Prielinksniniai vietovardžiai

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LITETUVOS TSR MOKSLY AKADEMIIJA PRIELINKSNINIAI VIETOVARDZIAI Z. RABACIAUSKAITE Vienas savičiausių lietuvių vardyno darybos tipų yra vadinamieji prielinksni- niai vietovardžiai. Tai sudėtiniai vietų vardai, kurių pirmasis komponentas yra prie- linksnis, 0 antrasis — tikrinis ar bendrinis daiktavardis arba sudaiktavardėjęs būd- vardis, pvz.: Pas akmenį pv. Antz, Po Misitinais pv. Švnč, Prič Mykoliūno gn. Tj, Ant Kemsinių ms. Vrn. SCRE Mk ais Lietuvių toponimikoje tokie vietovardžiai iki šiol nebuvo nagrinėti. Gal būt, dėl to ir daugelis toponiminės medžiagos užrašinėtojų nelaikė jų vietovardžiais. Dėl šios priežasties toli gražu ne visi kalboje egzistuojantys prielinksniniai vietovar- džiai ir yra užrašyti. Šiame straipsnyje, remiantis LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto toponimikos fondų duomenimis, galima sakyti, pirmą kartą mėginama plačiau apžvelgti lietuvių prielinksninius vietovardžius ir juos suklasifikuoti. Straipsnyje nagrinėjami prielinksniniai junginiai yra pastovūs. Jie vartojami kaip tam tikri nusistovėję vietų vardai. Antrasis prielinksninio vietovardžio komponentas eina tik su tam tikru prielinksniu. Pavyzdžiui, minėtasis miškas Afit Kemsinių nieka- da nevadinamas Ūž Kemsinių, Prič Kemsinių, Pas Kemsinės ir pan. Tik labai retais atvejais antrasis komponentas gali būti vartojamas su keliais prielinksniais, pvz., ta pati Platelių ežero vieta yra vadinama ir Pé beržaliū, ir Prié beržalio. Dauguma prielinksninių vietovardžių gretiminių neprielinksninių formų neturi (išskyrus tam tikrus atvejus, apie kuriuos bus kalbama straipsnio pabaigoje). Vienos prielinksninės konstrukcijos yra labiau, kitos — mažiau toponimizuotos (t. y., virtusios pastoviais vietų vardais). Išvesti griežtą ribą tarp pirmųjų ir antrųjų yra sunku. Vis dėlto galima nustatyti, kad toponimizuoti labiau linkstama tuos prielinksninius vietovardžius, kurių antrasis komponentas yra vietos vardas arba asmenvardis, ir mažiau — tuos, kurių antrasis komponentas yra bendrinis žodis. Prielinksniniai vietovardžiai pagal pirmąjį komponentą straipsnyje atskirai neklasifikuojami, nes darybos požiūriu visų jų pirmasis komponentas yra vienodas — prielinksnis. Į prielinksninį komponentą atsižvelgiama tik alfabeto tvarka išvardi- jant konkrečius šių vietovardžių pavyzdžius. Toks pavyzdžių pateikimas patogus tuo, kad jis nesunkiai leidžia nustatyti bendrą kiekvieno prielinksnio darinių skai- čių bei geografiją. i 243 Prielinksniniai vietovardžiai klasifikuojami pagal antrąjį komponentą. Šitokia klasifikacija padeda suvokti svarbiausius šios rūšies vietovardžių tipologinius bei semantinius bruožus. Prielinksninių vietovardžių antrasis komponentas gali būti arba bendrinis daik- tavardis (apeliatyvas), arba vietovardis (toponimas), arba asmenvardis (antroponi- mas). Dėl to prielinksniniai vietovardžiai skirtini į apeliatyvinius, toponiminius ir antroponiminius. Šių trijų pagrindinių grupių vietovardžių struktūra nėra vienoda, kai kurios jų dar gali būti suskirstytos į smulkesnius pogrupius. Visų prielinksninių vietovardžių struktūrinė schema, sudaryta pagal antrąjį jų komponentą, yra tokia: I. Apeliatyviniai: 1. Prielinksnis + paprastasis apeliatyvas; 2. Prielinksnis + sudėtinis apeliatyvas. II. Toponiminiai: 1. Prielinksnis + paprastasis vietovardis: a) prielinksnis + mikrotoponimas, b) prielinksnis + gyvenamosios vietos vardas, c) prielinksnis + upės arba ežero vardas; . Prielinksnis + sudurtinis vietovardis; 3. Prielinksnis + sudėtinis vietovardis: a) prielinksnis + vardininkinis (nominatyvinis) vietovardis, b) prielinksnis + kilmininkinis (genetyvinis) vietovardis, kurio pirmasis komponentas — daiktavardis. ¢) prielinksnis + kilmininkinis vietovardis, kurio pirmasis komponentas — - asmenvardis, gyvenamosios vietos vardas arba upės ar ežero vardas. No III, Antroponiminiai. IV. Antroponiminis, apeliatyvinis arba toponiminis vietovardis + nomenkla- tūrinis terminas. I. 1. Apeliatyvinių vietovardžių pirmajai grupei (prielinksnis + paprastasis daiktavardis) priskirtini šie vietovardžiai: Ajit balėlės 1. Vn, Ant bradi 1., pv. Drsk, Adit daržėlio 1. Mrc, Adit dernū bl. Mrc (derna sl. ,,veléna®), Aiit duobélés ež. dalis Drsk, Adit duobiū mS. dalis Drsk, Ajit desentinos 1. Vn (desentina sl. „dešimtinė, žemės sklypas“), Ajit eZerq pl. Slu, Ajit kadagyno sm. Sv, Adit kalndlio || Antkalnalis 1. Klp, Adit kalnélio 1. Mrc, Ant kalnyé&io 1. VIk, Ajit kalno 1. Dkšt, Mrk, Prk, m3. Vrn, Ait kalvės 1. Grg, Ajit kamšės pv. Dkšt, Adit klyno 1. Mrk, Aidt kredito 1. Vrn (krefitas sl. ,krantas®), Adit kryzélio 1. Rod, Ajit krokslés mš., 1. Vrn (krokšlė „krioklys“) Ait laukélio, a., bl. Mrc, Afit laūko 1. Drsk, Ait mėžimėlio |. Mrc, Mrk, Ajit péklos || Pekla pv. Rud, Ait pieveliy 1. Vn, Ait priido 1. Tj, Adit révas pv. Drsk, Ajit saléliy 1., mš., rst. Vrn, Ajit silo, k. dalis Pgg, Adit tūko ez. dalis Plt, Adit upélio 1. Švnč, Adit upés 1. Tj, kl. Rud, Adit užūoganų |. Mrk , Ajit velkéliy 1. Drsk, Ajit vertimo pv. Mrc (vertimas „kur daug šaltinių iš žemės verčiasi“), Aft vygano pv. Mrc (vyganas sl. „išgana“), Ajit Zyddukes || Zydduka pv. Rud, Adit žvyro 1. Mrk; Į brastas 1. Tvr; Pagal kdrtis gn. Sk, Pagal miskélj 1. Glv; 244 Pair akmenis akm., kel. Slk, Par ūkmenį 1. Ktk, Par alksnį 1. Ktk, PaF brastélei (?) pv. Ut, Par eglėlę bl. Dgč, Paf eglės pv. Lkm, Paf ežerėlį 1. Lkm, Paf iėvą kr. Lel, Paf kaištį 1. Ktk, PaF kelėlį 1. Mrk, Paf liepteliūs bl. Lel, Par linamarkas pv. Dkšt, PaF magaziną 1. Km (magazinas sl. „sandėlys; parduotuvė“), PaF mėlnyčią 1., pv. Ktk, kr. Lel, Pai molynėlę 1. Mrk, Paf ravėlį 1. Sr, Paf sodžiaukėlės pv. Km (sédfiauka sl. „kūdra“) Paf šūką 1. Drsk, Paf triūbą pv. Ign (triūba sl. ,,meliora- cijos vamzdis“), Paf tvdrą 1. Sr, Pa versmėlę pv. SIk, Pai versmelės 1., pv. Rk, 1. Lel, Par žvyrėlį 1. Mrk, Paf žvyryšną 1. Mrk; Pas aki pv. Vrn, Pas akmenį pv. Antz, 1. Drsk, Pas ąžuolą 1. Mrc (2)!, Vrn, pv. Vrn, Pas ąžuolėlį mš. Mrc, Pas būlą pv. Mrk, 1. Mrc, Pas balėlę mš. Drsk, 1. Rud, Pas barakūs 1., gn. Mrc, Pas bėržą 1. Mrc, Pas berZynditi 1. Drsk, Pas beržyną 1. VIk, Pas bėgną 1. Mrc (2) (bognas sl. „pelkė, raistas“), Pas bonkg 1. Mrc (2), Drsk, mš. Mrc (bonka „tvarkingai sudėta akmenų krūva plytų arba kalkių degimui®), Pas brastas || Brdstos 1., pv. Mrc, Pas daržinę 1. Rud, Pas daržinėlę 1., pv. Mrc, Pas debesylq 1. Vrn, Pas desenting 1 Mrc, Pas dréve 1. Mrc (2), Pas drevéle ms. Mrc, Pas duobéle 1. Mrk, Pas duobės 1. Mrc, Vin, Pas eglę 1. Mrc, Pas epušyną || Epusinas 1. Mrc, Pas éZerq 1. Vrn, Pas ežeraičiūs rst. Mrc, Pas ežerėlį m§. Drsk, Pas gluos- nėlį 1. Vin, Pas grabe 1. Mrc (2) (grabé germ. „griovys“), Pas grabėlę 1. Drsk, Pas grébliy 1. Mrc (gréblius sl. „žvyro ir akmenų sampyla“), Pas griisdite 1. Vn, Pas grūšėlę mS. Mrc, Pas yryklą pv. Vrn (yrykla „vieta, kur galima irstytis*), Pas kamšą pv. Drsk, Pas kamšą || Kamša 1., pv. Vin, Pas kapus 1. Vn, Pas kojéle ež. dalis Vrn, Pas kriaučiūs 1. Mrc (kriaii¢ius sl. „siuvėjas“), Pas kryžėlį 1. Drsk, ms. Mrc, sm. Vrn, Pas krjZiy |. Drsk, Pas kuznéle 1. Vrn (kūznė sl. kalvė“), Pas malūną l. Drsk, Pas mélnyéiq 1. Vrn, Pas mišką 1. Mrc, Pas obelj pv. Mrc, Pas pirkias 1. Vn, Pas pirtį 1. Mrc, Pas plienikq m3. Mrc (plienikas sl. ,,belaisvis*), Pas puséle 1. Mrc, Pas raistq 1. Mrc, Pas raistėlį m8. Mrc, Pas ravėlį 1. Rud, Pas saléle ež. dalis Mrc, Pas salelės 1. Mrc, Pas skynimq pv. Mrc, Pas sklėpą m8. Mrc (sklėpas sl. ,,risys®), Pas skrynią mS. Mrc, Pas skujyng 1. Mrc Pas smalidrniqg pv. Rud (smalidrnia sl. „dervos varykla“), Pas strūžnyčią mS. Mrc (straznyéia sl. „sargybos būdelė“), Pas stulpąl. Mrc, Pas stulpėlį 1. Mrc, m8. Drsk, Pas Saltinéli 1. Vin, Pas šaltinį pv. Mrk, 1. Drsk, Mrc, ež. dalis Mrc, Pas šermukšnaičiūs 1. Mrc, Pas Sulnél || Sulnélis pv. Mrc, Pas šulnėlį 1. Mrc, Vik, Pas šūlnį pv. Mrc, Pas takėlį 1. Mrc, Pas tiltėlį 1. Rud, I., pv. Vrn, Pas trūbą pv., rst. Vrn, Pas trūbas 1. Mrc, Pas upéle 1. Drsk, Pas upe L., pv. Vrn, I. Mrk, Pas varną ez. dalis Mrc (gal Pas Varną — Varnas pav.?), Pas vartelius 1. Vp, Pas velkéle 1. Drsk, Pas viésakeli ms. Mrk; Pé ajerynu pv. Sv, Pé akmeniu pv. Krn, Po alksnéliais bl. Krt, Pé alksniu 1. Mre, Pé ąžuolais sk. Sr, gn. Rod, 1. Lel, Vp, pv. Krn, Pé ąžuolėliū pv., mš. Drsk, P6 ąžuolu 1., pv. Mlt, 1. Mrk, L, bl., pv. DkSt, rst. Skm, Pé balélém ež. dalis Vrn, Pad beržais |. Dkšt, Rud, eZ. dalis Ign, Pé berZaliu || BerZalis ez. dalis Plt, Po beržė- liais pv. Ukm, Pé berZeliu |. Mrc, Po bériu sk., 1. Lel, 1. Mrc, Rud, Pé būda pv., gn. Rud, Pé bikais 1., m8. Drsk, Po cegelnia 1. Drsk (cegelnia sl. „plytinė“), Pé darZu il. Pit, Pé dirvélém ež. dalis Mrc, Po drevé |. Drsk, Vin, Pé drevelé bl. Mrc, I. Mrc, Vrn, Pé drevélém |. Mrk, Po eglė bl. DkSt, Po eglalé ez. dalis Plt, Pé eglelé 1. Tj, Pa ėglėm pv. Švnč, uog. Drsk, Pé eglutė pv. Lkm, Pé épusém 1. Mrk, Po epusynu 1. ! Skaičius prie vietovės santrumpos rodo, kad tokį patį vardą turi keli (šiuo atveju du) toje pačioje apylinkėje, bet skirtinguose kaimuose esą objektai. 245 Vrn, Pé girdykla il. Plt, Pé grabelė |. Drsk, Pé griova gn. Drsk, Pd grūšelė 1., pv. Drsk, Pé grūšia |. Drsk, Mrc (2), Pé guoba |. Vrn, Pé guobom |., kl. Mrk, Pé kada- gynu pv. Sv, P6 kalnu |. Drsk, Vrn, Pé kampiniiikais 1. Disk, Pé kapais |. Mrk, Sr, Pé kapéiais |. Dkšt, Pé kapčiukū 1., pv. Ssk, Pé karémélém |. Dkšt, Pé kiemais |. Drsk, Pé kléstaru || Paklestaré 1., pv. Drsk (kléStaras sl. ,,vienuolynas®), Po klevu pv. Dkšt, Pé krastu pv. Drsk, Pé kreisa |. Mrk (kreisa nlt. „laukų riba, ežia“), Pé kryZium |. Alo, Mlt, Rud, pv. JnšM, Pé kadrélém || Kadrélés pv. Rod, Pé kunigu ež. dalis Pit, Po kvajom |. Drsk (kvaja sl. ,,pusis**), Pa liepa 1. Dkšt, Pé liepelé 1. Mrc, Pé major 1. lv („ten majoras žuvęs“), Pé maskėliu |. Mrc, Po mašina kr., sk. Lel, Pé miškū ez. dalis Ign, Po molé sk. Vrn (molė ,,molyné*), Pd nadzieli 1. Drsk (nadziélas sl. „žemės sklypas“), Pé obeldite 1. Drsk, Švnč, Po obele I. Lel, Pit, Pnt, SIk, pv. Krn, Pé dbelia |. Vrn (2), Po paikasu ez. dalis Plt, Pé pervazais 1. Drsk. (pervazas sl. ,keltas™), Po pircia šlt. Vin, Pé popu 1. Drsk, Pé pridotkéliais 1. Sv (pridétkas sl. ..papildomas žemės rézis*), Po puselé kl. Mit, Pé pusia kl. Aps, Po pušimi kl. SIk, Pé raisteliu |. Drsk, Pé ratu |. Ei§, Pé raveliu ez. kraštas Ign, Po sąsmauka ez. dalis Plt, Pa skifpstais 1. Jon, Pé skrynia ež. dalis Mrc, Pd skréblu pv. Btr, Pd sodu sk. Drsk, Pa stulpeliū |. Drsk, Pé stulpu ez. dalis Lkm, Pd šaltiniais pv. Ukm, Pé šlaitū |. Ven, Pé šulneliū pv. Ssk, Pé taku ez. dalis Vrn, Pé tiltu pv. Eiš, Pé tvorom ez. dalis Ign, Po woseliu |. Drsk, Pé upelé pv. Dkšt, Pé upeliū |. Lkm, Pa verbom pv. Mrk (verba sl. ,.gluosnis*), Pd vinkšna || Pavinksnys |. Zz; Pé būdos |., ez. dalis Plt, Pé keldlio ez. dalis, kr., pl. Plt, Po liepos ez. dalis Plt, P6 mélnyéios 1., pv. Sv, Pé pagriuvimo pv. Sv, Pé pušūlės ez. dalis Plt, Pé stulpo ež. dalis Plt, Pé šaltinio 1., pv. Lk, Pé vy$naliy ez. dalis Plt; Prič beržalio || BerZalis ez. dalis Plt, Priė berZélio gn. Tj, Prié epusélés gn. Tj, Prié kapinyno 1. Mrk, Prié kélio pv. Pbs, Priė klojimo 1. Ktk, Prié ledaiinios ež. kras- tas An, Prié liepų ež. dalis Plt, Pri¢ magazino |. An, Prié pusikés kp. Sin, Prié salė- lės ez. dalis Plt (2), Prié stulpélio pv. Svn&, Prič Sulnélio pv. Zmt, Pri¢ alytélés 1. Tj, Prié varty pv. Grg; Prié aviliam 1. Tvr, Prié karklui pv. Mt, Priė malūnui gn. Dkšt, Prié obeliai pv. Blnk, Pri šilėliui |. Zmt, Prié trūbėlei pv. Dgč, Prié¢ žvyriūkui pv. Ign; Pro kryZiukq kel. Vn; Ties molé 1. Mrk, Ties raveliū 1. Mrk; AZ eglyno |. Švnč, AZ kapij \., pv. Dkšt, AZ kamaros |. Ktk, AZ kiškių 1. Mlt (gal Až Kiškių — Kiškis pav.?), AZ kluonij pv. Ad, AZ krūmėlio |. Ktk, AZ liépto I. Ktk, AZ tilto pv. JošM, AZ upéliy pv. Švnč, AZ upés 1. Lkm: AZu ganiavy |. Dv, Ažū kvainykélio 1. Dv (2), Ažū kvainykų l. Dv, Ažū smélii pv. Dkšt, Ažū sėdo |. Mlt, Ažū varyklos |. Dv Ažū vépnydcios |. Mlt (vopnyčia sl. „kalkių degykla®); Uz balélés |. Mrk, Uz balos |., 2 m§.2 Vrn, |. Drsk, Mrk, UZ beržyno |. Drsk. UZ bradélio 1. Mrc (bradas sl. ,.didelis purvas, $lapumas, klampumas; brasta“), UZ brddo gn., m3. Drsk, UZ bradū l., m8. Mrc, UZ bradij || Bradai |. Rud, UZ dėgsnių 1. Rud, Uz epusyno 1. Mrc, U# ėžero |., m3. Rud, ež. dalis Vrn, I. Rud (2), Vrn, mi. Rud, pv. Drsk, Uz girélés |. Mre, Uz girios |. Drsk, Mre, UZ grabiy |. Drsk, UZ kalno uog. * Skaičius prie vietovardžio nomenklatiirinio termino santrumpos rodo, kad toje apylinkėje yra keli (šiuo atveju du) vienodai vadinami objektai. 246 Drsk, I. Drsk, Mrk, Uz kalnū 1. Vin, Ūž kapinyno 1. Mrk, rst. Drsk, Ūž kapū mš* An, Uz kliiono 1. Drsk, Mrc, Ūž lauzino ms. Mre, Ūž linijos 1. Mrc, UZ miško 1. Drsk, Mrk, UZ paustdnkos 1. Mrc (paustanka sl. „geležinkelio pusstoté), Uz pélkiy ms. Pp, Uz pirties pv. Ti, Uz priido |. Tj, Ūž raisto 1. Mre, 1. pv. Drsk, UZ ravélio gn. Iv, Ūž saleliy pv. Mrk, Ūž šaltinio pv. Drsk, Ūž tilto kl., 2 .1.,šlt. Mrc, 1. Vrn, Ūž til- zėlio 1. Mrk, Uz ūpės |. Drsk, Vro, gn. Mrk, U# vigsakelio 1. Mrc: Uzi kalno bl. Lel, Uzu kapū \., rst. Lel. 2. Apeliatyviniy vietovardžių antrajai grupei (prielinksnis + sudėtinis apelia- tyvas) skirtini Sie vietovardžiai: Par dukstqji kélmq pv. Lkm, Par degūtinę duobę ms. dalis Lkm, Pai dit berželiū l. SIk, Paf lazdij krūmą 1. Ktk: Pas dvi drevelés |. Mrc, Pas kumélés galvą m. Mre, Pas tankų raistq mš. Mrc, Pas žalią drevéle 1. Mrc; Pa busilo lizdi pv. Drsk, Mit, 1. Drsk, Rod, Po églés kélmu pv. Rk, PO jūoda žemė up. pakrantė Zmt, Pd jiodalksnio kėlmu l., pv. Pnt, Pé sena mėlnyčia 1. Zmt. Tokių (prielinksnis + sudėtinis antrasis komponentas) vietovardžių yra ir dau- giau, tačiau kartais kyla abejonių, ar jie skirtini prie apeliatyvinių, ar prie toponimi- nių vietovardžių. Mat, jų antrasis komponentas gali būti neužfiksuotas arba jau išnykęs sudėtinis vietovardis. Dėl to juos būtų galima skirti prie toponiminių prielinksninių vietovardžių. Tokie vietovardžiai yra: Ant Gilaūs kampo ež. dalis Drsk, Aft ligosios kalno 1. Vrn, Ajit Majėko kalno A.,-mš. Vn; Pas Aritrą būlą |. Mrc, Pas Gėnio ėžią |. Mrc, Pas Karūliaus kryžių mš. Mrc, Pas Karalienės ėžią 1. Mrc, Pas Kiškio pievéle® a. Mrc, Pas Kumpąjį bėržą mš. Tv, Pas Pirmą bala 1. Mrc; P6 Didžiosios saldlés ez. dalis Plt; , : Po Aukstu kalnu pv. Vin, Pé Aukstioju kalnu bl. Km, Pé Baltioju akmeniu |. Dkšt, Pd Bėržo lanka pv. Zsl, P6 Didžiuoju akmeniu 1., pv. Dkšt, rst. Glv, P3 Di- džiūoju kalnu 1. Jz, Po Graselés rageliu ez. kraštas Drsk, P6 Juodiioju kélmu pv. Glv, P6 Raudontioju krpZium |. Glv, Pé Sidabrinė lankalé il. Plt: Prié Didžiojo bėržo pv. Kvr, Prié Raudonojo kriZiaus 1. An; Prié Didžiajam akmeniui 1. Zmt; Pro Raudonąjį kryžių kel. Vn; Uz Aukšto rago ež. dalis Mrc, UZ Didžios balos 1. Mre. II. 1. Toponiminiy vietovardžių pirmosios grupės (prielinksnis + papras- tasis vietovardis) darinių antrasis komponentas gali būti: a) mikrotoponimas (Zi- nomas tik tos vietovės gyventojams, dažniausiai dar nelabai seniai kilęs iš apelia- tyvo, taigi palyginti naujas), b) gyvenamosios vietos vardas, €) upės ar ežero vardas (pastarieji vardai dažniausiai kur kas senesni už mikrotoponimus). a) Prielinksnis + mikrotoponimas: Aiit Beviršės |. — Beviršės kalnas kl. Rud, Ait Dadotkol. — Dadétkas 1. Mrc (da- dotkas sl. „pridėtinis réZis*), Ant Klonio I. — Klénis pv. Drsk, Adit Kūdros mš.— Kūdra l., pv. Rud, Adit Lisandrų I. — Lisanérai kl. Mrk (lisa nora lenk. „lapės urvas“), * Gal būt, į vietovardžių Pas Gėnio ėžią, Pas Karaliaus kr) žių, Pas Karalienės é Zig, Pas Kiškio pievėlę sudėtį įeina pavardės (Genys, Karalius, Karalienė, Kiškis). Tada šiuos vietova rdžius reikėtų skirti toponiminių vietovardžių trečios grupės c pogrupiui (žr. p. 249). 247 Ant Pūgiraičio 1., mš. — Pagiraitys 1. Vrn, Aft Prūdo mš. — Prūdas 1. Vrn, Ant Ravū 1. — Ravai gr. Mrk, Ant Siaurūkų 2 1. — Siaurūkai pv. Drsk, Adit Skidulio l. — Skidulys pv. Rod, Ajit Šiekštos bl., pv. — Šiekšta l. Drsk, Ajit Venčiškės mš. — Venčiškė bl., 1. Vrn, Adit Vidutinės |. — Vidutinė pv. Vin; Par Laiiką pv. — Lanka l., pv., Drsk, Paf Pilėlę 1. — Pilėlė kl. Lkm; Pas Astravą pv. — Astravas 1., mš. Mrc (ocTpoB rus. „sala; proskyna“), Pds Aukštoją l. — Aukštėja kl. Mrc, Pas Balėlę |. — Balėlė, rst. Mrc, Mrk, Pas Brūdą l. — Brūdas gr. Mrc, Pas Bradėlį mš. — Bradėlis gn. Mrc, Pas Bradėlįl. — Bradė- lis pv. Rud, Pas Daržėlį pv. — Daržėlis |. Mrk, Pas Darželiūs 1. — Daržėliai pv. Drsk, Pas Giliąją 2 1. — Gilidji bl. Mrc, Pas Girditę || Pagiraitys 1. — Giraitė pv. Mrc, Pas Grabėlę ež. dalis — Grabėlė |. Mrc, Pas Ilgūlį || Ilgūlis mš. — Ilgūlis pv. Mrc, Pas Kemsinę 1., pv. — Kemsinė bl. Mrc, Pas Kūpstinę |. — Kūpstinė pv. Mrc, Pas Merkyklą |. — Merkykla bl. Mrc, Pas Pėrkasą |. — Pėrkasas kr. Mrc. Pas Prūdalį |. — Prūdalis kd. Plt, Pas Raistą l. — Raistas gn. Rud, Pas Raisteliūs |. — * Raistėliai 1. Mrc, Pas Raistėlį |. — Raistėlis bl. Mrc, Pas Sodėlį 1. — Sodėlis kr. Vrn, Pas Stuburil. — Stuburys 1. Vin, Pas Trakql. — Trūkas mš. Mrc, Pas Varyklas ež. dalis — Varyklos sm. Mrc; Pé Pylėos jl. — Pyla kel. Plt; Po Aukštūoju pv. — Aukštasis kl. Lzd, Pé DarZéliais |. — DarZéliai m8. Dkšt, Pé Dubėju |. — Dubdjus mš. Rod, Pé Dundeklitt |. — Dundéklis m§. Rod, Po Grumtu l., pv. — Grumtas |. Rod (grumtas ,,sudZilives žemės gabalas“), Pé Karkly- nais ez. dalis — Karklynai 1. Vrn, Pé Keiciuliul. — Keiciulis mS. Rod (gal Keiciu- lis pav.?), Pé Kvainyku |. — Kvainykas mš., pv. Rod, Pé Liiiline |. — Liūlinė 1. Švnč, P6 Paliiikele 1. — Palifikelé bl. Mrk, Po Persédom 1. — Perséda (?) 1. Dkšt, Pé Plytnyéia pv. — Plptnyéia kl. Mrk, Pd Sangaviné |. — Sangaviné kd. Rod, Pd Silais 1. — Šilai m§. Mrc; Prié Giliagjai I. — Giliéja bl. Dkšt, Priė Majakui 1. — Majakas kl. Dkšt; AZ Platélio |. — Platėlis ež. dalis Dkšt; Uz Aviliūko 1. — Aviliūkas 1. Drsk, UZ Būlos |. — Bala pv. Drsk, Mrc, UZ Duo- béliy |. — Duobélés 1. Ven, UZ Eglyniūko gn. — Eglyniūkas gn. Grok, UZ Grabél- kos |. — Grabélka m§. Mrc, Uz Klampės |. — Klampé bl. Mrc, UZ Liesiskés 1. — Liesiské 1. Drsk, Ūž Merkjklos 1. — Merkykla bl. Mrc, UZ Pievéliy 1. — Pieve- lės rst. Mrc, Ūž Raisto |. — Raistas pv. Mrc, Uz Silélio 1., mš. — Silelis 1. Rud. Neaišku, ar čia galima priskirti vietovardžius Ant Pačiūšo |. ir Prié Pačiūšo |. — Pačiūšas gn. Tj, nes Pačiūšas, gal būt, yra pavardė, ir tada šiuos vietovardžius tektų laikyti antroponiminiais. Grupelei vietovardžių atitikmenų (neprielinksninių vietovardžių) nerasta, ta- čiau galima manyti, kad jie buvo arba tebėra, tik dar neužrašyti ir nepatekę į kar- toteką. Štai tie vietovardžiai: Adit Aukštijjų 1. Vo, Adit Plačiūjų || Placiosios |. Mrc, Ajit Platukio |. Rod, Ait Platuliy || Platūliai 1. Mrk; Par Kastinj 1. Ktk, Par Sdltqjq šlt. Lkm; P6 Drumitiském rst. Ign, Po Pakalniném il. Ign, Pé Raudonučiū 1., pv. Dkšt, Po Zeltaisiais pv. Km. ~ 248 Įdomu tai, kad daugumos šių vietovardžių antrasis komponentas yra sudaik- tavardėjęs būdvardis. Panašus reiškinys sutinkamas ir baltarusių toponimikoje*. b) Prielinksnis + gyvenamosios vietos vardas: Ant Vastakij pv. — Vastakai k. Km; Į Dūbą 1. — Dibas k. Mrc; Po Anuliském \. — Anūliškės k. Šlčn, P6 Dailidém ež. dalis — Dailidės k. Dkit, P6 Dubiniais pv. — Dubiniai k. Rod, Pé Dubininkū 1. — Dubiniiikas k. Mrc, Po Gribaša kl., mš. — Gribaša k. Rud, Pé Krokšliū 1. — Krokšlys k. Rud, P6 Lavy- sais (?) ež. dalis — Lavysas k. Vrn, Pé Lynežeriu 1., mš. — Lynežeris k. Rud, Po Mūrgiais 1. — Margiai k. Rud, Pé Miliaiitiske ež. dalis — Miliaūtiškė k. Dkšt, P6 Misiūnais pv. — Misiūnai k. Švnč, Pé Petūkais kr. — Petūkai k. Dkšt, PG Prūtelė bl. — Prūtėlė vk. Dkšt, Po Rudnia |. — Rudnia k., Pod Skireikiais 1. — Skireikiai dv. Rod, P6 Stoniūnais mš. — Stoniūnai vk. Rud, Po Špodkiškiu bl. — Špokiškis k. Km, P6 Uta mš. — Ūta k. Rud, Po Valašinais 1. — Valašinai k. Ti; Pričė Slavény 1. — Šlavėnai k. An; | Priė Bimbiriais pv. — Bimbiriai k. Milt; Ažū Dainavės pv. — Dainava k. Dv; Uz Valašinų 1. — Valašinai k. Ti. €c) Prielinksnis+upés arba ežero vardas: Ant Kuisio 1. — Kuisis upl. Sv, At Titno 1., pv. — Titnas ež. Rud; Į Grūdą 1. — Grūda up. Mic; Pas Bieliūką 1. — Bieliūkas ež. Rud, Pas Dumblėlį 1. — Dumblėlis ež. Rud, Pas Dumblį 1. — Dumblis ež. Rud, Pas Ilgį mš. — Ilgis ež. Vrn, Pas Išrūginį 1. — Išrūginis ež. Rud, Pas Malinį |. — Malinis ež. Rud, Pas Plaušinį 1. — Plaušinis ež. Vm, Pas Ūlą I. — Ūla up. Rud, Pas Versminį 1. — Versminis ež. Vrn; Pé Kuisio pv. — Kuisis upl. Šv, Po Viesndlio ež. dalis — Viesnalis ež. Plt; P6 Bradū \., pv. — Brūdas upl. Rud, Pé Žirnaja pv. — Žirnaja up. Pbs; Uz Brddo \. — Bradas upl. Rud, Ūž Dumblélio m§. — Dumblėlis ež. Rud, UZ Odmeiis 1. — Odmué up. Vn. 2. Antrąją toponiminiy vietovardžių grupę sudaro prielinksniai su sudurti- niais vietovardžiais: Ant Sūlatakio |. — Sūlatakis 1. Mrc; PaF SausaviiSe |. — Sausaviisé m. Drsk; Pas Dvilype gn. — Dviljpé m. Mrc, Pas Krakiabale m8. — Krakiabalé bl. Mrk, Pas Sausupi 1., m8. — Satisupis upl. Vin, Pas Skersbale 1. — Skersbalė bl. Mrc, Pas Svédabale pv. — Svédabalés (?) bl. Mrc; ; P6ė Jūodupio ež. dalis — Jūodupis upl. Plt, P6 Rėspelkio il. — Rospelkis pl. Pit; Pé Bériaragiu m8. — Bérzaragis ež. sekluma Lkm, Pé Juodeglyniu ež. dalis — Juodeglynis m8. dalis Plt, Po Pétrakalniu |. — Pétrakalnis kl. Mrk, Pé Sausa- virše 1. — Sausaviisé m. Drsk, P6 Ubdgsale ež. dalis — Ubūgsalė sala Plt; Ties Molduobiu up. vingis — Molduobis dauba Vn; Ažū Senatiltés upl. pakrantė — Sendtilté upl. Lkm. CA. M. Ilpiumenauuk, Miakporononumsl THna 3a para, 3apaka, 3apsuua, kn.: Konde- penxnus no rononnmuke Cesepo-aanannoit sonst CCCP (Tesucn noknajoB u coobmernit), Pura, 1966, p. 137. 249 Vietovardžiams Pai Šakarvietę 1. Ktk ir Pé Piliakalniu 1. Lkm neprielinksniniy atitikmenų nerasta (jie, gal bat, arba jau pamiršti, arba dar neužrašyti). Peržvelgę šių prielinksnių vietovardžių antruosius komponentus, matome, kad tai daugiausia mikrotoponimai (Sūlatakis 1, Sausavifsé m., Krūkiabalė bl. ir t.t.). Pasitaiko ir smulkesnių upelių vardų: Saūsupis, Juodupis, Sendtilté. 3. Trečiąją toponiminių vietovardžių grupę sudaro prielinksniai su sudėtiniais vietovardžiais, kurių skirtini trys pogrupiai. a) Prielinksnis + vardininkinis vietovardis: Aiit Aukštos rievés mš. — Aukštos rievos kl. Mrc, Ant Baltojo smėlio mš. — Baltas smėlys 1. Lkm; Pai Aukštąją balėlę |. — Aukstéja balėlė pv. Ktk, Par Žėmąją balėlę |. — Ze- moja balėlė pv. Ktk; Pas Baltą kalnėlį |. — Baltas kalnėlis kl. Mrk; Pé Baltu kalnu mš. — Baltas kalnas kl. Vrn, Pé Pakamantiniu tilteliū 1. — Pūkamantinis tiltėlis tl. Dkšt, Pé Spaliniu tilteliū 1. — Spalinis tiltėlis tl. Dkšt, Pé& Šventū Jonu |. — Šveritas Jonas || Sveiito Jono upėlis up. Vb, P6 Vidutiniū tilteliū 1. — Vidutinis tiltėlis tl. Dkšt; Prič Sveiito Jono pv., bl. — *Švenitas Jonas Ign (atitikmens nerasta; tai arba upelis, arba kryžius); ) Ūž Baltos Ančios mš. — Baltėji Ančia up. Kpč. Vietovardžiui Apiė Spalinj tiltą bl. Dkšt neprielinksninio atitikmens nerasta. b) Prielinksnis + kilmininkinis vietovardis, kurio pirmasis komponentas — daiktavardis: Ant Balos laukū mš. — Balos laukai 1. Mrc; Pas Gudi balėlę |. — Gudū balélé bl. Mrk, Pas Ozkij bradėlį 1. — Ožkū bra- delis br. Mrk, Pas Zjdo tiltą bl. — Žydo tiltas 1., pv. Rud, Pas Žvirgždžių būlą |. — Žvirgždžių bala bl. Mrk; P6 Ąžuolo kélmu ez. dalis, pv. — Ąžuolo kélmas 1. Dkšt, Pé Kimigo upė pv. — Kūnigo upé ež. dalis Plt, Po Pjliy pélke |. — Pyliy pélké pv. Plt (pylė ,,antis*), Po Puseliy kalnu rst. — Puséliy kalnas kl. Dgé, Pé Raudij kalnu pl. — Raudi kalnas kl. Plt, Pé Sidabro vingiu ež. dalis — Sidabro vingis il. Plt, Po Zydo pécium l. — Zjdo pėčius 1. Drsk; Prié Vidumiskio révo |. — Vidumiskio révas gr. Vp; AZ Duobiij kalno pv. — Duobiū kdlnas kl. Dkšt. ¢) Priclinksnis + kilmininkinis vietovardis, kurio pirmasis komponentas — asmenvardis, gyvenamosios vietos vardas arba upés ar eZero vardas: Ajit Bandziuko laitko 1., pv. — Bandziūkas pav. Mrc, Aft Boro pirkdités 1. — Boras pav. ar prav. Vrn, Ait Česū kalno |. — Cesai || Cesukai k. Mrk, Ait Klim- šos kampélio |. — Klimša pav. ar prav. Mrc, Aft Labéno degimo |. — Labdnas pav. Mrc, Ait Narkūnų kėlio \., pv. — Narkiinai k. Km; Par Kisiéliaus obeléle rst. — Kisielius pav. Lel, Par Minkos pirkėlę bl., 1. — Minka pav. Dkšt, Pai Naviko pusi |. — Navikas pav. Lkm; Pas Adomo ravėlį pv. — Adomas v. Mrk, Pas Dubiniiiko kéliq |. — Dubinifi- kas k. Mrc, Pas Kaniavds pievas l., pv. — Kaniava k. Rud, Pas Kuipiko liéptq |. — Kuipikas pav. Mrc, Pas Likdciy kéliq 2 |. — Likėčiai k. Mrc, Pas Lidlio rais- tą |. — Liolys pav. Rud, Pas Mašnyčių kėlią gryb. — Masny¢ios k. Drsk, Pas Ma- 250 žėno būlą gn. — Mažėnas pav. Mrc, Pas Merkinės kėlią |. — Merkinė k. Drsk, Pas Miliaus bognėlį |. — Milius pav. Mrc, Pas Norūlių kėlią 1. — Norūliai k. Mrk, Pas Pūūlių tiltą pv. — Pėūūliai k. Vrn, Pas Petėškos drėvę |. — Peteska pav. Vrn, Pas Raudonio būlą mš. — Raudonis pav. Mrk, Pas Svirneliij daižą 1. — Svirne- liai, k. dalis (Svirnėlis pav.) Vrn. Pas Vieciūnų kėlią gryb. — Vieciūnai k. Drsk, Pas Žiūrū tiltą -mš. — Žiūrai k. Vrn; P6 Almino upés il. — Almino ūpė upl. (Alminas pav.) Plt, Pé Palšio lankalés il. — Palšys pav. Plt: Po Baltuvienės daržū ež. pakrantė — Bdltuviené pav. Lkm, P6 Bėržoro galū ež. dalis — Bėržoras ež. Plt, Po Eidūkopėlke ež. dalis — Eidūkas pav. Plt, Po Ja- kumo upaliū il. — Jakumo upalis upl. (Jūkumas pav.) Plt, Po Jėselio pélke ež. da- lis — Joselis pav. ar v. Plt, Po Juiciaus upė || Jurciaus ūpė ež. dalis — Jufrčius pav. Plt, Pé Ndivos bala pl. — Ndiva pav. Vp, Pé Strazdi piréia ez. pakrantė — Strazdas pav. Lkm: Prie Grinio kélmo pv. — Grinis, Grinjs pav. Dkšt, Priė Skineikiy tilto pv. — Skineikiai k. Ds, Prič Sveikdutiskiy gronpčios gn. — Šveikdutiškiai k. (grony- dia „siena, riba“) Tj; Prié Baltakienės šūlniui |. — Baltakienė pav. Dkšt. : Sunku nustatyti, į kurį pogrupį reikėtų skirti vietovardžius Pas Stambinés bri- dq |. — Stambinė bl. Mrk, Pas Starinos bradq pv. — Starina 1., pv. Mrc, Pas Ver- tamedzio kalną mS. — Veftamedzio kalnas kl. Drsk, Pas Vijūninės kėlią gryb. — Vijūninė bl. Drsk. Čia su prielinksniais eina kilmininkiniai vietovardžiai, kurių pirmaisiais komponentais yra sudaiktavardėję būdvardžiai Stambiné, Vijūninė, etimologiškai ne visai aiškus žodis Staring (rus. crapHHa „Senovė; senis, -ė“; tai gali būti ir pavardė) ir daiktavardis veFtamedis, kurį galime laikyti apeliatyvu. III. Antroponiminiai prielinksniniai toponimai yra padaryti iš prielinks- nio ir asmenvardžio (pavardės, vardo ar pravardės): Ant Baškiriaus 1. Mrc — plg. Baškiėrius pav., Adit Mataušūko pv. — Matau- šūkas v. Drsk; Pas Mazong |. — Mažėnas pav. Mrc, Pas Piūrkų eiguva — Piūrkus pav. Mrc; Po Jono ež. dalis — Jonas v. Plt, Po Kvėdaro (?) pv. — Kvėdaras pav. JZ; Pé Baltakiu |. — Baltakis pav. Lel, Pé Baltrimit pv. — Baltrimas pav. Mrk, Pd Bukauskais m3. — Bukduskas pav. Švnč, PG Dūnda pv. — Dimda pav. Dgl, Po Garbacidusku pv. — Garbačiduskas pav. Dkšt, PG Girčiū pv. — Girčys pav. Antz, Pé Joniu ez. dalis — Jonis v. Dkšt, Pé Jonukū sietuva — Jonūkas v. Vn, Pé Jursa \., rst. — Jūrša pav. Ktk, Pé Kdlvénais |. — Kdlvénas pav. Dkšt, Po Ka- rosu |. — Kardsas pav. Lel, Pé Krankliais 1. — Kranklys pav. ar prav. Rud, Pé Kurénais |. — Kurénas pav. Dkšt, Pé Mirinu |. — Mirinas pav. Dkšt, Pé Ruksé- nu slėnis — Ruksénas pav. Ign, Pé Tiizu |. — Tiizas pav. Ign, Po Vanagu ms. — Vanagas pav. Kš; Pričė Mykoliūno gn. — Mykoliūnas pav. Tj; UZ Adamkės pv.— Adamkė v. ar prav. Mrc, Už Benedėko I. — Benedėkas v. Tj, Ūž Dvareckū |. — Dvaréckas pav. Vrn, Ūž Kalpoko |. — Kalpėkas pav. Mrc, Ūž Trajūno |. — Trajūnas v. ar pav. Mrc. 251 Sunku nustatyti, kuriam tipui — antroponiminiams ar apeliatyviniams — pri- skirtini vietovardžiai PaF Grdužą pv. Dgč ir PaF Žilvitį pv. Dgč. Čia antrąjį kompo- nentą sudaro arba apeliatyvai grdužas ir žilvitis arba pavardės GrduZa (Grdužas) ir Žilvitis. ' IV. Be pateiktųjų prielinksniniy vietovardžių, dar yra grupelė tokių, kurie sa- vo daryba kiek skiriasi. Čia kartu su prielinksniniu toponimu pasakomas ir objek- to nomenklatūrinis terminas (kalnas, kelias, pieva, raistas ir t.t.). Kai kuriems jų galima rasti atitikmenis — toponimus arba antroponimus: Aft takū kalnas kl. Zmt; Apie būlą prūdėlis kd. Lzd; Į Gaiveniūs kėlias kel. — Gaivėniai k. Tj, Į Riūgį dirvėlės 1. — Ringys up. Vins, Į viéskeli kėlias kel. Tj; Palei pridotkūs šniūras 1. Tj; Pé eglė bala pv. Slk, P6 juodalksniais bala bl. Km, Po Skrebūnu pasodė |. — Skrebūnas pav. An, P6 srovė akmuo akm. Erž, Pé Valašinais šniūras 1. — Valašinai k. Tj, PO Zemlėnsku raistėlis rst. — Zemlėnskas pav. Glv; Prič kryžiaus pievytė pv. Blnk, Prič kryžiaus raistėlis rst. An, Prié Svefito Jė- no liėptas lp. — Šveiito Jono upėlis upl. Tj; Až upėlių krūmas kr. Lel; Ūž balos dafžas 1., pv, Mrc, UZ Karolio laūkas |. — Karolis v. Plt, UZ Kulinės laitkas pv. — Kuliné pv. Vrn, UZ sédno dirva 1. Plt. Daugumas tokių vietovardžių yra mažiau toponimizuoti ir panašūs | papras- tus žodžių junginius, bet, kadangi jie pastoviai vartojami tam tikriems objektams pavadinti, juos skiriame prie vietovardžių. Iš viso prielinksninių vietovardžių dabar žinoma apie 750. Straipsnyje jų su- minėta 730. Didžiausią prielinksninių vietovardžių dalį sudaro apeliatyviniai (422), mažesnę — toponiminiai (207), toliau eina antroponiminiai (30). Atsižvelgiant į tai, kad ne visi prielinksniniai vietovardžiai turi neprielinksninius atitikmenis, kai kurių vietovardžių priskyrimas tam tikram tipui yra sąlyginis. Daugiausia prielinksninių vietovardžių padaryta su prielinksniu pé — 257, toliau eina pas — 180, ūž(ū) — 85, až(ū) — 23, ant — 85, pai (pas reikšme) — 43, pri¢ — 41, į — 6, ties — 3, api¢ — 2, pagal — 2, pro — 2, palei — 1. Prielinksniy vartojimas prielinksniniuose vietovardžiuose atspindi vienos ar kitos tarmės bendruosius prielinksnių vartojimo dėsnius. Pavyzdžiui, pasitaiko pė su kilmininku apytikrés vietos reikšme: Pé liėpos ež. dalis, P6 mėlnyčios 1., pv., Pé pušūlės ež. dalis, Po vysnaliy ež. dalis, Pd Didžiosios salūlės ež. dalis, P6 Py- lės jl. (visi pavyzdžiai iš Platelių). Rytų Lietuvoje prié vartojamas su naudininku: Prič aviliūm 1. Ign, Priė karklui pv. Dkšt, Prič žvyriūkui pv. Zmt. Pasitaiko prié su įnagininku: Priė Bimbiriais 1. Mlt. Kadangi ne visi prielinksniniai vietovardžiai dėl aukščiau minėtos priežasties yra surinkti, galima susidaryti tik apytikrį jų paplitimo vaizdą. Straipsnyje nagri- nėtieji prielinksniniai vietovardžiai daugiausia užrašyti Nėmuno ir Mefkio tarp- upyje, Rytų Lietuvoje (į rytus ir šiaurę nuo linijos Rokiškis, Kamajai, Anykščiai, Taujėnai, Ukmergč, Pabrad?) ir Žemaičiuose (Plateliai, Kaftena, Gargždai, Svéks- na). . 252 Daugiausia prielinksninių vietovardžių su ait (remiantis dabar turimais duo- menimis) yra užrašyta tarp Nėmuno ir Meikio, o atskiri vietovardžiai — Rėkiš- kio rajone, Taujėnų, Lyduokių (Ukmergės r.), Kirdeikių (Utends r.), Dūkšto, Švenčionių apylinkėse. Vietovardžių su prielinksniu afit taip pat pasitaiko Žemai- čiuose — Plateliy (Plūngės r.), Gargždįą, Rimkū (Klaipėdos r.), Švėkšnos (Šilū- tės r.), Priekulės, Šilūtės, Pagėgių apylinkėse. Prielinksniniai vietovardžiai su paf vartojami Rytų Lietuvoje (kur vietoje prie- linksnio pas vartojamas paf). Be to, jų dar užrašyta Merkinės ir Rūtnyčios apy- linkėse (Varėnės r.). Daugiausia vietovardžių su pas užrašyta Nėmuno ir Mefkio tarpupyje. Po vie- ng tokį vietovardį užfiksuota Antdzavés apyl. (Zarasū r.) ir Plateliuose. Daugumas vietovardžių su pd užrašyta Nėmuno ir Mefkio tarpupyje ir plote, kurio riba vakaruose — Moškėnai (Rėkiškio r.), Svėdasai, Taujėnai, Kulva (Jo- navos r.), pietuose — Gėlvonai (Sirvintij r.), Širvintos, Joniškis (Molėtų r.), Šutai (Švenčionių r.). Per 30 toponimy su pė užfiksuota Plateliuose; tai ežero dalių pa- vadinimai. Vienas kitas toks toponimas užrašytas ir kitose vietose: Kaišiadorių, Krūonio, Palomenės (Kaišiadorių r.), Šventežerio (Lazdijų r.), Efžvilko (Jūrbarko r.), Švėkšnos, Vainūto (Šilūtės r.), Paramočio (Telšių r.) apylinkėse. Įdomu tai, kad ir Baltarusijos šiaurėje gausu vietovardžių su prielinksniu nad, atitinkančiu lietuvių pd. Turimais duomenimis Lietuvoje produktyviausi vieto- vardžių daryboje yra pé ir pas, Baltarusijos šiaurėje — nad (pd) ir 3a (ūž). Balta- rusijoje vietovardžių su nag užfiksuota tik dešiniajame Nemuno krante’. Galima manyti, kad baltarusiškųjų ir lietuviškųjų vietovardžių su nad ir po arealas kitados buvo dešiniajame Nėmuno krante. Vietovardžiai su priė randami į pietus nuo Dusetų, Raguvds (Panevėžio r.), į šiaurę nuo Jonavds, Gėlvonų, Moléty, Švenčionių. Po vieną tokį vietovardį už- fiksuota Merkinės, Šiaulėnų, Gargždų apylinkėse, 4 vietovardžiai — Plateliy apy- linkėje. Daugiausia vietovardžių su ūž(ū) užrašyta Nėmuno — Mefkio tarpupyje (kaip jau buvo minėta, ir Baltarusijos šiaurėje gausu vietovardžių su 3a.) Po vieną tokį vietovardį užrašyta Kapčiamiesčio apyl. (Lazdijų r.), tarp Griūkiškio (Radviliš- kio r.) ir Krūkių (Kėdainių r.), netoli Vainūto, Šiaudinėje (Akménés r.), 2 — Platelių apyl., 7 — į šiaurę nuo Dievėniškių (Eišiškių r.). Vietovardžiai su Až(ū) užrašyti Rytų Lietuvoje tarp Troškūnų (Anykščiū r.), Taujėnų, Molčtų, Dubingių, Mielagėnų (Švenčionių r.). Kaip matome, keturių prielinksnių (pd, pas, afit, Ūž(ū) darinių daugiausia už- rašyta Nėmuno ir Merkio tarpupyje. Iš viso šitoje teritorijoje užfiksuota apie 300 prielinksninių vietovardžių, t.y. mažesnė pusė visų dabar žinomų prielinksninių vietovardžių. Prielinksniniai vietovardžiai yra būdinga Nėmuno ir Metikio tarp- upio vardyno ypatybė. Prielinksninių vietovardžių yra užrašyta ir lietuvių gyvenamose Baltarusijos TSR vietose: 8 vietovardžiai su pod ir 3 su afit Pelesojė (Rėdūnios r.), po 1 vieto- vardį su pd Dubiniuose, Smilginiuose, Kargauduosė (Rėdūnios r.), Pasalyjė (Jū- 5 A. M. Tpaumenunk, Mukporononumu THna 3a para, 3apaka, 3apsauva, kn.: Kokdepen- uns no TonoHHMHKe CeBepo-3anajinoli sous CCCP (Tesnuckhi okaanos H cooGmennū), Pura, 1966, p. 139. 253 rėtiškių r.), Žiguosė (Varenavo r.) ir Puzėnuose (Breslaujos r.), 1 vietovardis su ait Vigonysė (Rédinios r.). Prielinksninių vietovardžių pasitaiko ir rusų kalboje. O. A. Kupčinskis*, rem- damasis archyviniais duomenimis ir kartotekomis, konstatuoja, kad rusų kalboje kadaise gausius prielinksninius vietovardžius linkstama versti paprastaisiais ar- ba sudėtiniais (vardininkiniais arba kilmininkiniais). Dėl to prielinksninių vieto- vardžių procentas, lyginant su praėjusių šimtmečių duomenimis, pastebimai ma- žėja. Panaši tendencija yra ir lietuvių kalboje. Prielinksniniai vietovardžiai virs- ta vardininkiniais arba kilmininkiniais. Užfiksuota atvejų, kai tai pačiai vietai vadinti šalia prielinksninio vietovardžio vartojamas ir priešdėlinis, pvz.: Pd klėš- taru || Paklestaré 1., pv. (Vieciūnai Drsk), Pas Giraitę || Pagiraitys 1. (Piesčiai Mrc), Pė vinkšna || Pavinkšnys |. (Bačkonys Žž). Dažnesni atvejai, kai ta pati vieta va- dinama prielinksniniu ir neprielinksniniu vardu, pvz.: Ant Placiijjy || Placiosios 1. (Šklėriai Mrc), Adit Platūlių || Platūliai 1. (Česai Mrk), Pas brastas || Brastos 1., pv. (Daržėliai Mrc), Pas Ilgūlį || Ilgūlis mš. (DarZindlés Mrc), Pas šulnėlį || Šulnė- lis pv. (Daržėliai Mrc), Pas epušyną || Epušynas 1. (Piesčiai Mrc) ir kt. Šie parale- liniai vardai rodo, kad, laikui bėgant, prielinksninių vietovardžių formas gali iš- stumti neprielinksninės. NPEJIJIOXHbIE TONOHUMbI 3. PABAUSAAYCKAWUTE Peswme B crarbe paccMaTpHBalOTCS NpejiJIOXKHbIe TONOHHMBI, T.€. Ha3BaHus, THA Npejį- JOT + anejJsiAiTHB, TOMOHHM HJH AHTPOMOHHM. CrpyKTypHasi cxeMa NpejJOXKHbIX TONOHHMOB CJIeyIolias : I. AneansiTuBHBIE: 1. Tlpeasior + npocroh anessiTHB, 2. Tlpeasor + CAOKHBIH anejJsTHB. II. TonoKuMHueckrHe: 1. Tpeanor + npocToil TOnoHHM: a) npeiior + MHKPOTONOHHM, 6) npemjior + Ha3BaHHE HACEJIEHHOTO MYHKTA, B) Npeisor + Ha3BaHHH PeKH HJIH 03epa; 2. Tpeasor + cJi0xkHbiK TONOHHM; 3. Ipeanor + cOCTaBHOH TONOHHM: a) npeasor + COCTABHOH HOMHHATHBHBIH TOTIOHHM, 6) npejpjior + reHeTHBHBIH TONOHHM, NepPBbli KOMMOHEHT KOTOpPOro — HapH- naTesibHOE CYIIECTBHTEJIbHOE, B) NPeAJOT + reHeTHBHbIf TONOHHM, NepBbiii KOMMOHEHT KOTOPOro — aHTpo- noHHM, Ha3BaHHe HACEJEHHOTO MYHKTA HJIH peKH, o3epa. € O. A. Kynuunckuii, Hamenenns cJi0B006pa3oBarejibuoji CTPYKTYPH MHKPOTOMOHA- min, kn.: H3yuenne reorpapuueckux nassanuit, ,Muican®, 1966, p. 122. 254 III. AuTtpononumuueckue. IV. Tlpeanoxusiii TOnoHHM + HOMEHKJIATYpHbIĖ TeEpMHH. B crarbe no jaunoji cxeme pacemMoTpeHo 730 npejiJi0xkHbIX TOnoHHMOB. Camyio GoJbLIYIO TPYNNY COCTaBJISIOT ANejiJIATHBHbIe TONOHUMBI (422). K TonoHuMHuec- Koi rpynne otHocsTes 207 NpeAsoKHBIX TONOHHMOB H K aHTPOTIOHHMHUYECKOH — 30. Hekoropblie npejii10xkHbIeė TONOHHMEI K TOMY HJIH HHOMY THITY MOMKHO OTHOCHTb TOJILKO GOJIee HJIKH MeHee peJIiTHBHO. B 06pasoBaHHH npensioxHbiX TONOHHMOB HauGoJiee NMPOAYKTHBHBIM SBJIAETCA npejJior pé — 257 TONOHHMOB, jAajee caefyioT pds — 180, uZ(a) — 85, až(ū) — 23, aiit — 85, par (B 3Hauenuu pas) — 43, prie — 41, i— 6, ties — 3, apie — 2, pagal — 2, pro — 2, palei — 1. [Ipeasoru B TIpejŲjI0XKHbIX TONOHHMAX YNOTPEGISIOTCS B COOTBETCTBHH C HOP- MaMH JIJaHHOTO TOBODA. PaccmoTpennble npejįji0xkHbIeė TONOHHMBI BCTpeuaIoTCS B Mexkaypeube Hsamy- Haca u Msipkuca, B Boctounoii JlurBe n YKamaiiruu. Okojio 300 npejijioxkHbIx TO- NIOHHMOB 3ariHCaHO Mexay pexaMH Hsamynac nu Msipkuc. Orojio 20 Takux TonoHH- MOB 3aNHCaHO B JIMTOBCKHMX JiepeBHAX Ha TeppHTopHH Besopycckoii CCP. B jmroBekoh (Kak H B pyCCKOii) TONOHHMHH CYIIECTBYET TeHAeHIHs NpelJiokK- HbIe TOTIOHHMbI 3aMeHsITh HOMHHATHBHBIMH. O6 TOM CBHAETE/IbCTBYIOT NapaJielib- Hble Ha3BaHusi TUNA Po klėštaru || Paklestaré none, nyr (Beitionaii, Bapernckwuii p-oH), Pas šulnėlį || Sulnélis nyr (dapxsasii, Bapenckuii p-on).