Gervėčių tarmės frazeologizmai

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA GERVĖČIŲ TARMĖS FRAZEOLOGIZMAI J. LIPSKIENĖ Gervėčių miestelis ir gretimi kaimai (Gaigaliai, Galčiūnai, Girios, Gėliūnai, Gudinykai, Knyštūškės, Miciūnai, Milcėjos, Mėckos, Pelegrinda, Pėtrikai, Rimdžiūnai) — tai viena lietuviškų salų Baltarusijos respublikoje. Šioje saloje kalbama rytų dzūkų tarme. Gervėčių apylinkių tarmė dar nėra visapusiškai tyrinėta ir aprašyta, nors ja yra domeéjesi ar tebesidomi nemaža kalbininkų, jų tarpe iržinomųkitų tautų mokslininkų“. Iki šiol daugiau buvo kreiptas dėmesys į šios tarmės fonetines bei gramatines ypatybes, padedančias geriau išryškinti jos vietą kitų lietuvių kalbos tarmių tarpe. Gervėčių tarmės leksika ir ypač frazeologizmais, galima sakyti, dar nesidomėta. Iš tikrųjų frazeologizmai taip pat labai svarbūs tarmės ir jos leksikos tyrinėjimams, nes juk neretai tik juose išsaugomi žodžiai, nebevartojami pagrindine savo reikšme. Be to, frazeologizmai, būdami pastovesni junginiai, kaip ir tautosaka (dainos, patarlės, priežodžiai), eidami iš kartos į kartą, dažnai išsaugo ir retas tarmės morfologines ypatybes. P. Arumos pateiktuose Gervėčių tekstuose yra tik tokie daugiausia vienos dainelės palyginimai: tai ma: akelės ka.b zėrkolė'lei, labai gražios, spindinčios“; tai" ma: auselés ka.p trubealés „labai geros, didelės“; tai: ma’ rage lei ka.b i-lalés ,,labai smailūs“; rai: ma: pausie-lés ka.b adatė*lės „labai smailios“; tai: ma kojelės ka.p tšėbatė'lei „labai dailios“; tai'ma'vuodegė'lė ka.p šluotelė „Jabai kupli, didelė“ (Aruma L.M. p. 9). Kitose dainose bei pasakose yra dar tokie frazeologizmai, pvz.: abrinko džiėdu ka.p po'nu, é bobu ka.p poniu ,labai gražiai aprengė, išpuošė“ (Aruma L.M. p. 15). da. ka.s ai's pro" man' — ašarėlėm apsilė“s „,pravirks“ (Aruma L.M. p.8). Taip pat du pastovūs vertimai: ka.p kar'tas .,kaip tik“ (Aruma L.M. p. 13) (plg. brus. kak pa3); un ga-lo ,,pagaliau, galų gale“ (Aruma, L. M. p.14) (plg. rus. nakorey). E. Volterio pateiktuose iš Gervėčių tekstuose užrašyti šie pastovūs žodžių junginiai: Dūmais traktavdjau (vaišinau), kačėrgu vitdėjau ,,mušiau“ (Volteris L. Chr. p. 397); žaljas mėdzjas , jūodos vūogos, nėt šakėlės lwūiksta „labai daug“ (Volteris L. Chr. p. 400); Pririšjau žirgū par žaljū grūšjū, pririnkaū pani, kap sūvo dūšjū „Jabai gražią“ (Volteris L. Chr. p. 398). 1 Plg. D, Bonbrep, Jlaurosckxas Xpecrowaria, CankrnerepGypr, 1904, t.2, p. 396—402 (Toliau — Volteris L. Chr.); P. Arumaa, Litauische Mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend, Dorpat, 1931, p. 7—18 (Toliau — Aruma L. M.); E. Fraenkel, Apie Vilniaus krašto lietuviškų tarmių ypatybes. — Lietuvių Tauta, Vilnius, 1936, kn. 5, p. 256—262. 111 P. Arumosir E. Volterio užrašyti pastovūs žodžių junginiai, suprantama, neduoda pilnesnio Gervėčių tarmės frazeologizmų vaizdo, todėl šiuo straipsniu norima kiek plačiau su jais supažindinti?. Kalbant apie Gervėčių tarmės frazeologizmų leksing sandarą, galima pasakyti, kad daugumas jų siejasi ne tik su kitų lietuvių kalbos tarmių, bet neretai ir su kitų kalbų frazeologizmais, nes jų branduolį dažniausiai sudaro tos pačios leksinės reikšmės Žodžiai: akys, ausys, dantys, galva, liežuvis, nosis, rankos, širdis ir t.t. Tad Gervėčių tarmės frazeologizmas galvą nukdrti ,„,nusiminti“ kitose kalbose turi šiuos atitikmenis: lat. nokart galvu, Tus. nosecums 201064, lenk. opuscié¢ glowe, vok. den Kopf hingen lassen, angl. hang down one's head, pranc. baisser la tėte; ranka raikaq praiisdo „,vienas kitą palaiko, užstoja, vienas kitam padeda“: lat. roka roku mazga, rus. pyka pyky moem, lenk. reka reke myje, vok. eine Hand wischt die andere; širdį isésti ,,iskaudinti“: lat. sirdi grauzt, rus. epoisme (mouums) cepdue, vok, sich das Herz schwer machen, angl. break somebody's heart; dantis Siepdyti ,,juoktis, Sypsotis“: lat. zobus radit, rus. ckaaume 3y061, lenk. pokazié zeby, vok. die Zihne zeigen) ir t.t.,,Sioji frazeologija šnekamojoje liaudies kalboje yra bene plačiausiai vartoJama, nes šios rūšies frazeologiniai žodžių junginiai turi lengviausiai iššifruojamą perkeltinę prasmę ir drauge yra labai vaizdingi“. Šalia frazeologizmų, sudarytų su kitose tarmėse žinomais žodžiais, Gervėčių apylinkėse vartojama nemaža pastovių posakių, kurių vienas, rečiau — du komponentai yra šiai tarmei būdingi žodžiai. a) daiktavardis: an pačios spūrgos (pumpuro) ažlipti; (ažsigeidė) kap boba sunkčėnė (nėščia); kap mėdžias (miškas); kap Sepetynas (šepetys); per smūrgainį smūrglas (snukį) gauti; kap plostais (dideliais gabalais) vefsti; rakštis (karstas) regėti; skalsinykas, (aitvaras?) atūneša; skiedos (skiedros) laksto; saldumėos (saldaus) ir gardum és (gardaus) matyti; skystumėos (proto) galvėj turėti; šiltis (šiluma) kduly nelduZia; b) būdvardis: krikstytiné (krikšto) duktė; medindja (miškinė) ožka; lig šonų šlapiankas (šlapias); c) veiksmažodis: akis apstūmti (apdumti); būzą sriaūbti (srébti); burna susimainė (pasikeitė); krioėkščia (knarkia) kap gyvulys; kap vainiką vyti (pinti); kėjas aždirti (užversti); eglūtę pririūkti (papuošti); palčidus blūsą užvysi (pamatysi); per diionq duonos veizdčėti (ieškoti); kap vėlnias prikliūvo (prisikabino, pristojo); per gaidžio žaiigsnį pribiiti (pailgėti); raikom masnoti (purtyti, kratyti); galvon prieidyti (ateiti); iš proto išsikrausdyti (išsikraustyti); liežiuviūs raznešdyti (išnešioti); smertis paeido (ateina, artinasi); žydai pavažiūodo (atvažiuoja); iš skūros griūti (virsti); akysa prisidavinėti (vaidentis, rodytis); d) dalyvis: kėlias atklotas (atviras, laisvas); kap triba sušliję (susiviję); e) veiksmažodis ir daiktavardis, rečiau veiksmažodis ir būdvardis ar dalyvis: pėnčius (kulnus) apsitvyoti (apsidaužyti); kap apušės lūkštas (lapas) lapsi (vir- * Straipsnyje pateikiami frazeologizmai daugiausia užrašyti autorės 1970 m. dialektologinės ekspedicijos metu. Jie dar papildyti iš K. Aleksyno ir A. Dzetaveckaitės, K. Grigo, A. Juškos, L. Saukos ir R. Šliogerytės, N. Vėliaus užrašytų tautosakos rinkinių, esančių Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Tautosakos rankraštyne. * B. Kalinauskas, Natūralinė ir konvencionalinė Žemaitės raštų kalbos frazeologija. — VVPI Mokslo darbai, Vilnius, 1960, t. 11, p. 120. 112 pa, dreba); niūnią (nosį) nunidukti (nuleisti); rakštis paskum tūsosi (velkasi); spirginiai (lašiniai) aukštai karo (kabo); (krūta) (dirba) kaip juodasiai (jucdasis) veršis (jautis); (krūta) kap gaišas (tinginys, padvėsėlis); kap virvė pavijéta (suvyta) vijasi (visur praeina). Kaip kitų tarmių, taip ir Gervėčių tarmės frazeologizmai ne visi vienodo senumo. Archaiškiausiais veikiausiai, laikytini tie, kurie padaryti su žodžiais, reiškiančiais svarbiausias žmogaus kūno dalis, pvz.: akis plėšyti „prieštarauti, ginčytis“, būrną pravėrti „imti kalbėti“; dafitį griežti ,,pykti“; galvon imtis „jaudintis, rūpintis“; kėjas pakratyti „mirti“; liežiuviū loti ,,daug kalbėti“; nosį kišti ,,listi kur nereikia“; rankas laužyti ,,sielotis, graužtis“ ; širdį sugrdužti ,,igristi, įkyrėtiir t.t. Tokie frazeologizmai vartojami beveik visose lietuvių tarmėse. Tur būt, vieną kitą jų rastume ir senesniuose raštuose, o tai irgi liudija apie senumą. Prie senesniųjų veikiausiai priskirtini ir tie pastovūs žodžių junginiai, kurie susiję su senaisiais tarmės ploto papročiais, pvz.: ažgavėti an ling ūgio (paprotys per Užgavėnes suptis kuo aukščiausiai, kad linai ilgi augtų); dantis plauti nog mésés „pelenų dienoje užsigavint gerti degtinę“; defliaus kiaušinis ,,kiaušinis, įkeptas į bandelę, su kuria per jurgines apeinami laukai“. Naujesni, gal būt, yra tie pastovūs posakiai, kurie atsiradę, sutrumpėjus priežodžiams bei patarlėms, pvz.: nevyk diévo mėdin (plg. tarmės patarlę: Nevyk diévo mėdin su rančiū, ba nesuprašysi ir su pyragū), arba: Mėdy dugo (plg. tarmės priežodį: Med) gimęs, medy duges). Tačiau čia galėjo vykti ir atvirkštinis procesas — frazeologizmas, kaip pastovus vienetas, galėjo anksčiau atsirasti ir tik vėliau įaugti į priežodžio ar patarlės kontekstą. Nelabai senais tarmės frazeologizmais gal reikia laikyti vietinės reikšmės pastovius žodžių junginius, kurie daugiausia paplitę tik Gervėčių apylinkėje, pvz.: (pasisancūjo) kap Šūtai cerkvėj (Palyginamasis frazeologizmas, kilęs iš pasakojimo, kaip vietinis gyventojas, pavarde Šuta, nuėjęs į cerkvę ir ten netikėtai prisirinkęs pinigų). Arba: (bus) kap Šūtai su dziegoriu (Posakis kildinamas iš pasakojimo, kaip tas pats Šuta, radęs laikrodį, išsigandęs, kad jis tiksi, ir numetes, manydamas velnią esant). Tarmėje taip pat pasitaiko frazeologizmų veikiausiai sudarytų su naujesniais žodžiais, atėjusiais iš literatūrinės kalbos, pvz.: ar vestūvėsna prašyti atėjai (tarmei būdinga veseilia), liežiuviūs dirbti (tarmei būdinga krutéti), kai viena diena (tarmėje vartojama kap), už pečių stovėti (tarmei labiau būdingas prielinksnis až). Taip pat, greičiausiai, nebūdingos tarmei, iš knygų atėjusios ir tokios konstrukcijos, kaip: į méilés pančius pakliūti; į Salis išsimėtyti; į trūbą susisūkti ir kt. . Nors frazeologizmai pasižymi pastovumu, o dauguma jų ir senumu, vis dėlto, kai kurie, kaip ir atskiri žodžiai, ilgainiui gali kisti: vieni dėl naujų socialinių ir ekonominių sąlygų, kiti dėl kitų priežasčių. Vietoj kurio nors senesnio frazeologizmo tarmėje gali atsirasti naujas frazeologizmas arba paprastas žodžių junginys, kuris išstumia senąjį“. Pavyzdžiui, prieš oro atmainą matomas uodų „,šokis“ (sukimasis ratu aukštyn, žemyn) Gervėčių tarmėje nusakomas frazeologizmu aguodną griida. Pastebėta, kad dabar daugumas tarmės atstovų jau vartoja žodžių junginį be pirmojo komponento aguona, pvz.: uodai gr ūda. Galimas daiktas, kad ilgainiui šis posakis galutinai neteks * Plg. dar Opaseojiornuecknit CJIiOBapb PyCCKOro S3bIKA, Mocksa, 1967, p. 19. 8. Leksikos tyrinėjimai 113 pirmojo komponento, nustos buvęs frazeologizmu ir bus pakeistas paprastu žodžių junginiu uodai gr ii da. Lyginant šį frazeologizmą su kitų tarmių tokios pat reikšmės pastoviais vaizdingais žodžių posakiais (čiūlkinį grūda, grūcę griida ir kt.), neatrodo, kad pasakymas aguoną grūda būtų naujas, dabartiniu metu tarmėje atsirandantis frazeologizmas. Pagaliau ir pats veiksmažodis grūda (kontekste uodai grūda), paprastai reikalaująs galininko linksnio, leidžia manyti kadaise čia buvus daiktavardį. Pasitaiko šioje tarmėje atvejų, kai susiaurėja kurio nors frazeologizmo tos pačios reikšmės vartojimo laukas. Pavyzdžiui, daugeliui tarmių žinomo pasakymo kūlius versti (reikšme „,verstis per galvą“ žaidynių metu) Gervėčių tarmė iki šių dienų turėjo išlaikiusi ir kitą, paprotinį, jo pavartojimo atvejį: baigus piauti rugius, dar buvo verčiamasi per galvą tam, kad kitais metais rugiai būtų geri, „iš dirvos virstų“. Jei, kalbant apie žaidimą, frazeologizmas kūlius versti tarmėje bus dar ilgai vartojamas, tai antruoju atveju, kuris susijęs su rugių piūties pabaigtuvėmis, jis tikriausiai išnyks, nes pats paprotys dabar yra beveik išnykęs. Nuodugniai neištyrinėjus visų tarmės frazeologizmų, sunku spręsti, kurie jų greičiau išnyks. Gal galima būtų teigti, kad tokie pastovūs pasakymai, kaip jau minėtieji: ažgavėti an linūį ūgio; dantis plauti nog mėsės; defliaus kiaušinis netrukus bus pamiršti ir po kurio laiko išnyks, nes baigia nykti ir juos pagimdžiusios papročių tradicijos. Tokio likimo veikiausiai susilauks beveik visi paprotinės kilmės frazeologizmai, kurių šiose apylinkėse ypač daug. Kaip kitose lietuvių tarmėse, taip ir Gervėčių tarmėje yra nemaža sinoniminiy frazeologizmų. Kitų tarmių medžiaga rodo, kad frazeologizmai, apibūdinantys maždaug tokį pat gamtos reiškinį ar vienodesnį veiksmą, dažniausiai toje pačioje tarmėje ar tam tikrame tarmių plote beveik neturi sinonimų. Jie yra paplitę dėsningesniais arealais. Pavyzdžiui, minėtasis frazeologizmas agudną griisti atskirose tarmése turi palyginti dėsningai vartojamus tokius sinonimus: čiūlkinį grūsti; grūcę griisti; mūšalą groti (šokti); mašalėjų groti (šokti); pipirūs trinti, sviestą musti ir kt. Tačiau Gervėčių tarméje pastebėta, kad tas pats arba panašus reiškinys ar veiksmas dažnai nusakomas atskirais sinonimais ar to paties frazeologizmo variantais, pvz.: snigimas labai didelėmis snaigémis, Slabdriba šioje tarméje apibūdinamas: kap pléstais (vistom, viZais) drébia (verčia, sniéga); plostais (žvaigždėm) krinta (verčia, sniėga). Įdomu, kad pasakymas kap vištom sniéga plačiau sutinkamas vakarinių dzūkų tarmėje apie Alovę, Daugus, Kalesnykus, Punią ir Valkininkus. Reikia pasakyti, kad Gervėčiuose turima ir daugiau frazeologizmų, kurie bendri su vakarų dzūkais, bet ne su artimesnėmis rytų aukštaičių ar rytų dzūkų tarmėmis. Tarmėje taip pat neretai vartojami frazeologizmų variantai, kurių skirtingieji komponentai stilistiniu atžvilgiu yra giminingi“, pvz.: dSaras brailkti — dsaras lėti; kojas aždirti — kojas pakratyti; liežiuviū malti — liežiuviū loti. Tų žodžių junginių poros pakeičia šiuos veiksmažodžius: verkti, mirti, daug kalbėti. Šiuose frazeologizmuose kintamieji komponentai (veiksmažodžiai), būdami laisvame kontekste, nėra sinonimai ir vienas kito pakeisti negali, tačiau frazeologizmui jie suteikia labai artimą, netgi tą patį stilistinį atspalvį. Tas pasakytina ir apie tokius žodžių junginius, kaip: kdklq laužti — sprandą laužti; per akis ažsvilinti — per lūpas ažsvilinti. Tik čia kintamieji komponentai Žymi objektą. 5 Plg. H. A. Kupcanosa, O HekoTOpbix ceMaHTHUeCKHX MPH3HAKAX (Opa3e0JIOTHUECKHX enuunl. — Ilpo6jiemMbi Opa3eojorun, Mocksa, 1964, p. 97. 114 Tarp frazeologizmų variantų rečiau pasitaiko tokių, kurių skirtingieji komponentai stilistiniu atžvilgiu nėra giminingi ir vieni jų yra neutralūs, o kiti turi menkinamą, niekinamą atspalvį“, plg.: kap gaidys — kap glinda „Jabai mažas“; (prilipo) kap lakštas — (prilipo) kap spira „įkyriai prikibo, prisikabino“. Gervėčių apylinkių frazeologizmų struktūra labai įvairi, tačiau ji panaši į kitų lietuvių kalbos tarmių frazeologizmų struktūrą. Turtingiausią ir gausiausią grupę sudaro pastovūs žodžių junginiai, susidedantys iš linksniuojamojo žodžio ir veiksmažodžio. Vienu atveju linksniuojamąjį žodį veiksmažodis valdo-tiesiogiai, kitu atveju — per prielinksnį. Daugiausia šios grupės frazeologizmus sudaro daiktavardis, vienas arba su prielinksniu, ir veiksmažodis, pvz.: akis pamėsti „apakti“; kojas jūdinti „dirbti, nesėdėti“; nagūs kišti „liesti, imti“; ratūs patėpti „duoti kyšį“; an akiū mésti „prikaišioti“; pro gémuri pravaryti „pragerti“. Pastovūs posakiai, susidedantys iš kitų linksniuojamųjų žodžių (būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių) arba kartais prieveiksmių ir veiksmažodžių tarméje randami palyginti retai,pvz.: stordi vdikščioti ,,buti nėščiai“; ilgas rankas turėti „,„būti vagimi“; dviejuds biiti ,,buti vedusiam, ištekėjusiai“; atgalion versti „pykinti, norėti vemti“; baisū pažiūrėti „labai daug“; sa galva vėsti ,,paiam tvarkytis, vadovauti®. Nemaža pastovių žodžių junginių yra sudaryta iš dviejų daiktavardžių, kurie santykiauja vienas su kitu kaip nederinamasis pažyminys su pažymimuoju žodžiu, pvz.: diévo rasa „,silpnas, menkas valgis“; kūtino ūšara ,,Jabai mažai““; sviéto liežiūviai ,,apkalbos, plepalai“. Tokios pat darybos ir sudėtiniai terminai, kurių komponentų tiesioginė reikšmė gana dažnai yra taip pat išnykusi ir jais nusakoma įvairis pavadinimai, pvz.: meskds šonai „toks miško augalas“; vėlnio barzda ,,smulkių paparčių juodos šaknys, verdamos nuo išgąsčio“. Esama ir tokių frazeologizmų, kurie sudaryti iš daiktavardžio ir dalyvio, gal rečiau iš daiktavardžio ir būdvardžio, pvz.: kifvis afimesta (sakoma apie neskanią sriubą); kėlias atklotas „ką nori gali pasirinkti“; maZos diénos „vaikystė“; sena uodega „senas žmogus“; medinis bučys „,karkvabalis“. Pasitaiko vienas kitas frazeologizmas, sudarytas iš daiktavardžio ir skaitvardžio ar įvardžio, pvz.: vienū kvapū ,,be atsikvėpimo, vienu trūkiu“; galas ji „tiek to“. Taip pat yra pastovių vaizdingų žodžių junginių, prasidedančių įvairiais nesavarankiškais žodžiais (prielinksniais, jungtukais, neigiamosiomis ar palyginamosiomis dalelytėmis) ir turinčių tik vieną savarankišką žodį, dažniausiai daiktavardį, pvz.: po vežimū „nėščia“; nė gurūcio ,,visai nieko nėra“; ne tas galvéj,,ne tas rūpi“; nors ažsidaūžk ,,ka nori daryk“; tik asaros „„labai nedaug“. Palyginamieji tarmės frazeologizmai, kurie vaizdingai išryškina žmonių nuotaikas ar daiktų bei aplinkos reiškinių ypatybes, daugiausia prasideda palyginamuoju žodeliu kap, rečiau slavišku /oč, koč, kof, o sudėtine jų dalimi dažniausiai yra daiktavardžio vienaskaitos vardininkas, rečiau dalyvis, kartais prieveiksmis, arba įvairios veiksmažodžio formos, pvz.: kap špyga „labai maža“; kap kultuvditės „plokščios, didelės“; kap sutepta „„labai riebi“; kap šiafidien ,labai greitai“; kap regi ,„,„bematant, labai greitai“; /0č Zagré ,,labai liesa“. Neretai tokie palyginimai 6 Plg. ten pat, 98. 8*+ 115 gali turėti ne vieną, bet kelius savarankiškus žodžius, pvz.: kap iš (v)andenio vaga vifsta „labai lygi“; koč tu an šūnio laj ,Jabai rūgštus (apie sriubą)“; kof tu atsigul an jos „labai riebi“. Kitą grupelę frazeologizmų sudaro palyginamieji Žodžių junginiai, kurie vieną ar kitą konkrečią reikšmę įgyja tik būdami su tam tikru veiksmažodžiu, pvz.: (dugti) kap an mieliū ,Jabai gerai augti“; (sėdėti) kap an ylų ,labai neramiai sėdėti“. Dar kiti palyginamieji posakiai yra labai glaudžiai susiję su perkeltinės reikšmės veiksmažodžiais, pvz.: kap šūniuo loti „Jabai skųsti“; kap girnom malti ,,daug kalbėti“. Veiksmažodžiai /dti, malti čia eina neatskiriama dalimi nuo pagrindinių palyginimo žodžių. Atskirai grupelei veikiausiai priskirtini išplėstiniai Gervėčių tarmės lyginamojo pobūdžio frazeologizmai be jokių palyginamųjų žodelių, pvz.: dangūs regėti ,-labai prasta, skysta (apie sriubą)“; gali an nugards gulėti „labai riebus (kalbant apie gyvulį)“; palčidus blūsą ažvysi (sakoma apie prastą, pliką ganyklą). Gervėčių tarmėje yra frazeologizmų, sudarytų eufonijos (rimo-ritmo) pagrindu, kuriuose tarp surimuotų žodžių kartais sunkiai įžiūrimas semantinis ryšys“, pvz.: nė šen, nė ten „Jabai prastas, blogai atliktas darbas“; (klėga) nei $id, nei 10 (nei Sei, nei tei) „niekus kalba‘. Kartais atskiruose frazeologizmuose semantinis žodžių ryšys dar yra išlikęs, o rimas yra tik pagalbinė priemonė, pvz.: susraūkus, kap linus braūkus „,Jlabai susiraukus, nepatenkinta“. Taip pat pasitaiko pastovių žodžių junginių, kur sugretinama dvi prieštaringos sąvokos su neiginiu, sustiprintos ritmo sąskambiu, pvz.: nė klausyt, nė bégt; nei gyvas, nei damiręs; (pleficija) nei žiėmą, nei vasarą. Kituose frazeologizmuose yra sugretintos nebūtinai prieštaringos sąvokos, pvz.: nėra nė pūsti, nė dusinti; ir prie svėcio, ir prie pėčio. Tarmėje sutinkamas vienas kitas frazeologizmas, kuriame yra slaviškų skolinių, pvz.: drena akis; bacénas atūnešė; čičnių ažmūšti aukščiaū nosies; korkon žiūrėti. Patys Gervėčių tarmės frazeologizmai šiame straipsnyje pateikiami alfabetine tvarka. Gale atskirai dedami sudėtiniai terminai. Lenktiniuose skliausteliuose dažniausiai prieš patį frazeologizmą duodami būtini komponentai (būtinoji frazeologizmo aplinkybė). Tai žodžiai, be kurių nėra aiški frazeologizmo reikšmė, ir todėl tam tikrame kontekste jie neatskiriami nuo gryno frazeologizmo, pvz.: (viena) kap kėlmas. Tačiau skirtinguose kontekstuose ši būtinoji aplinkybė gali keistis ir dėl to ji nėra pastoviojo junginio struktūrinė dalis. Lenktiniuose skliausteliuose pateikiami ir frazeologizmų variantai, pvz.: išeiti (išrūkti) iš galvos; kūklą (sprandą) laužti. Nebūtinoji frazeologizmo aplinkybė, t. y. komponentas, be kurio frazeologizmas gali būti gerai suprantamas, pateikiama laužtiniuose skliausteliuose, pvz.: ašaros [pačios] byra. Frazeologinio junginio veiksmažodžių formos, kurios skirtingame kontekste paprastai kinta, t. y. gali būti pavartojamos tiek asmenuojamomis, tiek ir bendraties " Plg. B. Kalinauskas, Žemaitės raštų kalbos! frazeologijos liaudiškumas, jos semantinė ir struktūrinė sudėtis. — Kalbotyra, Vilnius, 1962, t. 4, p. 20—22; B. B. Bnxuorpanos, 06 OCHOBHBIX THTIaX (pa3eoJio THUeCKHX eĮIMHHIH B PYCCKOM si3bike, B. cO.: Axamemuk A. A. IllaxMaTOB, C6OpHuKk crareii H MaTepuaJios AH CCCP, 1947, crp. 339—364. 116 formomis, antraštiniame junginyje pateikiamos bendratimi, pvz.: akis sudėti ,uzmigti“: Aš visu: naktėlor akii nesudėjau, pavargaii, é raika krutėč. adatą naguosan [imti] ,,pradéti siūti; adatą į rankas paimti“: Kap cik ddatu® naguosan [imu], tai mikauju (dainuoju) dainas ir mikauju. agudnq grūsti „sukantis ratu skraidžioti aukštyn, žemyn“: Vaikai, paž 'u'rėkit, kap vuodai aguonu: grūda. Vuodai aguonu: grūda priėš lietw, ka par vūkaru' grida — bus lietūs, ka iš rito — bus pada (= pagada) dzidele. ūkys atsidūrė (sakoma, kai senas žmogus į amžiaus galą pradeda geriau matyti): Ma jau ūkis acidūrė, jau as miršū. ūkys ūšarom išplaukė „,susilpnėjo regėjimas nuo verkimo“: Aki“s ūšarom išplaukė — akulėru raika. akys būvo šviėsios ,,gerai matė“: Kap seniati aki's būvo šviėšos, ė daikos (dabar) nėragu, nemacic. akis apstūmti (kam) „akis apdumti, apgauti (ką)““: Tdu jaii akis apstūmė, tai niéko nėregi. akis isvéltie „Jabai nustebti“: Akis išveėlce gali [iš nuostabos]. akis pamėsti ,,apakti“: A jau, verkaii ir akelas až tai pameiau. akis plėšyti (kam) ,,prieStarauti, ginčytis (su kuo)“: Akis plésa mécinai dukre. akis praZiuréti,,prarasti gerą regėjimą, nebematyti; senam būti“: Némenu jau giesmil, ma jau ir ūki's pražu'rėtos. akis sudėti ,,uzmigti“: Aš visu naktėlor akii nesudėjau, pavargaii, ė raika krutéc. akysa asaros lėjasi „labai verkia“: Akisa asaros lūjasi ir lūjasi. akysa prisidavinėti (prisiduodyti) ,,vaidentis“: Man akisa prisidavinė. Jam akisa prisidiode. akysa tamsu pasidaryti „,silpna pasidaryti“: Oi, tumsu akisa pazdaré, nieko neragéc. akisa žeibyti „labai silpna būti, pvz. nuo skausmo“: Skaudėjo, tep migo galvu“, tep žeibė akisa. alijošius dūnda (važiūoja po akmenais) (sakoma, kai perkūnija griaudzia): Alijésus di.nda — lietaūs būs. Alijošus važuoja po akmenais; poru“ arklū asikiūiko i ratai barabonija. andaroko padalais péncius apsitvéti (sakoma apie greitą moters ėjimą): Kol rep grait [eini] — andarėko padalais pinčus (kulnis) apstvosi (apsimusi). an akiū būti „maišytis po kojų“: Ėdaf (dabar) ito avinėlo nėkintė — kad man un akū nebūt (ps)?. an aki mėsti (kam) „prikaišioti, priekaištauti (kam)“: Visu" dmžu' man un akūi mės, kad padarai blogai. an kojų stoti (stotis) ,,keltis, eiti į darbą“: Gana, raika un koju stoč. Kab cik ažtrūbija, tai visos moteri's un koju stėjasi. an lini} važiuoti (Užgavėnių paprotys važinėtis, kad linai užaugtų ilgi): Nu, ir klūga jau visi: raika un linū važuoč: tolaii nuvažuūosi — linai būs ilgesni. an kaklo sėdėti (aZsikdrti) (kam) „būti išlaikomam (kieno)“ : Ar verta penėč tokis, un mécinos kaklo sédzi. Anas un ma kaklo asikéré, nieko krutéé nenori. 8 Frazeologizmai pateikiami supaprastinta fonetine transkripcija. Tvirtapradés ir tvirtagalés priegaidziy Zenklai kartu Zymi ir balsio ilguma. * ps. — pasaka, d. — daina. 117 an namą duoti (nueiti) „išleisti sūnų užkuriom į svetimą ūkį“: Raika simu un nami dūoč. Anas būvo un namil nud@jis. an pirštėlių eiti „atsargiai, tyliai vaikščioti“: Kap danas acikela, tai vis an pirštėlu aina, kad vaikū nepažūdzint. -an pačios spūrgos (viršūnės) ažlipti „labai girtis“: Anas jail un pačės spurgos (pumpuro) ažlipo besigi.rdamas. Jai un viršūnės ažlipsi, ali gali nuo viršūnės nukrisci. an ponų išeiti ,,iSponéti, iSlepti*: Visi un pėnu" is@j. an viends šakos gali kabintie „labai vienodi, panašūs“: Abū un vienės šakės gali kabi.ncie. an visotky likti (palikti) ,„,neištekėti“: To mergoké un visotku paliko. Ana un visotku liko. apinastrį vyti ,,ne laiku, per anksti dirbti nereikalingą darbą“: Anas per unksci apinastrivėja. apžiojus turėti ,, niekam neduoti“: Tu, sako, — turi apžojis pievu. (reikia) armétq pastatyti (kam) ,,sunkiai prižadinamam būti“: Jam raika armaétu pastacič, kad pabūdzincie toki“ miegali“. ar [gal] [nelpardiodai dantis? (pašiepimas, kai be reikalo kas juokiasi): AF nepardiiodai duncis, ko tep sėdzi duncis istūcis. Ir stovi kap vélias, gal duncis pardiiodai? O tu, neparduodzik duntij, nėr kam perka. ar vestūvėsna prašyti atėjai? (sakoma, kai užėjęs kaimynas nenori atsisėsti). ūšarom ažsilėti „pravirkti“: Ani's ūšarom asilgji-. ašaros bėga „verkia“ : Kam papaūsakoč, kap man būvo, tai ča ūšaros bėga. ašaros nurito ,,apsiverké“: Man ir asaros nurito — medeldičus panuldužė, dziegelūs (daigelius) panumi.ndė. ašaras braūkti (lėti) „verkti“: Mergokdité ašarėlas braūka. Ru'telas ravėjau, ašarėlas lėjau (d.) ašarosa praiistis (papliiti) ,,daug verkti, sunkiai gyventi“: Visu" gi'vėnimu" cik asarosa ana praiisas. Dabaf ana ūšarosa paplūvus (paplūdus). ūšaroms Įpačioms) byrėti „menorint verkti“: Dėgunčan undenifi urikišau runkas, tai néverku, ir ūšaros pūčos bira. ateis vėlnias barzdos skūstie (sakoma, kai veltui išgalanda dalgį, bet su juo daugiau nepiauna): Kai galinda dalgi“ i jau daugaii juj nepjauna, tai sūko — atais vėlnas barzdos skūscie. atgalion vefsti „Širdį pykinti, norėti vemti“: Kap suvalgė kū, tai atgalon verča. atriekta rieké „ištekėjusi duktė, ar vedęs sūnus“: Danūtė jau atriekta riekė, kū darič. atsigulti miegaii „užmigti“: Moma miegafi acigule. duksas byra (krifita) (sakoma, kai lyja derliui reikalingas lietus): Auksas mūsu“ dzirvosun bira, ča ne lietūs, vaikai. Vaikai, vaikai, ča gi ne lietūs, ča duksas krinta. ažgavėti an linį ūgio (paprotys per Užgavėnes suptis kuo aukščiausiai, kad linai ilgi augtų): Suplaukes (sūpuokles) daro pie Ažūgavėnes: galvu“ balkin sudūoč — ažgavėč un linū digo. až mūrių ir karvė viena kapeika ,,ten gera, kur mūsų nėra“. ažrūkusioms akims biitie „būti nepastabiam“: Neraika aZritkusoms akims būcie i paci paragėsi (pamatysi). 118 -ažsimūšti (trūkti) darbais ,Jabai daug darbų turėti, labai užsiėmus būti““: Ažsimūši. darbais būvom. Tu darbais triksi — kiek darbū dailg. ažu md (mano) minciės ,,mano atminime“: Ažu ma minciés tep šaiikės (vadinosi). ažu Sirdiés imti ,Jabai išsigąsti, dilgtelėti širdin, per širdį nusmelkti“: Ažū Sirdziés ėmė, kap pamačaūil. bacénas atūnešė (ansviedė) (sakoma, kai šeimoje gimsta vaikas): Ogi ma sasūti“ bacénas (gandras, plg. brus. Gausi) atūnešė. Kit tau bacénas ansviedé pro lūngu'. baisū pažiūrėti „labai daug“: Ti kdriw — baisū pafuréé. Barbora nūktį antrdukia (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėt naktis, ilgėt diena): Barbora nūkci' untrduka, tai jaū nakcis sustoja. (gulėti) barzdą aždyrus ,,drybsoti, nieko neveikti“: Ko tu guli barzdu“ aždziris (užvertęs), krutéé raika. ‘batai per suiikiis (sakoma apie seną, silpną žmogų): Tai jaii ir aš tokis, jaū man batai per suiiku:s. batvinius (būzą, rūgštūs kopūstūs) srébti (sriaiibti, valgyti) ,,miegant knarkti“: Anas jai girtas — batvinūs sr@ba. Aš labai bijaū, kap buzu girtas srėba. Girdzi kap tata būzu“ sraūba (srebia). Kap graitai ažmigo — jau kopw'stis srėba. Par@jo namona ir jau kopu'stūs ru'kštūs valgo. bėgti nog [kieno] akiy „pasišalinti, pasitraukti, išeiti“: Bėk nog ma akii, ka aš tavi neragėčak (nematyčiau). bėda bėdą vėja „labai daug nelaimių, vargų“: Bėda bėdu“ vėžja, ali gi-viné mozna. blogos ūkys (drena akis) (sakoma apie tą, kieno akys gali pakerėti, nužiūrėti): Jo drena akis, gali pakeréé. Jo blogos ūki's — rūdo žmogaiis sdugokis. boba Vilniun nujéty (sakoma apie labai neaštrų (peilį ar pan.): Nedstras peilis — boba Vilnun nujot. būdavoti an smiltiės „kurti nerealius planus“: Per daiig danas budavéja un smilciės, perdaiig nori. burna susimainé ,,perbalo“: Man cik burna susmainé, kū daricie. būrna pravérti „imti kalbėti“: Visu“ vakaru burnos neprayėrė. būrna šiktie ,,prisigérus vemti“: Seni'kščiėji (senieji) lietuvai maZaii gėrė, dar jaunuma prijū.nkus cik bū.rnu šikcie. burnén įdėti „suvalgyti“: Kil burnén i-déjai, tii ir gerai, kū suvalgei. būtelį čiupinėti „išgėrinėti“: Itas unkšci pradė būteli“ čupinėč. čiėnių ažmūšti aukščiaū nosies „labai pakelti kainą“: Kap kermésin nūveža sviestu“, tai čiėnu* ažmuša aukščaū nosies. čvėrtką patėsti „truputį išgerti“: Kap kadū, kap &vértku pati“šu, tadū kalba gerdsné. dangūs regėti (sakoma apie labai prastą sriubą): Ot, išvirei sfaūbu“ (sriubą) — dungūs ragėč. Prasci batvinai — dungūs ragéc— galéjei koč sviestu pramezdzič (pagerinti). danguii pažiūrėti (sakoma, kai norima apipilti vandeniu per rankovę bežiūrintį į dangų): Ar nori dunguii pažurrčč, aiksi. dantis ažkalbdyti ,,atkalbinéti“: Ko tu ažkalbdai jam duncis. dantis griežti „pykti“: Brolis duncis griežė un jo už sėseri". dantis išmūšti ,,smarkiai primušti“: Nu tu, aš tau duncis išmušū. dantis šiepdyti „Šypsotis, dantis rodyti“: Ana šiėpdo duncis raika neraika. dantis pasidėti an palyčios „meturėti ko valgyti“: Netūri jail ko pūscie (valgyti), sédzi duncis pazdėji“ un paličos (= lentynos), netūri jau dni's p@no (pašaro, maisto). 119 (baltas) kap sniégas ,)abai baltas, gražus“: Runkindicis (nosinė) tokis gražūs kap sniėgas baltas. kap stalas „Jabai lygus“: Kėlas gėras, kap stalas. kap striela „labai greitai“ : Tprusdka, tprusoka, aikšite, aikšite namo: karvės ais kap striela — priju.nksta. kap susirietei, tep ir pasikélei ,,visa laiką tas pats, nepakeisi“: Tep jau ira, kap susrietei, tep ir pasikélai. : (graži) kap sutepta ,,labai graži, riebi“: Kaulditė graži kap sutepta. (tankūs) kap Sepetynas „Jabai tankūs“: Pamidorai da cik dziksta, ali tunkus kap šepecinas. (praeiti) kap šiaiidie „labai greitai praeiti“: Treji mėtai, rėgis, kap Suiidzie prad@jo. (ažsigeisti) kap šiktie „Jabai norėti ko“: Anas tep ažsigeidė aič, kap šikcie. Ot tu ažsigeidei kepūrės, kap šikč. kap šlapia malka dėga „Jabai prastai dirba, daro ką“: Tu darai, kap šlapa malka dėga. kap (loc) špyga (Zagré) „labai liesa, maža“: Karvė susriétus kap špi'gda. Kaūle ita kap špi'rga. Kuda mergokaitė loč ždūgrė. kap šūniuo (vns. naud.) loti „labai skųsti“: Ana kap Suva lūja ir lūja. Kam reika kap šūnuo Idč, kū padaré, padarė. kap Suva nori „Jabai nori (valgyti)“: Ašei kap Suva noru valgi-é, dūok koč diionos lustu. kap šūnio (vns. naud.) anskųsti (apklegéti) ,,apkalbéti, iskusti“: Apklegéjai, unskiindei kap Suva mani. Kam tau raikéjo kap šūnio unskuSé mani, kū aš padaraii tau? (pasisanciijo) kap Šūtai cerkvėj (sakoma, kai netikėtai, kas pasiseka): Tai passancūjo, kap Šūtai cerkvėj. (būs) kap Šūtai su dziégoriu (sakoma, kai nesugebama laimikiu pasinaudoti): Bus ir tau tep, kap Šūtai su dziėgoru. kap trūba suslije (sakoma, kai geri rugiai gražiai vilnija, banguoja): Ot rugai, tai rugai — kap trurba susliji- (susiviję). kap ūbago botūguo (vns. naud.) pasiléisti ,,pradéti tingėti, būti lengvabūdžiui“: Tu pasilaidei kap ūbago botūgas. Kap negerai tep pasilaišė, kap ūbago botaguo: niėko nėkruta, kolchozan neina. kap vainikū apvesta „labai gerai padaryta“: O, gerai padarita—kap vainikū apvesta. kap vainiką vyti (nuvyti) „Jabai gerai dirbti, padaryti“: Gerai ūnas kruté — kap vainiku“ vijo un dzirvondifo. Pėčtras gražai padūrė — kap vainiku" nuvijo. kap vandeniu išlieta (kalbant apie vagą — labai lygi): Vaga tūri bué ligi — kap undenu išlieta. kap vėlnias (prikliūvo) „be reikalo prikibo prie ko“: Kap vélias priklūvo [prie jo]. (Ičkia) kap vėjas ,labai greitai bėga“: Anas [jautis] laka ungi juds kap vėjas ir blivoja. (pridūrė) kap vilkas Murkonysa (sakoma, kai mato, kad darbas bus prastai atliktas): Nu, jau tū pridarisi, kap vilkas Murkonisa. kap viena diena „Jabai trumpas“: Zmogaiis gi*v@nimas kap viena dziena. kap vilkalétas „blogas žmogus, niekšas““: Oi, anas kap vilkalėtas. kap vilkas ažbėga an avėlių ,nors kiek pelno, uždirba“: Žmogūs kai aina dzi.rba, vis aždzi.rba kū nors, kap vilkas ažbėga an avėžlu". 126 kap virvė pavijéta vijasi (sugeba visur prieiti — apie žmogų, kuris visur praeina): Vijasi kap virvė pavijota. (ažkrutėjo) kap Zablūckas (an muilo) su mylū „nieko neuždirbo“: Tai jau tu ažkrutėsi kap Zablūckas su mi'lū. Krutė, krutė ir ažkrutė kap Zablūckas un muilo. kap žalia malka dėga „Jabai prastai gyvena“: Tokis gi'vėėnimas — kap žala malka dėga. (didelis) kap žardas „Jabai aukštas, didelis“: Dzidelis viras kap žardas stovi, kas ti iš jo. kap žėmę pardaves „Jabai liūdnas, nusiminęs“: O kardlus vdikséoja, kap žėmi“ pardūvis (ps.). kap žėba pasipūtė „didžiuojasi, įsivaizdina“: Ana pasipu'tė kap žėba. (gyvėna) kap žirnis prié kėlio „labai prastai gyvena“: Giv@na kap ži.rnis pri¢ kėlo, lapėlaižus (voveruškas), viogas cik refika ir parduodo, kap žlūgtas ,Jabai sušlapęs, permirkęs“: Permirkis visas kap žlūgtas. kap žvakėlės „Jabai šviesios (akys)““: Ma akėles dar kap žvakėles, cik minciės nėrd. kap žvėriūtei (pulti) ,,Jabai bartis“: Ana kap Zvériité puole, až tai, kad piici" smagai prikūrinau. kampė šluotėlė „visų stumdoma, nieko vietoje laikoma“: Kap ištekėjai ažu viro kap až mūro, ė kap až blogo viro — kumpi sluot@le. Moteris cik gali būč kumpi šluotėėle, viras nebūs. kūtino ūšara ,,Jabai mažai“: Kiėk ito pieno — kacino ūšara. kėlią (ūlyčią) akéti (baranūiti) ,,einant svirduliuoti (apie girtą)“: Ragi, itas jau ké&lu akėja. Aina naména ir kėlu“ baranūja. Aina ir akėja visu“ ūli'ču', tai nezgrabnas žmogus. kėlias atklétas ,,ką nori, gali pasirinkti“: Jauniem kėlas atklotas. kepūrė dėga ,,bijo*: Ir td viruo kepūrė d@ga — rugūs anas padė vogcie. kepūrę kilioti „sveikintis, nusiimant kepurę“: Nemokėjau... priés vi'rūsni" kepurales kiloé (d.). kiaulės vaikyti (vyti, rasti) „einant svirdulivoti, griuvinéti (apie girtą)““: Kai jai aina gi.rtas, tadū sūko — kaulės vaiko. Nebijokie, ažsižibkie lampu ir laukie, gal kur kaulės gi.rtas vėja — pareis. Itas jau kaiilor rūdo, — tep sūko, kap ažvista girtu". kiek šunų (vilkų) tavė atvijo (ažvijo) (sakoma, kai ateina ilgai nebuvęs žmogus): Tai kiek šunū tavi atvijo. Tai kiek vilki tavi ažvijo. (staūgia) kiek garso tūri „labai garsiai rėkia“: Ė jeigu susciūka vilkeniču' (vilke), moteriškė staiiga, kiek cik ana garso turi. kirvis afimesta (sakoma apie neskanią sriubą): Kat posni (=liesi) batviiai ir negardus — kirvis unimesta, sako. kirvis plaiiko (sakoma apie prastą, liesa sriubą): Kap kok én sfaubėn kirvi" uiimeci — kirvis plaukit. kiškį nuvyti ,,suvilioti merginą“: Anas cik kiski* nuvijo dūkterei, ir visa. kocélu pérlieti ,,apmusti*: Ar tu nori, kad tavi kočėlū pérliecak. koc tu an sunio Iéi (liep. nuos.) „labai rūgštūs (apie sriubą)“: Kokié riikstu's kopiistai, koč (=nors) tu un šūno lai. 127 koc tu jį su anielu paguldž (liep. nuos.) ,,labai geras, rimtas“: Ot bernas vožnas, koč (=nors) tu ji su anielu paguldz. kojas atitgsti (tésti) „„lėtai eiti, ateiti“ : Cut kėjas atati*Sau, tokis klumpinas. Ot pavargail miesti, Čut kojas tisu. Žūr, kap danas aina kojas tisdamas. kojas aždirti (pakratyti) „mirti“ : Pristvalino (prisikūreno) pifci“ drūčai (smarkiai), nučė ir aždzirė kojas. Jau nėr, jau ūnas sėnas būvo, jail dai kojas pakrūtė. kojas jūdinti ,,dirbti, nesédéti*: Kas kojas jūdzina, tai ir dūonu valgo. kojom žėmės nesiekti ,,buti mirusiam“: Ita bobėle jau kėjom žėmės nesieka. Tam pétni-éa, kas kėjom žėmės nesieka. | korkon žiūrėti „norėti išgerti“ : Kap cik dzviėju susciūka, tep korkon ir žūri. kėšės prašo (sakoma apie praplyšusius, išsižiojusiais padais batus): Ragi, tū cebatai kėšės prašo. kruopėlę Įvlandenio pasitvėrti „truputį atsigerti“: Lékaii per up@lor — pastvėrau undeno kruopėlor (ps.). kot tu atsigul (liep. nuos.) an jos (jų) „labai riebi“: Karvė graži, nūgara placi, kot tu acigul un jos. Dabaikos (kiaulėm) mekinu (pelų) neduoda — visos gritos, kof tu acigul un jū. kot tu jam triabij (liep. nuos.) ausifi „ką nori daryk (kai giliai miega)“: Kof tu jam trūbiį ausin, neprabus, ot gadnai (= gerai, kietai) miéga. kot tu priés juos kepure nusiim (pakél) (liep. nuos.) ,,labai geri, gražūs“: Ot grazis rugai, kot tu priés juos kepūri' nusim. Suscifika virai ir kl@ga: tai ma grazus javai, kof tu priėš juos kepūri“ pakél. kranklys krankliuo (vns. naud.) (varna varnai) akių (akies) nėlesa ,,turtingas palaiko turtingą“: Tep visi sūko: krunklis krunkluo akii nélasa. Varna varnai akiės nėlasa. kryžių nėšti „Jabai vargti, blogai gyventi“: Ana visu' gi-v@nimw kriZw nėša: vaikū pinkeli, ė viras cik ižgėrė — pijokas. kryžių pamėsti „pradėti geriau gyventi, iš vargo išbristi“: Daf jau geraii — križu pametė: vaikai jail dzideli, pdci's ažkruta. kruopas suvalgė až jį (sakoma apie mirusį): Kat jo jau nėra — kruopas suvalgė až ji. Jau kruopas suvalgė až ji. kūčia (vilkas) kuodėli apšiko (prišiko) (sakoma, jei iki Kalėdų nespėja suverpti visų verpalų): Prieš Kalėdas verpém, verpėm, nesūverpėm, tai sūko — Ku'ča prišiko kuod@li-. Dalékdo bobos ir klėga: td kuodėli“ vilkas apšiks. kur an palkos lipa „labai senas“: Susriūko bobutės cik kui ui pdlkos lipa. kur piduni, ten kaulas ,,visur riesta, labai blogai“: Kalėdos, ė man visos bėdos — kur pjauni, tin kaulas. kūliūs versti „verstis per galvą“: Kai baiga pjaué rugūs, un pabaigds pasvolėja un likusu, kat kici rugai kitumėt but geri, isguli: ku luis verča, kat rugai iš dzirvos virstū, ir šaūka — „sparižau, ū ū ū “, — kat duona sparni bit, kat grait nesusvalgi‘t. kvartikditis pakéltas „mėščia“: Senai moteri's tep klegdziné: ana ddr vefpa, ali kvartu kdicis jau pakeltas. labq diėną duoti ,,pasisveikinti; sveikinimasis dienos metu“: Ana ma lūbu' dziénu dau, ir nuvé. lapatinskas apZénys „reikės mirti“: Ko tu nesZ@niji? Tail jau Lapacinskas apZ@ni's. 128 lapatinskas su paseckū ateido „arti mirtis“: Kil darič, jau man Lapacinskas su paseckū (plg. brus. nsacox) ateido. lūpė pirtį ažkūrė, žuvis kėpa (sakoma, kai kyla rūkas): Kap kadū sūko: lūpė ažkūrė pirci', žuvis kėpa. (sėdėti) liežiūvį an barzdos pasidėjus „mieko nedirbti“: Sėdzi liežūvi: un barzdos pasdėjis, niėko neveika. ; (lakstyti) lieziuvi an barzdos pasidėjus „greitai visur bėgioti“: Lūksto pasdėjus un barzdos liežūvi“ ir pletkūja. liežiūvį ankišti 1. „prisitaikyti, įtikti“: Kataras moka liežūvi" unkisé, kur raika, tam gerai gi'yl.nč. 2. „pasakyti, prasitarti“: Unkisam liežūvi" ir més kap kadū, kur raika kur neraika. liežiūvį ankišti kap Tuvėliui šikinėn „įskųsti“: Itas liežūvi" uiikisé kap Tuvėlis šikinėn. (eiti) liežiūvį anstačius „Jiežuvauti“: Niėko nedzi.rba, cik aina per kiemu liežūvi unstatis. lieZiuvin loti (malti) ,,daug kalbėti“: Ana cik liežuvū loja. Mala ir mala liežuvū, geraii sa pirku“ aprudst (sutvarkytų). liežiuviū tabalioja kap Suva uodega „tuščiai kalba, niekus kalba“: Ko tu liefuii tabalioji kap suva viodegu. liežiuviūs raznesdyti , liezuvauti“: Nepaciiika man ita boba, ana cik liežuvūs raznésdo. lieZiuviais dirbti „kalba įtikti, prisitaikyti“: Dabaf jau cié gi'vėna, kur liežūvais dzi.rba. lig šonų šlapiankas „labai sušlapęs“: Parė visas šlapankas lig šonu". ligi valios 1. ,uZtenkamai, ligi soties“: Nusmaūnom (prisisotinam) ligi valos, visko irra. 2. „Jabai daug“: M&dzigribu lig valos, kiek cik nori. loc bliūdėly sėdėti „iš visų pusių kieno apsuptam būti“: Mas loé blu-d@lisėdzim. (miėga) loc drignių apsirijęs „labai ilgai ir kietai miega“: Kufrū velnū tu miegi, loč drigūu apsirijis. (eina) loc nevalgęs, nė gėręs „„labai lėtai eina“: Kap anas aina, loč nevalgis, nė gėris. loc pelytės akytė „Jabai maža“: Lampelitė maža, loč pelités akitė. (bliauna) loc raguotas oZjs „labai garsiai rėkia, šaukia“: Ko tu blduni loč raguotas ožis, karvi' unvezdzik puiién (tvartan). (eina) loc tris naktis nemiegdjes „Jabai lėtai, vos eina“: Aina loč tris nakcis nemiegojis. (susikalba) loc žąsis su kiaulė ,,prastai susikalba“: Bdba nori paklegėč, susikalbam loč Zwsis su kaulėi. lopatinsko reikia ,,arti mirtis (apie seną žmogų)“: Lopacinsko jaū raika, ė tu pie berniokus klegi. ldpeta per pilvą būs (gausi) „greitai reikės mirti“: Jai lėpetu per pilvu" būs. Kap jai, sūko, kad mirsi, tai dar pataiso: Iépetu per pilvu gdusi. Įmiltiniu) maišū mūštas „,apykvailis“: Jėgu biški“ kvailas, sūko, maišū mūštas. Mu-- suk sūko: itas viras mi.lcinu maišū mūštas. maišė gimęs, papečėj duges „tamsus, nieko neišmanantis“: Kad aš ničko nežinai, aš maiši gimis, papečėj dugis. Mausa akysun lefida (sakoma, kai ima miegas): Man jau Mausa akisun liūida. Maišos barzdą tąsyti „snausti“: Va, jaū Gnas Maūšos baizdu tiiso. mūžos diénos „vaikystė“: Iš mažū dzien@lu menū dainas, pasakas. 9, Leksikos tyrinėjimai 129 mėdy gimęs, medy duges „tamsus, nieko neišmanantis“: Anas mėdzi“ gimis, madzi augis. mėsti duona (atgal) „mekeršyti, už blogą geru atsilyginti“: Jéi tau su ūkmerniu, mėsk diionu atgal. A jau, geraū tu jam mėsk duūonu. med) dugti „būti tamsiam, nieko neišmanančiam“: Gal tu jau medzi dugai, kat niėko neišmanai? meška virto per tvorą (žardą) „pusiaugavėnis (paprastai vaikai tą rytą turi atsikelti anksti, jei atsikels vėlai, negaus dovanos, kurią esą virsdama meška palieka)“: Per pušdugavi" tėvai sūko (vaikams): Sufidzien meška virto per tvoru:, reikėjo nepramiegoč. Meška virto per Zdrdu. miégas akisun lefida „miego nori“: Jau man miégas akisun laida. minkšta širdis „gailestingas, jautrus“: Ot Zmogis gailūs, minkštos širdziės — petelūškės, mūšos aždaūšč neduos. mintiés nemėsti „neprarasti atminties“: Ė minciés nėmetu, kad ir sergū. moteris kačėrga dasiekia (dasiėks) (taip nusakoma, kai nebeaukštai saulė, netoli vakaras): Sdule jau žemai — jau moteris kacargu dasieka. Saule — moteris kačdėrgu dasiėks. motinos pienas nog lūpų nenudžiūvo „jaunas, nesubrendęs“: Sapleke, macinos pienas nog lūpu' nenudžūvo, ė mergū raika. mėžna ir rafikq paduoti „Jabai netoli“: Gi'vična netoli — mėžna ir rufikw paduoč. mėžna kailiai rauginti „Jabai rūgštus“: Batvinai rūkštu's — mėžna kailai rauginč. mėžna mičėstan raitdm nujoti „Jabai neaštrus, atSipesTM: Dalgė — mėžna miéstan raitam nujocie. možnėtų ir kirvis pakdrti „labai tvanku (kalbant apie trobos orą)“: Blogas pirkoj Oras — možnėt ir kirvis pakarč. muštynės eina „mušasi, barasi“: Par juds vis muščinės aina. nagūs kišti „liesti, imti“: Ko nagūs kisi, kur ne ta. namai blynais defigta (sakoma, kai atėjęs skuba išeiti): Musét namai blinais dengta, kad tep skubi. nasrūs šiepdyti „šaipytis, juoktis be reikalo nasrūs ir šiėpdo. naiijo botūgo ažsigeisti „senam vesti jauną“: Ragi, Gnas naiijo botūgo asigeidė. naujas kėjas pasistatyti ,,vesti jauną“: Anas s@nas, ali, kap paci pamirė, ažsigeidė “. Ko tu vis nasrūs šiepdai. Anas šiėpdo naujas kojas pastacič. neduoti smertės (vns. kilm.) „neleisti numirti, nesiųsti mirties“: S@nas, nesūgali jau, neduoda dziévas ir smertės. neduoti praeiti (kam) „ginti, bartis, užstoti (kaą)“: Ažgirs kū an dziédo, tai neduos praeič. | nei gyvas, nei damiręs „nei šioks nei toks (apie nevykėlį)“: Anas nei givas, nei damiris. nei kėjų neapšilti „Jabai trumpai pabūti“: Su'naicis dar nei kėju' neapšilo. (klegéti, pleficyti) nei šei, nei tei (nei $id, nei tė): „prastai, niekus kalbėti“: Anas plaiicija nei Sei, nei tei. Kat tu klegi nei $6, nei to. nei šis, nei tas „nesuprantamas dalykas, niekai“: Kap neisdésu gerai, bus nei šis, nei tas. (supinti, pleficyti) nei žiėmą, nei vasarq „prastai kalbėti, nukalbéti, viską supainioti“: Nė pūci's nerazrifiksit, pleficija nei žiėmu", nei vasaru:. Supinė nei žiėmu", nei vūsaru". 130 ne rankovė, neisversi ,,nepakeisi (sakoma, turint blogą vyrą ar žmoną)“: Kū padarič, viras ne runkovė, neisversi. ne Sunes jail tavė ažvijo?! (sakoma, kai atėjęs nesisėda, skuba išeiti): Ne Sunes jau tavi azvijo?! ne tas galvėj „me apie tai galvoju, ne tas rūpi“: Ne tas galvėj, tai ir némenu. netoli tevaZivioti (toli nenuvažiūoti) „mieko negauti, nepešti“: Kap ničko negaiis iš tavi, netoli tevažuosi. Neteptais rūtais toli nenuvažuosi, skri-pudspatepsi, tadū važuosi, ė kap gi. (palčido) nėt an trėčio vainiko ,,labai viduriuoja“: Pal@ido vidufus — net un trėčo vainiko. (valgo) net aūsys lūpsi „labai godžiai, smarkiai (valgo)“: Tai anas valgo, net aūsi's lūpsi. i (eina) net pėnčiai šikinėn lūpa ,,labai greitai, smarkiai (eina)“: Mergokditė aina, net pinčai šikinėn lūpa. (pavalgė) net pilvas trūška „Jabai daug, stipriai (privalgė)“: Ot dabaikos pavalgau, net pilvas traska. net šakas laužia „Jabai daug“: Ma sodėli" obuolū, net šakas lauža. nevyk diėvo karklynan (mėdin) (sakoma, kai kas išpuiksta, nesitenkina tuo, ką turi): Nevik dziévo karklinan, valgi'k kū turi. Nevik dziévo mėdzin su runčū, ba nesuprašisi ir su pi'rragū. Nevik dziévo mėdzin. ne žY)dų kapudsan nuvežė (sakoma, kai kas labai ilgai miega): Musėt ne židu' kapuosan nuvezé, kad tep ilgai miegi. nė klausyti, nė bėgti (sakoma, apie negraZia, nepadoria kalba): A jail ti plepi, né klausic, nė bégé, i kū panaši ta gavenda. nė grucio „visai nėra“: E tos drūskos nė grūčo nėr. nė Sen, nė ten „labai prastas, prastai atliktas“: Ano darbas netikis — nė §ifi, nė tif. nė sdu pažiūrėti, nė žmonėm parodyti „Jabai prastas, prasta“: Ot, isirifiko paču": nė sau pažu'rėč, nė žmonėm parédi-é. nėra nė pūsti, nė dušinti nieko nėra“: Ca par maiéu nėr nė pūšcie, nė dusincie. niekais išeiti ,,iSdykti, išlepti, pasileisti“: Isiteršė visdi, visai svietas — visdi niekais is@&jo. niekudsan suvaryti „mieku paversti, suniekinti“: Ba kap aZpuls visi vienu“, suvaris niekudsan. niuniq nunidukti (pakdrti) ,,nusiminti“: tas vaikdicis sédzi ūmūniu (nosį) nundukis. Ko tep sédzi pakoris iunu:, kiekvienai Zunksni darbas. nog ambonijos nusviesti ,,paskelbti uzsakus bažnyčioj“: Mus jauniioSus jau nusviedė nog ambonijos. nog svieto nebūti „nužudyti“: Tadū sako: — kap nubiicie ji nog svieto, no tdmsos prieg tamsai ,,visa dieną, nuo ankstaus ryto, ligi vakaro“: No tdmsos prieg tamsai par linus vaikščoju [dirbu prie linų]. nog sveikūtos nugriiiti ,,prarasti sveikatą, silpnam pasidaryti“: Ma viras kap nugruvo nog sveikdtos, tai ir turtas pragaiso, paslikdém biedni. nors [tu] ažsidaūžk „ką nori daryk“: Va, i‘ra ana, nors tu asidaiisk, neklaiiso ir gana. Nors asidaiisk, nėmenu, kap saiikas. nors iš nami bėk ,,labai blogai“: Visos bėdos apipuola, nors iš namii bėk. nosį ankišti „ateiti“: Anas cik tep ir gali priskdré — vakari vėl nėsi“ unkišo. 9* 131 nosį kišti „Jįsti, kištis“: Ko tu nosi“ kisi, kur nereika, paragėsi, kap liksi apstū.mtas. (eiti) nosį nukdrinus „,būti nusiminusiam“: Anas aina nukorinis nosi". nésia žėmę drti „girtam būti, griuvinėti“: Žras laidékas namuosa dar nebūvo, ragi, aina ndšu 2@midrdamas. Kap ažeinam karčmon, tai per vakaru: žėmi" nošu aram. nueiti (eiti) Sunim šėko (šieno) Sienduti „niekais nueiti“: Katari vaikai negeri, neklaiiso, tai pasūko — nué šunim $éko šienduč. Anas nuėjo šėko šienduč šunim. Anas neklaiiso tatés su moma, tai ais šunim Siéno šienduč. nuėjo kduso ir ažaušo (sakoma, kai trumpam išėjęs, ilgai negrįžta): Kap nuvé kduso ir ažaušo. o kad jūs suburbtūt! ,,o0 kad jus galas“: O kad jūs suburbtūt! Kur puodekelis? o kad tail sunkioja! „kad tave galas (keiksmas)“. Orčikas atvažiavo 1. „susigėdo“: Kap kadū kas susigėsta, tadū sūko — Orčikas atvažūvo. 2. „sumelavo“: A jail par taii Orčikas atvažūvo? — tep tėvas klauša dikri-, ar kū: kitu: [kai pagauna meluojant]. ot tau boba deviiitinés! (sakoma, kai kas nepasiseka): Ot tau boba deviiitinés! Ir nepadarai. Ožius draskyti (lūpti, plėšti) „vemti“: Kap pamūto boba priék tvorai v@munci, ir krikteri, —ragi, itas jau Ožus drasko. Gėra g@ra, ė paskaiis šlopė slopé 62us pradeda draskicie. Vieni sūko: 6%us lūpa, ė kici — ous pléSa, visaip klėga. Kap daiig pagera, tadū ir 6Zus plėša. Priputai kap veršis, ė darkos 6Zus plšši. pūdušką padėjo (sakoma, kai paskelbiama bažnyčioje užsakai): Jau padusku padėjom, sugruvo jau anis. padalai pėnčius musa ,labai greitai eina“: Ana kap aina — padalai pinčus musa. padėti dantis an paljdios ,nebeturéti geresnio valgio“: Ani's jau padėjo duncis un paličos, viskū duktėlai sūkišė. Nebėr spirginū — padėk duncis un paličos. pakélti gvoltą „šauktis pagalbos“: Prazbūdo kiškis, pakéle gvoltu“, pakéle žvėris (ps.). paléidus blūsą (ūtėlę) užvysi (rasi, pagausi) (sakoma apie prastą, plika ganyklą, pievą): Koki ti ganeva — paldisi blusw ir tai ažvisi. Prasta ča pieva — paldidus ūtėlor rasi. Zolé prasta: palaisk blusu — pagdusi. papečėj gimęs, papečėj duges „tamsus, nieko neiSmanantis, nenuovokus““: Anas papečėj gimis, papečėj augis. paūstiės (paūstį) palikti ,,palikti pėdsaką“: Žmėgus kur būsi, kū darisi, visur pau Sci paliksi. Kur paskočosi, tinai pau'ščiės paliksi: sakisim, ot, ar ti“ vestuvės daraū ar kū — ti išlaidos. pavalkūs an kūklo aždėti „ištekėti jaunesnei pirma vyresnės“: Of tai! pavalkus un kaklo aždėjo mažėsnė vi'rėsnei. pavalkūs nešioti ,,varginai gyventi, prastą, sunkų darbą dirbti“: Ir aš, ir ma sasari's visu: gi-v@nimu: cik pavalkus nešėjom. Arklu gimei, turi ir pavalkus nešoč, ė kap gi kitaip. per akis (lūpas) ažsvilinti „sugėdinti“: Aš andm ažsvilinau per akis, tadū apcilo. Anas neprimdė mocinos, kap ažsvilinau per lūpas, mažū dai primdis. per dūoną duonos veizdėti (ieškoti) ,,nepasitenkinti tuo, ką turi; gerai turint, dar geriau norėti“: Ani's per dionu duonos véizi. Negerai, kadū žmogūs per dūonu duonos jieško. per gaidžio žaiigsnį (pribūti) „truputį pailgėti (apie dieną)“: Po Kalédu' dziena per gaidžo Zufigsnipribūvo. 132 per gėrklę pervaryti „pragerti; per gėrimą nusigyventi“: Anas su'ndicis per garklor ir kūlinus, ir arklus pervarė. Ažpiksta paci ir sūko: itas laidokas — per sa gerkloi pervarei ir pligus, ir akécas. per kacérgq Sokdinti ,,apkrauti rūpesčiais; imti nagan*: [Jos] niekas neSokdzina per kacérgu [kai viena gyvena, neturi vaikų]. per mėtrą rugys ,Jlabai prasti, reti“: Anas pasé, nué paturéé — per mėtru' rugis. per smurgdinj (smurglas) gauti (duoti) ,,apmusti“: Gdusi per smurgdini:, kol pūnčo nédavei drklo supančoč. Tau cik davei per smūrglas, kap tu mus nuguiidzinai. per sprindj ilgumos (kalbant apie nuotolį — netoli, visai arti): Cik per sprindziilgumés būvo nuo jos, ali neklūdė. per tvérq pérgriiiti „susituokti“: Anis per tvérupérgiuvo. pie rankas maisytis ,,buti netoli, painiotis po kojų“: Pjdukie tu ji, kad danas nesmaisit pie runkas (ps.). | pieną rūgštų sriaūbti „knarkti“: Cik acigule, jail ūnas ir sraūba pienu“ rūkštu:. pirmajam uždėjo pavalkūs (sakoma, kai atvažiavus vieniems piršliams, atvažiuoja ir antri, su kuriais sutariama): Kap svétai atvažūvo vieni, atvažūvo ir kici, ir až tii išė, tai, sako, pi.rmajam aždė pavalkus. pirstelé ir nebėr (sakoma, kai kas greitai, netikėtai numiršta): Ir anas jau pamirė — pi.rstelė ir nebėr. : pirštū akin dūrk „labai tamsu“: Ainū, niėko nesmūto — pirštū akin durk, ali niėkas man neprisidavinėdė. plaukas nog galvės nenukris „mieko blogo neatsitiks“: Be dziévo vūlos plaukas nog galvos nenukris. : plaukai pastéro an galvos „Jabai išsigando, plaukai pasiSiausé*: — Sako: kap būvo strėšna, tai plaukai pastéro un galvos. plaukus no galvės rdutis „Jabai sielotis, graužtis, gailėtis“: Mdcina plaukus no galvés rovės, kap papamušė vaikūs. pliotkas daryti „Jiežuvauti“: Viras cik plotkas daro, viskii ašei surédaii (sutvarkiau). plėstais (žvaigždėm) krinta (sniéga, verčia) „Jabai didelėmis, drėgnomis snaigėmis sninga“: Visu dziėnu Šunidzien plėstais krifita. Ot tai lauki žvaigždėm sniėga, kėlo nebmacič. Žūr, až lingo plostais vefča, tai bus sniégo. po [gulin¢iu] akmeniu vanduo nepaeina (nepalenda) „kas nedirba, tas nieko nepadaro ir neturi“: Kap kataras ci.ngi, tadū mūsuk kl@ga: po gulinču akmeniu undué nepaais. Po akmeniu unduo nepalanda, i ulciéjuo darbas nesdaro. po jauném kojom sėną botūgą kišti (sakoma, kai senas veda jauną): Kam raika po jauném kojom s@nu botūgu" kišč. po pušelė važiuoti „mirti“: Man jaū smefcis prisdavinė — zūras: po pušelėi važūošu. po send barzda būti „ištekėti už seno vyro“: Aš jauno viro bijaū baisaii nei pėklos, jai geraii po senū barzdu bicie. po velėna guléti „būti palaidotam*: Kad ne vaistai, bicak po velénu guléjis. po vežimū „mėščia“: Anas jū šatrū pamusé, ė ana po vežimū, radzikė. pranašas atsirūdo „gimė vaikas“: Par juos jaū pranašas acirūdo, ana kolchozan neina. priég senam kėlmo (vns. naud.) ūgnį kūrti ,,uz seno tekėti“: Ana labai nusmainus (pasikeitus, sublogus), gefaū raiké priėg sendm kelmo ugnis kū.rč. prieš vėją pūsti „priešintis, nepaklusti“: Ė mės jau daf pričš vėju" pūčam. 133 priėš vėją nepapūsi „prieš stipresnį nepasipriešinsi“: Priėš vėju" nepapūsi, cik grinas liksi. pripilk arūodą — tas pats, pripilk pūodą — tas pats (sakoma apie netaupiai gyvenanti): Ani's nemoka gi-viné: pripi.lk ariodu — tas pats, pripi.lk pūodu* — tas pats. pro gomurį pravaryti „pragerti“: Anas visku' pro gdmuri“ pravūro. pūniėj gimęs (augintas) „tamsus“: Anas gimis kokėj pu'ūėį, lietūviškai numiršis. Itas pu'nėj augi.ntas, niėko nežino. pūsti galai „niekai, tuščias daiktas“: Mum atrodo, kad pu“šci galai ča sakič. rakštis regėti ,,arti mirtis“: Rakščis (karstas) regéé, o vis pė beriidkus amanija (= kalba). Prapuole jaū ma pasakos, jau rakščis ragéé, aš neprijū.nkis daiig klegėč. rakštis paskum tūsosi ,,arti mirtis“: Ė kū jau, aš aint ir rakščis paskum tūsosi. rakštiū nesudėsi „mirdamas nenusineši“: E, kdm mdn pinigai — rakščiū nesudési, katari jauni, tebū jauniėjiem. ranka gali pasiekti „arti“: Anas arci — runka gali pasieké. ranka rankq praūsdo „,vienas kitam padeda, vienas kitą užstoja“: Mdn net@ko Saudil, žinai runka ruūiku" praiizdo, ė kū aš galū. rankq dursteréti „trūmpai, nerimtai dirbti“: Viras ča ruiiku dū.rsteri, ti di.rsteri, kokis ti ano darbas — riūkdosi ir riikdosi. ranikos neniézti (nekyla) „mesinori, netraukia“: Geérklor aZstéjo (užėmė, užkimo) nepagalū, ruiikos neniešči krutėč. Darmai ruiikos dzi.rbé neniešči. Kap pamirė viras, runkos nekila krutėč. rankas angi saū (an savi) laikyti ,noréti sau naudos, pelno“: Ir švintašai runkas an savi laiko. Visi švincieji runkas ungi saii laiko. Pi.rmini‘kas cik runkas un savi laiko. rankas [kojas] ažkrutėti ,Jabai pavargti“: Tep krutėjau smagai (greitai), net runkas ažkrutėu, cik unbrozdėjau pirkon. Ot priskrutéu, runkas kėjas ažkrutču. rankas laužyti „Jabai jaudintis, sielotis, graužtis, sielvartauti“: Mdcina runkas laužė, ė vaiko jaii nėr. rankom masnoti „nesutikti, priešintis“: Ana ruiikom masnéja, neina. raiikosa [ddrbas) piista (supiista) ,,prastai, lėtai dirba“: Paci viru: namuėsa likdo — and ruiikosa darbas piista. Anas tep krita, kad ruiikosa supiista. Kad jail krutés tai ruiikosa darbas supis. Nesibaidai, g@ras darbinikas — jé ruiikosa darbas nesupus. ratus patépti ,,duoti kyšį“: Pirma raika ratūs pat@pé, tadū cik važuosi. rékvum mutefnum būti „mirti“: Jaū man graitai bus rékvum muteinum (plg. lot. requiem aeternam). rykščių duoti ,,musti“: Ponas dau riksiv: ma dziedikuo, kam vistéli- (visteli) paminé. rublio [iš namiį) neisnésti ,,nepragerti*: Viras neisnés rūblo is namil. saldumds ir gardumds matyti „gerai gyventi“: Saldumés ir gardumds mažai maiail, cik vargo ragéjau dailg. sarmdtq padaryti ,,sugédinti“: Aš itam beriokdicuo sarmatu: padafaii, kap nuv@jom gribuosa. sa (savo) gdlva „iš atminties“: Ne raštū, cik sa galvu visku' atminé. sa (savo) galvą turėti ,,protingam būti, turėti savo nuomonę“: Kat sa galvu“ turėt, tai nereikt ir moki.né. 134 sa (savo) galva vėsti ,,paciam tvarkytis, vadovauti“: Ma dziedūkas išgi'vėno aštuonasdėšimt šešūs metūs ir visku sd galvu vėždė. sena uodega ,,senas žmogus“: Kokis sena vuodega, ė perviizdo un jaunu" — mergokės raika. skalsinykas (sparyžius) atūneša (nėša, prineša) (sakoma, kai žmogus gerai, turtingai gyvena): Gal jau skalsinikas nėša — jo arklis tokis gražūs. Kap jau kataras gerai gi'vėna, tai sūko: jam skalsinikas atūnešė. Bagotdm ir sparižai nėša. Kas ci.ngi, tam ir sparižai neprinėš. skiedos lūksto „yra nuostolių, išlaidų“: Kap nori gi'vi.nk, visciėk skiedos lūksto. Jėigu mėdžu' kaposi, tai ir skiedos liks. skystumės [daiig] galvėj turéti ,,apykvailiam, tamsiam būti“: Anas ski“stumės galvėj daiig tūri. Viras galvoj ski'stumos turé, paverkėjau gerai. skriaudos neturėti ,,nesiskusti*: Daf gi aš neturu skraudėos dėl vaikii. smeftis až pečių „arti mirtis (apie seną)“: Smefcis až pečii, ė pacos dar raika. smeftis paeido ,,snaudzia“: Žūr, tėvuo jau smeicis paido. ž smertės (vns. kilm.) siūstie gėras (sakoma, kai, trumpam išėjęs, ilgai negrįžta): Anas smertės šūšcie g@ras: smertės nušuritus, tai gerai būt — pagi'ventum dar. snaudulys ažėjo (ima) ,,ima miegas, norisi miego“: Ažė snaudulis tokis, ir ūnas pradé stukdéné. Kas ča man pazdūrė — snaudulis ima, negalū sėdėč. spirginiai aukštai karo „nebeturi mėsos, lašinių“: Par juds spirginai aukštai karo (kabo). stordi vaikščioti ,,buti nėščiai“: Kap anas pazdabėjo, až mėtu' jau ana stora vdiksčojo. striokas apėmė ,,baugu pasidarė“: Anas cik šmi.rkšč pizkon, aš ¢upé až pušinės — tokis strokas apėmė. sukioti galvą „svarstyti, galvoti“: Neturėjau žirgo, tai parzdavaii laikrodzi" ir pradėjau suk éci galvu“, kap ūki“ véscie. su kriukiū žodžio neištrauksi (neištėsi) ,„meprakalbinsi“: Vienas klėga ir klėga, kitas žėdzi" cik kištefa, é ūnas — su krukū žėdžo neištrauksi. Kad nėkalba ūnas — su krukū žodžo neisti'si. sunkumėj biiti „būti nėščiai“: Aš tadū sunkumėj buvaii, tai ti vakari mataū, kap vi.rpčojo ugnéle laukudsa. su šiuo dmžiu skirtis „mirti“: Jau anas skirasi su Sué dmZu. su vienu autu likti „būti netvarkingam®: NeZendtas buvaii vienu autū, kap apsiz@nijau vėl likaii su vienu autū — drena boba. su vienu dančiū ir tuo pačiū klibanciu „Jabai senas“: Aš jau sena — su vienu dunčū ir tuo pačū klibunču. (sėdėti) susiraūkus, kap linus braūkus (sakoma, kai kas nepatenkintas): Ko sėdzi susraūkus, kap linūs braūkus. svičėto liežiūviai „apkalbos, plepalai“: Sviéto liežūvai daūg žmonū raskiré. šarka (varna) nunėš (sakoma, kai kas ilgai prausiasi): Paragési. tavi knapé ir nunėš šarka. Tavi jau varna nunėš. šdukštas nebereikalingas po pičtų (sakoma, kai kas pavėluotai daroma): Galéjai nevažūoč — šaukštas nebereikali.ngas po piėtu". 135