoabHO MHoro HasBanuii (4acto axe oueHb ApesHero Mpoucxox JeHHs), KOTOpble XapaKTepHbI TOMbKO JIA OAHOTO OTAeAbHOTO GauTHiicKOrO sabIKa (aur. kalé ,,cyxa* (: ant. kabjvas ,,6enstti—umeerca B BHy Wea cobdku“, kalpbas), aut. kéltava ,,ckoTHHa, KpynHpi porateiit ckot, kéltuva (: ant. kélti » MOJHHMATb“), aut. galvijas ,,ckoTHHa“ (:ant. galva »ronopa), aut. arkifs ,,nowane (: aur. drti »MaxaTb“), aH. Sérnas ,,uuKuii KaGan“ (: aHT. Serps ,,wetuna*), aur. vilpisfs ,,uuKaa Koka (: aur. lapé »wiHca“), mH. jdutis ,,Bon“ (: mutT. Jingas ,.uro“; ranpouum Jautin jaet BosmMoxHnocTD MpelnoaraTb, YTO Takoe Ha3sBaHHe Boa CYUleCTBOBaO H B ApeBHenpycckom sAsbIKe), ANT. mejtélis ,,6opos“ (: aHT. misti ,,KopmutTecs“, cp. TaioKe Ap.-npycck. nomaytis »,OopoB), AUT. penimis ,,oTKopMoK“ (: 1uT. penéti »,KOPMHTD“), aut. kiailé ,,caunba“, xp.-npycck. skewre, aarsuuck. barudksnis »,OTKOPMOK™ (:J1aTBILUICK. baruot ,,Kopmutb“), up.-npycck. klenté »Koposa“, clynth, Ap.-mpyccK. camstian ,,opua* u ap. B passuTHu xkHBOTHOBOUeCKOli JeKCHKH GantulicKkux A3bIKOB ONpeseneHHyi0 poab cbirpaat TakKe H HEMELKHi S3bIK. Bouee SHaYHTeIbHOe BJIMAHHE HEMEILKOTO A3bIKa oljyiaeTcs B JlaTBILICKOM s3bIKe (WHT. bilius ,,1nemeHHoli Obik“, natbucK. bullis; nateutick. buks »,KO3€1; camei; aaTanuck. kragis ,,Kaaua“, krakis, nateiwicKk mifcis »Koulka“, ificis, aatpmuck. pakans ~ HM coOaKH™, HT. ciéké ,,uma KopoBbi", céké u Ap.) Tipu nocpeaunuectse aTbIucKoro A3bIKa OTJeTbHbIE Tep MaHH3 MbI MPOHHKJIH B AHTOBCKHH A3bIK. B aarwitckom sabike HaxonHM TawKe OTembHBIe HasRaHUA lpHOa.THiicko-buncKoro nponcXOKACHUA (NaTBILICK. cone ,,0apan“, sofinis, natbiick. mustika » 4épHas Kopopa“, aTBIICK. punika ,,6ypas Koposa“, natpuuck. sekis , pa6aa nowazp“ wv zp.). SHauntenbHo {cHabHee uysCrByeTca BaMaAHHe GantHiicKoli jeKcHKH Ha JeKcHKy MpHOanTHiicko-pHHCKHX sA3EIKOB (ux. oinas ,,Knajeubili Oapau“, scr. oinas; (bux. vuohi ,,Ko3én; Kosa“, act. voho; bun. hdrkd ,,pon, Ouk“, act. hdrg; dun. jddré »,Oapan™, scr. jaar u up.). Bouee y3Ko ynorpe6ssembie (uame Bcero HeaBHero NpOHCXOxK JeHusA) HasBaHHA H HMeHA jJlOMAallIHHX 2KHBOTHbIX MO3KHO pacipeseHTb Mo cemMaHTHYeCKHM rpynnam. Ouexs MHOTOUHCJICHH 10 Tpynty coctapasiot HasBaHusa 3BYKONOApaxkatTeJbHoro TipoucXOwK JeuuA (ANT. cittcé ,,cobaKa, Cidéé, aut. buriité »oBla”, buryté, kuriité, kicé, nut. basis ,,arHéHOK", baziitkas, aut. cibé ,,Ko3a“, cibité, mut. Ygagas, ,,Koub“, kizé, kizius, amv. ciuga »CBHHBA, Ciiika, chioté, juksé, kriuka, kuciité, kiikas, kukatis, amv. kacas ,,kouxa", Kicaras, kied; natemuck. kudéa ,,cobaxa*, kucens, nareuuck. birite ,,osua“, biritina, bice, buce, béja, méja, AaTbIUCK. miija ,,KopoBa, niiza, tprucina, Natick. cigins ,,*xepe6éHoKx“, ciga, tpriita ,,KOHb“, kosins, kuzina, kuza, kyvinka ,,conuva“, kveksis, rekSis, aatpuuck. kicitis ,,xowKa* u ap.). Taasypim o6pa3om 3TO JIETCKHE HJIH JACKaTeJIbHbIe CJ10Ba. t Boabuyio rpynny coctapasiorT takxke HMeHa 2KHBOTHBIX, TIPOHCXOJAMIHE OT Ha3BaHHA COOTBeTCTBYyIOMlero WBeTa. UYactb J@HHBIX Ha3BaHHii UBeTOB H ynotpe6asetca TOJbKO 28 O603Ha4eHHA MacTH KuBOTHOTO (auT. balné » Koposa ¢ Geatoii cnuxoii“, diimeé ,,KopoBa 2EIMoBoTO upeta*, dvjlé ,,Gypan Kopona“, kérsé ,,pa6aa koposa“, /aiiké ,,Koposa c Oenoii abicHHoli Ha n6y“, palsé »,CBET0-cepan Kopona™, peléké ,,mbilliactas’ KopoBa“, sémdji ,,neneabHaa Koposa“, zaldji ,,6ypas Kopona“, nut. béris ,,rHenKo", brisis ,,cpeTn0-KéaTaa, kpacnopatas owas, palvis ,,cpetJo-xéNTad Nowa“, saFtis ,,cappacas nowarp, siFmis »CHBKAa", Sif vis, SPvis ,,cTBeI0-cepan nolan“; natpicK. briinaja ,,6ypeuxa", dikala ,,6ypaa Koposa™, dimaja ,,témH0-Gypaa KopoBa“, luce ,,Kopopa c Genoii micuHoli Ha a6y“, melle »uépHan Koposa“, pdlse ,,cBeTAo-cepaa Koposa™, sdrtala ,,rémHo-Oypan Kopona“, sifmala ,,cuas KopoBa“, maTsucK. béris »»THEDKO“, darcis ,,neraa somane, dikanis »Oypaa nowlaye, lducis ,,nomane ¢ Gesoii aLicHHoi Ha a6y“, sarkanis »,cBeT0-Gypan Jowayb“, sifmis ,,cupas nowagb’ 4 ap.). Tas MATbILICKOTO A3bIKa OYCHb XapakTepHbl HMeHa KOPOB, MpOHCXOAAMHe OT HaSBaHHA AHA HJM BOOGUIe BpeMeHH pox AeHHA 2%xUBOTHOTO (AaTEIUICK. cetala : ceturdiena ,,uersepr“, dienala: diena ,,neub“, laiinadzite : laitnags + HOAHHK“, pirmaja : pirmdiena ,,noHezenbHHK“, piektala : piektdiena ,,natuuua‘, ritala : rits »ytpo“, sestala: sestdiena ,,cy6ota", svétala : svétdiena »Bockpecenbe, tresala : treidiena ,,cepena“, uotraja: aotrdiena ,,atopHuK", vakare : vakars »Beyep“ w ap.). 189