A. Kašarausko leksikografiniai darbai

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS: TSR MOKSLŲ AKADEMIJA A. KAŠARAUSKO LEKSIKOGRAFINIAI DARBAI J. KRUOPAS A. Kašarauskas (1821 — 1882), lenkiškai pasirašinėjęs Kossarzewski, buvo labai plačios erudicijos bei užmojų žmogus ir pasireiškė kaip savamokslis gamtininkas, kraštotyrininkas, archeologas, tautosakos bei kalbos medžiagos rinkėjas, spaudos darbuotojas ir apskritai didelio masto kultūrininkas. Jis domėjosi lietuvių kalbos santykiais su kitomis indoeuropiečių kalbomis, rašė apie lietuvių kalbos reikšmę lyginamajam kalbų mokslui, ragino puoselėti bei turtinti lietuvių literatūrinę kalbą, rinko žodžius, vietovardžius, pavardes ir kitokią kalbinę medžiagą ir interesavosi lie- tuvių leksikografija. Ištremtas po 1863 m. sukilimo į Sibirą, A. Kašarauskas neturėjo sąlygų pasireikšti lietuvių kalbos tyrinėjimo srityje. Tačiau ir savo ankstes- nėmis pastangomis kaupti leksikos lobius, sudaryti rusiškai lietuvišką žodyną ir iškelti kitų žodynininkų atliktus darbus jis paliko reikšmingus pėdsakus lietuvių leksikografijoje, į kuriuos pravartu atkreipti dėmesį. Dométis lietuvių kalba, rašyti apie jos reikšmę mokslui ir reikalą kurti tautinę literatūrą A. Kašarauską daugiausia skatino svetimtaučiai kalbininkai, iškėlę lietuvių kalbos reikšmę lyginamajai istorinei kalbotyrai, gausiai naudoję savo darbuose lie- tuvių kalbos pavyzdžius ir patys daugiau ar mažiau tyrinėję lietuvių kalbą. A. Ka- šarauskas sekė užsienio lingvistinę literatūrą ir domėjosi tais užsienio lingvistų dar- bais, kuriuose buvo kalbama apie lietuvių kalbą arba operuojama jos duomenimis. Savo lenkų spaudoje paskelbtuose straipsniuose ,, Znaczenie języka litewskiego w wzgledzie naukowym“ [,,Lietuviy kalbos reikšmė: mokslui“; jis toliau bus žymimas I.]* ir ,,Rzecz o litewskich stownikach i ogolny poglad na kraje litewskie“ [,,Apie lie- tuvių kalbos žodynus ir bendras žvilgsnis į lietuviškus kraštus“; jis bus žymimas II]ž jis cituoja arba mini A. F. Potą, J. Grimą, A. Šleicherį, Bugge, Chavee ir kitus ano meto garsius kalbininkus. Ypač jis žavisi A. Šleicherio kelione į Lietuvą, jo lietuvių kalbos mokymusi iš paprastų valstiečių ir Prahoje išleista vokiečių kalba „,Lietuvių kalbos gramatika“ (1856), kuri buvo visam lingvistiniam pasauliui pagrindinis veika- las lietuvių kalbai pažinti. Apie lietuvių kalbą ir kitataučių kalbininkų domėjimąsi ja A. Kašarauskas rašė: „,Ješli kazdemu narodowi,choėcby niewiele pretensyi majacemu do slawy, wolno upotomnié swoj język, užywając go w literaturze jako cząski od Boga mu danej: c6z dopiero mėwič o języku Litewskem, ktėry w stosunku do tam- tich nie karlim, ale olbrzymim jest prawdziwe; ktéry šmialo nazwač možna Sanskry- tem wszystkich jązykėw, ile ich jest nam znanych; ktéry od tad nie samemu Litew- skiemu služyc ma narodowi, ale sądzę, iz nieodbicie potrzebny bedzie w nauce dla ! Pismo zbiorowe Wilenskie na rok 1859, Wilno 1858, p. 163-175. * Ten pat, 1862, p. 133-222. 189 wszystkich Europejskich, anawet Zaeuropejskich ošwiecenszych ludėw? Dziwno jest rzeczą, iz język tak wažny, jeden najszlachet niejszyk w Europie, tak pézno poznanym zostal przez obcych, tak malo unas cenionym jest!dotychczas; jeszcze dziw- niejsza, iz pierwszymi glosicielami jego zalet byli nie Litwini ani Polacy, ale Niemcy nas- zi sasiedzi, za nimi Francuzi, Anglicy, Wlosi, na ostatku Stowianie* (I, p. 164). [Jeigu kiekvienai tautai, nors ir nedaug pretenzijų turinčiai į šlovę, galima išlaikyti savo kalbą, vartojant ją literatūroje kaip dievo duotą dalį, tai ką bekalbėti apie lietuvių kalbą, kuri, palyginus su kitomis, yra ne nykštukas, bet tikras milžinas; kurią drą- siai galima pavadinti visų mums žinomų kalbų sanskritu; kuri nuo šiol turės tarnauti ne vien lietuvių tautai, bet, manau, bus būtinai reikalinga moksle visoms Europos ir dargi už jos ribų esančioms apsišvietusioms tautoms. Nuostabu, kad tokia svarbi, garbinga Europos kalba taip vėlai buvo svetimųjų pažinta, kad taip maža iki šiol buvo pas mus vertinama. Dar nuostabiau, kad pirmaisiais jos garsintojais buvo ne lietuviai ir ne lenkai, bet mūsų kaimynai vokiečiai, po jų — prancūzai, anglai, italai ir pagaliau slavai.] Kitataučių dėmesys lietuvių kalbai kėlė A. Kašarausko patriotinius jausmus, ugdė meilę gimtajai kalbai. Jis darosi bajorijos bei diduomenės pamirštos, niekinamos ir persekiojamos kalbos gynėjas, aukštintojas, perdėtai stengiąsis iškelti ją į kuo reikš- mingiausią ir garbingiausią vietą tarp kitų indoeuropiečių kalbų. Štai kitoje straips- nio apie lietuvių kalbos reikšmę mokslui vietoje A. Kašarauskas taip išaukština lie- tuvių kalba: „...język Litewski, będąc jednym z najdawnieszych i najdoskonal- szych, jest najblizszym piérwotnego, a tėm samėm jakby šwietym, rytualnym, zasad- niczym dla dalszych. Przewyžsza on swą dawnošcią i pierwotnošcią nietylko wszyst- kie Europejskie, ale nawet stary Indijski jezyk, ktėrego wielka liczba piérwiast- kéw jest tylko skréceniemi zepsuciem Litewskich radzeni. Same nawet klasiczne, tak slynace w starozytnosci, tak zawotane dzisiaj jezyki, jakiemi sa Lacinski i Grec- ki, mniej maja wartosci od Litewskiego* (I, p. 166). [Lietuvių kalba, būdama viena iš seniausių ir tobuliausiy, yra artimiausia prokalbei, o tuo pačiu šventa, ritualiSka, pagrindinė kitoms kalboms. Ji savo senumu ir pirmumu pralenkia ne tik Europos kalbas, bet ir seną indų kalbą, kurios didelis skaičius šaknų yra' tiktai lietuviškųjų sutrumpinimas ir iškraipymas. Pačios netgi klasikinės, senovėje tokios išgarsintos ir žinomos kalbos, kaip lotynų ir graikų, mažiau yra vertingos, negu lietuvių.] Laikydamas lietuvių kalbą raktu kitoms kalboms pažinti (I, p. 167), žodžių kilmei aiškinti, A. Kašarauskas kartais siejo negiminingus žodžius ir drąsiai kūrė nepagrįstas, naivias etimologijas, nors pats rašė, kad „kas imasi daryti etimologines išvadas, turi remtis kalbos prigimtimi, privalo gerai žinoti pakitimų kelius ir dėsnius, kurie veikė kalbas amžių bėgyje“ (I, p. 170). Savo pažiūromis į lietuvių kalbą ir eti- mologijomis A. Kašarauskas yra vienas iš ,,Aušros“ romantiško kalbos garbinimo ir nepagrįstų etimologijų pranokėjas. Jis bus buvęs autoritetu kitiems patriotams ir lietuvių kalbos mylėtojams (A. Baranauskui, Pr. Viksvai, K. Kairiui)®. Toks perdėtas ir naivus lietuvių kalbos kėlimas bei aukštinimas nepatiko vienam kitam lenkų kalbininkui, ypač J. Karlovičiui, kuris savo lietuvių kalbos tyrinėjime „O języku lietewskim“ (1875) taip atsiliepia apie minėtus A. Kašarausko straipsnius: „Deja, nei kritikos, nei kalbų istorijos pažinimo nematome nei tame nei kitame p. 3 P, Jonikas, Lietuvių kalba ir jos gaivinimas prieš „Aušrą“. — „Mūsų senovė“, t. III, Nr 1 (10), Kaunas, 1940, p. 25. 190 Klašarausko] straipsnyje“ (p. 200). „Iš tikrųjų netelpa galvoje, kaip autorius, ku- ris cituoja Šleicherį, Potą, Grimą, specialius berlyninius kalbotyros laikraščius ir daug kitų garsenybių, paskelbęs ne kartą visiškai tikrą nuomonę, tuojau krinta į tokį milžinišką absurdą, kuris ne tik filosofui, bet ir paprasčiausiam mirtingajam neprisisapnuoja“ (p. 195)*, A. Kašarauskas keletą kartų pabrėžia, kad lietuvių kalba svarbi ne tik lyginama- jam kalbos mokslui, bet kad ja turi remtis ir Lietuvos istorijos, archeologijos, geogra- fijos ir kitų sričių tyrinėtojai: ,,Nas Litwindw najwiecej interesowač powinny narodo- wošč i język litewski, ktore rzędze juz innych nawet narodowošci i językėw zajmują najwazniejsze miejsce. Dzisiaj bez litewskiego języka obejšč się juz niepodobna, gdzyž najmocniėj jestešmy przekonani, že archeologja, historja, starožytna jeografja, dopėoty nie będą mialy zasad pewnich i objašnionėj swojej terminologji, dopėki w ba- daniach naszych nie będzie nam przystępny caly ogrom mowy litewskiej; bo doty- chezas istotnie w naukowych naszych studjach, mianowicie etymologicznych, wielkie panuje zamieszanie i nietad; czasem až litowač się przychodzi, widząc jak uczeni z ogromną erudycja mozolą sig, robiac tysiące domyslėw tam, gdzie rzecz jest najpros- tsza i naszemu wiešniakowi do odgadnienia nietrudna“ (II, p. 148). [Mus, lietuvius, daugiausia turi dominti lietuvių tautybė ir kalba, kurios netgi tarp kitų tautybių ir kalbų užima svarbiausią vietą. Šiandien be lietuvių kalbos jau neįmanoma apsieiti. Esame tvirčiausiai įsitikinę, kad archeologija, istorija, senovės geografija tol neturės tvirtų pagrindų ir savo pagrįstos terminologijos, kol mūsų tyrimuose nebus mums pri- einami visi lietuvių kalbos lobiai. Iki šiol iš tiesų mūsų moksliniuose etimologiniuose tyrinėjimuose viešpatauja didelė maišatis ir netvarka; kartais tiesiog gaila žiūrėti, kaip didelės erudicijos mokslininkai vargsta, darydami tūkstantį prielaidų ten, kur reikalas paprastas ir mūsų valstiečiui lengvai jspéjamas.] A. Kašarauskas teisingai akcentavo, kad kalba yra svarbus šaltinis praeičiai pažinti ir kad ja reika mokamai naudotis įvairiuose tyrinėjimuose. Tačiau gaila, kad jis ir pats dažnai leidosi į ne- pagrįstus etimologizavimus, išvedžiojimus, griežtai nesilaikydamas kalbos istorijos dėsnių, o labai dažnai vadovaudamasis paviršutiniu įvairių kalbų žodžių bei tikri- nių vardų panašumu. A. Kašarauskui rūpėjo ne tiktai lietuvių kalbos reikšmės mokslui iškėlimas, bet ir jos gaivinimas, ugdymas, lietuviškos literatūros kūrimas. Jis pasisako prieš lietuvių kalbos niekinimą, prieš gėdijimąsi bei vengimą ją vartoti ir ragina gimtąją kalbą puo- selėti ir turtinti lietuvišką literatūrą: ,, Tym czasem prosilibyšmy naszych rodakéw, aby odrzuciwszy wszelkie przesądy i uprzedzenia, wspėlnemi sitami brali się do dzieta, w celu pomnoženia naszej narodowej literatury, tak wielkie zapowiadajacej korzy- Sci dla ogétu. Przygotowuja sie juz znakomite talenta w literaturze nawet nadobnéj tego jezyka, jakiemi sa: np. p. Akielewicz, panna Proniewska, x. Baranowski, p. Za- gorski, p. Malinowski i innych wielu, ktérych niewspomng. Niemamy zatém powodu narzekania na niedostatek pisarzy i gluw myslacych z wyzszem uksztalceniem i po- jenciem. Alboz niemamy x. biskupa JW. Macieja Wolonczewskiego, zastuzonego nam p. Symona Dowkonta, x. Ottona Proniewskiego, x. Hieronima Raczkowskiego, s. p. x. Ambrozego Pabreza, ktérzy w ogromnych pracach, acz w częšci tylko dru- kowanich, wiekopomna po sobie zastawuja stawe ?* (I, p. 173). [Tuo tarpu prašome * P. Jonikas, ten pat. 191 savo tautiečių, kad, atmetę įvairius prietarus ir nusistatymus, bendromis jėgomis imtųsi turtinti mūsų tautinę literatūrą, žadančią didelę naudą mūsų visuomenei. Tam ruošiasi jau įžymūs tos kalbos literatūros, netgi grožinės, talentai, pvz.: Akelaitis, Praniauskaitė, Baranauskas, Zagorskis, Malinauskas ir daugelis kitų, kurių neatsi- menu. Neturime pagrindo priekaištui, kad stinga rašytojų ir žmonių su dideliu išsilavinimu bei nuovoka. Argi neturime vyskupo Motiejaus Valančiaus, mums nu- sipelniusio Simono Daukanto, Otono Praniausko, Jeronimo Račkausko, šviesaus atminimo Ambroziejaus Pabrėžos, kurie dideliais darbais, tik dalinai išspaus- dintais, po savęs palieka amžiną šlovę.] ® Domėdamasis lietuvių kalba, rašydamas apie jos reikšmę lyginamajai kalbotyrai ir kitiems mokslams, A. Kašarauskas turėjo susipažinti ir su lietuvių kalbos žodynais, kurie galėjo būti jam svarbūs šaltiniai lietuvių kalbai pažinti, jos svarbai kalbos moks- lui iškelti. Kokie šios srities darbai buvo A. Kašarauskui žinomi, kaip jis į juos žiūrė- jo ir ko siekė savo paliktais lietuviškų žodžių rinkiniais, kurie svarbūs lietuvių leksi- kografijai, aiškiai matyti iš minėto A. Kašarausko straipsnio apie lietuvių kalbos žo- dynus. Ten jis nurodo, kokie žodynai reikalingi ir turi būti sudaryti: ,,Mysla nasza 1 gorąčem zyczeniem jest, dzeby ludzie šwiatli, papierajacy sprawę nauki, przytožyli si¢ w jakibądž sposdėb do napisania trzech wielkich i nadzwiczaj wažnych dziet, a temi są: 1) Dykcjonarz pospolitych wyrazow litewskich; 2) Dykcjonarz imion osobo- wych i familijnich; 3) Dykcjonarz imion wiasnych miejscowych chyli geograficznych* (II, p. 147). [Mūsų mintis ir karštas troškimas, kad mokyti ir mokslą remiantieji žmonės imtųsi kokiu nors būdu parašyti tris didelius ir labai svarbius darbus, būtent: 1) bendrinių lietuvių kalbos žodžių žodyną, 2) vardų ir pavardžių žodyną, 3) tikri- nių vietų arba geografinių vardų žodyną.] Pirmiausia A. Kašarauskas kalba apie bendrinio lietuvių kalbos žodyno reikšmę ir pastangas jį sudaryti. Iš jo pateiktų duomenų matyti, kas dirbo lietuvių leksikogra- fijos srityje, kokius uždavinius jis kėlė žodyno sudarytojams ir kiek pats galėjo prie to darbo prisidėti. Šios A. Kašarausko pastabos labai svarbios lietuvių leksikografi- jos istorijai, tad pravartu jas ištisai pacituoti: „„Nic tak nie ožywia i nie podnosi wartošci martwych pamiątek, jak kiedy w žy- wėm stowie styszymy opowiadania o ich znaczeniu, gdy pajmujemy ich nazwy, z ich pierwszymi bracimy si¢ wlascicielami i blizéj poznajemy si¢ z ich jezykiem. Kazde- go tutaj na Litwie dobrze pojmujacego rzeczy literata najpierwszém i najgorgtszém jest Zyczeniem, aby mieč skarbiec jezyka ludowego*, to jest, stownik Litewsko-Polski na wzor Lindego. Grimmoéw lub w gušcie jakim badZ innym kompletnie wypracowa- ny. Jest wielu juz piszacych i pracujacych w leksykografii Litwinéw, |miedžy innymi wymieni¢ musimy pp. Szymona Dowkonta, Kajetana Niezabitowskiego, profes- soréw I. W. Juszkiewicza i Ugianiskiego, M. Akielewicza, W. Lwinskiego, K. Dauk- szg, Ks. Miezytowicza, S. Przyalgowskiego i ks. Juszkiewicza, nie méwiac juz o daw- niejszym ksigdzu Syrwidzie i o zmarlych niedawno stownikarzach, do liczby ktérych przed innemi naležą: Szymon Staniewicz, Dyonizy Paszkiewicz, ks. Sutkiewicz domi- ninkan, i ks. Pabrez zbieracz stow botanicznych. Prace ich jednak sa cze$ciowie, rozs- * Do niego nie powinny wchodzi¢ nowo-utworzonych naukowe wyrazy (to powinny mieé swoj oddzielny stownik/ale same tylko z ust Judu wydobyte stowa; bo te tylko stanowia prawdzi- wa wilasnos¢ narodu. | 192 trzelone, niepodciagnigte pod system jednosci i tymezasowo od nich ogėlnego komp- letnego zbioru spodzwiewaé si¢ nie mozemy. Mamy kilka tez lepszych stéwnikéw litewskich w niemieckim jezyku, jak np. Haacka, Ruhig’a, Mielckie’go, ale to tez kompendja tylko, z nich bogactwie mowy wyobrazenia mie¢ niepodobna. Ješli wyj- dzie wkrétce, jak si¢ spodziewamy, drugic wydanie stéwnika litewsko-niemieckiego Nesselmann’a, bedziemy mieli zbiér wyrazéw cokolwiek kompletniejszy i dosyé znaczny a jednak i polowy mowy litewski€éj jeszcze w nim pewno si¢ nie znajdzie. Dobrze byloby choéby ten z niemieckiego przettémaczy¢ na polski w niedostatku obszerniejszego. Oprécz p. Akielewicza, najwigksza nadzieję jako lexykograf czyni nam p. Stanistaw Mikucki, ktéry, przy znanéjnam erudycji i Zelaznéj pilnosci, posia- da znaczny zapas wyrazow i wielka mnogo$¢ rozmaitych zwrétéw moéwienia, tak iz sam jeden, jesli nie we dwdjnasob, to przynajmniéj w péltora raza pomnozy¢ jest w stanie zbior Nesselmann’a. O! gdybylo zesrodkowac¢ daly si¢ w jakibadz sposéb te ich szlachetne usitlowania i prace tak poczciwe! Co do nas przy stabosci zdrowia i rozbi- ciu uwagi na wiele przedmiotéw, nie mielišmy i nie mamy zamiaru padejmowaé sig tak olbrzymiéj i wylacznéj pilnosci wymagajacéj pracy: dla tego zbiory nasze wyra- zéw, ktéreSmy w swobodnych chwiliach nagromadzili, nie porzadkujgc usiebie, udzie- lališmy dla przyjaciél i znajomych. Zewszad zbiegaja si¢ w obecnym czasie najpomyslniejsze wiadomosci o usito- waniach za graniza uczonych, juz catych zgromadzen w celu pomnozenia wiadomos- ci lingwistyczno-stéwnikarskich — wszedzie ruch pod tym wzgledem i czynnoéé si¢ objawia — nie tylko w europejskich, ale we wszystkich jezykach calego šwiata ra- dziby uczeni mowié, pisa¢ i drukowač. Potrzebg tę wywoluje poréwnywanie jezy- kéw; stad mnéstwo wychodzi co rok w rozmaitéj objetosci leksykondw i materja- low do nich, tak iz wiek terazniejszy chcą juz niekot6rzy nazywac wiekiem stéwnikow. U nas na tém polu mato dotad zrobiono, a czasby czczerze pomyšleč i zaczaé po tro- sze dorzucac, aby z malego c6¢ wielkiego zrobič“ (II, p. 135— 136). [Nieks taip nepa- gyvina ir nepakelia negyvų paminklų vertės, kaip pasakojimai, gyvi žodžiai apie ju reikšmę, kai suprantame jų pavadinimus, broliaujamės su jų pirmais savininkais ir arčiau susipažįstame su jų kalba. Kiekvieno literato čia, Lietuvoje, pirmiausi ir karščiausi norai yra turėti liaudies kalbos lobyną,* t.y. lietuvių-lenkų k. žodyną, kaip Lindės, Grimų arba kokį nors kitą, panašiai išsamiai sudarytą. Daug jau yra dirbančių leksikografijos srityje lietuvių, iš jų turime pažymėti p.p. Simaną Daukan- tą, Kajetona Nezabitauską, profesorius I. V. Juškevičių ir Uogianskį, M. Akele- vičių, L. Ivinskį, K. K. Daukšą, kun. Miežitavičių, S. Prialgauską ir kun. Juškevičių, nekalbant jau apie ankstyvesnį kunigą Širvydą ir neseniai mirusius žodynininkus, ku- rių skaičiui visų pirma priklauso: Simanas Stanevičius, Dionizas Paškevičius, kun. Sutkevičius, dominikonas ir botanikas žodžių rinkėjas kun. Pabrėža. Jų darbai betgi yra daliniai, išblaškyti, sistemingai nesutvarkyti ir bendro rinkinio tuo tarpu negalime iš jų tikėtis. Turime irgi keletą geresnių lietuviškų žodynų vokiečių kalba, kaip antai: Hako, Ruhigo, Milkės, bet tai irgi tiktai santraukos, kalbos turtų negalime pagal juos įsivaizduoti. Jeigu greitu laiku išeis iš spaudos Neselmano lietuvių-vokiečių k. žodyno antras leidimas, tai turėsime šiek tiek pilnesnį ir gana didelį žodžių rinkinį, * Neprivalo čia įeiti naujai sukurti moksliški išsireiškimai (kuriems reikėtų turėti atskirą žody- ną), bet tiktai išgauti iš liaudies lūpų žodžiai, nes jie kaip tik ir yra liaudies nuosavybė. t3. Leksikos tyrinėjimai 193 kuris betgi ir pusės lietuvių kalbos turtų nesutalpins. Neturint kito platesnio, būtų buvę gera išversti nors ir jį iš vokiečių kalbos į lenkų. Kaip leksikografas greta p. Akelevičiaus didžiausias viltis teikia mums p. Stanislovas Mikuckis, kuris, be mums žinomos erudicijos ir geležinio darbštumo, turi surinkęs žymią žodžių atsargą ir galybę visokių kalbos kreipinių, taigi pats vienas gali padidinti Neselmano rinkinį jeigu ne dvigubai, tai bent pusantro karto. O kad galima būtų kaip nors sujungti šias taip kilnias pastangas ir taip dorus darbus! Kas liečia mus, tai dėl silpnos sveikatos ir dėmesio išskaidymo į daugėlį dalykų" nesiruošėme ir nesiruošiame imtis tokio mil- žiniško ir reikalaujančio sukoncentruoto atidumo darbo, todėl mūsų žodžių rinkinius, kuriuos laisvalaikiu surinkome, netvarkydami jų, duodavome draugams ir pažįsta- miems. Šiuo metu iš visur ateina džiugios žinios apie užsienio mokslininkų pastangas pa- didinti lingvistines — žodynines žinias, visur šia kryptimi sujudimas pasireiškia tuo, kad mokslininkai mielai norėtų kalbėti. rašyti ir spausdinti ne tik Furopos, bet ir visomis pasaulio kalbomis. Šį poreikį skatina kalbų lyginimas; dėl to kasmet išeina begalė įvairios apimties žodynų ir medžiagos prie jų; taip, kad šį amžių kai kas nori pavadinti žodynų amžiumi. Pas mus šioje“ srityje mažai padaryta, o laikas nuošir- džiai pagalvoti ir pradėti po truputį rinkti, kad iš mažo būtų galima padaryti ką nors didelio.] Be bendrinio lietuvių kalbos žodyno, A. Kašarauskui rūpėjo ir vardų bei pavar- džių žodyno sudarymas. Jis rašo: ,,Chcac objašnič i wytlėmaczyč starožytną'jakąbą- dž nazwę, czy to jeograficzną, czy historyczną, trzeba najpierw szukač imion osobo- wych najdawniejszych. A tych dawniejszych i pierwotneischych, nie znajdziemy pewno nigdzie w takiéj obfitosci, jak u naszych Litwinéw. Mowa ich jest pomni- kiem starym — ale nazwiska jeszcze dawniejsze. Kazdemu tedy gruntowne zastana- wiajacemu się nad starozytnemi pamiatkami, koniecznie i nieodbicie jest potrzebny ogėlny zbior nazwisk, litewskich, to jest: dykcjonarz narodowych imion wlasnych, ze wszystkiemi odcieniami i synonimami_tak historycznych jak i obecnych czasow. Korzysci z niego beda wazne i wielkie* (II, p. 137). [Norint išaiškinti kokį nors seno- vinį pavadinimą, ar tai geografinį, ar istorinį, reikia pirmiausia ieškoti seniausių as- meninių vardų. O tokių seniausių ir pirmykščių niekur tiek daug nerasime kaip lietu- viuose. Jų kalba yra senas paminklas, o pavadinimai dar senesni. Kiekvienam pagrin- dinai besidominčiam senoviniais paminklais būtinai yra reikalingas bendras lietuviškų pavadinimų rinkinys, t. y. liaudies tikrinių vardų žodynas su visais variantais ir sino- nimais, tiek istoriniais, tiek dabartiniais. Nauda iš jo bus svarbi ir didelė.] A Ka- šarauskas perdėtai tvirtino, kad senieji lietuviški tikriniai vardai vaidinsią svarbią ro- lę viso pasaulio vietų ir asmenų vardų lyginimuose (II, p. 136), ir daug kur nepagrįs- tai etimologiškai siejo nieko bendra neturinčius lietuviškus tikrinius vardus su kitų kalbų panašiai skambančiais vardažodžiais (pvz., Margis, Mylus, Rainis jo siejami su islandų bei vokiečių Marger, Miiller, Rainer; 1I, p. 137—138), Panašiais tikrinių vardų etimologizavimais A. Kašarauskas kiek menkino ir patį vardų bei pavardžių žodyno sudarymo sumanymą, kuris buvo labai svarbus ir aktualus. Kas galėjo im- tis tokio žodyno rengimo darbo, kaip jis turėjo būti dirbamas, A. Kašarauskas apie tai nerašo. Jis plačiau ir konkrečiau paliečia klausimą, kieno ir kaip turėtų būti su- darytas trečias jo minėtų Žodynų — geografinis žodynas. 194 A. Kašarauskas pažymi, kad lietuvių kalboje nepaprastaidaug geografinių vardų. Kiekvienas upelis, kalnas, bala, lanka, miškas ir t.t. turi savo liaudinį pavadinimą, Vi- sa ši gausi ir svarbi medžiaga turi būti surinkta, tiksliai užrašyta: ,,Ani na jedną jotę nie godzi się przeksztalcič nazwiska, ani zpolszezač, ani zruszezač, jak to u nas dla jakie- gos niby to uszlachetnienia w metrikach košcielnych i w spisach parafjalnych często napotykač się daje; ale zapisywač tak, jak lud sam siebe wzajemnie w potocznėj rozmowie nazywa“ (II, p. 140). [Nei per vieną jotą nereikia keisti pavadinimo: negali- ma nei lenkinti, nei rusinti, kaip tai pas mus dėl tariamo kilmingumo bažnytiniuose metrikuose ir parapiniuose sąrašuose dažnai daroma; užrašyti reikia taip, kaip pati liaudis kasdieninėje kalboje vadina.] A. Kašarauskas konkrečiais pavyzdžiais (Girgž- duta, Lukštas, Žemaičiai) parodo, kaip turi būti aprašytas geografinis objektas, ko- kios turi būti atskirų geografinių pavadinimų kortelės ir kaip iš jų turi būti sudary- tas geografinis žodynas (II, p. 147). Jis gerai įsivaizduoja, kad tai didžiulės apimties darbas, kurį galima atlikti tik kolektyvinėmis jėgomis. Todėl jis ir apeliuoja į Lietu- vos šviesuomenę, būdamas įsitikinęs, kad „rašytojų ir žinovų mūsų krašte nestinga, reikia tiktai paskatinimo, pritarimo ir gero pavyzdžio“. A. Kašarauskas net nurodo jam žinomų bei tam darbui tinkamų žmonių pavardes, būtent: Kontrimas, Ivins- kis, Akelaitis, Mikuckis, Griškevičius, Smigelskis, Knapskis ir Juzumavičius (II, p. 143). Dalis paminėtų asmenų, tarp jų ir Kašarauskas, rinko asmenvardžius ir vieto- vardžius, bet didesnių rinkinių nesudarė ir nepaliko. Reikšmingas pats faktas, kad XIX a. viduryje buvo keliamas bei propaguojamas tikrinių vardų žodynų (vardų bei pavardžių ir geografinių pavadinimų) sudarymo reikalas. Vienas tokių žodynų pradininkų ir aktyvių propaguotojų buvo A. Kašarauskas, svajojęs ir rašęs apie rei- kalą sudaryti didelį lietuvių liaudies kalbos žodyną, į kurį neturėjo būti dedami nau- jaisudaryti mokslo srities Žodžiai (jiems esąs reikalingas atskiras žodynas; II, p. 135). A. Kašarauskas, pats nesiruošdamas imtis lietuvių liaudies kalbos žodyno su- darymo darbo, išrašinėjo, rinko žodžius iš įvairių šaltinių ir mums paliko keletą reikš- mingų žodžių rinkinių. Jie svarbūs mūsų leksikografijai ir kalbos mokslui. Keturis jų paskelbė K. Būga publikacijoje ,,MedZiaga lietuvių kalbos žodynui ir šnekoms tirti“, išskyrus patį didžiausią ir reikšmingiausią žodžių rinkinį — išrašus iš K. Daukšos rankraštinio žodyno (jo rankraštis iki šiol nesurastas), Ivinskio žodžių rejestrą iš Karaliaučiaus biblijos ir A. Kašarausko išrašus iš Hako žodyno (1730). Visi šie žo- džių sąrašai (37 lapai in 8“) yra A. Kašarausko medžiagos rinkinyje „Litvanica“, kuris saugomas dabar Lietuvos TSR Valstybinės respublikinės bibliotekos rankraš- tyne (signatūra RD59)., Mes šiuos žodžių rinkinius (išskyrus 1 č) apžvelgsime ta tvarka, kaip jie eina A. Kašarausko rankraštyje, pažymėję skliausteliuose lapų nu- merius ir a, b raidėmis jų puslapius, [1.] Wyrazy Litewskie ze zbioru P. Ivinskiego. [Lietuviški žodžiai iš L. Ivinskio rinkinio.]: [a] z Wiekszn [iš Viekšnių], Šiame rinkinėlyje (32 a—b) ne alfabetiškai surašyta daugiau kaip 200 žodžių (K. Būga minėtoje publikacijoje juos pateikė pagal alfabetą) ir 5 priežodžiai bei pa- tarlės. Lietuviški žodžiai paaiškinti lenkiškais, retkarčiais rusiškais arba vokiškais * „Tauta ir žodis“, kn. I, Kaunas, 1923, p. 334—372 13* ? 195 atitikmenimis; kai kur lenkiškai trumpai paaiškintos žodžių reikšmės. Štai šio žodžių rinkinėlio pradžia, pateikiama nepakeista (kaip ir tolimesniuose iliustraciniuose pavyzdžiuose) rašyba. Isz mužyku iszbiega o bajorun nepawije. — Grabūs, zręczny, wygodny np. gra- būs katitas. — Ritina v. twiega v. apauga np. ritina apriti. Paszičles isz paczium szak- nun. — pratremti przepędzič pratraminti rozpędzič np. puchlinę. — Mūszkieta, muszkiet. Mirta, mirt. — Banka, towa, tapczan ir t.t. Daugumas rinkinėlio žodžių visiems pažįstami, pvz.: apeiti, aprajsztiti, Apsi- drumzdes [dangus], apsikigtieti, atsiklausti, biauribe, bradinis, dajtus ir t. t. Dalis žodžių tarmiškų, žemaitiškų, L. Ivinskio užrašytų iš Viekšnių ar kitur, pvz.: Apen- czui [„,vėl, iš naujo“] (32b), Burniuoti (23a), būczinas [„,bučius, varža“) (32a), Goma- rine [„kakarinė“] (32b), Graumines [= griaumenys] (32b), Jedimajtis [,,valgis*“] (32), Juodims [,.i8 kraujy ir plikyty miltų parengtas valgis“) (32a), Kisimas [..kluonas, kloji- mas*] (32b), Kraukszlaj (32b), Kliurmakas v. Wakartis (32b), Nugis [,,dabar*] (32b), Sziurnus [,.turtingas“] (32b), Trémtuwas [,,triubica“] (32a), Wepenas [„lūpos“] (32a) ir kt. Kai kur su nuorodomis ir be ju pateikti greta įvairių šnektų bei šaltinių žodžiai (sinonimai), pvz.: Ritina [=rietena], v. [=žiūrėk] twiega v. apauga (32a), Szunélej v. trajnine (trajnija) trejnine (32a), Uzkuris v. anczkuris (32a), Takiszis, tupta, persieda (32a), Pakala, kuprine v. nūgara (32b) ir kt. Kai kurių žodžių gretinimai atrodo nepagrįsti, nes tie žodžiai, kiek galima spręsti iš kartotekos, nesusiję reikš- mėmis, pvz.: Ripsas v. Smogis (32b), Strajpsnis, v. Sziasztajnis, Pantas (32a) ir kt. Be savų žodžių, randame skolinių iš vokiečių ir slavų kalbų, pvz.: Bile v. barta (32b), Damas (32a), Liambumas (32a), czujnus (32a), Nargliti (32a), weczere (32a), Liweruoti (32a), Gowenas v. gdwedas (32a), ipsas (32b). Vienas kitas žodis, tur but latviškas, pvz.: Kiupelis, Kipelė (32a). Kartais iš skolinio nurodoma į lietuvišką žodį arba atvirkščiai, pvz.: Szlipkes v. roges (32b), Ūrksztas [vokiečių die Wurst] v. wiedaras (32b) ir kt. Pasitaiko iš kitų šaltinių kol kas nepaliudytų žodžių ar jų reikšmių, pvz.: Banka, lowa, tapczan (32a), Motis [„,krikšto sūnus“] (32a), Mote [krikšto duktė“) (32a), Magitas [„daugus“] (36b), Pimpkus, pémpiis = tulowaty (32b), Prikiarsta [?] v. kalada=kloc do ciosania (32a), prikulinis, e=zwabiony, a (32a), peldienis [petudienis?] (32a), Zewerna, Zewerila=gaweda (32b) ir kt. Taigi šiame iš L. Ivinskio nuraSytame žodžių sąraše yra įvairios kilmės žodžių, ne vien iš Viekšnių apylinkės užrašytų. Ar A. Kašarauskas viską ištisai iš L. Ivinskio nurašė, ar kai ką praleido bei pridėjo, sunku pasakyti, nes panašaus žodžių sąra- šo L. Ivinskio rankraštiniame palikime, esančiame Lietuvių kalbos ir literatūros institute (F, — 640, 641, 649), nerasta. Iš rašybos, iš diakritinių ženklų (A, |, —) žymu tik, kad A. Kašarauskas sekė L. Ivinskio rašyba“. Šio sąrašo žodžiais buvo praturintas didysis ,,Lietuviy kalbos žodynas“, kuriame randame žodžių, patekusių į žodyną tik iš šio rinkinio, pvz.: Ižis [,,upés skardis“] (32b), Magiitas [„,daugus“] (36b) ir kt. [b] Z Zwingowskiej paraf. [iš Žvingių parapijos]. Šis rinkinėlis (32b — 33a) labai mažas, turintis tik 42 žodžius: Kriauszes = grusze owoce. Pastumdelis leniwy. Krieklus [kréklis] w tachmany ubrany, nędzarz ir t. t. Iš jdomesniy žodžių galima paminėti: Giwaliuoti (32b), Iktotuwes [„įkapės“) (33a), 6 Plg. J. Kruopas, L. Ivinskio leksikografiniai darbai. — „Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai“, serija A, 1(8), 1960, p. 193. 196 Majtas [,,maistas“] (33a), Paszwitas [,,Sventinis apsirengimas“] (33a), Wazma [= vazma? ,,transportas“] (33a), Zigowas (33a) ir kt. [c] Z Wiekszn (sekundo) [iš Viekšnių (antras)]. Sis pluostelis (33a—33b) prasideda žodžiais: Jminamas, magacy by¢ wyciera- nym (o Inie) (32a), apsikietieti zacierpie¢ sig (32a), Skajka, szakapa sucha schechia, chuda (32a), Daziwes wszelka kara farbujaca (32a) ir t. t. Iš viso jame yra, jskai- tant 4 priežodžius, 48 žodžiai. Daugumas jų visiems pažįstami; dalis žemaitiškų, pvz.: Griaustine (33a) Grustine (33a), Juodwergis (33b) ir kt. Denktlietūwis [,,liet- sargis“] (33a), kaip nurodė K. Būga, yra paties L. Ivinskio naujadaras, kurio nega- lėjo vartoti viekšniškiai". Bistokles vel swirtes (33b) — pirmasis žodis (bistoklis?) neaiškus ir tik iš A. Kašarausko rankraščių užfiksuotas. [č] Wyrazy Zmujdzkie najwiecej z okolic Wiekszn, podyktowane przez p. Wawrzynca Jwinskiego [daugiausia iš Viekšnių apylinkių žemaitiški žo- džiai, L. Ivinskio padiktuoti]. Šis žodžių sąrašėlis (40a) eina po išrašų iš Jumskio žodyno (36a—39b), bet dėl nuoseklumo mes jį paminėsime pirma, po kitų žodžių iš Viekšnių. Jame 62 žodžiai; iš pradžios: Wotijnis, kielb'ryba. —pagajksztis ožog. Szlatars machajto niezgrabny. Pludunkis trzpiot. Blerbieti. Aldija wielka izba w Szytelskiej paraf i w Hiszpanji. Waikata, 6pojgsra ir t. t. [d] Z Biblii Krélewskiej [iš Karaliaučiaus biblijos®]. Šiame A. Kašarausko nuoraše (33b—35a) yra apie 300 žodžių bei junginių su lenkiškais atitikmenimis, kuriuos, tur būt, pridėjo L. Ivinskis, daręs išrašus iš Ka- raliaučiaus biblijos. Sąrašėlis K. Būgos nepaskelbtas, jo pradžia tokia: Erod. 23. Sudagawimas zbieranie, suwaliti zebrač, Szirszlis, Szerszen'. Erod. 25. Aukawimas, aukawima afiera, podarek. Ubszras [obšras] = Barsuk. Skidelis napiersnik, Kaus- zas, Czasza, Szolele iszgesinanti, kaganek do gaszenia. — Erod. 26. Lausti, hafto- wag. Sudawaditi spra¢ zlaczy¢. — Ansele uszko antaba [ausele?] ir t.t. Iš Karaliau- Ciaus biblijos L. Ivinskis, išrašinėjo, tur but, retesnius, jam nežinomus žodžius, pvz.: Bingus (35a), Kenkti (34b), Matuoti (34b), Majsztas (34b), Nakwinas (34b), Nuobuoda (35a), Skrejste (35a), Skunda (35a), Swajnis (35b), Tarditi (34b) ir kt. Kai kurie žodžiai neaiškūs, gal net iškraipyti, iš kitų šaltinių nepažįstami, pvz.: Arbė szarancza (34a), Lausti, haftowač (33b), Tana [=tanas? „patinimas“)] (35a) ir kt. [2.] Slowa rzadsze zestownika polsko — litewskiego Jumskiego [retesni žodžiai iš Jumskio lenkų-lietuvių kalbų žodyno]. Šis žodžių sąrašas (36a — 39b) įdomus ir svarbus tuo, kad iš jo galima šiek tiek susipažinti su iki šiol nesurastu Jumskio lenkišku-lietuvišku žodynu, iš kurio išra- šyta daugiau kaip septyni šimtai žodžių su lenkiškais paaiškinimais: Gialžastis; metal. Wiriszkis, Wiriszkasis męžezyzna — Wiriste, Wiringumas = Męstwo — Wiringas, Twirtas stiprus, męski. — Krauja malkas, męczarnia. — Gurbas, men- delis, mędel. Gudroczius, mędrzec, Terszte Nerszte, Mazgač ir t. t. Jumskis bus buvęs žemaitis, nes tai rodo iš jo žodyno paimtų žodžių fonetinės ypatybės, pvz.: Skrustai [= Skruostai], sulas [=suolas], Likas [=liekas] ir kt. Apie * „Tauta ir žodis“, kn. I, p. 346. 8 Žodžiai išrašyti, greičiausiai, iš L. Rėzos Biblijos (1816), kurioje yra daugiausia pana-- šių žodžių. ' 19% tai yra rašęs K. Būga, skelbdamas A. Kašarausko išrašus iš Jumskio Zodyno®. Be to, gana Žymi dalis žodžių yra žemaitiškų, kas taip pat gali patvirtinti spėjimą, kad Jumskis galėjo būti žemaitis. Štai kai kurie žemaičių žodžių pavyzdžiai: Anczgrauža (36a), Ingis [„tinginys“] (36b), Lasznis [„„lašas“] (37a), Lajtuote [„klijuoti“] (37b), Lugnas (36b), Lagamin’s (36b), Parda [,,pardavimas, likvidacija“] (36b), Paramtis (37a), sūste [=suosti „rūpėti“] (37a), piera [=péra „pėrimas“] (39b), Sintis [,,du- sulys“] (39a), Trinka (37a), Tumie [=tumé ,,nuoviros*] (37b), Takiszis (38a), Urks- ztine [,,urvas®] (36b), uzzandes (38a), Wigaras (38a), Ziaudriete [,,Ziauréti“] (39a) ir kt. Išrašai iš Jumskio žodyno paskelbti, įjungti į didžiojo ,,Lietuviy kalbos žodyno“ kartoteką ir naudojami kaip svarbus šaltinis. K. Būgos buvo praleistas žodis Busibe, istnienie (37b), ir jis nepateko į Žodyną. Reikia manyti, kad būsybė „būtis, buvimas“ yra Jumskio naujadaras (vertinys). Tokių žodžių galima rasti ir daugiau, pvz.: Rud- kasis = gornik (38b), Wadaute [=vadauti „vadovauti“] =hetmani¢ (38a), Wa- diste Wadowiste = hetmanstwo (38a) ir kv. [3.1 Wyrazy wyjete rzękopišmiennego stéwnika Ilitewskiego na polski Kazimierza Krysztofa Daukszy nauczycielia parafialnej szko- tyrw Brzach. [Žodžiai iš Biržų parapinės mokyklos mokytojo K. Daukšos rank- raštinio lietuvių-lenkų kalbų žodyno.] Šis žodžių rinkinys (41a —60b) pats didžiausias, turtingiausias ir reikšmingiau- šias. Jame yra apie 4.000 žodžių su lenkiškais, retkarčiais rusiškais ir vokiškais ati- tikmenimis. Jis iki šiol niekur neskelbtas ir yra pagrindinis šaltinis, iš kurio galima šiek tiek susipažinti su K. Daukšos lietuvių-lenkų kalbų rankraštiniu žodynu, ku- ris iki šiol nesurastas. Iš A. Kašarausko išrašų buvo išrinkti žodžiai akademinio ;„Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekai, tik kai kurie per neapsižiūrėjimą buvo pra- leisti. Tokių žodžių iki L raidės buvo pastebėta keliolika, būtent: Atpentuotie [=at- petuotie (?) „atsilyginti, atmokėti“] (41a), Baude(a)lis, v. kotas (41b) [= budelis (?)]; Budealis, katmistrz (41b)]; Drožiktas, hebel, strug (42b), Drimbti, deptač, pec- kač (42b), Eajwis [= eivis „,ėjūnas“)] (43a), Gruza v. Pugžlis (44b), gr'ausmus, groz- ny (44b), Gredos, drągi (44b), Graudulis, grom (44b), Glajwedinti [= gleivėdinti (?)], kazač, pozwolič (44a), Inus, sadž, czač (uHeii ross.) (45a), Jiemus, Jiemingas, bierny [= imus (?) „imblus“] (45a), Klejka v. Klejkea, szkapa (46a), Ktumpuris v. Zupsnis, szczubiec, szczypta (46b). KeliasdeSimts žodžių (iki L raidės perzitréjus) pateko į ,,Lietuviy kalbos žodyną“ tik iš A. Kašarausko išrašų, pvz.: aplus (41a), Avgstivapautie [=aukštivapauti] (41a), Ažar't'os (41a), Be(a)de(a)las (41b), bluvus, i (41b), Blodus (41b), Bumuo (41b), Dawingas arba Davus (42a), Digtisi (42a), Drunga (42b), Duktus (42b), Dut- beti (42b), "D'ugis [=džiugis], trijunf (43a), Gajwulis (43b), Gama (43b), Gavžea {43b), Geadulus (43b), Gimdituwe (44a), glibti (44a), Globstas (44a), Gre(a)tas (44b), Griblauzis (44b), Gribsztas (44b), Gr’auzinas |[= griauZynas] (44b), pa- grimti (44b), Grizatas (44b), Junklas (45a), Juot, Juoteasgi (45a), Keavelis (46a), Kewealu(o)ti (46a), Kewelauti (46a), Kibal’a (46a), Kimbeti (46a), Knaukseti [ =kniaukséti] (46a), Komiti (46b), Kuwis (47a) ir kt. * ,Tauta ir žodis“, kn. I p. 352-354 198 Kadangi K. Daukša buvo rytietis, tai išrašuose iš jo žodyno pasitaiko rytiečių šnektų žodžių, pvz.: Birgintie(a) [= birginti „taupyti, šykštėti“)] (41b), Blindus, i (41b), Blodetie [=blodėti ,,savavialiauti, iStvirkauti®] (41b), Bu(o)ngus (41b), Du- kanas (42b), Dr'ukseti (42b), Ekštus (43a), Galwokas (43b), Gars'uoti (43b), Gie- suoti [=gésuoti ,,labai norėti“) (44a), Girdalas (44a), Gleboti (44a), Glitea [= glité „snarglys“)] (44a), Grenea [= griené ,,plévé, sluoksnis®] (44b), gribStauti (44b), Grinda (44b), Gun'oti (44b), Gudas (44b), Kajrinti (45b), Kauksoti (45b), Kleajoti (45b), Keapszeti (45b), K'austi (45b), kikoti (46a), Kirbinea [=kirbyné] (46a), Naj- guris (44a) ir t.t. Pasitaiko žodžių iš senų raštų, ypač ir K. Širvydo žodyno, pvz.: Gintuwea [= gin- tuvė „,tvirtovė“] (44a), gidituvea [= gydytuvė ,ligoniné*] (43b), Kiekibea [= kie- kybė] (46a) ir kt. Dėl išrašų iš K. Daukšos žodyno turtingumo, įvairumo ir svarbumo pateikiame juos ištisai iki L raidės, kad šio reikšmingo žodyno dalis būtų prieinama kalbi- ninkams ir išliktų būsimoms kartoms. [41a] Ag, wszak; Ag ir nugi przypominam sobie — ,Agaras, orzech wodny — Ajl'a, rzad, linija; Ajman, niestety! Ajmana, rozpacz; Ajmanūtie v. ajman'otie rozpaczac; ajmaningas roz- paczliwy — Ajris, ajer tatarek — Ajrinas v. ajrine(a) ajernik; Ajrinis, e(a), tatarkowy; — Alnis (z Alinis) jelen Alne(a), lanis — alitie, hasač; alijimas, hasanie. — Almetie atmejaw almu(o), sączyč sig, cieč powoli, przeciekač; almejymas, sączenie sig, przeciekanie. — Aludis, piwne naczy- nie; Alwenikas, nalewka do rak. — Amalas rdza — Anaj, zaš. — anot, wedlug. — aptomis, zby- tecznie, nader. Aplumas zbytecznošč;! aptus, zbyteczny. — aprit'naj v. skirimaj. — Apuszaj, wypustki. Apvalajsnis, okrąglak — Apvi'd'a czytaj apwidžia, chmielnik. Išara, lemiesz arbagi, arbag, albož. Ardwaj, przestronnie — paardwau, rozpostrzenitem się; ardwetie ardwu(o), ardve- jau, stač się przestronnym. ardvintie, ardvinu(o), ardvinau, rozpostrzenič; ardvibe(a) przestron- nos¢ ; ardvuma, przestrzen'; ardvumas, przestwor; ardvus przestronny, obszerny, przestworny, powolny. — Armide(a)ris v. ermide(a)ris. — Arunda v. pasumda. Asis, skrzyp lesny. — asiuklis, skrzyp vodny. — Asz, aszen, aszenaj, ja. — Aszeris, okun. — Aszis, oš, sąžen drzewa asztuonelio (rio)pas, osmioraki. Atasieja, otosa lub odosa. Atpetuotie atpetuoju(o), atpetavav, adwdzię- czyč, odnagrodzič, odptacač. Aturietis, Im. aturie't'aj, jarka, jara pszenica. Avdaklas, plotno. Av- dra, bol z swierzbem; Awdretie avdr'uo avdrejav, boleč z swierzbem; Nieavga, karzel. Avgstinis, wierzchik dymnik. Avgstivapas; grubijanin; Avgstivapautie v. augstivapuotie, grubijanin. — Avgus, bujny. — Avka, ofiara. — Avme(a)n'uotie, nuoju(o), niavav, rozpaczač; aume(a)niotie nioju(o), niojav, rozpaczač; awmeniawimas v. aumeniojymas rozpacz. — Avmuo, me(a)nies roz- pacz, zgryzota. — Avrie, Owdzie; Anavrie, tam dalej. Ažar't'os, na ustronniu. — Badamiris chor- tak (cnf Balamir) [41b] Bajle(a) v. bajme, bojožn. Bajlingas v. baimingas, bojazliwy, lekliwy. — Bakanas v. kliepas, bochen. — Barbtie, barbietie brzęczec. Barbintie brzakac; barbymas, barbie- jymas, brzeczenie. Bav v. jaj. — Baude(a)lis v. kotas. — Bavže(a) v. gavze(a) v. galwa. Be(a)de(a)las rzecz wykopana (cnf. Bdelium); be(a)stie, kopač; bedejas kopacz; be(a)diklas, kij do kopania. be(a)- diklis robotnik a czasem kij do kopania. Avksilas, zloto malarskie. Benj, i (?) Be(a)rg'žel'as v. bergz- ‘d’as, jatowy. Bila, sprawa. Bilaviete(a), grod. Bimbeti, krępieč. Bingti, trawič, bič. Prabanga, pra- bingte(a), zbytek. Bingus Bu(o)ngus, straszny, srogi. — Birgintie(a), užywač oszczednie. Birginy- mas, užywanie oszczednie. — Birže(a) leszczo. — Bizdinietie samopas biegač, pierzchač. Bledis, Im. krzywda 140 p. v. b. — Bleka v. plastake(a). — Bleidnas, btady. Blinas, nalešnik. Blistie v. tiemti, bliestu, blindav (cnf. blind. niem.). Blistiesi chmurzys się stąd blindžiosi, blindžiausi; prie- blinde(a) arba prieblindis, zmrok; Blindumas pochmurnošč. Blindus, i pochmurny. — Blistus v. Blindus, pochmurny. — BlodZiaj, swywolnie. Blodus, swywolny (6ayab, ross) Blodetie, swywolič ztad blodu(o), blodejav. — Bluktie, blūkstu, blukav ciencze¢; išblūkys, wycienczony. — Bluvus, i, wiclomowny, godatliwy, rykliwy. — Bradas v. brasta. — Brauna, krawedz; briauna peylo tylec noza. Brindas, Im. krezy (cnf. Bryndza, nazwisko) Bru(o)du(o)las v. Brindutas, jadro pestka. — Brinktie, brzgknac, peczniec. Brinkymas, brinkdinimas, moszenie. Brolenas, synowiec. Broma 199 vel Uonga. Brožtie brozū(o) brožiau, drasnac, kaleczyč. Brunktas korczyk; Brusas, belka, brus. — Brusgalis, brusgolis, kuntel, knebel; Bruvis vel Un't'akis Bružas, front (cnf. nazwisko). Bublis v. Baublis bak ptak (cnf. nazwisko). Budealis, katmistrz. Budrus, czujny, czutki. Bugti, smucič się; pabugys zasmucony v 150. Buginti, smucič. Bujlis, marchewnik. Buktaj, koniecznie, niebędnie. Buktas, byt Buklus, staty. Buklea, bytnos¢, dziedzictwo. Bumeanis vel Bumuo, obecnošč, (bydto). Bu(o)nda, obrywka. Bundinikas obrywki mający. Bunditisi, mieč obrywki. Bungas v. Wilnis, Bungio- ti, bungiojau... Burbti, burbstu burbau, skorupie¢. Burbti b'u, b'av, mrucze¢; beltkotaé, beczec. Burbeti, buo, vel b'u(o) bejaw skorupia¢; mruczaé. Burbejijmas skorupienie, murczenie. Burblienti, mrucze¢ (enf. Purplis) — Burbolea, gatka. [42a] Burbul'ukas pytka. Burdijau, Burditi, nadverezaé. Buris vel gardas, trzoda Buwealis, bywalec, niabuwealis, nebywalec. Dabar dabartel dabartelos dabar‘t’os teraz; Dabariks't’as, Dabarikstis, Dabartinis terazniejszy. Dagilelis, czyzyk. Dagilis, Lopian. — Dal’aj, sztucznie zgrabnie, foremnie, misternie. Dala, dalis, czesc, szczescie. Dalgea kosa. Dalba, dZzwignia. Dargana, niepogoda cnf. Ukana Dargus, brzydki, plugawy bezecny cnf. Dargis nazwisko, Darus vel daringas czynnj (cnf. Darius, imie krola persow) Darmea vel dearmea, zgoda (cnf. Darma, w myth. indijs. (Darva vel dearwa. Davgalis, wiele mnostwo (cnf. Daugas imie) Davingas arba Davus szczodry (cnf. Davi imie narodu). Padauza, hultaj. Deageasis, prochno. Deageas’aj, zgorzelizna, sparzelizna. — Deagu't'us dziegciarz (cnf. Deguczej, nazwanie miasta i osob). Deavineal(r)i dziewigc dziewigcioro-Deavineal(r)opas dziewiecioraki. Deavin’olikintas v. deaviniolikis dzicewigtnasty. Dejvea, dievea, bogini, Demea znak lozenie; nuodemea grzech wyste- pek. Dienadarzis, obora. Dienagalis, zgrzybialy. Dieneti neju(o) nejev, stuzyé, pracowaé. Diengji- mas, stuZenie (dniowo) Digtisi, mierzi¢ sig, brzydzi¢ sie, ckliwo mi. Dikinis, prozniak (cnf. imie histor. Dikeneus). Dilbti, godzi¢ na co czyhač czatowaé. — dilti pitowa¢ sie; Dildimas, pilowanie. Dilimas pitowanie sig. Dilinti, dildinti, kazač, pilowaé. Dilis, dyl. Din’a, tykwa, bania. Dilgsieti, Igsia, siejo, bije puls. dilgsterieti, uderza puls. Dilgsiejimas dilksteriejimas uderzenie pulsu. Direanti, dirinti, dirianti, dziga¢. Dirgti, dirgstu, dirgau plugawi¢ sig, ospeci¢ sie. Dirwonas, odlog, dyrwan; Dirva niva, rola. Diwas v. stebuklas v. prajavas. Diwinas vel stebuklingas. Do, da, dar, jeszcze (der niem.). Dora, tad. Doras, zdatny, godny, sposobny, uczciwy. Doribea, zdatnošč. doristea v. doribea. Dorinti, zdatnym czynié¢. Doroti, oju, ojau, porzadkowaé, uprzatac. Drajliti, przektėč drotem; Drajlis, drét Drajk't'us v. klajdunas, tutacz. Dramasguoti przastawaé, mieszaé sie z kim. Dramasgavimas, przestawanie, mieszanie sie. Draug, razem, pospolu Drautinikas, kopijnik (cnf. Velites u Rrzymian.) Drautis, drau‘t’us, (kopija, wlocznia. — Drebtuwas, paszkudnik. Drebulis, dreszez (cnf. w myth. litewsk. Drebkulis). [42b] Atodregis, odwilz, odliga. Dregti, gstu, gav. wilgotn- niec wiize¢, migksze¢. Dregnu v. dregnaj, wilgotno (Dregnu mowisi¢ 0 miejscu). Drekstinea linta, dranica. Driekti rozciagac. Driezlas jaszczurka. Drignea, blokot. Drikti, drienku, drikaw platac sie. Drimbti, mb’u, b’aw, deptač, peckaé, Drimblinti, is¢ niezgrabnie, drimblinieti, chodzi¢ niezgrabnie. Drimbimas deptanie. Drimbliniejimas, chodzenie niezgrabne. Drimbtloti, chodzič, wlec si¢ niezgrab- nie np. jak niedzviedz’ stad. rz. drimblojimas. Drin vel deal, del, dla... Droziklas hebel, strug. Dro- zieas heblowiny, stuzyny. Drugis motyl. Drugis febra. Dr’ukseti, s'u przemykac¢ sie, item dr'uksoti, Dr’uksojimas. Drukte(a)rejau ju(o), ti przemknac się. Drumsleas mąciny. Drunga, letnie cieplo. Drungus, letni, ciepltawy. Druniti, ju, jau watle¢ prochniec; Drunijumas, watlenie. Drusus, smialy, od- wazny bezpieczny (cnf. Drusus imie Rrzymskie). Drutaj, grubo, miazszo. drutu, grubo; Drutuma, grubina; drutownos¢ grubos¢. Duba, chata (cnf. tac. Dubienus pro dominus). Dubl’aj wnetrzno- šči, bebechy. Duburis, rdzen’, srodek drzewa. Dudaunikas, Dudinikas, Dudorius; gaida. Dudenti hukac, hucza¢ Dugnis, dno. Padujos, szczatki. Dujoti, dujti, zaczynaé slepnac. Du, dujeaj, dujean, dujeanai, dwaj, dwa Dukanas vel sartus ciemno kosztanowaty. Dukas, glupiec. Dukti glupieé, fixowa¢. Dukinti, i$¢ bez celu. Duklus, dostatny, wolny (o odzieniu). Duksoti, stač vel siedzieé bez uwagi. Dulba zgrzybialec, ta, zgrzybialy, a. Padulbaw zgrzybialem. Dutbeti zgrzybieč. dulbinti i§¢ zgrzybiale; dulbeti, chodzi¢ zgrzybiale. Dulsoti, stač, siedzie¢ zgrzybiale. Duleti, watlec. Dulejimas, watlenie. dulinti, išč bez uwagi dulinieti chodzic bez uwagi. Dulis dymnik. Duloti, migaé sie, cmic sie. Dulojimas, miganie sig. Dulsus, ocigzaly; dusliaj, ocigzale; dulsumas, ociežalošė. Duma, mis- lis, mustis, mysl. Dunga, odziez. Dungtis, dach. Dungujejis, v. dungiszkas, niebieski; dungu- jejis w skroconej formie dungujis, sa to wyrazy w uroczystej tylko mowie uzywane. Dunkseti, stuka¢; Dunkstiti, zeby wstawié. Duobas, zrab. Dubti, dziurawi¢, wydrazaé. duobimas, drazenie, dziurawienie. Paduobis, wadol. Duolis bez rogow, bezrogi — [43a]. Duoloti duoloti zamiast da- winieti. Duolumas bez — r6znos¢. Duongintisi wjezdza¢ w las porzez begnia i powaly. Duorti, 200 rstu, rau sowieč. Duosl(n)ibea. Duosl(n)ingas, duosl(n)us, szczedry, hojny Durpale(o)ti, durs- titi, klecic. Durpale(o)imas, durstimas, klecenie. Dusas, dychawica, ochwat, Dužas, dužy. Dusulis duchawica, ochwat. Dwajlinti vel dvajliti podwajač Dwajlin(jjimas, podwajanie. Dwa(o)kas, glupiec, nieuwažny. Dwokinti, nu, nau v. dwakinieti. chodzič bez celu, bez uwagi. Twaras vel dwa- ras. — Dwearti, rstu, rau, watle¢. Dweslina, zdechlina. Dwideši(m), (ms) (mti) mtis dwadziesčia. Dwikartea, ewelich (dwilinks) Dwitas, bury, brunatny (cnf. imie rzymskie Duilius.). Dvilikintas, dvilikis, dwunasty. Dwokas vel dwakas (czlowiek) bez uwagi, bez celu. cnf. Wokietis. Dwa(o)ki- neti, dwokinti, išč bez celu, bez uwagi; Dwoksoti patrzec bez celu bez uwagi. D“'ugis, trijunf (Džu- gas, imie). "D'ugulis, wesolek, BeceJibuakb Dzida v. ragotinea. Eajbea, zamet, chaos. Eajbeti, aju (0), ejaw, zamet czynic. Eajdinikas, stepak (cnf. nazwiska i miejscowos¢i Ejdiniki). Eajgastis, eaji- mas, chėd chodzenie. EajkStea widok, jaw zewnatrz. Eajunas, Eajvis skad ateajimas, ateajwis, iszeajunas, iszeajvis, przychodzien, wychodzca, emigrant, uZeajunas następca, Ealgtisi, giuosi, piac sig, pastepowas. Ealgeata, zebrak. Ealgeatuoti zebrzec. Earzti, zu, zaw, rzeč, rzač, Earzelas v. Drygontas. Earzymas, rzenie Edrauti, myszkowac. Eduo, io (uonies) wtosnik. Ekas v. n’akuris niek- tory. Ekstaj, delikatnie, dbale. Ekštumas; delikatniéé, dbalos¢. Ekstus, delikatny, dbaly (co do pakarmu bydlo, gdy mato wiele gorszy pokorm, wnet nedzieje. (cnf. lac. Sixtus imie; lit Sziksz- tas). Em’aw, imu imti v. Jem’aw. — Gabana, brzemi¢. Gabea(e, ia)nti przewazaé, przenaszac. Gajdis, kogut, kur, kokot(stad kokosz) pietuch. Atsigajeti, ožyč; azsigajeti, zamorzy¢ sig. gajgoti brakowaé popormem. Gajgojymas, brakowanie pakarmem. Atagaja, odvole. Gajmuris, chyrlak. Gajmuroti, chyrlaé (cnf. Chimera). Gajstras v. gajsras, pozar. (cnf. aušra; austra) gajsti, zdychac. Gajszint giwenimu kaweczyé, kumié. Gajslus, sugajslis, mitrega. Gajwale(o)tisi, ozywia sig. At- gajwaw v. atsigajejaw. Gajvas, element, zywiot (cnf. Chaos). [43b] Gajwulis, nieborak — twor. Gajvus, czerstwy. Gajzus, cierpki, kwoskowaty. Galwanos, glowki Iniane. Gatwokas kotpak. Ga- ma, roda przyroda, natura. Gamas, rod; apgamas, znak przyrodzony, znamig¢ przyrodzone; azga- mas zarod. iszgamas, wyrodek; nuogamas, odrodek; uzgamas (tevuta, tauta) narod. Gaminti, przygotowaé; nugaminti, sprawi¢. Garbus, chwalebny. Gardas, okél, zagroda; apigardea, okrug. okolica. Gardus smaczno; gardu smaczno. Gardumas, smak; gardulis, przysmak, mokry sok do potraw. Gardis v. kartis. Gargalus, ten chrachala, Ika Gargti, ... Gargozea, zudel. garmeti, sko- rupieé, nedznieé, grzaznaé; garnis, czapla. Gars’uoti, uzywac zapetytem; gars'avimas uzywanie czego zapetytem. Garsus glosny, dobitny, stawny, wyniosly. Garsvi‘t'a v. garstvi't’a, gorczyca, musztarda. Garšva, dzilgiel. Gavbti, nakrywaé. Gavdésis, ... (cnf. Gaudeszius nazwę). Gavzti- si, žu'uosi z‘avsi. nachylaé si¢. Gavzea v. galwa. geasti psu¢ sig, stad pageadas, niecnota, pageada, skaza. Geadeti, nosi¢ zalobe, by¢ w zalobie. Geadejimas, zaloba, noszenie zaloba. Geadulaj, laj, lingaj, zalobnie. Geadulus, las, lingas, zalobny. Geadula, geadulea, listea, žatoba. gzegolka pol. zlit gege, gegele. Geabti, stu(o), bav, mdle¢. Gealaznikas, kirysnik. Gealta, žėlta wlėczka; geantisv. gintis. — Gearbti, b'u, b’av, mniema¢, utrzymywac. prigearbti, mie¢ wpodejrzeniu (w mysli). Gear- bimas, mniemanie. Geardas p 14 v. 3, wies¢ girdatas. — Geardavti, godowaé (zartowac) Geardini- kas frant Gearklugas, gebacz, pieniacz. gearu, dobrze. Gearvea, zuraw (ptak); 2) ruczaj w puszczy. Gebale(o)ti, ju(o), jav. pielegnowac; Gebale(o)jimas, piclegnowanie (cnf. Gebeleizys. bog Ge- tow.). Gelas, stodki np. getas pienas, stodkie mleko (cnf. lot, jells) Geabti mie¢ suchy bėl v. rznig- cie. Gealazonis zolzy, meaesa ross. Gelud, geluonis, zadlo. Geras, jagnie v. Eras; gerealis, jagniat- ko; geringa awis, kotra owca. Geris, ten ktory pil. Geris, ndpoj. Gisti, gistu v. genstu gesav v gea- sav gasnac. Gisti, gistu(o) gidav, zaczynač, pie¢, spiewač. Geartuvea szynk = gidituvea, lazaret. Gidi(e)mas leczenie; giedru, pogodno. Giedrus, pogodny (stad nazwisko Giedrus) Giedrumas, pogoda (pogodnos¢) stad nazwisko Giedrymas. Gieleas, podlaszczki. [44a] Giesuoti, suoju(o), na- pierac sig (bir'zanska pierwsza osoba odawa (stowa?) czasu terozniej. wychodzi na lacinskie o np. amo zamiast amu(o) Giesavimas, papieranie si¢, žądanie. Giesti, gienstu giesav v. geasav, gasnąč. Gietra v. cetra, namiot, Tarepb GieZti zstu, zav, czué wstret. giezimas wstretnosé; pagieza ew. 59. wstret. giezimas, wstretnosé. gilu, glęboko. Gilbti — pagilbti 226. ewang. v 27. Gilis, gzyk. Gimdytuvea, dom polozniczy. Gimis, portret, herb (osoba) Gimtis, gimtistea, v. gintis, gintistea jak zimklas i Zenklas. Gintuvas narzedzie opatrzone bronia np. woz kosami opatrzony. Gintuvéa, baszta do obrony (twierdza, forteca) Gimdituwas lozko albo krzesto polozniczne a Gimdituvea, dom polozniczny. Girdalas, wiešč. Girinikas, Girnikas, mieszkaniec puszczy (stad Girniki, wies i gora, blisko Kurtowian). Giris, pochwala, Giriszkas pustelniczny. Girklas, napoj. Girtavav, avnu, avju, uoju, auti, uoti pijaczyc sig upijac sie. Girtuoklea, pijak, pijanica. Girunas samochwal, lca 201 (kajp giruno puodas. Gir'us, chelpienie się. Giwasakeaj žywica (cnf. siwaj lit. sok, ciecz) Giwis, owad. Giwomis, žywcem. Giwonis, žywiec; giwoninis. žywcowy; giwulis, žywiotek zwierzatko. Gizas, natrętnik; gižti, kisnąc. apgižis, obrzaskowaty; Giz(ea)(i)(ie)nti dukuczač, byč natrętnym komu; giesuoti v. gizuoti, napierač się; gizawimas v. giesawimas napieranie się, žądanie. Glajvea, šluz, szlam. Glajvedinti, kazač, pozwolič. Glajweti sluznac, osluznič. Glaznas, glažnus, staby do pracy, niedotęžny. Glėbti, bstu, sluznąc. Gleboti, gl'emoti, peckač. glibti, mbu, bav, služnieč, nac, stad glibdinti (cnf. gribas, krumblis). glitu, slizko; glituma slizgota. Glitea v. sn'urglis. Globstas ochrona. Gludus gluotnas, nus, gladki. Gn'užtis, gamutka. Gnižas, natrętnik, naprzykrzaniec. gnižealilienti, uprzykrzac się byc natrętnym. Gn'usas v. Najguris; Godas, chciwy; atsigosti, atsigodoti, domysla¢ sig. Godoti, starač się. Godulis, listea, chciwošč, takomstwo. Gamuris, podnie- bienie. Goploti, ju/o/, jav, ochraniač, ratowač, piastowač /cnf. Gopto, jezioro). Goruoti, ruoju/o/, žądač, spieszač, pragnąč; goravimas, žądanie pragnienie, pospiech, spieszanie. Grajstiti, stau, s't'av, cokolwiek pojmowač. Grajstimas cokolwiek pojmowanie, nibypojmowanie /razu np. zwid- zenia lub styszenia/. Grajtas, prędki. [44b] Graksztas v. gražus. Grasiti, grožič. Gr'audulis, grom; gr'audulinis gromowy; gr'audulinea švįntea, grommica gr'ausmas, grom, grzmot. gr'ausmus, grozny. gr'austinis, grzmot. Graužas, zwyr, kamuszek, kamyczek. Gr'aužinas/ea/, miejsce žwy- rowe, žwyr. Gr'ažulis galant, pieknoszek. Gre/a/tus, faczny. Grea't'aj lacznie. Greatea, przyleg- tošč. Gredos, dragi, beleczki. Grejimas, kozuch na mleku. Grenea plewka /na/ plynie albo stojek np. sniegu na ziemi. Gresti, su, bronic, zakazywač zabraniac. Gribea, grzyb. Griblaužis, gap. Gribsz- tas, zlodziej malych rzeczy; gribštavti, krasdž male rzeczy. Grimti, stu pagrimti, weszlo wezwyc- zaj, w mode. Grinas u jednych znaczy tlusty, delikatny, u drugich szczuply niedelikatny. Grinda, mostowina deska do moszczenia. Grižatas, dyszel. Grižutas, kolo, wktérem konie cwiczą do biegą. Groti, ju/o/ jav grač /cnf. ross. rpaus ptak/ Grėti, grėju, grėjav v. Krunk'av. Grosdaj, mater- klasy; Grosdojimas kramowanie; Grosdoti kramowač. Grum, /ea/ /i/ /ie/enti grozič, gderač. grums- da, grošba, pogrožka. Grumsdu, grožno, grząsko. Grunda v. grinda, mostowina, deska do moszcze- nia. Grumtas, bryta zeschtej ziemi. — Grusdaj, gruzy. Gruza zwrét. Gruza v. Pugžlis kielb., uk. Gruzalas v. grizalas, dyszel. Guburis. Gudrus, dowcipny, chytry. Gudumas nakties, ponurosé, sro- dek nocy. Goletuvea, sypialnia Guita foznica; Gultinikas, lozniczy Gumbas, guz, pewny rodzaj choroby od objedzenia się np. méwia „gumbas nea mego“. Gumbazalea, goryczka czerwona czyli žėlė ziemska; Gumbingas pelen guzow i wyz wzmiankowana chorobę majacy. Gumbuotas, guzo- waty. Gungs'titisi, tausi, v. Kejoti. — Gun’oti, ploszyé; gun’ojimas, ploszenie. Guoba, gabina /drzewo/ Guodas, statek, rozsadek. Guotas, bal, kompanija trzoda; Guotea, rydz grzyb /moze od poprzedniego wyrazu/ Gurbas v. Kutea Gurgzdeti v. girgzdeti, skrzypieé. gurinti umykaé /zbli- zywszy sie/ Gurksnis, lyk, haust. Gurklis, wola broda, podbrodek /stad nazwisko Gurklewicz/. Gurnas, košė wypukta. Gurneti toczyč sig, kaczač, spadaé zgory. Gustis stad, iszgustis przelgknie- nie stad nazwisko Gustis. Guwus, zreczny wlapaniu Guzeti, zu, /wrzeszczec np. suguzejo weszli z halasem. Gūžis, glowa kapiisty/ guzetas, glowiasty /o kapuscie/ — guzta gniazdo; guzineti grač w zmurki. guztauti gniezdzi¢ się Guzteareti, guz't’oti zzymac. [45a] Wyrazy ze Stownika Daukszy. Gwieztisi, 2'uosi, z'ausi, kwapic si¢; pasigwiezti pokwapic sig. Ieng v. ing. Ierbea, jarzabek. Iewa, ieva- ra, uzwa Hgajniuj, wkrotce. Ilsus, staby. Ing, in, i; w, do. Inkilas, v. Awilis, aulis, bor¢, ul. Inksteti zajakac sig. Jnkstiras, kleszcz /robak/. Inkstulis, zajgkliwiec, zajekliwy. Intea, bratowa. Inus, sadz, sza¢ | uneii ross./. Ipatus szczegolny, osobliwy /Hipaciejowski/. Ira, iraj, ir; jest. Irejas, sternik. Jrti, sterowaé, robic wiostem. Jrklas, wiosto. Irmedea, mdtošč. Irmedeti, mdlewaé. Iwajrus, Iwi- jas wezykowaty, krecacy sie, krecisty. Izas sopel lodowy, kierka. Jadra, odra .— Jaj, jesli. Jaknos, watroba. Jaukus, i, v. sumiSis. Jawkta /jungkti/ rzemien do przywigzywania wolu do jarzma. Jau- nas mlody /stad imie Jaunius, Jaunutis/ Jaunamartea pani, mtoda. jaunaweadis nowozenie¢. Jau- nasaj, pan miody. Jaunauti, plocho si¢ obchodzi¢. Jegti, g'u/o/, g'av znač cokolwiek, nuojega, znawca. Jegimas, znanie. Jetis, grot strzala spis Zolnierski /cnf. Velites lac. /. Jetinis, grot majacy; jetinikaj/s/, spisnicy/k/. Jiemus, jiemingas, bierny. Justi, jundu/o/, judav, poczynac wzruszac, burzy¢ sig. Judis, ruch /sujudis, rozruch/. Judra, trawa we Inie; Judreatea, rzezucha. Junklas v. Junkiklas, wab’, neta. juodimas, ni¢ czarna. Juot, owszem, nawet, Juoteasgi, owszemze. lursta/u/s, brudny, metny, nieczysty. Jutus, czuly, czujny. Pojutis, czucie. Kablis, hak, os¢k, kruk /stad na- zwisko/. Kadaj kiedy np. kadaj buwaj, kiedy byles, Kadaj ka'd'u, kiedyz to, bardzo dawno. Ka- dokoti, gdaka¢; kadokojymas, gdakanie. Kados, kadu, np. kadu busi, kiedy bedziesz. Kadu/o/n- gi, gdyz, poniewaz. Kagienti gęgač. Kaj, gdy. Kajkuomet, czasem. Kajmas v. kiemas, kajmea v. 202 so'd'us. Kajmene/a/, trzoda. Kajn'oti. platač /plątac tez, pajnioti/. Kajnėjimas, plątanie. Kajp, kajpo, kajpomis, jak. Kajtulis, zapalenie mozgu. Kakti, ku/o/nku, kakav dazy¢ udawač sie dokad. Kake/a/le/a/ cyc. Kal'edos, kal’edaj, Narodzenie Panskie. Kaleti, tu, le, jaw. [45b] gluszyc. Kalejymas, gluszenie. Kalmogaj, kalamaszka. Kalpokas v. galvokas. Kalstiti v. Kaustiti. Kamuoti, muoju, mavav, dreczy¢, męczyč. Kamavymas, dreczenie, maczenie. Kamienis 2. nač. lodyga kar- tofli. Kanika szarlat. Kanikas kredens wiejski. Kapanoties, dyrdzi¢ sie. Kapinis, siekanina Kapi- nis, mogilny. Kapas 1. nagrobek; kapaj mogily. Kardas kord /orez/, odglos, echo, dzwigk. Kar- ‘d’aj, dzwiecznie, odgtošnie. Kardinti, zglasza¢. kardintiesi zgtaszač sig, jawic sie. Kardus dzwigczny, odglosny; kardumas, dzwigczno$¢. Kajrinti drazni¢. Kajrin'ymas draznienie. Karka, obsac, lo- patka. Karkti, k’u,k’aw dyrdzic sie. Karkymas, dyrdzenie. Karkle/a/s v. Kope't'os. Karksoti, sta¢ nudnie. Karmonas, matelzak w Ewang. 248. Karoblis, korab’. Kar’ one/a/, wojna. Karšis, certa ryba Karta /o/klis, flaki ksiazki. /stad charta lač/; Kartu razem pospolem Kas’a, soszka, Kas- kis v. Niezas. Katil’or'us, Katilus, kotlarz /stad nazwisko Katel/, Katruj, Katrul, Katrur, kto- redy. Ka't'ukstis, kocię. Kawajtinti, wlec sie. Kawaitineti wiéczy¢ si¢ blakač sie. Kawajtinimas, wleczenie sig. Kauksoti, gawronič. Kavkseti, szczeka¢. Kauksojymas, gawronienie. Kiaukszejimas szczekanie. Kiaukszti, szczekac. Kiauksztimas, szczekanie. K’avkutas, luska. Kavs'ti, šstu, stad ikausav podpilem. Kavsea szataban. Kausinti, nu/o/, isdz zgrzybiale. Kavtimas, dbani¢. K'aus- ti, k'autu k’autav, dbač. Kazis, Kuzis 2. v. Kumelis. Keajoti, tuta¢ si¢; Keajojimas, tulanie sie. Keal'olika, kilkanascie. Keal'olikintas, keal’olikis, kilkanasty Keapszeti, š'u, bi¢ jak male dziec- ko. Ke/a/ptuvas, piec do pieczenia chleba. Keaptuvea, piekarnia. Keapurea, czapka. Kearas, krzew. Kearuoti, krzewié¢ si¢, Ewang. 68. Keareti, r’'u/o/, r'ejav, mamiaé czarowač; nukeareti, urzekac, omawia¢. Kearpeti, ngdzni¢ Kearvinti, išč niezgrabnie; kearvineti, chodzi¢ niezgrabnie. Kear- vinejimas, chodzenie niezgrabnie. Kearvonas, Karawana. K'eaturis kwadrat. Keatwirtajnis, czwo- rokat, kwadrat. Kebl’aj, niezgrabnie. Keblinti, isdz jak niedzwiedz’ niezgrabnie. Keblineti cho- dzi¢ niezgrabnie; keblinejimas, chodzenie niezgrabnie. Keblinimas, chod niezgrabny. Kebloti, isdz’ niezgrabnie stad keblojimas, chod niezgr[abny] Kebtu, niezgrabno. Kebtus, niezgrabny. Keb- soti, siedziec niezgrabnie. [46a], Kebszeti v. seabszeti, bi¢ jak male dzieci. Keburoti igraé, /jak np. dziecko rekami, gmirzy¢, Kedoti, oju/o/ dojav rozrzucaé. Kedojimas, rozrzucanie. Ketoti, oju/o/ rozszerzaé, rozkladac, machač. Kesti, kea't'u ketav, pjac, rozszeraza¢ rozportrzeniaé, stad issiké- tes, roztozysty. Ketojimas rozszerz /klad/anie, machanie. Kevealis, tulacz, wloczega. Kewealo/u/ti v. Kewelauti, tulac si¢. Kewe/a/lojimas, tulanie si¢, wloczenie sig. Kezeti, zu/o/ pekaé; Kezejimas, pekanie. Kezeti eju/o/, ejau, szkalowaé; Kezejimas szkalowanie. Kibala 5, licho /ru6eas/. Kibek- lis v. kablis. Kibi/u/rkstavti v. tuoti v Kibi/u/rksliti, iskrzy¢ Ki/u/burkstavimas v. Kibi/u/rkstiji- mas, iskrzenie. Kibi/u/rkstis, iskra. Kiek, ile; kiekaj, poniekad; kiekas, ili; kiekibea, ilos¢, ilkošč. Kiekierzuoti, cwalac sig. Kiek/l/olika, kilkanascie. Kiemas, dziedziniec, chata. np. buwaj kiemi, bylem v goscinie. Kiemineti, gosci¢. Kieminiejimas, goszczenie. Kiem'onea, kmiotka, wiesniaczka. Kiem’onis, kmiotek, wiešniak. Kiklikas, ksztalcik, obojczyk. Kikoti, hojda¢ Pakil’a, konew, buklak. Kil’epas, czekan. Pokilis, uczta. kiloti, dzwiga¢; kilojimas, dzwiganie. Kiltis, familija. Kimti mstu, mav, chrypie¢, krzepnac; apkimti, ochrypie¢, ochrypnac; azukimimas, chrypka, azu- kimis, ochryply. Kimbti, bu/o/, mo’av, odnaszaé¢ Modl. 232. Kimbeti v. kabeti, wisie¢. Kirbas v. Kajlis, owczynka blam. Kirbinea, zmut np. Kirbinea raktu. Kirkti, krakac. Kisielis, kisielus, ki- siel. Kiszka, golen. Klajdea, blad, falsz Klajdus, obledliwy. Klajdunas, blakacz, tutacz. Klajkus, trwozliwy žalošny, trwozacy, Klajkastis, trwoga. Klajkinti, trwozyé. Klasta zwada. Paktajko, trwozno zostato. Klausus, v. Klauzadus, postuszny n’aklauzada, tajdak, niespostuszny. Kleabearis, klepadto. Kleabeti rucha¢ sig, byc powolnym. Kleabea(i, ie)nti, st(p)ukaé, kolataé. Klejka v. klej- kea, szkapa. Klesti, ‘t’u, v. kiesteti, ‘t’u gęšcieč. Klestiti biczawaé, chlostaé¢ (xaecrats). Klest(eii) (y)- mas, zgeszezanie sig. Klestimas, biczowanie. Klestumas, gesto$é (w lisciach drzew). Klestus gesty np. kiestus tapaj me‘d’o, geste lis’cie drzewa. Kliedeti, bladzic w chorobie, miec maniją, gachowaé’, chodzic bladzac w nocy, stad kliedejimas bladzenie, manija, gachowanie. Klijas, klej, karuk. Kli- uoti klei¢. Klikti, xankats, Klimpti, grzaznac. Klineti, klinowaé. Klingea, klamka. Klintis 7. skala, opoka. Kripti v. Klipti, pstu, pav. pod. upada¢, wali¢ si¢ ubozec. Kliszas, Klivas, Klivis, klibas, kulawy, krzywonogi. Klivinti klivineti, i§¢, chodzic kulawo. Klodas, warstwa, paklodea, przescieradlo. Klustineti sciela¢ klustimas, scielanie. Klotas, klotinis, stany, slanieé¢. [46b] Klu- diti terafi¢ zaczepic (gabac¢). Kludimas trafienie. Kluga, wi¢. Klukinti, boltaé¢. Klukseti pilwie, kruczec w brzuchu. Klumbea(i, ie)nti, stukaé. Klumbinti, klumbineti, i$¢, chodzic stukajac. Klum- 203 pa, klumpinea, klumpuma, mielizna, btocko. Klumpu, grzazko. Klumpus, grzazki. Klupuris v. Z’upsnis szczubiec, szczypta. Kl'urkseti, kreraé. gearvea klurk’sa, zuraw krera. Kl'utea, Klutis 7.v. Kl'autis 7. przeszkoda, zaczepka, zawada. Kn’agas, wrzaskun. Knajbiti, dluba¢. Knajbimas, ditubanie. Knak(p)sojav otista¢. Knatas, knot — knaukseti, wrzeszcze¢. Kneazeti, gruchotaé si¢. Kneazinti, gruchota¢. Kneazejimas gruchotanie si¢; kneazinimas gruchotanie. Kneboti, peckac sig: knebojimas peckanie sig. Kneksejimas v. Kn'auksejimas. Knekseti v. Kn'avkseti: Kne(i)binis, kunszt. 2. Kniboti, dtuba¢. Knibojimas dlubanie. Kniebti, kniembu, arba, bstu, obwisnac, upadac (cnf. Nimbus). Kniebimas obwisnienie, opadanie. Knirkti, k'u(o) skwierczec. Knisti, knintu arba knitu v. kniteti, tu(o), dokuczaé. Knitejimas, knitimas, dokuczanie. Atsikno- ti (od knoti), odstaé, odlupic sie. Kn'okti, krzycze¢, wrzeszcze¢. Kn'okimas, krzyczenie, krzyk, wrzask. Kn'oklis krzykata, wrzaskun. Knopa, gryf u podkowy. Knopinti, knopineti, isdz’, chodzi¢ potykajac, paknopstomis, potykajac. Knopsoti, sta¢ niezgrabnie. Kn'ubti, kn'umbu, bav, padac natwarz, obwisna¢. Kn'ubsoti, nalega¢. Kn'ubs‘t’as, lezacy na twarz. Sukn’ugzdav, poczalem skwier- czec (od kn'ugzti kn'ungzdu). Kn'ugzdéti, skwierczec. Sukn’uzav, zgruchotalem si¢ od kn'uzti kn'unzu arba Kn'uzstu,). Kn'uzeti gruchotac sig. Kn'uzinti, gruchotaé. Koloti, 1zyé, hanbic (szka- lowac) Komiti v. Kamuoti, dreczy¢, męczyč. Komijimas vel Kamavimas. Kopti, v. lipti. Pe(a)rko- ris, od korti, przecharlszy. Korinti, korineti, isdZ, chodzi¢ przechariszy. Kovas v. V'epta gawron. Krajgl'oti, mata¢, krajgl’ojimas, matanie. Krajtealea, krobka. Krajtealea pinta, kobiatka. Kraitis 2. krobia, wyprawa. Krajpintas v. Keasealis, kobiel, kobiatka, kosz. Kras'a, stolek. Kr'auseti, chrzakaé. Kr'avkutas, varlu kr’avkutaj zpowietrza massa jak kwaszanina. Kravpas, chropawy, chro- powaty. Kr'avšis brzeg morski i kravtis,... Kreajda, kreda, kreta Kreajwoksl(n)is, krzywak. Kreap’'sea, skrzynka, kreapsis, kosz. Kreasnus, zsiadly, krepy. Kreaseti, krzepnaé. Kreasnumas zsiadlo$¢, krępošč. Krijas, rondo. Krikti, krzyczec (o kaczce) Krikle, Cyranka. Kriluoti, waha¢ sig. Krilawimas, wahanie si¢. [47a] Krimslea, chrzastka. Kr'ogas, chrapka. Kr'oguoti, krokti, kroksti, chrapa¢. Krogavimas krokimas krokstimas, chrapanie. Kr'oglis, chrapke majacy. Kr'okūlis, mlotek. Kropti, okpié, okpiewaé. Krumas, krzew, krzak, kierz, Im. krumaj, chrėšniak, knieja, krzewina. Kruminas, chroécina, krzewina. Kruminis, chrodciany; Kruminis duntis, trzo- nowy zab. Krumplis, klykiec, przegub u palcow. Krumpl'uotas, klykciaty. Krumslis, gruzel. Kru- nas, dychowica, chrapka. Krunuoti, nuoju, kaszla¢, dychawicznie¢. Krunklis v. Varnas. — Krunksti, krunkstauti krztusic sig, krztunié, chrachaé. Kru(o)ntas, brzeg. Krupti, mpu, upav, koleé. tęžeč, stač si¢ niezgrabnym. Krusnis 7. kamionka, kupa kamieni. Krusinis jablecznik 2. — Kubil'us v. Kubil'or’'us bednarz (cnf. wies’ Kubilunaj). Kubris 2. grzbiot kark. Kudra, blocko, mul, szlam. Kujas miot. Stulbis v. kujnas. Kiilimas, trawa przeszloroczna na wiosne. Kulipka v. riduotea, kula. Kumpa, oblak. Kumpti, podupadac. Pakumpti podupasdz. Kun’aveajkti, zniewaza¢. Kundea mol Kunigena, Ksigdzowicz. Kunka, klamra. Kunkulas, wrzatek, babe(o)l, banka na wodzie; kunku- tuoti, kipiec. Kuntas v. swaras, funt Kuntripclas, kontrypal, cyna przednia. Kuodis, dzierlatka. Kuoja, plo¢, plotka. Kuokas, kregiel, butawa. Kuoksta, kosm. kuo, ku, im, czem; Kuo-tuo, czem- tem Kuopa, gmin, pospolstwo, zgietk, natlok (stad lac. populus, stad šwieto Kupalo). Kuopti prza- tac, czysci¢. Kuoras, wieza, baszta. Kuosa, kawka. Kupl’aj, bujnie. Kuplumas, bujnošč. Kuplus, buiny. Kupra garb (stad nazwisko Kupris). Kupris, garb majacy. Kupsta, kupa. Kesm, kopiec. Kupstuoti, burzy¢ sie; Kupstavimas burzenie si¢. Kurkea, indyczka; Kurkinas, indyk; kurkitis indycze; Kurkitur, gdzieindziej sukustav, zaczalem szeptac Kusteti, szeptaé¢. Kustinti, dogryzaé, dojada¢ kąsač. Kutuoti kutczerowaé, barwic szate. Kusti, sstu(o), stad Ziewe(a) kusta unt me‘d’u, kora przystaje do drzewa. Kutealoti, taskotač, lechtaé. K'utinti, is¢ powoli. Kutriti, kutrinti doku- czač. Kuweti v'u(o) vejav, wstydzi¢ sig, kojaé sig, pokutowac, zalowac za grzechy (stad moze lot. Kuwento klasztor). Kuwejimas, wstydzienie sie. Kuwekseti, kwili¢ sie. Kunis 2.v. Sarmata, wstyd. [47b] Kwakseti, kwokaé. Kwarasiti batozy¢. Kwarma v. tajsituvas, forma. Kwarsinti v. Pikrin- tisi, przykrzyc sie. Kwatotisi, porska¢ smiecham, smiec si¢ zbytocznie. Kwearkslea, kwolzka. Kwe- puoti, dyszeé, Kwieslis, przyzywacz zaproszonych. [4.] Vocabularum Lithvanico-Germanicum et germano — lith- vanicum... 1730. Halle. Iš F. V. Hako iSraSyta daugiau kaip tūkstantis keturi šimtai septyniasdešimt žodžių (60—67 b): Abbejeip, beyderley; Abbejets, beydes; abbejey, beyderbey adv; 204 Akkies-Wokas, o, Angenlied; Akkies-Wyzdis, džio, augapfel; auklas moze od auka; Andaj; Ankstybas i Ankstiwas, Annot wie dort; Antaj, dorten adv. monstr.; Ap- «dangalas, to die Kleidung cnf. toga, lat. ir t. t. Prie kai kurių žodžių pridėtos įvai- rios pastabos, pvz.; Erytis, cio ein Lamm (Lammazwierz w Ameryce) (61a), Kam- mara ros Kammer, pro Kambala od kamba, kampas (61b), Prakartas, to, eine Krippe (u nas Prakartis) (63a) ir kt. [5.] Nektėre frazesa polsko-zmudzkie [kai kurios lenkiškos-žemaitiškos frazės). Tai K.. Būgos teigimu ne A. Kašarausko ranka surašyti 34 posakiai (88a— 88b), kuriuos K. Būga paskelbė po kitų iSrasy'®, pvz.: Kad stroks, tūkart pri Diewa— ‘Gdy trwoga, do Boga; Yra taj garbie ant garbiu, turieti lezuwi už dantu — Jest to cnota nad cnotami, trzymač język za zębami; Garbie ysz patjis burnas, atsyduod — Propria laus sordit ir t. t. [6.] Wyrazy Zmudzko-Litewski [žemaitiški-lietuviški žodžiai]. K. Būgos nuomone taip pat ne A. Kašarausko užrašyti, bet į jo rankraščius (89a —95b) patekę skirtingų pošnekčių (žemaitiškos ir aukštaitiškos) kažkieno už- rašyti žodžiai. K. Būga juos iš eilės paskelbė, pridėjęs numerius (iš viso 248)". Štai keletas pavyzdžių iš pradžios (98a): Inumis — Kumpinikas, Gasznus — puy- kus, Pakažnas — walnias, Skanu — gardu, Wins szuka — wienas puncziosi, Pako- jes sukabinti — abudu supunczioti, Saykint — wiest prisiegon, Preykszus — Už- kuris ir t. t. Taigi A. Kašarauskas yra daręs žodžių išrašus iš įvairių šaltinių ir kai ką [5, 6] iš kitų gavęs. Spėjama, kad jo iniciatyva buvo kažkieno nurašytas J. Pabrėžos vei- kalo ,,Taislius auguminis“ vardynas, kurį jis paskui yra turėjęs savo rankose??. A. Kašarausko žodžių sąrašai ir visas jo rankraštis „,Litvanica“ yra gausus ir įvai- rus medžiagos lobynas, kurį pravartu dar kartą atidžiai peržiūrėti ir viską, kas per neapsižiūrėjimą buvo praleista, išrašyti. A. Kašarauskas, kaip pats sako straipsnyje apie lietuvių kalbos žodynus, ne- ketino imtis leksikografinio darbo, lietuvių liaudies kalbos žodyno rengimo, o pasi- tenkino žodžių išrašinėjimu iš įvairių šaltinių, žodžių rinkinių sudarymu, kurie jam galėjo būti pravartūs, rašant apie lietuvių kalbą, ir kurie buvo prieinami jo draugams bei pažįstamiems. Vis dėlto mūsų laikus pasiekė žinia, kad A. Kašarauskas pasi- reiškė kaip rusų — lietuvių kalbos žodyno sudarytojas. Apie šį jo darbą buvo rašo- ma spaudoje. Antai „Tėvynės sarge“ (1896 m. 11 sąs., p. 21—22) Vaižgantas krei- pėsi į visuomenę, ieškodamas A. Kašarausko rusų-lietuvių kalbos žodyno: [21] ,,Kamg yr „,Maskoliškai-Lietuviškas žodynas“ kunigo Ambr. Kossarževs- kio? Vyskupo Motiejaus laiką Žemaičiūsę galėtumem prilyginti prie Adomo Mic- kevyčės laiko Vilniuje; kaip če teip te apsireiškė didelis literaturiškas judėjimas. Dvasiški ir svietiški žemaičei rankčiomis mokinos ir rašė. Daug jų veikalų atspausta, 10 „Tauta ir žodis“, kn. I, p. 367— 368. " Ten pat p. 368—371, '* Apie tai painformavo Lietuvos TSR Valstybinės respublikinės bibliotekos rankraštyno vedėjas S. Skrodenis, remdamasis vienu ten esančiu rankraščiu (PR 136). 205 da daug pasilieka, kažin kame, o juk metas jiems išvysti saulės šviesą. Štai girdžiu, jog garsus mokytas vyras, sąnarius Archeologiškos Draugystes kunigas Ambra- žiejus Kossarzevskis arba, kaip žemaičei ištaria — [22] Kašarauckas (1822 — 1880), kurio rankraščių keletas tomų randas Kauno seminarijos knįgynę, turėjęs parašęs maskoliškai-lietuvišką žodyną lyg žodžio (pastarojo) „,ogonščiki“. Po ištrėmimo jo iš Varnių, kamę buvo Moderatoriumi Rokytų klioštoriuje, 1863 m. į Siberiją, jo knįgynas kliuvęs gentims Pavandenio parakvijoje; jie užlaikę klebonijoje, kamę tas žodynas buvęs da 1883 [?] metūse, o prapūlęs tarp 1872—1883 metų. Pas ką atsirastų, prašome pristatyti par rankas ar tiesei į ,„,Tėvynės sargo“ redystę, kuri rodžei įgys jį“. Kiek vėliau apie šį ir kitus žodynus buvo teiraujamasi lietuviškoje amerikinėje spaudoje: „Kur lietuviszki žodynai? Isz žodynų lietuviszkos kalbos iszėjo tiktai Nesselmano, Kurszaiczio ir Mie- žinio; svarbus žodynas Juszkevycziaus vis dar spausdinasi Petrapilėje. Bet kur kiti? Zinoma jukgi, kad Dijonizas Poszka paliko žemaitiszkai-lietuviszką žodyną, pa- raszyta iki litarai P. Paliko teipgi Pocker (žodynus: lietuviszkai-lenkiszką ir len- kiszkai-lietuviszką), Kajetonas Niezabitowskis (lietuviszkai-lenkiszką), kun. Sut- keviczius, L. Ivinskas (žemaitiszkai-lietuviszką), Simonas Staneviczius (žemaitisz- kai-lenkiszką), kun. Kosarzauckas ir M. Akelaitis (tas du: lenkiszkai- lietuviszką ir sulygintinį lietuviszką). Raszo, kaip girdėti, lietuviszką žodyną p. P. Kriaucziu- nas. Apart tų didelių žodynų, kiek gi atrasime mažų Zodynéliy, kuriuos raszė ir raszo del savęs kiekvienas mylėtojas lietuviszkos kalbos. Bet kur jie...? Kun. Kosarzaucko maskoliszkai-lietuviszkas žodynas dar 1883 m. buvęs Pavan- denio parapijoje pas gimines, bet dingo. Dijonizo Poszkos žodyną 1858 m. turėjo pas save Vincas Bialozor. Akelaiczio žodynai prapuolė Paryžiuje. Gal juos laiko Želmens draugyste? Kun. Sutkevicziaus lietuviszkai-lenkiszkas „Žodinįkas“ guli badai Vilniaus visatiniame knįgyne. O kur kiti? Reiktų mums juos visus sujieszkoti.““** A. Kašarausko žodynas per spaudą buvo ieškomas ir vėliau?*, bet iki šiol jo nepasisekė rasti. Tad šiandien sunku apie jį ką nors tikra pasakyti. Tik spėlioti ga- lima, kuriam tikslui A. Kašarauskas sudarinėjo rusų-lietuvių kalbų žodyną, kai pats rašė, kad pirmiausia reikalingas lietuvių-lenkų žodynas. XIX a. pirmoje pu- sėje madingi buvo lenkų-lietuvių ir atvirkštiniai žodynai, o rusų kalba lietuvių leksikografijoje buvo dar naujas reiškinys. Vienas iš pirmųjų apie rusų kalbos įvedimą į sudarinėjamą lietuvių kalbos žodyną galvojo Kazanės universiteto klasikinių kalbų katedros profesorius A. Ugianskis (1816—1870), tardamas, kad lietuviai ir lenkai pakankamai moką rusiškai, kad rusams lenkiški atitikmenys svetimi ir kad lietu- viškas-rusiškas žodynas galėtų būti išleistas valdžios lėšomis**. Galima manyti, kad A. Kašarauskas, būdamas plačių interesų ir erudicijos žmogus, dalyvaudamas rusų Vilniaus archeologinės komisijos ir Kauno statistikos komiteto darbe, rašyda- mas rusų spaudai botanikos ir kitais klausimais, mokėdamas lenkų, vokiečių ir — 13 „Tėvynė“, 1898, p. 250. 14 Žr. „Žinyčia“, 1901, Nr. 1, p. 154. 15 „Tauta ir žodis“, kn. VII, Kaunas, 1931, p. 330. 206 prancūzų kalbas, turėjo gerai pramokti ir rusiškai. Tam tikslui jam ir kitiems lie- tuviams inteligentams turėjo praversti rusų-lietuvių kalbų žodynas. Žodynas turėjo būti verstinis, nes tokį žodyną, pasiėmus pagrindu kokį nors rusų kalbos žodyną, galima lengviausiai ir greičiausiai sudaryti. Neturint rankraščio ir neradus kitų duomenų, neįmanoma ką nors pasakyti apie rusiškosios žodyno dalies šaltinį. Kad A. Kašarauskas domėjosi kitų kalbų žodynais ir jų ieškojo, matyti iš vieno L. Ivins- kio 1860. III. 15d. laiško nežinomam asmeniui, kuris prašomas parūpinti ,,genialiam lyginamosios žemaičių kalbos tyrinėtojui“ A. Kašarauskui kitų kalbų žodynų.“ Lietuviškai žodyno daliai A. Kašarauskas galėjo panaudoti iš įvairių šaltinių išra- šytus bei iš liaudies kalbos užfiksuotus žodžius. Tam, tur būt, iš dalies ir tarnavo jo lietuviškų žodžių sąrašai. Gal A. Kašarauskas, rengdamas rusų-lietuvių kalbų žo- dyną, turėjo prieš akis ir mokslo interesus, Jis plačiai rašė lenkų spaudoje apie lietu- vių kalbos reikšmę lyginamajai istorinei kalbotyrai, iš S. Mikuckio, į kurį jis dėjo dideles viltis kaip į lietuvių kalbos žodyno sudarytoją, turėjo žinoti, kad ir rusų kalbininkai I. Sereznevskis, F. Fortunatovas, J. Šachmatovas ir kt. domisi lietuvių kalba ir laukia žodyno, iš kurio galėtų susipažinti su lietuvių kalba. Ir tai A. Kaša- rauską galėjo skatinti sudaryti rusy-lietuviy kalbos žodyną, kurio rankraštis baigę- sis žodžiu „,ogonščiki“, Rusų-lietuvių kalbų žodyno rankraštis yra vienintelis žinomas A. Kašarausko pradėtas sudarinėti žodynas. Kaip žodynininkas jis turėjo progos ir daugiau pasi- reikšti, nes Vilniaus knygininkas ir leidėjas Zavadskis siūlęs jam parengti sutrumpin- tą Bobrovskio lotynišką-lenkišką žodyną. S. Kašarauskas, atsidavęs gamtos moks- lams, nuo to pelningo darbo atsisakes.!? e Be minėtų leksikografinių darbų (žodžių sąrašų, rusų-lietuvių kalbos žodyno), A. Kašarauskas pasireiškė kaip lietuvių leksikografijos istorikas, parašęs mūsų cituotą straipsnį apie lietuvių kalbos žodynus, kuriame labai trumpai paminėti be- veik visi svarbiausi mūsų žodynininkai nuo XVII a. pradžios iki XIX a. galo. Do- mėdamasis kalbotyra, sekdamas lingvistinę ir kitokią spaudą, bendraudamas su ano meto filologais, veikėjais ir kitais šviesuoliais (M. Valančiumi, M. Akelaičiu, L. Ivinskiu, K. Daukša, S. Mikuckiu ir kitais'®) Kašarauskas turėjo žinių, kas padaryta ir daroma lietuvių leksikografijoje. Straipsnio pradžioje išvardinti Lietuvos leksikografai, būtent: S. Daukantas, K. Nezabitauskas, J. Juška (Juškevičius), A. Ugianskis, M. Akelaitis (Akelevičius), L. Ivinskis, K. Daukša, M. Miežinis (Miežitavičius), S. Prialgauskas, A. Juška (Juškevičius); pats pirmasis žodynininkas K. Širvydas ir neseniai mirę S. Stanevi- čius, D. Poška (Paškevičius), D. Sutkevičius ir J. Pabrėža (kaip botanikos žodžių rinkėjas). Iš mūsų literatūroje minėtų bei minimų veikėjų, norėjusių bei mėginusių dirbti leksikografinį darbą, nieko nekalbama apie A. Butkevičių, L. Uvainį, J. Pla- terį ir kitus, kurių leksikografinė veikla bus buvusi nežymi arba platesnio garso nesukėlusi A. Kašarausko laikais. 16 „Tauta ir žodis“, kn. VII, Kaunas, 1931, p. 342. "* Prof. A. Dambrauskas, Kun. Ambroziejus Kašarauskas (1821 —1882). — „Tauta i žodis“, kn. III, Kaunas, 1925, p. 234. '* Plg. „Tauta ir žodis“, kn. III, p. 234. 207 Iš Rytprūsių žodynininkų A. Kašarauskas straipsnio gale mini Haką, Ruigį, Milkų ir Neselmaną. Pirmieji du pateikę tik nedidelę leksikos dalį, santrauką, o Ne- selmanas sudaręs'gana didelį žodžių rinkinį, tačiau neapimantį nė pusės lietuvių kal- bos turtų. Nieko nekalbama apie Rytprūsių rankraštinius lietuvių-vokiečių ir at- virkštinius žodynus, ypač apie išsiskiriantį liaudies kalbos bei tautosakos turtais J. Bradovskio dviejų dalių žodyną, kuris minimas spausdintuose Milkaus ir Nesel- mano žodynuose. Nors palyginti su kitais šaltiniais, mininčiais lietuvių kalbos žodynus, A. Kaša- rauskas beveik nieko nauja nepaskelbė, tačiau pats žymiausių mūsų leksikografų paminėjimas ir trumpos pastabos apie kai kuriuos žodynus yra vertos démesio, tyrinėjant lietuvių leksikografijos istoriją. e Susipažinus su A. Kašarausko veikla lietuvių leksikografijos srityje, galima pa- daryti šias išvadas. A. Kašarauskas nepaliko didelių leksikografinių darbų, žodynų, kurie būtų labai reikšmingi lietuvių leksikografijai. Kaip svarbiausi darbai buvo pa- minėti žodžių sąrašai, bandymas sudaryti lietuvių-rusų kalbų žodyną ir pastabos apie lietuvių kalbos žodynus. Vis dėlto, turint galvoje ano meto lietuvių leksikogra- fijos padėtį, nedidelį būrį žodynininkų ir sunkias jų darbo sąlygas, A. Kašarausko. leksikografinė veikla darosi daug reikšmingesnė, nekaip iš pradžios atrodo. A. Kašarauskas į lietuvių leksikografiją įnešė naujų idėjų bei sumanymų, kurie, kad ir liko nerealizuoti, palaikė ir stiprino pastangas turtinti lietuvių leksikogra- fiją naujais darbais. Tai liaudies kalbos žodyno idėjos propagavimas, asmenvardžių, vietovardžių ir terminų Žodynų sudarymo reikalo kėlimas. A. Kašarauskas palaikė, gilino ir vystė leksikografinį sąjūdį, kuris ėmė reikštis Lietuvoje nuo XIX a. pradžios ir kurio pagrindinis uždavinys buvo parengti įvairių lietuvių kalbos žodynų, turėjusių tarnauti lietuvių kalbai mokytis, literatūrinei kal- bai tobulinti ir lietuviškai literatūrai kurti. Jis matė, kad žodynų rengimo darbas eina labai lėtai, kad jégos negausios ir išblaškytos, tai stengėsi palaikyti leksikogra- finį darbą, telkti jėgas ir skatinti kitus bendromis jėgomis parengti didelį lietuvių kalbos žodyną. A. Kašarauskas surinko iš įvairių šaltinių nemaža medžiagos, kuri praturtino K.. Būgos, didžiojo ,,Lietuviy kalbos žodyno“ ir kitas kartotekas ir dabar panaudo- jama leksikografijos tikslams. Ypač vertingi yra jo išrašai iš K. Daukšos ir Jumskio žodynų ir iš liaudies kalbos užrašyti žodžiai, kurių galima rasti visame A. Kašaraus- ko „,Litvanikos“ tekste. Išrašai iš minėtų žodynų yra realūs ir tikri liudininkai, iš kurių mes galime susidaryti bent šiokį tokį vaizdą apie dingusius ir iki šiol nesuras- tus žodynus. | A. Kašarauskas išvardijo bei paliudijo, kokie buvo jam žinomi Zodynininkai, ir tuo bent kiek prisidėjo prie lietuvių leksikografijos istorijos duomenų rinkimo, fiksavimo ir perteikimo būsimoms kartoms. Visa tai įpareigoja ir patį A. Kašarauską įrašyti į lietuvių leksikografijos isto-: riją kaip vieną negausių XIX a. šviesuolių, kurie į gimtosios kalbos žodyną ir gra-- matiką žiūrėjo kaip į tautos gyvatos kertinius akmenis. 208