1598 m. Merkelio Petkevičiaus Katekizmo leksika

18 LIETUVIU LEKSIKOLOGIJOS IR LEKSIKOGRAFIJOS LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA 1598 m. MERKELIO PETKEVICIAUS KATEKIZMO LEKSIKA J. KRUOPAS Lietuviy filologijai labai svarbis negausis XVI a. raSytiniai paminklai — M. Maizvydo, J. Bretkiino, M. Dauk8os ir kity raxtai. Jie duoda daug medZiagos lietuviy literatirinés kalbos formavimuisi ir apskritai kalbos istorijai nuSviesti. Todél visapusiskas jy i8tyrimas yra vienas i8 aktualiausiy lietuviu kalbotyros uZdaviniy. Ypaé svarbu i8tirti senyjy rastu leksika, kuri yra reikSmingas Saltinis ir lietuviy leksikografijai bei leksikologijai. Pirmiausia reikia sudaryti atskiry veikaly Zodziu indeksus, kurie baty pilnai panaudoti didZiajam ,,Lietuviy kalbos Zodynui“ ir galéty padéti pagrindus istoriniam lietuviy kalbos Zodynui. Jau rengiami M. Mazvydo ir M. DaukSos rasty Zodynai. Ileistas Chilinskio Naujojo testamento ZodZiu indeksas. Atkreiptas démesys i 1598 m. M. Petkevitiaus Katekizma (toliau — PK), kaip i pirmaji Lietuvos reformaty ra8tijos paminkla, turintj svarba lietuviy kalbos mokslui. 1952 m. buvo sudarytas PK Zodynélis, apimantis apie 2.300 Zodziy, kuris tia dabar spausdinamas, kad juo galéty pasinaudoti lietuviy kalbos leksikos tyrinétojai ir leksikografai. Be Zodynélio, duodama kiek pastaby apie PK Icksikos pobiidj, apimti, sudétj ir kt. I. PK Zodynélis Zodynélyje stengiamasi iSkelti pagrindinés Zodziy reikSmés, charakteringiausios formos, pakaitalai ir kt. Zodyninio straipsnio gale skliausteliuose skaitmenimis nurodoma, kiek karty Zodis pavartotas. Antraxtiniais Zod¥iais eina: vardazodz%iy ir ivardziy vardininkai, o veiksmaZodziu — bendratys. Jei tekste nerasta vardininko arba bendraties formu, tai jos rekonstruotos. Badvardyiai, veiksmazodZiai, dalyviai ir prieveiksmiai su neiginiu ne duodami prie formy be ne, pvz.: atboti (pol.) s paisyti, Zitiréti“*: o wienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (I. niedbam 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164, 20(3); || plg. atsivyzdéti. Iprastinés ZodZio reikSmés apibréZimais ir sinonimais daZniausiai neaiSkinamos, ir po antraStinio Zodzio nurodomas vienas kitas to Zodzio vartosenos atvejis (su trumpu sakinéliu ar ZodZiy junginiu; arba be ju, jei jie nepadeda nustatyti Zodzio reik8més). DaZnai po sakinio arba ZodZiy junginio duodama dar ir keletas charakteringesniy atskiry formu, kurios gali biti reikalingos istorinés gramatikos 6 83 ir kitiems tyrinéjimams. Pvz.: aklybé: Ir impuolem ing dide aklibe 120,2/1/; akis: tawo akis iszwis 79,22; akia 46,16; akimis 15,23... (37); apdovanoti: apdowanot 38,20; abdowanot 29,15; apdovanoia 38,14; abdowanoio 166,20 (4). Tiktai kai kuriy skoliniy, vertiniy, retesniy ir mums nejprasta reikSme pavartotu Zod%iu reik’mé ai8kinama kitais ZodZiais, i8skiriamais kabutémis, pvz.: akratnykas (pol.) ,,Ziauruolis, tironas‘‘: akrutnikams 143,5 (1. okrutnikom 143,5) (1); apsiieSkoti (vert.) ,,apsigauti‘: ant kurios wisi stowedami nopsiieszka 243, 8—9 (1. oszukuia sie 243,9) (1); atpentui ,,vél, atgal‘‘: ne norekim griekosn griszti atpentuy 127,3(1). Prie neai8kiy ZodZiy ir reikS’miy statomas klaustukas. Lietuvisky ZodZiy prasmei nustatyti, parySkinti kai kur duodami lenkiSki atitikmenys, paimti i8 lenki8ko PK teksto. Antra&tiniai ZodZiai pateikti dabartine raSomaja kalba. Tik rySkiausi ir nustatyti galimi PK fonetiniai ir Zodziy darybos dialektizmai (jy labai mazZa) palikti antra8tiniuose ZodZiuose nepakeisti, pvz.: aplaisti (=apleisti), ataiti (—ateiti), apidovanoti (=apdovanoti), garba (=garbé). Tai padaryta tuo sumetimu, kad lengviau bitu galima surasti tarmiSkai uzZraSytus PK ZodzZius. Kad maZiau patyres PK skaitytojas greitiau ir lengviau galéty rasti Zodynélyje koki nors Zodj, paraSyta ne pagal dabartine raSyba (pvz.: abdowanot, adgimtumbey, dektu, ziame), tas Zodis duodamas antraStiniu ZodzZiu petkevitine ra8yba ir nurodoma (Zr.), kur jo reikia ieSkoti, pvz.: gialbet, giama, giaras, giarkit... Zr. gelbéti, gimti, geras, gerti. Cituojamieji PK sakiniai, ZodZiy junginiai ir ZodZiai uZraSyti originalo raSyba tik goti8ki Zenklai pakeisti lotyniSkais. Skoliniai polonizmais (pol.), baltarusizmais (br.), rusizmais (rus.), slavizmais (sl.), lotynizmais (lot.), germanizmais (ger.) pazyméti pagal tiesioginj Saltini, iS kur jie yra i lietuviu kalba pateke. Pvz., angelas laikomas slavizmu, nes jis i8 slavy, © ne tiesiogiai i8 graiky kalbos paskolintas. Skoliniy Saltini paZymint, remtasi ankstesniais (K. Biigos, Pr. SkardZiaus ir kt.) ir dabartiniais (A. Sabaliausko ir kt.) skoliniy tyrinéjimais, etimologiniais Zodynais ir kt. Kai sunku nurodyti, i8 kurios slavy kalbos (lenky, baltarusiy, senosios rusy) Zodis paimtas, tada skolinys paZymimas slavizmu (sl.). Kai vietoje skolinio PK vartojamas tolygus arba artimos reik$més lietuviSkas atitikmuo, tai jis pateikiamas ne tik atskirai, bet ir skolinio straipsnyje po lygiagretiy Zenklo; pridedama ir santrumpa plg. (=palygink) tais atvejais, kai duodamas artimas, bet ne tolygus lietuvi8kas pakaitalas. Jei lietuviSkas atitikmuo paimtas i8 M. Mazvydo, M. DaukSos ir kity raStuy, tai Saltinis nurodomas atitinkama santrumpa (Mz, DK, DP ir kt.). A [abZr. ap-: abdowanot, abgaywintoiu, abgaleti... Zr. apdovanoti, apgaivintojas, apgaléti...] aba ,,arba“: Aba ta antra 34,7; du aba tris susieys 148,2; 204,5; 228,8... (29). I8tisai vartojamas aba; arba nerasta. abagi ,,arbagi“: abagi 27,19; 48,7... plg. aba. G); 84 abejojimas: wisokias abeioimas butu atimtas 246,13; abeiogima 95,10... (4). abejoti: neabeioiam 214,11—12; abeiotumbim 25,6; abeiokit 46,12; ne abeiodami 209,25... (8). abi: Tay abi szali dera 228,16; 229,23; plg. abu. Abraomas, Abromas: Abromuy 178,14; Abrahomop 194,15... (4) abrozas (pol.) ,,stabas“; (Nedarik sawi abroza 4,8 (1. obrazu 4,8); 105,16; 109,13 (3); || plg. stabas Br. B I Sam 15; DP 89. absoliucija (lot.): absoliucios 206,8 (1). abu abeiu 110,14; abieiu 228,7... (7). [ad- — Zr. at-: adgimtumbey... Zr. atgimti...] Adomas: Adomas 173,13; Adoma 168,22... (6). afiera (pol.) ,,auka, aukojimas, dovana“: afiera 224,10 (1. Ofiara 244,9...); afieroy 2A9 22... (1); plg. duosna it devana. afierayojimas (pol.) ,,aukojimas, dovanojimas“: afierowoima 245,14 (1); || plg. do«# yanojimas. afieravoti (pol.) ,,aukoti, dovanoti“: afierawoiam 195,20; afierawotas 218,24... (4); || plg. dovanoti. ach jaust.: Ach 70,22; 71,7... (9). Achabas: Achabas 229,7 (1). akis: tawo akis iszwis 79,22; akis 46,16; akimis 15,23... (37). aklas: akis atweria aktu 101,9 (1). aklybé: ir impuolem ing dide aklibe 120,2 (1). aklysté: akliste 164,18 (1); plg. aklybé. akmeninga bidy.: akmeningos 99,10; dg. ga. akmeningas 184,25 (2). akmuo: o akmuo koios tawo ne Zieystu 80,8; akmeniuy 80,24 (2). akrutnykas (pol.) ,,Ziauruolis, tironas“: akrutnikams 143,5 (1. okrutnikom 143,5) (1); ||plg. wéda, akrutnysté (pol.) ,,tironysté“: akrutniste 143,7; akrutnistems 142,20 (2). alga ,,atlyginimas“: o atduost alga tikra pagal darbu kozna 66,5; 88,15... (4). aliejus (sl.): alieius 88,12; dg. jn. aleiums 51,8 (2). z alyva (sl.) ,,toks medis“: aliwos 95,17 (1). alkanas: alkanas 88,25; alkaniems 101,6 (2). Alleluia: Alleluia 89,20; 90,6... (25). alpti: kaip sniegas iszbalsiu nuog grieku mano, kurieis asz alpstu 63,8 (8). altorius (sl.): altorius 75,24 (1. oltarze 75,24); altoriu 64,11 (2). amen (sl.): Amen 21,13; 33,10... (44). amzia ,,amzZius“: kurs nuog amZios est su tewu 112,18; 114,5; 118,19 (3); plg. amzius. amiinai priev.: amzinay 77,8; 84,9... (21). amiinas, -a: amZinasis 28,6; vn. va. amzinoy 183,15; amzinosios 116,4... (102). amiZius (-ias) ,,ilgas laikotarpis, gyvenimas, amzZinybé“: garbindami tawe wisad cia amZziuy sawame 67,5—6 (I. przez wszystek czas Zywota 67, 5—6); su iuo ant améiu budia 2,20... (62). anas, ana, ansai, -a: 1) ,,jis“: ans 65,10; anis 35,8; 51,14...; 2) ,,anas“: vn. ki. ana 94,20; 116,22... (103). anas dazniausia vartojamas ,,jis“ reikSme. angelas (sl.): Angelay 152,15; dgs. ki. Angelu 152,15... (3). angiolas (sl.): angiola 36,13; 39,25... (3). anglis: dg. va. anglis 90,17 (1). anielas (sl.): Anielas 152,21; 85,19... (11). aniol(a)s (sl.): Aniolas 166,7; Aniots 178,20 «+» (8). anksti priev.: anksti kielasi 15,8; 19,14... (4). ankStas: Anksztu kielu pereyti wisus nepriete- ‘ lius 143,23—24 (1). ant: Sis prielinksnis su kilmininku vartojamas reikSti: a) vietai (vert.?): kursai est ant dangaus auksztai 4,9—10 (1. na niebie 4,9); Ant pirmos toblicios ira kieturi prisakimai 6,3—4 (1. Na pierwszey 6,3)...; b) laikui (vert.): o meyley su iuo ant amdZiu bu¢ia 2,20 (1. na wieki 2,20); ant tos dienos ir per wisa buyti musu 32.14 (1. na ten dzien 32,14)...; c) krypéiai: Wisi daiktay ant tawes wayzdi 35,3 (J. na cie 35,3); Ant to dwasia szwenta katba 242,4 (1. Nad to 242,4); ®) prieSingybei: Teyp dabar susirinko ant manes wisos bédos 59,23...; d) tikslui (vert.): giwent galetumbim ant garbes warda tawa 32,18 (1. ku pociesze 32,18)...;€) biidui (vert.): ant io pawaikslo sutwartas 2,13—14 @. na iego wyobrazenie 2,13); f) virSenybei: Pone ant Ponu 41,6; 0 ant wisu diewu Karalus tabay galis 81,6...; ... (367). Kartais (9) ant eina su formomis mane, tave, save: sutrink dantis griesniku ant mane grieziencius 45,5—6; 45,15; 53,26; 102,24; 193,17; 237,6. Ant prisakima (106,1; 109,1) reikia laikyti korektiros klaidomis (=prisakima= prisakymo); plg. sekan¢iy puslapiy antraStes. anta ,,ant“: Su kilmininku vietai ir kt. Zyméti: anta 49,3; 50,21; 99,22; 107,11; 115,5; 149,15; 160,10; 162,2; 171,27; 180,18; 182,19 (1). Kai kur ant ir anta vartojami pakaitomis tame patiame puslapyje (49,17 ir 49,3; 107,11 ir kt.). antai priev.: Ir tay ka antay kalba Jonas 249,26 (@). antikristas (sl.): antikristas 133,9 (1. Antikrist 133,9...); 133,26... (3). antras, -a: Antras 105,16; antra 72,8; antroy 106,17... (29). apaStalas (sl.): Apasztalas 245,3; fay 195,6... (103). Apaszta85 apbiaurinti (=apibiaurinti): vien. va. apibiaurintas 62,22 (1). aptystymas (sl.) ,,apvalymas™: apcistimop 193,25 (1); || plg. apgrazinimas. aptystyti (sl.) ,,apvalyti, nekalta padaryti“: apéistiti 128,26; vn. va. apcistitas 63,6: 193,14.. (5) || plg. apgrazinti. apdovanoti: apdowanot 38,20; 29, 15; apdowanoie 38,14; 166,20 (4); plg. apidovanoti. apé ,,apie“: 1) su galininku daZniausiai pasakoma, apie ka iSmanoma, kalbama, mokoma, pragoma, ripinamasi ir kt., pvz.: bat ape mus rupinas 38,13 —14; ape Sawe swieciie 244, 11 —12; 203,20; 220,19; 237, 21; 243,18..; vertiniai: ape ka prasisit 179,4 (l.ocz progié 179,3); 23,4...; 2) 166,1; 167,1; 168,1 ir 169,1 (visur antraStése) ape su kilmininku reikia laikyti korekttros klaidomis, nes visur kitur (pvz.: 105,1; 165,1) panaSiais atvejais vartojamas ape su galininku. apeka (sl.) ,,globa‘: apeka 223,25 (1. opieke 223,26) (1); || plg. prievaizda. apekiinas (sl.) ,,globéjas“: vn. in. apekunu 65,11; dg. ki. apekunu 228,13 (1. opiekunow 228,14) (2); || plg. priveizdétojas. apeiti: Pona namus apeisiu didey linksmibey 52,5 (). apgaivintojas ,,gaivintojas“: vn. in. abgaywintoiu (1. ozywi¢ielem 18,27) (1). apgaléti ,,nugaléti*: abgaleti pikta welna 19,24; abgaletas 68,21 (2); plg. apigaléti. apgynéjas: turi abgineia tikra 57,15; abgineiu 31,19...(10); plg. apigynéjas. apgynimas: O ing apgynima io tikray pasiduoti 141,8; abginima 30,22; abginimu 38,22...(4). apginti ,,apsaugoti*: apginti 90,12 ir abgint 39,4; 3 asm. abgintu 36,5...(4). apgrazinimas ,,apvalymas“: vn. ga. abgradinima 30,15 (2). apgrazinti ,,apvalyti*: ir krauieys sawa apabdowanot abdowanoio grazinay 129,8; (1. oczys¢if); apgrazincia 181,22...(3); plg. apigrazinti. apgrezti ,,nugreZti, nukreipti*: ant garbos szwenta warda io apgreszti 18,7; te apgrez 33,16 (3); plg. apsigrezti. apidoyanoti: (=apdovanoti): apidowanoio 8,22; apidowanoiey 30,19 (2); plg. apdovanoti. apieskoti (vert.) ,,apgauti“: — apieszkoiau 248,15; apieszkotas 244,21 (1. oszukany 244,18) (2); || plg. privilti. apigaléti (=apgaleti): apigateia 100,11 (1); ple. apgaléti. 86 apigynéjas (=apgynéjas): vn. in. apigineiu 100,6 (1); plg. apgynéjas. apigrazinti (=apgraZinti) ,apvalyti*: apigrazina 8,23; 83, 22 (2); plg. apgrazinti. apiimti (-apimti): o galibes sito Swieto apieme mane warguoli 78,16—17 (1). apijuokas (=apjuokas) ,,apjuokimas“: dg. ga. apiiuokus 60,14; 161,3 (2); plg. apjuokas. apilaidimas (=apleidimas): ,,palikimas ramybéje‘: o nuog wisu aplaydima/kurie mane persekioia 100,8—9 (1). apipiaustyti: appipiauste 159,2 (1); plg. appiaustyti. apireik8ti (=apreik&ti) ,,pareikSti*: apireyszki 175,13; apireyszkia 177,20...(3); plg. apreiksti. apirieti (=aprieti) ,,apiplisti*: ir neteysum liezuviu mane apirieie 86,21 (1). apisakyti (=apsakyti) ,,pareikSti, apsakyti“; per prarakus apisakie 178,16 (1). apisviesti: (=ap8viesti) Apiszwietes szwiesibe weydo szwento tawo 68,4 (1); plg. apsviesti. apiveizdéti: (=apveizdéti) wisu metu mus apweyzdi 16,10; apiweyzdedams 153,24 (2); plg. apveizdéti. apivilti (=apvilti): 0 kunigus apiwile 166,23 (1). apjakimas ,,apakimas“: 0 zmoniu apiakime 115,18 (1). apjakti ,,apakti“: apiakes grieku akliste 164, 18(1). apjuokas ,,apjuokimas“: vn. ga. apiuoka 142, 23 (1); plg. apijuokas. apjuokti: apiuokie 69,23; 139,14 (2). apkesti: kurie manes neapkiencya 4,16; 46,7 (2). apkrikstymas (sl.): apkriksztimu 202,1 (1). apkrikStyti (sl.): apkriksztitas 171,12; apkriksztitumbim 192,17...(5). aplaisti (=apleisti): 1) ,,palikti — apleisti“: bat tu mdadnes ne aplaydey 69,13—14; noplaist 237,23; nopilaysi 141,3; 141,15; aptaydes 72,7; aplaystas 77,16; 132,20...; 2) ,,leisti ka nors daryti, uZleist ant ko nors“: ne norek musu giems duoti ir hanbit apfaysti 142,20—22. (1. hanbié dopuszczac)... (16). aplankti (=aplenkti) ,,praeiti pro Salj, nepaliesti*: io teywayniste... noplanks 200, 19—20 (1. nie minie 200,20) (1). aplink priel.: kurie aplink stata apses 94,12 (1). aplnptas 133,17: klaidingai iSspausdinta, turi biti apluptas (J. zlupione 133,17). apmainyti: wisa tiesa apmayne 133,12 (1). apmazgojimas: tas apmazgoimas per kriksztima 193,9; apmazgoima 181,19 (2). apmazgoti: apmazgot 251,21; apmazgotame 200,16; nopmazgo¢ia 181,21...(10). apmulnay ,,netikrai“ priev.: bat. waykiaus sulauks sawo sukulima. / Dukte Babilona ne apmulnay 99,3 (1. nie omylnie 99,3) (1). appiaustyti: (=apipiaustyti): Id koZna waika aszma dieng appiaustitu 158-9, 27—2 (1). aprasyti: ka mums aprasze Powilas szwentas 215,5 (1). apreikSti ,,pareikSti, praneSti*: apreikszti 155,11; apreykszta 99,20...(7); plg. apireiksti. apreiskimas (vert.) ,,pasirodymas“: apreyszkime 178,24 (1. ziawieniu 178,24) (1). aprijimas_,,apsirijimas“: yn. ga. apriima 149,4 (l. obzarstwa 149,3) (1). aprinkti _,,iSrinkti*: kursay wieta aprinkay 95,24 (1. obrates 95,24); dg. va. aprinkti 186,19...(4). apsaugoti: teykis tat patsay absaugot 36,20; absaugotas 57,19...(3). apsaugotojas: vn. jn. absaugotoiu 57,17 (Ia apsésti: 1) ,,susésti“: aplink stala apses 940 12; 2) ,,apimti*: Antikristas apseda 133> 9-10 (2). apsemti ,,apimti*: sawo baysibe wisus mus apseme 143,18 (1). apsigrezti: 1) ,,pavirsti (vert.): tuoiaus ir apsigrezia ing dulkies 35,10 (1. obroca si¢ 35,10); 2) ,,nusikreipti* (vert.): idant visi darbay musu apsigresztu ant garbos 227, 22 (1. obracaly 227,22); 3) ,,atsigrezti“: Ministras apsigrezies Zmoniump 218,18— 19 (1. obrociwszy 218,18); 63,20...(4). apsiieSkoti (vert.) ,,apsigauti“: ant kurios wisi stowedami nopsiieszka 243,8—9 (1. oszukaia 243,9) (1). apsiimti ,,sutikti*: apsiimat iuos iszlaykit 199,9 (1). apsirijéjas: dg. ki. apsiriieiu 208,27 (1). apsiriistauti ,,apsiriistinti*: apsirustawo 195,8 qd). apsisakymas (vert.) ,,pasisakymas“: apsisakimo 206,10 (1. opowiadania 206,10) (1). apsisakyti (vert.) ,,i8pazinti“: kurie nopsisako 209,18 (1. ktorzy sie nie opowiadaia 209,18) (1); plg. ispazinti. apsivaikStioti (vert.) ,,elgtis“: apsiwayksciot 114,19 (1. postepowaé 114,20); nopsiwayksciotumbei 250,23 (1. nie obchodzil 250,24) (2); plg. apvaikstioti; || plg. elgtis DK 41. apslépti ,,paslépti“: noreiau apslept _piktibiu 56,18 (1). apstatyti: apstatik wisad anielays 20,12 (1). apsiidyti (br.) ,,nuteisti*: vn. va. absuditas 61,18 (1). apsunkinti; ney wel apsunkinkim sirdziu musu walgimu 149,6; dg. va. apsunkinti 24,15...(5). apsvietyti (br.) ,,paliudyti“: paszwiecitumbim 192,19 (1. oSwiadcZyli 192,19) (1); plg. liudyti. apslekti ,,apSlakstyti“: Apszleski 63,5 (1. Pokropisz 63,4) (1). ap&viesti: teykis apszwiest akis mano 47,11; te apszwiet 33,14... (7); plg. apisviesti. ap&vietimas : [dant per nasrus sawo /isz apszwietimo tawo/ widuri Babilona kalbetu Zodi tawo 134,8; apszwietima 183,20 (I. obiasnieniu 183,20) (2). apturéti (vert.) ,,gauti*: apturet 9,9; malong tawo apturesim 137,23 (1. otrzymamy 137,23); 95,19; 115,12... (13); || plg. gauti. apvaikStioti (vert.) ,,Svesti, minéti“: apwayksciotumbim 207,12; apwayksciotas 191,4 (2); \| plg. minéti ir Svesti. apvaizda: budam tawoy apwayzdoy 143,14 (1). apveizdéjimas ,,apvaizda, globa“: apwayzdeima 197,12; apveyzdegiman 39,23... (5). apveizdéti ,,apzitréti*: teikieys iszmincia apweyzdet 62,24; apveyzdek 31,17... (4); plg. apiveizdeéti. apvilkti ,,apsisiausti, uzsidéti*: kuri ant sawe per kriksztima szwenta apwelkam 193,18 (1). ar jungtukas ir klausiamasis Zodelytis: kaypa ilgay... vémirsti nori/ar ik wisam amziu 47,4; 98,15 (2). ardyti: wagas arda 72,16 (1). arfa (pol.): dg. ga. Arfas 98,5; 98,6 (1. Arfy 98,5)... (2) archanielas (sl.) Archanielay 150,9 (1). arklys: arklis 58,4 (1). arti: ne seia ney aria 114,14. artimas (vartojamas kaip daiktavardis ir kaip biidvardis): milesi artima tawo 6,12; artimam karta zadeia 48,21; artimoia 109,19... (18). artinti(s): artinosi velikos 159,18; 0 tawespi Pone artiname 183,10 (2). asilas (sl.): asils 58,4; asilo 109,6...(3)- aS: asz 4,3; aszgi 54,2; 82,6; manes 53,3; man 91,5 ir mani 98,20; manimp 47,6; manespi 126,13... (237); plg. asen, asara: girdi mus matkais aszaru 71,19 (1). aSen ,,a8“: Asien 53,22; 123,10; 148,10; 148,23 (5); pig. a¥. a’mas, -a ,,aStuntas“: Aszmas 106,12; aszma 158,27 (2). ataduoti (=atiduoti): ataduot 249,12; ataduodame 32,15; ataduost 150,7; ataduotomis... (9); plg. atduoti. ataeiti (=ateiti); ataeina 154,14 (1); plg. ataiti ir ateiti. 87 [ataianciame 200,21 Zr. ataiti.] ; atailsis (=atilsis): atailsi 50,19 (1); Zr. afilsis. [ataysita 29,9 Zr. attaisyti.] ataiti (=ateiti): ik kolay gis atais 216,8; notaiau 121,8; notaime 193,25; ataiusi 154,4; ataianciame 200,21; dg. ki. ataysenciuiu; ataydams 173,14... (28); plg. ataeiti ir ataiti. ataivis (=ateivis): ataywiey aba pelgrimay 203,16; ataywius 221,9 (2). atajimas (=atéjimas): atagima 46,17; ataima 195,23... (3); plg. atéjimas. ataminti (=atminti): atamena 85,14; ataminta 88,2... (4); plg. atminti. atasakyti (=atsakyti): atasakia 181,13 (1); plg. atsakyti. atatremti (=atitremti) ,,atstumti“: ne atatrems 64,7 (1); plg. attremti. ataugas ,,sakelé, kuri iskiepijama“: ataugay ilaisti ne ing tikra kelma isciepiti 186,13 (1). atauSimas ,,atvésimas“: atausima 66,18; 126,17 e GE atauSyti ,,atvésinti, atgaivinti*: atausisiu 24,16; dg. va. atausiti 121,25; vn. va. atausies 156,17 (1. ochtodzit 156,17) (3). atayerti (=atverti): nasrus atawers 86,20; atawerey 151,6;... (3); plg. atverti. atboti (pol.) ,,paisyti, Zitiréti*: o wienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (1. niedbam 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164,20 (3); || plg. atsiveyzdeéti. atduoti (=atiduoti): atduot 64,5; atduosti 106,4; atduome 251,16... plg. ataduoti. ateiti: ant swieta ateyt taykies 177,15; 3 asm. ateyti 234,23; atsies 180,9; atencia 220,15 (=ateinantia); 42,6; 57,11; 58,12; 80,5; 91,22; 111,8; 122,18; 138,18; 139,27; 149,10; 149,15; 151,9; 158,20; 161,20; 169,20; 177,15; 178,22; 180,2; 195,25; 217,10; 234,23 (27); plg. ataeiti ir ataiti. atéjimas: ateimas ira ketweriopas 148,2; 149,12; ateima 156,19... (11); plg. atajimas. [aten¢ia 220,15 Zr. eiti.] atgaivinti: Idant iusu sunkibese pats ius atgaywincia 179,10; atgaywina 14,18 (2). 3 asm. (8); atgaivintojas: atgaywintoiau 221,7 (1). atgydyti ,,atgaivinti“: dusiqg musu_atgiditi 128,5; dg. va. atgiditi 131,8 (82). atgimdyti: iz nauia atgimditi budami 14,12 (1). atgimti: Dvasia sawo szwenta adgimtumbey 30,7) (OD) atgyti: Ne drauge su iuo atgijom 167,2 (1). atgrazinti ,,sugrazinti, atsilyginti“: atgrazina smarkiq rustenibe 87,6 (1). 88 atgreZti ,,atsukti*: atgrezi weyda sawa 35,7; atgresi 63,11 (2). atgriZti ,,atsigriZti*: id manesp atgrisztu 179,12 (). atguldyti (vert.) ,,atidéti: atguldit ant kito cieso 249,4 (1. odkladaé 249,3); atguldinekime 82,10... (5); plg. atkelti. atilsis: Atmink atilsia sekma diena 108,5 (1); plg. atailsis. atimti: naudas io ateme 169,9; atimdineia 186,10; atimtumbey 130,26; atimtas 246,13 ... (10). atkelti_,,atitolinti*: ne atkialk szwentosios dwasios sawo 63,16 (1). atkirsti ,,nukirsti“: atkirta ausi 160,13 (1). atlaidimas (=atleidimas): troksztam grieku atfaydima 129,21 (1. odpuszezenia 129,23...); atlaidima 113,7... (22). atlaisti (=atleisti): teykis kaltiems atlaysti 168,7; notlays 191,13; atlaydziam 10,3 _ @. odpuszezamy 10,3); attaystumbim 126,2 gus st) atlankymas ,,aplankymas“: atlankima 251,5 (1). atlankyti ,,aplankyti*: atlankit 250,17; atlankisim 92,7; attankitas 246,21...(8). atlikti ,,pasilikti, i8likti*: sawa cistatoy atlika 110,18—19; atliks 61,26; 245,23 (3). atmainas ,,pakeitimas, atmainymas“: Be atmayno tatay tureio but 120,18; atmayna 128,16 (2). atmainyti ,,pakeisti, atsimainyti*: kitas draugistes ciesas atmayna 232,22—23; notmaynancios 218,12—12; atmaynancuose 120,20; notmainomas 120,5 (5). atmainiai ,,pasikeitiantiai‘ priev.: ir katba wisad tikribey/teysiqg szwenta neatmaynicy 48,10—11) (. okrom obludnos¢i 48,11) (1). atmazgoti ,,nuplauti“: ano isztepima prigimta negali atmazgot 198,16—17 (1). atmesti ,,atstumti, atitolinti*: Idant pikta baznicia atmestu 134,14; atmesk 118,3; atmesta 73,9 (3). atminimas ,,atminimas, prisiminimas*: giarsit ant atminima mano 14,5—6; 124,18; 207,20 «++ (©; plg. atmintis. atminti: o gieribes wisada atmintumbit 124,16; atminti 185,24; atmink 98,23; atmindama 236,23; plg. ataminti. atmintis: 1) ,,atmintis“ (?): Jay turesi ant atminties musu wisokias piktibes 96,16 (1. bacénos¢i 96,16) (1); 2) ,,atminimas, prisiminimas“ (vert.): atminties 222,12 (1. pamietke 222,12) (1); || plg. atminimas. atnaujymas: atnaugima 11,19 (1); plg. atnaujinimas. atnaujinimas: atnauginima 201,16 (1); plg. atnaujinti atnaujinti: atnaugint manimp dwasia tikra 145,19; atnawgink 63,15; atnauginta 134,21 Baa OOD: atneSti: atnesiem 196,22; atnesiet 198,27; atnesztiem 193,3... (7). atpentui ,,vél, atgal“ priev.: ne norekim griekuosn atpentui griszti 127,3 (1). atpildyti ,,atlyginti*: kietweriopay tay noriu atpildit 248,16; 3 asm. te atpild 248,14 (2). atpirkéjas (vert.) _,,i8gelbétojas“: atpirkieia 224,4 (1. odkupiciela 224,4); atpirkieiu 252,12; atpirkieiaw 143,23; 202,7. atpirkimas (vert.): atpirkima 8,7 (1. odkupieniu 8,7); 16,6... (4). atpirkti (vert.): atpirktumbey 151,4; vn. va atpirkes 97,9 (1. odkupi¢ 97,9...); dg. va. atpirkti; atpirkdams 163,25... (11); || plg. atvaduoti. atprovymas (sl.) ,,nukreip imas, fasiuntin as“ vn. ki, atprowima 205,24 (1); plg. atprovyti.; atprovyti (sl.) ,,praleisti; atlikti“*: Sia diena atprowit mumus 41,22; Tatay atprowiies 216,17 (1. odprawiwszy 216,17) (2); || ple. atlikti DK 44. atpulti ,,atsitraukti*: wisi atputs 53,5 (1. odpadna 53,5) (1). atrasti ,,surasti*: o wieta malday atradau 53,10; 3 asm. atrastu 27,6; (1. znalazl 27,5); 211,6 (3). atri$imas (vert.) ,,nuodémiy atleidimas“: atriszimas 206,5 (1); || plg. atlaidimas. atsakymas ,,atsakymas j klausimus“: Atsakimas 2,11; 7,24; 199,4... (23). atsakyti ,,klausiamam atsakyti“: Atsakit 237,11; atsakia 181,19... (5); plg. atasakyti. atsiduoti: 1) meylingay ir langwiey turi iam atsiduot 236,9 (1); 2) ing... apweyzdeima atsiduokim 223,25; 1 asm. atsiduomi 237,18 (2). atsiekti ,,pasiekti‘: ing ziwata ieytu kurio atsiekes 251,12 (1). atsigrizimas: duok meylesp atsigrizima 22,19 (). atsigrizéti: atsigrizieti sawesp 57,24 (1). atsigriZti: idant per tay tawesp atsigrisztu 250,16 (1). atsilikti ,,pasilikti, biti‘: neatsiliks ne wienas 96,19 (1). atsilséjimas ,,atilsis*: atsilseimo 173,16; atsilseyma 38,25 (2); plg. atilsis ir atailsis. atsilséti: atsilseio diena sekma 5,6; atsilsetu 108,19... (4). atsimainyti ,,pasikeisti*: Nesang ka ane katbeia negal atsimaynit 66,2—3; Teg atsimaynay 69,25... (3). atsimuilyti (pol.) ,,suklysti; pasikeisti*: O meyte tawa niekad notsimuylis priesz mane 51,10 (1. A mifosé twoia nieodmienna bywa 51,11); plg. muilyti; || plg. atsimainyti. atsiprovyti (sl.) ,,atlikti, padaryti“: atsiprowis 222,9 (1. sie... odprawia 222,9) (1); plg. atprovyti; \| plg. padaryti. atsiskirti: patis nuog draugistes atsiskiria 209,13; 204,12 (2); plg. atskirti. atsitiesti ,,pasitaisyti“: Todél atsitieskim /piktibiu perstokim 149,22 (1. sie przyprawmy 149,22) (1). atsiysti: atsiusti teykies sunu 157,22; atsiustas 155,9... (4). atsivésinti: atsiwasinkit manimpi 24,15; 11-12 (2); plg. atausyti. atsivyzdéti ,,atsizvelgti“: Atsiwizdek an to 136,20 (1). atskirti: atskiriem ir ne prilaydziam We¢cerosp 208,17—18 (1). atstoti: Walandoy smerties ne atstoki 37,25; 248,1; Ir ne atstosim potam nuogi Zodzio, tawo 73,22 (1. I nie odstapimy 73,22) (3) atstumti: mazu nuog meyles savo... notstumia 195,1—2 (1). attaisyti (=atitaisyti) (vert.) ,,atlikti*: aba kaip Zemay giesmemis ataysita ira 29, 8-9 (1. odprawowane 29,11) (1). attekéti (=atitekéti) ,,atbégti, ateiti* (kalbant apie Zmones): Tay ir ziday iszpazino... kada miestan attekicio 166,17 (1); plg. ateiti. attolinti (=atitolinti): attolint 173,15; nottolinki 182,3; attolink 113,23; attolintas 234,13... (9). attremti (=atitremti) ,,atstumti, paSalinti“: mane nuog sawes attremt 62,23; ne attremsi 57,4... (3); plg. atatremti. atvaduoti ,,atpirkti, iSvaduoti*: kurs mus krauiu atwadawa 76,16 (1); plg. atpirkti. atvalkioti (vert.) ,,atidéti*: turetu atwalkiot... ant kito Gieso 249,3—4 (1. odwiacéaé 249,3); atwalkiodinedami 81,16 (2). atveéerioti (sl.) ,,pavakarieniauti“: atwecierioio 215,20 (1. odwiecéerzal 215,20) (1). atverti: lupas mana pats atwerti teykis 63, 25-26 (1. otworzyé 63,25); 101,9; atweri rankas sawa 35,6 (1. otworzysz 35,6); atwers 115,14 (1. odewrzec 115,14); Sirdis musu atwersi 185,6 (1. naprawisz 185,6); atwertos duris 115,23 (1. otwarte 115,23) (©); plg. ataverti. 164 89 atyésis: Laukia atwesia duszia nugramzdinta 103,16 (1). auglius ,,derlius“ (%): duos... didibe waysiaus ir paplatinima giara auglaus 185,7—9 (1. wielkie mnostwo dobrego owocu) (1). Augustas: Augustas 153,5 (1). auksas: auksa 158,24; vn. in. auksu 246,4 (2). fauksza 154,7: klaidingai iSspausdinta, turi biti aukszta; zr. aukstas.] auk&tiausias vart. bidvardi8kai ir karta daiktavardiSkai (80,2); auksciausias 16,8; auksciausiasis 127,7... (7). aukStai priev.: ant dangaus auksztai 4,9; 107,11; 132,2; auksciaus 29,7; 84,12 (4). aukStas: 1) ,,aukStis, aukStybé“: tesi garba... ant aukszta 155,25; 53,18; 141,16; 156,11; (4); 2) ,,aukStas, -a“: auksztosn wietosn 66,17—18; 91,3; 122,10; 158,16 (4). aukStybé: karalau auksztibes 34,15; auksztibey 115,5; dg. va. auksztibes 81,8... (4); plg. aukstas. aukStyniu ,,aukStyn“ priev.; O sirdis iusu... auksztiniu pakialkit 218,9—10; 131,11 (2) ausis: 0 tatay wietoy ausin kuszteima 205,27; ausis 69,4... (9). auSra: 1) ,,dienos &vitimas“: auszroy 67,9; 93,7 (2); 2) ,,rytu Salis*: vn. ki. auszros 158,19 (1). ayelé ,,tikintysis*: nuog neprietelu ginki /mus sawo aweles 155,13—14; 36,15; 70,23; 81,15; 179,25; 209,15 (6). ayinas: Ne nutenkste to Pona iauciu ney awinu 46,10 (1). ayinélis ,,vieSpats“: awinelis 178,27; 246,7 (2). avis: 1) ,,avinélis*: kaip awis nekalta kenteja 112,22; (1. Baranek 112,21) (1); 2) ,,tikintysis*: penedams mus kaip awis kurias teykieys sutwerti 116,10 (1). B Babilonas: Babilona 99,3; 99,11... (6. badas: badu giene gaiszta 114,15 (1). baigti: ia wisada baykti 183,8; 3 asm. bayktu 45,22; 3 asm. baigie 172,4 (3). baimé: baimei 239,22; bayme 17,14; baymey 232,14... (12). baimingai priev.: baimingai 240,10 (1. bogoboynie 240,11) (1). baisybé ,,baisumas, smarkumas, tironiSkumas* ...1 baysibe 212,1; baisibiu 79,15; 143,7... (10). baisumas ,,smarkumas“: atlays iumus baysuma rustibes sawa 28,22 (1); plg. baisybé. 90 baisus, -i ,,baisus, smarkus...“: baysus 103,2; baysu 44,21; baisuosius 119,8; baysioy 116,22. -., (13): balsas: 1) est balsas girdetas 178,16; suderanciays balsays giedokim 23,6...; 2) ,,gaida“: tuoiau balsu 150,4; 180,7... (23). baltas, -a dg. va. baltos galwos 222, 6; 242,10 ). balvonas (br.) ,,stabas“: vn. ki, balwona 107,10; dg. ki. batwonu 208,19; balwanu 228,26 @); || plg. stabas BrB I Sam 15; DP 89. banda ,,galvijy birys*: wedi ias kaip awelas ir kaip banda sawo 70,24 (1). barnia (-is) ,,vaidas, rietenos“: vn. ga. barnia 90,22; dg. ga. barnias 141,21 ir barnis 142,16 (3). barti: baria anuos 195,7 (1). bat (=bet): pamete mane warguoli /bat tu mano ginklu esi 54,9; bat wienoki ta paduksi turim 135,25; 211,6... (3); plg. bataig. bataig (=betaig) ,,bet, tatiau“: bataig 4,25; 57,5; 181,7... (46). Kai kur vartojama tame patiame puslapyje bat ir bataig (10,6 ir 10,24; 65,23 ir 65,8; 91,12 ir 91,7). bataiga (=betaiga): bataiga 123,18 (1); pls. bataig. bainyéia (sl.) ,,maldnamis; tikinéiyjy Zmoniu bendruomené“: Bazni¢ia 133,3 (1. Zbor 133,3); bazni¢ios 162,8; baézniciey 73,13; baznicioy 143,26... (43). be: Sis priel. vartojamas su kilmininku dabar iprastomis reik’mémis (biti, daryti, kentéti... be ko nors): be wisokio sirdies abeiogima 95,10; kiente be kaltes 161,7—8; Be tawes nieko ne galim 167,14 ... (17). béda: beda 140,20; 149,19; 224,23... (7). bedievis: vn. ki. bediewia 79,10; dg. ki. bediewiu 90,20... (4). bégti: tawespi bekti 144,15; 113,9; 186,9 (4). bernelis ,,vaikelis‘: Bernelis 152,8; 95,16; 154,22... (4). bernas ,,,vaikas“: bernus 20,11; bernay 156,13 Q). bespietnai (pol.) ,,saugiai*: duok id bespecznay giwentum 143,12—-13 (1. przespiecénie 143,13) (1); || plg. gudriai. Betleem ,,Betliejus“ 153,7... (3). biaurybé ,,visoks biaurumas“: biauribe 133,13; dg. ga. biauribes 161,3... (5). biaurinti: biaurina mokslu piktu 72,25 (1); plg. biaurétis. biaurétis: zmonems pisznomis tokias biauris 43,14; nesibiauretu 187,2 (2). biaurintis ,,biaurétis*: Patiecha vz girekus gaylintiemus /ir ieys biaurinantiemus 26, 16—18; 28,17 (2). biaurumas: apmazgot nuogi biaurumu 62,7 (1); plg. biaurus. biaurus ,,nevarus, piktas, nedoras“: biauraus 106 12; biauroia 109,18; biaurayseys §2,2 asisin(8)- biblija: Biblios 222,7 (1). biednas, -a (sl.) _,,neturtingas, vargingas“: biednas 140,10; biedna 67,16; vn. in. biednaia 66,22; dg. va. biedniey 156,4... (15); || plg. turtingas. bijoti (s.): biiosiesi 91,17; biiocia 51,4; nesibiome 61,15; biiotumbim 33,5; biies 243,1; biiesi_ 249,9 nebiienciu 208,20... (29). byla ,,teismo procesas“: dg. ki. bilu 87,12 (1). byloti_ ,,kalbéti, sakyti“: bitoti 79,5; 2 asm. bitay 57,23; 3 asm. bila 60,14 ir Biloia 4,2; Bilodamas 166,10... (24). blaudyti ,,klaidzioti*: ir priwersk wisus blaudancius 118, 4—5 (1. bledne y zlosciwe 118,4) (1); plg. uzklysti. blitidas (br.) ,,leksté“: vn. ga. bluda 219,13 (1). blidas (br.) ,,paklydimas, klaida; pagonybé“: bludo 133,22; dg. ki. bludu 142,7; dg. ga. bludus 155,11 (3); || plg. klaidéjimas. bluznierius (bliuznierius) (sl.) »piktZodziautojas, apkalbétojas*: bluznieriaus 229,1 (1); || plg. piktZodis DP 173. brangus, -i ,,vertingas“: brangia 30,15; brangiausiu 30,18; brangiausioy 249,21; brangiausias 184,13... (18). brolis ,,bendratikis, idéjos draugas“: Bukite tada tikri mano mieli broley ir seseres 28,18; brolemus 235,2; broleis 179,6... (20). brolikas: broliszka 220,17 (1). bubnas (br.): bubnays 102,5 (1). butiavimas: bu¢iawimu 160,10 (1). biidas ,,veikimo, darbo bidas; paprotys“: surinkima... tas budas ira 203,4; vn. in. budu 215,19; budus 204,8... (19). budayoti (pol.) ,,statyti“: budawok murus 64,8 (1) || plg. statyti. budri budv.: sazine musu meiley io budri butu 39,2 (1). buitis ,gyvenimas, amiZius“: per visa buyti musu 32,14 (1). buinas (br.) ,,riebus, tvirtas“: buynas 58,19 (. buyna 58,19) (1). buklingas ,,nepaprastas“: regieia zienkla buklinga 137,7—8 (1). burna: vszkimszta turi buti burna 67,25 (1). bursavoti (pol.) ,,draugauti“: Bursawoio daznay su griesznayseis 121,4 (1); \| plg. draugysté. burta ,,birimo priemoné“: ant rubu burtas mete 161,13 (1). biti: buti 76,19; esmi 2,12; esi 2,19; es 73,15; est 8,4; esme 135,10; este 86,3; tes [=teesie] 157,12; bucia 122,23; butumbim 118,13; ir 6,9; yra 6,4; ner 100,2; nera 245,4; esas 177,14; santi 64,17 [=esanti]; sancioia 107,12; sancios 31,18; sancius 180,15; sancieys 55,5; sant 162,12; budami 98,13... (654). [butu 235,18: korekt. klaida, turi biti budu; i. bias.) buyimas_,,laikymasis“: prieg iam buwima 183,20 (1). c capit. 33,12 [capitulum ] »perskyrimas*: atsitiktinis lotynizmas. [ciastis, ciastawok Zr. Cestis, éestayoti.] cielas (br.) ,,sveikas, visas“: kelsis wel cieli 111,23 (1. cato 111,33) (1); || plg. visas. [ciertas, cieso..., cetwergie Zr. Certas, ¢ésas, éetvergas...] Z cimbolai (sl.): dg. ki. cimbolu 102,8 (1). Ciprionas 247,21 (1). cnata (pol.) ,,nekaltybé“: dg. ga. cnatas 17,15 (1); ll plg. dg. ga. gamtas DK 3,3; nekaltybé DK 3. cnatlyvas (pol.) ,,nekaltas“: dg. va. cenatliwi 51,23; 95,16; 243,1 (3). Colossensump 248,18 (1). creda (lot.) ,,tikéjimo tiesy iSdéstymas“: vn. vie. Credoy 172,25 (1); ple. tikéjimas. ec éertas (br.) ,,velnias“: ¢ierto 36,6; 37,19; 167,22... (9); || plg. velnias. &ésas (br.) ,,laikas, metas“: ¢iesas 247,9; ¢iesa 248,9; Giesais 121,5... (46); || plg. metas. &estayoti (br.) ,,gerbti*: Ciastawok 5,9; Giastawotumbey 235,22 (2); || plg. garbinti; gerbti DK 23. éestis (br.) ,,8lové, pagarba“: Giastis 34,5; 106,8; 197,14... (12); || plg. Slové, garbé. éetvergas (br.) ,ketvirtadienis“: vn. vie. Cietwergie 160.4 (1). ta: Gia 75,14; Gia 101,23; 126,10; 230,16... (67). tionay ,,tia“: duot mums wisa giara éionay 21,8; cionay 98,11; 196,13; 220,20... (35). éystas, -a (sl.) ,,$varus, nekaltas“: necistas 62,21; dista 145,17; cistumi 62,15; ne cisti_ 193,11... (16). 91 -gu klausiamoji dalelyté: Galiegu tu ta prisakima...iszpildit 6,15; Jautiegu tu sirdi sawo 9,3; itgaygu 45,20; Paguzistat 199, 5—6... gidra ,,vidurnaktis, nakties gliduma“: Dikay saugos sargay nakties gudros 93,5— 6 (1); plg. gadrumas. gudriai ,,igudusiai, budriai“ priey.: serkti pats ir gudrey iaucia 112,14 (1. pilno 112, 14) (1). giidrumas ,,vidurnaktis, nakties gliduma“: gudrum nakties ir auszroy tawe atmindamas 67,9—10; gudrume nakties 153,27 (1. w polnocy 153,27) (2). guk&tinéti_ ,,vaik8tinéti*: te gukstinei wisada cia su pawargieleis 87,16—17 (1). guldyti (vert.) ,,déti“: tawimp asz guldziu nodieia 96,12—13 (1. Pokladam w_tobie vfanie 96,12...); gulditumbim 176,16; guldinéius 173,24; guldidami 184,10; 114,18; 184,10...(8). guléti: wienok darziney guli 153,21—22; guleio 166,12; gulis 153,8; gulintigi 154,2; gulint 158,10...(10). gulti: Matda gultu ent 39,19 (1). gundymas: gundiman ne weski 123,18; 138, 8; 141,10...(8). gundyti: negundintu 36,16; 134,10 (3). guolis: guli sawa kialtuwu guolij 153,22 (1). gvoltas (pol.) ,,prievarta“: gwolta ne daritumbey 236,19—20 (1);|| plg. priespauda DK 34. gvoltavoti (pol.) ,,pazeisti*: istatimay szwenti io est gwoltawoiami 191,13—14 (1. gwalcone 191,14) (1). || Zr. pazeisti. gundik 51,17; H hadina (br.) ,,valanda“: vn. ga. hadina 160, 21; hadinoy 161,17; 161,4 (3); || plg. valanda. hadnai (br.) ,,tinkamai, vertai“: priimt hadnay 127,10; (1. godnie 127,20) 131,26; 203,8...(7). hadnas, -a (br.) ,,tinkamas“: nehadnas 216,21 (I. niegodne 216,10...) nehadno 217,43 hadnays 127,8; 221,3...(3); || plg. reikiamas AK 31. hadnastis (br.) ,,tinkamumas; verté“: dg. ga. hadnastis 132,15; idant mes pazine hadnasti musu draugistes 217,24; hadnaste 217,22 (1. godnosé 217,24)...(5). Heli 161,18 bazZn. (1), heretikas (sl.): dg. ki. heretiku 208,21; tetikus 41,4 (1. Heretiki 41,4) (2). hetmonas (sl.) ,vadas*: Hetmona 86,6 (1); ll plg. vadas Mz 247. He98 historia (sl.) ,,istorija“: dg. ki. Historiu 229,4 (l. Historye 229,4) (1). honbyti (pol.) ,,pajuokti, gédinti*: honbit 142,21 (. hanbié 142,21); || plg. pagédinti. Ch Cherubinas 150,10 baZn. (1). Christus, Christusas ba%n.: Christus 166,10; Christusas 29,18; Christaus 185,22; Christusa 13,6... (175). —Dazniau sutinkamos Christusas, ypat kilmininko (Christusa) formos. 1,1, Y i: 1) vietoje prielinksnio j visur tiktai ing; 2) priedéliu j-sutinkamas Zymiai dazniau nekaip in-arba im-; Zr. ZodZius su j- (jsakymas, jsakyti...), in- (indéti, ingilti...) ir im- (impulti). id ,,idant“: id daugiaus ne pazeystumbim 27,11; 53,10; 80,6... (77). Kai kur id ir idant vartojami_paraleliai tame patiame puslapyje (pvz., id 25,6 ir idant 25,16; 91,21 ir 91,21); idant i8tisai (skyrus 247,1) vartojamas nuo 220 psi. iki galo; plg. idant. idant: O turesime praszit idant... teyktus mus vélaykit 39,3—4; teykis apszwiest akis mano drasey/idant ne vzmikcia smer¢ia vmay 47,11—12; 118,12; 171,19... (207); plg. id. idante: idante hadnais butumbime 131,22—23 (1); plg. idant. idantigi: idantigi 21,5; 191,15 (2); plg. idant. jeiti: ne ieit piktu rodon 43,12; ne icis Ziamena 82,6; ieio 154,21; dg. va. ieie 83,4... (10). [ies 134,19: korektiros Klaida, turi biti ios]. ieSkoti: ne noreikime io ieszkot duonoy 172,22; grieszkau 54,2; ieszkome 129,19; gieszkosite...(9). Teva: Iewa 178,9 (1). ik ,,iki“: 1) priel. su naudininku laikui Zymeéti: ik senibey tureki sawo maloney 70, 8—9; 169,18; 237,2... (9); 2) priel. su naudininku vietai Zyméti: palinkies ik ziamey 88,23 (1); 3) priel. su naudininku posakiuose: ik gali [=ik galui] isznikint 141, 21—22. 4) jungtukas: Tuskiankim durisna io/ik mumus atwers anas 115,13—14; 178,11; 209,2... (4); plg. iki. iki: 1) priel, su naudininku laikui reikSti: nuog dienos iki dienay 81,17; 85,10; 107,19; 186,25 (4); 2) priel. su naudininku posakiuo se: iey iki gali ziwata sawo 200,26; 203,18; 220,9; 251,6 (4); iki ziwati 214,10 (1); plg. ik. ilaisti (=jleisti): ataugay itaysti/ne ing tikra kelma... 186,13-14; 186,17—18 (2). ilgai priev.: ilgay... vzmirst nori 47,3; ilgaigu 47,5; 97,22... (11). ilgas, -a: Duosiu ilga amzia 80,17—18; 85,6; 120,6... (4). ilipyti_ ,,iskiepyti, ibesti*: ing kung sunaus sawoia ilipik 127,13—14; dg. va. ilipiti 186,17 (2). iltis: siarnas su didemis iltimis 72,18 (1). ilgumas ,,ilgéjimasis“: giedogimay linksmi/ be iokia itguma 153,17—18 (1. tesknos¢i 153,18) (1). imesti: duobena imestas 137,6; 136,26; 137,13 (3). impedimenta 229,9: atsitiktinis lotynizmas. impulti (=jpulti) ,,pateikti, jkristi*: impuls diden giedon 89,11—12; ing liga impuitu 249,16; 67,18; 120,2 (4). imti: 1) ,,imti, semti, pasisavinti*: moksta imt gali 204,23; macies nuog io imtos 101,22; imame 11,13; imcia 103,28; vn. va. emes 219,7...; 2) ,,minéti* (vert.): Ne imk dowanay io warda 109,14 (1. Niebierz... 109, 14...); 106,3... (52). jnartinti ,,jnirSyti, ipykinti*: inartinom 22,6 (1). indéti (=jdéti): kuna grabana indeio 162,25—26; 158,3 (2). ing ,,i*: vartojamas su galininku reiksti 1) einamajai vietai: skistas wanduo ing gi ieis 88,10; ieie ing baznicia io 83,5; 114,22...; 2) su veiksmazodZiais pavirsti, sujungti, aprinkti, pasiduoti, duoti vesti: tada mirszta tuoiaus ir apsigrezia ing dulkies 35,9—10; suiung ing wiena kuna 238,5—6; mus aprinkay ing... linksmibes 142,6—7; 141,8; 142,23; 223,24; 118,26...; 3) su veiksmazodziais tikéti (labai daznai), rédytis, iipaZinti... (vert.): regetumbim daug sunu tikinciu ing tawe 33,9; 77,19; redos ing szwenta warda io 67,22—23 (1. sie sprawuia w imie swiete iego 67,23); 200,12; 225,5; 238,14; 240,3; 244,15...; 4) ing kurio isodinay szakni 71,24 reikia laikyti korektiros klaida (=ing kuria)... (70). ingi: ingi 63,20; 112,16 (2); plg. ing. ingilti (=jgilti): tas gieluo ne ingils 79,21 (1). ingyti (=igyti): turi Zmogus aba... ingit /aba pateriot 247,22—23 (1). instrumentas (lot.): instrumentu kurieys tawe 102,9 (1). ” ypatias, -ia ,,ypatingas, asmeninis“: Ipacias uzgimimas... karalaus 152,14—15; 197,25 (2). ir: tiesa nutikrina /ir ta meite laupsay mumus paduost 16,26—27; 19-20; 20,25; 22,25; ir duos waysiu wisokiu ciesu/ ir tapas nuog io ne nukris 43,17,19; Ir patis gie ne supras 67,17... (844). irgi: sirdi palenkta irgi nuziaminta 64,6; 72,19; 78,21; 81,10; 95,25; 110,15; 138,15; 145,26; 176,3... (23); plg. ir. isakymas: iz isakima tawo /giatbetu nuog neprietelu 36,13—14; 92,9; pagal io paties istatima ir isakima 192,13—14; 201,2; 235,20 (5). isakyti: Potam ir tat iems isakit teykies 171,10; isako 192,1; isakie 105,13; isakita 236,13 me): istiepyti (iStiepyti?) (pol.) ,,iskiepyti, idiegti*: isciepiti 245,6; isciepiti 14,12; ne ing tikra kelma isciepiti 186,13-14... (5); || plg. ileisti. isiduoti ,,atsiduoti, isitraukti*: regi kad isidawiau tawo Pone ginktan 89,12; ir neganduosna kuniszkosna neinsiduotumbit 234,22 _ ®. isigasti (Ssigasti?): kogi isigasiuosiu /kad neprietelus tikoia 53,2 (1). isikésti (iSsikésti?) ,,i$siSakoti“*: szakas aide /placiey isikiete 73,8 (1). isimyléti (vert.) ,,pamégti“: idant zmogaus isimileies draugistes... pats wienas ne giwentu 233,6—8 (1. rozmifowowszy sie towarzystwa 233,6—8) (1). isitikinti (2): ir kurie ne kiencia manes /i sitikie wisi atpuls 53,4—5 (1). isislépti ,,pasislépti*: tad piktas isisleptu /id po Pona ne butu 149,12—13 (1. tam by sie rad zly skryt 149,12) (1). isiverZti: isiverzie ten siarnas 72,18 (1). iskirti (2): Ne iskirk ing pekla manes su razbaynikays 52,13 (1). isodinti: Tas bus kaip medzias isodintas 43,16; isodinay 71,24; 72,8 (3). istatymas (vert.): idant pagal istatima Pona Christusa ir pagaley Apasztalu buda daritumbim 191,7—9; 231,20; 236,19... (11); plg. istatyti. istatyti: (vert.) ,,isteigti, jkurti, suruosti“: Del to swetasti istatey 129,23 (1. Swiatos¢ vstawit 129,24); Waciara sawo istate 215,4 (1. wieczerza swoie postanowil 215,4); 9,13; 191,23; 205,20; 207,20; 236,14 (1). istatytojas (vert.) ,,kiréjas, ruoSéjas“: Kas ira istatitoio we¢iarios Pona? 13,10 (1. kto iest vstawea... 13,10) (1); plg. istatyti. 99 iS: 1. Prielinksnis if vartojamas su kilmininku zyméti: a) vietai: Id isztrauktumbey isz ranku piktuiu 103,12—13; isztrauk mus isz gierkles 114,4...; b) laikui: isz rita dekawokim 38,10:...; c) prieZastiai: isz piktenibes priesz mane pasikilsia 44,10; 59,26; 86,22...; © bidui: tatay darikim isz karta 181,26...; d) iSskiréiai: potam wiens isz Zatnieriu szona iam pradure 162,15—16; 222,20...; e) vertiniai: irgi ano biios isz sirdies sawa 95,8 (I. I boisie iego z serca prawego 95,8)...; f) ivairiais kitais atvejais: Isztrauk mane isz sunkibes dideles 102,21—22; O ta nauda isz io priemimo imsim 126,24... (178). 2. Keliais atvejais i¥ pavartotas su mane, tave: Tegul ne ddiaugias isz mane 47,16; dawey isz sawe girkla sweyka 130,25—26; 224,24; 239,21. 3. AntraStése ,,Ape iz numirusia prikielimo“ (166,1—169,1) galininko formas reikia laikyti korektiiros klaidomis, nes prieS tai (165,17) vartojamas kilmininkas. 4. Prielinksnis i¥ vartojamas prieSdéliu (Zr. Zodzius su i§-, pvz. iSalkti, isbalti...). Be is, lygiagretiai (tik reviau) vartojamas prielinksnis iz; kartais juodu kaitaliojasi net tame patiame puslapyje (isz 69,11 ir iz 69,2; 166,25 ir 166,5...). iSakninti ,,idiegti, prigydyti: Zodi sawa szwenta teykisi iszaknint sirdisna 31,10—11 @. iSalkti: panenek mus ataywius sawo iszatkusius 221,8—9 (1). iSbalti: kaip sniegas iszbalsiu 63,7 (1). ibiaurinti ,,sutersti*: penukszla kaip kiaules ir szunes neiszbiaurinty 209,6; iszbiaurintumbim 194,5; dg. va. iszbiaurinti 193,12 Q). ibyloti ,,i8kalbéti, iSsakyti“: del tos io iszbifotos meyles 119,18; 224,19 (2); plg. izbyloti, ixkalbéti. isblaSkyti: Jo neprietelus wisi per szalis iszblaszka 87,21—22 (1). iSdeginti: anglis ugnie iszdegintos 90,17—18 (@. i8déti: ,,palaidoti* grabe sawam iszdeia 162,24 (1. pochowat 162,24); kieles... kurs buwo iszdetas 166,11 (2). igduoti: 1) ,,atiduoti (vert.): vz iuos kuna iszdawey/ ir krauius sawus iszleiey 130,15— 16 (1. za nie swe ciato wydat... 130,14); 207,22; 221,18; 223,22... (13); 2) ,,i8duoti“: vi trisdesimts penigu... iszdawe 160,2—3; 215,10 (2); plg. iZduoti. 100 iSéda ,,Ziauruolis“: nes Zmoniu iszeda /ant musu gatwu pasikiele 71,5 (1. okrutny 71,5) (1); plg. akrutnykas. iSeiti ,,iSeiti, kilti*: Nors isz swieta per smerti iszeysiu 122,6; 134,10; pameski ta afiera pats /kuri iszeis is wiernu sirdies 64,10— a KG)s i$éjimas: ans serkt tawo iszegima 91,23 (1). igadinti: Iszgadinta ios grozibe pirmoy 73,5 (i). iSgaiSti ,,iinykti: del to gie iszgaisz 55,21 (1); plg. iZgaisinti. iSganymas (vert.) ,,atpirkimas, iSgelbéjimas“: iszganimas 143,23 (1. zbawienie 143,25...); iszganimop 181,3; 224,13... (38); plg. i2zganymas, ixgelbéjimas. i8ganyti (vert.). ,,atpirkti, iSgelbéti*; iszganey 202,11 (1. zbawit 202,11) (10); plg. iZganyti. iSganytingas, -a ,,i8ganingas“: iszganitingame 197,4; iszganitinga 222,14 (2). i8ganytojas (vert.) ,,i8gelbétojas, atpirkéjas“ ban. : iszganitoias 242,17; iszganitoiau 202,7; 245,25...(7); plg. izganytojas, isgelbétojas. iSgelbéjimas: del zmogaus iszgialbeima 163,20 (1); ple. iigelbéti. iSgelbéti: nuog wisu grieku esme iszgialbet 213,9; iszgialbeiey 202,10; iszgiatbetu 161,20. i8gi: iszgi ginkla sawa 72,17; 153,3 (2); ple. is, [iszgialbeima, iszgialbeti... Zr. iSgelbéjimas, iSgelbéti). iSgydyti: O io ronomis melinomis iszgiditi esme 244,5; 251,17; 251,23 (3). ikgirsti. ,,isklausyti*: iszgirsk... szawkientigi sawesp 44,17; 76,11; 133,5... (6; ple. iZgirsti. iSgrexti ,,iSsukti, iSklysti“: isz kaltibes krikscioniszkos ne iszgresztumbei 234,16—17 (1)- iSgriauti ,,iiversti*: Piktasias Zmones wisas isz wietos iszgrawia 101,14—15 (1). i8ilsti ,,pailsti*: Kada dwasia mano iszilsta 99,19 (1). isimti ,,i8traukti, iSvaduoti“: isz welno rankos iszeme 166,2 (1. wydart 166,2) (1). iSkaitinti ,,iSdeginti*: widurius mano ugnia sawo iszkaytink 51,17—18 (1). i&kakti ,,i8keliauti‘‘: Duok laymingay iszkakt mums 144,3—4 (1) iSkalba_,,iSsikalbéjimas*: idant iszkalbos nerascia sawimp 63,2—3 (1. wymowki 63,2); Tures gausey ant iszkalbos Zodzia 93,25 (2). iSkalbéti: 1) ,, pasakyti“: Iszkalbeies tatay /graudena Zmones 219,19-—20; 2) ,,apsakyti“ Vz tokias giaradeystes neiszkatbamas 17,2 (. niewymowne 17,21); isz neiszkatbetos meyles 29,15; 30,9 (6); plg. izkalbéti. iskamunikavotis (hibr.) bzZ.: iszkammunikawoies 209,19 (I. exkommunikuiqa 209,19) (1). iSkelti_ ,,pakelti; iSauk8tinti*: iszkiele rankas sawas 87,2; serkti ir kieleywius /iszkietdams pawargusius 101,11-12 (1. wywyzszaiac 101,11); 142,18... (©. yskiai ,,ai8kiai* priev.: iszkiey... piktina 204,24; 206,4; 213,25 (3). iSkesti: iszkiescia kalawiia kirtima 60,12 (1), igklausymas: apie iszktausima miela tawo 135,6 (1); plg. isklausyti. isklausyti ,,i8girsti; atsiZvelgti, patenkinti“: id teyktumbeis iszktausiti 117,9; iszktausis 119,11; iszktausisi 137,24; 184,22... (25). iSkoroti (hibr.) ,, nubausti‘: ne iszkoroies 191,12 (. i8laikyti: 1) iszlaikit baymey... ir tikroy wies roy 199,10—11 (1); 2) sieyminele... patogiey... iszlaykit galetumbit 235,1 (1). i8laisti (=iSleisti): palenkies sawo gatwa /dusia tuoy isztayda 161,26—27; winnicia potam erszkiecius iszlaydo 72,5—6; Iszlaydo biaurus Zodzius isz sawo piktibes 86,22 (1. puséil 88,23); O po pirmamuy ne isziaisk isz gieribes 104,10—11; id galetumbi tisztaisti waysiu 127,14 (1. wypuséié 127,14)... (©). i8liejimas: Krauiu sawa iszlegimu 130,27 (1); plg. islieti. lieti: ir krauius sawus iszleiey 130,16; lietas 126,9; 131,7... (10); ple. izlieti. Blyginti ,,palyginti* (?): Praszome neiszligintos gieribes tawa 29,13—14 (plg. 1. mierney 29,15) (1). i§liuosavimas (hibr.) ,,i8vadavimas“: iszluosa= wimas 143,25 (1); plg. isliuosuoti. iSliuosuoti (hibr.) ,,i8vaduoti, iSlaisvinti*: luosuot 224,7; ifvaduoti. i8mania ,,ismanymas, supratimas* mania noro savo 23,25 (1. 23,24) (1). ismanymas ,,supratimas“: duoki tawes iszmanima 21,22; 217,19—20 (2); plg. ismanyti iSmanyti ,,suprasti*: idant gatetumbit ismanit darbus ir hadnasti 218,11; iszmana 74,9; iszmanitumbei 239,25; iszmanik 233,21; iszmanita 195,24; neiszmanomas 206,8 (12). iSmankStinti: sirdis... akmeningas tu pats iszmanksztinki 184,25 (1). isméginimas ,,isbandymas“: O tas wel iszmeginimas musu pa¢iu 217,16—17; 205,14... (4); plg. isméginti. iszniezisziszluosok 77,18 (2); || ple. : Duok iszzrozumienie isméginti ,,i8bandyti, i8tirti, isitikinti*: aba teypag nemoka iszmegint /te iszmegin gi kiti 204,21; Te iszmegin patsay sawe 205,1; 217,13... (5). ismesti: Ir sztowe io isz Zmoniu tegul bus iszmesta 87,25—26 (1). iSminkStinti_ ,,suminkStinti“: kietas sirdis pats iszminksztink 23,23 (1). iSmintingas ,,protingas“: iszmintingas 2,13; Iszmintingiey 158,19... (4). ismintis: 1) ,,protingumas“: parodik mums sawo maci ir dangaus iszminti 142,14—15; 62,24; 83,2...; 2) ,,saziné“: idant... giwent gatetumbim... su giara iszmincia musu 32,17—20 (1. z dobrym sumieniem 32,19)... (8). ismokyti: Iszmokie mus to 184,12; 9,18; 3 asm. 200,26... (9). igmokti: iszmokim pakaros 155,4 (4). i&niekinti: iszniekino dides io teysibes 120, 24-25 (i). inaikinti: isznaikint wisas neteyses mana 62, 4—5 (1); plg. isnykti. ifnykinti (-yti) ,,iSnaikinti*: wienok iusu griekus isznikisiu 122,7; isznikint 141,22 (2); plg. isnaikinti. iSpazinimas (vert.) ,,pripazinimas, pasakymas“, Ape iszpazinima greku ir gaileima iu 144, 8—9 (199,14); Cia turi but iszpazinimas wieros 199,14—15; 210,3—4... (16); plg. ispazinti. iSpazinti (vert.) ,,pripaZinti, pasakyti“: wieros... ne nor iszpazint 209,9—10 (1. wyznaé 209,10...); 220,8; ir Zoddzieys iszpazista/ iuog ir Zmogus griesznas 205,2—3; iszpaZinot 200,12; iszpazindami 210,1... (16). iSpeikti: iszpeykta ta szwenta sprowa 191,11 (). iSpildymas (vert.) ,,ivykdymas“: iszpildima wiso prisakimo 85,20—21 (1. wypelnieniu 85,22). 133,23 (2); plg. ispildyti. ispildyti (vert.) ,,ivykdyti, atlikti*: ka zadeiey wis iszpildey 24,21 (1. spelnit 24,21); iszpildes 180,18... (7); || plg. padaryti. iSpirkti: mus noredams iszpirkt /teykieys kuna priimt 151,2—3; iszpirkay 202,9; pirktu 16,24 (3). iSplé3yti: wisa turta swetimi iszplesza 87,20— 21 (1). igplisti_ ,,i8bégti“: 162,16 (1). iSrinkti: su wisays tays /kuriuos iszrinkay 156,5; iszrinktus 142,19; 180,18... (10). 101 iszmokia iszmokitu 206,20; iszmokitas iszkrauiey wanduo iszptudo igri8ti_ (vert): Malzenstwa... tiktay smertis iszrisza 232,23-24 (1. rozwiezuie 232,25) (i). iSronyti (hibr.) ,,suzeisti*: Kurie iauciat sirdi sawo iszronita 126,15; iszronitas 251,22 (. zraniony 251,21) (2); || plg. Zeisti. issakyti: iszsakisiu tat Ponuy sawam 99,16— 172@): i&semti: ne iszsemta wersme meyles dides 146,2—-3 (1). i&sikelti ,,iSsiauk&tinti, didZiuotis*: dresa kalbeti ir tuo iszsikialti 142,3 (1). iSsimanyti_,,reikSti*: Tas wardas /su mums Diewas/ iszsimana 156,24—25 (1. wyktas daia 156,24) (1). isislovyti (hibr.) ,,i8sigarsinti: isistowiio 166,22 (1. rozslawito 166,22) (1). iSsivesti (vert.) ,,i8klysti*: isz tenay sudit /neduokime neywienam iszsiwest 172,27 (1. zwodzié 127,27) (1). i&skaitymas ,,isskaitiavimas“: Cionay turi but iszskaitimas reikalu surinkima 219,20—21 (. wyliczenie 219,20) (1). i8tarti ,,i8kalbéti*: Atlaysk mumus musu kaltes /iz neisztariomos meyles 22,17—18 (1. niezmierney 22,19) (1); plg. iskalbéti, isbyloti. i&tekéti: Isztekieio swietastis musu iszganima 162,18 (1. wyéiekly 162,18) (1). iStepimas ,,démé“: isztepimas 192,25; 198,16; 251,21 (3); plg. istepti. iStepti ,,sutepti, iSjuodinti“: Iszwisk moteri sawo nuog Antikrista isztepta 133,26—27; 193,5; 246,6 (3). i8terioti (br.) _,,i8naikinti*: (1); || plg. isnaikinti. iStiesti: isztieses... rankas 164,10 (1). iStikti: kad weias didis isztinka /Ziedas ziamen puola 85,4—5 (1. vderzy 85,4) (1). istirpti: kaip alieius isztirps 88,11-12 (1). iStraukti ,,istempti, iSgelbéti“: ir isztraukiey isz gierkles 89,17—18; isztrauktu 16,20; isztrauktumbey 103,12... (15). iStremti ,,iSvaryti“: honis 71,25 (1). iSvaduoti_,,islaisvinti, atpirkti“: Zmones iszwadawa 148,15; iszwadawes 128,19; 152,18... (4). iSvadzioti (vert.) ,,i8vesti*: kurs iz wisu silwartu mane iszwadzioi 45,14-15 (1. wywodzié 45,15) (1); || plg. ivesti. i8valninti (sl.)_,,iSlaisvinti, iSvaduoti“: mus iz... paskandinima smer¢ia io brangia iszwalninay 30,15 (1); || plg. isvaduoti. iszteriot 141,21 isztremey... wisus pa102 i&vesti: 1) iszwedziau tawe iz ziames Eghipta 4,4—5; 100,12; 107,6; 2) »iSduoti vaisin* (vert.): idant waysiu isz sawe iszwestu 239,21 (1. plod wywiedli 239,21); iszvezdamas 232,15 (2). i8versti: izgi szakniu iszwerst 141,22—23 (1). i8vysti_ ,,pamatyti“: Duok iszwisti... pakaiu 96,4; iszwido 195,8; iszwide 154,14... (14). ivesti: wiernus ten iwedei 151,6—7 (1). ivystyti: ir iwiste wistiklan 158,2 (1). Yzapas: Apszteski mane Izapu meiles 63,5 (1). Israelis: Izraclaus 96,4; Izraelau 91,12... (5). Izokas: Izoku 223,14 (1). iZ: iz 6,8; 22,17; 42,6; 166,5; iz sawe 225, 9—10... (48); plg. is. izbarstyti_ (=iSbarstyti): izbarstis kielus piktuosius 44,7 (1). izbégimas (=iSbégimas): ir ner wietos ant izbegima 100,2 (1). izbyloti (=iSbyloti): neizbiloma 34,18 (1); plg. isbyloti. izdas 1) ,,turtas“: brangiausiu izdu zodzio sawa szwento apidowanoiey 30,18—20; 2) izdiné“: izda atawere /dowanas dides dawe 154,24—25 (1. skarby swe otworzywszy 154,24); 186,8 (3) izduoti (=iSduoti): izdawe 124,13; izduotas 13,22; 126,8... (7); plg. isduoti. iZgaisinti (—iSgai8inti) ,,i8naikinti“: Nes wargios ziames tikray izgaysintos 66,14—15; Tégaysink iuos rustibey didey 104,14 (2), izgaléti (=iSgaléti): vzdenkt stipra o neizgateta ranka sawo 39,13; (1. obronna 39,13) (). iZganymas (= iSganimas): izganimas 45,7; 73,14; 129,10... (5); plg. iZganyti. izganyti (=iSganyti): izganik 71,4; izganitas 6,21; 67,21 (3); plg. iganyti. iZganytojas (=iSganitojas): vn. ki. idganitoia 29,23; 64,18 (2); plg. isganytojas. jZgastis (=iSgastis): vzmirsie izgasties ir gieradeystes tawo 26,16. jigelbétojas (=iSgelbétojas): vn. ki. iSgiatbetoia 26,3; 28,14; 40,6... (5). izgi: izgi 16,7; 19,12; 47,24; 57,4; 58,24; 68,15; 74,15; 83,13; 88,17; 94,18; 98,26; 100,12; 106,23;122,19; 140,15; 141,22; 161,5; 167,19 (18); plg. digi. [izgialbetoia Zr, iSgelbétojas.] izgirsti (=i8girsti): izgirski... matdas mano 55,6 (1); plg. isgirsti. izguldymas (= iSguldymas) (vert.) ,,i8déstymas“ Trumpa turim izguldima 106,20 (1). izyméti_,,jZenklinti, pazenklinti*: tesi teyk ius mieli waykialey izimet 201,15 (1). izkalbéti (=iSkalbéti): neizkalbetas 38,12 (1); plg. iskalbéti. iflieti (=i8lieti): ir krauiuose sawuose vz mus iZlietuose 14,20 (1); plg. islieti. izpazinimas (=iSpazinimas): izpazinimas 7,23; 29,6 (2). izpazinti (=iSpazinti): Izpazistame 27,23; iz pazincia 70,10; izpazindami 14,15... (4). izsipildyti (=i8sipildyti) (vert.) ,,ivykti“: id sipilde per io vzgimima 152,9 (1. sie spetnito 152,9) (1). J [iai, iai, jaigi, iaygi Zr. jei, jeigi.] jalmu%na (pol.) ,,iSmalda, auka“: ialmuznos 225,23 (1); || plg. duosna, dovana. Japas 138,15; 242,11 (2). Jardonas: Jardona 59,22 (1). jau priev.: Cia iau prasidest paganimas namikscias 15,2—3; 71,10; 132,17; jaw 213,5; 245,5... (86). Kai kur jau eina pabrézZiamuoju pasturdéliu, pvz.: toiau 20,21; tosiau 250,20. jaunybé ,,jaunysté“: mnuog iaunibes mano szaukiu 69,10 (1. mitodos¢i 69,9); 71,5 (2); plg. jauniské. jaunikis: 1) suziedotinis (2): iaunikis 234,8; Jaunikiop 233,12 (2); 2) ,,jaunikaitis“: jaunikiu... (1). jauni8ké ,,jaunysté“: vi. ki. iauniszkies 242,3; 249,6; 249,10 (3). jausti: te iaut matone 55,17; iaust 149,3; iauGia 67,16; Jautiegu 9,3... (15). jautis: iawcia 5,19; 109,5 (2). jei: kuriu iey mes neturesime /wisi amzinay prapulsim 135,14—15; iey kitaip tay mae nimp wieta turetu 98,21; 242,21... (61). jeib ,,jei*: ieyb 128,11 (1). jeigi ,,jei*: iaygi 242,14 (1); plg. jei. jednogius pol.) _,,taikintojas, vienytojas“: iedno¢iaus 145,8—9 (1. iednacza 145,8—9) (); jednoti (pol.) ,,vienyti, jungti*: O kad teypag mes amzing paskandinima del to ragawima iednoiem 217,1—2 (1, dla takiego poziwania iednamy 217,2) (1); || plg. sujungti. Jerozolimas: Jerozolime 92,13 (1); Jeruzalem 64,9; 94,20... (9) (nelinksniuojamas); Jeruzalaus 158,21 (1); Jeruzolimas 98,24 (1). Jézus, Jezusas: Jezus 13,16 ir Jezusas 159,15; Jezaus 166,26 ir Jezusa 29,22... (64). jis, ji, jie, jos: gis 18,14; gi 153,9; io 2,20; ioia 4,27; ios 99; iam 64,5 ir iamui 61,21; iey 200,26: gi 17,25; ia 183,7; iuo 119,13; iame 220,11; iop 149,5; iampi 115,6; iampe 251,9 (2, iosp 9,8; gie 114,15; iu 71,27; giems 101,11; iemus 171,4; iuos 74,13; ias 70,23; ieis 76,20; iomis 249,18; iuose 75,22; iump 158,7... (544). ies 134,19 reikia laikyti korektiiros klaida (=ios). Jis reik$me yartojamas ir anas (plg. anas). jisai: gisay 88,14; 191,19; 231,17 (3). jog: Jog 13,16; plg. juog. jokias, -ia ,,joks*: ne iokias dayktas nesiranda 230,20; neiokia 245,2; iokios 45,4; neiokiu 105,16... (22); plg. joksai. joksai: neioksai 192,24 (1). Jokiibas: vn. ki. Jokuba 100,25; 239,16... (3). Jonas: Jonas 178,24; Joniep 24417... (6). judinti ,,skatinti*: ir gierump darbump wisada iudintu 28,9—10 (1). Juda, Judogius: Judos 186,19; Judosius 160,10 (3). juk: Juk ir zwirblalis mazas... ne puola ant ziames 140,13 (1). jungas: juog giaras dayktas est wiruy priiunkt nuog iauniszkies wayksciot iunge 249,7 (db. juoda biidy.: vn. in. iuoda 103,7 (1). juog: del tawes tat darome /iuog teykiesi mums atlaysti 116,21—22; ir isz daug kitu rodziasi /juog mes isz sawes nieka ne turim 242,24... (98); plg. jog. juokas: ir iuokus te daray 89,7 (1). juokinti: kuri nuludusius iuokin 113,4 (1). juoktis: beda kursay iuokies 140,20; iuokdamies 45,19... (3). juosta: iuosta 88,13 (1). juoséti: tegul teypag ta iuosta gisay wisur iuosi 8813-14 (1). suozapas: Juozapas 162,23; 153,6 (2). jiis: ius 98,8; iusu 199,25; iums 148,10 ir iumus 200,5; iumis 199,23... (100). K kaboti ,,kyboti“: ant kriziaus... kaboia 112,21; kabanti 252,15 (2). kat (sl.) ,,nors“: kaé 49,7; 166,19 (2); || pls. nors. katiais (sl.) ,,nors*: ka¢ieyb 59,22; 133,16; 194,11... (5); || plg. ors. katiaigi (sl.) ,,nors“: kacieygi 62,21 (1); || plg. nors. kad: 1) ,,jog“: Nes regite kad nauda iums eit izgi Ziames 68,14—15; galibe tenay tawo pazina /kad per stebukig tat rodey 137, 3-4... (apie 125); 2) ,,kada, kai“: Kad iuos wedu sandarion /katawiius siekia 90,24; ir zadeiey mus wisad iszklausit/ kad wardan io praszom 196,15—16; 246,2... (apie 103 47); 3) ,,jei*: Kad kuria tiktay diena griesznas Zmogus pasimetawotu piktibey sawoy... taiau diena io grieku atmint ne noriu 248,20; 4) pabréziamoji dalelyté: 0 teyp kad iau iz wisokiu szalu reykalingi esme abginimu 135,13; 85,2. kada: 1) ,,kada: kadaise; kada nors“: idant ta walanda kada kunay musu atsilseyma ims... 38,24—25; nes neZina Zmogus ka-~ da iop smertis ateis 149,4—5; Ponuy buk garba /kuriop kada szaukiau §5,23; atmindamas wisokius perszokius savus/ kuo tiktay kada Pona Diewa pazieyde 247,3—4; 153,9; 232,10; 234,16... (35); 2) kad“: idant mums duotumbey... Zodi tawa/kada gi giaray permanitumbim 176,13 — HS: 141,2—3; 142,4; 144,18; 179,18; 230,17; (7). Kartais kad ,,kada“ ir kada vartojami paraleliai tame patiame puslapyje, pvz. 67,4 ir 67,13; 139,26 ir 139,27. kadangi: kadangi 126,20; 191,11 (2); ple. kada, kadangi: kadangi... tewuy musu pasidaboio 15,10; 191,3...; kadangi 172,20; 179,21 (12). kaimynas ,,tam tikras baudZiauninkas*: id nauieys butumbim io kayminays 120,11 (1). kaip: 1) jungiam. Zodis: kaip buvo pirm ir nunay /taip bus wisada amzinay 86,14—15; © tegul wisad stoiesi/ kaip tu pats norj 116,11—12; 123,22...; 2) lyginant (priev.): nuplausi mane kaip sniegas iszbalsiu 63,6—7; 75,12; 88,22...; 3) ,,kai, kada*: Nes zmogus kaip iau numirs/ ziame praris 100,22; -. (176). kaipa, kaipagi: kaypa 47,3; kaipa 117,4; kaipagi 6,21; 9,8; 209,13; 225,1 (©); plg. Kaip. Retkaréiais kaip ir kaipagi vartojami paraleliai kaipo, kaipog: kaipo 34,6; 66,11; 98,11...5 kaypog 138,14... (11); plg. kaip. kalavijas: Nes pigiaus isskiescia kalawiia kirtima 60,12; 67,18; 90,23 (3). kalba: neteisus sawoy katboy 65,20; Katbos 90,17; 172,4 (3). kalbéti; balsu Zmoniump kalba zoddius 219,7— 8; kalbeti 142,3; kalbeiay 53,27; katban¢ia 244,23; kalbeies 178,7; kalbedams 148.9... (62). kalnas: kaino 48,8; kalnopi 60,8; 91,3... (5). kaltas, -a: 1) ,,prasikaltes, nuodemingas“: kaip mes atlaydziame sawiemus kaltiemus 10,23; Nesang gis persekioia nekaltagi zmogu 88,5-—6; 199,16; 216,22...; 2) ,,skolin104 gas, privalas*: ka buwam kalti tay darem 242,20; 235,17; 15,17... (23). kalté ,,kaltumas, nuodemé“: Pasikiele su kariu be wisokios kaltes 86,24; Atlaisk mums musu kaltes 118,21; kienteia del musu kattes 110,22—23... (12). kaltybé 1) ,,kalté, nuodémé“: Atlaisk mums musu kaltibes 165,16; 114,20; 120,23; 2) »priedermé“: kattibe sawa girdieiey 235,8 (1. powinnosé swa_ slyszat 235,8); 231,1; 234,16... (6). kaltinykas: o kaltinikams musu atlaystumbim 125,27 (1). kaltinti: patis sawe del iu kaltindami 125,23 qd). kaltinykas: o kaltinikams musu atlaystumbim 125,27 (1). kaltinti: patis sawe del iu kaltindami 125,23 (). kamanos: wienok nuog kamanu ir Zastu tuoy nurimsta 58,7 (1). kantia: Gieriaus gali nuramdit mano kanGias wisas 67,3—4; 163,4; 163,11 (3). kantrumas: didis est tawo kantrumas 164,26; 138; 169,18 (3). kantrus: dg. va. kantrus 118,12 (1). karaliauti (br.): karalaut 113,10; karalaw 20,19; karalauienti 207,14; karalaudams 184,4... (18). karalysté (br.): karaliste 10,25; karaliste 18,13; karalistan 163,12... (31). karalius (br.): Karalus labai galis 81,6; Karaluy 33,20; 150,25... (25). kariaunykas _,,kariautojas, prieSininkas* (7): musu kariaunika pergateia 120,27 (). Kariauti ,,kovoti“: teykis v2 mus kariaut 141,17 (. kariautojas ,,kovotojas, prieSininkas“ (2): Ir duok stiprey pergalet sunkius kariautoius 145,25—26 (1. boiowniki 145,25) (1). karias ,,karas“: Pasikiele su kariu be wisokios kaltes 86,23; 138,9 (2). karoti ,,kyboti“: karodams terp fatru 120,27 (). karStas, -a: isz pektos karsztos 78,16; 58,20; dg. ki. karsztasniu 205,20 (3). karStybé: Karsztibes Sautes niekad ne biiosiesi 91,17. kartas ,,sykis“: ka artimam karta zadiea 48,21, 160,21; 216,5... (8). kartus, -i: kartu girkla dawe 161,12; karcios 164,9; karéiausia 165,2; 171,27 (4). kas: eina klausiamuoju, santykiniu, neZymimuoju jvardZiu, pyz.: todel tawe ktawsiu [kas tu esi? 2,10; ir ko tikimes nuog io turesime 38,17; ape ka neabeioiem /kad tat padarisi 197,18; kogi 53,2; kopi 218,3... (116). kasgi: kasgi 48,6; 243,13 (2); plg. kas kastyria (br.) ,,Zaidéjas kauliukais; suk¢ius“: dg. ki. kastiriu 209,1 (f. kosterow 209,1) katechizmas (sl.) baZn.: katachizmas 7,1; 14,1; DOT cal e katig(i) ,,kad, juk“: Iszmokie mus... katigi ne kursay klausa Zodéia est pagirtas /bataig kursay pildzia 184,12—15; katig 145,13 (2). kauti ,,Zudyti*: dg. kl. kauiendiu 208,24 (1. zdraycow 208,24) (1). kaulas: Sutrinti kaulay 63,10; 36,20; 88,11 @Q). keikti ,,plisti*: O sirdie kieykie 65,5 (1). keleivis: kicleywiui 146,5 (1. pielgrzyma 146,5); 32,3; 101,12 (4). kelias: Asz kialas /teyse/ szwiesibe 121,20; kialan 78,10; 95,5... (25). keliavimas: ace 182, 13 (5). kélimas_ ,,atsikélimas*: nuog kielimo mano 66,10; 113,7; 165,23 (3). kelmas ,,kamienas“: ing tikra kielma isciepiti 186,14; kielman 186,16 (2). kelti(s): 0 pirmiaus kad anksti kielasi 15,7-8; iey tikit /kad isz to wiso ne galim kialtis 198,14—15 (1. powstaé 198,15); Noris kielsis koksai musis 53,7—8; kialkisgi 180,21; kialanti 154,5; kialdams 55,8... (36). keltuva ,,galvijas“*: wienok dardiney guli /sawa kialtuwu guolij 153,22 (1). kentéti: teykies ¢ionay kientieti dela zmogaus 159,16—-17; kienteiey 147,12; kienGienéios 242,11... (82; plg. kesti. kerstas: prapulsit igi kierszto mano 74,15 (1). kesti ,,kentéti*: kursay del io éia warga nor kiesti 140,6—7; kiendiu 60,10; kienté 163,6; kies 201,1; kiestumbey 234,11; kiencias 8... (19). késti_,,skésti“: kiagia 50,20. ketinti ,,Zadéti*: Nesang tokiu wisada kietin Diewum buti 65,18—19; 113,7 (2). ketveriopai priev.: kietweriopay tay noriu atpildit 248,16 (1). ketvirtas, -a: Kietwirtas 3,18; vn. vie. kietwirtoi 4,15; 33,11; 193,28... (12). keturi, -ios: Kieturi 3,15; kieturias 81,25... (©). keturiasdeSimts: kiaturiasdesimts 170,17 (1). (kiacia, kialas..., kialtis..., kialtuwu, kiaturiasdesimts Zr. késti, kelias, keltis, keltuwa, keturiasdeSimts.] kur dialent Zole sawa Ziedus kiaulé: kaip kiaules... (i). [kieykie zr. keikti.] kiek: 1) kiek tiktay ira musimp giara 212,13— 14; 216,5; 240,25... (6; 2) rupindamos kiek wietos absaugotoiu 57,17 (2). kiekas ,,kiek“: tatay darikit kiekas kartu giarsit ant atminima mano 15,5—6; 216,3 (2). [kiekwieriopas 148,2: korekt. klaida, turi biti kietweriopas.] kiekvienas, -a: kiek wienas 43,11; kiek wien 102,11; kiek wienam 95,21... (13). Kiek ir vienas, -a... ra8omi atskirai. [kielavimu, kieleywiui, kielimo, kielma, kienteiey, kierszto, kiesti, kietin, kietwirtas, kieturi... Zr. keliavimas, keleivis, kélimas, kelmas, kentéti, kerStas, kesti, ketinti, ketvirtas, keturi...]. kietas biidv.: 23,23 (1). kirmelé ,,baidyklé, slibinas* mele pamisi 80,10 (1). kirtimas ,,kirtis“*: Nes pigiaus iszkiescia katawia kirtima 60,12—13 (1). kitas, -a: te nesi nieks kitas 65,14; kitamuy 115, 4; kiton 186,17; kitiemus 123,17... (41). kitaip priev.: kitaip 28,21; 206,9 (2). kitokia: kad tureéia linksmibe kitokia 98,21— 22 (1). kytras sl. ,,vylingas, suktas, gudrus“: kitras 178,8; kitroio 20,25 (2). kytrastis (sl.) ,,vylius, suktybé, gudrybé“: kitrastimis 39,10 (1. chytrosciami 39,9); 175,15 (2); plg. kytrybé; buklysté Mz 258. kytrybé (sl.): kitribe 65,25; 19,21 (3); plg. kytrastis. kitur priev.: kitur 193,22; 243,7 (2). klaidéjimas (=kleidéjimas) ,,klaida, herezija“: o kKlaydeimams tiemus gala padaryti 73,2—3 (1); plg. klaideéti. klaidéti (=kleidéti) ,,klysti, klaidzioti“: det 114,7; 3 asm, ktaysti 82,2 (2). klapatas (br.) ,,vargas, ripestis“: ramink tu musu kKiapatus 135,19 (J. klopoty 135,20) (1); plg. riapestis. klauptis: kiaupesi 207,3 (1). [klausakimas 6,20 ir 6,25; korekt. klaidos, turi biti klausimas; plg. 6,14 ir kt.] klausymas: ir kKlausimop io pakauiuj mus renki 30,20; 187,1 (2); plg. klausyti. klausinéjimas: ir ktausimeima aba dasizinoima 204,7 (1). klausytojas: o 204,9 (1). neiszbiaurintu 209,5—6 kietas sirdis pats iszmikstink *: Tu Lawa ir kirKiailabiausey kiausitoiu sawo 105 klausyti: Tes pakaius io valos klausantiemus 157,12; te ktausa Pona sawesp katbantia 149,20... (24). klausti: klausiégu 61,9; klauzdamiesi 154,16; 198,21... (10). klétis: kletis pilnas turi 46,19 (1). kloniotis (sl.) lenktis: neturite giemus ktoniotisi 107,15; 4,11-12 (2); plg. nusizeminti. klapauti ,klipoti, klauptis* : klupauti 65,20; kKtlupawiame 26,10; kiupaudami 81,12 (le vpadaiac 81,13) ... (4). kocerysté (pol.) ,,klaidatikysté“ baZn.: koceriste 134,3 (l. kacerska moc 134,3) (1); ple. klaidéjimas. kodel: Kodel tawe... (1); plg. kodrin. kodelgi: Kodelgi 64,14 (1); plg. kodel. kodylas (s.) ,,smilkalai*: dawe sawas dowanas auksa kodila 158,24 (1). kodrin ,,kodél“: kodrin 60,8; 65,9; 115,9(); plg. kodel. koja: liuta koioms sutrisi 80,11; kotump 225,1; 182,6... (9). koks, -ia: koksay 53,8; koki 99,25; kokiuo 192,7 (13). kolai (=kolei): kolay mane wirgdiste iuokdamies iszmanes 45,19; 100,18; 209,2... ©. kolioti (pol.) ,,plusti, niekinti“: dg. ki. koloienéiu 208,20—21 (1); plg. keikti. komunija bazZn.: kommunios 205,20 (1). korintai: Koritump 13,15 (1). kornastis (pol.) ,,drausmé, disciplina*: po kornoscia baZni¢ios szwentos... pasiduost 209,10—11 (1. karanie... poddawaia 209,11) (. korojimas (sl.) ,,baudimas, varginimas“: koroima 251,4; korogimay 58,12; 134,10... (4). koronia (-€?) (pol.): ,,bausmé, vargas“: koronia 22,19; 135,22 (2). koroti (sl.) ,,bausti*; koros 49,22; koroies 108,3; dg. va. koroti 204,13 (4); plg. bausti DP65. kozalnyéia (pol.) ,,sakykla“ bazn.: kozalni¢ios 222,7 (1). kozonis (pol.) ,,pamokslas“: kozonies 23,13; kozoni 206,18; || plg. pamokslas. ko%nas, -a (br.) ,,kiekvienas“: koZnas 99,7; kognamuy 115,24; koznop 148,18; koznayseis 121,5... (56); || plg. kiekvienas. koznis (sl.) ,,bausmé“: kozni 71,14 (1); plg. pabaudimas DP 559. [knbka 215,19; korek. klaida, turi biti kubka.] zmogum sutwere 2,16 106 knygos (br.): iz kietwirtu knigu Mayziesiaus 33,11—12 (1). kratyti ,,judinti*: drebu wisad kaip tapas kuri krata weiey 88,24 (1). kraujas: ir krauieys sawa apgrazinay 129,8—9; krauias 160,25; krauie 14,3; krauiuose 218,14... (59). krauti: kraukit pokim tawa szauksmus sawo 122,12 (1). kreivai (vert.?) ,,neteisiai*: kreyway prisiekienciu 208,22 (1. krzywo przysiezcéw 208,22) (1); || plg. teisiai. krik&éionis (sl.): krikscionis 105,12; kriks¢ionies 3,12; dg. ga. krikscionius 40,16... (21). krikStionysté —_,,krik8tionija“: —_krikscioniste 150,19 (1). krikStioniskas, -a: krikscioniszkam 199,11; krikscioniszkosp 234,8—9... (11). krikStas (sl.): kriksztuy 129,7 (1); plg. krikstymas. krikStymas_,,krikStas“: kriksztimas 193,1; kriksztima 162,20, kriksztimop 199,20... (23); plg. krikstyti. krikStyti (sI.): kriksztiiu 201,8; kriksztitumbit 192,4; dg. va. kriksztiemi 196,1... (6). kristi: ir Ziedas krint Ziamen 85,3 (1). Kristus, Kristusas: Kristus, 6,5—6, Kristusa 8,9... (4); plg. Christus. krivda (sl.) ,,skriauda“: kriwda 84,2; 169,17; 248,13 (1. krzywde 84,3) (3); |lplg. zala DK 27. kryzZius (sl.): kriziaus 124,13; kriziauspi 164,5; 222,124. (43). krapavimas ,,pavojus; bikStavimas?“ krupawima 99,17 (1. nebespiecznosé 99,17) (1). krutéti: 1) ,,gyventi, biti“: kurio galibe giwenam /krutame ir esame 212,16; 2) ,,dirbti, veikti*: krutes 43,19 (1. czynié bedzie 43,20) (2). kruyingai priev.: kruwingay prakiaytawa 160,8 qd. kruvina bidv.: kruwinos 243,16; kruwina 250,7; kruwinoy 22 (3). kubka(s) (sl.) ,,tauré“: kubkas 51,9; kubkos 216,21; 221,20... (14). kulti ,,dauzyti, sutrinti*: Sukulkit kulkit nete izgi grunta 98,26 (1). kinas: kunas 66,12; kuns 164,17; kunuy 210,16; kunq 20,4... (104). kunigaikStis (germ.): kunigayksztis 61,16 (1). kunigas (germ.): 1) ,,pastorius“: kunigay 160,23; kunigumpi 160,14... (5); 2) ,,kunigaikstis*; ne duksekitesi /tiems kurie ne gal gialbet /kunigams zmonemus (plg. |. ksiazetach 100,21) (1). kuniSkai priev.: kuniszkay ne giwena 172,13 (). kiinigkas, -a: kuniszkas 148,2; kuniszkos 138,10; kuniszkuosna 234,21... (6). kupravimas: Noris ant iu ateys sunkibes /irgi kokie kuprawimay del iu silpnibes 57,11 —13 (1. zatrwozenie 57,12) (1). kur(gi): Kur iau Pona gimines putkays tenay eiti 92; o duok wayksciot tawuosna pulkuosna /kur wisi wierni giwena 77,5—7; kurgi 144,14... (28). kurs (-is), -i, kursai: eina klausiamaisiais, santykiniais (daZniausiai), nezymimaisiais (retai) jvardZiais pvz.: Paslawintas wiras kiek wienas /kuris ne ieit piktu rodon 43,11—12; kuriagi tada nauda yra 14.8; kurs 34,20; kursay 208,12; kuriop 55,23; kurie 203,17... (313). kuStéjimas ,,Snibzdéjimas“: o tatay wietoy ausin kuszteima 205,27 (1). L labai priev.; labai pikti 27,24; 214,16; 228,21... (38); tabiaus 164,14; 170,20; 86,22... (5); fabiausey 59,19; 200,23... (5). Jaidas ,,garantijos davéjas“ Zinay iuog ten bus ne faida 115,20 (1. rekoymia 115,21) (1), laisti (=leisti): par miera szwiese flaydo 154,10 — 11; iau taisk pakaiuy Pone 159,9 (2). laistis (=leistis) ,,pasiduoti, kreiptis“ (vert. ?): Ant tawa... szawkimo /drasey wisi taydziamesi 24,18—19 (1. smiele sie my apuszezamy 24,19); ant io walostaydesi 160,7—8 (. na iego wola puSséit 160,7) (2). laikyti: tiesoy tikroj taykiki 155,12; 187,3... Jaikit 233,21; laykiau 81,25; 187,3... (18). laimé: taymes 95,20; vn. vie. laymiey 94,23 (2). [Laymasnia 232,17 Zr. laimus.] laimiai_,,gausiai‘‘ priev.: duosti faymiey sawiemus wierniemus Gionay 94,22—23 (1). laimingai priev.: laimingay tokiam pasiwes 42,2; 144,3 (2). laimingas: Laymingas 56,13; Laymingiausias 93,22; dg. ki. laiminguiu 93,22 (1). laimus_,,laimingas‘*: Laymus 128,22; Laymasnia 232,17 [=laimesnio] (2). lakioti: ney wel strelu nakti fakioienciu 79,16 qd). flandanciams 103,22 Zr. listi.] langvas (=lengvas): 0 miega tangwa_pridawey 19,21-22; 32,5; 183,14 (3). langyai (=lengvai) priev.: matda... tangway katbeta 39,18; tangwiey turi iam atsiduot 236,9 (2). langvybé (=lengvybé): tangwibe 223,2; tangwibey 234,15 (2). [lankienciosios 93,18=19 Zr. lenkti.] lankiskai (=lenkiSkai) priev.: tuogi balsu kaip ir tankiszkay 23,14 (1). lankti (=lenkti): Rankoy wira strelos tankienciosios 93,18 (=lenken¢iosi] (1. strza~ ly popedliwe 93,17) (1). lanta (=lenta): Antroy toy fantoy raszita 105,17 (. tablica 106,18); dg. ki. tantu 105,14 Q). lapas: ir tapas nuog io ne nukris 43,18; 88,24 Q). latras (sl.) ,,plé8ikas, suk¢ius“: fatra pas sawe ant kriziaus kabantj 252,14; karodams terp tatru 121,2 (2); || plg. girtuoklis, iféda. laukas: stowi su mums faukie 61,22; 94,8; 114,13; tauka ziedus grazidams 153,23 (4). laukti: ir liepe wiename mieste faukti 171,24; taukiu 179,11; lauktumbim 112,5; laukiancios 46,18; laukdami 231,24... (22). [laupsay..., laupsinti... Zr. liaupsiai, liaupsinti.] lauzti: eme duona... tauzia 13,18—19; lauzdams tawa prisakimus 173,13; tauzitas 215,16... (6). [lawa, lawaiti Zr. levas, levaitis.] leda (pol.) ,,by, bile“: idant mes ne /eda kokiu budu kriksztitumbim 192,7 (1); |! plg. bat. legalia 239,8: atsitiktinis lotynizmas. létybé ,,nusiZeminimas“: Melskimes tewuy sawam pakaroy ir tetibey 115,3-—4 (. w éichoséi) (1). levaitis: lawayti /luta koioms sutrisi (. Lwie nogami y Smoka potrzesz 80,9—10) (1). levas (sl.) ,,lititas*: Tu Lawa ir kirmele pamisi 80,10 (1). jiaupsiai ,,gausiai“ priev.: kad man teyp laupsey duost iz sawo meyles 50,18 (1. wiele 50,18); ir ta meile laupsay mumus paduosti 16,27; 239,13 (3). liaupsinti ,,8lovinti, garbinti“: liezuwis giesmems laupsins Pona mano 50,5; Laupsinki 100,17; laupsindams 53,24 (3). lydéti: lidek taku tikruoiu 54,11; lidesiu 57,26 Q). lietijimas (sl.) ,,gydymas“: 204,15 (1); || plg. gydyti. liekas_,,vienuoliktas“: pirmoy gromatoy Korintump liekame paguldime 13,16 (1). liekorius (sl.) .,gydytojas“: liekoriau 251,17 (1); liplg. gydytojas. vn. ki. lieciima 107 nupulti ,,nusikalsti, nusmukti“: nes tu galibe teykies pakielt nupuolusi 45,9—10; 0 nupuolamusiemus brolemus iusu padetimbit 235,2; nupuotusius 74,8... (8). nupuolis ,,nelaimé, vargas“: niekad io nepameta kozname nupuoli 45,25 (1. przygodzie 46,2) (1). nuramdyti ,,nuraminti, sudrausti“: Geriaus gali nuramdit mano kand¢ias wisas 67,3; neprietelus musu... tu patsay iau nuramdik 71,21—22; 87,24... (5). nurimti: wienok nuog kamanu ir zastu tuoy nurimsta 58,7 (1). nuraminti: kad nuramis mana smutka 59,17; 60,19 (2). nuregéti ,,numatyti“: didi priepuoley turi bit su rupescia nuregieti 229,9—10 (1. obaczane 229,10) (1). nusaugojimas ,,i8saugojimas“: del nusaugoima necistatos 232,13 (1. wiarowania 232,13) (). nusidéti ,,nusikalsti*: Pasizistam kad iau nusideiom 35,21 (1). nusilaisti (=nusileisti) ,nupulti*: Kaip Ziemay nusilaydo 155,2—3 (1). nusiminti: ne nusimink bat nodieia tawo Diewiep gauldik 91,12; nenusimenam 96,23 (2). nusipakaimas (-ijinimas?) (pol.) ,,nusiraminimas“: ir nusipakaima iusu sazines 223,2 (1. vspokoienie 223,2) (1); || plg. nusiraminti. nusiraminti: tuogi nusiramina troszki sirdis mana 66,23 (1). nusisergéti ,,apsisaugoti“: Bataig iu pigay nusisergieste 123,4 (1). nusistiprinti ,,sustipréti“: teyse io szwenta nusistiprina 90,4 (I. zmocnila sie 90,4) (1). nusiteisinti ,,i8siteisinti*: Jay norecia nusiteisinti 242,12—13 (1. vsprawiedliwié 242,13) (). nusitekéti ,,pabégti“: ir kur nusitekiet norime 243,6—7 (1. véiec 243,6); nusitekame 22,14 ). nusiysti ,,pasiysti, atsiysti*: teikies musump Gia ant swieto nusiust sunu sawa 16,18; Nusiunte 120,22; 173,4... (8). nusizeminti:; Nusiziamina kaip tarnas 163,18 (1). nuskysti ,,gailétis*: tegul newienas Zmogus niekad ne nuskundZzia 87,22—23 (I. nie zmiluie 87,24) (1). nuspaudimas ,,suspaudimas, prislégimas“: wisam nuspaudime prieg iam busiu 80,14—15 (1. vdreczeniu 80,15); nuspaudimuose 90,8 (. véisku 90,8) (2). 114 nuspausti ,,suspausti, prislégti*: id gi ne nuspaustu 87,10 (1. vtrapi 87,12); suda dara nuspaustiems 101,5 (1. vdreczonym 101,6); nuspaustasis 88,20; 143,8 (4). nustipryti (vert.?) ,,sustiprinti*: Asz pastatisiu ir nustiprisiu uszkalbi mano 194,16 (I. vmocnie 194,16) (1). nudvyesti (vert.)? ,,paSvesti*: warda tawo nuszwestumbim 118,2—3 (1. poswiedili 118,2) (1). nuteisinimas (vert.?) ,,iSteisinimas“: tatay del nuteysinima /wisokia zmoniu gimima 111,3— 4 (1. vsprawiedliwienia 111,4); 8,7; 121,9; 170,13 (4). nuteisinti (vert.?) ,,iSteisinti*: Wiera musu nuteysinti 176,5—6 (1. vsprawiedliwieni 167,6); 194,13; 213,6 (3). nutekéti ,,nubégti“: matdoy... tekame 117,8 (1). nuterioti (br.) ,,prarasti“: Tegul wis nuterioia prowoy nuogi bilu 87,11 (1). nutikrinimas (vert.) ,,laidavimas, uZtikrinimas“: ape grieku attaydima nutikrinimas 206,7 (I. vpewnienie 206,7); 246,24; 249,1 (3); plg. Jaidas. nutikrinti (vert.?) ,,laiduoti, uZtikrinti*: ir matoney tewo ius nutikris 122,4—5; nutikrinay 142,11 (1. vpewnit 142,11); nutikrintas 246,22... (8). nutrankyti ,,i§juokti, paSiepti (2)“: te nutrankay gie mani 89,6 (I. sikaluja 89,6); Ne wienam ne nutrankidams 48,13 (I. nie vragaiac 48,13) (2). nutrinti: prakieykimas bus nutrintas 94,16—17; 246,10 (2). 1 nutvyerti ,,pagauti*: kaip nutwere gi ziday 160,11 (1). 2 nutverti ,,tvora pastatyti‘‘: tworaios pagadina /kuri... buwo giaray nutwerta 72,15 (1). nutukinti: noriu nutukinti /kunu krauiu sawo pasotinti 121,22 (1). nuyarginti: buwa teip nuwargintas /kad eyt negateio 161,9—10 (1). nuveizdéti ,,nuZiiréti“: iuos kitas isz szaties nuweizdi 204,18 (1). nuyilkti (vert.) ,,atitraukti*: rustenibes nuog sawe nuwelkam 193,19—20 (1. zwhoczymy 193,20) (1). nuzemimas (?) ,,nuzeminimas, nuolankumas*: ir nuZiamime tawespi nutekame 117,8 (1. pokorze 117,8) (1). nuzeminti ,,nulenkti“; o pakialk nuziaminta wargia galwa mano 44,15—16 (I. vnizona 44,16); 64,6; 248,26... (4). tewespi nu- nuzengti: Tikime iuog peklon nuZiengie 111,2 (1. zstapil 111,2...); 8,14; kursay nuog dangaus nuZziengiey 181,6... (4). oO 0: 1) jaustukas: Ing rankas tawa o tewe 32,13; 98,14; 127,7...; 2) jungtukas: Anksti rita susirinkie /o draugiben susieie 19,14—15; kurs man pagelbe duotu /o nuog neprietelaus gintu 91,5—6... o kaip jungtukas ir jaustukas i§ viso pavartotas 384 kartus. obelis: isz obeles rukscios 186,15 (1). omnia 230,3: atsitiktinis lotynizmas. = pabaiga: O pabaigos musu gatop 41,12; ik pabaygay swieta 169,18; 186,25... (5); plg. pabaigimas. pabaigimas ,,pabaiga“: o wel pabaygimu to ziwata warginga 82,15—16; 42,5; 91,24 (3); plg. pabaiga. pabaigti: pabaiksi darba tawo 4,24; pabaik 108,7 (2). pabaznai (pol.) ,,nuZemintai, pamaldziai*: pabaznay 18,8; 22,20; 182,9 (1. poboznie 18,9...) (3); || plg. Zemai. pabaZnysté (pol.) ,,pamaldumas, nusizeminimas“: pabaZnistey 138,4 (1. w paboznos¢i 138,4); 144,21 (2). pabégti: patramtas pabegtu /peklona sawa nueytu 20,14 (1). pabudavoti (pol.) ,,pastatyti“*: pabudawotus 92,6 (1); || plg. statyti. pabudinti: ne pabudintumbim ant sawe baysios tustibes tawo 211,12—13; 214.4 (2). pabusti: VZmigau... ir pabudau 44,20; pabudes 169,6 (2). padaboti (pol.) ,,isizitréti, pastebéti*: padaboies tai sawimp 241,19 (1); || plg. is vysti. padaryti ,,padaryti, sukurti, atlikti...“: teykis gala padariti 73,3; padarey 156,6; padaritumbite 242,18; Pagidarik 239,19; padares 215,11; padaritomis 196,3... (48). padaugymas, padauginimas ,,padidinimas“: meyley tawa padaugima 24,2—3; (1. pomnozenie 24,2); 76,9; padauginima 9,9; 238,19 (4). padauginti ,,padidinti“: ir meyley tikroy padaugint 23,10 (1). padavimas ,,perdavimas“ (2): Atpirkti esme nuog tuSs¢ia padawima tewu musu 246,2—3 (l. podania 246,3) (1). 8 padéjéejas (-is): tawe padeiegi turiu 70,3; padeieiop 137,11; 167,9... (13). padéjimas ,,pagalba“: bat nuog io padegimo kagnu ¢iesu ‘laukit 46,12—13; padeimo 200,27; padegima 136,10; padeimu 237,7... (23). padékavoti (br.): Pagidekawokim 223,20 (1). 1 padéti ,,pagelbéti“: betaig esi gatavas mums padeti 184,7; padesti 101,9; nepadeia 82,24; padetumbit 235,3.... 2 padéti ,,palikti, paguldyti...“: kur padetu waykus sawa 75,13... (24); padadamos 234,4 reikia laikyti korektiros klaida (=padedamas). padidinimas: buk apgineiu ir padidinimu 31,19 (I. pomnozeniem 31,20) (1); plg. padauginimas. padritinti(s) .,pastiprinti*: padrutint 27,8; padrutinosi... matone 90,3; padrutintu 187,12 (3). padiiksis (-é?) ,,viltis, paguoda“: giwent gatetumbim ant garbes warda tawa /ir ant padukses artimu musu 32,17—19 (1. paciesze 32,18); tawimpi paduksi turu 68,20— 21; (l. vfanie 68,2); 135,25... (10). padulkyti: iuos kaip dulkies padulkis 44,4 (1). paduoti: 1) ,,pavesti*: Galiben tawo paduome ‘36,18; 58,10; 70,18; paduota 235,23; 236,1 (1. poddana 235,24; poddany 236,1)...; 2) ,,perduoti*: tikiedami tawa Zzodziuy/ mums... paduotuy 24,20; 215,8... (1). padzitti ,nudziiti*: padzius zole 85,3 (1). [paencios 110,14 ir paencia 111,12 Zr. eiti.] pagadinimas: pagadinimu 246,5 (=pagadinimui) (1); plg. pagadinti. pagadinti: kas twora, ios pagadina 72,13—14; pagadintame sawa prigimime 233,10—11; 133,16;;- (5). pagal (pagalei): Siuo priclinksniu, einantiu su kilmininku, iSreiSkiama, pagal ko gyvenama, mokama, atleidziama..., pvz.: pagal tawes negiwenom 131,24; pagal walos tawa redik 177,2; idant pagal darbu wisiems vzmokietu 169,21 —22; 55,15; 74,19... Kai kur i§ linksniy galiniy negalima nuspresti, ar pagal vartojamas su kilmininku, ar su galininku (pvz.: pagal diduma matones tawa 62,5; pagal nora klaidet 114,6), nes pagal Petkeviciaus raSty tarme tai gali biti ir kilmininkai ir galininkai. Kadangi daugiausia aiSkiai matyti, jog pagal (pagalei) eina su kilmininku, kaip ir Mazvydo raStuose, tai galima prileisti, kad i8 viso Petkevitiaus raStuose pagal vartojamas su kilmininku, 115 Daznesnis yra pagal (28) nekaip pagalei (15); yra atvejy, kur abi formos sutinkamos tame patiame puslapyje (pvz., 84,10 ir 84,11; 191,7 ir 191,8). pagalbé (-a): praszom pagalbes wieszpat 36,2—4; pagalbe 91,5; pagalba 175,7—8; 178,21... (7). paganymas (vert.) ,,pamokymas“: Paganimas namikszias 16,1—41; (1. Pasterstwo domowe 16,1—42) (26); Pagimas 15,1 reikia laikyti korektiiros klaida (=Paganimas); || plg. pamokslas. pagarbinti ,,paSlovinti*: pagarbintas esti 101,2; 150,15 (2). pagédinti ,,i8gédinti*: pogiedink... barnis /musu neprietelu 142,16; vn. va. pagiedintas 241,9 (2). pagimdymas: duodamas... ma 32,5 (1). pagimdyti: ten gi pagimda /ir rankosna eme 153,12; vie. va. pagimditas 200,1; pagimdus 157,23 (=pagimdziusi)... (5). pagirdyti: papenet ir pagirdit 226,3—4; dg. va. pagirditos 90,16; 221,10—11 (3). pagirti: pokim... pagirt negali 243,4; vn. va. pagirtas 151,23; vn. ki. pagirtos 233,7... (5). pagyvenimas (vert.) ,,zyvenimas, gyvata“: duok giara pagiwenima 118,18—19; (I. pozywienie 111,18); pagiwenimo 15,16 (2); || plg. gyvenimas. pagrebas (sl.) ,,riisys“: turi pitnus pagrebus wina 46,20 (1); || plg. rasys KN 208. paguldymas (vert.) ,,skyrius, perskyrimas paguldime 13,16 (1. Rozdziale 13,16); 195,4; 245,9 (3); || plg. straipstis Mz 172. paguldyti: 1) ,,padéti, paguldyti*: prakarte gi pagutde 153,14—15; Asz duszia sawa vz ius paguldziau 244,13; 244,19; 249,25 (4); 2) vert.: kame ira paguldita kalte to nehadno ragawima 217,3—4 (I. w czym iest polozona wina 217,3) (1). pagundymas ,,pagunda“: Ne wesk mus ing pagundima 118,26; 10,24; 138,13... (6). pahonis, pahonka (sl.) ,,pagonis, -é“: pahonies 228,27; pahonkos; dg. va. pahonis 113,22... ©). paikas: kuriump paykuiu eyti daugi zmoniu 49,12 (1). pailsti: 0 dumos wisos tuoiaus io tenay pails 100,24; pailstanéius 221,10 (2). [paioprasta 98,17 Zr. paprastas.] paieSkojimas (vert.?) ,,suradimas“: kurie ne est su mumis ant pagieszkogima 43,8 (I. pozyskaniu 43,8) (1). tangwa_ pagimdi116 pajudinti ,,sukelti*: ir ne pajudintubim ant sawes /smarkios rustibes tawa 27,12—13 (l. a nie pobudzali ... 27,12) (1). pajuokas_ ,,i3juokimas, juokas“: Ne duok welniuy ant paiuoka 42,3; Paiuoka wisad dare isz io sunkiu wargu 88,6; paiuokus dara 89,3 (3). pajusti: idant galibe patiechu wisokiuose prie~ puoluose paiustu 240,5 (1). pakajingas (sl.) ,,ramus“: Duok pakainga uzgimima 37,7 (1); || plg. ramus. 1 pakajus (sl.) ,,ramybé, taika“: Tes pakaius io walos klausantiemus 157,12; pakainus 92,21; pakaiopi 181,3; 153,11.... (21); |] plg. ramumas. 2 pakajus (sl.) ,,kambarys“: idant wisokius namus ir pakaius teyktus Ponas vzdengt 39,11-12 (1). pakampi ,,slapta“ bidv.: idant wisiems butu zinoma /ne papeykta / ne pakampi 227,18 — 20 (1).° pakalné ,,klonis“: pakatney 51,3 (I. dolinie) (1). pakara (pol.) ,,nusiZeminimas“: pakara 153,19 (1. pokora 153,19); pakaroy 136,18; 231,24... (6); || plg. muziaminimas ir nusizeminti. pakarna (pol.) ,,nuZeminta“: pakarnomis 18,2 (Il. pokornymi 18,2) (1); || plg. nuzeminti. pakarnai (pol.) ,,nuzemintai*: pakarnay 16,13 (1. pokornie 16,14); 155,7; 214,2... (6); |i || plg. nuzemintai DK 172. pakasti: numires /ir pakastas 7,10; 8,12; 112,23 @Q). pakelti: 1) ,,paaukStinti*: ne dresdami akiu sawa pakialt 210,9; o sirdis... auksztiniu pakialkit 218,10...; 2) ,,iStverti*: net pikta pakiatldams 138,23—24; 3) ,,atkelti*; tu gi ant koiu teykis pakialt 251,19... (16). pakyléjimas: uz pakileima tawa kieltusi 252,5 (l. podéwignieniem 252,5) (1); plg. pakyléti. pakyléti: Akis sawa pakileiau 91,3; pakilekim 131,10(2). paklausyti: Ewangelios paklausikit 194,26 (1). paklupdinti: toy gi paktupdina 88,8 (1). pakluséti ,,paklausyti, iSklausyti*: Paktusek iau mane szaukima 100,8 (1). pakolai (=pakolei): pa kolay 171,24; pakolay 247,17; 248,9... (6). pakoroti (sl.) ,,nubausti*: pakerosi 62,95 (1); || plg. bausti DP 65. pakrikstyti: pakriksztitumbim 192,13 (1). pakrypti ,,nukrypti, nutolti*: pakrips nuog mokstu mano daugi Zmoniu 122,20 (1). pakrutinti ,,pajudinti*: kurs ne duos koiu pakrutint 91,9 (1). pakusa (pol.) ,,pajunda“: pakusos 20,25; (1. pokusy 20,25); pakusu 112,13 (2); || plg. pagundymas. pakiita (pol.) ,,atgaila“: pakuta 85,9; pakutosp 148,7; 171,19... (4); || plg. pasigailimas. pakiitavoti (pol.) ,,atgailauti*: pakutawotumbim 147,6; nepakutawoienéius 205,22 (2); || plg. gailéti(s). palaidimas (=paleidimas): Potam pataydimas zmoniu turi but 226,12 (1). palaima: tawes ¢ciesu palaimos ir nepalaimos noplaisk 237,22 (1). palaimiai ,,laimingai“: Palaymiey tokiam pasiwes 94,15 (1). palaimus, -a_ ,,laimingas“: Palaimus 76,21; 94,19; 99,3; vn. va. palayma 152,22... (5). palaisti (=paleisti): nes ne patais nekoroies iuos 108,2; patayzdamas 225,24 (2), palangé: ir tegul patangiemis duonos prasineia 87,17 (1). {palauk, palaus... Zr. palaukti, paliauti.] palenkti: patenk ausi sawa 76,12; 113,16; patenkies 161,26; sirdi palenkta irgi nuziaminta 64,6... (7). paliaujanéiai _priev.: 56,21 (1). paliauti ,,nustoti*: kad mes griesiti palautumbim 147,6; palowe 115,14; ne palaudams 57,20... (12). palydéti: palideiau... namuosna tawo 59,11 (@. palikoti (?) ,,palikti“: palikoia iumus pamoksla sawo 123,10 (1. zostawil 123,10) (k); plg. palikti. palikti: palikt teykies raszte 28,24; paliko 207,11; palikdamas 87,14... (6). palinksminimas: palinksminima tewas danguiegis duosti 17,9; 134,25 (2). palinksminti: mane... palinksminay 70,12; palinksmink 78,11; palinksmintas 246,21... (). palinkti ,,pakrypti“: palinkies ik ziamey 88,23; palinkusia 64,23 (2). pamatia (pol.) ,,pagalba“: (1); |i plg. pagalbe. pamégti: pamegay ant amdziu giwenti 71,2; pameksi 64,10 (2). pamesti ,,palikti*: niekad io ne pameta kozname nupuoli 45,24; 54,7; 69,19 (4). pametavonia (pol.) ,,atgaila“: pametawoniosp 28,9 (1); || plg. gailéjimas DK 97. paminti: galibe io pamine 168,2—3; pamisi 80,10 (2). nepalawiancey spauda pamacia 236,12 pamirti ,,numirti*: Kad turesim pamirti 163,8 (1. pomrzeé 163,8); pamirsim 115,14—15 (2); plg. numirti. pamokslas ,,pamokymas, mokslas; pamokslas“: Kad pamokstu tawo klausom 37,5 (I. nauki 37,5); bataig pamokstu iuose dabokim 186,2; pamokstuose 122,15; 148,22 «- (©. pamsta (sl.) ,,kerStas“: ant pamstos sawo 27,14 (1. pamste 27,13); pamsta 99,5; 211,14 (3); || plg. kerstas. pamstyti(s) (sl.) ,,kerSyti*: pamstisis Ponas Diewas ant to (I. sie mé¢ié 4,20); pamstiiesi 107,18 (3); || plg. kerStas. pana (sl.): Anielas Pannay sakie 152,21; 155,10 ««. (7); || plg. merga. paneSioti (vert.) ,,pakelti*: bataig turi wisa meyley ir tangwibey panesioti 234,14—15 (l. ale masz wszytko w milos¢i i laskawoS¢i znosié 234,17) (1); || plg. pakelti: panoréti: Nepanorek namu artima tawa 5,17; 5,18 (2). papeikimas: ir nuog papeykima butu waina 229,20 (1). papeikti: sirdies sutrintos ir nuziamintos ne papeyke 248,27; papeyktas 69,12; papeyktus 132,20... (7). Papenéti ,,pavalgydinti* kunu ir krauiu papenet 131,21; 132,3; 221,8... (4); papeneytumbei 35,4 reikia laikyti korektiiros klaida (=papenetumbei). papiktinimas: papiktinima daran¢éiu 209,1 (1). papildyti 1) ,,pripildyti*: tu mus papildik sawa szwenta dwasia 127,15 (1. Napeinze nas... 127,14...); 139,11; 175,5 (6; 2) ,,padaryti* (vert.): Ne papildik grieka biauraus 108,26 (1. Nie popelnisz... 108,26) (1); || Zr. daryti. papirkti: Ka¢ iuos kunigay papirko 166,19 (1). paplatinimas, paplatymas ,,padidinimas, praplatinimas; padauginimas“: ir paptatinima giara auglaus 185,8—9; potam per paplatinima wieros musu 214,7; 252,2 (3); plg. paplatinti. paplatinti ,,padauginti; padidinti, praplatinti*: O paplatink terpu musu karaliste sawa 179,23; Pagiplatink iuos tawe mielausias 239,17; 238,16... (4). paprastasis ,,jprastas, kasdieninis“: uzmirsztu zaysta paioprasta 98,17 (1. zwyklego 98,17) (1). paprotis ,,paprotys“: ir padarik sirdi ¢ista nuog wisos paproties 145,17—18 (1. od zlych naietnoséi 145,8) (1). 117 paprovymas (sl.) ,,pataisymas“: ir paprowima ziwata zadantiems 206,3 (1). paragyti: kaip prarakay parasze 133,24; parasita 106,22; 205,11... (5). parduoti: pardawe yz trisdesimts penigu 160,2 (). parédyti (br.) ,,sutvarkyti“: Kurioy wis paredey 142,10 (1); || plg. tvarkyti MT 204. parédkas (br.) ,,tvarka, eilé“: Giesmes... pagaley sawa paredka 43,3—5; paskirti paredkay Dowida 92,11-12 (1. ystawione tzady Dawidowe 92,12); 105,3 (3); || plg. tvarka DP 363. parédnai (br.) ,,tvarkingai“ priev.: idant wisa butu darita patogiey ir parednay 229,12; 229,15 (2); || plg. tvarka DP 363. paremti ,,pastiprinti*: paremk sirdis ir sazine 21,21; 20,6; 63,18; paremkite nupuolusius 74,8 (4). paroda (sl.) ,,patarimas“: kurio paroda sirdi sawo iauciu 49,20; parodos 205,25 (I. porady 205,24) (2); || plg. pritarti. parodyti: kurias mumus teykieys paroditi 25,25; parodey 130,19; paroditumbim 192,19; parodik 87,8; parod 73,25 (=parodyk)... (16). parpulti ,,parkristi*: noris ir tukstantis prieg taw parpuls 79,19 (1). pas: Sis priclinksnis yartojamas su galininku vietai reikSti, pvz.: nebiiok stowedams pas ana 61,11—12; Ten pas ugni stowedams 160,19; 166,16; 233,19; 252,15 (5). pasakyti: Tay pirm aniolas pasakie 166,7 (1). pasaka ,,pasakojimas“: ne tiki pasakoms netikroms 48,16 (1. Nie wierzy powiesciom zlym 48,16) (1). pasaulis: Koznoy wietoy sio pasaulo 86,9; 89,20; 158,17 (3). pasavinimas: pasawinima ir sudereima... su baznicia 238,11—12 (1. poslubienia 238,11) (1); plg. pasavinti. pasayinti ,,paimti“: kitam ne butu _pritarta arba pasawinta 228,8 (I. zareczona 228,9) (1). pasavinti vartojami Mazvydo, Bretkino, Dauk§os ir kt. raStuose ir turi reikSme ,,paimti, susijungti, susizieduoti, jsiinyti*, paséti: idant tawo sekla Gia paseta 185,3—4 (1). pasibijoti ,,pabiigti“: Pasibijes Petras tare 181,27. pasidaboti (pol.) ,,patikti“: tewuy musu pasidaboio 15,11 (I. spodobato 15,11) (1). pasidukséti ,,viltis, pasitikéti*: Tiektay pasidukseiau kaip tawe regieiau 66,20 (1). , pasiduoti: 1) .,payesti*: O ing apginima io tikray pasiduot 141,8—9; pasidawiaw 44,21; 118 . 45,11...; 2) ,,pasiduoti*: bat Zodéiams ¢ierto ans pasidawe 119,22; 220,14—15.,.. (7). pasielgimas ,,pragyvenimas“: Ne uddirbsi saw pasielgima 93,9 (I. pozywienia 93,9) (1). pasigailéti; Pasigaylek teip sunkios tarnu mardawonios 114,2; 133,4 (2). pasigailimas ,,atgaila“: isz sawo piktibiu darit pasigaylima 57,2—3 (1. wyznanie 57,3) (1). pasigédéti ,,apsigédyti“: su kuriuo ne pasigiedetu pokim suda sudzios 241,14 (1). pasikelti ,,pakilti*: ant musu gatwu pasikiele 71,5—6; (1. powstali 54,14); 86,23; 141,18... (7). pasikyléti ,,pasikelti“: isz piktenibes priesz mane pasikileia 44,10 (1). pasiklonioti (sl.) ,,nusiZeminti*: sirdis iam wisad mano pasikfonios 55,25—26 (1); || plg. nusizeminti. pasilenkti: tu koiump pasitenkey 181,5; 181,10 (2). pasimetayoti (pol.) ,.nuodemes prisiminti, perkratyti“: griekuose guli /o nepasimetawoia 209,3—4 (1, nie vpamietawaia 209,3—4); 248,21 (2); || plg. vartoti. pasiplatinti ,,pasidauginti*: sawoi sektoi... pasiplatint 240,23 (1); plg. paplatinti. pasiprovymas (sl.) ,,pasitaisymas“: su tikra duma pasiprowima 126,2 (1); || plg. taisyti; prisitaisyti ir prirengti DK 97. pasirédyti (br.) ,,pasirengti*: O kadagi tuo budu pasiredisim 126,20 (1); || plg. prisitaisyti ir prirengtis DK 97. pasirodyti: Kuriuo budu turi pasirodit pokim 241,5—6; pasirode 90,2—3; 177,21; 229,26 (?). pasispirti ,,pasiremti, pasistiprinti*: 0 tai maCia dwasios s. kuria ramintusi ir pasispirtu 240,6—7 (1). pasistiprinti ,,sustipréti“: ir pasistiprina terp zmoniu swetima gimima 72,3—4 (1). pasitieSyti (br.) ,,pasiguosti, nusiraminti*: o pasitiesis tie sutrinti kaulay 63,9 (1); || plg. nusiraminti, pasivesti (vert.?) ,,pasisekti*: laymingay tokiam pasiwes 44,2 (1. Szczesliwie mu sie powiedzie 44,2); pasiweda 92,14 (1. powodzi sie 92,14); pasiwes 94,15 (1. sie . wodzi 94,15) (3). pasizinti: 1) ,,zinoti*: Pasizistam kad iau nusideiom 135,21 (1); 2) ,,paZinti, jsitikinti*: Vzu tokiu. stebuklu Zmones_pasizino 162,13 (1. ludzie sie vznali 162,13) (1); 3) ,,prisipaZinti (2)*‘: kad anis ne pasi Zista naminikays 209,15 (I. sie... 209,15—16) (1). paskaityti (vert.?) ,,palaikyti“: ir vz gierus paskaititi 167,6 (1. policzeni 167,6) (1). paskandinimas: iz... paskandinima iszwalninay 30,14; 83,21; 198,11; paskandinima 244,13... (7); paskandima 22,6 (1); plg. paskandinti. paskandinti ,,nuskandinti, prazudyti*: toksay musia paskandintas buti 171,16—17 (1. potepion 171,17); abagi wel pekloy ant amziu paskandint 139,23; 242,14... (5). paskirti: pulkan wiernu paskirti 151,13—14; paskirta 161,14; paskirti 92,11; 234,18... (5). paskui: 1) laiko prieveiksmis: O paskuy tat turi but kalbeta 199,16—17; 2) eina prielinksniu su galininku, pyz.: paskuy Zmones eydami 149,20—21; 122,18; 216,20... (5) paskutiné bidy.: dienoy paskutiney 169,20—21 (1). pasliiga (pol.) ,,patarnayimas“: pastugay 133,3 (I. postugowaniu 131,3); || plg. tarnauti. paslusnas (pol.) ,,paklusnus“: ir iamuy pastuszni este 86,2 (1); |! plg. paklusnus DK 129. pasliizyti (sI.) ,,patarnauti“: bat ataiau wisiemus pastuzit 121,13 (I. postuzyé 121,17) (1); || plg. tarnauti. pasnykas (br.): pasnikas 205,19 (1); || plg. alkinimas DP 52. pasnykauti (br.): pasnikaudams 88,26 (1); || plg. alkintis DK 37. pasodinti: pasodinay sawe stalopi 71,27; 172,10 (3). pasotymas ,,pasotinimas“: ant pasotima kunu 116,15 (1); plg. pasotinti. pasotinti: kunu krauiu sawo pasotinti 121,18; pasotinay 35,14; 71,17; dg. va. pasotinti 131,8 (4). paspesti: man paspende Zabangus 99,21—22 (1). pastatymas ,,nustatymas, nuostatai (?)“: pertire sawa sazines pagal Pona pastatymu 127,20—21 (1. mnarzadzenia 127,21) (1); plg. pastatyti. pastatyti: 1) ,,jkurti* (vert.?): pastatit teykieys karaliste id daugintusi 72,9—10 (1. vstawiles 72,10); 197,23; pastatitoie 240,9 (1. postanowionym 240,9); 2) ,,nustatyti* (vert.?): Asz pastatisiu ir nustiprisiu vszkalbi 194,16 (1. postanowie 194,15); pastatisime 126,5 (1. postanowimy 126,5); pastatitos 224,15 (1. postanowiony 224,16); 3) »,Pastatyti*: duok id mes po tawa desiney /pastatiti butumbim wisi 174,9—10; 42,8; nie znaia 129,12; 92,10; 219,15; 251,20; 4) ,,paruosti* (vert.): pastate wedciara sawo szwenta 124,17 (1. ystawit 124,19)... (12). pastiprinimas: ir ant pastiprinima... mumus 224,13 (1). pastiprinti: teykis gi pastiprint 251,18; pastiprinam 194,10; pastiprintumbit 231,19 —20; pastiprinan¢iam 229,25; pastiprindami 214,6 nee): pastumdélis: Te est mote naslistoy /waykay pastumdeleis 87,16 (I. sirotami 87,17) (1). pasveikinimas ,,pagydymas“: Negalinciu idant teyktusi buti pasveykinimus 18,23—24 (1. vadrowieniem 18,24) (1). paswietyti (sl.) ,,paliudyti“: paswie¢citumbit 214,1 (1. poSwiadczali 214,1); paswieciiom 223,6—7 (I. poswiadcezyli 223,7 (2); || plg. liudyti. paSaukimas 1) ,,padétis, verslas, luomas“ (vert.): idant pagaley paszaukima iusu 234,24 — 25 (1. powolania 234,24); wisos Zmones kozno paszaukima 89,22—23 (1. stanu 89,23); 228,20; paszaukime 229,5 (I. Rzeczypospolitey 229,5); 234,25... (4); 2) ,,pakvietimas* (2); id piktay ne vziwotumbim paszaukima 82,9-10 (1. pozwania 82,10); 31,23 (2). pasaukti ,,pakviesti*: kursay ius tosp draugistesp paszawkia 238,3—4 (1. powola 238,3) (1). paSlavinimas, paSlovyinimas: paszlawinimas 45,8; paszlawinima 24,10 (1. przezegnanie 24,10); paszlawinimu 40,11; paszlawinime 239,12 (1. blogoslawienstwie 239,13)... (16); pasziowinimu 38,21 (1). paglavinti: pasztawint 40,8 (1. pozegnaé 40,8); pasziawin 33,13 (I. blogosfawi 33,14); paszlawintu 199,24; pasztawink 21,15; pasztawinta 223,13; pasztavinti 94,3... (31). pasventimas ,,paSventinimas*: paszwentima 17,6 (1. poSwiecenia 17,6); 24,2 (2); plg. pasventinti ir pasvesti. pagventinti: © mus wisus amzinay paszventina 124,14; paszwentinay 72,9 (1. poswiecit 72,9) (2). pasvesti ,,pa8ventinti“: o smercia sawa brangiausia paszwesti 128,27 (1. poswie¢ci¢ 128,27 ...)3 paszwentey 129,8; 162,19; 193,14; 196,8... (13); plg. pasventinti. patalas ,,guolis“: 0 patalo negawo 154,19 (1). pataisymas ,,pasitaisymas“: padzine griekus pataysima gieysim (1). patamkas (sl.) ,,ipédinis*: dg. ki. patamku 197,8 (1. potomstwa 195,7) (1); || plg. tévainis. 119 pateikavimas ,,dykinéjimas“: idant pateykawiman ir neganduosna kuniszkuosna neisiduotumbit 234,20— 22 (. proénowanie 234,22) (1). patepti: mostimis patepe 162,1 (1), pateriojimas (br.) ,,prazuvimas“: ir ant sawo amzino paterioima ne walgitu 209,6—7 (I, zatracenie 209,7) (1); || plg. prazati. paterioti (br.) ,,pamesti, netekti*: pateriot 247,23; paterioio 119,23; pateriotos 164,24... (6); || plg. prazudyti. patiecha (br.) ,,paguoda“: Patiecha 28,16 (I. pogiecha 28,15); patiecha 144,17 (1. otuche 144,17); patiechu 240,4—5; 249,17... (8); || plg. nuraminimas DK 174, patieSyti (br.) ,,paguosti“: patiesik 71,20 (1); \| plg. raminti. patogiai ,,padoriai, graziai“ priey.: idant wisa butu darita patogiey 229,12 (I. veddiwie 229,11); 229,15—16; 234,27 (3). patogus, -i ,,tikras, grazus, nuogirdus“: o rodziu giems meyle patogia 107,22; patogiasnio 205,13—14; 232,9 (3). patremti ,,pavaryti, paSalinti*: iuog tu patremey tamsibes 19,20; patremtu 39,9; patrems 45,25; patramtas 20,14 (4). pats, patsai, pati: milesi artima tawo /kaip pats sawe 6,12—13; patsay 24,25; pati 41,20; paties 46,5; pa¢iam 8,3 ir paciamuy 106,7; vn. in. paciu daiktu 239,18; paciamp 182,24; patis 194,9 ... (129), pats dazniau sutinkamas nekaip patsai; kai kur tame patiame puslapyje abi formos eina pakaitomis (140,17 ir 140,9; 114,12 ir 114,4). patiroti (br.) ,,pritarti“: swietuy tabiaus paturoiom 164,13—14 (1. folgowaé 164,15) (1); || plg. pritarti. patvirtinimas __,,pastiprinimas“: ma dowanot 132,10 (1). paukstis: pauksciey 67,20; paukscius 153,24 (2). paukStalis (=paukStelis); pauksztaley 75,19; 114,13 (2). payadinti ,,pakviesti*: idant ne kaip sudop pawadinti eiti 241,12-—13 (1. pozwani 241,12) (1). pavaikslas (=paveikslas): pawaiksto 2,14 (1). pavakaré ,,pavakarys“: est nuimtas pawakares diesu 162,21 (1). payalnas, -a (pol.) ,,paklusnus (?): wisame pawalni bukim 181,25 (1. powolnymi 181,25); pawalna 64,16 (2); || plg. paklusnus Mz 234. pavargélis ,,elgeta“: 1) ,,elgeta‘: te gukstinei wisada Gia su pawargieleis 87,16—17 (l. © patwirtini120 zebrakami 87,18) (1); 2) ,,vargSas“: ir su mumis teypag pawargieleis 252,7 (1). pavargti: Nesang asz rudulis ir pawargies esmi 77,15; pawargusia 47,9; pawargusiam 89,17; pawargie’ 250,19... (11). pavedimas ,,vadovavimas“ (?): o tatay uzu Dwasios szwentos pawedimo 9,14 (I. powodem 9,14) (1). payeikslas: 1) ,,paveikslas“: iuog mus ant paweiksla sawa sutwerey 30,10—11; 212,19 (2); 2) ,,pavyzdys“: id paweyksta imtu isz io 180,23 (I. przyktad 180,23); 252,14 @). paveizdas ,,pavyyzdys“: mums paweyzda dawe 155,5—6 (1. przyktad 155,5) (1); plg. paveikslas, paveizdéti ,,paziiréti*: Teikis paweyzdet... ant Christusa 76,14; Paweyzd 66,15 (2). pavyzdéti ,,pazitiréti*: : Pawizdeia Diewas isz dangaus 242,5; pawizdek 37,22; 46,15; 73,12; 78,21; 99,24; 133,8; 135,6... (9). payersmé ,,Saltinis“: yn. ki. pawersmes 66,19; dg. va. pawersmes 50,22; pawersmiu 43,17 (3). pavésé ,,pavésis“: Vz tos paweses stoiesi 91,16 (1). pavietris (sl.) ,,maras“: vn. ki. pawietries 75,16 (1. powietrza 79,17) (1); || plg. maras MZ 384. paviskinti ,,pajudinti*: kad iszwistu mane pawiskinta 47,18 (1). pazeisti: ir pazeydem maiestota tawa szwenta 26,13 (1. przewinili 26,12); pazeyde tawo gieribe 165,14 (1. obrazili 165,14); kurie nors vgnin imesti /nebuvo tenay pazeysti 136,25—27 (I. vszkodzeni 136,26); 177,19; 2112555. (41), pazeizda ,,jZeidimas“: Anas isztrauks isz spastu... ir nuog pazeyzdos zmogaus bediewia 79,9—10 (1. y od zarazy 79,10) 6 (1). pazintis ,,pazinimas, pripazinimas‘‘ 6925: dr ant kialo padzinties tawos 57,25 (I. vznania 57,25); 120,11; Idant prieg tawa paZintii wisad stowetumbim 179,19—20 (dl. Abysmy y tu w tey statoséi /a w wierze mogli trwaé 179,19—20) (3); plg. pazinimas. pazinimas: kuri mumus tikra padinima grieku musu duotu 28,7; pazinimas 109,11 (1. poznanie 109,11); 125,22; 197,5... (8). pazinti: O mokikimes tayp giara Diewa pazinti 17,25 (1. znaé 17,25); padisti 196,23: paguzistat 198,21; pazinéia 2,19; pazintumbim 179,2; pazine 211,9-10; paéindam 120,7... (65). pazyvojimas (pol.) ,,vartojimas, naudojimas“: Est draugibey paZywogimas kuna ir krauia 13,5 (1. véywanie 13,3); 216,22 (2); || plg. vartojimas DK 19. pazyvoti (pol.) ,,vartoti, naudoti“: Weciaria... paziwot 207,20 (I. pozywaé 207,20...); paziwotumbim 208,4—5; paziwokim 131,3 (3); || plg. ragawiem 213,5 (1. pozywamy 213,5); || plg. vartoti DK 83. peéetis (br.) ,,zenklas, Zymé“: pecietis 197,23 (I. pieczeé 197,24); pedieties 213,5; O pecieti ant wisa iums duosiu 122,2 (4); |/ plg. Zymé DP 531; Zenklas Mz 153. pesétyti (br.) ,,Zyméti*: cionay per ragawima ios pecietitumbim ir pastiprintumbim 208, 6—7 (1. pieczetowali 208,6) (1); || plg. Zenklinti, jZyméti. petius (br.) ,,krosnis“: peciaus 137,2 (I. pieca 137,2) (1); || plg. zaidis BrB, Sal. XVII, 3. peikti: o peiki ir skandini ne¢istata 239,5 (1). pekla (pol.) ,,pragaras“: pekta 52,13; pektona 20,14; pektosna 7,11 (I. piektow 7,12); 139,23... (12); || plg. pragaras DK 14, pekus , galvijas“: pekus 5,3 (1. bydto 5,4); 108,11 (2); plg. keltuva. pelgrimas (pol.) ,,ateivis‘: Jay ataywiai aba Pelgrimai kokie mieste butu 203,16—17 Ql. pielgrzymi 203,17); || plg. keleivis. penas ,,maistas“: 0 kaip dawey duona kunuy penu ant sotima 35,15—16; pena 116,17, 59,7 (3). penéti ,,valgydinti, maitinti*: teykis mus sawim peneti 128,4; penetumbey 130,23; penedams 116,10... (9). penigas (=pinigas) (germ.); Ne duosti nuomon penigu 48,22; 160,2 (2). penktas: Penktas 106,8 (1). penukSlas ,,penas“: idant anis to szwenta penukszla kaip kiautes ir szunes neiszbiauTintu. 209,4—6; 217,26; 224,12... (10). per, pergi (207,12): Sis prielinksnis vartojamas su galininku reikSti: 1) laikui: teypag ir Zmogus per wisus amzius turi ramintis irgi draustis 58,8—9; ir per wisa Ziwata musu 39,24; 25,16...; 2) vietai: Io neprietelus wisi per szalis iszblaszka 87,21...; 3) prieZastiai: o gi mes regime per wiera sawo 125,19; Nors isz swieta per smerti iszeysiu 122,6...; 4) teysia per iuos mums teikis duot 24,4; o dariti niekada ne palawia per sunu sawa mielagi 15,22...; 5) vertiniai: per Zodi sawa tiesq nutikrina 16,22 (I. przez stowo 16,26); idant per galibe sawo nuog musu szalin patremtu 39,8 (I. przez moc 39,8); per Mateusza paraszita 106,21...; ... (107). perdaryti (vert.) ,,permaldauti, perpragyti*: ir rustibe amdZina... id mums perdaritu 16,21—23 (1. przeprawit 16,23) (1) peréjimas ,,atéjimas“ (vert.): Welika musu aba pereimas 218,23 (I. przescie 218,23) (). pereiti ,,praeiti*: Anksztu kielu pereyti wisus neprietelus 143,23—24; nakti Ppereiusiqa 20, 24—25; 25,13; 30,25 (4). pergaléjimas ,,pergalé, pergaléjimas“: duok ant iu pergategima 119,8; pergaleimo 166, 25—26; 223,18-19... (5). pergaléti: padeki pergaléti mums neprietelus wisus 117,5; pergaleiau 47,14; pergateia 120,27; 170,16; 183,6... (18). pergandinti: pergandink wisus piktuosius 142,26—27 (I. przestrasz 142,26) (1). perguldyti: 1) ,,perdéti“: perguldit 98,22 (I. przekladaé 98,22) (1); 2) ,,i8versti* (vert.): kuriuos dabar trumpay perguldisim 227,12— 13 (1. przetozyé 227,14) (1). perlaisti (=perleisti): 1) ,,atleisti* (2); ans nenor tokiam perlaysti /kursay teises ne atduosti 106,3—4; 2) ,,leisti* (vert.): Kodrin tatay perlaydo ans geriaus permano 65,9—10; perlaisk 87,10 (I. Przepus¢ 87,11) @). permanyti ,,suprasti* (vert.): kada gi giariay permanitumbim 176,15 (1. rozumieli 176,15); Ppermano 65,10; 181,14 (3); plg. suprasti. permiegoti: pakaiuy ir loskoy... permiegoti galetumbim 38,25 (1). perprasyti: Ans mumus wisiems tewa narsq perprasie 124,11—12 (1). perpulti ,,parpulti*: kaip siena palinkusia pusiau perpuotusia 64,22—23 (I. przepadla 64,23) (1). persekiotojas (?): plg. persekioti. persekioti: Nesang gis persekioia nekaltagi zmogu 88,5; 100,9 (2). persergéjimas ,,jspéjimas“: vn. in. persergieimu 229,8 (I. przestroga 229,9); 227,12 (2). persergéti ,,ispéti, priminti*: persergieia 245,20 (l. obwarowat 245,20) (1). perstoti: 1) ,,pasilikti* (vert.): ir ant wisu amziu’ su ieys perstosiu 49,9—10 (1. Przestane z nimi 49,10) (1); 2) ,,liautis“: grieku Perstoti 71,10—11; perstokim 149,8; 149,22; ne perstotumbim 225,13—14 (4). perskadyti (pol.) ,,kliudyti*: wienok wirszutiney mokslay nieka top ne_perszkadiia persekiotoias 47,17 (1); 121 205,17-18 (1. przeszkadzaia 205,18) (1); || plg. kliudyti DP 87. perSokis (yert.) ,,.nusikaltimas, jsiSokimas‘: atmindamas wisokius perszokius sawus 247,3— 4 (1. przestepstwa 247,3); 234,11 (2); plg. persokti. persokti: 1) ,,nusikalsti, pazeisti* (vert.): perszokdami daznay nora ir prisakima tawa 26,14—15 (1. przestepuiac 26,14...); perszokdami 210.13 (2); || plg. musidéti, pazeisti; 2) ,,praeiti“*: sia perszokusia diena 38,9 (1). pertirti ,,iStirti*: pertire sawa sazines 127,20— 21 (1). perZegnojimas (pol.) ,,palaiminimas“: Pierziegnoimas 240,18 (I. Pozegnanie 240,17); perziegnogima 129,5 (2). perzegnoti (pol.): 1) ,,perzegnoti* (2): PerZiegnok... Desines tawo galibe 41,15—16 (I. Pozegnay... 41,15) (1); 2) ,,palaiminti*: perzegnok 151,15 (1); || plg. Jaiminti DK 165. perzengimas (vert.) ,,nusidéjimas“: ir attaysk mums tuos perziengimus musu 210,24 (1. wystepki 210,24) (1); plg. musidéti. perzengti (vert.) ,,pazeisti*: perziengiencius mokisiu tawa kiala 63,19—20 (1. przestepce 63,18...); 205,21—22 (2); || ple. pazeisti. pesti ,,peSioti*: wisa nakti wargina /pesie 160,15 (1). Petras: Petras 160,12... (8). Piaustymas _,,apipiaustymas“: Pona 157,15 (1). piemuo: kaip namu piemuo 15,7; Buwo anoy szaliie ganidam piemenes 158,5; piemenimus 153,26... (5). pietiis: Giesme priesz pietus 35,2; 25,12 (3). pigiai ,,lengvai“ priev.: pigay nusisergieste 123,4; pigiey 246,20; pigiaus 60,12; 69,20 (4). Ppigus ,,lengvas, greitas : pigiasnio atprowima 205,23 (1); plg.. pigiai. piktadéjas (vert.) ,,piktadarys“: piktadeias 86,19 (1. zlosnik 86,21) (1); || plg. iséda. piktay priev.: piktay po akims tawo padariau 62,13—14; 69,17; 82,9; 125,8... (6). piktas, -a: piktas 92,16 (1. nieprzyia¢iel 92,16); pikta stipribe 61,4; piktop 51,24; dg. va. piktiei 88,27; piktuiu 44,22; piktiemus 67,24; piktuosius 142,27; pik¢iausia 184,17; piktasias 184,27... (89). piktenybé ,,piktybé, nedorybé, pagunda“: piktenibiu musu wisokiu vzmirsztumbey 31,5— 6; piktenibe 82,4; Piktenibey 62,19; piktenibemis 39,9... (10). ape piaustima 122 piktybé ,,piktenybé, nedorybé“: mano piktibes regiedamas 56,23; piktibey 248,21; piktibesp 20,3; 184,21; 208,25... (25); plg. piktenybé. piktinti: surinkima Diewo piktina 204,25 (1). pildyti(s): 1) ,,vykdyti* (vert.): inog zokana pildziau 148,11 (1. wypeinit 148,11...); pildinkit 148,12; pilditumbim 107,3; pildéianti 83,9; 148,6; 184,15... (11); 2) ,,pri- (si)pildyti*: isz kurios pildziesi ziame 237;7; o tatay kalbedams pildzia bluda 219,12—13 (2). pilnai (vert.) ,,stropiai, gerai, tikrai“: nes paskuy dangun pilnay weyzdeia (1. pilnia 172,14); Turim ape tatay pilnay rupintis 191,6 (1. pilnie 191,6...); 61,3; 215,3; 234,24... (10); || plg. stropiai, gerai. pilnas, -a: 1) ,,pilnas“: est pitni wisa giara 35,7; pitnus 46,20; 144,14; 151,22...; 2) ,Stropus, tikras“ (vert.): Ape pina Zodia Diewa klau: [=klausima] 184,1—187,1 (l, pilnym 184,1...); 183,18; 204,8...; (22); || plg. tikras, geras, stropus. pilnastis (pol.) ,,ripestingumas, stropumas“: Kur su didzia pilnas¢ia tie zodziey nuog wiernuiu turi but wartoti 24,16—18 (1. pilnoscia 245,17) (1); || plg. riapestingumas. pilnysté (vert.) ,,pilnybé“: idant tikribe ir pilniste atliktu 245,22—23 (1. doskonalosé 245,23) (1). Pilotas: Pilotu 7,9... (4). pirm: 1) ,,anks¢iau, pirma“ priev.: reikia mums patiems pirm sawe meginti 125,7—8; pirm neg gaidis pragida 160,20; 166,7; 203,14... (11); plg. pirmai; 2) prielinksnis su kilmininku laikui ,,prie8, pirma“ Zyméti, pvz.: teyp kayp iemus pirm smerties Zadeia 170,22—23; pirm dwieiu nedelu 203,5; 204,3; 205,19... (9). pirmai, pirmiaus, pirmiausiai priev.: tie ne ieis ziamena /anona pirmay sau zadetona 82,6—7; 133,20 (2); Pirmiaus tat Zinot reykie 203,3; 227,14; 230,10... (11); pirmiausey 86,10 (1). pirmagimtojis (vert.) ,,pirmgimtinis“: ne kalba nuog wiena grieka pirmagimtoia 246,10— 12 (1. pierworodnego 246,10) (1); || plg. pirmgimé DK 12. pirma priev.: Pirma tamuy wisi turime tikie- #1 2925; 115 743917; pirmas, -a: Pirma dalis 8,2; Giesme pirmoy 110,3; pirmas 105,15; 139,7; pirmospi 169,12; Pirmiey 10,14 [=pirmieji]; pirmamuy 104,10. pirstas: pirsztas desins rankos 173,12 (1). pina (sl.) ,,i8didi, puiki“: zmonems_pisznomis tokias biauris 43,13—14 (1, pysznych 43,14) (1); || plg. puikus Mz. platiai priev.: placiey isikiete 73,8; 178,16 (2). Plakti ,,muS8ti*: plakti tabay liepe 160,27; plaka 138,22 (2). plastéti: tawo sirdis dziauksmais plastes 94, 12-13 (1). plaStaka: plasztakomis muszdami liepe prarakauti 160,17—18 (1). platinti(s): 1) ,,platinti*: platinsis /kaipo szaknis wina 95,14—15 (1); 2) ,,dauginti“: Teykis sawa wiernus platinti 174,2 (1. rozmozyé 174,3); ptatintumbimesi 197,6; 212,22 (3). Plaukas: ir plaukas newienas /nuog gatwos nenukris 140,14 (1). pleme (br.) ,,giminé“: vn. jin. pleme 197,2 (1. splemieniem 197,2...); 197,9; 198,6 (3); || plg. giminé. ply8ti_,,skilti*: uolos plisza 162,8—9 (1). po: 1) eina su kilmininku: Giesme po pietu 35,12 (1); 2) vartojamas su naudininku laikui, vietai ir bidui reikSti, pvz.: kada buwo po wetiaray 13,24; O po tiems silwartams 168,10...; sedi po desinei rankai 7,13; 89,16; 131,12... (labai daznai); Ne ludik nepoteysey 109,20; idant po sargibey butum 137,16; vertiniai: po darbamus iu iuosgi pazinsit 123,4—5 (1. po vezynkach ie poznaé mozecie 123,4)...; ...332); 3) su galininku: po tris kartus praeidams 160, 6—7; vertiniai: ir po wisa swieta butu garbintas 225,15—16 (Il. y po wszytkim Swiecie 225,15); Nes po wisas dienas giwenima musu turime sluzit 249,12—13 (1. Bo po wszytki dni zywota... 249,12); 249,19; 252,6 (5); 4) su jnagininku vietai ir kt. reiksti, pvz.: Ko dabar po akim tawa gaylimesi 27,25; 51,19; 81,12...; Po iuoda ziame seney vzuszalusiuy 103,7—8; priimk mus po sawa ranka 165,3; klupauiame po weydu 210,8...; vertiniai: Nuogi to éiesa po grieku esme 120,14 (1. pod grzech 120,14); Mes wisi po sargibe tawo pasiduome 182,23 (1. Myé sie pod straz 182,23)... (512)- Yra atveju, kur po su linksniy formomis (naudininkais ir jnagininkais) raSomas kartu, ir tokie junginiai pasidaro kai kur lyg prieveiksmiai, pvz.: poakim mano 4,6; sedi podesinei rankai 7,13; 8,16; ir Pawizdek mana podesiney 99,24; prigul teypag su iumis podraugiey ing surinkima 200,2—3; 204,1; 238,14; Ne ludik nepoteysey 109,20. Ypat daznas pokim (Pokim_priesztarniku tu gatawii stala mana 51,7; 58,11; 89,16... (21), atsirades kontrakcijos keliu i8 po ir akim ir vartojamas lygiagretiai su po akim (27,24; 30,9... (5), po akims 62,14; 81,12... (11), po akimis 85,13; 230,18... (7); net tame paciame puslapyje pasitaiko pokim (230,19) ir po akimis (230,18). Taip pat daznas potam, einas laiko prieveiksmiu (Zr. potam). [podeSinei Zr. po: podesinei 7,13; 8,16; 99,24 G).] [podet 247,18: korektiros klaida, turi biti padet; plg. padeéti.] [podraugei Zr. po: podraugiey 200,2; 204,1; 238,14 (3).] [pokim Zr. po: pokim 102,12; 122,12; 178,26... (21).] pometis (pol.) ,,atmintis“: id saw ant pomieties priwestu wisa giwenima sawa 247,1—2 (1. pamieé 247,1); 249,18 (2); | plg. atmintis. pona (sI.) ,,merga Marija, moteris“*: Kad Ponna tureio sunu gimditi 156,21 (1. Panienka 156,21); Ponnos 112,20; Ponnay 110,17; poniomis 32,4... (7); || plg. merga; viespacia DP 485. ponas (sl.) ,,vieSpats*: Ponas Diewas 2,16; Ponuy ant Ponu 33,20—21; vn. na. Poni 139,21; Pona 18,17; vn. in. Ponum 110,11; vn. $a. Pon 47,25; Poniep 44,12; Poniemp 58,15; dg. ki. Ponu 31,21... (567); || plg. viespats. ponayonia (sl.) ,,vieSpatavimas“: O ne attolink tolaus sawos ponawonios 113,23—24 (1. Panowania 113,23) (1); || plg. viespatawimas DP 287. ponayoti (sl.) ,,vieSpatauti, valdyti*: idant teypag wiras ponawotu o ne ana 236,16—17 (I. panowat 236,19) (1); |] plg. valdyti; viespatauti MP 68. ponysté (sl.) ,,vieSpatavimas*: ir zodzio tawo poniste 118,6—7 (1. panowanie 118,6) (1); || plg. viespatawimas DP 287. poniska biidv.: vn. ki. poniszkos ¢istatos 177,18 (1). ponstva (sl.) ,,ponija“: Panstwos ir majestotai 150,10 (1. Tronowie y Panstwo 150,10) (1); || plg. viespates DK 83. pontskas (pol.) ,,Pontius“: Numucitas po ponsku Pifotu 7,9 (I. Vmeczon pod Pontskim Pilatem 7,10); 8,12; po Pontsku Pitotu musitas 110,21 (3). [popiawia 85,2: korektiiros klaida, turi biti papiowia — i§ veiksmazodzio papiauti).] popieZius (pol.): dg. ki. Popieziu 200,8. (I. PaPpieskiey 206,9) (1). [poponsku 7,9; 8,12 Zr. ponskas.] 123 sieloti ,,sielotis“, ,,ripintis“: ne sielok duszia mano 59,14—15 (1. nie frasuy sie 59,14) (1); plg. silvartas. siena ,,namo siena“: siena 64,22 (1). syla (sl.) ,,jéga, galybé“: kurie mus sila tawo gintu nuog neprietelu 40,2—3; situ 6,9; sitoms 103,20... (8); || plg. galybé ir stiprybé, silpnas: sitpnas 251,18; sitpna 114,22; Sitpname 37,23(3). silpnybé: ir tikru musu_ silpnibiu/ padeieiu 252,12—13; silpnibe 35,17; silpnibes 146, 4... (1). : silpnumas ,,jaunumas“ (vert.): 0 anis del silpnuma amzia ne gali wayksciot 195,22 (1. dla slaboséi wieku 195,23) (1). silvartas (=sielvartas) _ ,,litidesys, skausmas, nelaimé...“: 0 silwarta neiszwisi ant amziu 96,3 (I. A smutku nie poznaé 96,3); kad nuramins mano silwartus 60,19—20 (I. Frasunki 60,19); silwartu 45,14 (L.trudnos¢i 45,16); silwartamus 168,10 (1. Klopo¢ie 168,10); silwartuose 175,8 (I. w teskliwos¢i 175,8...\|17); plg. sieloti. silvartingas (=sielvartingas): 145,22 (I. troskliwa 145,23); 31,27 (1. smutnich 31,27) (2). silvartuoti (=sielvartuoti): o wienok ne silwartuok manimp dusia mano 60,16 (L. nie frasuy 60,17) (1); plg. sieloti. Simeonas 159,7 (1). Simonas: Symonas 161,10 (1). Sionas: Syona 98,9; Sioni 75,10; Syona 98,3... (7). sirata (sl.) ,,naSlaitis*: Warguoli sirata sudik 74,6 (I. sierote 74,6); siratu 32,2; 135,19 (3); || plg. naslaitis DP 24. siuntimas ,,pasiuntinysté“: id siuntima pilditu 148,6 (1. poselstwo 148,6): 218,20 (2). siuntinys ,,pasiuntinys“: siuntiniey 149,14— 15 (1. poslowie 149,14—15) (1). skaitius: Nesibiiodam silos ir beskai¢iaus zmoniu 143,16—17 (1. niezliczonych ludzi 143,16) (1). skaisti: skaisiosp ( =skais¢iosp) /Bazni¢iosp 55,9 (I. iasnemu 55,8—9) (1), skaityti: skaytit 222,7 (1); plg. skaitytojas. skaitytojas: o tuo ciesu*turi skaitytoias ka skaitit 222,6—7 (1. Lector 222,7) (1). skalsiai_ ,,duosniai* priev.: Dowans sawas skalsey iemus duosi 76,25 (l. z hoynos¢ia 76,25) (1). skambéti: 0 skambes ing ausis terp swetimu zmoniu 50,6—7; 102,9 (2). skandinti: o skandina gi Diewa Zodis 61,18 — 19 (1. potepia 61,18); 36,16; 20,4; 239,5 (4), 130 silwartinga silwartingu skyda (germ.) ,,tvirtové“: Abgineiu ir skida Powargusiu 104,3—4 (1. Obronco... y twierdzo 104,3) (1); plg. apsaugotojas. skylé: o piktas namie tawa skilu te nedara 92,16—17(1). skyrius: 1) ,,skirtumas“: Idant wieroy skiriaus kokia ne butu 228,23 (1); 2) ,,atskirai“ priev.: O idant kognam skirumi teyktusi buti 18,22—23 (1). skirti(s): kad tureio iau skirtis 115,9; 163,9; Nes tuo nuog kitu zweriu nekalbandéiu skiresi 232,11—12; 161,16; nesiskirtumbey 237,10—-11; Skirtumbim 218,1 (6). skystas: skistas wanduo 88,10 (1). skola ,,skola; kalté“: 0 te numirst palikdamas skolas 87,13—14; vzdengdamas musu wisokias skolas 136,10 (I. winy 136,9); skola 251,1; 183,12 (4). skorbas (pol.) ,,turtas“: skorba 46,20 (1); || plg. turtas. skubintis: nesiskubintus 145,3 (1). skustis: neteysey ant io skundes 160,22—23 (1). slankstis (=slenkstis): graziey pabudawotus attankisim slankscius 92,6—7 (1). slépti: itgay nori stept weyda nuog manes 47, 4—5S; ne slepk 55,4 (2). sloginti ,,slégti“: Sztay piktas zmogus dusia mano stogin 103,4—5 (1). sliizyti (sl.) ,,tarnauti“: studit wisame giarame artimiemus musu 18,10; stuziia 75,21 (1. stuza 75,21); stuzitum 143,13... (7); || plg. tarnauti. Smagenes ,,smegenys“: smagienes kaulu 58, 19 (1). smalstas ,,gobSas Zmogus“: dg. ki. smalstu 208,27 (I. takomych 208,27) (1). smarkiai priev.: smarkiey susiteka... wandenes 59,24—25; grumzdzia smarkiey 61,17 (1. strogo 61,17); 135,11; 161,6 (4); plg. smarkus. smarkybé: smarkibey 52,14 (1. okruéietistwie 52,13) (1); Ig. smarkus. smarkumas: smarkumas 234,13—14 (1. strogosé 234,15); smarkuma 162,5; 240,22 (3); plg. smarkus. smarkus, -i ,,narsus, Ziaurus, stiprus...‘*: Vz meyle atgrazina smarkia rustenibe 87,7— 8 (1. niespodziewana 87,7); isztrauk isz smarkios rankos neprietelaus mano 88,18— 19; (I. srogiey 88,18); 137,13; 168,2; 169,3... (13). smertelnas,-a (pol.) ,,mirtingas‘‘: smertelna 249,16 (1. Smertelna 249,16); nesmertelnas 183,24; 51,3 (3); || plg. mirstama DK 186. smertis (br.) ,,mirtis“*: smertis 149,5 (1. smieré 149,5...); smerties 30,14; smerti 122,6; smercia 167,5... (62); || mirtis DK 34. smiitytis (sl.) ,,liidnintis“: o werksme wel smutiiasi 76,7 (1); || plg. nuliasti, silvartuoti. smiitkas (sl.)_,,litidesys“*: smutka 71,18 (1. Zalosci_ 71,16); smutka 59,18 (1. frasunki 59,17); smutkie 103,9; smutkus 165,7...(6); || plg. silvartas. smiitnas,-a (sl.) ,,liidnas, menkas“: kada asz szaukiu smutnas tarnas tava 55,7; smutna 45,16 (1. smutne 445,18); smutnoy 88,21... (8); plg. nulitsti. sniegas: kaip sniegas iszbalsiu 63,7 (1). sopulys ,,skausmas“: sopuluose 161,23 (1). Sora (=Sara): Soros 236,24 (1). sotymas ,,sotinimas*: o kaip dawey duona kunuy penu ant sotima 35,15—16 (I. ku Ziwnos¢i 35,16) (1). sotinti: sawo matone sotink 67,7 (1). sparnas: po sparnais tawo 67,12; 79,11 (2). spastai: Anas isztrauke isz spastu medwisia 179,9.-(4)i: spaudimas: Visur neprietelus turim / nuog wisur spaudima regim 165,6—7 (1); plg. spausti, spaudyti: ne spawditu waiku tawa 20,13 (1). spausti: Kaip noresim taip gi spausim 69,21; buwau spaustas 56,19; spaudzia 84,3 (1. trapia 84,4); spauda 56,22 (5); plg. sloginti. spaviednis (sl.) ,,iSpazintis“: spawiedies 205, 27 (1. spowiedzi 205,26) (1); || plg. ixpazinimas. sprova (sl.) ,,dalykas, reikalas, darbas*: kad ragauiam surinkime... nuog tawe pastatitos sprowos 224,14—16 (l. sprawy 224,16...); ten pradeia sprowas nauias 180,19; sprowose 245,9 (I. Dzieiach 245,9)... (20); || plg. daiktas, reikalas. sproyayoti (sl.) ,,paruoSti, atlikti*: sprowawota weciaria 206,16—17 (I. sprawowana 206,17) (1); plg. prirengtis DK 99. srudinti (= surudinti) ,,graudinti*: Tay Pone dusia mano tabiausey srudina 59,19—20 (I. rozrzewnia 59,19) (1). E. Frenkelis (Spr. § 42) laiko korektiros klaida vietoje surudinti. stalas: pastatita ant stalo 219,15; stata 51,8; stafopi 125,6; staliepi 95,16... (15). staléius (sl.) ,,sostas“: Tenaygi pastatiti ira stalcius suda 92,10—11 (1. stolice sadowe 92,11); Staléiu 85,15 (2); || sostas DK 47. stangauti ,,uZsispirti, prieSintis (?)“: ant puscios stangawianciu 81,20—21 (1. vpornego 81,21) (1). Stangumas ,,uZsispyrimas“: Kuriu stangumas ir piktenibe prikiete manimp labay dide rustibe 82,4—5 (I. vpor 82,4) (1). 9* statyti(s): ir te giedies dumos sawa /kuria state dusiey mana 69,26 —27 (1. czynili 69,28); teysumis patis statidamiesi 120,6—7 (I. dobrymi sie zdali 120,7) (2). stebuklas: kad per stebukta tat rodey 137,4 (l. przez dziw 137,4); stebuktu 162,13 (2). stebuklingas: stebuklingas gimimas 152,10 (1). Stiprai (-iai) ,,stipriai, tvirtai, tikrai*: Stiprey asz tikiu wisad mafoney tawa 51,15— 16; tatay stiprey stosis 119,10 (1. w prawdzie 119,10); tam stipray tikime 141,5; 169,8... (6). stiprybé ,,tvirtybé, galybé‘‘: stipribe 10,7; stipribey 85,20; 117,13; 150,9... (6). stiprinti(s): tesi ramin ir stiprin anais zodzieys 248,18—19; stiprink zmones 182,21; stiprint 251,10; stiprintis 249,18 (4). stiprumas: Tarnay tikri tures stipruma 37,17 (1); plg. stiprybé. stipras, -a (-us, -i): stipras 4,13 (1. mocny 4,13); stipriosios 99,9; stipra 251,7; stiprop 60,7; dg. va. stiprus 137,19 ir stipri 85,19; stipriemus 143,22; stipriasne 252,21... (116). styréti ,,slypéti*: tawimp dumos mano stiri wisos 103,24—25 (1). stoda(s) (sl.) ,,banda“: 153,26—27 (1. stadem banda. stoti(s): 1) ,,tapti, atsirasti, atsitikti, ivykti, pasirodyti, biti‘ (vert.): Stoiausi swietui papeyktas 69,12 (I. stalem 69,13); Ir stoios po akims iu 158,6 (1. stanat 158,6); stodamies nauiu sutwerimu 208,11—12 (1. stawaiac 208,10); stotumbimes 212,19; stosienti 152,22...; 2) ,,stoti(s): wartuose... stosis musu koios 92,5—6; stotumb rodoy S127; SEATS 11545... 2287). stovéti ,,stovéti, laikytis*: anas wisada stowi / po desiney rankay tawa 91,14—15; padek mums priesz gi stoweti 119,2—3 (1. sprzeGiwié 119,2—3); stowetumbim 175,23; stowin¢iuy 118,15; stowint 178,26; stowedami 140,24... (22). stréla: ney wel strelu nakti takioenciu 79,16 (1. strzalyw 79,16); stretos 90,16; 93,18 (3). strochas (sl.) ,,baimé, iSgastis“: nes kai diwme drebeia koks ten buwa strochas 162,105 11 (. strach 162,11); stroche 160,19 (2)t:iple. baimé. stoda ganantiemus 153,26) (1); || plg. Usingue striinos (sI.) ,,styginis instrumentas‘*: : garbinkit gi bubnays / strunomis 102,5\ (lz wastruny 102,6) (1). stulpas (sl.): stulpopi gi pririgie© 160,26(1); || plg. stiebas DK 47. (S) (EL2dt il id) Dy Tgue S31 stumti: pektona ne stumtu 103,2—3 (1). su: Sis _prielinksnis yartojamas su jnagininku dabar jprastinémis reikS’mémis, pvz.: amzinay su mumis buk 25,12; Ne eik su mums sudan tawo 22,12; Ir dekawokim su déiauksmu 83,14—15; ney wel ligink su tays 55, 14—15; siarnas su didemis iltimis 82,18...; vertiniai: niekad negali stotis pikt su mano kunu 65,12; 54,8... (194). subudayojimas (pol.) ,,pamokymas* (2): ir baznicios sawa grozibes subudawoyma 241,2 (I, zbudowaniu 241,1); 43,6; 197,15; 228,1 (4); || plg. pamokslas, siidas (br.) ,,teismas“: suda dara nuspaustiems 101,5; sudan 102,23; sudop 241,12; dg. ki. sudu 74,10... (16). suderangiai ,,sutartinai“ priev.: suderanciay to gieyde 230,18—19; 240,11 (2). suderéjimas ,,susiderinimas, sutarimas*: sudereima Pona... su bagnicia (1, ziednanie 238,11) (1); plg. suderinti. suderéti ,,sutarti*: 0 suderanciays batsays giedokime 19,10 (1. iednostaynemi 19,11); 23,6 (2); plg. suderinti. suderinti ,,sutaikinti*: mus su Diewu sudetinay 24,21—22 (1). siidyti (br.) ,,teisti*: Sudit 42,7; sudij 74,4; sudisi 96,18; suditu 62,16; Sudikim [=sadiki mane]... 51,14 (20); plg. iSteist? Mz 107. SudZia (br.) ,,teiséjas*: sudzia 27,2 (1. Sedzia 27,21); 74,18; 83,25; sudzios 241,15 (4). sudZitti: labay sudziuwau 56,22—23; sudZiuwes 88,26 (2). suéjimas_,,susirinkimas“: kur ir szwentu sueimas 111,16—17 (1. obcowanie 111,17) (1). sugauti: O neprietelus ne sugautu 37,11; sugawes 99,9; 69,21 (3). [sugiespausti 65,15 Zr. suspausti.] suglaudimas ,,sujungimas“: tame musu draugistes suglaudime 214,8—9; suglaudimas 152,11 (1. zlaczenie 152,11); sugtaudima 239,33... (5); plg. suglausti. suglausti ,,sujungti*: Susiglausk sirdis in tikra meile 239,11—12 (1.. Spoyze 239,12); suglaustus 239,8 (2); plg. sujungti. sugrazinti: pirmon foskon sugrazina 7-8; sugrazinay 30,13 (2). sugretinti ,,sujungti, suartinti*: tasaigi ius te sugriatin ir suiung ong wiena kuna 238, 4—6; sugriatinta 231,7—8; 230,23—24 (4); plg. sujungti. sugrieSyti (br.) ,,nusidéti, nusikalsti*: sugresiiom 131,24; sugriesziie 165,14 (I. zgrzeszyli 165,13) (2); || plg. nusidéti. 136, 132 sugriZimas: bat lauki io sugrizima 22,10; 94323; sugrizima 180,14 (1). sugriZti: namuosna sugrizo 154,26 (1). sujungti: suiung ing wiena kuna 238,5 (1). sukruvinti: sukruwintas 164,6 (1). sukiilimas ,,sumuSimas“: bat weykiaus sulauks sawo sukulima Dukte Babilona ne apmulnay 99,2—3 (I. zburzenia 99,2) (1); plg. sukulti. sukulti ,,sulauZyti, sumusti*: Teykis sukult... Priesztarnikus 137,18; kursay sugawes iuos irgi sukuls 99,8—9 (1. pottucze 99,9); sukulkit 98,26 (I. Zburzcie 98,26)... (5). sulaisti (=suleisti) ,,sujungti‘t: su mumus sulaysta 126,25 (1. spoionego 126,25) (1); plg. suglausti. sulaukti: sulaukti to /kaip dusawau mielasirdistey tawo 47,19—20; sutauksiu 54,18; 92,2; 94,24 (4). sulauZyti ,,sunaikinti*: silas wisokias.., sufauzey 36,9—10 (1. porazit 36,10) (1). sulesti: pauksciey zweris sutas 67,20 (1). sulyginti: Nes negalim suligint silwartu... su... linksmibems 140,3—4 (1). sulitibas (pol.) ,,apZadai*: Atmink ant suliubo sawo Zadeima pirma 133,27—134,2 (1. sluby 134,2); 132,18 (2). suliubyti (pol.) ,,pazadéti*: teyp kaip tatay mumus sulubit ir zadet teykieys 211,2—3 (1. zaslubié y obiecaé raczyt 211,2—3); tuos dayktus sulubiia tam koznam 80,19—20 (1. slubuie 80,20); sulubita 79,13; 115,8... (6). sunaikinti: sunaykint wisas neteysibes 145,16 (1); plg. sunykinti. stinelis: suneli gi pagimde 153,9; sunelu 94,24 (2). sunykinti ,,sunaikinti*: idant gundima kozna galetumbim sunikint 116,26—28; 64,24 (2); plg. sunaikinti. sunkiai priev.: sunkiey dara dusiey mana 78,17; 131,24 (2). sunkybé ,,sunkenybé; vargas, nelaimé...“: Idant tawesp sunkibe neateytu 91,21—22; o welig piktiemus améina sunkibe 169,23 — 24 (1. pohanbienie 169,24); susimilk sunkibey mana 52,18—19 (1, Gieszkoséi 52,18); pawizdek ant musu sunkibiu 72,22 (1. véiski 72,22); sunkibese 179,9... (17). sunkus, -i ,,sunkus, vargingas, didelis*: Idant sunkus sapnas ne végriutu 37,10; iszgialbeti_ mes nuog sunkaus suspaudima 73, 20—21; sunkume gundime 141,10; Ir duok stiprey pergalet sunkius kariautoius 145, 25-26 (1. Gigszkie 145,25)... (17). stinus: sunus 29,18; sunaus 38,19; sunaw 176,16; sunausp 176,12; sunup 30,12; sunumus 21,19; snnu [=sunu] 8,9... (159). suprasti ,,ismanyti*: ne supras kad ing pekla impuls 67,17; suprastu 164,2 (2). surakinimas (vert.) ,,santrauka“: Surakinimas wieros kriksczioniszkos 2,3—4 (|. Summa 2,3) (1). surédymas (br.) ,,sutvarkymas“: suredimu dwasios szwentos 118,7 (1). surinkimas vert.) _,,susirinkimas, sinodas‘: susirinkimas 237,25 (1. zgromadzenie 237,27); surinkima 18,18; (1. zbor 18,18; obcowanie 8,26); surinkimuose 195,20... (38); plg. susirinkti. surinkti: iuog mus draugie surinkt teykiesi 15,12; surinkta 111,16... (4). suriSti: dumomis sawo suriszo 133,10 (I. zwiazat 133,10) (1). suronyti (sl.) ,,suzeisti*: vn. va. suronitas 244,4 (1. zraniony 244,3) (1); || plg. pazeisti. susieiti ,,susirinkti*: susieiom szitay po akimis 213,15; susieiot 45,21; susieia 44,9; dg. va. susieie 19,15... (5). susigédéti ,,susigésti“: idant susigiedetu tie 78,25 (1). susiglaudimas ,,susijungimas“: susiglaudima turi tawa 128,22—23 (1. zlaczenie z toba maia 128,23) (1); plg. susiglausti. susiglausti ,,susijungti*: teykies su mums susiglausti 125,12—13 (1. zlaczyé 125,13); susiglaudey 130,19 (2). susigriZtis: kad kieltus ir ans susigrisztus 144,21 (. przyszedt ku sobie 144,20) (1). susilékti: kaip pauksztaley lizdump_ susilakie 75,19—20 (1). susimylimas ,,pasigailéjimas, mielasirdysté“ : mumus duot iz meyles ir susimilima sawa 32,7 (.. mifosierdzia 32,7); vn. n. susimilinu 28,21; 103,15; 129,3 (4). susimilti ,,pasigailéti*: teykis ant mane biedna dabar susimilti 45,15—16; 3 asm. susimile 84,21; susimilk 53,25; susimittasis 30,4... (22); plg. pasigailéti, susirinkti ,,susieiti*: kurie tiktay ¢ionay susirinkot 209,24; susirinks 78,5; susirinkie 158,14... (8). s susitekéti: 1) ,,sutekéti“: susiteka didziu lietu wandenes 59,24; 2) ,,susieiti*: 0 sztay priesztarnikay mano/ priesz mane susitekieia 69,16—17. susiversti (vert.) ,,atsiversti*: Padeki mumus iau susiwersti tawespi 71,9—10 (1. sie nawrocili 71,10) (1). suskaityti: del grieku nesuskaytomu 22,5 (1). suspaudimas ,,prislégimas, sielvartas...“: Ne wesk mus ing... sunku suspaudima 118,27; suspaudime 141,9; 141,13... (4). suspausti ,,prislégti*: Teykis but... suspaustu giatbetoiu 31,26; sugiespausti 65,5 (2). suspiaudyti: gimi szweta suspiaude 160,16 (1). sustatyti (vert.) ,,pastatyti*: namu nesustatis 93,2 (I. nie zbuduie 93,2) (1). sutarimas ,,susitarimas“: Jay noras aba sutarimas... isz abieiu szalu top prieytu 228, 12-13 (1. przyzwolanie) (1). [sutek 47,19: korekt. klaida, turi biti suteyk.] (sutak 92,15: korekt. klaida, turi biti suteyk.] sutikti: Id cionay tatay mani wis sutiktu 98,20 (l. potkafo 98,20) (1). sutrynimas ,,sunaikinimas“: ir sutrinima wisu grieku musu 223,23 (1); plg. sutrinti. sutrinti ,,sunaikinti, sutriuskinti...“: Sutrint teykis... ta Zweri smarkia 72,23—24; smerti teypag sutriney 151,5—6; sutrintumbim 118,13; sutrintas 244,5... (20). sutrupinti: Dekawoiame tau sirdzia sutrupinta 30,6—7 (I. skruszonym 30,6); 64,5 (2). sutvéréjis (vert.) ,,kiréjas*: sutweregi 86,7 (1. stworzyciela 86,8...); sutwerieiaw 27,20; 110,4; 112,8... (7); || plg. darytojas. sutvérimas (vert.): 1) ,,kirinys, padaras“: nupuoles sutwerimas tawas 26,9—10; 135,7; 147,13...; || plg. padaras DP 35; 2) ,,sukirimas“: uz giaradeiste sutwerima musu 16, 3—4 (1. stworzenia 16,4)... (24). sutverti (vert.) ,,sukurti*: kurias teykieys sutwerti 116,11 (1. stworzyé 116,11...) sutwertas 2,14... (18); || plg. padaryti. sutvertojas (vert.) ,,kiréjas“: sawo miela sutwertoia 97,6 (1); || plg. darytojas. suvadinti: tawa meylena suwadina 157,5—6 (1). suvedéjas (vert.) ,,suvedZiotojas“: Tiesa tawa tabay anksztay del piktu suwedeiu 133,2—3 (1. zwodniki 133,3) (1). suvystyti: prakrate gulint wayka /rasit suwistita 158,10—11 (1). suzudinti ,,praziidyti*: iau suzudina mus 61,2 (1. potrawit 61,2) (1). svetias: ir swecias kurasai esti namuose tawo 5,3—4 (1. gosé 5,5); sweciu 175,21; 108,12 (3). sveikas, -a sweyka mane tayka 50,24—25; sweykas 19,23; 130,26; 230,5... (5). sveikata: paduomi... sweykata wisa 70,19; 118,18; sweykatay 21,7; 25,21 (4). syeikiaus priev.: sweykiaus butu 251,25 (1). sveikinti ,,gydyti*: teykis nuog grieku sweykint 146,19-20 (1. vzdrowié 146,21) (1). 133 svétastis (br.) ,,Sventas daiktas, Sventenybé“; swetastis 133,10 (I. swiatoSci 133,11...); swietasciump. 126,10; 129,19... (8); || plg. Sventastis. svetimas, -a: Ziamey cionay swetimoy budami 98,12—13; swetima 72,3; swetimomis 208,26... (8). svietijimas (br.) ,,liudijimas*: swieciima 193,27; 201,1 (2); plg. liudijimas. svietymas (br.) ,,liudijimas“: swiecima 5,16 (l. swiadectwa 5,18); 214,20—21 (2); plg. liudijimas. sviecyti (br.) ,,liudyti*: swieciia 13,12; 243,22; 245,12... (il); plg. liudyti. sviedkas (pol.) ,,liudininkas“: swiedkai 230,12; swiedku 237,25; 231,2 (3). svietas (br.) ,,pasaulis*: Nors swietas welniu pitnas butu 61,13; swieta 243,12; swietan 243,12; 137,8; 149,20... (67); || plg. pasaulis. $s Saka: waisiu duodama szakas laide 73,7—8 (1) Saknis: kaipo szaknis wina waisui duodines 95,15; 130,25; szakniu 141,23... (5). Salis: 1) ,,kraStas“: Buwo anoy szaliie ganidam piemenes 158,5; 2) ,,Sonas“: teyp kad iau iz wisokiu szalu / reykalingi esme abginimu 135,13—14 (1. strony 135,13); 165,4...; 3) ,,pusé“: abi szali Ziengienti ing matzenstwa 229,23—24; 228...; ... (17). Salpé ,,galybé“ (2): rodik szatpe sawo 44,14 — 15 (1. moznosé 44,15) (1). Saltis: szaléia Menesiie 91,18 (1). Saukimas ,,kyietimas, praSymas, kreipimasis“: szaukimo 24,18 (1. zawolanie 24,18); 96, 12; 100,8 (3). Sauksmas_ ,,praSymas, kreipimasis‘: iszklausik tu musu szaukima 21,9—10; szauksmus 122,3; 99,15 (3); plg. Saukti. Saukti ,,kreiptis, praSyti, Sauktis‘: kursay szaukia eykit wisi manesp 126,13—14; mes tawespi szaukiame 131,21; szauktumbim 196,14; szakientiemus 75,16; szaukdams 137,10...(40). Séiepyti (pol. ) ,,skiepyti*: sciepik / ing kuna Sunaus 127,13 (1); || plg. jlipyti, ixakninti. Séforius (pol.) ,,prievaizdas“: tarnu ir szeforium io budamas 201,3 (1. szafarzem 201,3) (1); || plg. priveizdétojas. Seimyna ,,tikybinés bendruomenés _nariai*: Zwilgterek... ant to surinkimo sieyminos tawo 196,17 (1. céeladki 196,18) (1); plg. Seimynéle, 134 Seimynélé ,,tarnai*: waykus ir sieyminele iusu 234,26 (I. czeladke 234,27); sieyminelesp 15,5-6 (2). Sernas: siarnas 72,18 (1). SeSélis: waikscioiu kaip siesielis palinkes ik Ziamey 88,22—23; siesielo 51,3... (3). Se8i, -os: siesi 6,9; szieszias 4,24; 108,6... (7). SeStas, -a: Siesztas 106,9; siesztos 161,4 (2). [siarnas 72,18 Zr. Sernas.] Siaudas: guleia / ant siaudu 154,18 (1). [sieyminos, seyminele...Zr. Seimyna, Seimynélé.] Sienas: guleia ant siaudu ir siena 154,18 (1). [siesielis..., siesis, siesztas... Zr. SeXélis, SeSi, SeStas.] Sirdingai ,,nuoSirdziai* priev.: sirdingay... dekawokime 17,3; 123,21 (2). Sirdis: sirdis iam wisad mano pasiktonios 55,25; sirdies 20,23; sirdzia 114,22 ir sirdi 9,3; sirdin 148,17; sirdisna 31,11... (96). Sis, Si: sio Swieta 61,16; sia 18,6; siuo 191,3; sieme 229,5; siose 116,5... (34). Sitai ,,8tai*: weyzdek sitay... ant pawargusia 47,9; 213,15 (2). Sitas: sito 78,16 (1). Skadlyvas (pol.) ,,kenksmingas, Zalingas“: szkadliwa 57,14 (I. szkodliwego 57,14) (1); || plg. Zala Mz 16. Skariata: Szkariatos 159,22 (1). Slavingas, Slovingas, -a: szlawinga 231,2 (1); sztowingas 133,18; szlowingo 166,26; 95,13; 113,20 (4). Slavinimas, Slovinimas ,,garbinimas, _ linkéjimas“: VZ tatay iemus duos... sztawinima 76,8—9 (1. dobrorzecénie 76,8); 88,2; 72,2; 129,9 (4); amZzins szlowinimas 143,26—27 (1. pozegnanie 143,27) (1). Slavinti, Slovinti: sztawint 40,10; szlawincia 75,10; sztawinkitegi 68,13; szlawindami 97,16... (25); szlowin 150,6; szlowintumbim 34,18; szlowindami 97,13... (13). Slové: sztowe 10,26; szlowes 20,8; szlowe 81,3; szlowey 151,14... (16). Slovintingas ,,garsus, garbingas“: regieia zienk4a buklinga/ wisam swietui sztowintinga 137,7—9 (1. znamienity 137,9) ... (1); plg. Slovingas. Sonas: szona iam pradure 162,15—16 (1). Stai jaust.: sztay mes pawargusios 26,8; 166,11 -.- (4); sztey [=sztay ] 69,16. Suo; dg. va. szunes 209,6 (1). Sventas, -a: szwentas 68,16; szwentamuy 83,7; szwentop 196,2; szwentasis 57,2; szwentoi 116,13; szwentiegi 85,19; szwenciausias 164,10... (333). Bidvardziy sventas, -a jvardzZiuotinés formos kai kur eina daiktavardziais, pvz.: Teypag ir io szwentiei meyle papilditi 139,11— UD AS5j 19; Sventastis (vert.) ,,8ventenybé, sakramentas“: szventasciu 9,12 (I. Swiatos¢i 9,12); 131,3 (2). Sventybé: szwentibey ir teysibey giwentumbim 31,8; 145,21; 249,14 (3). Svesti: sekma diena szwest 108,5; tesi baymey szwestas 68,18; szwestumbei 4,23—24:... (©). Svestis (vert.): Szweskis wardas tawo 9,20 (1. swiecsie imie twoie 9,207); 10,16; 116,6... (4). Sviesé (2), Sviesia (2) ,,8viesa*: Zwayzde szwiesi zibeio /per miera szwiese laydo 154,9—11 (1); szwiesios nerodidams kaip numirusiuy 103,6 (1. Swiatla 103,6); plg. sviesybé. 8viesiai priev.: Apszwiesk szwiesey ymas musu L7G Dx BY: Sviesybé ,,Sviesybé, Sviesa“: Asz kelas / teyse / szwiesibe 121,20; szwiesibes 37,2; 169,5; 186,24... (7). Sviesus, -i: Zwayzde szwiesi 154,10; szwiesus 217,13. 2. tad: 1) pagalb. Zodelytis: iau tad iop est kalbeies 178,6—7 (I. toé 1786); 149,12 (2); 2) ,,tada“: kurs tad nebuwa 170,20 (1). tada priev. ir jungt.: Bukite tada tikri mano mieli broley ir seseres 28,18—19; 0 kada atimi dwasia sawa nuog iu/tada mirszta tuoiaus 35,9—10, 96,18; 192,15... (29). [tayiau 244,10... Zr. tas, -a, tai.] tajemny¢ia (pol.) ,,paslaptis*: — taiemni¢ios 181,11 (1. taiemnicy 181,11); taiemni¢ia 238,10; 230,1 (3); || plg. slapté DK 7. taipag ,,taipogi*: Ira taypag nekurie 209,8 (1); plg. teipag. taisyti: Teykis mus taysiti 149, 2,6; taisitu 18,14;° taysik 40,14... (6). takas: lidek taku tikruoiu 54,12 (1). TamoSius (sl.): Tamosius 170,20 (1). tamsia ,,tamsybé‘‘: tamsiose vaykscioian¢ios 79,17; Zieios tamsioy 93,8 (2). tamsybé: Iszwesk mane izgi tamsibes / kad galecia taw duoti garbes 100,12; tamsibey 74,10; tamsibese 121,22... (6). tamsus, -i: Nakti tamsia 169,5; Tamsioy 103,5... (4). {tana 153,7 Zr. tas.] tankiai ,,da%nai* priey.: maiestota... tankiey Zieyde 252.4 (1). tapimas ,,virtimas*: Negirdetas tapimas kunu 152,13 (1). taryti ,,sakyti“: tarikime 25,5; taryta 247,15; 58,17 (3); plg. tarti. tarnaité: dukte... ney wel tarnaite 108,11 (Il. stuzebnica 108,11); tarnaites 106,15 (2). tarnalis (=tarnelis) ,,tarnas“: stuzii wisiems / tarnalamus pawargusiems 128,8 (2); plg. tarnas, tarnas: priimk maidas tawo tarno 78,3; tarnopi 60,14; tarnamus 239,14... (37). tarnauti: tarnauia Malzenstway szwentay 227,5—6; tarnautumbim 22,21; tarnaudams 128,20 (3). tarnavyimas: pirm tarnawima Weciarios Pona 204,3; tarnawimu 228,3; 231,5; 239,7... (9). tarp: Sis prielinksnis vartojamas su kilmininku pazyméti, tarp ko kas rodoma, yra imesta ir t. t., pvz.: parodik cia tarp zmoniu dide meyle sawo 68,6—7; tarp smarkiu Zweriu imestas 137,12—13; 133,9; 145,8 (4); ple. tarpu ir terp. tarpinykas: tarpinykas 136,9 (1. posrednik 136,8); tarpinyka 19,7; 122,11 (3). tarpu ,,tarp“: tarpu wisu giminiu 68,17; 87,26; 90,20; 93,22 (4). larti ,,sakyti*: tarkim wisi Amen 73,27; tardams 171,27; 215,12; 247,16... (19). tas, ta, tai: Tas prisakimas... ant daugio daliu daliies 5,24; tasaigi 15,14; to 57,9; toiau 20,21; tam 26,17 ir tamuy 56,17; ta 21,16; Taiau 178,15; tagi 157,22; tuo 248,11; tuog 128,78; tame 120,6; topi 65,27; tana 153,7; tie 78,25; tu 4,10; tiemus 73,3; tuos 5,21; tays 92,3; tuose 6,11; tump 227,5; ta 73,4; tos 14,13; tosiau 250,20; tay 20,24; toy 106,17; tospi 97,15; tomis 130,10; bey. gim. tay 28,14; 39,14; 101.4... (408). Sios formos eina parodomaisiais, santyKiniais ir kt. ivardZiais; kartais (labai retai) tai vartojamas pagalbiniu Zodeliu. tavas, -a: Diewas stipras tawas 107,6; tawos 30,24; tawame 41,2; tawoy 143,14; tawus 52,9; tawais 77,9; Tawuosn 75,18;... (272); plg. tavo. tayo: tures giwenti tawo namuose 48,5—6; nes tat isz meytes tawo turiu 59,26; 107,2; tawa 75,20; 91,15... (3802). Kai kur nejmanoma skirti, ar vartojamas ivardzio tavas, -a vienask. galininkas arba moter. giminés vienask. vardininkas bei inagininkas, ar nederinamasis kilmininkas tawa, pvz.: su ta tawa merga 233,18—19; matone tawa papildik 175,4—5. 135 te-: geidZiamosios nuosakos formy dalelyté te raSoma beveik visur atskirai (pvz.: te duod 33,18; te tur 87,12); tik retkartiais te susieta su veiksmazodzZiais (tes 157,12; tesi 156,11). teg(i) ,,tegul“: Teg atsimaynay iu roda 69,25; tegi 68,8; 226,3 (3), tegul (ir tegulgi 238,25): Ir szlowe io isz Zmoniu tegul bus iszmesta 87,25; 116,11; 123,13... (19). teiktis: Teykis mums nu padet 21,15; teykies 28,25; teykisig 251,17; teiktumbeysi 239,10 «++ (188). teip ,,taip“: Ne teip smarkios ir ne teip ir baysios 93,17; 200,20,21; 229.4; 240,20... (128). teipa (=teipo) ,,taip“: (2). teipag(i) (=teipogi): teypag ir tatay tawo akis regies 79,22—23; 82,13; 130,6... (119); teypagi 114.9; 129,15; 185,14... (4). teipo ,,taip“: teypo 46,11; 57,14; 98,10; 130,14 ley Kai kuriuose puslapiuose teypo ir teypag vartojami pakaitomis (48,24 ir 48,10; 130,14 ir 130,6). teisé: 1) ,,teisé* (2): 0 teyses pats serkti 101,5 (I. prawdy 101,5); 51,20; 2) ,,teisybé“: teysia szwenta neatmayniey 48,11 (1. Prawde 48,11...); tokiems teyse darikit 74,6—7 (Ll. sprawiedliwosé 74,6); 79,13; 121,20;... (16); plg. teisybé. teisiai priev.: nes taw tay priguli teysiey 21, 23—24; neteysey 106,13; 160,22... (5). teisybé: ir stowi teysibe Pona iki gimimu treGiamu 85,1; teysibes 22,13; teysibe 70,2; teysibiu 131,5... (20); plg. teisé. teisus, -i: tu nes esi sudzia teysus 74,19; Teysusis 159,7; neteysam 89,18; neteysum 86,20; teysume 41,3; teysiegi 100,13; neteysuiu 74,11; teysumis 120,6; teysiausias 163,6... (23). tekéti: teka wersmes 50,14; tawespi wisi tekame 22,10—11; 135,9 (3). tekti ,,uZtekti*: situ... netenka 6,19; ne teks 50,17—18 (2). telias ,,versis“: dg. ga. telus 64,12 (1). temnyéia (br.) ,,kaléjimas“: temnicioy 101,7 (1); || plg. kaliné DP 523. ten: Nes ten saw radau ramu givenima 75,11; te 66,21; ten 92,5... (28). tengi priev.: Tengi 172,8; 172,24 (2). tenai: tenay iau pails 100,24; tenay 92,9; 123511. 2~ 0S): tenaigi priev.: Tenaygi 92,10 (1). teypa 60,9—10; 131,7 136 terioti (br.) ,,prarasti*: tat terios 89,9 (1. straca 89,9) (1); || plg. pamesti. terp (tarp): 1) Sis prielinksnis eina su kilmininku ir nusako, tarp ko kas stovi, stiprinasi ir t. t., pvz.: Kurs teip stovi terp sunu miefuiu 93,23; 121,2; 148,23; 194,17... (14); 2) kartais terp vartojamas su jvardziy formomis mane, tave, save, pyz.: terp tawe ir mane/ir terp sekles tawo 194,17—18; 231,19; 238,7; plg. tarp. terpu ,,tarp“: terpu sawa muru 92,15—16; 179,23 (2); plg. terp. [tes, tesi Zr. biti. ] testamentas (pol.): testamentas 14,2; 71,25... (5); || plg. istatymas. tévas: tewas 16,16; tewo 155,9; tewa 148,12; tewop 161,22; tewamus 239,14... (168). tévainis ,,ipédinis“: tewaynimi 252,16; tewayniey 198,3; tewaynimis 17,19 (3). tévainysté ,,ipédinysté“: tewayniste 200,13 (I. dziedzictwo 200,13); 200,19 (2); plg. tévainis. tévi8kas: tewiszku 40,12 (1). téviSkis, -€ (?) ,,tévi8kas“: ir apweyzdegima tawa tewiszkia 30,22—23 (1. Oycowska 30,24); tewiszki 251,4; meyle sawa tewiszkia rodit 31,4—5; tewiszkiey mielasirdistey 25,12; 25,18—19; 31,4 (5). tiek (81,21) [=tieg(ia)] ,,sako, teigia“. Vartojama tik esamojo laiko vienaskaitos 3 asmens forma, tiekt ,,tiktai*: buwo... aprinkti/tiekt anis ne noreio pazinti 186,20 (1). tiektai_,,tiktai“: Tiektay ne Zodziu paciu weyzdekim 185,25; 34,11; 66,20 (3). tiesa: tiesa 133,2; tiesos 102,20; tiesoy 135,2; 232,25.«- (AA). tiesus (-as?): per zodi sawa tiesa nutikrina 16,26 (1). tiesiai priev.: kuriuo tiesiey... ing ziwata ieytu 251,11—12 (1), tieSyti (br.) ,,raminti, guosti“: tiesit 140,9; tiesiiu 103,14; tieszitu 134,3; 145,22 (4); | plg. raminti. tikéjimas: O didziu tikieimu wisada gieyskime 141,13 (1. dowiernoSéia 141,14); Ir taykis ius tame tikieime 122,26 (1. wierzeniu 122,26) (2). tikéti: tikiet ing gi 7,25; zadegimuy tikietumbim 119,12; tikinciuiu 141,3; tikiantiemus 157,3; tikiedami 24,19... (78). tikétis: ir ko tikimes nuog io turesime 38,17 (1). tykoti: neprietelus tikoia 53,2—3 (1). tyléjimas: tileime 236,8; 237,2 (2). tyléti: Ne tilek ba asz kiencZiu 86,18; tilomos 206,8 (2). tylomis ,,tyliai* priev.: titomis sekioi 93,7 (1). tikras, -a ,,teisingas, tikras, iStikimas“: Diews amdinas ir tikras 34,22; tikrosios 176,21; tikragi 139,26; tikruoiu 54,12; netikruiu 49,11; tikresni 194,25; tikriausia 145,9... (10). tikrai priey.: tikray tawo akis iszwis 79,22; 141,8; 172,20; 184.8... (106). tikrybé: ir kalba wisad tikribey 48,10—11 (l. w= szezeroséi 48,11; pewnosé 245,23); 219,5; 245,22 (3). tikt ,,tiktai*: tikt 65,14; 90,14; 91,7 (3); plg. tiktai, tiktai priev.: tiktay taw ant garbos giwent 128, 24—25; tiktey [=tiktay] 43,19; 133,14; 192,16... (31); plg. tiektai. tiktis ,,atsitikti*: Nesitiks taw isz silwarta niekas 80,4 (1). tingiai priev.: ne tingiey mes /duokim dekas 82,19 (1). [tm 4,16; tnrime 36,19; korektiros klaidos, turi biti tu, turime.] toblyéia (pol.) ,,lenta*: Ant pirmos toblicos ira kieturi prisakimai 6,3; 6,1—2; 6,9 (3); || plg. /enta. tobulas: tobulame musu pazinime 217,18—19 (i). todél: todel 70,15; 97,8; 216,11... (18); plg. todrin. todrin ,,todél“: todrin 26,20; 60,9; 81,11 81,16; 130,2; 131,10 (6); plg. todél. tokias, toksai, -ia: wiras... tokias 43,14; toksay 171,16; tokios 44,3: Tokiamuy 95,21; tokiuo 222,21; tokiemus 74,6; tuokio [=tokiuo] 152,17... (40). toli priev.: 1) ,,toli*: cia arti ir toli sanciu 31,25; 84,16; 186,9 (3); 2) ,,daug* (vert.): Toli daugiaus... tau turi but wartota 241,15—17 (1. daleko wiecey 241,15) (1). toliaus ,,toliau“ priev.: ginti io tolaus palowe 69,20; 113,23; 128,123 (3). tolyniu ,,tolyn“: o kuo toliniu tuo daugiaus 225,7-8 (1). traicé (pol.) ,,trejybé“: traycey 41,21 (1). traukti: kursay mus nuog sawes traukia 20, 2-3; 216,20 (2). tretias, -a: trecias 3,18; Trecia 8,18; vn. na. treciamu 85,11; treciai 159,21... (23). tremti ,,varyti, Salinti, atmesti*: niekada nuog sawe ne tremki 113,14—15; 186,7 (2). trys: tris 10,14; 148,22; 160,6... (5). trisdeSimts: trisdesimts 160,2 (1). tritiba (br.) ,,putiamasis vamzdis“: Balse linksmu triubu 102,2 (I. trab 102,2) (1); |i plg. vamzdis BP 150; MP 125, troksti: 1) ,,noréti*: didziu noru dusia mana trokszta 75,5; troksztame 123,21; trok#- dami 128,23... (11); 2) ,,dusti*: troszka isz didzio:troszkuma 164,6—7; 119,7 (2). troSki: tuogi nusiramina troszki sirdis mana 66,23 —24 (1). troSkinti: Tamsiay lindiney uzdares troszkin 103,5—6 (1). troskumas: ,,troSkimas, geidulys“: idant troszkumas ir meyle koZnos moteries butu wirop 236,14—16 (1. zadza 236,17); troszkuma 58,24 (1. ZadliwoS¢i 58,24); troszkuma 130,26 (Ll. pragnienie 130,26); 164,7... (5). trikti ,,plysti*: Uzudangas... truka 162,8 (1). trukti: ataik netrugdamas musump 97,2—3 (1). trumpai priev.: kuriuos dabar trumpay perguldisim 227,13 (1) trumpas, -a: te tur trumpa ziwata 87,12; trumpame 138,18; trumpiemus 113,8... (4). trvolas (pol.) ,,patvarus, pastovus“: o wieroie tikray trwotas 182,4—5 (1. istym 182,5) (1). tu: tu 9,3; tawes 28,6; taw 5,11; tawi 19,19; tawe 33,9; tawim 32,9; tawesp 45,13; tawimp 29,17... (355); plg. tujen. tujen ,,tu“: tuien 54,7; 79,12; 80,2; 106,25; 113,17; 234,5 (6); plg. tu. tikstantis: tukstantis 79,19; tukstanties 44,21; dg. ki. tukstan¢iu 79,20... (5). tillas ,,ivairus; daznas (?)“: tulays griekay perszokdami 210,12—13 (1. rozlictnymi 210,12); Ir tulais griekais, gresiiom 147,3 (1. czestokroé 147,2); 26,14 (3). tillingas ,,ivairus*: liezuwieys tulingays 174, 18—19 (1. roznymi 174,19) (1). tuoj priev.: tuoy nurimsta 58,7; 161,26 (2). tuojaus priev.: tuoiaus ir apsigrezia ing dulkies 35,10; 82,11; 100,23... (7). turéti(s): 1) ,,turéti*: kantruma tureti gundime koZname 138,8—9; turim 137,22; tureiey 136,24; turecia 98,22; turedams 141,15 «..} 2) ,,privaléti*: Ka tada dariti turime 243,6; 227,13; 230,8...; 3) ,,laikytis*: manes turekis 244,24—25;... (228). turtas: pripultu koks turtas ant swieta 65,26; turta 87,20; dg. ki. turtu 52,16; 65,24 (4). tuskenti ,,belsti*: Tuskiankim durisna io 115,13 (1). tuStias: Atpirkti esme nuog tus¢ia padawima tewu musu 246,3 (1). tvirtai ,,stipriai* priev.: twirtay... (1). tvirtybé ,,i8tvermé“: twirtibey 85,20 (1. stalogéi_ 85,21) (1). kes 200,27 137 tvirtinti_,,stiprinti*: dwasia sawo mus: twirtinki 119,4 (1). tyora: twora ios pagadina 72,13 (1). U ubagas (sl.) ,,elgeta*: vbagu 225,23 (1. ubogich 225,23); vbagamus 235,1—2 (2); || plg. elgeta DK 50. ubagysté (sl.) ,,elgetysté“: vbagiste 234,22 (1). uécyyastis (pol.) ,,saziningumas“: vez¢iwascia 203,10 (1. vezéiwoscia 203,11) (1); |i plg. sqiiné. ligyti ,,auginti“: plg. wziginti. ugnis: ygnia sawo iszkaitink 51,17; vgnin 115,21; 136,26... (7). tikis: Vkia... ne gieysi artimoia 109,21 (1). ima (-as?) (sl.) ,,protas*: Apszwiesk szwiesey vmas musu 175,9 (1); || plg. protas Mz 459. mai ,,staiga, netikétai“ priey.: vmay 47,13; 73,17; 154,23; 249,15 (4). uola: ant stipriosios akmeningos votos 99,10; 162,8 (2). uparas (pol.) ,,uZsispyrimas, prie3ginumas“: vn. jn. vparu 209,9 (1. vporem 209,9) (1). uparnai (pol.) ,,uzsispyrusiai, prieSgini8kai“: vparnai 209,19 (I. vparnie 209,19) (1). upé: Kada buwom ant vpiu Babilona 98,2 (1). urédas (br.) ,,tarnyba, pareigos*: tatay ant iusu ir ant ureda iusu yzgul 199,7 (1. vrzad 199,6) (1). {vszkalbi, yszturet, yszdrutinkit... Zr. uzkalbis, uZturéti, uZdritinti.] uz, uzZu: 1) vartojami su kilmininku reikéti a) laikui: Idant maziaus vz dwieiu nedelu 227,15—16 (1. pszed 227,15); 162,13 (2); b) vietai: vz io sedeiom 223,17; kaCieyb vz Lordana giweni 59,22; 91,16; 159,20; 223,17 (5); ¢) ,,per“ (vert.): vz tawo padewaykielus vgis 94,11 (1); gimo gatetumbim sunikint 116,27—28 (I . Za twoim wspomozeniem 116,27); Ka mes nu uzu padeimo tawo Tewe mielausias darem 224,16—17 (I. Za pomoca twoia 224,17); iey nor ilgay but vz manes 108,21—22; 9,13; 55,21; 162,13; 198,17; 199,13; 200,27; 212,21; 212,22; 212,24; 218,9; 224,16; 240,23 (15); d) vz pahonies... wayka sawa maléenstwon ne duotu 228,27—229,3 (1); 2) prielinksnis uz (uzu) vartojamas su galininku Zyméti: a) pavadavimui: vz ius noriu numirti 121,13—14; prasisime... vz visas Zzmones 18,17—19; ir del krauia vz mus iszlieta 130, 6—7...; b) prieZastiai, pagrindui 138 ir pan.: Dekawokimeg teypag vz giaradeyste 16,15; vz tat tawe garbinsiu wisas dienas 67,8—9...; c) nusakoma, uz ka kas imama, turima... pvz.: gieda ims vz alga 89,9—10; emey mus sawi vZ sunus 117,19—20; vz tiesa teip turim 117,14—15...; d) vertiniai: Vz tiesa vz tiesa katbu iumus 244,13-—14 (l. Zaprawde 244,10)...; ... (95). Kai kuriuose puslapiuose uz ir uzu vartojami pakaitomis (16,15 ir 16,4; 30,9 ir 30,22; 206,2 ir 206,16; 212,22 ir 212,12); uz Zymiai daZnesnis (118) nekaip uzu (15). uZauklinti ,,uZauginti, iSaukléti*: idant waysiu isz sawe iszwestu /ir gi vzauklintu 239, 21—22 (1. wychowali 239,21) (1). uzbégti: 1) ,,sulaikyti*: Siloms ir dusiey biednay kiala vzbek 103,20—21 (1); 2) ,,vengti*: Todel vZbegdami tam wisam 227,11 (1). uZbliidyti (br.) ,,paklysti*: vzbtudit 244,21 (l. zabladzié 244,18) (1); \|plg. uzklysti. uddeginti: Kaip lietaus taukia ziame vzdeginta 103,17—18 (1). uZdegti: meyles vgni teykis iose védekti 174, 17-18; védektu 184,11; Vadekta 73,4 (3). uzdengti ,,uzdengti; apsaugoti; sumokéti (vert.)“: vZdengti mus nuog wisu priepuolu 183,2; ranka tawa... védenktubey 25,18— 19; (I. zaszézycil 25,19); wistiklays vZdenktagi 154,3 (I. powitego 154,3); vzdengdams musu wisokias skolas 136,10 (I. pokrywaiac 136,9)... (7); plg. uzudengti. uzdéti: ant io vadedams kaltibes musu 120,23; vadeia 244,2 (2). uddirbti: Ne védirbsi saw 93,9 (1). uZdritinti ,,uzkietinti*: ne vszdrutinkit sirdziu sawu 247,15—16; ne védrutintumbim 81,19 . uZeiti (vert.) ,,rasti*: Ten berneli vzeio 154,22 (1. nalezli 154,21) (1); || plg. rasti. [vanegie... Zr. uzZZengti.] [vzetema 162,3; korektiiros klaida, turi biti uzutema,] uzgesti: o iay vzgies zarios 49,21 (1). uzgimimas: végimimas 152,14; vzgimima 157,2—3; 167,3... (13); plg. uzgimti. uzgimti: esti ant to swieta vzgimes 156,16 — 17; 155,10; 159,4 (3). uZgrezti: ant sawes narsa... wel yzgresim 127, 5-6 (1). uZgriiti: [dant sunkus sapnas ne végriutu 37,10 (1). uZguléti (vert.) ,,priklausyti, prideréti, remtis“: kas végul mokieti 3,13 (1. co nalezy vmieé 3,14); Pirmeiy tris vzgul ant garbos 10,14— 15 (1. naleza 10,14); musu iszmintis... ant to végul 2,7—8 (1. nalezy); 106,7; 199,7... (12); plg. uzuguléti; || plg. prideréti. uZyvojimas (pol.): vziwogimu tos wediaros 14,13 (1. vzywaniem); vziwogima 124,3; vaiwogimuy 127,17 (3); || plg. vartojimas DK 19. uZyvoti (pol.) ,,vartoti, naudoti*: su linksmibe véiwokim 127,23 — 24 (1. vzyvaymy 127,24...); 231,24; vziwotumbim 82,9... (6); || plg. vartoti DK 109. uzkabinti: vzkabine widuia ant sawasias Arfas 98,4—5 (1). uZkalbis (vert.) ,,susikalbéjimas, susitarimas“: ir nustiprisiu vszkalbi mano terp tawe ir mane 194,16—17 (1. vmowe 194,16) (1). uZkilti (2): nes wisos galibes welno / ant musu smarkiei vzkielo 135,10—12 (1. sburzyly 135,12) (1). uzkimsti: vzkimszta turi buti burna 67,24 (1). uZklysti ,,paklysti, nuklysti*: o newienam ant szalies vzklisti ne duosi 68,11—12 (I. zabladzit 68,12...); tasay tamsibese vzklista 121,22—23; 24,25; 66,16; 146,5 (5). uZlaikyti (vert. ?) ,,iSlaikyti*: gindamas ir vztaykidamas wisame giarame 18,20—21 (1. zachowywuiac 18,21...); teykieysi vzlaykit nuog wisa pikta 25,13—14; vztaykitumbim 25,23... (12); plg. uzulaikyti. uZliecayojimas (pol.) ,,paskyrimas, gluosniu / pasitilymas“: Potam turi but vzéliecawoimas ialmuZznos 225,22—23 (1. zalecanie 225,22) (1). uZliecayoti (pol.) ,,paskirti, pasiiilyti“: vzliecawoia 217,23 (1. zaleca 217,23); uzliecawoiama 218,4 (2). udlieti: lietum... vzliesi 185,7 (1). uzmigimas: duok prieg smerti langwa vzmigima 183,15; 37,7 (2). uzmigti: vémigau... ir pabudau 44,19; yzmikcia 47,12 (2). uzmirsimas: O Zzmoniu apiakime/ ir tamsus vzmirsime 115,18 (1). uzmirsti: teykis mane ne yzmirsti 70,7; vzmirsztumbey 31,6; vzmirsie 210,14; vzmirstas 116,2. (16); plg. uzumirsti. uzmokéti: Vzmokiek... giems pagal darbu iu 55,15—16; vémokiecia 251,1; 169,22 (3). uzmusti: ne vZmuszk 106,10; vzmusztas 244,10; 221,6... (6); plg. uzZumusti. uZnesti: ant aukszto vznesz 53,18 (1). udrakinimas (vyert.): kaip butu Christus vzrakinime 122,27 (1, vzamknieniu 122,26) (1); plg. uzrakinti. udrakinti (vert.) ,,i8reik8ti“: Zodziuose iuos vzrakina 6,6 (1. zamknat 6,6); 6,12... (2). uzsakyti: 1) ,,uZdrausti“ (vert.): apriima vésa kie 149,4 (1. zakazat 149.4); 123,6—7 (2); 2) ,,paskelbti*: Wecieria... vzsakita 203,6; 227,17 (2). uésilaikyti: ir zaduosi uzsitaykit tikray 237, 19—20 (1). uZsliZijimas (sl.) ,,uzsitarnavimas“: vzstuziima 243,19; 224,9 (12); plg. tarnauti. uZslizymas (sl.) ,,uzsitarnavimas*: vzstvzimas 243,16; vzstuzima 19,6; 223,18... (8); plg. tarnauti. uzslizyti (sl.) ,,uzsitarnauti“: vzstuziio 55,18; véstuzyiom 22,6; 71,13... (5); plg. uzusliZyti; || tarnauti. uzsmityti (sl.) ,,paliidninti*: yZsmutiiey 70,11 (i. zasmuéil 70,11) (1); || plg. Jiadninti BPs 33. uZsniisti: ne vzsnus Ponas tas 91,9—10 (1). uzstoti: Vzstoia sunus nuog neprietelaus 93,20—21 (1): uxSalti: Vzszatusius iu kunus 67,19—20 (1); plg. uzusalti. uZtaryti ,,uZtarti: vztarik mus tarnus tawa 173,23 (1); plg. uzutaryti. uZtekéjimas: Saules uztekiegimas 84,16 (1). uZtekinéti ,,uzbégti“: vztekinedami su garbemis io weydui 81,2—3 (1). uZtroskinti: noredam ... dusios mano vztroszkinti 69,18 (1). uZtrukimas ,,sutrukdymas“: ant padeimo / ne ant vztrukima 236,3—4 (1. zawadzie 236,4) (1); plg. uztrukinimas. uZtrukinimas ,,sutrukdymas“: be yztrukinima wisada taymes 95,19—20 (1); plg. uZtrukinti. uZtrukinti ,,sutrukdyti, sukliudyti*: kas ana maizenstwa vsztrukintu 230,2—3; 230,21— 22 (2). uZturéti ,,iSlaikyti*: iuog negalima patis isz sawe ney tu dowanu tawa vszturet 224,23 — 25 (1. zadzierzeé 224,25) (1). uZudangas ,,uzdangalas“: Wzudangas... truka/-volos plisza .162,8 (1). ugudaryti (=uZdaryti): lindiney vzudares 103,5 (1). uzZudengti (=uZdengti): Sparnays sawo anas vzudenks 79,11; 172,5 (2). uzudéti (=uZdéti): griekus musu véudes ant sawes 126,26 (1). uZeiti (=uZeiti): Jau tamsibes vzueyti 36,3 (1). uZuginti ,,uZauginti“: ir ana baymei... vZugint galetumbit 240,23—24 (1). uzZugaléti (=uzguléti) (vert.) _,,priklausyti*: be abioima véuguli Diewuy tewuy 192,21 139 tinti, stiprinti ir tvirtinti; gimdyveé ir motina; ixbyloti ir iskalbéti; bégti ir tekéti; isgastis it baimé; kalté ir kaltybé; kariauninkas ir kariautojas; ketintiir Zadéti; laimingas it laimus; meldimas it praxymas; melsti ir praxyti; taryti ir sakyti; negandas ir negandumas; nekalté ir nekaltybé; neapykanta ir nemeilé; neteisé ix neteisybé; pabaiga ir galas; padéjimas ir pagalba; padritinti ir pastiprinti; palaimus ir laimus; palaimiai ir laimingai; papenéti ir pasotinti; pasikyléti ix pasikelti; pasaukti ir pavadinti; paversmé ir versmé; paveizdéti ir pavyzdéti; piktenybé ir piktybé; musti ir plakti; pridrauginti ir priglausti; raudoti ir verkti; riistenybé ir riistybé; sunaikinti ir sunykinti; teisé ir teisybé; tilas ir tilingas; uztrukimas ir uztrukinimas; vargus ir vargingas; vyras ir vyriskas ir kt. IS PK galima pastebéti, kaip lietuviSka leksika dubliuojama skoliniais, imamais i8 gretimai esanzio lenkiSko teksto arba ir i§ kity Saltiniy, pvz.: statyti ir budavoti, mokytojas ir ministras, kerStas ir pamsta, privaléti ir musyti, sylvartas ix smiitkas ir t. t. (Zr. dar skoliniy skyrelj). ; 2. PK skoliniai. Kilmés poZiiiriu PK lIeksikos sudétis tokia: i8 2311 pavartoty ZodZiy 1841 Zodis lietuvi8kas, 128 lenki8ki, 113 baltarusi’kuy, 123 i8 rusu, lenky arba baltarusiy paskolinti, 31 ivairios kilmés (lotyny, germany ir kt., bet per slavus patekes j lietuviy kalba), 11 lotyni8ky,8 germani8ki ir 54 tikriniai vardai. Pridéjus keliasdeSimts vertiniy, skoliniai sudarys apie 25% visos leksikos. Skoliniy galima uztikti visame PK tekste, kiekviename puslapyje. Ypa¢ apstu ju ,,sprovose“, kuriy vertimas visai vergi8kas, beveik pazodinis. Vieni skoliniai pavartoti karta kita (apéystymas, apeka, apékiinas, apsvietyti, atprovymas ir kt.), Kiti tekste daZnai kartojami (pvz., ponas pavartotas 567 kartus, griekas — 103, disia — 90 karty). Negausiausi i§ skoliniy yra seni kultiiros skoliniai, pvz.: agurkas, aliejus, asilas, arfa, biibnas, dékavoti, disciplina, instrumentas, liudyti, liudijimas, lititas, miestas, testamentas ir kt. Daugiausia PK mes susiduriame su baZnytiniais polonizmais ir baltarusi8kais skoliniais. Tos riSies skoliniai buvo lietuviy kalbai daZniausiai nereikalingi dubletai, nesuprantami ir svetimi liaud7iai. Pakaitomis su jais pats M. Petkevitius kartais vartoja lietuviSkus atitikmenis, kuriy galima rasti ivairiose teksto vietose. Pvz.: afiera ix duosna, apeka ix prievaizda, atboti ir atsiveizdéti, budavoti ir statyti, Cestavoti ir gerbti, Certas ir velnias, césas ir metas, dyvas ir stebuklas, éestis ir garbé, duzybé ir stiprybé, grieSyti ix nusidéti, hadyna ir valanda, hanbyti ir pagédinti, ixronyti it Zeisti, ixterioti ir isnaikinti, isliuosuoti ir iXvaduoti, jalmuzna it auka (duosna), kaé it nors, klapatas ir vargas (riipestis), kloniotis ir nusizeminti, koZnas i kiekvienas, kozonis ir pamokslas, leda ir bet, latras ir girtuoklis (ixéda), liekorius ir gydytojas, macis ir galybé (stiprybé), loska it maloné, mylista ir maloné, mitka it kandia, musyti ir privaléti, nodieja ix diksis, pakajingas ir ramus, pakajus ir ramumas, pakara ir nuzeminimas, pakusa it pagundymas, pakiita ir pasigailéjimas, pamacia ir pagalbé, pamsta ix kerstas, pana it merga, pistyti ir naikinti, pasimetayoti ir vartoti, pasitieSyti ir nusiraminti, paslizyti ir tarnauti, pelgrimas ir keleivis, pecétyti ix Zenklinti, pekla it pragaras, prajevas ir stebuklas, primusyti ir priversti, smitkas ir sylvartas, skorbas ir turtas, sliizyti ix tarnauti, stoda ir banda, strochas ix baimé, sugriesyti ir nusideéti, suliibas ir Zadéjimas, svietas ir pasaulis, tiesyti ir raminti, toblycia ir lenta, vobyti ir vadinti, Zyvatas ix buitis (gyvenimas). Kartais tame patiame puslapyje vartojamas skolinys ir lietuvi’kas Zodis, pvz.: hanbyti (142, 21) ir pagédinti (142,16), 146 mika (163, 11) ir kandéia (163, 4). Gausiis lietuviSki pakaitalai rodo, kad daugumu atvejy lietuvisky atitikmeny vertiant lengvai buvo galima rasti, kad kity kalby zodziy émimas i8 lenkiSko teksto da¥niausiai buvo nereikalingas ir Zalingas, nes dél to ra8ty kalba darési Zargoniné, sunkiai suprantama ir dirbtiné. Lietuvisky atitikmeny PK nerandame ankstiau minétiems kultiros skoliniams, kai kuriems religiniams terminams ir Siaip Zodziams. Pyz.: abrozas ,,stabas‘‘, altorius, apkrikstymas, biibnas, bliiidas, cimbolai, dékavoti, dvaras, evangelija, gromata, grabas, izapas, komunija, kriks¢ionis, bainyéia, knygos, levas, lititas, liudyti, malZankai ,,jaunavediiai“, miestas, myra, mislis, mostis, miras, nedélia, nevdecnas ,nedékingas“, pagrebas ,,riisys‘, pahonis, parédkas ,,tvarka“, pasnykas, pulkas, paturoti, pavietris, pecius, pecetis, rotmistras, rojus, Skadlyvas, sviedkas, traicé, véZia ,,bok8tas“ ir kt. Tokiy skoliniy yra apie Simta. Taigi maZdaug kas ketvirtam skoliniui PK néra lietuvisko atitikmens. Kai kuriems skoliniams lietuvisky atitikmeny galima rasti kituose senuosiuose ragtuose. Pvz.: balvonas — stabas BB 1 Sam 15; cnata — nekaltybé, gamta DK 3; dimoti — mastyti DK 30; dima — mintis AK 61; malzenstva — moterysté DK 30; pecius — Zaidis BB Sal XVII, 3; pavietris — maras Mz 384; rédas — tvarka DP 363; rona — Zaizda Mz 427; stulpas — stiebas DK 47; staléius — sostas DK 47; tajemnycia — slapté DK 7; temnydcia — kaliné VEE 17 ir kt. Apskritai religiniy raStu skoliniai muisy raSomosios kalbos istorijoje buvo regresyvus ir reakcingas reiSkinys. Jie nepraturtino lietuviy kalbos naujomis savokomis, ZodZiais, bet daZniausiai lietuviskus Zodzius pakeité maZa kam suprantamais arba visai nesuprantamais polonizmais ir kitokiais skoliniais. Tos ri8ies skoliniy ilgainiui misy bazZnytiniuose ra¥tuose vis gauséjo, ir rySkiausias Zargoninés kalbos pavyzdys yra AlSausko, (OlSevskio) ,,Broma: atwerta ing Wiecznasti‘‘ (1753 m.). Palyginus lietuviy kalbos mylétojo ir puoselétojo M. DaukSos Katekizmo leksika su PK leksika, pastebimas didelis Zingsnis atgal. M. Dauk§a i8tisai vartoja: viespats dievas, merga Marija, pasaulis, nuodémé, kancia, metas ir daugybe kitu lietuviSky ZodZiy, 0 PK vyrauja ponas, pana, svietas, griekas, miika, Césas ir t. t. Antra vertus, primintina tai, kad M. Petkevigius dar vartoja apvaizda, apslékti, ismeéginti, (Zyméti, pasigailimas, prieZastis, ragauti, stréla ir kitus lietuvixkus ZodZius, © véliau raStuose ir gyvojoje kalboje pasirodo skoliniai apeka, apkrapyti, paprabavoti, paznocyti, minavoti, pakita, priéyna, kastavoti, vylyéia ir t. t. Dalis skoliniy yra i8 senosios rusy kalbos, pvz.: krikscionis, krikStas, krikStyti ir kt. Lotynizmai tekste atsitiktiniai (creda, absoliucija); daugumas ju, greigiausiai, paimti i§ slavy (disciplina, instrumentas, sakramentas, religija, testamentas), kaip dalis germanizmy ir kt. Zod%iu (pvz.: asilas, angelas). Germanizmy maia ir tie patys tradiciniai, senuosiuose raStuose daznai sutinkami (isliuosuoti, islivosavimas, kunigas, kunigaikstis, liuosas, penigas, skyda). Dabar tarptautiniais ZodZiais einantiy skoliniy nedaug: disciplina, intrumentas, religija, testamentas ir kt. 3. PK dialektizmai. If XVI—XVII a. ir vélesniy raSty kalbos matyti, kad jie para8yti tarmi8kai. Tai pirmiausia rodo jy fonetinés ir morfologinés ypatybés. Néra abejonés, kad juose vartojama ir tarminiu Zodziy, leksiniy dialektizmy. Ie3kant leksiniy tarmybiy XVI a. ra8tuose, pirmiausia reikty kreipti démesj j para’- tése ir tekstuose duodamus leksinius paralelizmus, kuriy ypaé gausu J. Bretkiino 10* 147 ir M. DaukSos raStuose ir kurie turéjo padaryti kalba suprantama jvairiy tarmiy atstovams. Tatiau kol kas sunku, daZniausiai negalima nustatyti, kuriuos senyjy rasty Zodzius galima laikyti dialektizmais. Kol nesurinkta, neuZfiksuota visa senyjy kalbos paminkly ir dabartiniy tarmiy leksika, kol neturime istorinio ir sritiniy (tarminiy) lietuviy kalbos Zodynu, tol neimanoma susekti atskiry Zodziy paplitimo bei geografijos, tol senyjy rasty dialektizmy Klausimo svarstymas neturi reikiamo kalbinio pagrindo. Dél to reikia pasitenkinti démesio atkreipimu j tuos PK Zodzius, kurie »Lietuviy kalbos Zodyno“ kartotekos ir mano papildomu apklausu surinktais duomenimis dabar vartojami atskirose tarmése ir pirmiausia gali biti méginami nagrinéti kaip dialektizmai. Tokiy Zodiy PK galima rasti keliasdeSimts. IS jy paminétini: atpentui ,,vél, algal PK pavartotas tik viena karta. Jo variantai atpent(i), atpenc(iui) sutinkami M. Mazvydo, J. Bretkiino, M. Dauk¥os, kalviny ir kt. ra’- tuose. Siandien atpent (apent) vartojamas tik atskirose Zemaitiy Snektose. Tai senas Zodis, iSlikes tik Zemaigiuose dounininkuose. gymis ,,veidas“, atvaizdas“ vartojamas BB, DP, SP, MP ir kt., nepastebétas M. Mazvydo raStuose ir nesutinkamas Zemaitiy Snektose. Tai aukStaitiy Zodis. girklas ,,gérimas, géralas‘‘ turi dar SD, KN, Ch ir kt. Dabar jis uZra8ytas tik i§ rytieciy Siaurietiy (Brz, Jnsk, SI&, Ps, 8k) ir turi dar reik’me ,,prastas alus*, gukStinéti ,,slankioti, klaidzioti*‘ uZra8ytas tik if PK. Keliuose nepatikrintuose atsakuose j apklausa jis buvo uZfiksuotas ik aukStaitiy rytietiy vietoviu (An, Pbr, Pmp). keltuya ,,gyvulys, galvijas“ turi MZ, BB, SD, SP. Dabar Si Zodj pazista auk3taiciy rytietiu Snektos. malkas ,,gurkSnis, géralas‘‘ DP, SD, K. Donel, J ir kt. Dabar Sis Zodis daugiausia vartojamas Siauriniy Zemaitiy bei jy kaimyny ir gali biti laikomas Zemaitybe. naminykas ,,3eimininkas“ turi DP, SP, MP, Ch ir kt. Dabar tas Zodis pla¢iai vartojamas aukStai¢iy rytietiy, ir ji galima laikyti rytietybe. ni, ninai ,,dabar“ uztinkamas Mz, BP, DK, SD, SP, MP ir kt. Dabar Sis Zodis vartojamas aukStai¢iy rytietiy, ypaé pietiniy dziky. pakampus ,,slaptas; nepadorus“ uZraSytas tik i§ PK. Vietoje nepatikrintuose atsakuose jis dar uZfiksuotas if puntininky (Dbk, Jz, Ppl). rei8kiai ,,rySkiai, ai’kiai“ kituose ra’tuose neaptiktas. Nepatikrintuose atsakuose jis uZfiksuotas i8 rytietiy (Kp, Ob). ruginti ,,rauginti turi SD, i$ kur jis, tur bat, pateko j D. Sutkeviéiaus, F. KurSaicio, G. Neselmano ir kitus Zodynus. Auk®taigiai rytietiai jj vartoja ir Siandien. smalstas ,,gobSas‘‘ turi ir MP, o dabar nepatikrintais duomenimis jis aptiktas kai kuriose rytietiy vietovése (Kp, Rgv, Rm, Vzns). telias ,,verSis“ turi DP, SD ir kt. Tai aukStai¢iy Zodis, 0 Zemaitiai vartoja versis. tevainis ,,ipédinis“* turi MZ, DP, KN, SD, MP, Sut, K, N, VaizZg ir kt. Dabar Sis Zodis aptiktas tik i§ Va8ky uZra8ytoje tautosakoje. Tur bit, tai rytietiy Zodis (kaip ir tévonis). tuskenti ,,belsti‘* turi MZ, BP, SD, MP, KN, Ch ir kt. senieji raStai. Dabar Sis Zodis, i8 vietoje nepatikrinty apklauso duomeny sprendZiant, pazistamas tik kai kur auk8tai¢iuose rytietiuose (Lnkv, Sy, V&n ir kt.). ugyti ,,auginti turi SD, KN, J. Dabar jis vartojamas aukStaitiuose rytietiuose. 148 IS pateikty pavyzdziy matyti, kad tai, i8skyrus atpentui ir malkas, aukStaitiuose rytieciuose dabar vartojami Zodziai. Koks buvo ju paplitimas XVI a., tuo tarpu neimanoma nustatyti. Tik provizorixkai mes juos galime tarti buvus tarminiais ZodZiais. PK galima rasti ir daugiau labai artimos arba tolygios reikmés sinonimy, kurie gali biti siejami su atskiromis tarmémis, pvz.: apijuokas ir juokas, blaudyti ir kleidéti, dauginti, daukesinti ir Sausinti, dovana ix duosna, yeikiai ir greitai, garbé, Slové ir liaupsé, daksis, padaksis ir viltis, dirbti ir krutéti, kaboti ir karoti, rudulis ir varguolis, graudenti ir srudinti, stangauti ir prieStarauti, tankiai ir dainai, uZauklinti ir uzauginti ir kt. 4. PK neologizmai. Atsiradus XVI a. lietuviSkai raStijai, vertiant i$ kity kalbu ivairias religinio turinio knygas, pasidaré labai aktualus religiniy ir kitokiy terminy bei Siaip ZodZiy kirimosi reikalas, Dél to kartu su pirmaisiais ra8tais pasirodo kalboje nemazZa neologizmy. Jie dar if XVI a. rasty nesurinkti ir neiStirti, neturime ir pilnos to laikotarpio ZodZiy kartotekos, tad kol kas PK naujadaru klausimas gali biti provizoriskai keliamas. Tik tie PK reti, kaltiniai ir panaSiis ZodZiai, kuriy néra ,,Lietuviy kalbos zodyno“ kartotekoje uZra8yty i§ ankstesniy ra’tu ar liaudies kalbos, gali biti salyginai laikomi naujadarais. Tokiy Zodziy PK rasta nedaug, tik keletas: apsirijéjas, iStepimas ,,démé, pastatymas ,,nustatymas“, peréjimas ,,atéjimas, velykos“‘, prilyginimas sspanasybé*‘, reikimas ,,reikalingumas, reikalas“, Naujadaras peréjimas (pagal lenky przescie) yra rySkus vertinys. Panasiy verstiniy Zodziy PK yra keliasdeSimts. Ju turinys ir struktira skolinti, o forma lietuvi8ka. Stai charakteringiausi PK vertiniai: apieskoti »apgauti, apsieskoti ,,apsigauti, apsisakyti ,,i8pazinti*, apsivaikscioti »elgtis“, apturéti ,,gauti, atguldyti ,,atidéti, atpirkti ,,i8gelbéti*, atrizimas snuodémiy dovanojimas“, atvalkioti ,,dovanoti‘, attaisyti ,,atlikti, ganytojas »iSvaduotojas‘*, geradéjas ,,geradaris“, gilumas »didumas“, guldyti ,,déti‘, isimyléti ,,pamégti*, istatyti »isteigti, ikurti*, istatytoJas ,,ikiréjas, isteigéjas“, ixduoti ,,atiduoti*, iSganymas ,,isgelbéjimas“, ixganytoJas ,,i8gelbétojas, atpirkéjas“, ixspazinimas »pasakymas“, ispildyti ,,ivykdyti“, kreivai »heteisiai“, lieZuvis ,,kalba“, myléeti ,,mégti‘, mielaxirdingai »maloningai“, mielaSirdingas, mielasirdysté, nekuris, nutikrinimas »laidas“, paganymas ,,pamokslas“, panesioti ,,pakelti*, papildyti ,,padaryti‘‘, pasivesti »pasisekti, paskaityti ,,palaikyti', perguldyti_,,i8versti*, persokis ,,nusikaltimas“, persokti »nusikalsti‘*, prastojimas ,,nusikaltimas“, prastoti ,,nusikalsti*, pripulti ,,atsitikti*, prisakymas ,,isakymas“, uZeiti ,,rasti, udengti »sumokéti“, uzguléti ,,priklausyti, uzrakinti as18reikSti, apimti“, wZsakyti ,,uzZdrausti, uzvesti ,,suklaidinti*, Daugumas PK vyartojamu vertiniu sutinkami M. Mazvydo, M. Dauk&os ir kituose senuosiuose ragtuose, pvz.: apturéti ,,gauti“, istatyti ,,ikurti“, ixpildyti »lvykdyti*, lieZuvis ,.kalba‘‘, mielasirdingas ,,maloningas“, perguldyti ,,i8versti*, prisakymas ,,isakymas“, surinkimas ,,susirinkimas* ir t. t. Tad Siy vertiniy negalima laikyti PK neologizmais, nors M. Petkevitius galéjo juos ir pats savarankiSkai susidaryti pagal lenkiSkus Zodzius, nes jis aklai seké lenkiSku tekstu. Kokie kiti minéty vertiniy, be peréjimas, priklauso ar nepriklauso M. Petkevitiui, Siuo tarpu, kol neuZfiksuoti visi jo pirmtaky vertiniai, neimanoma_nustatyti. 149 PK galima meéginti ieSkoti ir prasminiy neologizmy. Ju susekimas taip pat neimanomas, kol nei8tirti ankstesniu raSty tos rivies neologizmai. Cia tiktai pateikiama pavyzdzZiy if PK tam Klausimui svarstyti ateityje. Tai ZodZiy reik8més keitimo (perkélimo, plétimo ir kt.) atvejai, kuriuos skaitant galima justi, kad ra8ty kalboje liaudiniy Zodziy vartosenos ribos pletiamos, kad jie igyja nauja reik’més atspalvj. Pyz.: isztepima prigimta negali atmazgot 198,16; Todél atsitieskim |piktibiu perstokim 149, 22; sirdis musu attwersi 185, 6; nuog welnia ir pakusu dengia 112, 13; glaudies wieniben su mumis 128, 19; Zodi sawa szwenta teykisi iszaknint sirdisna 31, 10—11; ir gierump darbump wisada iudintu 28,9—10; ne pabudintumbim ant sawe baysios rustibes tavo 211, 12—13; paremk sirdis ir sazing 21, 21 (1. Posil 21, 22); Sekiodami batsa tykra szwentos Ewangelios 25, 7 (1. naSladuiac 25,6); ir pazeydem maiestota tawa szwenta 26, 13 (1. przewinili 26, 12); tada mirszta tuoiaus ir atsigrezia ing dulkies 35,10 (1. obroca sie 35, 10); isz piktenibes priesz mane pasikileia 44, 10 (1. powstali 44, 12); nes rupestina tawo szwenton pasidawiaw 44, 20 (I. porucéit 44, 21); nes tu galibe te ykies pakielt nupuotusi 45,9 (1. podniesé 45, 10); Ne nulenkste to Pona iauciu ney awinu 46, 9 (1. blagaycie 46,12); Ne werciau piktop sirdies 51, 24; ne wesk narsan tarna sawa 54,4 (1. nie sklaniay 54,4); sirdi patenktq irgi nuziaminta 64,6 (1. pokornego 64,6); ¢moniu iszeda /ant musu galwu pasikiele 71,5; Ir ne atstosim potam nuogi Zodzio tawo 73,22 (Ll. nie adstepimy 73,22); kurs mus krauiu atwadawa 76,16 (1. sprawit wykupienie 76,16); prikieZe manimp fabay dide rustibe 82,4 (1. Przywiodto 82,5); impuls diden giedon 89,11 (I. popadna 89,11); prakieykimas bus nutrintas 94, 16 (1. zgtadzone 94, 17); pakrips nuog mokstu mano daugi Zmoniu 122,20 (1. odwioda 122, 20); gis musu kuna prieme 124,9 (1. wéielié 124,10); teykies su mums susigiausti (1. zlaczyé 125, 13); mus amZinay sugriatina 136, 6 (1. ziednoczyt 136, 6); giaras dayktas est wituy priiunkt nuog iauniszkes waykszciot iungie Pona 249,5 ir kt. 5. PK archaizmai. Siame skyrelyje palietiami PK lictuvixki Zodziai, kurie dabar retai arba beveik visai nevartojami nei ra8ty, nei gyvojoje kalboje. Beveik visi jie (i8skyrus tiek ,,sako, teigia‘) XVI a. ra%tijoje platiai sutinkami ir dél to ano meto vartosenos poZitiriu negali biti laikomi pasenusiais ZodZiais. Tokiais jie pasidaré amziy bégyje, pamaZu traukdamiesi j pasyvia Zodynine atsarga, uZleisdami j pirma vieta gajesnius Zodzius ir pagaliau visai i{nykdami arba iSlikdami tik kurioje nors Snektoje. Stai vienas kitas pavyzdys. Zodis pekus »gyvuliai, banda‘ platiai vartojamas XVI— Xvi a. raStuose pakaitomis su banda ir keltuva. XVII a. ir véliau jis re¢iau sutinkamas. Ji retkardiais dar yartojo VaiZgantas savo ra8tuose. I8 gyvosios kalbos (tarmiy) jis uZrasytas 1914 m. i§ Zietelos ir 1939 m. i§ Tauragnu (pékas). Zodis liaupsinti ,,garbinti, girti* taip pat daZnas senuosiuose ra8tuose (Mz, DP, BP, SD ir kt.). Ji vartoja dar ir K. Donelaitis. Véliau jis pasidaro labai retas. Dabar jis vél atgyja (publicistikoje ir kt.) nauja, ironika reik’me sperdétai girti, Slovinti**. Zodis idant ,,kad“ dabar turi archainj atspalvi. Jis sutinkamas ne tik senuosiuose, bet ir XX a. pradZios bei vélesniuose raStuose; be to, iSlikes ir kai kuriose Snektose (Ky). 150 Tik turéjusio biti veiksmaZodzio *tiegti ,,teigti, sakyti‘‘ esamojo laiko 3 asmens forma tiek [=tieg(ia)] galima tarti ir XVI — XVII a. buvus sustabaréjusia, reta ir archaiskq. I8 PK galima nurodyti apie dvideSimts ZodZiy, kurie Siu dieny vartosenos poZiiriu gali biti laikomi archaizmais: amas ,,a8tuntas“, idant ,,kad“, isbyloti ,,i3kalbéti“, ing ,,i, liekas ,,vienuoliktas“, liaupsé ,,garbé“, liaupsinti ,,garbinti, Slovinti‘, medvisis (medvi8is?) ,,medZiotojas“, nete ,,net“*, nesang ,,nes“, pekus ,,banda, gyvuliai“, reikia ,,reikalas“‘, sandara ,,santaika“‘, sekmas ,,septintas“, tiek [=tieg(ia)] »Sako, teigia“, todrin ,,todél ir kt. Kai kurie minétu archaizmu (amas, sekmas, sandara ir kt.) senesniy Zmoniy dar kartais pavartojami sustingusiuose posakiuose. Ilgai jie laikési ir religiniuose raStuose (maldaknygése, giesmynuose ir kt.). IS PK leksikos dabar retai sutinkami ir Sie ZodZiai: dermé ,,santaika“‘, dovanas »dovanai duodamas“, dukséti ,,viltis, tikétis“‘, gyrius ,,pagyrimas“, lakurnéti ,,likuriuoti“, /aimus ,,laimingas‘‘, pakluséti ,,paklausyti‘, persergéti ,,ispéti“, sloginti »slégti ir kt. 6. NeaiSkiis ZodzZiai. PK pasitaiké keliolika abejotiny, neaiSkios fonetikos, morfologijos ir reik’més ZodZiy. Jie Gia suraSyti alfabeto tvarka. I ju skaitiy nejeina aiSkios korektiros klaidos, kurios pateikiamos prie atitinkamy Zodziu arba atskirai. dariiu dekas 60, 19 (I. vezynie 60, 19) — neai8ki forma dariiu. Pagal lenki8ka teksta turéty biti darisiu [=darysiu]. Galima manyti, kad tai korektiros klaida, nes formos dariju ,,darau‘‘ nei kituose raStuose, nei tarmése nerasta. dresus (137, 12) ,,drasus“ pazistamas tik i8 PK; prieveiksmj dresiai turi WP. Reikia manyti, kad Salia veiksmaZodZio dresti (Gr, Erz) gali biti ir bidvardis dresus. goploti (goptoia 19, 18) ,,globoti‘* sutinkamas kalviny ra&tuose ir gali biti laikomas i§ PK j kitus kalviny ra8tus peréjusia korektiros klaida. Arba Sis Zodis sietinas (tai kliudo tik priebalsiy 6 ir p skirtumas) su gobti ,,supti, globti, saugoti“ (plg.: Jei tu mane patremsi, o kas mane prigobs DK 44). Tarmése to ZodzZio nerasta. liaupsiai (kad man teyp laupsey duost iz sawo meyles 50, 18—19: 1. wiele 50, 18) uZraSytas tik if PK. isitikie wisi atpuls 53, 4—5 (1. otra¢iwszy ,,atsimuSe, susitike, uZkliuve‘t 53, 4): Zodis defektingai iSspausdintas (i atskirtas) ir neaiSkus. kuprayimas (Noris ant iu ateys sunkibes /irgi kokie kuprawimay del iu silpnibes 57, 11—13: 1. zatrwozenie ,,isibauginimas, neramumas‘‘ 57, 12) greitiausia reikia laikyti korektiiros klaida vietoje kripavimas. medyvisis [= medvysis?] PK pavartotas tik viena karta (79). Kituose senuosiuose raStuose randame medviSius [=medvySius?] (MP, SE), medvisas [=medvySas?] (Ch), medziavixis [=medzZiavySis?] (SD). Neaiku, koks buvo antrasis Zodzio medvisis komponentas (-visis ar -viSis, vysis ar -vySis), nes i8 seny raxty raS$ybos sunku tai nustatyti. nutrankyti (te nutrankay gie mane 89, 6: |. sikaluia 89, 6; Ne vienam ne nutrankidams 48, 13: 1. vragaiac 48, 13) neiprastomis ,,i8juokti, iSpliisti reik’mémis pavartotas keliuose senuosiuose raStuose. Galimas daiktas, kad tai semantinis naujadaras, 151 sylvartas, sylvartingas, sylvartauti yra, tur bit, ZemaitiSkos formos, kurios sutinkamos Mz, DP ir kt. Salia formu su siel- (siela DP, sielvartas SP ir kt.). Salpé (rodik szatpe sawo 44, 15: 1. okaz moznoSé swoig 44, 15) turi reiksti »pagalba, paSalpa“ ir sietinas su ZodZiu selpti (plg. salpa »paSalpa“ Grg, Ml). Tas Zodis (kaip ir pagalbé, Sviesé) su galiiné -é neiprastas ir i§ kitur nepaliudytas. PK pasitaiko ir daugiau ne visai aiSkios kilmés ir nejprastos formos Zodziy. Reikia tikétis, kad dalis jy paai8kés, toliau tyrinéjant senuosius raXtus ir tarmes. IV. PK Zodziy reikSmiy skirtumai PK leksika negausi reik8miy. DaZniausiai ZodZiai turi viena, o tik retkartiais dvi ir daugiau reikSmes. Toks reikSmiy neturtingumas aiSkintinas tuo, kad daugumas Zodziy pavartoti tik viena kita karta ir dél to negaléjo atsispindéti jy semantika. Kai kuriy ZodZiy reik’miy nustatymas sunkus, nes nei kontekstas, nei originalas, i8 kurio versta, nei kiti Saltiniai nepadeda suvokti ZodZiy prasmés. Tokios abejotinos Zodziy reikS’més Zodynélyje paZymétos klaustukais. Sunkiausia suprasti dabartiniam skaitytojui labai svetimi PK skoliniai (pvz.: kaéeib, kastyria, nevdecnas ir kt.) ir vertiniai (pvz.: apiexkoti »apgauti, apsivaiksGioti_,,elgtis“ ir kt.). 5 Religiniame PK tekste kai kurie ZodZiai turi ir specifine reik’me. Pvz., brolis, sesuo reiSkia ir to paties tikéjimo, idéjos Zmogy, avis, avelé — tikintiji, avinélis — Jézy Kristy, dangaus tévas — vieSpati, dieva. PK randame ZodzZiy, kuriy reikSmés skiriasi nuo dabartinés literatirinés kalbos Zodziy reikSmiy. 18 tokiy Zodziy paminétini: atitekéti »Zmonéms ateiti“, gailintis ,,Sirsti, pykti, gardas ,,.kaimené, pulkas‘‘, gudriai »igudusiai, stropiai“, iZdas ,,turtas“, narsas ,,ristis, pyktis“, vartoti »Svarstyti, pergalvoti, prisiminti*, Zaisti ,,skambinti, grieZti‘* ir kt. SALTINIU SUTRUMPINIMAI (pagal ,,Lietuviy kalbos Zodyna‘) AK = anoniminis 1605 m. katekizmas. An = Anyk&¢iai. BB = J. Bretkiino Biblija (1590), BP = J. Bretkiino Postilé (1591). Brz = BirZai. Ch = S. B. Chilinskio Biblija (1660). Dbk = Debeikiai. DK = M. DaukSos Katekizmas (1595). DP = M. DaukSos Postilé (1599), E. Fraen = E, Fraenkelio ,,Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalwinistischen litauischen Katechizmus des Melcher Pietkiewicz von 1589“ (1947). J = JlutoscKuii cnosapp A. JOmxKesnya ([—1897, Tl—1904, I1l— 1922), Insk = Joniskélis. Jz = JuZintai. K — Littauisch-deutsches Wérterbuch yon Friedrich Kurschat (1880). KN = Kniga Nobaznistes Krik§éioniszkos (1653). 152 Kp = Kupiskis, Kv = Kvédarna. Lnky = Linkuya. MP = Postilla Lietuwiszka... (1600). Mz = Mazvydas. Senieji lietuviy kalbos paminklai iki 1570 metams... (1922). N = Wéorterbuch der Littauischen Sprache yon G. H. F. Nesselmann (1851). Pmp = Pampénai. Pbr = Pabirzé. PK = Polski z Litewskim Katechism.,.. (1598). Ps = Pasvalys. Ppl = Papilys. Rev = Raguva. Rm = Ramygala. SP = Syrwids Punktay sakimu... (I— 1629, Il— 1644). Slé = Saloéiai. Sut = Zodininkas Letuwiszkai-Lotiniszkay-Lenkiszkas... (1848). Sv = Svédasai. SE = Summa Aba Trumpas iszguldimas Ewangeliv... (1653). SD = Dictionarium Trium lingvarum... (1713). Vaizg = Vaizganto raStai. Vin = Vilento Enchiridionas, epistolos ir evangelijos (1882 m. F. Bechtelio leidimas). WP = Volfenbiutelio Postilé... (1573). V8k = Vaskai. Vin = VieSintos. Vins = VyzZuonos. JIEKCHKA KATEXH3HCA M. TIATKABHYYCA 1598 r. WY. KPYOMAC Pesiome B pesyabtate skonomaueckoii, NomMTHYeCKOl H penHrHosHoit 6opb6ni 3apoxgaetcs B JIutBe B XVI B. pesHrHosHas ANTOBCKAaA NUCbMeHHOCTS, KOTOpas rocnoscTBoBa.a Jo Konta XVII B. H cbirpaia BaKHYIO POA B pa3BHTHH AHTOBCKOTO JMTepaTypHoro s3pIKa. Barkueliume naMATHHKH STO MHCbMeHHOCTH ABAMIOTCA OCHOBHKIMH HCTOURHKAMH JA H3y4eHHs ucTOpHH, AKaANeKTOAOIHH WH ACKCHKH JHTOBCKOrO si3bIKa. OHH M3 TakHX HCTOWHHKOB— Katexu3uc M. Tatksasuyyca 1598 r. B paGote jaerca Bcd NeKcHKa KaTexXM3HCa B BHJe cOBapA H XapakTepH3yHOTCH OCHOBHBIC Maactbl JekcHku: 1) TpaquuMOHHaA AMTOBCKaa aeKcuKa, 2) 3aHMCTBOBaHHA, 3) AHaneKTH3MbI, 4) HeOJOrH3MBI H 5) apxaH3Mbl. Hs cosaps BuAHO, YTO OGbeEM eFo CpaBHUTeAbHO HEBeTHK: BCeTO OKO 2300 caoB. XoTA KATeXHSHC HMe€T PeTHTHOSHBIii XapakTep, OAHAKO WepKOBHbIe TepMHHBI (Hanp.: altorius, bainyéia, katekizmas) coctanaswrT toabKo HeSHAaNHTeABHY{O YacCTh AeKCHKH (oKOI0 5 %) Ocraapubie cosa orHocatca K mpupore (kirmélé, lietus, saulé u Ap.), 3emuezenuio (darzas, ganykla, Zemé, paséti w np.), o6mectBexnHoit xH3HH (alga, dalininkas, nuoma, paprotys # Mp.), pase (byla, neteisininkas, laidas 4 xp.), ucuxonoruu (abejojimas, atmintis, ixmania u ap.), nefaroruke (mokymas, mokytojas, mokytinis u mp.), BoeHomy jeay (karias, kalavijas, miiSis M 2p.) W ApyruM o6aactsam. B aeKcuKe KaTexH3HCa MOXHO BCTPeTHTE MHOTO NapadeAbHbIX, HENOCTOSHHBIX, CIYYAiHEIX HB JUTepaTyPHOM A3bIKe HEYKOPeHHBLIMXCA COB, OAHAKO OCHOBY caopaps (okon0 80%) cocraBaseT TpaqMWHOHHaA AMTOBCKas JeKcuKa. SuaunteabHy!0 yacTbh JeKcHKH (oKo0 20 %) cocranasioT 3aMMcTBOBAaHHS H3 TlOAbCKOTO, Gesopycckoro, pyccKoro, JaTHHCKOTO H HeMeuKOTO sgbIKa. BoubUHHCTBO 3aHMCTBOBaHH — CNOBA CNABSHCKOTO NpOHCXOKAeHUA (uMp.: svietas, griekas, disia, sirata w np.). Hapaay © 3aHMCTBORAHHEIMH CloBaMH cam IlaTKaABRYyC HHOrAAa yNoTpeOaser H cooTBETCTRYIOULHE HM 153 uuToBcKHe (Hnp.: afiera u duosna; éertas u velnias; dyvas w stebuklas; liekorius u gydytojas H Op.). B kaTexusace MoxKHO HaliTH H JHaNeKTH3MOB, T. e. COB, YNOTPeOAAeMEIX TeNepb B OTNeJIbHbIX AHAN€KTAX AHTOBCKOTO sA3bIKa. TombKO B xKeMaliTCKOM AHaNeKTe ynoTpe6Asiotca cnoBa atpentui u malkas, a ® BocTouHo-ayKuraiitcKom — girklas, keltuva, naminykas, ni, nianai, ruginti, telias, ugyti u jp. K xeonorusmam M. IIarKapnuyca moxkHO oTHeCTH caenyrouHe caoBa: apsirijéjas, istepimas ,,démé“, pastatymas ,nustatymas“, peréjimas ,,atéjimas, velykos“, prilyginimas ,,panaybé“, reikimas _,,reikalingumas, reikalas‘“‘ a ap. Vs apxausmop, T. e. CoB, B HACTOMIlee BpeMA y2Ke HeyTOTpeGuseMBIX HH B NHCbMeHHOM, HH B pa3TOBOPHOM A3bIKe, C/leqyeT yNOMAHYTb: axmas, idant, ing, liekas, nesang, pekus, reikia ,,reikalas‘‘, sekmas, todrin u np. Cocrapjenusiii cnopapb Katexu3uca M. Ilatkasauyca 1598 r. u anan3 ero AeKCHKH MloMO- %eT HSYIHTh AMTOBCKHM AHTepaTypHblii s3bIK XVI B, H GyAeT BAKHLIM HCTOUHHKOM MpH co3AaHHH HCTOpHYecKoroO cOBapsA JIHTOBCKOTO sI3bIKa.