1598 m. Merkelio Petkevičiaus Katekizmo leksika

IŠ LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS IR LEKSIKOGRAFIJOS LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA 1598 m. MERKELIO PETKEVIČIAUS KATEKIZMO LEKSIKA J. KRUOPAS Lietuvių filologijai labai svarbūs negausūs XVI a. rašytiniai paminklai — M. Mažvydo, J. Bretkūno, M. Daukšos ir kitų raštai. Jie duoda daug medžiagos lietuvių literatūrinės kalbos formavimuisi ir apskritai kalbos istorijai nušviesti. Todėl visapusiškas jų ištyrimas yra vienas iš aktualiausių lietuvių kalbotyros uždavinių. Ypač svarbu ištirti senųjų raštų leksiką, kuri yra reikšmingas šaltinis ir lietuvių leksikografijai bei leksikologijai. Pirmiausia reikia sudaryti atskirų veikalų žodžių indeksus, kurie būtų pilnai panaudoti didžiajam „Lietuvių kalbos žodynui“ ir galėtų padėti pagrindus istoriniam lietuvių kalbos žodynui. Jau rengiami M. Mažvydo ir M. Daukšos raštų žodynai. Išleistas Chilinskio Naujojo testamento žodžių indeksas. Atkreiptas dėmesys į 1598 m. M. Petkevičiaus Katekizmą (toliau — PK), kaip į pirmąjį Lietuvos reformatų raštijos paminklą, turintį svarbą lietuvių kalbos mokslui. 1952 m. buvo sudarytas PK žodynėlis, apimantis apie 2.300 žodžių, kuris čia dabar spausdinamas, kad juo galėtų pasinaudoti lietuvių kalbos leksikos tyrinėtojai ir leksikografai. Be žodynėlio, duodama kiek pastabų apie PK leksikos pobūdį, apimtį, sudėtį ir kt. I. PK žodynėlis Žodynėlyje stengiamasi iškelti pagrindines žodžių reikšmes, charakteringiausios formos, pakaitalai ir kt. Žodyninio straipsnio gale skliausteliuose skaitmenimis nurodoma, kiek kartų žodis pavartotas. Antraštiniais žodžiais eina: vardažodžių ir įvardžių vardininkai, o veiksmažodžių — bendratys. Jei tekste nerasta vardininko arba bendraties formų, tai jos rekonstruotos. Būdvardžiai, veiksmažodžiai, dalyviai ir prieveiksmiai su neiginiu ne duodami prie formų be ne, pvz.: atboti (pol.) „paisýti, žiūrėti“; o wienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (l. niedbaм 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164,20(3); || plg. at-sivydzėti. Įprastinės žodžio reikšmės apibrėžimais ir sinonimais dažniausiai neaiškinamos, ir po antraštinio žodžio nurodomas vienas kitas to žodžio vartosenos atvejis (su trumpu sakinėliu ar žodžių junginiu; arba be jų, jei jie nepadeda nustatyti žodžio reikšmės). Dažnai po sakinio arba žodžių junginio duodama dar ir keletas charakteringesnių atskirų formų, kurios gali būti reikalingos istorinės gramatikos 6* 83 ir kitiems tyrinėjimams. Pvz.: aklybė: Ir impuolem ing didę aklybę 120,2/1/; akis: tawo akis iszwis 79,22; akia 46,16; akimis 15,23… (37); apdovanoti: apdowanot 38,20; abdownot 29,15; apdovanoia 38,14; abdownoio 166,20 (4). Tiktai kai kurių skolinių, vertinių, retesnių ir mums neįprasta reikšme pavartotų žodžių reikšmė aiškinama kitais žodžiais, išskiriamais kabutėmis, pvz.: akrutnykas (pol.) „žiauruolis, tironas“: akrutnikams 143,5 (l. okrutnikom 143,5) (1); apsiieškoti (vert.) „apsigauti“: ant kurios wisi stowedami nopsieszka 243, 8–9 (l. oszukuią się 243,9) (1); atpentui „vėl, atgal“: ne norekim griekosn griszti atpentuy 127,3(1). Prie neaiškių žodžių ir reikšmių statomas klaustukas. Lietuviškų žodžių prasmei nustatyti, paryškinti kai kur duodami lenkiški atitikmenys, paimti iš lenkiško PK teksto. Antraštiniai žodžiai pateikti dabartine rašomąja kalba. Tik ryškiausi ir nustatyti galimi PK fonetiniai ir žodžių darybos dialektizmai (jų labai maža) palikti antraštiniuose žodžiuose nepakeisti, pvz.: aplaisti (=apleisti), ataiti (=ateiti), apidovanoti (=apdovanoti), garba (=garbė). Tai padaryta tuo sumetimu, kad lengviau būtų galima surasti tarmiškai užrašytus PK žodžius. Kad mažiau patyręs PK skaitytojas greičiau ir lengviau galėtų rasti žodynėlyje kokį nors žodį, parašytą ne pagal dabartinę rašybą (pvz.: abdownot, adgimtum-bev, dektu, žiame, tas žodis duodamas antraštiniu žodžiu petkevičine rašyba ir nurodoma (žr.), kur jo reikia ieškoti, pvz.: gialbet, giama, giaras, giarkit… žr. gel-bėti, gimti, geras, gerti. Cituojamieji PK sakiniai, žodžių junginiai ir žodžiai užrašyti originalo rašyba tik gotiški ženklai pakeisti lotyniškais. Skoliniai polonizmais (pol.), baltarusiųzmais (br.), rusizmais (rus.), slavizmais (sl.), lotynizmais (lot.), germanizmais (ger.) pažymėti pagal tiesioginį šaltinį, iš kur jie yra į lietuvių kalbą patekę. Pvz., angelas laikomas slavizmu, nes jis iš slavų, o ne tiesiogiai iš graikų kalbos paskolintas. Skolinių šaltinį pažymint, remtasi ankstesniais (K. Būgos, Pr. Skardžiaus ir kt.) ir dabartiniais (A. Sabaliausko ir kt.) skolinių tyrinėjimais, etimologiniais žodynais ir kt. Kai sunku nurodyti, iš kurios slavų kalbos (lenkų, baltarusių, senosios rusų) žodis paimtas, tada skolinys pažymimas slavizmu (sl.). Kai vietoje skolinio PK vartojamas tolygus arba artimos reikšmės lietuviškas atitikmuo, tai jis pateikiamas ne tik atskirai, bet ir skolinio straipsnyje po lygiagrečių ženklo; pridedama ir santrumpa plg. (=palygink) tais atvejais, kai duodamas artimas, bet ne tolygus lietuviškas pakaitalas. Jei lietuviškas atitikmuo paimtas iš M. Mažvydo, M. Daukšos ir kitų raštų, tai šaltinis nurodomas atitinkama santrumpa (Mž, DK, DP ir kt.). A [ab- žr. ap-: abdownot, abgaywintoiu, abga-lėti… žr. apdovanoti, apgaivintojas, apga-lėti…] aba „arba“. Aba ta antra 34,7; du aba tris susiejs 148,2; 204,5; 228,8… (29). Ištisai vartojamas aba; arba nerasta. abagi „arbagi“: abagi 27,19; 48,7… (5); plg. aba. abejojimas: wisokias abeiojimas butu atimtas 246,13; abeiojgima 95,10… (4). abejoti: neabejoiam 214,11–12; abeioium-bim 25,6; abeioit 46,12; ne abeiodami 209,25… (8). abi: lay abi szali dera 228,16; 229,23; plg. abu. Abraomas, Abromas: Abromuy 178,14; Abrahamop 194,15… (4) 84 abrozas (pol.) „stabas“: Ned arik saw i abroza 4,8 (l. obrazu 4,8); 105,16; 109,13 (3); || plg. stabas Br. B I Sam 15; DP 89. absoliucija (lot.): absoliucios 206,8 (1). abu abieu 110,14; abieiu 228,7… (7). [ad- — žr. at-: adgimtum bey… žr. atgimti…] Adomas: Adomas 173,13; Adoma 168,22… (5). afiera (pol.) „auka, aukojimas, dovana“: afiera 224,10 (l. Ofiara 244,9…); afieroy 249 22… (7); plg. duosna ir dovana afieravojimas (pol.) „aukojimas, dovanojimas“: afierowoima 245,14 (1); || plg. dovan ojimas afieravoti (pol.) „aukoti, dovanoti“: afierawo i am 195,20; afierawotas 218,24… (4); || plg. dovanoti ach jaust.: Ach 70,22; 71,7… (9). Achabas: Achabas 229,7 (1). akis: tawo akis iszwis 79,22; akis 46,16; akimis 15,23… (37). aklas: akis atweria akhu 101,9 (1). aklybė: ir impuolem ing didę aklibę 120,2 (1). aklystė: akliste 164,18 (1); plg. aklybė akmeninga būdv.: akmeningos 99,10; dg. ga. akmeningas 184,25 (2). akmuo: o akmuo koios tawo ne žieystu 80,8; akmeniu 80,24 (2). akrutnykas (pol.) „žiauruolis, tironas“: akrutnikams 143,5 (l. okrutnikom 143,5) (1); || plg. išėda akrutny stė (pol.) „tironystė“: akrutniste 143,7; akrutnistems 142,20 (2). alga „atlyginimas“: o aduost alga tikrą pagal darbu kožna 66,5; 88,15… (4). alie jus (sl.): alieius 88,12; dg. įn. aleiums 51,8 (2). alyva (sl.) „toks medis“: aliwos 95,17 (1). alkanas: alkanas 88,25; alkaniems 101,6 (2). Alleluia: Alleluia 89,20; 90,6… (25). alpti: kaip sniegas isz balsiu nuog grieku mano, kurieis asz alpstu 63,8 (8). altorius (sl.): altorius 75,24 (l. oltarze 75,24); altoriu 64,11 (2). amen (sl.): Amen 21,13; 33,10… (44). amžia „amžius“: kurs nuog amžios est su tewu 112,18; 114,5; 118,19 (3); plg. amžius amžinai priev.: amžinay 77,8; 84,9… (21). amžinas, -a: amžinasis 28,6; vn. va. amžinoy 183,15; amžinosios 116,4… (102). amžius (-ias) „ilgas laikotarpis, gyvenimas, amžinybė“: garbindami tawe wisad cia amžiyu sawame 67,5–6 (l. przez wszystek czas żywota 67, 5–6); su tuo ant amžiu bučia 2,20… (62). anas, ana, ansai, -a: 1) „jis“: ans 65,10; anis 35,8; 51,14…; 2) „anas“: vn. ki. ana 94,20; 116,22… (103). anas dažniausia vartojamas „jis“ reikšme. angelas (sl.): Angelay 152,1; dgs. ki. Angelu 152,15… (3). angiolas (sl.): angiola 36,13; 39,25… (3). anglis: dg. va. anglis 90,17 (1). anielas (sl.): Anielas 152,21; 85,19… (11). aniol(a)s (sl.): Aniolas 166,7; Aniołs 178,20… (8). anksti priev.: anksti keliasi 15,8; 19,14… (4). ankštas: Anksztu keliu pereyti wisus neprietelius 143,23–24 (1). ant: Šis prielinksnis su kilmininku vartojamas reikšti: a) vietai (vert.?): kursai est ant dangaus auksztai 4,9–10 (l. na niebie 4,9); Ant pirmos toblicios ira kieturi prisakimai 6,3–4 (l. Na pierwszey 6,3)…; b) laikui (vert.): o meyley su iuo ant amžiu bučia 2,20 (l. na wieki 2,20); ant tos dienos ir per wisą buyti musu 32.14 (l. na ten dzień 32,14)…; c) krypčiai: Wisi daiktay ant tawęs wayzdi 35,3 (l. na cię 35,3); Ant to dwasia szwenta kalba 242,4 (l. Nad to 242,4); č) priešingybei: Teyp dabar susirinko ant manęs wisos bėdos 59,23…; d) tikslui (vert.): giwent galetumbim ant garbes warda tawa 32,18 (l. ku pociesze 32,18)…; e) būdui (vert.): ant io pawaisklo sutwartas 2,13–14 (l. na iego wyobrażenie 2,13); f) viršenybei: Pone ant Ponu 41,6; o ant wisu die wų Karalus labay galis 81,6… (367). Kartais (9) ant eina su formomis mane, tave, save: sutrink dantis griesniku ant mane grieziencius 45,5–6; 45,15; 53,26; 102,24; 193,17; 237,6. Ant prisakimą (106,1; 109,1) reikia laikyti korektūros klaidomis (=prisakimą = prisakymo); plg. sekančių puslapių antraštes. anta „ant“: Su kilmininku vietai ir kt. žymėti: anta 49,3; 50,21; 99,22; 107,11; 115,5; 149,15; 160,10; 162,2; 171,27; 180,18; 182,19 (11). Kai kur ant ir anta vartojami pakaitomis tame pačiame puslapyje (49,17 ir 49,3; 107,11 ir kt.). antai priev.: Ir tay ką antay kalba Jonas 249,26 (1). antikristas (sl.): antikristas 133,9 (l. Antikrist 133,9…); 133,26… (3). antras, -a: Antras 105,16; antrą 72,8; antroy 106,17… (29). apaštalas (sl.): Apasztalas 245,3; Apasztalay 195,6… (103). 85 apbiaurinti (=apibiaurinti): vien. va. apibiaurintas 62,22 (1). apčystymas (sl.) „apvalymas“: apčistimop 193,25 (1); || plg. apgražinimas. apčystyti (sl.) „apvalyti, nekaltą padaryti“: apčistiti 128,26; vn. va. apčistitas 63,6; 193,14.. (5); || plg. apgražinti. apdovanoti: apdowanot 38,20; abdowanot 29,15; apdowanowie 38,14; abdowanoio 166,20 (4); plg. apdovanoti. apė „apie“: 1) su galininku dažniausiai pasakoma, apie ką išmanoma, kalbama, mokoma, prašoma, rūpinamasi ir kt., pvz.: bat ape mus rupinas 38,13–14; ape Sawe swiečie 244,11–12; 203,20; 220,19; 237,21; 243,18...; vertiniai: ape ką prasisit 179,4 (l. očž prosić 179,3); 23,4...; 2) 166,1; 167,1; 168,1 ir 169,1 (visur antraštėse) ape su kilmininku reikia laikyti korektūros klaidomis, nes visur kitur (pvz.: 105,1; 165,1) panašiais atvejais vartojamas ape su galininku. apeka (sl.) „globa“: apeka 223,25 (l. opiekę 223,26) (1); || plg. prievazda. apekūnas (sl.) „globėjas“: vn. in. apekunū 65,11; dg. ki. apekunū 228,13 (l. opiekunow 228,14) (2); || plg. priveizdėtojas. apeiti: Pona namus apeisiu didey linksmi-bey 52,5 (1). apgawintojas „gaivintojas“: vn. in. abgaywintoiu (l. ożywicielom 18,27) (1). apgalėti „nugalėti“: abgaleti biktą welna 19,24; abgaletas 68,21 (2); plg. apigalėti. apgynėjas: turi abgineia tikrą 57,15; abgineiu 31,19...(10); plg. apigynėjas. apgynimas: O ing apgynima io tikray pasiduoti 141,8; abginima 30,22; abginimu 38,22...(4). apginti „apsaugoti“: apginti 90,12 ir abgint 39,4; 3 asm. abgintu 36,5...(4). apgražinimas „apvalymas“: vn. ga. apgražinima 30,15 (2). apgražinti „apvalyti“: ir krauieys sawa apgražinay 129,8; (l. oczyścić); apgražincia 181,22...(3); plg. apigražinti. apgrėžti „nugręžti, nukreipti“: ant garbos szwenta warda io apgrėszti 18,7; te apgrėž 33,16 (3); plg. apsigrėžti. apidovanoti (=apdovanoti): apidowanotoio 8,22; apidowanowo 30,19 (2); plg. apdovanoti. apieškoti (vert.) „apgauti“: apieškoi au 248,15; apieškotas 244,21 (l. oszukany 244,18) (2); || plg. privylti. apigalėti (=apgalėti): apigaleia 100,11 (1); plg. apgalėti. apignėjas (=apgynėjas): vn. in. apigineiu 100,6 (1); plg. apgynėjas. apigražinti (=apgražinti) „apvalyti“: apigražina 8,23; 83,22 (2); plg. apgražinti. apiimti (-apimti): o galibes sito świeto apieme mane warguoli 78,16–17 (1). apijuokas (=apjuokas) „apjuokimas“: dg. ga. apijuokas 60,14; 161,3 (2); plg. apjuokas. apilaidimas (=apleidimas): „palikimas ramybėje“: o nuog wisu aplaydima / kurie mane persekiuoja 100,8–9 (1). apipiaustyti: appipiauste 159,2 (1); plg. appiaustyti. apireikšti (=apreikšti) „pareikšti“: apireyszki 175,13; apireyszka 177,20...(3); plg. apreikšti. apirieti (=aprieti) „apiplūsti“: ir neteysum liežūviu mane apirieie 86,21 (1). apisakyti (=apsakyti) „pareikšti, apsakyti“: per prarakus apisakie 178,16 (1). apišviesti: (=apšviesti) Apiszwietes szwiesibe weydo szwento tawo 68,4 (1); plg. apšviesti. apiveizdėti (=apveizdėti) wisu metu mus apweyzdi 16,10; apiweyzdemas 153,24 (2); plg. apveizdėti. apivylti (=apvilti): o kunigus apiwile 166,23 (1). apjakimas „apakimas“: o žmoniu apiakime 115,18 (1). apjakti „apakiti“: apiakęs grieku akliste 164,18(1). apjuokas „apjuokimas“: vn. ga. apiuoka 142,23 (1); plg. apijuokas. apjuokti: apiuokie 69,23; 139,14 (2). apkęsti: kurie manes neapkieneya 4,16; 46,7 (2). apkrikštymas (sl.): apkrikštimu 202,1 (1). apkrikštyti (sl.): apkrik-sztitas 171,12; apkrik-sztitumbim 192,17...(5). aplasti (=apleisti): 1) „palikti – apleisti“: bat tu manęs ne aplaydey 69,13–14; noplaist 237,23; nopihaysi 141,3; 141,15; aplaydes 72,7; aplaystas 77,16; 132,20...; 2) „leisti ką nors daryti, užleisti ant ko nors“: nenorek musu giems duoti ir hanbit aplaysti 142,20–22. (l. hanbić dopuszczać)... (16). aplankti (=aplenkti) „praeiti pro šalį, nepaleisti“: io teywayniste... noplanks 200,19–20 (l. nie minie 200,20) (1). aplink priel.: kurie aplink stalą apses 94,12 (1). aplnptas: 133,17: klaidingai išspausdinta, turi būti apluptas (l. złupione 133,17). apmainyti: wisą tiesą apmayne 133,12 (1). apmazgojimas: tas apmazgojimas per kriksz-timą 193,9; apmazgoima 181,19 (2). 86 apmazgoti: apmazgot 251,21; apmazgotame 200,16; nopmāzgocia 181,21...(10). apmulnay „netikrai“ priev.: bat. waykiaus sulauks sawo sukulima. / Dukte Babilona ne apmulnay 99,3 (l. nie omlyne 99,3) (1). appiaustyti: (= apipiaustyti): Id kožną waiką aszma dieną appiaustitu 158—9, 27—2 (1). aprašyti: ką mums apraše Powilas szwentas 215,5 (1). apreikšti „pareikšti, pranešti“: apreikszti 155,11; apreyksta 99,20...(7); plg. apireikšti. apreiškimas (vert.) „pasirodymas“: apreysz-kime 178,24 (l. ziawieniu 178,24) (1). aprijimas „apsirijimas“: vn. ga. aprima 149,4 (l. obžarstwa 149,3) (1). aprinkti „išrinkti“: kursay wietą aprinkay 95,24 (l. obrałes 95,24); dg. va. aprinkti 186,19...(4). apsaugoti: teykis tat patsay absaugot 36,20; absaugotas 57,19...(3). apsaugotojas: vn. įn. absaugotoiu 57,17 (1) apsėsti: 1) „susėsti“: aplink stalą apses 94,12; 2) „apimti“: Antikristas apseda 133,9—10 (2). apsemtì „apimti“: sawo baysibe wisus mus apseme 143,18 (1). apsigręžti: 1) „pavirsti“ (vert.): tuojau ir apsigręžia ing dulkies 35,10 (l. obrocą się 35,10); 2) „nusikreipti“ (vert.): idant visi darbav musu apsigręžtu ant garbos 227,22 (l. obracaly 227,22); 3) „atsigręžti“: Ministras apsigręžęs žmoniump 218,18—19 (l. obrocivsszy 218,18); 63,20...(4). apsiieškoti (vert.) „apsigauti“: ant kurios wisi stowedami nopsiieszką 243,8—9 (l. oszukają 243,9) (1). apsiimti „sutikti“: apsijmat juos iszlaykit 199,9 (1). apsirijėjas: dg. ki. apsirijęiu 208,27 (1). apsirūstauti „apsirūstinti“: apsirustawo 195,8 (1). apsisakymas (vert.) „pasisakymas“: apsisakimo 206,10 (l. opowiadania 206,10) (1). apsisakyti (vert.) „išpažinti“: kurie nopsisako 209,18 (l. ktoryż się nie opowiadają 209,18) (1); plg. išpažinti. apsivaikščioti (vert.) „elgtis“: apsivayksciot 114,19 (l. postępować 114,20); nopsivayks-ciotumbei 250,23 (l. nie obchodzil 250,24) (2); plg. apvaikščioti; || plg. elgtis DK 41. apslēpti „paslėpti“: noreiau apslept pikčtibu 56,18 (1). apstatyti: apstatik wisad anielays 20,12 (1). apsūdyti (br.) „nuteisti“: vn. va. absuditas 61,18 (1). apsunkinti: ney wel apsunkinkim sirdžiu musu walgimu 149,6; dg. va. apsunkinti 24,15...(5). apswięčyti (br.) „paliudyti“: paswiezętim bim 192,19 (l. oświadczyli 192,19) (1); plg. liudyti. apšlēkti „apšlakstyti“: Apszleski 63,5 (l. Pokropisz 63,4) (1). apšviesti: teykis apszwieszt akis mano 47,11; te apszwiet 33,14… (7); plg. apšviesti. apšvietimas: Idant per nasrus savo /isz apszwie-timo tawoj/ widuri Babilona kalbetu žodi tawo 134,8; apszwietimą 183,20 (l. obiaš-neniu 183,20) (2). apturėti (vert.) „gauti“: apturet 9,9; malonę tawo apturesim 137,23 (l. otrzymamy 137,23); 95,19; 115,12… (13); || plg. gauti. apvaikščioti (vert.) „švęsti, minėti“: apwayks-ciotumbim 207,12; apwayksciotas 191,4 (2); || plg. minėti ir švęsti. apvaizda: budam tawoy apwayzdoy 143,14 (1). apveizdėjimas „apvaizda, globa“: apwayz-deimą 197,12; apveyzdegiman 39,23… (5). apveizdėti „apžiūrėti“: teikieys iszmincia ap-weyzdet 62,24; apveyzdek 31,17… (4); plg. apiveizdėti. apvilkti „apsisiausti, užsidėti“: kuri ant sawę per kriksztiimą szwentą apwelkam 193,18 (1). ar jungtukas ir klausiamasis žodelytis: kaypa ilgay… vžmiršti nori / ar ik wisam amžiu 47,4; 98,15 (2). ardyti: wagas arda 72,16 (1). arfa (pol.): dg. ga. Arfas 98,5; 98,6 (l. Arfy 98,5)… (2) archanielas (sl.) Archanielay 150,9 (1). arklys: arklis 58,4 (1). arti: ne seja ney aria 114,14. artimas (vartojamas kaip daiktavardis ir kaip būdvardis): milesi artima tawo 6,12; artimam kartą žadeia 48,21; artimoia 109,19… (18). artinti(s): artinosi velikos 159,18; o tawęspi Pone artiname 183,10 (2). asilas (sl.): asils 58,4; asilo 109,6…(3). aš: asz 4,3; aszgi 54,2; 82,6; manes 53,3; man 91,5 ir mani 98,20; manimp 47,6; manespi 126,13… (237); plg. ašen. ašara: girdi mus malkais aszaru 71,19 (1). ašen „aš“: Asien 53,22; 123,10; 148,10; 148,23 (5); plg. aš. ašmas, -a „aštuntas“: Aszmas 106,12; aszmą 158,27 (2). ataduoti (= atiduoti): ataduot 249,12; ataduo-dame 32,15; ataduost 150,7; ataduotomis… (9); plg. atiduoti. ataeiti (= ateiti); ataeina 154,14 (1); plg. ataiti ir ateiti. 87 [ataianciame 200,21 žr. ataiti.] atailsis (=atilsis): atailsi 50,19 (1); žr. atilsis. [ataysita 29,9 žr. attaisyti.] ataiti (=ateiti): ik kolay gis atais 216,8; notaiau 121,8; notaime 193,25; atais 154,4; ataian-ciame 200,21; dg. ki. ataysenciui; ataydams 173,14... (28); plg. ataeiti ir ataiti. atavis (=ateivis): ataywiew aba pelgrīmay 203,16; ataywius 221,9 (2). atajimas (=atėjimas): atagima 46,17; ataimą 195,23... (3); plg. atėjimas. ataminti (=atminti): atamena 85,14; ataminta 88,2... (4); plg. atminti. atasakyti (=atsakyti): atasakia 181,13 (1); plg. atsakyti. atatrementi (=atitremti) „atstumti“: ne atatrems 64,7 (1); plg. attremti. ataugas „šakelė, kuri iškiepiama“: ataugay laisti ne ing tikrą kėmą įskiepi 186,13 (1). atausimas „atvėsimas“: atausima 66,18; 126,17 ... (3). ataušyti „atvėsinti, atgaivinti“: atausiusiu 24,16; dg. va. atausiti 121,25; vn. va. ataušęs 156,17 (1. ochłodził 156,17) (3). ataverti (=atverti): nasrus atawers 86,20; atawerey 151,6;... (3); plg. atverti. atboti (pol.) „paisyti, žiūrėti“: o vienok asz ant to nodboiu 59,25—26 (1. niedbam 59,26); neadboiem 164,13; nodboiem 164,20 (3); || plg. atsiveizdėti. atduoti (=atiduoti): atduot 64,5; 3 asm. atduosti 106,4; atduome 251,16... (8); plg. ataduoti. ateiti: ant swieta ateyt taykles 177,15; 3 asm. ateyti 234,23; atsięs 180,9; atencia 220,15 (=ateinancia); 42,6; 57,11; 58,12; 80,5; 91,22; 111,8; 122,18; 138,18; 139,27; 149,10; 149,15; 151,9; 158,20; 161,20; 169,20; 177,15; 178,22; 180,2; 195,25; 217,10; 234,23 (27); plg. ataeiti ir ataiti. atėjimas: ateimas ira ketweriopas 148,2; 149,12; ateimą 156,19... (11); plg. atajimas. [atencija 220,15 žr. eti.] atgaivinti: Idant iusu sunkibese pats ius atgaywincia 179,10; atgaywina 14,18 (2). atgaivintojas: atgaywintoiau 221,7 (1). atgydyti „atgaivinti“: dusią musu atgiditi 128,5; dg. va. atgiditi 131,8 (82). atgimdyti: iš nauja atgimdinti budami 14,12 (1). atgimti: Dvasia sawo szwenta adgimtumbey 31,7 (1). atgyti: Ne drauge su iuo atgiom 167,2 (1). atgrąžinti „sugrąžinti, atsilgyginti“: atgrąžina smarkią rustenibę 87,6 (1). atgręžti „atsukti“: atgręži weyda sawa 35,7; atgresi 63,11 (2). atgrįžti „atsigrįžti“: id manęsp atgrįžtu 179,12 (1). atguldyti (vert.) „atidėti“: atguldit ant kito cieso 249,4 (1. odkładać 249,3); atguldine-kime 82,10... (5); plg. atk elti. atilsis: Atmink atilsia sekmą dieną 108,5 (1); plg. atailis. atimti: naudas io ateme 169,9; atimdineia 186,10; attimtumbey 130,26; atimtas 246,13 ... (10). atkelti „atitolinti“: ne atkialk szwentosios dwasios sawo 63,16 (1). atkirsti „nukirsti“: atkirsta ausi 160,13 (1). atlaidimas (=atleidimas): troksztam grieku at-laydima 129,21 (1. odpuszczenia 129,23...); atlaidima 113,7 (22). atlaisti (=atleisti): tey kis kaltiems atlaysti 168,7; notlays 191,13; atlaydziam 10,3 (1. odpuszczamy 10,3); atlaystumbim 126,2 ... (3). atlankymas „ap lankymas“: atlankimą 251,5 (1). atlankyti „aplankyti“: atlankit 250,17; at-lankisim 92,7; atlankitas 246,21...(8). atlikti „pasilikti, išlikti“: sawa cistato y atlika 110,18—19; atliks 61,26; 245,23 (3). atmainas „pakeitimas, atmainymas“: Be at-mayno tatay tureio but 120,18; atmayną 128,16 (2). atmainyti „pakeisti, atsimainyti“: kitas drau-gistes ciesas atmayna 232,22—23; notmay-nancias 218,12—12; atmaynancuose 120,20; notmainomas 120,5 (5). atmainiai „pasikeičiančiai“ priev.: ir kalba wisad tikribey/teysią szwenta neatmayniey 48,10—11 (1. okrom obłudności 48,11) (1). atmazgoti „nuplauti“: ano isztepima prigimta negali atmazgot 198,16—17 (1). atmesti „atstumti, atitolinti“: Idant piktą bažnyčią atmestu 134,14; atmesk 118,3; atmesta 73,9 (3). atminimas „atminimas, prisiminimas“: giarsit ant atminima mano 14,5—6; 124,18; 207,20 ... (6); plg. atmintis. atminti: o geribes wisada atmintumbit 124,16; atminti 185,24; atmink 98,23; atmindama 236,23; plg. ataminti. atmintis: 1) „atmintis“ (?): Jay turesi ant at-minties musu wisokias piktibes 96,16 (1. baczności 96,16) (1); 2) „atminimas, pri-siminimas“ (vert.): atminties 222,12 (1. pamietkę 222,12) (1); || plg. atminimas. atnaujymas: atnaugima 11,19 (1); plg. atnauji-nimas. 88 atnaujinimas: atnauginima 201,16 (1); plg. atnaujinti atnaujinti: atnaugint manimp dwasia tikrą 145,19; atnawgink 63,15; atnauginta 134,21 … (5). atnešti: atnesiem 196,22; atnesiet 198,27; atnesztiem 193,3… (7). atpentui „vei, atgal“ prev.: ne norekim griekuosn atpentui grįžti 127,3 (1). atpildyti „atlyginti“: kietweriopay tay norju atpildit 248,16; asm. te 248,14 (2). atpirkėjas (vert.) „išgelbėtojas“: atpirkieją 224,4 (l. odkupięcia 224,4); atpirkieju 252,12; atpirkiewaw 143,23; 202,7. atpirkimas (vert.): atpirkima 8,7 (l. odkupićniu 8,7); 16,6… (4). atpirkti (vert.): atpirktunbey 151,4; vn. va atpirkęs 97,9 (l. odkupic 97,9…); dg. va. atpirkti; atpirkdams 163,25… (11); || plg. atvaduoti. atprovymas (sl.) „nukreipimas, pasiuntimas“ vn. ki. atprowima 205,24 (1); plg. atprovyti. atprovyti (sl.) „praleisti; atlikti“: Šią dieną atprowit mumus 41,22; Tatai atprowies 216,17 (l. odprawiszy 216,17) (2); || plg. atlikti DK 44. atpulti „atsitraukti“: wisi atpuls 53,5 (l. odpadną 53,5) (1). atrasti „surasti“: o wietą małday atradau 53,10; 3 asm. atrastu 27,6; (l. znalazł 27,5); 211,6 (3). atrišimas (vert.) „nuodėmių atleidimas“: atriszimas 206,5 (1); || plg. atlaidimas. atsakymas „atsakymas į klausimus“: Atsakimas 2,11; 7,24; 199,4… (23). atsakyti „klausiamam atsakyti“: Atsakit 237,11; atsakia 181,19… (5); plg. atasakyti. atsiduoti: 1) meylingay ir łangwiew turi iam atsidUot 236,9 (1); 2) ing… apweyzdeima atsid uokim 223,25; 1 asm. atsid uomi 237,18 (2). atsiekti „pasiekti“: ing žiwata ieytu kurio atsiekęs 251,12 (1). atsigrįžimas: duok meylesp atsigrįžima 22,19 (1). atsigrįžėti: atsigrįžieti sawęsp 57,24 (1). atsigrįžti: idant per tay tawęsp atsigrįžtu 250,16 (1). atsilikti „pasilikti, būti“: neatsiliks ne wienas 96,19 (1). atsilsėjimas „atilsis“: atsilsėjmo 173,16; atsilsėjma 38,25 (2); plg. atilsis ir atailsis. atsilsėti: atsilsėjo diena sekma 5,6; atsilsėtu 108,19… (4). atsimanyti „pasikeisti“: Nesang ką ane kalbeia negal atsimanyt 66,2–3; Teg atsimaynay 69,25… (3). atsimuilyti (pol.) „suklysti; pasikeisti“: O meyle tawa niekad notsimuylis pries mane 51,10 (l. A miłość twoia nieodmienna bywa 51,11); plg. muilyti; || plg. atsimainyti. atsiprovyt (sl.) „atlikti, padaryti“: atsiprowis 222,9 (l. się… odprawia 222,9) (1); plg. atprovyti; || plg. padaryti. atsiskirti: patis nuog draugistes atsiskiria 209,13; 204,12 (2); plg. atskirti. atsitiesti „pasitaisyti“: Todėl atsitieskim /piktibiu perstokim 149,22 (l. się przyprawmy 149,22) (1). atsiųsti: atsiusti tey kies sunu 157,22; atsiustas 155,9… (4). atsivėsinti: atsiwasinkit manimpi 24,15; 164 11–12 (2); plg. ataušyti. atsivydėti „atsižvelgti“: Atsiwizdek an to 136,20 (1). atskirti: atskiriem ir ne prilaydžiam Wečerosp 208,17–18 (1). atstoti: Walandoy smerties ne ats toki 37,25; 248,1; Ir ne ats tosim potam nuogi žodžio, tawo 73,22 (l. I nie odstąpimy 73,22) (3) atstumti: mažu nuog meyles savo… notstumia 195,1–2 (1). attaisyti (=atitaisyti) (vert.) „atlikti“: aba kaip žemay giesmemis ataysita ira 29, 8–9 (l. odprawowane 29,11) (1). attekėti (=atitekėti) „atbėgti, ateiti“ (kalbant apie žmones): Tay ir židay išpazino… kada miestan attekieio 166,17 (1); plg. ateiti. attolinti (=atitolinti): attolint 173,15; nottolinki 182,3; attolink 113,23; attolintas 234,13… (9). attremti (=atitremti) „atstumti, pašalinti“: manę nuog sawęs attremt 62,23; ne attremsi 57,4… (3); plg. atatremti. atvaduoti „atpirkti, išvaduoti“: kurs mus krauiu atwada 76,16 (1); plg. atpirkti. atvalkioti (vert.) „atidėti“: turetu atwalkiot… ant kito čieso 249,3–4 (l. odwlaczać 249,3); atwalkiodinedami 81,16 (2). atvečerioti (sl.) „pavakarieniauti“: atwecierioio 215,20 (l. odwieczerzał 215,20) (1). atverti: hupas mana pats atwerti tey kis 63, 25–26 (l. otworzyć 63,25); 101,9; atweri rankas sawa 35,6 (l. otworzysz 35,6); atwers 115,14 (l. odewrzec 115,14); Sirdis musu atwersi 185,6 (l. naprawisz 185,6); atwertos duris 115,23 (l. otwarte 115,23) (6); plg. ataverti. 89 atvėsis: Laukia atvesia duszia nugramzdinta 103,16 (1). auglus „derlius“ (?): duos… didibę waysiaus ir paplatinimą giara auglaus 185,7–9 (l. wielkie mostwo dobrego owocu) (1). Augustas: Augustas 153,5 (1). auksas: auksa 158,24; vn. jn. auksu 246,4 (2). [auksza 154,7: klaidingai išspausdinta, turi būti aukszta; žr. aukštas.] aukščiausias vart. būdvard iškai ir kartą daiktavardiškai (80,2); auksciausias 16,8; auksciausiasis 127,7… (7). aukštai priev.: ant dangaus aukstzai 4,9; 107,11; 132,2; auksciaus 29,7; 84,12 (4). aukštas: 1) „aukštis, aukštybė“: tesi garba… ant aukszta 155,25; 53,18; 141,16; 156,11; (4); 2) „aukštas, -a“: aukszton wietosn 66,17–18; 91,3; 122,10; 158,16 (4). aukštybė: karalau aukstzibes 34,15; aukszti bey 115,5; dg. va. aukstzibes 81,8… (4); plg. aukštas. aukštiniu „aukštyn“ priev.: O sirdis jusu… aukstziniu pakialkit 218,9–10; 131,11 (2) ausis: o tatay wietoy ausin kuszteima 205,27; ausis 69,4… (9). aušra: 1) „dienos švitimas“: auszsroy 67,9; 93,7 (2); 2) „rytų šalis“: vn. kl. auszros 158,19 (1). avelė „tikintysis“: nuog neprietelu ginki /mus savo aweles 155,13–14; 36,15; 70,23; 81,15; 179,25; 209,15 (6). avinas: Ne nulenkste to Pona iauciu ney awinu 46,10 (1). avinėlis „viešpats“: awinelis 178,27; 246,7 (2). avis: 1) „avinėlis“: kaip awis nekalta kenteia 112,22; (l. Baranek 112,21) (1); 2) „tikintysis“: penedams mus kaip awis kurias teykiwys sutwverti 116,10 (1). B Babilonas: Babilona 99,3; 99,11… (6). badas: badu giene gaiszta 114,15 (1). baigti: ią wisada baykti 183,8; 3 asm. bayktu 45,22; 3 asm. baigie 172,4 (3). baimė: baimei 239,22; baymę 17,14; baymey 232,14… (12). baimingai priev.: baimingai 240,10 (l. bogoboynie 240,11) (1). baisybe „baisumas, smarkumas, tironiškumas“…: baysibe 212,1; baisibiu 79,15; 143,7… (10). baisumas „smarkumas“: atlays iumus baysuma rustibes sawa 28,22 (1); plg. baisybe. baisus, -i „baisus, smarkus…“: baysus 103,2; baysu 44,21; baisuosiu 119,8; baysioy 116,22… (13). balsas: 1) est balsas girdetas 178,16; suderanc iays balsays giedokim 23,6…; 2) „gaida“: touiau balsu 150,4; 180,7… (23). baltas, -a dg. va. baltos galwos 222, 6; 242,10 (2). balvonas (br.) „stabas“: vn. kl. bafwona 107,10; dg. kl. bafwonu 208,19; bafwanu 228,26 (3); || plg. stabas BrB I Sam 15; DP 89. banda „galvijų būrys“: wedi jas kaip awelas ir kaip bandą sawo 70,24 (1). barnia (-is) „vaidas, rietenos“: vn. ga. barnia 90,22; dg. ga. barnias 141,21 ir barnis 142,16 (3). barti: baria anuos 195,7 (1). bat (= bet): pamete mane warguoli /bat tu mano ginku esi 54,9; bat wienoki tą paduksi turim 135,25; 211,6… (3); plg. bataig. bataig (= betaig) „bet, tačiau“: bataig 4,25; 57,5; 181,7… (46). Kai kur vartojama tame pačiame puslapyje bat ir bataig (10,6 ir 10,24; 65,23 ir 65,8; 91,12 ir 91,7). bataiga (= betaiga): bataiga 123,18 (1); plg. bataig. bažnyčia (sl.) „maldnamis; tikinčiųjų žmonių bendruomenė“: Bažnyčia 133,3 (l. Zbor 133,3); bažničios 162,8; bažniciey 73,13; bažniciey 143,26… (43). be: šis priel. vartojamas su kilmininku dabar įprastomis reikšmėmis (būti, daryti, kentėti… be ko nors): be wisokio sirdies abeiojima 95,10; kente be kaltes 161,7–8; Be tawes nieko ne galim 167,14 … (17). bėda: beda 140,20; 149,19; 224,23… (7). bediewis: vn. kl. bediewia 79,10; dg. kl. bediewiu 90,20… (4). begti: tawęspi bekti 144,15; 113,9; 186,9 (4). bernelis „vaikelis“: Bernelis 152,8; 95,16; 154,22… (4). bernas „vaikas“: bernus 20,11; bernay 156,13 (2). bespiečnai (pol.) „saugiai“: duok id bespecznay giwentum 143,12–13 (l. przespiecznie 143,13) (1); || plg. gudriai. Betleem „Betliejus“ 153,7… (3). biaurybė „visoks biaurumas“: biauribe 133,13; dg. ga. biauribes 161,3… (5). biaurinti: biaurina mokslu piktu 72,25 (1); plg. biaurėtis. biaurėtis: žmonems pisznomis tokias biauris 43,14; nesibiauretu 187,2 (2). 90 biaurintis „biaurėtis“: Patiecha vž girekus gaylintiemus /ir ieys biauran­tiemus 26, 16–18; 28,17 (2). biaurumas: apmazgot nuogi biaurumu 62,7 (1); plg. biaurus. biaurus „nešvarus, piktas, nedoras“: biauraus 106 12; biauroia 109,18; biaurayseys 52,2 … (8). biblija: Biblios 222,7 (1). biednas, -a (sl.) „neturtingas, vargingas“: biednas 140,10; biedna 67,16; vn. įn. biednaia 66,22; dg. va. biedniey 156,4… (15); || plg. turtingas. bijoti (s.): biosiesi 91,17; biocia 51,4; nesibiome 61,15; bijotumbim 33,5; bijes 243,1; bijesi 249,9 nebijenciu 208,20… (29). byla „teismo procesas“: dg. ki. bihu 87,12 (1). byloti „kalbėti, sakyti“: biłoti 79,5; 2 asm. biłay 57,23; 3 asm. biła 60,14 ir Biloia 4,2; Biłodamas 166,10… (24). blaudyti „klaidžioti“: ir priwersk wisus blaudancius 118,4–5 (1. bledne y zlosciwe 118,4) (1); plg. užklysti. bliūdas (br.) „lėkštė“: vn. ga. bluda 219,13 (1). blūdas (br.) „paklydimas, klaida; pagonybė“: bludo 133,22; dg. ki. bludu 142,7; dg. ga. bludus 155,11 (3); || plg. klaidėjimas. bluznierius (bluznierius) (sl.) „piktožodžiautojas, apkalbėtojas“: bluznieriaus 229,1 (1); || plg. piktožodis DP 173. brangus, -i „vertingas“: brangia 30,15; brangiausiu 30,18; brangiausioy 249,21; brangiausias 184,13… (18). brolis „bendratikis, idėjos draugas“: Bukite tada tikri mano mieli broley ir seseres 28,18; brolemus 235,2; broleis 179,6… (20). broliškas: broliszką 220,17 (1). bubnas (br.): bubnays 102,5 (1). bučiavimas: bučiawimu 160,10 (1). būdas „veikimo, darbo būdas; paprotys“: surinkima… tas budas ira 203,4; vn. įn. budu 215,19; budus 204,8… (19). budavoti (pol.) „statyti“: budawok murus 64,8 (1) || plg. statyti. budri budv.: sąžinė musu meiley io budri butu 39,2 (1). buitis „gyvenimas, amžius“: per visą buyti musu 32,14 (1). buinas (br.) „riebus, tvirtas“: buynas 58,19 (1. buyna 58,19) (1). buklingas „nepaprastas“: regieia žienklą buklinga 137,7–8 (1). burna: vsskimšta turi buti burna 67,25 (1). bursavoti (pol.) „draugauti“: Bursawoio dažnay su griesznayseis 121,4 (1); || plg. draugystė. burta „būrimo priemonė“: ant rubu burtas mete 161,13 (1). būti: buti 76,19; esmi 2,12; esi 2,19; es 73,15; est 8,4; esme 135,10; este 86,3; tes [= te-esie] 157,12; bucia 122,23; butumbim 118,13; ir 6,9; yra 6,4; ner 100,2; nera 245,4; esas 177,14; santi 64,17 [= esanti]; sancioia 107,12; sancios 31,18; sancius 180,15; sancieys 55,5; sant 162,12; budami 98,13… (654). [butu 235,18: korekt. klaida, turi būti budu; žr. būdas.] buvimas „laikymasis“: prieg iam buwimą 183,20 (1). C capit. 33,12 [capitulum] „perskyrimas“: atsitiktinis lotynizmas. [ciastis, ciastawok žr. čestis, čestavoti.] cielas (br.) „sveikas, visas“: kelsis wel cieli 111,23 (l. cało 111,33) (1); || plg. visas. [ciertas, cieso…, cetwergie žr. čertas, čėsas, čėtvergas.…] cimbolai (sl.): dg. ki. cimbolu 102,8 (1). Cipriionas 247,21 (1). cnata (pol.) „nekaltybė“: dg. ga. cnatas 17,15 (1); || plg. dg. ga. gamtas DK 3,3; nekaltybė DK 3. cnatlyvas (pol.) „nekaltas“: dg. va. cnatliwi 51,23; 95,16; 243,1 (3). Colossensump 248,18 (1). creda (lot.) „tikėjimo tiesų išdėstymas“: vn. vie. Credoy 172,25 (1); plg. tikėjimas. Č čertas (br.) „velnias“: cierto 36,6; 37,19; 167,22… (9); || plg. velnias. čėsas (br.) „laikas, metas“: čiesas 247,9; čiesa 248,9; čiesai 121,5… (46); || plg. metas. čestavoti (br.) „gerbti“: Ciastawok 5,9; čiastawotumbem 235,22 (2); || plg. garbinti, gerbti DK 23. čestis (br.) „šlovė, pagarba“: čiastis 34,5; 106,8; 197,14… (12); || plg. šlovė, garbė. četvergas (br.) „ketvirtadienis“: vn. vie. Cietwergie 160,4 (1). čia: Cia 75,14; čia 101,23; 126,10; 230,16… (67). čionay „čia“: duot mums wisa giara čionay 21,8; čionay 98,11; 196,13; 220,20… (35). čystas, -a (sl.) „švarus, nekaltas“: necistas 62,21; čista 145,17; cistumi 62,15; ne cisti 193,11… (16). 91 čystata (pol.) „švarybė, nekaltybė“: vn. ki. cistatos 177,19; vn. vie. cistatoy 110,18 (2); || plg. nekaltybė. čiūpoti (sl.) „lytetì, čiupinėti“: rankomis sawo čiupavom 223,7–8 (1). D da- (sl.): ney wel dabaysi pažinti puwima 50,10 (l. dopuszcz); Negi dalaysk tu mumus pagal norą kładiet 114,6; dafayskit wayka-mus eyt manęsp 195,9; tesidaswiečii 216,11; daswiečia 217,12… (18); dasitirsti 180,3; dayesim 212,20; dasilayst 236,7; dabar: dabar susirinko ant manęs wisos bedos 59,23; 125,21; 227,12… (20); plg. nū. daboti(s) (pol.) „žiūrėti, paisyti“: dabotis 204,19. Dabokimes 162,2; dabodamas 138,9… (10); plg. atsižydėti. daeiti (hibr.): daeysim par žodi io szwentę 212,20 (1). [dagans 8,5: korekt. klaida, turi būti dagaus (= dangaus)] daiktas: 1) „dalykas“: dayktas 230,20; 80,19; 2) „koks nors objektas“: Ne wok daykto artimoia 109,19; 3) „priežastis“: Delkurio daikto esi žmogus 3,6; 4) „vieta“: visame daykte saugotu 80,7 (33). dalaisti (=daleisti) (hibr.) „prileisti“: dalaysi pažinti puwima 50,10; dalayzdami 210,15… (6). dalia (dalis): 1) Trečia dalis 8,18 (l. część 8,19); ant daugiau daliu daliesi 18,10; 2) „likimas“: Ne tures pikti dalos tokios 44,3; 3) kuriuo budu jos dalą apturesim 206,23… (12). dalijimas: daliimu 220,21 (1). dalininkas „bendrininkas“: tos szwentos We-ciarios dalininkais stoietes 222,13 (1). dalyti(s): daliesi 7,24; dalia 87,19… (4). danguiejis, -a „danginis, dangaus“: tewas danguiegis 17,9; vn. ki. danguieia 38,9; danguieiam 250,9… (10); plg. dangujesis, dangujis. dangujesis „danguje esąs, dangaus“: danguie-sis 15,15; 117,19; 251,14… (12); plg. dang-uiis. dangujis: dangujis 22,3; 144,11; vn. ga. dangugi 143,19… (16); plg. danguiejis, dangujesis. dangus: pilnas ira dangus žiame tawo szłowes 150,14; dangaus 158,12; dangun 170,1… (94). Danielis 137,7; 244,8 (2). darbas: baiksi darba tawo 4,25; darbams 123,3; darbump 28,9… (30). darymas: garbą ir deku darimą… apwaykscio-tumbim 207,9; darimop 222,19 (2). daryti: darau mielasirdiste 4,16; dariu dekas 60,19; Paiuoką wisad dare 88,6; dariti 123,6; daritumbit 231,19; darikig 64,8; daridami 165,21; darant 107,19… (107). darytojas: 1) gera daritoją 150,23; 2) „sutvė-rėjas“: Tikuu... daritoją dangaus ir žiames 7,4; 8,5 (3). daržas: darzie su savais buvo 160,4 (l. w ogrodzie 160,4) (1). daržinė: daržiney guli 153,21 (1). dasilaisi (hibr.) (=dasileisti) „leisti sau“: ney wel dasilayst priesz wirą tawa 236,7–8 (l. przewłaszczać 236,8) (1). dasitirti (hibr.) „patirti“: O ten dasitirsi teyses teypag mela 180,3 (1). dasižinojimas (hibr.) „sužinojimas, patyrimas“: klausineimą aba dasižinojimą 204,8 (1). daswiečijimas (pol.) „patvirtinimas, paliudijimas“: daswiečėima 206,11 (l. doświadczę-nia 206,11) (2). daswiečyti (pol.) „patvirtinti, paliudyti“: 3 asm. daswiečii 216,12 (l. doświadczyć 216,13); ne daswiečia 217,12–13 (2). daug: mums daug palikt teykiės 28,24; 33,9; 44,11; 63,20; 141,18; 147,3; 162,6; 204,10; 212,3; 216,19; 229,3; 229,4; 224,15; 242,24; 250,14 (16). daugau 221,8: korekt. klaida, turi būti dangaus]. daugesn „daugiau“: daugiasn ne rustinkit 46,5 (1). daugi „daugel“, daugi silwartu attrėmsi 37,9; 44,9; 49,11; 49,12; 121,10; 122,21; 123,8; 138,4; 180,10 (9). daugiaus „daugiau“: ia daugiaus ne pažey-sumbim 27,11; 148,5; 236,22… (9). daugis „daugelis, daugybė“: ant daugia dalia daliesi 10,10; daugia 48,2 … (4). dauginti(s) „didinti“: Buk tawo karaliste /teikis ią musp dauginti 116,10; daugintusi 72,10… (4). dauksinti „didinti“: dauksink bažnyčia szwen-tąją 118,8 (1); plg. dauginti. Davidas: vn. ki. Dawida 47,1 (1); plg. Dovy-das. davimas: turim isz szwenta dawima 155,22 (1). dažnai priev.: perszokdami dažnay norą 26,15; 121,4; 210,13… (5); dažniaus 138,22 (1). dažnas: dažname pažinime tawęs (l. wstawicz-nym 197,4) (1). 92 debesis: tuoliaus debesis vžudengie 172,5 (1). deginimas: del deginima atavešę turėtu 233,11 (l. ypalienė 233,10) (1). degti: ne dektu amžinoy liepšna 183,15; dg. ki. dektu 64,2 (2). deiviškas „dieviškas“: Deywiszkam 224,2 (1). deiviškis, -ė „dieviškas, -a“: deywiszkian apweyzdejiman 39,23; vn. ki. mielasirdistes deywiskies 26,25; 211,1… (8). deivystė „dievybė, dieviškumas“: vn. ki. deiwistes 45,10; vn. vie. Deywistey 175,20… (6). dėka (br.) „dėkojimas, padėka“: asz jam padarisíu deka 59,17; dg. ki. deku 207,9 dg. ga. dek as 151,19 (l. dzięki 151,19)… (13). dėkavojimas (br.): dekawoima 183,21 (1). dėkavoti (br.); dekawot 231,17; Dekawoki-meg 17,5; dekawotumbim 34,17; dekawodami 15,18… (17). [dektu žr. degti.] dėl: 1) su kilmininku priežasčiai reikšti: o anis del silpnuma amžia ne gal wayksciot 195,22; 16,22; 101,3…; 2) su kilmininku tikslui reikšti (vert.): Del sawo szlowes sweika mane layka 50,24 (l. dla swey chwały 50,24); 205,13; 207,23… (83). delia „dėl“ su kilmininku priežasčiai reikšti: delia sunaws tawa miela 20,17; dela 21,10; 56,21; 122,19; 144,2; 159,16; 164,3 (7). delagi „dėl“ su kilmininku priežasčiai reikšti: Delagi to dabar wisi ios waga arba 72,15 (1). delgi „dėl“ su kilmininku priežasčiai reikšti: Delgi to džiaugiuos linksmsay sirdii sawo 50,4; 56,2… (6). dengti „uždengti, saugoti, slėpti (?)“: negi-deng… weyda tawa 54,3; nuog welnia ir pakusu dengia 112,13; idant ios perszokius kiestumeby 234,11–12 (3). derėti: 1) „tikti“: dera sirdis sawa… pakielti 141,7; 2) „tartis“: Derek su tawa presz-tarniku 247,11–12; 3) „sutarti, sugyventi“: tu wisada su žmogum ne deresi 178,10–11… (5). derinti „taikinti, jungti“: mus su tawim wisad derintu 185,16–17 (1). dermė „taika, santaika“: dermę 158,17; 124,8; vn. vie. dermeyey 187,3…(4). dermiai „sutarianciai, darniai“ priev.: duokim szlowę wisi dermey 81,3 (1). dėti: biaurus daiktus dedam 120,8; dedamas 195,15 (2); dėtis „vykti“: kas čia žiamey destis 184,5 (1). dešimtas: Desimtas 106,14 (1). dešimtis: desimti sawo prisakimu 105,13; dg. ga. desimtis 81,25 (2). dešimtis tukstanciu 79,20 (1). dešinė „dešinioji ranka, šalis, pusė…“: vartojamas kaip daiktavardis ir būdvardis, pvz.: sedi podesinei rankai 8,16; 91,15…; sedinciopi po desiney 131,11–12; 174,9… (21). dešinas „dešinysis“: pirstzas desins 175,12 (1). devintas, -a: Dewinta 106,13; Dewintoie 161,17 (2). [Dideis 232,25 kor. klaida: turi būti didelis.] didybė „didybė, daugybė“: garbinkite gi pagaley gausios didibes 101,24–25 (l. wiel-kosci 101,25); duos kožną ciesą didibe way-siaus 185,7–8 (l. mnostwo 185,8); 126,16 (3). didei priev.: didei 114,18 (1); plg. didžiai. didelė: vn. ki. dideles 102,22 (1). didis, -ė „didelis, -ė“: didis 81,5; dide 61,3; vn. ki. didžioia 133,22; dides 143,6; vn. ga. didii 82,21; didę 56,4; vn. in. didžiu 58,20; dide 180,2 ir didžia 245,16; vn. vie. didey 104,14; diden 89,12; didespi 22,14; dg. ki. didžiu 27,25; 54,19; dg. in. didžiais 139,12; didems 72,18; didžiuos 62,20; didesnis 139,6; didasnio 205,13; didžiausias 117,4… (81). didumas: pagal diduma matones tawa 62,5–6 (1). didžiai priev.: didžey… dekawoiu 49,19 (1). diena: 1) trecioi diena atsimayne 159,21; 111,3; 170,17…; 2) „laikas, metas“: diens gaysinu sawas 90,21; 67,8… (74). dievas „bž.“: Diewas 64,7; vn. in. Diewun 65,18; Diewop 137,10, Diewiep 91,13… (477). dykai „tuščiai, veltui“: Dikay saugos sargay nakties 93,7 (2). dirbti „daryti“: dirbti 106,6; dirbk 109,18… (9). disciplina (lot.): vn. ki. disciplinos 206,14; 220,14 (2). divas (br.) „stebuklas“: rodis diwus išgi cierto macies 122,19 (1); || plg. stebuklas. divnas (br.) „nuostabus, stebuklingas“: diwnas 149,11; diwn a 128,15; diwni 227,10… (5). dovana: Tu septingeri dowana 175,12; dowana 23,4; grizdam dowanas paterosim 127,4; dowanos 76,25; dowanomis 29,16… (27). dovanai „veltui“: Ne praleke dowanay meldimas mana 55,24; 109,14… (5). dovanas „dovanai duodamas“ budv.: vž dowana grieku atfaydima 212,24 (1). dovanojimas: ir dowanoima draugistes 224,8 (1). 93 dovanoti: sunu… mumus dowanoio 152,8; dowanoti 15,16; vn. na. dowanotay 185,22… (8). Dovydas: Dowida 67,1… (67). drapana „drabužis“: drapana 193,16 (1). drąsiai priev.: drąsey 60,17; 79,5; 86,3… (6). drąsi būdv.: drąsią 53,21 (1). draskyti: wisą nakti wargina… draskie 160,16 (1). drauge priev.: draugia su Ponu musu 17,19; draugie 167,2; 170,11; 240,11… (10). draugė „draugystė, būrys“: draugiey žiamindamiesi po io akims 81,11; wisi draugieia wadinkit sawuoiu 102,14 (2); plg. draugybė. draugybė „draugystė, būrys“: regit… draugibę …su Abromu 223,13; draugiben susieie 19,14; vn. vie. draugibey 127,19… (18). draugystė „draugystė, draugija“: draugiste musu su kunu ir krauju 218,4; kursai ius tosp draugisteps paszawkia 238,3–4; 30,3; 223,11…(27). drausti: turi but su gieda nuog draugistes szwentos drausti 206,13 (l. hamowani 206,14); nedrauskit 195,10… (4). draustis „valdytis, tvarkytis“: žmogus… turi ramintis irgi draustis 58,8–9 (1). drebėti: Drebu alkanas budamas 88,25; drebeia 162,10… (4). drėskėjas „lupikas“: dg. ki. dreskieiu 208,27 (l. łupieczcow 208,27) (1). dręsti „drįsti“: dręsate 64,21; dręsa 142,3; ne dręsdami 210,9… (5). dręsus „drąsus“: dręsus 137,12 (l. przespięczeń 137,11) (1); plg. drąsi. drūtai „stipriai“ priev.: drutay 119,3; 186,17; (2). drūtybė „stiprybė“: pamink drutibes piktiui 69,23; (l. vilnosę 69,24); drutibe sanariu duok 251,4 (2). drūtinti „tvirtinti, stiprinti“: vžų dayktą tikriausią drutinti 79,6; teyks drutint meyle sawa 146,3; 156,20 (3). du, dvi: du 149,22; dg. ki. dwieiu 10,13; 105,14… (7). dulkė: apsigręžia ing dulkies ir ziame 35,10; 44,4; 84,26 (3). duksė (dūksė ?) „viltis“: nes amžinop džiauksmop tamuy nera dukses 140,22; vn. vie. duksey 46,21 (2); plg. duksis. duksėjimas „dūsavimas“: duksegiimo 19,4 (1). duksėti „viltis, pasitikėti“: iszklaukus Diewe tawimpi duksincia 47,10; kursay duksis teysibey 48,10; wienok łoskoy tawo mes duksim 146,22… (14). dūksis (dūksis ?) „viltis, pasitikėjimas“: duksis 53,9; 173,24 (2). duktė: dukte 5,2; dg. ki. dukteru 94,14; dukterimis 17,18… (5). dūma (sl.) „mintis“: vn. ki. dumos 69,26; duma 191,18; vn. vie. dumoie 49,23; dg. ga. dumas 41,20… (13). dūmoti (sl.) „mąstyti, galvoti“: dumot 42,4; 2 asm. dumoi 115,20; Dumoia 103,10; Dumodamas 60,2… (3); || plg. mąstyti DK 30. duobė: gilon duobena imestas 137,6 (1). duona: Tu duona isz dangaus esi 130,21; duonos 13,7; duonaus 9,24 [kor. klaida, turi būti duonos]; dounoy 172,22… (24). duosna „auka, dovana“: dg. ga. duonas 63,27 (1) duoti (s) „kam ką nors teikti, skirti, dovanoti“: duoti 185,3; 1 asm. duomi 148,10; duomies 146,11; 2 asm. duosi 128,7; 3 asm. duost 194,3; dawey 53,27; duocia 63,27; duotumbei 179,8; Duokig 240,8; dawęs 63,18; duotas 208,16; duodamas 221,13; duot 42,10 [kor. klaida, turi būti duok]… (228). durys: Jau atvertos duris 115,23; 83,4; durisna 115,13 (3). dūsavimas: dusawima 103,15; 182,19 (2). dūsauti: kaip dusawau mielasirdistey tawo 47,19; (l. vfal 47,20) (1). dūšia (pol.): 1) „siela, vėlė“: dusia 58,23; vn. na. dusiey 44,11; dusioy 121,10…; 2) „širdis (?)“: dusiose 175,21 (l. w sercach naszych 175,21)…(90); || plg. siela DK 22. dūšiagūbis (br.) „sielžudys, žmogžudys“: dg. ki. dusiagubiu 90,19; 208,24 (2). dužybė (pol.) „stiprybė, tvirtybė“: vn. ki. dužibes 83,3 (1); || plg. stiprybė. dvaras (sl.): dwaro 153,4; dg. ki. dwaru 46, 15; 94,19 (3). dvasia: dwasia mano iszista 99,19; io dwasioy/piktui darbu ne randa Ponas 56,15; Dwasey szwentay 86,12; dwasiosp 176,18…(97). dvasiškai priev.: dwasiszkay 126,23; 127,11; teyp gi priimsim dwasiszkay 131,12–13 (3). dvasiškas būdv.: ateimas… dwasiszkas 148,3; dwasiszkame 138,8; 217,25 (3). džiaugsmas: džiauksmą 232,26; džiauksmą 76,6; džiauksmais 94,13…(29). džiaugtis: džiaugiuos 52,9; džiaugias 56,3; Džiaukitesig 58,15…(11). E Edomskus: dg.ki Edomsku 98,24 (1). Egiptas: vn. ki. Egipta 71,23; Eghipta 4,5…(3). ei jaust.: Ey 145,4; 146,2…(4). 94 eiti: paskuy gi nor eiti 25,3; eyme 183,5; 3 asm. eiti 49,12; eia 158,22, eytu 203,22...; esamojo laiko silpnosios šaknies dalyvio es formos: ent 39,19 [=einant]; entis 206,11; atencia 220,15; ataiančiame 200,21; paenčios 110,14; paenčią 111,12; nepriemusiemus 228,18; prientiemus 206,12...(43). Eliošius: vn. ki. Eliosiaus 161,19 (1). Emanuel 156,23 (1). ēmimas: vn. ga. emima 205,25 (1). erelis: vn. ga. ereli 83,24 (1). erškėtis: erszkiečiey 184,26; erszkiečius 72,5 (2). [es, esme, este, esti žr. būti.] evangelista (sl.) „evangelistas“ bž.: Ewan-gelista 242,22; 13,13 (2). evanelija (sl.) „evangelija“ bž.: Ewanielios 24,9 (1). evangelija (sl.) bž.: Evangelios 25,7; ewan-gelioy 24,20...(7). Ezaiošius: Ezaiošius 152,20; 242,7 (2). F figura (sl.) „paprotys“: iszpiIdes figuras sanas 180,18–19 (l. figure 180,19) (1); || plg. paprotis. G gadinti „naikinti“: gadina 72,20; 113,8 (2). gaidys: gaidis pragida 160,20 (1). gailejimas „gailejimas“: gaileima 144,9; 247,10 (3). gailet(i)s „gailėtis, atgailauti“: gayleti 71,11; gaylis 84,15; nesiga y(e)ia 164,4; gaylimesi 28,2; gaylite 28,19; gayletumbim 125,27; gaylinčia 57,5; gailedams 145,4...(23). gailintis „sirsti, pykti“: gaylinas ant manęs /iszkiele rankas 87,2 (1). gaišinti „naikinti, niekais leisti“: diens gaysinu sawas 90,21; gaysinti 20,9; 184,26 (3). gaišti „žūti“: isz meyles tawa badu gie ne gaysta 114,14–15 (1). gaivinimas: Ant gaywinima dusiu 116,14 (1). gaivinti „gaivinti, stiprinti“: dwasia sawo szwenta gaiwintumbey 225,9; gaywindamas 75,15; 169,13 (3). galas „pabaiga“: galas Psalmu 104,17; Ant galo girdeiot 218,3; temus tey kis galą padariti 73,3; O pab aygos musu galop 41,12; ateys tikras galas 138,19; vn. na. gali 31,4; 141,21; 200,26; 203,28; 220,9; 251,6. galėti: giesmes kurios gali but giedotos 40,18; negaleia nieks ant manęs pripulti 49,17; kad galecia taw duoti garbes 100,12–13; galiegu 6,15; galetumbim 127,14; n. sg. galis 81,6; dg. ki. Negalinc iu 18,23; ga ledams 155,3...(72). galiausiai „paskiausiai, pagaliau“: galiausey pras isime 18,17; 229,22 (2). galiausis, -ia „paskutinis, -ė“: vn. ga. ga-lausi 30,18 ir gal usia 42,4; gal ausiu 173,15...(4). galybė „galia, galingumas, stiprybė, jėga“: galibe 10,26; galibes 150,9; galibę 137,3; galibemis 114,9...(34). Galileja: Galileos 172,16; 164,14 (2). galva „kūno dalis; vadovas“: kunas wisas esti nuog galvos redomas 234,3–4; idant butumbeyt gāva moteres tawa 233,23–24; galwomis 89,2...(19). gana „užtenkamai“ priev.: gana darote 231,20–21; 247,1; 242,16 (3). ganykla: aweles io gieru ganiklu 81,15 (1). ganytojas (vert.) „išvaduotojas“ bž.: ganitoio 73,24 (l. pasterza 73,24) (1). ganyti: 1) „saugoti“ bž.: Asz piemuo ius wisad gieray ganau 121,16; 2) ganidam piem enes 158,5; ganantiemus 153,26 (3). garba (=garbė): garba 35,13; garbos 227,22; garbą 163,14; garboy 151,8; garbona 172,6; garbas 92,10...(55); plg. garbė. garbė „šlovė, liaupsė, pagarba“: Garbe 38,2; garbes 52,7; garbemis 81,2...(16); plg. garba. garbingas būdv.: garbingas 225,14 (1). garbinti „gerbti, šlovinti“: Garbink tewa motina tawo 108,21; garbinti 71,3; garbina 80,20; garbinkite 89,20; garbintumbey 235,23; n. sg. garbintas 225,16; garbindams 67,5...(56); plg. gerbti DK 23. garbintojas, -a arba balwanu garbintojos kokios ne imtu 228,26; 208,19 (2). gardas „kaimenė, pulkas“: Mums garduy tawa grumzdžia 141,19–20 (l. trozdie 141,19) (2). [garga 36,15: korekt. klaida, turi būti garda. gatavas (pol.) „pasirengęs“: esi gat aws mums padeti 184,6–7 (l. gotow 184,7); 192,10 (3); || plg. rangtis. gatavijimas (sl.) „pasiruošimas“: gatavvima 205,15 (1); || plg. rangtis. gatavyti (sl.) „ruošti, taisyti“: tu gatavii stala mana 51,7 (l. gotuiesz 51,8) (1); || plg. rangtis. gausi „apsti“: garbinkite gi pagaley gausios didibes 101,24–25 (1). 95 gausiai priev.: Tures gausey ant izskalbos zodzia 93,25 (1). gausinti „turtinti, didinti“: giara gausindama linksmin 113,4–5 (1). gauti: meylę tawa gautumbim 23,19; gaus 125,9; negaus 61,26...(6). gėda: gieda 89,9; tie neprietelus mano impuls diden giedon 89,12 (2). gėdėtis: Nesigiedes eit po akim suda 93,24; nesigededami 82,21...(5). gėdingai priev.: giedingay 161,5–6 (1). gėdimas „igeidis, noras“: dažaydami... kunuy wisokią gėdimą 26,18 (1). geisti „norėti“: malones tawa gieydžiame 21,5; mana dowanu ne gieydi 49,7–8; gieyzdami 192,22...(34). gelbimas „išsigelbėjimas“: gialbimo 141,11 (1) gelbėti: gialbet 146,9; 3 asm. Gielbti nuog nebespecznu ciesu 60,24; Gialbiem 52,18 [=gelbėk mane]...(26). gelbėtojas „išganytojas“ bž.: gialbetojas 162,2; gialbetoia 20,18; 86,13; 146,8 (11). Genesis 194,14 (1). geluo „geluonis“: tas gieluo neingils 79,21 (1). geradėjas (vert.) „geradaris“: gieradejaw 30,5; dg. ki. gieradeju 49,15–16 (2). geradėjystė (vert.) „geras darbas, gerybė“: vn. ki. gieradeytes 8,21; dg. ga. giaradaystes 14,16; 26,16 (l. dobrodzieystwa 26,16) (24); || plg. gerybė. gerai priev.: darikig Pone sionui giaray 64,8; giera 120,16 (16); gieraus 19,8; 62,24...(8); gierausey 204,22; 210,7 (2); gierey 106,27 korekt. klaida (= gieray). geras, -a gera: gieras 96,22; giaramuy 64,17; gierui 44,5; gierump 98,9; geriasnio 201,1; geriausiasis 31,24...(65). gerybė: Nes gieribey tawa paduksi turiu 47,22; gieribe 165,15; 193,14...(25). gėrybė (?): tawo gieribes marsina 20,4; gieribemis 196,2 (l. dobrodzieystwy 196,2); 70,17...(9?). gėrimas: 1) veiksmas: gierimu 149,8; 2) „geriamasis skystis“: vn. ga. gierima 217,26; 217,27...(5). gerklė: gierkle mano tawe wisad szlowis 63,26–27; 89,17; 114,4 (3). gerti: winą isz kubkos giarem 223,9–10; Giarkit 13,26; te gier 216,13; 221,22...(10). gi pagalbinis žodelytis: per kuri gi mus... iszwalvinay 30,13–15; kaip ir gi mes atlydžiame 118,22; Del gi to tey kies paszlawinti 108,17; kogi 50,17; aszgi 54,2; negidenk 54,3; tey kisig 251,17; irgi 58,9; izgi 74,15; negi 124,5... Dalelytė gi dažniausiai vartojama ne skyrium, bet kartu su kitu žodžiu; kai kur – gi sutrumpėjusį į -g, pvz.: Dekawokimeg 16,2; Džiaukitesig 58,15; darikig 64,8; nuog 42,11... [gialbet..., giama..., giaras..., giarkit... žr. gelbėti, gimti, geras, gerti.] gydyti: gidžia wisas ligas 83,19; giditu 148,8 (2). gydytojas: Teykis but ligoniu giditoiu 31,27 (1). [gieda, giedia, giedingai žr. gėda, gėdėtis, gėdingai.]giedojimas: giedogimay linksmi 153,17 (1). giedoti: su Angiołais amžinay giedoti 144,7; 3 asm. giesti 150,12; giedotos 40,19; giedodams 106,18...(30). giedrus: kur est giedriuu pawersmes wandenu 50,22 (1). [gieyst..., gielbeti..., gieluo, giems, gier..., giera-deystes, gierimu..., gieruiu..., gierkle...žr. geisti, gelbėti, gėluo, jie gerti, geras, geradėjystė, gerklė.]giesmė: giesmes apie dwasią szwentą 174,12; Giesme 110,3; giesmemis 29,9; 202,1...(66). giesmelė: dg. ga. giesmeles 19,10; 98,11...(1); plg. giesmė. [gieszkau... žr. ieškoti.]gilai priev.: wandeni giley 107,14 (1). gili būdv. gilon duobena 137,6 (1). gilumas (vert.): Isz giluma grieku mano 96,10 (l. Z. Głębokości 96,10) (1). gimdymas: Jiuos saw szužia gimdimop naujopi 75,21 (1). gimdytojai „tėvai“: gimditoiey 199,15; 200,1; 228,13...(7). gimdyti: Panna tureia sunu gimditi 156,21; gimditu 153,3 (2). gimdyva „motina“: vn. ki. gimdiwas 88,2 (1). gimimas „gimimas; prigimtis; giminė“: stebuklingas gimimas 152,10; gimimu 152,17; pastiprina terp žmoniu swetima gimima 72,3–4 (l. zmocnili się bardzo mocnie w ludu cudzego 72,3–4); tatay del nuteysima wisokia žmoniu gimima 111,3–4 (l. To dla usprawiedliwienia wszego ludzkiego plemienia 111,3–4) (4). giminė „kiltis, tauta; karta“: Tu esi ana gimine 129,4 (l. plemię 129,4); Wisos gimines te tur sawimpi szlowingą 113,19–20 (l. narody 113,19); pamsties ant tewu... iki giminey kietwirtay 107,18–20...(91). gymis „veidas; atvaizdas“: ir ta pateriotą gimi sawa sunump sawa mielasiasme sug­rą- 96 žinay 30,12; gimi szwęta suspiaude 160,16 (2). gimti: isz Marios gimey 151,3; giama 198,10; gimes 7,8… (17). [gindive 54,8: korekt. klaida, turi būti gim-diwe.] gynej as: tu mano ginejas 67,10; 69,22; 91,7 … (7). gynimas „apgynimas“: su wisu ginimu sawa pamete warguoli 54, 9–10; ginima 37,16; 99,25 (3). ginklas: 1) „apgynimas“: idant po ginklu tawa giwent galetumbim 32, 17–18. (l. ob-roną 32,17); 54,10; 89,13; 2) „apgynėjas“: Ponas sargu Ponas ginkhu 91, 13–14; 3) „ginklas“(?): ginkla sawo man pridawey 69,14;…(10). Lenkiški žodžiai – obroncą (77,3), obrony (72,17), obronę (80,3), obroną (32,17) verčiama ginklu; tik kartą obronę (141,9) išversta į apgynimą (141,8). ginti: ginti io tolaus palowe 69,19; gina 113, 6; gisiu 80,13; gintumbey 234,1; ginamas 234,4–5…(16). gintis „neprisipažinti“: niekada to nesigin-tumbey 181,15–16; gines 149,19 (2). gintojas „apgynėjas“: Gintoiau 37,18 (1). girdėti: Duosi girdet linksminbę 63,9; girdetumbim 180,4; girdetas 178,17; girdedamos 78,6…(19). girdyti: Teypagi krauiu girdi [=girdai] mus 129,15; girdi mus malkais aszaru 71,18 (2). gyrius „pagyrimas“: dg. ga. girius 233,14 (1). girkłas „gėrymas“: Esi szaknis tawa wina dawey isz sawe girktą swewyką 130,25–26; 130,14; 161,13 (3). girti: turiu girti tawo Pon gieribę 47,24; giri 239,5 (2). girtuoklis: dg. ki. girtuoklu 209,1 (1). [gis… žr. jis.] gyvas, -a „gyvas, amžinas“: giwas giedodamas szlowisiu 100,18; duosiu maldą Die-wuy giwamui 60,5–6…(21). gyvenimas: 1) „gyvata“: ir per wisas dienas giwenima musu 25,17; 50,13; 2) „namai, gyvenamoji vieta; ūkis“: cionay mano gyvenimas 90,19–20; kaip saldus tawo giwenimay 75,3; 48,8…(16). gyventi: giwenti 71,2; gywesių 148,24; giwęs 130,9; giwentumbei 5,10; giwenanti 113, 13…(76). gyventojas: giwentojey 150,18–19 (1). glaustis „jungtis“: glaudies vieniben su mumis 128,19 (1). gluosnis: dg. ki. gluosniu 98,4 (1). gomurys: gomuriop 98,18 (1). goploti „globoti“: kaip waykus sawa goploia 19,18 (1). grabas (sl.): vn. ki. graba 149,12; grabana 162,25; 170,21…(8). graudenimas „skatinimas, raginimas, priminimas“: graudenimas dekų darimop 222,18; 38,6; 220,16…(5). graudenti „skatinti, priminti“: graudena 216,18; graudena žmones idant melstus nobaznay 219,20 (l. napomina) (3). gražiai priev.: gražey 65,5; 73,7; 84,11…(5). gražybė: Iszgadinta ios gražibe pirmoy 73,5 (l. krasa) (1). gražinti: lauka žiedus gražindams 153,23 (1). grąžinti: žiwatop gražindams 138,22 (1). greitai priev.: greytay 154,14; greyčiaus 204, 17 (2). gręžti „kreipti“: ležiuwa ant pikto negręž-dams 48,13–14; 250,15 (2). griekas (sl.) „nuodėmė, kaltė“: griekie 146, 24; griekamus 129,16; griekais 147,2; griekuosn 127,3…(103); || plg. kaltė; nuodė-mė DK 13. griešyti (br.) „nusidėti“: griesiti 147,6; gresiom 147,3 …(4); plg. nusidėti. griešnas (br.) „nuodėmingas, kaltas“: griesz-nas 66,12; griesznopi 148,19; grieszniemus 123,17 (l. grzesznikom 123,16)…(32); || plg. kaltas. griešnykas (br.) „nusidėjėlis“: griesniku 45,5 (1). griežti „dantimis čirškinti“: sutrink dantis griesniku ant mane griežencius 45,5–6 (1). griūti „parpulti“: po desiney desims tukstan-čių grųs 79,20 (1). grįžti: griszti 127,4; grįždam dowanas paterosim 127,4 (2). gryžiuoti „kraipyti“: galwomis grįžiuoja 89,2 (1). gromata (br.) „laiškas“: gromata 245,13; 13,15; 246,17 (13). grožybė: grožibes 236,5; 236,12; 239,24; 241,1 (4). grumzdimas „murmėjimas, niršimas“: niekad nesibiosiu grumzdima pikturiu 64,18–19; plg. grumzdėti. grumzti „niršti, grasinti“: kunigaikszis sio iey grumzdžia 61,17; 141,20 (2). gruntas (pol.) „pamatas“: grunta 98,26 (l. gruntu 98,26); 60,22 (2); || plg. pamatas Mž. 27. gruntavnai (pol.) „pagrindinai“ priev.: gruntawnay 245,19 (l. gruntownie 245,20) (1). 7. Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos 97 -gu klausiamoji dalelytė: Galiegu tu ta prisakima...izspildit 6,15; Jautiegu tu sirdi savo 9,3; ilgaygu 45,20; Pagužistat 199, 5—6... gūdra „vidurnaktis, nakties glūduma“: Dikay saugos sargav nakties gudros 93,5—6 (1); plg. gūdrumas. gūdriai „igudusiai, budriai“ priev.: serkti pats ir gudrey iaučia 112,14 (1. pilno 112, 14) (1). gūdrumas „vidurnaktis, nakties glūduma“: gudrum nakties ir auzroy tawe atmindamas 67,9—10; gudrume nakties 153,27 (1. w połnocy 153,27) (2). gukštinėti „vaikštinėti“: te gukštineisi wisada čia su pawargieleis 87,16—17 (1). guldýti (vert.) „dėti“: tawimp asz guldžiu nodieją 96,12—13 (1. Pokładam w tobie wfanie 96,12...); gulditumbim 176,16; guldinčius 173,24; guldidami 184,10; 114,18; 184,10...(8). gulėti: wienok daržiney guli 153,21—22; guleio 166,12; gulis 153,8; gulintigi 154,2; gulint 158,10...(10). gulti: Małda gultu ent 39,19 (1). gundymas: gundiman ne weski 123,18; 138, 8; 141,10...(8). gundyti: negundintu 36,16; gundik 51,17; 134,10 (3). guolis: guli sawa kiaituwu guolij 153,22 (1). gvoltas (pol.) „prievarta“: gwolta ne daritum bey 236,19—20 (1); || plg. priespauda DK 34. gvoltavoti (pol.) „pažeisti“: istatimay szwenti io est gwałtawoiami 191,13—14 (1. gwałcone 191,14) (1). || žr. pažeisti. H hadina (br.) „valanda“: vn. ga. hadina 160, 21; hadinoy 161,17; 161,4 (3); || plg. valanda. hadnai (br.) „tinkamai, vertai“: priimt hadnay 127,10; (1. godnie 127,20) 131,26; 203,8...(7). hadnas, -a (br.) „tinkamas“: nehadnas 216,21 (1. niegodne 216,10...) nehadno 217,4; hadnays 127,8; 221,3...(3); || plg. reikėjamas AK 31. hadnastis (br.) „tinkamumas; vertė“: dg. ga. hadnastis 132,15; idant mes pažine hadnasti musu draugistes 217,24; hadnastę 217,22 (1. godność 217,24)...(5). Heli 161,18 bažn. (1). heretikas (sl.): dg. ki. heretiku 208,21; Heretikus 41,4 (1. Heretiki 41,4) (2). hetmonas (sl.) „vadas“: Hetmona 86,6 (1); || plg. vadas Mž 247. historia (sl.) „istorija“: dg. ki. Historiu 229,4 (1. Historye 229,4) (1). honbyti (pol.) „pajuokti, gedinti“: hónbit 142,21 (1. hanbić 142,21); || plg. pagėdinti. Ch Cherubinas 150,10 bažn. (1). Christus, Christusas bažn.: Christus 166,10; Christusas 29,18; Christaus 185,22; Christusa 13,6... (175). —Dažniau sutinkamos Christusas, ypač kilmininko (Christusa) formos. I, Į, Y į: 1) vietoje prielinks nio i visur tiktai ing; 2) priesdėliu į- sutinkamas žymiai dažniau nekaip im- arba im-; žr. žodžius su į- (įsakymas, įsakyti...), in- (indėti, ingilti,...) ir im- (impulti). id „idant“: id daugiau ne pažeystumbim 27,11; 53,10; 80,6... (77). Kai kur id ir idant vartojami paraleliai tame pačiame puslapyje (pvz., id 25,6 ir idant 25,16; 91,21 ir 91,21); idant ištisai (išskyrus 247,1) vartojamas nuo 220 psl. iki galo; plg. idant. idant: O turesime praszit idant... teyktus mus vžlaykit 39,3—4; teykis apszwies ak is mano drasey / idant ne vžmikcia smerčia vmay 47,11—12; 118,12; 171,19... (207); plg. id. idante: idante hadnais butumbime 131,22—23 (1); plg. idant. idantigi: idantigi 21,5; 191,15 (2); plg. idant. jeiti: ne ieit piktu rodon 43,12; ne ieis žiamena 82,6; ieio 154,21; dg. va. ieie 83,4... (10). [ies 134,19: korektūros klaida, turi būti ies]. ješkoti: ne noreikime ie szkot dunoy 172,22; grieszkau 54,2; ieszkome 129,19; gieszko-site...(9). Ieva: Iewa 178,9 (1). ik „iki“: 1) priel. su naudininku laikui žymėti: ik senibey tureki sawo maloney 70, 8—9; 169,18; 237,2... (9); 2) priel. su naudininku vietai žymėti: palinkies ik žianey 88,23 (1); 3) priel. su naudininku posakiuose: ik gali [=ik galiu] išznikint 141, 21—22. 4) jungtukas: Tuskiankim durisna io / ik mumus atwers anas 115,13—14; 178,11; 209,2... (4); plg. iki. iki: 1) priel. su naudininku laikui reikšti: nuoq dienos iki dienay 81,17; 85,10; 107,19; 186,25 (4); 2) priel. su naudininku posakiuo 98 se: jev iki gali žiwata sawo 200,26; 203,18; 220,9; 251,6 (4); iki žiwati 214,10 (1); plg. ik. įlaisti (= įleisti): ataugay įlaysti / ne ing tikrą kelmą… 186,13–14; 186,17–18 (2). ilgai priev.: ilgay… vzmiršt nori 47,3; ilgai-gu 47,5; 97,22… (11). ilgas, -a: Duosiu ilgą amžių 80,17–18; 85,6; 120,6… (4). ilipti „įsikepyti, įbestį“: ing kuną sunaus sawoia ilipik 127,13–14; dg. va. ilipiti 186,17 (2). iltis: siarnas su didemis iltimis 72,18 (1). ilgumas „ilgėjimasis“: giedogimay linksmi / be jokio ilguma 153,17–18 (l. tęsknośći 153,18) (1). įmesti: duobena įmestas 137,6; 136,26; 137,13 (3). impedimenta 229,9: atsitiktinis lotynizmas. impulti (= įpulti) „pateikti, įkristi“: impuls diden giedon 89,11–12; ing liga impulsu 249,16; 67,18; 120,2 (4). imti: 1) „imti, semti, pasisavinti“: moksła imt gali 204,23; macies muog io imtos 101,22; imame 11,13; imcia 103,28; vn. va. emes 219,7…; 2) „minėti“ (vert.): Ne imk downay io warda 109,14 (l. Niebierz… 109,14…); 106,3… (52). įnartinti „įniršyti, įpykinti“: kurieys tawe inartinom 22,6 (1). indėti (= įdėti): kuną grabana indeio 162,25–26; 158,3 (2). ing „į“: vartojamas su galininku reikšti 1) einamajai vietai: skistas wanduo ing gi ieis 88,10; ieie ing bazniczą io 83,5; 114,22…; 2) su veiksmažodžiais pasvirti, sujungti, aprinkti, pasiduoti, duoti vesti: tada mirszta tuoi aus ir apsigrežia ing dulkiės 35,9–10; sujung ing vieną kuną 238,5–6; mus aprinkay ing… linksmybes 142,6–7; 141,8; 142,23; 223,24; 118,26…; 3) su veiksmažodžiais tikėti (labai dažnai), rėdytis, išpažinti… (vert.): regetumbim daug sunu tikincu ing tawe 33,9; 77,19; redos ing szwentą wardą io 67,22–23 (l. się sprawują w imię święte jego 67,23); 200,12; 225,5; 238,14; 240,3; 244,15…; 4) ing kurio isodinay szakni 71,24 reikia laikyti korektūros klaida (= ing kurią)… (70). ingi: ingi 63,20; 112,16 (2); plg. ing. ingilti (= įgilti): tas giełuo ne ingils 79,21 (1). ingyti (= įgyti): turi žmogus aba… ingit /aba pateriot 247,22–23 (1). instrumentas (lot.): instrumentu 102,9 (1). ypačias, -ia „ypatingas, asmeninis“: Ipacias užgimimas… karalaus 152,14–15; 197,25 (2). ir: tiesą nutikrina /ir tą meilę laupsay mumus paduost 16,26–27; 19–20; 20,25; 22,25; ir duos waysiu wisoku ciesu/ ir tapas nuog io ne nukris 43,17,19; Ir patis gie ne supras 67,17… (844). irgi: sirdi palenktą irgi nužiaminta 64,6; 72,19; 78,21; 81,10; 95,25; 110,15; 138,15; 145,26; 176,3… (23); plg. ir. įsakymas: iż isakima tawo /gialbetu nuog neprietelu 36,13–14; 92,9; pagal io paties istatimą ir įsakimą 192,13–14; 201,2; 235,20 (5). įsakyti: Potam ir tat iems isakit teykies 171,10; isako 192,1; isakie 105,13; isakita 236,13… (13). įsčiepyti (iščiėpyti?) (pol.) „įskiepyti, įdiegti“: isciepiti 245,6; isciepiti 14,12; ne ing tikra kelma isciepiti 186,13–14… (5); || plg. įleisti. įsiduoti „atsiduoti, įsitraukti“: regi kad isidawiau tawo Pone ginklan 89,12; ir neganduosna kunizskosna neinsiduotumbit 234,22 (2). įsigasti (išsigasti?): kogi įsigasiuosiu /kad neprietelus tikoia 53,2 (1). įsikėsti (išsikėsti?) „išsišakoti“: szakas laide /placiey isikiete 73,8 (1). įsimylėti (vert.) „pamėgti“: idant žmogaus isimilėjęs draugistes… pats wienas ne giwentu 233,6–8 (l. rozmiłowowszy się towarzystwa 233,6–8) (1). įsitikinti (?): ir kurie ne kiencia manes /i sitikie wisi atpuks 53,4–5 (1). įsislėpti „pasislėpti“: tad piktas isisleptu /id po Pona ne butu 149,12–13 (l. tam by się rad zły skrył 149,12) (1). įsiveržti: įsiveržė ten siarnas 72,18 (1). įskirti (?): Ne iskirk ing peklą manes su raz-baynikays 52,13 (1). įsodinti: Tas bus kaip medžias isodintas 43,16; isodinay 71,24; 72,8 (3). įstatymas (vert.): idant pagal istatima Pona Christusa ir pagaley Apaształu buda daritumbim 191,7–9; 231,20; 236,19… (11); plg. įstatyti. įstatyti: (vert.) „įsteigti, įkurti, suruošti“: Del to swetasti istatey 129,23 (l. świątość wstawil 129,24); Waciara sawo istate 215,4 (l. wieczerzą swoją postanowił 215,4); 9,13; 191,23; 205,20; 207,20; 236,14 (1). įstatytojas (vert.) „kūrėjas, ruošėjas“: Kas ira istatitoio weczarios Pona? 13,10 (l. kto jest wstawcą… 13,10) (1); plg. įstatyti. 7* 99 iš: 1. Prielinksnis iš vartojamas su kilmininku žymėti: a) vietai: Id ištrauk­tum­bey iš rankų piktui 103,12–13; ištrauk mus iš gierklės 114,4…; b) laikui: iš rita dekawokim 38,10…; c) priežàsčiai: iš piktenibės prieš mane pasikilsia 44,10; 59,26; 86,22…; č) būdui: tatay darikim iš karta 181,26…; d) išskirčiai: potam wiens iš žalnieriu szoną iam pradure 162,15–16; 222,20…; e) vertiniai: irgi ano biios iš sirdies sawa 95,8 (l. I boišie iego z serca prawego 95,8)…; f) įvairiais kitais atvejais: Ištrauk mane iš sunki­bes dideles 102,21–22; O tą naudą iš io priemimo imsim 126,24… (178). 2. Keliais atvejais iš pavartotas su mane, tave: Tegul ne džiaugias išz mane 47,16; dawey išz sawe girklą sweyka 130,25–26; 224,24; 239,21. 3. Antraštėse „Ape iż numirusią prikelimo“ (166,1–169,1) galininko formas reikia laikyti korektūros klaidomis, nes prieš tai (165,17) vartojamas kilmininkas. 4. Prielinksnis iš vartojamas priedėliu (žr. žodžius su iš-, pvz. išalkti, išbalti…). Be iš, lygia grečiai (tik rečiau) vartojamas prielinksnis iż; kartais juodu kaitaliojasi net tame pačiame puslapyje (isz 69,11 ir iż 69,2; 166,25 ir 166,5…). išak­ninti „įdegti, prigydyti“: Zodi sawa szwentą teyki­si išaknint sirdisna 31,10–11 (1). išalkti: panenek mus atawwius sawo išzalku­sius 221,8–9 (1). išbalti: kaip sniegas išbalsiu 63,7 (1). išbiaurinti „sutertšti“: penukszla kaip kiaules ir szunes neiszbiaurintu 209,6; išzbiaurin­tumbim 194,5; dg. va. išzbiaurinti 193,12 (3). išblvoti „iškalbėti, išsakyti“: del tos io izbi­lotos meyles 119,18; 224,19 (2); plg. ižby­loti, iškalbėti. išblaškyti: Jo neprietelus wisi per szalis izs­blaszką 87,21–22 (1). išdeginti: anglis ugnie iszdegin­tos 90,17–18 (1). išdėti: „palaidoti“ grabe sawam išdeja 162,24 (l. pochował 162,24); kìeles… kurs buvo iszdetas 166,11 (2). išduoti: 1) „atiduoti“ (vert.): vż juos kuną iszdawey/ ir krauius sawus išzleiey 130,15–16 (l. za nie swe ciało wydał… 130,14); 207,22; 221,18; 223,22… (13); 2) „išduoti“: vż trisdesimts pengiu… iszdawę 160,2–3; 215,10 (2); plg. ižduoti. išėda „žiau­ruolis“: nes žmoniu išzeda /ant musu gatwu pasikiele 71,5 (l. okrutny 71,5) (1); plg. akrutinykas. išeiti „išeiti, kilti“: Nors isz swieta per smer­ti iszeysiu 122,6; 134,10; pameski ta afiera pats /kuri iszeis is wienu sirdies 64,10–11… (6). išėjimas: ans serkt tawo iszegima 91,23 (1). išgadinti: Iszgadinta ios grožibe pirmoy 73,5 (1). išgaisti „išnykti“: del to gie iszgaisz 55,21 (1); plg. ižgaisinti. išganymas (vert.) „atpirkimas, išgelbėjimas“: iszganimas 143,23 (l. zbawienie 143,25…); iszganimop 181,3; 224,13… (38); plg. ižganymas, išgelbėjimas. išganyti (vert.) „atpirkti, išgelbėti“; iszganey 202,11 (l. zbawil 202,11) (10); plg. ižganyti. išganytingas, -a „išganingas“: iszganitinga­me 197,4; iszganitinga 222,14 (2). išganytojas (vert.) „išgelbėtojas, atpirkėjas“ bažn.: iszganitoias 242,17; iszganitoiau 202,7; 245,25…(7); plg. ižganytojas, išgelbėtojas. išgelbėjimas: del žmogaus iszgiaibema 163,20 (1); plg. išgelbėti. išgelbėti: nuog wisu grieku esme iszgiaibet 213,9; iszgiabliey 202,10; iszgiabietu 161,20. išgi: iszgi ginkla sawa 72,17; 153,3 (2); plg. iš. [išgialbema, išgialbeti… žr. išgelbėjimas, išgelbėti]. išgydyti: O io ronemis melinomis iszgiditi esme 244,5; 251,17; 251,23 (3). išgirsti „išklausyti“: iszgirsk… szawkientigi sawęsp 44,17; 76,11; 133,5… (6); plg. ižgirsti. išgręžti „išsukti, išklysti“: isz kalibės krik­sčionisz kos ne iszgręztumbei 234,16–17 (1). išgrauti „išversti“: Piktasias žmones wisas isz wietos iszgrawia 101,14–15 (1). išilti „pailsti“: Kada dwasia mano iszilsta 99,19 (1). išimti „ištraukti, išvaduoti“: isz welno rankos izzeme 166,2 (l. wydal 166,2) (1). iškaitinti „išdeginti“: widurius mano ugnia sawo izkaytink 51,17–18 (1). iškakti „iškeliauti“: Duok laymingay iškakt mums 144,3–4 (1). iškalba „išikalbėjimas“: idant iszkalbos ne­rascia sawimp 63,2–3 (l. wymowki 63,2); Tures gausey ant iszkalbos zodzia 93,25 (2). iškalbėti: 1) „pasakyti“: Iszkalbejes tatay /grau­dena žmones 219,19–20; 2) „apsakyti“ Vż tokias giaradeystes neizskal̄bamas 17,2 100 (l. niewymowne 17,21); iš neizkalbėtos meyłes 29,15; 30,9 (6); plg. izkalbėti. iškammunikavotis (hibr.) bž.: iškammunika-woies 209,19 (l. exkommunikuia 209,19) (1). iškelti „pakelti; išaukštinti“: iszkiele rankas sawas 87,2; serkti ir kieleywius /iszkieldams pawargusius 101,11–12 (l. wywyższając 101,11); 142,18… (6). iškiai „aiškiai“ prie v.: iszkley… piktina 204,24; 206,4; 213,25 (3). iškęsti: iszkęsčia kalawiia kirtima 60,12 (1). išklausymas: apie iszklausimą mielą tawo 135,6 (1); plg. išklausyti. išklausyti „išgirsti, atsižvelgti, patenkinti“: id teyktumbeis iszklausuti 117,9; iszklausis 119,11; iszklausi 137,24; 184,22… (25). iškoroti (hibr.) „nubausti“: ne iszkorojęs 191,12 (1). išlaikyti: 1) išlaikit baymey… ir tikroy wieroy 199,10–11 (1); 2) sieymielę… patogtey… išlaikyt galetumbit 235,1 (1). išläisti (= išleisti): palenkies sawo gawo /dusíą tuoy iszlayda 161,26–27; winnicia potam erszkiecius iszlaydo 72,5–6; Iszlaydo biaurus žodzius isz sawo piktibes 86,22 (l. puścił 88,23); O po pirmamuy ne išzlaiski isz gieribės 104,10–11; id galetumbi tiszlaisti waysiu 127,14 (l. wypuścić 127,14)… (6). išliejimas: Krauiu sawa iszlegimu 130,27 (1); plg. išlieti. išlieti: ir krauius sawus iszleiey 130,16; iszlietas 126,9; 131,7… (10); plg. išlėti. išlyginti „palyginti“ (?): Praszome neizzlignintos gieribės tawa 29,13–14 (plg. l. niez-mierney 29,15) (1). išliuosavimas (hibr.) „išvadavimas“: iszluosawimas 143,25 (1); plg. išliuosuoti. išliuosuoti (hibr.) „išvaduoti, išlaisvinti“: iszluosuot 224,7; iszluosok 77,18 (2); || plg. išvaduoti. išmania „išmanymas, supratimas“: Duok iszmania noro savo 23,25 (l. zrozumienie 23,24) (1). išmanymas „supratimas“: duoki tawęs iszmanimą 21,22; 217,19–20 (2); plg. išmanyti. išmanyti „suprasti“: idant galetumbit ismanit darbus ir hadnasti 218,11; iszmana 74,9; iszmanitumbei 239,25; iszmanik 233,21; iszmanita 195,24; neiszmanomas 206,8 (12). išmankštinti: sirdis… akmeningas tu pats iszmanksztinki 184,25 (1). išmėginimas „išbandymas“: O tas wel iszmeginimas musu pačiu 217,16–17; 205,14… (4); plg. išmėginti. išmėginti „išbandyti, ištirti, įsitikinti“: aba teypag nemoka iszmegint /te iszmegin gi kiti 204,21; Te iszmegin patsay sawe 205,1; 217,13… (5). išmesti: Ir szlowe io isz žmoniu tegul bus iszmesta 87,25–26 (1). išminkštinti „suminkštinti“: kietas sirdis pats iszminkszink 23,23 (1). išmintingas „protingas“: iszmintingas 2,13; Iszmintingiey 158,19… (4). išmintis: 1) „protingumas“: parodik mums sawo maci ir dangaus iszminti 142,14–15; 62,24; 83,2…; 2) „sąžinė“: idant… giwent galetumbim… su giara iszmincia musu 32,17–20 (l. z dobrym sumieniem 32,19)… (8). išmokyti: Iszmokie mus to 184,12; iszmokia 9,18; 3 asm. iszmokitu 206,20; iszmokitas 200,26… (9). išmokti: iszmokim pakaros 155,4 (4). išniekinti: iszniekino dides io teysibes 120, 24–25 (1). išnaikinti: isznaikint wisas neteyes mana 62, 4–5 (1); plg. išnykti. išnykinti (-yti) „išnaikinti“: wienok jusu griekus isznikisiu 122,7; isznikint 141,22 (2); plg. išnaikinti. išpažinimas (vert.) „pripažinimas, pasakymas“: Ape ispažinima greku ir gaileima iu 144, 8–9 (199,14); Cia turi but ispažinimas wieros 199,14–15; 210,3–4… (16); plg. išpažinti. išpažinti (vert.) „pripažinti, pasakyti“: wieros… ne nor iszpažinti 209,9–10 (l. wyznać 209,10…); 220,8; ir žodžieys ispažista/iuog ir žmogus griesznas 205,2–3; iszpažinot 200,12; iszpažindami 210,1… (16). išpeikti: iszpeykta ta szwenta sprowa 191,11 (1). išpildymas (vert.) „įvykdymas“: iszpildima wiso prisakimo 85,20–21 (l. wypełnieniu 85,22). 133,23 (2); plg. išpildyti. išpildyti (vert.) „įvykdyti, atlikti“: ką žadeiey wis iszpildey 24,21 (l. spelnił 24,21); iszpildęs 180,18… (7); || plg. padaryti. išpirkti: mus noredams iszpirkt /teykieys kūną priimt 151,2–3; iszpirkay 202,9; iszpirkta 16,24 (3). išplėšti: wisą turta swetimi iszplesza 87,20–21 (1). išplūsti „išbėgti“: krauiey wanduo iszphudo 162,16 (1). išrinkti: su wisays tays /kuriuos iszrinkay 156,5; iszrinktus 142,19; 180,18… (10). 101 išrišti (vert.): Malžẽnstwą… tiktay smertis iszrisza 232,23–24 (1. rozwiezuje 232,25) (1). išronyti (nibr.) „sužeisti“: Kurie iaučiat sirdi sawo iszronitę 126,15; iszronitas 251,22 (l. zraniony 251,21) (2); ‖ plg. žeisti. išsakyti: iszsakiusiu tat Ponuy sawam 99,16–17 (1). išsemti: ne iszsemta wersme mėyles dides 146,2–3 (1). išsikelti „išsiaukštinti, didžiuotis“: dręsa kalbėti ir tuo isziskalti 142,3 (1). išsimanyti „reikšti“: Tas wardas /su mums Diewas/ iszsimana 156,24–25 (l. wykłądą 156,24) (1). išsislovyt(i) (hibr.) „išsigarsinti“: isislowiõ 166,22 (l. rozslawilo 166,22) (1). išsivesti (vert.) „išklýsti“: isz tenay sudit /neduokime neywenam iszsiwest 172,27 (l. zwodzić 127,27) (1). išskaitýmas „išskaičiavimas“: Cionay turi but iszskaitimas reikahu surinkima 219,20–21 (l. wyliczenie 219,20) (1). ištarti „iškalbėti“: Atlaysk mumus musu kaltes /iž neiztariomos mėyles 22,17–18 (l. niezmierney 22,19) (1); plg. iškalbėti, išbyloti. ištekėti: Iztekiejo swietastis musu iszganima 162,18 (l. wyciekły 162,18) (1). ištepimas „dėmė“: iztepimas 192,25; 198,16; 251,21 (3); plg. ištepti. ištepti „sutepti, išjuodinti“: Iszwisk moteri sawo nuog Antikrista izstepta 133,26–27; 193,5; 246,6 (3). išterioti (br.) „išnaikinti“: iszterjot 141,21 (1); ‖ plg. išnaikinti. ištiesti: isztiesęs… rankas 164,10 (1). ištikti: kad weias didis isztinka /žiedas žiámen puolą 85,4–5 (l. wderzy 85,4) (1). ištirpti: kaip aliejus isztirps 88,11–12 (1). ištraukti „ištempti, išgelbėti“: ir isztraukey isz gierkles 89,17–18; isztrauktu 16,20; isztrauktum bey 103,12… (15). ištremti „išvaryti“: isztremey… wisus pahoni 71,25 (1). išvaduoti „išlaisvinti, atpirkti“: žmones iszwadawa 148,15; iszwadawęs 128,19; 152,18… (4). išvadžioti (vert.) „išvesti“: kurs iż wisu silwartu mane iszwadžioi 45,14–15 (l. wywodzić 45,15) (1); ‖ plg. išvesti. išvalninti (sl.) „išlaisvinti, išvaduoti“: mus iż… paskandina smerčia io brangia iszwalninay 30,15 (1); ‖ plg. išvaduoti. išvesti: 1) iszwedziau tawe iż žiames Eghipta 4,4–5; 100,12; 107,6; 2) „išduoti vaisių“ (vert.): idant waysiu iz sawe iszwestu 239,21 (l. płod wywiedli 239,21); iszvezdamas 232,15 (2). išversti: iżgi szakniu iszwerst 141,22–23 (1). išvysti „pamatyti“: Duok iszwisti… pakaiu 96,4; iszwido 195,8; iszwidę 154,14… (14). įvesti: wiernuus ten iwedei 151,6–7 (1). įvystyti: ir iwiste wistikłan 158,2 (1). Izapas: Apszleski mane Izapu meites 63,5 (1). Izraelis: Izraelaus 96,4; Izraelau 91,12… (5). Izokas: Izoku 223,14 (1). iž: iż 6,8; 22,17; 42,6; 166,5; iż sawę 225,9–10… (48); plg. iš. ižbarstyti (= išbarstyti): iżbarstis kielus piktuosius 44,7 (1). ižbėgimas (= išbėgimas): ir ner wietos ant iżbegima 100,2 (1). ižbyloti (= išbyloti): neižbilomą 34,18 (1); plg. išbyloti. iždas 1) „turtas“: brangiausiu iżdu žodžio sawa szwento apidowanioy 30,18–20; 2) „iždinė“: iżda atawere /dowanas dides dawe 154,24–25 (l. skarby swe otworzywszy 154,24); 186,8 (3) ižduoti (= išduoti): iżdawe 124,13; iżduotas 13,22; 126,8… (7); plg. išduoti. ižgaisinti (= išgaisinti) „išnaikinti“: Nes wargios žiames tikray iżgayswintos 66,14–15; Iżgaysink iuos rustibey didey 104,14 (2); ižgalėti (= išgalėti): vždenkt stipra o neižgaleta ranka sawo 39,13; (l. obronną 39,13) (1). ižganymas (= išganimas): iżganimas 45,7; 73,14; 129,10… (5); plg. ižganyti. ižganyti (= išganyti): iżganik 71,4; iżganitas 6,21; 67,21 (3); plg. išganyti. ižganytojas (= išganytojas): vn. ki. iżganitoia 29,23; 64,18 (2); plg. išganytojas. ižgąstis (= išgąstis): vžmirsę iżgąsties ir gieradeystes tawo 26,16. ižgelbėtojas (= išgelbėtojas): vn. ki. isgialbetoia 26,3; 28,14; 40,6… (5). ižgi: iżgi 16,7; 19,12; 47,24; 57,4; 58,24; 68,15; 74,15; 83,13; 88,17; 94,18; 98,26; 100,12; 106,23; 122,19; 140,15; 141,22; 161,5; 167,19 (18); plg. išgi. [ižgialbetoia žr. ižgelbėtojas.] ižgirsti (= išgirsti): iżgirski… maldas mano 55,6 (1); plg. išgirsti. ižguldymas (= išguldymas) (vert.) „išdėstymas“: Trumpą turim iżguldymą 106,20 (1). ižymėti „iženklinti, paženk­l inti“: tesi teyk ius mieli waykialey iżimet 201,15 (1). 102 ižkalbėti (=iškalbėti): neizkalbetas 38,12 (1); plg. iškalbėti. ižlieti (=išlieti): ir krauiuose sawuose vž mus išlietuose 14,20 (1); plg. išlieti. ižpažinimas (=išpažinimas): izpazinimas 7,23; 29,6 (2). ižpažinti (=išpažinti): Ižpažįstame 27,23; išpažincia 70,10; išpažindami 14,15... (4). ižsipildyti (=išsipildyti) (vert.) „įvykiti“: išsipilde per io vžgimimą 152,9 (l. šię spehilo 152,9) (1). J [jai, iai, jaigi, iaygi žr. jei, jeigi.] jalmužna (pol.) „išmalda, auka“: ialmužnos 225,23 (1); || plg. duosna, dovana. Japas 138,15; 242,11 (2). Jardonas: Jardona 59,22 (1). jau prev.: Cia jau prasidest paganimas namicksias 15,2–3; 71,10; 132,17; jaw 213,5; 245,5... (86). Kai kur jau eina pabrėžiamuoju pasturdėliu, pvz.: toliau 20,21; toliau 250,20. jaunybė „jaunystė“: nuog iaunibes mano szaukiu 69,10 (l. mlodosći 69,9); 71,5 (2); plg. jauniškė. jaunikis: 1) sužiedotinis (?): iaunikis 234,8; Jaunikop 233,12 (2); 2) „jaunikaitis“: iaunikiu... (1). jauniškė „jaunystė“: vi. ki. iauniszkes 242,3; 249,6; 249,10 (3). jausti: te jaut malone 55,17; iaust 149,3; iaucia 67,16; Jautiegu 9,3... (15). jautis: iawcia 5,19; 109,5 (2). jei: kuriu iey mes neturesime /wisi amžinay prapulsim 135,14–15; iey kitaip tay manimp wietą turetu 98,21; 242,21... (61). jeib „jei“: ieyb 128,11 (1). jeigi „jei“: iaygi 242,14 (1); plg. jei. jednočius (pol.) „taikintojas, vienytojas“: jednočiaus 145,8–9 (l. jednacza 145,8–9) (1); jednoti (pol.) „vienyti, jungti“: O kad teypag mes amžiną paskandinimą del to ragawima iednoiem 217,1–2 (l. dla takiego pożiwiania iednamy 217,2) (1); || plg. sujungti. Jerozolimas: Jerozolime 92,13 (1); Jeruzalem 64,9; 94,20... (9) (nelinksniuojamas); Jeruzalaus 158,21 (1); Jeruzolimas 98,24 (1). Jėzus, Jezusas: Jezus 13,16 ir Jezusas 159,15; Jezaus 166,26 ir Jezusa 29,22... (64). jis, ji, jie, jos: gis 18,14; gi 153,9; io 2,20; ioia 4,27; ios 9,9; iam 64,5 ir iamui 61,21; iey 200,26; gi 17,25; ią 183,7; iuo 119,13; iame 220,11; iop 149,5; iampi 115,6; iampe 251,9 (2), iosp 9,8; gie 114,15; iu 71,27; giems 101,11; iemus 171,4; iuos 74,13; ias 70,23; ieis 76,20; iomis 249,18; iuose 75,22; iump 158,7... (544). ies 134,19 reikia laikyti korektūros klaida (=ios). Jis reikšmė vartojamas ir anas (plg. anas). jisai: gisay 88,14; 191,19; 231,17 (3). jog: Jog 13,16; plg. juog. jokias, -ia „joks“: ne jokias dayktas nesiranda 230,20; neiokia 245,2; iokios 45,4; neiokiu 105,16... (22); plg. joksai. joksai: neioksai 192,24 (1). Jokūbas: vn. ki. Jokuba 100,25; 239,16... (3). Jonas: Jonas 178,24; Joniep 244,17... (6). judinti „skatinti“: ir gierump darbump wisada iudintu 28,9–10 (1). Juda, Judošius: Judos 186,19; Judosius 160,10 (3). juk: Juk ir žwirblalis mažas... ne puola ant žiames 140,13 (1). jungas: juog giaras dayktas est wiruy priunkt nuog iauniszskies wayksciot iunge 249,7 (1). juoda būdv.: vn. jn. iuoda 103,7 (1). juog: del tawęs tat darome /iuog teykiesi mums atłaysti 116,21–22; ir isz daug kitu rodžiasi /iuog mes isz sawęs nieka ne turim 242,24... (98); plg. jog. juokas: ir iuokus te daray 89,7 (1). juokinti: kuri nuludusius iuokin 113,4 (1). juoktis: beda kursay iuokies 140,20; iuokdamies 45,19... (3). juosta: iuosta 88,13 (1). juosėti: tegul teypag ta iuosta gisay wisur iuosi 88,13–14 (1). Jūozapas: Juozapas 162,23; 153,6 (2). jūs: ius 98,8; iusu 199,25; jums 148,10 ir iumus 200,5; iumis 199,23... (100). K kaboti „kyboti“: ant križiaus... kaboia 112,21; kabanti 252,15 (2). kač (sl.) „nors“: kač 49,7; 166,19 (2); || plg. nors. kačiais (sl.) „nors“: kačieyb 59,22; 133,16; 194,11... (5); || plg. nors. kačiaigi (sl.) „nors“: kacieygi 62,21 (1); || plg. nors. kad: 1) „jog“: Nes regite kad nauda iums eit izgi žiames 68,14–15; galibę tenay tawo pažina /kad per stebuklą tat rodey 137,3–4... (apie 125); 2) „kada, kai“: Kad juos wedu sandarion /kalawiius siekia 90,24; ir žadeiei mus wisad izklausit/ kad wardan io praszom 196,15–16; 246,2... (apie 103 47); 3) „jei“: Kad kurią tiktay dieną griesznas žmogus pasimetavotų piktibey saway… tau dieną io grieku atmint ne noriu 248,20; 4) pabrėžiamoji dalelytė: o teyp kad jau iš wisokiu szalu reykalingi esme abginimu 135,13; 85,2. kada: 1) „kada: kadaise; kada nors“: idant tą walandą kada kunay musu atsilseyma ims… 38,24–25; nes nežina žmogus kada iop smertis ateis 149,4–5; Ponuy buk garba /kuriop kada szaukiau 55,23; atmindamas wisokius perszokius savus/ kuo tiktay kada Pona Diewa pažeyde 247,3–4; 153,9; 232,10; 234,16… (35); 2) „kad“: idant mums duotumebey… žodi tawą/ kada gi giaray perminatumibim 176,13–15; 141,2–3; 142,4; 144,18; 179,18; 230,17; (7). Kartais kad „kada“ ir kada vartojami paraleliai tame pačiame puslapyje, pvz. 67,4 ir 67,13; 139,26 ir 139,27. kadangi: kadangi 126,20; 191,11 (2); plg. kada. kadangi: kadangi… tewuy musu pasidaboio 15,10; 191,3…; kadangi 172,20; 179,21 (12). kaimynas „tam tikras baudžiauninkas“: id naujeys butumbim io kayminays 120,11 (1). kaip: 1) jungiam. žodis: kaip buvo pirm ir nunay /taip bus wisada amžinay 86,14–15; o tegul wisad stoiesi/ kaip tu pats nori 116,11–12; 123,22…; 2) lyginant (priev.): nuplausi mane kaip sniegas išzbal­s iu 63,6–7; 75,12; 88,22…; 3) „kai, kada“: Nes žmogus kaip jau numirs/ žiame praris 100,22; …(176). kaipa, kaipagi: kaypa 47,3; kaina 117,4; kaipagi 6,21; 9,8; 209,13; 225,1 (6); plg. kaip. Retkarčiais kaip ir kaipagi vartojami paraleliai kaipo, kaipog: kaipo 34,6; 66,11; 98,11…; kaypog 138,14… (11); plg. kaip. kalavijas: Nes pigiaus isskėčia kalawiią kirtima 60,12; 67,18; 90,23 (3). kalba: neteisus saway kalboy 65,20; Kalbos 90,17; 172,4 (3). kalbėti: balsu žmonium kalba žodžius 219,7–8; kalbeti 142,3; kalbeiy 53,27; kalbancia 244,23; kalbeies 178,7; kalbedams 148,9… (62). kalnas: kalno 48,8; kalnopi 60,8; 91,3… (5). kaltas, -a: 1) „prasikaltęs, nuodemingas“: kaip mes atłaydžiame sawiemus kaltiemus 10,23; Nesang gis persekioia nekaltagi žmogų 88,5–6; 199,16; 216,22…; 2) „skolin- gas, privalas“: ką buwam kalti tay darem 242,20; 235,17; 15,17… (23). kaltė „kaltumas, nuodėmė“: Pasikielė su kariu be wisokios kaltės 86,24; Atłaisk mums musu kaltes 118,21; kienteia del musu kaltes 110,22–23… (12). kaltÿbė 1) „kaltė, nuodėmė“: Atłaisk mums musu kaltibes 165,16; 114,20; 120,23; 2) „priedermė“: kaltibę sawa girdieiey 235,8 (l. powinność swą słyszał 235,8); 231,1; 234,16… (6). kaltinykas: o kaltinikams musu atlaystumbim 125,27 (1). kaltinti: patis sawe del iu kaltindami 125,23 (1). kaltinykas: o kaltinikams musu atlaystumbim 125,27 (1). kaltinti: patis sawe del iu kaltindami 125,23 (1). kamanos: wienok nuog kamanu ir žashu tuoy nurimsta 58,7 (1). kančia: Gieriaus gali nuramdit mano kančias wisas 67,3–4; 163,4; 163,11 (3). kantrumas: didis est tawo kantrumas 164,26; 138; 169,18 (3). kantrus: dg. va. kantrus 118,12 (1). karaliauti (br.): karalaut 113,10; karalaw 20,19; karalauenti 207,14; karalaudams 184,4… (18). karalystė (br.): karaliste 10,25; karaliste 18,13; karalistan 163,12… (31). karalius (br.): Karalus labai galis 81,6; Karaluy 33,20; 150,25… (25). kariaunykas „kariautojas, priešininkas“ (?): musu kariaunika pergałea 120,27 (1). kariauti „kovoti“: teykis vz mus kariaut 141,17 (1). kariautojas „kovotojas, priešininkas“ (?): Ir duok stiprey pergalet sunkius kariautoius 145,25–26 (l. boiowniki 145,25) (1). karias „karas“: Pasikielė su kariu be wisokios kaltės 86,23; 138,9 (2). karoti „kyboti“: karodams terp łatru 120,27 (1). karštas, -a: išz pekłos karsztos 78,16; 58,20; dg. ki. szitansiu 205,20 (3). karštybė: Karsztibes Saules niekad ne bijosiesi 91,17. kartas „sykis“: ką artimam kartą žadeia 48,21, 160,21; 216,5… (8). kartus, -i: kartu girkłą dawe 161,12; karcios 164,9; karčiausių 165,2; 171,27 (4). kas: eina klausiamuoju, santykiniu, nežymimuoju įvardžiu, pvz.: todel tawe klawsiu 104 /kas tu esi? 2,10; ir ko tikimes nuog io tu-resime 38,17; ape ką neaboieom /kad tat padarisi 197,18; kogi 53,2; kopi 218,3… (116). kasgi: kasgi 48,6; 243,13 (2); plg. kas kastyria (br.) „žaidėjas kauliukais; sukčius“: dg. ki. kastiriu 209,1 (l. kosterow 209,1) katechizmas (sl.) bažn.: katachizmas 7,1; 14,1; 29,7… (9). katig(i) „kad, juk“: Iszmokie mus… katigi ne kursay klausą žodžia est pagirtas /bataig kursay pildzia 184,12–15; katig 145,13 (2). kauti „žudyti“: dg. kl. kauienčiu 208,24 (l. zdraycow 208,24) (1). kaulas: Sutritni kaulay 63,10; 36,20; 88,11 (3). keikti „plūsti“: O širdie kiekvie 65,5 (1). keleivis: kieleywiui 146,5 (l. pielgrzyma 146,5); 32,3; 101,12 (4). kelias: Asz kiałas /teyse/ szwiesibe 121,20; kiałan 78,10; 95,5… (25). keliawimas: kieliawimu 182,13 (5). kėlimas „atsikėlimas“: nuog kielimo mano 66,10; 113,7; 165,23 (3). kelmas „kamienas“: ing tikrą kielmą isciepiti 186,14; kielman 186,16 (2). kelti(s): o pirmiaus kad anksi kielasi 15,7–8; iey tikit /kad isz to wiso ne galim kialtis 198,14–15 (l. postwąc 198,15); Noris kiel-sis koksai musis 53,7–8; kialkigi 180,21; kialanti 154,5; kialdams 55,8… (36). keltuwa „galvijas“: vienok daržiney guli /sawa kiältuwu guolij 153,22 (1). kentėti: tey kies cionay kientieti dela žmogaus 159,16–17; kienteiey 147,12; kienči̇encios 242,11… (8?); plg. kęsti. kerštas: prapulsit izgi kierszto mano 74,15 (1). kęsti „kentėti“: kursay del io čia wargą nor kįesti 140,6–7; kienčiu 60,10; kiente 163,6; kies 201,1; kiestum bey 234,11; kiencias 84,8… (19). kęsti „skėsti“: kur žialent žohe sawa žiedus kiacia 50,20. ketinti „žadėti“: Nesang tokiu wisada kietin Diewum buti 65,18–19; 113,7 (2). ketveriopai priev.: kietweropay tay noriu atpildit 248,16 (1). ketvirtas, -a: Kietwirtas 3,18; vn. vie. kietwirtoi 4,15; 33,11; 193,28… (12). keturi, -ios: Kieturi 3,15; kieturias 81,25… (6). keturiasdešimts 170,17 (1). [kiacia, kiałas…, kiałtis…, kiałuwu, kiatu-riasdešimts žr. kęsti, kelias, keltis, keltuwa, keturiasdešimts.] kiaulė: kaip kiaules… neiszbiaurintu 209,5–6 (1). [kiekykė žr. keikti.] kiek: 1) kiek tik tay ira musimp giara 212,13–14; 216,5; 240,25… (6); 2) rupindamos kiek wietos absaugotoiu 57,17 (2). kiekas „kiek“: tatay darikit kiekas kartu giarsit ant atminimo mano 15,5–6; 216,3 (2). [kiekwieropas 148,2: korekt. klaida, turi būti kietweriopas]. kiekvienas, -a: kiek wienas 43,11; kiek wien 102,11; kiek wienam 95,21… (13). Kiek ir wienas, -a… rašomi atskirai. [kielavimu, kieleywiui, kielimo, kielmą, kienteiey, kierszto, kįesti, kietin, kietwirtas, kieturi… žr. keliawimas, keleivis, kėlimas, kelmas, kentėti, kerštas, kęsti, ketinti, ketvirtas, keturi…]. kietas būdv.: kietas sirdis pats izmikstink 23,23 (1). kirmelė „baidyklė, slibinas“: Tu Lawą ir kirmelę pamisi 80,10 (1). kirtimas „kirtis“: Nes pigiaus iszkiescia kawa kirta 60,12–13 (1). kitas, -a: te nesi nieks kitas 65,14; kitamuy 115,4; kiton 186,17; kitiemus 123,17… (41). kitaip priev.: kitaip 28,21; 206,9 (2). kitokia: kad turėčia linksmibę kitokią 98,21–22 (1). kytras sl. „vylingas, suktas, gudrus“: kitras 178,8; kitroio 20,25 (2). kytrastis (sl.) „vylius, suktybė, gudrybė“: kitrastimis 39,10 (l. chytrościami 39,9); 175,15 (2); plg. kytrybė; buklystė Mž 258. kytrybė (sl.): kitribe 65,25; 19,21 (3); plg. kytrastis. kitur priev.: kitur 193,22; 243,7 (2). klaidéjimas (=kleidėjimas) „klaida, herezija“: o kaydeimams tiemus galą padaryti 73,2–3 (1); plg. klaidėti. klaidėti (=kleidėti) „klysti, klaidžioti“: klaidet 114,7; 3 asm. kaysti 82,2 (2). klapatas (br.) „vargas, rūpestis“: ramink tu musu klapatus 135,19 (l. kłopoty 135,20) (1); plg. rūpestis. klauptis: klaupeši 207,3 (1). [klausakimas 6,20 ir 6,25: korekt. klaidos, turi būti klausimas; plg. 6,14 ir kt.] klausymas: ir klausimop io pakauiju mus renki 30,20; 187,1 (2); plg. klausyti. klausinėjimas: ir klausimeima aba dasižinoimą 204,7 (1). klausytojas: o labiausey klausitoiu sawo 204,9 (1). 105 klausyti: Tes pakaius io valos klausantiemus 157,12; te klausa Pona sawęsp kalbančia 149,20… (24). klausti: klausėgu 61,9; klauzdamiesi 154,16; 198,21… (10). klėtis: klėtis pilnas turi 46,19 (1). kloniotis (sl.) lenktis: neturite giemus kloniotis 107,15; 4,11–12 (2); plg. nusizeminti. klūpauti „klūpoti, klauptis“: klūpauti 65,20; klūpawiamę 26,10; klūpaudami 81,12 (lė vpadaią 81,13) … (4). kocerystė (pol.) „klaidatikystė“ bažn.: koceris-tę 134,3 (l. kacerską moc 134,3) (1); plg. klaidéjimas. kodel: Kodėl tavę… žmogum sutwere 2,16 (1); plg. kodrin. kodelgi: Kodelgi 64,14 (1); plg. kodel. kodylas (s.) „smilkalaí“: dawe sawas dowanas auksą kodilą 158,24 (1). kodrin „kodel“: kodrin 60,8; 65,9; 115,9(3); plg. kodel. koja: lutą kojoms sutrisi 80,11; koiump 225,1; 182,6… (9). koks, -ia: koksay 53,8; koki 99,25; kokiuo 192,7 (13). kolai (= kolei): kolay mane wirgdiste iuokdamies iszmanes 45,19; 100,18; 209,2… (6). kolioti (pol.) „plūsti, niekinti“: dg. ki. koloienčiu 208,20–21 (1); plg. keikti. kompunija bažn.: kommunios 205,20 (1). korintai: Koritump 13,15 (1). kornastis (pol.) „drausmė, disciplina“: po kornoscía bažnicłos szwentos… pasiduost 209,10–11 (l. karanie… poddawaią 209,11) (1). korojimas (sl.) „baudimas, varginimas“: koroima 251,4; koromay 58,12; 134,10… (4). koronia (-ė?) (pol.) „baumė, vargas“: koronia 22,19; 135,22 (2). koroti (sl.) „bausti“; koros 49,22; koroies 108,3; dg. va. koroti 204,13 (4); plg. bausti DP65. kozalnyčia (pol.) „sakyklą“ bažn.: kozalnėcios 222,7 (1). kozonis (pol.) „pamokslas“: kozonies 23,13; kozoní 206,18; || plg. pamokslas. kožnas, -a (br.) „kiekvienas“: kožnas 99,7; kožnamuy 115,24; kožnop 148,18; koznayseis 121,5… (56); || plg. kiekvienas. kožnis (sl.) „bausmė“: kozni 71,14 (1); plg. pabaudimas DP 559. [knbka 215,19; korek. klaida, turi būti kubka.] knygos (br.): iż kietwirtu knigu Mayžiesiaus 33,11–12 (1). kratyti „judinti“: drebu wisad kaip lapas kuri krata weiey 88,24 (1). kraujas: ir kraujeys sawa apgražinay 129,8–9; krauias 160,25; krauie 14,3; krauiuose 218,14… (59). krauti: kraukit pokim tawa szauksmus sawo 122,12 (1). kreivai (vert.?) „neteisiai“: kreyway prisiekienciu 208,22 (l. krzywo przysięgów 208,22) (1); || plg. teisiai. krikščionis (sl.): krikscionis 105,12; krikščionies 3,12; dg. ga. krikscionius 40,16… (21). krikščionystė „krikščionija“: krikscioniste 150,19 (1). krikščioniškas, -a: krikscioniszkam 199,11; krikscioniskosp 234,8–9… (11). krikštas (sl.): krikstzuy 129,7 (1); plg. krikš-tymas. krikštymas „krikštas“: krikszitimas 193,1; krikszitima 162,20, krikszitimop 199,20… (23); plg. krikštyti. krikštyti (sl.): kriksztiu 201,8; krikszitum-bit 192,4; dg. va. kriksztiemi 196,1… (6). kristi: ir žiedas krint žiamen 85,3 (1). Kristus, Kristusas: Kristus, 6,5–6, Kristusa 8,9… (4); plg. Christus. krivda (sl.) „skriauda“: krivda 84,2; 169,17; 248,13 (l. krzywde 84,3) (3); || plg. žala DK 27. kryžius (sl.): kriżiaus 124,13; kriziauspi 164,5; 222,1… (13). krūpavimas „pavojus; būkštavimas?“ krupawimą 99,17 (l. nebespieczność 99,17) (1). krutėti: 1) „gyventi, būti“: kurio galibe giwenam /krutame ir esame 212,16; 2) „dirbti, veikti“: krutes 43,19 (l. czynić będzie 43,20) (2). kruvingai priev.: kruwingay prakiaytawa 160,8 (1). kruvina būdv.: kruwinos 243,16; kruwina 250,7; kruwinoy 22 (3). kubka(s) (sl.) „taurė“: kubkas 51,9; kubkos 216,21; 221,20… (14). kulti „daužyti, sutrinti“: Sukulkit kulkit nete iżgi grunta 98,26 (1). kūnas: kunas 66,12; kuns 164,17; kunuy 210,16; kuną 20,4… (104). kunigaikštis (germ.): kunigayksztis 61,16 (1). kunigas (germ.): 1) „pastorius“: kunigay 160,23; kunigumpi 160,14… (5); 2) „kunigaikštis“; ne duksekitesi tiem kurię ne gal 106 gialbet /kunigams žmonemus (plg. 1. książetach 100,21) (1). kuniškai priv.: kuniszkay ne giwena 172,13 (1). kuniškas, -a: kuniszkas 148,2; kuniszkos 138,10; kuniszkuosna 234,21... (6). kupravimas: Noris ant iu ateys sunkibes /irgi kokie kupravimay del iu slipnibes 57,11—13 (l. zatrwożenie 57,12) (1). kur(gi): Kur jau Pona gimines pulkays tenay eiti 92; o duok wayksciot tawuosna pulkuosna /kur wisi wierni giwena 77,5—7; kurgi 144,14... (28). kurs (-is), -i, kursai: eina klausiamaisiais, santykiniais (dažniausiai), nežymimaisiais (retai) įvardžiais pvz.: Pasławintas wiras kiek wienas /kuris ne ieit piktu rodon 43,11—12; kuriagi tada nauda yra 14,8; kurs 34,20; kursay 208,12; kuriop 55,23; kurie 203,17... (313). kuštėjimas „šniždėjimas“: o tatay wietoy ausin kuszteima 205,27 (1). L labai priv.: labai pikti 27,24; 214,16; 228,21... (38); labiaus 164,14; 170,20; 86,22... (5); łabiausey 59,19; 200,23... (5). laidas „garantijos davėjas“ zinay iuog ten bus ne laida 115,20 (l. rękoymia 115,21) (1). laisti (=leisti): par mierą szwiesę laydo 154,10—11; jau łask pakaiuw Pone 159,9 (2). laistis (=leistis) „pasiduoti, kreiptis“ (vert. ?): Ant tawa... szawkimo /drąsey wisi łaydźiamiesi 24,18—19 (l. smiele się my apuszczamy 24,19); ant io walos łaydesei 160,7—8 (l. na jego wolą puścił 160,7) (2). laikyti: tiesoy tikroy łaykiki 155,12; 187,3... łaykit 233,21; łaykiau 81,25; 187,3... (18). laimė: łaymes 95,20; vn. vie. łaymey 94,23 (2). [Laymasnia 232,17 žr. laimus.] laimiai „gausiai“ priv.: duosti łaymiey saw iemus wierniemus čionay 94,22—23 (1). laimingai priv.: laimingay tokiam pasi wes 42,2; 144,3 (2). laimingas: Laymingas 56,13; Laymingiausias 93,22; dg. ki. laimingu 93,22 (1). laimus „laimingas“: Laymus 128,22; Laymasnia 232,17 [=laimesnio] (2). lakioti: new wel strelų nakti łakio... 79,16 (1). [łandanciams 103,22 žr. listi.] langwas (=lengvas): o miega łangwa pridawey 19,21—22; 32,5; 183,14 (3). langvai (= lengvai) priv.: malda... łangway kalbeta 39,18; łangwiew turi iam atsi duot 236,9 (2). langvybė (=lengvybė): łangwibe 223,2; łangwibey 234,15 (2). [łankienciosios 93,18=19 žr. lenkti.] łankiškai (=lenkiškai) priv.: tuogi balsu kaip ir łankiszkay 23,14 (1). łankti (=lenkti): Rankoy wira strełos łankienciosios 93,18 (=lenkenciosi) (l. strzały popędliwe 93,17) (1). łanta (=lenta): Antroy toy łantoy raszita 105,17 (l. tablica 106,18); dg. ki. łantu 105,14 (2). łapas: ir łapas nuog io ne nukris 43,18; 88,24 (2). łatras (sl.) „plešikas, sukčius“: łatrą pas sawe ant kriziaus kabantį 252,14; karodams terp łatru 121,2 (2); || plg. girtuoklis, išėda. łaukas: stowi su mums łaukie 61,22; 94,8; 114,13; łauka žiedus gražidams 153,23 (4). łaukti: ir liepe wiename mieste łaukti 171,24; łaukiu 179,11; łauktumbim 112,5; łaukiancios 46,18; łaukdami 231,24... (22). [łaupsay..., łaupsinti... žr. liaupsiai, liaupsinti.] łaužti: eme duona... łaužia 13,18—19; łauždams tawa prisakimus 173,13; łaužitas 215,16... (6). [ława, ławaiti žr. levas, levaitis.] leda (pol.) „by, bile“: idant mes ne leda kokiu budu kriksztiumubim 192,7 (1); || plg. bat. legalia 239,8: atsitiktinis lotynizmas. letybė „nusižeminimas“: Melskimes tewwy sawam pakaroy ir letibey 115,3—4 (l. w ćichości) (1). levaitis: ławayti /łutą kojoms sutrisi (l. Lwię nogami y Smoka potrzesz 80,9—10) (1). levas (sl.) „liūtas“: Tu Lawą ir kirmelę pamisi 80,10 (1). liaupsiai „gausiai“ priv.: kad man teyp łaupsey duost iš sawo meyles 50,18 (l. wiele 50,18); ir tą meile łaupsay mumus paduosti 16,27; 239,13 (3). liaupsinti „šlovinti, garbinti“: liežuwis giems laupsins Poną mano 50,5; Laupsinki 100,17; laupsindams 53,24 (3). lydėti: lidek taku tikruoiu 54,11; lidesiu 57,26 (2). liečijimas (sl.) „gydymas“: vn. ki. liečima 204,15 (1); || plg. gydyti. liekas „vienuoliktas“: pirmoy gromatoy Korintump liekame paguldime 13,16 (1). liekorius (sl.) „gydytojas“: liekoriau 251,17 (1); || plg. gydytojas. 107 [liektis 45,8 žr. liktis.] liemuo „kamienas“: ney wel isz liemenes tikros /betayg isz obeles rukscios 186,15 (1). liepimas: ir liepimo mano sergienčių 107,23 (1). liepsna: id ne dektu amžinoy liepsna 183,16. liepti: ant Arfu mumus sawi žaisti liepe 98,7; liepdams 124,18; 160,27… (116). lieti: vandeni nu leiu 201,5; liedamas 201,6 (2). lietūs: lietaus laukia žiame 103,17; lietum 185,7; 59,25 (3). liežuvis: 1) „liežuvis“: Del to liežuwis wisad garbins mano 89,14; 50,5; 90,12…; 2) „kalba“ (vert.); liežuwieys tulingays pahonis priwerst teykeyys draugisten 174,18–20 (l. języki 174,19)… (14). liga: ing liga imputu 249,16; ligą 242,11; 248,12… (11). lygiai „panašiai“: Ligiey kaip buynas elmis 58,19; 85,2 (2). lyginti: Ne ligink mane pone su piktayseis 55,11; 55,5 (2). ligonis: del ligoniu /kurie turi dusoy daugi ronu 12,10; Ligonius 241,4; 252,9… (5). lygus: tewuy esti ligus 61,9; ligaus 78,8; 103,22… (5). liktis „pasilikti“: ant žmoniu tawo liektis ir paszlawinimas 45,8 (1). lindyne: Tamsioy lindiney užudaręs troszkin 103,5 (1). linksmai priev.: Delgi to džaug[uos] linksway sirdij 50,4; 147,19; 155,20… (6). linksmas, -a: linksmaġi 53,23; linksmop 50,13; linksmausią 93,15… (13). linksm ybė: Nes didžiausem smutkie ta linksmibę tureiav 59,9; linksmibey 52,6; links-mibens 140,4… (16). linksminti: amžinay linksminti 144,5; linksminsesí 94,24; linksmintus 145,2… (18). linksmintojas: vn. įn. linksmintoiu 18,25; 31,27; 175,6 (3). listi: Busiu jau ligus handanciams žiamena 103,22 (1). liudijimas (liudymas): liudima 23,22; liudimu 180,25; 222,22… (6). liudyti (sl.): darbay ludij tawe santi giarą 78,9–10; neteisybę ludidami 54,15; 106,13… (5). liuosas (germ.) „laisvas“: id grieku liuosi butumbim 24,10–11 (1); || laisvas SiDi 359. liūtas (br.) „smakas, slibinas“ (?): law ayti /lutą koioms sutrisi 80,10–11 (l. Lwie nogami y Smoka potrezs 80,9–10) (1). lizdas: ne puola ant žiames izgi lizdo 140,15; lizdump 75,19; 75,12 (3). lobis „turtas“: negieysk lobio swetimo 106,16; lobi 61,24; 109,21 (4). lomas „kapas, duobė“: niekad ne mirszi dusios mano lome 50,9–10 (l. wgrobìe 50,9) (1). łoska (pol.) „malonė“: łoska 205,16; łoskoy 38,23; łoskon 136,7… (11); || plg. malonė lova: guli tay ant łowos 251,19; 252,2 (2). [ludji, ludima žr. liudyti, liudijimas.] Lukos̃is: Lukosius 242,22 (1). lūkurnėti „lukuriuoti“: Lukurnedams 103,15 (1). [luosi žr. liuosas.] lūpos: liežuwis ir lūpos mano 70,16; 63,25 (2). lupimas „plėšimas“: Lupimu irgi turtu 65,24 (1). [luta žr. liūtas.] M macis, mačis, mačia (-ė) (sl.) „jėga, galia, stiprybė“: macies 141,11; macij 156,8; macini 146,11; mačė 112,18; macia 231,6… (20); || plg. galybė, stiprybė mainyti „keisti“: niekada to jau ne mayna /ką artimam kartą žada 48,20–21 (1). mailė (= meilė): mailei 2,20 (1); plg. meilė maištas: maysztay ir ant wisu szalu 74,11; mayszte 136,22 (2). Maižiešius (sl.): Mayžiesaus 32,12; 84,4 (2). majestotas (sl.) „didybė“: maiestota 26,13; Maiestotop 145,5; 208,3… (19). malda: malda Pona 29,7; maldoy ir nuzia-mime 117,8; maldosp 15,4… (54). Malchus: Malchaus 160,13 (1). malkas „gurkšnis“: girdi mus malkais aszaru 71,18–19 (1). malonė: Per malone ir mielasirdiste Diewa 6,23; maloney 36,12; vn. įn. vie. maloneia 114,17; malonespi 22,15… (37). maloningas, -a: maloningas Pone 36,11; 73,16; 165,11… (7). malonus -i: malonus 34,8; 187,5…; maloniausias 239,1; 250,13… (8). malžankai (pol.) „jaunavedžiai“: Malžankus 239,7 (1). malženska (pol.) „vedybinė“ būdv.; toi iu Malženskoi draugistey 239,10–11 (1). malženstva (pol.) „moterystė, vedybos, jungtuvės“: malženstwa 229,15; Malženstwon 238,23; malženstwop 230,5–6… (34); || plg. moterystė DK 30. maršingas „marašus“: žadeime sawa ne marsingas 184,3 (1). maršinti „pamiršti, versti užmiršti“: kuriomis musu niekad nemarsina 38,12–13; o ne 108 duo welnuy gaysinti /tawo gieribiu marsinti 20,8–10; 20,5 (3). Mateušas (sl.): vn. kl. Mateusza 106,21 (1). mazgojimas „plovimas“: Id mazgoimu wirszutiniu 180,25 (1). mazgoti: Kieleši koies mazgoia 180,21; mazgotu 181,9; 181,17 (3). mažai priev.: nemažay 239,4–5 (1). manas, -a: O asz sunkume troszkume wedu dienas manas 65,2–3; manas 54,7 ir mans 54,7; manogi 98,16; mano 63,26 ir mana 63,25; manamuy 60,5; manasias 140,4; manose 49,5... (28?); plg. mano. mano: kąc mana dowanu ne gieydi 49,7–8; tey kis apszwies t akis mano drąsey 47,11–12... (169?); plg. manas. Kai kur neįmanoma atskirti, ar vartojamas įvardžio manas, -a galininkas arba moter. giminės vns. vardininkas bei įnagininkas, ar nederinamasis kilmininkas mana, pvz.: tu ant sawes imk nekaltibe mana 87,7–8. mardavonia (pol.) „žudymas“: mardawonios 114,3 (1. mordownia 114,3); || plg. žudyti. Marija: Maria 110,17; 124,10... (10). marios: Io esti marios ans jas sutwere 81,9; marias 101,4; 108,14... (4). mažas, -a: waykay maži 194,11; nemažas 66,16; 188,16... (12). mažiaus „mažiausia“ priev.: Idant mažiaus už dwieju nedelu... butu užakita Malženstwa 227,15–18 (1). mažintis: galibe świete mažintusi 72,11 (1). mečius (br.) „kalavijas“: mečium 160,12 (1); || plg. kalavijas. medvysis „medžiotojas“: Anas isztraukes isz spaštu medwisia 79,9 (1). medžias „medis“: bus kaip medis isodintas 43,16; medžių 95,17; 119,23 (3). megti „mylėti, mėgti“: kurie manim nemegia 107,21 (1. nienawidza 107,21); Megiu asien labai tays 92,3; ne mekit piktibe 65,23–24; 164,17; megančiuose 25,20... (11). mėgumas „pamėgimas“: O teip mano nodie ia ir mano megumas 65,13–14 (1. kochanie 65,12) (1). mėginti „bandyti, gundyti“: reikia mums patiems pirm sawe meginti 125,7–8; pradėkay iusu mane megina 81,22 (1. kusił 81,22); 51,16 (3). meilė: tey kis drutint meyle sawa 146,3; betaig laukiu su meyla 179,11; meylenai 57,5; meylesp 164,27... (94). meilingai „maloniai, meiliai“: meylingay priimti 45,17; 114,19; 241,5... (9). meilingas, -a „maloningas“: Tewe musu meilingas 225,18 (plg. miłosciwy 225,18); meylinga 175,10; 197,11 ... (8). melas: ne tikiekit giems nes esti melas 122,25; melą 143,7; melus 54,16... (4); mehn 90,13 reikia laikyti korektūros klaida (=melu). meldimas „prašymas“: Iszklausik musu meldimą 21,20; meldimas 55,25; 19,3 (3). mėlyna: O io ro nomis melinomis izgiditi esme 244,5–6 (1). melstis: melsimes Ponuy Diewuy 38,18; melstisi 107,16; Melskim esig 169,15; melstus 219,21... (13). melsti „prašyti“: tewą sawo melde 161,25; melsk 54,22; meldzami 186,28... (4). meluoti: kada bus meluota... ir wis pikta kalbeta 139,27 (1). mėnuo: Karsztibes Saules niekad ne biiosiesi /Ney wel szalčia Menesie 91,16–18 (1). merga: gimęs esti iz mergos cistos Marios 7,8; 109,5; Mergosp 235,11... (4). mes: mes 10,3; 26,8; 194,5... (109); musu 31,20; 139,9; 196,24... (375); mumus 29,3; 33,4; 15,13... (101) ir mums 21,18; 46,14; 69,7... (73); mus 30,20; 37,20; 82,24; 159,5... (190); mumis 33,6; 130,19; 192,5... (14) ir mums 114,18; 125,12,28,16 (3); musump 16,17; 97,13... (8); musimp 30,7; 185,13... (8); muspi 123,12; muspe 117,24; 132,9; musp 17,16; 116,9 ... (6); iš viso (779); mus 128,7 reikia laikyti korektūros klaida [= mums]. Mesijosius (sl.): Jezusa Christusa Mesiosiaus 245,26 (1). mesti: ant rubu burtas mete 161,13 (1). metas (-ai): 1) „laikas“; kaip tatay akimis sawa wisu metu riagime 15,23–24; 31,8; 147,6... (4); 2) „metai“: per keturiasdešimts metu 81,25; 157,17 (2). miegas: O miega łangwa pridawey 19,22 (1). miegoti: Akis kad prades miegoti 37,14; nemiekt 112,13; miegosiu 46,22 (3). mielas, -a: Mani mielas pakaius 90,21; miela 67,2; mieloja 32,22; mielopi 145,2; mielampe 197,10; dg. va. mieley 38,7; mieluriu 93,23; Mielasne 76,18; mielausiame 30,12–13; Mielausiey 207,17... (99). mielasirdingas, -a (vert.): mielasirdingas 29,12 (1. miłosierny 29,14); 84,2; 220,23... (15); || plg. maloningas. mielasirdingai (vert.) „maloningai“ priev.: mielasirdingai 16,26 (1. miłosiernie 16,25) (1); || plg. maloningai. mielasirdystė (vert.): mielasirdiste 85,7 (1. miłosierdzie 85,7); Mielasirdistey 41,24; 214,13; 239,20... (34); plg. malonė. 109 mielasirdis „mielasirdystė“ (vert.): Nes mielasirdis tava ramesn negi winas 67,2; weyzdek akia mielasirdies sawa 182,20 (1. milosierdžia 182,20) (1); plg. mielasirdystė. mielės: o mieles senistes sawa nori Diewuy ataduot 249,11. miera (br.) „saikas, saikingumas“: kurie sawo smarkibey mieros ne turi 52,14–15; 154,10; 237,2 (3); || plg. saikas BrPI 254. miescianka (br.) „miestietė“: Miescienkos 161,7 (1). miestas (br.): miestas 137,17; miestan 166,17; miestuose 31,22… (14). mylasnykas (br.) „mylimasis, numylėtasis“: mylasnikay 174,10–11; milasnikams 115,10 (2); || plg. mylėtojas. mylėjimas: garbinkime gi nuoširdžiey /del mileima ir atpirkima 155,20–21 (1). mylėti: 1) „mylėti“: id tawe tikray miłetumbim 23,17–18; 17,25; miletum bey 233,24; milintiemus 174,5; 2) „megti“ (vert.): ir kitu piktibes wisokias milinciu 208,25 (1. mihuiacych 208,25); milima 50,11 (25); mileli 237,21 reikia laikyti korekt. klaida [= mylėti]. mylėtojas: pergandink… swieta miletoius 142, 26–27 (1). mylįsta (-ė) (sl.) „malonė“: milistos 49,6; milistes 84,19 (2); || plg. malonė. minėti: 1) „minėti“: mano wardą minedam 115,11; minėcius 108,3; minetumbim 124,21 (6); 2) „atsiminti, atminti“: Prieg tam ir ant to minekit /kad žmoguy newiena daykta patogiasnia nera 232,8–10 (1. pamietaycie 232,8); 105,12; 186,10, 234,12 (4); plg. at-minti. minti „trypti“: sjarnas… laužia /mina 72,19 (1). ministras (sl.) „mokytojas, sakytojas“: kalba iump Ministras 222,10; 204,4; 219,7… (11); lenkiškame tekste visur Minister (219,7; 220,5; 222,10…); || plg. mokytojas. myra: dawe sawas dowanas /auksą/ kodįą/ mirra 158,24 (1). miršti „užmiršti, pamiršti“: juog tarnu sawo ne mirszay 137,4–5; 50,9; mirszdami 164, 15–16 (3). mirti: tada mirsta tuojau 35,9; nemirsztasis 33,21; mirusiu 122,8; mirdamas 163,24… (11). misĮis (br.) „mintis, pajautimas (?)“: mislis 182,11 (1. mysl 182,11); dg. va. mislis 120,4 (1. smysly 120,4); mislu 27,22; 242,2 (4); || plg. mintis AK 61. mokėti „užmokėti, atlyginti“: kožnam pagal darbu mokas 74,19–20; mokieia 145,14; mokies 79,24 (3). mokėti „sugebėti“: aba teypag nemoka išmegint 204,20–21 (1). mokymas: del mokina berneliu 2,4 (1). mokyti: žodžia tawa teykis mokit 23,9–10; mokis 8,3; mokitumbei 240,3; mokikimes 17,24; mokidamas 121,5… (18). mokytinis „mokinys“: laužia ir dawe mokitiniems sawa /biłodamas 13,20; 166,13; mokitinium 195… (5). mokytojas (-is): mokitoją tey sies szwentos 23,21; mokitoy 173,5; mokitoius 24,3 (3). mokslas: 1) „mokslas“: o dela iu mokshu /pakreips nuo mokshu mano daugi žmoniu 122,19–22; 72,25; 118,3; 133,21; 198,22; 199,11; 203,18; 204,23; 205,17; 206,18; 2) „pamokymas (?)“: abagi ant kozonies gata mokshus duost 206,18–19 (1. nauki 206,19) (1). Morkus 195,3 (1). mostis (sl.) „tepalas“: mostimis patepe 162,26 (1); || plg. tepalas SD⁵ 143. motė: 1) „žmona“: Ir mote tawo namuose /bus taw waysinga waykiuose 94,9; Idant wisokia silpnihe moteres tawa ant sawęs primtumbey 234,9–10; 5,18; 87,15; 95,14; 106,15; 134,21… (13). 2) „moters“: moteries 236,15 ir moteres 109,21; 208,26 (3). moteriškas „moteriškė“: ką teypog moterizkas gali kalbet 237,14–15 (1). motina: id io motina butu /mums karalu gimditu 153,2; motiną 109,16; 193,12… (10). mučeln[y]kas (sl.) „kankinys“: mušalnikay 150,18 (1); || plg. kankintinis SD⁵ 146. mučymas (br.) „kankinimas“: mučima 159,17 (1); || pg. nukankinimas DK 52. mučyti (br.) „kankinti“: mučitas 110,21 (1); || plg. kankinti DP 205. mudrai (br.) „gudriai“: mudray 245,19 (1. mądrze 245,19) (1); || plg. gudriai, išmintingai. mudras (br.) „gudrus“: mudrą 169,7–8; mudri 241,12 (2). muilyti (pol.) „apsigauti“: tame nieka ne muiliam 110,12 (1. Na tym się nic nie mylimy 110,13) (1). mūka (br.) „kančia“: mukos 163,11; mukas 163,19; 248,2… (7); || plg. kancia. mūras (germ.): dg. ki. muru 92,16 (1. mury 92,16); murus 64,9 (2). musyti (pol.) „privalėti, turėti“: toksay musia paskandintas buti 171,16–17; 171,16; mu- 110 si 138,7 (l. mušį 138,7); mušij 138,10; musis 61,21... (7); || žr. privalėti. mušis „kovą“: Noris kielskis koksay musis 53,8 (l. bitwa 53,8) (1). mušti: kurie kuną musza 139,20–21; musie 160,15; muszdami 160,27 (3). N naikinti: naykinančiu 208,22 (1). naktis: patremey tamsibes nakties 19,21; nakti 30,25; 142,14... (29). namas (-ai): o piktas namic tawa skiliu te ne dara 92,16–17 (l. w domiech 92,17); 51,11; 75,9; 94,8; 95,14; 151,18; Potam wisi ieio namuosna anuosna 154,21; 76,18... (33). namykščias „naminis“: Paganimas namikscias 15,1; 42,1... (27). naminykas: 1) „šeimininkas“: kuri turi dariti naminikas sieymienelesp ir waykialump sawa 15,5–6 (l. gospodarz 15,5); 2) „namiskis; narys“: darikim giera przesz wisus /o daugiaus przesz naminikus wieros 248,9–11; 209,15–16 (l. domownikom 248,10);... (3). narsas „rustybė, pyktis“: Ans mumus wisieims tawa narsą perprasė 124,11–12; ne wesk narsan tarna sawa 54,4 (l. gniew 54,4); 71,15; 127,5; 162,4 (5). naščia (=neščia): nasciomis poniomis duodamas su paszlawinimu sawo langwa pagimdima 32,3–5 (1). nasrai „burna“: tawe pati garbintumbim /nasrais szirdzia prasitumibim 117,21–22; 71,3; 86,20; 134,8; 223,8 (5). našinti „skelbti, pranešti“: Ape tay seney Prarakay nasina / ateima io nuog amžiu drutina 156,19–20 (l. Prorocy powiadali 156,19) (1). našlė: naszhu ir siratu priweyzdetoiu 32,2; 101,13 (2). našlystė: Te est mote naslistoy 87,15 (1). nata (sl.) „gaida“: natos 157,18 (1); || plg. balsas. nauda: 1) „naudingumas“: ir aut naudos artimu musu 29,21; 68,14...; 2) „turtas“: ir tegul nuominykay nauda io dalia 87,18; naudas io ateme 169,8–9 ... (5?). naudingai priev.: sekla... naudingay butu tawi surinkta 185,4; naudingiaus 251,24 (2). naudingas: wienok tarnais ne naudingais esme 242,21 (1). naujai priev.: kurie nauiey wiera ispazina 220,4 (1). naujas, -a: naujas testamentas 14,2; gimdimop nauiopi 75,21; isz nauja atgimd(i)ti budami 14,12; 120,11... (10). naujiena: sakit... ir łabay linksma nauiena 171,8–9 (1). naujinti: ir liežuwis naupini 175,14 (1). ne: 1) negutukas ne su veiksmažodžiais rašomas dažniausiai (persvara labai ryški) atskirai (kur mes dabar rašome kartu), su būdvardžiais, dalyviais, pusdalyviais ir prieveiksmiais abejaip rašoma maždaug po lygiai kartu, pvz.: ne ima 48,23; ne atmesk 63,15; 71,12; 93,10...; Negaliu 6,18; nebijos 53,7; 61,26...; nemirsztasis 33,22; netrugdomas 97,2; neteisey 106,13; ne baysu 44,21; ne pažindam 120,7; ne giray 203,19...; 2) ne- prieš a išverčiamas dažniausiai į no- (žr. nodboimas, nopikanta, nopilasy...), bet kai kur išlikęs nepakeistas (neabejoiem 197,18; 214,11; 222,11; 245,12; neabdoiem 164,20); neatmayniey 48,11). nė: nė eina su joks ir vienas formomis ir rašoma dažniausiai kartu, pvz.: neiokia 4,8; newienas 87,22; newieno 102,25; 193,24...; bet: ne wienas 27,5; kadangi ne iokias dayktas nesiranda 230,21; 245,4. neatboiimas (pol.) „nepaisymas“: nedboimas 229,27; 204,14 (2); || plg. atsižvelėti. neapykanta: nepikantą 90,14; nepikantoia 133,11 (2). nebespečnas (pol.) „pavojingas“: Gielbti nuog nebespesznu ciesu 60,24 (l. niebezpieczny 60,24) (1); || plg. pavojus DK 52. nebespečnostė (pol.) „pavojus“: nebespiecni...tes 21,2; 216,20 (l. ni bezpieczeńści 21,1) (2); || plg. pavojumas VE. nečystata (pol.) „nešvarybė“: nečistatos 232,13 (l. nieczystości 231,14); 239,5 (2). nedelia (br.) 1) „sekmadienis“: nedela szwęski 106,5; 108,6; || plg. Atmink atilsia sekmą dieną 108,5; 2) „savaitė“: pirm dwieiu nedelu 203,5; 227,15–16... (7). neg: 1) „negu“: pirm te pridžiuk liežuwis gomuriopi /neg asz turečia tawęs vižmirsztį 98,17–18; 60,13; 2) „prieš“: praieway rodisis /neg ant susa desis 149,15–16; 139,4; 16P,20 (11); plg. negu. negandas „nelabystė; išdidumas; prabanga; baime; nelaime, vargas“: idant pateykawiman ir negandusna kuniszkosna neisiduutumbim 234,20–21; 27,24; 237,3 (l. próżnowanie 234,22; niedostatek 27,24; zbytku 237,4); (3); plg. negandumas. negandumas: ateys tikras galas /tokia neganduma 138,19 (l. kwasu 138,20) (1); plg. negandas. 111 negi: 1) „negu“: Ne est didesnis tarnas /negi patsay Ponas 139,6—7; 67,2; 124,5 (3); 2) „ne“: Negi gyesyki artima tawa /namu ney wel moteres io 109,4—5; 114,6 (2); plg. neg. nei: 1) jungtukas: o ape trečią vietą nieka nežinome /ney wel raszte… randame 248,2—4; Ney giar ney pikta nepažista 58,6; 149,6; 178,20…; 2) pabrėžiamoji dalelytė: ne duokime nekwienam iszsiwesti 172,26—27; 24,25; 241,20; 242,7… (56). nei dažnai eina su vēl, pvz.: Ne iszmana ney wel girdi 74,9; 55,4; 79,15… neigi „nei“: Welika szweskim ne senoje rukstie /neygi teypag ruksztiie piktibes 219,3 (1). nekaltė „nekaltumas“: iszwisk nekaltę mano 51,14; 52,4; 52,17… (4); plg. nekaltybė. nekaltybė „nekaltumas“: tatay drapana nekaltibes musu 193,16; niekaltibey 48,9; 87,8; 178,26… (8); plg. nekaltė. nekuris (vert.): Ira taypag nekurie /kurie… ne nor iszpažint 209,8—10 (l. niektorzy 209,8) (1). [nelam 117,19; korektūros klaida, turi būti nekam (= nė kame)]. nemeylė „neapykanta“: Kad nemeylę regin nuo przestar niku 59,20 (1). nepakajus (br.) „neramumas“: Saugok mus tuose napakajuose 137,15 (1); || plg. ramumas; maistas. nepalaima: Nepalaimos kaip skistas wanduo ing gi eis 88,10; 237,22 (2). nepasipūtimas „neišdidybė“: nepasiputime 237,2 (l. nie w pysze 237,4) (1). nepatogumas: turi but attolintas wisokias smarkumas ir nepatogumas 234,14 (1). nepigumas „sunkumas“: Wisu nepigumu gi giabiesiu 80,16 (1). nepoteyes: 109,20… [= ne po teysey „neteisiai“]. [neprieiemusiemus 228,18 žr. eiti.] neprietelius (br.) „priešas“: neprietelus 37,11; neprietelaus 93,20; neprietelue 88,15; 155,13 (36); || plg. prieštranykas. [ner(a) žr. būti: Ner 133,21; nera 134,2; 140,21… (9).] nes jungt.: Paiuoka wisad dare isz io sunkiu wargu / nes ans mega piktibe 88,6—7; 112,8; 122,25… (144); plg. nesang. nesang(i) „nes“: O susimilk ant musu nesang es maloningas tewas 73,15—16; 104,5; 182,11… (36). Kaikur nes ir nesang vartojama tame pačiame puslapyje (pvz.: 67,2 ir 67,12; 88,7 ir 88,5). nešioti: sirdij nesiosiu labay sunkus wargus 88,21; nesioia 163,22—23; nesiotu 80,8 (3). nešti: id iam neszt padetu 161,11; te nesi 65,14; neždami 65,16 (3). net (nete) net pikta pakialdams 138,23—24; 172,15; 172,19; 206,13; 214,10; kožname silwarte / ik pabai... nete 148,27—28 (6). neteisė „neteisybė“: ir iznaykint wisas neteises mana 62,4—5; Nesang neteises sawo pažistu 62,11; 63,6 (l. nieprawości 62,5; 62,11; 63,5) (3); plg. neteisybė. neteisybė: neteisybę ludidami 54,15; neteisibiu 84,11; 147,2… (8); plg. neteisė. neteisininkas „neteisusis“: ne wayksciau su piktais neteisinikays 51,21 (l. niesłatecznymi 51,23) (1). nevalia (sl.) „nelaïsė“: newalos 107,7; newalon 98,6; 103,10 (3). nevdėčnas (pol.) „nedėkingas“: iuog newdecniems atmindinėja /tat ka iemus dowanoia 186,10—11 (1). nevdėčnystė (pol.) „nedėkingumas“: newdecnistes toli bekim 186,8—9 (l. niewdzięczności 186,9) (1). niekas: te nesi niekas kitas 65,14; Be tawes nieko negalim 167,14; pikta niekam ne daridams 48,14—16… (42). niekad(a): niekad ne est priwilemi szwenti žodžiey io 29,1—2; 38,13; 148,25… (16); niekada 46,2; 65,26; 181,15… (9). [nekaltibey 48,9 žr. nekaltybė.] niekur: ney niekur ant to swieto 78,7; 243,7 (2). nobažnai: nobažnay 213,12; 219,21 (2) nobažnas, -a (sl.) „pamaldaus, nusžeminęs“: nobažna 205,10; nobažnomis 23,3 (2). [nodboimas 229,27; nodboime 204,14; nodboiu 59,26; nodboiem 164,20 žr. neatbojimas, atboji.] nodieja (sl.) „viltis“: nodieia 65,13 (l. nadzieia 65,12); nodieia 96,13; nodieioy 251,14… (24); || plg. duksis, viltis. DK 4. [nopikantą 90,14; nopilaysi 141,3; noplays 141,15; 237,23; noplanks 200,20; nopmazgocia 181,21; nopsieszka 242,9; nopsisaka 209,18; nopiswayksciotumbei 250,24 žr. neapykanta, apilaisti, aplaisi, aplankti, apmazgoti, apsieškoti, apsisakyti, apsivaikščio­ti.] noras: Duok iszmanią noro sawo 23,25 (l. woley 23,24); perszokdami dažnay norą ir prisakimą tawa 26,14—15; 228,12… (20). Daug kur lenkų wola verčiama noru. 112 norėti: tau priestarauti norėčia 242,12; nenorinti 133,19… (71). nors: Nors prieš mane pukay stosis /nebios mana sėdis 53,6–7; 62,16; 122,6… (5); plg. noris. noris „nors“: mane teysibės kialu weda / noris pakatney siesielio… waykscioia 51,3; 79,18; 242,18… (5). noravytis (pol.) „linkti, geisti“: Norawikis teypag iosop 234,7 (1); plg. norėti. nota (lot.) „melodija“: Nota 95,2; notos 168,15; 202,3; (3); || plg. balsas. [notaiau 121,8; 121,12; notays 172,19; 244,26; notaime 193,25; notmaynancios 218,12; notmainomos 120,5; notłays 191,13; notsimulis 51,10; notstumà 195,1; nottolinki 182,3 žr. at(a)iti, atmainyti, atlaisti, atsimulyti, atstumti, attolinti.] nū „nūn, dabar, šiandien“: Duonos musu wisu dienu duok mumus nu 9,24–25; nu ir wisada dekawokim 17,22; 37,8; 90,10; 100,19… (30); plg. nūnai. nu: nu (slavų hau pavyzdžiu) labai retai vartojamas prieš aukščiausiąjį būdvardžių laipsnį: prieg tay nu szwenciausey pašlugay 131,2–3. nudengti: Nakties nudengi tamsibes 37,3 (1). nudrūtinti „sustiprinti“: o teykis širdis musu / meyley saway nudrutint 29,18–19; (l. vmocnić 29,20); 54,22; 145,23 (3). nudūmoti (sl.) „sugalvoti“: nudumojau 57,2 (l. vmyšlilem 57,2); nudumos 89,9 (2); plg. dūmoti nueiti: pekłona sawa nueytu 20,15 (1). nugarbyti „pagarbinti“: kaip sawa mielagi nugarbisiu 80,17 (l. wyielbkę 80,17) (1). nugramzdinti: Laukia atwęsia duszia nugramzdinta 103,16 (1). nuimti: nuog kriziaus est nuimtas 162,20 (1). nukelti „nuversti“: Teykis priestarnik us musu wisus žiamen nukialti 174,2–4 (l. zložyć 174,4) (1). nukristi: ir tapas nuog jo ne nukris 43,19; 140,16 (2). nukryžiavoti (sl.); nukriziawotas /numiręs/ ir pakastas 7,9–10; 8,13 (2). nulaidimas (= nuleidimas) „nusileidimas“: Kaip Saulės užtekėjimas toli est nufaydima 84,16–17 (1). nulenkti „palenkti į savo pusę“: Ne nulenks te to Pona iauciu ney awinu 46,9 (1). nuliūdimas: nuludimas 251,8 (1). nuliūsti: o kada atgręži wayda sawa / anis nulusta 35,8; nuluda 251,23; Nuludus 75,8; nuludusius 113,4 (4). numaldymas: dėl musu ir numaldimą musu užmušta 221,6 (l. vblagania 221,5) (1). numanyti: kaypos tat numane 138,14 (l. skusit 138,14); numanay 31,15 (l. znasz 31,15) (2). numazgojimas: ant numazgoima grieku musu 207,24 (1). numylėti „pamylėti, pamilti“: kurie teykies mus numileti 185,23; nes ans mus teip numileia 179,15–16 (l. vmilował 179,16); 194,23… (5). numirti: vź ius noriu numirti 121,14; numirst 87,13; numirtumbim 112,4; numirusiuy 103,7; numirę 249,27; numirusių 7,12… (23). numirusių 166,1–169,1 (antraštėse) reiškia laikyti korektūros klaidomis (= numirusių). numučijimas (br.) „nukankinimas“: numučimą [159,2; 129,21; 164,1… (8); || plg. kančia. numučyti (br.) „nukankinti“: numučit 124,12; Numucitas 7,9; 8,12 (3). nūnai „dabar“: kaip buvo pirm ir nunay 86,14 (1); plg. nū. nuog(i): 1) šis prielinksnis vartojamas su kilmininku žymėti: a) laikui: nuog iaunistes wayksciot iungie 249,6–7; 242,3…; b) vietai: o ne atmesk manes nuog weydo tawo 63,15–16; 121,21…; c) priežasčiai: wienoka nuog kamanu ir žąslu tuoy nurimsta 58,6–7; 63,7…; č) veikėjui (vert.): o nuog tawes wisokiu budu atlankiti 31,25 (l. a od ciebie 31,26; 9,12…); d) su veiksmaž. apginti, gelbėti, slėpti ir kt.: slept weyda nuog manes 47,4–5; Teykis mane apginti o nuog liežuwiu zdrodnu 90,11–12…; 2) kelis kartus nuog pavartotas su įvardžių formomis tave, save: Aptureti tai nuog tawe 42,11; 58,14; 72,14; nuog sawe 113,14; 193,20; 3) nuog žymiai dažniau sutinkamas (183) nekaip nuogi (14); kai kur nuog ir nuogi kaitaliojasi tame pačiame puslapyje, pvz.: 57,18 ir 7,4; 120,22 ir 120,14; 132,20 ir 132,7… nuodai: Zodžiey tawo kaip strelos nuodais pagirditos 90,15–16 (1). nuoma „skola“: Ne duosti nuomon penigu 48,22 (l. w lichwę 48,22) (1). nuomininkas „skolininkas“: Ir tegul nuominikay nauda io dalia 87,18 (1). nuoširdžiai priev.: wisada dara anas nuoširdžiey 48,12; 154,12; 155,121; 157,19 (4). nuplauti: o busiu apšcistitas nuog neteyses /nuplausi mane kaip sniegas išbalsiu 63,6 (1). 8. Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos 113 nupulti „nusikalsti, nusmukti“: nes tu galibe teykies pakielt nupuolusi 45,9–10; o nupuolusiemus brolemus jusu padetimbti 235,2; nupuolusius 74,8... (8). nupuolis „nelaimė, vargas“: niekad io nepameta kožname nupuoli 45,25 (l. przygodzie 46,2) (1). nuramdyti „nuraminti, sudrausti“: Geriaus gali nuramdit mano kančias visas 67,3; neprietelus musu... tu patsai jau nuram-dik 71,21–22; 87,24... (5). nurimti: wienok nuog kamanu ir žąslu tuoy nurimsta 58,7 (1). nuraminti: kad nuramis mana smutką 59,17; 60,19 (2). nuregėti „numatyti“: didi priepuoley turi būt su rupestia nuregėti 229,9–10 (l. obacza-ne 229,10) (1). nusaugojimas „išsaugojimas“: del nusaugoima nečistatos 232,13 (l. wiarowania 232,13) (1). nusidėti „nusikalsti“: Pasižistam kad jau nusidem 35,21 (1). nusilaisti (= nusileisti) „nupulti“: Kaip žiemay nusilaydo 155,2–3 (1). nusiminti: ne nusimink bat nodieją tawo Diewiep gaudik 91,12; nenusimenam 96,23 (2). nusipakaimas (-ijimas?) (pol.) „nusiraminimas“: ir nusipakaima iusu sąžines 223,2 (l. vspokoienie 223,2) (1); || plg. nusiraminti. nusiraminti: tuogi nusiramina troszki sirdis mana 66,23 (1). nusisergeti „apsisaugoti“: Bataig iu pigay nusiserģiste 123,4 (1). nusistiprinti „sustiprėti“: teyse io szwenta nusistiprინა 90,4 (l. zmocnila się 90,4) (1). nusiteisinti „išsiteisinti“: Jay norecia nusiteisinti 242,12–13 (l. vsprawiedliwić 242,13) (1). nusitekėti „pabėgti“: ir kur nusitekiet norime 243,6–7 (l. viec 243,6); nusitekame 22,14 (2). nusiųsti „pasiųsti, atsiųsti“: teikies musump čia ant swieto nusiųst sunu sawa 16,18; Nusiunte 120,22; 173,4... (8). nusižeminti: Nusižiamina kaip tarnas 163,18 (1). nuskusti „gailėtis“: tegul newienas žmogus niekad ne nuskundžia 87,22–23 (l. nie zmiłuje 87,24) (1). nuspaudimas „suspaudimas, prislegimas“: wisam nuspaudime prieg iam busiu 80,14–15 (l. vdręczeniu 80,15); nuspaudimuose 90,8 (l. vćisku 90,8) (2). nuspausti „suspausti, prislegti“: id gi kit nuspaustu 87,10 (l. vtrapi 87,12); suda dara nuspaustiems 101,5 (l. vdręczonym 101,6); nuspaustasis 88,20; 143,8 (4). nustipryti (vert.?) „sustiprinti“: Asz pastasiu ir nustiprisu uszkalbi mano 194,16 (l. wzmocnię 194,16) (1). nušvęsti (vert.?) „pašvęsti“: wardą tawo nuszwęstumbim 118,2–3 (l. poswięcili 118,2) (1). nuteisinimas (vert.?) „išteisinimas“: tatay del nuteisinima /wisokia žmoniu gimima 111,3–4 (l. vsprawiedliwienia 111,4); 8,7; 121,9; 170,13 (4). nuteisinti (vert.?) „išteisinti“: Wiera musu nuteisinti 176,5–6 (l. vsprawiedliwieni 167,6); 194,13; 213,6 (3). nutekėti „nubėgti“: maldoy... tewespi nutekame 117,8 (1). nuter(i)oti (br.) „prarasti“: Tegul wis nuterioia prowoy nuogi bihu 87,11 (1). nutikrinimas (vert.) „laidavimas, užtikrinimas“: ape grieku atlaydimą nutikrinimas 206,7 (l. vpewnienie 206,7); 246,24; 249,1 (3); plg. laidas. nutikrinti (vert.?) „laiduoti, užtikrinti“: ir mahoney tewo ius nutikris 122,4–5; nutikrinay 142,11 (l. vpewnil 142,11); nutikrintas 246,22... (8). nutrankyti „išjuokti, pašiepti (?)“: te nutrankay gie mani 89,6 (l. sikaluja 89,6); Ne vienam ne nutrankidams 48,13 (l. nie wrągaiac 48,13) (2). nutrinti: prajekymas bus nutrintas 94,16–17; 246,10 (2). 1 nutverti „pagauti“: kaip nutwere gi židay 160,11 (1). 2 nutverti „tvorą pastatyti“: tworios pagadina /kuri... buvo giaray nutwerta 72,15 (1). nutukinti: noriju nutukinti /kunu krauiu sawo pasotinti 121,22 (1). nuvarginti: buwa teip nuwargintas /kad eyt negałeio 161,9–10 (1). nuveizdėti „nužiūrėti“: juos kitas isz szalies nuweizdi 204,18 (1). nuvilkti (vert.) „atitraukti“: rustenibes nuog sawe nuwelkam 193,19–20 (l. zwłoczymy 193,20) (1). nužemimas (?) „nužeminimas, nuolankumas“: ir nužemime tawespi nutekame 117,8 (l. pokorze 117,8) (1). nužeminti „nulenkti“: o pakialk nužiamintą wargią galwą mano 44,15–16 (l. wnizone 44,16); 64,6; 248,26... (4). 114 mužengti: Tikime juog pekłon nužengie 111,2 (1. zstapil 111,2…); 8,14; kursay nuog dangaus nužengiey 181,6… (4). O o: 1) jaustukas: Ing rankas tawa o tewe 32,13; 98,14; 127,7…; 2) jungtukas: Anksti ritą susirinkie /o draugiben susieie 19,14–15; kurs man pagelbė duotu /o nuog neprietelaus gintu 91,5–6… o kaip jungtukas ir jaustukas iš viso pavartotas 384 kartus. obelis: išz obeles rukscios 186,15 (1). omnia 230,3: atsitiktinis lotynizmas. P pabaiga: O pabaigos musu galop 41,12; ik pab aygay swieta 169,18; 186,25… (5); plg. pabaigimas. pabaigimas „pabaiga“: o wel pabaygimu to žiwata warginga 82,15–16; 42,5; 91,24 (3); plg. pabaiga. pabaigti: pabaiksi darba tawo 4,24; pabaik 108,7 (2). pabažnai (pol.) „nužemintai, pamaldžiai“: pabažnay 18,8; 22,20; 182,9 (l. pobožnie 18,9…) (3); || plg. žemai. pabažnystė (pol.) „pamaldumas, nusižeminimas“: pabažnistey 138,4 (l. w pobożności 138,4); 144,21 (2). pabegti: patr amtas pabegtu /peklona sawa nueytu 20,14 (1). pabudoti (pol.) „pastatyti“: pabudawotus 92,6 (1); || plg. statyti. pabudinti: ne pabudintumbim ant sawę baysios rustibes tawo 211,12–13; 214,4 (2). pabusti: Vžmigau… ir pabudau 44,20; pabudęs 169,6 (2). padaboti (pol.) „įsižiūrėti, pastebėti“: padaboies tai sawimp 241,19 (1); || plg. išvysti. padaryti „padaryti, sukurti, atlikti…“: tey kis galą padariti 73,3; padarey 156,6; padaritumbite 242,18; Pagidarik 239,19; padares 215,11; padaritomis 196,3… (48). padaugyimas, padauginimas „padidinimas“: meyley tawa padaugima 24,2–3; (l. pomnożenie 24,2); 76,9; padauginima 9,9; 238,19 (4). padauginti „padidinti“: ir meyley tikroy padaugint 23,10 (1). padavimas „perdavimas“ (?): Atpirkti esme nuog tusčia padawima tewu musu 246,2–3 (l. podania 246,3) (1). padėjęjas (-is): tawę padėgei turiu 70,3; padėjo 137,11; 167,9… (13). padėjimas „pagalba“: bat nuog io padegimo kažnu čiesu łaukit 46,12–13; padeimo 200,27; padegimą 136,10; padeimu 237,7… (23). padėkavoti (br.): Pagidekawokim 223,20 (1). 1 padėti „pagelbėti“: betaig esi gatavas mums padeti 184,7; padesti 101,9; nepad eia 82,24; padetumbit 235,3… 2 padėti „palikti, paguldyti…“: kur padetu waykus sawa 75,13… (24); padadamos 234,4 reikia laikyti korektūros klaida (=padedamas). padidinimas: buk apgineiu ir padidinimu 31,19 (l. pomnożeniem 31,20) (1); plg. padauginimas. padrūtinti(s) „pastiprinti“: padrutint 27,8; padrutinosi… malone 90,3; padrutintu 187,12 (3). padūksis (-ė?) „viltis, paguoda“: giwent galetumbim ant garbes warda tawa ir ant padukses artimu musu 32,17–19 (l. paciesze 32,18); tawimpi paduksi turu 68,20–21; (l. vfanie 68,2); 135,25… (10). padulkyti: juos kaip dulkies padulkis 44,4 (1). paduoti: 1) „pavesti“: Galiben tawo paduome 36,18; 58,10; 70,18; paduota 235,23; 236,1 (l. podana 235,24; poddany 236,1)… 2) „perduoti“: tikiedami tawa žodžiu/ mums… paduotuy 24,20; 215,8… (1). padžiūti „nudžiūti“: padžius žole 85,3 (1). [paenčios 110,14 ir paenčia 111,12 žr. etti.] pagadinimas: pagadinimu 246,5 (=pagadinimui) (1); plg. pagadinti. pagadinti: kas tworą, ios pagadina 72,13–14; pagadintame sawa prigimime 233,10–11; 133,16… (5). pagal (pagalei): Šiuo prielinksniu, einančiu su kilmininku, išreiškiama, pagal ko gyvenama, mokama, atleidžiama…, pvz.: pagal tawęs negiwonem 131,24; pagal walos tawa redik 177,2; idant pagal darbu wisems vžmokietu 169,21–22; 55,15; 74,19… Kai kur iš linksnių galūnių negalima nuspręsti, ar pagal vartojamas su kilmininku, ar su galininku (pvz.: pagal diduma malones tawa 62,5; pagal nora klaidet 114,6), nes pagal Petkevičiaus raštų tarmę tai gali būti ir kilmininkai ir galininkai. Kadangi daugiausia aiškiai matyti, jog pagal (pagalei) eina su kilmininku, kaip ir Mažvydo raštuose, tai galima prileisti, kad iš viso Petkevičiaus raštuose pagal vartojamas su kilmininku. 8* 115 Dažnesnis yra pagal (28) nekaip pagalei (15); yra atvejų, kur abi formos sutinkamos tame pačiame puslapyje (pvz., 84,10 ir 84,11; 191,7 ir 191,8). pagalbė (-a): praszom pagalbęs wieszpat 36,2–4; pagalbę 91,5; pagalbą 175,7–8; 178,21… (7). paganymas (vert.) „pamokymas“: Paganimas namikszias 16,1–41; (l. Pasterstwo domowe 16,1–42) (26); Pagimas 15,1 reikia laikyti korektūros klaida (=Paganimas); || plg. pamokslas. pagarbinti „pašlovinti“: pagar bintas esti 101,2; 150,15 (2). pagėdinti „išgėdinti“: pogiedink… barnis /musu neprietelu 142,16; vn. va. pagiedintas 241,9 (2). pagimd ymas: duodamas… łangwa pagimdima 32,5 (1). pagimdyti: ten gi pagimda /ir rankosna eme 153,12; vie. va. pagimdintas 200,1; pagimd us 157,23 (= pagimdžiusį)… (5). pagirdyti: papenet ir pagirdit 226,3–4; dg. va. pagirdytos 90,16; 221,10–11 (3). pagirti: pokim… pagirt negali 243,4; vn. va. pagirtas 151,23; vn. ki. pagirtos 233,7… (5). pagyvenimas (vert.) „gyvenimas, gyvata“: duok giarą pagiwenimą 118,18–19; (l. pożywienie 111,18); pagiw enimo 15,16 (2); || plg. gyvenimas. pagrebas (sl.) „rūsys“: turi pilnus pagrebus wina 46,20 (1); || plg. rūsys KN 208. paguldymas (vert.) „skyrius, perskyrimas“: paguldime 13,16 (l. Rozdziale 13,16); 195,4; 245,9 (3); || plg. straipstis Mž 172. paguldyti: 1) „padėti, paguldyti“: prakarte gi pagulde 153,14–15; Asz duszą sawa vz jus paguldžiau 244,13; 244,19; 249,25 (4); 2) vert.: kame ira paguldita kalte to nehadno ragawima 217,3–4 (l. w czym jest położona wina 217,3) (1). pagundymas „pagunda“: Ne wesk mus ing pagundimą 118,26; 10,24; 138,13… (6). pahonis, pahonka (sl.) „pagonis, -ė“: pahonies 228,27; pahonkos; dg. va. pahonis 113,22… (5). paikas: kuriump paykuiu eyti daugi žmoniu 49,12 (1). pailsti: o dumos wisos toiuas io tenay pails 100,24; pailstančius 221,10 (2). [paioprasta 98,17 žr. paprastas.] paieškojimas (vert.?) „suradimas“: kurie ne est su mumis ant pagieszkojima 43,8 (l. pozyskan iu 43,8) (1). pajudinti „sukelti“: ir ne pajudintubim ant sawes /smarkios rustibes tawa 27,12–13 (l. a nie pobudzali … 27,12) (1). pajuokas „išjuokimas, juokas“: Ne duok welniuy ant pajuoka 42,3; Paiuoką wisad dare iš io sunkiu wargu 88,6; paiuokus dara 89,3 (3). pajusti: įdant galibe patiechu wisokiuose priepuoluose paiustu 240,5 (1). pakajingas (sl.) „ramus“: Duok pakaingą užgimimą 37,7 (1); || plg. ramus. 1 pakajus (sl.) „ramybė, taika“: Tes pakaius io walos klausantiemus 157,12; pakainus 92,21; paka iopi 181,3; 153,11… (21); || plg. ramumas. 2 pakajus (sl.) „kambarys“: įdant wisokius namus ir pakaius teyktus Ponas vždengt 39,11–12 (1). pakampi „slapta“ būdv.: įdant wis ems butu žinoma /ne papeykta /ne pakampi 227,18–20 (1). pakalnė „klonis“: pakahey 51,3 (l. dolinie) (1). pakara (pol.) „nusižeminimas“: pakara 153,19 (l. pokora 153,19); pakaroy 136,18; 231,24… (6); || plg. nužiaminimas ir nusižeminti. pakarna (pol.) „nužeminta“: pakarnomis 18,2 (l. pokornymi 18,2) (1); || plg. nužeminti. pakarnai (pol.) „nužemintai“: pakarnay 16,13 (l. pokornie 16,14); 155,7; 214,2… (6); || plg. nužemintai DK 172. pakasti: numires /ir pakastas 7,10; 8,12; 112,23 (3). pakelti: 1) „paaukštinti“: ne dręsdami akiu sawa pakialt 210,9; o sir dis… auksz tiniu pakialkit 218,10…; 2) „išverti“: net pikta pakialdams 138,23–24; 3) „atkelti“; tu gi ant koių teykis pakialt 251,19… (16). pakylėjimas: už pakileimą tawa kieltusi 252,5 (l. podźwignieniem 252,5) (1); plg. pakylėti. pakylėti: Akis sawa pakileiau 91,3; pakilekim 131,10(2). paklausyti: Ewangelios pakłausukit 194,26 (1). paklupdinti: toy gi paklupdina 88,8 (1). paklusėti „paklausyti, išklausyti“: Pakhusek jau mane szaukima 100,8 (1). pakolai (= pakolei): pa kolay 171,24; pakolay 247,17; 248,9… (6). pakoroti (sl.) „nubau sti“: pakerosi 62,95 (1); || plg. bausti DP 65. pakrikštyti: pakriksz titumbim 192,13 (1). pakrypti „nukrypti, nutolti“: pakrips nuog mokshu mano daugi žmoniu 122,20 (1). 116 pakrutinti „pajudinti“: kurs ne duos koių pakrutint 91,9 (1). pakusa (pol.) „pajunda“: pakusos 20,25; (l. pokusy 20,25); pakusu 112,13 (2); ‖ plg. pagundýmas. pakūta (pol.) „atgaila“: pakuta 85,9; pakutosp 148,7; 171,19… (4); ‖ plg. pasigailimas. pakūtavoti (pol.) „atgailauti“: pakutawotumbim 147,6; nepakutawoienčius 205,22 (2); ‖ plg. gailėti(s). palaidimas (= paleidimas): Potam palaydim as žmoniu turi but 226,12 (1). palaima: tawęs ciesu palaimos ir nepalaimos noplaisk 237,22 (1). palaimiai „laimingai“: Pałaymiey tokiam pasi wes 94,15 (1). palaimus, „-a laimingas“: Pałaimus 76,21; 94,19; 99,3; vn. va. pałayma 152,22… (5). palaisti (= paleisti): nes ne palais nekorojęs juos 108,2; palayzdamas 225,24 (2). palangė: ir tegul palangiemis duonos prasineia 87,17 (1). [palauk, palaus… žr. palaukti, paliauti.] palenkti: palęnk ausi sawa 76,12; 113,16; palenkęs 161,26; sirdi palenkta irgi nužiamintą 64,6… (7). paliaujančiai priev.: nepalawiancey spauda 56,21 (1). paliauti „nustoti“: kad mes griesiti palautumbim 147,6; palowe 115,14; ne palaudams 57,20… (12). paly dėti: palideiau… namuosna tawo 59,11 (1). palikoti (?) „palikti“: palikoia iumus pamokslą sawo 123,10 (l. zostawil 123,10) (k); plg. palikti. palikti: palikt teykies raszte 28,24; paliko 207,11; palikdamas 87,14… (6). palinksmínimas: palinksmínima tewas danguiegis duosti 17,9; 134,25 (2). palinksminti: mane… palinksmínay 70,12; palinksmink 78,11; palinksmintas 246,21… (5). palinkti „pakrypti“: palinkęs ik žiamey 88,23; palinkusią 64,23 (2). pamačia (pol.) „pagalba“: pamačia 236,12 (1); ‖ plg. pagalbė. pamėgti: pamegay ant amžių giwenti 71,2; pameksi 64,10 (2). pamesti „palikti“: niekad io ne pameta kožname nupuoli 45,24; 54,7; 69,19 (4). pametavonia (pol.) „atgaila“: pametawoniosp 28,9 (1); ‖ plg. gailėjimas DK 97. paminti: galibę io pamine 168,2–3; pamisi 80,10 (2). pamirti „numirti“: Kad turėsim pamirti 163,8 (l. pomrzeć 163,8); pamirsim 115,14–15 (2); plg. numirti. pamokslas „pamokymas, mokslas; pamokslas“: Kad pamokshu tawo klausom 37,5 (l. nauki 37,5); bataig pamokslu iuose dabokim 186,2; pamokshuose 122,15; 148,22… (6). pamsta (sl.) „karštas“: ant pamstos sawo 27,14 (l. pamstę 27,13); pamstą 99,5; 211,14 (3); ‖ plg. kerštas. pamstyti(s) (sl.) „keršyti“: pamstisis Ponas Diewas ant to (l. się mścić 4,20); pamstieși 107,18 (3); ‖ plg. kerštas. pana (sl.): Anielas Pannay sakie 152,21; 155,10… (7); ‖ plg. merga. panešioti (vert.) „pakelti“: bataig turi wisa meyley ir langwibey panes ioti 234,14–15 (l. ale masz wszytko w miłości i łaskawości znosić 234,17) (1); ‖ plg. pakelti. panoreti: Nepanorek namu artima tawo 5,17; 5,18 (2). papeikimas: ir nuog papeykima butu walna 229,20 (1). papeikti: sir dies sutrintos ir nužiamintos ne pape yke 248,27; pape yktas 69,12; pape yktus 132,20… (7). pape neti „pavalgydinti“ kunu ir krauiu papenet 131,21; 132,3; 221,8… (4); papeneytumbei 35,4 reikia laikyti korektūros klaida (=papenetumbei). papiktinimas: papiktinimą darančių 209,1 (1). papildyti 1) „pripildyti“: tu mus papildik sawa szwenta dwasia 127,15 (l. Napełhże nas… 127,14…); 139,11; 175,5 (6); 2) „padaryti“ (vert.): Ne papildik grieka biauraus 108,26 (l. Nie popełnisz… 108,26) (1); ‖ žr. daryti. papirkti: Kac juos kunigay papirko 166,19 (1). paplatinimas, paplatymas „padidinimas, praplatinimas; padauginimas“: ir paplatinimą giara auglaus 185,8–9; potom per paplatinimą wieros musu 214,7; 252,2 (3); plg. paplatinti. paplatinti „padauginti; padidinti, praplatinti“: O paplatink terpu musu karaliste sawa 179,23; Pagip atlink juos tawe mielausias 239,17; 238,16… (4). paprastasis „įprastas, kasdieninis“: užmirštu žaysla paioprąsta 98,17 (l. zwyklego 98,17) (1). paprotis „paprotys“: ir padarik sirdi cistą nuog wisos paproties 145,17–18 (l. od zlych naiętności 145,8) (1). 117 paprovymas (sl.) „pataisymas“: ir paprovimą žiwata žadantiems 206,3 (1). parašyti: kaip prarakay parasze 133,24; parasita 106,22; 205,11... (5). parduoti: pardawę vž trisdešimts penigu 160,2 (1). parėdyti (br.) „sutvarkyti“: Kurioy wis paredy 142,10 (1); || plg. tvarkyti MT 204. parėdkas (br.) „tvarka, eilė“: Giesmes… pagaley sawa paredka 43,3–5; paskirti paredkay Dowida 92,11–12 (l. wstawionie rządy Dawidowe 92,12); 105,3 (3); || plg. tvarka DP 363. parėdnai (br.) „tvarkingai“ priev.: idant wisa butu darita patogey ir parednay 229,12; 229,15 (2); || plg. tvarka DP 363. paremti „pastiprinti“: paremk širdis ir sąžinę 21,21; 20,6; 63,18; paremkite nupuolusius 74,8 (4). paroda (sl.) „patarimas“: kurio poradą sirdi sawo jaučiu 49,20; parodos 205,25 (l. porady 205,24) (2); || plg. pritarti. parodyti: kurias mumus teykiyies parodyti 25,25; parodey 130,19; paroditumim 192,19; parodik 87,8; parod 73,25 (=parodyk)… (16). parpulti „parkristi“: noris ir tukstantis prieg taw parpuls 79,19 (1). pas: šis prielinksnis vartojamas su galininku vietai reikšti, pvz.: nebiok stowėdams pas aną 61,11–12; Ten pas ugni stowedams 160,19; 166,16; 233,19; 252,15 (5). pasakyti: Tay pirm aniolas pasakie 166,7 (1). pasaka „pasakojimas“: ne tiki pasakoms netikroms 48,16 (l. Nie wierzy powieściom złym 48,16) (1). pasaulis: Kožnoy wietoy sio pasaulo 86,9; 89,20; 158,17 (3). pasavinimas: pasawinima ir sudereima... su bažničia 238,11–12 (l. poslubienia 238,11) (1); plg. pasavinti. pasavinti „paimti“: kitam ne butu pritarta arba pasawinta 228,8 (l. zaręczona 228,9) (1). Pasavinti vartojami Mažvydo, Bretkūno, Daukšos ir kt. raštuose ir turi reikšmę „paimti, susijungti, susižieduoti, įsūnyti“. pasėti: idant tawo sėkla čia paseta 185,3–4 (1). pasibijoti „pabūgti“: Pasibijęs Petras tare 181,27. pasidaboti (pol.) „patikti“: tewuy musu pasidabojo 15,11 (l. spodobało 15,11) (1). pasidukėti „vil­tis, pasitikėti“: Tiek patysi pasidukseiau kaip tawe regėjau 66,20 (1). pasiduoti: 1) „pavesti“: O ing apginimą jo tikray pasiduot 141,8–9; pasidawiew 44,21; 45,11…; 2) „pasiduoti“: bat žodžiams cierto ans pasidawe 119,22; 220,14–15… (7). pasielgimas „pragyvenimas“: Ne uždirbsi saw pasielgima 93,9 (l. pożywienia 93,9) (1). pasigailėti: Pasigaylek teip sunkios tarnu mardawopios 114,2; 133,4 (2). pasigailimas „atgaila“: isz sawo piktibiu darit pasigailimą 57,2–3 (l. wyznanie 57,3) (1). pasigėdėti „apsigėdyti“: su kuriuo ne pasigėdetu pokim suda sudžios 241,14 (1). pasikelti „pakilti“: ant musu galwu pasikiele 71,5–6; (l. powstali 54,14); 86,23; 141,18… (7). pasikylėti „pasikelti“: isz piktenibes priesz mane pasikėlia 44,10 (1). pasiklon(i)oti (sl.) „nusižeminti“: sirdis iam wisad mano pasiklonios 55,25–26 (1); || plg. nusižeminti. pasilenkti: tu koump pasitenkey 181,5; 181,10 (2). pasimetavoti (pol.) „nuodemes prisiminti, perkratyti“: griekuose guli /o nepasimetawoia 209,3–4 (l. nie wpamiętawaią 209,3–4); 248,21 (2); || plg. vartyti. pasiplatinti „pasidauginti“: sawoy sekloi… pasiplatint 240,23 (1); plg. paplatinti. pasipro(v)ymas (sl.) „pasitaisymas“: su tikra duma pasiprowima 126,2 (1); || plg. taisyti; prisitašyti ir pirengti DK 97. pasirėdyti (br.) „pasirengti“: O kadagi tuo budu pasiredisim 126,20 (1); || plg. prisitašyti ir pirengti DK 97. pasirodyti: Kurioo budu turi pasirodit pokim 241,5–6; pasirode 90,2–3; 177,21; 229,26 (7). pasispirti „pasiremti, pasistiprinti“: o tai mačia dwasiuos s. kuria ramintusi ir pasispirtu 240,6–7 (1). pasistiprinti „sustiprėti“: ir pasistiprina terp žmoniu swetima gimima 72,3–4 (1). pasitėsyti (br.) „pasigosti, nusiraminti“: o pasitiesis tie sutrinti kaulay 63,9 (1); || plg. nusiraminti. pasivesti (vert.?) „pasiksekti“: Įaymingay tokiam pasi wes 44,2 (l. Szczęśliwie mu się powiedzie 44,2); pasi veda 92,14 (l. powodzi się 92,14); pasiwes 94,15 (l. się … wodzi 94,15) (3). pasižinti: 1) „žinoti“: Pasižistam kad jau nusidėjom 135,21 (1); 2) „pažinti, įsitikinti“: Vżu tokiu stebuku žmones pasižino 162,13 (l. ludzie się wznali 162,13) (1); 3) „prisipažinti (?)“: kad anis ne pasi 118 žista naminikaýs 209,15 (1. sie... nie žiną 209,15–16) (1). paskaityti (vert.?) „palaikyti“: ir vž gietus paskaityti 167,6 (l. policėni 167,6) (1). paskandinimas: iż... paskandinima iszwalninay 30,14; 83,21; 198,11; paskandinimą 244,13... (7); paskandimą 22,6 (1); plg. paskandinti. paskandinti „nuskandinti, pražudyti“: toksay musia paskandintas buti 171,16–17 (l. potėpion 171,17); abagi wel pėkłoy ant amžiu paskandint 139,23; 242,14... (5). paskirti: pulkan wiernu paskirti 151,13–14; paskirta 161,14; paskirti 92,11; 234,18... (5). paskui: 1) laiko prieveiksmis: O paskuy tat turi but kalbeta 199,16–17; 2) eina prielinksniu su galininku, pvz.: paskuy žmones eydami 149,20–21; 122,18; 216,20... (5) paskutinė būdv.: dienoy paskutiney 169,20–21 (1). paslūga (pol.) „patarnavimas“: pashugay 133,3 (l. poshugowaniun 131,3); || plg. tarnau­ti. paslūšnas (pol.) „paklusnus“: ir iamuy pashuszni estė 86,2 (1); || plg. paklusnus DK 129. paslūžyti (sl.) „patarnauti“: bat ataiay wisiemus pašužit 121,13 (l. posłużyć 121,17) (1); || plg. tarnau­ti. pasnykas (br.): pasnikas 205,19 (1); || plg. alkinimas DP 52. pasnykauti (br.): pasnikaudams 88,26 (1); || plg. alkintis DK 37. pasodinti: pasodinay sawe stalopi 129,12; 71,27; 172,10 (3). pasotymas „pasotinimas“: ant pasotima kunu 116,15 (1); plg. pasotinti. pasotinti: kunu krauiu sawo pasotinti 121,18; pasotinay 35,14; 71,17; dg. va. pasotinti 131,8 (4). paspėsti: man paspende žabangus 99,21–22 (1). pastatymas „nustatymas, nuostatai (?)“: pertirė sawa sąžines pagal Pona pastatymu 127,20–21 (l. narządzenia 127,21) (1); plg. pastatyti. pastatyti: 1) „įkurti“ (vert.?): pastatit tey-kieys karaliste id daugintusi 72,9–10 (l. wstawiles 72,10); 197,23; pastatitoie 240,9 (l. postanowionym 240,9); 2) „nustatyti“ (vert.?): Asz pastatisiu ir nustiprisíu vzkalbi 194,16 (l. postanowie 194,15); pastatisime 126,5 (l. postanowimy 126,5); pastatitos 224,15 (l. postanowiony 224,16); 3) „pastatyti“: duok id mes po tawa desiney /pastatiti butumbim wisi 174,9–10; 42,8; 92,10; 219,15; 251,20; 4) „paruošti“ (vert.): pastate wečiara sawo szwentą 124,17 (l. wstawil 124,19)... (12). pastiprinimas: ir ant pastiprinimą... mumus 224,13 (1). pastiprinti: tey kis gi pastiprint 251,18; pastiprinam 194,10; pastiprintumbit 231,19–20; pastiprinančiam 229,25; pastiprin­dami 214,6... (9). pastumdėlis: Te est mote naslistoy /waykay pastumdeleis 87,16 (l. sirotami 87,17) (1). pasveikinimas „pagydymas“: Negalincziu idant teyktusi buti pasveikinimus 18,23–24 (l. vzdrowieniem 18,24) (1). paswiečyti (sl.) „paliudyti“: paswiečitum­bit 214,1 (l. poświadczali 214,1); paswiečioim 223,6–7 (l. poświadczyli 223,7 (2); || plg. liudyti. pašaukimas 1) „padėtis, verslas, luomas“ (vert.): idant pagaley paszaukima iusu 234,24–25 (l. powołania 234,24); wisos žmones kožno paszaukima 89,22–23 (l. stanu 89,23); 228,20; paszaukime 229,5 (l. Rzeczypospolitey 229,5); 234,25... (4); 2) „pakvietimas“ (?); id pitkay ne vžiwotumbim paszaukima 82,9–10 (l. pozwania 82,10); 31,23 (2). pašaukti „pakviesti“: kursay ius tosp draugisteps paszawkia 238,3–4 (l. powoła 238,3) (1). pašlavinimas, pašlovinimas: paszławinimas 45,8; paszławinimą 24,10 (l. przeżegnanie 24,10); paszławinimu 40,11; paszlawinime 239,12 (l. błogosławienstwie 239,13)... (16); paszłowinimu 38,21 (1). pašlavinti: paszławint 40,8 (l. pożegnać 40,8); paszławin 33,13 (l. błogosławi 33,14); paszławintu 199,24; paszławink 21,15; paszławinta 223,13; paszławinti 94,3... (31). pašventimas „pašventinimas“: paszwentima 17,6 (l. poświęcenia 17,6); 24,2 (2); plg. pašven­tinti ir pašvesti. pašventinti: o mus wisus amžinay paszwentina 124,14; paszwentinay 72,9 (l. poświęcił 72,9) (2). pašvęsti „pašventinti“: o smerčia sawa brangiausia paszwesti 128,27 (l. poświęcić 128,27...); paszwentey 129,8; 162,19; 193,14; 196,8... (13); plg. pašventinti. patalas „guolis“: o patało negawo 154,19 (1). pataisymas „pasitaisymas“: pažinė griekus pataýsima gieysim (1). patamkas (sl.) „įpėdinis“: dg. ki. patamku 197,8 (l. potomstwa 195,7) (1); || plg. tėvainis. 119 pateikavimas „dykinėjimas“: įdant pateykawiman ir negandusna kuniszkusona neisiduotumbit 234,20–22 (l. prožnowanie 234,22) (1). patepti: mostimis patepe 162,1 (1). pateriojimas (br.) „pražuvimas“: ir ant sawo amžino pateriojima ne walġitu 209,6–7 (l. zatracenie 209,7) (1); || plg. pražūti. paterioti (br.) „pamesti, netekti“: pateriot 247,23; paterioio 119,23; pateriotos 164,24… (6); || plg. pražudyti. patiecha (br.) „paguoda“: Patiecha 28,16 (l. pociecha 28,15); patiechą 144,17 (l. otuchę 144,17); patiechu 240,4–5; 249,17… (8); || plg. nuraminimas DK 174. patiešyti (br.) „paguosti“: patiesik 71,20 (1); || plg. raminti. patogiai „padoriai, gražiai“ priev.: įdant wisa butu darita patogiey 229,12 (l. vcześiwie 229,11); 229,15–16; 234,27 (3). patogus, -i „tikras, gražus, nuoširdus“: o rodžiu giems meyle patogia 107,22; patogiasnio 205,13–14; 232,9 (3). patremti „pavaryti, pašalinti“: juog tu patremey tamsibes 19,20; patremtu 39,9; patrems 45,25; patremtas 20,14 (4). pats, patsai, pati: mihesi artima tawo /kaip pats sawe 6,12–13; patsay 24,25; pati 41,20; paties 46,5; pačiam 8,3 ir pačiamuy 106,7; vn. jn. pačiu daiktu 239,18; pačiam 182,24; patis 194,9 … (129). Pats dažniau sutinkamas nekaip patsai; kai kur tame pačiame puslapyje abi formos eina pakaitomis (140,17 ir 140,9; 114,12 ir 114,4). patiroti (br.) „pritarti“: swietuy labiaus paturoiom 164,13–14 (l. folgować 164,15) (1); || plg. pritarti. patvirtinimas „pastiprinimas“: o patvirtinimą dowanot 132,10 (1). paukštis: pauksciey 67,20; pauksčius 153,24 (2). paukštalis (=paukštelis); pauksztaley 75,19; 114,13 (2). pavadinti „pakviesti“: įdant ne kaip sudop pawa­dinti eiti 241,12–13 (l. poz wani 241,12) (1). pavaikslas (=paveikslas): pawaik­sło 2,14 (1). pavakarė „pavakarys“: est nuimtas pawakares čią 162,21 (1). pavalnas, -a (pol.) „paklusnus (?)“: wisame pawa­lni bukim 181,25 (l. powolnymi 181,25); pawalna 64,16 (2); || plg. paklusnus Mž 234. pavargelis „elgeta“: 1) „elgeta“: te gukstinei wisada čia su pawargieleis 87,16–17 (l. zebrakami 87,18) (1); 2) „vargšas“: ir su mumis teypag pawargieleis 252,7 (1). pavargti: Nesang asz rudulis ir pawarges esmi 77,15; pawargusia 47,9; pawargusiam 89,17; pawargie 250,19… (11). pavedimas „vadovavimas“ (?): o tatay užu Dwasios szwentos pavedimo 9,14 (l. powodem 9,14) (1). paveikslas: 1) „paveikslas“: juog mus ant paweik­sła sawa sutewerey 30,10–11; 212,19 (2); 2) „pavyzdys“: id pawęksła imtu isz io 180,23 (l. przykład 180,23); 252,14 (2). paveizdas „pavyzdys“: mums paweizdą dawe 155,5–6 (l. przykład 155,5) (1); plg. paveikslas. paveizdėti „pažiūrėti“: Teikis paweizdet… ant Christusa 76,14; Paweizd 66,15 (2). pavyzdėti „pažiūrėti“: Pawizdeia Die was isz dangaus 242,5; pawizdek 37,22; 46,15; 73,12; 78,21; 99,24; 133,8; 135,6… (9). paversmė „šaltinis“: vn. ki. paversmes 66,19; dg. va. paversmes 50,22; paversmiu 43,17 (3). pavėsė „pavėsis“: Vž tos paweses stoje­si 91,16 (1). pavietris (sl.) „maras“: vn. ki. pawietries 75,16 (l. powietrza 79,17) (1); || plg. maras Mž 384. paviskinti „pajudinti“: kad iszwistu mane pawiskinta 47,18 (1). pažeisti ir pažeydem maiestota tawa szwenta 26,13 (l. przewinili 26,12); pažeyde tawo gieribę 165,14 (l. obrażili 165,14); kurie nors vgnin imesti /nebuvo tenay pažeysti 136,25–27 (l. uszkodzeni 136,26); 177,19; 211,23… (11). pažeizda „ižeidimas“: Anas isztrauks isz spąstu… ir juog pažeyzdos žmogaus bediewia 79,9–10 (l. y od zarazy 79,10) 6 (1). pažintis „pažinimas, pripažinimas“ (?): Ir ant kialo pažinties tawos 57,25 (l. uznania 57,25); 120,11; Idant prieg tawa pažintii wisad stowetumbim 179,19–20 (l. Abyśmy y tu w tey stałości /a w wierze mogli trwać 179,19–20) (3); plg. pažinimas. pažinimas: kuri mumus tikrą pažinima grieku musu duotu 28,7; pažinimas 109,11 (l. poznanie 109,11); 125,22; 197,5… (8). pažinti: O mokimes tayp giara Diewa pažinti 17,25 (l. znać 17,25); pažisti 196,23; pagužistat 198,21; pažinėia 2,19; pažintumbim 179,2; pažine 211,9–10; pažindam 120,7… (65). 120 pažvojimas (pol.) „vartojimas, naudojimas“: Est draugiebey pažvojimas kuna ir krauia 13,5 (l. výžwanie 13,3); 216,22 (2); || plg. vartojimas DK 19. pažvoti (pol.) „vartoti, naudoti“: Weciaria... pažiwot 207,20 (l. požywać 207,20...); pažiwotumbim 208,4–5; pažiwokim 131,3 (3); || plg. ragawiem 213,5 (l. pożywamy 213,5); || plg. vartoti DK 83. pecėtis (br.) „ženklas, žymė“: pecėtis 197,23 (l. pieczęć 197,24); pecėt ies 213,5; O pecieti ant wisa iums duosiu 122,2 (4); || plg. žymė DP 531; ženkłas Mž 153. pecėtyti (br.) „žymėti“: čionay per ragawima ios pecietitumbim ir pastiprintumbim 208,6–7 (l. pieczętowali 208,6) (1); || plg. ženklinti, iżymėti. pecius (br.) „krosnis“: peciaus 137,2 (l. pieca 137,2) (1); || plg. žaidis BrB. Sal. XVII, 3. peikti: o peiki ir skandini neprietelia 239,5 (1). pekla (pol.) „pragaras“: pekłą 52,13; pekłona 20,14; pekłosna 7,11 (l. piekłow 7,12); 139,23… (12); || plg. pragaras DK 14. pekus „galvijas“: pekus 5,3 (l. bydło 5,4); 108,11 (2); plg. keltuva. pelgrimas (pol.) „ateivis“: Jay ataywiai aba pelgrimai kokie mieste butu 203,16–17 (l. pielgrzymi 203,17); || plg. keleivis. penas „maistas“: o kaip dawey duona kunuy penu ant sotima 35,15–16; pena 116,17, 59,7 (3). penėti „valgy­dinti, maitinti“: tey kis mus sawim peneti 128,4; penetumbey 130,23; penedams 116,10… (9). penigas (=pinigas) (germ.): Ne duosti nuomon penigu 48,22; 160,2 (2). penktas: Penktas 106,8 (1). penukšlas „penas“: idant anis to szwenta penukszla kaip kiautes ir szunes neiszbiaurintu 209,4–6; 217,26; 224,12… (10). per, pergi (207,12): šis prielinksnis vartojamas su galininku reikšti: 1) laikui: teypag ir žmogus per wisus amžius turi ramintis irgi draustus 58,8–9; ir per wisą žiwatą musu 39,24; 25,16…; 2) vietai: Io neprietelus wisi per szalis iszblaszka 87,21…; 3) priežasčiai: o gi mes regime per wierą sawo 125,19; Nors išz swieta per smerti izseysiu 122,6…; 4) tęsią per juos mums teikis duot 24,4; o dariti niekada ne palawia per sunu sawa mielagi 15,22…; 5) vertiniai: per žodi sawa tiesą, nutikrina 16,22 (l. przez słowo 16,26); idant per galibe sawo nuog musu szalin patremtu 39,8 (l. przez moc 39,8); per Mateusza parasitą 106,21…; … (107). perdaryti (vert.) „permal­dauti, perrašyti“: ir rustibę amžina… id mums perdaritu 16,21–23 (l. przeprawit 16,23) (1) perėjimas „atėjimas“ (vert.): Welika musu aba pereimas 218,23 (l. przeście 218,23) (1). pereiti „praeiti“: Anksztu kielu pereyti wisus neprietelus 143,23–24; nakti pereiusią 20, 24–25; 25,13; 30,25 (4). pergalėjimas „pergalė, pergalėjimas“: duok ant ju pergalėjimo 119,8; pergalėjimo 166,25–26; 223,18–19… (5). pergalėti: padeki pergalėti mums neprietelus wisus 117,5; pergaleiau 47,14; pergaleia 120,27; 170,16; 183,6… (18). pergandinti: pergandink wisus piktuosius 142,26–27 (l. przestrasz 142,26) (1). perguldyti: 1) „perdėti“: perguldit 98,22 (l. przekładać 98,22) (1); 2) „išversti“ (vert.): kuriuos dabar trumpay perguldisim 227,12–13 (l. przełożyć 227,14) (1). perlaisti (=perleisti): 1) „atleisti“ (?); ans nenor tokiam perlaysti /kursay teises ne atduosti 106,3–4; 2) „leisti“ (vert.): Kodrin tatay perlaydo ans geriaus permąno 65,9–10; perlaisk 87,10 (l. Przepuść 87,11) (3). permanyti „suprasti“ (vert.): kada gi giriaway permanitum­bim 176,15 (l. rozumieli 176,15); permanno 65,10; 181,14 (3); plg. suprasti. permiegoti: pakaiuy ir łoskoy… permiegoti galėtumbim 38,25 (1). perrašyti: Ans mums wisitems tewa naršą perprasie 124,11–12 (1). perpulti „parpulti“: kaip sieną palinkusią pusiau perpuolusią 64,22–23 (l. przepadła 64,23) (1). persekiojtojas (?): persekiotoias 47,17 (1); plg. persekioti. persekioti: Nesang gis persekiuoja nekaltagi žmogų 88,5; 100,9 (2). persergėjimas „įspėjimas“: vn. in. persergejimu 229,8 (l. przestrogą 229,9); 227,12 (2). persergėti „įspėti, priminti“: persergieia 245,20 (l. obwarował 245,20) (1). perstoti: 1) „pasilikti“ (vert.): ir ant wisu amžiu su ieys perstosi 49,9–10 (l. Przestane z nimi 49,10) (1); 2) „liautis“: grieku perstoti 71,10–11; perstokom 149,8; 149,22; ne perstotumbim 225,13–14 (4). perškadyti (pol.) „kliudyti“: wienok wirszutiney mokslay nieka top ne perszkadiia 121 205,17–18 (l. przeszkadząją 205,18) (1); || plg. kliduyti DP 87. peršokis (vert.) „nusikaltimas, įsišokimas“: atmindamas woskius persokzious sawus 247,3–4 (l. przestępstwa 247,3); 234,11 (2); plg. peršokti. peršokti: 1) „nusikalsti, pažeisti“ (vert.): perszokdami dažnay norą ir prisakimą tawa 26,14–15 (l. przestępując 26,14…); perszokdami 210,13 (2); || plg. musidėti, pažeisti; 2) „preiti“: sia perszokusja diena 38,9 (1). pertirti „ištirti“: pertirę sawa sąžines 127,20–21 (1). peržegnojimas (pol.) „palaiminimas“: Pierżiegnoimas 240,18 (l. Pożegnanie 240,17); peržegnojimą 129,5 (2). peržegnoti (pol.): 1) „peržegnóti“ (?) : Peržieg nok… Desines tawo galibe 41,15–16 (l. Pożegnay… 41,15) (1); 2) „palaiminti“: perżegnok 151,15 (1); || plg. laiminti DK 165. peržengimas (vert.) „nusidėjimas“: ir atłaysk mums tuos perżengimus musu 210,24 (l. występki 210,24) (1); plg. nusidėti. peržengti (vert.) „pažeisti“: peržengiencius moksiu tawa kiala 63,19–20 (l. przestępce 63,18…); 205,21–22 (2); || plg. pažeisti. pešti „pešioti“: wisą nakti wargina /pesie 160,15 (1). Petras: Petras 160,12… (8). piaustymas „apipiaustymas“: ape piaustima Pona 157,15 (1). piemuo: kaip namu piemuo 15,7; Buwo anoy szalie ganidam piemenas 158,5; piemenimus 153,26… (5). pietūs: Giesme presz pietus 35,2; 25,12 (3). pigiai „lengvai“ priev.: pigay nusisergieste 123,4; pigiey 246,20; pigiaus 60,12; 69,20 (4). pigus „lengvas, greitas“: pigiasnio atprowima 205,23 (1); plg. pigiai. piktadėjas (vert.) „piktadarys“: piktadeias 86,19 (l. złośnik 86,21) (1); || plg. išėda. piktay priev.: piktay po akims tawo padariau 62,13–14; 69,17; 82,9; 125,8… (6). piktas, -a: piktas 92,16 (l. nieprzyjaciel 92,16); pikta stipribe 61,4; piktop 51,24; dg. va. piktiei 88,27; piktuiu 44,22; piktiemus 67,24; piktuosus 142,27; pıkčiausia 184,17; piktasias 184,27… (89). piktenybė „piktybė, nedorybė, pagunda“: piktenibiu musu wisokiu vźmirsztumeby 31,5–6; piktenibe 82,4; Piktenibey 62,19; piktenibemis 39,9… (10). piktybė „piktenybė, nedorybė“: mano piktibes regiedamas 56,23; piktihey 248,21; pik-tibesp 20,3; 184,21; 208,25… (25); plg. piktenybė. piktinti: surinkimą Diewo piktina 204,25 (1). pildyti(s): 1) „vykdyti“ (vert.): iuog zokaną pildžiau 148,11 (l. wypełnił 148,11…); pildinkit 148,12; pilditumim 107,3; pildžianti 83,9; 148,6; 184,15… (11); 2) „pri(si)pildyti“: isz kurios pildžiesi žiame 237,7; o tatay kalbedams pildžia bludą 219,12–13 (2). pilnai (vert.) „stropiai, gerai, tikrai“: nes paskuy dangun pilnay weyzda (l. pilnia 172,14); Turim ape tatay pilnay rupintis 191,6 (l. pilnie 191,6…); 61,3; 215,3; 234,24… (10); || plg. stropiai, gerai. pilnas, -a: 1) „pilnas“: est pilni wisa giara 35,7; pilnus 46,20; 144,14; 151,22…; 2) „stropus, tikras“ (vert.): Ape pilną żodia Diewa klau: [= klausimą] 184,1–187,1 (l. pilnym 184,1…); 183,18; 204,8…; (22); || plg. tikras, geras, stropus. pilnastis (pol.) „rūpestingumas, stropumas“: Kur su wis didžia pilnasčia tie żodžiey nuog wierniu turi but wartioti 24,16–18 (l. pilnością 245,17) (1); || plg. rūpestingumas. pilnystė (vert.) „pilnybė“: idant tikribe ir pilniste atliktu 245,22–23 (l. doskonałość 245,23) (1). Pilotas: Pilotų 7,9… (4). pirm: 1) „anksčiau, pirma“ priev.: reikia mums patiems pirm sawe meginti 125,7–8; pirm neg gaidis pragida 160,20; 166,7; 203,14… (11); plg. pirmai; 2) prielinksnis su kilmininku laikui „prieš, pirma“ žymėti, pvz.: teyp kayp iemus pirm smerties żadeia 170,22–23; pirm dwieiu nedelu 203,5; 204,3; 205,19… (9). pirmai, pirmiaus, pirmiausiai priev.: tie ne ieis žiamena anona pirmay saw żadetona 82,6–7; 133,20 (2); Pirmiaus tat žinot reikia 203,3; 227,14; 230,10… (11); pirmiausey 86,10 (1). pirmagimtoji (vert.) „pirmgimtinė“: ne kalba nuog wena grieka pirmagimtoia 246,10–12 (l. pierworodnego 246,10) (1); || plg. pirmgimė DK 12. pirma priev.: Pirma tamuy wisi turime tikieti 125,11; 139,7. pirmas, -a: Pirma dalis 8,2; Giesme pirmoy 110,3; pirmas 105,15; 139,7; pirmospi 169,12; Pirmiey 10,14 [= pirmieji]; pirmamuy 104,10. pirštas: pirszas desins rankos 173,12 (1). 122 pišna (sl.) „išdidi, puiki“: žmonems pizno-mis tokias biauris 43,13–14 (l. pysznych 43,14) (1); || plg. puikus Mž. plačiai priev.: plačiev isikiete 73,8; 178,16 (2). plakti „mušti“: plakti babay liepe 160,27; plaka 138,22 (2). plastėti: tawo sirdis džiauksmais plastes 94, 12–13 (1). plaštaka: plasztakomis muszdami liepe pra-rakauti 160,17–18 (1). platinti(s): 1) „platins“: platins /kaipo szaknis wina 95,14–15 (1); 2) „dauginti“: Teykis sawa wier nus platinti 174,2 (l. rozmóżyć 174,3); platintumbimesi 197,6; 212,22 (3). plaukas: ir plaukas newienas /nuog galwos nenukris 140,14 (1). pleme (br.) „giminė“: vn. in. pleme 197,2 (l. splemieniem 197,2...); 197,9; 198,6 (3); || plg. giminė. plyšti „skilti“: uolos plisza 162,8–9 (1). po: 1) eina su kilmininku: Giesme po pietu 35,12 (1); 2) vartojamas su naudininku laikui, vietai ir būdui reikšti, pvz.: kada buvo po wéciaway 13,24; O po tiem sil-wartams 168,10...; sedi po desinei rankai 7,13; 89,16; 131,12... (labai dažnai); Ne ludik nepteysey 109,20; idant po sargibey butum 137,16; vertiniai: po darbamus iu iuosgi pažinsit 123,4–5 (l. po vczynkach ie poznać możecie 123,4)...; ...(33?); 3) su galininku: po tris kartus praeidams 160,6–7; vertiniai: ir po wisą swietą butu garbintas 225,15–16 (l. y po wszytkim świecie 225,15); Nes po wisas dienas giwenima musu turime słužit 249,12–13 (l. Bo po wszytki dni żywota... 249,12); 249,19; 252,6 (5); 4) su įnagininku vietai ir kt. reikšti, pvz.: Ko dabar po akim tava gaylimiesi 27,25; 51,19; 81,12...; Po juoda ziame seney vžsuzasusiuy 103,7–8; priimk mus po sawa ranka 165,3; klupiaume po weydu 210,8...; vertiniai: Nuogi to čiesa po grieku esme 120,14 (l. pod grzech 120,14); Mes wisi po sargibe tawo pasiduome 182,23 (l. Myć się pod straż 182,23)... (51?). Yra atvejų, kur po su linksniu formomis (naudininkais ir įnagininkais) rašomas kartu, ir tokie junginiai pasidaro kai kur lyg prieveiksmiai, pvz.: poakim mano 4,6; sedi podesinei rankai 7,13; 8,16; ir Pawizdek mana podesiney 99,24; prigul teypag su jumis podraugiey ing surinkimą 200,2–3; 204,1; 238,14; Ne ludik nepteysey 109,20. Ypač dažnas pokim (Pokim przestarnikui tu gatawii stala mana 51,7; 58,11; 89,16... (21), atsiradęs kontrakcijos keliu iš po ir akim ir vartojamas lygiagrečiai su po akim (27,24; 30,9... (5), po akims 62,14; 81,12... (11), po akimis 85,13; 230,18... (7); net tame pačiame puslapyje pasitaiko pokim (230,19) ir po akimis (230,18). Taip pat dažnas potam, einąs laiko prieveiksmiu (žr. potam). [podesinei žr. po: podesinei 7,13; 8,16; 99,24 (3).] [podet 247,18: korektūros klaida, turi būti padet; plg. padėti.] [podraugei žr. po: podraugiey 200,2; 204,1; 238,14 (3).] [pokim žr. po: pokim 102,12; 122,12; 178,26... (21).] pometis (pol.) „atmintis“: id saw ant pomie-ties priwestu wisą giwenimą sawa 247,1–2 (l. pamięć 247,1); 249,18 (2); || plg. atmintis. pona (sl.) „merga Marija, moteris“: Kad Ponna tureio sunu gimditi 156,21 (l. Panienka 156,21); Ponnos 112,20; Ponnay 110,17; poniomis 32,4... (7); || plg. merga; viešpačia DP 485. ponas (sl.) „viešpats“: Ponas Diewas 2,16; Ponuy ant Ponų 33,20–21; vn. nas. Poni 139,21; Poną 18,17; vn. in. Ponum 110,11; vn. ša. Pon 47,25; Poniep 44,12; Poniemp 58,15; dg. ki. Ponų 31,21... (567); || plg. viešpats. ponavonia (sl.) „viešpatavimas“: O ne attolink tolaus sawos ponawonios 113,23–24 (l. Panowania 113,23) (1); || plg. viešpatavimas DP 287. ponavoti (sl.) „viešpatauti, valdyti“: idant teypag wiras ponawotu o ne ana 236,16–17 (l. panował 236,19) (1); || plg. valdyti; viešpatauti MP 68. ponystė (sl.) „viešpatavimas“: ir žodžio tawo poniste 118,6–7 (l. panowanie 118,6) (1); || plg. viešpatavimas DP 287. poniška būdv.: vn. ki. poniszkos čístatos 177,18 (1). ponstva (sl.) „ponija“: Panstwos ir majestotai 150,10 (l. Tronowie y Panstwo 150,10) (1); || plg. viešpates DK 83. pontskas (pol.) „Pontius“: Numucitas po ponsku Pilotu 7,9 (l. Wmęczon pod Pontskim Pilatem 7,10); 8,12; po Pontsku Pilotu musitas 110,21 (3). [popawia 85,2: korektūros klaida, turi būti papawia — iš veiksmažodžio papiauti.] popiežius (pol.): dg. ki. Popiežių 20,6,8 (l. Papieskiey 206,9) (1). [poponsku 7,9; 8,12 žr. ponskas.] 123 potam (vert.) „po to, paskui“: potam stoję pokim suda 115,15 (l. potym 115,15…); 3,16; 80,18; 118,19; 205,9… (51); || plg. paskui ir po. [poteisiai žr. po: nepoteisey 109,20 (1).] Povilas: Powilas 13,14; 215,5; 245,4… (6). pradėti: Akis kad prades miegoti 37,14 (1); pradėt 207,2; pradeia 180,19; pradetas 62,20… (7). pradkai (pol.) „protėviai“: pradkay 81,21 (l. przodkowie 81,22) (1). pradurti: szoną jam pradure 162,16 (1). pradžia: ten pateriojo teysibes pradžią 119,23–24; 91,23; 227,20 (3). pragysti: gaidis pragida 160,20 (1). prajevas (br.) „stebuklas“: praieway rodisis 149,15 (l. cuda 149,16) (1); || plg. stebuklas. prakaitas: prakayte… duonos ieszkotu 234,18–19 (1). prakalbėjimas „pratarmė“: Prakalbėjimas su raginimu 227,4 (l. Przedmowa 227,4) (1). prakartas: prakarte gi pagulde 153,14–15; 154,2; 158,10; prakartan (4). [praklaytawa 160,8: korekt. klaida, turi būti prakaytawa.] prakeikimas: prakieykimas 94,16; prakieykimą 125,14; 213,7–8 (3); plg. prakeikti. prakeikti: Zinodams čia ant swieta prakeiykta žiwata 138,12 (l. nikczemni 138,12); prakeiyktei 161,18–19 (l. niecnotliwy 161,18); prakeiyktus 116,8 (l. przeklęte 116,8)… (6). pralėjimas: kraujo pralėjma 63,22; pralegimu 128,12; 183,14 (3); plg. pralieti. pralieti: ir krauja /dalýdo praliet 207,23–24; pralėia 136,5; pralietas 222,1… (6). pralėkti „praeiti“: Ne pralekie dowanay meldimas mana 55,24 (1). pranašas: 1) „pranašautojas“: pagaley pranaszu raszta 163,17; pranaszas 137,12; 148,14… (7); 2) „pranašystė“ (?): pranaszay izsipilde per jo vžgimima 152,9 (1). pranešti „paskelbti, pasakyti“: o wiernienus pranesze 133,24; 138,6; 152,20 (3). pramanyti „sumanyti (?)“: priimkit ką asz iumus pramanau 121,17 (1). prapuldinti: Ne prapuldinki 55,12 (l. Nie zatracąy mię 55,11) (1). prapulti „pražūti“: Ne duok prapulti wmay 73,17; prapuolusiu 167,23; 168,23… (6). prapultis „pražūtis“: isztraukiey isz tos prapulties 70,12–13; 236,6; plg. prapuolimas. prapuolimas „pražūtis“: regiedams io prapuolima 163,20 (1). prarakas (sl.) „pranašas“: prarakas 178,21 (l. Prorok 178,21…); 248,8; Prarakay 156,19… (9); || plg. pranašas. prarakauti (sl.) „pranašauti, spėti“: prarakauti 160,18; prarakawa 178,3 (2); || plg. pranašas. praryti: o mus wisus prarit noretu 61,14; praria 53,3; 100,23 (1). prasidėti: Cia iau prasidest Psalmay 43,1–2; Prasideiome piktibės /teipag grieke 146,24; 110,13… (6). prasidžiaugti „pražūgti“: O Karalus prasidžiaugs tawim 67,21; 68,9; plg. pradžiaugti. prasidžiūgti: sirdis prasidžiuga 89,10–11 (1). praskaitimas „perskaitymas“: giesme po praskaitimu Evangelios 24,6–7 (l. po czytaniu 24,6) (1). prastas, -a (sl.) „paprastas“: prastą Iewą zdrodia 178,9 (l. prosta 178,8); prasti 58,17 (2). prastybė (sl.) „menkystė“: wisą musu prastibę 84,25 (l. nikczemność 84,25) (1). prastojimas (vert.) „nusikaltimas“: prastojimus sawo regi 204,17 (l. występki 204,17) (1); plg. prastoti; kaltė. prastoti (vert.) „nusikalsti“: prastoiau 62,13 (l. zgrzeszył 62,18); prastot 106,18 (2); || plg. nusidėti. prašymas: Klausik musu prasimu 142,25; prasimęs 146,14; 134,27 (3). prašyti: o turesime praszit 39,3; praszome 151,10; prasineia 87,18; Prasikimeg 18,12; prasituṁbim 117,22; praszanti 90,9. praśokti „praeiti“: praszoka trečioi diena 159,21 (l. minął 159,22) (1). praśukti „sušukti“: Balsu mana Ponop praszuksziu 99,14; Praszuko 161,22 (2). pravadnykas (br.) „vadovas“: prawadnyku 18,27; 72,2; 175,17 (3); || plg. vadas Mž 247. pražudyti „pamesti, netekti“: kuri buwom pražudę 168,4 (1). pražūti: ir smerčia amžina pražut 244,22; pražutu 27,5; 211,5 (3). priartinti: karaliste sawo priartink 123,13 (1). [pridasti 246,1–2: Ko dabar ir Petras szwentas pridasti; korektūros klaida, turi būti pridesti ar pridruosti (l. dokłada 246,1).] pridedinėti: Pridedines daugi žodžiump mano 123,8 (1). priedengti: Kurs tawe apigražina (mielasirdiste priedengia 83,22–23 (l. przykrawuie 83,23 (1). priderančiai „tinkamai“ priev.: prideranciey ir teysey wisokias sutwerimas garbina 207,5 124 (l. slusznie 207,5…); 231,15 (2); plg. pri-derėti. priderėti: 1) „tikti, priderėti“: kaip ant to pridera 203,10; dg. va. priderantiev 230,6; 205,12; 228,21–22… (6); 2) „priklausyti“: reykalays kunuy musu prideramays 31, 14–15 (l. naležaycmi 31,16) (1). priduoti „duoti, suteikti, dovanoti“ (vert.?): ginkla sawo man pridawev 69,14; priduok amžiną žiwatą 70,20; dg. ki. priduotu 100,15; Pridawęs 199,19 (l. Przydawszy 199,19)… (6). pridrauginti „prijungti“: kuriops per wierą pridrauginti esme 6,24 (1). pridžiūti: te pridžiuk liežuwis gomuriop 98,17 (1). prieg, priegi 93,19; 131,15: 1) prieg su kilmininku vietai ir kt. reikšti: ir wisad prieg io stoweti 118,9–10; idant mus prįłaystu žmones prieg tu žodžiu szwiebes 186,23–24; Malda prieg Ligonį 250,12 (3); 2) prieg su naudininku vietai, draugei, laikui ir kt. reikšti: prieg taw parpuls 79,19; nes turim tawe prieg sawi 143,18–19; prieg tam mane teysibes kelu weda 51,2; prieg Ewangeliey stotumbim 24,11; prieg žodžiu sawam vžlaykit teytkus 40,21–22; Trečias ateimas prieg smerti kožna žmogaus 149,2–3; 148,3; 183,14… (38?); vertiniai: Prieg tam žiemiausey praszome 21,4 (l. Przytym 21,4…); O prieg tam teykis mus padrutint 27,7–8; 95,9; 211,8; 218,1; 246,26; teykis prieg kuna sweykatay /duot mums wisą giarą cionay 21,7–8 (l. przy zdrowiu 21,7); prieg sproway… diwį priep- puoley prisihadija 227,8 (l. przy sprawie 227,8)… (6?). Kai kur vertinys prieg tam rašomas vienu žodžiu (217,21; 223,24) ir gali būti laikomas prieveiksmiu. Žodžių junginiuose: prieg krikssimu swentam 170,8; prieg paties… daliimu 220,20–21; Turi but prieg tarnawimu 228,3 (l. przy vzlugiwaniu 288,3) – formos krikssimu, daliimu, tarnawimu laikytinos naudininkais su galūne -u; plg. A. Bruckner, Archfsl Phil XIII, 566; plg. prieg vžiwogimy 127,17 (l. przy samym užżywaniu 127,17). [priegtam žr. prieg.: Priegtam 217,21; 223,24 (2).] prieiti: 1) „prieiti“: mes turim top stalop prieyti 125,7; prieyti 125,9; prieydami 222,4; Jay noras… isz abieiu szalu top prieytu 228,12–15; 223,16; stalop Pona prien- tiemus 206… (8); 2) „pasiekti“ (vert. ?): kuriosp teypap gahonis galėtu prieyti 113,22; noredam prieyt teysbiu 131,4–5 (l. dochodząc 131,4); Potam amzinon linxmiben prieit galetu 240,12–13 (l. przyść mogli 240,13); 9,8; 138,23 (3); 3) „priaugti, pribręsti“: idant ney wasarump nepriemesiumes 228,17–18 (l. w leciech nie dorosłych 228,18) (1). priėmimas: 1) „priėmimas“: o tą naudą išz io priėmimo imsim 126,24; 193,19; 221,4; 2) „įsikūnijimas“: Nesang tuokio gimimu /o kuna priemimu/ žmones iszwadawa 152,17–19… (7). [prientiemus 206,2 žr. prieiti.] priepuolis „įvykis, nelaimė“: abgint mus teykis sawa ranka nuog kožna priepuola 73,18–19; dg. ki. priepuolu 112,12 (l. przygod 112,12; wady 229,19; nawałności 183,3); priepuoluose 251,7 (l. przeciwnościach 251,6)… (9). prieš, priešgi: šis prielinksnis vartojamas su galininku priešingybei, laikui ir kt. reikšti, pvz.: Nesang daug neprietelu pasikele prieš mus 141,18–19; Bukik desine musu priešzgi iu baisibę 143,10; 224,25; 231,6… (22); Eie priešz gi vž miesta 159,20; 234,5 (2); linksminik priešz smerti 119,6; 159,17 (2); giesme prieš pietus 34,13. Prieš eina ir priešdėliu (žr. prieštarauti ir kt.). prieštarauti: idant susigiedetu tie /kurie tau prieštarauti noreia 78,25–26 (1). prieštarnykas „priešininkas“: kad ne tartu pikts priešztarnikas mana 47,8… (15). prietelius (br.) „draugas, bičiulis“: dg. va. prietelus 162,26; prietelu 228,13; prietelamus 239,14… (4); || plg. gentis DK 49, draugas DP 95. prievaizda „globa“: Imk priewayzdon sawon 72,26 (l. w opiekę 72,26); priewayzdoy 77,18; 104,12 (3). priežastis: Be iokios priežasties prieš mane karaujančius 45,4–5; 81,24; dg. ki. priežąsciu 203,7 (l. przyczyn 203,8…) (3). prigatavÿti (sl.) „priruošti“: prigatawiev 214,12 (l. zgotował 214,12); prigatawia 17,12 (l. przyprawia 17,13); prigatawita 111,26 (l. bespieczny 111,26)… (5); || plg. prisitaisyti DK 31, pireng­tis DK 99. prigimimas „prigimtis“: Nes man sihu iz prigimima netenka 6,18–19; prigimime 233, 10–11 (l. naturze 233,10); 72,6; 114,22; 232,19 (5); plg. prigimti. 125 prigimti „gimti“: norą prigimta 184,21–22 (l. przyrodzoną 184,22); 198,16; 242,11 (3). priglausti „prijungti, priartinti“: Priglaudey mus bažniospi 129,11; ne priglauskėt 65,26; 224,12… (4). prigręžti „priartinti“: Prigreszk manęsp ausis 69,3–4; 63,17 (2). prigul dymas (vert.) „pavyzdys“: Kuriu pri-guldimu sergiekimes 82,8 (l. przykładem 82,9)… (2); || plg. paveizdas ir paveikslas. prigulėti (vert.) „priklausyti, priderėti“: turi prigulėt surinkimuy 192,6; prigul 6,10; 156,9; 237,6… (10); || plg. priderėti. priimti: Ton meilen teikis mus priimt 32,20–21; kad mus vž sunus prieme 111,27; žo-džius tawa priimtumbim 23,18; priimkit 121,17; priemes 163,18–19… (40). prijunkti „priprasti“: priunkt nuoġ jaunisz-kes wayksciot iunge Pona 249,6 (1). prikėlimas „prisikėlimas“: szlawindami mey-ley prikielimą Christaus 168,18–19; 7,20; 167,11… (7). prikelti „sukelti, prikėlti“: prikiele manimp fabay didę rustibe 82,4–5; 17,4; prikialtas 169,7 (3). prikeldinti „prižadinti“: Prikieldink tarnus sawo 134,6 (1). priklaupti: Ir kad po kaławiu sawo gahwa prikłaups 67,18–19; žiemay prikłaupe 23,2 (2). prilaisti (= prileisti): pułkan wiernu prilałysti 116,23; ne prilaudžiam 209,4; prilaistu 186,23… (6). prilyginimas „panašybė“: Nedarik sawi abro-za /ir neokia prilyginima 4,8–9 (l. podobienstwa 4,9…); 107,10; 133,21 (3). prilyginti: 1) „lygų kam padaryti“: mani pri-liginta 105,16 (1); 2) „palyginti, supanašin-ti“: o medžui aliwos bus priliginti 95,17 (l. podobni bedą 95,18) (1). priminti: Tatay čionay del to primenu 194,7 (1). primusyti (pol.) „priversti“: Tay kokiuo budu ne butu primusitos małženstwop 228,9–10 (l. przymuszeni 228,11); || plg. priversti. primušti „prikalti“: križiausp primusztas 110,22; 164,5 (2). pripilti: o rankas est pripilę swetimu turtu 52,15–16; pripila 219,15–16 (2). priprova (sl.) „įrankis, instrumentas“: ir priprowose wisokiose Ponuy žayskit 102,3 (l. przyprawach 102,3) (1); plg. pritaisymas DK 165. priprovyti (sl.) „prirengti, pritaisyti“: pripro-wit 24,3–4; priprowio 85,16; priprowita 79,14 (3); || plg. prirengtis DK 99, prisitai-syti DK 97. pripulti 1) „atsitikti“ (vert.): neġaleia nieks ant manęs pripulti 49,17 (l. przypaść 49,17); o wel kada pripultu koks turtas ant swieta 65,25–26 (l. przypadnie 65,26); Idant kas pikta ne pripultu 91,21 (3); 2) „parpulti“: kojump pripuole 225,1 (l. przypadys 225,1) (1). pririšti: stulpopi gi pririsie 160,26 (1). prisakymas (vert.): Prisakimas Diewa 3,15 (l. przykazanie 3,17…); prisakimai 6,10; prisakimus 173,13; 210,13… (30); || plg. įsakymas. prisakyti (vert.) „įsakyti“: Kaip buwa zakone… prisakita 158,26–27 (l. przykazano 158,27) (1). prisiartinti „prieiti“: musump prisiartink 133,5 (1). pris iekti: del to asz prisiekiau /tie ne eis žiamena 82,6 (l. przysiągł 82,6); prisiekienčiu 208,22–23 (2). prisiglausti: tawo meylesp prisiglausti 164,27 (1). prisihadyti (sl.) „atsitikti“: diwni priepuoley prisihadia 227,10–11 (l. przygadzać 227,11) (1); plg. tiktis MŽ 462, PS I 21. prisiweizdėti „prisižiūrėti“: prisiweyzdeiau akia sawo biednaia 66,22; prisiweyzdečia 53,14; Prisiweyzdekim 154,27… (4). prisiversti: duok mums sawęsp prisivers-ti 164,26–27 (1). prispausti: wargais… prispausti 139,12–13 (1). prišokti: Priszoka ant io 160,9 (l. Przypadli nań 160,9) (1). pritarimas: bus pritarimas vžu mus 136,3–4 (l. przyczyna 136,3…); pritarima 19,6 (l. przyczyny 19,6…); 251,14 (3); plg. pritarti. pritarti „pritarti, prižadėti“: ir žodžiu sawo pritarey 69,8; pritars 37,12; pritarta 228,8 (l. poslubiona 228,8) (3). pritarinėti: vž mus ten pritarineia 111,7 (1); plg. pritarti. privažioti (vert.): werksman mane privažioio 59,6 (l. przywodzono 59,6); nutikrinimay est priwadžioiami 249,2 (2). privalyti „reikalingam būti, reikėti“: tie ragi-nima ir lečima wisokia priwała 204,15–16; 208,2 (2). priveizdėtojas „globėjas, prižiūrėtojas“: ko priweyzdetovey disciplinos pilnay turi sergiet 206,14; priweyzdetoiu 32,3 (l. opiekunem 32,3); plg. prieveizda. 126 priversti: meilėn tawo priwersti 168,8; priwerstu 169,11; Priwersk 41,4; priwerstas 161,10–11… (8). privesti: 1) „ivesti“: kurion mus teyks… priwest 250,6 (l. doprowadzic 250,7) (1); 2) „priwesti“: kada gisay ius top priwede/ idant tą draugiste čia terp sawę daritumbit 231,17–18; 181,2 (2); 3) „iškelti“ (vert.): id saw ant pomieties priwwestu wisą giweni-mą sawa 247,1–2 (l. przywiodł 247,1…); 242,15; 249,18 (3). priviltį „apvilti, apgauti“: o niekad ne est priwilemi szwenti žodźiey io 29,3 (l. omilne 29,2–3); 212,6 (2). privylimas „apyvlimas“: priwilima 83,11 (1); plg. privilti. prova (sl.) „teismo procesas“: Tegul wis nu-teriorieja prowoy nugi bilu 87,11–12 (l. Niechay zawżdy od sądu skazany ustąpi 87,12–13) (1); || plg. byla. psalmas (sl.): Psalmas 43,10; psalmay 67,1; 69,1… (101). puikia(ė) (sl.) „puikybė“: manimp nieka ne ras neokios puykies 121,26–27; saugokimesi puikias 155,2–4 (l. pychy 155,4…); pagiedink puikias 142,16 (3); || plg. pasipūtimas. puldinėti „griuvinėti“: padesti /tiems kurie puldineia 101,10 (1). pulkas (br.) „būrys, pulkas; susirinkimas…“: pulkan 116,23; pulkay 53,6; pulkuosna 77,6; 141,25… (10). pulti: 1) „kristi“: žiemen puola 85,5; 140,14; puolę meldes iamaw 158,23; ir wel ten wedi isz kur puole Adomas 173,12–13 (l. wypadł 173,13) (4); 2) „pulti“: Ir ant manes warguola teyp labai puolate 64,21–22 (1). purvas: kad esme dul kies ir purvai 84,27 (1). puščia, puščia (sl.) „dykuma“: puscios 81,20 (l. puszczy 81,21) 81,25; puscioy 81,25 (2). pusiau priev.: pusiau perpuohusia 64,23; pusiau dienos 79,18 (l. południe 79,18) (2). pūstyti (sl.) „naikinti“: ne duok pustiti 73,2; pustija 72,19; pustiančios 79,18 (3); || || plg. naikinti. puvimas: ney wel dałaysi pažinti puwima 50,10 (1). R ragauti: wiečierios Pona ragawa 217,12; ragawiem 213,5; ragautumbit 213,10–11; ragaujami 34,17… (6). ragavimas: ragawimą 217,2 (l. pożywania); ragawimu 223,5; 208,7; 217,4 (4); plg. ragauti. [ragimesi 15,13 žr. regėti.] raginimas „skatinimas“: Raginimas 15,3; raginimą 227,4… (8); plg. raginti. raginti „skatinti“: kurie mane ragin 92,4; ragina 247,11; 247,14 (3). raišyti „apkalbėti“: piktu liežuwiu mane ki-tiems rayszo 88,16–17 (l. roznoszą 88,17) (1). ramdymas „raminimas“ (?): padare gi wer-kienti /ramdima neporonti 133,18–19 (l. ku tuleniu niechciwe 133,19) (1). ramiai priev.: ramiey iau miegosiu 46,21 (1). ramintojas, -a: ramintoios 187,8; ramintoia 150,23 (2). ramumas „ramybė“: ramuma 111,13; ramume 53,23 (2). ramus: vn. ga. ramu 75,11; ramesn [=rames-nė] 67,2 (2). ranka: ranka tawa 56,20; rankoy 67,16; ranku 103,12; rankons 163,9–10… (48). ranktis (=rengtis): rankimes paskuy eidami 24,23–24 (l. bierzmy ię za nim mocnie 24,23–24); rankitesis jopi 65,16 (l. ciśnięcie się do niego 65,15) (2); plg. rangias DK 46; rangkimiesi KN 219. rasa: rasa mano wersmės giwos 24,15 (1). raskazius (sl.) „išbavimas“: raskasiu persto-kim 149,8; (l. roskoszy 149,8) (1). rasti: ne randam ney iokiem daykte ligaus 78,8; radau 91,8; nerascia 63,2; rastas 192,25; razdams 66,18… (21). rastis „atsirasti“: ne wiens nesiranda kuris iam duotu pagalbą 178,19–21; 230,21 (2). rašyti: isakie rasziti 153,5; rasitu 105,14; raszi-ta 100,17 (6). raštaś: Rodzia rasztas szwentas 147,23; raszte 229,3; rasztay 245,11… (15). ratmistras (pol.) „kareivių būrio viršininkas“: Ratmistras 162,11 (1). raudinga „verksminga“: izsklausik raudinga maldą mano 77,13–14 (1). raukšla (=raukšlė): raukszła 192,24 (1). raudoti „verkti“: teypag wisad rausti 140,20 (1). razbainykas (sl.) „plėšikas, žmogžudys“: raz-bayniku 208,24–25; razbainikays 52,14 (2); || plg. išėda. redas (br.) „tvarka“: idant redu stalop pena prieytu 220,2 (l. porządnie 220,2); 222,4 (2); || plg. tvarka DP 363, MT 204ᵇ. rėdymas (br.) „tvarkymas“: redimo 213,17 (1); plg. rėdyti. rėdyti(s) (br.) „tvarkyti, valdyti“: rediti 149,27; reditis 235,7; reditumbey 234,2–3; redomas 234,4; 239,9… (29); || plg. valdyti. 127 rėdytojas (br.) „tvarkytojas; įkūrėjas“ (?): reditoiu 18,26; 240,21; vn. ga. rėditoi 207,6–7 (3); || plg. taisvtojas DK 9,32. regėti(s): gieydžia wisad regėti 66,13; regiu 59,20; ragimes 15,13; regieia 137,7; regietumbim 149,27; Regiejes 178,25; regimais 13,6; regiedamas 56,23… (47). [regzdams, reigždams žr. rėkšti ir reikšti.] reikia „reikalas“: iai io reykia butu 220,17; 240,25 (2). Tai senovinis daiktavardis, ilgainiui pavirtęs trečiuoju veiksmažodžio esam. laiko asmeniu; plg. GK 1937,166; E. Fraenkel, Spr. § 28. reikalas 1) „reikalingumas – reikalas“: To tada iau ir reykalopi 152,23; reykahu 219,22…; 2) „reikmenė“: Duok… wisu reykahu musu 118,16–17; … (9). reikalauti „turėti“: kurie to trokšta ir reykalauia 205,25 (1. potrzebuia 205,26) (1). reikalingas: reykalingas 205,13; reykalingame 35,5; reykalingiausia 232,4–5… (4); plg. reikalingas. reikti: geriaus žinay ko mumus čia reykie 114,12; reykia 125,7;… (15); dg. ki. nereykiemu 45,20 (1). reikimas „reikalas“: nieks ne weyzd mano reykima 100,3 (1. potrzeby 100,3) (1); plg. reikalas. reikingas „reikiamas, tinkamas“: Tokiam rodžies ir sapnas reykngas 93,13–14 (1. požadlivy 93,13) (1); plg. reikalingas. reikšti: saldzieys reikszkie žódzieys 154,9; reisžkiem 114,17; reizgdams 97,20 (3). reiškiai „ryškiai, aiškiai“: Jau tatay po kim [=po akim] reyszkiey regiu 58,11 (1). rėkšti „skinti“: waysiu regždams medžia 119,23 (1). religija (sl.): Religioy 203,18 (1. Religiey 203,18) (1); || plg. tikėjimas. retas „nedažnas“: riatas kursay… regi 204,16 (1). ricierius (sl.) „riteris, didvyris“: dg. va. ricierius 86,5 (1). rinkti: o teytes saw renka 101,11; 113,5 (1). ryšys: sujung ing vieną kuna… risiu 238,6 (1). rišti „jungti“: Cia šwentasciump iszganima ne reykia riszt 126,11 (1). rytas: Giesmes iżgi rita 19,12; ritą 19,14; 38,10; 117,18 (4). rytykščia „rytmetinė“: Maida Rytikscia 25,9 (1). roda (sl.) „patarimas; taryba“: ir duosin roda id stotumb rodoy 57,27 (1. radę 57,27); Ro- domis 31,20; 55,19; 69,25; 245,8… (7); || plg. pamokslas. rodyti (sl.) „patarti“: Rodisiu ape giara 92,19 (1. bėde radžih 92,19) (1); || plg. paminėti. rodyti(s): idant iki gali meylę sawa tewiszka rodit teyktumbeysi 31,4–5; rodžiu 107,22; rodžia 245,14; rodžies 93,13; te rod 104,8; rodi 50,12; rodit 46,10; nerodidams 103,6… (37). rojus (sl.): roiu 119,21; 178,2; Roiun 252,16 (3). Roma 193,21 (1). rona (sl.) „žaizda“: tonos 55,22; ronomis 244,6; 121,11 (3) || plg. žaizda MŽ 427,2; DK 140. rūbas (br.) „drabužis“: rubas 193,16; rubą 88,12; rube 138,7… (6); || plg. drapana. rudulis „vargšas“: Nesang asz rudulis ir pawargęs 77,15; 88,20 (2). rūginti „rauginti“: bat duonoy ne rugintoy 219,5 (1). rūkštis (vert.) „raugas“: del to Welika szwes-kim ne senoie ruksztie 219,1–2 (1. w kwaśie 219,2…); 219,3 (2). rūkšti būdv.: bataig iz obeles rukscios 186,15 (1). rūpestis m. gim. 1) „rūpestis“: su rupescia reykie pradet 229,18; 23,18…; 2) „globa“: nes rupestina tawo szwenton pasidawiav 44,20–21;… (8). rūpintojas: rupintoiu manas / manęs tuien nepamesk 54,6–8; rupintoiu 91,19 (2). rūpintis: Turim ape tatay pilnay rupintis 191,6; rupinuosi 108,24; rupinas 112,13; rupintumbitesi 238,9; rupindamos 47,6… (13). rūstenybė: atgrąžina smarkiė rūstenibę 87,7; 193,19 (1); plg. rūstybė. rūstybė: ir ne paiduintumbim ant sawes / smarkios rustibes 27,13; rustibę 136,6; rustibiu 99,6… (12). rūstauti „pykti“: ne rustaut 220,19; rustawa 248,7 (2). rūstinti(s): Ne amžinay ans rustisis 84,9; ne rustinkit 46,6 (2). S sakymas „pamokslas“: szwenta żodžia sakimą 134,22–23 (1. kazania 134,23) (1). sakyti „sakyti, skelbti“: sakit… labai linksma nauieną 171,8; sako 220,12; sakia 148,14; sakicia 70,9; sakidami 171,19… (12). sakramentas (lot.): Sakramentu 105,9; 220,12; 221,13–14 (3). Salamonas 229,7 (1). 128 saldumas: ing tikrą saldumą 240,3 (l. słodkości) (1). saldus: saldus 75,3; saldžieys 154,9 (2). samdinyke: vn. kl. samdinikies 5,19 (1). sąnarys: 1) „narys“: kad tas wisas musu surinkimas su wisais sanariumis sawo 192,21 (l. członkami 192,20); 192,12; 218,6–7 (3); 2) „punktas, skyrelis“: tuose keturiuose sąnariuose tatay pažįsit 192,26–27 (l. członkach 192,27) (1); 3) „sąnarys“: tey kis malonę / mačį ir drutibę sanariu duot 251,3–4 (l. wymshu 251,3) (1). [sanas… žr. senas: sanas 180,19; sano 154,15 (2).] sandara (-ia?) „santaika“: sandaros 145,7; sandaroy 12,17; sandarion 90,23… (5). [sant, santi, sancìa… žr. būti.] sapnas „sapnas, miegas (?)“: idant sunkus sapnas ne vžgriutu 37,10 (l. sen 37,10); 93,13 (2). sargas „segėtojas“: idant musu sargu butu 36,4; 77,17; 91,14; sarguy 38,4; sargay 93,5… (7). sargybė „sargyba, globa“: sargibey io ney nieko nebibiosiu 49,16 (l. w opiece 49,16); idant po sargibey butum 137,16 (l. strażą 137,16); sargibe 135,9; 137,16 (4). saugoti(s): Dumas szirdies teykis saugoti 37,15; sawgaia 19,17; saugotumbimes 211,11; saugoki 123,19; saugodami 191,9… (18); plg. segėti. saulė: saule 162,3; Sauta 76,27; saules 84,16; 91,17 (4). savas, -a: ing kuną sunaus sawoia ilipik 127,13–14; smarkią skolą taw tewuy sawam vžmokieia 251,1; sawamuy 83,6; sawą 26,11; sawuoiu 102,14; sawoy 53,17; sawame 14,18; sawop 24,24; sawiemus 10,23; sawąsias 98,4; sawuosiu 171,23; sawuose 14,20… (74); sawom 14,6–5 reik ia laikyti korektūros klaida (=savam); plg. sawo. savo: Ne del to krauia sawo praleia 135,5; Tatay wisa teykis padarit ir mumus duot iż meyles ir susimilima sawa 32,6–7; 135,6; 157,2; 159,8; 160,14… (435?). Kai kur neimanoma atskirti, ar vartojamas įvardžio savas, -a galininkas arba moterišk. giminės vardininkas ir įnagininkas, ar nedarinamasis kilmininkas sawa, pvz.: pawizdek sawa szwenta akia 46,15–16; garbinkime su džiaugsmu sawa sutweregi 152,6. savęs, sau…: sawęs 161,9; saw 25,33; sau 82,7; sawi 143,19; sawę 205,14; sawe 108,3; sawim 170,2; sawimp; sawesp 139,16; sawip 59,14; sawopi 144,16… (110). 9. Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos savavalnai (pol.) „savo noru, laisvai“: ir biauruose griekuose sawawahnay guli 204,14–15 (l. swowolnie 204,15); kuri sawawahnay laykom 164,18–18 (l. swowolnie 164,18); 205,23; 206,10 (4); plg. savavalnas. savavalnas (sl.) „savivališkas, laisvas“: davazdami tamuy sawawhanam kunuy /wisokia wala 210,15–16 (l. swowolnemu 210,16) (1). sąžinė ir sąžine musu meyley io budru butu 39,2 (l. sumńienie 39,2…); sąžines 127,21; sąžinę 21,21; 181,3; 205,26; 214,21; 251,8 (8). sėdėti: sedi po desiney 151,7; sedeiom 223,17; sedintiems 101,7; sedinčiopi 131,11; sededams 169,12… (15). sekioti: idant gi tame wisi sekiotu 108,18–19; sekioia 162,23–24; sekiódami 25,6… (4); plg. sekti. sėkla (-ė): idant tawo sėkla čia paseta 185,4; sektes 194,17–18; sekloi 240,23 (3). sekmas, -a „septintas“: Sekmas 106,11; sekmą 108,5; sekmoy 106,7… (8). sekramentas (lot.): Sekramenta 220,20–21 (1); plg. sakramentas. sekti „paskui eiti“: io sekti ne noreio 149,19–20; ne sektumbit 175,17; sekdami 164,15… (4). sekti „nykti, džiūti“: buwau spaustas teip kad siako smagienes kaulu 56,19–20 (l. wemnie schnęły kości 56,19) (1). senas, -a: Dumoiiau ką darey senoy walandoy 103,10; senas 247,21; sano 154,16; 180,19… (7). seniai priev.: seney vžumiršo 72,7; 103,7; 156,19 (3). senybė „senatvė“: senibey 70,8 (1). senystė „senatvė“: senistes 249,11 (1). septinergi „septineriopa“: Tu septinergi dowana 175,12 (1). Serafin 150,11 (1). sergėti(s): teykis mane sergiet nuog smutka 57,8; serkt 91,18; sergietumbim 126,3; sergiesiegi 236,18; sergietas 229,17; sergiedamas 48,18… (23). sėst(i)s: Tengi sedos po desiney 172,8; sesiu 52,3; sesis 149,16; 149,11 (4). sėti: ne seia ney aria 114,14 (1). sesuo „bendratikė, idėjos draugė“: Pagužisti tatay miela sesuo 237,5–6, dg. va. seseres 191,5; seseru 31,24; 211,22… (13). [siako 56,1 žr. sekti.] sidabras: vn. in. sidabru 246,4 (1). siekti „griebti“: kalawius siekia 90,23–24 (1). 129 sieloti „sielotis“, „rūpintis“: ne siełok duszia mano 59,14–15 (l. nie frasuy się 59,14) (1); plg. „silvartas“. siena „namo siena“: siena 64,22 (1). syla (sl.) „jėga, galybė“: kurie mus sila tawo gintu nuog neprietelu 40,2–3; silu 6,9; siloms 103,20... (8); ‖ plg. galybė ir stiprybė silpnas: silpnas 251,18; silpną 114,22; Silpnąme 37,23 (3). silpnybė: ir tikru musu silpnybiu/ padėieiu 252,12–13; silpnie 35,17; silpnybes 146,4... (7). silpnumas „jaunumas“ (vert.): o anis del silpnuma amžia ne gali wayksciot 195,22 (l. dla słabości wieku 195,23) (1). silvartas (=sielvartas) „liūdesys, skausmas, nelaimė...“: o silwarta neiszwi ant amžiu 96,3 (l. A smutku nie poznać 96,3); kad nuramins mano silwartus 60,19–20 (l. Frasunki 60,19); silwartu 45,14 (l.trudności 45,16; silwartamus 168,10 (l. kłopocie 168,10); silwartuose 175,8 (l. w tęskliwości 175,8...‖ (17); plg. sieloti. silvartingas (=sielvartingas): silwartingą 145,22 (l. troskliwa 145,23); silwartingu 31,27 (l. smutnich 31,27) (2). silvartuo­ti (=sielvartuo­ti): o wienok ne silwartuok manimp dusia mano 60,16 (l. nie frasuy 60,17) (1); plg. sieloti. Simeonas 159,7 (1). Simonas: Symonas 161,10 (1). Sionas: Syona 98,9; Sioni 75,10; Syona 98,3... (7). sirata (sl.) „našlaitis“: Wargolui siratą sudik 74,6 (l. sierotę 74,6); siratu 32,2; 135,19 (3); ‖ plg. našlaitis DP 24. siuntimas „pasiuntinystė“: id siuntimą pilditu 148,6 (l. poselstwo 148,6); 218,20 (2). siuntinys „pasiuntinys“: siuntiniey 149,14–15 (l. posłowie 149,14–15) (1). skaičius: Nesibiodam silos ir beskačiaus žmoniu 143,16–17 (l. niezliczonych ludzi 143,16) (1). skaisti: skaisiosp (=skaisčiosp) /Bažničiosp 55,9 (l. jasnemu 55,8–9) (1). skaityti: skaytit 222,7 (1); plg. skaitytojas. skaitytojas: o tuo čiesu turi skaitytoias ką skaitit 222,6–7 (l. Lector 222,7) (1). skalsiai „duosniai“ priev.: Dowans sawas skalsey jemus duosi 76,25 (l. z hoynością 76,25) (1). skambėti: o skambes ing ausis terp swetimu žmoniu 50,6–7; 102,9 (2). skandinti: o skandina gi Diewa żodis 61,18–19 (l. potępia 61,18); 36,16; 20,4; 239,5 (4). skyda (germ.) „tvirtovė“: Abgineiu ir skida powargusiu 104,3–4 (l. Obronc... y twierdzo 104,3) (1); plg. apsaugotojas. skylė: o piktas namie tawa skilu te nedara 92,16–17 (1). skyrius: 1) „skirtumas“: Idant wieroy skiriaus kokia ne butu 228,23 (1); 2) „atskirai“ priev.: O idant kožnam skirumi teyktusi buti 18,22–23 (1). skirti(s): kad tureio jau skirtis 115,9; 163,9; Nes tuo nuog kitu zwieru nekalbanciu skirresi 232,11–12; 161,16; nesiskirtumbey 237,10–11; Skirtumbim 218,1 (6). skystas: skistas wanduo 88,10 (1). skola „skola; kaltė“: o te numirst palikdamas skolas 87,13–14; żdengdama musu wisokias skolas 136,10 (l. winy 136,9); skolą 251,1; 183,12 (4). skorbas (pol.) „turtas“: skorbą 46,20 (1); ‖ plg. turtas. skubintis: nesiskubintus 145,3 (1). skustis: neteysey ant io skundes 160,22–23 (1). slankstis (=slenkstis): gražiey pabudawotus atankims slankščius 92,6–7 (1). slėpti: ilgay nori slept weyda nuog manes 47,4–5; ne slepk 55,4 (2). sloginti „slėgti“: Sztay piktas žmogus dusią mano slogin 103,4–5 (1). sliūžyti (sl.) „tarnauti“: shužit wisame giarame artimiems musu 18,10; shužia 75,21 (l. służą 75,21); shužitum 143,13... (7); ‖ plg. tarnauti. smagenes „smegenys“: smagienes kaułu 58,19 (1). smalstas „gobšas žmogus“: dg. ki. smalstu 208,27 (l. łakomych 208,27) (1). smarkiai priev.: smarkiey susiteka... wandenes 59,24–25; grumzdžia smarkiey 61,17 (l. strogo 61,17); 135,11; 161,6 (4); plg. smarkus. smarkybė: smarkibey 52,14 (l. okrućieństwie 52,13) (1); lg. smarkus. smarkumas: smarkumas 234,13–14 (l. strogość 234,15); smarkuma 162,5; 240,22 (3); plg. smarkus. smarkus, -i „narsus, žiaurus, stiprus...“: Vž meyłe atgražina smarkią rustenibę 87,7–8 (l. niespodziewaną 87,7); iztrauki isz smarkios rankos neprietelaus mano 88,18–19; (l. srogiey 88,18); 137,13; 168,2; 169,3... (13). smertelnas, -a (pol.) „mirtingas“: smertelna 249,16 (l. śmiertelną 249,16); nesmertelna 183,24; 51,3 (3); ‖ plg. mirštama DK 186. smertis (br.) „mirtis“: smertis 149,5 (l. śmierć 149,5...); smerties 30,14; smerti 122,6; smercia 167,5... (62); ‖ mirtis DK 34. 130 smūtytis (sl.) „liūdintis“: o werksme wel smutijasi 76,7 (1); || plg. nuliūsti, silvartuoti. smūtkas (sl.) „liūdesys“: smutka 71,18 (l. žāhosčī 71,16); smutką 59,18 (l. frasunki 59,17); smutkie 103,9; smutkus 165,7... (6); || plg. silvartas. smūtnas, -a (sl.) „liūdnas, menkas“: kada asz szaukū smutnas tarnas tava 55,7; smutną 45,16 (l. smutne 445,18); smutnoy 88,21... (8); plg. nuliūsti. sniegas: kaip sniegas iszbalisiu 63,7 (1). sopulys „skausmas“: sopulose 161,23 (1). Sora (= Sara): Soros 236,24 (1). sotymas „sotinimas“: o kaip dawey duona kunuy penu ant sotima 35,15–16 (l. ku žiwności 35,16) (1). sotinti: sawo malone sotink 67,7 (1). sparnas: po sparnais tawo 67,12; 79,11 (2). spaštai: Anas isztrauke isz spaštu medwisia 79,9 (1). spaudimas: Visur neprietelus turim / nuog wisur spaudimą regim 165,6–7 (1); plg. spausti. spaudydti: ne spawditu waiku tava 20,13 (1). spausti: Kaip noresim taip gi spausim 69,21; buwau spaustas 56,19; spaudžia 84,3 (l. trapia 84,4); spauda 56,22 (5); plg. sloginti. spaviednis (sl.) „išpažintis“: spaviedgies 205,27 (l. spowiedzi 205,26) (1); || plg. išpažinimas. sprova (sl.) „dalykas, reikalas, darbas“: kad ragaujam surinkime... nuog tawe pastatitos sprowos 224,14–16 (l. sprawy 224,16...); ten pradėja sprowas naujas 180,19; spro-wose 245,9 (l. Dzieiach 245,9)... (20); || plg. daiktas, reikalas. sprovavoti (sl.) „paruošti, atlikti“: sprowa-wota węčiaria 206,16–17 (l. sprawowana 206,17) (1); plg. prirengtis DK 99. srudinti (= surudinti) „graudinti“: Tay Pone dusią mano fabiausey srudina 59,19–20 (l. rozrzewnia 59,19) (1). E. Frenkelis (Spr. § 42) laiko korektūros klaida vietoje surudinti. stalas: pastatita ant stalo 219,15; stalą 51,8; stalopi 125,6; staliepi 95,16... (15). stalčius (sl.) „sostas“: Tęnaygi pastatiti ira stalcius suda 92,10–11 (l. stolice sądowe 92,11); Stalčių 85,15 (2); || sostas DK 47. stangauti „užsispirti, priešintis (?)“: ant puscios stangawiančiu 81,20–21 (l. vpornego 81,21) (1). stangumas „užsispyrimas“: Kuriu stangumas ir piktenibė prikiele manimp labai didę rustibę 82,4–5 (l. vpor 82,4) (1). statyti(s): ir te giedies dumos sawa / kurią state dusiey mana 69,26–27 (l. czynili 69,28); teysumis patis statidamiesi 120,6–7 (l. dobrymi się zdali 120,7) (2). stebuklas: kad per stebukłą tat rodey 137,4 (l. przez dziw 137,4); stebuklu 162,13 (2). stebuklingas: stebuklingas gimimas 152,10 (1). stiprai (-iai) „stipriai, tvirtai, tikrai“: Stip-rey asz tikiu wisad maloney tava 51,15–16; tatay stiprey stosis 119,10 (l. w prawdzie 119,10); tam stipray tikime 141,5; 169,8... (6). stiprybė „tvirtybė, galybė“: stipribe 10,7; stip-ribey 85,20; 117,13; 150,9... (6). stiprinti(s): tesi ramin ir stiprin anais žodžieys 248,18–19; stiprink žmones 182,21; stip-rint 251,10; stiprintis 249,18 (4). stiprumas: Tarnay tikri tures stipruma 37,17 (1); plg. stiprybė. stipras, -a (-us, -i): stipras 4,13 (l. mocny 4,13); stipriosios 99,9; stiprą 251,7; stiprop 60,7; dg. va. stiprus 137,19 ir stipri 85,19; stip-riemus 143,22; stipriasne 252,21... (116). styrėti „slėpėti“: tawimp dumos mano stiri wisos 103,24–25 (1). stoda(s) (sl.) „banda“: stoda ganantiemus 153,26–27 (l. stadom 153,26) (1); || plg. banda. stoti(s): 1) „tapti, atsirasti, atsitikti, įvykti, pasirodyti, būti“ (vert.): Stoiausi swietui papęyk tas 69,12 (l. stalem 69,13); Ir stoios po akims iu 158,6 (l. stanął 158,6); sto-da-mies nauiu sutwerimu 208,11–12 (l. stawając 208,10); stotumbimes 212,19; sto-sienti 152,22...; 2) „stoti(s)“: wartuo-se... stosis musu koios 92,5–6; stotumb rodoy 57,27; 91,17; 115,15... (37). stovėti „stovėti, laikytis“: anas wisada stowi / po desiney rankay tawa 91,14–15; padek mums priesz gi stoweti 119,2–3 (l. sprze-ćwić 119,2–3); stowetumbim 175,23; sto-winčiu 118,15; stowint 178,26; stowedami 140,24... (22). strėla: ney wel strelų nakti łakioenciu 79,16 (l. strzały 79,16); strelos 90,16; 93,18 (3). strochas (sl.) „baimė, išgąstis“: nes kai žiame drebeia koks ten buwa strochas 162,10–11 (l. strach 162,11); stroche 160,19 (2); || plg. baimė. strūnos (sl.) „styginis instrumentas“: garbin-kit gi bubnays / strunomis 102,5 (l. w struny 102,6) (1). stulpas (sl.): stulpopi gi pririsę 160,26 (1); || plg. stiebas DK 47. 9* 131 stumti: pekłona ne stumtu 103,2–3 (1). su: šis prielinksnis vartojamas su įnagininku dabar įprastinėmis reikšmėmis, pvz.: amžinay su mumis buk 25,12; Ne eik su mums sudan tawo 22,12; Ir dekawokim su džiauksmu 83,14–15; ney wel ligink su tays 55,14–15; siarn as su didemis iltimis 82,18…; vertimai: niekad negali stotis pikt su mano kunu 65,12; 54,8… (194). subudavojimas (pol.) „pamokymas“ (?); ir bažnicios sawa grožibės subudawoyma 241,2 (l. zbudowaniu 241,1); 43,6; 197,15; 228,1 (4); || plg. pamokslas. sūdas (br.) „teismas“: sudą dara nuspaustiems 101,5; sudan 102,23; sudop 241,12; dg. ki. sudu 74,10… (16). suderančiai „sutartinai“ priev.: suderančay to gieyde 230,18–19; 240,11 (2). suderėjimas „susiderinimas, sutarimas“: sudereima Pona… su bažnica (l. ziednanie 238,11) (1); plg. suderinti. suderėti „sutarti“: o suderanczays balsays giedojime 19,10 (l. jednostaynem 19,11); 23,6 (2); plg. suderinti. suderinti „sut aikinti“: mus su Dieu wu suderinay 24,21–22 (1). sūdyti (br.) „teisti“: Sudit 42,7; sudij 74,4; sudisi 96,18; suditu 62,16; Sudikim [=sūdiki mane]… 51,14 (20); plg. išteisti Mž 107. sūdžia (br.) „teisėjas“: sudžia 27,2 (l. Sędzia 27,21); 74,18; 83,25; sudžios 241,15 (4). sudžiūti: labaay sudžiuwau 56,22–23; sudžiuwęs 88,26 (2). sujėjimas „susirinkimas“: kur ir szwentu sueimas 111,16–17 (l. obcowanie 111,17) (1). sugauti: O neprietelus ne sugautu 37,11; sugawęs 99,9; 69,21 (3). [sugiespausti 65,15 žr. suspausti.] suglaudimas „sujungimas“: tame musu draugistes suglaudime 214,8–9; suglaudimas 152,11 (l. złączenie 152,11); suglaudimą 239,3;… (5); plg. suglausti. suglausti „sujungti“: Suglausk širdis in tikra meile 239,11–12 (l. Spoyże 239,12); suglaustus 239,8 (2); plg. sujungti. sugrąžinti: pirmon łoskon sugrąžina 136,7–8; sugrąžinay 30,13 (2). sugretinti „sujungti, suartinti“: tasai gi jus te sugratin ir sujung ong vieną kuną 238,4–6; sugretinta 231,7–8; 230,23–24 (4); plg. sujungti. sugriešyti (br.) „nusidėti, nusikalsti“: sugrešiom 131,24; sugriešzie 165,14 (l. zgrzeszyli 165,13) (2); || plg. nusidėti. sugrįžimas: bat lauki io sugrįžima 22,10; 91,23; sugrįžimą 180,14 (1). sugrįžti: namuosna sugrįžo 154,26 (1). sujungti: sujung ing vieną kuną 238,5 (1). sukruvinti: sukrūwintas 164,6 (1). sukūlimas „sumušimas“: bat weykiaus sulauks sawo sukulima Dukte Babilona ne apmulnay 99,2–3 (l. zburzenia 99,2) (1); plg. sukūlti. sukūlti „sulaužyti, sumušti“: Teykis sukult… priešternikus 137,18; kursay sugawęs tuos irgi sukuls 99,8–9 (l. pothłucze 99,9); sukulkit 98,26 (l. Zburzcie 98,26)… (5). sulaisti (=suleisti) „sujungti“: su mumus sulaysta 126,25 (l. spojonego 126,25) (1); plg. suglausti. sulaukti: sulaukti to / kaip dusawau mielasirdistey tawo 47,19–20; sulauksiu 54,18; 92,2; 94,24 (4). sulaužyti „sunaikinti“: silas wisokias… sulauzey 36,9–10 (l. poraził 36,10) (1). sulesti: pauksciey zw eris sulas 67,20 (1). sulyginti: Nes negalim suligint silwartu… su… linksmibems 140,3–4 (1). suliūbas (pol.) „apžadai“: Atmink ant suliubo sawo žadeima pirma 133,27–134,2 (l. sluby 134,2); 132,18 (2). sulubyti (pol.) „pažadėti“: teyp kaip tatay mumus sulubit ir žadet tekyies 211,2–3 (l. zaslubic y obiecać raczył 211,2–3); tuos dayktus sulubia tam kožnam 80,19–20 (l. slubie 80,20); sulubita 79,13; 115,8… (6). sunaikinti: sunaykint wisas netey sibes 145,16 (1); plg. suny kin ti. sūnelis: suneli gi pagimde 153,9; sunelu 94,24 (2). suny kinti „sunaikinti“: idant gundima kožna galetumbim sunikint 116,26–28; 64,24 (2); plg. sunaikinti. sunkiai priev.: sunkiey dara dusiey mana 78,17; 131,24 (2). sunkybė „sunkenybė; vargas, nelaimė…“: Idant tawesę sunkibe neat eytu 91,21–22; o welig piktiemus amžina sunkibe 169,23–24 (l. pohanbienie 169,24); susimilk sunkibey mana 52,18–19 (l. ciężkości 52,18); pawizdek ant musu sunkibiu 72,22 (l. vćiski 72,22); sunkibese 179,9… (17). sunkus, -i „sunkus, vargingas, didelis“: Idant sunkus sapnas ne vėgrintu 37,10; iszgialbeti mes nuog sunkaus suspaudima 73,20–21; sunkume gundime 141,10; Ir duok stiprey pergalet sunkius kariautoius 145,25–26 (l. ciężkie 145,25)… (17). 132 sūnus: sunus 29,18; sunaus 38,19; sunaw 176,16; sunausp 176,12; sunup 30,12; sunumus 21,19; snnu [= sunu] 8,9… (159). suprasti „išmanyti“: ne supras kad ing pekta impuls 67,17; suprastu 164,2 (2). surakinimas (vert.) „santrauka“: Surakinimas (wieros krikščioniszkos 2,3–4 (l. Summa 2,3) (1). surėdymas (br.) „sutvarkymas“: suredimu dwa-sios szwentos 118,7 (1). surinkimas (vert.) „susirinkimas, sinodas“: susirinkimas 237,25 (l. zgromadzenie 237,27); susirinkimą 18,18; (l. zbor 18,18; obcowanie 8,26); susirinkimuose 195,20… (38); plg. susirinkti. surinkti: tuog mus draugie surinkt teykeisi 15,12; surinkta 111,16… (4). surišti: dumomis sawo suriszo 133,10 (l. zwia-zal 133,10) (1). suronyti (sl.) „sužeisti“: vn. va. suronitas 244,4 (l. zraniony 244,3) (1); || plg. pažeisti. susieiti „susirinkti“: susieiom szitay po akimis 213,15; susieioł 45,21; susieia 44,9; dg. va. susieie 19,15… (5). susigėdėti „susigėsti“: idant susigiedetu tie 78,25 (1). susiglaudimas „susijungimas“: susiglaudimą turi tawa 128,22–23 (l. złączenie z tobą maią 128,23) (1); plg. susiglausti. susiglausti „susijungti“: tey kies su mums su-siglausti 125,12–13 (l. złączyć 125,13); su-siglaudey 130,19 (2). susigrįžtis: kad kieltus ir ans susigrisztus 144,21 (l. przyszędł ku sobie 144,20) (1). susilėkti: kaip pauksztaley lizdump susilakie 75,19–20 (1). susimylimas „pasigailėjimas, mielaširdystė“: mu-mus duot iš meyles ir susimilima sawa 32,7 (l. miłosierdzia 32,7); vn. n. susimilimu 28,21; 103,15; 129,3 (4). susimilti „pasigailėti“: teykis ant mane bied-na dabar susimilti 45,15–16; 3 asm. su-simile 84,21; susimilk 53,25; susimiltasis 30,4… (22); plg. pasigailėti. susirinkti „sueiti“: kurie tiktay čionay su-sirinkot 209,24; susirinks 78,5; susirinkę 158,14… (8). susitekėti: 1) „sutekėti“: susiteka didziu lietu wandenes 59,24; 2) „susieiti“: o sztay priesz-tarnikay mano/ priesz mane susitekėia 69,16–17. susiversti (vert.) „atsiversti“: Padeki mumus iau susiversti tawespi 71,9–10 (l. się na-wrocili 71,10) (1). suskai tyti: del grieku nesuskaytomu 22,5 (1). suspaudimas „prislegimas, sielvartas…“: Ne wesk mus ing… sunku suspaudima 118,27; suspaudime 141,9; 141,13… (4). suspausti „prislėgti“: Teykis but… suspaustu giabetoiu 31,26; sugiespam 65,5 (2). suspaudyti: gimi szweta suspiaude 160,16 (1). sustatyti (vert.) „pastatyti“: namu nesusta-tis 93,2 (l. nie zbuduie 93,2) (1). sutarimas „susitarimas“: Jay noras aba su-tarimas… isz abieiu szalu top prieytu 228,12–13 (l. przyzwołanie) (1). [sutek 47,19: korekt. klaida, turi būti suteyk.] [sutak 92,15: korekt. klaida, turi būti suteyk.] sutikti: Id cionay tatay mani wis sutiktu 98,20 (l. potkało 98,20) (1). sutrynimas „sunaikinimas“: ir sutrinima wisu grieku musu 223,23 (1); plg. sutrinti. sutrinti „sunaikinti, sutriuškinti…“: Sutrinįt teykis… ta żwerią markią 72,23–24; smerti teypag sutriney 151,5–6; sutrintumbim 118,13; sutrintas 244,5… (20). sutrumpinti: Dekawoiame tau szirdzia sutrupinta 30,6–7 (l. skruszonym 30,6); 64,5 (2). sutvėrėjas (vert.) „kūrėjas“: sutweregi 86,7 (l. stworzyciela 86,8…); sutweriejaw 27,20; 110,4; 112,8… (7); || plg. darytojas. sutvėrimas (vert.): 1) „kūrinys, padaras“: nupuołęs sutwerimas tawas 26,9–10; 135,7; 147,13…; || plg. padaras DP 35; 2) „sukū-rimas“: už giaradeiste sutwerima musu 16,3–4 (l. stworzenia 16,4)… (24). sutverti (vert.) „sukurti“: kurias teykieys su-twerti 116,11 (l. stworzyć 116,11…) sutwer-tas 2,14… (18); || plg. padaryti. sutvertojas (vert.) „kūrėjas“: sawo mielą sut-wertoią 97,6 (1); || plg. darytojas. suvadinti: tawa meyłena suwadina 157,5–6 (1). suvedėjas (vert.) „suvedžiotojas“: Tiesa tawa labay ankstay del piktu suvedėiu 133,2–3 (l. zwodniki 133,3) (1). suvystyti: prakrate gulint wayką / rasit su-wistita 158,10–11 (1). sužūdinti „pražudyti“: iau sužudina mus 61,2 (l. potrawił 61,2) (1). svėčias: ir swiecias kurasai esti namuose tawo 5,3–4 (l. gość 5,5); sweciu 175,21; 108,12 (3). sveikas, -a sweyka mane łayka 50,24–25; sweykas 19,23; 130,26; 230,5… (5). sveikata: paduomi… sweykatą wisą 70,19; 118,18; sweykatay 21,7; 25,21 (4). sveikiaus prev.: swykiaus butu 251,25 (1). sveikinti „gydyti“: teykis nuog grieku sweikint 146,19–20 (l. vzdrowić 146,21) (1). 133 svėstastis (br.) „šventas daiktas, šventenybė“: šeimynėlė „tarnai“: waykus ir sieyminele įusu swetastis 133,10 (l. swiątości 133,11…); 234,26 (l. czeladke 234,27); sieyminelep swietasciump 126,10; 129,19… (8); ‖ plg. 15,5–6 (2). šventastis. svetimas, -a: žiamey cionay swetimoy budami 98,12–13; swetima 72,3; swetimomis 208,26… (8). sviecijimas (br.) „liudijimas“: swiecijima 193,27; 201,1 (2); plg. liudijimas. sviečymas (br.) „liudijimas“: swiecima 5,16 (l. swiadectwa 5,18); 214,20–21 (2); plg. liudijimas. sviečyti (br.) „liudyti“: swiecia 13,12; 243,22; 245,12… (11); plg. liudyti. sviedkas (pol.) „liudininkas“: swiedkai 230,12; swiedku 237,25; 231,2 (3). svietas (br.) „pasaulis“: Nors swietas welniu pilnas butu 61,13; swietą 243,12; swietan 243,12; 137,8; 149,20… (67); ‖ plg. pasaulis. Š šaka: waisu duodama szakas laide 73,7–8 (1) šaknis: kaip szaknis wina waisui duodines 95,15; 130,25; szakniu 141,23… (5). šalis: 1) „kraštas“: Buwo anoy szaliie ganidam piem enes 158,5; 2) „šonas“: teyp kad iau iz wisokiu szalu / reykalingi esme abginimu 135,13–14 (l. strony 135,13); 165,4…; 3) „pusė“: abi szali žiengienti ing maźenstwą 229,23–24; 228… (17). šalpė „galybė“ (?): rodik szalpe sawo 44,14–15 (l. możność 44,15) (1). šaltis: szalčia Menesije 91,18 (1). šaukimas „kvietimas, prašymas, kreipimasis“: szaukimo 24,18 (l. zawolanie 24,18); 96,12; 100,8 (3). šauksmas „prašymas, kreipimasis“: iszklausik tu musu szauzkima 21,9–10; szauksmus 122,3; 99,15 (3); plg. šaukti. šaukti „kreiptis, prašyti, šauktis“: kursay szaukia eykit wisi manesp 126,13–14; mes tawespi szaukiame 131,21; szauktumbim 196,14; szakientiemus 75,16; szaukdams 137,10…(40). šciepyti (pol.) „skiepyti“: sciepik / ing kuna Sunaus 127,13 (1); ‖ plg. įlypyti, įšaknyti. šefȯrius (pol.) „prievaizdas“: tarnu ir szefo-rium io budamas 201,3 (l. szafarzem 201,3) (1); ‖ plg. priveizdėtojas. šeimyna „tikybinės bendruomenės nariai“: Zwigterek… ant to surinkimo sieym in os tawo 196,17 (l. czeladki 196,18) (1); plg. šeimynėlė. šeimynėlė „tarnai“: waykus ir sieyminele įusu 234,26 (l. czeladke 234,27); sieym inelep 15,5–6 (2). šernas: siarnas 72,18 (1). šešėlis: waikscioiu kaip siesielis palinkęs ik źiamey 88,22–23; siesielo 51,3… (3). šeši, -os: siesi 6,9; szieszas 4,24; 108,6… (7). šeštas, -a: Szesztas 106,9; szesz tos 161,4 (2). [siarnas 72,18 žr. šernas.] šiaudas: guleia / ant siaudu 154,18 (1). [sieym inos, seyminele… žr. šeimyna, šeimynėlė.] šienas: guleia ant siaudu ir siena 154,18 (1). [siesielis…, šiesis, siesz tas… žr. šešėlis, šeši, šeštas.] širdingai „nuoširdžiai“ priev.: sirdingay… dekawokime 17,3; 123,21 (2). širdis: sirdis iam wisad mano pasikłonios 55,25; sirdies 20,23; szirdzia 114,22 ir sirdi 9,3; sirdin 148,17; sirdisna 31,11… (96). šis, ši: sio swieta 61,16; sia 18,6; siuo 191,3; sieme 229,5; siose 116,5… (34). šitai „štai“: weyzdek sitay… ant pawargusia 47,9; 213,15 (2). šitas: sito 78,16 (1). škadlyvas (pol.) „kenksmingas, žalingas“: szk adliwa 57,14 (l. szkodliwego 57,14) (1); ‖ plg. žala Mž 16. škariata: Szkariatos 159,22 (1). šlavingas, šlovingas, -a: szławinga 231,2 (1); szłowingas 133,18; szłowingo 166,26; 95,13; 113,20 (4). šlavinimas, šlovinimas „garbinimas, linkėjimas“: Vź tatay iemus duos… szlawinimą 76,8–9 (l. dobrořecznie 76,8); 88,2; 72,2; 129,9 (4); amžins szlowinimas 143,26–27 (l. pożegnanie 143,27) (1). šlavinti, šlovinti: szlawint 40,10; szławincia 75,10; szławinkitegi 68,13; szławindami 97,16… (25); szłowin 150,6; szłowintumbim 34,18; szłowindami 97,13… (13). šlovė: szłowe 10,26; szłowes 20,8; szłowę 81,3; szłowey 151,14… (16). šlovint ingas „garsus, garbingas“: regėia žienkłą buklingą / wisam swietui szłowint ingą 137,7–9 (l. znamienity 137,9) … (1); plg. šlovingas. šonas: szoną iam pradure 162,15–16 (1). štai jaust.: sztay mes pawargusios 26,8; 166,11… (4); sztey [= sztay] 69,16. šuo: dg. va. szunes 209,6 (1). šventas, -a: szwentas 68,16; szwentamuy 83,7; szwentop 196,2; szwentasis 57,2; szwentoi 116,13; szwentiegi 85,19; szwenciausias 164,10… (333). 134 Būdvardžių šventas, -a įvardžiuotinės formos kai kur eina daiktavardžiais, pvz.: Teypag ir io szwentei meyle papilditi 139,11–12; 85,19. šventastis (vert.) „šventenybė, sakramentas“: szventastiu 9,12 (l. świątości 9,12); 131,3 (2). šventybe: szwentibey ir teysibey giwentumbim 31,8; 145,21; 249,14 (3). švęsti: sekmą dieną szwęst 108,5; tęsi baymey szwęstas 68,18; szwęstumbey 4,23–24;… (6). švęstis (vert.): Szweskis wardas tawo 9,20 (l. świećsie imię twoie 9,207); 10,16; 116,6… (4). šviesė (?), šviesia (?), „šviesa“: Zwayzde szwiesi žibeio /per mierą szwiesę laydo 154,9–11 (1); szwiesios nerodidams kaip numirusiu 103,6 (l. Światła 103,6); plg. šviesybė. šviesiai priev.: Apszswięsk szwiesey vimas musu 175,9 (1). šviesybė „šviesybė, šviesa“: Asz kelas / teyse / szwiesibe 121,20; szwiesibes 37,2; 169,5; 186,24… (7). šviesus, -i: Zwayzde szwiesi 154,10; szwiesus 217,13. T tad: 1) pagalb. žodelytis: jau tad iop est kalbėjęs 178,6–7 (l. toč 178,6); 149,12 (2); 2) „tada“: kurs tad nebuwa 170,20 (1). tada priev. ir jungt.: Bukite tada tikri mano mieli broley ir seseres 28,18–19; o kada atimi dwasia sawa nuog iu / tada mirszta tuojau 35,9–10, 96,18; 192,15… (29). [tayiau 244,10… žr. tas, -a, tai.] tajemnyčia (pol.) „paslaptis“: taiemničios 181,11 (l. taiemnicuy 181,11); taiemničia 238,10; 230,1 (3); || plg. slaptė DK 7. taipag „taipogi“: Ira taypag nekurie 209,8 (1); plg. teipag. taisýti: Teykis mus taysiti 149, 2,6; taisitu 18,14; taysik 40,14… (6). takas: lidek taku tikruoiu 54,12 (1). Tamošius (sl.): Tamosius 170,20 (1). tamsia „tamsybė“: tamsiose vayskciojančios 79,17; Zzėos tamsioy 93,8 (2). tamsybė: Iszwesk mane izgi tamsibes / kad galėčia taw duoti garbes 100,12; tamsibey 74,10; tamsibese 121,22… (6). tamsus, -i: Nakti tamsią 169,5; Tamsioy 103,5… (4). [tana 153,7 žr. tas.] tankiai „dažnai“ priev.: maiestota… tankiey žieyde 252,4 (1). tapimas „virtimas“: Negridetas tapimas kunu 152,13 (1). taryti „sakyti“: tarikime 25,5; taryta 247,15; 58,17 (3); plg. tarti. tarnaitė: dukte… ney wel tarnaite 108,11 (l. słuzebnica 108,11); tarnaiteś 106,15 (2). tarnalis (=tarnelis) „tarnas“: szuzii wis iems / tarnalalnus pawargusiems 128,8 (2); plg. tarnas. tarnas: priimk maldas tawo tarno 78,3; tarnopi 60,14; tarnamus 239,14… (37). tarnauti: tarnauia Malženstway szwentay 227,5–6; tarnautumbim 22,21; tarnaudams 128,20 (3). tarnavimas: pirm tarnawima Wečiarios Pona 204,3; tarnawimu 228,3; 231,5; 239,7… (9). tarp: šis prielinksnis vartojamas su kilmininku pažymėti, tarp ko kas rodoma, yra įmesta ir t. t., pvz.: parodik cia tarp žmoniu didę meylę sawo 68,6–7; tarp smarkiu žwieriu imestas 137,12–13; 133,9; 145,8 (4); plg. tarpu ir terp. tarpinykas: tarpinýkas 136,9 (l. posrednik 136,8); tarpinyka 19,7; 122,11 (3). tarpu „tarp“: tarpu wisu giminiu 68,17; 87,26; 90,20; 93,22 (4). tarti „sakyti“: tarkim wisi Amen 73,27; tardams 171,27; 215,12; 247,16… (19). tas, ta, tai: Tas prisakimas… ant daugio daliu dalies 5,24; tasai 15,14; to 57,9; toiau 20,21; tam 26,17 ir tamuy 56,17; tą 21,16; Taiau 178,15; tagi 157,22; tuo 248,11; tuog 128,78; tame 120,6; topi 65,27; tana 153,7; tie 78,25; tu 4,10; tiemus 73,3; tuos 5,21; tays 92,3; tuose 6,11; tump 227,5; ta 73,4; tos 14,13; toliau 250,20; tay 20,24; toy 106,17; tospi 97,15; tomis 130,10; bev. gim. tay 28,14; 39,14; 101,4… (408). Šios formos eina parodomaisiais, santykiniais ir kt. įvardžiais; kartais (labai retai) tai vartojamas pagalbiniu žodeliu. tavas, -a: Diewas stipras tawas 107,6; tawos 30,24; tawame 41,2; tawoy 143,14; tawus 52,9; tawais 77,9; Tawuons 75,18;… (27?); plg. tavo. tavo: turės giwenti tawo namuose 48,5–6; nes tat išz meyes tawo turiu 59,26; 107,2; tawa 75,20; 91,15… (380?). Kai kur neįmanoma skirti, ar vartojamas įvardžio tavas, -a vienask. galininkas arba moter. giminės vienask. vardininkas bei įnagininkas, ar nederinamasis kilmininkas tawa, pvz.: su ta tawa merga 233,18–19; malone tawa papildik 175,4–5. 135 te-: geidžiamosios nuosakos formų dalelytė ter rašoma beveik visur atskirai (pvz.: te duod 33,18; te tur 87,12); tik retkarčiais te susieta su veiksmažodžiais (tes 157,12; tesi 156,11). teg(i) „tegul“: Teg atsimaynay ju roda 69,25; tegi 68,8; 226,3 (3). tegul (ir tegulgi 238,25): Ir szłowe io isz žmoniu tegul bus izsmesta 87,25; 116,11; 123,13… (19). teiktis: Teykis mums nu padet 21,15; tey kies 28,25; teykisig 251,17; teiktumbeysi 239,10 (188). teip „taip“: Ne teip smarkios ir ne teip ir bayšios 93,17; 200,20,21; 229,4; 240,20… (128). teipa (= teipo) „taip“: teypa 60,9–10; 131,7 (2). teipag(i) (= teipogi): teypag ir tatay tawo akis regies 79,22–23; 82,13; 130,6… (119); teypagi 114,9; 129,15; 185,14… (4). teipo „taip“: teypo 46,11; 57,14; 98,10; 130,14… (9). Kai kuriuose puslapiuose teypo ir teypag vartojami pakaitomis (48,24 ir 48,10; 130,14 ir 130,6). teisė: 1) „teisė“ (?): o teyses pats serkti 101,5 (l. prawdy 101,5); 51,20; 2) „teisybė“: te-ysią szwenta neatmayney 48,11 (l. Prawdę 48,11…); tokiems teysę darikit 74,6–7 (l. sprawiedliwość 74,6); 79,13; 121,20;… (16); plg. teisybė. teisiai priev.: nes taw tay priguli teysiey 21,23–24; neteysey 106,13; 160,22… (5). teisybė: ir stowi teysibe Pona iki gimimu trečiamu 85,1; teysibes 22,13; teisybę 70,2; teysibiu 131,5… (20); plg. teisė. teisus, -i: tu nes esi sudžia teysus 74,19; Teysu-sis 159,7; neteysam 89,18; neteysum 86,20; teysume 41,3; teysiegi 100,13; neteysiuiu 74,11; teysumis 120,6; teysiausias 163,6… (23). tekėti: teka wersmes 50,14; tawęspi wisi tekame 22,10–11; 135,9 (3). tekti „užtekti“: sihu… netenka 6,19; ne teks 50,17–18 (2). telias, „veršis“: dgl. ga. telus 64,12 (1). temnyčia (br.) „kalėjimas“: temniciou 101,7 (1); || plg. kalinė DP 523. ten: Nes ten saw radau ramu givenima 75,11; tę 66,21; tęn 92,5… (28). tengi priev.: Tengi 172,8; 172,24 (2). tenai: tenay iau patis 100,24; tęnay 92,9; 122,11 … (15). tenaigi priev.: Tenaygi 92,10 (1). 136 terioti (br.) „prarasti“: tat terios 89,9 (l. stracą 89,9) (1); || plg. pamesti. terp (= tarp): 1) šis prielinksnis eina su kilmininku ir nusako, tarp ko kas stovi, stiprinasi ir t. t., pvz.: Kurs teip stowi terp sunu miehu 93,23; 121,2; 148,23; 194,17… (14); 2) kartais terp vartojamas su įvardžių formomis mane, tave, save, pvz.: terp tawę ir manę / ir terp sekles tawo 194,17–18; 231,19; 238,7; plg. tarp. terpu „tarp“: terpu sawa muru 92,15–16; 179,23 (2); plg. terp. [tes, tesi žr. būti.] testamentas (pol.): testamentas 14,2; 71,25… (5); || plg. įstatymas. tėvas: tewas 16,16; tewo 155,9; tewą 148,12; tewop 161,22; tewamus 239,14… (168). tėvainis „įpėdinis“: tewaynimi 252,16; teway-niey 198,3; tewaynimis 17,19 (3). tėvainystė „įpėdinystė“: tewaynyste 200,13 (l. dziedzictwo 200,13); 200,19 (2); plg. tėvainis. tėviškas: tewiszku 40,12 (1). tėviškis, -ė (2) „tėviškas“: ir apweyzdegima tawa tewiszkia 30,22–23 (l. Oycowską 30,24); tewiszki 251,4; meylę sawa tewiszkia rodit 31,4–5; tewiszkiey mielasirdstoy 25,12; 25,18–19; 31,4 (5). tiek (81,21) [= tieg(ia)] „sako, teigia“. Vartojama tik esamojo laiko vienaskaitos 3 asmens forma. tiekt „tiktai“: buvo… aprinkti / tiekt anis ne noreio pažinti 186,20 (1). tiektai „tiktai“: Tiektay ne žodžiu pačiu weyzedkim 185,25; 34,11; 66,20 (3). tiesa: tiesa 133,2; tiesos 102,20; tiesoy 135,2; 232,25… (11). tiesus (-as?): per žodi sawa tiesą nutikrina 16,26 (1). tiesiai priev.: kuriuo tiesiey… ing žiwata ieytu 251,11–12 (1). tiesy (br.) „raminti, guosti“: tiesit 140,9; tiesiu 103,14; tieszitu 134,3; 145,22 (4); || plg. raminti. tikėjimas: O didžiu tikieimu wisada gieyskime 141,13 (l. dowiernością 141,14); Ir łaykis ius tame tikieime 122,26 (l. wierzeniu 122,26) (2). tikėti: tikiet ing gi 7,25; žadegimu tikietum-bim 119,12; tikinciuiu 141,3; tikian ti emus 157,3; tikiedami 24,19… (78). tikėtis: ir ko tikimes nuog io turėsime 38,17 (1). tykoti: neprietelus tykoia 53,2–3 (1). tylėjimas: tileime 236,8; 237,2 (2). tylėti: Ne tilek ba asz kiencziu 86,18; tilomos 206,8 (2). tylomis „tyliai“ priev.: tilomis sekioi 93,7 (1). tikras, -a „teisingas, tikras, ištikimas“: Diews amžinas ir tikras 34,22; tikrosios 176,21; tikragi 139,26; tikruoiu 54,12; netikruu 49,11; tikresni 194,25; tikriausia 145,9… (10). tikrai priev.: tikray tawo akis iszwis 79,22; 141,8; 172,20; 184,8… (106). tikrybė: ir kalba wisad tikribey 48,10–11 (l. w szczerości 48,11; pewność 245,23); 219,5; 245,22 (3). tikt „tiktai“: tikt 65,14; 90,14; 91,7 (3); plg. tiktai. tiktai priev.: tiktay taw ant garbos giwent 128, 24–25; tiktey [= tiktay] 43,19; 133,14; 192,16… (31); plg. tiektai. tiktis „atsitikti“: Nesitiks taw isz silwarta niekas 80,4 (1). tingiai priev.: ne tingiey mes / duokim dekas 82,19 (1). [tn 4,16; tnrime 36,19; korektūros klaidos, turi būti tu, turime.] toblyčia (pol.) „lenta“: Ant pirmos tobļicos ira kieturi prisakimai 6,3; 6,1–2; 6,9 (3); ‖ plg. lenta. tobulas: tobulame musu pažinime 217,18–19 (1). todėl: todel 70,15; 97,8; 216,11… (18); plg. todrin. todrin „todėl“: todrin 26,20; 60,9; 81,11 81,16; 130,2; 131,10 (6); plg. todėl. tokias, toksai, -ia: wiras… tokias 43,14; toksay 171,16; tokios 44,3: Tokiamuy 95,21; tokiuo 222,21; tokiemus 74,6; tuokio [= tokiuo] 152,17… (40). toli priev.: 1) „toli“: cia arti ir toli sančiu 31,25; 84,16; 186,9 (3); 2) „daug“ (vert.): Toli daugiau… tau turi but wartota 241,15–17 (l. daleko więcej 241,15) (1). toliaus „toliau“ priev.: ginti io tolaus palowe 69,20… 113,23; 128,123 (3). tolyniu „tolyn“: o kuo toliniu tuo daugiau 225,7–8 (1). traičė (pol.) „trejybė“: traycey 41,21 (1). traukti: kursay mus nuog sawes traukia 20, 2–3; 216,20 (2). trečias, -a: trečias 3,18; Trečia 8,18; vn. na. treciamu 85,11; treciai 159,21… (23). tremti „varyti, šalinti, atmesti“: niekada nuog sawe ne tremki 113,14–15; 186,7 (2). trys: tris 10,14; 148,22; 160,6… (5). trisdešimts: trisdešimts 160,2 (1). triūba (br.) „pučiamasis vamzdis“: Balse linksmu triūbu 102,2 (l. trąb 102,2) (1); ‖ plg. vamzdis BP 150; MP 125. trošk­ti: 1) „norėti“: didžiu noru dusia mana trokšta 75,5; trokštame 123,21; trokždami 128,23… (11); 2) „dusti“: troszka isz didžio troszkuma 164,6–7; 119,7 (2). troški: tuogi nusiramina troszki sirdis mana 66,23–24 (1). troškinti: Tamsiay lindiney uždaręs troszkin 103,5–6 (1). troškumas: „troškimas, geidulys“: idant troszkumas ir meyle kožnos moteries butu wirop 236,14–16 (l. żądza 236,17); troszkumā 58,24 (l. żądliwości 58,24); troszkuma 130,26 (l. pragnienie 130,26); 164,7… (5). trūkti „plyšti“: Užudangas… truka 162,8 (1). trūkti: ataik netrugdamas musump 97,2–3 (1). trumpai priev.: kurios dabar trumpay perguldisim 227,13 (1). trumpas, -a: te tur trumpą žiwatą 87,12; trumpame 138,18; trumpiemus 113,8… (4). trvolas (pol.) „patvarus, pastovus“: o wierieo tikray trvolas 182,4–5 (l. istým 182,5) (1). tu: tu 9,3; tawęs 28,6; taw 5,11; tawi 19,19; tawe 33,9; tawim 32,9; tawęsp 45,13; tawimp 29,17… (355); plg. tujen. tujen „tu“: tuien 54,7; 79,12; 80,2; 106,25; 113,17; 234,5 (6); plg. tu. tūkstantis: tukstantis 79,19; tukstanties 44,21; dg. ki. tukstančiu 79,20… (5). tūlas: įvairus; dažnas (?)“: tułays griekay perszokdami 210,12–13 (l. rozlicznymi 210,12); Ir tulais griekas, gresijom 147,3 (l. częstokroć 147,2); 26,14 (3). tūlingas „įvairus“: liezuwieys tūlingays 174,18–19 (l. roznymi 174,19) (1). tuoj priev.: tuoy nurimsta 58,7; 161,26 (2). tuojaus priev.: tuojau ir apsigręžia ing dulkies 35,10; 82,11; 100,23… (7). turėti(s): 1) „turėti“: kantrumą tureti gundime kožname 138,8–9; turim 137,22; tureiey 136,24; turečia 98,22; turedams 141,15…; 2) „privalėti“: Ką tada dariti turime 243,6; 227,13; 230,8…; 3) „laikytis“: manęs turekis 244,24–25;… (228). turtas: pripultu koks turtas ant swieta 65,26; turta 87,20; dg. ki. turtu 52,16; 65,24 (4). tusken­ti „belsti“: Tuskiankim durisna io 115,13 (1). tuščias: Atpirkti esme nuog tuščia padawima tewu musu 246,3 (1). tvirtai „stipriai“ priev.: twirtay… kes 200,27 (1). tvirtybė „ištvermė“: twirtibey 85,20 (l. stałości 85,21) (1). 137 tvirtinti „stiprinti“: dw Asia sawo mus twir-tinki 119,4 (1). tvora: tworą įos pagadina 72,13 (1). U ubagas (sl.) „elgeta“: vbagu 225,23 (l. ubogich 225,23); vbagamus 235,1–2 (2); || plg. elgeta DK 50. ubagystė (sl.) „elgetystė“: vbagiste 234,22 (1). učėlystis (pol.) „sąžiningumas“: včzčiwscia 203,10 (l. včzčiwoscįa 203,11) (1); || plg. sąžinė. ūgyti „auginti“: waykielus vgis 94,11 (1); plg. užūginti. ugnis: vgnia sawo išzkaitink 51,17; vgnin 115,21; 136,26… (7). ūkis: Vkia… ne giesyi artimoja 109,21 (1). ūma (-as?) (sl.) „protas“: Apszwi es k szwie-sey vmas musu 175,9 (1); || plg. protas Mž 459. ūmai „staiga, netikėtai“ prev.: vmay 47,13; 73,17; 154,23; 249,15 (4). uola: ant stipriosios akmeningos volos 99,10; 162,8 (2). uparas (pol.) „užsispyrimas, priešginumas“: vn. įn. vparu 209,9 (l. vporem 209,9) (1). uparnai (pol.) „užsispyrusiai, priešginiškai“: vparnai 209,19 (l. vparnie 209,19) (1). upė: Kada buwom ant vpiu Babilona 98,2 (1). uredas (br.) „tarnyba, pareigos“: tatay ant jusu ir ant ureda iussu vzgul 199,7 (l. vrząd 199,6) (1). [vszkalbi, vszturet, vszdrutinkit… žr. užkalbis, užtūrėti, uždrūtinti.] už, užu: 1) vartojami su kilmininku reiškšti a) laikui: Idant mažiaus vž dwieiu nedelu 227,15–16 (l. pszed 227,15); 162,13 (2); b) vietai: vž io sedem 223,17; kacėiyb vž lordana giweni 59,22; 91,16; 159,20; 223,17 (5); c) „per“ (vert.): vž tawo pademigo galetumbim sunikint 116,27–28 (l. Za twoim wspomoženiem 116,27); Ką mes nu užu pademio tawo Tewe mielausias darem 224,16–17 (l. Za pomocą twoią 224,17); iey nor ilgay but vž manes 108,21–22; 9,13; 55,21; 162,13; 198,17; 199,13; 200,27; 212,21; 212,22; 212,24; 218,9; 224,16; 240,23 (15); d) vž pahonies… wayka sawa małžentwon ne duotu 228,27–229,3 (1); 2) prielinksnis už (užu) vartojamas su galininku žymėti: a) pavadyvamiu: vž ius noru numirti 121,13–14; prasismė… vž visas žmones 18,17–19; ir del krauia vž mus iszlieta 130,6–7…; b) priežasčiai, pagrindui ir pan.: Dekawokimeg teypag vž giaradey ste 16,15; vž tat tawe garbinsiu wisas dienas 67,8–9…; c) nusakoma, už ką kas imama, turima… pvz.: giedą ims vž algą 89,9–10; emey mus sawi vž sunus 117,19–20; vž tiesą teip turim 117,14–15…; d) vertin tai: Vž tiesą vž tiesą kalbu jumus 244,13–14 (l. Zaprawdę 244,10)…; … (95). Kai kuriuose puslapiuose už ir užu vartojami pakaitomis (16,15 ir 16,4; 30,9 ir 30,22; 206,2 ir 206,16; 212,22 ir 212,12); už žymiai dažnesnis (118) nekaip užu (15). užauklinti, „užauginti, išauklėti“: įdant waysiu isz sawę iszwestu / ir gi vžauklintu 239,21–22 (l. wychowali 239,21) (1). užbėgti: 1) „sulaikyti“: Siloms ir dusiey biednay kłią vžbek 103,20–21 (1); 2) „vengti“: Todel vžbegdami tam wisam 227,11 (1). užblūdyti (br.) „paklysti“: vžbhudit 244,21 (l. zabłądzić 244,18) (1); || plg. užklysti. uždeginti: Kaip lietaus laukia žiame vždė-ginta 103,17–18 (1). uždegti: meyles vgni teykis iose vždekti 174,17–18; vždektu 184,11; Vždekta 73,4 (3). uždegti, „uždegti; apsaugoti; sumokėti (vert.)“: vždengti mus nuog wisu priepulou 183,2; ranka tawa… vždentubey 25,18–19; (l. zaszczycił 25,19); wistikłays vždentkagi 154,3 (l. powitego 154,3); vždeng-dams musu wisokias skolas 136,10 (l. pokrywaiąc 136,9)… (7); plg. uždengti. uždėti: ant io vždėdams kalti bes musu 120,23; vždeia 244,2 (2). uždirbti: Ne vžd irbsi saw 93,9 (1). uždrūtinti „užkietinti“: ne vszdrutinkit sirdžiu sawu 247,15–16; ne vžd rutintumbim 81,19 (2). užėiti (vert.) „rasti“: Ten berneli vžeio 154,22 (l. nalezli 154,21) (1); || plg. rasti. [vznegie… žr. užžengti.] [vzetema 162,3; korektūros klaida, turi būti uzutema.] užgesti: o iay vžgies zarios 49,21 (1). užgiminimas: vžgiminimas 152,14; vžgiminimą 157,2–3; 167,3… (13); plg. užgimti. užgimti: esti ant to swieta vžgimes 156,16–17; 155,10; 159,4 (3). užgrėžti: ant sawęs narsą… wel vžgręsim 127,5–6 (1). užgriūti: Idant sunkus sapnas ne vžgriutu 37,10 (1). užgulėti (vert.) „priklausyti, priderėti, remtis“: kas vžgul mokieti 3,13 (l. co należy vmięć 3,14); Pirmey tris vžgul ant garbos 10,14–15 (l. należą 10,14); musu izm intis… ant 138 to vžgul 2,7–8 (1. należy); 106,7; 199,7… (12); plg. užgulėti; || plg. priderėti. užvojimas (pol.): vži wogimu tos wečiaros 14,13 (l. vžywanim); vži wogima 124,3; vži wogimuyu 127,17 (3); || plg. vartojimas DK 19. užvoti (pol.) „vartoti, naudoti“: su linksmi be vži wokim 127,23–24 (l. vžvayamy 127,24…); 231,24; vži wotumbim 82,9… (6); || plg. vartoti DK 109. užkabinti: vzkabinę widuia ant guosniu / sawąsias Arfas 98,4–5 (1). užkalbis (vert.) „susikalbėjimas, susitarimas“: ir nustiprisu vszkalbi mano terp tawę ir manę 194,16–17 (l. wmonę 194,16) (1). užkilti (?): nes wisos galibes welno / ant musu smarkei vžkielo 135,10–12 (l. sburzyly 135,12) (1). užkimšti: vzikimsta turi buti burna 67,24 (1). užklysti „paklysti, nuklysti“: o newienam ant szalies vžklisti ne duosi 68,11–12 (l. zablądzit 68,12…); tasay tamsibese vžklista 121,22–23; 24,25; 66,16; 146,5 (5). užlaikyti (vert. ?) „išlaikyti“: gindamas ir vžlaykidamas wisame giarame 18,20–21 (l. zachowvwiąç 18,21…); teykyviesi vžlaykit nuog wisą pikta 25,13–14; vžkvitumbim 25,23… (12); plg. užulākyti. užliecavojimas (pol.) „paskyrimas, pasiūlymas“: Potam turi but vžliecawoi mas mużnos 225,22–23 (l. zalecanie 225,22) (1). užliecavoti (pol.) „paskirti, pasiūlyti“: vžliecawoia 217,23 (l. zaleca 217,23); užliecawo iama 218,4 (2). užlieti: lietum… vžliesi 185,7 (1). užmigimas: duok prieg smerti łangwą vžmigimą 183,15; 37,7 (2). užmigti: vžmigau… ir pabudau 44,19; vžmike 47,12 (2). užmiršimas: O žmoniu apiakime / ir tamsus vžmirsime 115,18 (1). užmiršti: teykis manę ne vžmirsti 70,7; vžmirsz tumbey 31,6; vžmirsie 210,14; vžmirstas 116,2… (16); plg. užumiršti. užmokėti: Vžmokiek… giems pagal darbu iu 55,15–16; vžmokiecia 251,1; 169,22 (3). užmušti: ne vžmuszk 106,10; vžmusztas 244,10; 221,6… (6); plg. užumušti. užnešti: ant aukszto vznesz 53,18 (1). užrakinimas (vert.): kaip butu Christus vžra kinime 122,27 (l. vzamknieniu 122,26) (1); plg. užrakinti. užrakinti (vert.) „išreikšti“: Zodziuose juos vzrakina 6,6 (l. zamknął 6,6); 6,12… (2). užsakyti: 1) „uždrausti“ (vert.): apriima vžsa kie 149,4 (l. zakazal 149,4); 123,6–7 (2); 2) „paskelbti“: Wecieria… vžsakita 203,6; 227,17 (2). užsilaikyti: ir žaduosi užsilaikyt tikray 237, 19–20 (1). užsilaikimas (sl.) „užsitarnavimas“: vžslužima 243,19; 224,9 (12); plg. tarnauti. užsłūžymas (sl.) „užsitarnavimas“: vžslužimas 243,16; vžslužima 19,6; 223,18… (8); plg. tarnauti. užsłūžyti (sl.) „užsitarnauti“: vžslužio 55,18; vžslužijom 22,6; 71,13… (5); plg. užsłūžyti; || tarnauti. užsmūtyti (sl.) „paliūdinti“: vžsmutiey 70,11 (l. zasmučil 70,11) (1); || plg. liūdinti BPs 33. užsnūsti: ne vzsnus Ponas tas 91,9–10 (1). užstoti: Vžstoia sunus nuog neprietelaus 93,20–21 (1). užšalti: Vžzahus iu kunus 67,19–20 (1); plg. užušalti. užtaryti „užtarti“: vžtarik mus tarnus tawa 173,23 (1); plg. užtaryti. užtekėjimas: Saules užtekiegimas 84,16 (1). užtekinėti „užbėgti“: vžtekinėdami su garbe mis io weydui 81,2–3 (1). užtroškinti: noredam … dusios mano vztrosz kinti 69,18 (1). užtrukimas „sutrukdymas“: ant padeimo / ne ant vžtrukima 236,3–4 (l. zawadzie 236,4) (1); plg. užtrukinimas. užtrukinimas „sutrukdymas“: be vžtrukinama wisada łaymes 95,19–20 (1); plg. užtrukinti. užtrukinti „sutrukdyti, sukliudyti“: kas ana malżenstwa vsztrukintu 230,2–3; 230,21–22 (2). užturėti „išlaikyti“: iuog negalima patis isz sawe ney tu dowanu tawa vszturet 224,23–25 (l. zadżierżeć 224,25) (1). užudangas „uždangალas“: Vžudangas… tru ka / volos plisza 162,8 (1). uždaryti (= uždaryti): limdiney vždaręs 103,5 (1). užudengti (= uždengti): Sparnays sawo anas vžudenkęs 79,11; 172,5 (2). užudėti (= uždėti): griekus musu vžudes ant sawęs 126,26 (1). užeiti (= užeiti): Jau tamsibes vžueyti 36,3 (1). užuginti „užauginti“: ir aną baymei… vžugint galetumbit 240,23–24 (1). užugalėti (= užgulėti) (vert.) „priklausyti“: be abioima vžuguli Diewuy tewuy 192,21 139 (1. należy 192,21…); 217,17 (2); plg. užgulėti; || priderėti. užulaikyti (= užlaikyti) „išlaikyti“ (vert. ?): sweykus užulaikyey 19,22–23 (l. zachoval 19,24), 16,10–11 (2). užmiršti (= užmiršti): ne nori čia musu užumiršti 184,5–6; vžumirso 72,7; 98,16; 101,13… (8). užmušti (= užmušti): Neuzmuszki 5,12; vžumuszt 54,14 (2). užpečetėti (= užpečetėti) (br.) „paženklinti“: tesi toyk ius mieli weykialey iżimet ir vžupečetiet 201,14–15 (l. zapieczętować 201,14); vžupečetiey… (2); plg. ižymėti. užurakintis (= užsirakinti) (vert. ?) „slėptis“: kurio rankose vžurakinosi žiames / ir kalnu didžu wisos auksztybes 81,7–8 (l. W ktorego są ręku każde skrytości ziemskie… 81,7–8) (1); plg. slėpti. užuRšti (= užrišti): akis vžurizso 160,16–17 (1). užsėsti (= užsėsti) (vert.) „atsisėsti“: aba kur anis podraugiey su wiresneys vžuses surinkime 204,1–2 (l. zasiędą 204,1–2…); užusest 204,7 (2). užslegti (= užslėgti): To idant musimp newienas dayktas ne vžuslektų 213,2–3 (l. zatłumiła 213,3) (1). užsłuźyti (= užslužyti) (sl.) „užsitarnauti“: kurią mes buwom užsłuźhije 16,22 (1); || plg. tarnauti. užšalti (= užšalti): Po juoda žiame seney vžuszałusiey 103,7–8 (1). užtarti (= užtarti): ir piktas žmones vžutarsit 74,5 (1). užtaryti (= užtaryti): idante mus užtaritum-bey 173,3 (1). užtroškinti (= užtroškinti): manęs vžutroskinti susieot bayktu 45,21 (1); plg. užtroškinti. užvesti (vert.): 1) „suklaidinti“: ne vžvesiu tawęs 244,25 (l. zawiodę 24,23) (1); plg. užklysti; 2) „įvesti“: kurie newalon vžwede 98,6 (l. zawiedli 98,6) (1). užydėti „pavydėti“: teypagi meyley vžwidis 107,18 (l. zawisny 107,18); 3,13 (2)† užvilkti (vert.) „pasiimti“: wardana io eˢ kriksztiemi / aną ant sawę… vžwelka 196, 1–4 (l. przyobłaczą 196,4) (1). užžengimas „įžengimas“: ape Dangun vžžiengima 170,5 (l. wniebowstąpieniu 170,4); 171,1; 172,1; 174,1… (7). užžengti „įžengti“: dangun vžžengie 112,24 (l. wstąpił 124,24); vžžienksiu 122,11; 169,10; 172,5… (7). vadinti: 1) „vardą duoti“: kurs liepes wadinti tewu 110,5–6; wadinam 110,9; wadintas 139,8…; 2) „kviesti“: widina mus tewop sawop 24,24–25; wadindams 180,11…; … (16). vadžioti (vert. ?) „kelti“: wadži odami barnias 141,20–21 (l. wiodąc 141,20) (1). vaga: wisi ios wagas arda 72,16 (1). vagis: dg. ki. wagiu 208,27 (l. złodziei 208,26) (1). vaikščioti: o anis del silpnuma amžia ne gali waikšcioti 195,22–23; waykscioia 137,2; waykscioiančios 79,17; wayksciodams 103,27… (26). vaikas: tas waykas budamas pagimdįtas 200,1; waykay 87,15; wayk amus 193,2; 199,15… (32). vaikelis: taw mielus waykielus vgis 98,11; waykialis 200,15; waykialo 201,4; waykieley 201,15; wayki eluose 94,10; waykialump 15,6… (17). vainikas: 1) „apskrita ko nors pynė“: waynika kiele Pons ant galwos 161,2; 2) „karūna“: wadina… wainiku nuog Diewa padaritu 233,1–3 (l. koroną 233,3). vaisingas, -a: waysinga waykieluose 94,10; waysingais 238,16 (2). vaisius: idant waysius wieros musu sawimp galetumbit iaust 225,11; waysiaus 185,8; waisu 95,15; ir duos waysiu wisokiu ciesu 43,17–18… (10). vaisyti: naudą giarą wdysa 186,4 (l. Panu się upodobają 186,3); idant waikialus waysitu 233,8–10 (2). vaitojimas: iszgirsk wiernu waytogima 133,5–6 (1). vakar priev.: vakar 247,18 (1). vakaras: ir tę čiesą wakara 38,18 (l. wieczornego 38,18); 40,20… (3). vakarinė būdv.: Giesme Wakarine 36,2 (1). valanda: 1) „60 min. laiko tarpas“: tosiau walandos… laukiamę 250,20–21 (l. godziny 250,20); 148,27; 2) „laikas“: tą walanda kada kunay musu atsils eyma ims 38,24–25 (l. czas 38,25)… (6). valdyti: redit ir waldit teiktumbeysi 239,10; žmones wisas waldau 58,3; waldik 41,20; walditu 178,6… (9). valdžia: te atimi kitas waldžią io 87,13 (1). valgymac „valgis, valgymas“: Paszławnink mus ir walgimus 34,15–16; ney wel apsunkinkim / sirdziu musu walgimu 149,6–7 (2). valgyti: walgą 128,22; walgitumbim 124,20; walgikite 13,20; Walgant 94,6… (21). 140 valia: Buk wala tawo 9,22; ne duok walos musu kunuy 118,14; wala 183,6; waley 160,14... (28). [Walik 92,13 žr. vėltyti.] valnai (sl.) „laisvai“: wahạy 163,23 (1). valnas, -a (sl.) „laisvas, -a“: bataig ir nuog papeykima butu walna 229,20–21; walni 21,6 (2). valninti (sl.) „vaduoti“: walnink 69,10 (1); || plg. išvaduoti. valnyste (sl.) „laisvė“: Walnistes 49,15; walniste 101,7 (l. wolnosć 101,7) (2) valnumas (sl.) „laisvė“: waṇumą 63,19 (1). vanduo: wanduo 88,10; wandeniu 192,3 ir wandenim 181,7; vn. vie. wandeni 4,11; wandenes 59,25; wandenius 240,2... (2). vardas: Szweškis wardas tawa 10,16; warda 29,20; warduy 83,6; wardu 28,5; wardan 29,4; 195,26... (74). vargas: wargas 139,26; wargą 140,6; wargie 140,8; wargus 163,16; warguose 161,24... vargi „varginga“ būdv.: ant tos wargios žiames 66,14; wargiey 44,12; wargią 44,15... (3). vargingas: vn. ki. warginga 82,16 (1). varginti: wisą nakti wargina 160,15 (1). vargonai (br.): wargonays 102,6 (1). varguolis: vzkidau asz warguolis 66,17; warguola 64,21; warguolus 165,13... (7). vartai: wartuose... stosis musu koios 92,5 (1). vartojimas „svarstymas, prisiminimas“: wartojimas 217,5 (l. rozsądzenie 217,8); 217,14 (3); plg. vartoti. vartoti „mąstyti, svarstyti, prisiminti, įsidėmėti“: todel turi su sawim su ruspeščia wartot 233,16–17 (l. rozmyslać 233,17); kozna nakti wartokit darbus sawa dienu 46,6–7 (l. rozbierajcie 46,8; rozmyšlayčie 232,3; rozważaycie 218,8); wartotumbim 218,2 (l. rozsądzali 218,2); wartodami gieradeytes tawa 25,24–25 (l. rozważając 25,24); dg. va. wartoti (l. wważane 229,11) (20). vasara (vert.) „metai“: Kadangi terp ligu / kaip paszaukimų / teyp wasaromis labay prideranti malžens twa esti 228,20–22 (l. laty 228,21); wasarump 228,17–18 (2); || plg. metai. vdečnas, -a (pol.) „dėkingas“: wdecni 17,2 (l. wdzięczni 17,2...); 185,21; 195,18 (3). vdečnai (pol.) „dėkingai“ priev.: wdecžnay 220,18 (1). vdečnastis (pol.) „dėkingumas“: wdecžnasties 224,25–26; 194,4 (2); plg. dėka. večeria (sl.) „vakarienė“: wečieria 13,3; wečiarios 14,13; wečiaray 13,24; wečiaia [=wečiaria] 132,1; wečierosP 208,18... (44); || plg. vakaryne DP 192. večerioti (sl.) „vakarieniauti“: wečieroia 180,17 (1). ved (br.) „juk“: wed tatay pats mums žadeiey 69,7 (1); || plg. juk. vesti: Kuriuos žwayzde est wedus 158,20–21 (1). veidas: 1) „galvos priešakinė dalis“: ne atremsi nuogi weydo manes gaylyńčia 57,5; 81,3; 143,6; 2) „pavidalas“: Ir prieme weyda kaip tarnala 120,26 (l. I wziął na się sposob służebnika 120,4); 81,3; ... (21). veikti „dirbti“: lieps dariti / ko asz jums užsakiau ne weykti 123,6–7 (1). veikiai „tuojau, greitai“: budawok murus... weykiau 64,9; 103,19; 175,7; weykiaus 98,15; 99,2 (5). veizdėti „žiūrėti“: ko teyp labay weyzdite ant dangaus 172,16–17; weyzdesime 111,24; weyzdekim 185,25; weyzdedams 52,10... (19). vėjas: žiedas krint žiamen / kad didis izstinka weias 85,4; weiey 88,24 (2). vėl: nei wel juos garbinsi 4,12; 19,4; 80,5; 107,15 ... (48). vėlgi, vėli, vėlig „vėl“: welgi 72,8 (1); wel 108,11; 109,2 (2); welig 169,23 (1). velyka, velykos (br.): welika musu aba pereimas 218,23; welikos 159,18–19; 219,1 (3). velyti (br.) „linkėti“: mums giara weldiams 153,25 (1). velnaitis „velnio apsėstasis“: buvo welnaičiu wadintas 139,7–8 (l. opętanym 139,8) (1). velnias: welno 135,11; welniuy 249,10; welną 20,2; welnius 116,8... (19). versti: Ne werčiau piktop sirdies 51,24; werčia 20,3 (2). vergas: Wergais sawi mus padaris 37,13 (1). vergysta „vergystė“: iszwedziau... iż namu wergistos 4,5 (1). verkšmas: Pasotinay mus duona smutka irgi werksma 71,18; werksmu 55,8; werksman 59,6... (7). verksmingai priev.: werksmingay 56,22 (1). verkti: čia kieštu ir werktu 140,12; werkienti 139,18; werkia 159,18;... (4). versmė: amžinu džiauksmu teka wersmes giwos 50,14–15; 58,20; 146,2 (3). vesti: wieniben mus weda 113,6; Ne wesk ing pagundimą 116,4; Jay nori potam ziwatą nobażną west 205,9–10 (l. wieść 205,9); wedu dienas manas 65,2–3 (l. wiode 65,2); 141 weskig 78,10; wedeim [= vedei mane] 52,19; westas 161,6… (28). vėžia (br.) „bokštas“: vn. įn. vežia 57,16 (l. wiezą 57,16) (1). vidus: Dwasia tikrą widuy manęs atgawink 63,14–15; 74,3; 137,2… (5). vidurys: atnesiet ing widuri susirinkima 199, 21–22; 134,9; 196,21 (23). viduriai: widurius mano vgnia sawo išzkaytink 51,17–18 (1). vienas, -a: wienas musu 34,11; tegul newienas žmogus niekad ne nuskundžia 87,22; newiena 91,7; newieno 102,25; newienam 68,11; wieną 91,7; wiename 171,24; wienoy 249,21… (64); wienasis 41,21; wienoja 19,7; wienagi 112,7… (5). vienatijis „vienintelis“: ir del ano wienatija sunaus sawa 27,2; 211,2; wienatigi 30,7; 147,21… (8). vienybė: kurs su tewu wienibey esi 132,6; glaudies wieniben 128,20… (10). vienok: o wienok aną teip raminu 59,21–22 (l. wszakże 59,21…); 60,16; 139,3… (29). vienoki, vienokig „vienok“: wienoki 135,25; wienokig 61,15; 138,16 (3). viera (br.) „tikybą“: wiers 247,24 (l. wiara 247,23…); wieros 229,6; wierą 9,4; wieroy 200,18; wi erop 41,4… (64); || plg. tikėjimas viernas, -a (sl.) „ištikimas, tikintis, tikras, teisus“: wiernas 244,27 (l. wierny 244,25…); wiernasne 232,21; wiern am 76,10; wiernagi 23,22; wierni 77,6; wier nay 75,18; wiernuiu 103,12; wiern iemus 146,7… (48); || plg. tikras, teisus. Vier nai (sl.) priev.: wiernay tarnautumbim 22,20; 192,16; 211,19 (3); || plg. tikrai. viešpatauti: ant wisu žmoniu wieszpataus 85,17–18 (1). viešpatavimas: vn. ga. wieszpatawima 86,9 (1); plg. viešpatauti. viešpatis(s) „ponas, valdovas; išvaduotojas; dievas“: tegul wisad esti po akims wieszpaties 88,3–4 (l. Boga 88,4); Naprosnay ieys rupinas wieszpatis 93,3–4; Neimk warda wieszpaties Diewa tawa noprosnai 4,19; szłowintumbim… wieszpati musu 34,18–20 (l. Pana 34,20)… (28). vieta: sztay wieta kur ans gulėja 166,11–12; wietos 71,27; wietą 61,21; wietoy 86,8; wieton 20,9; wietospi 97,15; wietosn 66,18 (33). vilkėti: te tur tatay už rubą / kuriuo wisad wilki 88,12–13 (1). vynas (br.): winas 67,3; wina 46,20; 219,16… (9). vynioti: Wistikłays gi winioio 153,13–14 (1). vynyčia (sl.) „vynuogynas“: winnicia 73,4 (l. winnica 73,4); 71,23; 72,4 (3). vyras „vyriškos giminės žmogus; moters sutuoktinis“: Paszławintas wiras kiek wienas 43,11; Idant wiruy sawa ne isakutumbey 236,20; wirop 236,16; wiray 191,4… (29). vyresnis, vyresnysis daikt.: ant io skundas wiresniey ir kunigay 160,22–23; wiresniu 208,23; wiresnius 31,21; wiresneys 204,2; 204,5 (5); Wiriausiu gruntu 60,22 (1). vyriškis „vyras“: wiriszkiS 237,14; Wiriszkiey 222,5 (2). virkdyti: kołay mane wirkdisite 45,19 (1). viršus: kołay duos wirszu presztarnikams mana 47,7–8; wirszu aptureiau 47,14 (l. moc mam 47,14) (2). viršutinis: Id mazgoimu wirszutiniu 180,25; wirszutiney 205,17 (2). vis: 1) „visada“ (?): Tegul wis nuterioia 87,11 (l. zawżdy 87,12); 2) dalelytė: Id cionay tatay man wis sutiktu 98,20 (1). visad (a): Ir wisad gi prieg saw vžłaykitumbim 25,23–24; 73,21; 122,15… (62); wisada 15,18; 70,16; 99,8… (43). Kai kuriuose puslapiuose wisad ir wisada vartojami pakaitomis (48,25 ir 48,19; 67,10 ir 67,26; 88,15 ir 88,3; 120,4 ir 120,3). visas, -a, visa: wisas džiauksm as mano 67, 12–13; wisu 10,25; wisam 47,4; wisą 32,14; wisu 80,16; wisame 18,10; wisi 22,10; wisu 9,24; wis iemus 33,6; wisus 40,15; wisays 38,14; wisuose 65,21; wisump 83,9; wisa 2,7; wisos 6,8; wisay 193,3; wisa 183,4; wisoms 83,18; wisas 17,15; wisomis 39,9; wisose 196,13; wisa. 224,18; wis 24,21… (35). Retkarčiais visas, -a turi kiekvienas, -a reikšmę, pvz.: wisam nuspaudime prieg iam busiu 80,14–15 (l. w każdym 80,14); wisoy wałandoy 95,5 (l. wszelkiey 95,5). visgalis „visagalis“ būdv.: Diewe wisgalis 76,11 (1). visogalis „visagalis“ būdv.: Diewas… wisogalis 78,21; wisogalis 127,7; wisogalinčia 79,4; wisogalinčiamuy 34,6; wisagalinti 168,12; visogolincio 8,16–17 korekt. klaida (=wisogalinčia) … (41). visokias (visoks), -a: turi but atitolintas wisokias smarkumas 234,13–14; wisokio 95,10; wisokios 232,14; wisokią 26,17; wisokiu 43,18; wisokiame 237,1; wisokioy 237,20; wisokius 38,11; wisokieys 239,3; wisokiuose 251,7… (54). 142 vystyklas: ir inwiste wistiklan 158,2; wistik-łays 153,13; 154,3 (3). visur priev.: wisur 88,14; 94,7; 165,7; 192,23… vnūkas (sl.) „palikuonis“: dg. ki. wnuku 94,14; wnukus 96,3 (l. wnuki 96,2) (2); plg. palikuonis DP 72. vobyti (sl.) „vadinti, vilioti“: meilingay mus wobii saweⁿp 179,5–6 (1); || plg. vadinti. vogti: Ne wok 106,12; ne woksi 108,27; 5,14; 109,19 (4). voliotis: wisada woloams grieke 120,3 (1). Z Zacheušas (sl.): Zacheuszas 248,14 (l. Zacheusz 248,15) (1). zakonas: zakone 158,26; plg. zokanas. zaria (sl.) „aušra“: o iay vźgies zarios 49,21 (l. zorze 49,21) (1); plg. aušra. zbaras (sl.) „susirinkimas, sinodas“: Zbara 132,13 (l. zborze 132,13…); 142,1; 143,1… (15); plg. susirinkti. zdraja (pol.) „skydas, apdangas, apsiginklavimas“: bus kaip zbraia stiprey priprowita 79,13–14; be kuniszkos zbraios 138,10–11 (l. zbroie 138,11…); zbraioy 160,9 (3); plg. uždangas. zdroda (pol.) „vylus, neištikimybė, apgavystė“: zdrodas 56,16; zdrodą 55,14 (2). zdrodyti (pol.) „apgauti“: źaltis prastą Iewą zdrodija 178,8–9 (l. zdradził 178,9); 106,13; 160,10–11 (3); || plg. privilti. zdrodlyvai (pol.) „apgaulingai“: zdrodliway 65,21 (1); || plg. apmulnai. zdrodlyvas (pol.) „apgaulingas“: Ką sawo mełu gausi lieźuwi zdrodliwas 90,13–14 (1). zdrodnas (pol.) „apgaulingas, melagingas“: dg. ki. zdrodnu 90,12 (l. zdradnego 90,12) (1). zerkolas (br.) „veidrodis“: zerkalo 106,18 (1). zlastis (pol.) „pyktis“: zlasties 120,8 (l. złości 120,8) (1). zokanas (sl.) „įstatymas“: zokane 43,14; 104,4; 148,11 (3); || plg. įstatymas. Ž žabangai: paspende žabangus 99,22 (1). žadėjimas: atmink ant žadegimo tawo 96,14; žadegimuy 119,12; žadegimuose 120,20; 212,2… (17). žadėti(s): su tawim… giwent žadeisi 235,14–15; žadet 27,3; žadate 200,25; žadas 220,18; žadanties 206,3–4; žadeies 141,2; žadetona 82,7… (31). žaislas „griežimas“: vn. ga. žaisla 98,17 (l. grania 98,17); (1) plg. žaisti. žaisti „griežti, skambinti“: ant Arfu mums sawi žaisti liepė 98,7 (l. grać 98,7); žaiskit 98,9; 102,4 (3). žaliuoti: medźias… žaluodams 43,17 (1). žalnierius (pol.) „kareivis“: dg. ki. žalnieriu 162,15 (1); || kareivis DP 353. žaltys: žaltis prasta Iewa zdrodija 178,8 (1) žaslai: nuog kamanu ir žąshlu tuoy nurimsta 58,7 (1). žegnoti (pol.) „laiminti“ bž.: žegnok mus sawa źiegnoia 129,2 (l. Poźegnay 128,27) (1). žegnonė (pol.) „laiminimas“: vn. jn. žiegonia 129,2 (1). žeisti: akmuo koios tawo ne źieystu 80,8–9; szłowes artima ne źieyzdams 48,15–16; 252,4 (3). želti: źialent źole sawa źiedus kiacia 50,20 (1). žemai „neaukštai; nūžemintai“ priev.: praszome tawe žiemay 73,17–18 (l. pokornie 73,18); ir kursai ant žiames žiemai 4,10; žiemiawsey 26,20; 155,2; 252,21… (12). žemė „žemė; pasaulis“: pilnas ira dangus / žiame tawos szłowes 150,14–15; ne puola ant žiames iźgi lizdo sawo 140,14–15; źiameia 98,12; žiamen 85,5… (48). žemint(i)s: tuo daugiaus tu žiamintis turi 236,22–23; Tegul pokim tawe mes wisada žiaminame 183,9–10; žiamindamiesi 81,11 (3). žengti: žengie Ponas danguna… 171,22; žiengienciump 231,12; 228,5… (6). ženklas: regieia žienklą buklingą 137,7; žiankłu 174,18; žiankłays 13,6–7… (6). ženklinti „žymėti, reikšti“: tuo darbu szwentu žiankliname 125,16–17; žienklina 154,11; žianklinta 199,25; 193,8 (4). žertas (pol.) „pokštas“: žiertus 60,13 (l. żart 60,14) (1); || plg. apjuokas. [žialent, žiamay, žiame… žiamintis, žiankła, žianklina… žr. želti, žemai, žemė, žemintis, ženklas, ženklinti.] žibėti: Zwayzde szwiesi źibeio 154,10; vn. jn. žibinciaia 76,27 (2). žydas (sl.): židay 161,18; židump 247,13…(7). žydavka (sl.): żidawkoś 228,25 (1). žiedas: žiedas krint žiamen 85,3; lauka žiedus 153,23; 50,20… (4). [žiegno(n)ia, žieide, žiemay, žiemes, žiengima, žiengie… žienkla, žienklina, žiertus žr. žegnonė, žeisti, žemai, žemė, žengimas, žengti, ženklas, ženklinti, žertas.] 143 žymė „ženklas“: rodik žimę macies sawa 78,23 (1). žinoti: tat žinoti turime 16,5; žinam 139,2; nežinome 248,3; žinotumbime 118,24; Zinokiteg 231,22–23; žinancios 227,16; Zinodama 179,14… (67). žyvatas (sl.) „gyvenimas“: Potam but amzina žiwata 7,21 (l. żywot 7,23); žiwatas 125,4; vn. na. žiwati 214,10; žiwatop 212,25… (65); || plg. gyvenimas, buitis. žleja „prieblanda“: vn. ki. Zleios 93,8 (1). žmogystė: gime žmogistey 152,17; 152,11 (2). žmogus: duokim dekas wisos žmones 82,20; O ius wisı piktiegi / vzumirsę žmones 45,18; kunigams žmonemus 100,21; žmogus 149,4; žmogaus 3,12; žmoguy 87,8; žmogum 2,16; žmoniump 219,8… (149). žodis: O skaudina gi Diewa žodis 61,19; žodžio 30,19; žodžius 4,3; Zodziuose, 6,6; žodziump 123,8… (76). žolė: žolę 84,27 (1). žudyti: Ne žudik 52,12 (1). žvgines 160,21: korekt. klaida [= vžgines] arba tarmybe [= užugynes]. žuti: žūstančius… priimk saweṣp 165,12 (1). žvaizdė „žvaigždė“: žwayzde est wedus 158,20; 154,9; 154,16 (3). žvėris: žweri smarkia 72,24; dg. va. zweris 67,20; žweru 137,12; 232,11 (4). žvilgterėti: zwilkterek ant musu 71,7; 196,16 (2). žvirblalis (= žvirblelis): žwirblalis 75,12; 140,13 (2). II. PK leksikos pobūdis ir apimtis M. Petkevičiaus raštai perdėm religiniai: katekizmas, giesmės, psalmės ir kt. Tai aplamai religijos dalykų rinkinys, kuriame beveik visai negalima užtikti autoriaus laikų gyvenimo atspindžių bei atgarsių, bet kurio leksikoje vis dėlto vyraujantys yra „žemiški dalykai“. Mat, ir PK pagrindinis uždavinys yra kai kurių gamtos ir visuomenės gyvenimo reiškinių nušvietimas pro tam tikros religijos prizmę ir nurodymas, pamokymas, kaip žmonėms gyventi ir elgtis žemėje. Tuo būdu netiesiogiai paliečiami (paminimi) gamtos ir visuomenės gyvenimo daiktai ir reiškiniai. Dėl to ir aplamai religinėje raštijoje (išskyrus specialius teologinius raštus vyraujanti yra pasaulietinė, o ne grynai religinės srities leksika. PK leksikoje grynai bažnytiniai terminai (pvz.: altorius, angelas, apaštalas, amen, bažnyčia, katekizmas, kočilas, komunija, krikščionis, kryžius, myra) sudaro nežymią dalį: jų ten per 50 iš maždaug 2.300 žodžių. Visa kita leksika — gamtos (pvz.: kirmėlė, lietus, lie­muo, lizdas, mielės, liepsna, obelis, viduriai, žemė, saulė), žemės ūkio (pvz.: arti, banda, daržas, ganykla, gardas, kleitis, laukas, pasėti), visuomenės gyvenimo (pvz.: alga, dalininkas, nuoma, padėjimas, draugė, paprotys, pastumdėlis, samdininkė, tarnas, tarpininkas, vergystė, vienybė), teisės (pvz.: byla, neteisininkas, laidas), psichologijos (pvz.: abejojimas, atmintis, dvasia, išmania, išmintis, išmėginimas, kerštas, padūksis), pedagogikos (pvz.: mokymas, mokytojas, mokytinis, mokslas), karo (pvz.: karias, kalavijas, mūšis) ir kitų sričių žodžiai bei terminai. Bet ir pasaulinės srities PK leksika negausi, nes pats tekstas nedidelis, jo tematika tiesiogiai su žeme nesusijusi, neįvairi ir nuolat kartojasi. Taigi PK mums pateikia nežymią XVI amž. lietuviškos leksikos dalelę, tiek, kiek jos galėjo patekti į siauro apimties ir skurdaus religinio turinio kūrinį. Už PK nepalyginamai žodingesni yra J. Bretkūno (biblija) ir M. Daukšos raštai. PK kai kurie žodžiai pavartoti kartą kitą (pvz.: aklystė, apgailėti, drapana), kiti sutinkami gana dažnai (pvz.: dievas, eiti, kalbėti). Kaip ir galima laukti, dažniausias (išskyrus jungtukus) teksto žodis yra ponas („dievas, didikas, bajoras“). Jis pavartotas 567, o jo lietuviškas pakaitalas viešpats — 28 kartus. Tai iš viso charakteringiausias feodalinės epochos žodis. 144 PK leksikoje gausiausi yra veiksmažodžiai, toliau eina abstraktūs daiktavardžiai, būdvardžiai, prieveiksmiai ir pagalbiniai žodžiai. Religiniame, abstrakčiame, su konkrečia realybe maža tesusijusiame PK žodžiai negyvi, neekspresyvūs, bekraujai. Tiktai retkarčiais atskiruose sakiniuose iškyla žodžių vaizdiniai bei emociniai niuansai, ir tokie posakiai gyvi, vaizdingi, liaudies kalbai artimi. Pvz.: id welns iš rustibes sawa /ne spawditu wayku tawa 20, 12; ir ne pajudintumbim ant sawes /smarkios rustibes tawa 27, 12 (1. niepobūdzai 27, 12); O cierta pikta pats sutrink 37, 19 (1. sthumič 37, 19); sukulk prieš­tarnikūs /su tokia iu baysibe 45, 3 (1. pothum 45, 3), lėžuvia ant pikto negrėždams 48, 13; widurius mano vgnia savo iszkaitink 51, 17 (1. iako zlota w ogniu chieley nię sprobowad 51, 19); kunigayksztis sio šwieta iew grumėdžia smarkley 61, 16 (1. groži nam strogo 61, 17); Iszlaydo biaurius žodžius isz sawo piktibes 86, 22 (1. I puščit na mię wszczypki 86, 23); te gukstinei wisada čia su päwargieles 87, 16 (1. tułaią się 87, 17); piktiei galwomis grįžuoja 89, 2 (1. kiwaia 89, 2); Akis sawa pakileliau /ant, aukštu kalnu stowedams weyzdeiau 91, 3; tawo sirdis džiauksmais plästes 94, 12; Piktasias žmones wisas isz wietos iszgruwia 101, 14; Sztay piktas žmogus dusią mano slogin 103, 4 (1. trapi 103, 4); tawimp dumos mano stiri wisos 103, 25 (1. tkwia 103, 25); norus musu sutrintumbim 118, 13 (1. vmartwil 118, 12); smerti teypat sutrinew 151, 5; prašzoka trecioi diena 159, 21 (1. minął 159, 22); kraujey wanduo iszpludo 162, 16 (1. wypłynęła 162, 16). III. PK leksikos sudėtis PK leksikos sudėtis įvairi. Joje galima pastebėti: 1) lietuviškų žodžių branduolį, kuris buvo vartojamas ir kituose raštuose; 2) nemaža skolinių, ypač polonizmų; 3) dialektizmų, 4) neologizmų ir 5) archaizmų. Trumpai apibendrinsime kiekvieną leksikos sluoksnį. 1. Pastovus lietuviškų žodžių branduolys. Pirmųjų lietuviškų raštų leksikoje buvo daug svyravimų bei įvairavimų. Tam pačiam dalykui, ypač naujo tikėjimo sąvokoms pavadinti dažnai vartojama po kelis žodžius, pvz.: viltis, dūksis, padūksis, nodieja; stiprybė, druktybė, galybė ir macė; tikėjimas, tikybė ir vierą; sąžinė, prijauta, prisijautimas, žinia, sumenė; kaltė, kaltybė, nusidėjimas, nuodėmė, nuodžia, griekas ir t. t. Toks leksikos įvairavimas susijęs ir su nuolatiniu atitikmenų ieškojimu, verčiant iš kitų kalbų, ir su noru įtikti įvairių tarimų skaitytojams, ir su pastangomis padaryti kalbą žodingą bei turtingą, ir su dideliu kitų kalbų poveikiu lietuviškiems vertimams, ir su nusistovėjusių leksinių normų nebuvimu. Vis dėlto įvairuojančiame XVI a. raštų kalbos žodyne patį branduolį sudaro pastoviai vartojami lietuviški žodžiai. Jų gana žymi dalis ir PK (apie 80%). Tai kasdieninės buities daiktų ir reiškinių vardai ir kai kurie religiniai terminai, pvz.: akmuo, arklys, ašara, ausis, aušra, avėlė, auksas, atilsis, badas, baimė, daržas, durys, gaidys, galva, dievas, dangus ir t. t. Ir toje pagrindinėje leksikoje užtinkame įvairuojančių, lygiagrečiai vartojamų žodžių, kuriuos galima laikyti sinonimais, darybiniais variantais arba artimos reikšmės paralelizmais. Galimas daiktas, kad kai kurie jų yra dialektizmai. Pvz.: aklybė ir aklystė; atgaivinti ir atgydyti; baisybė ir baisumas; burna ir nasrai; dirbti ir daryti; draugė, draugybė ir draugystė; drū- 10. Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos 145 tinti, stiprinti ir tvirtinti; gimdyvė ir motina; išvylioti ir iškalbėti; bėgti ir tekėti; išgąstis ir baimė; kaltė ir kaltybė; kariauninkas ir kariautojas; ketinti ir žadėti; laimingas ir laimus; meldimas ir prašymas; melsti ir prašyti; tarti ir sakyti; negandas ir negandumas; nekalta ir nekaltybė; neapykanta ir nemeilė; neteisė ir neteisybė; pabaiga ir galas; padėjimas ir pagalba; padrūtinti ir pastiprinti; palaimus ir laimus; palaiminimai ir laimingai; papenėti ir pasotinti; pasikylėti ir pasikelti; pašaukti ir pavadinti; paversmė ir versmė; paveizdėti ir pavyzdėti; piktenybė ir piktybė; mušti ir plakti; pridrauginti ir priglausti; raudoti ir verkti; rustenybė ir rustybė; sunaikinti ir sunkinti; teisė ir teisybė; tūlas ir tūlingas; užtrukimas ir užtrukinimas; vargus ir vargingas; vyras ir vyriškas ir kt. Iš PK galima pastebėti, kaip lietuviška leksika dubliuojama skoliniais, imamais iš greta esančio lenkiško teksto arba ir iš kitų šaltinių, pvz.: statyti ir budavoti, mokytojas ir ministras, kerštas ir pamsta, privalėti ir musyti, sylv artas ir smūtkas ir t. t. (žr. dar skolinių skyrelį). 2. PK skoliniai. Kilmės požiūriu PK leksikos sudėtis tokia: iš 2311 pavartotų žodžių 1841 žodis lietuviškas, 128 lenkiški, 113 baltarusiškų, 123 iš rusų, lenkų arba baltarusių paskolinti, 31 įvairios kilmės (lotynų, germanų ir kt., bet per slavus patekęs į lietuvių kalbą), 11 lotyniškų, 8 germaniški ir 54 tikriniai vardai. Pridėjus keliasdešimt vertinių, skoliniai sudarys apie 25% visos leksikos. Skolinių galima užtikti visame PK tekste, kiekviename puslapyje. Ypač apstu jų „sprovose“, kurių vertimas visai vergiškas, beveik pažodinis. Vieni skoliniai pavartoti kartą kitą (apčystymas, apeka, apėkūnas, apsviečyti, atprovymas ir kt.), kiti tekste dažnai kartojami (pvz., ponas pavartotas 567 kartus, griekas — 103, dūšia — 90 kartu). Negausiausi iš skolinių yra seni kultūros skoliniai, pvz.: agurkas, aliejus, asilas, arfa, būbnas, dėkavoti, disciplina, instrumentas, liudyti, liudijimas, liūtas, miestas, testamentas ir kt. Daugiausia PK mes susiduriame su bažnytiniais polonizmais ir baltarusiškais skoliniais. Tos rūšies skoliniai buvo lietuvių kalbai dažniausiai nereikalingi dubletai, nesuprantami ir svetimi liaudžiai. Pakaitomis su jais pats M. Petkevičius kartais vartoja lietuviškus atitikmenis, kurių galima rasti įvairiose teksto vietose. Pvz.: afiera ir duosna, apeka ir priev aizda, atboti ir atsiveizdėti, budavoti ir statyti, čestavoti ir gerbti, čėrtas ir velnias, čėsas ir metas, dyvas ir stebuklas, čėstis ir garbė, dūžybė ir stiprybė, griešyti ir nusidėti, hadyna ir valanda, hanbyti ir pagėdinti, išronyti ir žeisti, išt erioti ir išnaikinti, išliuosuoti ir išvaduoti, jalmūžna ir auka (duosna), kač ir nors, klapatas ir vargas (rūpestis), kloniotis ir nusižeminti, kožnas ir kiekvienas, kozonis ir pamokslas, leda ir bet, latras ir girtuoklis (išėda), liekorius ir gydytojas, macis ir galybė (stiprybė), loska ir malonė, mylista ir malonė, mūka ir kančia, musyti ir privalėti, nodieja ir dūksis, pakajingas ir ramus, pakajus ir ramumas, pakara ir nužeminimas, pakusa ir pagundymas, pakūta ir pasigailėjimas, pamačia ir pagalbė, pamsta ir kerštas, pana ir merga, pūstyti ir naikinti, pasimetavoti ir vartoti, pasit ešyti ir nusiraminti, paslužyti ir tarnauti, pelgrimas ir keleivis, padėti ir ženklinti, pekla ir pragaras, prajevas ir stebuklas, primusyti ir priversti, smūtkas ir sylv artas, skorbas ir turtas, slūžyti ir tarnauti, stoda ir banda, strochas ir baimė, sugriešyti ir nusidėti, sulūbas ir žadėjimas, svietas ir pasaulis, tiesyti ir raminti, tobyčia ir lenta, vobyti ir vadinti, žyvatas ir buitis (gyvenimas). Kartais tame pačiame puslapyje vartojamas skolinys ir lietuviškas žodis, pvz.: hanbyti (142, 21) ir pagėdinti (142,16), 146 mūka (163, 11) ir kančia (163, 4). Gausūs lietuviški pakaitalai rodo, kad daugumu atvejų lietuviškų atitikmenų verčiant lengvai buvo galima rasti, kad kitų kalbų žodžių ėmimas iš lenkiško teksto dažniausiai buvo nereikalingas ir žalingas, nes dėl to raštų kalba darėsi žargoniška, sunkiai suprantama ir dirbtinė. Lietuviškų atitikmenų PK nerandame anksčiau minėtiems kultūros skoliniams, kai kuriems religiniams terminams ir šiaip žodžiams. Pvz.: abrozas „stabas“, altorius, apkrikštymas, būbūnas, bliūdas, cimbolai, dėkavoti, dvaras, evangelija, gromata, grabas, ızapas, komunija, krikščionis, bažnyčia, knygos, levas, liūtas, liudyti, malžankai „jaunavedžiai“, miestas, myra, mislis, mostis, mūras, nedėlia, nevdečnas „nedėkingas“, pagrebas „rūsys“, pahonis, parėdkas „tvarka“, pasnykas, pulkas, paturoti, pavietris, pečius, pečetis, rotmistras, rojus, škadlyvas, sviedkas, traičė, vėžia „bokštas“ ir kt. Tokių skolinių yra apie šimtą. Taigi maždaug kas ketvirtam skoliniui PK nėra lietuviško atitikmens. Kai kuriems skoliniams lietuviškų atitikmenų galima rasti kituose senuosiuose raštuose. Pvz.: balvonas — stabas BB I Sam 15; cnata — nekaltybė, gamta DK 3; dūmoti — mąstyti DK 30; dūma — mintis AK 61; malženstva — moterystė DK 30; pečius — žaidis BB Sal XVII, 3; pavietris — maras Mž 384; rėdas — tvarka DP 363; rona — žaizda Mž 427; stulpas — stiebas DK 47; stalčius — sostas DK 47; tajemnyčia — slaptė DK 7; temnyčia — kalinė VEE 17 ir kt. Apskritai religinių raštų skoliniai mūsų rašomosios kalbos istorijoje buvo regresyvus ir reakcingas reiškinys. Jie nepraturtino lietuvių kalbos naujomis sąvokomis, žodžiais, bet dažniausiai lietuviškus žodžius pakeitė mažą kam suprantamais arba visai nesuprantamais polonizmais ir kitokiais skoliniais. Tos rūšies skolinių ilgainiui mūsų bažnytiniuose raštuose vis gausėjo, ir ryškiausias žargoniškos kalbos pavyzdys yra Alšausko, (Olševskio) „Broma atverta ing Wiecznastį“ (1753 m.). Palyginus lietuvių kalbos mylėtojo ir puoselėtojo M. Daukšos Katekizmo leksiką su PK leksika, pastebimas didelis žingsnis atgal. M. Daukša ištisai vartoja: viešpats dievas, merge Marija, pasaulis, nuodėmė, kančia, metas ir daugybę kitų lietuviškų žodžių, o PK vyrauja ponas, pana, svietas, griekas, mūka, čėsas ir t. t. Antra vertus, primintina tai, kad M. Petkevičius dar vartoja apvaizda, apšlėkti, išmėginti, įžymėti, pasigailimas, priežastis, ragauti, strėla ir kitus lietuviškus žodžius, o vėliau raštuose ir gyvojoje kalboje pasirodo skoliniai apeka, apkrėpyti, paprabavoti, pažnōtyti, minavoti, pakūta, pričyna, kaštavoti, vylyčia ir t. t. Dalis skolinių yra iš senosios rusų kalbos, pvz.: krikščionis, krikštas, krikštyti ir kt. Lotynizmai tekste atsitiktiniai (creda, absoliucija); daugumas jų, greičiausiai, paimti iš slavų (disciplina, instrumentas, sakramentas, religija, testamentas), kaip dalis germanizmų ir kt. žodžių (pvz.: asilas, angelas). Germanizmų maža ir tie patys tradiciniai, senuosiuose raštuose dažnai sutinkami (išliuosuoti, išliuosavimas, kunigas, kunigaikštis, liuosas, penigas, skyda). Dabar tarptautiniais žodžiais einančių skolinių nedaug: disciplina, intrumentas, religija, testamentas ir kt. 3. PK dialektizmai. Iš XVI—XVII a. ir vėlesnių raštų kalbos matyti, kad jie parašyti tarmiškai. Tai pirmiausia rodo jų fonetinės ir morfologinės ypatybės. Nėra abejonės, kad juose vartojama ir tarminių žodžių, leksinių dialektizmų. Ieškant leksinių tarmybių XVI a. raštuose, pirmiausia reikėtų kreipti dėmesį į paraštėse ir tekstuose duodamus leksinius paralelizmus, kurių ypač gausu J. Bretkūno 10* 147 ir M. Daukšos raštuose ir kurie turėjo padaryti kalbą suprantamą įvairių tarmių atstovams. Tačiau kol kas sunku, dažniausiai negalima nustatyti, kuriuos senųjų raštų žodžius galima laikyti dialektizmais. Kol nesurinkta, neužfiksuota visa senųjų kalbos paminklų ir dabartinių tarmių leksika, kol neturime istorinio ir sritinių (tarmi­nių) lietuvių kalbos žodynų, tol neįmanoma sekti atskirų žodžių paplitimo bei geografijos, tol senųjų raštų dialektizmų klausimo svarstymas neturi reikiamo kalbinio pagrindo. Dėl to reikia pasitenkinti dėmesio atkreipimu į tuos PK žodžius, kurie „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos ir mano papildomų apklausų surinktais duomenimis dabar vartojami atskirose tarmėse ir pirmiausia gali būti mėginami nagrinėti kaip dialektizmai. Tokių žodžių PK galima rasti keliasdešimt. Iš jų paminėtini: atpentui „vėl, algal“ PK pavartotas tik vieną kartą. Jo variantai atpent(i), at-penč(iui) sutinkami M. Mažvydo, J. Bretkūno, M. Daukšos, kalvinų ir kt. raštuose. Šiandien atpent (apent) vartojamas tik atskirose žemaičių šnektose. Tai senas žodis, išlikęs tik žemaičiuose dounininkuose. gymis „veidas“, „atvaizdas“ vartojamas BB, DP, SP, MP ir kt., nepastebėtas M. Mažvydo raštuose ir nesutinkamas žemaičių šnektose. Tai aukštaičių žodis. girklas „gėrimas, gėralas“ turi dar SD, KN, Ch ir kt. Dabar jis užrašytas tik iš rytiečių šiauriečių (Brž, Jnšk, Slč, Ps, Všk) ir turi dar reikšmę „prastas alus“. gukštinėti „slankioti, klaidžioti“ užrašytas tik iš PK. Keliuose nepatikrintuose atsakuose į apklausą jis buvo užfiksuotas iš aukštaičių rytiečių vietovių (An, Pbr, Pmp). keltuva „gyvulys, galvijas“ turi Mž, BB, SD, SP. Dabar šį žodį pažįsta aukštaičių rytiečių šnektos. malkas „gurkšnis, gėralas“ DP, SD, K. Donel, J ir kt. Dabar šis žodis daugiausia vartojamas šiaurinių žemaičių bei jų kaimynų ir gali būti laikomas žemaitybe. naminykas „šeimininkas“ turi DP, SP, MP, Ch ir kt. Dabar tas žodis plačiai vartojamas aukštaičių rytiečių, ir jį galima laikyti rytietybe. nū, nūnai „dabar“ užtinkamas Mž, BP, DK, SD, SP, MP ir kt. Dabar šis žodis vartojamas aukštaičių rytiečių, ypač pietinių dzūkų. pakampus „slaptas; nepadorus“ užrašytas tik iš PK. Vietoje nepatikrintuose atsakuose jis dar užfiksuotas iš puntininkų (Dbk, Jž, Ppl). reiškiai „ryškiai, aiškiai“ kituose raštuose neaptiktas. Nepatikrintuose atsakuose jis užfiksuotas iš rytiečių (Kp, Ob). ruginti „rauginti“ turi SD, iš kur jis, turbūt, pateko į D. Sutkevičiaus, F. Kuršaičio, G. Neselmano ir kitus žodynus. Aukštaičiai rytiečiai jį vartoja ir šiandien. smalstas „gobšas“ turi ir MP, o dabar nepatikrintais duomenimis jis aptiktas kai kuriose rytiečių vietovėse (Kp, Rgv, Rm, Vžns). telias „veršis“ turi DP, SD ir kt. Tai aukštaičių žodis, o žemaičiai vartoja veršis. tėvainis „įpėdinis“ turi Mž, DP, KN, SD, MP, Sut, K, N, Vaižg ir kt. Dabar šis žodis aptiktas tik iš Vaškų užrašytoje tautosakoje. Tur būt, tai rytiečių žodis (kaip ir tėvonis). tuskenti „belsti“ turi Mž, BP, SD, MP, KN, Ch ir kt. senieji raštai. Dabar šis žodis, iš vietoje nepatikrintų apklauso duomenų sprendžiant, pažįstamas tik kai kur aukštaičiuose rytiečiuose (Lnkv, Sv, Všn ir kt.). ūgyti „auginti“ turi SD, KN, J. Dabar jis vartojamas aukštaičiuose rytiečiuose. 148 Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad tai, išskyrus atpентui ir malkas, aukštaičiuose rytiečiuose dabar vartojami žodžiai. Koks buvo jų paplitimas XVI a., tuo tarpu neįmanoma nustatyti. Tik provizoriškai mes juos galime tarti buvus tarminiais žodžiais. PK galima rasti ir daugiau labai artimos arba tolygios reikšmės sinonimų, kurie gali būti siejami su atskiromis tarmėmis, pvz.: apjuokas ir juokas, blaudyti ir kleidėti, dauginti, daukesinti ir gausinti, dovana ir duosna, veikiai ir greitai, garbė, šlovė ir liaupsė, dūksis, padūksis ir viltis, dirbti ir krutėti, kaboti ir karoti, rudulis ir varguolis, graudenti ir srudinti, stangauti ir prieštarauti, tankiai ir dažnai, užauklinti ir užauginti ir kt. 4. PK neologizmai. Atsiradus XVI a. lietuviškai raštijai, verčiant iš kitų kalbų įvairias religinio turinio knygas, pasidarė labai aktualus religinių ir kitokių terminų bei šiaip žodžių kūrimosi reikalas. Dėl to kartu su pirmaisiais raštais pasirodo kalboje nemaža neologizmų. Jie dar iš XVI a. raštų nesurinkti ir neištirti, neturime ir pilnos to laikotarpio žodžių kartotekos, tad kol kas PK naujadarų klausimas gali būti provizoriškai keliamas. Tik tie PK reti, kaltiniai ir panašūs žodžiai, kurių nėra „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje užrašytų iš ankstesnių raštų ar liaudies kalbos, gali būti sąlyginai laikomi naujadarais. Tokių žodžių PK rasta nedaug, tik keletas: apsiriejėjas, ištepimas „dėmė“, pastatymas „nustatymas“, perėjimas „atėjimas, vélykos“, prilyginimas „panašybė“, reikimas „reikalingumas, reikalas“. Naujadaras perėjimas (pagal lenkų przejście) yra ryškus vertinys. Panašių verstinių žodžių PK yra keliasdešimts. Jų turinys ir struktūra skolinti, o forma lietuviška. Štai charakteringiausi PK vertiniai: apieškoti „apgaunti“, apsieškoti „apsigauti“, apsisakyti „išpažinti“, apsivaikščioti „elgtis“, apturėti „gauti“, atguldyti „atidėti“, atpirkti „išgelbėti“, atrišimas „nuodėmių dovanojimas“, atvalkioti „dovanoti“, attaisyti „atlikti“, ganytojas „išvaduotojas“, geradėjas „geradaris“, gilumas „didumas“, guldyti „dėti“, įsimylėti „pamėgti“, įstatyti „įsteigti, įkurti“, įstatytojas „įkūrėjas, steigėjas“, išduoti „atiduoti“, išganymas „išgelbėjimas“, išganytojas „išgelbėtojas, atpirkėjas“, išpažinimas „pasakymas“, išpildyti „įvykdyti“, kreivai „neteisiai“, liežuvis „kalba“, mylėti „mėgti“, mielasširdingai „maloningai“, mielasširdingas, mielasširdystė, nekuris, nutikrinimas „laidas“, paganymas „pamokslas“, panešioti „pakelti“, papildyti „padaryti“, pasivesti „pasisegkti“, paskaityti „palaikyti“, perguld(y)ti „išversti“, peršokis „nusikaltimas“, peršokti „nusikalsti“, prastojimas „nusikaltimas“, prastoti „nusikalsti“, pripulti „atsitikti“, prisakymas „įsakymas“, užeiti „rasti“, uždengti „sumokėti“, užgulėti „priklausyti“, užrakinti „išreikšti, apimti“, užsakyti „uždrausti“, užvesti „suklaidinti“. Daugumas PK vartojamų vertinių sutinkami M. Mažvydo, M. Daukšos ir kituose senuosiuose raštuose, pvz.: apturėti „gauti“, įstatyti „įkurti“, išpildyti „įvykdyti“, liežuvis „kalba“, mielasširdingas „maloningas“, perguld(y)ti „išversti“, prisakymas „įsakymas“, surinkimas „susirinkimas“ ir t. t. Tad šių vertinių negalima laikyti PK neologizmais, nors M. Petkevičius galėjo juos ir pats savarankiškai susidaryti pagal lenkiškus žodžius, nes jis aklai sekė lenkišku tekstu. Kokie kiti minėtų vertinių, be perėjimas, priklauso ar nepriklauso M. Petkevičiui, šiuo tarpu, kol neužfiksuoti visi jo pirmtakų vertiniai, neįmanoma nustatyti. 149 PK galima mėginti ieškoti ir prasminių neologizmų. Jų susekimas taip pat neįmanomas, kol neištirti ankstesnių raštų tos rūšies neologizmai. Čia tiktai pateikiama pavyzdžių iš PK tam klausimui svarstyti ateityje. Tai žodžių reikšmės keitimo (perkėlimo, plėtimo ir kt.) atvejai, kuriuos skaitant galima justi, kad raštų kalboje liaudinių žodžių vartosenos ribos plečiamos, kad jie įgyja naują reikšmės atspalvį. Pvz.: ištepima prigimta negali atmazgot 198,16; Todėl atsitieskim /piktibių perstokim 149, 22; sirdis musu attw ersi 185, 6; nuog welnia ir pakusu dengia 112, 13; glaudies wenieben su mumis 128, 19; Zodi sawa szwentą teykisi iszaknint sirdisna 31, 10—11; ir gierump darbump wisada iudintu 28,9—10; ne pabudintum-bim ant sawę baysios rustibes tavo 211, 12—13; paremk sirdis ir sąžinę 21, 21 (l. Posil 21, 22); Sekiodami balsą tykrą szwentos Ewangelios 25, 7 (l. našlūjać 25,6); ir pažeydem maiestotą tawa szwentą 26, 13 (l. przewinili 26, 12); tada mirsztą tuoi aus ir atsigręžia ing dul kies 35,10 (l. obroca się 35, 10); isz piktenibes prieš mane pasikileia 44, 10 (l. powstali 44, 12); nes rupestina tawo szwenton pasidawiau 44, 20 (l. porucžil 44, 21); nes tu galibe teykies pakielt nupuousi 45,9 (l. podnieść 45, 10); Ne mulenkste to Pona iaucui ney awinu 46, 9 (l. błagayıcie 46,12); Ne werciau piktop sirdies 51, 24; ne wesk narsan tarna sawa 54,4 (l. nie skłaniały 54,4); sirdi palenktą irgi nužiamintą 64,6 (l. pokornego 64,6); žmoniu iszeda /ant musu galwu pasikiele 71,5; Ir ne atstósim potom nuogi žodžio tawo 73,22 (l. nie adstępi-my 73,22); kurs mus krauiu atw adawa 76,16 (l. sprawił wykupienie 76,16); prikiele manim labai didę rustibe 82,4 (l. Przywiodło 82,5); impuls diden giedon 89,11 (l. popadną 89,11); prakiėykimas bus nutrintas 94, 16 (l. zgładzone 94, 17); pakrips nuog mokshu mano daugi žmoniu 122,20 (l. odwioda 122, 20); gis musu kuną priemę 124,9 (l. wcielić 124,10); teykies su mums susiglausti (l. złączyć 125, 13); mus amžinay sugriatina 136, 6 (l. ziednoczył 136, 6); giaras dayktas est wiruy priiunkt nuog jauniszkes waykszciot iungie Pona 249,5 ir kt. 5. PK archaizmai. Šiame skyrelyje paliečiami PK lietuviški žodžiai, kurie dabar retai arba beveik visai nevartojami nei raštu, nei gyvojoje kalboje. Beveik visi jie (išskyrus tiek „sako, teigia“) XVI a. raštijoje plačiai sutinkami ir dėl to ano meto vartosenos požiūriu negali būti laikomi pasenusiais žodžiais. Tokiais jie pasidarė amžių bėgyje, pamažu traukdamiesi į pasyvią žodyninę atsargą, užleisdami į pirmą vietą ga jesius žodžius ir pagaliau visai išnykdami arba išlikdami tik kurioje nors šnektoje. Štai vienas kitas pavyzdys. Žodis pekus „gyvuliai, banda“ plačiai vartojamas XVI–XVII a. raštuose pakaitomis su banda ir keltuva. XVIII a. ir vėliau jis rečiau sutinkamas. Jį retkarčiais dar vartojo Vaižgantas savo raštuose. Iš gyvosios kalbos (tarmių) jis užrašytas 1914 m. iš Zietelos ir 1939 m. iš Tauragnų (pėkas). Žodis liaupsinti „garbinti, girti“ taip pat dažnas senuosiuose raštuose (Mž, DP, BP, SD ir kt.). Jį vartoja dar ir K. Donelaitis. Vėliau jis pasidaro labai retas. Dabar jis vėl atgyja (publicistikoje ir kt.) nauja, ironiška reikšme „perdėtai girti, šlovinti“. Žodis idant „kad“ dabar turi archainį atspalvį. Jis sutinkamas ne tik senuosiuose, bet ir XX a. pradžios bei vėlesniuose raštuose; be to, išlikęs ir kai kuriose šnektose (Kv). 150 Tik turėjusio būti veiksmažodžio *teigti „teigti, sakyti“ esamojo laiko 3 asmens formą tiek [=tieg(ia)] galima tarti ir XVI – XVII a. buvus sustabarėjusią, retą ir archaišką. Iš PK galima nurodyti apie dvidešimts žodžių, kurie šių dienų vartosenos požiūriu gali būti laikomi archaizmais: ašmas „aštuntas“, idant „kad“, išbyloti „iškalbėti“, ing „į“, liekas „vienuoliktas“, liaupsė „garbė“, liaupsinti „garbinti, šlovinti“, medvisis (medvišis?) „medžiotojas“, nete „net“, nesang „nes“, pekus „banda, gyvuliai“, reikia „reikalas“, sandara „santaika“, sekmas „septintas“, tiek [=tieg(ia)] „sako, teigia“, todrin „todėl“ ir kt. Kai kurie minėtų archaizmų (ašmas, sekmas, sandara ir kt.) senesnių žmonių dar kartais pavartojami sustingusiuose posakiuose. Ilgai jie laikėsi ir religiniuose raštuose (maldaknygėse, giesmynuose ir kt.). Iš PK leksikos dabar retai sutinkami ir šie žodžiai: dermė „santaika“, dovanas „dovanai duodamas“, duksėti „viltis, tikėtis“, gyrius „pagyrimas“, liukurnėti „li-kuriuoti“, laimus „laimingas“, paklusėti „paklausyti“, persergėti „įspėti“, sloginti „slėgti“ ir kt. 6. Neaiškūs žodžiai. PK pasitaikė keliolika abejotinų, neaiškios fonetikos, morfologijos ir reikšmės žodžių. Jie čia surašyti alfabeto tvarka. Į jų skaičių neįeina aiškios korektūros klaidos, kurios pateikiamos prie atitinkamų žodžių arba atskirai. dariūu dekas 60, 19 (l. vėžnyė 60, 19) – neaiški forma dariu. Pagal lenkišką tekstą turėtų būti darisiu [=darysiu]. Galima manyti, kad tai korektūros klaida, nes formos dariju „darau“ nei kituose raštuose, nei tarmėse nerasta. dręsus (137, 12) „drąsus“ pažįstamas tik iš PK; prieveiksmį dręseiai turi WP. Reikia manyti, kad šalia veiksmažodžio dręsti (Gr, Erž) gali būti ir būdvardis dręsus. goploti (goploia 19, 18) „globoti“ sutinkamas kalvinų raštuose ir gali būti laikomas iš PK į kitus kalvinų raštus perėjusia korektūros klaida. Arba šis žodis sietinas (tai kliudo tik priebalsių b ir p skirtumas) su gobti „supti, globti, saugoti“ (plg.: Jei tu mane patremsi, o kas mane prigobs DK 44). Tarmėse to žodžio nerasta. liaupsiai (kad man teyp laupsey duost iż sawo meyles 50, 18 – 19: l. wiele 50, 18) užrašytas tik iš PK. įsitikie visi atpuls 53, 4 – 5 (l. otrąćiwszy „atsimušę, susitikę, užkliuvę“ 53, 4): žodis defektingai išspausdintas (i atskirtas) ir neaiškus. kuprawimas (Noris ant ju ateys sunkibes /irgi kokie kuprawimay del ju silp-nibes 57, 11 – 13: l. zatrwożenie „įsibauginimas, neramumas“ 57, 12) greičiausia reikia laikyti korektūros klaida vietoje krūpavimas. medvisis [= medvyssis?] PK pavartotas tik vieną kartą (79). Kituose senuosiuose raštuose randame medvišius [=medvyšius?] (MP, SE), medvišas [=medvyšas?] (Ch), medžiavišis [=medžiavyšis?] (SD). Neaišku, koks buvo antrasis žodžio medvišis komponentas (-visis ar -višis, vyssis ar -vyšis), nes iš senų raštų rašybos sunku tai nustatyti. nutrankyti (te nutrankay gie mane 89, 6: l. sikalułą 89, 6; Ne vienam ne nutrankidams 48, 13: l. wrągąic 48, 13) neįprastomis „išjuokti, išplūsti“ reikšmėmis pavartotas keliuose senuosiuose raštuose. Galimas daiktas, kad tai semantinis naujadaras. 151 sylvartas, sylvartingas, sylvartauti yra, tur būt, žemaitiškos formos, kurios sutinkamos Mž, DP ir kt. šalia formų su siel- (siela DP, sielvartas SP ir kt.). šalpė (rodik šalpę savo 44, 15: 1. okaž moznósť swoją 44, 15) turi reikšti „pagalbą, pašalpą“ ir sietinas su žodžiu šelpti (plg. šalpa „pašalpa“ Grg, Ml). Tas žodis (kaip ir pagalbė, šviesė) su galūne -ė neįprastas ir iš kitur nepaliudytas. PK pasitaiko ir daugiau ne visai aiškios kilmės ir neįprastos formos žodžių. Reikia tikėtis, kad dalis jų paaiškės, toliau tyrinėjant senuosius raštus ir tarmes. IV. PK žodžių reikšmių skirtumai PK leksika negausi reikšmių. Dažniausiai žodžiai turi vieną, o tik retkarčiais dvi ir daugiau reikšmes. Toks reikšmių neturtingumas aiškininas tuo, kad daugumas žodžių pavartoti tik vieną kitą kartą ir dėl to negalėjo atsispindėti jų semantika. Kai kurių žodžių reikšmių nustatymas sunkus, nes nei kontekstas, nei originalas, iš kurio versta, nei kiti šaltiniai nepadeda suvokti žodžių prasmės. Tokios abejotinos žodžių reikšmės žodynėlyje pažymėtos klaustukais. Sunkiausia suprasti dabartiniam skaitytojui labai svetimi PK skoliniai (pvz.: kačeib, kastyria, nevėdčnas ir kt.) ir vertiniai (pvz.: apieškoti „apgauti“, apsivaikščio­ti „elgtis“ ir kt.). Religiniame PK tekste kai kurie žodžiai turi ir specifinę reikšmę. Pvz., brolis, sesuo reiškia ir to paties tikėjimo, idėjos žmogų, avis, avelė — tikintįjį, avinėlis — Jėzų Kristų, dangaus tėvas — viešpatį, dievą. PK randame žodžių, kurių reikšmės skiriasi nuo dabartinės literatūrinės kalbos žodžių reikšmių. Iš tokių žodžių paminėtini: atitekéti „žmonėms ateiti“, gailintis „širsti, pykti“, gardas „kaimenė, pulkas“, gudriai „įgudusiai, stropiai“, iždas „turtas“, narsas „rūstis, pyktis“, vartoti „svarstyti, pergalvoti, prisiminti“, žaisti „skambinti, griežti“ ir kt. ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI (pagal „Lietuvių kalbos žodyną“) AK = anoniminis 1605 m. katekizmas. An = Anykščiai. BB = J. Bretkūno Biblija (1590). BP = J. Bretkūno Postilė (1591). Brž = Biržai. Ch = S. B. Chilinskio Biblija (1660). Dbk = Debeikiai. DK = M. Daukšos Katekizmas (1595). DP = M. Daukšos Postilė (1599). E. Fraen = E. Fraenkelio „Sprachliche, besonders syntaktische Untersuchung des kalwinistischen litauischen Katechizmus des Melcher Pietkiewicz von 1589“ (1947). J = Литовский словарь А. Юшкевича (I–1897, II–1904, III–1922). Jnšk = Joniškėlis. Jž = Južintai. K = Littauisch-deutsches Wörterbuch von Friedrich Kurschat (1880). KN = Kniga Nobanzistes Krikščioniszkos (1653). 152 Kp = Kupiškis. Kv = Kėdarna. Lnkv = Linkuva. MP = Postilla Lietuwiszka… (1600). MŽ = Mažvydas. Senieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams… (1922). N = Wörterbuch der Littauischen Sprache von G. H. F. Nesselmann (1851). Pmp = Pampėnai. Pbr = Pabiržė. PK = Polski z Litewskim Katechism… (1598). Ps = Pasvalys. Ppl = Papilys. Rgv = Raguva. Rm = Ramygala. SP = Šyŕwids Punktay sakimu… (I—1629, II—1644). Slč = Saločiai. Sut = Žodininkas Letuwiszkai-Lotiniskay-Lenkiszkas… (1848). Sv = Svėdasai. SE = Summa Abà Trumpas iszguldimas Ewangeliv… (1653). SD = Dictionarium Trium linguarum… (1713). Vaižg = Vaižganto raštai. Vln = Vilento Enchiridionas, epistolos ir evangelijos (1882 m. F. Bechtelio leidimas). WP = Volfenbiutelio Postilė… (1573). Všk = Vaškai. Všn = Viešintos. Vžns = Vyžuonos. ЛЕКСИКА КАТЕХИЗИСА М. ПЯТКЯВИЧУСА 1598 г. И. КРУОПАС Резюме В результате экономической, политической и религиозной борьбы зарождается в Литве в XVI в. религиозная литовская письменность, которая господствовала до конца XVIII в. и сыграла важную роль в развитии литовского литературного языка. Важнейшие памятники этой письменности являются основными источниками для изучения истории, диалектологии и лексики литовского языка. Один из таких источников — Катехизис М. Пяткявичуса 1598 г. В работе дается вся лексика катехизиса в виде словаря и характеризуются основные пласты лексики: 1) традиционная литовская лексика, 2) заимствования, 3) диалектизмы, 4) неологизмы и 5) архаизмы. Из словаря видно, что объем его сравнительно невелик: всего около 2300 слов. Хотя катехизис имеет религиозный характер, однако церковные термины (напр.: altorius, bažnyčia, katekizmas) составляют только незначительную часть лексики (около 5 %). Остальные слова относятся к природе (kirmėlė, lietus, saulė и др.), земледелию (daržas, ganykla, žemė, pasėti и др.), общественной жизни (alga, dalininkas, nuoma, paprotys и др.), праве (byla, neteisininkas, laidas и др.), психологии (abejojimas, atmintis, išmania и др.), педагогике (mokymas, mokytojas, mokytinis и др.), военному делу (karias, kalavijas, tūšis и др.) и другим областям. В лексике катехизиса можно встретить много параллельных, непостоянных, случайных и в литературном языке неукоренившихся слов, однако основу словаря (около 80 %) составляет традиционная литовская лексика. Значительную часть лексики (около 20 %) составляют заимствования из польского, белорусского, русского, латинского и немецкого языка. Большинство заимствований — слова славянского происхождения (напр.: svietas, griekas, dūšia, sirata и др.). Наряду с заимствованными словами сам Пяткявичус иногда употребляет и соответствующие им 153 литовские (нпр.: afiera и duosna; čertas и velnias; dvas и stebuklas; liekorius и gydytojas и др.). В катехизисе можно найти и диалектизмов, т. е. слов, употребляемых теперь в отдельных диалектах литовского языка. Только в жемайтском диалекте употребляются слова atpenti и malkas, а в восточно-аукштайтском – girklas, keltuva, naminykas, nū, nūnai, ruginti, telias, tagyti и др. К неологизмам М. Пяткявичуса можно отнести следующие слова: apsirijėjas, ištepimas „деме“, pastatymas „пустатymas“, perėjimas „атėjimas, велыкос“, prilyginimas „панаšybė“, reikimas „реikalингumas, peikalas“ и др. Из архаизмов, т. е. слов, в настоящее время уже неупотребляемых ни в письменном, ни в разговорном языке, следует упомянуть: ašmas, idant, ing, liekas, nesang, pekus, reikia „reikalas“, sekmas, toarin и др. Составленный словарь катехизиса М. Пяткявичуса 1598 г. и анализ его лексики поможет изучить литовский литературный язык XVI в. и будет важным источником при создании исторического словаря литовского языка.