Gervėčių tarmės frazeologizmai

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA GERVĖČIŲ TARMĖS FRAZEOLOGIZMAI J. LIPSKIENĖ Gervėčių miestelis ir gretimi kaimai (Gaigaliai, Galčiūnai, Girios, Gėliūnai, Gudinykai, Knyštūškės, Miciūnai, Milcėjos, Mėckos, Pelegrinda, Pėtrikai, Rim- džiūnai) — tai viena lietuviškų salų Baltarusijos respublikoje. Šioje saloje kalbama rytų dzūkų tarme. Gervėčių apylinkių tarmė dar nėra visapusiškai tyrinėta ir aprašyta, nors ja yra domeéjesi ar tebesidomi nemaža kalbininkų, jų tarpe iržinomųkitų tautų mokslininkų“. Iki šiol daugiau buvo kreiptas dėmesys į šios tarmės fonetines bei gramatines ypaty- bes, padedančias geriau išryškinti jos vietą kitų lietuvių kalbos tarmių tarpe. Gervė- čių tarmės leksika ir ypač frazeologizmais, galima sakyti, dar nesidomėta. Iš tikrųjų frazeologizmai taip pat labai svarbūs tarmės ir jos leksikos tyrinėjimams, nes juk neretai tik juose išsaugomi žodžiai, nebevartojami pagrindine savo reikšme. Be to, frazeologizmai, būdami pastovesni junginiai, kaip ir tautosaka (dainos, patarlės, priežodžiai), eidami iš kartos į kartą, dažnai išsaugo ir retas tarmės morfologines ypatybes. P. Arumos pateiktuose Gervėčių tekstuose yra tik tokie daugiausia vienos daine- lės palyginimai: tai ma: akelės ka.b zėrkolė'lei, labai gražios, spindinčios“; tai" ma: auselés ka.p trubealés „labai geros, didelės“; tai: ma’ rage lei ka.b i-lalés ,,labai smailūs“; rai: ma: pausie-lés ka.b adatė*lės „labai smailios“; tai: ma kojelės ka.p tšėbatė'lei „labai dailios“; tai'ma'vuodegė'lė ka.p šluotelė „Jabai kupli, didelė“ (Aruma L.M. p. 9). Kitose dainose bei pasakose yra dar tokie frazeologizmai, pvz.: abrinko džiėdu ka.p po'nu, é bobu ka.p poniu ,labai gražiai aprengė, išpuošė“ (Aruma L.M. p. 15). da. ka.s ai's pro" man' — ašarėlėm apsilė“s „,pravirks“ (Aruma L.M. p.8). Taip pat du pastovūs vertimai: ka.p kar'tas .,kaip tik“ (Aruma L.M. p. 13) (plg. brus. kak pa3); un ga-lo ,,pagaliau, galų gale“ (Aruma, L. M. p.14) (plg. rus. nakorey). E. Volterio pateiktuose iš Gervėčių tekstuose užrašyti šie pastovūs žodžių jun- giniai: Dūmais traktavdjau (vaišinau), kačėrgu vitdėjau ,,mušiau“ (Volteris L. Chr. p. 397); žaljas mėdzjas , jūodos vūogos, nėt šakėlės lwūiksta „labai daug“ (Vol- teris L. Chr. p. 400); Pririšjau žirgū par žaljū grūšjū, pririnkaū pani, kap sūvo dūšjū „Jabai gražią“ (Volteris L. Chr. p. 398). 1 Plg. D, Bonbrep, Jlaurosckxas Xpecrowaria, CankrnerepGypr, 1904, t.2, p. 396—402 (Toliau — Volteris L. Chr.); P. Arumaa, Litauische Mundartliche Texte aus der Wilnaer Gegend, Dorpat, 1931, p. 7—18 (Toliau — Aruma L. M.); E. Fraenkel, Apie Vilniaus krašto lietuviškų tarmių ypatybes. — Lietuvių Tauta, Vilnius, 1936, kn. 5, p. 256—262. 111 P. Arumosir E. Volterio užrašyti pastovūs žodžių junginiai, suprantama, neduoda pilnesnio Gervėčių tarmės frazeologizmų vaizdo, todėl šiuo straipsniu norima kiek plačiau su jais supažindinti?. Kalbant apie Gervėčių tarmės frazeologizmų leksing sandarą, galima pasakyti, kad daugumas jų siejasi ne tik su kitų lietuvių kalbos tarmių, bet neretai ir su kitų kalbų frazeologizmais, nes jų branduolį dažniausiai sudaro tos pačios leksinės reikš- mės Žodžiai: akys, ausys, dantys, galva, liežuvis, nosis, rankos, širdis ir t.t. Tad Ger- vėčių tarmės frazeologizmas galvą nukdrti ,„,nusiminti“ kitose kalbose turi šiuos atitikmenis: lat. nokart galvu, Tus. nosecums 201064, lenk. opuscié¢ glowe, vok. den Kopf hingen lassen, angl. hang down one's head, pranc. baisser la tėte; ranka raikaq praiisdo „,vienas kitą palaiko, užstoja, vienas kitam padeda“: lat. roka roku mazga, rus. pyka pyky moem, lenk. reka reke myje, vok. eine Hand wischt die andere; širdį isésti ,,iskaudinti“: lat. sirdi grauzt, rus. epoisme (mouums) cepdue, vok, sich das Herz schwer machen, angl. break somebody's heart; dantis Siepdyti ,,juoktis, Syp- sotis“: lat. zobus radit, rus. ckaaume 3y061, lenk. pokazié zeby, vok. die Zihne zei- gen) ir t.t.,,Sioji frazeologija šnekamojoje liaudies kalboje yra bene plačiausiai varto- Jama, nes šios rūšies frazeologiniai žodžių junginiai turi lengviausiai iššifruojamą perkeltinę prasmę ir drauge yra labai vaizdingi“. Šalia frazeologizmų, sudarytų su kitose tarmėse žinomais žodžiais, Gervėčių apylinkėse vartojama nemaža pastovių posakių, kurių vienas, rečiau — du kompo- nentai yra šiai tarmei būdingi žodžiai. a) daiktavardis: an pačios spūrgos (pumpuro) ažlipti; (ažsigeidė) kap boba sunkčėnė (nėščia); kap mėdžias (miškas); kap Sepetynas (šepetys); per smūrgainį smūrglas (snukį) gauti; kap plostais (dideliais gabalais) vefsti; rakštis (karstas) regėti; skalsinykas, (aitvaras?) atūneša; skiedos (skiedros) laksto; saldumėos (saldaus) ir gardum és (gardaus) matyti; skystumėos (proto) galvėj turėti; šiltis (šiluma) kduly nelduZia; b) būdvardis: krikstytiné (krikšto) duktė; medindja (miškinė) ožka; lig šonų šlapiankas (šlapias); c) veiksmažodis: akis apstūmti (apdumti); būzą sriaūbti (srébti); burna susimainė (pasikeitė); krioėkščia (knarkia) kap gyvulys; kap vainiką vyti (pinti); kėjas aždirti (užversti); eglūtę pririūkti (papuošti); palčidus blūsą užvysi (pamatysi); per diionq duonos veizdčėti (ieškoti); kap vėlnias prikliūvo (prisikabino, pristojo); per gaidžio žaiigsnį pribiiti (pailgėti); raikom masnoti (purtyti, kra- tyti); galvon prieidyti (ateiti); iš proto išsikrausdyti (išsikraustyti); liežiuviūs raz- nešdyti (išnešioti); smertis paeido (ateina, artinasi); žydai pavažiūodo (atva- žiuoja); iš skūros griūti (virsti); akysa prisidavinėti (vaidentis, rodytis); d) dalyvis: kėlias atklotas (atviras, laisvas); kap triba sušliję (susiviję); e) veiksmažodis ir daiktavardis, rečiau veiksmažodis ir būdvardis ar dalyvis: pėnčius (kulnus) apsitvyoti (apsidaužyti); kap apušės lūkštas (lapas) lapsi (vir- * Straipsnyje pateikiami frazeologizmai daugiausia užrašyti autorės 1970 m. dialektologinės ekspedicijos metu. Jie dar papildyti iš K. Aleksyno ir A. Dzetaveckaitės, K. Grigo, A. Juškos, L. Sau- kos ir R. Šliogerytės, N. Vėliaus užrašytų tautosakos rinkinių, esančių Lietuvių kalbos ir literatū- ros instituto Tautosakos rankraštyne. * B. Kalinauskas, Natūralinė ir konvencionalinė Žemaitės raštų kalbos frazeologija. — VVPI Mokslo darbai, Vilnius, 1960, t. 11, p. 120. 112 pa, dreba); niūnią (nosį) nunidukti (nuleisti); rakštis paskum tūsosi (velkasi); spirginiai (lašiniai) aukštai karo (kabo); (krūta) (dirba) kaip juodasiai (juc- dasis) veršis (jautis); (krūta) kap gaišas (tinginys, padvėsėlis); kap virvė pavijé- ta (suvyta) vijasi (visur praeina). Kaip kitų tarmių, taip ir Gervėčių tarmės frazeologizmai ne visi vienodo senumo. Archaiškiausiais veikiausiai, laikytini tie, kurie padaryti su žodžiais, reiškiančiais svarbiausias žmogaus kūno dalis, pvz.: akis plėšyti „prieštarauti, ginčytis“, būrną pravėrti „imti kalbėti“; dafitį griežti ,,pykti“; galvon imtis „jaudintis, rūpintis“; kėjas pakratyti „mirti“; liežiuviū loti ,,daug kalbėti“; nosį kišti ,,listi kur nereikia“; rankas laužyti ,,sielotis, graužtis“ ; širdį sugrdužti ,,igristi, įkyrėtiir t.t. Tokie frazeolo- gizmai vartojami beveik visose lietuvių tarmėse. Tur būt, vieną kitą jų rastume ir senesniuose raštuose, o tai irgi liudija apie senumą. Prie senesniųjų veikiausiai priskirtini ir tie pastovūs žodžių junginiai, kurie susiję su senaisiais tarmės ploto papročiais, pvz.: ažgavėti an ling ūgio (paprotys per Už- gavėnes suptis kuo aukščiausiai, kad linai ilgi augtų); dantis plauti nog mésés „pelenų dienoje užsigavint gerti degtinę“; defliaus kiaušinis ,,kiaušinis, įkeptas į bandelę, su kuria per jurgines apeinami laukai“. Naujesni, gal būt, yra tie pastovūs posakiai, kurie atsiradę, sutrumpėjus priežo- džiams bei patarlėms, pvz.: nevyk diévo mėdin (plg. tarmės patarlę: Nevyk diévo mė- din su rančiū, ba nesuprašysi ir su pyragū), arba: Mėdy dugo (plg. tarmės priežodį: Med) gimęs, medy duges). Tačiau čia galėjo vykti ir atvirkštinis procesas — fraze- ologizmas, kaip pastovus vienetas, galėjo anksčiau atsirasti ir tik vėliau įaugti į prie- žodžio ar patarlės kontekstą. Nelabai senais tarmės frazeologizmais gal reikia laikyti vietinės reikšmės pastovius žodžių junginius, kurie daugiausia paplitę tik Gervėčių apylinkėje, pvz.: (pasisancūjo) kap Šūtai cerkvėj (Palyginamasis frazeologizmas, kilęs iš pasakojimo, kaip vietinis gyventojas, pavarde Šuta, nuėjęs į cerkvę ir ten netikėtai prisirinkęs pinigų). Arba: (bus) kap Šūtai su dziegoriu (Posakis kildinamas iš pasakojimo, kaip tas pats Šuta, radęs laikrodį, išsigandęs, kad jis tiksi, ir numetes, manydamas velnią esant). Tarmėje taip pat pasitaiko frazeologizmų veikiausiai sudarytų su naujesniais žodžiais, atėjusiais iš literatūrinės kalbos, pvz.: ar vestūvėsna prašyti atėjai (tarmei būdinga veseilia), liežiuviūs dirbti (tarmei būdinga krutéti), kai viena diena (tarmėje vartojama kap), už pečių stovėti (tarmei labiau būdingas prielinksnis až). Taip pat, greičiausiai, nebūdingos tarmei, iš knygų atėjusios ir tokios konstrukcijos, kaip: į méilés pančius pakliūti; į Salis išsimėtyti; į trūbą susisūkti ir kt. . Nors frazeologizmai pasižymi pastovumu, o dauguma jų ir senumu, vis dėlto, kai kurie, kaip ir atskiri žodžiai, ilgainiui gali kisti: vieni dėl naujų socialinių ir eko- nominių sąlygų, kiti dėl kitų priežasčių. Vietoj kurio nors senesnio frazeologizmo tarmėje gali atsirasti naujas frazeologizmas arba paprastas žodžių junginys, kuris išstumia senąjį“. Pavyzdžiui, prieš oro atmainą matomas uodų „,šokis“ (sukimasis ratu aukštyn, žemyn) Gervėčių tarmėje nusakomas frazeologizmu aguodną griida. Pastebėta, kad dabar daugumas tarmės atstovų jau vartoja žodžių junginį be pirmojo komponento aguona, pvz.: uodai gr ūda. Galimas daiktas, kad ilgainiui šis posakis galutinai neteks * Plg. dar Opaseojiornuecknit CJIiOBapb PyCCKOro S3bIKA, Mocksa, 1967, p. 19. 8. Leksikos tyrinėjimai 113 pirmojo komponento, nustos buvęs frazeologizmu ir bus pakeistas paprastu žodžių junginiu uodai gr ii da. Lyginant šį frazeologizmą su kitų tarmių tokios pat reikšmės pastoviais vaizdingais žodžių posakiais (čiūlkinį grūda, grūcę griida ir kt.), neatrodo, kad pasakymas aguoną grūda būtų naujas, dabartiniu metu tarmėje atsirandantis frazeologizmas. Pagaliau ir pats veiksmažodis grūda (kontekste uodai grūda), pa- prastai reikalaująs galininko linksnio, leidžia manyti kadaise čia buvus daiktavardį. Pasitaiko šioje tarmėje atvejų, kai susiaurėja kurio nors frazeologizmo tos pačios reikšmės vartojimo laukas. Pavyzdžiui, daugeliui tarmių žinomo pasakymo kūlius versti (reikšme „,verstis per galvą“ žaidynių metu) Gervėčių tarmė iki šių dienų turėjo išlaikiusi ir kitą, paprotinį, jo pavartojimo atvejį: baigus piauti rugius, dar buvo ver- čiamasi per galvą tam, kad kitais metais rugiai būtų geri, „iš dirvos virstų“. Jei, kal- bant apie žaidimą, frazeologizmas kūlius versti tarmėje bus dar ilgai vartojamas, tai antruoju atveju, kuris susijęs su rugių piūties pabaigtuvėmis, jis tikriausiai išnyks, nes pats paprotys dabar yra beveik išnykęs. Nuodugniai neištyrinėjus visų tarmės frazeologizmų, sunku spręsti, kurie jų grei- čiau išnyks. Gal galima būtų teigti, kad tokie pastovūs pasakymai, kaip jau minėtieji: ažgavėti an linūį ūgio; dantis plauti nog mėsės; defliaus kiaušinis netrukus bus pamirš- ti ir po kurio laiko išnyks, nes baigia nykti ir juos pagimdžiusios papročių tradicijos. Tokio likimo veikiausiai susilauks beveik visi paprotinės kilmės frazeologizmai, ku- rių šiose apylinkėse ypač daug. Kaip kitose lietuvių tarmėse, taip ir Gervėčių tarmėje yra nemaža sino- niminiy frazeologizmų. Kitų tarmių medžiaga rodo, kad frazeologizmai, apibūdinan- tys maždaug tokį pat gamtos reiškinį ar vienodesnį veiksmą, dažniausiai toje pačioje tarmėje ar tam tikrame tarmių plote beveik neturi sinonimų. Jie yra paplitę dėsnin- gesniais arealais. Pavyzdžiui, minėtasis frazeologizmas agudną griisti atskirose tar- mése turi palyginti dėsningai vartojamus tokius sinonimus: čiūlkinį grūsti; grūcę griisti; mūšalą groti (šokti); mašalėjų groti (šokti); pipirūs trinti, sviestą musti ir kt. Tačiau Gervėčių tarméje pastebėta, kad tas pats arba panašus reiškinys ar veiks- mas dažnai nusakomas atskirais sinonimais ar to paties frazeologizmo variantais, pvz.: snigimas labai didelėmis snaigémis, Slabdriba šioje tarméje apibūdinamas: kap pléstais (vistom, viZais) drébia (verčia, sniéga); plostais (žvaigždėm) krinta (ver- čia, sniėga). Įdomu, kad pasakymas kap vištom sniéga plačiau sutinkamas vakarinių dzūkų tarmėje apie Alovę, Daugus, Kalesnykus, Punią ir Valkininkus. Reikia pasa- kyti, kad Gervėčiuose turima ir daugiau frazeologizmų, kurie bendri su vakarų dzūkais, bet ne su artimesnėmis rytų aukštaičių ar rytų dzūkų tarmėmis. Tarmėje taip pat neretai vartojami frazeologizmų variantai, kurių skirtingieji komponentai stilistiniu atžvilgiu yra giminingi“, pvz.: dSaras brailkti — dsaras lėti; kojas aždirti — kojas pakratyti; liežiuviū malti — liežiuviū loti. Tų žodžių junginių poros pakeičia šiuos veiksmažodžius: verkti, mirti, daug kalbėti. Šiuose fra- zeologizmuose kintamieji komponentai (veiksmažodžiai), būdami laisvame konteks- te, nėra sinonimai ir vienas kito pakeisti negali, tačiau frazeologizmui jie suteikia labai artimą, netgi tą patį stilistinį atspalvį. Tas pasakytina ir apie tokius žodžių junginius, kaip: kdklq laužti — sprandą laužti; per akis ažsvilinti — per lūpas ažsvilinti. Tik čia kintamieji komponentai Žymi objektą. 5 Plg. H. A. Kupcanosa, O HekoTOpbix ceMaHTHUeCKHX MPH3HAKAX (Opa3e0JIOTHUECKHX enuunl. — Ilpo6jiemMbi Opa3eojorun, Mocksa, 1964, p. 97. 114 Tarp frazeologizmų variantų rečiau pasitaiko tokių, kurių skirtingieji komponen- tai stilistiniu atžvilgiu nėra giminingi ir vieni jų yra neutralūs, o kiti turi menkinamą, niekinamą atspalvį“, plg.: kap gaidys — kap glinda „Jabai mažas“; (prilipo) kap lakštas — (prilipo) kap spira „įkyriai prikibo, prisikabino“. Gervėčių apylinkių frazeologizmų struktūra labai įvairi, tačiau ji panaši į kitų lietuvių kalbos tarmių frazeologizmų struktūrą. Turtingiausią ir gausiausią grupę sudaro pastovūs žodžių junginiai, susidedan- tys iš linksniuojamojo žodžio ir veiksmažodžio. Vienu atveju linksniuojamąjį žodį veiksmažodis valdo-tiesiogiai, kitu atveju — per prielinksnį. Daugiausia šios grupės frazeologizmus sudaro daiktavardis, vienas arba su prielinksniu, ir veiksmažodis, pvz.: akis pamėsti „apakti“; kojas jūdinti „dirbti, nesėdėti“; nagūs kišti „liesti, imti“; ratūs patėpti „duoti kyšį“; an akiū mésti „prikaišioti“; pro gémuri prava- ryti „pragerti“. Pastovūs posakiai, susidedantys iš kitų linksniuojamųjų žodžių (būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių) arba kartais prieveiksmių ir veiksmažodžių tarméje ran- dami palyginti retai,pvz.: stordi vdikščioti ,,buti nėščiai“; ilgas rankas turėti „,„būti vagimi“; dviejuds biiti ,,buti vedusiam, ištekėjusiai“; atgalion versti „pykinti, no- rėti vemti“; baisū pažiūrėti „labai daug“; sa galva vėsti ,,paiam tvarkytis, vado- vauti®. Nemaža pastovių žodžių junginių yra sudaryta iš dviejų daiktavardžių, kurie santykiauja vienas su kitu kaip nederinamasis pažyminys su pažymimuoju žodžiu, pvz.: diévo rasa „,silpnas, menkas valgis“; kūtino ūšara ,,Jabai mažai““; sviéto lie- žiūviai ,,apkalbos, plepalai“. Tokios pat darybos ir sudėtiniai terminai, kurių kom- ponentų tiesioginė reikšmė gana dažnai yra taip pat išnykusi ir jais nusakoma įvai- ris pavadinimai, pvz.: meskds šonai „toks miško augalas“; vėlnio barzda ,,smul- kių paparčių juodos šaknys, verdamos nuo išgąsčio“. Esama ir tokių frazeologizmų, kurie sudaryti iš daiktavardžio ir dalyvio, gal rečiau iš daiktavardžio ir būdvardžio, pvz.: kifvis afimesta (sakoma apie neskanią sriubą); kėlias atklotas „ką nori gali pasirinkti“; maZos diénos „vaikystė“; sena uodega „senas žmogus“; medinis bučys „,karkvabalis“. Pasitaiko vienas kitas fra- zeologizmas, sudarytas iš daiktavardžio ir skaitvardžio ar įvardžio, pvz.: vienū kvapū ,,be atsikvėpimo, vienu trūkiu“; galas ji „tiek to“. Taip pat yra pastovių vaizdingų žodžių junginių, prasidedančių įvairiais nesa- varankiškais žodžiais (prielinksniais, jungtukais, neigiamosiomis ar palyginamo- siomis dalelytėmis) ir turinčių tik vieną savarankišką žodį, dažniausiai daiktavardį, pvz.: po vežimū „nėščia“; nė gurūcio ,,visai nieko nėra“; ne tas galvéj,,ne tas rūpi“; nors ažsidaūžk ,,ka nori daryk“; tik asaros „„labai nedaug“. Palyginamieji tarmės frazeologizmai, kurie vaizdingai išryškina žmonių nuo- taikas ar daiktų bei aplinkos reiškinių ypatybes, daugiausia prasideda palygina- muoju žodeliu kap, rečiau slavišku /oč, koč, kof, o sudėtine jų dalimi dažniausiai yra daiktavardžio vienaskaitos vardininkas, rečiau dalyvis, kartais prieveiksmis, ar- ba įvairios veiksmažodžio formos, pvz.: kap špyga „labai maža“; kap kultuvditės „plokščios, didelės“; kap sutepta „„labai riebi“; kap šiafidien ,labai greitai“; kap regi ,„,„bematant, labai greitai“; /0č Zagré ,,labai liesa“. Neretai tokie palyginimai 6 Plg. ten pat, 98. 8*+ 115 gali turėti ne vieną, bet kelius savarankiškus žodžius, pvz.: kap iš (v)andenio vaga vifsta „labai lygi“; koč tu an šūnio laj ,Jabai rūgštus (apie sriubą)“; kof tu atsigul an jos „labai riebi“. Kitą grupelę frazeologizmų sudaro palyginamieji Žodžių junginiai, kurie vieną ar kitą konkrečią reikšmę įgyja tik būdami su tam tikru veiksmažodžiu, pvz.: (dug- ti) kap an mieliū ,Jabai gerai augti“; (sėdėti) kap an ylų ,labai neramiai sėdėti“. Dar kiti palyginamieji posakiai yra labai glaudžiai susiję su perkeltinės reikšmės veiksmažodžiais, pvz.: kap šūniuo loti „Jabai skųsti“; kap girnom malti ,,daug kal- bėti“. Veiksmažodžiai /dti, malti čia eina neatskiriama dalimi nuo pagrindinių pa- lyginimo žodžių. Atskirai grupelei veikiausiai priskirtini išplėstiniai Gervėčių tarmės lygina- mojo pobūdžio frazeologizmai be jokių palyginamųjų žodelių, pvz.: dangūs regėti ,-labai prasta, skysta (apie sriubą)“; gali an nugards gulėti „labai riebus (kalbant apie gyvulį)“; palčidus blūsą ažvysi (sakoma apie prastą, pliką ganyklą). Gervėčių tarmėje yra frazeologizmų, sudarytų eufonijos (rimo-ritmo) pagrin- du, kuriuose tarp surimuotų žodžių kartais sunkiai įžiūrimas semantinis ryšys“, pvz.: nė šen, nė ten „Jabai prastas, blogai atliktas darbas“; (klėga) nei $id, nei 10 (nei Sei, nei tei) „niekus kalba‘. Kartais atskiruose frazeologizmuose seman- tinis žodžių ryšys dar yra išlikęs, o rimas yra tik pagalbinė priemonė, pvz.: susraūkus, kap linus braūkus „,Jlabai susiraukus, nepatenkinta“. Taip pat pasitaiko pastovių žodžių junginių, kur sugretinama dvi prieštaringos sąvokos su neiginiu, sustiprintos ritmo sąskambiu, pvz.: nė klausyt, nė bégt; nei gy- vas, nei damiręs; (pleficija) nei žiėmą, nei vasarą. Kituose frazeologizmuose yra su- gretintos nebūtinai prieštaringos sąvokos, pvz.: nėra nė pūsti, nė dusinti; ir prie svė- cio, ir prie pėčio. Tarmėje sutinkamas vienas kitas frazeologizmas, kuriame yra slaviškų skolinių, pvz.: drena akis; bacénas atūnešė; čičnių ažmūšti aukščiaū nosies; korkon žiūrėti. Patys Gervėčių tarmės frazeologizmai šiame straipsnyje pateikiami alfabetine tvarka. Gale atskirai dedami sudėtiniai terminai. Lenktiniuose skliausteliuose daž- niausiai prieš patį frazeologizmą duodami būtini komponentai (būtinoji frazeo- logizmo aplinkybė). Tai žodžiai, be kurių nėra aiški frazeologizmo reikšmė, ir todėl tam tikrame kontekste jie neatskiriami nuo gryno frazeologizmo, pvz.: (viena) kap kėlmas. Tačiau skirtinguose kontekstuose ši būtinoji aplinkybė gali keistis ir dėl to ji nėra pastoviojo junginio struktūrinė dalis. Lenktiniuose skliausteliuose patei- kiami ir frazeologizmų variantai, pvz.: išeiti (išrūkti) iš galvos; kūklą (sprandą) laužti. Nebūtinoji frazeologizmo aplinkybė, t. y. komponentas, be kurio frazeologizmas gali būti gerai suprantamas, pateikiama laužtiniuose skliausteliuose, pvz.: ašaros [pačios] byra. Frazeologinio junginio veiksmažodžių formos, kurios skirtingame kontekste paprastai kinta, t. y. gali būti pavartojamos tiek asmenuojamomis, tiek ir bendraties " Plg. B. Kalinauskas, Žemaitės raštų kalbos! frazeologijos liaudiškumas, jos semantinė ir struktūrinė sudėtis. — Kalbotyra, Vilnius, 1962, t. 4, p. 20—22; B. B. Bnxuorpanos, 06 OCHOBHBIX THTIaX (pa3eoJio THUeCKHX eĮIMHHIH B PYCCKOM si3bike, B. cO.: Axamemuk A. A. Illax- MaTOB, C6OpHuKk crareii H MaTepuaJios AH CCCP, 1947, crp. 339—364. 116 formomis, antraštiniame junginyje pateikiamos bendratimi, pvz.: akis sudėti ,uz- migti“: Aš visu: naktėlor akii nesudėjau, pavargaii, é raika krutėč. adatą naguosan [imti] ,,pradéti siūti; adatą į rankas paimti“: Kap cik ddatu® na- guosan [imu], tai mikauju (dainuoju) dainas ir mikauju. agudnq grūsti „sukantis ratu skraidžioti aukštyn, žemyn“: Vaikai, paž 'u'rėkit, kap vuodai aguonu: grūda. Vuodai aguonu: grūda priėš lietw, ka par vūkaru' grida — bus lietūs, ka iš rito — bus pada (= pagada) dzidele. ūkys atsidūrė (sakoma, kai senas žmogus į amžiaus galą pradeda geriau matyti): Ma jau ūkis acidūrė, jau as miršū. ūkys ūšarom išplaukė „,susilpnėjo regėjimas nuo verkimo“: Aki“s ūšarom išplaukė — akulėru raika. akys būvo šviėsios ,,gerai matė“: Kap seniati aki's būvo šviėšos, ė daikos (dabar) nė- ragu, nemacic. akis apstūmti (kam) „akis apdumti, apgauti (ką)““: Tdu jaii akis apstūmė, tai niéko nėregi. akis isvéltie „Jabai nustebti“: Akis išveėlce gali [iš nuostabos]. akis pamėsti ,,apakti“: A jau, verkaii ir akelas až tai pameiau. akis plėšyti (kam) ,,prieStarauti, ginčytis (su kuo)“: Akis plésa mécinai dukre. akis praZiuréti,,prarasti gerą regėjimą, nebematyti; senam būti“: Némenu jau gies- mil, ma jau ir ūki's pražu'rėtos. akis sudėti ,,uzmigti“: Aš visu naktėlor akii nesudėjau, pavargaii, ė raika krutéc. akysa asaros lėjasi „labai verkia“: Akisa asaros lūjasi ir lūjasi. akysa prisidavinėti (prisiduodyti) ,,vaidentis“: Man akisa prisidavinė. Jam akisa prisidiode. akysa tamsu pasidaryti „,silpna pasidaryti“: Oi, tumsu akisa pazdaré, nieko neragéc. akisa žeibyti „labai silpna būti, pvz. nuo skausmo“: Skaudėjo, tep migo galvu“, tep žeibė akisa. alijošius dūnda (važiūoja po akmenais) (sakoma, kai perkūnija griaudzia): Alijésus di.nda — lietaūs būs. Alijošus važuoja po akmenais; poru“ arklū asikiūiko i ratai barabonija. andaroko padalais péncius apsitvéti (sakoma apie greitą moters ėjimą): Kol rep grait [eini] — andarėko padalais pinčus (kulnis) apstvosi (apsimusi). an akiū būti „maišytis po kojų“: Ėdaf (dabar) ito avinėlo nėkintė — kad man un akū nebūt (ps)?. an aki mėsti (kam) „prikaišioti, priekaištauti (kam)“: Visu" dmžu' man un akūi mės, kad padarai blogai. an kojų stoti (stotis) ,,keltis, eiti į darbą“: Gana, raika un koju stoč. Kab cik ažtrū- bija, tai visos moteri's un koju stėjasi. an lini} važiuoti (Užgavėnių paprotys važinėtis, kad linai užaugtų ilgi): Nu, ir klūga jau visi: raika un linū važuoč: tolaii nuvažuūosi — linai būs ilgesni. an kaklo sėdėti (aZsikdrti) (kam) „būti išlaikomam (kieno)“ : Ar verta penėč tokis, un mécinos kaklo sédzi. Anas un ma kaklo asikéré, nieko krutéé nenori. 8 Frazeologizmai pateikiami supaprastinta fonetine transkripcija. Tvirtapradés ir tvirtagalés priegaidziy Zenklai kartu Zymi ir balsio ilguma. * ps. — pasaka, d. — daina. 117 an namą duoti (nueiti) „išleisti sūnų užkuriom į svetimą ūkį“: Raika simu un nami dūoč. Anas būvo un namil nud@jis. an pirštėlių eiti „atsargiai, tyliai vaikščioti“: Kap danas acikela, tai vis an pirštėlu aina, kad vaikū nepažūdzint. -an pačios spūrgos (viršūnės) ažlipti „labai girtis“: Anas jail un pačės spurgos (pum- puro) ažlipo besigi.rdamas. Jai un viršūnės ažlipsi, ali gali nuo viršūnės nukrisci. an ponų išeiti ,,iSponéti, iSlepti*: Visi un pėnu" is@j. an viends šakos gali kabintie „labai vienodi, panašūs“: Abū un vienės šakės gali kabi.ncie. an visotky likti (palikti) ,„,neištekėti“: To mergoké un visotku paliko. Ana un visot- ku liko. apinastrį vyti ,,ne laiku, per anksti dirbti nereikalingą darbą“: Anas per unksci api- nastri- vėja. apžiojus turėti ,, niekam neduoti“: Tu, sako, — turi apžojis pievu. (reikia) armétq pastatyti (kam) ,,sunkiai prižadinamam būti“: Jam raika armaétu pastacič, kad pabūdzincie toki“ miegali“. ar [gal] [nelpardiodai dantis? (pašiepimas, kai be reikalo kas juokiasi): AF nepar- diiodai duncis, ko tep sėdzi duncis istūcis. Ir stovi kap vélias, gal duncis pardiiodai? O tu, neparduodzik duntij, nėr kam perka. ar vestūvėsna prašyti atėjai? (sakoma, kai užėjęs kaimynas nenori atsisėsti). ūšarom ažsilėti „pravirkti“: Ani's ūšarom asilgji-. ašaros bėga „verkia“ : Kam papaūsakoč, kap man būvo, tai ča ūšaros bėga. ašaros nurito ,,apsiverké“: Man ir asaros nurito — medeldičus panuldužė, dzie- gelūs (daigelius) panumi.ndė. ašaras braūkti (lėti) „verkti“: Mergokdité ašarėlas braūka. Ru'telas ravėjau, aša- rėlas lėjau (d.) ašarosa praiistis (papliiti) ,,daug verkti, sunkiai gyventi“: Visu" gi'vėnimu" cik asa- rosa ana praiisas. Dabaf ana ūšarosa paplūvus (paplūdus). ūšaroms Įpačioms) byrėti „menorint verkti“: Dėgunčan undenifi urikišau runkas, tai néverku, ir ūšaros pūčos bira. ateis vėlnias barzdos skūstie (sakoma, kai veltui išgalanda dalgį, bet su juo daugiau nepiauna): Kai galinda dalgi“ i jau daugaii juj nepjauna, tai sūko — atais vėl- nas barzdos skūscie. atgalion vefsti „Širdį pykinti, norėti vemti“: Kap suvalgė kū, tai atgalon verča. atriekta rieké „ištekėjusi duktė, ar vedęs sūnus“: Danūtė jau atriekta riekė, kū da- rič. atsigulti miegaii „užmigti“: Moma miegafi acigule. duksas byra (krifita) (sakoma, kai lyja derliui reikalingas lietus): Auksas mūsu“ dzir- vosun bira, ča ne lietūs, vaikai. Vaikai, vaikai, ča gi ne lietūs, ča duksas krinta. ažgavėti an linį ūgio (paprotys per Užgavėnes suptis kuo aukščiausiai, kad linai ilgi augtų): Suplaukes (sūpuokles) daro pie Ažūgavėnes: galvu“ balkin sudūoč — ažgavėč un linū digo. až mūrių ir karvė viena kapeika ,,ten gera, kur mūsų nėra“. ažrūkusioms akims biitie „būti nepastabiam“: Neraika aZritkusoms akims būcie i paci paragėsi (pamatysi). 118 -ažsimūšti (trūkti) darbais ,Jabai daug darbų turėti, labai užsiėmus būti““: Ažsimūši. darbais būvom. Tu darbais triksi — kiek darbū dailg. ažu md (mano) minciės ,,mano atminime“: Ažu ma minciés tep šaiikės (vadinosi). ažu Sirdiés imti ,Jabai išsigąsti, dilgtelėti širdin, per širdį nusmelkti“: Ažū Sirdziés ėmė, kap pamačaūil. bacénas atūnešė (ansviedė) (sakoma, kai šeimoje gimsta vaikas): Ogi ma sasūti“ ba- cénas (gandras, plg. brus. Gausi) atūnešė. Kit tau bacénas ansviedé pro lūngu'. baisū pažiūrėti „labai daug“: Ti kdriw — baisū pafuréé. Barbora nūktį antrdukia (sakoma, kai gruodžio 22 d. ima trumpėt naktis, ilgėt die- na): Barbora nūkci' untrduka, tai jaū nakcis sustoja. (gulėti) barzdą aždyrus ,,drybsoti, nieko neveikti“: Ko tu guli barzdu“ aždziris (už- vertęs), krutéé raika. ‘batai per suiikiis (sakoma apie seną, silpną žmogų): Tai jaii ir aš tokis, jaū man batai per suiiku:s. batvinius (būzą, rūgštūs kopūstūs) srébti (sriaiibti, valgyti) ,,miegant knarkti“: Anas jai girtas — batvinūs sr@ba. Aš labai bijaū, kap buzu girtas srėba. Girdzi kap tata būzu“ sraūba (srebia). Kap graitai ažmigo — jau kopw'stis srėba. Par@jo namona ir jau kopu'stūs ru'kštūs valgo. bėgti nog [kieno] akiy „pasišalinti, pasitraukti, išeiti“: Bėk nog ma akii, ka aš tavi neragėčak (nematyčiau). bėda bėdą vėja „labai daug nelaimių, vargų“: Bėda bėdu“ vėžja, ali gi-viné mozna. blogos ūkys (drena akis) (sakoma apie tą, kieno akys gali pakerėti, nužiūrėti): Jo drena akis, gali pakeréé. Jo blogos ūki's — rūdo žmogaiis sdugokis. boba Vilniun nujéty (sakoma apie labai neaštrų (peilį ar pan.): Nedstras peilis — bo- ba Vilnun nujot. būdavoti an smiltiės „kurti nerealius planus“: Per daiig danas budavéja un smilciės, perdaiig nori. burna susimainé ,,perbalo“: Man cik burna susmainé, kū daricie. būrna pravérti „imti kalbėti“: Visu“ vakaru burnos neprayėrė. būrna šiktie ,,prisigérus vemti“: Seni'kščiėji (senieji) lietuvai maZaii gėrė, dar jau- numa prijū.nkus cik bū.rnu šikcie. burnén įdėti „suvalgyti“: Kil burnén i-déjai, tii ir gerai, kū suvalgei. būtelį čiupinėti „išgėrinėti“: Itas unkšci pradė būteli“ čupinėč. čiėnių ažmūšti aukščiaū nosies „labai pakelti kainą“: Kap kermésin nūveža sviestu“, tai čiėnu* ažmuša aukščaū nosies. čvėrtką patėsti „truputį išgerti“: Kap kadū, kap &vértku pati“šu, tadū kalba gerdsné. dangūs regėti (sakoma apie labai prastą sriubą): Ot, išvirei sfaūbu“ (sriubą) — dungūs ragėč. Prasci batvinai — dungūs ragéc— galéjei koč sviestu pramezdzič (pagerinti). danguii pažiūrėti (sakoma, kai norima apipilti vandeniu per rankovę bežiūrintį į dangų): Ar nori dunguii pažurrčč, aiksi. dantis ažkalbdyti ,,atkalbinéti“: Ko tu ažkalbdai jam duncis. dantis griežti „pykti“: Brolis duncis griežė un jo už sėseri". dantis išmūšti ,,smarkiai primušti“: Nu tu, aš tau duncis išmušū. dantis šiepdyti „Šypsotis, dantis rodyti“: Ana šiėpdo duncis raika neraika. dantis pasidėti an palyčios „meturėti ko valgyti“: Netūri jail ko pūscie (valgyti), sédzi duncis pazdėji“ un paličos (= lentynos), netūri jau dni's p@no (pašaro, maisto). 119 dantis plauti nog mėsės (sakoma, kai pelenų dienoje užsigavint geriama degtinė): Reika ir man duncis prapldué nog mésos. O pelanū dzienėj, aina, gėra, duncis plauna nog mésos. dantim tuščiais klapséti „neturėti ko valgyti“: Tdu brolai priklegdzinėjo (prikalbinė- jo), aik krutéé, Pėttrai, ė dai duncim tuščais klapsėsi (barškinti), kat neklausei. dieška apvertė (sakoma, kai jaunesnė sesuo išteka anksčiau už vyresniąją): Katara liko duktė, tai sūko dzieškū apverté. diedai kampuosa [stoévi] „temsta“: Dziedai kumpudsa stovi, pard gi"vulam duoc. Jau dziedai kumpudsa, ė vaikū néra. diévas kryžių davé (sakoma, kai turi girtuoklį vyrą): Kur jaū girtuoklis i'ra, ti jau krifus: dziévas dūvė mums križu:, itoki" laidoku:. didelis kasnys gėrklę plésia (pérplésia) „kas daug nori, nieko nelaimi“: Kap jau kas per daiig bėga, krūta, sūko: dzidelis kūsnis gtrklov plėša. Dzidelis kw snis gtėrk- lor pérplesa. druska tdu akjsan (sakoma, bijant, kad nenužiūrėtų): Jeigu gražū drklu joja ir sūko kici: — 0, o, kokis ta gražūs arklis, [jojantysis] sūko: — druska tdu akisan, nenudzivi-k mani. Ot, gražai aprinkdei mergokditi- — druska tau akisan. dūką sugdudyti „atsikvėpti, atsigauti, atsipeikėti“: Negalū, dūko sugdudzi'*č. duoną su dūona sudūrti ,,uztekti; sudurti galą su galu“: Ūždarbai būvo menki, bet sudurdavau duonu' su duonu. važiuoti dvūrą apskaityti „į žvalgus važiuoti“: Aš ir pac vaZavaii su sa dūkteru ap- skaicič dvaru. dviejuos būti „ištekėti, vesti“: [Kap] javudsa rafida varpas dzvi — sporižu', mergina ar bérnas suskaiipa — bus dzviejuos. eiti po laužais „,eiti šalin, nešdintis“: Eikit po laužais, dajédét jūs man. eiti šunims šėko šienduti (sakoma, kai neklauso): Jei neklausai mūsu", tai aite šu- nims šėko Siendué: prisSiendusi kūgi', tai pac isibaigsi an kilgo. gūlas jų „tiek to“: Važuote namūlo, galas jų, nėra ir neraika. gali an nugarės gulėti (kalbant apie gyvulį — labai riebus): Riebi kaiile, gali un nu- gards guléé. gūlima (gali) [ir] liežiūvį praryti „labai skanu“: Ot gerai padarei—galima ir liežūvi' prarič. Tai gardu's batvinai — gali liežūvi“ praric. galvą atitraukti „galą padaryti“: Ko cik ma galvés neatatraukė — tokié dar vaikai. galvą dėti „labai gerbti, mylėti; būti pasiruošus mirti uz ką“: Dabafkos (dabar) ti labai žmonės — až lietūvi: galvu" déda. galvą duoti „duoti proto, gabumo“: Dziėvas dau galvu“, ir tvarkai valčus ir visu malūnu". Į galvą nukdrti ,,nusiminti*: Kam tu galvu" nukorei, neraika diisaucie. galvą pakėlti „pažiūrėti“: Pakdlk galvu", ar jaii aišta? (d.). galvą žemai nešioti „nusižeminti“: Nemokėjau... prieš virėsni" žemai galvu nešoč. (d.). galvén imtis „jaudintis, rūpintis“: Tu, mama, neprijū.nkus |((nepripratus) viend, ko ti galvén imiés, apkrutėsim (apdirbsim) visi [arus]. Neimk tu galvon. Nė vienas nė galvén nėsima. galvon prieidyti „ateiti atmintin, atsiminti“: Buvaū numirsis, kap priaido galvėon, žinaiūi — pragaišo (išnyko) dabarkos lietuvū dainos. 120 galvén vytis „įsiminti gerai“: Tas viskas galvon vijosi: ir ūšč (groti) mokėjo ir gie- doč (dainuoti) dziedūkas. galvėj prieidyti ,,i galvą ateiti, šauti, dingtelėti“ : Kas galvoj priaido, tii ir švi.rkštauna (švilpauja) atgalčna aidamas. galvėj sūktis „žinoti, bet gerai neprisiminti“: Kad ažgirščak, pagiedočak, dai — sūkasi galvėj ir nėmenu. galvėj ne tep virti „nebe tokiai galvai būti, nesuvokti, gerai neprisiminti““: S@nas, jau bemaZaiko (beveik) sepci-iasd@simt pinkeli — galvėj jau ne tep verda, nus- mainė (pasikeitė) galvd. galvėj |daūg) skystumds turėti „apykvailiam būti“: Viras galvoj daūg ski'stumos turé, paverkėjau gerai. gavendas pinti (pustyti) ,,Snekas vedžioti, niekus kalbėti“: Kad tu cik gavendas pini, kap paslikdai namudsa. Priskorei (prisikabinai) priek Zmoguo ir pustai gavin- das. gėrą galvą turėti ,,gabiam būti“: Dziedukas gėru galvu“ turéj. gerklė suėdė „pragėrė“: Ito gerklė suėdė viskū — ūnas dafkos vjZais apšaūdė. gėrklę pavilgyti „truputį išgerti“: Pari-télais aš kap kadū gérkler pavi.lgau. Anas dalėkdė iš ažvačū (iš užpakalio) — amete gerklor pavi.lgi-é. gyvas žėmėn nelįsi „nieko nepadarysi“: Kap apzdairė visūosna šonuosna, ažvido sūnu' i vaivdč (dejuoti) pradėj, ali gyva žėmėn nelisi. gyvybę baigti „nusižudyti“ : Apsipikcino ana, net sdu givibi" baigė galvojo. į méilés pdncius pakliūti „įsimylėti“: Tai mūsu“ bernėlis i meiles pūnčus paklūvo. į šalis išsimėtyti ,,iSsibarstyti, niekais nueiti“: Uneido gaspadėrus, pažūri khionu, kad lik Kalédw ažtėkt, kad i šalis neisiméci‘t [šienas]. į trūbą susisūkti ,,gerai vešliai augti, būti geram derliui“: Kékus 5 rugelūs [nepiauna] paličėka ir sūsuka, kad kitum@t grazws rugėlai būtu“ — i trūbu" susisūki“. iki asary pilna ,,verkti norisi“: Susriūkom draugėn, é man jau iki ašarų pi.lna. ilgas plaukas „moteris“: Kam tu klausai i.lgo plauko, turi galvu“. ilgas rankas turėti ,,buti vagiu“: Jos viru išvarinėdė — anas i.lgas runkas turé. ir priég pėčio (vns. naud.) ir priég svėčio (vns. naud.) „visur tinkantis žmogus“: Ana ir priėg pėčo, ir priég svėčo, o ūnas cik pi.rminiko pašikinis (pataikūnas). ir priek dalgei ir priėk bliūdo (vns. naud.) ,,visur tinkantis žmogus; geras darbininkas“: Betgi viras lifiksmo būdo, ir priek dalgei, ir priek bliido (d.) ir plaukas nenukris „mieko blogo neatsitiks“: Be ma rufikos — ir plaukas nenukris. ir šūdas an liežiūvio iškėps ,,sakoma apie žmogų, kuris daug tuščiai kalba, plepa“: Kap suaido dzviėju, tai ir šūdas un liežūvo isképs, pleiicija ir pleficija. ir Suva neankąstų „labai nešvarus“: Suskriūdis (suskretęs) kvartūkas — ir Suva ne- unkuūstu". ir vėlnias nėima „niekam nereikalingas“: Mani ir vélias néima, visu" gi'vėnimu cik vargicinas (vargšas) žmogūs buvaii. Mani tėko kaiikiniko (kankinio) ir vel- fias neims. S@nas — jo ir velnias neims. ir vėlnias neapsukuds „niekas neapgaus (sakoma apie smarkų, gudrų)““: Itos bobos ir vėliias neapšukuos (neapgaus), ana ir vėlno skeltiūū (pliauska) skūru" ištvės. išeiti vėjais „veltui, be naudos, niekais nueiti“: Visu gi'v@nimu ma sopulis, ku ažkrutėjau, išėjo vėjais. 121 išeiti (išrūkti) iš galvos (proto) „prisimiršti“: Kap ča danas šaikas, išėjo iž galvés, nemenū jail. Tep išrūko iž galvos — bradzinis ūnas šaūkas. Daf jaii išeina iš proto, negalū pasakicie. iš dūmo „visi iki vieno“: Vaikai , visi iš dimo — laūkan! iš galvos išeiti „pamiršti“: Mocina mdn kokas bdikas blevūzgojo — jau iš galvos ise. iš juoko ažsiturėti „,susilaikyti nesijuokus“: Negalėjau aZsituréé iz juoko, kap ūnas valgė itu saldziėni' (saldę, raugienę). iš kalbės prieiti „ateiti į galvą bekalbant“: Kap iš kalbės priaina, tai tadū ir sūko. iš proto išsikrausdyti „išprotėti, pamišti“: Anas beriokdicis gali iš proto isikrau- zdzič. iš skiirds griūti „Jabai muistytis, bėgioti, nežinoti, kur dėtis“: Kap pasuké bizgėlė (gylys) par darkli, tai prosta (=tiesiog) iš sku'rés grilva. iš Sirdiés išplėšti „pamiršti“: Va, niekas [dainų] neisplésé is Sirdziés. iš Sirdiés 1. „labai gerai sutarti, sugyventi“: Aš su viru gi‘venaii iš širdziės. 2. ,,nuo- širdžiai, atvirai pasakyti“: /š širdziės pasakišu — senikšču' (senoviškų) dainii nėmenu, gal jum ir nepaciks. iš valios ,,palengva, pamažu“: Kad ait taiki'dama, iš valos, tai nepažiūit, kad šluba. (rėkti) iš visos gerklės „Jabai garsiai šaukti“: Ko tu rėki iš visos gerklės. Kuleivai (kūlėjai) ažūkluoni: rėka iš visos gerklės. jei ma ūkys tau akysu (sakoma, jei kas peikia už negražumą kieno žmoną ar vyrą): Musuk (pas mus) tep sako: jei ma aki's tau akisu, tai tau but graži. juokas ažėjo ,,pradéjo juoktis“: Kap ažėjo juokas, kap ana gruvo. juokūs (krėsti) rastie „juokauti“: Ma viras mokė juokūs rascie. Kap sueis visokus juokūs krésci. kad an rarikų nesibaigty diona ,,kad būtų geras derlius ir jo užtektų ilgam (paprotys piaunant rugius).“ Krugldicis (ratelis) mažas mūžas lieka rugi, viduri likūcis (ga- balėlis) diionos, kad un mūsu: ruiiku“ nesibaigtu: duona. išversta rankovė ,,kas dažnai keičia pažiūras“: Ani's tokič — išversta runkovė. kad aš pirmiaūs būčiak (tar. nuos.) spiovęs kap papas (sakoma, kai srebiant sriubą nuplinkama lūpos): Piū! Kad aš pirmails bucak spjovis kap papas (= popas). kad jūsų žodėlis diévo ausėlėn (sakoma, kad kuo netikima): Kad jusu žodėlis dziė- vo ausėlėn. kad duona nenueitų nog stūlo „kad būtų ko valgyti“: Valgo deflaus kaušini“, kad dūona nenueitu' nog musw stalo. kad tau rafikos atidziiity! (keiksmas): Kap ažpiksta drūčai (stipriai, smarkiai) un ko, tadū sūko: kad tail raiikos atdzut! kad tau Pieriinas aZuSaiity! (keiksmas): Tep paca pasūko — kad taii Pieriinas ažu- Saiit! | kad tavė vanagai! (nesmarkus, švelnus keiksmas): A cis, kad tavi vanagai! Kurū tu ča veliiii atlékus kukiioji. kad tu issibaigtum! (keiksmas): Kad ti isibaiktum! kap tu man dajédei. kad tu skradzzeémén nuéjes! (keiksmas): Kad tu skradZ@mén nudjis, kad ti v@lij pra- puolus be mani! kad vilkas paésty ta (tavo) kdulus! (keiksmas): Kad vilkas paést tū kdulus — tep bobos baras. kailį išnėšti „išbėgti“: Cik kaili" isneSau, kap pradé ani's dauZicis. 122 kai viena diena „labai greitai“: Na, o paskaii sučėjo dveji métai kai viena dziena jail. kai šūdui aketin lįsti ,,be reikalo kištis, lįsti kur, ar įsiterpti į kalbą“: Ko tu lindai, kai šūdas aketiū. Tėsta jaunuma (jaunimas) laida, ko tu landi kai šūdas aketin. [bėda] kaklą (sprandą) laužia (sūka) ,Jabai blogai, sunku“: Béda bėdu v@ja, ė tre- éa ir kaklu lauža. Visu“ dmžu' bėdos ma kūklu laužė, nebédujaii, drūtas (stiprus) buvaii. Viena bėda, tai dar ne bėda, dzvi bėdos, ė jau trača ir kaklu sūka. Viena bėda ne bėda, antra nepaciūika, é trača sprandu' sūka. kalvarijos kėlias „vargai, rūpesčiai, siekiant ko“: Tep prasdėjo ma kalvūrijos k&las. kam kėją, kam rainiką nudaiizti ,,prastai padaryti“: Kam koju“, kam ruiku: nudaii- 2a — kokis ti jo darbas — drenai danas padaro. (graži) kap aguona (gėlė) „Jabai graži“: Ana graži kap aguona. Ot graži merga nu- vė — kap gėlė. (juoda) kap anglis „Jabai juoda“: Išūjo tris mefgos ir visos juodos kap uūigli“s (ps.). (sėdėti) kap an ylų [kokių] ,,labai neramiai sėdėti, labai neramiam būti“: Vidukeli: sėdžu kap un ilu koku. (dugti) kap an mieliij „Jabai gerai augti“: Mergokdité dugo kap un mielū, ė graži būvo. kap an minčių ,,Jabai gerai žinoma, gerai atmenama“: Tiešog kap un minčū man toka kalba. Kap un minéii ana man tokas kalbas sakiné. kap an Sunio ažlėtum, paūstį nuvarytų „Jabai rūgštus (apie sriubą)“: Kap muūsup sako: tai rūkštu's barščai, kap un šūno ažlėtum pūusci' (plaukus) nuvaritu“. kap apušės lakstas lapsi (drėba) „Jabai bijo“ : Ana kap apušės lūkštas (lapas) lūpsi. Vilkeniča (vilkė) svirpé, peršoko, ė aš kap apušės lakštas drebū. kap arklys 1. ,labai prisigėrė, labai girtas“: Sėdzi pasgėris kap arklis, é tokis dar drabnūcis (jaunutis) beriokdicis. 2. „Jabai daug valgo“: Kad tu ir valgai tep daūg kap arklis. kap až mūro (būti) ,,gera vyrą turėti, gerai gyventi“: Aš tadū kap až mūro buvaii: viras gėras — ir duonos, ir spirginū ' (lašinių) būvo. kap až pėčiaus (ažgriūti) „gerą vyrą gauti, gerai gyventi“: Kap ištekėjau, kap až pėčaus ažgruvaū, koč viras i varguėolis (varguolis, vargšas) būvo, cik vokelūs (krepšelius) pinė. kap baronas (duinas) „tamsus, mažai mokytas“: Anas kap baronas dufnas. (ažsigeidė) kap boba sunkėnė „ko nors labai užsigeidė“: Ot ažsigeidė, kap boba sunkėnė (nėščia). (viena) kap bugelé (kėlmas, vilkas) „visai viena“: Viena gi"venū kap bugelé. Aš jau nieko neturū, viena kap kdélmas. Aš ča viena kap vilkas; apsiriiiké (apsireng- ti) jau i'ra man blogai, koju" trauklis (skaudulys) trauko, runka sépa. kap cviekučiū kopoti „Jabai skaudžiai kąsti“: Bitėlse krumto smagai, kap cvieku- čū kopoja. (juoda) kap daiikstis ,,plika, be žolės“: Juoda pieva kap duūikcis — koka ti gane- va (ganykla). (pinti) kap diédui vyžūs „miekus kalbėti“: Kad tu ir pini kap dziédas vi-Zus. (balta) kap drobė ,,labai išblyškus“: Mergėkė balta kap drobė. (būti) kap duobėj ,,labai blogai gyventi“: Dabafkos ast kap duobėj — žabarėlu“ ne- galū pasriūkcie, duondités parsnėščie. 123 (išsuktos) kap gyvūtės „„labai netiesios, vingiuotos“: Ažtar, kad ju“ dzifvos nėra ciė- šos, ali unėji" pono dvaran ir isuktos kap gi'vatės. kap gaidys (glinda, kubčizdalius, malipūtas) „Jabai mažas“: Kas ti zo Zmogucis — kap gaidzis. Kokis tai žmogus — kap gli.nda. Kékis itai žmogus— kap kubdiz- dalus (pumpotaukslis). Žtas kur aina — kap malipūtas. (krūta) kap gaišas „Jabai prastai dirba“: Anas ci.ngi — kap krūta, tai kap gaišas (padvėsėlis), cik aina. (širdis) kap geležis ,Jabai nejautrus, negailestingas“: And širdzis kap gelažis — naktiié (nakvoti) niėko neprimdo, nė vienas ti neažnaktūjo. Moma gaudzinė duo- nos, ali ano širdzis kap gelažis. kap girnom (mdltuvei, mėlnyčiai) malti ,,Jabai daug kalbėti“: Tai jau tarardika — mala ir mala kap gi.rnos. Tu mali i mali kap maltuvė, ir nepabėsta. Anas mala kap méelni-éa, kap cik žmogu: suscikdo. (paklegėjo) kap girtas „prastai pasakė, nukalbėjo“: Kap gi.rtas paklegė, ir gand. (krokščia) kap gyvulys „Jabai knarkia miegant“: Ko tu krokši kap gi'vulis. (rasitararūvo) kap Gražūlio rūtai „įsiplepėjo, įsikalbėjo, labai į šnekas įsileido“: Ot rasitararavo, kap Gražūlo rūtai. (sėdi) kap Gudinykai an kapū ,,sakoma, kai sėdintieji už stalo nei valgo, nei geria“: Ani's sėdzi kap Gudzinikai (kaimo vardas) un kapii, ar valgi'€ nėr? (pli) kap indikas pasipūtęs „nieko nekalba“: Itas Zuvinis (žvejys) cili kap indikas paspūcis — baisū prikludzič (paliesti). kap iššlūota „tuščia, nieko nėra“: Iš kiemūi visi išvažavi" — kap išluota. kap iš Įvlandenio virsti ,,buti labai lygiam“: Jeigu artdjas vūgu pravaré, tai tūri buc, kap iš undenio dzirva viFsc. (krūta) kap juodas (jūodasiai) veršis „Jabai daug dirba“: Sdule jau ažsildistė (nusi- leido), ė anas ddr dzirvosu krūta kap jūodas veršis (jautis). Pakol laukūs apsėdo, ūnas krūta ir krūta kap juodaSai veršis. (išėjo) kap kanūpės „greitai ištekėjo, išėjo viena po kitos“: Išė ma dukteri's kap kanūpės: ita, katara liko, man padėdo. kap kapuosan „Jabai liūdna, skaudu, sunku“: Kap išeido vaikai, tai aš kap kapuė- san. (susniežė) kap kardstinis arklys „labai neramus, irzlus, piktas“: Kap karostinis arklis susniežis, tai itu vaiku“ stūkteli, tai itu. (gyvėna) kap kėlmas „,Jabai apsileidęs“: Paspi.rdo cik kojom ir gi'rvėna kap kokis ktdėlmas. kap kepūrė „Jabai dideli“: Toki rapūkė kap kepūrė kdarvi“ ži.nda. kap kerėpla ,,negrazus, biaurus“: Sena boba kap kerépla. (nuėjo) kap kiaillé „mepasisveikino“ : Anas nuvė kap kaille. kap kiaiilei raščinon lįsti „įkyriai kur nors ar prie ko nors listi“: Ko tu lindai kap kaūle raščinon (= duonos raugan). kap kopūsto galva „labai prasta (atmintis)“: Mincis (atmintis) kap kopūsto galva, negalū priminė. kap kuolai ,Jlabai sunkios, nepaslankios“: Ma kojos kap kuolai pazdaré, graitai šmirinčč (vaikščioti) negali. kap kultuvaitės ,,ploksti, dideli“: Karėsai kap kultuvaitės lu'nuosu ira. 124 (pruiikscia) kap kumelys kumėlę suuodęs (sakoma, kai viešoje vietoje vyras mei- linasi moteriai): Ko prunkšči kap kumelis kumčėlor suviiodis. kap kuodėlį kūryti „labai daug rūkyti“: Dziedūkas kap kuodėli“ kiiri-. kap kurnykas (mėšlynas) „labai nešvarus, netvarkingas“: Nuvejaii pitkon — kap kurnikas (vištidė) — nė ana būrnu" praūša, nė ru'būs plaiido. Anii pirka kap mėš- linas. k, kap kvailys iš piršto juokiasi ,,be reikalo juokiasi“: Anas moka kap kvailis iš piršto juokcis. Juokas kap kvailis iš piršto. (prilipo) kap lūkštas (smala, spira) „įkyriai kibo, prisikabino prie ko“: Prilipo kap lakštas (lapas) nog vanderis. Anas kap smala prilipo) priek dūkterei rėščinei (pa- skutinės, jauniausios). Ko tu prilipai par man kap spira. Kap lakštai prilipo. kap levai „Jabai dideli, riebūs“: VerSsai prama (=tiesiog) kap levai. (blandytis) kap maišė „būti labai apsiniaukus“: Apsūdukė ir bluiidos kap maiši. kap mėdžias (mūras, siena) „Jabai geri“: Gėribos būs: mūsu geri rugai, kap mėdžas (miškas). Ot geri javai — kap mūras. Geri rugai kap siena — ptėno būs. kap mendvrėlė „Jabai liesa, plona“: Ma duktė kap mendrėle būvo, ana an kojitu" ne- pastovė. kap musia „trapus, neilgo amžiaus“: Žmogūs kap muša. (pilti) kap namudsa „atvirai, drąsiai, paprastai kalbėti“: Aš paprastai kap namuosa pilū, niekas mani neapdraiis (neuzdraus). (dugti) kap ne an sa (savo) dienéliy „labai greitai augti, ne pagal savo metus“: Kap mažūtė dugo, kap an mielū, kap ne an sa dzienéiu. (krutéti) kap ne sdu „labai prastai (dirbti)“: Ana cik kiemduna (vieši, vaikščioja) par bobas, é kat kū kruta — kap ne sau. kap ne sa (savo) kdjos „kalbant apie ėjimą — labai lėtai, sunkiai“: Nu ir aina, — kap ne sa kojos: ča sustédo, ča aina. kap nog kryžiaus nuimta „labai sublogus, sunykusi“: Duktė kap nog križaus nuimta. kap 6blius „Jabai aštrus“: Kirvis ūštras kap 6blus. (švirkščia) kap paūkštė „Jabai gražiai švilpauja“: Jū bernėkas tep gražai švirkšča, kap paiiksté. kap pavalkai „Jabai didelis“: Kauniéfus prišūta baišdaušas — kap pavalkai. kap piela nugara „Jabai liesas“: Užvidau anū karvi“ — kwda, kap piela nugara. (gerklė) kap puodas „labai daug gali išgerti“: Kad ano gerklė kap puodas, kap ūnas ir gali ciek garcie. kap plėstais (vizais, vištom) drėbti (vef'sti, snigti) „labai snigti didelėmis, drėgnomis snaigėmis“: Visu' dziėnų“ vertė sniėgu' kap plėstais, ir kalindičai, ir nesuldicis šlūpas. Tai drėba kap vižais. Suiidzie sniégci kap viZais. Veréa kap vizais lauki. Žūr, kap vistom sniégci. (skrypiioja) kap rūtas néteptas ,neaiskiai, uZsikirsdamas kalba“: Skri‘piioja kap ratas néteptas. kap regi ,,bematant, labai greitai“: Kap ragi kuod@li- siverpa. (sėdi) kap rūblių padovandjes „Jabai nusiminęs“: Anas sédzi kap riblu padovanėjis. [Frazeologizmas esą kilęs iš papročio, kad jauniesiems per vestuves reikėdavo duoti pinigų. ] kap smetona apdėtos „visos baltos, pilnos žiedų“: Obeli's kap smetonū apdėtos. (dukštas, plonas) kap smilga „labai aukštas, plonas“: Anas tokis dzidelis, dukštas plonas kap smi.lga, tai anas ir nūrėškė man šermūlu" (šermukšnių) ir dau. (baltas) kap sniégas ,)abai baltas, gražus“: Runkindicis (nosinė) tokis gražūs kap sniėgas baltas. kap stalas „Jabai lygus“: Kėlas gėras, kap stalas. kap striela „labai greitai“ : Tprusdka, tprusoka, aikšite, aikšite namo: karvės ais kap striela — priju.nksta. kap susirietei, tep ir pasikélei ,,visa laiką tas pats, nepakeisi“: Tep jau ira, kap sus- rietei, tep ir pasikélai. : (graži) kap sutepta ,,labai graži, riebi“: Kaulditė graži kap sutepta. (tankūs) kap Sepetynas „Jabai tankūs“: Pamidorai da cik dziksta, ali tunkus kap šepecinas. (praeiti) kap šiaiidie „labai greitai praeiti“: Treji mėtai, rėgis, kap Suiidzie prad@jo. (ažsigeisti) kap šiktie „Jabai norėti ko“: Anas tep ažsigeidė aič, kap šikcie. Ot tu ažsigeidei kepūrės, kap šikč. kap šlapia malka dėga „Jabai prastai dirba, daro ką“: Tu darai, kap šlapa malka dėga. kap (loc) špyga (Zagré) „labai liesa, maža“: Karvė susriétus kap špi'gda. Kaūle ita kap špi'rga. Kuda mergokaitė loč ždūgrė. kap šūniuo (vns. naud.) loti „labai skųsti“: Ana kap Suva lūja ir lūja. Kam reika kap šūnuo Idč, kū padaré, padarė. kap Suva nori „Jabai nori (valgyti)“: Ašei kap Suva noru valgi-é, dūok koč diionos lustu. kap šūnio (vns. naud.) anskųsti (apklegéti) ,,apkalbéti, iskusti“: Apklegéjai, unskiin- dei kap Suva mani. Kam tau raikéjo kap šūnio unskuSé mani, kū aš padaraii tau? (pasisanciijo) kap Šūtai cerkvėj (sakoma, kai netikėtai, kas pasiseka): Tai passan- cūjo, kap Šūtai cerkvėj. (būs) kap Šūtai su dziégoriu (sakoma, kai nesugebama laimikiu pasinaudoti): Bus ir tau tep, kap Šūtai su dziėgoru. kap trūba suslije (sakoma, kai geri rugiai gražiai vilnija, banguoja): Ot rugai, tai rugai — kap trurba susliji- (susiviję). kap ūbago botūguo (vns. naud.) pasiléisti ,,pradéti tingėti, būti lengvabūdžiui“: Tu pasilaidei kap ūbago botūgas. Kap negerai tep pasilaišė, kap ūbago botaguo: niėko nėkruta, kolchozan neina. kap vainikū apvesta „labai gerai padaryta“: O, gerai padarita—kap vainikū apvesta. kap vainiką vyti (nuvyti) „Jabai gerai dirbti, padaryti“: Gerai ūnas kruté — kap vainiku“ vijo un dzirvondifo. Pėčtras gražai padūrė — kap vainiku" nuvijo. kap vandeniu išlieta (kalbant apie vagą — labai lygi): Vaga tūri bué ligi — kap undenu išlieta. kap vėlnias (prikliūvo) „be reikalo prikibo prie ko“: Kap vélias priklūvo [prie jo]. (Ičkia) kap vėjas ,labai greitai bėga“: Anas [jautis] laka ungi juds kap vėjas ir bli- voja. (pridūrė) kap vilkas Murkonysa (sakoma, kai mato, kad darbas bus prastai atliktas): Nu, jau tū pridarisi, kap vilkas Murkonisa. kap viena diena „Jabai trumpas“: Zmogaiis gi*v@nimas kap viena dziena. kap vilkalétas „blogas žmogus, niekšas““: Oi, anas kap vilkalėtas. kap vilkas ažbėga an avėlių ,nors kiek pelno, uždirba“: Žmogūs kai aina dzi.rba, vis aždzi.rba kū nors, kap vilkas ažbėga an avėžlu". 126 kap virvė pavijéta vijasi (sugeba visur prieiti — apie žmogų, kuris visur praeina): Vijasi kap virvė pavijota. (ažkrutėjo) kap Zablūckas (an muilo) su mylū „nieko neuždirbo“: Tai jau tu ažkru- tėsi kap Zablūckas su mi'lū. Krutė, krutė ir ažkrutė kap Zablūckas un muilo. kap žalia malka dėga „Jabai prastai gyvena“: Tokis gi'vėėnimas — kap žala malka dėga. (didelis) kap žardas „Jabai aukštas, didelis“: Dzidelis viras kap žardas stovi, kas ti iš jo. kap žėmę pardaves „Jabai liūdnas, nusiminęs“: O kardlus vdikséoja, kap žėmi“ par- dūvis (ps.). kap žėba pasipūtė „didžiuojasi, įsivaizdina“: Ana pasipu'tė kap žėba. (gyvėna) kap žirnis prié kėlio „labai prastai gyvena“: Giv@na kap ži.rnis pri¢ kėlo, lapėlaižus (voveruškas), viogas cik refika ir parduodo, kap žlūgtas ,Jabai sušlapęs, permirkęs“: Permirkis visas kap žlūgtas. kap žvakėlės „Jabai šviesios (akys)““: Ma akėles dar kap žvakėles, cik minciės nėrd. kap žvėriūtei (pulti) ,,Jabai bartis“: Ana kap Zvériité puole, až tai, kad piici" smagai prikūrinau. kampė šluotėlė „visų stumdoma, nieko vietoje laikoma“: Kap ištekėjai ažu viro kap až mūro, ė kap až blogo viro — kumpi sluot@le. Moteris cik gali būč kumpi šluotėė- le, viras nebūs. kūtino ūšara ,,Jabai mažai“: Kiėk ito pieno — kacino ūšara. kėlią (ūlyčią) akéti (baranūiti) ,,einant svirduliuoti (apie girtą)“: Ragi, itas jau ké&lu akėja. Aina naména ir kėlu“ baranūja. Aina ir akėja visu“ ūli'ču', tai nezgrab- nas žmogus. kėlias atklétas ,,ką nori, gali pasirinkti“: Jauniem kėlas atklotas. kepūrė dėga ,,bijo*: Ir td viruo kepūrė d@ga — rugūs anas padė vogcie. kepūrę kilioti „sveikintis, nusiimant kepurę“: Nemokėjau... priés vi'rūsni" kepu- rales kiloé (d.). kiaulės vaikyti (vyti, rasti) „einant svirdulivoti, griuvinéti (apie girtą)““: Kai jai aina gi.rtas, tadū sūko — kaulės vaiko. Nebijokie, ažsižibkie lampu ir laukie, gal kur kaulės gi.rtas vėja — pareis. Itas jau kaiilor rūdo, — tep sūko, kap ažvis- ta girtu". kiek šunų (vilkų) tavė atvijo (ažvijo) (sakoma, kai ateina ilgai nebuvęs žmogus): Tai kiek šunū tavi atvijo. Tai kiek vilki tavi ažvijo. (staūgia) kiek garso tūri „labai garsiai rėkia“: Ė jeigu susciūka vilkeniču' (vilke), moteriškė staiiga, kiek cik ana garso turi. kirvis afimesta (sakoma apie neskanią sriubą): Kat posni (=liesi) batviiai ir negar- dus — kirvis unimesta, sako. kirvis plaiiko (sakoma apie prastą, liesa sriubą): Kap kok én sfaubėn kirvi" uiimeci — kirvis plaukit. kiškį nuvyti ,,suvilioti merginą“: Anas cik kiski* nuvijo dūkterei, ir visa. kocélu pérlieti ,,apmusti*: Ar tu nori, kad tavi kočėlū pérliecak. koc tu an sunio Iéi (liep. nuos.) „labai rūgštūs (apie sriubą)“: Kokié riikstu's kopiis- tai, koč (=nors) tu un šūno lai. 127 koc tu jį su anielu paguldž (liep. nuos.) ,,labai geras, rimtas“: Ot bernas vožnas, koč (=nors) tu ji su anielu paguldz. kojas atitgsti (tésti) „„lėtai eiti, ateiti“ : Cut kėjas atati*Sau, tokis klumpinas. Ot pavar- gail miesti, Čut kojas tisu. Žūr, kap danas aina kojas tisdamas. kojas aždirti (pakratyti) „mirti“ : Pristvalino (prisikūreno) pifci“ drūčai (smarkiai), nučė ir aždzirė kojas. Jau nėr, jau ūnas sėnas būvo, jail dai kojas pakrūtė. kojas jūdinti ,,dirbti, nesédéti*: Kas kojas jūdzina, tai ir dūonu valgo. kojom žėmės nesiekti ,,buti mirusiam“: Ita bobėle jau kėjom žėmės nesieka. Tam pétni-éa, kas kėjom žėmės nesieka. | korkon žiūrėti „norėti išgerti“ : Kap cik dzviėju susciūka, tep korkon ir žūri. kėšės prašo (sakoma apie praplyšusius, išsižiojusiais padais batus): Ragi, tū cebatai kėšės prašo. kruopėlę Įvlandenio pasitvėrti „truputį atsigerti“: Lékaii per up@lor — pastvėrau undeno kruopėlor (ps.). kot tu atsigul (liep. nuos.) an jos (jų) „labai riebi“: Karvė graži, nūgara placi, kot tu acigul un jos. Dabaikos (kiaulėm) mekinu (pelų) neduoda — visos gritos, kof tu acigul un jū. kot tu jam triabij (liep. nuos.) ausifi „ką nori daryk (kai giliai miega)“: Kof tu jam trūbiį ausin, neprabus, ot gadnai (= gerai, kietai) miéga. kot tu priés juos kepure nusiim (pakél) (liep. nuos.) ,,labai geri, gražūs“: Ot grazis rugai, kot tu priés juos kepūri' nusim. Suscifika virai ir kl@ga: tai ma grazus javai, kof tu priėš juos kepūri“ pakél. kranklys krankliuo (vns. naud.) (varna varnai) akių (akies) nėlesa ,,turtingas palaiko turtingą“: Tep visi sūko: krunklis krunkluo akii nélasa. Varna varnai akiės nėlasa. kryžių nėšti „Jabai vargti, blogai gyventi“: Ana visu' gi-v@nimw kriZw nėša: vaikū pinkeli, ė viras cik ižgėrė — pijokas. kryžių pamėsti „pradėti geriau gyventi, iš vargo išbristi“: Daf jau geraii — križu pametė: vaikai jail dzideli, pdci's ažkruta. kruopas suvalgė až jį (sakoma apie mirusį): Kat jo jau nėra — kruopas suvalgė až ji. Jau kruopas suvalgė až ji. kūčia (vilkas) kuodėli apšiko (prišiko) (sakoma, jei iki Kalėdų nespėja suverpti visų verpalų): Prieš Kalėdas verpém, verpėm, nesūverpėm, tai sūko — Ku'ča prišiko kuod@li-. Dalékdo bobos ir klėga: td kuodėli“ vilkas apšiks. kur an palkos lipa „labai senas“: Susriūko bobutės cik kui ui pdlkos lipa. kur piduni, ten kaulas ,,visur riesta, labai blogai“: Kalėdos, ė man visos bėdos — kur pjauni, tin kaulas. kūliūs versti „verstis per galvą“: Kai baiga pjaué rugūs, un pabaigds pasvolėja un likusu, kat kici rugai kitumėt but geri, isguli: ku luis verča, kat rugai iš dzirvos virstū, ir šaūka — „sparižau, ū ū ū “, — kat duona sparni bit, kat grait nesus- valgi‘t. kvartikditis pakéltas „mėščia“: Senai moteri's tep klegdziné: ana ddr vefpa, ali kvartu kdicis jau pakeltas. labq diėną duoti ,,pasisveikinti; sveikinimasis dienos metu“: Ana ma lūbu' dziénu dau, ir nuvé. lapatinskas apZénys „reikės mirti“: Ko tu nesZ@niji? Tail jau Lapacinskas apZ@ni's. 128 lapatinskas su paseckū ateido „arti mirtis“: Kil darič, jau man Lapacinskas su paseckū (plg. brus. nsacox) ateido. lūpė pirtį ažkūrė, žuvis kėpa (sakoma, kai kyla rūkas): Kap kadū sūko: lūpė ažkūrė pirci', žuvis kėpa. (sėdėti) liežiūvį an barzdos pasidėjus „mieko nedirbti“: Sėdzi liežūvi: un barzdos pas- dėjis, niėko neveika. ; (lakstyti) lieziuvi an barzdos pasidėjus „greitai visur bėgioti“: Lūksto pasdėjus un barzdos liežūvi“ ir pletkūja. liežiūvį ankišti 1. „prisitaikyti, įtikti“: Kataras moka liežūvi" unkisé, kur raika, tam gerai gi'yl.nč. 2. „pasakyti, prasitarti“: Unkisam liežūvi" ir més kap kadū, kur raika kur neraika. liežiūvį ankišti kap Tuvėliui šikinėn „įskųsti“: Itas liežūvi" uiikisé kap Tuvėlis šiki- nėn. (eiti) liežiūvį anstačius „Jiežuvauti“: Niėko nedzi.rba, cik aina per kiemu liežūvi unstatis. lieZiuvin loti (malti) ,,daug kalbėti“: Ana cik liežuvū loja. Mala ir mala liežuvū, geraii sa pirku“ aprudst (sutvarkytų). liežiuviū tabalioja kap Suva uodega „tuščiai kalba, niekus kalba“: Ko tu liefuii tabalioji kap suva viodegu. liežiuviūs raznesdyti , liezuvauti“: Nepaciiika man ita boba, ana cik liežuvūs raznésdo. lieZiuviais dirbti „kalba įtikti, prisitaikyti“: Dabaf jau cié gi'vėna, kur liežūvais dzi.r- ba. lig šonų šlapiankas „labai sušlapęs“: Parė visas šlapankas lig šonu". ligi valios 1. ,uZtenkamai, ligi soties“: Nusmaūnom (prisisotinam) ligi valos, visko irra. 2. „Jabai daug“: M&dzi- gribu lig valos, kiek cik nori. loc bliūdėly sėdėti „iš visų pusių kieno apsuptam būti“: Mas loé blu-d@li- sėdzim. (miėga) loc drignių apsirijęs „labai ilgai ir kietai miega“: Kufrū velnū tu miegi, loč drigūu apsirijis. (eina) loc nevalgęs, nė gėręs „„labai lėtai eina“: Kap anas aina, loč nevalgis, nė gėris. loc pelytės akytė „Jabai maža“: Lampelitė maža, loč pelités akitė. (bliauna) loc raguotas oZjs „labai garsiai rėkia, šaukia“: Ko tu blduni loč raguotas ožis, karvi' unvezdzik puiién (tvartan). (eina) loc tris naktis nemiegdjes „Jabai lėtai, vos eina“: Aina loč tris nakcis nemiegojis. (susikalba) loc žąsis su kiaulė ,,prastai susikalba“: Bdba nori paklegėč, susikalbam loč Zwsis su kaulėi. lopatinsko reikia ,,arti mirtis (apie seną žmogų)“: Lopacinsko jaū raika, ė tu pie ber- niokus klegi. ldpeta per pilvą būs (gausi) „greitai reikės mirti“: Jai lėpetu per pilvu" būs. Kap jai, sūko, kad mirsi, tai dar pataiso: Iépetu per pilvu gdusi. Įmiltiniu) maišū mūštas „,apykvailis“: Jėgu biški“ kvailas, sūko, maišū mūštas. Mu-- suk sūko: itas viras mi.lcinu maišū mūštas. maišė gimęs, papečėj duges „tamsus, nieko neišmanantis“: Kad aš ničko nežinai, aš maiši gimis, papečėj dugis. Mausa akysun lefida (sakoma, kai ima miegas): Man jau Mausa akisun liūida. Maišos barzdą tąsyti „snausti“: Va, jaū Gnas Maūšos baizdu tiiso. mūžos diénos „vaikystė“: Iš mažū dzien@lu menū dainas, pasakas. 9, Leksikos tyrinėjimai 129 mėdy gimęs, medy duges „tamsus, nieko neišmanantis“: Anas mėdzi“ gimis, ma- dzi augis. mėsti duona (atgal) „mekeršyti, už blogą geru atsilyginti“: Jéi tau su ūkmerniu, mėsk diionu atgal. A jau, geraū tu jam mėsk duūonu. med) dugti „būti tamsiam, nieko neišmanančiam“: Gal tu jau medzi dugai, kat niė- ko neišmanai? meška virto per tvorą (žardą) „pusiaugavėnis (paprastai vaikai tą rytą turi atsikelti anksti, jei atsikels vėlai, negaus dovanos, kurią esą virsdama meška palieka)“: Per pušdugavi" tėvai sūko (vaikams): Sufidzien meška virto per tvoru:, reikėjo ne- pramiegoč. Meška virto per Zdrdu. miégas akisun lefida „miego nori“: Jau man miégas akisun laida. minkšta širdis „gailestingas, jautrus“: Ot Zmogis gailūs, minkštos širdziės — pe- telūškės, mūšos aždaūšč neduos. mintiés nemėsti „neprarasti atminties“: Ė minciés nėmetu, kad ir sergū. moteris kačėrga dasiekia (dasiėks) (taip nusakoma, kai nebeaukštai saulė, netoli va- karas): Sdule jau žemai — jau moteris kacargu dasieka. Saule — moteris kačdėrgu dasiėks. motinos pienas nog lūpų nenudžiūvo „jaunas, nesubrendęs“: Sapleke, macinos pie- nas nog lūpu' nenudžūvo, ė mergū raika. mėžna ir rafikq paduoti „Jabai netoli“: Gi'vična netoli — mėžna ir rufikw paduoč. mėžna kailiai rauginti „Jabai rūgštus“: Batvinai rūkštu's — mėžna kailai rauginč. mėžna mičėstan raitdm nujoti „Jabai neaštrus, atSipes™: Dalgė — mėžna miéstan rai- tam nujocie. možnėtų ir kirvis pakdrti „labai tvanku (kalbant apie trobos orą)“: Blogas pirkoj Oras — možnėt ir kirvis pakarč. muštynės eina „mušasi, barasi“: Par juds vis muščinės aina. nagūs kišti „liesti, imti“: Ko nagūs kisi, kur ne ta. namai blynais defigta (sakoma, kai atėjęs skuba išeiti): Musét namai blinais dengta, kad tep skubi. nasrūs šiepdyti „šaipytis, juoktis be reikalo nasrūs ir šiėpdo. naiijo botūgo ažsigeisti „senam vesti jauną“: Ragi, Gnas naiijo botūgo asigeidė. naujas kėjas pasistatyti ,,vesti jauną“: Anas s@nas, ali, kap paci pamirė, ažsigeidė “. Ko tu vis nasrūs šiepdai. Anas šiėpdo naujas kojas pastacič. neduoti smertės (vns. kilm.) „neleisti numirti, nesiųsti mirties“: S@nas, nesūgali jau, neduoda dziévas ir smertės. neduoti praeiti (kam) „ginti, bartis, užstoti (kaą)“: Ažgirs kū an dziédo, tai neduos praeič. | nei gyvas, nei damiręs „nei šioks nei toks (apie nevykėlį)“: Anas nei givas, nei damiris. nei kėjų neapšilti „Jabai trumpai pabūti“: Su'naicis dar nei kėju' neapšilo. (klegéti, pleficyti) nei šei, nei tei (nei $id, nei tė): „prastai, niekus kalbėti“: Anas plaii- cija nei Sei, nei tei. Kat tu klegi nei $6, nei to. nei šis, nei tas „nesuprantamas dalykas, niekai“: Kap neisdésu gerai, bus nei šis, nei tas. (supinti, pleficyti) nei žiėmą, nei vasarq „prastai kalbėti, nukalbéti, viską supainioti“: Nė pūci's nerazrifiksit, pleficija nei žiėmu", nei vasaru:. Supinė nei žiėmu", nei vūsaru". 130 ne rankovė, neisversi ,,nepakeisi (sakoma, turint blogą vyrą ar žmoną)“: Kū padarič, viras ne runkovė, neisversi. ne Sunes jail tavė ažvijo?! (sakoma, kai atėjęs nesisėda, skuba išeiti): Ne Sunes jau tavi azvijo?! ne tas galvėj „me apie tai galvoju, ne tas rūpi“: Ne tas galvėj, tai ir némenu. netoli tevaZivioti (toli nenuvažiūoti) „mieko negauti, nepešti“: Kap ničko negaiis iš tavi, netoli tevažuosi. Neteptais rūtais toli nenuvažuosi, skri-puds- patepsi, tadū važuosi, ė kap gi. (palčido) nėt an trėčio vainiko ,,labai viduriuoja“: Pal@ido vidufus — net un trėčo vainiko. (valgo) net aūsys lūpsi „labai godžiai, smarkiai (valgo)“: Tai anas valgo, net aūsi's lūpsi. i (eina) net pėnčiai šikinėn lūpa ,,labai greitai, smarkiai (eina)“: Mergokditė aina, net pinčai šikinėn lūpa. (pavalgė) net pilvas trūška „Jabai daug, stipriai (privalgė)“: Ot dabaikos pavalgau, net pilvas traska. net šakas laužia „Jabai daug“: Ma sodėli" obuolū, net šakas lauža. nevyk diėvo karklynan (mėdin) (sakoma, kai kas išpuiksta, nesitenkina tuo, ką turi): Nevik dziévo karklinan, valgi'k kū turi. Nevik dziévo mėdzin su runčū, ba nesu- prašisi ir su pi'rragū. Nevik dziévo mėdzin. ne žY)dų kapudsan nuvežė (sakoma, kai kas labai ilgai miega): Musėt ne židu' kapuo- san nuvezé, kad tep ilgai miegi. nė klausyti, nė bėgti (sakoma, apie negraZia, nepadoria kalba): A jail ti plepi, né klausic, nė bégé, i kū panaši ta gavenda. nė grucio „visai nėra“: E tos drūskos nė grūčo nėr. nė Sen, nė ten „labai prastas, prastai atliktas“: Ano darbas netikis — nė §ifi, nė tif. nė sdu pažiūrėti, nė žmonėm parodyti „Jabai prastas, prasta“: Ot, isirifiko paču": nė sau pažu'rėč, nė žmonėm parédi-é. nėra nė pūsti, nė dušinti nieko nėra“: Ca par maiéu nėr nė pūšcie, nė dusincie. niekais išeiti ,,iSdykti, išlepti, pasileisti“: Isiteršė visdi, visai svietas — visdi niekais is@&jo. niekudsan suvaryti „mieku paversti, suniekinti“: Ba kap aZpuls visi vienu“, suvaris niekudsan. niuniq nunidukti (pakdrti) ,,nusiminti“: tas vaikdicis sédzi ūmūniu (nosį) nundukis. Ko tep sédzi pakoris iunu:, kiekvienai Zunksni darbas. nog ambonijos nusviesti ,,paskelbti uzsakus bažnyčioj“: Mus jauniioSus jau nusviedė nog ambonijos. nog svieto nebūti „nužudyti“: Tadū sako: — kap nubiicie ji nog svieto, no tdmsos prieg tamsai ,,visa dieną, nuo ankstaus ryto, ligi vakaro“: No tdmsos prieg tamsai par linus vaikščoju [dirbu prie linų]. nog sveikūtos nugriiiti ,,prarasti sveikatą, silpnam pasidaryti“: Ma viras kap nugru- vo nog sveikdtos, tai ir turtas pragaiso, paslikdém biedni. nors [tu] ažsidaūžk „ką nori daryk“: Va, i‘ra ana, nors tu asidaiisk, neklaiiso ir gana. Nors asidaiisk, nėmenu, kap saiikas. nors iš nami bėk ,,labai blogai“: Visos bėdos apipuola, nors iš namii bėk. nosį ankišti „ateiti“: Anas cik tep ir gali priskdré — vakari vėl nėsi“ unkišo. 9* 131 nosį kišti „Jįsti, kištis“: Ko tu nosi“ kisi, kur nereika, paragėsi, kap liksi apstū.mtas. (eiti) nosį nukdrinus „,būti nusiminusiam“: Anas aina nukorinis nosi". nésia žėmę drti „girtam būti, griuvinėti“: Žras laidékas namuosa dar nebūvo, ragi, aina ndšu 2@mi- drdamas. Kap ažeinam karčmon, tai per vakaru: žėmi" nošu aram. nueiti (eiti) Sunim šėko (šieno) Sienduti „niekais nueiti“: Katari vaikai negeri, neklaii- so, tai pasūko — nué šunim $éko šienduč. Anas nuėjo šėko šienduč šunim. Anas neklaiiso tatés su moma, tai ais šunim Siéno šienduč. nuėjo kduso ir ažaušo (sakoma, kai trumpam išėjęs, ilgai negrįžta): Kap nuvé kduso ir ažaušo. o kad jūs suburbtūt! ,,o0 kad jus galas“: O kad jūs suburbtūt! Kur puodekelis? o kad tail sunkioja! „kad tave galas (keiksmas)“. Orčikas atvažiavo 1. „susigėdo“: Kap kadū kas susigėsta, tadū sūko — Orčikas atva- žūvo. 2. „sumelavo“: A jail par taii Orčikas atvažūvo? — tep tėvas klauša dikri-, ar kū: kitu: [kai pagauna meluojant]. ot tau boba deviiitinés! (sakoma, kai kas nepasiseka): Ot tau boba deviiitinés! Ir ne- padarai. Ožius draskyti (lūpti, plėšti) „vemti“: Kap pamūto boba priék tvorai v@munci, ir krikteri, —ragi, itas jau Ožus drasko. Gėra g@ra, ė paskaiis šlopė slopé 62us pradeda draskicie. Vieni sūko: 6%us lūpa, ė kici — ous pléSa, visaip klėga. Kap daiig pagera, tadū ir 6Zus plėša. Priputai kap veršis, ė darkos 6Zus plšši. pūdušką padėjo (sakoma, kai paskelbiama bažnyčioje užsakai): Jau padusku padė- jom, sugruvo jau anis. padalai pėnčius musa ,labai greitai eina“: Ana kap aina — padalai pinčus musa. padėti dantis an paljdios ,nebeturéti geresnio valgio“: Ani's jau padėjo duncis un paličos, viskū duktėlai sūkišė. Nebėr spirginū — padėk duncis un paličos. pakélti gvoltą „šauktis pagalbos“: Prazbūdo kiškis, pakéle gvoltu“, pakéle žvėris (ps.). paléidus blūsą (ūtėlę) užvysi (rasi, pagausi) (sakoma apie prastą, plika ganyklą, pievą): Koki ti ganeva — paldisi blusw ir tai ažvisi. Prasta ča pieva — paldidus ūtėlor rasi. Zolé prasta: palaisk blusu — pagdusi. papečėj gimęs, papečėj duges „tamsus, nieko neiSmanantis, nenuovokus““: Anas pape- čėj gimis, papečėj augis. paūstiės (paūstį) palikti ,,palikti pėdsaką“: Žmėgus kur būsi, kū darisi, visur pau Sci paliksi. Kur paskočosi, tinai pau'ščiės paliksi: sakisim, ot, ar ti“ vestuvės daraū ar kū — ti išlaidos. pavalkūs an kūklo aždėti „ištekėti jaunesnei pirma vyresnės“: Of tai! pavalkus un kaklo aždėjo mažėsnė vi'rėsnei. pavalkūs nešioti ,,varginai gyventi, prastą, sunkų darbą dirbti“: Ir aš, ir ma sasari's visu: gi-v@nimu: cik pavalkus nešėjom. Arklu gimei, turi ir pavalkus nešoč, ė kap gi kitaip. per akis (lūpas) ažsvilinti „sugėdinti“: Aš andm ažsvilinau per akis, tadū apcilo. Anas neprimdė mocinos, kap ažsvilinau per lūpas, mažū dai primdis. per dūoną duonos veizdėti (ieškoti) ,,nepasitenkinti tuo, ką turi; gerai turint, dar ge- riau norėti“: Ani's per dionu duonos véizi. Negerai, kadū žmogūs per dūonu duonos jieško. per gaidžio žaiigsnį (pribūti) „truputį pailgėti (apie dieną)“: Po Kalédu' dziena per gaidžo Zufigsni- pribūvo. 132 per gėrklę pervaryti „pragerti; per gėrimą nusigyventi“: Anas su'ndicis per garklor ir kūlinus, ir arklus pervarė. Ažpiksta paci ir sūko: itas laidokas — per sa gerkloi pervarei ir pligus, ir akécas. per kacérgq Sokdinti ,,apkrauti rūpesčiais; imti nagan*: [Jos] niekas neSokdzina per kacérgu [kai viena gyvena, neturi vaikų]. per mėtrą rugys ,Jlabai prasti, reti“: Anas pasé, nué paturéé — per mėtru' rugis. per smurgdinj (smurglas) gauti (duoti) ,,apmusti“: Gdusi per smurgdini:, kol pūnčo nédavei drklo supančoč. Tau cik davei per smūrglas, kap tu mus nuguiidzinai. per sprindj ilgumos (kalbant apie nuotolį — netoli, visai arti): Cik per sprindzi- ilgu- més būvo nuo jos, ali neklūdė. per tvérq pérgriiiti „susituokti“: Anis per tvéru- pérgiuvo. pie rankas maisytis ,,buti netoli, painiotis po kojų“: Pjdukie tu ji, kad danas nesmaisit pie runkas (ps.). | pieną rūgštų sriaūbti „knarkti“: Cik acigule, jail ūnas ir sraūba pienu“ rūkštu:. pirmajam uždėjo pavalkūs (sakoma, kai atvažiavus vieniems piršliams, atvažiuoja ir antri, su kuriais sutariama): Kap svétai atvažūvo vieni, atvažūvo ir kici, ir až tii išė, tai, sako, pi.rmajam aždė pavalkus. pirstelé ir nebėr (sakoma, kai kas greitai, netikėtai numiršta): Ir anas jau pamirė — pi.rstelė ir nebėr. : pirštū akin dūrk „labai tamsu“: Ainū, niėko nesmūto — pirštū akin durk, ali niėkas man neprisidavinėdė. plaukas nog galvės nenukris „mieko blogo neatsitiks“: Be dziévo vūlos plaukas nog galvos nenukris. : plaukai pastéro an galvos „Jabai išsigando, plaukai pasiSiausé*: — Sako: kap būvo strėšna, tai plaukai pastéro un galvos. plaukus no galvės rdutis „Jabai sielotis, graužtis, gailėtis“: Mdcina plaukus no galvés rovės, kap papamušė vaikūs. pliotkas daryti „Jiežuvauti“: Viras cik plotkas daro, viskii ašei surédaii (sutvarkiau). plėstais (žvaigždėm) krinta (sniéga, verčia) „Jabai didelėmis, drėgnomis snaigėmis sninga“: Visu dziėnu Šunidzien plėstais krifita. Ot tai lauki žvaigždėm sniėga, kėlo nebmacič. Žūr, až lingo plostais vefča, tai bus sniégo. po [gulin¢iu] akmeniu vanduo nepaeina (nepalenda) „kas nedirba, tas nieko nepadaro ir neturi“: Kap kataras ci.ngi, tadū mūsuk kl@ga: po gulinču akmeniu undué nepaais. Po akmeniu unduo nepalanda, i ulciéjuo darbas nesdaro. po jauném kojom sėną botūgą kišti (sakoma, kai senas veda jauną): Kam raika po jauném kojom s@nu botūgu" kišč. po pušelė važiuoti „mirti“: Man jaū smefcis prisdavinė — zūras: po pušelėi važūošu. po send barzda būti „ištekėti už seno vyro“: Aš jauno viro bijaū baisaii nei pėklos, jai geraii po senū barzdu bicie. po velėna guléti „būti palaidotam*: Kad ne vaistai, bicak po velénu guléjis. po vežimū „mėščia“: Anas jū šatrū pamusé, ė ana po vežimū, radzikė. pranašas atsirūdo „gimė vaikas“: Par juos jaū pranašas acirūdo, ana kolchozan neina. priég senam kėlmo (vns. naud.) ūgnį kūrti ,,uz seno tekėti“: Ana labai nusmainus (pasikeitus, sublogus), gefaū raiké priėg sendm kelmo ugnis kū.rč. prieš vėją pūsti „priešintis, nepaklusti“: Ė mės jau daf pričš vėju" pūčam. 133 priėš vėją nepapūsi „prieš stipresnį nepasipriešinsi“: Priėš vėju" nepapūsi, cik grinas liksi. pripilk arūodą — tas pats, pripilk pūodą — tas pats (sakoma apie netaupiai gyvenan- ti): Ani's nemoka gi-viné: pripi.lk ariodu — tas pats, pripi.lk pūodu* — tas pats. pro gomurį pravaryti „pragerti“: Anas visku' pro gdmuri“ pravūro. pūniėj gimęs (augintas) „tamsus“: Anas gimis kokėj pu'ūėį, lietūviškai numiršis. Itas pu'nėj augi.ntas, niėko nežino. pūsti galai „niekai, tuščias daiktas“: Mum atrodo, kad pu“šci galai ča sakič. rakštis regėti ,,arti mirtis“: Rakščis (karstas) regéé, o vis pė beriidkus amanija (= kal- ba). Prapuole jaū ma pasakos, jau rakščis ragéé, aš neprijū.nkis daiig klegėč. rakštis paskum tūsosi ,,arti mirtis“: Ė kū jau, aš aint ir rakščis paskum tūsosi. rakštiū nesudėsi „mirdamas nenusineši“: E, kdm mdn pinigai — rakščiū nesudési, katari jauni, tebū jauniėjiem. ranka gali pasiekti „arti“: Anas arci — runka gali pasieké. ranka rankq praūsdo „,vienas kitam padeda, vienas kitą užstoja“: Mdn net@ko Sau- dil, žinai runka ruūiku" praiizdo, ė kū aš galū. rankq dursteréti „trūmpai, nerimtai dirbti“: Viras ča ruiiku dū.rsteri, ti di.rsteri, kokis ti ano darbas — riūkdosi ir riikdosi. ranikos neniézti (nekyla) „mesinori, netraukia“: Geérklor aZstéjo (užėmė, užkimo) nepagalū, ruiikos neniešči krutėč. Darmai ruiikos dzi.rbé neniešči. Kap pamirė viras, runkos nekila krutėč. rankas angi saū (an savi) laikyti ,noréti sau naudos, pelno“: Ir švintašai runkas an savi laiko. Visi švincieji runkas ungi saii laiko. Pi.rmini‘kas cik runkas un savi laiko. rankas [kojas] ažkrutėti ,Jabai pavargti“: Tep krutėjau smagai (greitai), net runkas ažkrutėu, cik unbrozdėjau pirkon. Ot priskrutéu, runkas kėjas ažkrutču. rankas laužyti „Jabai jaudintis, sielotis, graužtis, sielvartauti“: Mdcina runkas laužė, ė vaiko jaii nėr. rankom masnoti „nesutikti, priešintis“: Ana ruiikom masnéja, neina. raiikosa [ddrbas) piista (supiista) ,,prastai, lėtai dirba“: Paci viru: namuėsa likdo — and ruiikosa darbas piista. Anas tep krita, kad ruiikosa supiista. Kad jail krutés tai ruiikosa darbas supis. Nesibaidai, g@ras darbinikas — jé ruiikosa darbas nesupus. ratus patépti ,,duoti kyšį“: Pirma raika ratūs pat@pé, tadū cik važuosi. rékvum mutefnum būti „mirti“: Jaū man graitai bus rékvum muteinum (plg. lot. requiem aeternam). rykščių duoti ,,musti“: Ponas dau riksiv: ma dziedikuo, kam vistéli- (visteli) paminé. rublio [iš namiį) neisnésti ,,nepragerti*: Viras neisnés rūblo is namil. saldumds ir gardumds matyti „gerai gyventi“: Saldumés ir gardumds mažai maiail, cik vargo ragéjau dailg. sarmdtq padaryti ,,sugédinti“: Aš itam beriokdicuo sarmatu: padafaii, kap nuv@jom gribuosa. sa (savo) gdlva „iš atminties“: Ne raštū, cik sa galvu visku' atminé. sa (savo) galvą turėti ,,protingam būti, turėti savo nuomonę“: Kat sa galvu“ turėt, tai nereikt ir moki.né. 134 sa (savo) galva vėsti ,,paciam tvarkytis, vadovauti“: Ma dziedūkas išgi'vėno aštuo- nasdėšimt šešūs metūs ir visku sd galvu vėždė. sena uodega ,,senas žmogus“: Kokis sena vuodega, ė perviizdo un jaunu" — mergo- kės raika. skalsinykas (sparyžius) atūneša (nėša, prineša) (sakoma, kai žmogus gerai, turtingai gyvena): Gal jau skalsinikas nėša — jo arklis tokis gražūs. Kap jau kataras ge- rai gi'vėna, tai sūko: jam skalsinikas atūnešė. Bagotdm ir sparižai nėša. Kas ci.ngi, tam ir sparižai neprinėš. skiedos lūksto „yra nuostolių, išlaidų“: Kap nori gi'vi.nk, visciėk skiedos lūksto. Jėigu mėdžu' kaposi, tai ir skiedos liks. skystumės [daiig] galvėj turéti ,,apykvailiam, tamsiam būti“: Anas ski“stumės galvėj daiig tūri. Viras galvoj ski'stumos turé, paverkėjau gerai. skriaudos neturėti ,,nesiskusti*: Daf gi aš neturu skraudėos dėl vaikii. smeftis až pečių „arti mirtis (apie seną)“: Smefcis až pečii, ė pacos dar raika. smeftis paeido ,,snaudzia“: Žūr, tėvuo jau smeicis paido. ž smertės (vns. kilm.) siūstie gėras (sakoma, kai, trumpam išėjęs, ilgai negrįžta): Anas smertės šūšcie g@ras: smertės nušuritus, tai gerai būt — pagi'ventum dar. snaudulys ažėjo (ima) ,,ima miegas, norisi miego“: Ažė snaudulis tokis, ir ūnas pra- dé stukdéné. Kas ča man pazdūrė — snaudulis ima, negalū sėdėč. spirginiai aukštai karo „nebeturi mėsos, lašinių“: Par juds spirginai aukštai karo (kabo). stordi vaikščioti ,,buti nėščiai“: Kap anas pazdabėjo, až mėtu' jau ana stora vdiks- čojo. striokas apėmė ,,baugu pasidarė“: Anas cik šmi.rkšč pizkon, aš ¢upé až pušinės — tokis strokas apėmė. sukioti galvą „svarstyti, galvoti“: Neturėjau žirgo, tai parzdavaii laikrodzi" ir pradė- jau suk éci galvu“, kap ūki“ véscie. su kriukiū žodžio neištrauksi (neištėsi) ,„meprakalbinsi“: Vienas klėga ir klėga, kitas žėdzi" cik kištefa, é ūnas — su krukū žėdžo neištrauksi. Kad nėkalba ūnas — su krukū žodžo neisti'si. sunkumėj biiti „būti nėščiai“: Aš tadū sunkumėj buvaii, tai ti vakari mataū, kap vi.rpčojo ugnéle laukudsa. su šiuo dmžiu skirtis „mirti“: Jau anas skirasi su Sué dmZu. su vienu autu likti „būti netvarkingam®: NeZendtas buvaii vienu autū, kap apsiz@nijau vėl likaii su vienu autū — drena boba. su vienu dančiū ir tuo pačiū klibanciu „Jabai senas“: Aš jau sena — su vienu dunčū ir tuo pačū klibunču. (sėdėti) susiraūkus, kap linus braūkus (sakoma, kai kas nepatenkintas): Ko sėdzi susraūkus, kap linūs braūkus. svičėto liežiūviai „apkalbos, plepalai“: Sviéto liežūvai daūg žmonū raskiré. šarka (varna) nunėš (sakoma, kai kas ilgai prausiasi): Paragési. tavi knapé ir nunėš šarka. Tavi jau varna nunėš. šdukštas nebereikalingas po pičtų (sakoma, kai kas pavėluotai daroma): Galéjai nevažūoč — šaukštas nebereikali.ngas po piėtu". 135 ščiupokas uodega lėdą pradaūžia „Šaltis nebestiprus (kalbant apie besiartinantį pa- vasarį)“: Per Juozapu“ ščupokas viodegu ladu pradaiifa. Viodegu ščupėkas lū- dw pradaiifa, tai jaū būs pavasaris. Silty kruopų būti (sakoma, kai nujaučiama kieno šermenis): Jaū greit bus šiltū krud- pu. Ė tu sargi, sargi ir nemi.ršči — būt šiltū kruopu“. šiltis kaulų neldužia (nenuldužia) (sakoma, kai kas skundžiasi, kad šilta): Nebijok, šilcis (šiluma) kaulu“ nelauža. Šilcis kaulu“ nenulaūš. širdis nedalčidžia „skaudu, nemalonu, labai gaila“: Ma širdzis nedaldidža, kap itas jaunas medėlis panulduZi-tas, é ani's paišlaužis ir kitūs. širdį išėsti ,,iskaudinti“: Raskurdaii viena ūgni“, sėdžu ir verkū, ūnas tep man ši.rdzi“ išėdė. širdį sugrauZti „įgristi, įkyrėti“: Acipikcinai tu, cik ši.rdzi'" ma sugrduZei, nenoru primdzié tavi. širdį sumygdyti „liūdna, neramu pasidaryti“: Šaukū, šaukū, niekas neacišaikdo, niéko nesragėč — tėp ši.rdzi" sumigdė. širdį sopėti „būti skaudu, liūdna“: Jam gali $i.rdzi- sopėč, kad paliko sa vaikūs. širdyj vėlnią turėti ,klastingam būti“: Aš apcilaūi, dar aždaūš mani — anas Sirdzij vėlūu" tūri. šonus apkapoti „apmušti“: AtvaZiodo namėn sénis, šatrū šonus apkapėja, apgrūdža ir praveja jū. Ne kartu berZini šonus mdn apkapo. štukas parodytie (vedžioti) „,pajuokauti“: Ir aš norėjau štukas parodi'cie, ali ani's prilékdé. Viras sédzi pirmagali ir štukas vedžoja. Suva kraujū nepalaižys (sakoma, kai šeimoje nesutariama): Kas ti jau mūšasi, nesga- doj būva, sūko, kokis ti" gi'rvėnimas — Suva kraujū nepalaižis. šūnio (vns. naud.) kailį nuvaryty „labai rūgštus (apie prastą sriubą)“: Of tai ritkstu's kopūstai — šūno kaili" nuvarit. šūniuo (vns. naud.) an uodegos sudėti „miekais, be naudos nueiti“: Visa sa darbu“ Sunuo un vuodegds sudė, viskū pragtdrdė. Mokės, mokės, šūniuo un vuodegės sudé, ir nūlakė — ir nėr mokslo. šunis ganyti „vargti, prastai gyventi“: Kap vaikas neklaiiso, tadū tėvai pasūko, kad neklausai, galėsi šunis ganič. tabokq uostyti „Šniokšti miegant“: Ko tu, sūko, tabėku' viostai, tep sūko, kap nošu B Snipa ir šnipa miegodamas. tan sviétan nenusinésti ,,mirdamas su savim nepasiimsi“: Tep jail dziévas nustacinédo Zméguo, kiek turi, tiek gana — tan sviétan nenusnesi. tai svietan nueiti „mirti“: tas žmogūs būvo jail s@nas, é dabarkos dasiklegéjo, kad anas jau tan sviétan nue. tebiii (tebūna) an tūvo bambos kermdsius „tebūna tavo viršus (sakoma, kai nenorima ilgai ginčytis)“: Tebiti un td birmbos kermėšus, darai kap nori. tiek viršūj, tiek žemėj yra (sakoma apie gudrų žmogų): Gudri boba: jos ciek viršūj, ciek Z@méj i'rd. tik an šūnio isléti ,labai prasta (apie neskania sriubą)“: Valgi“č negalima, cik un šūno išlėč. Kokis ča valgi'mas — cik un šūno isléé. tik asaros ,,Jabai nedaug“: Ti batviiu: — cik ašaros. tik butelin ankimsei ir korka džkišei (sakoma apie girtuokli): Drénu: btėrnu' nėr kur padéé, cik butelin unkimsei ir korku aZkisei. 136 tik gaidžio (vns. naud.) an kėlnių ,,labai nedaug“: Aš verpstelū priverpau cik gaidžo un keéliu. tik kąsnėlis ,,Jabai mažai“: Tokis cik ku snélis pievos, karvė blūvoja, netūri ko éscie. tik musias vaikyti ,,neskaudziai mušti“: Kap mocina mūša — cik mušas vaiko. Mo- cina tai cik musas vaiko. tik pelém veéstis ,labai nešvaru“: Kas ča mus pitkoj nešvarū — cik pelém véscis. tik pacikam lizdus véstis ,,Jabai netvarkinga“: Lova negraZai pririnkta — cik pacii- kam lizdus véscis. tik smaravidlq padaryti ,,nickam tikes (kalbant apie seną, paliegusi)“: Aš s@nas, tai cik smaravidlu® padaric. tik šunim §ékq Sienduti „niekam tikes“: Iš jo žmogus nebus, cik Sunim $éku Siendud. (aZkrutéti) tik tabokai pasniaiikti „labai mažai (uzdirbti)“: AZkrutéjau cik tabdkai pašnaūkė, kū ti aZkrutési. tik tėvo, motinos betriiksta „labai netvarkinga“: Ca jail cik tėvo mécinos betriiksta [apie netvarkinga stalą], vieni Šukšlai. tik ūtėles ganyti „labai prasta, be žolės“: Koki ča toj pieva — cik utélas ganici. tik vainiką [ir] vytie (sakoma, kai kas ką nors labai gerai, gražiai daro): Jam cik vainiku“ ir vicie, kap gražai dūro. tylą padaryti „nutilti“: Visi cilu* padaro ir klaiiso, kap vévursélai cirėna. trijį mėtų veršiuo (vns. naud.) ragūs nuvaro (sakoma apie kovo mėnesį galimą stip- rų šaltį): Morčaus šalcis trijū metu“ veršuo (jaučiui) ragūs nuvūro. tris skūras nulūpti (kam) ,,labai išnaudoti ką“: Anas nori pacai tris sku'ras nuliipé. trūba eiti (vytis) „labai gerai augti“: Kas per uražėjus, viskas tru-bu aina. Visa gėri- ba tru bu vijasi. turi balos klausyti (girdėti) ,,visi turi paklusti“: Sakė dziedukas, jéigu aš pasakisu kur žėdzi“, tai turi balos klausié. Ma žėdzi“ turi balos girdéé. tuščia jo „tiek to, niekai“: Tušča jo, tebui kap anas sako. tvartė gimęs ir ažaugęs „tamsus, nieko neišmanantis“: Ma viras tvarti gimis, tvarti ir aždugis. tvora žagarinė „miekam tikęs“: Tokis jau tvora žagarinė, tokis ultėlus (= tinginys). ugnin kištie „kenkti, bloga daryti“: Kam tu nori mani ugnin kiščie, ašei cik mėnasis, kap ča. uodas snūkio neankiš „labai geri, tankūs; apie javus“: Ot rugai — vūodas snūko neunkiš. užkandį kočėlū davinėti „mušti“: Ponas ūžkundzi" kočėlū daviné. už pečių stovėti ,,arti būti“: Ki darisi, jau ir kita bėda už pečū stovi. vaiką padengti ,,per krikštynas rinkti pinigus ir dovanas vaiko daliai“: Sako — raika vaiku" padiiké —kiimas duoda pinigū, ku'ma pirščinaites, kil. vakaras ataido „artėja mirtis“: Kap jaunas buvaii, [per Užgavėnes] suplaukésa (sūpuoklėse) na aukščaušai, kuom na aukščaušai supaiis, kat cik linai ma būt ilgi, ė daikos jau vūkaras ateido, niėko nebgalū. valgyti duoną su druska „vargingai gyventi“: Neklausai tatės, mamės, valgai dūonu: su druskū. Asikorei vaigu', tai ir pavargék — valgai dionu su druskū. vargonai susigadino ,,nebegali dainuoti“: Kad jau vargonai susgadzino. varnas vdrno (vns. naud. ?) akiés nėlesa ,,toks tokį palaiko“: Anas kaltas, perdaiig pritvalino p@&éw, i viskas sūdegė, ali varnas varno akiės nélasa. A 137 varna kavėjas (kalbant apie javus — truputį paaugę, nemaži): Jau dzideli rugai — varna kavojasi. Un Jū.rgo varna rugudsa kavdjas— geri rugai. Ju.rgo dziénu: atme- nu tokus metus, ka ruguésa varna kavėjos. varna matytis (kalbant apie javus — prasti, nedideli): Plaūka rugai, é varna maticis. varnas šaudyti „žvalgytis“: Raika ne varnas šdudzi'č, ė karavalatditi- sūkcie, tep sakinė moma, kap ažpiksta. vélnias [šikti] nujojo „niekais nuėjo, be naudos“: Suriiikdé, surifikdė turtu“, ir nėr — vėlnas nujo. Kad ir ju“ turtu“ vėlnas $iké nujėjo, ė riūkdė, rinkdė. vėlnias šaudo iš dubeltkos (sakoma, kai lyja lietus): Kap lietūs lija, tai vélias šdudo iš dubeltkos (plg. lenk. dubeltéwka, brus. dybaismoyxa). vélnio nėštas ir pamestas „niekam tikęs“: Kap viras negėras, tadū klėga: ta viras vélio nėštas ir pamestas. vélnio sėklos „blogi darbai, blogi žmonės“: Velnio sėklos neraika séé, acidziksta: jū naikini, ė visciek auga. velnio veseilia „barniai“: Kadū viras ir paci nesūtara, tai, sūko, par jūos vélio vesei- la. velniai nematé „tiek to“: Veliai nematé, némenu. velniai pirtifi eina (sakoma, kai pučia smarkus vėjas): Kap pica dzidelis vėjas, tadi sūko — velniai pirciii aina. velniai veseilią kėlia (sakoma, kai pučia smarkus vėjas): Nu, šuridzien velnai veseilu* kėla. vélnius žėnyti ,,bartis, keiktis“: Kad cik kas — vélius žėnija. versio laidymai (sakoma, kai saulė nebeaukštai, per veršį aukštumos): Per veiso laidzi'mus gisim naména. Jau verso laidzi'mai. vežimais neišveši „labai daug“: Knigu' tii jū — vežimais neisvesi. vėjais išeiti ,niekais išeiti, be naudos“: Visu“ gi'v@nimu ma sopulis: kū ažkrutėu, vėjais isa. vienas kitam rankas plauti „vienas kitą užtarti, vienas kitam padėti“: Ani“s vienas kitdm runkds plauna. vienu kąsniu ažspriūigti (sakoma, kai nebznorima antrą kartą tekėti ar vesti): A, jau mdn gana — vienu kūšnu ažspringaū. vienu kvapū ,,be atsikvėpimo, vienu trūkiu“: Vienu kvapū raika išsakič. vienas papirdsas surūkyti ir išspiauti ,labai nedaug“: Kiek ča ažkrutėjau — vie- nas papirosas surwkié ir isspjdauc. vienas per kitą ,labai skubédami“: Kap jail Jii.rgis, [žmonės] acikela ir visi skūba vienas per kitw, kas pirmau sd ažū apeié. vienas vienas ir vienij ,,visai vienas“: Pamiré bernas, būvo vienas vienas ir vienii par sa tėvus. viena ranka gyvėnti „sutarti, sugyventi“: Ani's vienu rankū gi-véna. vienon dūdon pūsti ,,sutarti, sugyventi“: Ani's vienon diidon pica. vienos ūkys verkia, vienos judkiasi „tas pats žmogus visko patiria“: Tep jau i'ra: vienos ūkis verka, vienos juokasi. vilko kdulan sudugti ,,buti nepaklusniam““: Jtas vilko kdulan sudugo. vištos [per dėšimt mėtų) iš méslyno iskapstys ,,ir po dešimties metų gausiu“: A, dar toki: kavalieFu: man vištos per d@simt m@tw iskapscis iš méslino. 138 vyžus nešioti „paeiti“: Simplas (=silpnas) tėvas, jau negali gerai ir vižu' nešoč. vyžais apsiaudyti ,nuskursti“: Per karūs i danas ir kici vižais apšaūdė. žarna žarną loja ,)abai išalkęs, alkanas“: Néfu valgi'č — žarna Zdrnu loja. ždrnos mdrsq ūžia „„labai išalkęs, alkanas“: Itai kap alkanas, tadū ir klėga: ot noru valgi'č — žarnos mdrsu ūža. žėmėn padėti „palaidoti“: Vienūt [dukterį] turé i tii Z@mén padė. žydas tdso až nosies „snaudžia“: Va, jau tavi židas tūso až nosies. žydai lefida (sakoma, kai nešvari nosis, snargliuota): Zidai laida, apshiosci‘k vai- kėli“. žydai pavažiūodo (sakoma, kai kas snaudžia): Par tavi jau židai pavaZiodo. žydams galvą sopa (sakoma, kai lyja su saule): Lija su sdulot — židam galvu“ sopa. žiūrėti sa (savo) nosies „nesikišti kur nereikia“: Ė, ne ta raikalas, tu cik žūr sa no- sies, ė kitū nežūr. žioti an viso laūko „garsiai šaukti, rėkti, kalbėti“: Ko tu žoji un viso laiiko. žodžiai klojasi kap koftos „Jabai gerai, gražiai rauda“: Zédzai klojasi kap koftos. žėdžio šiukšlyne neieškoti „iškalbingam būti“: Anas žėdžo Šukšlini nejieško. žėdį patdikyti ,,vengti negražių žodžių“: Su svecimais stenguos kur žoėdži" patdiki-é. žūvys davé (sakoma, kai šeimoje gimsta vaikas): Daf sūko bacėnas atūnešė, é unkš- cai — Zuvi's jam dau beriickw, a mergati-. žvaigždės akysu rodos (skrad?idja) „Jabai silpna“: Kap lanka galvu“, tai man žvaigž- dės akisu rodos. Aš dar ainū, ė man cik zika, zika ausisu, ė akisu žvaigždės skradžo. arklio rūškiniai ,,arkliariigstis, toks žolinis augalas“: Arklo ru'*škiūai išeido plonais lakstais, kap išstumsta, tai būva sėklikės raudonos. avelės ganyti „toks vaikų žaidimas“: Kap kadū vaikai žaidža Zaidzimuw — avelas ganič. bobos kdulai (pelenai) (sakoma, kai, mėnuliui šviečiant, blizga sniegas): Ir dabar, kap Ziemu ménascis ir un sniégo, tai ča bobos kauldlai (ps.). O kap šalčai, tep jos pelanūkai lūksto po sniégu, tos bobos (ps.). „būtelio ašaros ,,degtinė“: Ažnorėj ir anas būtelo ūšaru". čystas četveigas „,prieš Velykas didysis ketvirtadienis, kai būdavo prausiamasi, šva- rinamasi“: Čistam četvergi, pakol sdule ažeis, tai jaū, kad būt paspraūsi“: priés Velikas itas četveigas čistas. derliaus kiaušinis „kiaušinis, įkeptas į bandelę, su kuria per Jurgines apeinami laukai“: Kol nesugrišta gaspadėrus, niekas kukelaitės (bandelės) nevalgo, ė kap anas si- gri‘sta, dėda kukelditi- pjausto — gaspadėrus pac tūri deilaus kaušini“ valgi-é. diévo karvaté „boružė“: Sugavi- dziévo karvuti, padeda an delno ir sūko: jei bus lietails, tai tupėk, jei nebus lietaiis, tai nuskrisk. diévo rasa ,,silpnas, menkas valgis“: Ko ča vdlgi-si tii pienu: — dziévo rdsu: pavdl- gis pieno, nedzirpsi. druskos parnésti „toks vaikų žaidimas; barskinti kakta į duris“. "eglūtę pririūkti „toks vaikų žaidimas“: Kuom tu pririūksi (papuoši) egluti- — klau- ša. Ė paskui visi, kas saldaini', kas kil duoda, ė kas visokū negražū daliku". Gervėčių varna (sakoma apie negudrų, nenuovokų, netikusį): Kap cik pamato ji, ir sūko: ragi, Gervėču' varna aina. 139 Jono rasa „Joninių ryto rasa“: Per Jénu gi-vulii iš rito negalima gicie, kad un rasos neišeit Jono, ba jėigu un rasės Jono išeis, pienw nutraiiks, tadū jaii be pieno. Juozapotas melūgis (apie nepastovų orą po Juozapo (kovo 19 d.): Juzapotas me- lūgis: meluoja — Ziemu, meluoja — pavasari. Jurgio rasa ,,pirmoji rasa pavasarį; Jurgio dienos ryto rasa“: Raika jau karves lau- kan varicie un Jurgo rasės. Karvės stovės puidj lig Jurgo rasės. kiškio būlbos „didysis šilokas (Sedum maximum)“: Kiško bu.lbos itai lakštai stori, lauki duga. kiškio rūškiniai ,,kiškiakopūstis (Oxalis)“. kiškio pūpos „toks miško augalas“: Kiško pūpos kap pupiénés miški, nedukštos, kap .. pupiku lakštėles. krėsliniai dantys „krūminiai dantys“: Vaikas, ė jau krėslinai duiici's sopa. krikstytiné duktė ,,mergaité, nešusiems ją krikštyti; krikšto duktė“: Ana mdn kriks- čicinė duktė. kruglūtės mėtos „tokia mėtų (Mentha) rūšis“: Kruglūtės mėtos tai vaistai. kurčios notrės „motrelės“ : Kurčos nétrés i'ra nepiktos, anos ruiiku' nekunda. laukinės pelynos „kiečiai“ : Laukinės pelinos duga dzidelės: jos i‘ra vaistai. margutis kasėčius „,darželio augalas, panašus į viksva, su baltom išilgai lapą einan- čiom dryžėm“. meškos šonai „toks miško augalas“: Meškos Šonai ma@dzi- duga, toki pascisiv, kap ži.rnai auga. Aisim medzan, prisirinkdzisim meškos šonu“, tai gerai karvės ėda. medinis bučys „karkvabalis, avizius (Melolontha melolontha)“: Medzinis bucis vakari asilaizdo. medindji ožka „stirna“: Medzindji oska medzi būva, graži toka: vi.rbč vi.rbč ana lūka. : paūkščių takas „per dangų einanti šviesi juosta“: Kur i‘ra žvaigždžū daūg, tai va- dzinas paūkšču: takas. Nu, ir paukščai visi skrefida tuo taku šiltūosan šonuosan. plūčios mėtos „tokia mėtų (Mentha) rūšis“: Plūčos mėtos labai kv@pa, platus lakštai. ruginė ragana „rugiuose gyvenanti baidyklė, ragana“: Ruginė rūgana, jau kap itai rugai pradeda krasūič (plg. brus. Kpacaeauv), tai ana ir lūksto ir jieško, kad kur vaiku' nutvércie [taip gąsdinami vaikai]. šaltos (šaltosios) mėtos ,,pipirmėtės (Mentha)“: Ė mėtos šaltos — kū valgi'c nesno.- rės. Šaltošos mėtos — kap acikūndai — šalta šalta burnon. šarkos (varnos) mylas „putokšlis“: Šdrkos milas— itai žolė toka. Varnos milas, kataras runkas prauzdzič gali. švenčiausios ponélés linéliai „tokia pievų gėlė“: Linėlai, nai svenédusos ponéles li- nélai, kru'cinė kap sopa. šveiito Jono linai „toks laukinis augalas“: Sviiito Jono linai geltonai židzi liepos mčnasi“' — biržėlo gali laūko žėmėj. tiltą statyti „toks žaidimas“: — Stévu, stovu — ci.ltu' stataū. — Ko tdu raika. — Balkos... vėlnio barzda „smulkių paparčių juodos šaknys, verdamos nuo išgąsčio“: Vino barzda, kap isigu’sci. žvirblio stambai ,,toks laukinis augalas“: Žvi.rblo stumbai — čini“s lauki duga, dzi- desni, ploni duga rugienosa, ploni, ploni, dailus. 140 EPA3EOJIOTH3MbI TEPBATCKOI'O roBOPA HU. JIMTICKEHE Pesiowme B nepsoii uacTH crarbH jaerca Kpatkuii 0630p dpaseosorusmos epesiTckoro JIUTOBCKOTO roeopa. OrMeuaercs, 4To MO CBOEH JIEKCHUYECKOH CTPYKType GOJIb- LIHHCTBO (ppa3eosIOrH3MOB roBopa CBsI3aHbl ¢ (Opa3e0JIOrH3MAMH ĮpyTHX JIHTOBC- KHX TOBOPOB H Jlake ¢ (ppas3eosiorH3MaMH JPYTHX SI3bIKOB, TAK KaK B HX COCTAB BXOAAT CJIOBa, HMEIONIHE OJHHAKOBOE JIEKCHUYECKOe 3HaYeHHe, Hamnp., 24430, yuu, 3ybol, 201060, A3bLK, HOC, pyka, cepdye. B cocraB ¢ppaseosoruama HHOTAA BXOAAT CJIOBA, GOJiee XapaKTepHbie JIJISI ca- Moro I'epesiTckoro rosopa, Hamnp., akis apstumti (B nuTep. a3. apdumti) „o6- ManyTb“, rakštis (B nurep. 513. karstas) regėti „ckopo yMHpaTb nopa“. Kpowme toro, B roBope Berpeuatorces Opa3e0JIOTH3MbI H C GOJIEE HOBbIMH CJIOBAMH, CKOpee BCero NpHINejJNIKHMH H3 JINTOBCKOTO JIKTEpaTVYpHOTO SI3bIKA. YKasbipaercsi, UTO Opa3eoJIiOrH3MbI TOBOpa 06pa30BaJIHCb He OJHOBPEMEHHO. Ilpeanonaraercs, UTO caMbIMH ApXAaHUHbIMH CJIejJįyeT CUHTATb TeX, B COCTAB KO- TOpbIX BXOJĮST Ha3BaHHsSi YacTed Teja UejI0BeKA, Hanp., akis plėšyti „npekocjJio- BHTb“, burną praverti „nauaTb roBoputh“. K G6ojiee cTapbIM Hao OTHOCHTb H Opa- 3€0JIOTH3MbI, CBA3AHHbIE CO CTapHHHbIMH OObluasiMH roepopa. Bojiee HOBbIMH, MO- 2xKET ObITb, HAO CUHTATb Te (Dpa3e0JIOTH3MbI, KOTOPbIE BO3HHKJIH H3 COKDAINEH- HbIX IOCJIOBHIĮ H IMOTOBOpOK, Hamp., nevyk dievo medin (cp. nocnoBHuny nevyk dievo medin su ranciu (ramčiu), ba nesuprašysi ir su pyragu), a Take HCKJIOUKHTEJIb- HO MecCTHbIe (Dpa3e0JIOTH3MbI, H3BEeCTHbIe TOJIbKO OjįHOMYy TepBsiTCKOMY TOBODpY. Ormeuaercs, 4TO HeKOTOpbIe (Dpa3e0JIOTH3MbI TOBOpa MOCTENEHHO H3MEHSIOTCA HJIKH BOOONIIe 3abbiBalotcs. I lpejinojiaraeTcS, 4To mpexje BCero CO BpeMeHeM H3- Ye3HYT (Ppa3e0JIOTH3MbI, TECHO CBSI3aHHBIE CO CTAapHHHbIMH OObIuas1MH, TaK Kak MOCTENEeHHO H34e3aIOT H CAMH Te o0bluaH. YKasbiBaeTcst, UTO HEKOTOpble (pa360JIOTH3MbI B TOBOpe YnNOTpeOJISIIOTCS KaK CcHHOHHMEI, Hanp., kap plostais (vištom, vyžais) drebia (verčia, sniega) „nanaeT CHET OYeHb GOJIBILIMMH XJIOMbSIMH “, Koporko yNOMHHAIOTCSI H HEKOTOpHE CTHJIHCTHUECKHE OCOGEHHOCTH ¢dpa- 3€0JIOTH3MOB TOBOpA. Bo Bropoii uacTH cTaTbH NPHBOAATCS KOHKpeTHbE (paseosornamel Tepastre- KOTO rosopa. 141