Mūšõs upyno tarmių leksika

LEKSIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA MŪŠOS UPYNO TARMIŲ LEKSIKA E. GRINAVECKIENĖ Kiekvieno mūsų respublikos kampelio žmonių kalboje slypi galybė plačiau neskelbtų gyvų kasdieninių pasakymų, retesnių žodžių, sustabarėjusių žodžių junginių. Daugumas jų kartu su jais reiškiančiomis realijomis pamažu užmirštami, nyksta. Todėl svarbu kaip galima stropiau tuos leksikos faktus užrašinėti, skelbti, tyrinėti, nes žodis juk yra geras viso krašto ar atskirų jo vietų žmonių gyvenimo atspindys, to gyvenimo liudininkas, nurodantis jo ryšius su senove ir dabartimi. Čia pateikiamoji Mūšos upyno tarmių leksika yra autorės 1960—1965 m. užrašyta keturkampyje tarp Pašvitinio, Zeimélio, Vaškū, Linkuvės. Atrinktųjų žodžių santykis su literatūrine kalba — skirtuminis, t. y. čia dedami žodžiai yra dialektizmai — leksiniai, darybiniai, akcentuaciniai ar semantiniai, o vienas kitas jų ir sintaksinis. Dedami ir žodžiai, kurių perkeltinė reikšmė yra siauro tarminio charakterio, ar kurie, autorės nuomone, patys ar atskiri jų darybiniai elementai sietini su tomis tarmėmis ar stambesniais tų tarmių vienetais bei joms artimesni ir būdingesni. Pateikiamųjų žodžių santykis su kitų lietuvių kalbos tarmių leksika čia neliečiamas, t. y. atskiri žodžiai pateiktąja forma ar reikšme gali būti vartojami ir didesniame lietuvių kalbos tarmių plote. Didžiausią dalį čia dedamų žodžių sudaro bene aktyviausias ir ryškiausias tarmės leksikos elementas — vaizdingieji veiksmažodžiai. Nemaža skelbiamos leksikos dalis gyva bėra tik senosios kartos atstovų pasakojimuose, prisiminimuose ir reiškia dabar jau iš gyvenimo dažniausiai pasitraukusias ar nykstanCias realijas, susijusi su senovės papročiais, tradicijomis ir pan. Tam tikra žodžių dalis turi leksinių, semantinių ar darybinių bendrybių su latvių (la.) kalba. Kurie-nekurie žodžiai pasitaiko ir skolintiniai. Tai dažniausiai slavizmai (sl.) ar germanizmai. Bendroji su kitomis kalbomis ar skolintinė leksika gali padėti vienokiu ar kitokiu aspektu nušviesti Mūšos upyno tarmių ar apskritai lietuvių kalbos ir jos tarmių santykį su kitomis kalbomis. Nemaža pateikiamųjų žodžių ir jų formų gali padėti nušviesti bei išaiškinti daugelį lietuvių kalbos leksikos, gramatikos, kirčiavimo dalykų, ne vienos formos kilmę, žodžių semantikos. kitėjimą. Mūšos upyno tarmių žodžiai, kaip ir visų kitų lietuvių kalbos tarmių. leksika, iš seno yra renkami ir kaupiami ,,Lietuviu kalbos žodyno“, o pastaraisiais metais ir ,,Lietuvių kalbos atlaso“ kartotekoje bei skelbiami (kartu su visais lietuvių kalbos žodžiais) didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne““. Tačiau darbų, kuriuose būtų skelbiama ar nagrinėjama vien tik šių tarmių leksika, iki šiol, galima sakyti, neturime. Žinomas lietuvių kalbininkas K. Jaunius, tiesa, yra paskelbęs ,„,Panevėžiškių tarmės 1 Žr. Lietuvių kalbos. žodynas, I— VIII. leksikos ypatybes“?, tačiau jo aprašomi palyginti negausūs panevėžiškių tarmės žodžiai daugiausia yra rinkti iš kitų (Pasvalio, Pampénu, Krinčino, Joniškėlio, Vabalniūko, Linkuvos) vietų, negu čia pateikiamoji leksika. Be to, ten jie atrinkti ir pateikti kitu požiūriu: be iliustracinės medžiagos, lyginami tarpusavyje, ieškoma jų atitikmenų kitose lietuvių kalbos tarmėse ir kitose kalbose. Dėl skirtingo tikslo ir pati K. Jauniaus iškelta leksika skiriasi nuo čia pateikiamos. ai“ Kiekvienas čia pateikiamas tarminis žodis yra iliustruojamas vienu ar keliais sakiniais — gyvais liaudies šnekamosios kalbos pasakymais, užrašytais iš gerai tarmiškai kalbančių žmonių lūpų. Tokiu būdu pateikiama nemaža vaizdingų pasakymų, frazeologizmų, smulkiosios tautosakos pavyzdžių. Visi žodžiai ir juos iliustruojantys sakiniai transponuoti į literatūrinę kalbą. Žodžių pateikimo tvarka — alfabetinė. Antraštiniai ir visi iliustracinių sakinių žodžiai kirčiuoti. Antraštinių vardažodžių nurodoma ir kirčiuotė. Žodžių reikšmių aiškinimas ir gramatinės bei kitokios pažymos, santrumpos, apskritai imant, vartojamos tokios, kaip ,,Dabartinés lietuvių kalbos Zodyne*3, tik hibridiniai dariniai skliausteliuose turi pažymą hibr., o po svetimžodžio skliausteliuose nurodoma, jei tai įmanoma, iš kurios ar per kurią kalbą jis į tarmę yra atėjęs. Atskirais atvejais pastarasis lyginamas su atitinkamais kitų kalbų leksiniais atitikmenimis, tačiau, apskritai imant, visų čia pateikiamų tarmiškų žodžių kilmės klausimų nesiekiama aprėpti. A advikatas (iš lot.) (2) advokatas: Tamsta kalbi lygiai advikatas. aičvaras (3*) aitvaras: Lėkia dičvaras: nė galvos, nė uodegės, tik tokia šviesėlė, kaip kačėrga. Aičvaras iš vieno klėties priryja grūdū, ing kito pilia, ir tas palieka turtingas. Tas dičvaras yra, kur lūksto ta Ugnis padangėj. Tas vaikas — pūsė dičvaro — jis labiai smarkūs. akikplėša b (1) akiplėša: Aš su juo nenoriu kalbėti: toks jis akikplésa. akis (4) 1. A akis įdėti išmokyti: Juos visūs išmokslino, akis įdėjo: viską mato, viską suprafita. akis nugrėžti nežiūrėti: Teip jis gražūs, kad negali akių nugrėžti: geltona čiūprė (plaukai), 0 garbandtas. akim suziaréti akimis ,,suvalgyti®: Mėsą akim suZiiriame, nevalgome nė vienas. 2. girnų skylė: Pripyliau pilną ūkį grūdiį ir nebegaliū pamalti. amalas (3") A amalą mėsti žaibui be griaustinio apkrėsti javus rūdimis: Kai Zaibuoja ir negriaudžia, senovės žmonės sūko: ūmalą mėta, pagadins avižas. amžinĄtilsį 1. velionis: Amžindtilsį mojėlė pagriūvo. 2. „baigta, galas: Jau jam greit bus amžinątilsį. Jau tiems būtams amžinątilsį. antūlekas (1) (plg. lenky antafek) statinaitė alui: Pūsberniai (samdiniai) nusiperka antūleką alatis ir gėria miškė er sekmineés. Ing antdlekaq pareina“ (telpa) trisdešimt litrų alaiis. ; ančak|ys (3*) antakis: Kaip tavo tie ančakiai — juodi ar nudaryti (nudažyti)? -&lis (2): Ta mažytė būvo baltais ančakėliais ir baltais plaukais. 2.V, Drotvinas ir V. Grinaveckis, Kalbininkas Kazimieras Jaunius, Vilnus, 1970, p. 154—161. 3 Žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1954, p. V— XVI. 44 apirėdai dgs. hibr. (iš sl.) (1) drabužiai, apranga: Parddžiau visūs apirédus, kokiūs aš turiū. apyrupiai apystambiai, stambokai: Kai kiaūlėm mala, tai teip apyrupiai, tokiom. kruopėlėm. apjo|[ti, -ja, -jo užguiti: Jis žmogus lėnėsnis (lėtesnis), apjodtas jos. apjudk||ti, -ia, apjuokė pajuokti: Apjuoks jį visi, kad toliaū teip gers. Be skarėlės neik, visi apjudks. ap |kamšyti, -kamūšo, -kamšė 1. apdovanoti: Kud manė šiafidie apkamšysi? 2. apsmai gstyti, apsodinti: Atvefa dailg gražiū vainikų (gėlių) ir apkamso apie visq motinélés kapq. apolblyti, -ija, -ijo sugédinti, suniekinti: Aš ją apolbiju: par karvę isvadinii, par kiaiile. apsi|glaudyti, -glaiido, -glaiidé paglamonéti: ParvaZitioji namélei, gal senasai (vyras) kiek ir apsiglaiido. apsi| kélti, apsikelia, -kėlė apsirinkti: Aš buvail apsikéles našlę. apsi|manyti, -mano, -mūnė jausti, įsitikinti: Dėdė apsimano, kad galia paeiti ir Zdda eiti. apsimyné| lis, -ė (1) kas nešvarus: Jinai būvo labiai apsimynélé: kad galédavai šūnį nudurti su kvartūgū. apskrie||ti, -ja, -jo apibrėžti, apvesti: Kad naujikaulis (navikaulis) duga, reikia su nabasniko kaulu apskrieti, ir nebeaiigs. apsmaug||ti, -ia, -ė apgaléti, įveikti: Didésnis tq mažėsnį apsmdugia. apsūkėlis (2) apvalus, visai nedidelis plotelis: Kiek čia ty pieveliy: tik apsikélis. apstremėkllinti, -ina, -ino (plg. framinti ‘raminti’) apibarti: Jinai apstremėkindavo ją: tu tokia, tu tokia. aptutalo|ti, -ja, -jo šiltai apkamšyti, apvilkti: Aptūtaloja kaip sėną žmogų ir nūveža ing miėstą. aplūti, apuja, -ūjo uiti: Pradėjo ją apiiti, apiiti, ir paliko jinai tokia neišmanėlė. apvartoliti, -ja, -jo apvesdinti, išleisti už vyro: Jau apvartėjau abiiodu vaikū, galiū mirti. apzir|ti, apZ§ra, -o pradėti mirgéti: Daba negaliū teip išsiuvinėti: apžyra tuoj akys, bėga asaros, ir tada jaii nieko néra. ardskelė (1) kartis jaujoje ardams uždėti: Tos ardskelės yra dvėjos: vienos aukščiaūi, kitos žemiaū. Ant ardskeliy uždėti ardai. atddrékis (1) atodrėkis: Kad atūdrėkis, važiuoja kiškių šaudyti. Nebesgla oras, jau atūdrėkis. atlapijūs, -i (4) pasitikintis: Aš labiai atlapi: viską paliekū valio (atvirą, neužrakytą). atsidvėsti, atsidvesia, atsidvėsė nugaruoti stiprumui: Alės neskanūs — atsidvéses. Pripylė tokio atsidvėsusio alaūs. atsitriš||yti, -ija, -ijo įkyrėti, atsibosti: Atsitrišijo mdn tie pijokai, nebekenčiū aš ji. atsiversti, atsiverčia, atsivertė užvirsti: Nueinu pas karvę, sugrįžaū ir atsiverčiau ant lovos. atsižiūrė||ti, atsižiūria, -jo 1. atsižvelgti: Jis neatsižiūria ing kitą žmogų: dirba, kaip jam reikia. 2. atsisukti, dairytis: Eik ir neatsižiūrėk ! atsto|iti, -ja, -jo Anuo proto atstéjes ne viso proto: Visi žmonės kaip žmonės, o jis — lygiai nuo proto atstdjes. 45 atvėžti, atveža, atvežė Aatvėžti GAtlaidus atvežti atlaidų vaišes: Jis iš vakaro dtvežė atlaidus (atlaidams alaus), ir nebereikėjo nė ing miėstą važiuoti. atžela (3?) atžala: Apynjs atZelas musa jau iš rudefs. atžindas b. (3?) kas po pertraukos vėl pradedamas žindyti: Atžindas vaikas netifikamas: jis galia būti būrtininkas. augtinė dkt. (2) augtoji vieta: Čia mano gimtinė, mano augtinė — aš čia viską Zinail. avikirpllis, -ė bdv. (1) avims kirpti: Atnėšk tu mdn avikirpes žirkles. avizis (2) karkvabalis: Pririfik aviZiy ir tiem vaikésam įpilk į lovą. AviZiy kojos: šiurkščios. B baldalas (3°) uždaras: Kad dėda mėsiško, maZiaii reikia baldalo. balė (4) bala: Čia vienos būlės paga tą mišką. Ta balé pilna šįmėt kaip akis — tai“ lietails. balsas (iš sl.) (2) siaura tvoros lentelė: Balésy tvora labiai gražiai darželiūs tvéria. -esiūkas (2): Grytélé apkalta žaliais balesiūkais. balseminka hibr. (iš lot.) (1) smulkiažiedė langinė gėlė (Impatiens balsamina): Balseminkos kėgėm žydžia. banda (4) užmokestis bernui žemės ploteliu, į kurį telpa pasėti pūras (48 kg) miežių,. pūras avižų ir siekelis linų: Mat, kokios gėros jam bafidos: teip geri miėžiai — mat ldimq tūria. A eiti ant bandū bernauti už atlyginimą pasėliais: Jis eidavo ant bandą, labai bagotas būvo. bandinškas (2) bernas, gaudaves atlyginima banda: Už bandinyko eiti nenorėjo, už gaspaddriaus neištekėjo d. bastel|ėti, -elia, -ėjo bakstelėti: Tas dūktaras man tik nuo tolo basteléjo, ir gana. bėgis||, -ė (2) nebylys: Bėgis kalbėti negalia: rodyte rodo, kai néria. begčlis (2): Atėjo begėlis, reikia duoti ko. befgzdinis, -ė (1) bevaikis: Bergždiniam sendtvéje blogai. bičkorėli|s, -ė bdv. (2) kuris savo išvaizda panašus į bičių kori: Jurginai bičkorėliai dr (ir) savo gražūmą tūria. Jurginam bičkorėliam mažėsnės galvėlės išauga. birbyné (2) A būti kai birbšnei būti liesam: Tai merga: kai birbjné: nė ten jos pilvo, nė ten ko. blūnkt virtimo garsažodis: Mėšlūngis traukia labiai kėjas: blunkt ing lovą — jéibu atsisėsi, nebeatsistosi. brangiai smalsiai, įvertinančiai: Jis teip brangiai žiūria ing tq siuvimą, teip noria išmokti. brazdė|ti, brazda, -jo tiksėti: Mažiutytis, 0 brazda gerai tamstos laikrodis. brūkšnėlis (2) būriukas, debesėlis: Nidukiasi nidukiasi, gal užeiti kéks brūkšnėlis lietaiis. bruzdukl@lis (2) sukutis girnoms pakelti ar nuleisti: Bruzduklélis mutrūko — nebe- - gali pakélti girnų, reikia naujos virvélés. būlbė (1) bulvė: Šiemėt būlbės labiai gėros. buibulėlis (2) rubuilis: Tiek gražūs: kaip būlbė apvalūs — kaip 'burbulėlis. 46 Č čyruliūojli|ti, “ja, čyruliavo čiulbėti: Vieversys čyruliuoja: kyla sparnéliais ir vėl nusiléidZia. čiupnijūs, -i (4) miklus: Čiūpnūs pirstéliai, kad blusq sugavai. čiūprė (iš sl.) (2) galvos plaukai: Toks gražūs vyras: čiūprė geltona. UZsirisk skarėlę: prisivels čiūprė šieno. Supyko vyras ir nupesé čiūprę: o tu velniau! čiurė|įti, čiūra, -jo Čiepsėti, čieksėti: Tilvikai čiūra, sūko — jau rugiai reikia sėti. ¢iurnélis (2) pirštinių ar puskojinių pradžios stulpelis: Pamėgzk ilgėsnį tą čiurnėlį, daba toks striukutytis. čiužė||ti, čiūža, -jo gurgždėti: Būlbių krakmolas čiūža. D tt m dabotoja būsi. dagilėlis (2) sniegena: Dagilėliai ant žiemos pasirodo, nedideliai tokié, grazis, juosvi, tik gurklėlis raudonas. daigas (3) atžala, kūdikis prk.: Vienas daigas išdygo, tuoj bus ir kitas. Tokia jauna moterė, o daigais apdéta, ir gana. danėšti, daneša, danešė išgirsti: Aūsys turi danėšti viską. dantinis dkt. (2) A lėisti dantinį mesti iš dantų peilį, kad įsibestų į žemę (toks piemenų žaidimas): Už galo peilio piemuo įsikandęs léidZia dantinį, kad peilis įsibėstų į žėmę. dantys (4) dantis: Spaifno dančiai, kur užkabina giją, išlūžo. Jo daūitys ištrupėjo. Danciam gerai obuoliai. darbūdienė (1) darbadienis: Penkias darbūdienes pridėjo už cukrinių ravėjimą. dėjėja (1) kuri deda: Kad višta nedėjėja, ją piauk. didel'is, -ė (1) 1. nemažas: Tie vaikai dar nedideliai būvo, kai moja mirė. 2. garsus: Vėžė daktarus didelius, ir mirė vis tiek. didelėsn|lis, -ė (2) didelėsnės mūrinės (urvinės) krėgždės. diédas (iš sl.) (2) senis: Keturiem diėdam baizdos atgal (arklio kojos misléje). diena (4) A viršinyko diena diena, kai kerdžius ganydavo už to kiemo piemenį: Viršinyko diénq piemuo namuos stévia — viršinykas tą dieną gūno už jį. Piemuo džiaiigiasi: viršinyko diena mdn par sekminės. débilas vns. (1) dobilai: Mūsų dobilas būvo už kėlio séklinis paliktas. Būvo mdasina dobilo pidunama. Kupetioja dobilą. draskata b. (1) kas nebūna ramus: tas vaikėsas toks drdaskata labiai, tos mergditės negūlia nuo jo apsiginti. draūgė (2) draugystė: Aš nenorėdavau, tik valug draiigés išgėrdavau alails. drįstė||ti, -ja, jo dristi: Aš mergdité buvail, ir nė vienas vyras manė nedristéjo teip pakalbinti: aš, jéigu tu šitaip, atgręžiu nūgarą jam. drobinis dkt. (2) lininė medžiaga: Par drobinį gyvatés neįkanda. drognés dgs. tymai: Tas jos vaikėlis serga drogném: išverstas raudonas, kad ir ūkys — vaikai visi parserga ta liga. drožėjas (1) kas plakdavo rykstémis: Guldydavo žmones ant zoslany, ir droZéjai dréZdavo su rykstém. Drozéjai dr (ir) iš tokiij pat ir sakydavo: mūs (mes) droSime, jūs rékite. 47 dūntuvai (1) dumplės: Kalvėj dūntuvų nebėra, ugnis iš elėktros eina. dvasio||ti, -ja, dvasavo sunkiai kvėpuoti: Tas senėlis jau čystai (visai) išsižiojęs dvasuūoja. | dvynick|fis, -ė dkt. (2) dvynukas: Iš kafto jiem atsirūdo dvynickiai. \ E eigastis (1) eisena: Eigasti gražų turi: rankas į šalis pamétai, gražiai eini. eila (4) eilė: Mirtis eilos nežiūria. F fliūkcija (1) (iš lot.) flioksas, karklelis: Fliūkcijos žydžia didelėm kėgėm, labiai gražiai: ir margi vidurėliai, ir raudoni, ir balti. G galvūgalė (1) galvų galas: Trduk tą galvūgalę ing šitą krūštą. Padėk piningus terp lovos ing galvūgalę. gangreit maždaug, beveik: Apiioko galva kaip katės gangreit; kaftais paveizda; jam kojos apžėlę, jam snapūkas suliūkes. garadas (iš sl.) (3%) užtvaras, gardas: Kiaūlė išsilaužė iš garado, reikia eiti užtaisyti. gargaūlė (2) prk. radijas: Pridaryk tą gargūlę: nieko gėro nėra, tik gargaliūoja. garsvyčios (1) garstyčios: Smulkutytis kaip garsvyčių grūdėlis. Garsvyčios labiai piktos: keita ing gėrklę. geidau|iti, -ja, geidivo pageidauti: Visi geidauja, kad atkeltų autobūsų stot]. gegutuitis (1) gegužiukas: Kielė išperėjo gegutūitį. geinys (4) 1. nuimti nuo mestuvų siūlai: Įdėk į geinį rykstes (balanas) skiemenim suvérti ir tada vėrk į skiétq. 2. lenkta lazda ilgu kotu mušti žaidimo metu ripką: Kad dūvė su geiniū, kad ta ripka ėjo! 3. tam tikras žaidimas su lenkta lazda: Geinį išvarė iš flyčios. A mūšti geinį Žaisti su geiniu tam tikrą žaidimą: Eidavo ir pūsberniai mūšti to geinio. geludné (2) votis su geltona šerdimi: Dvi geluénés pirštė pasidaré. genčt|as, -a (i) margas, kanapėtas, taškuotas: Dagilėlis (sniegena) genėtas, tik jo gurklėlis raudonas. Vieversio kiaušinėliai genėti, grūžūs tokie. Gegūtė marga, genéta, jai tokiūį rausvų plunksnėlių; jinai kidurai tdmsta genéta. gerai daug: Dar gerai seniaūš mds norėjom pirkti žėmės. gér€jlas, -a (1) kas geria: Alaūs yra, gėrėjų nėra: reikės samdyti gėrėjų. gėringijas, -a (3) galintis gerti: Kad tamsta labiai negėringa. ges|yti, -ija, -ijo vaikyti, varinéti: Jinai labiai gésijo ančiukūs ir užgavo koją. giltinė (1) mirtis: Jau daiig nėra mano draugą, o mafi' užmiršo giltinė. giria (4) spygliuočių miškas: Girioje pūšys duga daugidusia ir ėglės. girtybė (1) girtavimas: Iš girtybés paliko beprétis. gyvatičnė (2) gyvačių antpilas su degtine: Sveika išgėrti gyvatičnės. glitė (2) snarglys: Išėmęs nosinę nusišluostė glitę. Geriaū už séno barzdés, kaip už jauno glitės (geriau ištekėti už seno). grabštel|ėti, -ja, -ėjo grybštelėti, gnybtelėti: Grabsteléjo mefgai į pašonę pré šalį eidamas. 48 grąža (4) apsigręžimas: Tamstos jau negerai važiuojat, jum jaū grąžą reiks daryti. gražaila b. (1) kas gražus: Mūsų kdrvė graždila. grąžgalvė (1) toks miškinis paukštis rudomis, baltomis ir pilkomis plunksnomis lynx torguilla): Grąžgalvė ilgu kaklū ir greidja galvą. Grgzgalvés bijo skruzdėlią, ba užpuola jy vaikūs. Grąžgalvė didėsnė kaip špokas, tokia pailga. Grąžgalvė pėria terp drevės (drevėje) A Kaip grąžgalvė: ilgu kaklū. grėbčiai dgs. (2) pagrėbstos: Reikia suvėžti grėbčiai. gryba (2) grybas: Lėpšės tik ištęžta, o jos gėros grijbos. griėb||ti, -ia, -ė imti, tverti: Su kud jis griebia, su tué važiūoja: ar jam masina, ar kombdinas. grindė (4) metalinis lankelis grandinei įverti: Suva iš tos grindės atsikabino ir pasileido. grobas (1) šonkaulis: Griūvo su mūšina ir grébus islduzé. Tos svočios vyru (vyrui) ar (ir) grobq išlaužė. grobūonjis, -ė (1):Pelėdos grobūonės: suėda savo vaikūs išperėję. gūdkūlis (1) gniužulas, negražiai susuktas ryšulys: Gražiai nesuvynidjo, nesulafikstė, tokį gūdkūlį sūsukė ir numeté. gudkūliūkas (2) Suvynidjo, tokį gudkūliūką žarnėlių. gūmė (2) guma: Skersai parpiauta gūmė. gumijin||is, -ė (2) guminis: Su gumijiné žarna reikia nuléisti tą suiikq. gvaizdikas (2) gvazdikas: Pilnas daržėlis gvaizdikų; tai gražiai žydžia: raudonai, margai, ružavai. I įbri|sti, įbrenda, -do įžengti, pradėti: Aš jau įbridaū į aštūoniasdešimt pirmus metus. iesmė (3) malkų kiekis, telpantis pečiuje: jaii ta iesmé pdrdegé mdlkų, užmėsk kitą. Gal ir pėčius kaltas: tris iesmi sudėginau malkų, ir duona žalia paliko; Parléisk antrą iesmę mėdžių, dar javai bus neiždžiūvę (jaujoje). įdėmiai su dėmesiu: Tamsta klausai įdėmiai kėžną žodį. įlaidas (3*) impilas: Nusipirkaii naujūs įlaidus ir supyliau paduska. ilipti, įlipa, -o įžengti, pradėti: Įlipaū ing aštuoniasdešimt mėtų. įmakojlti, -ja, -jo iséti, įberti: Rugiūs įmakojo į šlapią dirvą, ir niekas nebūvo. įmintriūs, -i (4) retas, įdomus: Padainuok tamsta kokią imintrésne dainą. iūg į: Eik ifig orą! diena ing dičną kasdien: Kaip jinai dirba: diena ifig dieną. įpūlti, įpūola, įpūolė pakliūti: Dabar kas įpuola pirmas (į tuščius ūkius), tas ir gyvėna: juk nėra rokūndos (tvarkos). įsigalė|ti, jsigalia, -jo pajėgti nusipirkti: Kai jau įsigalėdavai pirktinį sejoną (sijoną), gražū būdavo. įsigyvilėnti, -€na, -ėno įsigyti, įsitaisyti: Ar jis jau būtų tiek įsigyvėnęs tų bičių? įsiremti, įsiremia, įsirėmė įsimesti: Man šianidie diegl)s įsirėmė. Isisi¥b|ti, -ia, įsisirbė įsisiurbti: Erké įsisirbė ing rafiką. Isite®p|ti, -ia, įsiterpė įeiti, apsigyventi: Valug (per) motinos jinai įsiterpė ing tuos namūs. išagurk||ūoti, -ūoja, -avo išlapoti (apie agurkus): Agurkų lapėliai labiai būvo išagurkūvę, o dabaf isgriuvo iš po naktiės šalnos. 4. Leksikos tyrinėjimai 49 iš|braukyti, -braūko, -braūkė 1. išnešioti, išmėtyti: Kas tik būvo, viską išbraūkė. kai jinai nūmirė. 2. išskinti, išraškyti: Visas bruknės žalias išbraūkė. išdūrti, išduria, išdūrė ištiesti, išvesti: Naūją kėlią vėdė, ir alkūnė prie alkūnės — negalėjo išdūrti tiėsiai. išleiti, -eina, -ėjo išsipildyti: Su laikū išeina: žmonės nuspėja. iSgaid&|ti, -ja, -jo pavirsti gaidukais (apie viščiukus): Išgaidėjo visos vištytės: gerai — bus ką piduti. išgalė (1) aplinkybė: Pasūkome jam visą tą išgalę, o jis sūko: gerai, aš padėsiu. iš |gržsti, -greūdžia, -greūdė išgrįsti: Pėčiaus apačia tokiom plytėlėm išgręsta, kad neišdėgtų. išgrom||ūoti, -ūoja, -Avo išgromuliuoti: Lei kdrvé pasisilsia, lei išgromūoja tuos, 0 paskū padiosi vikų. iškalbis (1) iškalba: Jinai smarki ant iskalbio, ant visakėo traški. iškatūlin||ti, -a, -o išlydyti:] Lietūs per diėną tq piemenį iškataūlindavo, — pareina vakarė šlapias. iškly|isti, -sta, -do 1. tapti nedoru: Ir jis būvo išklydęs: ėjo pas bobas. 2. išsklisti: Trioba sugriauta, o jie visi išklydo po orą. 3. išeiti, iškeliauti: Par šitą susimaišymą išklydo ing svietą, ir nežinaū, ar jis gyvas, ar miręs. iškluik||ti, -sta, -o išklysti, iškeliauti: Jis ing svietą iškluiko. iskurst||yti, -o, -ė išvilioti; Ddr gerai, kad mūs jį iškūrstėme eiti, o pats būtų néjes. iškvakėliti, iškvaka, -jo iškvaišėti: Ar prieš smeftį, kad teip čystai iškvakėjai? Jis čystai iškvakėjo ir gana: ničko nežiūria. iSlauz|ti, -ia, -ė išmušti: Smarkiai neužkiškite to vyno: išlaūš korke, reikia, kad atsidvésty. isleiik iti, -ia, iSlenké būti pranaSesniam: Tai tu ji iSlenkei: jam mergicka, o tau — sūnūs. išlielti, -ja, -jo A išlieti nūgarą išperti kailį, sumušti: Tie vaikai uždugo, jam išliejo nūgarą ir išvijo. išling||ūoti, -ūoja, -Avo išgiedoti: Vieversys tą savo giesmę gražiai išlinguoja. išmėt|yti, -o, -ė atkasti, padaryti: Žiėmą takai išmėtyti, gražū. Žiemą takūs jie pits išsimėto. Didelį tūką išsimėtė. išmušinč||ti, -ja, -jo išdaužyti: Šienas būvo išmušinėtas iš pradalgių. išpūsti, išpučia išpūtė A kailį išpūsti išperti, išvanoti: Gerai, kad brolių nebūvo: būtų kailį išpūtę gerai. iSputé||ti, -ja, -jo (plg. la. putėt) 1. netekti, prarasti, iššvaistyti (per neūkiškumą): Tokį gėrą darbą išputėjo. Tą ūkį jis išputėjo, nesugebėjo šeiminykduti. Parėjo ing namūs ūkio išputėti. 2. išnykti: Seniail laukiniai karvėliai miškė burbuliuoja, dabar išputėjo, nebėr. iš|rašyti, -rašo, -rūšė išmarginti raštais, išraštuoti: Padiok man tuos (tas) israsytas pirštines. išrūš|ti, išrūšta, -o (iš sl.) išgriūti, iSsijudinti: Péciaus apačia iSrususi. iSsibluvé|ti, -ja -jo išsiblaivyti, išsipagirioti: Jis vaka (vakar) būvo girtas, o Siafdie — išsibluvėjęs. iSsidimé&||ti, -ja, -jo išsirūkyti: Kaip (kai) išsidūmėja dėšros, valgai žalias. išsikliūkin||ti, -a, -o išsiklibinti: Skersmedžiai padėti, kad akėčios neišsikliūkintų,. neišeitų ing kraštūs. 50 issikogol|ti, -ja, -jo išsiristi, atsigauti: Da(dar) išsikogojo jis iš tos ligos, o aš jau maniaūi, kad mirs. išsiling||ūoti, -ūoja, -avo 1. išsivingiuoti: Kėlias issilingiioja skersai par mišką. 2. būti išdainuojamai: Ta daina visokiom nétom išsilingūoja. išsimėsti, išsimeta, išsimetė išsiskirti: Ne tėvo tas vaikas: išsimėtęs iš pamilijos. išmiego|iti, išmičga, -jo išgydyti miegu: Ta mano liga neišmiegama: išsimūšti, išsimuša, išsimušė A iš galvės išsimūšti užsimiršti: Man ta pavardė iš galvos išsimušė. išsivadč||ti, išsivada, -jo netekti stiprumo, susilpnėti: Baigiasi išsivadėti mano sveikata. Alus greit išsivada. šsižio||ti, -ja, -jo susprogti, atsidaryti: Nuo lietails žirniai greit išsižioja. išsižiūrė||ti, išsižiūria -jo atrodyti: Man išsižiūria, kad jinai būvo ne daktarė, o felčerė. Man išsižiūria, kad nepamilšiu tos karvės ant laiko. išspirgos dgs. (1) spirgai be taukų: Šeimynai (samdiniams) duodavo išspirgų. €zin||ti, -a, -o ištirpinti: Bijaū, kad lietūs cūkro (cukraus) neištėžintų. i ištėžin ištėžti, ištęžta, ištėžo nusilpti: Daba jau ištėžo mano sveikata: žodį kas ka pasake, man ir Ašaros. ištikti, ištinka, ištiko išsiversti: Par gavéniq reikia su pūsbačkiu silkių ištikti šeimynai. iStrauk|ti, -ia, -ė A ištraukti ruple išversti spuogais, pūslėmis: Dilgpnés piktos: tuoj rūplę ištraukia, ir labiai niėžti. ištrĖkšti, ištreškia, ištrėškė išspausti, išplėšti: Kai griūvo, jam tūos raūmenis ištrėškė blauzdojė. ištvirkūmas (2) išdykumas: Pas piemenis ištvirkūmo tiek ir tiek. iš ūmo staigiai: Iš ūmo kai pasūkė, tudj raiikos ėmė drebėti. išvartoliti, -ja, -jo išleisti už vyro, apvesdinti: Jail močia ditkteriisvartéjo. Jau abūodu vaikai tamstos išvartoti. Paskutinį vaiką išvartojau. išvefkilti, -ia, išverkė išlydėti su ašaromis: Mas (mes) jį išverkėme ing kariūomenę. išvilk||ti, išvelka, -o išgiedoti, ištraukti: Kregždės visokiom notom išvelka tą giesmę. itin ypač, labai: Užkditinsiu vandenį itin karštai. J tis, -iasi, -ėsi pykinti: Reiks vėmti, neišliksiu nevėmus: teip jaiikiasi po kriūtinė, negėra. jaunylllis, -ė (2) jauniausias: Aš jau pati jaunylė, o man jau penkiasdešimt mėtų. jaun(is, -ė bdv. (2) jauniausias: Ta jau pati jaiiné ant dakterés išėjo. jaunužiūk |as, -ė bdv. (2) jauniklis: Būvo nutvėrę jaunužiūkę kidune. jėibu jeigu: Jéibu sėnas nabūšnykas, užsiriša jūodą skarėlę. Jéibu atsigulsi, nebeatsikelsi. junkinys (3°) meilužis: Vyk tu laūk tą junikinį. Prilimpa prie mergū toks junkinys: nė jis žėnijasi, nė niėko. jaik K kabaldėlė b. (2) klipyta, kas sulūžęs: Sénas kabaldélé jau amžinai tas dviratis. kabal|liūoti, -iūoja, -idvo kabéti: Kad jis pasikarty, lei kabalitoja, neicia nė artim. kabaras (3?) kas negreitas, negraZios eisenos: Tokié kabarai tie vyrai, šlūbiai eina par kiémaq. 4% 51 méteré (1) moteris: Ta moterė viską tūria pakėlti. Tai moterei nėra kada būti sveikai: sirk užraūk (pastojusi), sirk nutrduk (nustojusi žindyti), sifk gimdyk, ir sirk, ir sirk. mūkenos dgs. (1) išnaros, kas labai sudėvėta: Batai tokié mūkenos sudėti, ir jį nėmeta laūk. mūrin'jis, -ė (2) urvinis: Mūrinė kregždė po tiltu: jinai apsilipdo tą lizdą, tik tokid skylę paliėka mažiūtę išlįsti. murmaul|iūoti, -iūoja, -idve smarkiai bėgti, veržtis: Krafijas iš burnos jam murmuliūoja. mūš||ti, -a, -ė leisti: Matai, kaip tie pamidorai ūtželas mūša. /X mūšti rėkežį Žaisti tam tikrą žaidimą, kai stengiamasi numušti ant alksnio trikojo uždėtus du pagalius, varlele vadinamus: Einam mūšti rėkežio! Pūsberniai mūšdavo tą rėkežį ar (taip pat). Ir piemens eidavo mūšti to rėkežio, kai karvės sūgula pietų laikė ant dirvéno. Kad rėkežio varlėlę nūmuša, bėga užkabinti. N nabūšnikas (iš sl.) (1) numirėlis: Nabdsniko netūriam, tai pūčios gulsim ing grūbą: nabašnikėlis (2) (paprastai apie vaikus): Čia mano nabašnikėlis dar ant lovos. nūgos (4) A užriėsti nagas mirti: Už mėtų kitū ir mds užriėsime nagds. namičle 1. namie: Aš dar buvaū namiéle. Mas namiéle būvome, ing mokyklą néjome. 2. namo: Eik namiėle tamsta! namole namo: Karolis Požela tik vieną kaita būvo naméle parvažiavęs. nastafnas (2) astra: Nastafnai žyYdžia labiai gražiai: ir raudonai, ir gelsvai, ir baltai — visokiū spalvų. Nastainai anksti pradeda žydėti, kat trdsiai duga. naujikas (2) auglys, navikas: Pradėjo dugti toks naujikas. Išpidvė tq naujiką, ir gyvėna žmogus. naujikaulis (1) navikaulis: Iš naujikaulio vėžio ligą gavo ir mirė. nė A né Siaip toli nė iš tolo: Tas patėvis to vaiko — nė šiaip toli. nedšgalis (1) žarija: Skaisti, raudona, kaip nedėgulis. nedidi tis, -ė (2) nedidelis: Dar pempūičiai nedidūčiai. Beržo lūpai nedidūčiai. nedūo||ti, -da, nėdavė /. nedūoti nė ant angliės neprisileisti nė iš tolo: UZ katrd galvoji eiti, neduok nė ant angliės: jis turės pasitikėjimą. nervolti, -ja, -jo (plg. la. nerruot) pajuokti, peikti: Jauni nefvoja tikėjimą. Ji visi nervoja, kad girtuoklis. nesismagé| ti, nesismagia, -jo darytis nesmagu: Teip nesismagia man tamsta. netoli prl. beveik, kaip, panašiai: Kitū vardai netoli šuničės (nežmoniški). suniauks||éti, -ia, -ėjo sukniaukti: Katinas suniduksėjo ir ūžlėkė ant aiiksto. niktel|ėti, -ia, -ėjo nikstelėti: Man koja niktelėjo. niuf|gzti, -zgia, -zgé neaiškiai kalbėti: Jis niufzgia ir niurzgia: suprasti negali, ką kalba. niūrk||yti, -o, -ė malti: Mdn viena skiltėlė daiicio paliko: niūrkyk niūrkyk tą valgį. nosé (1) nosis: Tamstos nosė gangreit (beveik) kaip vaūnago. nota (2) gaida, melodija A prisėkti notą laikytis vedamos natos: Mads tūriame prisėkti notą. užturėti nota išlaikyti teisingą melodiją: Kai dainuoji, reikia užturėti notą . užžiūrėti nota išlaikyti balsą reikiamo aukščio: Kui nepratę dainuoti, neužžiūria 58 notos. ndtai išklišti nepataikyti dainuoti į gaidą: Jau vėl ta nota išklišo, vėl reikės burnojė su liežiuviū ją surasti. nu daryti, -daro, -darė nudažyti: Ar tavo tie plaukai nudaryti, kad tokié geltoni. nudūk)|ti, -sta, -o nueiti, nuplasnoti (apie girtą): Gal pasigėręs į miestą nudiiko? nūgara (1) A dalgės nūgara dalgio pusė prieš ašmenis, virkščia: Dalgės nūgara storėsnė, o ašmeniai — plonėsniai. nugybliti, -sta, -o -sumenkti, iš veido išeiti: Tik matai, kokia nugybus,—ar tu kirmėlių turi? nugoglin||ti, -a, -o nužioplinti, nueiti (su bereikalingu išdidumu): Jinai nugéglino į tuos kūlynus (krūmus) pasipūtusi. nugulti, nigula, nūgalė atsigulti, numigti: Reikia eiti pietū nugulti, kol ta gryčia išsigaruos. nu kilti, -k¥la, -kilo nuvykti: Nukilk toliaii — labiai sunkū susikalbėti. nukiur| ti, -sta, -o prakiurti iš visų pusių: Nuo vėžio jam nukiiro nosė. Ir nésé nukiūrsta, ir danciai — niekas nepadeda. nukiut||énti, -ėna, -ėno palengvele nukittinti: Mergytė nukiuténo prie avilio ir pradėjo maigyti tuos (tas) bitės. nukluik||ti, -sta, -o pakvaišti: Iš bdimés be miego žmogus rytą kaip nukluikes: galva skaūda, sūkasi. nukranėl!ti, -ja, -jo pasenti, susidėvėti: Nukranėjęs sėnis, nieko iš jo nėra, nė po bieso. Kur su mergom labiai daūžosi, tie vyrai greit nukranéja. nukristi, nukriūta, -to padvėsti: Vienas paršiūkas ūmai nukrito. nukuštė||ti, nūkušta, -jo pamažu nuvykti: Kol jie nukuštėjo, ir vėlai paliko. nu laikyti, nulaiko, nulaikė iškaršinti: Už tą žėmeę ji nulaikyti apsiėmė. nulėi|sti, -džia, -dė numauti, nusmaukti: Nuléisdavo kelnes ir par pliką droždavo. Amulčisti nuo kėjos numarinti, nužudyti: Aš tą sėnį greit nuléisiu nuo kojos. numesti, nūmeta, nūmetė /. numesti raiika numoti ranka: Kad jam kas nepatinka, jis nūmeta raikq ir išeina ing orq. nunarin|ti, -a, -o nunerti: Nunarydavo tokius sietelius kiškiam gdudyti. nūomonė (1) nuovoka: Duoną iškėpti reikia nuomonė turėti, kaip įmaišyti, kaip ją žminkyti. Jis jau neturėjo nuomonės — teip girtas būvo. nuotakiai nuolaidžiai: Upėlis nuotakiai bėga. nupuišin|ti, -a, -o nupaišinti, nusuodinti: Mano ranka nupuišinta, neduosiu tamstai. nu|rašyti, -raso, -rašė numegzti raštais: Moku dviėjų siūlų gražiai nurašyti pirštinę. nurėtin| ti, -a, -o praretinti, išretinti: Katruos runkelius pirmiaii nurétinau, tie jau pūsė bėdos. nuring| ūoti, -ūoja, -avo nuskristi pasivingiuojant: Būvo vidurys dienos, ir maciaii — dičvaras (aitvaras) nuringūvo mėdžių viršūnėm. nuséd& ti, nusėdžia, -jo pasėdėti: Tik gryčioje nusėdėk vūlandą kitą, tūoj ūžt, ūžt galvojė. Susibruka rankas, nusėdžia nusėdžia ir vėl valgo. nusi| daužyti, -daūžo, -daūžė nusivalkioti: Jos moja (motina) nusidatizé savo dmZiy ir jinai tokia. nusimakoj|ti, -ja, -jo nusipurvinti: Kad aš nusimakojau kojas terp kiités (tvarte)! nusi |rąžyti, -ražo, -rąžė nusiraivyti: Katinas nusirąžė nusirgzé. 59 nusiskan||auti, -auja, -Avo pasidaryti tinkamo, norimo gerumo, Siltumo: Nusiskanduk tamsta vantą, kad nūgarą nenupliktum! Nusiskanavaili vandenį — mdn geriaii vėsėsnis. nusišmaižojliti, -ja, -jo nusitepti, nusiterlioti: Pareina visas nusišmaižojęs su tais moliais, nespėja jo nė plauti. nusi|švaityti, -Svaito, -švaitė išlakstyti: Nubudaūi, ir miegai nusišvaitė. nusitafti, nusitaria, nusitarė tikėtis, numanyti: Mas nusitaréme, kad tdmsta parveéši mum saldainių. nusitriš|yti, -ija, -ijo (plg. dar trišėti "drebėti', la. trisėt) pasibaisėti, sudrebėti: Aš labiai nusitrišiju, kad vyras pūčią musa. nuskaūdin|ti, -a, -o nuskriausti: Kai tą bobą (žmoną) nuskaūidina, jinai atbėga pas man. nuskliaūb|ti, -ia, nuskliaubé apskritai nuréZti, nukirpti: Svafko galai nuskliaubti — lygiai kaip advikato. nusmaug |ti, -ia, -ė užsmaugti: Tris mano vaikeliūs kakli ligos (difteritas) nusmdugė. nusmilk|ti, -sta, -o aprūkti: Labiai jau nusmilkusi pėčiaus kakta. nusodin|ti, -a, -o nusėti, nusagstyti: Koks gražūmas td kūdikio: saulė kūktoje, mėnuo pakdusyje, visas žvaigždėm nusodintas. nuspirti, nūspiria, nuspyré A perkūnijai nuspirti nutrenkti (plg. la. pérkuonam nūospert): Jos vyrą perkūnija nuspyré. nulstirti, -styrsta, -styro būti sulipusiam iš nešvarumo: Nabagé — kaip iš molio išlipus: nustyrus visa, čystai paniėkinta. nustūmti, nūstumia, nustūmė nusmaukti: Šilta labiai, skarėlę nustūmiau nuo galvės. nušliaūk ti, -ia, nūšliaukė nuo viršaus nušluoti: Su Shiota gražiai nusliaiikia tuos grūdus, kad šiaudgalių nebiity. nu |taisyti, -tajso, -taisé nutepti: Tokį naiijq drabūžį, ir teip greit nutaisei. Kur teip nutaisei tq skaréle? Jau tiek nutaisyta ta nosinė — biatiru ir Zmoégu parodyti. nuvafdin|ti, -a, -o uzkalbéti, nugydyti uzkalbéjimu: Eina nuvaidinti rožę pas burtinykus. [0] oras (3) laukas: Ant oro galia stovėti šienas ilgai. ožėlis (2) 1. Ziogas: Ožėliai šokinėja po pievas. 2. perkūno oželis: Ožėliai kaip ožka bliduna pavasari paga balas. P paaugl|lis, -ė bdv. (1) paauglys: Jiem mirė duktė pūauglė. pabūdas (2) 1. būdas, charakteris: Toks smarkūs pabūdas žmėgaus. Viso tokio pabūdo jinai smarkails. 2. išvaizda: Jis satiso pabūdo. Jinai riisto pabiido. padaigšlis (2) padaiga: Kad vištom dygsta padaigšliai, jos neduoda nė susigduti. Kad fqsitkam dygsta padaigšliai, jie labiai skaūdūs: skatida jiem tuos padaigšliūs, nereikia tada ji čiupinėti. padaigšlėlis (2): Viščiūkam jau padaigšlėliai dygsta, greit bus su plunksnėlėm. padaigšliūot|as, -a (1) padaigotas: Tiek padaigšliūotos tds vištos — mat išsišėrę. padangė (1) pastoginė (dažniausiai prie daržinės): Ing tą padangę ratūs susideda, rogės paveža, medžiūs sukrduna. padangė (3?) padangė: Tokia ilga šviesėlė Iėkia padangėj — tai dičvaras. 60 padeg@s|iis, -ė dkt. (2) padegėlis: Kiek tokiū padegésiy ateina. padūlin|ti, -a, -o padumti dūlį, padūminti: Kad padūlini, bitės neteip kanda. paga pagal, palei: Vaflės šokinėja paga balas, paga krūmus. pagalam (plg. la. pagalam) Abūti pagalafmū būti padvėsusiam: Jau bus katinas pagalam, — jau kelinta diena nebesimato. pagirnės dgs. (1) smulkūs miltai, subirę prie pat girnų akmens: Aš tdu išvirsiu gardžiū virtinėlių iš pačiū pagirnių smulkiūjų miltėlių a. pagirti, pagiria, pagyrė girti: Jis žmogus pagiriamas būvo visį: vidutinis, neprastas darbinykas. pallgriūti, -griūva, -griūvo 1. atsigulti trumpam: Eik pagriiiti tamsta: pavargai berašydama. 2. mirti: AmZingtilsi: Rudys pagriūvo. pagūrklės dgs. (1) pagurklis: Gaidžio pagūrklės raudonos, o visas švičsus. Pėmpės pagūrklės baltos. pailsis (1) poilsis: Pdilsio nėra, kai vaikūs augini. paist|yti , -o, -ė pasakoti, aiškinti, plepėti: Reikia nusipraūsti, kol aš paistau. paišinybė (1) uešvarumas, paišinumas: O paišinybė tū rankų — tai mat, kokia brigūdnyko žmona. pakalis (plg. la. paka|š) (1) užpakalis: Jai būvo toks storas pakalis, ir iš viso būvo pilna, alė pasitaisys vėl, pasilsės, ir bus gerai. paklyjsti, -sta, -do pašėlti: Ar paklydo: lietūs Išja su saulelė. pakėgolti , -ja, -jo pageivaliuoti, pabūti vos gyvam: Jis dar kiek pakogos, gal dar nemirs, ale jo ilgas dmZius jau nebūs. Dar tas Suva nenusprogs, dar kiek pakogos. pakrėsnės dgs. (1) pirties krosnies pelenai su anglimis: Kai seniaii pirtys būvo, tai ti pakrėsnių užpildavo ant rūtų, — rūtos Zdlios, net tamsios. pakuislė (2) kimsynė, šlapia krūminga vieta: Tas upėlis prasideda iš tokių pakuislių. Čia tokios pakuislės, būlės. pakūlynis (1) pakrūmė: Išvdikščiojau visūs pūkūlynius ir neradaii uogų, tik vieni uogienojai. pakumūpjas, -a (4) kumpokas, pakumpes: Jė nosė būvo pakumpa, — negražūs vyras. Mėdis pakumpas, — vėžio ligą tūria. pakumpnūės||is, -ė (2) kas su kumpa nosimi: Pakumpnésis būvo téks Jo tėvas. Tokį pakumpnėsį gavo. pakura vns. (3P) kuras: Nueina ing mišką pakurds parsinėšti. pamifkalas vns. (3°) A Sveiitas pamiFkalas švęstas vanduo inde: Nueini ing bažnyčią prie to Sveiito pamirkalo. palčis||ti, -džia, -dė: 1. iškepti sumuštą, paleisti (apie kiaušinį): Palčidžiau tris kiaušiniūs ant sviesto ir pavdišinau. 2. atiduoti, išleisti: Vyšnios palčidžia visą spalvą ing tą skystimą. paleistūvas (2) išdykėlis: Jau amžinai paleistūvai tie vaikai. palengvyte palengva: Reikia valgyti palengvyte, skūbinti nesveika. Teip jis kramto ilgai: palengvyte palengvyte. palčpis (1) palėpė: Prikiškit gerai palépius, kad daugiati pareity javū. Prikimšaū vieną palėpį. pamėsti, pameta, pametė padėti nematant, slaptai (apie kiaušinį): Gegūtė dr (ir) nėperia savo vaikū: pameta prie kielės. pasimilžį|ti, pasimėlžia, -o pasimelžti: Kol parvažiavaū — pasimilžusi kdrves. 61 paneig ti, -ia, paneigė paniekinti: Jis prieš vestuvės kaip aukštai šoko, kaip man’ paneigė. paniuf|gzti, -zgia, paniurzgė paniūniuoti: Kitą sykį atsimenu ir paniurzgiū kokią dainą. ; panergl|ėnti, -€na, -€no paknaibyti: Aš tik panerglenail ir nevalgiau tokiovalgymo su cibūliais. panėšti, paneša, panešė iškęsti, pakelti: Jis šalti paneša labiaii kaip karštį. papiau|ti, -na, papiové prislėgti, prispausti: Jinai vargū papiauta moterėlė. papykis (1) piktumas: Kdrvei užeina toks papykis, kad dūria net mdn: visdi negaliū su juo (ja) susitvarkyti, — puola viršum. par prl. (plg. la. par) 1. per: Katinas bėga par kiėmą. 2. apie: Pradėjo par saldainės kalbėti, kur bemiegosi. 3. prv. kaip: Daugiaū neprisirenka par šešis septynis litrūs mėlynių. ; parblizgė|!ti, pafblizga, -jo parvažiuoti blizgėdamas: Pafblizga parblizga mano arklys — dviratis. pargalvinis dkt. (2) toks piemenų Žaidimas, kai peilis metamas iš dantų per galvą, kad įsmigtų į žemę A pargalvinį lėisti žaisti pergalvinį: Aš kartą pargalvinį léidžiau, ir man peilis įsibedė ing pakauši: kratijas bėga, nusigandail. parydl'|yti, -o, -ė pašerti, pavalgydinti: Reikia vaiką parydyti. Jau seniai špoko vaikai parydyti. par kratyti, -krūto, -krūtė gerai paciupinéti: Liga parkrūtė mum: iš aštuonių likom tik dvi. paršvei sti, -čia, -tė permesti: Puodą paršveitė per stogą ing dilgynės. partyvilis, -ė dkt. (2) partinis: Anas toks partyvis, labiai teisingas žmogus. paftžodis (1) priežodis: Toks jail yra mūsų paržodis šito krasto. partik||ti, partiūka, -o pertekti: Partikę gyvėna, visko tūria, nežino, ko noria. palsakyti, -sūko, -sdké A pasakyti kaip agudnos grilda viską, smulkiai pasakyti: Pakldusk tu jos, tai pasakys kai aguonos grūdą. pasikišti, pasikiša, pasikišė netikėtai pasipainioti, pasitaikyti: Jinai sukalbėjo duoti du tūkstančius, o tas pasikišė, — duoda pustrėčio. pasi|laizyti, laižo, -laižė paragauti, apterlioti įsidėtą į lėkštę valgį: Valgė kiek, nevalgė, pasilaižė ir paliko. pasinardin |ti, -a, -o įklimpti: Zrūktorius giliai pasinardinęs; prieš tq prieškalnę ką jis beužlips. pasipompin||ti, -a, -o pasipumpuoti: Pasipompink pats vandenio, ar nemoki. pasisūkti, pasisuka, pasisukė pasitaikyti: Yra pas ją tų kavaliėrių: koks pasisuka, toks — gėras. paskambin||ti, -a, -o pabarškinti, tikrinti sveikatą barSkinimu: Nūvelka tą mano brolį, paskambina širdi. paskrib|ti, paskrimba, -o numirti niek.: Paskribo sėnis, o seniūkė ateina prie kapo. paskū paskui: Ateina pas juos tai duonos, tai ko apsimėtę, o paskū gėria. pasmakr| oti, -ūoja, -avo susegti po kaklu: Kdrvei apinasri pasmakriok, kad nenusimaiity nuo galvos. pasiutimas (2) A pasiutimo métas bloga tvarka: Nė kdrvés nešėrtos, nė kiaūlės neliuobtos — kas čia par pasiutimo mėtą! 62 pastir|jas, -a (3") kietai virtas: Pastiro kiaušinio nevalgo — vis reikia palčisti ant sviesto. pastūrlakos dgs. (1) prasti grūdai, antrininkai: Kur toliati nūlekia, tie pastūrlakos,. antrieji grūdai. Pastūrlakos kiaiilem, dėl gyvulii. pašarnykas (1) šėrėjas: Jis būvo par mum pūšarnykas. pašoninis dkt. (2) čiužinys: Nudefigia paklodę ir atsigula ant vieno pašoninio. pašpogį|ti, -sta, -o paliegti, sulysti: Man daba mūtos, kad jis téks pašpogęs po tos ligos. pašvytur|liūoti, -iūoja, -iavo pažiburiuoti, pašviesti (dažniausiai su mašinos žibintais): Jis pašvyturiūvo pašvyturiavo, susigreZé ir nuvažiūvo. pa taisyti, -taiso, -taisė papiauti, pagaminti valgiui: Daba teliūkas pataisyti tokiojė šaliumojė (Silumoje), tai kas ji suvalgys. patrol|kšti, -kšta, -ško ištrokšti: Jis labiai patroskes būvo, tai daug gėrė. paveizdė||ti, paveizda, -jo dėbtelėti, pažiūrėti: Apuokas kartais paveizda su savo akim. pavilgas vns. (1) uždaras, padažas: Visas pavilgas prie būlbių — ta košė iš garsvyčių. peclind|ja (3°) krosnilanda, pečialinda, mažutis geltonas paukštelis, peri prie alksnynų; iš samanų pasitaiso lizdą su stogu: Kikiliai paukštėliai séka su pečlindom, kiškiai —su ldpém, vilkai — su meškėm d. -ūitis (1) krosnilandos, pečialindos vaikas: Pečlindūičių atrūdom — toki mažyčiūkai, kaip piisto galas. pek3deiité (2) krosniadangtė: Mūsų pekšderitė sudégus čystai, jau sena palikusi. Su pekšdentė uzdengia pėčių, kai dūoną pakepa. A Skamba, kaip peksdeiité. pėlūs dgs. (4) pelai: Su liničniam pelim liudbia kiaulės. Teip grūžūs liniéniai pėlūs: labiai gerai ėda kiaūlės, — dar sėmenų yra palikę. pėmpė (1) vyriškas lytinis organas: Toks didelis vaikas, o pėmpę rodo. To vaikėlio pempėlė matosi. pempūitis (1) pempiukas: Piemens pempūičius gaudydavo: pasidfiaiigiair palčidžia. Kol turi terp rariky (rankose) pempūitį, pémpé skrefida viššum galvos ir rėkia. pėrniai pernai: Pėrniai dr (ir) seniūkas visą žiėmą sirgo. A Kad kūnigas pėrniai važinėjo, o šiemėt vėžės žymia (rugių laukas nuvagotas). pesio|iti, -ja, -jo plėšyti: Nuo keturiolikos mėtų iséjail tarrduti par pūsmergę: kiaulės liuobti, pečiūs iškūryti, plunksnas pešioti. pidul|ti, -na, piėvė gadinti: Nepiduk tdmsta širdiės su tais vaistais. piemenys (3*) piemuo: Daug lūkstymo piemenidm būdavo. Kad tamsta dar labiai piemenys. Piemeniai rudenį vis sušlapę bėgiodavo pūsku kiaūlių uodegas. piemenysta vns. (2) piemenavimas A nuo piemenystos nuo mažens: Nuo piemenystos jinai serga. piemenystė (2) kvailumas, piemenų išdaigos: Jis prisirinkęs visokiū piemenysciy. piev||6k3nis (1) pievelė: Išarė visūs pievoksnius, nebėra nė kur karvę pririšti. Arė, sudrūskė su tom akėčiom ir negalėjo paséti, ir stovia daba toks pievokšnis. -oksnélis (2): Pievokšnėlių daba yra paliktū: iš pavasario šlapia būvo, negalėjo išdarti. pikt|as, -a (4) 1. stiprus, kartus: Garsvyčios piktos baisiai — palaižyk. Gal tie piktieji tamstai ing Iėkštę įkrito pipirai? 2. kuris dilgina: Dilgynės labiai piktos, prie aviėčių neprisiléidzia. piličtas (plg. la. pilot „unruhig weinen“) (2) išdykėlis: Jis labiai didelis piliotas: išmušė langą. 63 piliotystė (plg. piliotas) vns. (2) išdykumas: Jis pilnas piliotystės: paėmė ir sudaūžė lėkštę. pilnaitis vns. (1) pilnatis: Kad sėji žirnių, jaunamė neséji, patdikai pilnaičio: būk, jdune žirniai žydžia kidurai. piningas (3?) pinigas: Sveikatos už piningus nenupirksi. pirktin||is, -ė dkt. (2) kas ne namų darbo: Mas pats kiek verpdavome, kas tai pirktinius nešiojo! pirmaračiai dgs. (1) vežimo priekis: Suliūžo uorės (vežimo) pirmaračiai. pirp|[ti, -ia, -ė birbti, ūžti: Pifpia rūdija, nebegaliū klausytis, užsūk tamsta. pirš||auti, -auja, -avo piršlauti, piršti: Pradėjo mdn piršduti mergdite iš Pakruojo parčpijos. : pirSlysta (2) pirSimas: Tėvai vis su pirslpstom. Pirslysta — tai mano arklys: duoną uždirba. plūkanjias, -a (plg. la. plakans ,,platt,flach““) (3°) plokščias: Kardsai plakani, o lydys — gražūs, storas, neplakanas. plaukūot|as, -a (1) A plaukūota pabieda arklys ir vežimas: Atvažiavaii plakiota pabieda. pleika (2) guminis musių muštuvas ant medinio koto: musės daūžo su pleika. plepé&|iti, plėpa, -jo puškėti, smarkiai virti (apie tirštą patiekalą): Kasé plėpa, vėrda, net pluta užsideda. plėrpaičia b. (1) kas garsiu juoku praneša apie savo buvimą, kas nerimtas: Tokios plerpaičios, matai, vaikščioja, ieško vyrų. piėšilti, -ia, -ė rauti, draskyti: Nagi kad plėšia linūs — smarki rovėja. Riešutus pléšia su visais lūpais. plikakakll|lis, -ė bdv. (2) neapžėlusių, pliku kaklų veislės: Seniaū būdavo vištų plikakūklių: visas kūklas plikas, tik tas gurklys apžėlęs. pliupsčė||ti, pliūpsia, -jo A pliupsé€ti dykojė vičtoje neteisingai, be pagrindo apkalbėti: Aš apolbiju (sugėdinu) tuos (tas) bobas, kad pradeda pliupséti dykojė vietoje. Ar gerai dykojė viétoje pliupsėti — žiūrėkit, kaip jūs darote! plol|iti, -ja, -jo mušti, šerti, duoti: Aš jau matail: apie mai tik musa mūša, — jau plos ir man ing kūktą. plūk||ti, -ia, -ė plakti, brukti: Daba su masinom linus plūkia. pluds||tis, -iasi, -ėsi plušėti: O jinai dar pluėšiasi moterėlė, dirba sušilusi. po ( su ing.): Po anuo karū žemės skirstė. Aš jau po péteriais (pasimeldžiau). podinai (1) dgs. (plg. la. pdde ‘der Taufvater, die Taufmutter’, pūdėns ‘der Taufson’) krikšto tėvai, kūmai: Mds jam pédinai. PaiveZé dovanij pédinam. pompis (2) pompa, siurblys: Nueik prie pompio ir pasipompink vdndenio. popieriai dgs. (1) dokumentai: PaZiiiréjo visūs popierius ir paléidé. prūdantė (1) natūralus tarpas tarp dantų: Mdn gražūs tas žmogus, kam didelė pradantė, kam dančiai rėtūs. | pradičniu kas antrą dieną: Jéibu vėš pieną pradiéniu, jam išeina pūsė darbūdienės. labiai. prakapimas (2) kliautis, išgalvota priežastis: Jie išsimūnė eiti ing miisy šulnį gėrti: vis vyram prakapimas — ar neatras gėriant, ar nepakviés jų, ar negaūs ir jie alaiis. 64 pramanė (1) pravardė: Jaii jam nedési pramang, nebepaminési, sakys: ar nežinai pavardes. pramét|yti, -o, -ė atkasti, nuvalyti: Atsikélé rytą gaspadorius ir takūs pramėtė. pranėk |ti, -sta, -o pradžiūti: T'6s drapanos gal dar pranėks lig vakaro. prasidė|ti, prasideda, -jo A prasidėti gyvénima įsitvirtinti, prasigyventi: Par dvejūs metūs galėjote prasidėti gyvėnimą. prasikaltėl|is, -ė (1) nusikaltėlis: Jo tėvas būvo prasikaltėlis. prasikūrti, prasikuria, prasikūrė prasigyventi: Jauna ištekėjau, vyras būvo gėras, greit prasikūrėm. A Ožka prasikūrti, ožka pasibaigti. prasimūld|yti, -ija, -ijo (plg. la. mūldėt, mūldinat) apsirikti, apsiskaičiuoti: Man matési (atrodė), kad būvo trečiūdienis, o gal aš prasimūldijau. Nereikia prasimūldyti, reikia žiūrėti gerai. prasiskėlti, prasiskelia, prasiskėlė prasimušti kiaurai: Eina ir griūva, eina ir griūva: bijaū, kad galvą neprasiskelia. pra |smukdyti, -smūkdo, -smūkdė nugyventi, nusmukdyti: Jr prasmūkdė jis tą viėtą. pra|taisyti, -taiso, -taisė pragerti, pralėbauti: Su mergom prataisé viétq, ir išvaržė ant varžytinių. pratvifk||ti, -sta, -o išdykti: Na, jau čystai pratvirko seniūkas: matai, kiek pieno priliejo. Jie abū labiai pratvirkę: ir vienas toks, ir kitas toks. pravaring ti, -ja, -jo išblaškyti, išskirstyti: Vėjas gal tūos dėbesis kiek pravarinės. pravož|ti, -ia, -ė atmerkti: Akim jau nežiūria: pravožia kiek ir vėl užvėžia. pri|daryti , -daro, -daré pritildinti: Pridaryk tq mūziką! pridč|ti, prideda, -jo uždaryti (mislėje): A Kad prideda — maZiaii, kad atima — daugiati (uždaryti ir atidaryti langines). priekšis (plg. la. priekša) (1) priešakys: Kur čia niėko nebūs: gali iš priekšio dr pažinti, ne tik iš pūkalio (užpakalio). priekšutin'|is, -ė (plg. priekšis) (2) priešakinis: Iškrito mano vienas priekšutinis dantis. prieškakta (1) pečiaus dalis prieš kaktą: Pėčiaus prieškakta nurūkus labiai. prietvara (|) šlapimo užsilaikymas, tokia liga: Tėvas prietvara mirė: ant šlapimo neišeidavo. prigiedd||ti, prigieda, -jo įtaisyti, parūpinti: Jis jai prigiedojo vaiką. prigimti, prigimsta, prigimė gimti: Jiem prigimė dukrytė. prigimt||is, -ies (1) prigimimas: Jau neduok dieve tokio prigimties — jis niekué nekaltas. prikyslė (2) priežastis, reikalas: Daūg jam prikyslių: kol pareina (pereina) par sodžių, ir vakaras ateina, — čia žodį tenai žodį. Gera prikyslė jam būvo nueiti. prilik|ti, prilička, -o 1. palikti (daug): Kas priliko kdrčių, tai nėra kur ir dėti. 2. padaryti: Nemoka bérnas drti ir priliko daug užuoganų. prilink||ti, -sta, -o prijausti, simpatizuoti: Nebūvo dar šitos (Tarybų) valdžios, o Karolis Požela jau būvo prie jos prilinkęs. primezgytuvė (1) medžiaga, prie kurios pritaisoma audimo gijų pradžia ir pabaiga: Ant primezgytuvės sūriša geinį (apmatus), kai pradeda dusti ir kai baigia. Primezgytuvė iš pakulinio. pri|ramtyti, -ramto, -ramtė prilesti: Žąsinai priramtę lig kakliūkų. pri[rasti, -rafida, -rado surasti, atrasti: Aš viską sukapėjau, o tamsta vėl prirasi ką kapoti. prisidirb|ti, -a, -o privargti: Aš prisidirbau gerai: šiėną variaii ing krūvas. 5. Leksikos tyrinėjimai 65 prisikabinti, -a, -o apsivilkti, įsigyti: Naujos suknėlės negūlia prisikabinti: nėra piningų, tad perka sėną. prisikant|yti, -ija, -ijo hibr. (iš sl.) prisigretinti, prisimeilinti: Anas norėjo prie jos prisikantyti. prisikreiiké|[ti, -ja, -jo (plg. krenkis) prisirūpinti: Kiek aš dėl tavęs prisikrefikėjau, kad tu toks neramūs. prisiperédin|iti, -a, -o prisiperėti: Tie žvirbliai prisiperėdinę vaikų. prisi| prašyti, -prišo, -prasé įtikti, prisigerinti: Tik šeiminykė prisipraso prie kdrvės, o svėtimas jos nepamilš. prisisavin|ti, -a, -o pasidaryti savu: Prisisūvino toks giminaitis, ir pasiliko pas juos gyvėnti. prisisiek||ti, -ia, -ė pagelbėti: Ir mas jam padedame, kad reikia ką prisisiekti. prišėrti, prišeria, pris€ré (plg. šerti) A prišėrti jauja prikrauti pilnus ardus: Jduja priserta kietai, daugiaūi nebegalia prikišti niėko. pritatin/|ti, -a, -o primušti: Lduk, kol ateis ir pritatins gerai. Saugokitės, kad jūsų nepritatintų! pučka (2) (iš sl. )kiaušinio bukasis galas: Vieversio ir pempėlės kiaušinio pučka labiai jau kanapėta. pundūlė (plg. la. puncis ‘eine Art Lehmgefdss’, estų punts ‘dick biducking’) (2) molinis puodas, apsuktas tošimi: Pundulé par vidurį plati, o ta gerklė — siaura. Pundūlė iš molio ir apipinta su bėržo tésia. Pilną pundūlę prikišėm plūnksnų. Pundūlė būdavo po girnom padėta. puiitagalvis (1) kūjagalvis: Punitagalviai plaūko po vandenį: galvos driitos ir uodegos neteip striūkos. pūodas (1) A davitky pūodas didelė maldininkė: Mano mama yra davatky puodas. pūodkelė (1) skuduras puodui nukaisti, nešvari nosinė: Tokią puodkelę nusistvėręs dar čia nosį šluostais. pūravietė (1) su centneriu apsėjamas sklypelis piemeniui ar bernui pasisėti psn.: Ing pūsę piiravietés ar (irgi) daūg pasési linį. Bėrnu (bernui) atmatioja pūravietę. Ing vieną desinciną — kėturios pūravietės. puréntis, purénasi, purénosi judėti, virpėti: Purėnas tie popieriai, ir žvirbliai neina prie vyšnių. A purėntis terp žėmių maudytis smėlyje: Prieš liety vištos labiai purénas terp žėmių. purpsč||ti, pūrpsia, -jo traškėti, girgždėti: Mdn teip ranikos purpsia, skaūda labiai. pūrti pūrti: Ta šakėlė pūrti pūrti: jam juokai, o mdn kanda tada tos bitės. pūsbačkis hibr, (1) statinaitė: Parvežė pūsbačkį silkių; kad kvėpia, kad noriaši! pusbernėkas (2) pusbernis, 14—17 m. samdinys psn.: Samdė tą pusbernėką pienu (pienui) vėžti. pusiauryčiai dgs. (1) valgis prieš pusryčius: Šeiminykė jau pusiduryciy valgė, tai daba nenėria teip greitai. Pusiduryčių seniaū duodavo duonos riėkę, ir kaip skanū būdavo. pūsgegutuitis (1) paauglys gegužiukas: Jau uodegė ilga, jau jis išlenda ant stogo — nu jau toks pūsgegutuitis būvo. pūsrakis (1) pusė laiko nuo kiaušinių pakrovimo perėti iki išsiritimo: Jau kiaušiniam pūsrakis, eisiu žiūrėti, ar užversti. 66 pūsras (1) medžio puvenos: Ing dūlį dėda pūsrą: jis tik smilksta, dūmai eina. Piisras iš glūosnio kėlmo. Pūsrą padaužyk, ir subyra. pūsti, pūčia, pūtė vemti: Aš negaliū važiuoti: tuoj pučiū, ir gana, — tempia ir tempia. A pūsti savo dūdą daryti savaip, kaip pačiam patinka: Kaip marti atėjo, kėžnas savo dūdą pūčia. putol|ti, -ja, -jo tirpti, virsti putomis: Sniegas jau tirpsta, būlės putoja. Ant vandenio užsideda burbuliūkai — putéja sniėgas. putra (2) A už vičrą, ne už pūtrą už idėjas, o ne už materialinį suinteresuotumą: Už viėrą ne už pūtrą: vienas už kitą užsistoja. R ragas (4) rankena: Tam dviračiu nebegali atsūkti ragų. ragudlis (2) apvalus kepalas: Matai tdmsta, kaip išplėręs ragaišio ragudlis: pėčius nesūėmė. Pėčius gerai suémé, oi, koks gėras ragudlis. ranga (1) (plg.? la. ruoga ‘die Brunstzeit’) šventė, susirinkimas: Mano dédé ing didele rangą išvažiūvo: ing deputatų susirinkimą. ranka (2) smūgis ranka: Vyro ranka palieka vyro: skaudésné — nereikia mistis. rastis, randasi, rūdosi atsirasti: Kifmino gyvybė juk rafidas iš tos pačios vogos. Visokids tėchnikos randasi daba. rašyti, rašo, rūšė raštuoti, megzti raštais: Jinai gražiai pirštines rūšo; ot, duoti jai numegsti! raudonike (2) raudonviršis: Raudoniké tiesi uzduga, graži labiai: kotas baltas, o galvėlė — raudona. raugalas (3*) ruginių miltų įrauginta sunka psn. Rdugalą valgydavo su duona. Raugalas skanūs būvo, rūkštūs, ale nebūvo par daiig, kad žandus traūktų: toks tik kad gali gėrti. Raugalą išraugydavo: net par nosį mūšdavo — tėks skanūs būvo. rauklažolė (1) kraujažolė: Isgériau rauklizoliy, ir sulaikė vidurius. Rauklazoliy lapai smulki, žydžia baltai. redėstas (2) (iš lenk.) erškėtrožė: Nu, redėstas tai' gražūs: kvėpia labiai, žydžia raudonai. Redėsto uogos gerai dancidm. Ant redėstų užpuola kirmėlės. Gražūs tai graZus tie redestai, ale su spaigliais (spygliais). rétumiais (plg. la. retumiem) retkarčiais: Mano visi drabūžiai naminiai ir naminiai, tik rėtumiais užsivelku pirktinį. ryd|yti, -o, -ė penėti, šerti: Mas pasidėjom kopėčias ir žiūriam, kaip kielė rydo gegutūitį. Nėša tie tėvai tuos (tas) kirmėles ir rydo tuos vaikūs. rykštė (1) staklių balana skiemenims skirstyti: Rykštės sulaiko tūos skiemenis. Rykštės labiai prie audimo reikalingos. Įdėk ing geini rykštes ir tada vėrk ing skiėtą! ristis, ritasi, ritosi A ristis iš klasės į klasę pereiti į aukštesnę klasę: Kožnais mėtais iš klasės ing klūsę ritasi. ritulys (3°) rietimas: Kai aš tekėjau, atsinešiau drobės penkis ritulius po dėšimt sienų. robla répla: Robla paréjaii lig namū: keturiom. rod||yti, -o, -ė apšviesti: Rasa augina smūlkius lapeliūs, saulėlė rodo skaisčiūs žiedeliūs d. : rugiena (1) ražiena: Vasardjq teip ilgai nupidvė — tokiės ilgos rugienos. 5% trakšt slyst: Nuo té peilio trakšt atgal: kol prineši prie burnos — peilį nulaižai, ir viskas. trakt: Vyresnysai brolis trakt įsisėdo ing vežimą. trapn//us, -i (4) trapus: Ūmėdės tokios trapnios labiai, subyra ūmai. traškijūs, -i (4) daug kalbantis: Ta jé pati tokia traški. Tamsta labiai traski — teip gražū man klausytis. tras||us, -i (4) vešlus: Mūsų daržė trūšios būlbės. trauk/ti, -ia, -ė A kaip iš akiės trauktas labai panašus: Kaip iš akiės trauktas tas vaikas būvo — panašūs ing tėvą labiai. trėkštel|ėti, -ia, -ėjo sutraiškyti, padaryti trakšt: Reikėjo trėkštelėti tą vabalą užmynus koją. tri tri : Viršinykas (kerdžius) triūbą tri tri užtriūbina, ir kėlk. triūba (sl.) (2) trūba: Piemenai triūbą užiriūbina ir géna vakarė gyvulius ing namūs. A antrėji triūba psn. antrasis kerdžiaus ženklas išgyti bandą: Antroji viršinyko triūba varo gyvulius iš kūtės į ūlyčią. Pirmutinė triūba psn. pirmasis kerdžiaus rago balsas rytą: Nuo viršinyko pirmutinės triiibos piemeniu dr (taip pat) reikia keltis. ti, truūka, -o netrukti: Kaip ta gražybė truiika prabėgti: čia pamatai, kad jau senatvė. trupijūs, -i (4) minkštas: Trūpų daiktą tai dar suvalgai, o pažiedėjusi kur duonėlė, tai jau negaliū. tukrijūs, -i (4) grynas, svarbus, pilnas: Kad ta mergička būtų tukri, pilna, o daba — pagybus, tokia liesa. tute (2) teta: Ko tamsta tute, nėkeli kojy eidama — vis tamsta čiūžu Ččiūžu. tvakt cvakt: Man vakar tvakt ing blaūzdą: teip sugnybo tas gaidys. tvėrtis, tvėriasi, tvérési /\ nesitveria nenusėdi, nestygsta vietoje: Jis nesitveria: vis laksto po šokiūs. tvyksé||ti, tvykso, -jo telkšoti: Čia toks žvyrynas, o būlos tvikso — tai lietails šiemėt. tvorinėlė bdv. (2) tvoriné: Galū laiiko daržinėlė ir ta pati tvorinėlė d. trūk U uk| jus, -i (4) atvalgus: Medus labiai ukūs. unaras (sl.) išdidumas, ambicija: Pats pėsčias aina, unarq vaZivotq véza. uodega (3%) A gauti į ūodegą gauti mušti: Jis gerai gavo ing uodegą nuo jos vyro. įmėgzti į ūodegą sudrožti, suduoti: Jį paguldė ant žėmės ir kėletą diržū įmezgė ing uodegą. upokšnis (1) upeliūkštis: Nedidelis upokšnis, ale vis bėga vanduo. ūžantis (1) židinys: Sushioja ing ūžančius pėlenus. Ūžančiai pilni pelenū. užimti, ūžima, ūžėmė priimti, virškinti: Man neūžima sviesto: negerai, negerai par diénq jautiės. užkabavėliti, -ja, -jo hibr. užkabinėti suktis (apie merginas): Papuldinėti, papuldinėja ant moteriškų, užkabavoti, užkabavėja, ale Zenatvés neieško. ūžkambaris (plg. ūžkambaris 'židinys' — Šeduva, kambarys "trobos temsusis galas produktams laikyti', kamburys 'užkampis', ūžkaboris ‘uzkempis’) (1) užkampis: Padėk ing tą ūžkambarį tą dėže. 74 užkėlti, ūžkelia, užkėlė A užkėlti kalbas apkalbėti: Kad vdikščioji su mergaite, taj ją ir žėnykis, o kad teip, tai paskū tie žmonės kalbas ūžkelia. užkarščį|iūoti, -iūoja, -idvo užraudonuoti: Kad užkarščiavo tos kojos, kad sutino, kad raudonos paliko: ir gulėk ant lévos galo užkėlęs kojas. užkėpti, ūžkepa, ūžkepė pakepti prie svečių: Užkėpiau duoną — jau tamstos nebe svečiai. užkerė|ti, ūžkeria, -jo išsikeroti, suaugti: Labiai gražū, kai tie vainikai ūžkeria. užknab||ūs, -i (4) užlenktas, palinkęs: Tie šūkės galai labiai užknabūs: su ja gali mėšlą versti iš vežimo. užlėkti, ūžlekia, ūžlėkė užskristi, užtūpti: Vistos užlėkę ant vaitų kdrkina — bus lietaiis. uzlés dgs. (2) klėties lubų kartelės: Pakabinaii maišą ant ūžlių. Ūžlių platūmas par visą klėtį. Ant ūžlių padeda grėblį, grėblių galvelės. uzlik||ti, užlička, -o išlikti: Ką parléidé svietas ir ka parléis, kad užliks! uznesio||ti, -ja, -jo išnešioti įsčioje: Kad tu Ji uZnesidjai, ant svieto paléidei, tai tu jį ir augink! uznésti, ūžneša, ūžnešė uZpustyti: Autobusai nevažiuoja: keliai uZnesti. už|pūlti, -pūola, -pūolė prikibti: Užpuolė kaklą ligos (difteritas): par tris savaiti kėturis nusmauge. uZpuf|sti, -sta, -to užtinti, aptinti: Ir akys man užpursta, ir ant kriūtinės sunkū labiai, kai bitė įkanda. už |sakyti, -saūko, -sūkė įsakyti: UZsaké mum eiti akmen i rinkti. užsiimti, užsiima, užsiėmė pradėti: Jaū užsiima rigti tas skystimas. užsilči |sti, -džia, -dė nusileisti: Dar kiaūlės neliuobtos, o jau saulė užsileidė. užstoliti, -ja, -jo užpulti: Jau jios dūkart būvo užstėję ir atėmė piningus. Tos moterės žstojo brigadiėrių ir prašo. užtvič|ksti, -skia, ūžtvieskė užkaitinti: Ūžtvieskė sdulė ir vėl tuoj lis — sudaigins rugiūs. ; užūogana (1) dirvos rėžis, lauko kampas, pieva: Nemoka drti tas bėrnas ir paliėka tokias užuoganas. Priliko daugybę tų užuoganų. užūovė (1) užuovėja: Einame ing uZiove, kur vėjas neūžpučia! Kokia gera užūovė: šilta, ir nesiskūbiname. ūžvarė (1) lauko plotas, aptvertas kartimis, gyuliams suvaryti: Kad piemeniai pareina ing namūs pietų, gyvulius suvaro ing tq ūžvarę, karvės sūgula. ūžveja (1) trečioji virvės šaka: Ant dviejij šaką virvėlės uždėk dar ūžveją — bus labiai drūta. Ant vadėlių ar (irgi) ūžveją dėda. V vabučlė (2) (plg. la. vabuolis) vabalas: Matai, kokią pasičiupai vabuéle: vienas ing savė traukia, kitas — ing savė. vagysta (2) vagystė: Vagysta išsiaiškina pati. vaidinuoklis (2) vaiduoklis: Ateidavo dijen pcrdiciai — vaidinuokliai velniai ripkos mūšti. sas (2) 1. vaikinas: Vaikėsai susimusé. 2. samdinys psn.: Du vaikėsai būvo samdyti. -esėlis (2) sūnus, berniukas: 70s šeiminykės vaikesélis nuvažiūoja mano arklį ing daržinę. vaik 75 vaikėsnykė (1) moteris, viliojanti vyrus: Jinai labiai tokia vaikėsnykė, labiai mylia vyrus. . vainikas (2) gėlė: Eisiu ing daržėlį prisiskinti vainikų. Jurginzi — grūžūs vainikai. Išsiuvinėti marškiniai vainikais. Išrausiu vainiką. Vainikai žydžia labiai. valio A palikti valio (plg. la. ielikt vaja) atidaryti, palikti atdarą: Svifpli sušdldo: eina miegoti ing seklyčią, o gryčios duris ir langus paliėka valio. valkoltis, -jasi, -josi vaikščioti, valkiotis, slampinėti: Valkokis valkokis po mišką, ir — niėko nėra. | vantlapis (1) varitos lapas: Kiaušiniūs darydavome (dažydavome) su vdntlapiais: šviėsiai geltoni — graži spalva būdavo. varlėlė (2) du trikojo pagaliai, kuriuos tam tikro žaidimo metu stengiamasi numušti: Kad rėkežio varléle nūmuša, bėga užkabinti ir vėl musa. varnūitis (1) varniukas: Varna jau išsivedė iš lizdo varnūičius. važl|iūoti, -iūoja, -idvo išmokti, galėti, sugebėti važiuoti: Kol diena aūšo, aš jau važiavaii su dviračiu (iki ryto išmokau važiuoti). vedžioliti, -ja, -jo gimdyti, auginti: Baikštėsniai dančiai pasidarė, kai vaikūs pradėjau vedžioti. velniūkas (2) nelabasis (kitur laumė): Velniūkas drkli kapoja, arklys nebėtveria. verdenėlė (2) šaltinėlis: Verdenėlė neužšąla nė žiėmą: vis kėliasi vanduė ing viršų. verpétas (2) sūkurys: Terp gylės (gelmėje) verpétas sūkasi: gali tenai nuskęsti. vérti, vėria, vėrė A vėrti akim skvarbiai, viliojančiai Žiūrėti: Jinai vėria jį akim, ir gand. vientul|lis, -ė (1) (plg. la. vientulis) riebus, tolygus: Lydys jau graZidusia žuvis: gražūs, storas, vientulis, neplakanas. Turėjau paršėlį vientulį. vienūj|is, -ė (2) A vienas vienūjis visai vienas: Tamsta viena vienūjė gyveni. vikas (2) vikis: Vikūs žaliūs nupidvė. Padavė kdrvei vikų. vYkilti, -sta, -o sektis: Šiemėt mdn agurkai nevyksta. Negėros ūkys pamatys — gyvuliai nevyks. : vifbė (plg. virbas) (2) kaimo Žmonių susirinkimas bendriems reikalams aptarti psn.: Seniaii būdavo virbės: susirenka aptafti sodžius apie laukū dirbimą. Ing virbę, reikia alaūs būčką nėšti. Eina par kiemūs desetnykas ir varo ing virbę. viršinykas (1) skerdZius psn.: Virsinykas labiai gražiai užtriūbydavo. Viršinykas paskyrė trim ganyti kiaulės. Anksti rytą, su maža dienelyte viršinykas pūčia triūbą, kėlia mergaites karvių milžti. Vūro karves ing degimą aštuoni piemens ir viršinykas. Aviršinykai diena, kai skerdžius pats gano už piemenį to kiemo, į kurį ateina valgyti psn. Viršinykai man par šventą Joną, — tai gerai. Šiaiidie man viršinykai, aš neganaii ničko. Aš labiai laukdavau ty viršinykų, kad būtų šveritų diėnų. viršūnė (1) viršus: Tegu jau jos bus viršūnė: jinai pasistat)s ant savo, ir gana. virtiėnis (2) cepelinas, trintų bulvių kukulis: Išviriau lašinėtų virtičnių, tai taukai kliūrkt kliūrkt, — kaip skanū. : viftu virta: Vienas viftu virtu (girtas) pro duris įėjo. virtul |iūoti, -iūoja, -idvo virstuliuoti: Aš lygiai šlūbas — virtulitioju. viskas (4) Cia aš viską žinaū. Dar ne viską pasakei. vištagaidis (1) nei vyras, nei moteris: Jis iš pažiūros ing vyrą panašūs, o iš prigimimo — moteriška, — toks vištagaidis. 76 vog|[oné (2) (iš sl.) medinis indelis su dangteliu piemenims įsidėti į lauką valgyti psn.: Mano motina ing tq vogone įdėdavo smetonos. Kai lakstydavau varinėdamas gyvulius, susimūšdavo sviestas terp tds vogonés. -onélé hibr. (2): Piemeniu (piemeniui) gaspadiné pridėjo pilną vogonéle valgymo. voverélé (2) voveruska: Voverélés geltonos, grūžios. ~ Z žabangos degs. (1) pinklės, spąstai: Padarysiu musém Zabdngas: kai lėks, tai iklius. žabėlė (2) šakutė: Sūnešė visas Zabelés ir medeliūs ing eilq. zaburélis (2) Zabelis: Atnésk smulkuciy Zaburéliy, greit užkūrsim ugni. žaibas (3) žaibas: Sumeté ždibus visūs ing tq stulpą. žaislas (4) žaidimas A eiti žaislų žaisti: Par tiek mėtų aš nebeidavau ti žaislų ir nebežinaū niėko. žaizdrė (2) plėnis, stambi kibirkštis: Žaizdrės Iėkia nuo geležiės. žalbaravykis (1) šilinis baravykas: Ždlbaravykio apačia mėlyna, galva didelė, išpūsta. Zerplé||tis, -jasi, -josi blėsti: Kai ariglės Zerpléjasi, labiai įkaista akmenai, raudoni paliėka. žiaunėčlė (2) kriaukšlys, isproga: Duonos būkanas, matai, kaip parplyšęs — vienos žiaunėlės. žibėliti, žiba, -jo šviesti: Rytą tik dienėlė pradėjo žibėti, ir mūsės užpuolė. Ziebsé||ti, Ziebsia, -jo žybčioti: Užsimėrk, ar žiebsia akysė, kai žaibus mėta. žieželka hibr. (1) kibirkštis: Kad Iėkia žieželkos, kad duoda iš tos geležiės! žinoms žinoma: Kai jau šlūpia, žinoms, negali drti. žiopsė||ti, žiėpsia, -jo žiopčioti: Ko teip tankiai žiopsi, lygiai ką užsirijęs? Žiopsėjo ir nudvésé. žirgūtis (2) alksnio kankorėžis: Baisidusias būdas užėjo par aną kūrą: nuo alksnių rinko žirgučiūs ir dėdavo ing duoną. žiū žiūrėk: Žiū, kaip čia gražiai ištaisyta! Žiū, kaip man patiūika alūs su kiaušiniais ir su smetond! žiurkūitis (1) Ziurkiukas: IS miltų iškrito šeši Ziurkuiciai. žmogėčlis (2) vyras, pats: Eisiu pas žmogėlio kūpą. žmonelytė (1) moteryté: Eina tokia Zmonelyté, maža bobėlė par kiémaq. žnaiblyti, -o, -ė 1. gnaibyti. Tėšlą suvoliojam ir Zndibom piršto drūtūmo. 2. durti, smelkti: Man pašonę diegulys Zndibo. žūdis A ne už žūdžio nepataikyti žodžio: Jis toks ūmūs; kai jam ne už žodžio, oi: ugnis — vandué. Zuvélnykas (1) žuvų pirklys psn.: Miesté aš tarnavaii pas Zuvélnykq. žvaigždė (2) žvaigždė: Vakarinė žvaigždė jau patekéjo. Nė žvaigždžių nematyti — tai tamsumėlis! žveūgalas (3?) kas žvengia: A Žverigalas sužvėngė ant duksto kalno, geležinė galva, kanapinė uodega (varpas mislėje). Zvirbl|uitis (1) žvirbliukas: Zvirbluicius gdudyti — vis piemenio darbai. Iš kliūgėlių nupindavom rebėlį, gaudydavom žvirblūičius. Zvirbliiciai įlekia ing tą rebėlį ir purénasi su sparnais. -ėlis (2) grandinės žiedo sukutis, kad ji nesusisukty: Nutriiko lenciiigas lig žvirbleliū. Zvirblelis iSsitrduké, ir lencitigas susisuké. 77 JIEKCHKA TOBOPOB JIMTOBCKOI'O $I3bIKA BACCEMHA PEKH MYINIA 2. A. TPUHABSLKEHE Pe310Me B crarbe npnBejieHHasi Jekchka 3annucaHa B 1960—1965 r.r. us yer Jriojiešti, npoxHBalolinHx e Ilakpyoiickom paiione (Ha TEppHTOpHH UETHIPEX V TOJIbHHKA MEXKay HaceJjieHHbiMH nyHktaMmu o Ilanigurnunc —)Kaiivsauc —Bamkaii —J/Iunkysa). 3jĮeCb ĮĮaIOTCS IIO BO3MOMKHOCTH JIHINIb TE ĮĮHMAJIEKTHBIE CJIOBA, KOTODBIE HJIH BOBCE OTCYTCTBYIOT B JIHTEpaTYypHOM $3blK€, HJIH OTJIHUAIOTCH OT ETO HOPMbI IO CBOEH (opme, CJIOBO06pa30BaAHHIO, AKIEHTYallHH, CeMaHTHKe, MepPeHOCHOMY 3HAueHHIO H cunrakcucy. Ciola BKJIIOUeHbI TAKXKe H CJIOBA, KOTODbIE, NO MHEHHIO aBTODPA, CBOHM YnoTpeO/ieHHeM CBSi3alibi C TEppHTOpHEH HCCJAeAYeMbIX TOBOPOB HJIH c TeppHTopHelH GoJIee KPYNHBIX AHAJEKTHBIX eJĮKHHIL, B COCTaB KOTOPHIX 3TH TOBODpbI BXCJST. j OCHOBHYI0 4acCTb ITIpHBOJIHMOH JIEKCHKH COCTABJISIOT CJIOBA, SBJISIONIHECSI CAMbIM AKTHBHbIM 3JIEMEHTOM pa3TOBODpHOH JIEKCHKH — 3TO 3KCIIpeccHBHbIe TIJiaTOJIbI, BBIpaxkatomHe JeficTBHe H JAIOIIHe XapaKTePUCTHKY 3TOTO JeHCTBHS. 34ech packpblBaeTCsl TaKxXe apxaHuHasl JeKCHKa HCCJIe]ĮVeMbIX TOBOPOB, 0603Hayaiolas pDeaJiHH H IMpejMeThbl, CBSI3aHHbIE CO CTAPHHHBIM OOpa3OM XKH3HH HaceJeHHS, C ero oObluasiMH, HpaBaMH, MHPOBO33pDEHHEM, H COXpaHHBINASICSI B YCTax (HJIH Jake TOJIbKO B BOCIIOMHHAHHSX) JI0Jeil crapiuiero nokesaenud. last nekoTOpoH 4acTH TMpHEOJĮHMOTO MaTepHasa XapakTepHa JIEeKCHKO-CeMaHTHuecKas H €CJIOBO06pa30BATEJIbHA OOUHOCTh C POACTBEHHBIM JIATbINICKHM $I3BIKOM, a B OCOGEKHOCTH — C COCejįHHMH ero ToBopaMH. Ta uacTb JIEKCHKH HCCJIE JĮ VE MbIX TOBOPOB npejcrapiasieT GoJbLIOH HHTEPEC B apeajbHOM IlJIaHe, TaK Kak B Hell OTpaXkalorcst SI3bIKOBbIeE H KYJbTYPHBIE CBSI3H JAaHHLIX MECTHOCTEH ¢ UX GJIHXAHKNIHMH cocensauMu. B įekcHKe roBopoB GacceiiHa pekH Myla BCTpeualoTcsl TakKkKe HeKOTOpble CJaBSIHCKHE H TepMaHCKHe 3aHMCTBOBAHHS, MOJIYUEHHbIE B YaCTHOCTH H Uepe3 JATBILICKHI SI3bIK. JIeKcHKa 3THX TOBOPOB JO CHX HOP, MOXKHO CKa3aTh, MOUTH HE HCCJeA0BaJIaCb, HO OTJeJbHble ee MaTepHaJ/ibl HAKOMJAJIUCh H HAKOINJISIOTCA B KapToTeKax aKaJleMHYeCKOTO CJIOoBapsl JIHTOBCKOTO S13biKa H aTjaca JHMTOBCKOTO #3biKa H B KaKOH-TO Mepe OTpakaroTcs B ONYOJIHKOBAHHbIX BOCbMH Tomax ,,CaoBapsi JIHTOBCKOTO S13bIKa“ H B XpecToMaTHH „I 0BOpBI JIHTOBCKOTO S13bIKA“. Ilnanekrnbie: cJaoBa NPUBOASITCS B aJIOaBHTHOM TNOpSIAKE H HJIJIPOCTDHDYOTC OJIHHM HJIH HECKOJIbKHMH IIpeJįJIOXKEHHS1MH.