Galininko su dalyviu (accusativus cum participio) struktūra ir vartosena senojoje lietuvių kalboje

ŽODŽIŲ FORMOS IR JŲ VARTOSENA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA V. AMBRAZAS GALININKO SU DALYVIU (ACCUSATIVUS CUM PARTICIPIO) STRUKTŪRA IR VARTOSENA SENOJOJE LIETUVIŲ KALBOJE Galininkas su dalyviu (toliau — GD) yra viena iš tų nedaugelio dalyvinių konstrukcijų, kurios ryškiai kito jau rašytinės tradicijos laikotarpiu. GD gramatinė forma senojoje lietuvių kalboje skyrėsi nuo dabartinės; daug platesnė kitados buvo ir jo vartojimo sfera. Kai kurios XVI—XVII a. raštuose randamų GD ypatybės padeda nušviesti senovinę vientisinio sakinio sandarą ir jos raidą. Todėl, tiriant šią konstrukciją, reikia visų pirma atkreipti dėmesį į jos struktūrą seniausiuose lietuvių kalbos paminkluose. Pirmą kartą lietuvių kalbos GD apibūdintas D. Kleino gramatikose¹. Nemažą duomenų apie šią konstrukciją randame vėlesnėse gramatikose², ypač J. Jablonskio darbuose³. Istorinės gramatikos požiūriu GD aptarė A. Potebnia⁴ ir E. Fraenkelis⁵; atskirų pastabų ir duomenų šiuo klausimu yra A. Bezzenbergerio⁶, B. Delbrücko⁷ ir kitų tyrinėtojų darbuose. E. Tanglis GD nagrinėjo specialioje studijoje, kurios, deja, tebūvo paskelbta tik santrauka⁸. Joje randame įžvalgių pastebėjimų ir reikšmingų minčių apie šios konstrukcijos genezę ir vartoseną, tačiau išsamaus GD struktūros aprašo ji negali atstoti. Pastaruoju dešimtmečiu GD ryšys su kitomis konstrukcijomis toliau svarstomas I. Marvano straipsniuose⁹, o J. Palio- 1 Grammatica Litvanica… edita à M. Daniele Klein… Regiomonti… 1653, p. 163, 165; M. Danielis Kleinii Compendium Litvanico—Germanicum… Königsberg, 1654, p. 111. 2 Plg. Universitas Lingvarum Litvaniae… 1737, Vilnae, p. 27, 52; W. Haack, Vocabularium Litthanico—Germanicum et Germanico—Litthavnicum… Nebst einem Anhang einer kurtzgefaßten Litthauschen Grammatic. Halle, 1730, p. 336, ; P. F. Ruhig, Anfangsgründe einer Littauischen Grammatik, Königsberg, 1747, p. 150—151 (Ch. G. Mielcke savo gramatikoje p. 188—189 pakartoja tuos pačius duomenis); G. Ostermeyer, Neue Litauische Grammatik ans Licht gestellt, Königsberg, 1791, p. 177; F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle a. S., 1876, p. 366, 376, 423, 424; A. Schleicher, Litauische Grammatik, Prag, 1856, p. 263, 316, 321—322, 332. 3 J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, red. J. Palionis, I, Vilnius, 1959, p. 303, 321—322, 472 tt., 614—615. 4 А. Потебня, Из записок по русской грамматике, 1—11. М., 1958, 314 тт. 5 E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, Kaunas, 1928 (toliau — Kas.), p. 154—155. 6 A. Bezzenberger, Beiträge zur Geschichte der litauischen Sprache, Göttingen, 1877, p. 223, 227—228, 262. 7 B. Delbrück, Vergleichende Syntax der indogermanischen Sprachen, (toliau — Vergl. Synt.) II, Strassburg, 1897, p. 490—491. 8 E. Tangl, Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altltauischen, Weimar, 1928 (toliau — Acc.). 9 И. Марван, О некоторых функциях литовского причастия „Kalbotyra (Языкознание)“ IV, Vilnius, 1962, p. 33—43; К вопросу о лингво—географическом положении балто—славянских языков, „Baltistica“ V (1), Vilnius, 1969, p. 17—19. 13* 195 nio monografijoje pateikta naujų duomenų apie GD vartojimą XVI – XVII a. raštuose10. Šio darbo tikslas – aprašyti GD struktūrą ir vartoseną senojoje lietuvių kalboje ir išaiškinti šios konstrukcijos raidos kryptį bei dėsningumus. Darbas paremtas duomenimis, ištisai išrinktais iš visų šiuo metu prieinamų XVI–XVII a. raštų (išskyrus žodynus); vertiniai tekstai sistemingai sugretinti su turimais originalais11. 1. Dvejybinis galininkas su vardažodžiais ir dalyviais 1.1. GD paprastai sudaro 3 pagrindiniai nariai – veiksmažodinis (V), vardažodinis (N) ir dalyvinis (P). N ir P priklauso nuo V (yra jam subordinuoti) ir turi galininko formą; be to, P yra derinamas su N gimine ir skaičiumi. Nuo kitų vardažodžio galininko junginių su dalyviais ši konstrukcija skiriasi tuo, kad nė vienas iš priklausomų jos narių, atskirai paimtas, negali atstoti viso NP junginio, išlaikydamas jo sintaksinę reikšmę. Pavyzdžiui, sakinyje (welinas regeia ana išchalkusi (BrP I 271) galima išskirti junginius regeia ana ir regeia išchalkusi, tačiau nė vienas jų nepaaiškina visai konstrukcijai būdingos reikšmės „regėjo, kad anas išalko“. Nors ir būdami priklausomo linksnio formos, N ir P šioje konstrukcijoje siejami pusiau predikatiniu santykiu, t. y. predikatiniu santykiu, nesudarančiu sakinio struktūros pamato12. Toks priklausomų konstrukcijos narių santykis galimas tik po tam tikros reikšmės veiksmažodžių (verba percipiendi, dicendi etc.). Tokie pat pusiau predikatiniai santykiai susidaro ir galininko junginiuose su būdvardžiais ir daiktavardžiais, plg.: regeiot ghi vschžengenti Mž 299; regeiau tą Moterischkę girtą BrB Apr 17, 6 ir regėjome jį … wirą sopulų DP 16952. Nuo J. Jablonskio laikų šios konstrukcijos vadinamos dvejybiniu galininku. Dabartinėje kalboje jos retos13 ir sudaromos tik su nedaugeliu veiksmažodžių (matyti, rasti ir pan.), tačiau senuosiuose raštuose ir tradicinėje tautosakoje vartojamos plačiau. Kadangi dvejybinis galininkas su daiktavardžiais ir būdvardžiais padeda geriau suprasti GD susidarymą, jį pravartu aptarti atskirai. Lietuvių kalbos GD istorijai labai svarbios A. Potebnios mintys apie dvejybinio galininko santykį su platesne objektinio galininko vartosena senovėje. Kadangi artimesnis ir tolimesnis objektas kitados nebuvęs formaliai diferencijuotas, galininkas su percepcijos, sakymo ir pan. veiksmažodžiais buvęs siejamas taip pat, kaip ir 10 J. Palionis, Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a., Vilnius, 1967, p. 159–161. 11 Duomenis apie GD paplitimą XVI–XVII a. ir santykį su originalų konstrukcijomis žr. aut., LKK XI, p. 41–58. J. Bretkūno ir B. Vilento raštų ištraukos lygintos su 1549 m. Liuterio Biblijos leidimu: Biblia: Das ist: die gantze heilige Schrifft… D. Mart. Luth. Wittemberg. Gedruckt durch Hans Lufft. 1549. Lyginimui su Vulgata panaudoti šie leidimai: Biblia Sacra Vulgatae editionis Sixti Qvinti Pont. Max. ivssv recognita atqve edita Romae… MDXCIII; Novum testamentum graece et latine… curavit Eberhard Nestle, Stuttgart, 61921. Citatose iš šių tekstų darbe santrumpos nežymimos. 12 Pusiau predikatinių santykių terminas čia maždaug atitinka A. Muchino vartojamą sociatyvinių santykių terminą, žr. A. M. Muchin, Структура предложений и их модели, Л., 1968, p. 92 tt. 13 Dėl reto šios konstrukcijos vartojimo ir ne visai tikslaus apibūdinimo A. Schleicherio gramatikoje (jis manė, kad pasakyme sakė tave šiokią, sakė tave tokią praleista jungtis esant arba esančią, žr. A. Schleicher, Litauische Grammatik, p. 263) B. Delbrückas dvejybinį galininką laikė lietuvių kalboje beveik visai išnykusiu, plg. B. Delbrück, Vergl. Synt., I, p. 378. 196 su faktityviniais. Tuo remdamasis, A. Potebnia nurodė, kad, pavyzdžiui, s. sl. konstrukcijoje mbnjasėtb otbca svoiego živa „mano savo tėvą gyvą“ veiksmažodžio ryšys su pirmuoju galininku yra toks pat, kaip sakinyje postavi Mefodbja episkopa „paskyrė Metodijų vyskupą“14. Taikydamas A. Potebnios požiūrį lietuvių kalbai, E. Tanglis iškėlė atvejų, kur veiksmažodžiai regėti, sakyti senuosiuose raštuose be prielinksnio jungiami su galininku, žyminčiu tolimesnį (laisvesnį) objektą, pvz.: pakáiu iėmus sáko DP 203 (= pokoy im opowiada W 211)15. Iš tokių galininkinių objektų su prisijungusiu predikatyvu ir susidariusi lietuvių kalbos dvejybinio galininko konstrukcija16. 1.2. Platesnė XVI—XVII a. raštu duomenų apžvalga visiškai patvirtina A. Potebnios ir E. Tanglio pastebėtą dvejybinio galininko genetinį ryšį su veiksmažodžio valdomu galininku, reiškiančiu tolimesnį objektą. Tolimesnio objekto galininką su kalbos veiksmažodžiais, ypač su veiksmažodžiu sakyti, randame daugelyje senųjų raštų. Sakau wijssus stebuklus Mž 51917. Sakisiu ijo istatima Mž 506. Pagimde… Tą kuri pirm Gabriels sake Mž 17918. Jums žiamiskus dayktus sakiau SE 1368. Tassai ischguldotoies… liepe sakiti pakuta, ir atleidima grieku MT LŽ 14, 17—22. Ans… mums sakie izsiilguma iusu ChB II Kor 7, 7. Mayziesius… turi tos kurie ghi sako ChB Apd 15, 21. Sakie wisjemus… Krykszta pakutos ChB Apd 13, 24. Sako priežasti MP 2055. …Moterimi savo / kurią sako per pranašą MP II 354a25. J. Bretkūnas veiksmažodį sakyti su galininku vartoja, versdamas vokiškojo originalo konstrukcijas su veiksmažodžiu predigen, turinčiu reikšmę „pranašauti, skelbti, sakyti pamokslą apie ką“, plg.: Pasakicziau kalliniems paleidimą Iz 61, 119 — Zu predigen (praedicarem) den Gefangenen eine Erledigung. Ir wardą Wieschpaties sakisiu Ps 116, 17 — Ich wil… des HERRN namen predigen (invocabo). …Kursai pakaiu saka Nah 1, 15 — der da Frieden predigt (annuntiantis pacem). Tokią veiksmažodžio sakyti reikšmę rodo ir jo gretinimas su skelbti, plg.: Dievas… sakitas angu skelptas nog paganu WP 137; pastarasis savo ruožtu irgi gali eiti su galininku be prielinksnio: skelbtų iżg to Diewą DP 5626 (stawili stad Bogą W 956). M. Daukšos Postilėje junginiais su sakyti verčiami pasakymai su įvairiais veiksmažodžiais, būtent opowiadać (sako praszokusius dabar sanczius ir atęisęczius daiktus 47424 — opowiada przeszłe |ninieysze| y przyszłe rzeczy W 794; ii mumus tikrai sako 40944 — ie nam… opowiedą W 67120), powiedać (daiktus žęmiškus sakiau 4525 — rzeczy ziemskie powiedat W 755), zwiastować (Angelas… dziauksmą passake 44024 — wesele zwiastowal W 718) ir netgi su dawać: To kauliimo norint’ tuli tulas priežastis sako 49610 — rožne przyczyny dawaiją W 836. Sirvydo „Punktų“ lenkiškame tekste tokius junginius su sakyti atitinka konstrukcijos su spowiadać (Sako sawo piktibes — Spowiad aia się swych złości SP I 16026) ir powiadać (Iszminti tieğ 14 A. A. Потебня, op. cit., p. 295—301. Lietuvių ir latvių k. pavyzdžius žr. p. 304—305, 306—307, 315 tt. 15 E. Tangl, op. cit., p. 42. 16 Ten pat, p. 45. 17 Panašiai Mž 333, 397, BrGD LXXVI (132). 18 T. p. BrGD II, RG 13. 19 T. p. Iz 61, 2. 20 T. p. DP 203₇ — W 343; DP 452 — W 755. 197 sakome — Powiádamy mądrość SP II 215₁₀); panašiai Petkevičiaus katekizme, 1600 m. Postilėje ir 1674 m. Evangelijose, plg.: sakisiu gieribę tawo — opowiem twą święta dobroć PK 89; sakidami grieku atłáydimą — powiadádiag grzechow odpuszczenie PK 171; žiamiszkus dayktus sákiau — rzeczy žiemskie powiadal Ev 177₁₉; sako tikrą teisę MP III 17a₁₅ — powieda szczyrą prawdę RP 286²¹. Dar laisvesnio vertimo atvejį randame MP III 25₄₂: Girdi nuog Filipa szwenta / kurio nu atminimą sakom — którego dziś pamiątkę wspominamy RP 293a. Aktyvinės veiksmažodžio sakyti konstrukcijos su galininku atitinka pasyvinės neveikiamųjų dalyvių konstrukcijos su vardininku. Kur ira sakami wissi tawa czudai BrB Ps 26, 7 (prediget alle deine wunder) Vszgaweghimas tapa pasakitas BrB Jer 36, 9 (dab man eine Fasten verkündiget)... Biaurėiimą isznaikinimo / kuris yra pasakitas per Daniėli DP 372₂ (ktore jest przepowiedziane W 611). Stebuklay ... bus wisoy žiamey sakiti KN 93₁₆. Idant butu sakita... pakuta SE 89₁₀²². Iezusa... kursej pirmey buwo sakitas ChB Apd 3,20. Pakutá... netureio but sakita MP 172, 172a₉ (nie miało być przepowiedane RP 117). Vis dėlto junginiai su galininku, turinčiu tolimesnio objekto reikšmę, palyginti su kitomis sinonimiškomis konstrukcijomis, senuosiuose raštuose toli gražu nėra vyraujantys. Pasakymai su tais pačiais vokiškų bei lenkiškų originalų veiksmažodžiais daug dažniau verčiami konstrukcijomis su prielinksniu apie arba priešdėliniu veiksmažodžiu apsakyti, plg. sakie ape tikrą ataghimą MP 207a — powiedáłá o prawym przyściu RP 142₂₃, Angelai apsákė est / pakaiŭ DP 353₂ — opowiádali pokoy W 581₂₄. Kartais junginiai su priešdėliniu ir nepriešdėliniu veiksmažodžiu eina net tame pačiame sakiny, pvz.: Págauliemus idant sakiczia iszłuosáwimą iu... prástiemus apsakiczia pasłáptines MP III 24a₃₄–₃₆ — abych opowiedat wyzwolenie... opowiádat táiemnice RP 293. Panašios reikšmės galininko junginiai su kitais sakymo veiksmažodžiais, pvz.: byloti, kalbėti, šaukti yra daug retesni ir mažiau akivaizdūs, nes jais beveik visur verčiami atitinkami originalų pasakymai. Christus... szirdzie büto pakaiŭ DP 433₂₉ (w sercu mowi pokoy W 707)²⁵. Nepalaimą atsiunsiu, kuri esch prischt ios kalbejau BrB Jer 19, 15 (das ich wider sie geredt habe). Ir kalbame izminti, terp tobutu ChB I Kor 2, 6. Kalbame ghi C Hristusiep ChB II Kor 2, 17. Nesa tawe paniekin... ir schauke bedą taw BrB Jer 12, 6 (vnd schreyen zeter vber dich). Kaip veiksmažodis sakyti reiškia „apsakyti“, taip ir rašyti gali reikšti „aprašyti“ ir eiti su galininku be prielinksnio. M. Daukšos Postilėje tokie pasakymai dažniausiai atitinka lenkiškojo originalo opisywać + acc. Morkus ir Lukósius S. szitą S. Historią ptaczeus rászo DP 368₃₈ (szerzey opisuq W 606). rászo Ewangelistai ir kitás tris žmias abidas DP 175₄₄ (opisuiq... krzywdy W 301). rászo... didį piktumą ir smárkią szirdį Iudószeus DP 154₃₉ (opisuiq... wielka złość W₂ 17). ²¹ Panašiai MP II 386₈₂₂ — RP 261. ²² Panašiai MP 168₃₁₁, 172₁₀. ²³ Plg. dar DP 48₂₁, SP I 303₁₁, MP 169₄₈, 173₁, 181₁₇, 184₁₅, 187₆, 212₄₃, ChB Apd 5, 42; 8,5; I Korint 1,23; Efez 2, 17 ir kt. ²⁴ Plg. MP 181₂₀: sákisi teyse — bedzies prawdę powiedal, bet apsáko pakaiŭ — opowiádaią pokoy RP 123. ²⁵ Iš atitinkamų pasyvinių konstrukcijų plg.: dabár esme bilomi giwent MP 138 (bywamy rzeczeni mieszkać RP 91a). 198 Kai kur verčiama ir dar laisviau, plg.: Todrinąg ir du Tėwu pirmiaus raszō DP 503₈ (dwu oycu naprzod kladźie W 856). Pavieniai M. Daukšos ir K. Sirvydo raštuose pastebėti veiksmažodžių mąstyti ir dūmoti vartosenos su galininku atvejai irgi skiriasi nuo lenkiškų tekstų, kuriuose eina priešdė lėtos tranzityvinių veiksmažodžių formos. Mustikite sau tu | kuris toki przestąrumu mukinteio (Ważącyę tego) SP II 196₁₆. Idąnt dūmotumbim’ trumpumą giwātos mūse | ir ne žinomą metą mirimo DP 552₂₇ (abysmy obmysłali krotkość żywota W 941). Tuo tarpu veiksmažodį skaityti (czytać) su galininku ir M. Daukša, ir J. Vujekas vartoja vienodai, plg.: Tris tad’ apreiškimus Wieszpatiės skaitome DP 424₁₄ (troie tedy ziawienie Pańskie czytamy W 693)²⁶. Taip pat sutampa veiksmažodžio žinoti ir lenk. wiedzieć vartosenos su galininku atvejai M. Petkevičiaus katekizme ir anoniminėje 1600 m. postilėje. Del to mes Diewa meylę sawęsp žinodámi | su ieys dalą imkim (znając k sobie Bożą łaskę) PK 139. Žinom tulas gieradeystes MP 208ᵃ₁₃ (wiemy… dobrodziejstwa RP 142ᵃ₅). Žinom teypag gierádeyste sunaus MP 208ᵃ₁₉ (wiemy… dobrodziejstwa RP 142ᵃ₁₀). Ponas… žinodamás wisą ana báysią muką sáwo MP 155ᵃ₃₅ (wiedząc… okrutną mękę swoję RP 107₅₂). Iš percepcijos veiksmažodžių minėtinas veiksmažodis girdėti, kuris senuosiuose raštuose, kaip ir jų vokiškuose bei lenkiškuose originaluose, galėjo būti siejamas su galininku, reiškiančiu pojūčiu patirtos informacijos turinį. Idąnt sektųbim iūs garūse darbūse | girdėdámi iu giwātą ir gamtas DK 67₈ (DK¹ 63). Ižgirdes Ionas Saytūsią dárbus Christaus DP 17₁ (Vsłyszawszy… uczynki Christusowe W 14)²⁷. Girdéiome mėte | wietą | ir būdą DP 594₄₃ (Słyszelismy czas | mieysce | y sposob W₃ 199). Gir deiom tris stebuklingus darbus BrP I 231. Alexandras… girdedams schlowingus darbus… biloia BrB I Mak 10, 15 (hóret die löblichen Thaten). Ó ans tare, rytoy ghi izgirsi ChB Apd 25, 22. Sutapimas su vokiškomis bei lenkiškomis konstrukcijomis šiais atvejais (kaip ir minėtuose junginiuose su skaityti, žinoti, byloti, kalbėti) veikiau atspindi tipologiškai ir genetiškai motyvuotą paralelumą, negu skolinimąsi. Kalbamuoju laikotarpiu vokiečių ir lenkų kalbose tolimesnį objektą reiškiantis prielinksnis galininkas buvo irgi vartojamas gerokai plačiau, negu dabar; apskritai, polinkį keisti daugelį tokios reikšmės junginių prielinksninėmis konstrukcijomis pastebime daugelio ide kalbų raidoje (plg. 2. 1. 7.). Iš pavyzdžių su sakyti, mąstyti, rašyti ir pan. veiksmažodžiais aiškiai matyti, kad toks tolimesnio objekto reikšmės galininkas buvo autochtoniškas senosios lietuvių kalbos reiškinys²⁸. Tačiau jau XVI—XVII a. jis yra gana retas, palyginti su atitinkamomis prielinksninėmis konstrukcijomis. Daugumas minėto tipo junginių tuo metu veikiausiai buvo virtę archaizmais. Jie svarbūs tuo, kad padeda suprasti dvejybinio galininko genezę ir nustatyti pirminius sintaksinius santykius tarp šios konstrukcijos narių. 26 Plg. dar DP 562₂₈ — W 957. 27 T. p. VEE 13, 16. 28 Kitas dalykas — veiksmažodžio liepti junginiai su galininku, randami J. Bretkūno Biblijoje ir, matyt, atsiradę dėl tiesioginės vokiškojo teksto įtakos, plg.: liepe mane eiti — hieß mich gehen Ezech 46, 21; liepk ghi passikelti — heis zu auffstehen II Kar 9, 2; PoNas ghi liepe — der HERR hats jn geheissen II Sam 16, 10; t. p. Nehem 12, 31, Est 1, 17 ir kt. 199 1. 3. Su tais pačiais veiksmažodžiais, kaip čia aptarti žodžių junginiai, sudaromos ir dvejybinio galininko konstrukcijos. Kadangi dvejybinis galininkas su daiktavardžiais ir būdvardžiais senuosiuose raštuose kiek dažnesnis negu žodžių junginiai su vienu tolimesnio objekto galininku, tai ir veiksmažodžių su dvejybiniu galininku pasitaiko daugiau ir įvairesnių. Tačiau abiem atvejais galima išskirti tas pačias semantines grupes bei pagrindines leksemas. Konstrukcijos su daiktavardžiais (a) ir būdvardžiais ar įvardžiais (b) taip pat iš esmės nesiskiria tarp savęs veiksmažodžio reikšme, tiktai būdvardžiai antruoju galininku eina bent dvigubai dažniau. Verstinių tekstų gretinimas su originalais ir atitinkamų konstrukcijų reliktai tautosakoje bei liaudies kalboje nekelia jokių abejonių dėl šių konstrukcijų autochtoniškumo. Senuosiuose raštuose jų pagrindiniu nariu dažniausiai eina šie veiksmažodžiai: 1. Percepcijos veiksmažodžiai: regėti, matyti, išvysti, girdėti, išgirsti, pajusti, rasti. a) Ir jos atstovios pranešė… jog ghi pona regeia BrP I 401. Ir regedams sawa sunų Ianą tikusi Wirą padare ghi Hoitmanu BrB I Mak 13, 54 (sahe | das sein Johannes ein tüchtiger Man war) Bet jei kuri pamatis swętim[m]oteri | girtūkle gōdą | ir didžiūjanti DP 32₄₇ (iesli ktorego wyźrzy cudzolożnika pijánice | chćiwégo y pysznego W 51). Wieszpats regiedamas ii daugkalbi | prisikidavo (widząc go wielce mownego SP II 73₂₁. Kurij schwents Ions… Pona sawa paiuta Mž 179₂₉. Asch tawa Dukteri neradau Mergą BrB V Moz₂₂ (Ich habe deine Tochter nicht jungfraw funden)³⁰. b) Marias neileida | kaczei sunke regedami BrP I 60. Kad ius regi grinus DP 484₁₉ (Gdy ie widzą ubogimi) Nesa asch tawe Teisų regeiau BrB I Moz 7, 1 (dich hab ich Gerecht ersehen)³¹. Bei Aaronas… ischwida, ie raupsūta BrB IV Moz 12 (wird gewar | das sie aussätzig ist). Ischwida ius ne linksmius BrB I Moz 40 (sahe | das sie traurig waren) Izwis ánų máčnesni MP 120³². Kita rassi ischmintinga BrB Sir 37, 25 (Mancher ist weise) Nesa esch tawo darbus ne pilnus radau BrB Apr 3, 2 (ich habe deine Werck nicht voellig erfunden). Jog runda namus tuščius (znáydzie Dō prożny) SP II 73, 1. Atrado Iezu (tykt) pati ChB Luk 9, 36³³. 2. Psichinės percepcijos bei veiklos veiksmažodžiai: pažinti „pripažinti“, žinoti, išmanyti, pramanyti, atmintį, tarti, tikėti, laikyti. a) Kad mes…. tawe wieszpátį pažintumbim (ciebie Panem swoim wyznawali) PK 184. Panna… swęykina Pažindama Iezu Diewa amžina SIG 45₁₁. Tawe… paszinst Baszniczia. Tiewa neischmerota Maiestata BrGD XXXVI (50)³⁴. Ką gali iszmānīt septinerių dowaną Dwásios szwentos MP 271₃₆. Su- 29 T. p. BrGD Rankr 5; GD II. 30 Tokiais atvejais antrasis galininkas kartais eina ir be pirmojo: Girdi Mergą | girdi ir nusižeminusią DP 598₃₀ (Słyszysz pannę W 723). Pilats rades nekalta: siun­te ghi prieg Heroda. Mž 442. 31 Panašiai BrB Iz 58, 7; Pat 22, 29; I Mak 12, 28; 4, 21; Mat 25, 37; Apr 17, 6; DP 336₁₆; SP I 165 – 166; MP 79₄; SIG I 47₁₅, 52₉, 78₁₁, 123₅ ir kt. 32 Panašiai BrP II 33, MP 69₈, III 15₂₅. 33 Panašiai su rasti BrB Išm 8, 11; Sir 37, 21; Zuz 14; Dan 1, 20; Luk 7, 10; II Kor 9, 4; 1, 13; Mž 442; BrGD LXIII 103; DP 289₃₇; ChB II Kor 9, 4; Luk 7, 10; MP II 365₁₈, 366 – 367; SIG II 28₂₄, 83₁₃, 98₁₈ ir kt. 34 Panašiai PK 27; Mž 47, 51, 82; BrGD XII (= RG 133), ChB Jon 17, 3; MP 104₁₄, 107, 146₈₂₄, 167₈₇, 186₁₀, 265₈₃₀, 283₄₁₀, II 347₈₂₄, 351₉₉ ir kt. 200 prantama ira wilių essanti, kuri... karalei szinna, ne Diewus, lisch Szmonių rankų darba BrB Bar 6,550 (nicht Götter | sondern von Menschen henden gemacht). Mes paikiejį, tarrem... io galą gėda BrB Išm 5, 4 (hielten... sein ende fur ein schande) Tacziu anis tatai tar Swetimą pamokslą BrB Hoz 8, 12 (So wirds geacht wie ein frembde lere) Kas tada anus tikes Diewus alba wadins? BrB Bar 6, 55 (Wie sol man sie denn fur Götter halten oder nennen? LB) Tas... sluszji saw iems gimditojams ir laiko anus (ios) uszu (pabraukta) sawa ponus BrB Sir 3, 8 (helt :ie fur seine Herrn). b) Apaschtalai Iesu giwa... paszina Mž 280. Toki ir Diewa priesz sawe paszinsime SE 232₂₃... Ir kaczei szinna anus (ios) negiwus, tacziu teka paskui jų BrB Bar 6, 41 Vnd wiewol sie wissen | das kein Leben in jnen ist). Anis... szinna Biaure ir limpancze sawa ligga BrP II 387. Zinodama Poną giarą (Znaiać Páná łaskowego) PK 179. Atmindami tą Poną giarą | ir wisump žmóniump máloną (Bacząc na to iak tó Pan dobry | a iak ku wsem miłosierny) PK 83. Tadda tare Eli įe girta BrB I Sam 1, 14 (Da meinet Eli sie were truncken). Ir esch įe brangiesne laikiaū, nei karalistas BrB Išm 7, 8 (Vnd ich hielt sie thewrer | denn Koenigreich). Bei Szidus, kurus ghis pirm ne wertus laike BrB II Mak 91, 15 (die er zuvor nicht werd geacht). 3. Informacijos perteikimo veiksmažodžiai: sakyti, skelbti, byloti, apreikšti, išpažinti, liudyti, rodyti. a) Kam sakei įe tawa Seserį? BrB I Moz 12, 19 (Warum sprachestu denn | sie were deine Schwester?). Tureia ghi Diewą ischpaszinti BrB Išm 12, 27 (vnd musten jn fur einen Gott bekennen) Kursai atsiusdams Sunu sawe apreis chke amžinai Tewa | Sunu | ir dwasse schwent aie MT 187₁₆. Mums Krystusą roda ne tobulą Ižganitoiá SE 152. b) Isch to nu palaiminga mane sakis wissas gimines BrP II 259. Jog ius wissi Pagonis palaimingus skelbs BrB Mal 3, 12 (Das euch alle Heiden sollen selig preisen). Įi razštas S... Isztikima bila | ir wissokio priemimo wer ta DP 504₁₁ (Wierna | právwi | mowá | y ... godná W 857) Tad ischpaszinkime ir mus teisibei Diewa korone kaltus MT 185₁₁. Teysinga iszpažisiu táwe SIG II 36₁₅. Ji... smerties kaltą luddija RG 85₆. Tadda tesudij ghi neczistą BrB III Moz 13 (sol jn... vnrein urteilen). Esch sawa Weida pris ch ius ne atmainisiu (nerodisiu rusta) BrB Jer 3, 12 (So wil ich mein Antlitz nicht gegen euch verstellen). Ir idand zymią paroditu bagotiste ChB Rom 9, 23. 1.4. Be minėtų semantinių grupių veiksmažodžių, dvejybinis galininkas sudaromas ir su vad. faktityviniais veiksmažodžiais, žyminčiais tam tikro požymio ar būsenos kūrimą arba palaikymą, pvz.: daryti, auginti, vadinti, leisti, laikyti, turėti arba tiesiog veiksmą, atliekamą su tam tikroje būsenoje esančiu objektu, pvz.: priimti, vesti, palikti, rinkti, duoti, valgyti, gerti ir pan. Antrasis daiktavardžio galininkas tokiose konstrukcijose vartojamas pagrečiu su tolydžio plintančiu įnagininku35. Nesa tu darai Miestą akmenų Kruwą BrB Iz 25,2 (Denn du machest die Stadt zum Steinhauffen). Bau ne padarisiu esch tawe Pustine BrB Jer 22,6 (Ich wil dich zur Wüsten... machen). Pádárik mus hadnas žmones (vczyn nas godnym naczyňiem) 35 Plačiau apie galininko ir vad. predikatinio įnagininko santykį tokiose konstrukcijose žr. E. Fraenkel, Der prädikative Instrumental im Slavischen und Baltischen und seine syntaktischen Grundlagen, AfSlPh 40 (1926), p. 85 tt.; Kas., p. 152 tt., 199–200. 201 PK XXXI. Thie mane sawa waika gal uszauginti BrB II 275. Ir ne wadinket tatal toliaus Naschtą BrB Jer 23,36 (Vnd nennets nicht mehr Last). Ir tawe ne wadins atlankita ir neapleistą miestą BrB Iz 62,12 (vnd dich wird man heissen die besuchte vnd un verlassene Stadt). Esch dumojau ana (ie) saw prijimti Draugalą BrB Išm 8,9 (Ich habs beschlossen | mir sie zum Gespielien zu nemen). Ghis padare... Trobą, Dukterei Pharaono, kure Salomonas saw Moterį wedens buwa BrB I Kar 7,8 (die Salomo zum Weibe genommen hatte). Idant mus iau nuweizdetu ir aprinktu žmones sāwi izrinktās MP 207₂ (aby nas... obral lud sobie wybrány RP 141). Iš konstrukcijų su antruoju galininku – būdvardžiu senuosiuose raštuose ypač produktyvios tos, kurios priklauso nuo veiksmažodžio daryti. Jomis dažnai verčiami visai kitokios sandaros originalų pasakymai. Darem tawe narszu Mž 564, Br Gd XXXV. Ių Bazniczes padarisiu neschwen-tas BrB Ezech 7,24 (Ich wil... ire Kirchen entheiligen). Idant tawe pādáritu nubo-du MP 196₈ (aby cie omierził RP 133₁₃). Daridamas juos nevertus MP 257₈ (czyniąc ie niegodnemi RP 175₄₆). Žadėdamas jus laimingus juose pádárit MP 375ₐ (was w nich szczęścić RP 253₄₇). Daug dažniau, negu daiktavardžiai, būdvardžiai vartojami ir konstrukcijose su kitais minėtų reikšmių veiksmažodžiais. Ewangelia wadina palaimintus grinus (zowie błogosławionymi ubogie) SP I 303₁₆. Prakeiktų wadina kožną toki žmogų MP 100₂₀ (przeklętym zowie RP 64ₐ₇). Ghys... Bagotišius tusčius apleida VEE 159₃₆ (Vnd lesst die Reichen leer). Die-was szmogų gerą leida BrB Pam 7,29 (hat auffrichtig gemacht). O Ioab palikka gywus atlikusius Mieste BrB I Kron 12,8 (lies leben die übrigen)³⁷. Mes ios giwus sugausim BrB II Kar 7,12 (wollen wir sie lebendig greiffen). O esch tawe Iakubą surinksiu wissą BrB Mich 2,12 (versamlen gantz). Tawa szmones... sausas per yas perwedei Vln 60–61 (trucken hindurch gefuehrt Lut. Cat. m. 132). Ghis mane sweika nuwede ir parwede BrB Tob 12,3 (hat mich gesund hin vnd wider bracht). Ir prypite jos sklidinus ChB Jon 2,7. Giarsiu ghi naują Karalistey diewo ChB Mork 14,25. Mes ios giwus prarisim BrB Pat 1,12 (wir wollen sie lebendig verschlingen). Duokite schitai waiką giwą BrB I Kar 3,27 (Gebet jr das Kind lebendig). Ranas... kuras ghissai atwiras turres WP 9. Del sawos szlowes swe yka mane táyka (o mym zdrowiu radzi) PK 50. Simonas... ischlaike ios giwus BrB I Mak 13,50 (lies sie leben). 1.5. Palyginus dvejybinį galininką su 1.2 aptartais veiksmažodiniais žodžių junginiais, aiškiai matyti, kad sintaksiniai ryšiai tarp veiksmažodžio (V) ir pirmojo vardažodžio ar įvardžio galininko (N) abiem atvejais yra vienodi. Junginyje jį mūmus tikrai sako DP 409₄₄ įvardžio galininkas jį, žymintis asmenį, apie kurį kalbama, yra tiesiogiai subordinuotas veiksmažodžiui. Tokį pat sintaksinį ryšį tarp V ir N matome ir dvejybinio galininko konstrukcijoje Kam sakei ie tawa Seserį BrB I Moz 12,19. Tačiau joje su N siejamas dar kitas vardažodžio galininkas (N′), santykiaujantis su pirmuoju panašiai, kaip vardažodinis tarinys su veiksniu, plg. ji tavo sesuo. V santykis su N abiem atvejais yra tiesioginis, betarpiškas ir, be abejo, pirminis. Betarpišką V ryšį su N patvirtina ir GD transformacinė interpretacija (žr. 3.3.2.). Tuo tarpu ryšys tarp V ir N′ yra tarpinis, pagrįstas 36 T.p. BrP II 259. 37 Panašiai su palikti BrB II Moz 1,17; I Kar 20,31; II Kar 25,22; Ezech 23,29; 29,12; 16, 39; Luk 1,53. 202 N ir N’ pusiau predikatiniu santykiu. Lemiamą vaidmenį konstrukcijos sandarai, jis, matyt, yra gavęs vėliau. Taigi konstrukcijose su veiksmažodžiais, kitados galėjusiais eiti su tolimesnio objekto galininku (pvz.: žino / sako anuos negyvus) galima nustatyti tuos pačius pirminius sintaksinius ryšius, kaip su tiesioginio objekto reikalaujančiais veiksmažodžiais (pvz.: regi juos grynus). Abiejų tipų dvejybiniam galininkui galima rekonstruoti tokį pat pirminių sintaksinių santykių modelį: (1) V ⟶ N ←╌→ N’ Šis modelis suponuoja egzistavus tokio tipo sakinį, kuriame prie veiksmažodžiui subordinuotų linksnių galėjo eiti antrieji, vardažodiniai, predikatai. Pirmiausia tai matyti iš dvejybinio galininko struktūrinės analogijos su kitų linksnių konstrukcijomis. Iš jų artimiausias GD yra dvejybinis kilmininkas, kurio reliktų randame senuosiuose raštuose ir tautosakoje, plg.: Neweiseidekit mane teip iūdos, nesa saule mane teip ischdėge BrB GG 1,6 (Sehet mich nicht an | Das ich so schwartz bin; quod fusca sim); neradau nes darba tawo pilno ChB Apr 3,2. Taip pat prie vardažodžių bei įvardžių jungiamas ir postpozicinis naudininkas, plg. Rauschiau (=rašiau) iumus Tiewamus BrB I Jon 2, 13 (euch Vetern); kalbu iumus prietelamus ChB Luk 12,4; atitinkamos konstrukcijos su antruoju naudininku – dalyviu (pvz., idant… kiekvienas iam tiesu sakunciam be iokio abeiojimo tiketu SP II 138₂₂–ná powieść jego) kitados veikiausiai padėjo pamatą absoliutiniam naudininkui³⁸. 1.6. Dvejybinų linksnių konstrukcijos su tiesioginiu subordinacijos santykiu tarp V ir N ir pusiau predikatiniu santykiu tarp N ir N’ būdingos ir daugeliui kitų ide. kalbų seniausiais jų raidos periodais. Pirmiausia minėtinos latvių kalbos paralelės, plg. pazinu vedējus devīgus cilvėkus; saka mani dzērājinu ir pan.³⁹ Sen. slavų, sen. rusų, sen. čekų ir kitose slavų kalbose⁴⁰ dvejybinis galininkas su daiktavardžiais ir būdvardžiais eina po tų pačių semantinių grupių veiksmažodžių ir gali būti siejamas su verba percipiendi, cogitandi, dicendi ir pan., plg. s. ček. mniše jeho posla spravedlivého Ote A 347⁴¹, s. sl. gl(agol)ja vašъ rabъ Mar Jon 15, 15⁴². Tokio pat tipo konstrukcijos paliudytos senuosiuose germanų kalbų paminkluose, plg. got. kunnands ina wair geraihtana (εἰδὼς αὐτὸν ἄνδρα 38 Plačiau apie tai žr. aut., LKK V, p. 9 tt. 39 J. Endzelīns, Latviešu valodas gramatika, Rīgā, 1951, p. 577—578. 40 Dėl sen. slavų ir sen. rusų k. žr. А. А. Потебня, op. cit. 296 tt., 305; J. Łoś, Gramatyka starosłowiańska, Lwów — Warszawa — Kraków 1922, p. 166; T. П. Ломтев, Очерки по историческому синтаксису русского языка, М., 1956, p. 212—216, 220 tt.; В. И. Борковский, П. С. Кузнецов, Историческая грамматика русского языка, М., 1965, 392 tt., 472; Сравнительно-исторический синтаксис восточнославянских языков, Члены предложения, М., 1968, 112 tt.; В. И. Чагишева, О втором винительном падеже имени прилагательного и причастия в истории русского языка, Уч. зап. ЛГПИ, т. 373, 1968, p. 215; dėl sen. čekų k. žr. J. Gebauer, Historická mluvnice jazyka českého, IV, Skladba, Praha, 1929, p. 25—26, 319 tt.; F. Trávníček, Historická mluvnice česká, 3, Skladba, Praha, 1956, p. 123—124; dėl sen. baltarusių k. žr. Е. Ф. Карский, Белорусы, Язык белорусского народа, 2—3, p. 397—398; dėl kitų slavų kalbų žr. F. Miklosich, Vergleichende Grammatik der slavischen Sprachen, IV, Wien, 1868—1874, p. 388—389; W. Vondrák, Vergleichende slavische Grammatik, ²II, Göttingen, 1928, p. 273. 41 J. Gebauer, op. cit. 321. 42 Б. Гавранек, Залог (genera verbi) в старославянском языке, „Исследования по синтаксису старославянского языка“, Прага, 1963, p. 51. 203 δικαιον)43, anglos. wiste hine scyldigne „žinojo jį kaltą“44. Pagal vidinę struktūrą lietuvių k. dvejybinį galininką visai atitinka lotynų k. acc. duplex su veiksmažodžiais videre, intelligere, credere, sperare, iudicare, nuntiare, praedicare, docere, pvz.: me… tristem credas Pl. As. 842; ille navem salvam nuntiat Amph. 98845 malitiam sapientiam iudicant46 ir graikų k. acc. dupl. su veiksmažodžiais νομίζω, ἡγέομαι, ἀποδείκνυμι ir pan., šioje konstrukcijoje reiškiančiais „tikėti, pripažinti, laikyti ką kuo“, arba ὀνομάζω, λέγω „vadinu, sakau“47; plg. taip pat s. ind. ná vai hatám vírtām vidmá ná jīvám48 „nežinom Vrtą mirusį ar gyvą“ ir atitinkamas konstrukcijas su verba percipiendi ir dicendi hetitų kalbos tekstuose, pvz.: ŠĖŠ–YA GIG-an us-ki-ir „girdėjau savo brolį nesveiką“49. Struktūrinis ir semantinis šių konstrukcijų paralelumas įtikinamai rodo, jog jau labai tolimoje ide. kalbų praeityje nuo percepcijos bei informacijos veiksmažodžių priklausomi vardazodžių junginiai reikšdavo predikatinius santykius, kuriuos vėliau imta nusakyti prijungiamaisiais sakiniais. Tokius pat santykius matome ir konstrukcijose su kitais dvejybiniais linksniais. Lyginimas su kitomis ide. kalbomis patvirtina ir pirminį tiesioginės subordinacijos santykį tarp V ir N. Konstrukcijose su fizinės percepcijos veiksmažodžiais jis akivaizdus, nes čia N yra tiesioginis V objektas. A. Potebnia50 ir vėlesni tyrinėtojai51 įtikinamai įrodė, kad slavų kalbų seniausiuose paminkluose psichinės percepcijos ir informacijos veiksmažodžiai (pvz., s. rus. vědati, mnĕti, znati, dumati, glagolati, povědati, ispovědati, skazati…) buvo taip pat siejami su tolimesnio objekto galininku, reiškiančiu suvokimo ar kalbos turinį, kaip vidėti ir kiti fizinės percepcijos veiksmažodžiai, plg. s. rus. исповѣда... пакость. К.-П. Плат. 153, помышляю жену ПСРЛ I 179, сказа явление К.-П. Плат. 18052, оувѣдаша... погоню I Новг. лет.53. Galininkas po atitinkamos semantikos veiksmažodžių randamas ir kitose ide. kalbose (paprastai reliktinio pobūdžio pobūdžio konstrukcijose), plg. lot. iuravit morbum „gailėjosi dėl ligos“ ir sustabarėjusią formulę Iovem lapidem iurare 43 W. Vondrak, Vergleichende slavische Grammatik, ² II, 273. 44 А. А. Мухин, Функциональный анализ синтаксических элементов, М.—Л., 1964, р. 119, 189; plg. dar J. Macháček, Complementation of the English Verb by the Accusative—with—Infinitive and the Content Clause, Praha, 1965, p. 64, 66, 68. 45 R. Kühner, C. Stegmann, Ausführliche Grammatik der lateinischen Sprache, II, 1, Hannover, 1912 (toliau — Lat. Gr.), p. 294—295; O. Riemann, Syntaxe latine d’après les principes de la grammaire historique, Paris, 1927, p. 74—75. 46 A. Ernout, F. Thomas, Syntaxe latine, Paris, ²1953, p. 35. 47 R. Kühner, Ausführliche Grammatik der griechischen Sprache, ²II, 1., Hannover, 1870, p. 273; С. И. Соболевский, Древне-греческий язык, М., 1948, р. 255. 48 B. Delbrück, Altindische Syntax, Halle, 1888, p. 179. 49 A. Hahn, Genesis of the Infinitive with Subject Accusative, Transactions and Proceedings of the American Philological Association (=TAPA), v. 81, 1950, p. 128. 50 А. А. Потебня, Из зап., I—II, 295—298. 51 Т. П. Ломтев, ор. cit., р. 257—260; Д. Станишева, Винительный падеж в восточно-славянских языках, София, 1966, р. 34—40 su lit.; ten pat dėl kitų rytinių slavų kalbų p. 142 tt., 170 tt.; В. И. Борковский, П. С. Кузнецов, ор. cit., р. 472; Вступ до порівняльно-історичного вивчення слов’янських мов, ред. О. С. Мельничук, Київ, 1966, р. 466. Dėl sen. čekų k. žr. dar Д. Станишева, К проблеме лексических ограничений синтаксических моделей, Славистичен сборник, София, 1968, р. 33—34; dėl sen. lenkų k. ten pat, р. 39—40. 52 Д. Станишева, ор. cit., р. 37. 53 В. И. Борковский, П. С. Кузнецов, ор. cit., 472, plg. dvejybinį galininką Князя своего живого вѣдяще (Ип. лет.). А. А. Потебня, Из зап., I—II, р. 305. 204 Fam. 7, 12, 2 (vietoj įprastinės per Iovem); Catilinam atque illa portenta loquebantur C. Mil. 6354; panašiai s. ind. po veiksmažodžių, reiškiančių „kalbėti“ (pvz.: yām attha „apie ką kalbi“, t.y. v. apie asmenį)55, „mąstyti“ (apie dalyką, pagrečiu su acc. duplex ir šalut. sakiniais) ir kt. Tokie junginiai yra motyvuoti senoviniam ide. sakiniui būdingu sintaksinio valdymo silpnumu ir nediferencijuotu pobūdžiu, dėl kurio akuzatyvas, kaip ir kiti linksniai, galėjo būti siejamas su veiksmažodžiu ne tik tiesioginio, bet ir tolimesnio objekto ir įvairiomis adverbialinėmis reikšmėmis. Remiantis čia minėtais junginiais, dvejybinio galininko konstrukcijose istoriškai galima išskirti nuo veiksmažodžio priklausomą daiktavardį ir predikatyvų priedėlį (pvz., lot. volo te + consulem56). Platus vardžodinių priedėlių vartojimas – viena iš ryškiausių sakinio ypatybių, krintanti į akis senuosiuose ide. kalbų paminkluose. Postpoziciniai vardžodžiai čia galėjo būti laisvai siejami su įvairiais linksniais, reikšdami tuos santykius, kuriuos dabar nusakome vardžodiniais arba veiksmažodiniais tariniais57. Tuo būdu sakinyje jie sudarydavo antrinius predikatinius centrus, tik semantiškai priklausomus nuo pagrindinio veiksmažodžio. Savo forma tokie apoziciniai vardžodžiai niekuo nesiskyrė nuo atributinių, ir apie jų pusiau predikatinę funkciją senuosiuose tekstuose dažnai galima spręsti tik iš pozicijos ir konteksto58. (Senovinių predikatinių ir atributinių vardžodžio formų tapatumą gana gerai išlaikė lietuvių kalba). Kaip tik tokio tipo pusiau predikatinius santykius tarp vardžodžių (ar juos pavaduojančių įvardžių) formų galima nustatyti konstrukcijose su dvejybiniais linksniais. Pradiniais jų raidos etapais pirmojo vardžodžio (N) subordinavimas veiksmažodžiui buvo, be abejo, daug silpnesnis, negu istoriniais laikais, ir turėjo visų pirma semantinį pobūdį. 1.7. Konstrukcijose su dvejybiniais linksniais dalyviai užima antrojo vardžodžio linksnio (N’) sintaksinę poziciją. Tokios dalyvinės konstrukcijos pagal kilmę yra dvejybinių linksnių morfologiniai variantai. Dalyvio vartosena jose yra pagrįsta jo nominaline prigimtimi. GD, istoriškai žiūrint, yra atskiras dvejybinio galininko atvejis. Kadangi lietuvių kalbos dalyviai, kaip ir atitinkamos kitų giminiškų kalbų formos, yra iš 54 R. Kühner, C. Stegmann, Lat. Gr., II, 1, p. 264; dėl tokių galininkų ryšio su acc. duplex plg. J. B. Hofmann, Syntaktische Gliederungsverschiebungen infolge Erstarrung ursprünglich appositioneller Verhältnisse, IF, 42 (1924), p. 79. 55 B. Delbrück, Altind. Synt., p. 173; L. Renou, Grammaire sanscrite, t. 1–2, Paris, ²1961, p. 288. 56 Plg. J. B. Hofmann, op. cit.,79; A. Meillet, J. Vendries, Traité de grammaire comparée des langues classiques, Paris, 1924, p. 519 tt. 57 Plg. А. Потебня, op. cit., p. 109–110, 121 tt., 516; H. Hirt, Indogermanische Grammatik, VI, p. 196–197; VII, p. 28; A. Meillet, Introduction à l’étude comparative des langues indo-européennes, Paris, ⁷1934, p. 359 tt.; P. Chantraine, Grammaire Homérique, II, Syntaxe, Paris, 1953, p. 8,16–17, 232, 319 tt.; Г. С. Кнабе, Еще раз о двух путях развития сложного предложения, ВЯ, 1955, № 1, p. 116; К происхождению абсолютных причастных оборотов в древнегреческом языке, сб.: Вопросы античной литературы и классической филологии, М., 1966, p. 430–431. 58 Dėl vardžodinės predikacijos ir determinacijos formalaus neskyrimo senosiose kalbose plg. B. Havránek, kn.: Otázky slovanské syntaxe, II, Brno, 1968 (toliau OSS II), p.410; V. Hrabě, K vývoji jednočlenných infinitivních vět v ruštině a češtině, OSS II, p. 353; R. Večerka, K problematice vět s jmenným a sponově jmenným přísudkem v staroslověnštině, OSS, II, p. 373; R. Mrázek, Nominální věty neslovesné v staré ruštině, Studie ze slovanské jazykovědy, Praha 1958, p. 33, 40, 44–45; Y. Millet, Les tours au gérondif et la fonction d’épithète, OSS, II, p. 399. 205 kilmės veiksmažodiniai būdvardžiai, GD ir dvejybinio galininko su vardžodžiais narių sintaksiniai santykiai turėjo būti identiški. Šių konstrukcijų sandaros bendrumas aiškiai jaučiamas ir rašytinės tradicijos laikotarpiu. XVI—XVII a. raštuose vardžodžio ir dalyvio antrasis galininkas neretai vartojamas pagrečiui su tais pačiais veiksmažodžiais, plg.: Mes paikejį, tarrem io Giwenimą pasiutusį, ir io galą gedą BrB Išm 5,4 (hielten sein Leben für unsinnig | vnd sein ende für ein schande). Ir ėi kursai tur scho swiero Labi, ir reg urolį sawo stakūienti (reikalingą) BrB I Jon 3,17 (sihet seinen Bruder darben) Kad’ iūs regì grinus | tad’ nulūsta ir dusauia: o kad’ iūs régi piktai darančius tad’ ne trūpuczio ne apmaudžia DP 484₁₉ (Gdy ie widzą ubogimi... gdy ie widzą grzeszącymi W 183). Tokį pat dvejybinio galininko su vardžodžiais ir dalyviais artimumą matome ir kitose — slavų, germanų, indoiraniečių, graikų, lotynų kalbose, ypač senaisiais jų raidos laikotarpiais⁵⁹. Būdingas šiuo atžvilgiu pavyzdys — J. Bretkūno Mat 25, 38—39 vertimas iš vokiečių kalbos, kuriame dvejybinis galininkas su daiktavardžiu, būdvardžiu ir dviem dalyviais atitinka nominalines lotynų ir graikų k. acc. duplex konstrukcijas: Kadai regėjom tawe Swetį, ir taw padwawę dawem? Angu⁶⁰ Nūgą, ir tawe apdengem. Kadai tawe regėjom negalintį angu⁶⁰ apkaltą; plg.: Quando autem te vidimus hospitem… aut nudum… aut te vidimus infirmum, aut in carcere. Taigi GD pagrindą sudarė konstrukcijos, kuriose su veiksmažodžiu subordinuotais vardžodžiais arba įvardžiais pusiau predikatiniu santykiu buvo siejamos atitinkamo linksnio dalyvių formos, iš pradžių turėjusios veiksmažodinių būdvardžių reikšmę. Dvejybinio galininko narių tarpusavio santykiai įgalina nustatyti lietuvių kalbos GD pirminį modelį: (2) V ⟶ N ←→ P Tokius pačius pirminius sintaksinius santykius galima rekonstruoti ir atitinkamoms senųjų slavų, germanų, indoiraniečių, graikų bei lotynų kalbų konstrukcijoms. Dvejybinio galininko su vardžodžiais bei dalyviais sandaros tapatumas, jo paplitimas ir archaiškas pobūdis daugelyje giminiškų kalbų leidžia manyti, kad ši konstrukcija yra paveldėta iš ide. kalbų bendrystės epochos. 1.8. Dėl GD susidarymo ir pirminės struktūros ide. kalbose yra iškelta ir kitokių nuomonių. Pusiau predikatiniai santykiai tarp N ir P (resp. N′), daugelio autorių vadinami tiesiog predikatiniais⁶¹, kartais yra kildinami iš atributinių. ⁵⁹ Dėl didesnio šių konstrukcijų artimumo ankstyvojoje lotynų k. plg. J. B. Hofmann, op. cit., p. 79, 83; F. Stolz, J. H. Schmalz, Lateinische Grammatik (toliau — Lat. Gr.), München, 1928, p. 384. ⁶⁰ Pabraukta, viršuje: alba. ⁶¹ Dėl lietuvių kalbos plg. E. Fraenkel, Kas., 152 tt.; E. Tangl, Acc., 39 tt.; Dėl latvių k. J. Endzelīns, Latviešu valodas gramatika, Rīgā, 1951, p. 577; dėl slavų kalbų plg. А. А. Потебня, Из зап., I—II, p. 491, В. И. Борковский, П. С. Кузнецов, op. cit. p. 392—393; В. Л. Георгиева, История синтаксических явлений русского языка, М., 1968, p. 91; kad predikatinę dalyvio funkciją čia aiškiai rodo trumpasis dalyvių formos, pabrėžia J. Loš, Gramatyka starosłowiańska, 1922, p. 159—160; dėl s. indų k. plg. B. Delbrück, Altindische Syntax, p. 178; dėl germanų ir romanų kalbų plg. В. И. Ярцева, О взаимосвязях синтаксических отношений, сб.: Проблемы сравнительной филологии, М.-Л., 1964, p. 30—31; Исторический синтаксис английского языка, М.-Л., 1961, p. 228; Н. В. Соколова, Трехчленные глагольные сочетания в современном французском языке, сб.: Грамматика, фонетика и стилистика романских языков, Л., 1971, p. 256 tt. su lit.; В. Е. Коваленко, Именные средства выражения предикации, Львов, 1969, p. 48 tt. su lit. 206 Pažiūra į pusiau predikatinę (resp. apozicinę) vartoseną kaip į vėlesnę dalyvių raidos pakopą J. Jolly suformuluota dar praeito amžiaus antroje pusėje62. Remdamasis slavų kalbomis, atributinių santykių virtimą predikatiniais O. S. Melničukas motyvavo dalyvio išplėtimu priklausomais žodžiais63, dėl kurio sakinyje susidaręs antrinis predikatinis centras. Turint omenyje, kad senovėje predikatiniai ir atributiniai vard žodžiai nebuvo formaliai diferencijuojami, nuomonių skirtumą šiuo klausimu būtų galima laikyti tik verbalinų ir N — P/N′ pusiau predikatinius santykius laikyti kilusiais iš pirminių nediferencijuotų atributinių—predikatinių santykių64. Kad jie galėję susiformuoti iš atributinių, labai abejotina, nes tokia raidos kryptis ir kitais atvejais nėra būdinga. Dalyvio išplėtimas pusiau predikatinių santykių susidarymo taip pat negali paaiškinti, nes ide. kalbų seniausiuose paminkluose pusiau predikatines konstrukcijas dažniausiai sudaro neišplėsti dalyviai65. Antra vertus, daugelyje kalbų pastebėtas laisvesnis vard žodinių priedėlių, artimų sakiniui, vartojimas senovėje ir vėlesnis jų virtimas sintaksiškai subordinuotais atributais, aplinkybiniais žodžiais ar veiksmažodinio tarinio dalimis rodo priešingą raidos kryptį. Ją patvirtina ir transformacija: atributinė vard žodžių funkcija išvedama iš predikatinės, bet ne atvirkščiai. Dėl tų pačių priežasčių atrodo reikalinga patikslinimo ir pažiūra į GD (resp. acc. duplex) kilmę iš tiesioginių veiksmažodžio papildinių, tarp kurių vėliau susidarė (pusiau) predikatiniai santykiai.66 Tokie junginiai, kuriuose nuo veiksmažodžio priklauso du tos pačios linksnio formos vard žodžiai, yra neabejotinai archaiški. Kadangi tie vard žodžiai tarp savęs galėjo būti susiję dalies — visumos ir kitokiais reikšminės subordinacijos santykiais67, nėra pamato manyti, kad jų pusiau predikatiniai santykiai, būdingi jau seniausiems ide. kalbų raidos etapams, būtų susidarę vėliau. Jų vėlesnis susidarymas prieštarautų pagrindinei ide. sakinio raidos krypčiai, būtent, jo vidinio sutelktumo ir subordinacijos ryšių stiprėjimui. Tačiau, be abejo, vėlesnės kilmės yra GD ir kitų pusiau predikatinių konstrukcijų ryškesnis išsiskyrimas nuo atributinių, o vėliau — ir formalus atribojimas, pastebimas jau istorinais ide. kalbų raidos periodais. Visai priešinga yra hipotezė dėl GD kilmės iš nominalinių sakinių, kurią, remdamasis J. Zubatý pažiūromis68, slavų kalbų pagrindu išplėtojo F. Travničekas69, o vėliau parėmė kai kurie kiti čekų lingvistai70. Pagal F. Travničeką, tokie čekų GD, kaip vizu tě ležiec „matau tave gulint“ kilę iš dviejų sakinių — verbalinio ir nominalinio: vizu tě, leže „matau tave, (tu) guli“, o reikšmė „matau tave gulint“ esanti vėlesnė, antrinė. Dalyvis pradžioje turėjęs nominalinio sakinio funkciją, o vėliau pris šliejęs prie verbalinio sakinio (vizu tě) ir buvęs pradėtas derinti su papildinio galininku (te71). Kadangi GD pagal savo vidinę sandarą yra dviejų elementaresnių struktūrų transformacija (plg. 3.3.), šią prielaidą galima būtų taikyti nebent labai tolimiems kalbos istorijos periodams, 62 J. Jolly. Zur Lehre vom Particip, kn.: Sprachwissenschaftliche Abhandlungen, Leipzig, 1874, p. 89—92. 63 Plg. О. С. Мельничук, Розвиток структури слов’янського речення, Київ, 1966, p. 164 tt., 169—170. 64 Plg. B. Havránek, OSS, II, p. 410. 65 Plg. A. Hahn, Genesis of the Infinitive with Subject-Accusative, TAPA, 81 (1950), p. 117 tt.; Verbal Nouns and Adjectives in some Ancient Languages, „Language“, 42 (1966), № 2, p. 380—381. 66 G. Curme, A Grammar of the English Language, v. 3, 32 tt. 67 Tokius vad. partityvinės opozicijos atvejus s. indų, hetitų, lotynų ir graikų kalbose plačiai aptarė A. Hahn, Vestiges of Partitive Opposition in Latin Syntax, TAPA, 84 (1953), p. 92—123; Partitive Opposition in Homer and the Greek Accusative, TAPA, 85 (1954), p. 197—289; Verbal Nouns and Adjectives in some Ancient Languages, „Language“, 42(1966), № 2, p. 388 tt.; žr. dar F. Stolz, J. H. Schmalz, Lat. Gr., p. 630; dėl sen. rusų k. žr. В. И. Борковский, П. С. Кузнецов, op. cit., p. 452. 68 Plg. J. Zubatý, Studie a článki, II, Praha, 1954, p. 107. 69 F. Trávníček, Neslovesné věty v češtině, II, Brno, 1931, p. 157; Historická mluvnice česká, 3, Skladba, Praha, 1956, p.186, tt.; plg. dar Slavia 7 (1928—29), p. 818. 70 Plg. R. Mrázek, Nominální věty neslovesné v staré ruštině, Studie ze slovanské jazyko vědy, Praha, 1958, p. 44; Dedukce a empirie při srovnávací typologii slovanské věty, OSS II, p. 192. R. Večerka, Ke genesi slovanských konstrukcí participia praes. act. a praet. act I, ”Sborník prací filos. fak. Brněnské univ.” A, r. 7, Brno, 1959, p. 43 tt. 71 F. Trávníček, Hist. ml. č., 3, p. 187, 189. 207 kai vientisinio sakinio sandara buvo visai primityvi⁷². Tačiau sintaksinė rekonstrukcija anaiptol nerodo sakinio sandaros primityvumo idė. kalbų bendrystės laikotarpiu. Idė. kalbų lyginamosios sintaksės rėmuose šios prielaidos įrodyti neįmanoma, nes nei slavų, nei kitose kalbose nerandame jokių pėdsakų, iš kurių būtų galima spręsti apie nominalinio predikato vardininko virtimą galininku⁷³. Antra vertus, dvejybinis galininkas su vardažodžiais ir dalyviais, ypač po regėjimo veiksmažodžių, nuo seniausių laikų paliudytas ne tik idė., bet ir kitose (pvz., semitų) kalbų šeimose⁷⁴. Tokie parataktiškai jungiami sakiniai, kaip matau : tu gali (galis) nuo labai senų laikų galėjo būti vartojami pagrečiui su GD matau tave gulintį. Tad čia iškelti motyvai neprieštarauja J. Zubatý mintims apie dalyviams būdingą antrojo, nominalinio, predikato funkciją, turinčioms fundamentalią reikšmę idė. vientisinio sakinio sandaros rekonstrukcijai. Baltų ir slavų kalbų GD konstrukcijas su linksniuojamais dalyviais G. Jacobssonas taip pat siūlė laikyti vėlesnėmis, antrinėmis⁷⁵. Jo nuomone, šios konstrukcijos pagrindą sudarė galininko junginys su veiksmažodinio daiktavardžio (nomen agentis) lokatyvu, ilgainiui virtusiu gerundijum (padalyviu), o konstrukcijos su dalyvio galininku esančios vėlesnės ir, bent jau slavų kalbose, įsigalėjusios dėl kitų kalbų įtakos. Tačiau šiai hipotezei smarkiai prieštarauja istorinis laikais paliudytas nelinksniuojamų dalyvių formų išplitimas baltų ir slavų kalbų GD, neleidžiantis laikyti dalyvių galininko formų jaunesnėmis⁷⁶. 1.9. Nors XVI—XVII a. lietuvių kalbos paminklų duomens įgalina nustatyti senovinę GD struktūrą, tačiau daugumas senuosiuose raštuose randamų šios konstrukcijos pavyzdžių nuo pirminės būklės yra gerokai nutolę. Jau pačioje raštijos pradžioje GD savo vartosena skiriasi nuo dvejybinio galininko su daiktavardžiais ir būdvardžiais. Tie skirtumai ilgainiui ryškėja, sudarydami prielaidas specifinei GD raidai rašytinės tradicijos laikotarpiu. Pirmiausia, GD ryškiai skiriasi vartosenos apimtimi. Dvejybinis galininkas su daiktavardžiais XVI—XVII a. jau buvo reliktinė ir reta konstrukcija; vėliau ji visai sunyksta ir dabartinėje kalboje neb vartojama (išskyrus pavienius sustabarėjusius atvejus). Dvejybinis galininkas su būdvardžiais senuosiuose raštuose žymiai dažnesnis, bet įprastas ir produktyvus tik po faktityvinių ir kitų jiems artimos reikšmės veiksmažodžių (žr. 1.4). Su percepcijos, sakymo ir psichinės veiklos veiksmažodžiais jis taip pat neproduktyvus, palaipsniui traukiasi iš vartosenos ir virsta stilistiškai žymėtu archaizmu. Visiškai kitokią vietą sintaksinių priemonių tarpe užima GD. Senuosiuose raštuose jis labai produktyvus ir bent dešimteriopai gausesnis už visas kitas dvejybinio galininko konstrukcijas. Plati GD vartosena, paremta gyvąja to meto kalba⁷⁷, yra viena iš ryškiausių XVI—XVII a. lietuvių kalbos sintaksės ypatybių. Nuo kitų dvejybinio galininko atvejų GD skiriasi ir jį sudarančių formų morfologinių bei semantinių grupių gausumu. Visa tai rodo, jog kalbam u laikotarpiu GD links- 72 Dėl galimos GD kilmės iš dviejų elementaresnių struktūrų sutraukimo plg. dar J. P. Hughes, The Included Sentence Structure in Function Analysis, ”Word“, 23, 1—2—3 (1967), p. 336—337. 73 Plg. F. Trávníčeko hipotezės kritiką slavų kalbų pagrindu B. T. Коломиец, А. С. Мельничук, ВЯ, 1957, № 5, p. 150; V. Barnet, Vývoj systému participií aktivních v ruštině, Praha, 1965, p. 42—43. 74 M. Johannessohn, Der Wahrnehmungssatz bei den Verben des Sehens in der hebräischen und griechischen Bibel, KZ, 64 (1937), p. 146—147, 253—254. 75 G. Jacobsson, The Slavic Active Participles. Original Structure and Interference, ”Scandinavica“, IX, Copenhagen, 1963, p. 132 tt; Славянска Филология, VII, София, 1965, p.49—50. 76 Plg. diskusiją dėl šios hipotezės V slavistų kongrese: О. С. Мельничук, kn.: Славянска Филология, VII, София, 1965, p. 56; kritiškai ji vertinama ir V. Barnet, op. cit., p. 43. 77 Dėl GD autochtoniškumo ir paplitimo XVI—XVII a. žr. aut., LKK, 11 (1969), p. 41—58. 208 tama diferencijuoti nuo dvejybinio galininko su būdvardžiais bei daiktavardžiais ir apibendrinti kaip specifinę antraeilio veiksmo raiškos priemonę. Šis procesas ryškiai atsispindi GD gramatinėje formoje. 2. Galininko su dalyviu gramatinė forma 2.1. Veiksmažodinis narys Veiksmažodžio parinkimas GD struktūrai turi lemiamą vaidmenį. Nuo jo priklauso ne tik V ryšiai su N ir P, bet ir pastarųjų pusiau predikatinis santykis, kuris galimas tik po tam tikros reikšmės bei tam tikro valentingumo veiksmažodžių. Todėl veiksmažodinis narys laikytinas pagrindiniu, o vardažodinis ir dalyvinis – priklausomais GD nariais. Pagrindiniu GD nariu gali eiti įvairios asmenuojamosios ir neasmenuojamosios veiksmažodžio formos: dalyviai, pusdalyviai, padalyviai, bendratis. Sintaksiniai konstrukcijos narių santykiai dėl to nekinta, pvz.: Įdant anis… stiprei galetu tiketi| ghi ischtiesos prisiskielusi BrP II 32. Item [tas būdas] buwa ischbandimu | rodanczu | iůs isch schirdies praschanczus atleidima. MT 1 142₈. Bet’ Wieszpatis… regėdamas natūra mūsų teip tróksztanczia tos auksztybes… nužiaminos DP 482₃₅ (widząc naturę nasze ták prągnączą W 811). Bet priminus Diewa mus per wargus wadinnanti pakutospi | weisdekem BrP II 469. Pagal semantinę analogiją su veiksmažodžiais kartais GD sudaro ir kai kurie daiktavardžiai bei tariniu einantys bevardės giminės būdvardžiai, žr. 2.1.4.3 – 4. GD gali sudaryti ir du, trys ar daugiau pagrindinių narių (a). Antra vertus, nuo vieno pagrindinio nario dažnai priklauso GD su dviem ar keliais priklausomais nariais (b). a) Ir anis nu tikrai paszinsta | szinna ir tik Kristu giwa santi BrP II 23-24. b) Moiseschus… Mokin nessa swieta ir wissus redus daiktu sutwertuiu | nug amszų nebuwusius | bet tikru czesu prasidėjusius MT 39₈. Iog anis… tikrai szinnoni | ghi jau szemeje nebesanti | bet isch szemes ir isch numirusių prisiskielusi | ir isch tiesos giwa santi BrP II 36. Kadangi pagrindinio nario leksinės bei sintaksinės ypatybės lemia visos konstrukcijos sintaksinių santykių struktūrą, visų pirma reikia nustatyti, kokie veiksmažodžiai gali eiti GD pagrindiniu nariu. Nagrinėjant atitinkamas kitų kalbų konstrukcijas, veiksmažodiniai nariai paprastai skirstomi pagal leksines reikšmes. Tokia klasifikacija remiasi jau antikos laikais pastebėtu ryšiu tarp veiksmažodžio reikšmės ir visos konstrukcijos vidinės struktūros. Tačiau ji yra gana subjektyvi, nes atskirų semantinių grupių apimtis, kiekis, ribos nustatoma tyrinėtojo nuožiūra ir net tos pačios kalbos aprašuose labai įvairuoja. Pavyzdžiui, anglų kalbos veiksmažodžius, sudarančius atitinkamas konstrukcijas su dalyviais bei infinityvu, vieni autoriai skirsto į a) faktityvinius ir b) percepcijos, psichinės veiklos, noro bei pan.¹, kiti – į a) jausmų bei sensorines percepcijos, b) su duratyvine būsena susijusius, c) psichinės būsenos ar veiklos², treti vėl į a) percepcijos, jausmo bei psichinės veiklos, 1 H. Poutsma, A Grammar of Late Modern English, I, Groningen, 1928–1929, p. 340 tt. 2 K. Yamakawa, The two Constructions: „Accusative and participle“ and „Genet. and gerund“, „Annals of the Hitotsubashi academy“, Tokyo, 1957, V. 8, № 1, 58 tt. 14. 520 209 b) kauzatyvinius, c) noro, d) kitų reikšmių3. Tokiomis aplinkybėmis tie patys veiksmažodžiai (pvz.: want, like, hate) skirtingų tyrinėtojų priskiriami prie skirtingų grupių – vienų prie valios, jausmo, kitų – prie psichinės būsenos ar veiklos. Matyt, dėl to kai kurie autoriai iš viso atsisako klasifikuoti šiuos veiksmažodžius ir pateikia juos sąrašu. Yra dar bandymų skirstyti ir apibrėžti veiksmažodžių grupes pagal N ir P morfologinių formų distribuciją pačioje konstrukcijoje5. Toks skirstymas objektyvesnis, tačiau lietuvių kalbos faktų tyrimui jis mažą tedotų naudos, nes tie patys veiksmažodžiai čia gali sudaryti GD su įvairiomis N ir P formomis, kurios skiriasi tik produktyvumo laipsniu. Tad pagal distribuciją pačioje GD konstrukcijoje išskirtų veiksmažodžių grupių būtų neįmanoma semantiškai interpretuoti6. Be to, tuo atveju būtų sunku palyginti lietuvių kalbos GD su atitinkamomis giminiškų kalbų konstrukcijomis, kuriose veiksmažodžiai aptariami pagal semantiką. Mūsų manymu, parankiausia aptarti GD pagrindiniu nariu einančius žodžius pagal jų bendras valentinės ypatybes, nes tuo būdu distribucinė analizė galima susieti su semantine. Ta aplinkybė, kad pagrindinės veiksmažodžių reikšmės paprastai atsispindi sintaksinėje aplinkoje7, įgalina formaliai motyvuoti jų skirstymą. Su GD einantys veiksmažodžiai pirmiausia skirstomi pagal bendras valentines ypatybes, reikšmingas nagrinėjamos konstrukcijos pobūdžiui, o toliau iškeliamos atskiros veiksmažodžių reikšmės, kurios savo ruožtu apibrėžiamos jų sintaksinės aplinkos terminais8. GD narių sintaksiniai santykiai labai priklauso nuo to, ar pagrindinis narys turi frazinį valdymą9, t.y. ar jis gali prisijungti aiškinamojo sakinio šalutinį dėmenį bei tiesioginę kalbą, pvz.: Žinau (žinoma), kad tu ateisi; sakiau: tu ateisi ir pan. Frazinį valdymą turinčius veiksmažodžius, vadinamus komentabiliais10 (pvz.: matyti, girdėti, suprasti, jausti, žinoti, sakyti), reikia visų pirma atskirti nuo jo ne- 3 Л. С. Бархударов, Д. А. Штелинг, Грамматика английского языка, М., 1965, р. 380—383. 4 Л. С. Бархударов, Структура простого предложения современного английского языка, М., 1966, р. 104; panašiai sen. slavų kalboje R. Večerka, Syntax aktivních participií v staroslověnštině, Praha, 1961, 57 tt. 5 Plg. E. A. Nida, A Synopsis of English Syntax, London, The Hague, Paris, 1966, p. 155—156; Д. П. Новиков, Диахронический анализ нефинитных объектно-предикативных сочетаний, авт. канд. дисс., Л., 1969, р. 15 tt. 6 Nevaisingas pasirodė ir bandymas semantiškai apibrėžti veiksmažodžių grupes, išskirtas pagal priklausomų narių distribuciją atitinkamose anglų k. konstrukcijose, žr. Д. П. Новиков, op. cit., р. 17. 7 Plg. Р. Мразек, Синтаксическая дистрибуция глаголов и их классы, ВЯ, 1964, № 3, р. 50 tt.; Ю. Д. Апресян, Опыт описания значений глаголов по их синтаксическим признакам (типам управления), ВЯ, 1965, № 5, р. 51 tt. 8 Taigi reikšminė klasė laikoma semantinių požymių, įeinančių į sintaksinę taisyklę, visuma, plg. R. T. Lakoff, Abstract Syntax and Latin Complementation, Cambridge — Massachusetts — London, 1968, p. 165, 213. 9 Dėl frazinio valdymo žr. Р. Мразек, op. cit. 56; tam reikalui vartojamas ir frazinio valentingumo terminas, plg. Н. В. Соколова, Трехчленные глагольные сочетания в современном французском языке, сб.: Грамматика, фонетика и стилистика романских языков, Л., 1971, 255 tt. Dėl galimumo prisijungti aiškinamojo sakinio šalutinį dėmenį kaip valentinės veiksmažodžio ypatybės žr. dar W. D. Klimonow, Die Valenzen der russischen Verblexeme, die einen Objektsatz mit der Konjunktion что regieren, ZfSl, 13 (1968), H. 4, p. 632—639. Tokie sakinių šalutiniai dėmenys, kaip ir daugelis prielinksniinių konstrukcijų, G. Helbig ir W. Schenkelio laikomi I rango kategorijomis, apibrėžiančiomis veiksmažodžio valentingumą, žr. G. Helbig, W. Schenkel, Wörterbuch zur Valenz und Distribution deutscher Verben, Leipzig, 1969, p. 36 ir kt. 10 Dėl šio termino, pasiūlyto N. D. Andrejevo, žr. Л. Ф. Ткаченко, О лексико-синтаксической валентности коммента́бельных глаголов во французском языке, сб.: Исследования по структурно-вероятностному анализу, Горький, 1971, р. 130 tt. 210 turinčių, t.y. nekomentabilinių veiksmažodžių (pvz.: dirbti, daryti, nešti, vežti, skaičiuoti, vadinti). Pastarieji dažniausiai esti faktityvinės ar jai artimos reikšmės ir, būdami tranzityvūs, žymi tam tikrų objektų darymą, keitimą, vadinimą ir pan. Tad GD vartojamų veiksmažodžių skirstymas į komentuabilius ir nekomentuabilius daugeliu atvejų sutampa su tradiciniu skirstymu į nefaktityvinius ir faktityvinius¹¹, bet turi aiškesnį gramatinį pamatą. Konstrukcijos su komentuabiliaisiais veiksmažodžiais yra labiausiai paplitusios ir pasižymi savita vartosena bei specifiniais raidos polinkiais; kaip tik joms nuo antikinės gramatikos laikų ir taikomas accusativus cum participio terminas. Iš komentuabiliųjų veiksmažodžių bendrų valentinių ypatybių GD sandarai svarbiausi yra jų santykiai su konkrečios bei abstrakčios reikšmės objekto galininku bei subjekto vardininku. Pagal šiuos santykius skiriame keturias komentuabiliųjų veiksmažodžių arba kitų jų pozicijoje einančių žodžių grupes. 1 lentelė GD sudarančių žodžių grupės Grupė | Subjekto vardininkas | Konkrečios reikšmės žodžių galininkas | Abstrakčios reikšmės žodžių galininkas | 1: + | + | + | 2: + | − | + | 3: + | − | − | 4: − | − | − 1 grupė 2.1.1. Veiksmažodžiai, siejami su subjekto vardininku ir galintys valdyti konkrečios bei abstrakčios reikšmės žodžių galininką Su 1 grupės veiksmažodžiais sudaroma daugiausia GD (beveik pusė visų XVI–XVII a. raštuose randamų pavyzdžių), tačiau šiai grupei priskiriamų leksemų kiekis nėra didelis: tik 23 veiksmažodžiai, laikant priešdėlines formas atskiromis leksemomis. Juos galima skirti į smulkesnius pogrupius, būtent: fizinės percepcijos veiksmažodžius, rodymo veiksmažodžius ir kelis psichinės percepcijos veiksmažodžius, užimančius tarpinę padėtį tarp 1 ir 2 grupės. 2.1.1.1. Fizinės percepcijos veiksmažodžiai yra vartojami plačiausiai ir sudaro ne tik 1 grupės, bet ir paties GD pagrindą. GD su šios reikšmės veiksmažodžiais buvo vartojamas kone visose ide. kalbose; atitinkamos konstrukcijos būdingos ir kitų šeimų kalboms jau seniausiais jų raidos laikotarpiais¹². Iš fizinės percepcijos veiksmažodžių XVI–XVII a. raštu GD vartojami šie: matyti, pamatyti, regėti, veizdėti, išvysti; girdėti, išgirsti, klausyti, išklausyti; jausti, 11 Plg. M. Deutschebein, System der neuenglischen Syntax, Leipzig, 1926, p. 272–273. 12 Pvz., hebrajų, arabų, etiopų, sirų ir kt. semitų kalboms, žr. M. Johannesohn, Der Wahrnehmungssatz bei den Verben des Sehens in der hebräischen und griechischen Bibel, KZ, 64 (1937), H. 3–4, p. 146–147, 253 tt. 14* 211 pajusti; rasti, atrasti, užtropti. Daugiausia GD sudaroma su regėti (519 pavyzdžių – pats populiariausias veiksmažodis šioje konstrukcijoje), girdėti, išgirsti (303), išvysti (207), (at)rasti (160), žr. 2 lent. Valydami konkrečios ir abstrakčios reikšmės galininką, šie veiksmažodžiai nėra siejami su objekto galininku. GD su jais yra dviejų tipų: a) N gali būti laikomas V tiesioginiu objektu, o P siejamas ir su N, ir su V. Pavyzdžiui, sakinyje ghis… ischwida du laiwu stowincziu pas ezera VEE 91₁₂ tarp ischwida ir du laiwu yra tiesioginio objekto santykis, bet dalyvis stowincziu semantiškai irgi siejamas su V (tai patvirtina ir originalas: sahe zwey schiff am see stehen). Dėl V ir N ryšio pobūdžio tokios konstrukcijos toliau vadinamos objektinėmis. b) N negali būti laikomas V tiesioginiu objektu ir priklauso nuo jo tiktai drauge su P. Sakinyje O ischw idens, Szmones bessiba idanczias ing Wandeni eiti… pereija per Wandeni BrB I Mak 16, 6 (sahe | das das Volck eine schew hatte) Szmones nėra V tiesioginis objektas, nes čia kalbama ne apie žmonių, bet jų baimės pastebėjimą. Veiksmažodis išvysti šiuo atveju turi kitokią reikšmę, negu (a) pavyzdyje ir yra artimas suvokti, suprasti. Tokios konstrukcijos toliau vadinamos neobjektinėmis. Kadangi (a) ir (b) tipo atvejų skirtumas išryškėja tik iš konteksto, situacijos ir V galimos substitucijos su 2 grupės veiksmažodžiais, jis ne visur yra akivaizdus. XVI–XVII a. raštuose randame daug pavyzdžių, kuriuos galima laikyti tarpiniais ir skirti tiek prie vieno, tiek ir prie kito tipo. Tačiau tolimesnėje GD raidoje šių tipų diferenciacija turėjo didelį vaidmenį. matyti, pamatyti, regėti, veizdėti, išvysti a) Ir ėiuösios ing grãba | pamãte jaunikaĩti besēdinti po dēszinei szãli DP 184₃₇ (wyžrząly młodzieńca siedzącego W 315). Ir kadda męs mattysime szi swietą diddiję ugne Y pėlenus ydėta RG 514₁₅. Koszna diena szmones mirschtancias ir pakasamas regim BrP II 6. Bei kaip galiu esch weisdeti, mana Giminę prapūlančzę BiB Est 8, 6 (zusehen | das mein Geschlecht umbkome?) Sztay izmiwisk baymey mirsztanti KN 76₂₀. b) Kad’ pamatis ant’ sawęs wissus daiktūs to pasaulo aplėistus DP 554₃₂ (gdy wyżrzą nãd sobą… wsytkie rzeczy… opuszczone W 944) Isch tu pawaissu regim malda daug galincze BrP II 99. Potam ghi regi | buwusi ubagu | nei galwijelá sawa tikra netureiusi SE 75₂₃. Ir kaip Plebonas weisdes, Pischę ne persimainuse po io akim, nei toliaus walgiįuse (issiplatinoniuse) tadda neczista ira BrB III Moz. 13, 55 (sehen wird… das das mal nicht verwandelt ist). Ischwidens pama Maria issigandusja isch io pasweikinimo | ghis te linksmin BrP I 336. girdėti, išgirsti, klausyti, išklausyti a) Sunau te girdžiu raudanti, Asz sawesp tawe bilanti SIG I 97₁₆. Kay aklas elgieta izgirdis miniu praeincziu | klauses (vslyszawszy tluszczą przechodząca) SP I 365₁₁. Wienybe Diewo amžina | Mus meldženczus klausykigi RG 253₇. Karalius te ischklausa mus schaukenčius BrB Ps 20, 10 (erhöre uns | wenn wir ruffen). b) Kad girdes jis | žmogų kozną Atgawusi giwãtą RG 563₁₄. O pawasari kaip Vespasianas ischg irda | Nerona numirusi | Buwa ghis Cesareioje BrP II 341. 212 jausti, pajusti a) Tie kurie io klauso… iaučia kaip ásžakas kokias dauguncius širdi (dožnawáia ze iako ošći iake kola serce ich) SP II 8318. Idant wel’ ir mes pajustumime szlakus ant’ žemės puldinėjančius DP 61621 (ábbysm… vczuli krople na ziemię padające W 832). b) Smaguteli dabar giwa | po maszo czieso paiussi jau numirusi ir pakasuma BrP II 516. Ir kaip jus paiussit anus13 nussiminusius, ir beganczius, tada wijet ios dransei BrB Judit 14, 5 (mercket | das sie verzagt sein werden vnd die flucht geben). Tarp GD pavyzdžių su percepcijos veiksmažodžiais objektinės konstrukcijos yra kiek dažnesnės už neobjektines, nors atskiri veiksmažodžiai čia turi savitų polinkių. Pavyzdžiui, veiksmažodis išvysti dažniausiai vartojamas objektinėse, t.y. (a) tipo, konstrukcijose; jau mažesnę persvarą turi objektinės konstrukcijos su regėti; priešingai, veiksmažodžiai girdėti, išgirsti jau dažniau eina neobjektinėse, t. y. (b) tipo, konstrukcijose (žr. 2 lent.). Abiejų tipų konstrukcijose einantys veiksmažodžiai skiriasi ne tik sintaksiniais santykiais su galininku, bet ir leksine reikšme. Veiksmažodžiai matyti, regėti, išvysti ir pan. (a) tipo pavyzdžiuose reiškia „akimis, regėjimu patirti“. Tuo tarpu (b) tipo pavyzdžiuose jie tokios konkrečios „regėjimo akimis“ reikšmės nebeturi ir reiškia „suprasti, suvokti“ (plg. 5-ąją matyti reikšmę LKŽ VII 916). Panašiai skiriasi ir girdėti bei jo sinonimų reikšmės: (a) tipo pavyzdžiuose jie paprastai reiškia „ausimis suvokti garsus“, o (b) tipo — „žinoti, sužinoti, patirti“ (plg. LKŽ III 330—331). Tiktai (a) tipo pavyzdžiuose fizinės percepcijos reikšmę turi ir veiksmažodis pajusti; (b) pavyzdžiuose jis irgi jau veikia reikšmę psichinį patyrimą, o ne fizinį pojūtį. Panašiai diferencijuotos ir prie percepcijos veiksmažodžių sąlygiškai skiriamo veiksmažodžio rasti ir jo sinonimų reikšmės abiejų tipų pavyzdžiuose: objektinėse konstrukcijose (a) šis veiksmažodis reiškia „ieškant, stebint aptikti“, o neobjektinėse (b) jis savo reikšme priartėja prie veiksmažodžių pastebėti, pajusti (nejučiamis), suprasti. rasti, atrasti, užtrop ti a) Rado ii bažničioy besedinti widuy Daktaru, klausunti ir klausiunti iu (núležli… šiedzacego) SP I 19514. Ir rada ghi jau numirusi BrP I 393. Ir utrada… berneli prakarte gulinti VEE 10 (und funden… das Kind in der krippen liegen.). Atėio apžiedūtinis | o kurės užtropo pasizopóstiuses | ėme ies susawin DP 57025 (ktore został gotowe W 96915 ). b) Kitta rasim mumus ir didziu neprietelu santi BrP II 248. Dwasia… kalba, sugryszłu namosna… Ó atajus rada jos iszszlotus (szlota) ir iszdabintus. ChB Luk 11, 2516. O sugrįžęs átrádá wel juos mieganczius SE 25032. Panašią reikšmę, kaip (b) tipo pavyzdžiuose, rasti, atrasti gali turėti ir tada, kai su jais siejami aiškinamųjų sakinių šalutiniai dėmenys, pvz.: Jis rado, kad man lūžęs kaulas Rm. Rado [vaikas], ka barbaras rūgštus i grauż Krš. Atrádo lenkai, 13 Pabraukta, viršuje: ios. 14 Panašiai SE 2516, Ev 22—23. 15 Panašiai DP 5708. 16 Panašiai ChB Mat 12, 44; VEE 564; SP II 441; SE 646. 213 ką jau kolonijos reikia padaryt. Pls. Vis dėlto ši kalbamų veiksmažodžių reikšmė yra daug retesnė, negu ta, kurią matome „neobjektinėse“ konstrukcijose. Sudarydami GD, veiksmažodžiai rasti, atrasti dar dažniau, negu kiti percepcijos veiksmažodžiai, išlaiko tiesioginio valdymo ryšius su N ir tiesioginę tam tikro objekto radimo reikšmę. 2.1.1.2. Rodymo veiksmažodžiai rodyti, parodyti, ženklinti, gali eiti ir su objekto galininku, ir su naudininku. Jie taip pat sudaro abiejų tipų GD konstrukcijas. Objektinėse konstrukcijose jie reiškia „duoti pamatyti“, o neobjektinėse — „duoti pažinti, suprasti“. Objektinės konstrukcijos (a) yra artimos atributinėms. rodyti, parodyti, ženklinti a) Rodik mums dángugi tewa… ir táwe dwásią szwentąją wienoy Deywistey sančią PK 175. Ir parode man didi Miestą, schwenta Jerusalem, nukopantį isch Dangaus nūg Dievo BrB Apr 21, 10 (zeiget mir die grosse Stad… hernider faren). Krūmas ansái… žėklino… tiktai Mariią gimdżączią ir sōpulo ne iaucziączią DP 398₁₉ (známionował… Maryą rodzącą i boleści nie czuiącą W 654). b) Ta giluma be dugno… rodžia Dievui turinti savimp wisą giera (wyraža że Bog ma) SP I 92₁₉. Per tawa maldas Dievas… ius apteysintus roda SIG I 114₁₀. Parodisim Pona… tikrai isch numirusiu prissikielusi ir giwa santi BrP II 6. Idant to szenklintu sawe tas szmones milinti | kurios ira apkrikschit tas | ir sawe norinti tokiū apkrikschitū szmoniu draugu buti BrP I 144. Prie GD, kuriuose rodyti turi (b) tipo pavyzdžiams būdingą reikšmę, šliejasi konstrukcijos su išrodyti, kuris paprastai eina tik su abstrakčiais objektais. Tatai anie penki czesai… ischrodis thawaw wiena Religie twerrusese MT LŽ 7₁₃. 2.1.1.3. Atskirai paminėtini veiksmažodžiai pažinti, atmintti ir laikyti, kurie turi psichinės percepcijos reikšmę, tačiau gali eiti ir su konkrečių, ir su abstrakčių daiktavardžių galininkais. pažinti a) Tikėjimas… Pazista Sūnų Dié wistikelėse gūlinti | pazista ant’ médžio káranti pazistá mirstanti DP 426₅. Tawe… sweykiname | Ir su priewu gimusi pažistame SIG I 58₂₇. b) Iau nu paszistam | tawe wissus daiktus szinanti VEE 79–80 (Nu wissen wir | das du alle ding wissest). Ir iżg cze iau pigái pažįsi moteriškę wirą apgóbiąnčią DP 399₂₉ (pozna niewiastę mężą ogarniającą W 656). Eidamas objektinėse konstrukcijose, pažinti reiškia „sužinoti, kuo kas yra“, tuo tarpu neobjektinėse — „suprasti, žinoti“. Ši antroji pažinti reikšmė, gerokai nutolusi nuo pirmosios, dabartinėje lietuvių kalboje reta ir, veikiausiai, laikytina slavizmu, plg. lenk. poznać reikšmę „przeniknąć myślą; dojść do znajomości czego; nauczyć się czego“¹⁷. (M. Daukšos Postilės neobjektinėse konstrukcijose veiksmažodžių pažinti verčiama poznać ir znać). Veiksmažodžio at(si)minti reikšmės objektinio ir neobjektinio tipo konstrukcijose yra mažiau nutolusios viena nuo kitos. Pirmuoju atveju kalbama apie konkrečių daiktų bei asmenų, antruoju — veiksmų, būsenų, sąvokų turėjimą atmintyje. Objektinėse konstrukcijose P dažniausiai turi atributinę funkciją ir siejamas tik su N, bet ne su V, tad prie čia aptariamų GD iš viso nepriklauso. Tačiau pasi- 17 Słownik języka polskiego, VI, Warszawa, 1964, p. 1323. 214 taiko ir tokių atvejų, kur N dar galima laikyti V objektu, tačiau semantiškai V siejamas su visu NP junginiu. at(si)minti a) Atminkem Welina duschu musu neprieteli atimanti nug daug szmoniu Diewo szodi BrP I 249. Schita daugibe Schwentuiu Angelų atsimen didzu wargu… Ir Diewa isch malones swietui paszadeusi | Ischgelbetoghi BrP I 88. b) Atmink mana Giwenima Weią santi, ir kaip18 mana Akis negrinscht weisdėti Gero BrB Job 7, 7 (gedenck das mein Leben ein wind ist). Wieschpatie atmink mane gerai giwenusi | po tawa akim pilna schirde | ir dariusi kas taw intijkka BrP II 462. Isch schiu liudimu atminkem Kristu isch tiesos treti karta ataisenti ant szemes BrP I 19. Idant kosznas atmintu mus wissus smertei padūtus BrP II 406. Veiksmažodis laikyti pirmine reikšme „turėti, neleidžiant nukristi ar ištrūkti“ yra nekomentabilus ir vartojamas tik su konkrečios reikšmės daiktavardžiais ar įvardžiais. Turėdamas psichinės percepcijos reikšmę „manyti esant kuo ar turint kokių ypatybių“, jis visada yra trivalentis, t.y. reikalauja, be vardininko, dar dviejų galininkų arba galininko su įnagininku (dažniausiai); GD su juo sudaromas palyginti retai. Mana Scheimatis ir mana Tarnaiteś laika19 mane Swetim20 santi BrB Job 19, 15 (achten mich fur frembde). Nesa anis laiko21 ghe prietelumi esanczę BrB Išm 1, 16 (sie halten jhn fur Freund). Tokios konstrukcijos yra labai artimos GD su 2 gr. psichinės percepcijos veiksmažodžiais (plg. 2.1.2.1.); tą aiškiai rodo laikyti ir tarti sinonimiškumas J. Bretkūno Biblijoje. 2.1.1.4. Palyginus 1 grupės veiksmažodžių sudaromus (a) ir (b) tipo GD, matyti, kad V sintaksinis valentingumas jose yra nevienodas. Turėdami neobjektinėms, t.y. (b) tipo, konstrukcijoms būdingas reikšmes, šie veiksmažodžiai jau nebegali būti siejami su vienu konkretaus daiktavardžio galininku ir tuo būdu išeina iš 1 grupės ribų. Jų psichinio patyrimo reikšmė gali būti realizuojama tik junginiuose su abstrakčiaisiais daiktavardžiais arba trinarėse konstrukcijose. Tuo būdu jau 1 grupėje išryškėja laipsniškas perėjimas nuo konkrečius objektus valdančių veiksmažodžių prie tų, kurie gali eiti tik su abstrakčiais objektais. Visais čia aptartais atvejais fizinės percepcijos ar konkrečių daiktų rodymo reikšmė yra pirminė, o psichinio patyrimo bei abstrakčių dalykų rodymo – antrinė, susidariusi pirmosios pagrindu. Toks polinkis fizinės percepcijos veiksmažodžius vartoti antrine psichinės percepcijos reikšme, matyt, sąlygojamas bendrų semantinės raidos dėsningumų, yra pastebimas daugelyje kalbų. Pvz., lot. video, audio, invenio (kaip ir dab. pranc. voir, entendre, trouver), vok. sehen, hören, finden, angl. see, hear, find atitinka lie. matyti, girdėti, rasti ne tik antrinėmis reikšmėmis „suprasti, pastebėti, patirti, sužinoti“, bet ir tuo, kad tos reikšmės paprastai realizuojamos trinarėse konstrukcijose su predikatiniu nariu, plg. lot. inveniebat ex captivis Sabim flumen milia pas- 18 Pabraukta, viršuje: iog. 19 Pabraukta, viršuje: tar. 20 Taisyta į Swetim. 21 Pabraukta, viršuje: taria. 215 suum X abesse Caes. B. G. 2, 16, 1, 22, s. angl. Θu… fundest him treowe23, nj. angl. He finds him guilty, arba su prijungiamojo sakinio šalutiniu dėmeniu, plg. vok. die Betriebsleitung findet, daß sich die Arbeit verbessern muß24. Pažymėtina, kad kaip tik turėdami pagrindinę, seniausią reikšmę percepcijos veiksmažodžiai sudaro konstrukcijas, atitinkančias pirminį GD modelį (kur N eina tiesioginiu V objektu), o veiksmažodžių leksinės reikšmės abstraktėjimas susijęs su tolesne GD vidinės struktūros raida. 2 grupė 2.1.2. Veiksmažodžiai, siejami su subjekto vardininku ir galintys valdyti abstrakčios reikšmės žodžių galininką GD su 2 grupės veiksmažodžiais XVI–XVII a. raštuose sudaromas tik nežymiai rečiau, negu su 1 grupės. Užtat 2 grupė yra didžiausia pagal leksemų skaičių: čia telpa net 66 veiksmažodžiai, iš kurių dažniausiai GD sudaro žinoti (264), sakyti su įvairiais priešdėliais (229) ir tikėti (118). Šios grupės veiksmažodžius skiriame į tris pogrupius: psichinės percepcijos bei veiklos, sprendimo bei žadėjimo ir informacijos veiksmažodžius. 2.1.2.1. Psichinės percepcijos bei veiklos veiksmažodžiai, turėdami tą reikšmę, kaip GD konstrukcijose, gali valdyti abstrakčių linksniuojamų žodžių galininką, bet nevaldo objektinio naudininko. Tokie yra veiksmažodžiai žinoti, suprasti, numanyti, perman­yti, išmanyti, pramanyti, nuvartoti; ištirti, pertirti, išmėginti; mąstyti, dūmoti, susimįslyti; tarti „manyti“, dingoti, sapnuoti „nerealai galvoti“, nuomoniauti, imaginavoti; tikėti; apsimti, sutarti, nusirodyti, nulemti, nusūdyti. Savo reikšme prie jų šliejasi ir 1 grupės veiksmažodžiai, vartojami psichinės percepcijos reikšme neobjektinėse (b tipo) konstrukcijose. Labiausiai paplitę GD su veiksmažodžiu žinoti sudaro beveik 24% šios grupės pavyzdžių ir vartojami įvairių autorių. Tuo tarpu GD su veiksmažodžiu sužinoti XVI–XVII a. tekstuose visai nepavyko rasti; šiam veiksmažodžiui artima reikšme paprastai vartojama ištirti, pertirti. Konstrukcijas su suprasti J. Bretkūno raštuose dažnai pakeičia sinonimiški veiksmažodžiai permanyti, numanyti, išmanyti; SE šia reikšme vienu atveju pavartotas nuvartoti25. Reikšme „manyti“ GD konstrukcijose J. Bretkūnas paprastai vartoja tarti; kitu autorių raštuose randame pavienių atvejų su veiksmažodžiais dingoti, sapnuoti „nerealai galvoti“, nuomoniauti. Didelis GD su tikėti išplitimas yra iš dalies sąlygojamas XVI–XVII a. raštų turinio. 22 R. Kühner, C. Stegmann, Ausführliche Grammatik der Lateinischen Sprache, II, 1, Hannover, 1912, p. 697. 23 J. Macháček, Complementation of the English Verb by the Accusative—with—Infinitive and the Content Clause, Praha, 1965, p. 70. 24 G. Helbig, W. Schenkel, Wörterbuch zur Valenz und Distribution deutscher Verben, Leipzig, 1969, p. 208. Žodyne nurodoma, kad finden turi reikšmę „meinen, feststellen“ tik eidamas su šalutiniu sakiniu. Panašiai frazinis valentingumas siejamas ir su zeigen antrine reikšme p. 204–205. Tačiau schauen, sehen psichinės percepcijos reikšmė, taip pat susijusi su fraziniu valentingumu, neišskiriama (plg. p. 105). Silpnesni atitikmenų prancūzų k. veiksmažodžių voir, entendre ir pan. antrinės reikšmės diferencijavima, palyginti su trouver, nurodo ir H. B. С о к о л о в а, op. cit., p. 253–255. Dėl atitikmenų sen. ir nj. anglų kalbos veiksmažodžių (see, hear, feel ir pan.) pirminės ir antrinės reikšmės skirtumo, kurį rodo frazinis valentingumas ir galėjimas eiti su acc. c. inf., žr. J. Macháček, op. cit., p. 43–44, 103 tt. 216 žinoti, suprasti Ak táwo Sunus … kuri žinnome mus po táwo akim uzstojenti KM 160¹⁴. Ir mus wissas kadaisgi mirsenczius tikrai szinam BrP II 6. Nesa szinnai, mus apiokemus delei tawens BrB Jer 15, 15 (du weissest | das wir umb deinet Willen geschmächt werden). Nesa szinnat jau mu schů ciesu jawus isch lauko suwokțus BrP II 395. Supratau klausitojųs Diewa szodza norinczus tureti gesme Mž 81. Net ti̇́iaus kaip suprant Ischganitǫghi gimmusi | wis namie palikke leidosi eit BrP I 155. Tadda suprasim, jus diewus esanczius BrB Iz 41, 23 (so wollen wir mercken daß ihr Götter seyd). numanyti, permanyti, išmanyti; pramanyti, nuvartoti „suprasti“ Anis numane iauna Karaliu Szidu gimmusi BrP I 152. Galim permanyti Szidus… prisakima netikrai ischmaniusius BrP II 288. Nes nekurie iszmane | juog Iudoszius tureia maszną | jam kalbeusi IEzusa SE 248¹⁸. [Stoikai] pramana Diewa sedinti danguie | ir raschanti Prowas ischkadingases alba prapuldinancz eses MT 177¹⁶. Nuwartodāmi Pong IEzu | labay daznay poákim sawa Mokitiniu mineusi ir sakiusi ape nukienteima… regiet galime SE 50¹⁶. ištirti, pertirti, išmėginti Ir ischtirsi tawa Budele pakaiu turenczę BrB Job 5, 24 (wirst erfahren | das deine Hütten friede hat). Ponios letos… pirmos Christusą isz numirusiu kierusi isztiria SE 79²⁴. Siuntem… Broli, kurį tankiei perti̇́rem (virš.: ischmeginom) daugia daiktosu, didei rupinantįsi, o mų ir didei daugesni rupinantintsi (parašt.: procewoientinsi) BrB II Kor 8, 22 (den wir oft gespüret haben in vielen stücken | das er vleissig sey | nu aber viel vleissiger). O karalius, ischmeginęs Szidus teip Stropus essanczius, sugrinsza BrB II Mak 13, 18 (als er versucht hatte, das die Juden so freidig weren), mąstyti, dūmoti, sumislyti Prades mustit saw Wieszpati sáwo IEsu Chrystu vnt kriziaus izpelotu | ir iztiestu (pocžnie myślį sobie o Páńie… rozpietym) SP II 58⁴. Tey kursai tarp uszų dumo | sawe sluszienti Diewui… to sluszimas… jra noprosnas VEE 70²¹ (sich lesset düncken | er diene Gott). Protas zmogischkasis stata | alba dumoie | tą (235) swieta amszinai pasiliksenti MT 235 – 235ᵃ. Anis sawa schirdije sumislija | Diewa schita sawa paszadeghima ischpildanti | ir nu ant szemes atsiuntusi sawa sunu BrP I 119 tarti „manyti“, dingoti, sapnuoti „nerealai galvoti“, nuomoniauti Nesa anis tars, mus nog jų beganczius BrB I Joz 8, 6 (sie werden gedencken | wir fliehen für jnen). Bės dingai²⁶ mannę norinti jautienos wálgiti PsD 93 (Meinstu das ich Ochsen–fleisch essen wolle). [Židai] karaliste… per tuxtanti mheti ant žemes laikisenczes bei swietischka maci ir garbe turasent sapnawa MT 257⁷. Popiežischkei… ant dūnas | kure falschjwai ingi kuna Christaus atsimainančze nuomonauie… nusitikėjma… gulda MT (PM) 30, 12. tikėti O kas tik tawe teip didei rustaujenti? PsD 164 (Wer glaubts aber | das du so zeer zörnest?). Tassai… tiki tą atleidima grieku | kitiems tedůdamą | bet ne saw MT 138¹⁸. ²⁵ Plg. D. Sutkevičiaus 1848 m. „Žodiniką“: Nuwartoją intelligo, – Rozumiem. ²⁶ BrB Ps 50, 13: tari. 217 2.1.2.2. Sprendimą bei žadėjimą žymintys veiksmažodžiai apsiimti, sutarti, susirodyti, nulemti, nusūdyti „nuspręsti“; prisiek­ti, pasibāžyti, žadėti vieną objekto galininką valdo palyginti retai; jie dažniausiai siejami su bendratimi arba su aiškinamųjų sakinių šalutiniais dėmenimis. Su šiais veiksmažodžiais GD pavyzdžių randame tik J. Bretkūno Biblijoje. apsiimti, sutarti, susirodyti, nulemti, nusūdyti Bei Szidai pritare tam ir apsieme ant sawes… Sawe norinczius schiedwi die­ni schwensti BrB Est 9, 27 (namens auff sich… das sie nicht vbergehen wolten | zu halten diese zween tage). Anis nemussimine, ir sutare, sawe norinczius sawa Szmones gelbeti BrB I Mak 3, 42 (vereinigeten sich | Sie wolten jr Volck retten). Sussirodios ghis su ieis. Sawe norinti… iam usztekėti BrB II Mak 13, 13 (beratschlagt er mit jnen | Er wolte… jm entgegen ziehen). Plebōnas tur nulemti, ana gera alba piktą santį (der Priester sols scherzen | obs gut oder böse sey). Tada tur ghi ne czista esanti nusuditi BrB III Moz 13, 25 (Darumb sol jn der Priester vnrein vrteilen). prisiek­ti, pasibāžyti, žadėti Karalius Salomo tepr isiek mansche dieną sawe norinti Tarną sawa uszmuschti BrB I Kar 1, 51 (schwere mir heute das er… nicht tödte). O kaip anis stiprei passibas zija, sawe neszinmanczius, kur ghis27 būtų BrB II Mak 14, 32 (sie schwuren | sie wusten nicht). Ghis… szadeia iemus teipaieg, sawe norinti Karalių perk albeti BrB II Mak 11, 14 (werhies jnen daneben | er wolte den König dahin vermugen). 2.1.2.3. Informacijos veiksmažodžiai gali valdyti abstrakčių linksniuojamų žodžių galininką ir kartu objektinį naudininką, bet paprastai nesiejami su bendratimi. Iš jų XVI — XVII a. GD vartojami šie: sakyti, pasakyti, apsakyti, atsakyti; kalbėti, pakalbėti, perkalbėti, byloti, minėti, priminti, pranešti, pranešdinti, pranešauti, skelbti, paskelbti, apreikšti, išpažinti, pripažinti; liudyti, aplūdyti, šaukti, ginti „įrodinėti“, privesti, stepinti „tvirtinti“, disputavoti, statyti „teigti“, raudoti, varežyti „murmėti“; rašyti, išrašyti, skaityti; prie jų iš dalies šliejasi ir garbinti, šlovinti, pavartoti artima veiksmažodžiui skelbti reikšme. Labiausiai paplitę GD su sakyti; įvairių autorių vartojami ir GD su skelbti, liudyti, išpažinti, byloti. Antra vertus, kai kurie informacijos veiksmažodžiai sudaro GD tik vieno kito autoriaus raštuose, o kitur nepastebėti, pvz., kalbėti taip vartoja tik J. Bretkūnas ir „Suma Evangelijų“, rašyti tik J. Bretkūnas, ginti, stepinti tik S. Vaišnoras. Pagaliau yra veiksmažodžių, su kuriais iš viso aptikta tik vienas kitas GD, pvz.: varčyti, disputavoti, statyti (S. Vaišnoro raštuose), šaukti, pasibāžyti, pranešauti (J. Bretkūno Biblijoje). sakyti, pasakyti, ap(i)sakyti, išsakyti, atsakyti Tūs sakome nūg ischganima amszinoia atpūlusius MT LĮž 6, 4. Sako mus trečey dienoy prikieltus iš numirusių (Powiadá | žesmy… wzbudzeni) SP II 252ₐ. Bei Tarnai Dowido bijojos iem pas sakiti, waiką numirusį BrB II Sam 12, 18 (furchten sich jm anzusagen | das das Kind tod were) Liepe idánt Hetmonga… Ant žiames átanti Ghiemus ápisakitu KN 139₁₄. Gromata… ischsaka | Pona… sedinti deschineipi Diewa | ir santi ghi amszinuiu wiriausiuiu Kunigu MT (PM) 18ₐ, Ischgelbethogi uszgimusi tatai (79) wissu pirmiausei apsake Schwentas Angelas BrP I 79–80. Thie atsake, labai dide Daugibe sancze (sagten jm wider | das seer eine grosse Menge were). 27 ghis užbraukta. 218 kalbėti, pakalbėti, perkalbėti, byloti, minėti, priminti Kaulu ligga serganti žmogų | ta kalbam kurio kaulai… didel gel BrP I 188. O Simonas… pakalbeia Onią, ġhi darusi jog toksai nepalaims Heliodorui nussi-dave BrB II Mak 4, 1. (redet dem Onia vbel nach | wie er solch vnglück gestiftet hette). Szietonas… Nor… perkalbet | Poną Diewą ápe juos warguose ir priepwu- lose nieka nesirupinanti SE 55₂₀. Ir Irenæus dabnei bijla lib. 4 cap. 34. Eucharis- tiam tai est | Weczere Christus ischstowincze dwíem daiktam MT 153₁₆. Ir tóli ge- réšni bū anié žydai kuriùs Ambraziejus S. mini teip bìlanczius DP 456₁₇ (wspomina tak mowiące W 761) Bet priminus Diewa mus per wargus wadinnanti pakutospi | weis- dekėm BrP II 469. pranešti, pranesdinti, pranašauti, skelbti, paskelbti, apreiškšti, išpažinti, pripa- žinti; garbinti, šlovinti Praneschu taw PONą norinti taw Namus pabudawoti BrB I Kron 18, 10 verkünde dir | daß der HERR dir ein haus bawen wil). Tadda patsai Diewas Tiewas… swietui pranes[ch]dinoia | apsake ir apreischke | schita Berneli Kristu | gimmusi BrP I 78. Kalbeiau, per… Prarakus… kurie thù czesu praneschawa, mane norinti tawe ant ju ussiusti BrB Ezech 38,17 (weissagten | daß ich dich über sie kommen lassen wolt). Jôs ssunus pakyla ir skielbie ye pagirta VEE 169₃ (preisen sie selig). Thie te paskelb tawo pagilbusi ir sweika kuna turrinti BrP I 194. Idant taw apreikschty Szmogù netiktai isch Dûnos giwenanti BrB V Moz 8, 3 (das er dir kund thet | Das der Mensch nicht lebet vom Brot allein). Popieżischkei ischpaszista | nekrewina affiera sancze MT (PM) 8ₐ₁₆. Simtininkas pripazista Christu turinti po sawim karius (przyznawa | że Chrystus ma…) SP I 258₁₉. Kaip jie Dukteres regeia, garbinoia (parašt.: skelbe) anos jē Pascholowinta (palaiminga). BrB GG 6, 9. Ir schlowin (virš.: skelb) jė ischganitz (virš.: palaiminga) BrB Pat 31, 28 (preisen sie selig). liudyti, aplūdyti, šaukti, ginti „įrodinėti“, privesti, stepinti „tvirtinti“, disputavoti, statyti „teigti“, užmeluoti, raudoti, varčyti „murmėti“ Asch ludiju | tawe prijmamą MT 121ₐ₁₈. Mes sche dieną apludiam… mes (t. b. mus) ius meldžiusus, Miestą Holofernu padāiti BrB Judit 7, 17 (Wir bewegen… das wir euch gebeten haben). Idant Szmones ant io negaletu schaukti, Ionatha to- delej prapūlusi BrB I Mak 13, 18 (das das Volck nicht vberjn klagete | Ionathas hette derhalben müssen vmbkomen). Nepabasznēghi ginna tha santi Diewu MT 10. Kureis ludjimais priwedi | tikrai wissotinaghi suda busenti? MT 246ₐ₁₆. (Aristotelis) Swieta… amszinai pasiliksen­ti stepina MT 46₁₉. Origenis… dwasiszchkus kunus prikelsemus disputawoia MT 246₁. (Klaigonai) tajau wissų Sacramenta viena buda esanti stata MT 120₂₄. Kas ira Melagis, net tas Kursai uszmeloji, Iesu santi Christu? BrB I Jon 2, 22 (der da leugnet | das Ihesus der Christ sey?). Prades — raudati takias gieribes pana Diewa nekupawaritās WP 244₃₇. Kurie warczie kalibe prigimtaie | bei pageidima | pacze per sawe ne santi grieku MT 61ₐ. rašyti, išrašyti, skaityti Teipo nes rascha Schwentas Lukoschius | Gabriela Angela Mariai kalbeiu- si BrP I 135. Nesa schiteipo ischrascha ne tiktai schwentas Powilas… Kristu su- sadinusi uszu stala sawa Apaschtalus BrP I 64. Ir ne skaitome idgant’ daugiaus 219 tiek tai keturis kartus Ewangeliolia S. prakalbusiu DP 47454 (nie czytamy żeby… przemowiła W 795). 2.1.2.4. Prie 2 grupės priskirti veiksmažodžiai paprastai valdo tik abstrakčius objektus. Tuo tarpu GD jie dažniausiai sudaro su konkrečios reikšmės daiktavardžių bei įvardžių galininkais. Jau ta aplinkybė rodo, kad šiose konstrukcijose N, atskirai paimtas, nebėra tiesioginis V objektas. Tačiau ryšys su objektinėmis konstrukcijomis XVI–XVII a. dar nebuvo nutrūkęs. Kaip ir konstrukcijose su fizinės percepcijos veiksmažodžiais, tarp objektinių ir neobjektinių GD čia pastebime pereinamųjų pakopų. Pavyzdžiui, toks laipsniškas perėjimas akivaizdus tarp konstrukcijų su tikėti, kur V visų pirma siejamas su N sąvoka, pvz.: Tikim Iesu Christu kehlusi ir dangu atwerusi Mž 90, ir tarp tų, kuriose jau dominuoja V ryšys su P arba visu N ir P junginiu, pvz.: Anis tiek tai szitą giwątą būsenčią tiki DP 58431 (oni tylko ten żywot być wierzą W 995); abu tipus atskirti čia vietomis galima tik pagal platesnį kontekstą ar vertėjo naudotą originalą. Kadangi psichinės percepcijos veiksmažodžiai XVI–XVII a. kartais dar buvo siejami su tolimesnio objekto galininku (plg. 1. 2.), tokį pat jų ryšį galima įžiūrėti ir GD, kuriose N žymi suvokimo turinį. Todėl, pavyzdžiui, konstrukcija Szinnot po dweiu dienu busenczes Welikas BrP I 356 dar gali būti laikoma objektine. Tai pasakytina ir apie GD su informacijos veiksmažodžiais. Sakinyje Angelu pulkas… Sake ghiems Berneli graszu | Galinti ant kiemu Edziu BrGD VI galininkas bernelį gali būti laikomas sakė objektu (plg. Saulus… sakie Christu ischkalosu VEE 144₃). Tą pačią situaciją apibūdinančiame sakinyje Angelas pieminims pasaka Kristu uszginusi BrP II 432 V objektas yra visas NP junginys. Nuo čia jau tik vienas žingsnis ligi konstrukcijų, kuriose tiesioginio valdymo ryšio tarp V ir N nebegalima nustatyti, pvz.: sakiket iem, io Ricerištę liowusę BrB Iz 40, 2 (prediget jr | daß jre Ritterschafft ein ende hat). Kad GD su informacijos veiksmažodžiais iš prigimties buvo objektinio tipo, rodo ir atitinkamų tautosakos konstrukcijų, pvz., kalba mane martelę darbelį nemokančią (Žž) ryšys su reliktiniais, liaudies dainų išsaugotais žodžių junginiais visi mane kalba BM 463; kalba mudu žmonužėliai, bet nevienais žodeliais JV 61 ir pan. (plg. LKŽ V 114). Iš sinonimiškų pasakymų su prijungiamųjų sakinių šalutiniais dėmenimis, plg. kalba mane motulė, kad darbelio nemoku (Mrk) matyti, jog N priklausymas nuo V nebuvo kliūtis suprasti NP kaip pusiau predikatinę žodžių grupę. Pagal valentines ypatybes 1 ir 2 grupės veiksmažodžiai taip pat nėra griežtai atriboti. 1 grupės veiksmažodžiai, turėdami antrinę (perkeltinę) reikšmę, gali eiti su abstrakčiais objektais. 2 grupės veiksmažodžiai tam tikrais atvejais dar gali turėti ir konkrečius objektus. Tačiau 1 grupės veiksmažodžių junginiai su konkrečiais objektais yra vyraujantys ir produktyvūs, o atitinkami 2 grupės veiksmažodžių junginiai jau raštijos pradžioje yra nykstantys archaizmai. GD su 1 ir 2 grupės veiksmažodžiais skirtumas yra sąlygiškas, istorinis. Jis atspindi skirtingus GD raidos etapus ir konstrukcijos viduje vykstantį vidinių ryšių pertvarkymo procesą. 3 ir 4 grupių GD sandarą jau tiesiogiai sąlygoja to pertvarkymo padariniai. 220 3 grupė 2.1.3. Veiksmažodžiai, siejami su subjekto vardininku, bet negalintys valdyti galininko GD su šios grupės veiksmažodžiais gerokai retesni ir XVI–XVII a. raštuose tesudaro apie 6% visų pavyzdžių. Tačiau GD raidai jie labai svarbūs, nes dėl veiksmažodžių intranzityvumo juose labai akivaizdžiai išryškėja konstrukcijos vidinės struktūros pakitimai. Šioje grupėje galima išskirti 6 pogrupius su skirtingomis reikšmėmis bei valentingumo ypatybėmis, būtent, sangrąžinius psichinės percepcijos, tikėjimosi, mokymo(si), psichinės bei emocinės būsenos ir norėjimo veiksmažodžius. 2.1.3.1. Sangrąžiniai psichinės percepcijos veiksmažodžiai turi panašias reikšmes, kaip ir 2 grupės nesangrąžiniai (arba su datyvinės reikšmės sangrąžos dalelyte, pvz., vaizduotis), tačiau skiriasi nuo jų tuo, kad negali valdyti galininko. Kitų linksnių jie taip pat paprastai nevaldo. Be GD, jie dar gali būti siejami su aiškinamųjų sakinių šalutiniais dėmenimis. tartis „manyti“; išsimanyti, išsireikšti, ženklintis „reikšti“ Pikts permanams wel pribūna | Kurs tares sokona dūta BrGD XLII (72 p.). Per tatai išsimana mus wissus didei kaltus esanczius BrP II 489. Idant ischgelbeghimai… išsireikšchtu, Basznicze… dievischka mace sancze sarेंkama | apginama ir ischlaikoma MT 182, 3. O kaip Pharaonas tatai antra karta sapnawa, szenglinassi, Dievą tatai isch tiesos ir humai darisentį BrB I Moz 41, 32 (bedeut | Das solchs… thun wird). GD vartosena su šiais veiksmažodžiais lengvai paaiškinama jų reikšminiu artimumu 2 grupės veiksmažodžiams, kurių galininko valdymas jau yra labai ribotas. Pavyzdžiui, tartis čia turi tokią pat reikšmę, kaip tarti „manyti“, ženklintis — kaip ženklinti (plg. 2. 1. 1. 2. ir 2. 1. 2. 1.). Kadangi jau su 2 grupės veiksmažodžiais GD paprastai yra neobjektinio tipo, reikšminė analogija eina dar toliau: pagal konstrukcijas su veiksmažodžiais GD imamas sieti ir su atitinkamos reikšmės veiksmažodiniais žodžių junginiais, negalinčiais valdyti galininko. Pavyzdžiui, pagal ženklinti(s) J. Bretkūnas sieja GD ir su duoti ženklą, turėtis ženklą, gauti ženklą. Ir dawe iemus szenklą, Diewą ios gelbsentį BrB II Mak 8, 23 (gab jnen ein Zeichen, das jnen Gott helffen würde) Bei turrekes schitai szenklu nog PONO, PoNą tatai darisentį BrB Iz 38, 7 (habe dir das zum Zeichen… das der HErr solchs thun wird). Tu szenklą nug PONO gausi, PONą tatai darisentį BrB II Kar 20, 9 (Das zeichen wirstu haben… das der HERR thun… hat). Panašiai pagal konstrukcijas su paskelbti GD pavartojamas su padaryti garsą, pagal liudyti — su liudymą duoti, pagal susitarti — su padaryti ryšį. Wissas Pulkas murmeia, todelei idant Sžemei padaričių Garsą pikta sanzę BrB IV Moz 14 (ein geschrey machten | das es böse were). Schitie daiktai wissi sakau dūst stipra liudima Diewa didi Pona santi BrP II 17728. Ir esch… amszina Rischi29 su ieis padarisiu, mane busentį jų Diewų, ir ies mana Szmonemis BrB Bar 2, 35 (Vnd wil einen ewigen Bund… auffrichten | das ich jr Gott will sein). 28 Panašiai BrP II 88, 238. 29 Pabraukta, paraštėje: Siderejima. 221 2.1.3.2. Tikėjimosi veiksmažodžiai tikėtis, daboti(s) „žiūrėti, paisyti“, žvalgytis gali būti siejami su kilmininku30, veiksmažodžių bendratimi ar aiškinamųjų sakinių šalutiniais dėmenimis. Kaip ir kiti sangrąžiniai psichinės percepcijos veiksmažodžiai, jie savo reikšme yra artimi 2 grupei, tačiau skiriasi sintaksiniu valentingumu. GD su tikėtis ir dabotis gana plačiai paliudytas įvairių autorių (J. Bretkūno, M. Daukšos, S. Vaišnoro, B. Vilento ir kt.) raštuose. tikėtis, daboti(s), žvalgytis Yra ir tų daug | kurie malonė ir meilė didžiųjų vieszpatų | didžiausią palaimą padėta tikis DP 59632 (ktoryž… navětše szczęście położone byť mniemają W 202) Ames tikeiomese | ghy atpirkse n t Israhel (Wir aber hoffeten | er solte Israhel erlö sen) VEE 59₂₉. Dabok čionay isz kiek i tq Poną | del tikinči nti sawa labai rupinan tisi SE 68₂₃. Werta yra daboties: Niekam Sacramentus nederanczius MT 117₈. Weisdek Danguna, ir dabokes bei szwalgikes Debesiu, anas (pabr., virš. jas) taw perau kschas sances BrB Job 35, 5 (schaw an die wolcken | das sie dir zu hoch sind). 2.1.3.3. Mokymo(si) veiksmažodžiai mokyti(s), pamokyti, išmokti, primokti gali būti siejami su objekto kilmininku ir veiksmažodžių bendratimi. Jie santykiauja su 2 gr. informacijos veiksmažodžiais panašiai, kaip tikėtis, dabotis — su 2 gr. psichinės percepcijos veiksmažodžiais. Nors mokyti, pamokyti gali valdyti galininką, žymintį mokomą asmenį, tačiau GD niekada neužima šio galininko sintaksinės pozicijos. Tuo tarpu mokymo(si) objektą reiškiantis galininkas31 vartojamas palyginti retai. XVI – XVII a. GD konstrukcijose su mokymo(si) veiksmažodžiais N niekur negali būti laikomas šių veiksmažodžių objektu. Šios konstrukcijos plačiai vartojamos J. Bretkūno bei S. Vaišnoro raštuose ir pasižymi sandaros bei leksinės raiškos įvairumu. mokyti, (-inti), pamokyti; mokytis, (-intis), išmokti, primokti Schwenkfeldius mokina | žmogischkaie natura ing deiwischkaie pawiruse MT 31₁₈ Wieschpats… moka | maszus waikelius turinczius Angelus Schwentus BrP II 430. Ponas… noreia szenklinti ir mus wissus pamokiti | schi Berneli kuri panna Maria pagimde (226) essanti tikra pirmgimi BrP I 226 – 227. Todelei mokinkimes per sches kaledas | Kristu minus szmoniemus gimusi BrP I 72. Jo kunas guleia… Ikki ischmoka, Diewa aukskschiausighį mace turinti ant karalistu Szmonių BrB Dan 5, 21 (bis das er lernete | das Gott… gewalt hat). Girdeiom ir primokom | mus wissus didei grieku delei pawargusius BrP II 246. 2.1.3.4. Psichinės bei emocinės būsenos ir jos raiškos veiksmažodžiai abejoti, nusistebėti, nusitikrinti, girtis, skųstis, linksmintis yra siejami su objekto įnagininku arba aiškinamųjų sakinių šalutiniais dėmenimis. GD su šiais veiksmažodžiais vartojamas retai. Išskyrus kiek populiaresnes konstrukcijas su abejoti, skųstis, jų randame tik po vieną kitą pavyzdį (daugiausia J. Bretkūno raštuose). abejoti, nusistebėti, nusitikrinti Nera ko abejoti | ghi su kitais mokitines nasrais sawa Kuna ir krauie Christaus priemusi MT 156₅. O Pilatas nussistebeia IEsu iau numirusi BrP I 394. 30 Dėl dabotis vartojimo su kilmininku atitinkamą reikšmę plg. Dabokites pauksczezu ora jog neseja, ney pia uja ChB Mat 6, 26. 31 Žr. E. Fraenkel, Kas., p. 76. 222 Per wiera… nusitikriname Diewą esantį ir busientį | mumus grieszniemus malonu SE 231–232. girtis, skųstis, links mintis „guostis“, džiaugtis Prieszasties ieschko, kaip galetu (pabr.) girtisi. save takius sanczius kaip mes esme BrB II Kor 11, 12 (das sie rühmen möchten | sie seien wie wir) Alcimus… skundesi ant Nikanoro, ghi newierna santi BrB II Mak 14, 26 (verklagte…das er vntrrew werden were) Mes linksminamies, mus pa io scheschüliu giwensanczius tarp Pagonijų BrB JerR 4, 20 (wir wollten… leben). Džiaugiūs tawe Sweika Nammų pareiusi BŽ 496. Kaip ir 2. 1. 3. 1. minėtais atvejais GD pagal analogiją su veiksmažodžiais retkarčiais siejamas ir su atitinkamos reikšmės žodžių junginiais. Pavyzdžiui, pagal GD su nusitikrinti sudaroma ir atitinkama konstrukcija su būti tikram: mažonkai | tikrays budami | ta stong | Ponuy Diewuy | megu ir mielą esanti | teiam… tarnauja SE 30, 10. Tokių GD analoginį susidarymą iliustruoja J. Bretkūno Biblijos pavyzdžiai, kur greta veiksmažodžio kaip galimas variantas užrašytas ir atitinkamos reikšmės žodžių junginys: Wiras… kalbeia, tikedams (uszmesdams mumus per akis) mus esanczius Tireius32 Szemes I Moz 42, 30 (vnd hielt vns für Kundschaffer des Landes) Pats veiksmažodis tikėti, nors ir gali valdyti įnagininką, yra artimesnis abstrakčinį daiktavardžių galininką valdantiems veiksmažodžiams (žr. 2. 1. 2. 1.). 2.1.3.5. Atskirą, nuo kitų labiau nutolusią pogrupę sudaro GD su norėjimo veiksmažodžiais norėti ir velyti. Šie veiksmažodžiai gali valdyti kilmininką arba veiksmažodžio bendratį, tačiau siejami tik su tokiais aiškinamųjų sakinių šalutiniais dėmenimis, kurių tariniais eina tariamosios nuosakos formos (plg.: mato, kad svečias ateina ir nori, kad svečias ateitų). Savo reikšme šie veiksmažodžiai taip pat skiriasi nuo iki šiol aptartųjų. Su jais GD dažniau sudaromi J. Bretkūno ir S. Vaišnoro raštuose, pavienių pavyzdžių pasitaiko dar Volfenbiutelio postilėje ir Slavocinskio giesmyne. norėti, velyti Tadelei ghi ir szmgum busenti nareija WP 284. Kursgi nor stipresniusius sluszienezus silpniemus MT 42₁₂ (Petras) pastiprin stanguma anu | kurie Mosaischkūs įstatimus noreia laikomus MT 208₁₄. Tūs, kuriūs ghissai nor schoie gjwatąie saw ligeis sanczius tenai… nor paschlowinti MT L[ž 17₂₀ Norim Schwenta Dwise musip giwenancze BrP II 142. Girtukles welitu Kad kakla pilditu, Ne kayp mane beganczia, O šiu metu wargstanczia SIG I 61. Esch welicziau tus pinningus niekadai ne buwusius BrB Tob 5, 24 (ich wolt | das das Geld nie gewesen were) Ach, welicziau Poną sawa essanti pas pranaschą Samarijaie BrB II Kar 5, 3 (Ah! das mein Herr were bey dem Propheten in Samaria). Kaip matyti iš pavyzdžių, nuo norėti, velyti priklauso labai įvairios sandaros GD su skirtingų rūšių bei laikų dalyvių formomis. Verstiniuose tekstuose, kurių originalai prieinami, tiesioginio pastarųjų poveikio tokiai GD vartosenai nematyti; atvirkščiai, kai kur verčiama itin laisvai. Netiesioginę skatinamąją įtaką čia galėjo turėti tik lotynų kalba, kurioje po verba voluntatis įprasta accusativus cum infinitivo konstrukcija senųjų raštų autoriams galėjo asocijuotis su lie. GD. J. Bretkūnas, taisydamas Biblijos rankraštį, vienoje vietoje aiškinamojo sakinio šalutinį dė- 32 Užbraukta, paraštėje — Spiegoreis. 223 menį po norėti keičia GD: Bet jei noriu, kaip pasilikčiau (pabraukta, virš.: pasiliekanti) iki ataimi Jon 21, 23 (So ich wil das er bleibe)33; graikiškame originale ir Vulgatoje čia yra acc., c. inf. galėjęs duoti tokią sugestiją (plg. ἐὰν θέλω μένειν, eum volo manere). Tačiau kitoje taisytoje vertimo vietoje GD po norėti (Er nori scheschūli! deschimtį trapų toliaus aisenti II Kar 20, 9), pavartotas be jokios originalo įtakos, keičiamas aiškinamojo sakinio šalutiniu dėmeniu: Er nori iog scheschūlis … eitu (Sol der Schatten zehen stuffen forder gehen, Vis ut ascendat umbra). Duomenų, kurie leistų spręsti apie tokių konstrukcijų skolinimą, neturime; atvirkščiai, gana įvairus ir laisvas jų vartojimas senuosiuose raštuose leidžia manyti, kad XVI a. gyvajai lietuvių kalbai jos nebuvo svetimos. Veiksmažodžio norėti (kaip ir kitų siekimo, tikslo reikšmės veiksmažodžių) kilmininko valdymas yra senoviška, iš ide. bendrystės laikų paveldėta ypatybė, būdinga daugeliui giminiškų kalbų34. Galininkas su šiuo veiksmažodžiu yra gana retas, tačiau, žymint norimą objektą kaip visumą, baltų, slavų, germanų ir kitoms ide. kalboms jis taip pat nebuvo svetimas. Be to, daugelyje jų randame GD su tos pačios reikšmės veiksmažodžiais, kaip lie. norėti, plg. la. gribēj mani drīz augam BW 192335, lot. te volo monitum; patriam exstinctam cupit36, vok. ich möcht ihn gern getödet37; dar labiau paplitusios atitinkamos infinityvinės konstrukcijos38. Tok iom is aplinkybėmis nėra negalima prielaida, jog tokie GD kitados susidarė senų objektinių konstrukcijų pagrindu, o veiksmažodį norėti nustojus sieti su galininku, pamažu išnyko. 4 grupė 2.1.4. Veiksmažodžiai ir kiti žodžiai bei žodžių junginiai, nesiejami su subjekto vardininku ir negalintys valdyti galininko Su 4 grupės žodžiais senuosiuose raštuose sudaroma mažiausiai GD – tik apie 2,7%. Visi šiai grupei priskiriami pavyzdžiai yra iš J. Bretkūno ir S. Vaišnoro raštų, t. y. iš tų šaltinių, kuriuose GD plačiausiai ir įvairiausiai vartojamas. Be to, J. Bretkūno raštai vien savo apimtimi sudaro maždaug 40% visų ištirtų XVI—XVII a. tekstų. Be asmenuojamų ir neasmenuojamų veiksmažodžio formų, 4 grupei priklauso ir kai kurie modaliniai žodžiai bei daiktavardžiai, galintys prisijungti aiškinamojo sakinio šalutinį dėmenį (t. y. turintys bendrą su veiksmažodžiais frazinį valdymą). Su šios grupės žodžiais siejamas N ir P junginys, išlaikydamas galininko formą, užima jau ne galininko, o vardininko sintaksinę poziciją. 33 Ši konstrukcija paskui perkelta ir į Postilę, plg.: Iei noriu ana pasiliekanti iki ataimi BrP I 411. 34 B. Delbrück, Vergl. Synt., I, p. 324—327. 35 J. Endzelīns, Latviešu valodas gramatika, Rīgā, 1951, p. 1001. 36 A. Ernout, F. Thomas, Syntaxe latine, Paris, ²1953, p. 282; R. T. Lakoff, Abstract Syntax and Latin, Complementation, Cambridge – Massachusetts – London, 1968, p. 228—229. 37 O. Behaghel, Deutsche Syntax, II, Heidelberg, 1924, p. 417. 38 Dėl graikų k. plg. R. Kühner, Ausführliche Grammatik der griechischen Sprache, Hannover, 1870, p. 593 tt.; С. И. Соболевский, Древнегреческий язык, М., 1948, p. 334—335; dėl lotynų k. R. Kühner, C. Stegmann, Lat. Gr., II, 693—694; dėl anglo-saksų k. J. Macháček, op. cit., 40 tt. 39 Viršuje Z. Blotno ranka taisyta: Regetis jums. 224 Prie 4 grupės priklauso: beasmeniai sangrąžiniai veiksmažodžiai, neveikiamųjų dalyvių bevardės giminės formos, modalinės reikšmės konstrukcijos ir konstrukcijos su veiksmažodiniais ir kitais daiktavardžiais. Negaūsūs 4 grupės pavyzdžiai yra reikšmingi tuo, kad rodo kraštutinę GD vartosenos išplėtimo ribą ir šiuo atžvilgiu yra unikalūs tarp atitinkamos sandaros dalyvinių konstrukcijų indoeuropiečių kalbose. 2.1.4.1. Beasmeniai sangrąžiniai veiksmažodžiai regisi, rodosi, įsirodo turi panašias reikšmes, kaip atitinkami nesangrąžiniai, valdantys galininką ir dažnai sudarantys GD; prie jų šliejasi ir S. Vaišnoro dviem atvejais pavartotas sekasi „išeina, matyti“. Kadangi visuose peržiūrėtuose raštuose terastos 8 tokios konstrukcijos, jos pateikiamos ištisai. regėtis, rastis, įsirodyti, sektis Schittap regesi mums | anus išch gerros schirdies klaususius BrP I 44. Regissi mane walgantį ir gerinti su jumis BrB Tob 12, 19 (Es schein wol | als esse ynd trüncke ich mit euch). Regissi newerta santi Baszniczo Chrikscronischko tą abijoienti klausimą MT 2588. Iei pirmaghi uschrakinima kalbos galli priewesti | tad regissi nepau-dinamą gruntą santi? MT (PM)88–10. Pirm ne ie pardawė, radosi ghę nieschczę sanczę BrB Mat 1, 1840 (Erfand sichs | das sie schwanger war); Vszmokiek tiemus, kurie tawes lauk41, idant issiroditų tawa Prarakus tiesą kalbeiusius BrB Sir 36,18 (das deine Propheten wahrhafftig erfunden werden). Ischtogi sekassi Moyšiechaus rądime didę sandorą pirm Patapą su tewais Schwentaisėis buwsse MT LĮŽ 145. Tad sekassi neatkalbėtinai | tą Mische sanczę ne nūg Christaus įstatita | bet… nūg wissų welmu isch Peklas atneschtą ir jwestą. MT (PM) 215. 2.1.4.2. Neveikiamųjų dalyvių bevardės giminės formos, taip pat turinčios beasmenę reikšmę, GD sudaro žymiai dažniau. Jos daromos iš 1 ir 2 grupės tranzityvinių veiksmažodžių. Esamojo laiko nev. dalyvių bev. g. formos daugiausia daromos iš veiksmažodžių regėti, žinoti, kalbėti, pavieniais atvejais – iš rasti, perman yti, sakyti, rašyti, tikėti, suprasti, giedoti. regėti, žinoti, kalbėti, rasti, perman yti, rašyti, sakyti, giedoti, tikėti, suprasti Isch to regima ira, anus42 nesanczius Diewus BrB Bar 6, 14 (daran ir ja mercken könnet | das es nicht Götter sind). Ir žinoma est Sumu Dieva santi atsisusta ne idant… nugrūtumbime MT 1373. Apie tas tikrai žinoma ir tikima yra | ies nemirschtanczes MT 2588. Ischtogi paprastai yra kalbama: Deiwistøie sanczę wiena essibe dwassischka MT 711. Randama ira raschte, Ieremija (virš.: -schu) praraką prisakusių tiemus BrB II Mak 2, 1 (Man findet auch in den Schrifften | das Jeremias… geheissen habe). Idant permanoma butu | atleidima grieku ir suderinama su Diewu isch malones mums dowanojemą MT 7913. Raschama | sakama | tikima | ir giedama ira… Ghi pati isch numirusiu treczia diena kėlūsisi BrP II 6. Todel iau 40 Taisyta paties Bretkūno ranka iš kaip ana nieschęze buwa. NT čia jau eina šal. dėmuo su jog; 1823 m. Biblijoje — su kad; GNT pagal lot. tekstą rasta ira nesczia (inventa est in utero habens). 41 -tą nubraukta. 42 Pabraukta, viršuje: ios. 15. 520 225 suprantama ira | wilų essanti BrB Bar 6, 50 (Darumb kan man mu fort wol erkennen | das es triegerey ist). Taigi beasmenėse konstrukcijose su nev. dalyviais vyrauja leksemos regėti, sakyti ir žinoti, kurios apskritai dažniausiai sudaro GD. Tai patvirtina analoginę šių konstrukcijų kilmę. Tik po to, kai žinau brolį grįžusį tipo konstrukcijose valdymo ryšiai tarp žinau ir brolį išblanko, junginys brolį grįžusį, suprantamas kaip (jog) brolis grįžo atitikmuo, galėjo būti susietas su žinoma tokiu būdu: žinau (jog) brolis grįžo : žinoma, (jog) brolis grįžo = žinau brolį grįžusį : x; x = žinoma brolį grįžusį Būtojo laiko nev. dalyvių bev. g. formos daugiausia daromos iš sakyti, pasakyti, atsakyti, pavieniais atvejais – iš rašyti, parašyti, numanyti, pažinoti „pažinti, sužinoti“. sakyti, pasakyti, atsakyti, rašyti, parašyti, numanyti, pažinoti Pirmai yra sakita | toki buda senoio Baszniczioie buwussi MT 145ᵃ₂. Trecze diena tapa pasakjta Labamui, Iakubą běgantį BrB I Moz 31, 22 (wards… angesagt | das Iakob flöhe). Bet buwa iem atsakita | toki daikta neprimanoma santi MT 266ᵃ₁₈. Teipo buwa raschita, Prisakimą dūta pra wissas Szemmes BrB Est 3, 14 (Also war der inhalt der schrift | Das ein Gebot gegeben were). Raschita ira | karaliu… teip kalbanti BrP II 472 Bet Moysieschiuje yra paraschita Diewa uschkietinussi schirdi Pharaona? MT 174₁₉. Wel ir ant ta gal numanita buti, annus nesanczius Diewus BrB Bar 6, 71 (Auch kan man es daran mercken | das sie nicht Götter sind). Nesa ant ko turetu paszinnota buti, mane ir tawa Szemones malonė radusius BrB II Moz 33, 16 (sol… erkannt werden | das ich vnd dein Volck… gnade funden haben). Bevardės giminės formos, sudarančios GD, pačios gali būti kitos GD konstrukcijos priklausomais nariais. Iš viso pastebėti 3 tokie atvejai: Esch girdeiau ape tawe sakoma, tawe dwassę schwentuiu dewių turinti, ir perschwietimą, protą, ir didę Ischmintį tawip rastą. BrB Dan 5, 14 (Ich habe… hören sagen | das du den Geist… habest | vnd Erleuchtung… bey dir funden sey). Szmones Abase girdeia kalbama Simri suderegima padarusi bei Karalių uszmuschusi BrB I Kar 16, 16 (höret sagen | das Simri einen Bund gemacht vnd auch den König erschlagen hette). O anis rada Sokone raschita, PoNą per Moseschnę prisakiusi BrB Neh 8, 14 (Sie funden geschrieben im Gesetz | das der Herr… geboten hatte). Pagal konstrukcijas su bev. g. formomis vienoje J. Bretkūno Biblijos vietoje GD sudarytas netgi su būt. l. nev. dalyvio vyr. g. forma: Teipo esch… aną ant Szemes padrepsiu, kaip pamatai io (sic!) regėti bus, aną thinai gulenczę Ezech 13, 14 (das man jren Grund sehen sol | das sie da lige). Reikiamybės dalyvio bev. g. forma, einanti GD pagrindiniu nariu, pastebėta tik viename pavyzdyje: Tad ischkei regetina ira | nedeką priesch Diewa baise piktjba sanczę MT 196ᵃ₁₄. Nuo nev. dalyvių bev. g. formų priklausančios konstrukcijos nėra vien J. Bretkūno ir S. Vaišnoro kalbos specifinė ypatybė. J. Rėza, redagavęs J. Bretkūno Biblijos VI tomą, perkėlė į savo „Psalterą Dovydo“ su regima butu siejamą konstrukciją tikra Diewa Sione santi (Ps 84, 8), kuria rankraštyje buvo pakeistas aiškina- 226 mojo sakinio šalutinis dėmuo iog tikrasis Dievas ira Sione (plg. PsD 152; LB: Das man sehen mus | der rechte Gott sey zu Zion). Atitinkamų konstrukcijų (tik jau su padalyviais) randame ir dabartinėje lietuvių kalboje, plg.: Ne veltui sakoma lapė gudrią esant Vaižg RR II 173. 2.1.4.3. Keliose S. Vaišnoro „Žemčiūgos“ vietose GD sudaro modalinės reikšmės konstrukcijos tikrai yra ir tiesa yra, savo reikšme artimos tariniams su nev. dalyvių bev. g. formomis. tikrai yra Tikrai ira | žmonems dabar ant swieta alba žemes besant | Sunu Diewa ant suda ateisenti 243ᵃ. Tikrai tada ira Sunu Diewa nūg Tewa netodelei atsiusta santi (106ᵃ) idant swietischkai ponawotu 106ᵃ–107. tiesa yra Ir tiesa ira | tikraghi ir pastatistchkaghi pribuwima… neisstowinti isch wer-tistes imancznu 155ᵃ⁻¹⁰. Kadang tiesa ira | newissus žmones tikeghimu malones žadeima nutwerrenczus 168¹. 2.1.4.4. GD pagrindiniu nariu kartais eina ir daiktavardžiai, paprastai veiksmažodiniai, su kuriais gali būti siejamas aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo. Šie daiktavardžiai dažniausiai esti padaryti iš GD vartojamų (arba jiems artimos reikšmės) veiksmažodžių. Beveik visais atvejais čia galima įžiūrėti sintaksines analogijos ryšius su 2 ir 3 grupės konstrukcijomis. Pavyzdžiui, pagal GD su liudyti, liudijimą duoti sudarytos konstrukcijos su daiktavardžiais liudijimas, liudininkas. liudijimas, liudininkas Diewas įstate tą sawedima… ieng butu ischkus ludijimas tą saluba santi giwe-nima schwenta MT 221₈. Idant wargas ir smertis schwentuiu butu ludijimas apie moxla | iog isch schirdies tik moxla Euangelias santi tikra MT 181₈. Jus sche diena este liudininkais, mane wis pirkusį, kas EliMelecho buwa BrB Rut 4, 9 (ir seid… Zeugen | das ich alles gekauft habe). Panašiai su dūmoti sietinas dktv. dūmos, su nusitikėti — nusitikėjimas, ženklinti — ženklas, stebėtis — stebuklas. dūmos, nusitikėjimas, ženklas, stebuklas Toktai wis nobasznases dumas perimma | tą moxla santi nūg DIEWA padūta MT 3ᵃ₉. Wiera ira stiprus nusitikęghimas ant Pono Diewo | ghi mus szmones | leidusi | milinti | pristojenti mus wissosu daiktosu | norinti gelbėti BrP I 286. Koks ira szenklas, mane eisenti Namump PONO BrB Iz 38, 22 (Welch ein Zeichen ist das | das ich hinauff… sol gehen?) Schitas ira Stebuklas, PoNą schitai kalbeiusį BrB I Kar 13, 3 (Das ist das Wunder das solches der HERR geredet hat). Kiti daiktavardžiai yra susiję su GD einančiais veiksmažodžiais ne tiek daryba, kiek reikšme. Pavyzdžiui, GD su garsas „žinia“ sietinas su atitinkamomis konstrukcijomis, priklausančiomis nuo informacijos veiksmažodžių skelbti, pranešti, šaukti ir pan. (žr. 2.1.2.3.); panašiai dktv. sentencija susijęs su mokyti, sakyti, gramotos su rašyti. 15* 227 garsas, sentencija, gromatos O radosi mellų (virš.: neteisus) Garsas, Antiocha numirusį BrB II Mak 5, 5 (Aber es kam ein erlogen geschrey aus / wie Antiochus solt tod sein). Isch schirdies dugna tur ta sententia buti prijmta: Dieva nesanti prieszace grieka / neigi norinti / neigi paskirenti grieka... MT 54a. Tadda buwa issiuntas Gromatas... kosznumu Szmonium, sawa Lieszuviu. Kosną Wirą Wiriausi Poną santi sawa Namūsa BrB Est 1, 22 (Da wurden Brieue ausgesandt... das ein jeglich Man der Oberherr... sey). Kad tokios konstrukcijos autoriams buvo įprastos, matyti iš BrB II Sam 13, 30: ateina garsas Dowidop, Absaloma wissus Waik̇us Karaliaus uszmuschuši, kur aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo kaip Absalomas butų wissus Waik̇us Karaliaus uszmuschens pakeistas GD, taisant rankraštį. Nei vokiškas, nei lotyniškas tekstas negalėjo būti akstinu šiam taisymui, plg. kam das gerüchte für David | das Absalom hette... erschlagen; fama pervenit ad David dicens: Percussit Absalom...; šių kalbų įtakos nematyti ir kitais minėtais atvejais. Kai kurios iš tokių konstrukcijų artimos GD, priklausančioms nuo nev. dalyvių bev. g. formų, plg. 2.1.4.2. aptartus atvejus su sakyta buvo ir šį pavyzdį: Ir kaip tas Garsas pasakitas buwa Pharaono Namūsa, Iosepho Brolius ateijusius, intikka Pharaonui gerai. BrB I Moz 45, 16. (Vnd da das geschrey kam... das Iosephs brüder komen weren). Panašiai su rašyta buvo (žr. 2.1.4.2.) sutinka rašte buvo šiame pavyzdyje: Bei ir tatai tame raschte buwa, Praraką iemus... prisakiusį, idant anis... Skrinę drauge imtų. BrB II Mak 2,4 (So stund das... in der selben Schrifft / Das der Prophet... sie geheissen habe) Taigi GD sudarantys 4 grupės daiktavardžiai savo semantika, dažnai ir daryba, yra glaudžiai susiję su 2 ir 3 gr. veiksmažodžiais. Tačiau konstrukcijos sintaksinis savarankiškumas šioje grupėje dar didesnis: NP vartojimas subjekto vardininko pozicijoje rodo, jog ne tik galininko, bet ir apskritai objektinio linksnio funkcija čia yra jau visiškai prarasta. Pažymėtina, kad tokia savarankiška vartosena būdinga kaip tik tiems autoriams – J. Bretkūnui, S. Vaišnoru­i – kurių raštuose GD labiausiai paplitęs. Didesnis konstrukcijos produktyvumas, matyt, stimulavo jos raidą sintaksinio savarankiškumo linkme. 2.1.4.5. GD savarankiškumas J. Bretkūno buvo taip ryškiai jaučiamas, kad vietomis jis bandė jį vartoti netgi atskiro sakinio ar sujungiamojo sakinio dėmens reikšme. Postilės I t. randame antraštę: Ant Pirmo. Mus wissus tarnais sanczius (487), nors niekur aplinkui nėra jokio veiksmažodžio ar kito žodžio, su kuriuo būtų galima ją susieti; tik iš prasmės galime numanyti čia suponuojamą turime žinoti (atminti) ar pan.⁴² Sujungiamojo sakinio dėmuo verčiamas GD šiame pavyzdyje: Ir siunte (Ptolemeas) Paslus Demetriop, ieib iopi ateitų, Sudereġhimgą su io dariti, tada sawe norintį iem padūti sawa Dukteri. BrB I Mak 11,9 (Vnd schickt Boten zu Demetrio | das er zu jm komen solt | einen Bund mit jm zu machen | So wolt er jm seine Tochter geben); jokio akstino čia vartoti GD neduoda ir lotyniškasis tekstas (plg.: Veni, componamus inter nos pactum; et dabo tibi filiam meam). Kad NP buvo suvokiamas kaip atskiras predikatinis vienetas, matyti ir iš tų pavyzdžių, 42 Visai be V pavartotas NP ir BrB Job 36, 19: Bes ana (ghi) adboientį tawa Macę alba Auksa, bet čia veikiausiai tik dėl neapsižiūrėjimo praleista tari, manai ar pan (plg.: Meinſtu dus er deine gewalt achte). 228 kur tarp jo ir V eina visa grandinė prijungiamojo sakinio šalutinių dėmenų. Pavyzdžiui, BrB Neb 10, 30 po pagrindinio dėmens Ir anis ateija ieib prisiektų, ir prisiega paszadėtų waikschezoti Sokone Diewo eina pažymimasis šalutinis dėmuo, siejamas su Sokone, toliau du ilgi šalutiniai aiškinamieji dėmenys, siejami su ateia (tiek savarankiški, kad ir M. Liuterio, ir J. Bretkūno išskirti taškais), paskui vėl antrojo laipsnio aiškinamasis dėmuo ir tik tada GD: ... Ir kaip Szmones Szemes Sabbath oie atgaben Taworą ir wisokio Pascharo pardūti, mus toktai nog jų neprijmsenczius (das wirs nicht von ihnen nemen wolten). 2.1.4.6. Atskirai minėtinas atvejis, kur GD pagrindiniu nariu eina jaustukas: Ach, mane gimusį, jog mana Szmonių ir schwento Miesto ischpustighimą regeti, ir tileti turiu BrB I Mak 2,7. Vokiškame originale randame prijungiamojo sakinio šalutinį dėmenį su daß (Ah | das ich dazu geboren bin), o lotyniškame – su ut (ut quid natus sum), taigi GD čia galėjo būti pavartotas kaip šalutinio dėmens atitikmuo – panašiai, kaip kituose 4 gr. pavyzdžiuose. Tačiau sporadiški galininko atvejai po jaustukų senuosiuose raštuose (plg., Sapūno ir Šulco Ay Budą szio Čieso — O mores hujus temporis... Ak manę Biedną. O me miserum 9443), jų vartojimas latvių folklore (plg.: ai tu manu lētu dabu!44) ir gausios paralelės slavų45, lotynų46 ir kt. kalbose leidžia spėti, jog galininkas po interjekcijų kitados nebuvo svetimas ir lietuvių kalbai; tuo atveju cituotą pavyzdį galima būtų laikyti objektinių konstrukcijų su priklausomu galininku reliktu, savo pirmine sandara atitinkančiu GD su sakyti ir pan. (plg. 2.1.2.3.). 2.1.5. Iš GD apžvalgos pagal pagrindinį (paprastai veiksmažodinį) narį matyti, kad daugumas XVI–XVII a. raštuose randamų pavyzdžių jau nebeatitinka pirminio šios konstrukcijos sintaksinių santykių modelio. Grupėse, išskirtose pagal veiksmažodžių bendrąsias valentines ypatybes, V ryšys su NP yra nevienodas. Tiesioginio valdymo ryšiai tarp V ir N aiškiai matyti tik objektinėse (a tipo) 1 gr. konstrukcijose. Kai kur tokius ryšius galima įžiūrėti ir 1b bei 2 gr. konstrukcijose, bet čia jie nebėra gyvi, produktyvūs, o tiktai atstatomi kaip ankstesnių epochų palikimas. Daugumoje 1b bei 2 gr. konstrukcijų NP priklauso nuo V jau kaip atskiras sintaksinis vienetas. Dar didesnis NP savarankiškumas 3 gr. pavyzdžiuose, kur objektinio N valdymo visiškai nebegalima konstatuoti. Pagaliau 4 grupėje NP vartojamos netgi vardininko linksnio pozicijoje. Tuo būdu eidami nuo 1 iki 4 grupės, matome laipsnišką NP sintaksinių ryšių su V kitimą, kuris veikiau atspindi realų GD raidos procesą. Jo esmė yra ta, kad linksninis (galininko) valdymas, būdingas pirminiam GD modeliui, palaipsniui virsta viso NP junginio fraziniu valdymu, indiferentišku jo linksnio formai. Valdymo ryšio tarp V ir N pakitimą rodo ir ta aplinkybė, kad po veiksmažodžių su neiginiu N galininkas čia dažniausiai nevirsta neiginio kilmininku, kaip kitais tiesioginio valdymo atvejais, pvz.: 43 Žr. A. Bezzenberger, Beiträge zur Geschichte der litauischen Sprache, Göttingen, 1877, p. 239; E. Fraenkel, Kas., 151. 44 J. Endzelīns, Latviešu valodas gramatika, Rīgā, 1951, p. 580 (§ 436). 45 Fr. Miklosich, Vergleichende Syntax der slavischen Sprachen, Wien, IV, 1868–1874, p. 392; W. Vondrák, Vergleichende slavische Grammatik, II, Göttingen, 1928, p. 275; F. Trávníček, Historická mluvnice česká, III, Skladba, Praha, 1956, p. 9. 46 F. Stolz. I. H. Schmalz, Lat. Gr., p. 385–386. 229 Kam ne sakei man, iż tawa Motėri sancze? BrB I Moz 12,18 (Warum sagestu mirs nicht | das dein Weib were?). Schū du pasiuntiniu netik | Kristų išch numirusiu prisikėlusį BrP II 21. Jeib mirusi jį nesakitum’ RG 539b. Bet Lietuvininkams toke kosani sakita | asch neszin­nau BrP II 517. Jei nenori schū kartu wissus mana wargus ant tawęs paties mana siunčzamus BrB II Moz 9,13 (Ich wil anders dis mal alle meine Plage über dich selbs senden) Kilmininko forma su neigiamais veiksmažodžiais būdingesnė tik objektinėms konstrukcijoms (po percepcijos ir pan. veiksmažodžių), kuriose valdymo ryšys tarp V ir N tebėra aiškiai jaučiamas, pvz.: niekad neregietau teysaus āpląstą MP 109²⁷. Neobjektinėse konstrukcijose neiginio kilmininkas pavartojamas tiktai pavieniais atvejais. Tassai kursái ne nôri mirsztančio ne wieno nusidėiusio DP 403₂₃ (niekche śmierči żadnego grzesznego W 661). Kaip ne žinotą (= nežinotų) | kokiós sąnczios moteriszkes | iog iei dávęs palitet⁷ DP 479₄₄ (iākoby niewiedział co to żá niewiasti W 808). Wel jū nepàžino sącziu | iżg rąku io dūłu | gerēsnióp sawo DK 124—125 (ich nie poznał być z rąk iego dāne ku swemu lepszemu DK₁ 117). Tokios konstrukcijos, pagrįstos pirminiais narių santykiais, XVI—XVII a. jau buvo virtusios sintaksiniais archaizmais. Nors N čia turi valdomo linksnio formą, semantiškai jis taip pat nebegali būti laikomas V objektu, kaip ir daugelyje atitinkamų konstrukcijų su galininku. Pavyzdžiui, pasakymė ių nepàžino sącziu… V objektas yra nebe jų, o jų sančių (= kad jie yra…), taip pat kaip GD szin­nau tawe tatai atmenanti BrB Job 10,13 pasakymo prasmė teleidžia laikyti objektu NP tave atmenanti (= kad tu atmeni). Valdymo tipo pakitimas čia visai akivaizdus. Pakitus valdymo tipui, pertvarkoma ir pati GD vidinė struktūra. Neobjektinės konstrukcijos reprezentuoja nebe pirminį, bet pertvarkytą GD sintaksinių santykių modelį, kurį galima pažymėti schema: (3) V ⟶ (N ← - - - → P) Pagal šį modelį sudarytos konstrukcijos yra trinarai žodžių junginiai, kuriuose sintaksinius binomus (V ir NP) galima išskirti tik skirtingose skaidymo pakopose⁴⁷. XVI—XVII a. objektinėse GD konstrukcijose (pvz., regéiot ghi vschžen­genti Mž 299) sintaksiniai santykiai taip pat jau negali būti laikomi identiškais tiems, kurie buvo rekonstruoti priešistoriniams lietuvių kalbos raidos etapams (žr. 1, 4.). Pirminis GD sintaksinių santykių modelis (2) visiškai atitiko senosioms ide. kalboms būdingą neįtemptos struktūros sakinį⁴⁸, kuris buvo formuojamas laipsniš- 47 Plg. E. Nida’os dvejybinio anglų kalbos objektinių linksnių modelį, kuriame žymimas abiejų objektinių linksnių junginio priklausymas nuo V, o žemesnėje skaidymo pakopoje nurodomi egzo-centriniai to junginio narių tarpusavio ryšiai, žr. E. A. Nida, A. Synopsis of English Syntax, London — The Hague — Paris, 1966, p. 30, 155—156; panašiai traktuojamos ir konstrukcijos su -ing forma ir infinityvu p. 42, 111—112. Viso NP junginio, o ne kurio nors jo nario sintaksinį ryšį su V nurodo ir daugelis kitų tyrinėtojų; dėl anglų k. plg. dar O. Jespersen, A Modern English Grammar on Historical Principles, II, 1914, 1. 67; The Philosophy of Grammar, London, 1929, p. 115 tt.; Z. S. Harris, Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure, kn. The Structure of Language, Englewood Cliffs, New Jersey, 1964, p. 178; Ch. F. Hockett, A Course in Modern Linguistics, New York, 1969, p. 195—196; J. Machaček, Complementation of the English Verb by the Accusative — with — Infinitive and the Content Clause, Praha, 1965, p. 8; dėl prancūzų k. plg. H. Nilsson-Ehle, L’attribut de l’objet en français, „Studia Neophilologica“, 25 (1953), № 3, p. 110. 230 kai einant nuo vienos sakinio dalies prie kitos ir apibrėžiant kiekvienos jų reikšmę paties žodžio forma, be išankstinės, veiksmažodžio valentingumo determinuotos, viso sakinio projekcijos. Vykstant sakinio centralizacijai, kuri XVI a. lietuvių kalboje jau ryškiai jaučiama, objektinėse konstrukcijose neišvengiamai turėjo išryškėti prieštaravimas tarp abipusio N ir P santykio ir vienašališko N santykio su V. Tas prieštaravimas buvo likviduotas, susiejant su V ir antrąjį pusiau predikatinio NP junginio narį. Tuo būdu GD sudarančio veiksmažodžio valentingumas padidėjo viena pozicija ir konstrukcija gavo tokį pavidalą: (4) Taigi objektinio tipo GD sudaro trinari žodžių junginį, kuris sintaksinės formos lygmenyje negali būti binariškai skaidomas⁴⁹. Vienašališki pasirodė bandymai išskirti binarinius ryšius ir atitinkamose kitų kalbų konstrukcijose (ypač intensyviai šis klausimas nagrinėtas, remiantis anglų kalba, kurioje plačiai vartojamos konstrukcijos su dvejybiniu objektiniu linksniu, objektiniu linksniu ir bendratimi arba liet. k. dalyvį atitinkančia -ing forma). Laikant N ir P (resp. N¹) atskirai priklausomais nuo veiksmažodžio⁵⁰, taigi išskiriant du binomus V→ N ir V → P, lieka nenustatytas neabejotinas N ryšys su P, kurį lietuvių kalboje, kaip ir kitose fleksyvinėse kalbose, aiškiai rodo derinimas. Antra vertus, laikant nuo V priklausomu tik pirmąjį vardąžodį⁵¹ (N), neįskieiamas V ryšys su P, kurį rodo ta aplinkybė, jog P negalima eliminuoti, nepakeitus konstrukcijos sintaksinės reikšmės⁵². Tokie sudėtingi sintaksiniai ryšiai paaiškinami tuo, kad GD sinchroniniu požiūriu yra ne pirminė, o išvestinė konstrukcija, kuri gali būti laikoma paprastesnių konstrukcijų transformacijos rezultatu ir binariškai skaidoma jau vidinės struktūros lygmenyje (žr. 3.3.2). 2.1.6. Pagal narių tarpusavio santykius objektinio tipo GD atsiskyrė nuo neobjektinių ir liko artimi konstrukcijoms su frazinio valdymo neturinčiais, t.y. nekomentabiliais, veiksmažodžiais. Iš jų su antruoju galininku – dalyviu paprastai vartojami tie, kurie sudaro ir atitinkamas dvejybinio galininko konstrukcijas su daiktavardžiais ir būdvardžiais (plg. 1.4), pvz.: daryti, vadinti, praminti Kurtinius padarė girdi̇nčius ir nebylius kalbančius VEE 113⁴. Wissus daiktus sau padėtus dara VEE 125¹⁸. Schicze girdim Apaschtala numirusius wadinnanti 48 Plg. Б. Г. Адмони, Развитие структуры простого предложения в индоевропейских языках, ВЯ, 1960, № 1, 24 tt. 49 Plg. А. М. Мухин, Структура предложения и их модели, Л., 1968, p. 122; Л. С. Бархударов, Д. А. Штеллинг, Грамматика английского языка, М. 1965, p. 379, 385—386; H. Nilsson-Ehle, op. cit., p. 109; Н. В. Соколова, Трехчленные глагольные сочетания в современном французском языке, сб.: Грамматика, фонетика и стилистика романских языков, Л., 1971, p. 251 tt.; В. И. Чагишева, История простых предложений с предикативными падежами имени, авт. докт. дисс., Л., 1971, p. 6—7. 50 Žr. Л. С. Бархударов, Структура простого предложения современного английского языка, М., 1966, p. 104 tt. su lit. 51 Tokie ryšiai nurodyti A. Muchino schemoje, vaizduojančioje atitinkamų anglų kalbos konstrukcijų (pvz.: I saw him cross the road) sandarą, žr. А. М. Мухин, Функциональный анализ синтаксических элементов, М.-Л., 1964, p. 42 tt., 104 tt.; Структура предложений и их модели, Л., 1968, p. 91 tt., 133. 52 Plg. Z. S. Harris, op. cit., p. 178—179; negalimumą pašalinti kurį vieną iš pusiau predikatinio (=sociatyvinio) ryšiu susijusių narių nurodo ir A. Muchinas, žr. А. М. Мухин, Структура предложений..., p. 94—95. 231 Mieganczius BrP II 519. Tawe daugesni ne wadins apleista, nei tawa Szeme Pustine BrB Iz 62, 4 (Man sol dich nicht mehr die Verlassene ... heissen). Ir todinag ia pagirta wadina DP 506⁴ (ia blogoslówiona zowa W 861)⁵³. Juos Ponas per Pránaszę prámine nopipiaustitivus MP 174ᵃ₃₅ (przewal / nie obrzezáne RP 118ᵃ). saugoti, sergėti, turėti, laikyti Mus... sáugók mieganczius RG 224₁₃. Mané sergėjo Angelos io ir iżg cze iszenczią / ir tenai giwenanczią / ir iżg pėnči iusump sugrężenczią DP 522₃₁ (mie strzegł... wychodzącey... mieszkáiącey... wracaiącey W 892) Darba didi turiu dirbamą, negaliu ateiti BrB Neh 6, 3 (Ich hab ein gros geschëfft auszurichten)⁵⁴. Tegul kiti tur įwarys kleti pripildita SIG II 3₄⁵⁵. Esch Jonathą... apkaltą laikau BrB I Mak 13, 15⁵⁶ (Ich hab Ionathan... behalten)⁵⁷. vesti, lydėti, siųsti, leisti, palikti, sutikti, priimti, pamušti, pabaidyti, atgydyti... Czia ateya / idant ius surischtus westu VEE 152₈⁵⁸. Nuwede ghy numerusį BrB II Kar 23, 30 (füreten jn tod). Mes tawe... żęgenczią sumańsį pralideiome DP 617₄₀ (wstępującą... zaprowadzili W 834). Pówilą ir Barnába... pasżwestus izsiunte ést DP 619ₐ₆ (poświęcone wysłali W 849). Yus ischalkusius atleisiu namūśna VEE 103₅⁹. Yous... iszreditus wissiur teykies pálikt MP 185ₐ₁₉⁶⁰. Kada tawa Nepriełeliaus Jautį alba Assilą sutikni, bekleioienti BrB II Moz 23, 4 (begegniest / das er jrret) Tasiáu ją szęią dieną prima tęnczę ing miestą DP 617₂ (przymuie wchodzącą W 833). Jaunikaitė... pamuschę ios bebeganczius BrB Judit 16, 14 (schlugen sie in der flucht). Szmones... pabaide ios bekurenczius BrB Ezr 4, 4 (schreckten sie ab im bawen). Cze iż W. Christus atgįde numerusį DP 336₂₆ (go... ożywił vmárłego W 556). Tokiose konstrukcijose vardažodžio (įvardžio) ir dalyvio galininkai yra taip pat subordinuoti veiksmažodžiui, kaip ir objektiniuose GD po komentabilijų veiksmažodžių. Dalyvio tiesioginį priklausymą nuo veiksmažodžio rodo ir ta aplinkybė, kad jis kartais gauna įnagininko, t. y. tiesiogiai su veiksmažodžiu siejamo semantinio linksnio, formą, pvz.: Apaschtalai... tik Iesu Kristu tikrai isch numirusiu prissikélusiu BrP II 38; vżlaikit pati sáwe neiszleptu MP 213ₐ₆ ir pan.⁶¹ Daiktavardžių įnagininko formos atitinkamose konstrukcijose yra visai reguliarios ir rašytinės tradicijos laikotarpiu linkusios sparčiai plisti, plg.: noriu jus ⁵³ Panašiai DP 471₁₄, 473₄₀, 475₁₉, SE 280₂, MP III 5ᵃ₂₉, 35₁₅; konstrukcijos pagrindas — Luk 1, 48: beatam me dicent. ⁵⁴ Panašiai BrB Ps 96, 10; Mat 6, 16; Luk 14, 18; Apr 14, 1; 19, 16. ⁵⁵ Dažną konstrukcijų su turėti vartojimą senuosiuose raštuose stimulavo atitinkami pasakymai vokiškuose, lenkiškuose bei lotyniškuose originaluose, plg.: Kosznas turreia sawa galwa aprischta BrB II Sam 15, 30 — hatte ein ieglicher sein Heubt verhuellet; mane turi giwenanti DP 606₃₉ — mnie ma mieszkającego W 742; turek mane ischkalbeta BrB Luk 14, 19 — habe me excusatum. ⁵⁶ Panašiai BrB II Kron 30, 9; I Kar 8, 50; Ps 137, 3; Išm 18, 4; Rom 7, 6. ⁵⁷ Dėl GD su laikyti, turinčių vertinimo, supratimo reikšmę, žr. 2. 1. 1. 3. ⁵⁸ Panašiai MP III 14₃; BrB II Kron 28, 55; I Kar 8, 46; II Kar 24, 15; Jer 43, 11; 48, 46; Hoz 4, 19; Ob 1, 11; I Mak 13, 12; Apd 22, 5, plg. dar Surishta nusimnte VEE 203₆; ChB Jon 18₂₄. ⁵⁹ Panašiai MP 266₆, 266ᵃ₆. ⁶⁰ Žr. dar BrB I Kar 7, 47; Jer 46, 28; Apd 24, 27; II Timot 4, 20. ⁶¹ Daugiau pavyzdžių žr. E. Fraenkel, Der prädikative Instrumental im Slavischen und Baltischen und seine syntaktischen Grundlagen, AfSlPh, 40, p. 86; Kas., p. 200, 204, kur pagrįstai nurodomas lenkų k. poveikis tokiam įnagininko vartojimui. 232 padaryti szuklėjeis žmonių VEE 137¹³; ponu ghy vadindama VEE 23, 31 regiejom tawe atejunu ChB Mat 25, 38; ios Diewais tikeia BrB Išm 13,3; atradey jos meldgeis ChB Apr 2,2 ir pan.⁶²; daugeliu atvejų įnagininkas čia ilgainiui visiškai išstumia antrąjį daiktavardžio galininką. Labai aktyviai skverbiasi į šias konstrukcijas ir būdvardžių įnagininkas, palaikomas slavų kalbų įtakos, pvz.: mus wertais padare VEE 135; daro jus gatawais⁶³ BrB Hebr 13, 21; nugabentu ghi sweyku ChB Apd 23, 24; netgi su regėjimo ir sakymo veiksmažodžiais: tawe regiejom alkanu ChB Mat 25, 37; sakie ghi gieru ChB Jon 7, 12; tur ghi Plebonas czistu paskelpti BrB III Moz 13; su veiksmažodžiu laikyti būdvardžių įnagininkas šiuo metu yra virtęs vyraujančiu ir norminiu⁶⁴. Visa tai rodo, kad veiksmažodžio sintaksinis ryšys su antruoju priklausomu linksniu tol ydžio stiprėja ir netgi keičia pastarojo morfologinę formą. Antrojo iš dvejybinių linksnių tiesioginis subordinavimas veiksmažodžiui — bendras reiškinys, pastebimas ir kitose dvejybinių linksnių konstrukcijose. Dvejybi­niame naudininke su bendratimi jį taip pat rodo laipsniškas įnagininko įsigalėjimas vietoj antrojo naudininko, plg. tau reikės būti vadovu vietoj senesnio vadovui; labai aktyviai į tokias konstrukcijas smelkiasi ir būdvardžių įnagininkas. Dar toliau tuo keliu yra nuėjusios slavų kalbos. Pavyzdžiui, dabartinėse rusų, čekų, lenkų kalbose antrasis galininkas ir naudininkas jau visiškai užleido vietą su veiksmažodžiu siejamam įnagininkui. Tuo būdu linksniai, seniau siejami su vardazodžiais pusiau predikatiniu santykiu, ilgainiui pasidarė priklausomi nuo sakinio sintaksinių ryšių centro — veiksmažodžio. 2.1.7. GD struktūros kitimui buvo palanki bendroji subordinacijos santykių raidos kryptis — tiek lietuvių, tiek ir kitose ide. kalbose pastebimas veiksmažodinio valdymo stiprėjimas bei diferenciacija. Senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose ir tautosakoje linksnių vartosena yra dar žymiai laisvesnė, negu dabartinėje literatūrinėje kalboje. Netgi galininkas — pagrindinis objektinis linksnis — čia gana dažnai vartojamas įvairiomis adverbialinėmis — vietos, krypties, laiko, priemonės — reikšmėmis, kurias turi ir kitų linksnių formos. Jo pirminė — tiesioginio objekto — reikšmė dar nėra aiškiai atribota nuo minėtų antrinių (adverbialinių) reikšmių⁶⁵, kurias turėdamas, galininkas funkcionuoja kaip semantinis linksnis, plg. tokius junginius, kaip griežti dantis, pavargti galvą, joti žirgą, plaukti jūras, eiti lauką ir pan.⁶⁶ Dar ryškiau semantinis, o ne sintaksinis linksnių vartojimo principas išryškėja kalbose, turinčiose labai seną rašytinę tradiciją. Tas pats galininko linksnis Vedose jau ne tik laisvai vartojamas įvairiausiomis aplinkybėmis reikšmė- ⁶² Žr. dar E. Fraenkel, Kas., p. 199—200. ⁶³ Taisyta iš gatewus; tokie taisymai Biblijos rankraštyje, kur galininkas su įnagininku po daryti gausiai vartojamas, yra gana dažni. ⁶⁴ Laipsniškas įnagininko plitimas vietoj ankstesnių galininko formų patvirtina dvejybinio galininko senumą ir aiškiai prieštarauja hipotezei dėl predikatinio įnagininko pirminio pobūdžio (A. Valeika, A Few Observations on the Structure and Semantics of Predicate Nominal Constructions, LKK, 14 (1973), p. 237). ⁶⁵ Dėl linksnių pirminių ir antrinių reikšmių žr. J. Kurylowicz, Le problème du classement des cas, kn.: Esquisses linguistiques, Wrocław — Kraków, 1960, p. 137 tt. ⁶⁶ Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, I, 240, 611 tt.; E. Fraenkelis visai panašius atvejus pateikia ir prie objektinio, ir prie erdvės, laiko bei krypties galininko, plg. E. Fraenkel, Kas., p. 137 tt. ir 161 tt.; latvių k. atitikmenis žr. J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika. Rīgā, 1951, p. 578—579. 233 mis, bet faktiškai gali eiti beveik su kiekvienu veiksmažodžiu, skirdamasis nuo kitų linksnių tik tam tikru prasmės atspalviu67. Kuo giliau leidžiamės į praeitį, tuo savarankiškesnį vaidmenį turi atskiros linksnių formos, tuo silpnesnis jų sintaksinis priklausymas nuo veiksmažodžio. Seniausių ide. kalbų paminklai leidžia įžvelgti į tokį šių kalbų raidos laikotarpį, kai valdymo ryšiai buvo dar visai silpni, ir autonomiškų linksnių vartoseną sakinyje visų pirma lėmė jų semantika68. Kaip tik toks žodžių santykių raidos etapas sąlygojo pirminį GD struktūros modelį. Kadangi konstrukcijos su dvejybiniais linksniais formavosi veikiausiai ide. kalbų bendrystės sąlygomis (plg. 1.6.), subordinacijos santykis tarp V ir N iš pradžių neturėjo būti toks stiprus ir sintaksiškas, kaip dabartinis valdymas; matyt, jo pobūdis iš esmės buvo semantiškas. Todėl konstrukcijose su dvejybiniu galininku tik pirmasis galininkas galėjo būti betarpiškai subordinuojamas veiksmažodžiui. Tolesnėje daugelio ide. kalbų raidoje linksnių subordinavimas veiksmažodžiui stiprėja, o semantinė ir sintaksinė linksnių funkcija labiau diferencijuojama. Lietuvių kalboje šis procesas susijęs su laipsnišku prielinksninių konstrukcijų įsigalėjimu vietoj semantinių linksnių. Rašytinės tradicijos laikotarpiu galininkas, kilmininkas ir naudininkas vis labiau specializuojami tam tikriems objektiniams santykiams, o adverbialinėmis reikšmėmis vietoj jų plinta prielinksninės konstrukcijos. Jos ilgainiui visai išstumia iš literatūrinės kalbos vad. krypties galininką (plg. keliauti į svečią šalį, lipti į viršūnę, tekėti į ežerėlį vietoj senesnių keliauti svečią šalelę, lipti viršūnę, tekėti ežerėlį), kelio galininką (plaukti per jūras, eiti per lauką vietoj plaukti jūras, eiti lauką), išskirties ir laiko kilmininką (gelbėtis mirties, joti nakties), naudininką po veiksmažodžių susimilti, juoktis, pabėgti ir kt.69. Valdymo ryšius stiprino ir 1.2 aptarta tiesioginio ir tolimesnio objekto formali diferenciacija po tranzityvinių veiksmažodžių. Atskyrus tiesioginį objektą, reiškiamą galininku, nuo tolimesnio, kurį ima reikšti prielinksninė konstrukcija, galininko vartosena pasidarė dar labiau apibrėžta. Dabartinėje lietuvių kalboje galininkas po tranzityvinių veiksmažodžių yra sintaksinis linksnis, turintis tiesioginio objekto funkciją. Galininko formos junginiai, anksčiau tik semantiškai siejami su veiksmažodžiu, dabar yra jam sintaksiškai subordinuoti. Tad pertvarkyta GD sandara, kurioje nuo V sintaksiškai priklauso N ir P arba visas NP junginys, visai atitinka lietuvių kalbos linksnių vartoseną istorinės tradicijos laikotarpiu. 2.2. Dalyvinis narys GD konstrukcijoje dalyvis (P) yra derinamas su vardažodžiu ar įvardžiu (N) ir tuo būdu yra nuo jo gramatiškai priklausomas. Tačiau pagal savo funkciją NP junginyje jis yra centrinis narys ir negali būti eliminuotas, nepakeičiant konstrukcijos 67 W. D. Whitney, A Sanskrit Grammar, Leipzig, ²1889; p. 90 tt.; L. Renou, Grammaire de la langue Védique, Lyon — Paris, 1952, p. 355—356; Remarques générales sur la phrase Védique, kn.: Symbolae linguisticae in honorem G. Kuryłowicz, Wrocław—Warszawa—Kraków, 1965, p. 231—232. 68 Plg. A. Meillet, J. Vendries, Traité de grammaire comparée des langues classiques, Paris, 1924, p. 519 tt.; A. Meillet, Introduction à l’étude comparative des langues indo-européennes, Paris, ¹1934, p. 359 tt.; P. Chantraine, Grammaire Homérique, 2, Syntaxe, p. 8, 16—17, 232, 319 tt. 69 Plg. E. Fraenkel, Kas., p. 62, 83, 113, 137 tt., 140, 164. 234 2 lentelė XVI–XVII a. raštų galininko su dalyviu klasifikacija pagal pagrindinį narį* Pagrindinis narys | Galininkas su dalyviu | es. l. veik. | būt. l. veik. | būs. l. veik. | visi veik. | es. l. nev. | būt. l. nev. | būs. l. nevi | visi nev. | Bendras skaičius | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 1 grupė | (pa)matyti a | 13 | 13 | 2 | 2 | 15 | b | 2 | 2 | 1 | 1 | 3 | regėti a | 228 | 29 | 1 | 258 | 8 | 50 | 58 | 316 | b | 123 | 70 | 3 | 196 | 4 | 3 | 7 | 203 | veizdėti a | 2 | 2 | 2 | b | 2 | 2 | 2 | išvysti a | 160 | 8 | 168 | 1 | 19 | 20 | 188 | b | 13 | 3 | 16 | 3 | 3 | 19 | girdėti, išgirsti a | 92 | 92 | 1 | 3 | 4 | 96 | b | 85 | 83 | 6 | 174 | 9 | 24 | 33 | 207 | (iš)klausyti a | 6 | 6 | 6 | jausti, (pa)justi a | 4 | 4 | 2 | 2 | 6 | b | 12 | 4 | 16 | 1 | 1 | 2 | 18 | (at)rasti a | 86 | 28 | 114 | 36 | 36 | 150 | b | 7 | 2 | 9 | 1 | 1 | 10 | užtrop­ti a | 2 | 2 | 2 | (iš) (pa)rodyti a | 2 | 2 | 1 | 1 | 3 | b | 22 | 16 | 2 | 40 | 1 | 1 | 41 | (pa)ženklinti a | 1 | 2 | 3 | 3 | b | 3 | 3 | 3 | pažinti a | 14 | 2 | 16 | 2 | 1 | 17 | b | 42 | 5 | 47 | 2 | 2 | 4 | 51 | at(si)minti a | 2 | 1 | 3 | 3 | b | 4 | 18 | 1 | 23 | 1 | 2 | 3 | 26 | laikyti a | 2 | 2 | 2 | Visi 1 gr. | 612a | 70a | 3a | 685a | 10a | 114a | 124a | 809a | 313b | 203b | 12b | 528b | 18b | 37b | 55b | 583b | 952ab | 273ab | 15ab | 1213ab | 28ab | 151ab | 179ab | 1392ab | 2 grupė | žinoti | 166 | 59 | 30 | 255 | 4 | 5 | 9 | 264 | suprasti | 34 | 13 | 1 | 48 | 5 | 5 | 53 | (iš) (nu) (per) (pra)manyti | 56 | 15 | 2 | 73 | 2 | 3 | 5 | 78 | nuvaruoti | 1 | 1 | 1 | (iš) (per)tirti | 70 | 19 | 89 | 1 | 4 | 5 | 94 | išmėginti | 1 | 1 | 1 | mąstyti | 1 | 1 | 1 | dimoti | 11 | 3 | 5 | 19 | 1 | 2 | 3 | 22 235 2 lentelė (tęsinys) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 sumįšlyti 1 1 1 tarti „manyti“ 44 12 7 63 1 1 2 65 dingoti 1 1 1 sapnuoti 2 1 3 3 nuomoniauti 1 1 1 imaginavoti 1 1 1 rokuoti 2 2 2 tikėti 64 38 11 113 4 1 5 118 apsiimti 1 1 1 sutarti 2 2 2 susirodyti 1 1 1 nulemti, nuspręsti 14 14 14 prisiek­ti, pasibažyti 3 1 4 1 1 5 žadėti 3 1 4 4 (pa) (ap) (api) (at) (iš)sakyti 142 52 12 206 3 20 23 229 (pa) (per)kalbėti 4 2 1 7 7 byloti 6 2 8 8 minėti 3 3 3 priminti 3 3 3 praneš(din)ti 4 6 10 10 pranešauti 1 1 1 (pa)skelbti 2 1 3 1 1 4 apreikšti 3 2 5 5 išpažinti 15 2 17 17 pripažinti 1 1 1 garbinti 1 1 1 šlovinti 1 1 1 kaltinti 1 1 1 (ap)liudyti 11 24 35 1 1 36 šaukti 1 1 1 ginti 6 6 1 1 7 prievesti 2 2 2 stebinti 3 3 3 disputavoti 1 1 1 statyti „teigti“ 2 1 3 2 1 3 6 užmeluoti 1 1 1 ra(u)doti 1 1 varžyti 1 1 (iš)rašyti 4 18 22 1 1 23 skaityti 1 12 13 1 1 14 Visi 2 gr. 691 279 81 1051 19 49 1 69 1120 236 2 lentelė (tęsinys) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 3 grupė tartis 6 2 8 2 2 10 išmanyti 5 5 5 išsireikšti 1 1 1 ženklintis „reikšti“ 1 1 1 žinotis 1 1 1 1 2 tikėtis 4 9 13 1 2 1 4 17 daboti(s) 8 2 10 10 žvalgytis 1 1 1 (ne)dabotis 2 2 2 (pa)mokyti, -inti 22 5 9 36 1 1 1 3 39 (iš)(pri)mokyti, mokytis, -intis 15 1 16 1 1 17 abejoti 2 1 1 4 4 nusistebėti 2 2 2 nusitikrinti 1 1 1 linksmin­tis „guostis“ 1 1 1 girtis 1 1 1 skųstis 2 1 3 1 1 4 džiaugtis 1 1 1 2 norėti 10 2 1 13 6 6 19 velyti 5 5 5 duoti, turėti liudymą 4 1 5 5 duoti, turėti, gauti ženklą 1 4 5 5 padaryti garsą 1 1 1 padaryti ryšį 1 1 1 širdin dėti 1 1 1 po akim dėti 1 1 1 nedėtis ant nuodėjos 1 1 1 būti tikram 1 1 1 išsiųsti gromatą 1 1 1 būti liudininku 1 1 1 Visi 3 gr. 95 21 28 144 9 7 2 18 162 4 grupė regėtis, rodytis, pasirodyti 4 1 2 7 1 1 8 rastis 1 1 1 1 įsirodyti 1 1 1 1 sektis „išeiti“ 1 1 2 2 regima, žinoma ... (yra, buvo) 19 12 31 1 1 2 33 237 2 lentelė (tęsinys) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 sakyta, rašyta … (yra, buvo) 4 4 8 1 1 9 regėtina yra 1 1 1 tikrai yra 1 1 2 2 tiesa, liudijimas, ženklas … (yra, buvo) 7 4 11 11 Ak! 1 1 1 Be pagrindinio nario 4 1 5 5 Visi 4 gr. 43 24 3 70 1 3 4 74 Iš viso 1754 597 127 2478 57 210 3 270 2748 sintaksinės reikšmės1. Reikšdamas antraeilį veiksmą (būseną), NP junginyje jis atlieka panašų vaidmenį, kaip sakinyje asmenuojamoji veiksmažodžio forma. Toks P vaidmuo konstrukcijoje, sąlygojamas jau aptarto sintaksinių ryšių pergrupavimo, atsispindi ir jo gramatinėje formoje. GD dalyvinis narys turi daugelį sakinio tariniui būdingų morfologinių ir sintaksinių ypatybių. 2.2.1. GD su veikiamaisiais dalyviais Veikiamieji dalyviai senųjų raštų GD vartojami beveik dešimteriopai dažniau už neveikiamuosius (santykis 2478 : 270, žr. 2 lent.). Visų pirma tai paaiškinama apskritai didesniu veikiamųjų dalyvių paplitimu, pastebimu tiek senuosiuose raštuose, tiek ir dabartinėse tarmėse. Dar svarbiau yra tai, kad veik. dalyviai yra labiau įtraukti į veiksmažodžio kategorijų sistemą, turi daugiau veiksmažodinių bruožų ir dėl to labiau pajėgūs atlikti vad. antraeilinio tarinio funkciją, kuri jiems kaip tik būdinga GD konstrukcijoje. 2.2.1.1. Esamojo laiko veikiamieji dalyviai GD yra labiausiai paplitę: su jais sudaryta beveik du trečdaliai visų senuosiuose raštuose aptiktų konstrukcijų. Ypač ryškus jų vyravimas I gr. objektinėse (a tipo) konstrukcijose, kuriose iš 685 veik. dalyvių 612 yra esamojo laiko (šiems dalyviams būdinga santykinė vienalaikiškumo reikšmė čia atitinka fizinės percepcijos veiksmažodžių semantiką: tik kalbamu metu vykstantis veiksmas gali būti betarpiškai stebimas). Panašiai esamojo laiko formos vyrauja ir kitose pusiau predikatinėse konstrukcijose su netiesioginiais dalyvio linksniais, pvz., absoliutiniame naudininke (plg. LKK V 53, 57), kur jos sudaro apie 75%. * Konstrukcijos su atributiniais dalyvių galininkais (neretai turinčiais priklausomų žodžių) į statistiką neįtrauktos. 1 Tokie abipusiai ryšiai, kai tas pats narys yra kartu ir centrinis (konstitutyvinis), ir gramatiškai priklausomas, apskritai būdingi predikatiniu (resp. pusiau predikatiniu) santykiu susijusiems žodžiams, žr. J. Kurylowicz, Esquisses linguistiques, Wrocław — Kraków, 1960, p. 12, 40; B. Trnka, On the Basic Categories of Syntagmatic Morphology, „Travaux linguistiques de Prague“, 1 1966, p. 167. 238 Daugumas es. l. dalyvių yra nepriešdėliniai, tačiau dažnos ir formos su priešdėliais, paprastai turinčios apibrėžtą leksinę reikšmę. Leksinė es. l. dalyvių sudėtis GD nėra ribota: čia randame dalyvių iš įvairiausių semantinių grupių veiksmažodžių, reiškiančių tiek veiksmus, tiek būsenas. 2.2.1.2. Būtojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai pagal vartosenos GD dažnumą užima antrąją vietą. Vis dėlto senuosiuose raštuose jie yra daugiau negu trigubai retesni už es. l. veik. dalyvius. Skirtingai nuo pastarųjų, būt. k. l. veik. dalyviai būdingesni neobjektinėms konstrukcijoms. Pavyzdžiui, I grupėje neobjektinių konstrukcijų su būt. k. l. veik. dalyviais yra daug mažiau, negu objektinių (203 b: 70 a), tuo tarpu atitinkamų konstrukcijų su es. l. veik. dalyviais santykis yra atvirkščias (313 b: 612 a). Po veiksmažodžių girdėti, išgirsti objektinės konstrukcijos su būt. k. l. veik. dalyviais iš viso nevartojamos, o neobjektinės pagal paplitimą prilygsta atitinkamoms konstrukcijoms su es. l. veik. dalyviais (83: 85). Tačiau būt. k. l. veik. dalyviai dažnesni už es. l. veik. dalyvius konstrukcijose su veiksmažodžiais (ap)liudyti (24: 11), (iš)rašyti (18: 4) ir skaityti (12: 1), randamos daugiausia J. Bretkūno raštuose. GD vartojami ir priešdėliniai (kiek dažnesni), ir nepriešdėliniai būt. k. l. veik. dalyviai. Daugumas jų turi įvykio veikslo reikšmę ir žymi ankstesnę (palyginti su veiksmažodžio) užbaigtą veiksmą. Tačiau gana įprastos, nors ir retesnės, yra ir konstrukcijos su trunkantį veiksmą žyminčiais dalyviais, pvz.: Šzinom ghi daug wargu kenteiusi BrP I 259. Kaip skaitam pati Kristi ir io Apaschtalus swieta mokinusius BrP II 328. Nes nekurie išsmane | juog Iudoszinis tureia maszną | jam külbeius IĖzusa SE 24818. Nuwartodami Poną… minerusi ir sakiusi ape nukienteima ir numirimą savo… regiet galime SE 5016. Trunkančio veiksmo reikšmę GD turi ir daugelis būt. k. l. veik. dalyvių, daromų iš veiksmažodžio būti ir atliekančių jungties funkciją (žr. 2.2.3.). Taigi, palyginti su apozicinėmis konstrukcijomis (žr. LKK VII 52 tt.) ir absoliutiniu naudininku (žr. LKK V 58–59, 64), esamojo ir būtojo k. l. veik. dalyvių veiksinė priešprieša GD yra daug blankesnė. 2.2.1.3. Būsimojo laiko veikiamieji dalyviai palyginti retai, bet dėsningai vartojami senųjų raštų GD konstrukcijose (skirtingai nuo dabartinės lietuvių kalbos bei daugelio kitų ide. kalbų) ir čia sudaro apie 4,6% visų pavyzdžių. Jų randame J. Bretkūno, S. Vaišnoro, M. Daukšos, K. Sirvydo, J. Rėzos ir kt. raštuose. Išskyrus pavienius atvejus, būs. l. veik. dalyviai eina tik neobjektinėse konstrukcijose. Su 1 gr. veiksmažodžiais jie sudaro tik apie 1%, su 2 gr. – 8%, o su 3 grupės – net 20% visų GD aptiktų veik. dalyvių; pastarojoje grupėje jie skaičiumi netgi viršija būt. l. veik. dalyvius. Taigi būs. l. veik. dalyvius dažniausiai randame ten, kur atributinė funkcija ne tik semantiškai, bet ir konstruktyviai neįmanoma. Toks šių dalyvių pasiskirstymas atitinka bendrąją jų raidos kryptį: atributinė būs. l. veik. dalyvių vartosena jau XVI–XVII a. gerokai apnykusi ir šių dienų kalbai visai nebūdinga, o predikatinė ir dabar gyva daugelyje tarmių (ypač sudarant vad. netiesioginę nuosaką). Leksinės raiškos ir veikslo atžvilgiu būs. l. veik. dalyviai GD nėra riboti, nors dažniau vartojamos priešdėlinės įvykio veikslo reikšmės formos. Tikrai szinwam. Newiena Szmogu amszinai ne passilikſenti szemeie BrP II 520. Nesa mussitikik, ghin man ios (sanarius) attadusenti BrB II Mak 7,11 239 (ich hoffe | er werde mirs widergeben). Aristotelis… Swieta … amszinai be gala pasiliksenti dumoją MT 245₁₅. Kas ką mili tay tiktay dara | kuo tiki ghi pāmėsgiantį SE 124₇. Žinodams smerti umai kaypo žiemą | áteysiančia gatawokis SE 205₁₄. Kaip tadda sakot duschei mano, je paleksentzia PsD 28 (sagt… sie sol fliegen)². Anielas Pannay sakie gi žmogum stosienti (iž się w niey wcielić miał) PK 152. (Žmogus) Nežino ape sawo… atmetimu vmžinon paskundon del nusideimu | kuriuose regi Die was numirsunti be gayleimo ažu juos SP I 116₁₈. Kurie tadda nussimine buwa, nei Die wui nussitikieja, ghi karosenti, thie atstoia ir pabega BrB II Mak 8,12—13 (hatten das vertrauwen nicht… das er straffen würde). Ponas… praneṡh wargus iṧs seksenczius ir bila BrP II 77. Szinno-dams… szmogu ta waisingai klausisenti | Tadda ghis toktai… pasaka BrP I 243. O kaip Phargonas tatei antra karta sapnawa, sz enklinassi, Diewą tatei isch tiesos ir humai darisenti BrB I Moz 41,32 (bedeut | Das solchs… eilend thun wird). Dėl GD su būs. l. veik. dalyvio būsiąs, -antis formomis žr. 2.2.3. 2.2.2. GD su neveikiamaisiais dalyviais GD su neveikiamaisiais dalyviais yra palyginti negausūs. Būdami artimesni būdvardžiams, nev. dalyviai iš viso daug rečiau, negu veikiamieji, sakinyje žymi antraeilį veiksmą (būseną); tai būdinga ir kitoms dalyvinėms konstrukcijoms³. Dėl tos pačios priežasties su neveikiamaisiais, ypač būtojo laiko, dalyviais daug labiau linkstama sudaryti objektinius (a) negu neobjektinius (b) GD. Tarp a tipo konstrukcijų su nev. dalyviais yra apie 15%, o tarp b tipo — tik apie 7,7%, taigi beveik dvigubai mažiau. 2.2.2.1. Esamojo laiko neveikiamieji dalyviai sudaro mažumą (apie 22%) GD vartojamų nev. dalyvių. Beveik visi GD su jais randami J. Bretkūno ir S. Vaišnoro raštuose, išskyrus pavienes konstrukcijas M. Daukšos „Postilėje“, K. Sirvydo „Punktuose“ ir „Sumoje Evangelijų“. Tiek nepriešdėlinės (1), tiek priešdėlinės (2) es. l. nev. dalyvių formos GD paprastai turi eigos veikslo reikšmę; priešdėliai čia leksiškai modifikuoja dalyvį. 1) Mes girdim tawe girjama kaip schlowinga Wira BrB I Mak 10,19 (Wir hören dich preisen). Schicze girdim Prapakus falschiwus… siun cz iam us ir atenczius BrP II 312. Tassai… tiki tą atleidimą grieku | kitiems tedūdama MT 138₁₈. Paklaigeliai žmones… tais tiek tai wienais (isakymais) chriksčionis rėdomus stepin MT 204₁₂. Textas… stepin: Egyptios ir Cananeos karo iemus delei gaschluma MT 223₈₁₄. 2) Wierniei … gird i sau griekus átlaydziamus SE 97₂₃. Girdi užtureima ir rustibę Diewą sau ápsakomą SE 97₂₅. Sakaa tawe prijmama delei Sunaus Atpirk eia Baszniczos | bei paschwen czema Dwasse schwentaie MT 122₄. Nei reike (saka) to ginti | numirusiu dusches pabazniste sawuiu giwinu apreischk emas MT 265₉₁₆. Sophistai… pramane | ir žmogų wiera formūta per meile apteisinama MT 88ₐ₁. 2 Plg.: Sakat duschei mana. Jei paleksi BrB Ps 11,1. 3 Plg. konstrukcijas su naudininku LKK, V, p. 56—57, su jungiamaisiais žodžiais LKK, IX (1967), p. 47, 55, su jungtuku ir „Baltistica“, I (1) 1965, p. 62, apozicinius dalyvius LKK, VII (1964), p. 61. 240 Tik retkarčiais es. l. nev. dalyviu nusakomas ir baigtinis veiksmas. Nessa ischkei regime rasba inikus sugau namus ir maischtininkus ant muku wædamus MT 216₃ Tada kielezi didis sturmas (parāst.: schturmas) ant lurių, kaip tartumbei, ekrutą sudaužzamą BrB Jona 1,4 (das man meinet das Schiff würde zubrechen) Es. l. nev. dalyviai GD konstrukcijoje, kaip ir kitais atvejais, kartais turi būdvard išką galimybės reikšmę. Alba beda anus (virš.: ios) priwers (prisilis) Miesta padoti kuri anis dumoji, ne ischgalimą BrB Judit 7,9 (welche sie meinen | das sie nicht zu gewinnen sey). Kaip ghis... regeia, Szidzischkas Szmones ne įweikemas... siun te ghis tum pi BrB II Mak 11,13 (sahe | Das das Jüdische volck vnüberwindlich war). Kādung rodzia mokslu sāwo pigay iżpildžiamu ir padaromu (pokazuia | že nūaka... možo bydž wypelniona) SP II 136₂₁ GD gali eiti ir būdvard iškas es. l. nev. dalyvis, neturintis nev. rūšies reikšmės, pvz.: Isch schu szodziu paties Kristaus girdim io dangaus szengima didei reikema BrP II 84. Leksiniu atžvilgiu GD einantys es. l. nev. dalyviai nėra ryškiau apriboti. 2.2.2.2. Būtojo laiko neveikiamieji dalyviai GD paplitę labiau už visus kitus neveikiamuosius dalyvius ir vartojami daugumoje XVI–XVII a. raštų. Skirtingai nuo es. l. nev. dalyvių, jie dažniausiai eina 1 grupės objektinėse konstrukcijose: čia jų randame daugiau, negu visų kitų grupių neobjektinėse konstrukcijose (114a : 96 b), ypač po veiksmažodžių regėti, išvysti, rasti. Jr regiejau dangu atwertą ChB Apr 19,11. Be abejojimo iszwissimė ii prakārte paguldita DP 35₁₇ (vytrzymy go we żłobie leżącego W 55). Te rassit ghi padeta Mž 185. Daugumas būt. l. nev. dalyvių GD yra priešdėliniai ir turi įvykio veikslo reikšmę. Baigtinį veiksmą paprastai žymi ir retos nepriešdėlinės formos, pvz.: Esch isch PONO girdeiau, paslus Pagontump siųstus BrB Jer 49,14 (Ich hab gehört... daß eine Botschafft... gesandt sey). Trunkančio veiksmo reikšmę būt. k. l. nev. dalyviai GD turi tik pavieniais atvejais, pvz.: Gir déiot taipiaeg Szidus keturaku budu nūdem sunkei vargintus BrP II 347 GD pavartojami ir kokybinės reikšmės būt. l. nev. dalyviai, semantiškai visai artimi būdvardžiams. Pagonis numanis tawe prakeikta (užbr. santį) BrB Ezech 22,15 (du ... must verflucht geacht werden). Ir schlowin (virš.: skelb) ie ischganitą⁴ BrB Pat 31,28 (preisen sie selig)⁵. Tuo tarpu neobjektinėse konstrukcijose būt. l. nev. dalyviai skaičiumi tik dvigubai viršija es. l. nev. dalyvius. Čia jų daugiausia pasitaiko po veiksmažodžių girdėti, išgirsti, sakyti (su įvairiais priešdėliais). Girdejom taipiaeg ta io uszgrimma... su dide schlowe apsakita BrP I 219. Ir Philistai ischgirde, Dowida Karaliumi ant Israelo pateptą, atėia wissi BrB II Sam 5,17 (höreten | das man... gesalbet hatte). Sako mus trečioy dienoy prikieltus iz numirusių (pawiada | żesmy ... wzbudzeni zmártwých) SP II 252₆ 4 Viršuje: palaiminga, pagirta. 5 Čia galima priskirti ir sen. raštuose dažną konstrukciją pagirtą mane (ja) sako (sakys), skelbia Mž 488, VEE 158ₐ, 161ₐ, DP 121ₐ, RG 150 ir kt., kurios pamatas – gr. μακαρισουσιν με πάσαι ir lot. beatam me dicent Luk 1, 48. 16. 520 241 Žymiai rečiau būt. k. l. nev. dalyviai vartojami su veiksmažodžiais, nevaldančiais galininko, pvz.: Szadīna ghį pro wissus Miesnus Szidai, skunddamiesi, Onią nekaltą uszmuschįtą BrB II Mak 4,36 (und klagten jm | Das Onias vnschüldiglich ermordet were), žr. 2.1.3–4. 2.2.2.3. Būsimojo laiko neveikiamųjų dalyvių aptikta tik šiuose trijuose S. Vaišnoro „Žemčiūgos“ GD pavyzdžiuose. Moxlas apie nulemmima… mokin | wissus ischganis emus Sunwie Dieva | ir delei io paklusnistes… sanczus ischrinktus 175₁₉. Origenis… nūdem dwasischkus kumus prikelsemus disputawoia 246₁. Piktieghi… akies skaudeimus ir mukas sawa duschoie ir kune | smertimi nutweiksemus ir sawe ing nieka pawirsenczus | noprosnai be tikesis 254₂₀. Visos trys konstrukcijos yra neobjektinės ir eina su veiksmažodžiais, kurie paprastai nėra siejami su atitinkamos reikšmės objekto galininku. 2.2.3. GD su dalyvinėmis jungtimis Apie 20% visų XVI–XVII a. raštuose randamų GD sudaryti su veiksmažodžio būti dalyviais, kurie gali eiti vieni arba drauge su kitų dalyvių, daiktavardžių, būdvardžių, prieveiksmių formomis. Veiksmažodžio būti dalyviai GD vartojami plačiau už visų kitų veiksmažodžių dalyvius. Daugelio ide. kalbų istorija aiškiai rodo, kad *es-, *bhū- šaknų veiksmažodžiai, iš kurių ilgainiui susiformavo jungtys, pradžioje turėjo konkrečią leksinę egzistavimo reikšmę⁶. GD konstrukcijoje veiksmažodžio būti dalyviai šią reikšmę daug kur yra išlaikę. Ryškiausiai ji jaučiama tais atvejais, kai su N dalyvis eina vienas arba išplėstas tik modalinės reikšmės prieveiksmiu. a) (Epikūrei) swieta schi … teip ir santi ir sugaischenti tikėia MT 46₆. Toke szibanti schwiesibe passirode | log kosznas tare | diena sancze BrP II 337. Diewa santi liudij | sunkus karoghimai piktoio swieto BrP II 178. Raschtas… liudij ir moka (177) Pona Diewa ischtiesos santi ir givenanti | ikki amsziu amszo BrP II 177–178. Idant … ischmanitumbit, Mane santi BrB Iz 43,10 (verstehet | das Ichs bin) b) Passilikka taipaieg nekuros muro trobas ir pustawniczes ant szenkla | thinai miesta buwusi BrP II 346. O didzausei regim… schus griekus buwusius BrP II 196. c) Mokinkem tada paszinti ir dumoti | man gala busenti MT Mld 1₁₃. Anis tiektai szitą giwātą būsenczią tiki DP 584₃₁ (oni tylko ten żywot być wierzą W 995). Szmones girdedami busenczen diena Sudo… dumoi BrP I 18. Rodessi didi sumischima ir ischpustijma Szidu busenti BrP II 339₇. ⁶ K. Brugmann, Die Syntax des einfachen Satzes im Indogermanischen, Berlin und Leipzig, 1925, p. 72 tt.; E. Benveniste, La phrase nominale en indo-européen, BSL, XLVI, f. 1, 1950, p. 19tt.; „Etre“ et „avoir“ dans leur fonctions linguistiques, BSL LVI, f. 1, 1960, p. 114 tt. Pažymėtina, kad senoji veiksmažodžio *es- reikšmė „būti iš tikrųjų“ visų pirma atstatoma kaip tik pagal dalyvines formas, kurios ją geriausiai išsaugojo, plg. het. ašant-, s. ind. sant- „egzistuojantis, tikras patikimas“, s. isl. sannr, rusų сущий „tikras“ ir pan., žr. Вяч. Вс. Иванов, Общеиндоевропейская, праславянская и анатолийская языковые системы, М., 1965, p. 266. ⁷ Žr. dar BrB Jer 14, 15; 14, 19; Sir 48, 7. 242 Konkrečią dalyvio leksinę reikšmę tokiais atvejais kartais pabrėžia pagrečiui einantys sinonimai, pvz.: Bei isch to permanik Dwase Schwenta ir tawip giwenancze alba esancze BrP II 125. Ji ryškiai jaučiama ir konstrukcijose su santykiniais prieveiksmiais kur, kaip, kartu atliekančiais jungiamųjų žodžių vaidmenį. Nesa kam deretu szmogui Isda koki szinoti | kur essanti | o neszinnotu ta kaipo ischgauti BrP I 76. Ineja Tiesa Wirai manenspi, bet esch neszinouai isch kur sanczius BrB I Joz 2,4 (ich wuste nicht von wannen sie waren). Rupėsti tur turėt ape waikus sawūs… idant žinōtu kiekwienu metū | kur sanczius DP 65₄₁ (aby wiedzieli… gdzie się obracają W₁ 65) Ghis gerai ir isch tola szimna | kaip koszna daikta busenti BrP II 335. Su vietos ir laiko prieveiksmiais būti dalyvio leksinė reikšmė jau yra gerokai išblukusi. Tokiais atvejais jis visų pirma vartojamas kaip gramatinių laiko ir modalumo reikšmių rodiklis, t. y. atlieka jungčiai artimą funkciją, tačiau dar gali būti pakeistas veiksmažodžių gyventi, egzistuoti ir pan. dalyviais, plg.: Girdeja anis, anus arti ju esanczius, ir tarp schų giwensenczius BrB I Joz 9, 16 (das jene nahe bey jnen waren | vnd würden vnter jnen wohnen). Anis ischgirde Kristu netoli santi nūg miesto BrP I 12. Jons… Messioschu czai au santi pažina MT 127₁₆. Regedamas tawē tejāus sanczia DP 177₁₅ (widząc cię być obecną W 303), (Welinas) ischmana Sudna diena sawa amszina prapūlima arti santi BrP II 437. Eidamas su daiktavardžių vietininko formomis ir su įvairiomis aplinkybinės reikšmės prielinksninėmis konstrukcijomis, veiksmažodžio būti dalyvis atlieka tokią pat jungčiai artimą funkciją, kaip ir su vietos prieveiksmiais (išskyrus minėtą santykinį prieveiksmį kur). Regim ir ischmanam wissa swieta didzoie bedoie essanti alba giwenanti BrP II 148. Sakyk: Jog tu stippay tikki | Dūnoje kuną santi RG 305₁₁. A taridamies ii sunti draugiey, eio dienu kielo (A mniemając że on był w towarzystwie) SP I 195₈. Regim | PONą su tawimi santį BrB I Moz 26,28 (wir sehen… das der HERR mit dir ist). Tur anis szinnoti, pranascha tarp jų santi BrB Ezech 2,5 (das ein Prophet vnter jnen ist). Kaip ghi tarp sāwe santi išmanitu MP III 31₁₋₂₀ (go być v siebie rozumieli RP 300ₐ₁₉). Sirata wel regedama sziema po akim sancze pradest skunsties BrP II 395. Tokiose pačiose konstrukcijose, tik daug rečiau, vartojamos ir būti veikiamojo dalyvio būtojo kartinio bei būsimojo laiko formos. Aristotelis… Swieta nūg amszu sakie buwussi MT 245₉₁₅. Taliaus ape schus Ischmintingus turrim szinoti | anus ne buwusius isch Gimines Szidu BrP I 153. Treczia saka szenkhus busenczius wandinesa WP 6. Idant szinotu Kristu… daugęsni tarp szmoniu nebusenti BrP II 115. Szinau, anus (pabr.) išų rankosų busenczius BrB Judit 10, 12 (ich weis | das sie euch in die hende komen werden) Visiškai gramatižuotą jungties funkciją būti dalyvio formos turi eidamos su atributinės (kokybinės, posesyvinės ir pan.) reikšmės linksniais bei prielinksninėmis konstrukcijomis. Čia jos yra virtusios abstrakčiais gramatiniais laiko ir nuosakos rodikliais ir negali būti pakeistos egzistavimą reiškiančiomis kitų veiksmažodžių formomis. 8 Panašiai VEE 24₁, Ev 22₁₆, SE 25₁₃ (Luk 2, 44). 9 Panašiai MT 46₁₇; plg. dar BrP I 152—153, 334 16* 243 Bet žinau ėsz santi tave ne mažu geribu KN 265₁₄. Idant… mokinti-nius sawa pamokitu Swietischka lobi netikrai musu santi | Net paties Pono Diewo BrP II 321. Numunam schie dwi netiktai prietelkas | net wienos gimines ir gentai-nes buwuses BrP II 262. O kad’ pažino sânti iżg waldžios Hėrodo nusiunte ii Herodop DP 164₂₃. Tawo marczę žinmai Nésanczę be kaltybes RG 47₆. Ius regit tha Wira be proto santi BrB I Sam 21, 15 (sehet | das der Mann unsinnig ist). Dumoket teipaieg, mane isch iusų kaulų ir mėsos santi BrB Teis 9, 2–3 (gedencket… das ich ewr Bein und Fleisch bin) Jungčiai artimą funkciją turi ir GD retkarčiais pavartojami veiksmažodžių tapti, pastoti „pasidaryti“ dalyvių galininkai, plg.: Ischtirsit Gentaine iusu … sunke tapuse BrP II 265. Ghie disputawoie tari-dami | žmogų paties sawa sila pastoienti pokim Diewa teisumi MT 61₁₅. Jungtimi einantis veiksmažodžio būti dalyvio galininkas dažniausiai siejamas su kitų dalyvių bei vardažodžių galininku. Tokie būti dalyvio ir minėtų formų junginiai pagal funkciją atitinka sudurtines laikų formas (su dalyviais) arba sudėtinį tarinį (su vardažodžiais bei įvardžiais). 2.2.3.1. Konstrukcijos su dalyvių galininku Veikiamieji dalyviai GD paprastai pasižymi ryškiomis veiksmažodinėmis ypatybėmis ir jungties nėra reikalingi. Dalyvinė jungtis retkarčiais pavartojama tik su kai kuriais būdvardžių reikšmę turinčiais veiksmažodžiais. Ira tiesa | kuri iszpažinsta … Diewa tikrai santi wissagalinti | prise-santi ir padėtoiu MT 196₉. O Iésausp kad atėio pamate ii jau sąnti numirussi DP 179₂₅ (vyžtavvšy go už vmárlego W 307). Idant… aplitudumhime… ta wiera sance nenumirusse | bet gnjvą ir silūenczę schirdissa musu MT 92₁₅. Phari-zeusz apsudino moteriszke sąnczę dėbar nusidėiusę DP 481₃ (osądzil niewiastę być ieszcze grzeszną W 808). Nesu schita pirmaghi atejima | teipo pawargusi busenti Schwenti Prarakai …. pranesche buwa BrP I 9₁₀. Panašiai kaip būdvardis (plg. 2.1.6.), toks veik. dalyvis gali eiti ir įnagininko forma, pvz.: sumumi tą algą | kuri nusidėiusiu s ąnti sako DP 348₁₆ (ktorego grze-sznym być wyznawa W 574). Neveikiamieji dalyviai, ypač būtojo laiko, su dalyvinėmis jungtimis vartojami dažniau. Tačiau tokios konstrukcijos sudaro tik nedidelę dalį (apie 15%) visų GD pavyzdžių su nev. dalyviais. Greta daiktavardžių ir būdvardžių, einančių su jungtimis, dažnai dar randame dalyvius be jungties. J. Bretkūno Biblijos rankraštyje pasitaiko pavyzdžių, kur jungtis prie dalyvio yra tokiu atveju išbraukta, pvz.: Pagonis numanjs tawe prakeiktą (užbraukta santi). Ir ischtirs, mane PoNą santi Ezech 22, 16 (du… must verflucht geacht werden). Tuo tarpu Z. Blotnas, taisydamas J. Bretkūno išverstą Tobijo knygą, jau siūlo pridėti padalyvinę jungtį, plg.: Tobioschus taresi, sawa malda ischklausitą BrB Tob 4,1; paraštėje; tikieiasi maldą sawą ischklausitą sant (gedacht | das sein gebet also erhöret werde). Vis dėlto XVI–XVII a. raštuose daugumas nev. dalyvių, kaip ir veikiamieji, GD eina be jungties. Šiuo atžvilgiu senoji lietuvių kalba ryškiai skiriasi nuo dabartinės, kur neobjektinėse GD konstrukcijose su nev. dalyviais jungtis yra būtina. 10 Panašiai BrP II 220, 222, 223. 244 Konstrukcijose su es. l. nev. dalyviais esamojo laiko dalyvinė jungtis būdinga tik S. Vaišnoro raštų pavyzdžiams. Kai kuriuose iš jų es. l. nev. dalyviai yra artimi būdvardžiams; tokiais atvejais dalyvis su jungtimi atitinka sudėtinį tarinį, pvz.: Atgimeghie... tikis... tas biauribes sanczes apdengemas bei malone sancze silingesne MT 59ᵃ₁₉. Tačiau daugumas es. l. nev. dalyvių su būti dalyvio forma funkcionuoja kaip sudurtinių nev. rūšies formų atitikmenys. Powilas... mokin žadeima tikiejmu santi prijmama MT 138₁₆. Oieigi ghie sakitu Missche sancze wadinama affiera ijednojma MT (PM) 9₁. Asch... tū darbu ludiju... tawe... apmazgojmu atgimimo santi muczistijema nūg grieku | ir nūg tikroia Dieva teipaieig malonen prijmama MT 121–121ᵃ. Konstrukcijose su būt. l. nev. dalyviais jungtis vartojama ne tik S. Vaišnoro, bet retkarčiais ir kitų autorių — M. Daukšos, J. Bretkūno, B. Vilento, K. Sirvydo. Įvairios leksinės reikšmės būt. l. nev. dalyvių junginiai su būti dalyvio forma taip pat paprastai eina sudurtinių nev. rūšies formų atitikmenimis. Ir idant Pagonis ischirtu, Namus Israel sawa Griekų delei nuwestus sanczius BrB Ezech 39,23 (erfaren | wie das haus Israel... sey weggefüret). Regim Pono musu... prisikielima ischnumirusiu | sennei pirmai pasakita alba praneshta santi BrP II 8–9. Pranaszas pasakie iam sunti átleystu (65) nusideimu io (powiedział byl | że mu odpuszczony byl) SP II 65–66. Jonas... sako | smerti ir pragaru sunti imestu Ežeran ugnies (powiada że śmierć | y piekło wrzucone bylo...) SP II 42₁₅. Ischkoghi galime zinoti | mus ant amzinoses giwatas sanczus ischrinktus? MT 171. Basznicza... žinna | tą Svieta tikru czesu santi sutwerta | ir tikru czesu paliausenti MT 235ᵃ₃. Su būt. l. nev. dalyviais vartojamos ir dalyvio būti būtojo bei būsimojo laiko formos; tuo būdu GD konstrukcijoje susidaro būtojo bei būsimojo laiko perifrazinių nev. rūšies formų atitikmenys. Toliaus saka Euangelista ta panna Maria isch gimines Dowido paszadeta buwuse ing moteri wirui BrP I 334. Kaip drensi mumus pranescht, Israelą busenti nog sawa Diewa apgintą? BrB Judit 612 (weissagen das das volck... solle... schutz haben). Ie ... dumai Karalijste Diewa toiaus busenczę ischreikschta BrB Luk 19,11 (existimarent quod confestim regnum Dei manifestaretur). Kristus saka ir ischkiei moka | Szidus busenczius atmestus | Ir pagoniu daug ant amszino siziwato prijmamus BrP I 186. Idant pamokitu | sawe teipo busenti pakasta ing smerti BrP I 144. 2.2.3.2. Konstrukcijos su vardažodžių ir įvardžių galininku Dalyvinė jungtis su daiktavardžiais, būdvardžiais ir būdvardžiskais įvardžiais vartojama daug dažniau, negu su dalyviais. Nors vardažodžiai ir vieni gali eiti dvejybinio galininko antruoju nariu, bet sen. raštuose jie dažniausiai jau siejami su veiksmažodžio būti veik. dalyvių galininkais arba su padalyviais¹¹. Šios dalyvinės jungtys su vardažodžių (įvardžių) galininkais santykiauja lygiai taip pat, kaip veiksmažodiniuose sakiniuose būti asmenuojamos formos su atitinkamų žodžių vardininkais. Tokie GD, kaip žinau jį esantį gerą atitinka veiksmažodinius pasakymus žinau, (kad) jis yra geras savo reikšme ir daugelio sintaksinės formos bruožų. 11 Dėl konstrukcijų su padalyvinėmis jungtimis žr. aut., „Baltistica“, IV (2), 1968, p. 198 tt. 245 Panašiai, kaip veiksmažodiniame pasakyme, su dalyvine jungtimi einantys vardažodžiai dažnai turi priklausomų žodžių ir net šalutinių prijungiamojo sakinio dėmenų. Konstrukcijose su dalyvinėmis jungtimis daiktavardžių ir būdvardžių randame beveik po lygiai; ryškesnė daiktavardžių persvara išryškėja tik J. Bretkūno Biblijoje dėl kai kurių stereotipinių konstrukcijų (pvz.: ischtirs mane Poną santį) dažno kartojimo, plg. LKK XI 43. Įvardžių su dalyvinėmis jungtimis pasitaiko tik retkarčiais, iš skaitvardžių pastebėtas tik vienas. Nesa ghi ne nor szinnoti, manne thą santį, kursai iei diūst. Ruggius. Jauną winą ir Alų BrB Hoz 2, 10 (Sie wil nicht wissen / das ischs sey der jr gibt). Suprantam Schwentos Dwases darbus schus sanczus BrP II 138. Tu tari, mane taki? būsentį koks tu essi BrB Ps 50, 21 (meinestu / ich werde sein gleich wie du) Nes szitė nórint’ tiki… Die<w>ą wieną sąntį DP 25723 (wierża… Bogą być iednego) W 429. Kurių daiktų prieszasti viena sancze regiū Vln 53. Daiktavardžių (kartais su priklausomais žodžiais) galininkai dalyvine jungtimi gali būti siejami su bevardės giminės įvardžio tai, tatai forma. Tokios konstrukcijos būdingos J. Bretkūno raštams. Æsch reggiu tatai sawa walios Szmones sanczias BrB V Moz 9, 13 (das dis Volck ein halstarrig volck ist). Ponai piauwia ies nei tar ia tatai grieką santį BrB Zach 11,5 (und haltens fur keine sünde)12. Vardažodinis GD narys (N) gali būti ir nepasakytas, numanomas. Tokiais atvejais konstrukciją sudaro dalyvinė jungtis su tarinio vardinės dalies ekvivalentu einančiu daiktavardžio galininku. Nesa Mamah neszinnoia Angelą PONO santį BrB Teis 13,16 (wuste nicht / das es ein Engel des HErrn war). Kaczei Simonas gerai suprata, wilių santį BrB I Mak 13, 17 (mercket / das eitel betrug war) (Plg. 2. 2. 3. tokios pat išorinės formos konstrukcijas, kuriose daiktavardžio galininkas žymi dalyvio būsenos subjektą). Daiktavardžių ir būdvardžių galininkai dažniausiai eina su būti veiki. dalyvio esamojo laiko forma: a) Tikieti tur duschia tawa | Szmogaus kuna santį purwa MŽ II 418. Wissas Miestas mana Szmonių szinna, tawe Wieszlibą Moterį sancze BrB Rut 3, 11 (weis / das du ein tugendsam Weib bist). Esther pasake, ghi sawa gentį santi BrB Est 8,1 (saget an / wie er jr zugehöret). Delei Baszniczes / kurę Diewas norėia sancze wieszlibą draugiste MT 221₁. Isch schų pawaisdu galit permaniti / Mielaschirdingiste sancze / toke meile ir passigaileghima / kada wienas antroio sussimils-ta BrP II 247. Bau tiki mana atleidima / santi Diewa atleidimą? Vln 31₉. b) Numanai / ta Pondą esanti Teisu SE 75₂₄. Tāwa… darbąy / ludi tāwe santi giara (świadczą iżes ty Bog prawy) PK 78. Iu mokintojei… girdęs mana pamokslą miela santi PsD 246¹³. Asch szinau Ischgelbetoghi mana giwa santi BrP II 40. Elsbeta… paszinsta… gentaine sawa / sunke sancze BrP II 266. Būtojo kartinio laiko formos čia daug retesnės (apie 10 pavyzdžių) a) Teip girdim … io tewa buwusi Zacharioschu / io augiwe Elsbi̇eta BrP II 236. Suprantam Schwenta Iana… paschlowinta ir czesninga wira buwusi 12 Žr. dar Jer 32, 9; II Moz 32, 9; 32, 22; Sir 29, 6 13 Plg.: Bus girdėta, jog nama pamokslas mielas ira (pabr., parašėi tas pat tekstas, kaip PsD) BrB Ps 141, 6 (wird… Lehre hören / das sie lieblich sey). 246 BrP II 234. Thinai regesi Samaritanus buwusus pagonis wissu pikcziausius BrP I 322. Ir kaip randosi Karoghimas, ischroda, kakius durnus anus buwusius14 BrB Išm 1, 3 (beweiset sie / was jene für Narren gewesen sind) b) Didžukem. Idant wissur suprastu | mus linksmas buwusius BrP I 237. Rodžia Wieszpati ne kaltu buwusi | o tečiau kinteisiu ažu mus SP II 128a. Būsimojo laiko formos taip pat randamos tik pavieniais atvejais. a) Ta apmasgoghima | tawa schwenčtaghi Chrikschtą busenti naszenklinoei Vln 613. Pagonis… rikeios Szidų nepalaimą ių palaimą busentę BrB II Mak 14,14 (hoffeten der Jüden vnglück solt jr glück sein). b) Idant szmones szinotu io Karaliste nebुसence swietischka | bet Duchawna BrP I 349. Nesa tikiosi, ghi maloningą ir gerą iamus busenti BrB II Mak 9,27 (Er werde sich gnediglich vnd freundlich gegen euch halten). Ianas… szinodams sawe iau ne ilgai giwa busenti BrP I 31. Nesa kas szinna ghi ischmintingą alba durną busenti BrB Pam 2,19 (wer weis | ob er Weise oder Toll sein wird?) Konstrukcijose su dalyvinėmis jungtimis daugiausia vartojami II ir III grupės veiksmažodžiai; I grupės veiksmažodžiai čia retesni ir paprastai turi psichinės percepcijos reikšmę, plg.: Karalius regeia (t. y. suprato), kari saw perstirpų santį BrB II Kar 3,26 (sahe | das jm der streit zu starck war) Visi GD su dalyvinėmis jungtimis yra neobjektinio (b) tipo. Tuo tarpu konstrukcijos, kuriose veiksmažodžio būti dalyvis siejamas su N, tiesiogiai valdomu V, yra atributinės, ir dalyvis jose turi konkrečią egzistavimo reikšmę, plg.: (Jonas) budamas iscioie pažino Wieszpatį sawa | teipaig iscioie mergós szwenčiausios santį DP 4622 (poznal Páná… w żywocie… będącego W 77020.) Veiksmažodžio būti dalyvio galininkas jungties reikšme galėjo įsigalėti tik tada, kai N jau nebebuvo laikomas V objektu, o NP junginys tapo ekvivalentiškas priklausomam sakiniui. Pagal analogiją su sakiniais, turinčiais sudėtinį tarinį arba sudurtinę laiko formą, GD viduje susiformavo visai nauji veiksmažodžio būti dalyvio sintaksiniai ryšiai su vardazodžio, įvardžio ar kito dalyvio galininku, atitinkantys ryšius tarp jungties ir vardinės tarinio dalies (plg. žinau jį esantį karalių ir žinau: jis yra karalius). Tie nauji sintaksiniai ryšiai paveikė ir išorinę konstrukcijos sandarą. Tarinio vardinę dalį atitinkantis vardazodis ar įvardis, panašiai kaip sakinyje su asmenuojamu veiksmažodžiu būti (žinau: jis yra karaliumi), daugeliu atvejų gavo įnagininko formą ir tuo būdu prarado derinimą su N ir P (žinau jį esantį karaliumi) 2.2.3.3. Konstrukcijos su įnagininku XVI–XVII a. raštuose jos sudaro apie 28% visų pavyzdžių su dalyvinėmis jungtimis (santykis ≈ 140 : 550) ir apie 5% bendro GD skaičiaus. Jose dažniausiai su esamojo laiko jungtimi siejamas daiktavardžio įnagininkas. Szinom ius wagimis ir rasbaininkais sanczius BrP II 165. Ieib kosznas gallettu numaninti | ghi esanti tikru szmogumi BrP I 132. Rimianis ischgirda Simona io Broli Wiriausikunnigu esanti BrB I Mak 14,17 (höreten das Simon… Hoherpriester war). Ji Pharizeusz szirdid sawoia apsudijo ne santi Pranąszų DP 47949 (osądził mnie być Prorokiem W 808). Galime… girtesi drasei sakidami, mus sanczus miesczionimis Baszniczes MT LĮŽ 34. 14 Nuo kakius paraštėje, vietoj tekste pabraukto: kakie anie buwa Durnus. 247 Daiktavardžių galininko ir įnagininko formos kai kur randamos lygiai tokio pat tipo sakiniuose ir konkuruoja tarpusavyje. Pavyzdžiui, J. Bretkūno Biblijoje 12 pavyzdžių įnagininku pakeistas galininkas, taisant rankraštį. Vis dėlto galininko forma XVI—XVII a. tebėra populiaresnė ir su jungtimi eina daugiau kaip dvigubai dažniau. Daiktavardžių įnagininko formos kai kur siejamos ir su būtojo bei būsimojo laiko jungtimi. Nesa atmink, tawe Tarnu Egypte buwusi! BrB V Moz 24,18 (solt gedenken / das du Knecht…. gewesen bist)15. Skaitome ius Prarakais ir Mokitoieis buwussius MT (PM) 16a19. Sauli karalu… rasztas sako… kitur kieturias desimtis metu karalum buwusi (powiada / że dwie lecie królowal) SP I 13612. Girdim Maria su Elsbeta… geromis prietelkomis buwuses BrP II 261. Ponas … noreia… pamokiti (226) …ghi busenti tikru karaliumi ir Wiriausiu Biskupu musu BrP I 226—227. Idant anis szinotu ghi nebusenti swietischku kakiu Karaliumi alba Ponu / nei iuos taipaiieg ia busenczius Urednikais swietischkais BrP II 7116. Būdvardžių įnagininkas čia yra daug retesnis, negu daiktavardžių (lygiai taip pat jis retesnis ir su asmenuojamomis veiksmažodžio būti formomis). Tai anis … wertu ij sąnti pazista DP 7717. (godnym go być znają W₁ 82). Žmones … teisumnis sanczus tikėja MT 8815. Kuriūs ghissai nor … saw ligeis sanczus MT LĮŽ 1720. Er tari numirusi Szmogų wel giwu busenti? BrB Job 14,14 (Meinstu ein todter Mensch werde wider leben?) Būdvardžių įnagininkai eina pagrečiui su galininkais visai analogiškuose sakiniuose, plg.: tur ghi ne czistu esanti nusuditi BrB III Moz 13,27 ir tur ghi Plehonas neczistu santi nusuditi ten pat, 13, 1117 (sol jn… wrein urteilen). Pagal analogiją su būdvardžiais vienoje DP vietoje pavartotas ir būt. l. nev. dalyvio įnagininkas, kuriuo tiesiogiai versta tokia pati lenkų kalbos forma: tą kurį tikėjo sąnti užmustu DP 19826 (ktorego wierzyli być zabitym W 337). Iš įvardžių kartais pavartojamas kas, kuris, koks įnagininko formos. Kū sakot yūs mane santi? VEE 15621 (wer saget denn jr / das ich sey? Mat 16,15)18. O iūs kuriū mane santi (465) sakote? DP 465—466. Intrikėjo kad’ W. Christus būwo toksai / kokių ij sąnti girdėjo DP 31829 (iakimgo być slyszeli W 528). Nors konstrukcijos su įnagininku XVI—XVII a. raštuose vartojamos žymiai rečiau, negu su galininku (santykis maždaug 95 : 230), tačiau jose itin akivaizdžiai išryškėja pakitę dalyvio sintaksiniai ryšiai su kitais konstrukcijos nariais. Veiksmažodžio būti dalyvis čia visų pirma siejamas ne su galininku, bet su vardinę tarinio dalį atitinkančiu įnagininku. Dalyvinės jungties derinimas su galininku yra netekęs sintaksinio motyvavimo, nes vardinė tarinio dalis su jungtimi šiaipjau linksniu ned erinama (veiksmažodinė jungtis iš viso neturi linksnio formos). Todėl dalyvinė jungtis kartais imama derinti su vardinės tarinio dalies atitikmeniu — įnagininku, kurio ryšiai su būti dalyviu yra glaudžiausi. 15 Panašiai V Moz 24,22; 5,15; 15,15; I Sam 24, 21; I Kar 14, 2; Ism 8, 9. 16 Panašiai BrP I 9. 17 Panašiai BrB III Moz 13,6; 13,7; 13,8; 13,25. 18 Panašiai VEE 13414, 13418, 15617, DP 4658, Ev 1819. 19 Žr. dar MP III 3043, 3029, DP 46533, Ev 1819. 248 Ischrinktumpiump | kuriùs Dievas... noreia sanczeis dalininkais geribiu Sunaus MT 178a₅. Netariket mane kitu kokiu szmogumi swietimu esancziu BrP II 37. Ischgida Wira... parodidams sawe tikru Diewu | ir ischgelbetoi Swieto sancziu BrP II 453. Nei tikeia Kristu tikru Diewo Sunu sancziu BrP II 349. Mokinkimes | mus szmones netikrais sanczeis Ponais BrP II 325. Kristus ischrode sawe tikru Diewu sancziu BrP I 279. Gallett numaniti | ghi nebusėncžiu karaliumi kakiu swietischku BrP I 258. Nesa gerai szinnowau, ghi nebuesntzu giwu po io pùlimo BrB II Sam 1,10 (ich wuste wol das er nicht leben kundte). Kad būti dalyvio įnagininko formą čia nulėmė ryšiai su vardinės tarinio dalies atitikmeniu einančiu įnagininku, matyti iš pavyzdžių, kuriuose pagrečiu su dalyvine jungtimi pavartoti kitu veiksmažodžiu dalyviai išlaiko galininko formą: Regim... schus mescheius tikrai tikeiusius ... ghi tikru Diewu sancziu | ir galinti wissas ... liggas mùg szmogaus prawariti BrP II 456. Kristu isch numirusiu prissikielusi | ir giwu sancziu ischroda (9) deschimteropi io passirodimai BrP II 9–10. Artimesnis dalyvinės jungties ryšys su vardinės tarinio dalies atitikmeniu kartais išryškėja ir tada, kai ji turi galininko formą: tai matyti iš derinimo skaičiumi, pvz.: Ghis taria Gęlasz! s c h a u d u s s a n c z i u s (ne sančią!) / BrB Job 41,18 (er achtet eisen wie stro) 2.2.3.4. Konstrukcijos su kilmininku Konstrukcijos, kuriose jungties funkciją atlieka neigiamos formos veiksmažodžio būti dalyvis, senuosiuose raštuose yra dvejopos. Vienos iš jų sudaromos pagal įprastinį GD modelį: N, P ir su juo siejamas kitas vardažodis, einantis tarinio dalies atitikmeniu, yra galininko formos, pvz.: Szinmodami tadangi, iùs nesanczius Diewus, nesibijokites iu BrB Bar 6, 64 (wisset | das es nicht Götter sind). Tadda ischwisi, ne santi Diewa kita, kaip (virš.: tiktai) vieną Nebukadne Zarą BrB Judit 6, 2. (wirstu sehen | das kein ander Gott ist). Klauski ... szinmodamas manne nesantį Piktą BrB Job 10, 7. (weissest | wie ich nicht Gottlos sey)²⁰. Kitose neigiamas būti dalyvis, panašiai kaip asmenuojamas veiksmažodis (plg. išvy­dau: tu esi ir išvy­dau: nėra tavęs), siejamas su neiginio kilmininku ir pats turi kilmininko formą. Senuosiuose raštuose (ypač J. Bretkūno) tokių konstrukcijų randame su įvairiu laiku dalyviais: Idant ischtirtumbei, man liggus nesanczio per wissas szemes II Moz 9,14 (innen werden solt | das meins gleichen nicht ist in allen Landen). Ir idant Pagonis paszinti, ne essanczio kito ne wieno... PONO Tob 13, 4 (erkennen | das kein allmechtiger Gott ist). Nesa tu szinnai, newieno musip nesanczio I Kar 5, 6 (du weissest das bey vns niemand ist). Potreacia ir tay zinok | Nei wiena žmogaus teip giaro ir szwenta nesanczio SE 65₂₆. Saka Szmones to kampo, ne wienos kieksehes thinai nebuwusios I Moz 38, 22 (sagen die Leute... es sey keine Hure da gewesen). Gerai tikekimes, bedos ne busenczios Jer 8, 15 (verlasset euch drauff | Es solle keine not haben). ²⁰ Žr. dar BrB I Moz 31, 5; 44, 31; II Moz 2, 12; I Kar 22, 33; MT (PM)1, 15. 249 Tokie vardažodžio ir dalyvio kilmininkai gali eiti pagrečiui su atitinkamomis galininko konstrukcijomis, priklausančiomis nuo tų pačių veiksmažodžių be neiginio, plg.: Er regit nu, mane vieną santi, ir nesanczio niewieno Diewo prieg manens? BrB V Moz 32, 39 (SEhet jr nu | das Ichs allein bin vnd ist kein Gott neben mir?) Neiginio kilmininko formą gali turėti ir konstrukcijos su kitų veiksmažodžių dalyviais, pvz.: Tūgi nu numanat, niewieno szodzio PONO ant szemes nepūlusio BrB II Kar 10, 10 (erkennet… das kein wort… ist auff die erden gefallen). Lygiai taip pat sudarytos atitinkamos dalies kilmininko konstrukcijos su teigiamomis būti dalyvio formomis, pvz.: Turim szinnoti | tokiu kleidunu pamoksle | isch pradzio swieto buwusiu | dabar sancziu ir ikki galo Swieto busencziu BrP II 309 (plg. žinoti: buvo ir bus klaidūnu). Tarp dalyvio ir vardažodžio (įvardžio) čia matome abipusius priklausomybės ryšius: neigiamos formos dalyvis determinuoja vardažodžio kilmininką ir kartu yra derinamas su juo. Panašiai, kaip su dalies kilmininku, veiksmažodžio būti dalyvis derinamas su vardažodžių kilmininku, priklausančiu nuo prieveiksmio daug. Pagonis… daug Dievu tare essanczu BrP II 180. Daug szmoniu | nug pradžios swieto buwusiu | bet wissas numirusias girdim BrP II 6. Er neszinai, paskui daugiaus wargu busencziu (gales buti)? BrB II Sam 2, 26 (Weisestu nicht | das hernach möcht mehr jamers werden?) Dalyvis tokiose konstrukcijose yra išlaikęs leksinę egzistavimo reikšmę. Panašiai su prieveiksmiais daug, mažai vartojami ir kitų leksinių reikšmių dalyvių kilmininkai, plg.: Janas ischwiddens daug Phariseuschu ir Sadduceuschu savo krikschtop atencziu | bilba iemus BrP II 24021. Dalyvio linksnio formą čia lemia jo ryšiai su vardažodžio kilmininku. Tačiau dėl analogijos su įprastiniais GD atvejais greta daiktavardžio kilmininko retkarčiais pavartojamas ir veiksmažodžio būti dalyvio galininkas, pvz.: Hoitmanas Sýrios girdeia, gerūsius pas Judą sanczius, ir daug Szmonių kruwoj essanczias BrB I Mak 3, 13 (hôret… das ein gros Volck bey einander war); plg. atitinkamus atvejus su kitų veiksmažodžių dalyviais: Rasche regim atspraschiusius daug schwentu szmoniu BrP II 414. Taigi neobjektinėse konstrukcijose, kuriose dalyvis turi jungties funkciją, ir kitais čia aptartais atvejais aiškiai pastebimas dalyvinio nario linksnio įvairavimas. Jis yra sąlygojamas naujai susidariusių sintaksinių santykių konstrukcijos viduje. Išblukus valdymo ryšiui tarp V ir N, susilpnėjo N ir P derinimas, o dalyvį imta formaliai sieti su tarinio vardinės dalies atitikmeniu einančiu vardažodžiu. Nauji sintaksiniai narių santykiai išklibino ankstesnę GD gramatinę struktūrą ir sudarė palankias sąlygas įsiskverbti ir išplisti nelinksniuojamoms dalyvinėms formoms — padalyviams. Kaip tik čia aptarto tipo konstrukcijos su įnagininku ir kilmininku, kuriose N ir P derinimas labiausiai suiro, buvo vieni iš pirmųjų, ankstyviausių padalyvio plitimo GD židinių (plg. 4. 1. 1 ir 4. 1. 6.). 21 Žr. dar BrP II 308, 346, 455; dėl atitinkamų padalyvinių konstrukcijų plg. aut., „Baltistica“, IV(2), 1968, p. 197—198. 250 2.3. Vardažodinis narys GD vardažodiniu nariu (N) eina daiktavardžių, įvardžių, retkarčiais ir daiktavardiškai pavartotų būdvardžių ar skaitvardžių galininkai. 2. 3. 1. Daiktavardžiai, sudarantys N, gali būti konkrečių ir abstrakčių daiktų pavadinimai. Iš konkrečios reikšmės daiktavardžių dažniausiai vartojami tie, kurie žymi asmenis ar šiaip gyvas veikiančias būtybes. Jie gali būti tikriniai (a) ir bendriniai (b). a) Bei Dowidas regeia Saulą ischeiusį BrB I Sam 23, 14. Alexandras suprata, Demetria Jonathep Prieteliste ieschkanti BrB I Mak 10, 15. b) Ir regieau Moterischkę sedinczą ant raudono Galwijo BrB Apr 17, 3. Tūiaus rasite Aslicze pririschta VEE 54₉. Skaitom... Smar kinikus tiek tukstancziu szmoniu pamuschusius BrP I 106. N sudaro ir kiti daiktų pavadinimai, pvz.: Kad’ pamatis ant’ sawęs wissus daiktus to pasaulo apleistus DP 554₃. Kummigaikschei... regeia Vųgnį nieka nepadaruse BrB Dan 3, 27. Abstrakčios reikšmės daiktavardžiai GD vartojami rečiau: Nusitikęmesį | tokias brangeses geribes mums isch malones | be darbu misiūdanczes MT 71₉. Kad ischwisite biauru isznaykinimu... stowinti vnt vietos szwintos Ev 139₁₂. Kaip didzius darbus girdeiam daritus BrB Luk 4, 23. Iauczia mazę nog manęs ischeiusę BrB Luk 8, 46. Su tuo pačiu dalyviu gali būti siejami ir keli daiktavardžiai. Isch kur szinmai, Saulą ir io Sunų Jonathan numirusius? BrB II Sam 1, 5. N sudarantis daiktavardis gali būti išplėstas kitais priklausomais žodžiais ar net šalutiniais dėmenimis. Suprata Judas ir io draugai, Demetria Seleuko Sunų, ing Tripoli... ateiusį BrB II Mak 14, 1. Turreia regeti | sawa miela... berneli ir neszinnanti dabar kas pikt ira | nuszawinama BrP I 106. Būdvardžiai, skaitvardžiai ir dalyviai vardažodiniu nariu eina labai retai ir tik tada, kai turi daiktavardžių reikšmę (arba kai daiktavardis numanomas), pvz.: Tūieigi budu saka gadnusius ir negadnusius nasrais kuno kita nieka nepriimanczius MT 161₁₅. Ir anassai pareiens passuke tiewai Tobioschui, wiena uszmuschtą ant uliczos gulințį BrB Tob 2, 3 (das einer auff der gassen tod lege). Irgi wel saka atmestusius nei norinczus | nei galinczus priszwiers ti MT 179₅. 2. 3. 2. Įvardžiai GD vardažodiniu nariu eina labai dažnai. Ypač populiarūs asmeniniai įvardžiai, iš kurių labiausiai paplitusios 3 asmens (jis, ji ir jų reikšme vartojamų anas, ana) formos. Dwasia netur kuno ir kaulu | kaip regit | mane turinti BrP II 30. Ponas... moka | mus wissus Diewui daug skelanczus BrP II 486. Paszin stu, tawe wis galinti BrB Job 42, 2 Regeiot g hy enti VEE 73. Girdime juos kalbanczius MP 206₂. Nesa szima, ana sawe pati ne galinti gelbeti BrB Išm 13, 16, ... Girdedams... anus peikenczius | ir loioianczus BrP I 301. Iš kitų įvardžių GD dažniau pasitaiko šis, tas, kitas, retkarčiais — visas. Sch i randam wilioianti szmanes musu BrB Luk 23, 2. Tūs sakome nūg ischganima amszinoia atpūlusius MT LĮŽ 6₄. Izwido kitus stowinčius vnt turgamiečiu dikus SP I 317₇. Regim ne wissus krikschczonis essanczius BrP I 249. 251 GD vardažodiniu nariu eina ir santykiniai įvardžiai, pvz.: Ką cionai regime kūniškai padarita sienose, tatai dvasiškai tęssi širdissė DP 57733. Ezechiel ápe ánus kaulus sakie | kur ius regiejo laukie gulinczius MP 165a9. Apskritai GD vardažodiniu nariu gali sudaryti visi tie žodžiai, kurie eina ir veiksmažodinio sakinio veiksniu. Pagal vyraujančius N raiškos polinkius GD atitinka absoliutinį naudininką, taip pat pagrįstą netiesioginio linksnio junginiu su dalyviu (plg. LKK V 67 tt.) 2. 3. 3. Atskirą grupę sudaro GD, kurių vardažodiniu nariu einantis asmeninis ar sangrąžinis įvardis žymi tą patį veikėją, kaip ir sakinio veiksnys (veiksmažodžio ir dalyvio veiksmų subjektas sutampa). Tokie GD — būdinga senųjų raštų ypatybė, labai retai bepasitaikanti dabartinėje kalboje. Dažniausiai taip vartojamas sangrąžinio įvardžio galininkas, pvz.: Ghis sakie | sawe santi Karaliumi Szidu VEE 20722. Paszinkimeg tada | sawe teisėi korojemus | ir nūpelmusius smarkesnes mukas MT 186g. Szadeia ghi iem, sawe tatai norinczę dariti BrB II Mak 7, 26. Gerokai rečiau tą patį subjektą reiškiančių N eina asmeninių įvardžių galininko formos: mane, tave, mus, pvz.: Tada asch po akim Pagoniu ant jų parodisiu, mane schwentą santį BrB Ezech 28, 25. Er szinoiei tawe thů cziesu gimsenți? BrB Job 38, 21. Idant mes… atleidimą ghreku mus apturinczus tiketumbim Mž II 376. Šios konstrukcijos visų pirma susijusios su vardininko su dalyviu (nominativus cum participio) problema1, todėl čia plačiau nenagrinėjamos. 2. 3. 4. GD vardažodinis narys gali būti visai neišreikštas. N elipsės atvejų pasitaiko tada, kai dalyvio veiksmo subjektas minimas tam pačiame, gretimame sakinyje arba numanomas iš konteksto ir situacijos, pvz.: Ineija Tiesa Wirai manenspi, bet esch neszinóeiau isch kur sanczius BrB I Joz 2, 4. Néssa látras ant’ krįžeus | o iszmintigieii kaniūkzsteie pažino: anie winimis primusztą | o szie wistiklais suwistita DP 4262. Kitokio pobūdžio yra konstrukcijos, kuriose es. ir būt. k. l. nev. dalyvių bevardės giminės formos vartojamos beasmeniškai ir jų veiksmas nesiejamas su jokiu konkrečiu veikėju, pvz.: Ius girdieot seniemus sakita | Neuszmuschk BrP II 188. Swietas girdedamas kalbama ape Welina… nieku tatai nuleidz BrP I 2933. Nuo bev. g. dalyvio kartais dar priklauso kitas GD, pvz.: Szmones Abuse girdeia kalbama Simri sudereghimą padarusį BrP I Kar 16, 16 (žr. 2. 1. 4. 2) Vietoj veikiamųjų dalyvių tokiais atvejais nuo seniausių raštų vartojami padalyviai4. 1 Su nom. c. part. jas sieja jau D. Kleinas, žr. Grammatica Litvanica, 1653, p. 165; dėl šių konstrukcijų genetinio ryšio plg. A. Bielenstein, Lettische Grammatik, Heidelberg, 1923, § 817; E. Tangl, Acc., p. 50; I. Marvan, О некоторых предикативных функциях литовского причастия, „Kalbotyra“, IV, Vilnius, 1962, p. 35—36; Verbum infinitum в балтийских языках и его отношение к славянскому состоянию, Slavica Pragensia, II, 1960, p. 13 (kur kalbamo tipo konstrukcijos laikomos nepaliudytomis); kiek kitaip aut., Donum Balticum, Stockholm, 1970, p. 10. 2 Panašiai DP 165₁, 407, 265₉₇, WP 6, SIG I 58₂₇, II 111₅; RG 539₁₄. 3 Panašiai BrB Pam 5, 7; I Joz 22, 11—12; I Mak 16, 21. Dėl atitinkamų latvių k. GD žr. J. Endzelīns, Latviešu valodas gramatika, Rīgā, 1951, p. 1001. 4 Žr. aut., „Baltistica“, IV (2), 1968, 197 tt.; ten pat dėl vieno problematiško atvejo su būt. k. l. veik. dalyviu p. 198. 252 Artimi šioms konstrukcijoms yra retkarčiais pasitaikantys GD, kurių N sudaro bev. g. įvardis, pvz.: Atmink tatai teipo PONO likta BrB Sir 41, 5; panašiais atvejais dar pavartojama ir es. l. veik. dalyvio bev. g. forma esą, pvz.: tikra tariu esą BrB II Petr 1, 135, tačiau vyrauja padalyviai. 2. 4. GD gramatinės formos apžvalga rodo, kad šią konstrukciją senojoje lietuvių kalboje gali sudaryti beveik visi žodžiai bei jų junginiai, kurie valdo prijungiamojo aiškinamojo sakinio šalutinį dėmenį. Tuo tarpu priklausomieji GD nariai pagal savo sintaksines ypatybes atitinka veiksmažodinio sakinio veiksnį ir tarinį. Turėdamas veiksmažodinį valdymą ir kitas veiksmažodžio ypatybes (išskyrus asmens kategoriją ir nuosakų formas), dalyvis šioje konstrukcijoje gali prisijungti įvairius linksnius su prielinksniais ir be jų, bendrati kartu su priklausančiais nuo jos žodžiais, gali pats eiti jungtimi ir sudaryti sudurtinių veiksmažodžio formų bei sudurtinio tarinio atitikmenis. Kitaip sakant, dalyvis čia turi tas pačias konstrukcines galimybes, kaip ir asmenuojama veiksmažodžio forma. Dėl to senuosiuose raštuose GD neretai išauga į sudėtingą išplėstinę konstrukciją, į kurią įeina kitos konstrukcijos ir prijungiamųjų sakinių šalutiniai dėmenys. Nors GD pirminis modelis yra bendras visoms ide. kalboms, turinčioms atitinkamas dalyvių formas, tačiau tokia įvairi ir sudėtinga šios konstrukcijos struktūra, kokią matome senojoje lietuvių kalboje, yra jau vėlesnės, atskiros raidos padarinys. Pagal vartosenos apimtį ir sintaksinės raidos įvairumą senosios lietuvių kalbos GD užima ypatingą vietą ide. kalbų atitinkamų konstrukcijų tarpe. Daugiausia bendrų bruožų lietuvių k. GD turi su latvių kalbos GD, kuriame randame tas pačias dalyvių formas (dabartinėje kalboje daugiausia sustabarėjusias), galinčias eiti ne tik po tranzityvinių, bet ir po kai kurių intranzityvinių veiksmažodžių (pvz., šķist „atrodyti“6), nors ir ne tokiu mastu, kaip senojoje lietuvių kalboje. Prūsų k. paminkluose GD neužfiksuotas (matyt, dėl pažodinio vertimo). Iš kitų kalbų artimiausias lietuvių kalbai yra senųjų slavų kalbų GD su atitinkamomis -nt-, -us-, -mo- ir -to- dalyvių formomis, turinčiomis panašias reikšmes ir sintaksines ypatybes. Bendros baltų, slavų ir germanų kalboms yra neobjektinės konstrukcijos su psichinės percepcijos ir sakymo veiksmažodžiais7, taip pat susijusios su galininko vartosena tolimesnio objekto reikšme (žr. 1. 6.). Pagaliau beveik visose ide. (ir ne tik ide.) kalbose GD gali sudaryti fizinės percepcijos (ypač regėjimo ir girdėjimo) veiks- 5 Plačiau žr. aut., op. cit., p. 202–204. 6 Plg. Škīta mani neprotuotam (nepruotuoat) B W 8683, J. Endzelīns, op. cit. p. 1001. 7 Vis dėlto slavų kalbose jos daug retesnės, negu lietuvių: sen. slavų kalboje, kur apie 90% GD sudaro fizinės percepcijos veiksmažodžiai, anot R. Ružičkos, jos „ypač retos“, R. Ružička, Das syntaktische System der altslavischen Partizipien und sein Verhältnis zum Griechischen, Berlin, 1963, p. 240, 243; be to, čia jos vartojamos tik su keliais minėtų reikšmių veiksmažodžiais: minėti, razuměti, (u)vĕděti, glagolati, kazati, žr. R. Večerka, Syntax aktivních participií v staroslověnštině, Praha, 1961, p. 57–58. Labai ribotas jų paplitimas ir sen. rusų kalboje, žr. А. Потебня, op. cit., p. 308 tt.; АН СССР, Сравнительно-исторический синтаксис восточнославянских языков, М., 1968, p. 124; dėl sen. čekų k. žr. J. Gebauer, Historická mluvnice jazyka českého, Praha, 1929, p. 600; Dvořák, Vývoj přechodníkových konstrukcí ve starší češtině, Praha, 1970, p. 160 tt. Panaši padėtis ir sen. germanų kalbose: čia irgi vyrauja konstrukcijos su „matyti“, „jausti“, „rasti“ reikšmės veiksmažodžiais, žr. O. Behaghel, Deutsche Syntax, II, Heidelberg, 1924, p. 388–390, 417–418; А. М. Мухин, Функциональный анализ синтаксических элементов, М.-Л., 1964, p. 104–105, 188–189. 253 mažodžiai⁸. Tačiau veltui ieškome paralelių kitose kalbų šeimose sen. lietuvių kalbos GD su intranzityviniais veiksmažodžiais (3 gr.), daiktavardžiais, modaliniais ir kitais žodžiais (4 gr.). Tais pusiau predikatinių santykių raiškos atvejais, kur lietuvių kalboje išplito GD, daugelis kitų kalbų apibendrino infinityvines konstrukcijas. Pagal vartosenos apimtį ir pagrindiniu nariu einančių žodžių reikšmes liet. k. GD maždaug atitinka lotynų k. acc. cum participio ir acc. cum infinitivo, paimtus drauge⁹. Panašų, tik daug blankesnį vaizdą matome ir senosiose germanų (gotų, sen. vokiečių aukštaičių, sen. anglosaksų) kalbose¹⁰, kuriose infinityvinės (kaip ir dalyvinės) konstrukcijas po percepcijos ir sakymo veiksmažodžių stimulavo graikų ir lotynų k. pavyzdžiai; vėlesnėje šių kalbų raidoje infinityvinės konstrukcijos tvirtai įsigalėjo lietuvių k. neobjektiniam GD būdinga reikšme. Dar labiau infinityvinių konstrukcijų vartoseną vietoj acc. c. part. išplėtė romanų kalbos¹¹. Lietuvių k. GD skiriasi ir sintaksinės sandaros įvairumu bei sakinišku pobūdžiu. Čia vartojamos visų laikų veikiamųjų ir neveikiamųjų dalyvių formos (išskyrus palyginti naujus būt. dažn. l. dalyvius), netgi būsimojo laiko veik. ir neveik. dalyviai, kurių nerandame nei slavų, nei germanų kalbose. Veikiamieji dalyviai GD atitinka asmenuojamųjų veiksmažodžių vientisines formas, o neveikiamieji – sudurtines nev. rūšies formas; pastaruoju atveju jie gali eiti ir su dalyvinėmis jungtimis ir be jų. Nors konstrukcijos su dalyvinėmis jungtimis buvo sudaromos ir slavų¹² bei germanų¹³ kalbose, tačiau vartosenos apimtimi jos toli gražu neprilygsta lietuvių k. GD. Daug artimesnės šiuo atžvilgiu lietuvių kalbai graikų k. acc. c. part. su dažnomis dalyvio ὤν galininko formomis¹⁴, nors jų vartojimą čia taip pat riboja konstrukcijos su infinityvinėmis jungtimis (ἔνιαι ir pan.). 8 Jų užfiksuota jau hetitų kalbos tekstuose, žr. A. Hahn, Genesis of the Infinitive with Subject—Accusative, TAPA, 81 (1950), p. 128. Dėl GD Avestoje su „matyti“ žr. E. Kieckers, Historische griechische Grammatik, IV, Syntax, Berlin u. Leipzig, 1926, p. 89. 9 Ypač pažymėtinas šiuo atžvilgiu acc. c. inf. vartojimas subjekto vardininko pozicijoje su esmeniniais veiksmažodžiais apparet, liquet, constat, convenit, sequitur, efficitur, modalinės reikšmės žodžių junginiais verum est, verisimile est, credibile est, certum est, netgi su daiktavardiniais predikatiniais junginiais fama est, spes est, testis sum (!) ir pan., – t. y. kaip tik tais atvejais, kur senosiuose liet. k. raštuose randame GD po 4 grupės žodžių, plg. A. Ernout, F. Thomas, Syntaxe latine, Paris, ²1953, p. 321; plg. taip pat liet. k. GD su bev. g. nev. dalyviais sakoma, žinoma ir tokius lot. k. acc. c. inf., kaip dicitur Gallos in Italiam transisse arba adesse Romanos nuntiatur, žr. ten pat, p. 327. 10 Dėl gotų k. plg. W. Willmanns, Deutsche Grammatik, III, 1, p. 118–121; dėl sen. anglosaksų k. M. Callaway, The Infinitive in Anglo-Saxon, Washington, 1913, p. 120 tt.; B. H. Ярцева, Исторический синтаксис английского языка, М.—Л., 1961, p. 231–232; А. М. Мухин, op. cit., p. 120, 188 tt. 11 Dėl prancūzų k. plg. H. Nilsson—Ehle, L’attribut de l’objet en français, „Studia Neophilologica“, 25, № 3, p. 109 tt; H. B. Соколова, Трёхчленные глагольные словосочетания в современном французском языке, сб.: Грамматика, фонетика и стилистика романских языков, 1971, p. 251 tt.; A. Ernout, F. Thomas, op. cit., p. 283; dėl kitų romanų kalbų žr. M. Manoliu Manea, „Accusativus cum infinitivo“ dans les langues romanes, „Cahiers de linguistique théorique et appliquée“, VI, 1969, p. 125–136. 12 Сравнительно-исторический синтаксис восточнославянских языков, Члены предложения, М., 1968, p. 126–127; R. Večerka, op. cit., p. 58. 13 Plg. s. anglos. Ie hine cūðe niht wesende Beowulf 372 „aš žinojau jį vaiką esantį“ K. Yamakawa, The two constructions: „Acc. and Participle“ and „Genetive and Gerund“, „Annals of the Hitotsubashi Acad.“, 8, № 1, Tokyo, 1957, p. 49. 14 Žr. R. Kühner, Ausführliche Grammatik der Griechischen Sprache, II. 1, Hannover, ²1870, p. 611 tt. 254 Iš ide. bendrystės laikotarpio paveldėtos GD sudarymo galimybės senojoje lietuvių kalboje buvo išplėtotas ligi tolimiausių ribų. Prielaidas tam sudarė dalyvinių konstrukcijų gausumas ir produktyvumas liaudies kalboje. Dalyvinės konstrukcijos su netiesioginiais linksniais, kurias slavų ir germanų kalbose palaikė literatūrinė tradicija ir klasikinių kalbų įtaka, lietuvių kalboje buvo paremtos gyvąja vartosena, formavosi ir plito jos dirvoje. Tuo atžvilgiu jų raida svarbi tiek istorinei kalbotyrai, tiek ir bendrajai kalbų tipologijai. 3. Galininkas su dalyviu ir aiškinamasis sakinys 3. 1. GD sintaksinių santykių raidai didžiulę reikšmę turėjo šios konstrukcijos sinonimiškumas su prijungiamaisiais aiškinamaisiais sakiniais. Greta dvejybinio galininko su veiksmažodiniais būdvardžiais, vėliau – iš jų išriedėjusiais dalyviais (pvz.: matau tėvą ateinantį) ide. kalbose iš seno buvo įprasti ir tokie parataktiškos formos pasakymai, kaip matau : tėvas ateina. Lietuvių kalboje jie išliko iki šių dienų1 (ypač tarmėse ir tautosakoje), tačiau dabar literatūrinėje kalboje jie paprastai vartojami tik su tam tikra stilistine paskirtimi (norint pabrėžti netikėtumą, suteikti pasakojimui šnekamosios kalbos atspalvį ir pan.) XVI – XVIIa. raštuose jų randame panašiomis aplinkybėmis, kaip GD, tik žymiai rečiau, pvz.: Schitai ghi esti taw Mote, kamgi tarrei ghi est mana sessu? BrB I Moz 26, 9. Kitti wel isch Szidu ape lana dumnoia | ghis ira prarakas koksai BrB I 42. Nes pasakia: esmi sumumi Diewo SE 261, 24. GD ir asindetiškai jungiamas sakinio dėmuo kartais priklauso nuo to paties veiksmažodžio ir atitinka visai vienodos sandaros originalo konstrukcijas, plg.: Sakikite sawa Brolims Ammi, anis ira mana Sźmones, ir iusu Sęserei, įę sanczę malonie BrB Hoz 2, 3 (Sagt ewern Brüdern (Ammi) sie sind mein Volck | vnd zu ewr Schwester (Ryhamo) Sie seyn in gnaden). Iš tokių parataktiškos formos pasakymų susidarė prijungiamieji aiškinamieji sakiniai, vartojami toje pačioje sintaksinėje aplinkoje, ilgainiui virto GD sintaksiniais sinonimais. Raštijos pradžioje jie jau buvo smarkiai paplitę, nors didelėje lietuvių kalbos ploto dalyje, bent jau žemaičių ir vakarų aukštaičių tarmėse, jų vartosenos sfera tuo metu veikiausiai dar neprilygo GD. Tai galima spręsti iš senųjų raštų su šių tarmių ypatybėmis. Nors prijungiamųjų aiškinamųjų sakinių vartoseną po percepcijos veiksmažodžių juose stimul(i)avo vokiški, lenkiški bei lotyniški originalai, savo ruožtu paveikti graikiškų bei hebraiškų pirminių tekstų2, tačiau GD čia dar buvo žymiai įprastesnis ir populiaresnis. Ypač tai pasakytina apie palyginti retus originalius šaltinius. Pavyzdžiui, S. Vaišnoro „Žemčiūgos“ originalioje lietuviškoje įžangoje greta 10 GD ir 4 vardininko su dalyviu (nominativus cum participio) konstrukcijų randame tik 6 sinonimiškus sakinius su jog ir 1 su kad. Atitinkamų aiškina- 1 Plg. E. Hermann, Über die Entwicklung der litauischen Konjunktionalsätze, Jena, 1912, p. 5. 2 Graikiškuose Naujojo testamento tekstuose aiškinamieji sakiniai po percepcijos veiksmažodžių išplito skatinami hebrajų kalbos, kurioje jie yra dažnesni, negu GD tipo dalyvinės konstrukcijos, žr. M. Johannesson, Der Wahrnehmungssatz bei den Verben des Sehens in der hebräischen und griechischen Bibel, KZ, 64 (1937), 3–4, p. 145–260, ypač p. 157, 242. Tuo tarpu ide. kalboms, bent jau po regėjimo veiksmažodžių, aiškinamieji sakiniai veikiausiai nebuvo iš seno būdingi, plg. ten pat, p. 252–253. 255 miųjų sakinių skaičius visame „Žemčiūgos“ vertime (apie 100 apytikrių apskaičiavimų) taip pat neprilygsta GD skaičiui. Vilento „Evangelijų ir epistolų“ 50–200 p. pavartota apie 80 aiškinamųjų sakinių su jog, taigi jų skaičius truputį viršija GD³, tačiau turint galvoje vertimą iš vokiečių kalbos, kur visais atitinkamais atvejais ėjo šalutiniai sakiniai, ir sakralinį verčiamo teksto pobūdį, vertusį laikytis originalo raidės, toks kalbamų konstrukcijų santykis neabejotinai rodo didesnį GD gausumą⁴. Tas pat pasakytina apie J. Bretkūno raštus, kurių autorius, gausiai vartodamas GD, kiekvienu atveju turėjo nugalėti originalų trauką. Pažymėtina, kad iš dalies originalios J. Bretkūno „Postilės“ daugelyje vietų aiškinamieji sakiniai nėra dažnesni už GD. Kitokia padėtis senuosiuose raštuose, atstovaujančiuose rytų ar vad. vidurio aukštaičių tarmes. Čia aiškinamieji sakiniai savo gausumu žymiai, kai kur dešimteriopai ir dar daugiau pranoksta GD. Pvz., tik 440–470 M. Daukšos Postilės puslapiuose pavartoti 85 aiškinamieji sakiniai su jog (tai daugiau negu pusė viso Postilėje rastų GD skaičiaus); kadangi ir kitose teksto dalyse aiškinamieji sakiniai vartojami ne rečiau, iš tų duomenų galima spręsti, jog jų santykis su GD yra maždaug lygus 10 : 1; tai patvirtina ir E. Hermanno pateikti duomenys apie aiškinamųjų sakinių vartojimą M. Daukšos Postilės ištraukose ir Katekizme. K. Sirvydo „Punktų“ 6–33 p. pavartota 17 aiškinamųjų sakinių su jog ir kaip (pagal E. Hermanno lentelę); jeigu jų dažnumas toks pat kitose vietose (taip galima spręsti iš mūsų apytikrių apskaičiavimų SP I 34–380 p.), tai aiškinamųjų sakinių ir GD santykis čia 5 : 1. Dar kelis kartus dažniau aiškinamieji sakiniai vartojami anoniminėje 1600 m. Postilėje, kur GD iš viso palyginti retas; jų didelį išplitimą atspindi ir B. Chylinskio Biblija, M. Petkevičiaus Katekizmas ir kiti tekstai. Nors tų raštų duomenys, turint galvoje originalų įtaką ir kitas vertimo technikos ypatybes⁵, toli gražu tiesiogiai neatspindi tikrojo kalbamų konstrukcijų santykio to meto gyvojoje kalboje, vis dėlto iš jų aiškiai matyti, kad XVI–XVII a. didelėje lietuvių kalbos ploto dalyje aiškinamieji sakiniai su jungtukais jog, kad, kaip ir kt. po percepcijos, kalbėjimo ir kitų komentabiliųjų veiksmažodžių buvo gana paplitę ir vartosenos dažnumu kai kur tikriausiai pranoko GD. 3.2. Beveik visi XVI–XVII a. raštuose randami GD gali būti pakeisti aiškinamaisiais sakiniais su jog arba kad, neiškreipiant teksto prasmės (bet ne atvirkščiai, nes sakinių su kad ir jog vartosenos sfera gerokai platesnė). GD ir aiškinamųjų sakinių sinonimiją patvirtina ir kitos jų vartosenos ypatybės. 3.2.1. Lygindami tekstus, išverstus iš to paties originalo, matome, kad atitinkamas vietas vieni autoriai vertė GD, kiti — aiškinamaisiais sakiniais. Plg.: Sakot Beelzebubi mani išmetineunti welinus SP II 43₁₂. — Bilote / idant asz Beelzėbube iżtremdinėcże welinuwas DP 117₄₀. — Sakote nesang | iuog asz Beelzebubba mace izmetineiu welinus SE 63₁₃. O Pilotas regiedams… tů daugiau didesni trunksma santi… priesudija VEE 205. — O kaip regėjo Pilotas… kaip io didesnis trunksmas stoiosi BrB Mat 27, 24⁶. 3 Plg. statistinius GD vartojimo duomenis LKK, 11 (1969), p. 54–55. 4 Kitoks šių konstrukcijų santykis „Enchiridione“, kur greta 7 GD pavartota 41 aiškinamasis sakinys su jog ir jeng, žr. E. Hermann, op. cit., priedas. 5 Plg. aut. LKK, 5(1962) p. 50–51; LKK, 11(1969), p. 52 tt. 6 Panašiai SE 259₁₇. 256 Ir paszwilkterejusios ischwida | akmeni atrista nog Grabo BrP I 399. – Ir weisdedamas ischwida | iog akmũ atristas buwa VEE 56⁷. 3.2.2. Kad GD ir aiškinamasis sakinys buvo laikomi paraleliomis išraiškos priemonėmis, galinčiomis viena kitą pakeisti, akivaizdžiai matyti iš J. Bretkūno Biblijos taisymų. Taisydamas vertimo rankraštį, pats vertėjas daugelį aiškinamųjų sakinių, paprastai atitinkančių vokiškojo originalo sakinius su daß, wie ir kt., pakeitė GD, pvz.: Idant numanitu ana Vgni… neprietelių iawus pagadinnaczę (tais. iš iog ugnis neprietelių waisių pagadinna) Išm 16, 26 (Auf das sie inne würden | wie das fewr… der Feinde früchte verderbete). O Wieschpatie nemokinkem galą man busenti ir szivata mana raką turintį ir mane numirsenti (tais. iš: iog galas man bus, ir szivats mana raką turi, ir esch nueiti turi Ps 39,5 (lere doch mich | das ein ende mit mir haben mus… vnd ich davon mus). Ir stajos passakita, ghi Namūsa esanti (tais. iš: kaip Namūsu butų) Mork 2,2 (vnd es ward rüchtbar | das er im Hause war; quod in domo esset⁸). Niekas ne gal skusties kaip ghis ne gelbetu (ghi negelbanti) (nuo kaip iki skliaustelių pabraukta) Sir 40 (vnd man darff vber keinen mangel klagen | an seiner Hülffe ). Ypač gausu tokių taisymų Naujojo testamento vertimo rankraštyje. Pavyzdžiui, vien Jono evangelijos vertime J. Bretkūnas apie 20 aiškinamųjų sakinių pakeitė sakiniais su GD⁹; apie 10 tokių taisymų randame ir Mato evangelijoje¹⁰ (iš viso Naujajame testamente jų yra 40 su viršum)¹¹. Antra vertus, Luko evangelijoje, verstoje iš lotynų kalbos, pastebėta tik viena vieta, kur GD pavartotas vietoj aiškinamojo sakinio, taisant rankraštį. Iei szinnatu ūkinykas ant kurios hadinos wagi ateisenti (viršuje pabraukto: kure hadyną wagis turėtų ataiti) isch tiesas budetu Luk 12,39 (si sciret… qua hora fur veniret). Kartais aiškinamasis sakinys ir GD rankraštyje palikti abu ir eina pagrečiui kaip du galimi ir reikšme tolygūs vertimo variantai. Ieib kas ne sakytu, mane ant sawo wardo krikschtyjusi (iog esch ant sawa wardo buczau krikschtyjęs) I Kor 14 -15 (Das nicht jemand sagen möge | Ich hette auff meinen namen getaufft). Idant paszintumbei, iog Aukskscziausis Macę tur ant Karalistes Szmoniu (Auksk-scziausis macę turri ant Karalistu Szmonių) ir duodanti ies, kurem ghis nor. Dan 4,22 (das der Höchest Gewalt hat… vnd gibt sie). Priešingų pavyzdžių, kur GD keičiamas aiškinamuoju sakiniu, pasitaiko labai retai, pvz.: 7 Panašiai įvairuoja ir šios vietos vertimai iš lenkiško originalo, plg. DP 184, SP II 225₈, Ev 64₅ – GD, bet SE 79,5 – aiškin. sakinys. Plg. taip pat Luk 24,20 vertimą BrB II 17–GD, SP II 235₁₈, Ev 67₃, DP 189₂₀ – aiškin. sak. su iog, SE – aišk. sak. su kad. 8 Žr. dar BrB Ism 1,3; 18,13; Tob 9,1; 10,9; Bel 23; II Mak 2,25 ir kt. 9 Jon 1,32; 4,1; 6, 15; 7, 26; 7, 32; 8, 54; 9, 20; 9,31; 11,7; 11,13; 11,17; 12,12; 12,34; 19,10; 19,33; 21,17; 21,24. 10 Plg. Mat 5,17; 10,34; 14,5; 16,13; 16,14; 17,10; 17,13; 21,26. 11 Plg. dar Mork 2,8; 2,10; 11,32; 15,39; 16,4; Apd 9,27; 10,3; 14,19; Rom 2,3; 2,15; 4,21; I Kor 4,9; 6,19; I Kor 7,3; Gal 1,20; Filip 1,30; 2,22; Hebr 11,14. 17. 520 257 Ir anassai pareiens passak… Tobiaschui wieną uszmuschtą ant uliczos gulintį (paraštėje: jog wiens ant uliczos numires gulleia) Tob 2,3 (das einer auff der gassen tod lege). Idant swietas szinnotų, ką ghis gali (tais. iš: ghi galinti) Job 37,7. 3.2.3. GD ir aiškinamųjų sakinių paralelumą geriausieji XVI—XVII a. autoriai stengėsi panaudoti stilistiniais motyvais. Verčiant vienus vokiečių ar lenkų kalbų aiškinamuosius sakinius atitinkamais lietuviškais sakiniais, kitus — GD, buvo išvengiama tu pačiu pasakymų kartojimo, monotoniškumo. Visiškai tos pačios sandaros šalutinį dėmenį. J. Bretkūnas viename sakinyje versdavo atitinkamu šalutiniu dėmeniu su kad ar jog, o kitame, šalia einančiame sakinyje — GD. Plg.: Jei sakom, aną isch Dangaus buwusi, tada sakis mummus, Kamgi iam netikeiot? O jei sakom, kaip12 buwa isch Szmonių, tada Szmonių turim bijotis Mat 21, 25—26. (Sagen wir | sie sey vom Himel gewesen… Sagen wir aber | sie sey von Menschen gewesen). Panašiai buvo įvairuojama ir verčiant du to paties aiškinamojo sakinio šalutinius dėmenis: vienas buvo verčiamas šal. dėmeniu su jog, kad ar pan., kitas — GD. Apreischk schę dieną, jog tu Diewas Israele essi, bei esch tawa Tarnas, ir mane tatai wis pagal tawa Szodzjo darusi BrB I Kar 18,36 (Las heute kund werden | das du Gott… bist… vnd das ich solchs alles… gethan habe). Wieni Paslai sutink sche ir thę kitus, ieib pasakitu Karaliui Babilonios, jog io Miestas ischgaletas ira… ir Eszerai ischdekti, ir Szalnerius nussiminusius. BrB Jer 51, 31—32 (dem Könige… anzusagen | Das seine Stad gewonnen sey… vnd die Kriegsleute seien blöde worden13). O Pilotas regiedams|iog nieka negaleia jmaniti| bet tū daugiau didesni transk-ma santi… priesudija VEE 20516.14 (Da aber Pilatus sahe|das er nichts schaffet| sondern das viel ein grösser getümmel ward). Aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo ir NP junginys, priklausantys nuo to paties veiksmažodžio, eina pagrečiu ir originaliuose tekstuose. Mes priegtam ischtirem jog daug Kurschu ir Lietuwiniku… Deiwiu alba stabu garbinaghima dara alba laika… ir paweikslus bandikschczia įkakia darančius, ir kitus szalingehimus alba szinawimus | bei burtawimus laikantis IF 10—20. Ischmoke isch schos kosanies Diewo Sunu | musu szmoniu delei szmogumi gimusi | ir jog daug gero mumus pawargusiems isch io uszginimmo randasi | Tadda nu… mokinkimes… BrP I 76.15 3.2.4. Dėl GD ir aiškinamojo sakinio funkcinio ekvivalentiškumo senuosiuose raštuose pasitaiko abiejų konstrukcijų kontaminacijos atvejų: šalutinio dėmens pavyzdžiu prijungiamasis jungtukas, santykinis prieveiksmis ar įvardis pavartojamas ir GD pradžioje16, pvz.: Ir ne skaitome idant’ (Marijį) daugiau tiektai keturis kartūs Ewangelioia S. prakalbusiu (prakalbusią) DP 47454. Idant macznai tikietu | jog (26) per tą ghrie- 12 Viršuje — jog. 13 Plg. dar Ezech 20,48; Judit 6,13; I Mak 3,13; 14,21; 7,25. 14 Visai panaši konstrukcija DP 16719, atitinka originalo sakinį su iš. 15 Panašiai BrP I 422, II 241, 403, 456—457, 475, Vln 657. 16 Žr. dar 2. 2.3. Panašiai kontaminuoja su prijungiamaisiais sakiniais ir kitos pusiau predikatinės dalyvių konstrukcijos, pvz., absoliutinis naudininkas, žr. LKK, 5 (1962), p. 79 tt. 258 kus sanczius atleistus Dangui Vln 28–29¹⁷. Tada ischleisk ie, kur norincże, bei tu ios neparūdūk. BrB V Moz 21, 14 (wo sie hin wil). A kaip Saule usztek, atstojį, kaip neszinmai, kur palikusius BrB Nah 3, 17¹⁷ (wo sie bleiben). Bei Wiriusieghi neszinnoia, mane kur @ijusi, nei kę weikentį BBbB Nehem 2,16 (wusten nicht | wo ich hin gieng | oder was ich machte) Nesa ghis pirm szinnoia, kę darisanczus BrB Išm 19,1 (Denn er wuste zuvor wol | was sie künftig thun würden) 3.2.5. Kai sakinyje eina du arba keli GD, vienas iš jų gali būti priklausomas nuo kito. Tuo būdu sudaromos sudėtingos „dviaukštės“ konstrukcijos, atitinkančios dviejų laipsnių prijungiamuosius sakinius. GD jose kartais dar turi prisijungęs šalutinį dėmenį. Isch schū szodziu… galim permaniti Szidus penktaghi Diewo prisakima netikrai ischmaniusius | net tikeiusius Diewa tame tiktai | wirszhutini uszmuschinima ussakīusi BrP II 288. Saka… sawe tarusius | ghi essanti tikru Messiaschumi, kursai Israela tureia ischgelbeti PrP II 26. Regim… schitra Moterischke… stiprai tikeiuse | Pona IEsu Kristu galinti bei norinti iei griekus atleisti BrP II 304¹⁹. Girdeiom teipaieg daug isch Szidu | netikeiusius schi Kristu tikru Diewo paszadetu Messioschu essanti BrP II 5²⁰. Ieng passiroditumbime mus pazistantczius | ką santi tikrūiu Diewu | kuri teip garbiname MT 119⁵. Panašiai kaip aiškinamojo sakinio šalutiniai dėmenys, keli NP junginiai gali priklausyti nuo to paties V ir būti tarp savęs siejami įvairiais sujungiamaisiais santykiais. Thie… skundesi werkdami. Pagonis isch wissų Miestų… Galileana țeiusuis, isch Ptolemais, Tiro ir Sidono, ir wissą Galileą pilną Neprietelių essanczę BrB I Mak 5,15. Paszinkimeg tada | sawe teisei korojemus | ir nupelnusius smarkesnes mukas: taczau tas sanczes palengwinamas delei Tarpinika MT 186⁶. J. Bretkūno ir S. Vaišnoro raštuose kartais randame ištisas serijas įvairiai tarp savęs siejamų GD, kurie plačiu mastu atstoja veiksmažodinius pasakymus. Štai būdingas tokio periodo pavyzdys: Schwentas Mathieus… rascha | Ischmintingus ritu szemeie ischwidusius nauie szwaisde | ir ant tos numanusius Szidu szemeie naughi karaliu | swieto Ischganitaghi | uszgiimusi | ir anus todelei isch sawa szemes ik Ierusalem ataiusius | idant io melstuse ir iam prisiektu | priegtam karaliu Heroda | su wissu miestu Ierusalem | delei scho garso Ischmintinguius issigandusi. Bei schus ischmintingus liepus i eiti ing Bethlehem Kristausp. A ghi tiko iusi | idant ta Berneli Iesu nuszawintu BrP I 105²¹. Taigi GD nemažą prisideda prie daugeliui senųjų raštų būdingo dalyvinio (t.y. iš esmės nominalinio) stiliaus. Panašūs polinkiai reikšti tarp savęs susijusių veiksmų eilę dalyvinėmis konstrukcijomis, ypač ryškūs klasikinio laikotarpio lotynų kalboje ir sanskrite, aiškiai matomi ir senosiose germanų (pvz., gotų) bei slavų kalbose²². 17 Plg. E. Hermann, op. cit., p. 25. 18 Panašiai BrP II 288, II 387. 19 Panašiai BrB II 456. 20 Plg.: Gali numaniti | Iana szinoiusi iog schissai Kristus ira tikrasis Messioschus BrP I 31. Čia aiškinamojo sakinio šalutinis dėmuo užima tokią pačią sintaksinę poziciją, kaip GD cituotame pavyzdyje. 21 Plg. dar BrP I 64; BrB I Mak 5,38–39. 22 Plg. E. Hofmann, Zum Gebrauch der Partizipien in den Skeireins, kn.: Indogermanica, Festschr. für W. Krause, Heidelberg, 1960, p. 28–30. 17* 259 3.2.6. GD skyryba XVI–XVII a. raštuose taip pat rodo, kad vardžodžio (įvardžio) ir dalyvio galininko junginys buvo laikomas atskiru prasminiu, kartais ir intonaciniu vienetu, tolygiu aiškinamojo sakinio šalutiniam dėmeniui. Nors skiriamieji ženklai senuosiuose raštuose daug kur dedami nenuosekliai ir įvairuoja, tačiau iš didesnio pavyzdžių skaičiaus aiškiai išryškėja vyraujantys polinkiai. Pažymėtina, kad beveik niekur kabeliais ar kitais ženklais neskiriamos objektinės konstrukcijos, kuriose N yra tiesiogiai valdomas. Antra vertus, tuose sakiniuose, kur V fraziniu valdymu siejamas su visu NP kaip aiškinamojo sakinio šalutinio dėmens atitikmeniu, kabelį arba jam tolygu įkypą brūkšnį (/) randame labai dažnai. Štai keletas pavyzdžių: O kas tik, tawę taip didei rustaujenti? PsD 164 (Wer gläubts aber / das du so sehr zürnest?) Bei dabokessi, schitas Szmones tawa Szmones sanczes BrB II Moz 33,13 (Vnd sihe doch / das dis volck dein volck ist). Tau uu (= nu) paszistam / tawę wissus daiktus szinanti VEE 71–72 (Nu wissen wir / das du alle ding weisset). … Nepriwala tie / kurie isch schirdies tikki / Christu sedinti descheneip macės MT (PM) 32₆. Pirmiaus / žinokim / Tą ceremoniją / senoja Zokaną… pradžia sawo turinczią nuog Diewą paties SE 23₄. Bau atmeni / Bagocziu pirm lepawusi BrGD LXXIII. Dažniausiai NP junginys išskiriamas J. Bretkūno ir S. Vaišnoro raštuose. Neobjektinės konstrukcijos su veiksmažodžio būti dalyviais, einančios po V, čia skiriamos taip dažnai, kad neišskirti atvejai sudaro mažumą (žr. 2.2.2.). Tarp V ir NP minėtų autorių raštuose kartais dedamas ir taškas arba dvitaškis. Schwentas Lukoschus rascha, Pona werkusi / sawa schwentas ascharas praliejusi / ir isch dugna sawa schirdies gaileiusinsi BrP II 335. Tatai pirmiausei isch schos historias atmink. Kristu gimmusi / Kada Szidgai jau pradėie buwa newalnais… buti BrP I 56. Himenai ir Phileti… sake. Prikelima tada nusidūdanti / kad žmones schoie giwatoie Diewop prisimerze MT 245₁₃. Christus Joh. 3. Iudije: Mus atgemanczus isch wandinia ir dwasses MT 127₂₀. Ir Augustinus… ischkei raschidams saka: Chrikschtą kraujumi Christaus raudonžienti. MT 122₂₁. Taigi GD skyryba senuosiuose raštuose patvirtina šios konstrukcijos prasminį savarankiškumą. Laikydami GD aiškinamojo sakinio ekvivalentu, senųjų raštų autoriai daug kur taikė jam ir tuos pačius skyrybos principus. 3.3. GD ir aiškinamojo sakinio sinonimija paremta jų vidinės struktūros bendrumu. Sudėtingi tarpusavio ryšiai tarp GD narių rodo, jog ši konstrukcija ir sinchroniškai žiūrint yra ne pirminė, o išvestinė. Tradicinė gramatika iškėlė jos artimumą sakiniui ir aiškino jį tuo, kad GD, kaip ir kitos dalyvinės konstrukcijos, esąs tam tikras sutrauktinis sakinys23 arba sakinio atitikmuo, turintis subjekto – predikato struktūrą24. GD ir sakinio ryšys tiksliau apibrėžiamas transformaciniu 23 Plg. Ф. Буслаев, Историческая грамматика русского языка, М. 1959, p. 281 tt, 538–539. Remdamasis rusų kalbos gramatikomis, panašiai aiškino lietuvių kalbos dalyvines konstrukcijas J. Jablonskis, kartu pažymėdamas „sutrauktinio sakinio“ termino sąlygiškumą ir tradiciškumą, žr. J. Jablonskis. Rinktiniai raštai, I, p. 516–518. H. Poutsma taip pat laikė anglų kalbos infinityvines konstrukcijas, atitinkančias lie. GD, sakiniais, įtrauktais į kitus sakinius, žr. H. Poutsma, A. Grammar of Late Modern English, I, Groningen, 1904, p. 433 tt. 24 O. Jespersen, A. Modern English Grammar on Historical Principles, IV, New York, 1956, p. 5 tt.; Философия грамматики, М., 1958. p. 133 tt., 139 tt. 260 metodu, kuris šiuo atveju gali būti panaudotas kaip sakinio analizės priemonė, padedanti nustatyti tiriamos konstrukcijos vidinę struktūrą pagal santykį su kitomis tos pačios kalbos konstrukcijomis25. Transformaciniu požiūriu GD pamatą sudaro sakinys, įtrauktas į kitą sakinį pagal tam tikras formaliai apibrėžtas viso komplekso sudarymo taisykles. Objektinio ir neobjektinio tipo GD sudarymo (derivacijos) taisyklės yra skirtingos. 3.3.1. Neobjektinio tipo konstrukcijos sudaromos iš tokių sakinių, kurių pirmajame (matriciniame) yra tuščia objektinė pozicija (Pob), sąlygojama veiksmažodžio frazinio valentingumo ir žyminti antrojo (konstitutyvinio) sakinio vietą26, pvz.: žinau + Pob (brolis grįžo) ⇒ žinau brolį grįžusį. Objektinė pozicija gali būti nusakoma ir atliepiamojo žodžio funkciją turinčiu įvardžiu: žinau [tai]. Vardažodžio ir dalyvio galininko junginys (brolį grįžusį) čia reprezentuoja vardažodinę frazę (NP), perrašomą pagal taisyklę NP→N(S) arba tiesiog NP→S27. Šia taisykle nustatoma, kad vardažodinę frazę sudaro konstitutyvinis sakinys S, užimantis tokią pačią poziciją, kaip vardažodis N (plg. žinau pasakojimą). Konstitutyvinio sakinio formą apibrėžia transformacijos taisyklės, pagal kurias jo pagrindinės dalys išreiškiamos vardažodžio ir dalyvio galininko linksniu. Smulkiau nenagrinėjant neobjektinių konstrukcijų generavimo eigos, svarbu pažymėti, kad jų vidinė struktūra yra visiškai tokia pat, kaip ir prijungiamųjų aiškinamųjų sakinių. Sakinys žinau, kad brolis grįžo sudaromas iš tų pačių sakinių ir pagal tą pačią derivacijos taisyklę, kaip ir GD žinau brolį grįžusį28. Skiriasi čia tik transformacijos taisyklės, kurios konstitutyviniam sakiniui suteikia kitokią formą. Panašiai santykiauja su aiškinamaisiais sakiniais ir kitų kalbų dvejybinių linksnių konstrukcijos29. Kadangi sakinio vidinė struktūra yra pagrįsta semantine 25 Dėl požiūrio į transformacijas kaip sintaksinių santykių tarp konstrukcijų bei sakinių nustatymo priemonę plg. Z. S. Harris, Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure, ”Language“, 33 (1957), № 3, p. 283 tt. (= The Structure of Language, Englewood Cliffs, New Jersey, 1964, p. 155 tt.); Transformational Theory, ”Language“ 41(1965), № 3, P. 1, p. 363, 370 tt.; L. G. Heller, J. Macris, Perspectives in Functionalism, ”Word“ 23 (1967), № 1 – 2 – 3, p. 291; dėl transformacinio metodo reikšmės už generatyvinės gramatikos ribų, plg. О. Лешка, Место трансформационных отношений в языковой структуре, „Československá Rusistika“ 1966, XI, 2, p. 65—66. Kad konstrukcijų funkcinių pakaitalų tyrinėjimas yra vienas iš svarbiausių sintaksės uždavinių, nurodė jau Ch. Bally, Syntaxe de la modalité explicite, „Cahiers F. de Saussure“, 1942, № 2, Genève, p. 6. 26 GD sandarai nušviesti neturi lemiamos reikšmės, ar jį laikysime sudarytą generalizuotos transformacijos būdu (taip atitinkamų pasakymų sandara buvo aiškinama anksčiau, plg. R. B. Leest, The Grammar of English Nominalizations, Indiana, 1960, p. 54—55; E. Bach, An Introduction to Transformational Grammars, New York — Chicago — San Francisco, 1964, p. 67; P. Roberts, English Syntax, New York—Chicago, 1964, p. 169; J. Lyons, Introduction to Theoretical Linguistics, Cambridge, 1968, p. 265—266), ar plėtojant vieną derivacinę schemą, kaip linkstama manyti dabar, žr. 27 išn. 27 Plg. P. S. Rosenbaum, The Grammar of English Predicate Complement Constructions, Cambridge, Massachusetts, 1967, p. 1—5, 71 tt.; R. Lakoff, Abstract Syntax and Latin Complementation, Cambridge, Massachusetts — London, 1968, p. 5, 17, 20—36. 28 Apie liet. k. aiškinamųjų sakinių vidinę struktūrą žr. aut., Lietuvių kalbos prijungiamųjų sakinių struktūriniai tipai, „Baltistica“, VIII (1), 1972, p. 39. Dėl matricinio ir konstitutyvinio sakinio santykio plg. R. B. Lees, op. cit., p. 54—55; W. Hartung, Die zusammengesetzten Sätze des Deutschen (Studia Grammatica IV), Berlin, 1966, p. 62 tt. 29 Dėl lotynų ir anglų k. žr. R. Lakoff, op. cit., 75—76; dėl anglų k. P. S. Rosenbaum, op. cit. 71 tt.; atitinkamai romanų kalbų sakiniai su acc. c. infinitivo kartais laikomi įsiteigų transformacijų būdu išvestais iš prijungiamųjų sakinių, plg. M. Manoliu Manea, „Accusativus cum infinitivo“ dans les langues romanes (completive ou relative ?), „Cahiers de linguistique théorique et appliquée“, VI, 1969, p. 125 tt. su lit. 261 į ją tiesiogiai atspindi30, GD ir aiškinamojo sakinio derivacinės schemos bendrumas rodo, jog abiem konstrukcijomis realizuojamas tolygus ir vienodai skaidomas (segmentuojamas) semantinis turinys. 3.3.2. Objektinio tipo konstrukcijos sudaromos iš tokių sakinių, kurių pirmojo (matricinio) objektas sutampa su antrojo (konstitutyvinio) subjektu, plg.: matau tėvą (tėvas grįžo) ⇒ matau tėvą grįžusį. Taigi šių sakinių santykis kitoks, negu sudarant neobjektines konstrukcijas31. Vardažodinės frazės perrašymo taisyklė čia yra NP→NS; ji rodo, kad į konstrukcijos pamatą sudarančią vardažodinę frazę įeina ir vardažodinis objektas, ir sakinys. Iš tų pačių bazinių sakinių pagal tą pačią derivacijos taisyklę, bet pritaikant kitokią transformaciją, galima sudaryti prijungiamuosius aiškinamuosius sakinius su vad. proleptiniu subjektu: matau tėvą, kad jis grįžo. Dabartinei literatūrinei kalbai tokie sakiniai nebūdingi, tačiau jų neretai pasitaiko tarmėse ir senuosiuose raštuose, pvz.: nesa anus girdeia, jog g hie lieszuweis kalbeia VEE 782932. Tokių sakinių išorinė forma artima objektinių GD vidinės struktūros schemai. Jie gali eiti GD sinonimais, pvz.: Nesa kiekwienas girdeia | lieszuwiu sawa yūs kalbanczus VEE 84, plg. dar: isz wido Egypczoniey ang žmona, jog buvo labey grėžy ChB (Reinh. 243) ir regeia Egypsciakai aną Moterischkę, gražę sanczę BrB I Moz 12, 15 (sahen… das Weib | das sie fast schön war). 3.3.3. Proleptinį veiksmo subjektą, sakinyje išreikštą nuo veiksmažodžio priklausomu galininku, senuosiuose raštuose kartais turi ir patys GD. Tu gerai pasznisti sawa Tie wę ir io Szmones, annus33 stiprus sanczius, ir rustos schirdies BrB II Sam 17,8 (das sie starck sind). Paszima anis Nikanora amt Scharwo, ghi drauge34 uschmuschtą BrB II Mak 15,28. (kenneten sie Nicanor… das er auch erschlagen war)35. (Ptolemeas) kaltinoia Alexandra, ghi bei giwato sawo ir kardalistes tikousi! BrB I Mak 11,11 (gab A. schuld | er hette jm nach dem Leben… gebracht). Jei tu nasrais sawa ischpaszisti IEsu | ghi santi Wieschpatimi BrP II 11136. GD su proleptiniu subjektu artimas tokioms naudininko su dalyviu konstrukcijoms, kaip iam nuencziam, uszutekęio iam io Tarnai BrB Jon 4,51, žr. LKK V, 10–11. Objektinio linksnio pakartojimas, rodantis GD vardažodinio nario semantinį ryšį su veiksmažodžiu, kartu pabrėžia konstrukcijos savarankiškumą, jos sakinišką pobūdį. Tokio tipo konstrukcijos svarbios dar ir tuo, kad jose išryškėja senieji objektinio ir neobjektinio tipo ryšiai. Lygiai taip pat, kaip nuo 1 gr. veiksmažodžių, 30 Dėl vidinės, arba giluminės, struktūros semantinio interpretavimo plg. Ch. J. Fillmore, The Case for Case, Universals in linguistic theory, 1968; J. D. McCawley, Concerning the Base Component of a Transformational grammar, kn.: Foundations of Language, 4, 1968, p. 243–269. 31 Panašiai aiškina atitinkamų anglų kalbos konstrukcijų su veiksmažodine -ing forma skirtumą Z. Harris, tokius pasakymus, kaip He saw the car stalling on the tracks (t.y. objektinius), laikydamas sudarytais pagal schemą N₁ V₁ N₂ + N₂ V₂, o tokius, kaip I remember the dog barking there (t.y. neobjektinius) – pagal schemą N₁V₁ (N₂ V₂), plg. Z. S. Harris, Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure, The Structure of Language, 1964, p. 178–179. 32 Žr. E. Fraenkel, Kas., p. 156 su lit., Pietk. p. 87. 33 Pabraukta, viršuje: iós. 34 Pabraukta, parašė: ghi drauge prapulusi. 35 Panašiai BrB Jer 48, 30. 36 Panašiai BrP II 24; plg. dar BrB II Mak 4,1 su pakalbėti, žr. 2.1.2.3. 262 dalyvinio veiksmo proleptinį subjektą reiškiantis galininkas kartais dar priklauso ir nuo 2 gr. veiksmažodžio sakyti, pvz.: Sakome išmintį Dievo paslaptų / anu vžusleptu SP II 20537. Tačiau pagrėčiui vartojami ir sakiniai, kuriuose viso NP junginio, o ne vardažodinio nario, priklausymą nuo veiksmažodžio pabrėžia atliepiamasis įvardis tatai, pvz.: IEsu Kristu / wisso swieto ischgelbethogi uszgimusi tatai (79) wissų pirmiausei apsake Schwentas Angelas isch dangaus ateiens BrP I 79–80. Pasake ghis tatai sawa Szidams, kurie pas ghi buwa, Karị atentį BrB II Mak 8, 12 (hielt er es seinen lüden fur… wie ein Heer komen würde). Pagal savo vidinę struktūrą šios konstrukcijos yra neobjektinės. Atliepiamasis įvardis, rodantis GD sintaksinę poziciją sakinyje, čia išlaikytas visai taip pat, kaip jis kartais išlaikomas aiškinamuosiuose sakiniuose, plg. apsakė tatai, kad jis užgimė38. GD savarankiškumas aiškiai išryškėja ir tuose pavyzdžiuose, kur dalyvio veiksmo subjektas reiškiamas sakinyje veiksmažodžio valdoma prielinksnine konstrukcija arba kitu linksniu (ne galininku). Tokios konstrukcijos yra taip pat neobjektinio tipo nepriklausomai nuo veiksmažodžio valentingumo ir reikšmės. Taliaus ape schus Ischmintingus turrim szinoti / anus ne buwusius isch Gimines Szidu BrP I 153. Ir liepe ape ghi apreikschti, ghi treti Poną santį Karalis-taie BrB Dan 5,29 (das er der dritte Herr sey)39. Isch to galim permaniti / ius ing Kristu tikejusius / ghi esanti… ischgelbetoiu BrP II 387. Todelei mokinkimes… Kristui ischtiketi / ghi galinti isch tos bedos ischgelbeti BrP II 45740. 3.3.4. Abiejų tipų GD vidinės struktūros skirtumas gali būti formaliai apibrėžtas ir pagal priklausomybių teoriją, pastaruoju metu besiformuojančią atskirą generatyvinės gramatikos kryptį41. Neobjektinio tipo GD ir aiškinamojo sakinio vidinės struktūros komponentų hierarchija reiškiama tokiomis pačiomis priklausomybės taisyklėmis42: V (* N); N (* S); jomis nusakoma, kad nuo veiksmažodžio (V) priklausanti vardažodinė kategorija (N) realizuojama sakiniu (S). Vienodus priklausomybės ryšius galima nustatyti ir kitų kalbų atitinkamų konstrukcijų ir aiškinamųjų sakinių vidinėje struktūroje43. Tuo tarpu objektinio tipo GD vidinę struktūrą reikėtų žymėti taisyklėmis V (*N), N (* NS), žyminčiomis, kad N kategorija realizuojama ir vardažodžiu, ir sakiniu. 37 t.p. SP II 1825. 38 Dėl aiškinamųjų sakinių su atliepiamaisiais žodžiais struktūros transformaciniu požiūriu žr. aut., „Baltistica“ VIII (1), 1972, p. 38 tt. 39 Žr. dar BrP II 238; BrB Iz 16,6; I Mak 8,1. 40 Panašiai BrP I 92; žr. dar 2.1.3.2. su žvalgytis BrB Job 35,5 ir daboties MT 117s; t.p. žr. 2.1.3.4. su skustis BrB II Mak 14,26. 41 Plg. D. G. Hays, Dependency Theory: a Formalism and some Observations, „Language“ 40, № 4, (1964), p. 511–525; J. J. Robinson, A Dependency-based Transformational Grammar, kn.: Actes du X Congress International des Linguistes, Bucarest, 1970, p. 807–813 42 Taisyklės formuluojamos pagal J. J. Robinson žymėjimą (J. J. Robinson, Dependency Structures and Transformational Rules, „Language“, 46, № 2, 1970, p. 265–266), tik kategorija T pakeista S, kad būtų lengviau palyginti su pasakomojo tipo struktūros (phrase structure) taisyklėmis. Žvaigždutėmis pažymėti brūkšniai būtini elementai. 43 Dėl prancūzų k. acc. c. inf. ir aiškinamojo sakinio vidinės struktūros tapatumo priklausomybių gramatikos požiūriu žr. Б. Ю. Розенцвейг, Об одном типе синтаксической интерфе-ренции, сб.: Фонетика, фонология, грамматика к 70-летию А. А. Реформатского, М. 1971, p. 270–276; dėl atitinkamų vokiečių k. konstrukcijų ir sakinių santykio pagal valentingumo teoriją (kurios bendrieji principai artimi priklausomybių gramatikai) žr. R. Große, Zum Verhältnis von Form und Inhalt bei der Valenz der deutschen Verben, kn.: Beiträge zur Valenztheorie, Halle (Saale), 1971, p. 126–127. 263 3.3.5. Objektinių ir neobjektinių GD skirtumas ne visada atsispindi jų išorinėje struktūroje. Daugelis konstrukcijų su komentabiliaisiais tranzityviniais veiksmažodžiais XVI–XVIIa. yra, atskirai paimtos, dviprasmiškos, t.y. jos gali būti sudarytos iš skirtingai santykiaujančių sakinių pagal skirtingas derivacijos taisykles. Pavyzdžiui, GD regėjot ghy enti VEE 81 gali būti sudarytas iš sakinių regėjot [tai] (jis eina) pagal taisyklę NP→S kaip regėjot, kad jis eina sinonimas; antra vertus, jis gali būti sudarytas ir iš regėjot jį (jis eina) pagal taisyklę NP→NS44. Tokių GD sintaksinės homonimijos prielaidos susidarė seniai prieš raštijos pradžią, kai pirmykštės objektinės konstrukcijos suartėjo su NP→S vidinės struktūros aiškinamaisiais sakiniais (pradžioje bejungtukiais, vėliau – jungtukiniais). Su aiškinamaisiais sakiniais GD siejo priklausymas nuo tų pačių tranzityvinių veiksmažodžių. Santykis tarp GD vardažodinio ir dalyvinio nario taip pat buvo tos pačios sintaksinės prigimties, kaip tarp aiškinamojo sakinio šalutinio dėmens veiksnio ir tarinio. Svarbiausias abiejų konstrukcijų išorinės formos skirtumas buvo tas, kad antraeilį veiksmo subjektą reiškiantis vardažodis ar įvardis GD konstrukcijoje buvo formaliai determinuotas pagrindinį veiksmą reiškiančio veiksmažodžio, o aiškinamajame sakinyje savo forma nuo jo nepriklausė. Pastaruoju atveju veiksmažodžiui buvo subordinuotas visas šalutinis dėmuo. Tačiau tas skirtumas netrukdė abi konstrukcijas vartoti toje pačioje aplinkoje, juoba kad galininko priklausymas nuo veiksmažodžio iš pradžių buvo daugiau semantinio pobūdžio. Kintant valdymo pobūdžiui ir vykstant tiesioginio ir tolimesnio objekto diferenciacijai, konstrukcijose su mąstyti, žinoti, sakyti, tarti ir pan. veiksmažodžiais (pvz.: anis tars, mus nog jų beganczius BrB I Joz 8,6) įvardžio galininkas mus jau nebegalėjo būti laikomas tiesioginiu veiksmažodžio objektu. Tokie GD turėjo arba išnykti, arba jų narių sintaksiniai santykiai turėjo būti modifikuoti. Sintaksinė sinonimija su aiškinamaisiais sakiniais padėjo išlikti tokioms konstrukcijoms ir netgi išplėtė jų vartojimą su kitais komentabiliaisiais veiksmažodžiais, nevaldančiais galininko, bet galinčiais prisijungti aiškinamųjų sakinių šalutinius dėmenis. Virtęs aiškinamųjų sakinių ekvivalentu, GD užėmė ir tas jų sintaksines pozicijas, kuriose anksčiau negalėdavo eiti. Kuo jis buvo dažnesnis ir įprastesnis, tuo labiau išryškėjo tas analogijos procesas. Kaip matėme, XVI–XVII a. jis toliausiai pažengė tų autorių kalboje, kur GD iš viso buvo plačiausiai vartojamas. Išplitus neobjektinio tipo GD, konstrukcijos su tranzityviniais komentabiliaisiais 1 gr. veiksmažodžiais (matyti, girdėti, pastebėti, jausti, rasti ir pan.) taip pat buvo pradėtos vartoti kaip aiškinamųjų sakinių, turinčių NP→S tipo vidinę struktūrą, atitikmenys. Tokiais atvejais vardažodžio ar įvardžio galininkas, turintis priklausomos sakinio dalies formą, kartu reprezentavo konstitutyvinio sakinio subjektą. Kadangi pagrečiui išliko ir objektinė šių konstrukcijų vartosena, jos pasidarė sintaksiškai homonimiškos. Daugelio jų tipą senuosiuose raštuose galima nustatyti tik iš narių leksinės reikšmės bei konteksto. Prieštaravimas tarp skirtingos vidinės ir tapačios išorinės struktūros darė konstrukcijos gramatinę formą nepastovią ir skatino jos tolesnę raidą. 44 Dėl atitinkamų anglų k. konstrukcijų su -ing forma dvejopos interpretacijos plg. N. Chomsky, Current Issues in Linguistic Theory, kn.: The Structure of Language, p. 73; A Transformational Approach to Syntax, ten pat, p. 238–239. 264 4. Galininko su dalyviu tolesnės raidos bruožai Apžvelgus GD sandarą ir vartoseną senojoje lietuvių kalboje, matyti, kad du pagrindiniai šios konstrukcijos tipai – objektinis ir neobjektinis – nuo pat raštijos pradžios skiriasi tarp savęs vidine struktūra ir sinoniminiais ryšiais su kitomis konstrukcijomis. Tas skirtumas dažnai išryškėja iš GD narių leksinių bei sintaksinių ypatybių. Kaip jau minėta, objektines konstrukcijas sudaro tik tranzityviniai veiksmažodžiai, galintys valdyti konkrečių ir abstrakčių žodžių galininką. Tuo tarpu neobjektines konstrukcijas gali sudaryti visi komentabilieji veiksmažodžiai nepriklausomai nuo linksnio valdymo, o dažnai ir neigiamos formos tranzityviniai veiksmažodžiai, šiaip jau valdantys kilmininką. Skiriasi ir dalyvinio bei vardažodinio nario raiška. Pavyzdžiui, tik neobjektinėms konstrukcijoms būdingos dalyvinės jungtys arba sangrąžiniai įvardžiai, užimantys vardažodinio nario poziciją. Tačiau pagal pagrindinių narių morfologinę formą daugumas abiejų tipų GD raštijos pradžioje sutampa. Šių tipų tolesnę diferenciaciją galima stebėti jau rašytinės tradicijos laikotarpiu. 4.1. Neobjektinės konstrukcijos 4.1.1. Neobjektinių konstrukcijų tolesnę raidą labai paveikė sinonimija su plintančiais aiškinamaisiais sakiniais. Dalyvio, virtusio aiškinamojo sakinio šalutiniame dėmenyje einančio veiksmažodžio ekvivalentu, galininko forma neteko sintaksinio motyvavimo. Intensyvi neobjektinio tipo GD vartosena senojoje lietuvių kalboje dar labiau išryškino prieštaravimą tarp senosios vardažodinės dalyvio linksnio formos ir jo naujo veiksmažodinio tarinio. Visa tai sudarė palankias sąlygas nelinksniuojamų dalyvių formų – padalyvių įsigalėjimui. Padalyvis įsiskverbė į GD jau kaip susiformavusi priemonė skirtingo veiksmo atliekamam (arba savaiminiam) antraeiliam veiksmui reikšti. Laipsniškas padalyvių plitimas XVI–XVII a. yra aptartas atskirai¹, todėl jo čia nenagrinėsime; reikia tik pažymėti, kad kai kuriuose XVI a. paminkluose, ypač J. Bretkūno raštuose, dar galima įžiūrėti pirmuosius to plitimo etapus: padalyviai paprastai eina tik su bevardės giminės būdvardžiais bei įvardžiais (pvz.: regesit tātai prassidėdant BrP I 15₁₀; isch̄tirsíu… ger essant BrB I Sam 20, 12), išstumdami senesnes bev. g. dalyvių formas (plg.: tikra tariu esą BrB II Petr 1, 13), arba vartojami konstrukcijose be pirmojo galininko (gird kẽikent BrB Pat 29, 24); retkarčiais jie atlieka veiksmažodinės jungties funkciją ir kitais atvejais (pvz.: rassi tikrai tiesą sant BrB Moz 17, 4). Tolesnis padalyvių plitimas buvo labai spartus: XVI a. raštuose jie randami tik 3,4% visų GD, o XVII a. – jau 38%. XVIII–XIX a. padalyvio forma neobjektinėse konstrukcijose pasidaro pagrindinė ir vyraujanti. Neobjektinės konstrukcijos su linksniuojamais dalyviais tolydžio nyksta, užleisdamos vietą GD su padalyviais, prijungiamiesiems sakiniams ir kitoms sintaksinėms priemonėms. 4.1.2. Neobjektinių konstrukcijų su linksniuojamais dalyviais nykimas ir padalyvių įsigalėjimas aiškiai matyti, palyginus įvairių laikotarpių tekstus, verstus iš tų pačių ar panašių originalų. Pavyzdžiui, daugelyje vietų, kur J. Bretkūnas vartoja GD su linksniuojamais dalyviais, 1701 m. Bytnerio Naujojo Testamento verti- 1 Žr. aut., Galininkas su padalyviu senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose, „Baltistica“, IV(2), 1968, p. 195–209 su lit. 265 me arba 1824 m. L. J. Rėzos Biblijoje jau randame atitinkamas padalyvines konstrukcijas (Žr. 3 lent.). Plg.: A jus ką mane šatin sakat? BrB Luk 9, 20 – ką manę ésant šákote Bt – ką šákot, manę ésant RB (Vos autem quem me esse dicitis? Wer saget jr aber das ich sey?)². Šinom, ghi mus klausanti BrB I Jon 5, 15 – žinom, ji mus klausant RB – žinome | jog klauso mus Bt (Wir wissen | das er vns höret; scimus quia audit nos). Tureio nekurįs Klausimus... ape vieną... kurį Powilas sake giwenantį. BrB Apd 25, 19 – kurį ésant gijwą... sake Bt – sake gywą ésantį RB (Paulus sagete | er lebete; quem affirmabat Paulus vivere). Bet tare Brolus io numananczus BrB Apd 7, 25 – dumojo savo brolus iszmanysent RB – tárres | jog Brolei... turetu izmanyjit Bt (Er meinet aber seine Brüder soltens vernemen. Existimabat autem intelligere fratres³). Girdejot, ghi sirgusi BrB Filip 2, 26 – išgirde sergant ji Bt – girdėje, ji sirgusi RB (gehöret hattet | das er kranck war gewesen; audieratis illum infirmatum). Iš 102 J. Bretkūno pavartotų neobjektinių konstrukcijų su dalyviais S. Bytnerio vertime pakeista 10, o L. J. Rėzos Biblijoje – 20. Daug labiau, negu padalyvinės konstrukcijos, neobjektinį GD su linksniuojamais dalyviais stumia iš vartosenos aiškinamieji sakiniai. Jų vaidmens didėjimas ypač akivaizdus S. Bytnerio Naujajame testamente, kur aiškinamieji sakiniai su jog (retkarčiais – kad) pakeičia daugiau negu pusę visų J. Bretkūno vartotų GD. Kai kurie GD, pavyzdžiui, su norėti, nekeičiami padalyvinėmis konstrukcijomis, bet apskritai išnyksta, o jų vietą užima žodžių junginiai su bendratimi, pvz.: Kaip ghis ghi naretų wadinamą BrB Luk 1, 62 – kaip jis norėtų jį vadint Bt – norėtų praminti RB (quem vellet vocari eum; wie er jn wolt heissen lassen). Panašiai ir GD su tą patį, kaip veiksmažodinio veiksmo, veikėją žyminčiu asmeniniu ar sangrąžiniu įvardžiu užleidžia vietą ne padalyvinėms konstrukcijoms, o vardininkui su dalyviu (nominativus cum participio). Kurie sakos, sawe Židus sanctius BrB Apr 3, 9 – kurie šákos Žydaís esą Bt – kurrie sakos, esą Žydai RB (die da sagen | sie sind Juden; dicunt se Judaeos esse). Priesziniks... radidomasi sawe diewu santi4 BrB II Tes 2, 4 – rodidamasis Diewu esąs Bt – sakosi, Diewu ésąs RB (gibt sich für | er sey Gott; tamquam sit Deus). 4.1.3. Plintant prijungiamiesiems aiškinamiesiems sakiniams ir kitoms sinonimiškoms konstrukcijoms, neobjektinių GD vartosenos sfera XVIII–XIX a. apskritai siaurėja. Pavyzdžiui, 1701 m. S. Bytnerio Naujojo Testamento vertime neobjektinio tipo GD su linksniuojamais dalyviais išlaikytas tik 5 vietose iš 102, kuriose jį vartojo J. Bretkūnas, o neobjektiniai GD (su dalyviais ir padalyviais) sudaro tik apie 15% J. Bretkūno GD atitikmenų. Panašūs duomenys gauti ir palyginus su J. Bretkūno vertimu 1816 m. J. A. Giedraičio „Naują Įstatymą“. 2 Panašiai Mork 8, 27, Luk 9, 18. 3 Plg. dar Luk 5, 24; 20, 6; Rom 3, 8; I Kor 14, 23; II Kor 8, 22; 12, 19, Rom 4, 18. 4 sawe ir santi pabraukta, greta – essans. 266 J. Bretkūno pavartotų GD atitikmenys S. Bytnerio (1701) ir L. J. Rėzos (1824) Naujojo testamento vertimuose 3 lentelė Bt 1701 RB 1824 Neobjektiniai Objektiniai Neobjektiniai Objektiniai Galinin­kas su dalyviu 5 149 33 160 Galinin­kas su padalyviu 10 6 20 11 Šalutinis sakinys 68 14 20 5 Kitos konstrukcijos 19 12 29 5 Daug geriau išsilaikė neobjektinio tipo GD 1824 m. J. L. Rėzos Biblijoje, kur dalyvinės ir padalyvinės konstrukcijos sudaro apie 50% J. Bretkūno vartotų GD atitikmenų. Be to, GD Rėzos Biblijoje dažnai pasitaiko ir tose vietose, kur J. Bretkūnas vartojo kitas sintaksines priemones. Pavyzdžiui, vien Apd knygoje čia randame 36 neobjektinio tipo GD su dalyviais ir 13 su padalyviais, t.y. net daugiau, negu J. Bretkūno vertime. Tačiau labai abejotina, ar toks neobjektinių konstrukcijų su linksniuojamais dalyviais gausumas atspindi to meto gyvosios kalbos polinkius. K. Donelaičio kūriniuose, parašytuose tarme, kurioje GD turėjo būti labai paplitęs, matome visai kitokį vaizdą: čia neobjektinėse konstrukcijose eina tikta padalyviai. Matyt, linksniuojamų dalyvių vartojimą XIX a. religiniuose raštuose palaikė literatūrinė tradicija, ypač varžanti sakralinių tekstų kalbos keitimą. GD su linksniuojamais dalyviais, įprastas senajai literatūrai, tuo metu jau veikiausiai turėjo archaišką atspalvį, kuriuo naudotasi stiliaus sumetimais. Pastangomis paaiškinti seniesiems raštams būdingas kalbos priemones iš dalies paaiškinamas dažnesnis GD su linksniuojamais dalyviais vartojimas S. Daukanto kūryboje, kurioje ir šiaip apstu tradicinių sintaksės priemonių (plg. linksniuojamus dalyvius absoliutiniame naudininke, žr. LKK V 61); vis dėlto daugumoje neobjektinių konstrukcijų ir čia randame padalyvius. Kad neobjektinio tipo GD su linksniuojamais dalyviais XIX a. gyvojoje kalboje buvo jau retas, o daugelyje vietų ir visai išnykęs, matyti iš liaudies kalbai artimesnių M. Valančiaus, A. Baranausko, A. Strazdo, S. Stanevičiaus ir kt. autorių raštų ir tuo metu užrašytos pasakojamosios tautosakos (dainuojamoji tautosaka dėl savo metrinių ir ritminių ypatybių GD su linksniuojamais dalyviais išlaikė daug geriau). Nuo XIX a. pabaigos – XX a. pradžios, kai literatūrinė kalba tvirtai atsistoja ant liaudies kalbos pamato, neobjektinės konstrukcijos su linksniuojamais dalyviais pasitraukia iš aktualios vartosenos. Dabartinei literatūrinei kalbai jos nebūdingos ir tik retkarčiais panaudojamos grožinėje literatūroje kaip stilistiškai žymėti archaizmai5. 4.1.4. Neobjektinių konstrukcijų su padalyviais pagrindiniais nariais dabartinėje kalboje eina tų pačių valentinių grupių veiksmažodžiai (kartais ir kiti žo- 5 Plg. Gal todėl nuo senų laikų, kai dar Gigi­s buvo jaunesnis, visi manė jį esantį raganių KrėvRg 85, žr. dar LTSR MA, Lietuvių kalbos gramatika, II, Vilnius, 1971, p. 363. 267 džiai), kurie XVI–XVII a. sudarydavo atitinkamas konstrukcijas su linksniuojamais dalyviais. Iš jų dažniausiai vartojami šie: 1 gr. veiksmažodžiai matyti, pastebėti, girdėti, išgirsti, klausyti, jausti, pajusti, rasti, rodyti, įtarti, kurie kitais atvejais sudaro ir objektines konstrukcijas, pvz.: Patarėjas matė savo darbą visą veltui esant BsRP 84. Pastebėjau laikrodį mušus visai ne laiku CvR III 234. Girdžiu tavo mergužėlę su kitu sugėrus Nm. Tėvas, išgirdęs jį imant darbininkę, tikriausiai atlėks CvR III 41. Andrius klauso vokietę kartojant jam nesuprantamus žodžius CvR IX 179. Kaip jautė tėvą pasielgsiant? LKŽ IV 318. Kastis pajuto savo akis tvinstant ašaromis ŠRagR III 21. (Vaikinas) atrado viską ant niekų einant BsMt II 207. Tai rodo šiuos motyvus labai senus esant (trš). Kaip gali mane įtart esant čia egoistę! ŠRagR III 236. 2 gr. veiksmažodžiai žinoti, suprasti, manyti, tikėti; sakyti, kalbėti, tvirtinti, pranešti, kurie GD su linksniuojamais dalyviais dabartinėje kalboje jau iš viso nebesudaro. Kad jis žinotų aušr užę auštant JD I 201. Jis suprato tėvą gavus paskolą PaukšK 55. Kastis manė ją miegant ŠRagR III 124.⁴ Nebūčiau tikėjęs Ciprą tokį likus per tą keletą metų. ŽemR II 118. Tegu tad vyrai pasakys moteris nemokant pinigų uždirbti VaižgRR II 1689. Žmonės kalbėjo kaimyną pardavus karvę Krs. Duktė patvirtino tėvą grįžus beveik tuo pačiu metu (trš.). Ateina liokajus ir praneša žmogų atėjus su reikalu ŠRagR II 102. Su sangrąžiniais 3 gr. veiksmažodžiais tartis, tikėtis padalyvinės konstrukcijos sudaromos labai retai, o su girtis, džiaugtis, skųstis, mokytis ir pan. visai nebevartojamos. Tačiau gana dažnai jos siejamos su tariniu einančia bendratimi, pvz.: Buvo girdėti galandant dalgius CvR III 190. Iš to buvo matyti ją esant puikią šeimininkę Sln. Ir ėmė rodytis jauniesiem Vidmantam tėvą esant kaltą VaižgR VII 40. Padalyvinės konstrukcijos čia užima vardininko poziciją ir tuo atžvilgiu atitinka senųjų raštų GD po 4 gr. žodžių. Dėl glaudaus ryšio su subjekto vardininku jų vardžodinis narys kartais pats gauna šio linksnio formą, pvz.: matyti praplaunant didesnis laivas SimonVK I 206⁶ (plg. matyti laivas). Subjekto vardininko pozicijoje jos eina ir su predikatiniais bevardės giminės būdvardžiais, neveikiamaisiais dalyviais bei kai kuriais veiksmažodžiais (rodytis, išeiti, paaiškėti ir pan.), pvz.: Buvo aišku artėjant audrą su kruša MPs 43. Dar nebuvo žymu… ji virtus puzru VaižgRR I 134–135. Ne veltui sakoma lapę gudrią esant VaižgRR II 173. Viešniai rodos joki pasaulio virėją neatspėsiant… VaižgRR 118. Iš čia išeina buvus du kunigu LT I 345. Taigi galininką su padalyviu dabartinėje lietuvių kalboje randame tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip neobjektines konstrukcijas su dalyviais XVI–XVII a. raštuose. Tačiau neobjektinio tipo galininko su padalyviu vartosenos apimtis dabar yra gerokai siauresnė. Daug dažniau, negu senojoje kalboje, atitinkamais atvejais vartojami sinonimiški aiškinamieji sakiniai. 4.1.5. Padalyvio įsigalėjimas GD yra dalis bendresnio atributinių ir pusiau predikatinių dalyvių diferenciacijos proceso, pasireiškusio ir kitose konstrukcijose su netiesioginiais linksniais. Dėl panašių priežasčių, tik daug anksčiau, linksniuojamų dalyvių priebažinio kamieno naudininkas sustabarėjo absoliutinio naudinin- 6 Žr. ten pat, p. 395. 268 ko konstrukcijoje, padėdamas pagrindą pačiai padalyvio kategorijai⁷. Lygiai taip pat, kaip į GD, padalyvis prasiskverbė ir į kilmininko su dalyviu konstrukcijas, plg.: niekur nepatyrė jos esant Jrk 112⁸. Panašų nelinksniuojamų dalyvių (vad. gerundijais, absoliutyvais ir pan.) įsigalėjimą vietoj pusiau predikatinių dalyvių matome ir daugelyje kitų giminiškų kalbų. Dar toliau šiuo keliu yra nuėjusi latvių kalba, kurioje sustabarėjo ir es. l. nev. dalyvių formos su -m, plačiai vartojamos GD konstrukcijose (plg. neredz saules uzlecam⁹). Slavų kalbų GD nelinksniuojamos dalyvių formos randamos jau nuo seniausių paminklų (plg. s. sl. vidiši učenika predaješte Supr 408)¹⁰, tačiau joms galutinai įsigalėti sutrukdė pats neobjektinių konstrukcijų sunykimas ir jų pakeitimas aiškinamaisiais sakiniais. Lotynų kalbos accusativus cum infinitivo vartosena liet. k. galininkui su padalyviu artima reikšme, davusi kryptį atitinkamų konstrukcijų susidarymui romanų, iš dalies ir germanų kalbose, veikiausiai taip pat nėra pirminė ir gali būti paaiškinta infinityvo įsigalėjimu vietoj senesnių dalyvio galininko formų¹¹. 4.1.6. Lietuvių kalbos raidoje pastebime ir tolesnio GD sintaksinių santykių kitimo polinkius. Įsigalėjus padalyviui vietoj dalyvių galininko, P priklausomybė nuo N, kurią žymėjo derinimas, neobjektinėse konstrukcijose galutinai išblanko. Padalyvis, atlikdamas tą pačią funkciją, kaip veiksmažodis aiškinamojo sakinio šalutiniame dėmenyje, pasidarė NP junginio pagrindiniu nariu, atstovaujančiu jo sintaksinius ryšius su V. Nederinama forma įgalino jį vartoti ir be vardžodžio ir įvardžio galininko (resp. kilmininko). Senojoje lietuvių kalboje beasmenės ir kitos joms artimos konstrukcijos be N buvo vienas pirmųjų padalyvio plitimo GD židinių; XVI—XVII a. kalbos paminkluose jos sudaro 14,1% visų padalyvinių konstrukcijų, o J. Bretkūno raštuose, kur tas plitimas dar tik prasideda — net apie 65%. Dabartinėje kalboje padalyvinės konstrukcijos be galininko vartojamos tiek beasmeniuose, tiek neapibrėžtuose asmeniniuose, eliptiniuose ir kt. pasakymuose, pvz.: Supratau reikiant stoties ValPJ 29. Pajutau lašant Grž. Paskui šalia išgirdau bekalbant ŽemR II 52. Pamačiau mušantis Sk. Matau užkylant ir užžaliuojant ant prakilno kiemužėlio KlvD 32¹². Eidamas be vardžodžio ar įvardžio galininko, pats padalyvis tokiais atvejais užima objektinio linksnio poziciją, plg.: Paėjęs galelį, jis išgirdo šnypštelėjus nosimi, paskum kostelėjus, o netrukus ir išgąstingą balsą CvR III 61. Vardžodžio ar įvardžio galininkas, pasidaręs sintaksiškai nebūtinas, imamas laikyti priklausomu nuo padalyvio. Ta N priklausomybė nuo P labiausiai išryškėja konstrukcijose su neigiamais padalyviais, kurie, kaip ir veiksmažodžiai, lemia N kilmininko formą, pvz.: ⁷ Plačiau apie tai žr. LKK V 15 tt. ⁸ Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, I, p. 473—474; E. Fraenkel, Kas., p. 84 tt.; LTSR MA, Lietuvių kalbos gramatika, II, Vilnius, p. 363, 395. ⁹ J. Endzelins, Latviešu valodas gramatika, Rīgā, 1951, p. 1001 — 1002; LPSR ZA, Mūsdienu latviešu literārās valodas gramatika, I, Rīgā, 1959, p. 664. ¹⁰ W. Vondrák, Vergleichende Slavische Grammatik, ² II, 407. ¹¹ Plg. A. Hahn, Genesis of the Infinitive with Subject-Accusative, TAPA, 81 (1950), p. 117 tt. ¹² Žr. dar J. Balkevičius, Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, V., 1963, p. 195; LTSR MA, Lietuvių kalbos gramatika, V., 1971, p. 395—396. 269 Kurios namuos šį paprotį pildo, sako blusų per visą kiaurą metą neesant MLLG II 179. Žvejys, matydamas doros nebušiant, padarė, kaip ans vokietčiuks geidė MLLG I 360 (Š). (plg.: matėt jį nebušiant žemės darbininką VaižgRR I 443). Tokių konstrukcijų pasitaiko jau nuo senųjų raštų, pvz.: klaigonai... tarp Sacramentu... iokia atskiria nesant / bet viena buda esanti stata MT 120₁₆. Skirtingai nuo atitinkamų konstrukcijų su dalyviais, pvz.: szinai, niewieno musip nesancio BrB I Kar 5, 6 (žr. 2.2. 3. 4.) čia jau nebėra išreikšto abipusio N ir P sintaksinio ryšio, ir tik N forma priklauso nuo padalyvio, bet ne atvirkščiai¹³. Panašius santykius matome ir konstrukcijose, kuriose padalyvis eina su dalies kilmininku, pvz.: Buvo numanu jo sieloje esant kažin kokios neramybės VaižgRR I 128. Iš pradžių tarėmės ir mums tokių nekaltų juokų būsiant VaižgRR II 151. Nuo namo iki namo matyt einant būreliais žmonių CvR IX 110. Čia aptarto tipo konstrukcijos rodo besiformuojant tokį neobjektinio tipo GD sintaksinių santykių modelį: (5) V → P → N 4.2. Objektinės konstrukcijos 4.2.1. Objektinių konstrukcijų raidai santykis su aiškinamaisiais sakiniais turėjo daug mažesnę reikšmę, nes joms sinonimiški aiškinamieji sakiniai su proleptiniu subjektu (plg.: matau tėvą grįžtantį ir matau tėvą, kad jis grįžta, žr. 3.3.2.) yra palyginti reti, o literatūrinei kalbai dabar jie iš viso nebūdingi. Tarp V ir N tose konstrukcijose išliko linksninio valdymo santykis. Stiprėjant sakinio sutelktumui ir atskirų jo dalių priklausomybei nuo veiksmažodžio, pastarajam buvo tiesiogiai subordinuotas ir dalyvinis GD narys, žr. 2.1.5.(4). Toks objektinio GD sintaksinių ryšių modelis, kurį matome jau seniausiuose raštuose, liko iš esmės nepakitęs ir dabartinėje lietuvių kalboje. Tačiau, formaliai atsiskyrus neobjektiniam GD, objektinio tipo GD su linksniuojamais dalyviais dar labiau priartėjo prie atitinkamų konstrukcijų, priklausančių nuo frazinio valdymo neturinčių, t.y. nekomentabiliųjų veiksmažodžių, o pats dalyvio galininkas jose gavo aiškesnę kokybinę reikšmę. Dabartinėje lietuvių kalboje objektines konstrukcijas su linksniuojamais dalyviais dažniausiai sudaro šie komentabilieji fizinės percepcijos veiksmažodžiai, priklausantys prie 1 gr.: matyti, regėti, išvysti, girdėti, išgirsti, pastebėti, jausti, pajusti, rasti, pvz.: Matydavau jį tarp didesnių besisukinėjančių Maš AMB 78. Regime avių dalyką pralai(m)ėtą VaižgRR II 158. O kad jis išvydo ugnelę tolumo(j) žėruojančią, tai ir pasileido ton pusėn LTR. Tik tegirdėsi girelę ūžiančią JD II 551. Išgirdo bitukę atlekiančią. Vrn. Motina mane pastebėjo drebančią SimonOBT 158–159. 13 Senuosiuose raštuose pasitaiko ir pereinamųjų atvejų, kur nuo to paties veiksmažodžio priklauso konstrukcija ir su dalyvio kilmininku, ir su padalyviu, plg.: S. Powilas... sako nie wieno swietimo nesant ir negalinčio but (powiada że niemasz stworzenia / y że byc nie może) SP II 114₆. Nesą ghis weisdes, iu Maces nebėssanczios, is uszakrinta ir apleista nebeusant BrB V Moz 32, 36 (wird ansehen / das jre Macht dahin ist / vnd beide das verschlossen vnd verlassen weg ist). 270 Tarytum jaučiu kokią nelaimę užkrintančią… ŽemR IV 474. Žmonės surado Gugę sušalusį KrevRg 25414. Iš nekomentabiliųjų veiksmažodžių objektinėse konstrukcijose pagrindiniu nariu dažniausiai eina palikti, sutikti, sugauti, laikyti, turėti, vesti, nešti, vežti, mesti, saugoti, padėti, (pa)imti, (pa)kelti ir pan., pvz.: Jasiulis… paliko Marelę sunkiai dūsaunčią JD III 1210. Šeimininkas… dar ją iš kiemo neišbėgusią sugaudavo CvR II 59. Pi menú visą naktį laikė arklius supančiotus. LKŽ VII 37. Purvino bernas parnešė ją baisiausiai nusikamavusią SimonoOBT 70. Tesaaugo jis mus miegančius Šd (MLLG IV 45). Negalėjo vaiko mergą išmaitinti, padėjo prie kelio suvyniota CvR III 14. Tokiose konstrukcijose dalyvio galininkas visų pirma žymi tam tikros objekto ypatybės buvimą veiksmažodinio veiksmo metu15. Taigi čia vyrauja kokybinė, būdvardiška dalyvio reikšmė, plg. radau jį pavargusį | piktą arba išvedė ją neapsirengusią | nuogą. Antra vertus, tose objektinėse konstrukcijose, kuriose vyravo veiksmažodinė dalyvio reikšmė, jau rašytinės tradicijos laikotarpiu išplito padalyviai. 4.2.2. Senųjų raštų duomenys leidžia manyti, kad į objektines konstrukcijas padalyvis ėmė skverbtis tik tada, kai jau buvo įsitvirtinęs neobjektinėse (beasmenėse) arba su bevardės giminės įvardžiais. J. Bretkūnas objektines konstrukcijas daro tik su linksniuojamais dalyviais; išskyrus retas išimtis, tą patį galima pasakyti ir apie M. Daukšą, B. Vilentą, S. Vaišnorą. Tačiau XVII a. raštu (pvz., K. Sirvydo „Punktų“) objektinėse konstrukcijose jau dažnai randame padalyvius; tokia vartosena ypač išryškėja B. Chylinskio Biblijoje. K. Donelaičio raštuose, kaip ir dabartinėje kalboje16, padalyviai vyrauja ir laisvai vartojami su galininku, priklausančiu nuo veiksmažodžių matyti, girdėti, išgirsti, jausti ir pan., pvz.: visi drūti pargrįžtant vasarą matom DnR 42; karietas blizgančias girdėdami trinkant 28; jis būrus išgirsdavo keičiant 46; nepabūkim, kad išgirsim darganas ūžiant 31; vasarą su šiltoms dienelėms jaučiame grįžtant 30. Kadangi objektinės konstrukcijos po komentabiliųjų ir nekomentabiliųjų veiksmažodžių daromos pagal tą patį sintaksinių santykių modelį, padalyvis ėmė skverbtis ir į pastarąsias, ypač su artimos reikšmės veiksmažodžiais. Pavyzdžiui, įsigalėjus padalyviams konstrukcijose su rasti, susidarė sąlygos pavartoti padalyvį ir atitinkamuose pasakymuose su nekomentabiliu to veiksmažodžio sinonimu užklupti (pvz.: mane vartis daugsyk užklupo bedirbant DnR 79) arba su jo daliniu antonimu palikti (pvz.: palikau juos smarvę bedarant DnR 132). Dabartinėje kalboje padalyvius dažniausiai randame konstrukcijose su nekomentabiliiaisiais veiksmažodžiais palikti, sutikti, užtikti, pavyti, sučiupti, pagauti, nutverti, sugriebti ir pan. Tos (panos)… paliko savo išgelbėtoją šuote miegant BsMt I 186. Sutiko žmogų atjojant an arklio BsV 299. Ir užtiko ji tą vaiką plunksnas turint BsMt I 68. O tas vilkas išbėgęs pavijo tą durną važiuojant LB 242. Bene nudžiupsime 14 Žr. dar J. Jablonskis, op. cit.; p. 472 tt.; 614–615; J. Balkevičius, op. cit., p. 193 tt.; LTSR MA, Lietuvių kalbos gramatika, II, p. 362–363; ten pat dėl atit. konstrukcijų su kilmininku p. 363–364. 15 Plg. A. Valeckienė, Predikatyvinis pažyminys kaip atskira sakinio dalis, LKK IX, p. 99 ir 13 išnaša. 16 Žr. J. Jablonskis, op. cit., p. 321–322, 472; J. Balkevičius, op. cit., p. 193 tt.; LTSR MA, Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 392 tt. 271 aną vagi bevagiant J (LKŽ II 115) Gyrūnas užsigavuna, kai jį meluojant pagauna KrėvP III 11. Vieną sykį nutvėrė jį tetušis darže ropes beraujant LzPR II 138. Sugriebė jį bemeluojant Upt. Kaip matome, padalyvinės konstrukcijos daromos ne su visais veiksmažodžiais, galinčiais eiti atitinkamų dalyvinių konstrukcijų pagrindiniais nariais, o tik su tais, kurie semantiškai susiję su komentabiliaisiais. Tuo tarpu nuo komentabiliųjų 1 gr. veiksmažodžių, reiškiančių fizinę percepciją, gali priklausyti ir dalyvinės, ir padalyvinės konstrukcijos. Tačiau jų reikšmė nėra visai vienoda. Kai percepcijos objektas yra pats veiksmas, paprastai vartojamos padalyvinės konstrukcijos, o kai ypatybė — dalyvinės (arba būdvardinės). Abiejų konstrukcijų reikšmės gražiai skiriamos jau K. Donelaičio, plg.: bet kiti tarp jų… kūliais išsirito irgi bekapanojant ant kiemo Duraką rado DnR 99 ir kraiką jie visur didžiai sudrėkusį rado 22. Dabartinės lietuvių kalbos konstrukcijose su padalyviu taip pat vyrauja veiksmažodinė, o su dalyviu — būdvardinė priklausomojo nario reikšmė, plg.: mačiau brolį grįžtantį KlvD 138 ir moteriškę… pamatė vyrą ateinant CvR IX 114. Taigi objektinės konstrukcijos su padalyviais pagal reikšmę artėja prie atitinkamų neobjektinių (plg. 4.1.4.). Tas objektinių konstrukcijų reikšminės diferenciacijos procesas toli gražu nėra pasibaigęs, ir daugeliu atvejų padalyvis ir dalyvio galininkas čia gali būti kaitaliojami su labai nežymiu prasmės skirtumu. 4.2.3. Panašią atitinkamų konstrukcijų diferenciaciją matome ir kitose ide. kalbose. Lotynų kalbos accusativus cum participio ir accusativus cum infinitivo po fizinės percepcijos veiksmažodžių video, audio ir pan., pvz.: eum audivi cane-u tem / canere arba eum vidi ingredientem / ingredi17, skiriasi beveik tuo pačiu reikšmės atspalviu, kaip liet. girdžiu jį dainuojantį / dainuojant arba matau jį įeinant / įeinantį. Panašus skirtumas tarp objektinio linksnio konstrukcijų su -ing forma (artima mūsų dalyviams) ir infinityvu susidarė ir anglų kalboje18. 4.3. Iš GD apžvalgos matyti, kad jo narių sintaksiniai santykiai keitėsi ta pačia kryptimi, kaip ir kitose dalyvių konstrukcijose su netiesioginiais linksniais. Tuos pakitimus visų pirma sąlygojo šie bendresni sintaksinės sistemos raidos dėsningumai: a) laipsniška pusiau predikatinių konstrukcijų subordinacija veiksmažodžiui, susijusi su didėjančiu sakinio sutelktumu bei vieningumu; b) veiksmažodinio valdymo stiprėjimas ir valdomų bei šliejamų konstrukcijų atribojimas; c) pusiau predikatinius ir atributinius santykius reiškiančių formų diferenciacija. Gauta 1973.III.12 17 Žr. O. Riemann, Syntaxe latine d’après les principes de la grammaire historique, Paris, 1927, p. 536. Plg. taip pat A. Hahn nurodomą infinitivo ir dalyvio reikšmės skirtumą Plauto raštuose: infinitivas reiškia ”perceive that”, o dalyvis — ”perceive someone doing something“ Žr. A. Hahn, Genesis of the Infinitive with Subject-Accusative, TAPA, 81 (1950), p. 125. 18 Plg. K. Yamakawa, The Two Constructions: ”Accusative and Participle“ and ”Genetive and Gerund“, ”Annals of the Hitotsubashi Academy“, Tokyo, 1957, V. 8, № 1, p. 44—45, 47, 62. 272 В. АМБРАЗАС СТРУКТУРА И УПОТРЕБЛЕНИЕ ВИНИТЕЛЬНОГО С ПРИЧАСТИЕМ (ACCUSATIVUS CUM PARTICIPIO) В ДРЕВНЕЛИТОВСКОМ ЯЗЫКЕ Резюме Структурным и генетическим основанием винительного с причастием (в дальнейшем ВП) являются конструкции двойного винительного, в которых первый винительный имени или местоимения непосредственно зависит от глагола, а второй винительный имени, местоимения или причастия связан с первым полупредикативным отношением, напр.: Kat sakei ie tawa Seser? BrB I Moz 12, 19. Из всех разновидностей двойного винительного ВП в древнелитовском языке получил наибольшее распространение и прошел своеобразный путь развития. Реликты беспредложного винительного в значении непрямого объекта с глаголами kalbėti, sakyti, byloti, skelbti, rašyti, girdėti, klausyti, žinoti, mąstyti в памятниках XVI–XVII вв. (напр.: kalbame išzminti ChB I Kor 2, 6; girdeiom… darbus BrP I 231) подтверждают предположение А. А. Потебни и Э. Тангля о первоначальной зависимости именного члена (N) конструкции от глагола (V) и позволяют восстановить единую первичную модель синтаксических связей ВП: V→N←→P. Эта модель мотивирована некоторыми древними особенностями индоевропейского предложения: семантическим характером связи падежных форм с глаголом, более свободным употреблением аппозитивных конструкций, близких к предложению, и функцией второстепенного сказуемого, характерной для номинальных по происхождению причастных форм. Анализ синтаксической формы и употребления винительного с причастием в работе проведен на основании почти всех в настоящее время доступных письменных памятников литовского языка XVI–XVII вв. Классификацию и статистическую характеристику глаголов, выступающих в качестве основного компонента ВП, см. в табл. 1 и 2. Почти половину ВП в древнелитовских текстах образуют глаголы, управляющие винительным объекта как с конкретным, так и с абстрактным значением. Это глаголы физического восприятия matyti, regėti, veizdėti, išvysti, girdėti, išgirsti, klausyti, jausti, pajusti, rasti и под., указания rodyti, ženklinti и некоторые глаголы умственной деятельности: pažinti, atminti, laikyti. Большинство из них еще сохранили прямую объектную связь с именным членом ВП. Однако почти в 41% этих оборотов винительный имени или местоимения уже не может считаться прямым объектом глагола. В таких случаях указанные глаголы физического восприятия выступают с исторически вторичным значением умственного восприятия. Широким распространением отличаются также ВП с глаголами умственной деятельности, обычно управляющие только абстрактными объектами: žinoti, suprasti, manyti, mąstyti, dingoti, sapnuoti, tikėti, nulemti и др. Прямая объектная связь между глаголом и винительным имени или местоимения здесь наблюдается только в сравнительно редких случаях архаического характера. 18. 520 273 Непосредственная зависимость первого винительного (N) от глагола уже в древнейших памятниках часто заменяется фразовым управлением всей конструкцией в целом, вследствие чего ВП вступает в связь с глаголами, которые не могут и, по-видимому, никогда не могли управлять винительным падежом, напр., с возвратными глаголами предположения tikėtis, tartis (palaima padetą tikis DP 596), с безличными глаголами состояния rodytis, regėtis, rastis (regissi [iums] mane walgantį BrB Tob 12, 19) и др. В древнелитовской письменности ВП зависит и от причастия среднего рода в функции сказуемого, напр., žinoma, giedama, rašoma, kalbama, randama… sakyta, parašyta, regėtina (yra, buvo), а в некоторых случаях даже от имен существительных garsas, stebuklas, nusitikėjimas, sententencija, dimos, gromata. Широкое применение причастной связки (напр.: kosznas tare, diena sancze BrP 337) также свидетельствует об изменении синтаксических связей, которые могут быть выражены схемой V→(N←—→P). Вследствие централизации предложения изменение синтаксических связей наблюдается также в конструкциях, которые сохранили объектную зависимость винительного имени (N) от глаголов regėti, matyti, jausti, rast и под. Причастие, соотносимое только с именем, вступает также в связь с глаголом, и конструкция получает типическую форму трехчленного словосочетания: Причастие в исследуемом обороте обладает всеми конструктивными свойствами глагола. Действительные причастия здесь употребляются как эквиваленты простых спрягаемых глагольных форм, а страдательные причастия — как эквиваленты перифрастических форм пассива. В отличие от многих других иде. языков, действительные и страдательные причастия выступают также в формах будущего времени. Весьма большое распространение получают ВП с причастиями от глагола būti, которые образуют сочетания, соответствующие по функции составным формам сказуемого, и составляют в древнелитовской письменности около 20% всех ВП. Исследование синтаксической структуры ВП приводит к заключению, что по сложности своей грамматической формы, семантической разнообразности глаголов и широту сферы применения древнелитовский оборот превосходит соответствующие конструкции других родственных языков. Возможности образования и применения этой конструкции, унаследованные от иде. языковой общности, в древнелитовском языке получили особенно богатое развитие, вследствие чего ВП стал выполнять те функции, в которых многие другие родственные языки обобщили инфинитивные обороты и придаточные предложения. По своей глубинной структуре, которую вскрывает трансформационный анализ, ВП древнелитовского языка соответствует придаточному изъяснительному предложению. Большинство ВП в памятниках XVI—XVII вв. построены по деривационному правилу NP→S. ВП с объектной зависимостью сохранили глубинную структуру типа NP→NʹS, которая характерна также 274 для изъяснительных предложений с пролептическим субъектом. Внутренняя структурная близость ВП и изъяснительного предложения послужила основой для их широкого синонимического употребления и сыграла важную роль в дальнейшем развитии исследуемого оборота. Преобразование синтаксических связей внутри оборота создало благоприятные возможности проникновению несклоняемых причастных форм с -nt и -us-, т. н. деепричастий. Деепричастия проникают в ВП как уже готовое, оформленное средство выражения полупредикативно-адвербиальных отношений. Прежде всего они появляются с именами прилагательными и местоимениями среднего рода и в оборотах без первого винительного, однако в XVII в. они очень быстро распространяются и в оборотах с первым винительным имен мужского и женского родов. Если во всех доступных исследованию памятниках XVI в. деепричастия обнаружены только в 3,4% оборотов (соотношение 76 : 2.177), то в XVII в. — уже в 38% (349 : 571). В письменности XVIII—XIX вв. прослеживается дальнейшее распространение оборотов с деепричастиями, которые постепенно становятся господствующими. Конструкции ВП после многих глаголов выходят из употребления и заменяются соответствующими оборотами с деепричастиями или придаточными предложениями. ВП современного литературного языка отличается от соответствующего древнелитовского оборота как по своей структуре, так и по своему месту в системе синтаксических средств. В настоящее время обороты со склоняемыми формами причастий употребляются только тогда, когда первый винительный является объектом глаголов чувственного восприятия (matyti, regėti, išvysti, pastebėti и под.), обнаружения (rasti, aptikti, suikti) и некоторых фактитивных глаголов, лишенных фразового управления (vesti, siųsti, palikti, suikti и под.). Винительный причастия здесь имеет функцию предикативного атрибута и двойную синтаксическую связь (с первым винительным и с глаголом); он варьирует с деепричастием, ср. matau tėvą sėdintį (sėdint). Когда глагол управляет всей конструкцией в целом и первый винительный не может считаться его прямым объектом, применяются только деепричастия, напр. žinau tėvą sėdint (винительный причастия в таких случаях возможен лишь как стилистически отмеченный архаизм). Изменения в структуре ВП, которые протекали в том же направлении, как в причастных конструкциях с дательным падежом, обусловлены некоторыми более общими закономерностями развития синтаксической системы: а) процессом постепенной субординации глаголу полупредикативных конструкций, связанных с ростом внутреннего единства (компактности) предложения; б) дифференциацией форм, выражающих полупредикативные и атрибутивные отношения; в) сужением сферы применения беспредложного винительного вследствие более четкого разграничения форм прямого и косвенного объекта. Поступило 12.III.1973 18*