Prielinksniniai vietovardžiai

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA PRIELINKSNINIAI VIETOVARDŽIAI Z. RABAČIAUSKAITĖ Vienas savičiausių lietuvių vardyno darybos tipų yra vadinamieji prielinksniniai vietovardžiai. Tai sudėtiniai vietų vardai, kurių pirmasis komponentas yra prielinksnis, o antrasis — tikrinis ar bendrinis daiktavardis arba sudaiktavardėjęs būdvardis, pvz.: Pàs ąkmenį pv. Antz, Pō Misiūnais pv. Švnč, Prie Mykoliūno gn. Tj, Ant Kemsinių mš. Vrn. Lietuvių toponimikoje tokie vietovardžiai iki šiol nebuvo nagrinėti. Gal būt, dėl to ir daugelis toponiminės medžiagos užrašinėtojų nelaikė jų vietovardžiais. Dėl šios priežasties toli gražu ne visi kalboje egzistuojantys prielinksniniai vietovardžiai ir yra užrašyti. Šiame straipsnyje, remiantis LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto toponimikos fondų duomenimis, galima sakyti, pirmą kartą mėginama plačiau apžvelgti lietuvių prielinksninius vietovardžius ir juos suklasifikuoti. Straipsnyje nagrinėjami prielinksniniai junginiai yra pastovūs. Jie vartojami kaip tam tikri nusistovėję vietų vardai. Antrasis prielinksninio vietovardžio komponentas eina tik su tam tikru prielinksniu. Pavyzdžiui, minėtasis miškas Ant Kemsinių niekada nevadinamas Už Kemsinių, Prie Kemsinių, Pàs Kemsinės ir pan. Tik labai retais atvejais antrasis komponentas gali būti vartojamas su keliais prielinksniais, pvz., ta pati Platelų ežero vieta yra vadinama ir Pō beržalių, ir Prie beržalio. Dauguma prielinksinių vietovardžių gretiminių neprielinksinių formų neturi (išskyrus tam tikrus atvejus, apie kuriuos bus kalbama straipsnio pabaigoje). Vienos prielinksninės konstrukcijos yra labiau, kitos — mažiau toponimizuotos (t. y., virtusios pastoviais vietų vardais). Išvesti griežtą ribą tarp pirmųjų ir antrųjų yra sunku. Vis dėlto galima nustatyti, kad toponimizuoti labiau linkstama tuos prielinksnius vietovardžius, kurių antrasis komponentas yra vietos vardas arba asmenvardis, ir mažiau — tuos, kurių antrasis komponentas yra bendrinis žodis. Prielinksniniai vietovardžiai pagal pirmąjį komponentą straipsnyje atskirai neklasifikuojami, nes darybos požiūriu visų jų pirmasis komponentas yra vienodas — prielinksnis. Į prielinksninį komponentą atsižvelgiama tik alfabeto tvarka išvardijant konkrečius šių vietovardžių pavyzdžius. Toks pavyzdžių pateikimas patogus tuo, kad jis nesunkiai leidžia nustatyti bendrą kiekvieno prielinksnio darinių skaičių bei geografiją. 16* 243 Prielinksniniai vietovardžiai klasifikuojami pagal antrąjį komponentą. Šitokia klasifikacija padeda suvokti svarbiausius šios rūšies vietovardžių tipologinius bei semantinius bruožus. Prielinksninių vietovardžių antrasis komponentas gali būti arba bendrinis daiktavardis (apeliatyvas), arba vietovardis (toponimas), arba asmenvardis (antroponimas). Dėl to prielinksniniai vietovardžiai skirtini į apeliatyvinius, toponiminius ir antroponiminius. Šių trijų pagrindinių grupių vietovardžių struktūra nėra vienoda, kai kurios jų dar gali būti suskirstytos į smulkesnius pogrupius. Visų prielinksninių vietovardžių struktūrinė schema, sudaryta pagal antrąjį jų komponentą, yra tokia: I. Apeliatyviniai: 1. Prielinksnis + paprastasis apeliatyvas; 2. Prielinksnis + sudėtinis apeliatyvas. II. Toponiminiai: 1. Prielinksnis + paprastasis vietovardis: a) prielinksnis + mikrotoponimas, b) prielinksnis + gyvenamosios vietos vardas, c) prielinksnis + upės arba ežero vardas; 2. Prielinksnis + sudurtinis vietovardis; 3. Prielinksnis + sudėtinis vietovardis: a) prielinksnis + vardininkinis (nominatyvinis) vietovardis, b) prielinksnis + kilmininkinis (genetyvinis) vietovardis, kurio pirmasis komponentas – daiktavardis. c) prielinksnis + kilmininkinis vietovardis, kurio pirmasis komponentas – asmenvardis, gyvenamosios vietos vardas arba upės ar ežero vardas. III. Antroponiminiai. IV. Antroponiminis, apeliatyvinis arba toponiminis vietovardis + nomenklatūrinis terminas. I. 1. Apeliatyvinių vietovardžių pirmajai grupei (prielinksnis + paprastasis daiktavardis) priskirtini šie vietovardžiai: Ąnt balėlės 1. Vrn, Ąnt bradū 1., pv. Drsk, Ąnt darželio 1. Mrc, Ąnt dernų bl. Mrc (dernà sl. „velėna“), Ąnt duobelės ež. dalis Drsk, Ąnt duobių mš. dalis Drsk, Ąnt desentinos 1. Vrn (desentinà sl. „dešimtinė, žemės sklypas“), Ąnt ežerų pl. Šlu, Ąnt kadagyno sm. Šv, Ąnt kalnàlio || Antkalnalis 1. Klp, Ąnt kalnėlio 1. Mrc, Ąnt kalnyčio 1. Vlk, Ąnt kalno 1. Dkšt, Mrk, Prk, mš. Vrn, Ąnt kalvōs 1. Grg, Ąnt kamšōs pv. Dkšt, Ąnt klyno 1. Mrk, Ąnt krēnto 1. Vrn (krēntas sl. „krantas“), Ąnt kryželio 1. Rod, Ąnt krokšlės mš., 1. Vrn (krokšlė „krioklys“) Ąnt laukelio, a., bl. Mrc, Ąnt laukō 1. Drsk, Ąnt mėžimėlio 1. Mrc, Mrk, Ąnt pėklos || Peklà pv. Rud, Ąnt pievelių 1. Vrn, Ąnt prūdo 1. Tj, Ąnt rēvės pv. Drsk, Ąnt salėlių 1., mš., rst. Vrn, Ąnt silo, k. dalis Pgg, Ąnt tāko ež. dalis Plt, Ąnt upēlio 1. Švnč, Ąnt upės 1. Tj, kl. Rud, Ąnt užuoganų 1. Mrk, Ąnt velkėlių 1. Drsk, Ąnt vertimo pv. Mrc (vertimas „kur daug šaltinių iš žemės verčiasi“), Ąnt vygano pv. Mrc (výganas sl. „išgana“), Ąnt žydaukos || Žydáuka pv. Rud, Ąnt žviro 1. Mrk; Į brastàs 1. Tvr; Pagal kártis gn. Sk, Pagal miškėlį 1. Glv; 244 Pař akmenis akm., kel. Slk, Pař akmenį 1. Ktk, Pař álksnį 1. Ktk, Pař brastėlei (?) pv. Ut, Pař eglėlė bl. Dgč, Pař eglės pv. Lkm, Pař ežerėlį 1. Lkm, Pař ievą kr. Lel, Pař kaístį 1. Ktk, Pař kelėlį 1. Mrk, Pař liepetėlius bl. Lel, Pař linamarkas pv. Dkšt, Pař magaziną 1. Km (magazinas sl. „sandelis; parduotuvė“), Pař mėlynčią 1., pv. Ktk, kr. Lel, Pař molynėlė 1. Mrk, Pař ravėlį 1. Šr, Pař sodžiaukėlės pv. Km (sodžiauka sl. „kūdra“) Pař šaką 1. Drsk, Pař triūbą pv. Ign (triūba sl. „melioracijos vamzdis“), Pař tvõrą 1. Šr, Pař versmelę pv. Slk, Pař versmelės 1., pv. Rk, 1. Lel, Pař žvyrėlį 1. Mrk, Pař žvyrūną 1. Mrk; Paš akį pv. Vrn, Paš akmenį pv. Antz, 1. Drsk, Paš ąžuolą 1. Mrc (2)¹, Vrn, pv. Vrn, Paš ąžuolėlį mš. Mrc, Paš balą pv. Mrk, 1. Mrc, Paš balėlę mš. Drsk, 1. Rud, Paš barakuš 1., gn. Mrc, Paš beržą 1. Mrc, Paš beržynaitį 1. Drsk, Paš beržyną 1. Vlk, Paš būgną 1. Mrc (2) (bōgnas sl. „pelkė, raistas“), Paš bonką 1. Mrc (2), Drsk, mš. Mrc (bonka „tvarkingai sudėta akmenų krūva plytų arba kalkių degimui“), Paš brastàs || Brāstos 1., pv. Mrc, Paš daržinę 1. Rud, Paš daržinėlę 1., pv. Mrc, Paš debesylą 1. Vrn, Paš desentiną 1 Mrc, Paš drėvę 1. Mrc (2), Paš drėvelę mš. Mrc, Paš duobėlę 1. Mrk, Paš duobės 1. Mrc, Vrn, Paš eglę 1. Mrc, Paš epušyną || Epušynas 1. Mrc, Paš ežerą 1. Vrn, Paš ežeraičius rst. Mrc, Paš ežerėlį mš. Drsk, Paš gluosnėlį 1. Vrn, Paš grābę 1. Mrc (2) (grābė germ. „griovys“), Paš grabėlę 1. Drsk, Paš grėblių 1. Mrc (grėblius sl. „žvyro ir akmenų sampyla“), Paš grūšaitę 1. Vrn, Paš grūšelę mš. Mrc, Paš vyrýklą pv. Vrn (vyrýklą „vieta, kur galima irstytis“), Paš kamšą pv. Drsk, Paš kamšą || Kamšà 1., pv. Vrn, Paš kapùs 1. Vrn, Paš kojelę ež. dalis Vrn, Paš kriaučius 1. Mrc (kriaučius sl. „siuvėjas“), Paš kryželį 1. Drsk, mš. Mrc, sm. Vrn, Paš kryžių 1. Drsk, Paš kuznėlę 1. Vrn (kūznė sl. „kalvė“), Paš malūną 1. Drsk, Paš mėlynčią 1. Vrn, Paš mišką 1. Mrc, Paš obelį pv. Mrc, Paš pirkiàs 1. Vrn, Paš pirtį 1. Mrc, Paš plieniką mš. Mrc (plienikas sl. „belaisvis“), Paš pušėlę 1. Mrc, Paš raistą 1. Mrc, Paš rais tēlį mš. Mrc, Paš ravėlį 1. Rud, Paš salelę ež. dalis Mrc, Paš salelės 1. Mrc, Paš skynimą pv. Mrc, Paš sklėpą mš. Mrc (sklėpas sl. „rūsys“), Paš skrynią mš. Mrc, Paš skujyną 1. Mrc Paš smaliárnią pv. Rud (smaliárnia sl. „dervos varykla“), Paš strāžnyčią mš. Mrc (strāžnyčia sl. „sargybos būdelė“), Paš stulpą 1. Mrc, Paš stulpėlį 1. Mrc, mš. Drsk, Paš šaltinėli 1. Vrn, Paš šaltinį pv. Mrk, 1. Drsk, Mrc, ež. dalis Mrc, Paš šermukšnaičius 1. Mrc, Paš šūnelį || Šūnelis pv. Mrc, Paš šūnelį 1. Mrc, Vlk, Paš šūlnį pv. Mrc, Paš takėlį 1. Mrc, Paš tiltelį 1. Rud, 1., pv. Vrn, Paš triūbą pv., rst. Vrn, Paš triūbas 1. Mrc, Paš upėlę 1. Drsk, Paš ūpę 1., pv. Vrn, 1. Mrk, Paš várną ež. dalis Mrc (gal Paš Várną — Várnas pav.?), Paš vartelius 1. Vp, Paš velkėlę 1. Drsk, Paš viešakelį mš. Mrk; Pō ajerynu pv. Šv, Pō akmeniu pv. Krn, Pō álksnėliais bl. Krt, Pō álksnių 1. Mrc, Pō ąžuolais sk. Šr, gn. Rod, 1. Lel, Vp, pv. Krn, Pō ąžuolėliu pv., mš. Drsk, Pō ąžuolu 1., pv. Mlt, 1. Mrk, 1., bl., pv. Dkšt, rst. Skm, Pō balėlėm ež. dalis Vrn, Pō beržais 1. Dkšt, Rud, ež. dalis Ign, Pō beržalių || Beržalis ež. dalis Plt, Pō berželiais pv. Ukm, Pō berželiu 1. Mrc, Pō béržu sk., 1. Lel, 1. Mrc, Rud, Pō būdą pv., gn. Rud, Pō būkais 1., mš. Drsk, Pō cegelnia 1. Drsk (cegelnià sl. „plytinė“), Pō daržų il. Plt, Pō dirvelėm ež. dalis Mrc, Pō drevę 1. Drsk, Vrn, Pō drevelę bl. Mrc, 1. Mrc, Vrn, Pō drevelėm 1. Mrk, Pō eglė bl. Dkšt, Pō eglalė ež. dalis Plt, Pō eglėlė 1. Tj, Pō eglēm pv. Švnč, uog. Drsk, Pō eglutę pv. Lkm, Pō epušėm 1. Mrk, Pō epušynu 1 Skaičius prie vietovės santrumpos rodo, kad tokį patį vardą turi keli (šiuo atveju du) toje pačioje apylinkėje, bet skirtinguose kaimuose esą objektai. 245 Vrn, Pō girdyklà l. Plt, Pō grabelė l. Drsk, Pō griovà gn. Drsk, Pō grūšelė l., pv. Drsk, Pō grūšià l. Drsk, Mrc (2), Pō guobà l. Vrn, Pō guobòm l., kl. Mrk, Pō kadagyma pv. Šv, Pō kálnu l. Drsk, Vrn, Pō kampininkais l. Drsk, Pō kapaís l. Mrk, Šr, Pō kapčiais l. Dkšt, Pō kapčiukù l., pv. Ssk, Pō karčmėlėm l. Dkšt, Pō kiemais l. Drsk, Pō klėstaru || Paklėstarė l., pv. Drsk (klėštaras sl. „vienuolynas“), Pō klevù pv. Dkšt, Pō kraštù pv. Drsk, Pō kreisà l. Mrk (kreisà nlt. „laukų riba, ežia“), Pō kryžium l. Aln, Mlt, Rud, pv. JnšM, Pō kūdrėlėm || Kūdrėlės pv. Rod, Pō kūnigų ež. dalis Plt, Pō kvajòm l. Drsk (kvaja sl. „pušis“), Pō liepa l. Dkšt, Pō liepელė l. Mrc, Pō majorù l. [v („ten majoras žuvęs“), Pō maskōliù l. Mrc, Pō mašinà kr., sk. Lel, Pō miškù ež. dalis Ign, Pō molė sk. Vrn (molė „molynė“), Pō nadzielù l. Drsk (nadzielas sl. „žemės sklypas“), Pō obelaitė l. Drsk, Švnc, Pō obelė l. Lel, Plt, Pnt, Slk, pv. Krn, Pō obelia l. Vrn (2), Pō parkasu ež. dalis Plt, Pō pervažais l. Drsk (pervažas sl. „keltas“), Pō pirčia šlt. Vrn, Pō pōpu l. Drsk, Pō pridotkėliais l. Sv (pridotikas sl. „papildomas žemės rėžis“), Pō pušėlė kl. Mlt, Pō pušià kl. Aps, Pō pušimi kl. Slk, Pō raistełiù l. Drsk, Pō ratù l. Eiš, Pō raveliù ež. kraštas Ign, Pō sąsmauka ež. dalis Plt, Pō skirpstais l. Jon, Pō skrynią ež. dalis Mrc, Pō skrōblu pv. Btr, Pō sōdu sk. Drsk, Pō stulpeliù l. Drsk, Pō stulpù ež. dalis Lkm, Pō šaltiniais pv. Ukm, Pō šlaitu l. Vrn, Pō šuneliù pv. Ssk, Pō takù ež. dalis Vrn, Pō tiltu pv. Eiš, Pō tvoròm ež. dalis Ign, Pō uoseliù l. Drsk, Pō upelė pv. Dkšt, Pō upeliù l. Lkm, Pō verbòm pv. Mrk (verbà sl. „gluosnis“), Pō vinkšna || Pavinkšnys l. Žž; Pō būdòs l., ež. dalis Plt, Pō kelálio ež. dalis, kr., pl. Plt, Pō liepos ež. dalis Plt, Pō mėlynčios l., pv. Šv, Pō pagriuvimo pv. Šv, Pō pušālės ež. dalis Plt, Pō stulpo ež. dalis Plt, Pō šaltinio l., pv. Lk, Pō vyšnàliù ež. dalis Plt; Prie beržalio || Beržalis ež. dalis Plt, Prie berželio gn. Tj, Prie epušėlės gn. Tj, Prie kapinyno l. Mrk, Prie kelio pv. Pbs, Prie klojimo l. Ktk, Prie ledaũnios ež. kraštas An, Prie liepų ež. dalis Plt, Prie magazino l. An, Prie pušikės kp. Šln, Prie salėlės ež. dalis Plt (2), Prie stulpėlio pv. Švnc, Prie šunelio pv. Žmt, Prie ūlytelės l. Tj, Prie vartų pv. Girg; Prie aviliàm l. Tvr, Prie karklui pv. Mlt, Prie malūnui gn. Dkšt, Prie obeliai pv. Blnk, Prie šileliui l. Žmt, Prie trūbėlei pv. Dgč, Prie žvyriūkai pv. Ign; Prō kryžiùką kel. Vn; Tiẽs molė l. Mrk, Tiẽs raveliù l. Mrk; Až eglyno l. Švnc, Až kapų l., pv. Dkšt, Až kamaros l. Ktk, Až kiškių l. Mlt (gal Až Kiškių – Kiškis pav.?), Až kluonų pv. Ad, Až krūmelio l. Ktk, Až liepčio l. Ktk, Až tilto pv. JnšM, Až upelių pv. Švnc, Až upės l. Lkm; Ažù ganiavų l. Dv, Ažù kvainykėlio l. Dv (2), Ažù kvainykų l. Dv, Ažù smėlių pv. Dkšt, Ažù sōdo l. Mlt, Ažù varyklos l. Dv Ažù vōpnyčios l. Mlt (vōpnyčia sl. „kalkių degykla“); Už balėlės l. Mrk, Už balos l., 2 mš.² Vrn, 1. Drsk, Mrk, Už beržyno l. Drsk. Už bradėlio l. Mrc (brādas sl. „didelis purvas, šlapumas, klampumas; brasta“), Už brādo gn., mš. Drsk, Už bradų l., mš. Mrc, Už bradų || Bradai l. Rud, Už dėgsnių l. Rud, Už epušyno l. Mrc, Už ežero l., mš. Rud, ež. dalis Vrn, l. Rud (2), Vrn, mš. Rud, pv. Drsk, Už girėlės l. Mrc, Už girios l. Drsk, Mrc, Už grabų l. Drsk, Už kalno uog. ² Skaičius prie vietovardžio nomenklatūrinio termino santrumpos rodo, kad toje apylinkėje yra keli (šiuo atveju du) vienodai vadinami objektai. 246 Drsk, l. Drsk, Mrk, Už kalnų l. Vrn, Už kapinyno l. Mrk, rst. Drsk, Už kapų mš. An, Už kluono l. Drsk, Mrc, Už laužyno mš. Mrc, Už linijos l. Mrc, Už miško l. Drsk, Mrk, Už paustánkos l. Mrc (paustánka sl. „geležinkelio pusstotė“), Už pėlkių mš. Pp, Už pirties pv. Tj, Už prūdo l. Tj, Už raisto l. Mrc, l., pv. Drsk, Už ravėlio gn. Iv, Už salelių pv. Mrk, Už šaltinio pv. Drsk, Už tilto kl., 2 l., šlt. Mrc, l. Vrn, Už tiltelio l. Mrk, Už upės l. Drsk, Vrn, gn. Mrk, Už viešakelio l. Mrc; Užų kalno bl. Lel, Užų kapų l., rst. Lel. 2. Apeliatyvinių vietovardžių antrajai grupei (prielinksnis + sudėtinis apeliatyvas) skirtini šie vietovardžiai: Par aukštąjį kėlmą pv. Lkm, Par degutinę duobę mš. dalis Lkm, Par du berželių l. Slk, Par lazdų krūmą l. Ktk; Pas dvi dreveles l. Mrc, Pas kumelės galvą m. Mrc, Pas tankų raistą mš. Mrc, Pas žalią drevelę l. Mrc; Po būsilo lizdų pv. Drsk, Mlt, l. Drsk, Rod, Po eglės kėlmų pv. Rk, Po juoda žemė up. pakrantė Žmt, Po juodalksnio kėlmų l., pv. Pnt, Po seną mėlynėčia l. Žmt. Tokių (prielinksnis + sudėtinis antrasis komponentas) vietovardžių yra ir daugiau, tačiau kartais kyla abejonių, ar jie skirtini prie apeliatyvinių, ar prie toponiminių vietovardžių. Mat, jų antrasis komponentas gali būti neužfiksuotas arba jau išnykęs sudėtinis vietovardis. Dėl to juos būtų galima skirti prie toponiminių prielinksnių vietovardžių. Tokie vietovardžiai yra: Añt Gilaus kañpo ež. dalis Drsk, Añt ilgosios kalno l. Vrn, Añt Majoko kalno l., mš. Vrn; Pas Añtrą bålą l. Mrc, Pas Gėnio ežį l. Mrc, Pas Karaliaus kryžių mš. Mrc, Pas Karalienės ežį l. Mrc, Pas Kiškio pievelę3 a. Mrc, Pas Kūmpąjį beržą mš. Tv, Pas Pirmą bålą l. Mrc; Po Didžiosios salalės ež. dalis Plt; Po Aukštu kalnu pv. Vrn, Po Aukštuoju kalnu bl. Km, Po Baltuoju akmeniu l. Dkšt, Po Beržo lanką pv. Žsl, Po Didžiuoju akmeniu l., pv. Dkšt, rst. Glv, Po Didžiuoju kalnu l. Jž, Po Grušelės rageliu ež. kraštas Drsk, Po Juoduoju kėlmų pv. Glv, Po Raudonuoju kryžium l. Glv, Po Sidabrinė lankalė jl. Plt; Prie Didžiojo beržo pv. Kvr, Prie Raudonojo kryžiaus l. An; Prie Didžiajam akmeniui l. Žmt; Pro Raudonąjį kryžių kel. Vn; Už Aukšto rago ež. dalis Mrc, Už Didžios balos l. Mrc. II. 1. Toponiminių vietovardžių pirmosios grupės (prielinksnis + paprastasis vietovardis) darinių antrasis komponentas gali būti: a) mikrotoponimas (žinomas tik tos vietovės gyventojams, dažniausiai dar nelabai seniai kilęs iš apeliatyvo, taigi palyginti naujas), b) gyvenamosios vietos vardas, c) upės ar ežero vardas (pastarieji vardai dažniausiai kur kas senesni už mikrotoponimus). a) Prielinksnis + mikrotoponimas: Añt Beviršės l. – Beviršės kalnas kl. Rud, Añt Dadõtko l. – Dadõtkas l. Mrc (dadõtkas sl. „pridėtinis rėžis“), Añt Klõnio l. – Klõnis pv. Drsk, Añt Kūdrós mš. – Kūdra l., pv. Rud, Añt Lisanõrų l. – Lisanõrai kl. Mrk (lisa nora lenk. „lapės urvas“), 3 Gal būt, į vietovardžių Pas Gėnio ežį, Pas Karaliaus kryžių, Pas Karalienės ežį, Pas Kiškio pievelę sudėti įeina pavardės (Genys, Karaliūnas, Karalienė, Kiškis). Tada šiuos vietovardžius reikėtų skirti toponiminių vietovardžių trečios grupės c pogrupiui (žr. p. 249). 247 Ant Pãgiraičio l., mš. – Pagiraitis l. Vrn, Ant Prūdo mš. – Prūdas l. Vrn, Ant Ràvių l. – Ravai gr. Mrk, Ant Šiaurūkų 2 l. – Šiaurūkai pv. Drsk, Ant Skidulio l. – Skidulys pv. Rod, Ant Šiekštos bl., pv. – Šiekšta l. Drsk, Ant Venčiškės mš. – Venčiškė bl., l. Vrn, Ant Vidutinės l. – Vidutinė pv. Vrn; Par Lanką pv. – Lankà l., pv., Drsk, Par Pilėlę l. – Pilėlė kl. Lkm; Pàs Åstravą pv. – Åstravas l., mš. Mrc (остров рус. „sala; proskyna“), Pàs Aukštoją l. – Aukštoja kl. Mrc, Pàs Balėlę l. – Balėlė, rst. Mrc, Mrk, Pàs Bråda l. – Brådas gr. Mrc, Pàs Bradėlį mš. – Bradėlis gn. Mrc, Pàs Bradėlį l. – Bradėlis pv. Rud, Pàs Daržėlį pv. – Daržėlis l. Mrk, Pàs Daržėlius l. – Daržėliai pv. Drsk, Pàs Giliją 2 l. – Gilióji bl. Mrc, Pàs Giráitę || Pagiraitýs l. – Giráitė pv. Mrc, Pàs Grabėlę ež. dalis – Grabėlė l. Mrc, Pàs Ilgūlį || Ilgūlis mš. – Ilgūlis pv. Mrc, Pàs Kemsinę l., pv. – Kemsinė bl. Mrc, Pàs Kūpstinę l. – Kūpstinė pv. Mrc, Pàs Merkėklą l. – Merkėkla bl. Mrc, Pàs Pérkasą l. – Pérkasas kr. Mrc. Pàs Prūdali l. – Prūdalis kd. Plt, Pàs Raištą l. – Raištas gn. Rud, Pàs Raistėlius l. – Raistėliai l. Mrc, Pàs Raistėlę l. – Raistėlis bl. Mrc, Pàs Sodėlį l. – Sodėlis kr. Vrn, Pàs Stūburį l. – Stūburys l. Vrn, Pàs Trāką l. – Trākas mš. Mrc, Pàs Varyklas ež. dalis – Varyklos sm. Mrc; Pō Pylos il. – Pylà kel. Plt; Pō Aukštuoju pv. – Aukštasis kl. Lzd, Pō Darželiais l. – Darželiai mš. Dkšt, Pō Dubōju l. – Dubōjus mš. Rod, Pō Dundeklių l. – Dundėklis mš. Rod, Pō Grumtų l., pv. – Grūmtas l. Rod (grūmtas „sudžiūvęs žemės gabalas“), Pō Karklynai ež. dalis – Karklynai l. Vrn, Pō Keičiuliu l. – Keičiulis mš. Rod (gal Keičiulis pav.?), Pō Kvainyku l. – Kvainykas mš., pv. Rod, Pō Liūline l. – Liūlinė l. Švnč, Pō Palinikele l. – Palinikelė bl. Mrk, Pō Persėdom l. – Persėda (?) l. Dkšt, Pō Plytnyčia pv. – Plytnyčia kl. Mrk, Pō Sangavinė l. – Sangavinė kd. Rod, Pō Šilais l. – Šilai mš. Mrc; Prie Gilijai l. – Giliója bl. Dkšt, Prie Majākui l. – Majākas kl. Dkšt; Ąž Platėlio l. – Platėlis ež. dalis Dkšt; Už Aviliuko l. – Aviliukas l. Drsk, Už Bålos l. – Båla pv. Drsk, Mrc, Už Duobėlių l. – Duobėlės l. Vrn, Už Eglyniuko gn. – Eglyniukas gn. Grnk, Už Grabėlkos l. – Grabėlka mš. Mrc, Už Klampės l. – Klampė bl. Mrc, Už Liesiškės l. – Liesiškė l. Drsk, Už Merkėklos l. – Merkėkla bl. Mrc, Už Pievėlių l. – Pievėlės rst. Mrc, Už Raisto l. – Raistas pv. Mrc, Už Šilėlio l., mš. – Šilėlis l. Rud. Neaišku, ar čia galima priskirti vietovardžius Ant Pačiåšo l. ir Prie Pačiåšo l. – Pačiåšas gn. Tj, nes Pačiåšas, gal būt, yra pavardė, ir tada šiuos vietovardžius tektų laikyti antroponiminiais. Grupelei vietovardžių atitikmenų (neprielinksnių vietovardžių) nerasta, tačiau galima manyti, kad jie buvo arba tebėra, tik dar neužrašyti ir nepatekę į kartoteką. Štai tie vietovardžiai: Ant Aukštųjų l. Vrn, Ant Plačiųjų || Plačiosios l. Mrc, Ant Platukio l. Rod, Ant Platūlių || Platūliai l. Mrk; Par Kastinę l. Ktk, Par Šaltąją šlt. Lkm; Pō Drumitiškėm rst. Ign., Pō Pakalninėm il. Ign, Pō Raudonūčiū l., pv. Dkšt, Pō Želtaisiais pv. Km. 248 Įdomu tai, kad daugumos šių vietovardžių antrasis komponentas yra sudaiktavardėjęs būdvardis. Panašus reiškinys sutinkamas ir baltarusių toponimikoje4. b) Prie linksnis + gyvenamosios vietos vardas: Ańt Vaštakų pv. – Vaštakai k. Km; Į Dūbą l. – Dūbas k. Mrc; Põ Anūliškėm l. – Anūliškės k. Šlčn, Põ Dailidėm ež. dalis – Dailidės k. Dkšt, Põ Dubiniais pv. – Dubiniai k. Rod, Põ Dubininkų l. – Dubininkas k. Mrc, Põ Gribaša kl., mš. – Gribaša k. Rud, Põ Krokšlių l. – Krokšlys k. Rud, Põ Lavysais (?) ež. dalis – Lavysas k. Vrn, Põ Lỹnėžerių l., mš. – Lỹnėžeris k. Rud, Põ Márgiais l. – Márgiai k. Rud, Põ Miliautiškė ež. dalis – Miliautiškė k. Dkšt, Põ Misiūnais pv. – Misiūnai k. Švnč, Põ Petūkais kr. – Petūkai k. Dkšt, Põ Prūtėlė bl. – Prūtėlė vk. Dkšt, Põ Rudnią l. – Rudnia k., Põ Skireikiais l. – Skireikiai dv. Rod, Põ Stoniūnais mš. – Stoniūnai vk. Rud, Põ Špókiškia bl. – Špókiškis k. Km, Põ Ūtą mš. – Ūtą k. Rud, Põ Valašinais l. – Valašinai k. Tj; Prie Šlavėnų l. – Šlavėnai k. An; Prie Bimbiriais pv. – Bimbiriai k. Mlt; Ažù Dainavõs pv. – Dainavà k. Dv; Už Valašinų l. – Valašinai k. Tj. c) Prie linksnis + upės arba ežero vardas: Ańt Kūisio l. – Kūisis upl. Šv, Ańt Tïtno l., pv. – Tïtnas ež. Rud; Į Grūdą l. – Grūdà up. Mrc; Pàs Bieliųką l. – Bielìukas ež. Rud, Pàs Dumblėlį l. – Dumblėlis ež. Rud, Pàs Dūmblį l. – Dūmblis ež. Rud, Pàs Įlgį mš. – Įlgis ež. Vrn, Pàs Išrūginį l. – Išrūginis ež. Rud, Pàs Malinę l. – Malinis ež. Rud, Pàs Plaušinį l. – Plaušinis ež. Vrn, Pàs Ūlą l. – Ūla up. Rud, Pàs Versminį l. – Versminis ež. Vrn; Põ Kūisio pv. – Kūisis upl. Šv, Põ Viešnálio ež. dalis – Viešnális ež. Plt; Põ Bradū l., pv. – Brãdas upl. Rud, Põ Žirnają pv. – Žirnają up. Pbs; Už Brãdo l. – Brãdas upl. Rud, Už Dumblėlio mš. – Dumblėlis ež. Rud, Už Odmenis l. – Odmuõ up. Vn. 2. Antrąją toponiminių vietovardžių grupę sudaro prielinksniai su sudurtiniais vietovardžiais: Ańt Sūlatakio l. – Sūlatakis l. Mrc; Par Sausavirsę l. – Sausavirsė m. Drsk; Pàs Dvilýpę gn. – Dvilýpė m. Mrc, Pàs Krakiabalę mš. – Krakiabalė bl. Mrk, Pàs Šaũsupį l., mš. – Šaũsupis upl. Vrn, Pàs Skėršbalę l. – Skėršbalė bl. Mrc, Pàs Švėdabalę pv. – Švėdabalės (?) bl. Mrc; Põ Júodupio ež. dalis – Júodupis upl. Plt, Põ Rõspelkiõ il. – Rõspel̃kis pl. Plt; Põ Béržaragiu mš. – Béržaragis ež. sekluma Lkm, Põ Júodeglyniu ež. dalis – Júodeglynis mš. dalis Plt, Põ Pėtrakálniu l. – Pėtrakálnis kl. Mrk, Põ Sausavirsę l. – Sausavirsė m. Drsk, Põ Ubãgsale ež. dalis – Ubãgsalė sala Plt; Tiẽs Mólduobiu up. vingis – Mólduobis dauba Vn; Ažù Senátiltės upl. pakrantė – Senátiltė upl. Lkm. ⁴ А. М. Прищепчик, Микротопонимы типа За рака, Зарака, Зарэчча, кн.: Конференция по топонимике Северо-западной зоны СССР (Тезисы докладов и сообщений), Рига, 1966, р. 137. 249 Vietovardžiams Pàr Šakarvietę l. Ktk ir Põ Piliakalniu l. Lkm neprielinksninių atitikmenų nerasta (jie, gal būt, arba jau pamiršti, arba dar neužrašyti). Peržvelgę šių prielinksnių vietovardžių antruosius komponentus, matome, kad tai daugiausia mikrotoponimai (Sūlatakis l, Sausaviršė m., Krakiabalė bl. ir t.t.). Pasitaiko ir smulkesnių upelių vardų: Snašupis, Juodupis, Senatiltė. 3. Trečiąją toponiminių vietovardžių grupę sudaro prielinksniai su sudėtiniais vietovardžiais, kurių skirtini trys pogrupiai. a) Prielinksnis + vardininkinis vietovardis: Ant Aukštos riėvos mš. – Aukštos riėvos kl. Mrc, Ant Baltojo smėlio mš. – Baltas smėlys l. Lkm; Par Aukštąją balelę l. – Aukštoja balelė pv. Ktk, Par Žemąją balelę l. – Žemoja balelė pv. Ktk; Pas Baltą kalnelį l. – Baltas kalnelis kl. Mrk; Põ Baltu kalnu mš. – Baltas kalnas kl. Vrn, Põ Pākamantiniu tiltelīu l. – Pākamantis tiltelis tl. Dkšt, Põ Spālinu tiltelīu l. – Spālinis tiltelis tl. Dkšt, Põ Šventų Jõnų l. – Šventas Jõnas || Švento Jõno upelis up. Vb, Põ Vidutiniu tiltelīu l. – Vidutinis tiltelis tl. Dkšt; Prie Švento Jõno pv., bl. – *Šveñtas Jõnas Ign (atitikmens nerasta; tai arba upelis, arba kryžius); Už Baltōs Ānčios mš. – Baltōji Ānčia up. Kpč. Vietovardžiui Apiē Spālinį tiltą bl. Dkšt neprielinksninio atitikmens nerasta. b) Prielinksnis + kilmininkinis vietovardis, kurio pirmasis komponentas – daiktavardis: Ant Bālos laukų mš. – Bālos laukai l. Mrc; Pas Gudų balelę l. – Gudų balelė bl. Mrk, Pas Ožkų bradelį l. – Ožkų bradelis br. Mrk, Pas Žydo tiltą bl. – Žydo tiltas l., pv. Rud, Pas Žvirgždžių balą l. – Žvirgždžių bala bl. Mrk; Põ Āžuolo kėlmų ež. dalis, pv. – Āžuolo kėlmas l. Dkšt, Põ Kūnigo upę pv. – Kūnigo upė ež. dalis Plt, Põ Pýlių pėlkę l. – Pýlių pėlkė pv. Plt (pýlė „antis“), Põ Pušėlių kalnu rst. – Pušėlių kalnas kl. Dgč, Põ Raudų kalnu pl. – Raudų kalnas kl. Plt, Põ Sidābro vingiu ež. dalis – Sidābro vingis il. Plt, Põ Žydo pečium l. – Žydo pečius l. Drsk; Prie Vidumiškio rėvo l. – Vidumiškio rėvas gr. Vp; Āž Duobių kalno pv. – Duobių kalnas kl. Dkšt. c) Prielinksnis + kilmininkinis vietovardis, kurio pirmasis komponentas – asmenvardis, gyvenamosios vietos vardas arba upės ar ežero vardas: Ant Bandžiūko lauko l., pv. – Bandžiūkas pav. Mrc, Ant Bōro pirkaitės l. – Bōras pav. ar prav. Vrn, Ant Cesų kalno l. – Cesai || Cėsūkai k. Mrk, Ant Klimšos kampelio l. – Klimša pav. ar prav. Mrc, Ant Labōno degimo l. – Labōnas pav. Mrc, Ant Narkūnų kelio l., pv. – Narkūnai k. Km; Par Kisiėliaus obelėlę rst. – Kisiėlius pav. Lel, Par Minkos pirkėlę bl., l. – Minka pav. Dkšt, Par Naviko pušį l. – Navikas pav. Lkm; Pas Ādōmo ravėlį pv. – Ādōmas v. Mrk, Pas Dubininko kelią l. – Dubininkas k. Mrc, Pas Kaniavōs pievas l., pv. – Kaniava k. Rud, Pas Kūrpiko liepą l. – Kūrpikas pav. Mrc, Pas Likočių kelią 2 l. – Likočiai k. Mrc, Pas Liolio raistą l. – Liolys pav. Rud, Pas Mašnyčių kelią gryb. – Mašnyčios k. Drsk, Pas Ma- 250 žõno bãlą gn. – Mažõnas pav. Mrc, Pàs Merkinės kelią l. – Merkinė k. Drsk, Pàs Milius bognėlį l. – Milius pav. Mrc, Pàs Norūlių kelią l. – Norūliai k. Mrk, Pàs Pãulių tiltą pv. – Pãuliai k. Vrn, Pàs Peteškos drėvę l. – Peteška pav. Vrn, Pàs Raudõnio bãlą mš. – Raudõnis pav. Mrk, Pàs Svirnelių daržą l. – Svirneliai, k. dalis (Svirnėlis pav.) Vrn, Pàs Vieciūnų kelią gryb. – Vieciūnai k. Drsk, Pàs Žiūrų tiltą mš. – Žiūrai k. Vrn; Põ Almino upės įl. – Almino upė upl. (Alminas pav.) Plt, Põ Pãlsio lankalės įl. – Palsys pav. Plt; Põ Bãltuvienės daržų ež. pakrantė – Bãltuvienė pav. Lkm, Põ Béržoro galų ež. dalis – Béržoras ež. Plt, Põ Eidūkopelkė ež. dalis – Eidūkas pav. Plt, Põ Jãkumo upalių įl. – Jãkumo upãlis upl. (Jãkumas pav.) Plt, Põ Jõselio pelkė ež. dalis – Jõselis pav. ar v. Plt, Põ Jurčiāus upė || Jurčiaus upė ež. dalis – Jurčius pav. Plt, Põ Nãivos balā pl. – Nãiva pav. Vp, Põ Strazdų pirčia ež. pakrantė – Strazdas pav. Lkm; Prie Grinio kélmo pv. – Grinis, Grinỹs pav. Dkšt, Prie Skineikių tilto pv. – Skineikiai k. Ds, Prie Šveikautiškių gronyčios gn. – Šveikautiškiai k. (gronyčia „siena, riba“) Tj; Prie Bãltakienės šūlniui l. – Bãltakienė pav. Dkšt. Sunku nustatyti, į kurį pogrupį reikėtų skirti vietovardžius Pàs Stambinės brãdą l. – Stambinė bl. Mrk, Pàs Starinos brãdą pv. – Starina l., pv. Mrc, Pàs Vértamedžio kãlną mš. – Vértamedžio kãlnas kl. Drsk, Pàs Vijūninės kelią gryb. – Vijūninė bl. Drsk. Čia su prielinks­niais eina kilmininkiniai vietovardžiai, kurių pirmaisiais komponentais yra sud aiktavardėje būdvardžiai Stambinė, Vijūninė, etimologiškai ne visai aiškus žodis Starina (rus. старина „senovė; senis, -ė“; tai gali būti ir pavardė) ir daiktavardis vertamedis, kurį galime laikyti apeliatyvu. III. Antroponiminiai prielinksniniai toponimai yra padaryti iš prielinksnio ir asmenvardžio (pavardės, vardo ar pravardės): Anìt Baškiriaus l. Mrc – plg. Baškiêrius pav., Anìt Mataušūko pv. – Mataušūkas v. Drsk; Pàs Mažõną l. – Mažõnas pav. Mrc, Pàs Piùrky eiguvą – Piùrkus pav. Mrc; Põ Jõno ež. dalis – Jõnas v. Plt, Põ Kvėdaro (?) pv. – Kvėdaras pav. Jž; Põ Bãltakių l. – Bãltakis pav. Lel, Põ Baltrimų pv. – Baltrimas pav. Mrk, Põ Bukauskais mš. – Bukãuskas pav. Švnč, Põ Dùnda pv. – Dùnda pav. Dgl, Põ Garbačiausku pv. – Garbačiauskas pav. Dkšt, Põ Girčių pv. – Girčys pav. Antz, Põ Jõnių ež. dalis – Jõnis v. Dkšt, Põ Jonukù sietuva – Jonùkas v. Vn, Põ Jūrša l., rst. – Jūrša pav. Ktk, Põ Kálvėnais l. – Kálvėnas pav. Dkšt, Põ Karosù l. – Karõsas pav. Lel, Põ Krankliais l. – Kranklỹs pav. ar prav. Rud, Põ Kurõnais l. – Kurõnas pav. Dkšt, Põ Mirinu l. – Mirinas pav. Dkšt, Põ Rukšėnu slėnis – Rukšėnas pav. Ign, Põ Tūzu l. – Tūzas pav. Ign, Põ Vãnagų mš. – Vãnagas pav. Kš; Prie Mykoliūno gn. – Mykoliūnas pav. Tj; Už Adámkės pv. – Adámkė v. ar prav. Mrc, Už Benedõko l. – Benedõkas v. Tj, Už Dvareckų l. – Dvareckas pav. Vrn, Už Kalpõko l. – Kalpõkas pav. Mrc, Už Trajãno l. – Trajãnas v. ar pav. Mrc. 251 Sunku nustatyti, kuriam tipui – antroponiminiams ar apeliatyviniams – priskirtini vietovardžiai Pãr Grąužą pv. Dgč ir Pãr Žilvytį pv. Dgč. Čia antrąjį komponentą sudaro arba apeliatyvai grąužas ir žilvitis arba pavardės Grąuža (Grąužas) ir Žilvytis. IV. Be pateiktųjų prielinksnių vietovardžių, dar yra grupelė tokių, kurie savo daryba kiek skiriasi. Čia kartu su prielinksniu toponimu pasakomas ir objekto nomenklatūrinis terminas (kalnas, kelias, pieva, raistas ir t.t.). Kai kuriems jų galima rasti atitikmenis – toponimus arba antroponimus: Añ̃ taklį kal̃nas kl. Žmt; Apie balą prūdelis kd. Lzd; Į Gaivenius kelias kel. – Gaiveniai k. Tj, Į Ringį dvirelės l. – Ringys up. Vžns, Į vieškelį kelias kel. Tj; Palei pridotkus šniūras l. Tj; Põ eglė balà pv. Slk, Põ juodalksnias balà bl. Km, Põ Skrebūnu pasódė l. – Skrebūnas pav. An, Põ srovė akmuõ akm. Erž, Põ Valašinai šniūras l. – Valašinai k. Tj, Põ Zemlėnsku raistẽlis rst. – Zemlėnskas pav. Glv; Prie kryžiaus pievýtė pv. Blnk, Prie kryžiaus raistelīs rst. An, Prie Švento Jõno lieptas lp. – Švento Jõno upėlis upl. Tj; Až upelių krūmas kr. Lel; Už balos daržas l., pv, Mrc, Už Karolio laukas l. – Karolis v. Plt, Už Kulìnės laukas pv. – Kulìnė pv. Vrn, Už sõdno dirvà l. Plt. Daugumas tokių vietovardžių yra mažiau toponimizuoti ir panašūs į paprastus žodžių junginius, bet, kadangi jie pastoviai vartojami tam tikriems objektams pavadinti, juos skiriame prie vietovardžių. Iš viso prielinksnių vietovardžių dabar žinoma apie 750. Straipsnyje jų suminėta 730. Didžiausią prielinksnių vietovardžių dalį sudaro apeliatyviniai (422), mažesnę – toponiminiai (207), toliau eina antroponiminiai (30). Atsižvelgiant į tai, kad ne visi prielinksniai vietovardžiai turi neprielinksnius atitikmenis, kai kurių vietovardžių priskyrimas tam tikram tipui yra sąlyginis. Daugiausia prielinksnių vietovardžių padaryta su prielinksniu põ – 257, toliau eina pàs – 180, už(ù) – 85, aż(ù) – 23, añ̃ – 85, pãr (pàs reikšme) – 43, priẽ – 41, į̃ – 6, tiẽs – 3, apiẽ – 2, pagal – 2, prõ – 2, palei – 1. Prielinksnių vartojimas prielinksniniuose vietovardžiuose atspindi vienos ar kitos tarmės bendruosius prielinksnių vartojimo dėsnius. Pavyzdžiui, pasitaiko põ su kilmininku apytikrės vietos reikšme: Põ liepos ež. dalis, Põ mėlnýčios l., pv., Põ pušalės ež. dalis, Põ vyšnalį ež. dalis, Põ Didžiosios salalės ež. dalis, Põ Pylõs jl. (visi pavyzdžiai iš Platel(i)ų). Rytų Lietuvoje priẽ vartojamas su naudininku: Prie aviliam l. Ign, Prie karklui pv. Dkšt, Prie žyvriukui pv. Žmt. Pasitaiko priẽ su įnagininku: Prie Bimbiriais l. Mlt. Kadangi ne visi prielinksniniai vietovardžiai dėl aukščiau minėtos priežasties yra surinkti, galima susidaryti tik apytikrį jų paplitimo vaizdą. Straipsnyje nagrinėtieji prielinksniniai vietovardžiai daugiausia užrašyti Nemuno ir Merkio tarpupyje, Rytų Lietuvoje (į rytus ir šiaurę nuo linijos Rokiškis, Kamajai, Anykščiai, Taujenai, Ukmergė, Pabradė) ir Žemaičiuose (Plateliai, Kartenà, Gargždai, Švėkšna). 252 Daugiausia prielinksinių vietovardžių su ant (remiantis dabar turimais duomenimis) yra užrašyta tarp Nemuno ir Merkio, o atskiri vietovardžiai – Rokiškio rajone, Taujėnų, Lyduokių (Ukmergės r.), Kirdeikių (Utenos r.), Dūkšto, Švenčionių apylinkėse. Vietovardžių su prielinksniu ant taip pat pasitaiko Žemaičiuose – Plātelių (Plungės r.), Gargždų, Rimkų (Klaipėdos r.), Švėkšnos (Šilutės r.), Priekulės, Šilutės, Pagėgių apylinkėse. Prielinksniniai vietovardžiai su par vartojami Rytų Lietuvoje (kur vietoje prielinksnio paš vartojamas par). Be to, jų dar užrašyta Merkinės ir Rātničios apylinkėse (Varėnos r.). Daugiausia vietovardžių su paš užrašyta Nemuno ir Merkio tarpupyje. Po vieną tokį vietovardį užfiksuota Antāžavės apyl. (Zarasų r.) ir Plāteliuose. Daugumas vietovardžių su pō užrašyta Nemuno ir Merkio tarpupyje ir plote, kurio riba vakaruose – Moškėnai (Rokiškio r.), Svėdasai, Taujėnai, Kulvā (Jonavos r.), pietuose – Gėlvanai (Širvintų r.), Širvintos, Joniškis (Molėtų r.), Šūtai (Švenčionių r.). Per 30 toponimų su pō užfiksuota Plāteliuose; tai ežero dalių pavadinimai. Vienas kitas toks toponimas užrašytas ir kitose vietose: Kaišiadorių, Krūonio, Palōmenės (Kaišiadorių r.), Šventežerio (Lazdijų r.), Eržvilko (Jurbarko r.), Švėkšnos, Vainuto (Šilutės r.), Pāramačio (Telšių r.) apylinkėse. Įdomu tai, kad ir Baltarusijos šiaurėje gausu vietovardžių su prielinksniu nao, atitinkančių lietuvių pō. Turimais duomenimis Lietuvoje produktyviausi vietovardžių daryboje yra pō ir paš, Baltarusijos šiaurėje – nao (pō) ir за (už). Baltarusijoje vietovardžių su над užfiksuota tik dešiniajame Nemuno krante5. Galima manyti, kad baltarusiškų ir lietuviškų vietovardžių su nao ir pō arealas kitados buvo dešiniajame Nemuno krante. Vietovardžiai su prie randami į pietus nuo Dusė­tų, Raguvōs (Panevėžio r.), į šiaurę nuo Jonavos, Gėlvanų, Molėtų, Švenčionių. Po vieną tokį vietovardį užfiksuota Merkinės, Šiaulėnų, Gargždų apylinkėse, 4 vietovardžiai – Plātelių apylinkėje. Daugiausia vietovardžių su už(u) užrašyta Nemuno – Merkio tarpupyje (kaip jau buvo minėta, ir Baltarusijos šiaurėje gausu vietovardžių su за.) Po vieną tokį vietovardį užrašyta Kāpčiamiestčio apyl. (Lazdijų r.), tarp Grinkiškio (Radviliškio r.) ir Krākių (Kėdainių r.), netoli Vainuto, Šiaudinėje (Akmenės r.), 2 – Plātelių apyl., 7 – į šiaurę nuo Dieveniškių (Eišiškių r.). Vietovardžiai su až(u) užrašyti Rytų Lietuvoje tarp Troškūnų (Anykščių r.), Taujėnų, Molėtų, Dubingių, Mielagėnų (Švenčionių r.). Kaip matome, keturių prielinksnių (pō, paš, ant, už(u)) darinių daugiausia užrašyta Nemuno ir Merkio tarpupyje. Iš viso šitoje teritorijoje užfiksuota apie 300 prielinksnių vietovardžių, t.y. mažesnė pusė visų dabar žinomų prielinksnių vietovardžių. Prielinksniniai vietovardžiai yra būdinga Nemuno ir Merkio tarpupio vardyno ypatybė. Prielinksnių vietovardžių yra užrašyta ir lietuvių gyvenamose Baltarusijos TSR vietose: 8 vietovardžiai su pō ir 3 su ant Pelesoje (Rōdūnios r.), po 1 vietovardį su pō Dubiniuose, Smilginiuose, Kargauduose (Rōdūnios r.), Pasalyje (Jū- 5 А. М. Прищепчик, Микротопонимы типа За рака, Зарака, Зарачча, кн.: Конференция по топонимике Северо-западной зоны СССР (Тезисы докладов и сообщений). Рига, 1966, р. 139. 253 rótiškių r.), Žiguosė (Varėnavo r.) ir Pužėnuose (Breslaujos r.), 1 vietovardis su añi Vigonyse (Ródūnios r.). Prie linksninių vietovardžių pasitaiko ir rusų kalboje. O. A. Kupčinskis6, remdamasis archyviniais duomenimis ir kartotekomis, konstatuoja, kad rusų kalboje kadaise gausius prielinksnius vietovardžius linkstama versti paprastaisiais arba sudėtiniais (vardininkiniais arba kilmininkiniais). Dėl to prielinksnių vietovardžių procentas, lyginant su praėjusių šimtmečių duomenimis, pastebimai mažėja. Panaši tendencija yra ir lietuvių kalboje. Prielinksniniai vietovardžiai virsta vardininkiniais arba kilmininkiniais. Užfiksuota atvejų, kai tai pačiai vietai vadinti šalia prielinksninio vietovardžio vartojamas ir priešdėlinis, pvz.: Pō klēstauru || Paklēštarē l., pv. (Viečiūnai Drsk), Pàs Giraitē || Pagiraitýs l. (Piesčiai Mrc), Pō vinkšna || Pavinkšnys l. (Bačkōnys Žž). Dažnesni atvejai, kai ta pati vieta vadinama prielinksniu ir neprielinksniu vardu, pvz.: Añt Plačiūjų || Plāčiosios l. (Šklėriai Mrc), Añt Platūlių || Platūliai l. (Češai Mrk), Pàs brastàs || Brāstos l., pv. (Daržėliai Mrc), Pàs Ilgūli || Ilgūlis mš. (Daržinėles Mrc), Pàs šulnēli || Šulnēlis pv. (Daržėliai Mrc), Pàs epušyną || Epušynas l. (Piesčiai Mrc) ir kt. Šie paraleliniai vardai rodo, kad, laikui bėgant, prielinksnių vietovardžių formas gali išstumti neprielinksninės. ПРЕДЛОЖНЫЕ ТОПОНИМЫ 3. РАБАЧЯУСКАЙТЕ Резюме В статье рассматриваются предложные топонимы, т.е. названия типа предлог + аппелятив, топоним или антропоним. Структурная схема предложных топонимов следующая: I. Апеллятивные: 1. Предлог + простой аппелятив; 2. Предлог + сложный аппелятив. II. Топонимические: 1. Предлог + простой топоним: а) предлог + микротопоним, б) предлог + название населённого пункта, в) предлог + название реки или озера; 2. Предлог + сложный топоним; 3. Предлог + составной топоним: а) предлог + составной номинативный топоним, б) предлог + генетивный топоним, первый компонент которого — нарицательное существительное, в) предлог + генетивный топоним, первый компонент которого — антропоним, название населённого пункта или реки, озера. 6 О. А. Купчинский, Изменения словообразовательной структуры микротопонимии, кн.: Изучение географических названий, „Мысль“, 1966, р. 122. 254 III. Антропонимические. IV. Предложный топоним + номенклатурный термин. В статье по данной схеме рассмотрено 730 предложных топонимов. Самую большую группу составляют апеллятивные топонимы (422). К топонимической группе относятся 207 предложных топонимов и к антропонимической — 30. Некоторые предложные топонимы к тому или иному типу можно относить только более или менее релятивно. В образовании предложных топонимов наиболее продуктивным является предлог pō — 257 топонимов, далее следуют pàs — 180, ūž(ù) — 85, àž(ù) — 23, añt — 85, par (в значении pàs) — 43, priē — 41, ī — 6, tiēs — 3, apiē — 2, pagāl — 2, prō — 2, pālei — 1. Предлоги в предложных топонимах употребляются в соответствии с нормами данного говора. Рассмотренные предложные топонимы встречаются в междуречье Нямунаса и Мяркиса, в Восточной Литве и Жямайтии. Около 300 предложных топонимов записано между реками Нямунас и Мяркис. Около 20 таких топонимов записано в литовских деревнях на территории Белорусской ССР. В литовской (как и в русской) топонимии существует тенденция предложные топонимы заменять номинативными. Об этом свидетельствуют параллельные названия типа Pō klēštaru || Pakleštarė поле, луг (Вецонай, Варенский р-он), Pàs šūnelē || Šūnelis луг (Даржяляй, Варенский р-он).