Prielinksnio „prieš (priešais)“ vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLY AKADEMIJA PRIELINKSNIO PRIES (PRIESAIS) VARTOJIMAS DABARTINEJE LIETUVIU KALBOJE E. VALIULYTE Prielinksnis pries literatiirinéje kalboje turi ir ilgesne forma — priesais, tik ji retiau vartojama, pvz.: PrieSais jo nosi kabaliojo pakabintas lubose muséms naikinti popierius. CvR, 1 221. Tarmése vartojama daugiau Sio prielinksnio varianty: pré’ KzR, Nm, Skn, Sk, Zg, prys Skn, Sk, Sts, Plt, Krt, Kip, Kp, pri¥ Slu, Skn, priesai Kivr, prysais Skn, priesu Lkm, Sik, priesiai Knv. Literatiirinéje kalboje prielinksnis pries, eidamas su galininku, reiSkia ivairius santykius: 1) erdvés (stovéti pries veidrodj, bégti prieS vezima, plaukti pries srove), 2) laiko (iivykti prie’ metus, baigti priex liety), 3) prieSingumo (sukilti pries valdzia, murméti pries ponus), 4) lyginimo (prie’ mane mazZas). 1, Erdvés santykiu reikSmés Prielinksnis priex daZniausiai vartojamas erdvés santykiams reikSti. Galima i8skirti kelias prielinksnio pries su galininku erdvés reikSmes. 1) Vietos ko nors priesaky reikimé. Prielinksnis pries vartojamas, reiSkiant, jog kas ‘nors yra ar vyksta prieSais priekine ar centring dalj daikto, pasakyto priklausomuoju Zodziy junginio démeniu. Pagrindiniu démeniu tokiu atveju eina ZodzZiai, reiSkiantys biisena, padétj ar konkrety fizinj veiksma. a) Si reikSmé rySkiausia junginiuose, kuriy priklausomuoju démeniu eina asmenis reiSkiantys zodZiai. Ketvertas vaikeliy, nuo 4 iki 8 mety, stovéjo prieX motule islydédami. Vaizg RR I 385. Antanas, kur buves, paémes Marikei uz rankos, klupt! ir suklaupé abudu pries tévus. ZemR Ill 356. Pranas Strimas vis dar tebestovéjo prieS Petra. VenclGD 71. Du berniukai, vaidinantys alyvy pirklius, atsistojo prie§ teiséjq. Bal&TVN 195. Atskirai minétina konstrukeija prie’ akis (ji gali biti iSplésta pazyminio), kuri paprastai vartojama tada, kai norima pasakyti, jog prie’ asmenj yra plati erdve, didelis ar neapibréZtas kiekis daikty ir pan. Tuomet pries akis ixsitiesdavo Vengrés slénis su ivairiaspalviais paséliy dryZiais. CvR, Ul 28. PrieX’ akis uzsidegé daugybé lempy, ties vienu jéjimu stovéjo tirsciau miestieciy, Ziirinéjanciy iskabintus paveikslus. CvR, V 76. Pasikélus kambarin, 59 i Karolj padvelké daiy, kazkokiy vaisty kvapas, ir prie’ akis sumirgéjo deSimciy paveiksly kontirai ir spalvos. VenckGD 342. Sit neseniai pries akis turéjai visus gyvulius — ir kaip galéjai ixsikrykdyti, kol aX pavalgiau pusryéiy! Dk’. Nieko pries akis nematyti. Rm. Prie& Juro akis mirguliavo veidai, kepurés, skarelés. CVR, V 234. Prie’ mano akis ixkilo nauja figiira. CvR, I 190. Veidu i vakarus, kur sauluté pamazu Zemyn leidzias, isiziiiréjes j erdve, ne tq erdve, kuri pries jo akis, tik ita, kurijame paciame, Mykoliukas varo ir varo vis tq paciq melodijq. Vaizg RR I 41. Si konstrukcija gali biti vartojama ir laiko reik’me » ateity, prieky“*. Pries akis dar daug laiko. Pn. Suspésit, atsiésit iki soties, vasara ilga pries’ akis. BaltPV I 37. Jam pries akis kareiviai (kariuomenés tarnyba). Dar visas darbas prieS akis tebestovi, niekas nedirbta tebér. Kp. b) Buvimo ko nors prieSaky reik’mé taip pat ry$ki junginiuose, kuriy priklausomuoju démeniu eina Zodziai, Zymintys daiktus su ai%kiai i§siskiriangia prickine ar centrine dalimi, kitais atvejais — ta reik8mé blankesné. Jis stovéjo pries nedideli, jau sutrinijusi medini kryziy. CvR, I 359. Viena rytq atsikéles ponas Kurminas pamaté, kad pries jo gonkas klipo be kepurés Dotkus. VienIMA 136. Juodu stovéjo pries trijy auksty namus. VenclGD 420. Viesbutélis buvo jrengtas antrajame didelio medinio namo aukste pries turgaus aik ste. VenclGD 292. Petras maté, kaip Marta sypsodamasi atsisédo pries balta staltiese uztiestqg stalg. VenclGD 74. Kai atvaziuodavo pas ponq sveciy, ke pdavo visiukus, uZmove ant gelezies prie’ peciy. Skr. Kuri laika popieriai smilko, paskui pikSteléjo Sviesia liepsna, ir senis, sédédamas ant suoliuko pries Zidini, susimgsciusiomis akimis seké besiraitancius lapus. VenclGD 51. Jis sédéjo prieg lempos Sviesq, ir senis dabar gerai maté ji visqa. VenclGD 54. Kai pries kalvute, ties Suliniu, vokietis nusédo nuo dviracio, naslé jam nusisypsojo. CvR, Ul 230. Pries bangas sustojus, Sauk mane vardu. SNérR I 428. Buvimo ko nors prieSaky reikSmé gali biti pabréZiama ir kitu ZodZiu, pavyzdZiui, tiesiai, staciai ir pan. Toje patioje gatvés puséje, tiesiai prieX Daubaro sodybq, gyvena Stasys. Myk-PutS I 29. Stai staciai prieX mano akis gautas laiskas, j kurj as turiu atsakyti, VaizgRR I 138. Vis-d-vis prie’ Marta sédéjo pulkininkas Dalba-Dalbaitis, mégéjas isgerti. VenclGD 100. c) Junginiai su prielinksniu pries atskirais atvejais gali reik8ti erdvés santykius su salygos reik§més atspalviu. Tr Vilnius buvo netoli, prie§ saule bokstai Svieté. MarcinkDP 91. Atsisédo pries jj senis taip, kad jo pliké pries’ saule blizgéjo. BM 145. Ties tvartais stiiksojo kriivos savo laiku neigsvezto méslo, jau gerokai idziivusio pries saule. VenclGD 88. Juostos Simtaspalvés pries’ ménulj dzius, — sliauxios devyngalvis, grautdamas medzius. SNérR I 433. Sunkesnis vezimas prie’ kalnq. M. d) Prielinksnis pries vartojamas ivardinése samplaikose vienas pries kitq, pries vienas kitq, prieX vienas antra, prieX kitas kitq. Pazymétina, kad Sios samplaikos eina ne tik su padéties, bisenos, bet ir su judéjimo. bei abstrakéios reikSmés, veiksmazZodZiais. Mazoje keltininko bidoje, ant rastgalio, vienas pries ki tq sédi du vyrai. CvR, 11 99. Mes su Stepuku sukom Zilvicio Svilpukus ir grojom suséde vienas pries ki60 tq kur ant akmens. BaltPV 1 55. Pradéjo temti, ir jiedvi sédéjo viena pries kita. VenclGD 151. Mazieji medeliai siibuoja pries’ vienas kita, tarytum snekasi arba sveikinasi. ZemR I 492. Soka, kaip gaidziai prie’ vienas kitq. Gs. Pries vienas antrq rokuojas. Pries kits kitq stigavojas, snekas. J. Susizodziavo dél maimozio ir tyliai urzgé viena prieS antrq. SimonVK [ 216. Jie Saipési, juokavo su merginomis, vieni prieS kitus demonstravo savo naujus drabuzius. VienP 143. e) Buvimo ko nors prieSaky reik$me paremtas ir prielinksnio pries vartojimas junginiuose, kuriy pagrindiniu démeniu eina ZodZiai, Zymintys psichine bisena, valios akta ir pan., o priklausomuoju — asmenj, kolektyva, re¢iau daikta, kurio atZvilgiu (ir neretai akivaizdoj) rei8kiasi ta bisena’. Gana! Tos gédos tau pakanka pries nieksy gaujq besizemint. SNérP | 237. Daénai jam paciam, lygiai kaip ir Monikai, reikéjo prieS’ Zmones raudonuoti, kad ji nemokéjo ne tik skaityti, bet ir savo vardo pasirasyti. CvR,V 58. Dabar gi jis esate tiktai save mylintys silpni egoistai, kurie nelaiméje mindo kojomis tuos, pries kuriuos neseniai dar drebéjo ir meldési. BilR I 49. Oi, gvéra, gvéra, pries visq svietq apsijuoké! CvR, Il 54. Kurgi akis bedési prieS moting, pries visq kaima. VaizgRR I 246. Gerbé ji, myléjo ir net pries kitus dvarus didzZiavosi turi tokj tijuna, kurs net .,3lekteri* po truputj. VaizgRR I 50. Kalbéjo jos, kaip man pasirodé, tik tam; kad prie’ mane pasigirtyu lenkiskai kalbandios. VienIMA 283. Karta Smukstaras ir man nusluosté nosj, kai aS noréjau pasirodyti pries naktigonius savo moksliskumu. VienIMA 182. Zadéjai vyrui tikrai myléti, kad kasdien barty — prie§ jj tyléti. Ply. Ir ‘kone kasdien lanksté kuprq Gia pries Grauzini, cia prie’ Lauzadj. Gud-GuzR { 122. Tik nenorédamas nusidéti pries tiesq, as papasakosiu viska, apie kq tada kalbéjau su karalium. BaléGK 126. Prielinksnis pries panaSiai vartojamas ir daiktavardiniuose Zodziy junginiuose, taip pat su vienu kitu bidvardziu, tik Siuo atveju paprastai reiSkiami abstraktis santykiai be erdvés reikSmés atspalvio. Po motinos mirties mergaité anksti surimtéjo, pajuto atsakomybe pries brolius, prie’ téva. VenclGD 15. Jis nori, kad pilieciai atlikinéty savo priedermes yisuomenei ne ix baimés ir prievartos, bet is susipratimo ir atsakingumo jausmo pries savo artima. BaléGK 297. Tai miisy teisé ir musy pareiga pries savo tautq, pries savo kultura, pries istorijq... VenclLR 56. O iu, mano mazeléle, sergékis nuo paslapéiy prie’ mane. ZemR I 238. Oi, Juliau, Juliau, kalti mes pries tave, labai kalti. SajK 128. Tai buvo labai seniai, kai jis (varnas) buvo dar jaunas, sparnai stipriis, kieti, kraujas Siltas, kriitiné atspari pries véjq ir audrq ilgoje kelionéje. CvR Il 27. Mokytojas pasijuto bejégis prie’ klase (t8). 2) Priexingos judéjimo krypties reiksmé. Prielinksnis pries yartojamas, reiSkiant, jog kas nors juda i§ prieSingos pusés, priesinga kryptimi, negu daiktas, pasakytas priklausomuoju Zodziy junginio démeniu. Sios reik¥més ZodZiy junginiy priklausomojo démens leksiné reikSmé yra labai ribota. Juo paprastai eina ZodZiai, reiSkiantys judancius (ar gulingius tam tikra kryptimi) daiktus. Pagrindiniu démeniu eina judéjimo veiksmaZod7iai. 1 Pig. E. Fraenkel, Syntax der litauischen Postpositionen und Prapositionen, Heidelberg, 1929, p. 271-272. 61 PrieS srove irtis sunku. JabIRR I 662. Vienodai ir nuobodziai ciukSédamas, plaukia pries’ vandenj nedidelis garlaivis. BiIR 1 131. Véjui einant priex saule, bus blogas oras, einant paskui saule — geras. Prk. Bet kq tu, senas Zmogus, pries tokj véjq papisi. SimonP 36. Iskeliavo piktas, skuba plunkia pries véjaq, dargi ikalnq, jupos po kojy pinasi, sunku. ZemR Ill 84. Kai pries plauka glostai(kate) — pyksta. Sim. Sunku smilteles pries kalnelj nesti. JD 551. Seni ir magi bégom Ziuréti: prie’ kalnq dvylika arkliy temp é (varpa). CvR,II 197. Simsa pasikelia du kartus { dienq su savo ixklypusia kumele pries molio kalva... CyR, II 327. Ziariu — prieX man eina baltas stulpas, Ktk. PrieXais mus éjo trys Zmonés. Ds, Mato, priesu jj ateina pulkas razbaininky. Sik. Vaikus ir paauglius jie pavaré prieS juodvarnius j issikerojusi vinkSnynq Grauzinio galusodéj, o suaugusius — lygiai ir vyrus, ir moteris — prie’ pempes j pabalj. Gud-GuzR I 23. Prielinksnis pries vartojamas su ivardzZiu save, reiSkiant krypti i ,,prieki*. Tiesiai pries save Zengé, skubinais Zingsniais, kada-ne-kada skaudziai dejuodama. ZemR III 187. [VerSiukas] bailiai suzZiuro pries save. CvR,II 106. Pro asary ukang Elena Zitiréjo prie’ save ir Zmoniy minioje staiga pamaté Edvarda. VenclGD 219, Kaip rodo pavyzdiiai, tia kalbama ne apie du (ar daugiau), o apie vienqa daikta. Tuo Sis priclinksnio vartojimo atvejas skiriasi nuo kitu. Pazymétina, kad prielinksnis prie¥ po judéjimo veiksmazodziy gali rodyti ne tik krypti, bet ir vieta, plg.: eiti prieX vezima, eiti Salia vezimo, eiti paskui vezima. Siuose junginiuose yra pasakoma daikto vieta judéjimo metu, plg.: stovéti prie¥ vezima, stovéti Salia vezimo, stovéti uz vezZimo. Kalbama vietos reik’me sunku atskirti nuo krypties reikSmés. Ta dviprasmi8kuma panaikina platesnis kontekstas. Valsciaus Zandaras Gumelis, neiziiiréjes ne tik prieS’ save bégusiy draugy, bet ir savo arklio uodegos, pasiklydo ir nugrimzdo su vezZimu { varliabale. CvR, I 172. Pirmiausia, prieX karstq nebuvo matyti einant kunigo. VenclGD 218. Literatiirinéje kalboje tokia reik’me vartojamas ir prielinksnis pirma su kilmininku, plg.: Kas pirma Zmogaus eina? (Se8élis) L8. Muzikai paprate eit pirma arkliy uz disliaus. Skr. Suva béga pirma arklio. Sv. Pirma saves bernuzélis Syvus Zirgelius yedé. TZ I 374. 2. Laiko santykiu reikSmé Atsizvelgiant i ZodZio junginio priklausomojo démens semantika, galima iSskirti du prielinksnio prie¥ vartojimo laikui reik%ti atvejus. 1) Prielinksnis prie¥ vartojamas su laiko vienetus reiSkiantiais Zod¥iais ir rodo, kiek laiko praéjo nuo veiksmo ivykimo iki kalbamojo momento. Prie’ metus siautes kiauliy maras visiems pakankamai jvaré baimés ir nerimo. CvR,If 108. Sako, jau prie’ ménesj vaikS¢iojes kaip nesavas, pasméles. CvR, II 343. Tik prie’ valandq buvo sukviestas konsiliumas. VenclGD 212. Stai tik pries pusvalandj Edvardas grizo namo. VenclGD 274. Laiko vienetus reiSkiantys daiktavardZiai daznai vartojami su pazyminiu, iSreikstu kieki Zymindiais Zodjiais, f 62 Priex dvi savaites ji raxé gausianti paskyrima greiciausiai { Baltarusija. VenclGD 235. Juk laikraxtiai ir knygos ten buvo uzkistos pries keturias dienas. VenclGD 129. Stai pries’ porq mety su skritiniu rézé — ir dabar mélyné. CvR,V 219. Kai kurie, gudriausi, jau susitvarké prie’ puse mety, o kiti dar anksciau. VenclGD 40. Gyventojai tuojau pazino muzikanta — tq patj lenktakoji, pries keletq dieny cia atsivedusj bij prie Mykolo vysnios. CvR, I 125. Begimdydama ja, Onos motina — tik pries’ kelis ménesius palaidojusi kidikio teva — miré. CvR, Il 29 Cia pat ir suoleliai, kuriuos prie’ kelerius metus padarém. CvR, Il 115. Antai Karpis, jau pries kiek mety atleides savo baudziauninkus be Zemés, Siandien turi nors samdoma, bet pigia darbo jégq. Myk-PutS 1 85. Namas buvo statytas pries daugybe mety: jo sutresusius, kirvarpy sugrauztus sienojus galéjai kiaurai pirstu perdurti. CvR, IT 280. 2) Prielinksnis pries vartojamas, reiSkiant koki nors fakta, kaip laika, iki kurio vyksta ar ivyksta veiksmas. Tokiy junginiy priklausomuoju démeniu eina daiktavardZiai, rei8kiantys veiksma, bisena, ivyki ar pan. Gale ménesiy jie pasirodo gatvése, pries eSelony iSvykimq. CvyR, IL 291. Pirmininkas prasé ji, kad ryt, prie’ susirinkima, ReiSelis uzeity i valsciy. CvRy Il 375. Oras nurimo lyg pries didele permaing. CvR, 1 263. Mano senelis ir tévas prie’ anq kara gyveno visq laikq Pabaltijy, atstovaudami vienai Zemés iukio masiny firmai. CvR, 11 251. Mes dar pasimatysime, butinai pasimatysime pries kelione. VenclGD 410. Pasikalbéjom mes su juo pries mirti. CvR, V 165. Stengdavausi prie’ miega sugalvoti sau lengvus sapnus. CvR, IL 277. Tik neuzmirsk: ant tuscios Sirdies prieS valgi pakramtyk. CvR, 11 28. Né pusés nesugrébé pries audrq juk jinai. SNérR 1 257. Taip lenkia prie Zemés tinginys, ar tik ne pries liety ? CvR, V 104. Visi sveciai issiskirsté tik pries pat ausrq. ZemR IU 143. Siryt atsikéliau dar pries dienq. Ob. Atrodé, visa Zemé prausiasi pries didele ir labai linksma svente. BaltPV 1 51.. Vienus metus tekty pazyméti, kada mazoje Sakalausko Zemés atkalnéje prie’ sekmines paséti linai, — pries Siline atnesé visiska prinokima ir derliy. CvR, U1 325. Prie’ Sienapiute kreipdavos i ji ne tik Uzuozeriy kaimo vyrai, bet ateidavo ir is kity tolimesniy apylinkiy piovéjai su praxymu jtaisyti jiems i kotq dalgi. VienIMA 111. Tai ko gi cia panirat galva, kaip arklys pries dvéstinajq? VaizgRR I 207. Vista gieda ne pries gera. Ds. Pries dvyliktq atkrapSlino senelis altarista j baznyciq. ZemR Ill 115. Pries améiaus galgq ji lyg pameté tq biauriq madgq. Skt. Vaikas prieS metus pradéjo yaikscioti (neturedamas metu). Er. Prielinksnis priex laika Zymi ir su daiktavardZiais, paprastai zymintiais konkredius daiktus, bet su prielinksniu, igyjantiais veiksmo, proceso reikSme. Pries rugius (rugiy piovima) norim pievq nusipiaut. Trgn. Pries teliuka (prie’ atsivedant) karve melzé. Er. Prie’ mésq pirslys ir buteliukus atkimSo. VaizgRR I 211. Pries virtinius kiekvienam davé po stikling naminés, VienR V 45. Ka, geras berniukas, ar ne tiesa, as ji pazinojau dar prieS kaléjimg... VenclGD 355: Taip pat prielinksnis prie¥ gali biti vartojamas ir su asmenis reiSkiantiais ZodZiais. Pries Jablonski miisy rasty kalboje buvo atsirade daug nelietuviskos konstrukcijos sakiniy. LK 1 57. A¥ atéjau pries jj. Ktk. 63 Prielinksniné konstrukcija gali eiti su patikslinamaisiais zodzZiais, konkretiai nurodantiais laiko tarpa, skirianti kalbamus reiSkinius. Jis pabaigé taisyti tinklq ir i8éjo Zvejoti dvi valandas pries dienq, kaip buve iprasta. Bal8TVN 180. Pusé valandos belieka pries tq vaziavimg. Lnkv. Lyg nujausdamas greitqa karo pradziq, padirbéjes tik apie keturis ménesius, Biga griZo i Lietuva 3—4 dienas pries sienos uzdarymq. BigRR 1 45. Porg dieny pries vaidinima artistai susirinko j generaline repeticijg. CvR, Il 84. Giminiy ir savo draugy pakurstytas, jis émé ir pries’ pat Saukima ji kariuomeng vedé. VienIMA 32. [Jarmala] taip suminkstéjo, kad prie§ pat Pamituvio isdalinima liepé susaukt kumecius ir beZemius j svarby pasitarimg. CvR, V 42. Moteriské nesulauké naujojo, Sviesaus namo, kurj Kixkis émési statyti pries pat jos mirtj. CvR, Il 74. Prie¥ pat kalédas atéjo Zinia: valdzia nuversta. CvR, V 150. Kaimieciai pasakojo vienas kitam, kad Raulo tévas — tai jaunas kamendorius, kurs pries pati gimima Raulo buvo iskeltas j Kursg. BilR I 33. Minétina konstrukcija pries’ /aikq, turinti apibendrinta reikSme ,,per anksti anksGiau, negu“. Jo mirtis, atéjusi prieX laika, buvo didziausias smiigis ir neikainojamas nuostolis mokslui ir visuomenei. LK 1 83. Gerokai pries sutartq laikq [Ona] atsidiiré giraitéj, po qZuolu. CvR, U 45. 3. PrieSingumo reikSmé I8 konstrukcijos su prielinksniu prie’ biidingos konkretios judéjimo krypties reikSmés iSsirutuliojo abstrakti prieSingumo reikSmé, kuri paprastai iSkyla, nusakant Zmoniu tarpusavio santykius. Toki peréjima aiSkiai iliustruoja kad ir pavyzdys eiti prie¥ mane, galintis turéti dvi reik8mes: konkretia — erdvés ir abstrakéiq — prieSingumo reikSme?. 1) PrieSingumo santykius reiSkia junginiai su prielinksniu pries, kuriy pagrindiniu démeniu ecina veiksmaZodZiai, turintys puolimo ar pasiprieSinimo, gynimosi reik8me, o priklausomuoju — daiktavardZiai, daZniausiai nusakantys asmenis; retiau — kitas savokas. Darbininkas negi kovosi prieS darbininkg ? CvR, Il 345 —346. Apsidaires aplinkui, daktarélis kudédavo, kad lenkai ruosiqsi sukilti prie’ valdzia, kad sukilsianti ir Lietuva. Myk-PutS 1 46. Po keliy dieny musje Sato buvo atleistas i§ istaigos, o véliau ir teisiamas kaip késinesis pries savo virsininko gyvybe. CvR, IU 83. Vienas tik kalvis Dirzys kursté ir pries dvary ponus, ir pries pati vyriausiqji ponq — ,,ciesoriy“. Gud-GuzR 1 39, Siausési jis ir pries’ savo motina, kam ji uzsiémé uzkurj. VienIMA 30. Jei jos vyras negaus darbo ir ji nepajégs spirtis pries Ziaury gyvenimaq, — atiduos save placioms atograzy miesto gatvéms, CvR, Il 296. Jis nebijo pries tévq rankos pakelti. Ds. Moteris buvo geros Sirdies, niekad bernui neSiurkStavo ir ne vienu atveju stengési uzstoti jj prieX vyrq. CvR, 11 68. Prasiau pasigailéti ir uZtarti mus pries plésikus. BaléGK 150. Pagrindiniu démeniu gali eiti ir kalbos veiksmaZodZiai, neretai turintys prieSingumo, nepalankumo reikSme. 2 Zr. E. Fraenkel, min veik., p. 271; P. Biiténas, Lietuviy kalbos prielinksniy mokslas, Kaunas, 1930, p. 120. 64 — Nepiktazodziaukite pries dieva, — niuriai taré vienuolis. VenclGD 206. Isvarginti Ziemos, nederliaus mety, Zmonés murméjo pries’ komitetus, sukurtus nukentéjusiems Selpti, CvR, V 124. Senis —juk senis, jis tik mokéjo padejuot ir paburnot prieS traukinj, kuris jo siny taip pat ikve#é. CvR, IL 338. Kalbanciy prie’ ponus, nepatenkinty biriai didéjo. CvR, V 35. Patikimesniesiems tylomis daktarélis DimSa pakalbédavo ir pries ciesoriy ir visq jo valdzia. MykPutS I 46. Butvila labai Sarpus Zmogus, nemégsta, kad pries ji kas snekétu. CvR, Il 309. Prielinksnis pries panaSiai vartojamas ir daiktavardiniuose Zodziy junginiuose. Pagrindiniu démeniu siuo atveju eina veiksma ar veiksmo rezultata reiSkiantys daiktavardZiai. Kaip miisy kova pries dabartinj pasaulj uz kita — bisima, komunistinj! Gud-GuzR I 359. Vis tolyn béganciojo mazojo Tomo krittinéje kaupési inirtis, pasiryzimas pries didele neteisybe. CvR, Il 25. Petras jau nemaz prisiklausé murmeéjimy prieS ponus ir prie’ valdziq. Myk-PutS 1 64. Ar koki piktq sumanymaq prieX mano Seimininkg, ar tik noréjima pajuokauti? BaléTVN 22. Daugelis laiké ,,Keliones“ grazia pasaka ir nematé, kad jos turi giliausiq prasme, negailestingg satyrq pries Anglijos tvarka, istatymus, paproéius ir politik. BaléGK 295. Atvaziavau pagalbos pries Sapiega praxyt. SruogR II 241. Rytoj Kanijoj (Kreta) prasideda naujas teismas pries laikrastj ,,Aygi“. T 1960 277. z PrieSingumo reikSmé ryski ir jvardiniuose junginiuose. ° Kas uz Peciiira, pasilikite vietoje, o kas pries ji, pereikite dexinén pusén. Vien IMA 104. AS pries tave, nors ir visi bus uz tave. Prielinksninés konstrukcijos pagrindu yra atsiradusi ir savarankiska, t.y. be linksnio, pries vartosena ta patia reikSme. Kas uz mane — eikite deSinén, kas prie’ — kairén. Taciau studentas Vabalaitis netaré nei uz, nei pries, bijodamas uzristinti Seimininke. DovydPK 85. Pirma kartq savo gyvenime jis leidziasi musamas, nekibdamas prie§. SimonVK I 107. Zodziy junginiuose, kur priklausomuoju démeniu eina abstrakéios reik’més daiktavardiiai valia, noras, turintys kilmininko pazymini, konstrukeija gauna nuolaidos reikSmés atspalvj. Tévas prieS§ savo valiq atsiminé, kaip prie¥ por mety Jonq sunkvezimiu parvezé namo kruying, su permusta sraigtu galva. VenclGD 46. Priex Anatolio valig tévas jj noréjes apvesdinti su raupléta amerikone, nepaprastai turtinga. CvR, Il 41. Siaubinga prieblanda uitvindé pirkia, visi stovéjo tylis ir iSbale — pries savo norg nepravirke. SNérR I 224. Kad tu buvai jéjusi i tq kambari pries’ mano norq..., dabar turi ten vél eiti prieX savo norg. BaléGP, 99. Ir pries viso kaimo norg neleido atidaryti mokyklos. Gud-GuzR I 29. 2) Priclinksnis priex pavartojamas, daZniau raStuose, reiSkiant daikta, kuris nukreiptas prie§ kita daikta, skirtas jam sunaikinti ar pa¥alinti. Prie& mirti Zoliy néra. SimonVK I 76. Girdéjau, kad jJau — ar turi, ar atrado gerus vaistus pries kraujalige. SimonVK Il 363. Sieros kalkiy nuoviros plaCiai vartojamos pries jvairias grybines ligas (r8). Taryby Sqjungoje skiepijimas prie& difterijq privalomas visiems. Skiepai pries difterija derinami kartu su 5. Lietuviy kalbos gramatikos tyrinéjimai 65 skiepais pries kokliusq. I§ visu priemoniy pries’ gripa veiksmingiausi yra specialiis skiepai®. Musmiré prés pilvo skaudéjima. Prk. Siuose pavyzdziuose Salia prieSingumo reik8més iSkyla ir paskirties atspalvis. Tatiau literatirinéje kalboje tokiais atvejais paprastai vartojamas prielinksnis nuo su kilmininku, plg.: Nuomariukai gerai nuo isgqscio. Ktk. Visi Zinojo, kad ji turi daugybe visokiy Zoliy, Sakny, skysciy ir akmenéliy nuo jvairiy negeroviy. Myk-PutS 1 26. Reikia vaisty nuo galvos gélimo, nuo plauky susivélimo, nuo t'lto bildéjimo, nuo Sesko smirdéjimo (ps). Alvt. Dziovino ji Zoleles: puplaiskius, debesylus nuo sirdies silpnumo, baugiy sapny. CvR, V 157. Tatiau kiekviena Siu prielinksniniy konstrukcijy paskirties santykiai rei$kiami kiek kitaip. Prielinksnis nuo tik pasako, jog vienas daiktas yra skirtas atitolinti, atskirti kitam daiktui, o prielinksniu prief pabréziamas ir daikty priesiskumas. 4, Lyginimo reikSmé I§ vietos reik$més yra iSriedéjusi ir lyginimo reik’mé — daiktus, esanCius vienas prieSais kita, labai lengva palyginti, vienas jy gali bati fonu kitam*. 1) Prielinksnis prie§ vartojamas, reiSkiant lyginimo santykius su prie’pastatymo atspalviu®. PrieSpastatydami daiktus labiau pabréziame ju skirtuma, pvz.: Sanus vidutinio aigio, bet prieX tévq mazas. Tokia reikSme prielinksnis pries vartojamas Siais atvejais®: a) Biidvardiniuose ZodZiy junginiuose, kur lyginimo pagrindas pasakomas nelyginamaja bidvardZio forma. Jie pries tave visai kvailuciai. JabIRR I 663. Mokytojaut prie& pirminykyste lengva. Ktk. b) VeiksmaZodiniuose ZodZiy junginiuose (retiau). Kazbeko virsinés sniegas temo pries ju veido baltuma, tarpukalnés aguony juodieji Ziedai balo pries jy akiy, antakiy bei kasy juoduma, ir maloniai teskandios Kistynélés bangy osimas nyko pries ju kalbos ir dainy skambumg. VienPL 84. c) Klausiamuosiuose sakiniuose. Ka reiskia panagés prie§ pienq? BaltPV 1 9. Kas jus esate pries’ mane? ZemR III 582. 2) Neigiamuosiuose sakiniuose prielinksnis pries vartojamas reikSti lyginimo sans tykiams su iSskyrimo atspalviu. Prie& lakstingélés néra grazesnio giedojimo. Ds. Néra dainy pries Lietuvos dainas... DidZ-ZmA 84. 8 Platiau Zr. A. Kuéinskaité, Pastabos dél veiksmaZodzio skiepyti vartojimo, »Kalbos kultira“, 4, Vilnius, 1963, p. 44—46. 4 Plg. B. MW. Cue nun, Ipeqnoru nemeukoro a3pika, Mocksa, 1963, p. 132, 134, 259. 5 Pilg. H. A. [lupoxona, U3 ucropum mpeanoxKHbIx KOHCTpyKUMi, BbIpaKalomMx cpaBHHTeASHO-conocTaBHTembHBIe OTHOMeHHA, Kaz aHb, 1963, p. 17, 28-33. * Zr. Lietuviy kalbos gramatiné sandara, Vilnius, 1967, p. 89—90. 66 5. Atpildo reikSmé Atpildui reikSti prielinksnis prie¥ pavartojamas tik retkarciais, Tokiais atvejais esti pasakoma, jog vienas daiktas yra iSkei¢iamas j kita toki pati daikta. PrieSingumas ¢ia reiskiasi tuo, jog yra kalbama apie bitinus ar prievartinius mainus. Galva prieX galvq reiks atiduoti, atguldyti. Sts. Pyragas pries pyraga: kaip tu man, taip a& tau. Skn. As dabar statysiu yél danti pries dantj. Skn. Dovana pries’ dovang. Ds. Déka pries’ dékq. Dk8. Dabar Zodis prieS Zodi, kalba prieX kalbq. GrusMDV 77. Literatirinéje kalboje atpildo santykiams reikSti daZniau vartojamas prielinksnis uz su galininku, plg.: Dantis uz danti, akis uz akj. Pirklys tuojaus sutiko ir atidavé kate uz laiva (ps). Pnm. Tarmése (kartais ir ra8tuose) prielinksnis pries, be galininko, dar valdo kilminin- ~ ka, naudininkg ir inagininka, bet naujy reikSmiy su Siais linksniais neturi’. ; 1) Prielinksni priei su kilmininku pasitaiké rasti pavartota tik erdvés ir lyginimo reikSme. a) Gyvenom prieSais aptiekos. Rm. PrieSais jo sédéjo keli seni ir jauni vyrai, apsivilke vergy drabuziais. BaléHP 112. Senis pastaté medy ant vejelés priesais miisy, o man padéjo lékStele ir peilj. KréevAP 113. Dar jaunasis nenusédo nuo Sirmo Zirgelio, dar neprisiartino j kaitriq ugnele, dar nepalenké puikios galvelés prieS savo senuzélio, pries jo Zilos galvelés... KrévP 75. Vatiavom prieSais véjo. Er. b) Pries jos (gri8nios) nebuvo gardesniy. Ds. 2) Su naudininku prielinksnis pries vartojamas prepoziciskai ir postpozici8kai ir reiSkia erdvés bei prieSingumo santykius. a) Nepadoriis miisy svotai, prie’ mums, pries mums su kepuréms stovi. JV 531. Dainuoja asloj stovédamos prieSais valgantiems. JR 64. Béges priesais savo draugams... Irk 19. Antroje gatvés puséje, Karaliams prieSais, gyvena Stagarai. SimonVK [ 101. Atsistok jam prieSais ir pasakyk: ,,Vilke, vilke, praryk mane“. BsMt I 9. b) Neklusnus vaikis visq laikq prieSais tévui bamba. Jn&k. Geras vaikas tévui pries nesako. Trgn. 3) Retkaréiais prielinksnis prief pavartojamas ir su inagininku. Tq tavo zZenklq visados trokstu turéti pris akimis:savo. Iv. Nieko tokio nedasileisk ko turétumei pri§ akiemis Dievo ir pries tévais gédéties. lv. Bene, aX prieé jumis teisintis turiu!.. ZemR II 16. Mes pris anais kaip svirpliai iksirodém. Iv. 7 Zr. J. Jablonskis, min. veik., p. 663; E. Fraenkel, min. veik., p. 268; P. Biténas, min. veik., p. 118. a 6F