Galininko su dalyviu (accusativus cum participio) struktūra ir vartosena senojoje lietuvių kalboje

2 OND 2 YY Ri ORM ONS) PRS FU ow ARR TG Set N'A Pee rey O S Ti SR -M/O Kk S.L Uo Ak K AD BoMet os os V. AMBRAZAS GALININKO SU DALYVIU (ACCUSATIVUS CUM PARTICIPIO) STRUKTOURA IR VARTOSENA SENOJOJE LIETUVIU KALBOJE Galininkas su dalyviu (toliau — GD) yra viena i§ ty nedaugelio dalyviniu konstrukcijy, kurios rySkiai kito jau raSytinés tradicijos laikotarpiu. GD gramatiné forma senojoje lietuviy kalboje skyrési nuo dabartinés; daug platesné kitados buvo ir jo vartojimo sfera. Kai kurios XVI— XVII a. raStuose randamy GD ypatybés padeda nu’viesti senovine vientisinio sakinio sandara ir jos raida. Todél, tiriant Sig konstrukcija, reikia visy pirma atkreipti démesj ijos struktiirq seniausiuose lietuviy kalbos paminkluose. Pirma karta lietuviy kalbos GD apibidintas D. Kleino gramatikose?. NemaZa duomeny apie Sia konstrukcijg randame vélesnése gramatikose*, ypat J. Jablonskio darbuose*. Istorinés gramatikos poziiriu GD aptaré A. Potebnia* ir E, Fraenkelis®; atskiry pastaby ir duomeny Siuo klausimu yra A. Bezzenbergerio®, B. Delbriicko’ ir kity tyrinétojy darbuose. E. Tanglis GD nagrinéjo specialioje studijoje, kurios, deja, tebuvo paskelbta tik santrauka’. Joje randame jzZvalgiy pastebéjimy ir reikSmingy mintiy apie Sios konstrukcijos geneze ir vartosena, tatiau iSsamaus GD struktiros apraSo ji negali atstoti. Pastaruoju deSimtmetiu GD ry8ys su kitomis konstrukcijomis toliau svarstomas I. Marvano straipsniuose’, o J. Palio- + Grammatica Litvanica... edita 4 M. Daniele Klein... Regiomonti... 1653, p. 163, 165; M. Danielis Kleinii Compendium Litvanico—Germanicum... K6nigsberg, 1654, p. 111. ? Plg. Universitas Lingvarum Litvani#... 1737, Vilnae, p. 27, 52; W. Haack, Vocabvlarium Litthvanico—Germanicvm et Germanico—Litthvanicvm... Nebst einem Anhang einer kurtzgefaBten Litthauischen Grammatic, Halle, 1730, p. 336, ; P. F. Ruhig, Anfangsgriinde einer Littauischen Grammatik, K6nigsberg, 1747, p. 150-151 (Ch. G. Mielcke savo gramatikoje p. 188—189 pakartoja tuos patius duomenis); G. Ostermeyer, Neue Litauische Grammatik ans Licht gestellt, K6nigsberg, 1791, p. 177; F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle a. S., 1876, p. 366, 376, 423, 424; A. Schleicher, Litauische Grammatik, Prag, 1856, p. 263, 316, 321-322, 332. * J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, red. J. Palionis, I, Vilnius, 1959, p. 303, 321—322, 472 tt., 614-615. * A. Tlore6us, Hs sanucox no pycckoit rpammatuxe, 1—11, M., 1958, 314 tt. ° E, Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, Kaunas, 1928 (toliau — Kas.), p. 154-155. * A. Bezzenberger, Beitrige zur Geschichte der litauischen Sprache, Géttingen, 1877,. p. 223, 227—228, 262. 7 B. Delbriick, Vergleichende Syntax der indogermanischen Sprachen, (toliau — Vergl. Synt.) LI, Strassburg, 1897, p. 490—491. * E. Tangl, Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altlitauischen, Weimar, 1928 (toliau — Acc.). * Hi. Mapsan, O nexoropsix tbynKnuax sntoncKoro mpuuactus ,,Kalbotyra (SasKosHaune) TV, Vilnius, 1962, p. 33-43; K sonpocy o 2uHreo—reorpaduueckom nonoxeHHH 6anTO—CJ4BAHCKHX sAISBIKOB, ,,Baltistica’’ V (1), Vilnius, 1969, p. 17—19. 13* 195 nio monografijoje pateikta naujy duomeny apie GD vartojima XVI — XVII a. raStuose?®. Sio darbo tikslas — apra8yti GD struktara ir vartosena senojoje lietuviy kalboje ir iSaiSkinti Sios konstrukcijos raidos krypti bei désningumus. Darbas paremtas duomenimis, iStisai iSrinktais i8 visy Siuo metu prieinamy XVI— XVII a. rasty (iSskyrus Zodynus); verstiniai tekstai sistemingai sugretinti su turimais originalais™. 1. Dyejybinis galininkas su vardazodiiais ir dalyviais 1.1. GD paprastai sudaro 3 pagrindiniai nariai — veiksmaZodinis (V), vardazodinis (N) ir dalyvinis (P). N ir P priklauso nuo V (yra jam subordinuoti) ir turi galininko forma; be to, P yra derinamas su N gimine ir skaitiumi. Nuo kitu vardaZodzio galininko junginiy su dalyviais 8 konstrukcija skiriasi tuo, kad né vienas iS priklausomy jos nariy, atskirai paimtas, negali atstoti viso NP junginio, iSlaikydamas jo sintaksine reik8me. Pavyzdziui, sakinyje (welinas) regeia ana ischalkusi (BrP f 271) galima iSskirti junginius regeia ana ir regeia ischalkusi, tatiau né vienas ju nepaaiskina visai konstrukcijai bidingos reikSmés ,,regéjo, kad anas iSalko“. Nors ir bidami priklausomo linksnio formos, N ir P Sioje konstrukcijoje siejami pusiau predikatiniu santykiu, t. y. predikatiniu santykiu, nesudaranéiu sakinio struktiros pamato™. Toks priklausomy konstrukcijos nariy santykis galimas tik po tam tikros reikSmés veiksmaZodziy (verba percipiendi, dicendi etc.). Tokie pat pusiau predikatiniai santykiai susidaro ir galininko junginiuose su bidvardziais ir daiktavardZiais, plg.: regeiot ghi vschzengenti Mz 299; regeiau ta Moterischke girta BrB Apr 17, 6 ir regéiome ii ... wira sopul DP 1695. Nuo J. Jablonskio laiky Sios konstrukcijos vadinamos dvejybiniu galininku. Dabartinéje kalboje jos retos'* ir sudaromos tik su nedaugeliu veiksma%odziu (matyti, rasti ir pan.), ta¢iau senuosiuose raStuose ir tradicinéje tautosakoje vartojamos platiau. Kadangi dvejybinis galininkas su daiktavardZiais ir bidvardZiais padeda geriau suprasti GD susidaryma, jj pravartu aptarti atskirai. Lietuviy kalbos GD istorijai labai svarbios A. Potebnios mintys apie dvejybinio galininko santykj su platesne objektinio galininko vartosena senovéje. Kadangi artimesnis ir tolimesnis objektas kitados nebuves formaliai diferencijuotas, galininkas su percepcijos, sakymo ir pan. veiksmaZodziais buves siejamas taip pat, kaip ir * J. Palionis, Lietuviy literatiriné kalba XVI— XVII a., Vilnius, 1967, p. 159—161. ™ Duomenis apie GD paplitima XVI— XVII a. ir santykj su originaly konstrukcijomis Zr. aut., LKK XI, p. 41—58. J. Bretkiino ir B, Vilento ra&ty iStraukos lygintos su 1549 m. Liuterio Biblijos leidimu: Biblia : Das ist : die gantze heilige Schrift... D. Mart. Luth. Wittemberg. Gedruckt-durch Hans Lufft. 1549. Lyginimui su Vulgata panaudoti Sie leidimai: Biblia Sacra Vvlgatae editionis Sixti Qvinti Pont. Max. ivssy recognita atqve edita Romae... MDXCIII; Novum testamentum graece et latine... curavit Eberhard Nestle, Stuttgart, 1921. Citatos i§ Siy teksty darbe ‘santrumpomis neZymimos. * Pusiau predikatiniy santykiy terminas tia mazZdaug atitinka A. Muchino vartojama sociatyviniy santykiy termina, Zr. A. M. Myxuun, Crpyxrypa mpeqioxwennit u Hx Mogenn, JI., 1968, p. 92 tt. © Dél reto Sios konstrukcijos vartojimo ir ne visai tikslaus apibidinimo A. Schleicherio gramatikoje (jis mané, kad pasakyme saké tave siokiq, saké tave tokiq praleista jungtis esant arba ésaniq, a. A. Schleicher, Litauische Grammatik, p. 263) B. Delbriickas dvejybinj galininka laiké lietuviy kalboje beveik visai i{nykusiu, plg. B, Delbr tick, Vergl. Synt., I, p. 378. 196 su faktityviniais. Tuo remdamasis, A. Potebnia nurodé, kad, pavyzdZiui, s. sl. konstrukcijoje monjaset otoca svojego Ziva ,,mano savo téva gyva“ veiksmazZodZio rySys su pirmuoju galininku yra toks pat, kaip sakinyje postavi Mefodoja episkopa ,,paskyré Metodijy vyskupa“". Taikydamas A. Potebnios poZiirj lietuviy kalbai, E. Tanglis i8kélé atvejy, kur veiksmazodiiai regéti, sakyti senuosiuose raStuose be prielinksnio jungiami su galininku, Zyminéiu tolimesnj (laisvesnj) objekta, pvz.: pakaiy iiémus séko DP 203 (= pokoy im opowiada W 211). I8 tokiy galininkiniy objekty su prisijungusiu predikatyvu ir susidariusi lietuviy kalbos dyejybinio galininko konstrukcija’®. 1.2. Platesné XVI— XVII a. ra8ty duomenu apzZvalga visiskai patvirtina A. Potebnios ir E. Tanglio pastebéta dvejybinio galininko genetinj rySi su veiksmazodzio valdomu galininku, rei8kianéiu tolimesnj objekta. Tolimesnio objekto galininka su kalbos veiksmaZodziais, ypa¢ su veiksmaZodziu sakyti, randame daugelyje senyjy raSty. Sakau wijssus stebuklus MZ 519". Sakisiu ijo istatima Mz 506. Pagimde... Ta kurij pirm Gabriels sake MZ 179°. Iums ziamiszkus dayktus sakiau SE 136,. Tassai ischgulditoies... liepe sakiti pakuta, ir atleidima grieku MT Liz 14, 17—22. Ans... mums sakie izsiitguma iusu ChB Il Kor 7, 7. Mayzieszius... turi tos kurie ghi sako ChB Apd 15, 21. Sakie wisiemus... Krykszta pakutos ChB Apd 13, 24. Sako prieZasti MP 205,. ...Moterimi sdwo | kuriq sdko per pranaszq MP Il 354... J. Bretkiinas veiksmazodj sakyti su galininku vartoja, versdamas voki8kojo originalo konstrukcijas su veiksmaZodziu predigen, turinciu reikime ,,pranaSauti, skelbti, sakyti pamoksla apie ka“, plg.: - Pasakicziau kallinems paleidima \z 61, 1° — Zu predigen (praedicarem) den Gefangenen eine Erledigung. Ir warda Wieschpaties sakisiu Ps 116, 17 — Ich wil... des HERRN namen predigen (invocabo). ...Kursai pakaiy saka Nah 1, 15 — der da Frieden predigt (annuntiantis pacem). Tokiq veiksmazZodzio sakyti reik$me rodo ir jo gretinimas su skelbti, plg.: Dievas... sakitas angu skelptas nog pagany WP 137; pastarasis savo ruoztu irgi galieiti su galininku be priclinksnio: sketbty izg to Diewa DP 562, (stawili stad Boga W 956). M. Dauk3os Postiléje junginiais su sakyti vertiami pasakymai su ivairiais veiksmazodiiais, bitent opowiddaé (sako praszékusius dabdr sanczius ir atgiseezius daiktus 474, — opowidda przeszte |ninieysze] y przyszle rzeczy W 794; ij mimus tikrdi sdko 4094, — ie nam... opowieddiq W 671), powiedaé (ddiktus zémiskus sakiaw 452, — rzeczy ziemskie powiedal W 755), zwidstowaé (Angelas... dziauksmq passake 440., — wesele zwidstowal W 718) ir netgi su dawac: To kauliimo norint’ tuli tulas priezastis sako 496) — rozne przyezyny dawaiq W 836. Sirvydo »Punkty“ lenkiSkame tekste tokius junginius su sakyti atitinka konstrukcijos su spowiada¢ (Sako sawo piktibes — Spowiadaia Sig swych zloséi SP 1 16035) it powiddac (Iszminti tieg 4 A. A. More6us, op. cit., p. 295-301. Lietuviy ir latviy k. pavyzdzius Zr. p. 304— 305, 306—307, 315 tt. 18 E. Tangl, op. cit., p. 42. 16 Ten pat, p. 45. 7 Panasiai Mz 333, 397, BKGD LXXVI (132). 48 T. p. BrGD II, RG 13. eT) pile 61,2: 2% T. p. DP 203, — W 343; DP 452 — W 755. 197 sakome — Powiddamy madrosé SP II 215,9); panaSiai Petkevitiaus katekizme, 1600 m. Postiléje ir 1674 m. Evangelijose, plg.: sakisiu gieribe tawo — opowiem twq Swigta dobro¢é PK 89; sakidami grieku atldydima — powidddiqe grzechow odpuszcZenie PK 171; ziamiszkus dayktus sdkiau — rzeczy Ziemskie powiddal Ev 177,9; sako tikrq teise MP III 17%; — powieda szczyrq prawde RP 286", Dar laisvesnio vertimo -atveji randame MP III 25,.: Girdi nuog Filipa szwenta | kurio nu dtminima sakom— ‘ktorego dzis pomiatke wspominamy RP 293. Aktyvines veiksmazodizio sakyti konstrukcijas su galininku atitinka pasyvinés neveikiamujy dalyviy konstrukcijos su vardininku. Kur ira sakami wissi tawa czudai BrB Ps 26, 7 (prediget alle deine wunder) Vszgaweghimas tapa pasakitas BrB Jer 36, 9(daB man eine Fasten verktindiget)... Biauréiima isznaikinimo | kuris yra pasakttas per Daniéli DP 372, (ktore iest przepowiedzidne W 611). Stebuklay ... bus wisoy Ziamey sakiti KN 93,,. Idant butu sakita... pakuta SE 89,9”. Iezusa... kursej pirmey buwo sakitas ChB Apd 3,20. Pakutd... netureio but sakitd MP 172, 172% (nie midto byé przepowieddne RP 117). Vis délto junginiai su galininku, turin%iu tolimesnio objekto reikSme, palyginti su kitomis sinonimiSkomis konstrukcijomis, senuosiuose raStuose toli graZu néra vyraujantys. Pasakymai su tais patiais voki8ky bei lenki8ky originaly veiksmazoddiais daug daZniau yertiami konstrukcijomis su prielinksniu apie arba prieSdéliniu veiksmazodziu apsakyti, plg. sakie ape tikra dtaghimqa MP 207" — powieddlé o prawym przySéiu RP 1423, Angeldi apsdke est’ | pakai DP 353, — opowiddali pokoy W 581%, Kartais junginiai su prieSdéliniu ir neprieSdéliniu veiksmazodziu eina net tame patiame sakiny, pvz.: Pégauliemus idant sakiczia iszluosdwima iu... pradstiemus apsakiczia pdsldptines MP I 245435 — abych opowiedal wyzwolenie... opowiddal tdiemnice RP 293. Panaiios reikSmés galininko junginiai su kitais sakymo veiksmaZodiiais, pvz.: byloti, kalbéti, Saukti yra daug retesni ir maziau akivaizdis, nes jais beveik visur yertiami atitinkami originaly pasakymai. Christus... szirdiié bito pakdiy DP 433g (w sercu mowi pokoy W 707)*5, Nepalaimg atsiunsiu, kuri esch prisch ios kalbejau BrB Jer 19, 15 (das ich wider sie geredt habe). Ir kalbame iszminti, terp tobulu ChB I Kor 2, 6. Kalbame ghi C Hristusiep ChB II Kor 2, 17. Nesa tawe paniekin... ir schauke beda taw BrB Jer 12, 6 (vnd schreyen zeter vber dich). Kaip veiksmaZodis sakyti reigkia ,,apsakyti“, taip ir rasyti gali reik3ti ,,apraSyti“ ir eiti su galininku be prielinksnio. M. Daukos Postiléje tokie pasakymai dazniausiai atitinka lenkiSkojo originalo opisowaé+acc. Morkus ir Lukészius S. szita S. Historiq placzeus raszo DP 3683, (szerzey opisuiq W 606). rdszo Ewangelistai ir kitds tris zimias abidas DP 17544 (opisuiq... krzywdy W 301). rdszo... didi piktima ir smdrkia szirdi Iudészeus DP 15459 (opisuia... wielka zlosé We 17). * PanaSiai MP II 386*,, — RP 261. * PanaSiai MP 168%,,, 172,. *® Pig. dar DP 48z1, SP I 3031, MP 169%, 173;, 181%, 184%15, 1875, 21243, ChB Apd 5, 42; 8,5; I Korint 1,23; Efez 2, 17 ir kt. ™* Pig. MP 181%: sdkisi teyse — bedziesz prawdg powiedal, bet apséko pakdiy — opowidddia pokoy RP 123, ** TS atitinkamy pasyviniy konstrukcijy plg.: dabdr esme bilomi giwent MP 138 (bywamy rzeczeni mieszkdé RP 91%). 198 Kai kur veréiama ir dar laisviau, plg.: Todrinag ir du Téwu pirmiaus rasz6 DP 503, (dwu oycu naprzod klddzie W 856). Pavieniai M. Daukios ir K. Sirvydo ra8tuose pastebéti veiksmaZodziy mastyti ir dimoti vartosenos su galininku atvejai irgi skiriasi nuo lenki8ky teksty, kuriuose eina prieSdélétos tranzityviniy veiksmazZodziy formos. Mustikite sau tu | kuris toki priesztarimu nukinteio (Vwazaycie tego) SP II 19646. Idént’ damotumbim’ trumpuma giwatos misy|ir ne zinoma métqa mirimo DP 5527 (dbysmy obmySldli krotkosé zywota W 941). Tuo tarpu veiksmazZodj skaityti (czytaé) su galininku ir M. Daukéa, ir J. Vujekas vartoja vienodai, plg.: Tris tad’ apreiskimus Wieszpatiés skditome DP 42414 (troie tedy zidwienie Panskie czytamy W 693). : Taip pat sutampa veiksmaZodzZio Zinoti ir lenk. wiedzieé vartosenos su galininku atvejai M. Petkevitiaus katekizme ir anoniminéje 1600 m. postiléje. Del to mes Diewa meyle sawesp zinoddmi | su ieys dalq imkim (zndige k sobie Boaq laske) PK. 139. Zinom tulas gieradeystes MP 208%13 (wiemy... dobrodzyeystwa RP 1423,). Zinom teypag gierddeyste sunaus MP 208%» (wiemy... dobrodzyeystwa RP 1423,,). Ponas... zinodamds wisq ana bdysiq mukq sdwo MP 155%55 (wiedzqc... okrutna meke swoig RP 107s). I8 percepcijos veiksmaZodziy minétinas veiksmaZodis girdéti, kuris senuosiuose ra&tuose, kaip ir ju vokiSkuose bei lenki8kuose originaluose, galéjo biti siejamas su galininku, reiSkiantiu pojitiu patirtos informacijos turinj. Idént sektybim iis gerise darbise | girdéddmi iy giwdtq ir gamtas DK 67, (DK? 63). légirdes Ionas Saytisia dérbus Christaus DP 17, (Vslyszawszy ... vezynki Christusowe W 14)*", Girdéiome métq | wiéta | ir biida DP 59445 (Slyszelismy czds | mieysce | y sposob Ws 199). Girdeiom tris stebuklingus darbus BrP 1 231. Alexandras...girdedams schlowingus darbus... biloia BrB 1 Mak 10, 15(héret die léblichen Thaten). O ans tare, rytoy ghi izgirsi ChB Apd 25, 22. Sutapimas su vokiSkomis bei lenkiSkomis konstrukcijomis Siais atvejais (kaip ir minétuose junginiuose su skaityti, Zinoti, byloti, kalbéti) veikiau atspindi tipologiskai ir genetiskai motyvuota paraleluma, negu skolinimasi. Kalbamuoju laikotarpiu vokietiy ir lenky kalbose tolimesnj objekta reikiantis neprielinksninis galininkas buvo irgi vartojamas gerokai plaviau, negu dabar; apskritai, polinki keisti daugelj tokios reik§més junginiy prielinksninémis konstrukcijomis pastebime daugelio ide kalby raidoje (plg. 2. 1. 7.). 18 pavyzdziy su sakyti, mastyti, raSyti ir pan. veiksmaZodZiais ai8kiai matyti, kad toks tolimesnio objekto reikSmés galininkas buvo autochtoniSkas senosios lietuviy kalbos reiSkinys®*. Tatiau jau XVI—XVII a. jis yra gana retas, palyginti su atitinkamomis prielinksninémis konstrukcijomis. Daugumas minéto tipo junginiy tuo metu veikiausiai buvo virte archaizmais. Jie svarbiis tuo, kad padeda suprasti dvejybinio galininko geneze ir nustatyti pirminius sintaksinius santykius tarp Sios konstrukcijos nariy. 36 Plg. dar DP 562:, — W 957. 7 T. p, VEE 13, 16. ‘ 8 Kitas dalykas — veiksmaZodzio Jiepti junginiai su galininku, randami J. Bretkiino Biblijoje ir, matyt, atsirade dél tiesioginés vokiskojo teksto itakos, plg.: liepe mane eiti — hieB mich gehen Ezech 46, 21; liepk ghi passikelti — heis jn auffstehen Il Kar 9,2; PoNas ghi liepe — der HERR hats jn geheissen U1 Sam 16, 10; t. p. Nehem 12, 31, Est 1, 17 ir kt. 199 1. 3. Su tais patiais veiksmazodiiais, kaip tia aptarti zodziy junginiai, sudaromos ir dvejybinio galininko konstrukcijos. : Kadangi dvejybinis galininkas su daiktavardyiais ir biidvardziais senuosiuose raStuose kiek daZnesnis negu Zodziy Junginiai su vienu tolimesnio objekto galininku, tai ir veiksmaZodziy su dvejybiniu galininku pasitaiko daugiau ir jvairesniy. Tatiau abiem atvejais galima i&skirti tas patias semantines grupes bei pagrindines leksemas. Konstrukcijos su daiktavardziais (a) ir bidvardiiais ar jvardziais (b) taip pat i¥ esmés nesiskiria tarp saves veiksmazodzio reikSme, tiktai biidvardiai antruoju galininku eina bent dvigubai dazniau. Verstiniy teksty gretinimas su originalais ir atitinkamy konstrukcijy reliktai tautosakoje bei liaudies kalboje nekelia jokiy abejoniy dél Siy, konstrukeijy autochtonikumo. Senuosiuose raStuose ju pagrindiniu nariu daZniausiai eina Sie veiksmazodyiai: 1. Percepcijos veiksmazodfiai: regéti, matyti, isvysti, girdéti, iSgirsti, pajusti, rasti. a) Ir ios atstoiusios pranesche... jog ghi pona regeia BrP I 401. Ir regedams Sawa sunu Tana tikusi Wira padare ghi Hoitmanu BrB I Mak 13, 54 (sahe | das sein son Johannes ein tuchtiger Man war) Bet iei kuri pamatis swetimméteri | girtukle gédq | ir didzitiqnti DP 3247 (iesli ktorego vyzrzy cudzoloznika pijénice | chéiwego y pysznego W 51). Wieszpats regiedamas ii daugkalbi | prisakidawo (widzac go wielce mownego SP II 73.;. Kurij schwents Ions... Pona sawa paiuta Mz 179. Asch tawa Dukteri neradau Merga BrB V Mozs3 (Ich habe deine Tochter nicht jungfraw funden)®, b) Marias neileida | kaczei sunke regedami BrP I 60. Kad itis regi grinus DP 48415 (Gdy ie widzq vbogimi) Nesa asch tawe Teisu regeiau BrB I Moz 7, 1 (dich hab ich Gerecht ersehen)*. Bei Aaronas... ischwjda, ie raupsita BrB IV Moz 12 (wird gewar | das sie aussetzig ist). Ischwida itis ne linksmus BrB I Moz 40 (sahe | das sie trawrig waren) Iszwis dna mdcnesni MP 120%. Kita rassi ischmintinga BrB Sir 37, 25 (Mancher ist weise) Nesa esch tawo darbus ne pilnus radau BrB Apr 3, 2 (ich habe deine Werck nicht voellig erfunden). Jog runda namus tus éius (zndyduie Dé prozny) SP II 73, 1. Atrado Iezu (tykt) pati ChB Luk 9, 363, 2. Psichinés percepcijos bei veiklos veiksmazodziai: pazinti ,,pripazinti*, Zinoti, ismanyti, pramanyti, atminti, tarti, tikéti, laikyti. a) Kad mes.... tawe wieszpdti pdzintumbim (ciebie Pdnem swoim wyznawali) PK 184. Panna... sweykina Pazindama Iezu Diewa améina SIG 45,,. Tawe... paszinst Baszniczia. Tiewa neischmerota Maiestata BrGD XXXVI (50)**. Kq gdli iszmdnit Septineria dowanq Dwasios szwentos MP 271 "56. Su- * T. p. BrGD Rankr 5; GD IL. ® Tokiais atvejais antrasis galininkas kartais eina ir be pirmojo: Girdi Merga| girdi ir nusizéminusig DP 5989 (Slyszisz Panne W 723). Pilats rades nekalta: siunte ghi prieg Heroda. Mz 442. * Panasiai BrB Iz 58, 7; Pat 22, 29; I Mak 12, 28; 4, 21; Mat 25, 37; Apr 17, 6; DP 33616; SP 1165 — 166; MP 79%4; SIG 1 4715, 525, 7831, 1235 ir kt. * Panagiai BrP II 33, MP 69%, IIT 1535. * Panagiai su rasti BrB [im 8, 11; Sir 37, 21; Zuz 14; Dan 1, 20; Luk 7, 10; II Kor 9, 4; 1,13; Mz442; BrGD LXIII 103; DP 289,,; ChBII Kor 9,4; Luk 7, 10; MP IL 365ys, 366 — 367; SIG I 2824, 8315, 98y9 ir kt. * Panagiai PK 27; Mz 47, 51, 82; BrGD XII (= RG 133), ChB Jon 17, 3; MP 104,4, 107, 146%, 1677, 18610, 265%s0, 283%, IL 347%4, 35.go ir kt. 200 prantama ira wiliy essanti, kuri... karalei szinna, ne Diewus, lisch Szmoniu ranku darba BrB Bar 6,550 (nicht Gétter | sondern von Menschen henden gemacht). Mes paikieij, tarrem...io gala geda BrB I8m 5, 4 ( hielten... sein ende fur ein schande) Tacziau anis tatai tar Swetima pamoks/a BrB Hoz 8, 12 (So wirds geacht wie ein frembde lere) Kas tada anus tikes Diewus alba wadins? BrB Bar 6, 55 (Wie sol man sie denn fur Gétter halten oder nennen? LB) Tas... sluszij sawiems gimditoiams ir laiko anus (ios) uszu (pabraukta) sawa ponus BrB Sir 3, 8 (helt sie fur seine Herrn). b) Apaschtalai Iesu giwa... paszina Mz 280. Tokiir Diewa priesz sawe paszinsime SE 232yg... Ir kaczei szinna anus (ios) negiwus, tacziau teka paskui iu BrB Bar 6, 41 Vad wiewol sie wissen | das kein Leben in jnen ist). Anis... szinna Biaure ir limpancze sawa ligga BrP II 387. Zinodama Ponq gidra (Znaigce Pand laskowego) PK. 179. Atmindami tq Pona gidrq | ir wisump Zmoniump mdtonq (Baczac na to iak té Pan dobry | a iak ku wsem milosierny) PK. 83. Tadda tare Eli ie girta BrB I Sam 1, 14 (Da meinet Eli sie were truncken). Ir esch ie brangiesne laikiau, nei karalistas BrB 18m 7, 8 (Vnd ich hielt sie thewrer | denn Koenigreich). Bei Szidus, kurus ghis pirm ne wertus laike BrB II Mak 91, 15 (die er zuuor nicht werd geacht). 3. Informacijos perteikimo veiksmazodziai: sakyti, skelbti, byloti, apreiksti, ispazinti, liudyti, rodyti. a) Kam sakei ie tawa Seseri? BrB I Moz 12, 19 (Warumb sprachestu denn | sie were deine Schwester?). Tureia ghi Diewa ischpaszinti BrB 18m 12, 27 (vnd musten jn fur einen Gott bekennen) Kursai atsiusdams Sunu sawe apreischke améinai Tewa | Sunu | ir dwasse schwentaie MT 187%. Mums Krystusq roda ne tobulq Izganitoid SE 152. b) Isch to nu palaiminga mane sakis wissas gimines BrP II 259 . Jog ius wissi Pagonis palaimingus skelbs BrB Mal 3, 12 (Das euch alle Heiden sollen selig preisen). Ii rasztas S... Isztikima bila] ir wissokio priemimo werta DP 504,, (Wierna | pradwi | mowd | y ... godnd W 857) Tad ischpazinkime ir mus teisibei Diewa korone kaltus MT 185%. Teysingd iszpdzisiu tdwe SIG II 36,5. Ji... smerties kalta Iuddija RG 85,. Tadda tesudij ghi neczista BrB Ill Moz 13 (sol jn... vnrein vrteilen). Esch sawa Weida prisch ius ne atmainisiu (nerodisiu rusta) BrB Jer 3, 12 (So wil ich mein Antlitz nicht gegen euch verstellen). Ir idand zymia paroditu bagotiste ChB Rom 9, 23. 1.4. Be minéty semantiniy grupiy veiksmazodziy, dvejybinis galininkas sudaromas ir su vad. faktityviniais veiksmazZodziais, zymintiais tam tikro pozymio ar bisenos kirima arba palaikyma, pvz.: daryti, auginti, vadinti, leisti, laikyti, turéti arba tiesiog veiksma, atlickama su tam tikroje biisenoje esantiu objektu, pvz.: priimti, vesti, palikti, rinkti, duoti, valgyti, gerti ir pan. Antrasis daiktavardzio galininkas tokiose konstrukcijose vartojamas pagreGiui su tolydZio plintantiu inagininku*®. Nesa tu darai Miesta akmeny Kruwa BrB Iz 25,2 (Denn du machest die Stadt zum Steinhauffen). Bau ne padarisiu esch tawe Pusting BrB Jer 22,6 (Ich wil dich zur Wisten... machen). Padérik mus hadnas zmones (vezyt nas godnym naczyniem) 85 Platiau apie galininko ir vad. predikatinio jnagininko santyki tokiose konstrukcijose Zr. E. Fraenkel, Der pridikative Instrumental im Slavischen und Baltischen und seine syntaktischen Grundlagen, AfSIPh 40 (1926), p. 85 tt.; Kas., p. 152 tt., 199—200. 20T PK XXXI. Thie mane sawa waika gal uszauginti BrP 11 275. Irne wadinket tatai toliaus Naschta BrB Jer 23,36 (Vnd nennets nicht mehr Last). Ir tawene wadins atlankita ir neapleista miesta BrB Iz 62,12 (vnd dich wird man heissen die besuchte vad ynverlassene Stadt). Esch dumoiau ana (ie) saw prijmti Draugala BrB I8m 8,9 (Ich habs beschlossen | mir sie zum Gespielen zu nemen). Ghis padare... Troba, Dukterei Pharaono, kure Salomonas saw Moteri wedens buwa BrB I Kar 7,8 (die Salomo zum Weibe genomen hatte). Idant mus iau nuweizdetu ir dprinktu Zmones sdwi iszrinktés MP 207, (aby nas... obral lud sobie wybrény RP 141). IS konstrukeijy su antruoju galininku — bidvardziu senuosiuose raStuose ypat produktyvios tos, kurios priklauso nuo veiksmaz%odzio daryti. Jomis daznai vertiami visai kitokios sandaros originaly pasakymai. i Darem tawe narsu Mz 564, Br Gd XX XV. Iu Baszniczes padarisiu neschwentas BrB Ezech 7,24 (Ich wil... jre Kirchen entheiligen). Idant tawe pédéritu nubodu MP 196%, (dby cie omierzit RP 133%,;). Daridamas iuos nevertus MP 257, (ezyniae ie niegodnemi RP 175%,). Zddeddmas ius ldimingus iuose pdddrit MP 375% (was w nich szczeSdié RP 25347). Daug daZniau, negu daiktavardZiai, bidvardyiai vartojami ir konstrukcijose su kitais minéty reik’miy veiksmaZodZiais. Ewangelia wadina palaymintus grinus (zowie blogoslawionymi vbogie) SP 1 303,,. Prakieykta wadina kong toki Zmogu MP 100s (przekletym zowie RP 64*,). Ghys... Bagotiisius tusezus apleida VEE 159,%* (Vnd lesst die Reichen leer). Diewas szmogu gera leida BrB Pam 7,29 (hat auffrichtig gemacht). O Ioab palikka giwus atlikusius Mieste BrB I Kron 12,8 (lies leben die vbrigen)*". Mes ios giwus sugausim BrB II Kar 7, 12 (wollen wir sie lebendig greiffen). O esch tawe Takuba surinksiu wissa BrB Mich 2, 12 (versamlen gantz). Tawa szmones... sausas per yas perwedei Vin 60—61 (trucken hindurch gefuehrt Lut. Cat. m. 132). Ghis mane sweika nuwede ir parwede BrB Tob 12,3 (hat mich gesund hin vnd wider bracht). Ir prypite jos sklidinus ChB Jon 2, 7. Giarsiu ghi naujq Karalistey diewo ChB Mork 14,25, Mes ios giwus prarisim BrB Pat 1,12 (wir wollen sie lebendig verschlingen). Duokite schitai waika giwa BrB I Kar 3,27 (Gebet jr das Kind lebendig). Ranas... kuras ghissai atwiras turres WP 9. Del sawos szlowes sweyka mane ldyka (o mym zdrowiu radzi) PK. 50. Simonas... ischlaike ios giwus BrB I Mak 13,50 (lies sie leben). 1.5. Palyginus dvejybini galininka su 1.2 aptartais veiksmazZodiniais Zo- -dziy junginiais, aiSkiai matyti, kad sintaksiniai rySiai tarp veiksmaZodZio (V) ir pirmojo vardaZodiio ar jvardzio galininko (N) abiem atvejais yra vienodi. Junginyje ij miumus tikrdi sako DP 40944 ivardzio galininkas jj, Zymintis asmenj, apie kurj kalbama, yra tiesiogiai subordinuotas veiksmazodiiui. Tokj pat sintaksinj ry8j tarp V ir N matome ir dvejybinio galininko konstrukcijoje Kam sakei ie tawa Seserj BrB I Moz 12,19. Tatiau joje su N siejamas dar kitas varda%odzio gali-. ninkas (N’), santykiaujantis su pirmuoju panasiai, kaip varda%odinis tarinys su veiksniu, plg. ji tavo sesuo. V santykis su N abiem atvejais yra tiesioginis, betarpiskas ir, be abejo, pirminis. Betarpi8ka V ry8j su N patvirtina ir GD transformaciné interpretacija (Zr. 3.3.2.). Tuo tarpu rySys tarp V ir N’ yra tarpinis, pagristas %° T.p. BrP IL 259. * Panagiai su palikti BrB IL Moz 1,17; I Kar 20, 31 3 Il Kar 25, 22; Ezech 23, 29; 29, 12; 16, 39; Luk 1,53. 202 N ir N’ pusiau predikatiniu santykiu. Lemiama vaidmenj konstrukcijos sandarai, jis, matyt, yra gaves véliau. Taigi konstrukcijose su veiksmaZodZiais, kitados galéjusiais eiti su tolimesnio objekto galininku (pvz.: Zino | sako anuos negyvus) galima nustatyti tuos patius pirminius sintaksinius rySius, kaip su tiesioginio objekto reikalaujantiais veiksmaZodiziais (pyz.: regi juos grynus). Abiejy tipy dvejybiniam galininkui galima rekonstruoti tokj pat pirminiy sintaksiniy santykiy modelj: () Vv —> N <--> N’ Sis modelis suponuoja egzistavus tokio tipo sakinj, kuriame prie veiksmaZodZiui subordinuoty linksniy galéjo eiti antrieji, vardaZodiniai,, predikatai. Pirmiausia tai matyti i§ dvejybinio galininko struktirinés analogijos su kity linksniy konstrukcijomis. I§ jy artimiausias GD yra dvejybinis kilmininkas, kurio relikty randame senuosiuose rastuose ir tautosakoje, plg.: Neweisdekit mane teip itidos, nesa saule mane teip ischdege BrB GG 1,6 (Sehet mich nicht an | Das ich so schwartz bin; quod fusca sim); neradau nes darba tawo pilno ChB Apr 3,2. Taip pat prie vardaZodziy bei jvardZiy jungiamas ir postpozicinis naudininkas, plg. Rauschiau (=raSiau) iumus Tiewamus BrB I Jon 2, 13 (euch Vetern); kalbu jumus prietelamus ChB Luk 12,4; atitinkamos konstrukcijos su antruoju naudininku — dalyviu (pvz., idant... kiekvienas iam tiesu sakundiam be iokio abeioiimo tiketu SP 11 13822— nd powiesé iego) kitados veikiausiai padéjo pamata absoliutiniam naudininkui®. 1.6. Dvejybiniy linksniy konstrukcijos su tiesioginiu subordinacijos santykiu tarp V ir N ir pusiau predikatiniu santykiu tarp N ir N’ bidingos ir daugeliui kity ide. kalby seniausiais jy raidos periodais. Pirmiausia minétinos latviy kalbos paralelés, plg. pazinu vedéjus devigus cilvekus; saka mani dzérajinu ir pan.® Sen. slavy, sen. rusy, sen. éeky ir kitose slavy kalbose* dvejybinis galininkas su daiktavardiiais ir bidvardZiais eina po ty patiy semantiniy grupiy veiksmaZodziu ir gali biti siejamas su verba percipiendi, cogitandi, dicendi ir pan., plg. s. éek. mnise jeho posla spravedlivého Otc A 347%, s. sl. gl(agol)je vaso rabod Mar Jon 15, 15%. Tokio pat tipo konstrukcijos paliudytos senuosiuose germany kalby paminkluose, plg. got. kunnands ina wair geraihtana (80> aiziv dvdox 38 Platiau apie tai Zr. aut., LKK V, p. 9 tt. % J, Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, Riga, 1951, p. 577—578. 40 Dél sen. slavy ir sen. rusy k. Zr. A. A. Tote6x4, op. cit. 296 tt., 305; J. Los, Gramatyka starostowiafiska, Lwow— Warszawa—Krakéw 1922, p. 166; T. II. Jlomres, Ouepku mo ucTopHseckoMy CHHTaKcucy pyccKoro ssbika, M., 1956, p. 212-216, 220 tt.; B. H. Bopxoscxnii, I. C. Kysnenos, Mctopuyeckas rpammatuka pycckoro sapika, M., 1965, 392 tt., 472; CpasHMTeTbHO-HCTOPMUeCKH CHHTAKCHC BOCTOYHOCAAaBAHCKHX A3HKOB, Unens mpetsoxenus, M., 1968, 112 tt.; B. H. Waruwesa, O sTopoM BHHHTeNBHOM Naqe@xKe HMeHH NpHJaraTebHOTO H Mpuyactus B UCTOpHM pyccKoro a3sHKka, Yu. san. JITTIH, 7. 373, 1968, p. 215; dél sen. Seky k. 2r. J. Gebauer, Historicka mluvnice jazyka teského, IV, Skladba, Praha, 1929, p. 25—26, 319 tt.; F. Travnitek, Historické mluvnice teskd, 3, Skladba, Praha, 1956, p. 123—124; dél sen. baltarusiy k. Zr, E. ®. Kapcexuii, Benopycut, Asbix 6enopyccKoro Hapoga, 2—3, p. 397— 398; dél kity slavy kalby Zr. F. Miklosich, Vergleichende Grammatik der slavischen Sprachen, IV, Wien, 1868—1874, p. 388-389; W. Vondradk, Vergleichende slavische Grammatik, *II, Géttingen, 1928, p. 273. 4 J, Gebauer, op. cit. 321, 5. Taspanex, Saaor (genera verbi) B cTapocaBaKCKoM ssbike, ,,MccreqoBakHA 10 CHHTaKcucy cTapocjaBancKoro ssbika“, IIpara, 1963, p. 51. 203 b) kauzatyvinius, c) noro, d) kity reikSmiy’. Tokiomis aplinkybémis tie patys veiksmaZodziai (pvz. : want, like, hate) skirtingy tyrinétoju priskiriami prie skirtingy grupiy — vieny prie valios, jausmo, kity — prie psichinés biisenos ar veiklos. Matyt, dél to kai kurie autoriai i§ viso atsisako klasifikuotiiuos veiksma%odzius ir pateikia juos saraSu’, Yra dar bandymy skirstyti ir apibré2ti veiksmaZodziy grupes pagal N ir P morfologiniy formy distribucija patioje konstrukcijoje*. Toks skirstymas objektyvesnis, tatiau lietuviy kalbos fakty tyrimui jis maza teduoty naudos, nes tie patys veiksmazZodiai Gia gali sudaryti GD su jvairiomis N ir P formomis, kurios skiriasi tik produktyvumo laipsniu. Tad pagal distribucija patioje GD konstrukcijoje isskirty veiksmazodziy grupiy bity nejmanoma semanti8kai interpretuoti®. Be to, tuo atveju bity sunku palyginti lietuviy kalbos GD su atitinkamomis giminiSky kalby konstrukcijomis, kuriose veiksmazZodziai aptariami pagal semantika. Misy manymu, parankiausia aptarti GD pagrindiniu nariu einantius Zodzius pagal jy bendras valentines ypatybes, nes tuo biidu distribucine analize galima susieti su semantine. Ta aplinkybé, kad pagrindinés veiksmazZodZiy reik8més paprastai atsispindi sintaksinéje aplinkoje’, jgalina formaliai motyvuoti ju skirstyma. Su GD einantys veiksmazodziai pirmiausia skirstomi pagal bendras valentines ypatybes, reikSmingas nagrinéjamos konstrukcijos pobidZiui, o toliau iSkeliamos atskiros veiksmazodziy reikSmés, kurios sayo ruoZtu apibréziamos jy sintaksinés aplinkos terminais*. GD nariy sintaksiniai santykiai labai priklauso nuo to, ar pagrindinis narys turi frazini valdyma®, t.y. ar jis gali prisijungti aiskinamojo sakinio Salutinj démeni bei tiesiogine kalba, pvz.: Zinau (Zinoma), kad tu ateisi; sakiau: tu ateisiir pan. Frazinj valdyma turintius veiksmaZodzZius, vadinamus komentabiliais’® (pvz.: matyti, girdéti, suprasti, jausti, Zinoti, sakyti), reikia visy pirma atskirti nuo jo ne2 JI. C. Bapxyaapos, J. A. Wreannr, Tpammataxa axrauiickoro s3uixa, M., #1965, p. 380—383. 4 JI. C. Bapxyaapos, Crpyktypa npoctoro npeaioxenua coppemeHHoro auraniicxoro saapika, M., 1966, p. 104; panaSiai sen. slavy kalboje R. Veterka, Syntax aktivnich participii v staroslovénStiné, Praha, 1961, 57 tt. 5 Pig. E. A. Nida, A Synopsis of English Syntax, London, The Hague, Paris, 1966, p. 15S—156; I. M1. Hosuxos, (uaxpounyecknit adann3 HenHQHHHTHBHLIX OODEKTHO-NPEAHKATHBHBIX COyeTaHHii, apt. KaHy. Aucc., JI., 1969, p. 15 tt. © Nevaisingas pasirodé ir bandymas semantiSkai apibréZti veiksmaZodziy grupes, iSskirtas pagal priklausomy nariy distribucija atitinkamose angly k. konstrukcijose, 2r. Zl. 11. HopuKos, op. cit., p. 17. 7 Pilg. P. Mpasex, Cuntaxcuyeckas jucTpH6yuua raaronos u Hx Kaacce, BA, 1964, No 3, p. 50 tt.; 10. 0. Anpecan, Onsit onucanna sHauennit raarosop 10 Hx CHHTAKCHYeCKHM npu3HakaM (Tuam ynpapsenua), BA, 1965, Ne 5, p. 51 tt. 8 Taigi reikSmine klase laikoma semantiniy poZymiy, jeinantiy j sintaksin¢g taisykle, visuma, plg. R. T. Lakoff, Abstract Syntax and Latin Complementation, Cambridge — Massachusetts — London, 1968, p. 165, 213. * Dél frazinio valdymo Zr. P. Mpa3ek, op. cit. 56; tam reikalui vartojamas ir frazinio valentingumo terminas, plg. H.B. CoxooBa, Tpexusenuble riarombuble CoveTaHHA B COBpeMeHHOM paHiuy3ckom s3biKke, cO.: TpaMMatuka, (poHeTHKa H CTHAHCTHKA POMAHCKHX 83bIKOB, Ji, 1971, 255 tt. Dél galimumo prisijungti aiskinamojo sakinio Salutinj démenj kaip valentinés veiksmazodzio ypatybés Zr. dar W. D. Klimonow, Die Valenzen der russichen Verblexeme, die einen Objektsatz mit der Konjunktion “mo regieren, ZfSI, 13 (1968), Hf. 4, p. 632-639. Tokie sakiniy Salutiniai démenys, kaip ir daugelis priclinksniniy konstrukcijy, G. Helbigo ir W. Schenkelio laikomi I rango kategorijomis, apibréziantiomis veiksmazodzio valentinguma, Zr. G. Helbig, W. Schenkel, Wérterbuch zur Valenz und Distribution deutscher Verben, Leipzig, 1969, p. 36 ir kt. 419 Dél io termino, pasitilyto N. D. Andrejevo, 2r. JI. ©. Tkavenko, O nekcnko-cuntaKcuyeCKOli BaTeHTHOCTH KOMMeHTAGeNbHBIX Par0.10B BO (patuysckom sabiKe, c6.: Mccreqonanns NO CTpyKTypHO-BeposTHoctTHoMy aHaausy, Toppkuit, 1971, p. 130 tt. 210 turindiy, ty. nekomentabiliy veiksmaZodzZiy (pvz.: dirbti, daryti, nesti, vesti, skaiciuoti, vadinti). Pastarieji daZniausiai esti faktityvinés ar jai artimos reikSmés ir, bidami tranzityvis, Zymi tam tikry objekty daryma, keitima, vadinima ir pan. Tad GD vartojamy veiksmaZodzZiy skirstymas i komentabilius ir nekomentabilius daugeliu atvejy sutampa su tradiciniu skirstymu j nefaktityvinius ir faktityvinius™, bet turi aiSkesnj gramatini pamata. Konstrukcijos su komentabiliaisiais veiksmaZodZiais yra labiausiai paplitusios ir pasiZymi savita vartosena bei specifiniais raidos polinkiais; kaip tik joms nuo antikinés gramatikos laiky ir taikomas accusativus cum participio terminas. IS komentabiliyjy veiksmaZodZiy bendry valentiniy ypatybiy GD sandarai svarbiausi yra jy santykiai su konkretios bei abstrakéios reik’més objekto galininku bei subjekto vardininku. Pagal Siuos santykius skiriame keturias komentabiliyjy veiksmaZodziy arba kity ju pozicijoje einantiy Zodziu grupes. 1 lentelé GD sudarantiy ZodzZiy grapés G Subjekto | Konkretios reikSmés Abstraktios reikSmés rape it Zodziy galininkas 2odziy galininkas 1 | + | + | + 2 + ~ + 3 | + - - Saude * | | = 1 grupé 2.1.1. VeiksmaZodZiai, siejami su subjekto yardininku ir galintys valdyti konkretios bei abstraktios reik8més ZodZiy galininka Su 1 grupés veiksmaZodziais sudaroma daugiausia GD (beveik pusé visu XVI—XVII a. raStuose randamy pavyzdZiy), tatiau Siai grupei priskiriamy leksemy kiekis néra didelis: tik 23 veiksmazZodZiai, laikant prieSdélines formas atskiromis leksemomis. Juos galima skirti j smulkesnius pogrupius, bitent: fizinés percepcijos veiksmazodzius, rodymo yeiksmazodzius ir kelis psichinés percepcijos veiksmaZodzius, uZimantius tarpine padétj tarp | ir 2 grupés. 2.1.1.1. Fizinés percepcijos veiksmazodziai yra vartojami platiausiai ir sudaro ne tik 1 grupés, bet ir paties GD pagrinda. GD su Sios reikSmés veiksmaZodziais buvo vartojamas kone visose ide. kalbose; atitinkamos konstrukcijos badingos ir kitu Seimy kalboms jau seniausiais jy raidos laikotarpiais". IS fizinés percepcijos veiksmazZodziy XVI—XVII a. rastu GD vartojami Sie: matyti, pamatyti, regéti, veizdéti, ixvysti; girdéti, iXgirsti, klausyti, isklausyti; jausti, * Pig. M. Deutschbein, System der neuenglischen Syntax, Leipzig? 1926, p. 272—273. “ Pvz., hebrajy, araby, etiopy, siryir kt. semity kalboms, Zr. M. Johannessohn, Der Wahrnehmungssatz bei den Verben des Sehens in der hebriiischen und griechischen Bibel, K Z, 64 (1937), H, 3—4, p. 146-147, 253 tt. 14% 211 pajusti; rasti, atrasti, uztropti. Daugiausia GD sudaroma su regéti (519 pavyzdziy — pats populiariausias veiksmaZodis Sioje konstrukcijoje), girdéti, iSgirsti (303), ixvpsti (207), (at)rasti (160), Zr. 2 lent. Valdydami konkretios ir abstrak¢ios reikgmés galininka, Sie veiksmazodiiai néra siejami su objekto galininku. GD su jais yra dviejy tipu: a) N gali biti laikomas V tiesioginiu objektu, o P siejamas ir su N, ir su V. Pavyzdiiui, sakinyje ghis... ischwida du laiwu stowincziu pas ezera VEE 91s tarp ischwida ir du laiwu yra tiesioginio objekto santykis, bet dalyvis stowincziu semantixkai irgi siejamas su V (tai patvirtina ir originalas: sahe zwey schiff am see stehen). Dél V ir N rySio pobiidzio tokios konstrukcijos toliau vadinamos objektinémis. b) N negali biti laikomas V tiesioginiu objektu ir priklauso nuo jo tiktai drauge su P. Sakinyje O ischwidens, Szmones bessibaidanczias ing Wandenj eiti... pereija per Wandeni BrB I Mak 16, 6 (sahe | das das Volck eine schew hatte) Szmones néra V tiesioginis objektas, nes ia kalbama ne apie Zmoniy, bet jy baimés pastebéjima. VeiksmazZodis isvysti Siuo atveju turi kitokiq reik’me, negu (a) pavyzdyje ir yra artimas suvokti, suprasti. Tokios konstrukcijos toliau vadinamos neobjektinémis. Kadangi (a) ir (b) tipo atvejy skirtumas iSrySkéja tik iS konteksto, situacijos ir V galimos substitucijos su 2 grupés veiksmazodziais, jis ne visur yra akivaizdus. XVI—XVII a. raStuose randame daug pavyzdziy, kuriuos galima laikyti tarpiniais ir skirti tick prie vieno, tiek ir prie kito tipo. Ta¢iau tolimesnéje GD raidoje Siy tipu diferenciacija turéjo dideli vaidmenj. matyti, pamatyti, regéti, veizdeéti, ifvysti a) Ir iéiusios ing grébq | pamate iaunikditi besédinti po dészinei szdli DP 1845, (wyérzdly mlodziencd siedzqacego W 315). Ir kadda més mattysime szi swietq diddiji ugne Y pélenus ydéta RG 514,;. Koszna diena szmones mirschtanczias ir pakasamas regim BrP Il 6. Bei kaip galiu esch weisdeti, mana Gimine prapilancze BrB Est 8, 6 (zusehen | das mein Geschlecht vmbkome?) Sztay iszmiwisk badymey mirsztanti KN 76s. b) Kad’ pamatis qnt’ sawes wissus daiktis to pasaulo apléistus DP 554s (gdy vyirzq ndd soba... wsytkie rzeczy... opuszezone W 944) Isch tu pawaisdu regim malda daug galincze BrP I1 99. Potam ghi regi | buwusi ubagu | nei galwije1é sawa tikra netureiusi SE 753. Ir kaip Plebonas weisdes, Pische ne persimainuse po io akim, nei toliaus walgijuse (issiplatinoiuse) tadda neczista ira BrB Ill Moz. 13, 55 (sehen wird, .. das das mal nicht verwandelt ist). Isch widens panna Maria issigandusia isch io pasweikinimo | ghis ie linksmin BrP 1 336. girdéti, iSgirsti, klausyti, igklausyti a) Sunau te girdZiu raudanti, Asz sawesp tawe bilanti SIG 1 97,5. Kayp aklas elgieta izgirdis miniu praeiunciu | klauses (vslyszawszy tluszezq przechodzqca) SP I 365,,. Wienybe Diewo dmzina | Mus meldzenczus klaus. ykigi RG 253,. Karalius te ischklausa mus schaukenczius BrB Ps 20, 10 (erhdre vns | wenn wir ruffen). b) Kad girdes jis | zmogu koinq Atgawusi giwdta RG 5634. O pawasari kaip Vespasianas ischgirda | Nerona numirusi | Buwa ghis Cesareioie BrP II 341, 212 jausti, pajusti a) Tie kurie io klauso... iauéia kayp dszdkas kokias dayguncias Sirdi (dozndwéiq ze iako oS¢i iake kola serce ich) SP II 83,5. Idant wel’ ir mes paiustumbime szlakus ant’ Zémes puldinéignczius DP 616, (dbysmy... vezuli krople nd ziemie paddigce W 832). b) Szmoguteli dabar giwa | po maszo czieso paiussi iau numirusi ir pakasama BrP II 516. Ir kaip ius paiussit anus™ nussiminusius, ir beganczius, tada wjket ios dransei BrB Judit 14, 5 (mercket | das sie verzagt sein werden vnd die flucht geben). Tarp GD pavyzdziy su percepcijos veiksmazodZiais objektinés konstrukcijos yra kiek daZnesnés uZ neobjektines, rors atskiri veiksmazodziai Gia turi savitu polinkiy. Pavyzdziui, veiksmazodis ijvys.i daZniausiai vartojamas objektinése, t-y- (a) tipo, konstrukcijose; jau maZesne persvara turi objektinés konstrukcijos su regéti; prieSingai, veiksmazodzini girdéti, isgirsti jau dazniau eina neobjektinése, t. y. (b) tipo, konstrukcijose (x. 2 lent ). Abiejy tipy konstrukcijose cinantys veiksmaZodiiai skiriasi ne tik sintaksiniais santykiais su galininku, bet ir leksine reikSme. Veiksmazodziai matyli, regéti, isvysti ir pan. (a) tipo pavyzdZiuose reiSkia _akimis, regéjimu patirti“. Tuo tarpu (b) tipo pavyzdziuose jie tokios konkretios ,,regéjimo akimis* reik’més nebeturi ir reiSkia ,,suprasti, suvokti“ (pig. 5-ja matyti reikSme LKZ VII 916). Panaiaiskiriasi ir girdéti bei jo sinonimy reik&més: (a) tipo pavyzdZiuose jie paprastai reiSkia ,,ausimis suvokti garsus“, o (b) tipo — Zinoti, suZinoti, patirti* (plg. LKZ Il 330—331). Tiktai (a) tipo pavyzdZiuose fizinés percepcijos reik’me turi ir veiksmaZodis pajusti; (b) pavyzdziuose jis irgi jau veikiau reiSkie psichinj patyrima, 0 ne fizinj pojati. PanaSiai diferencijuotos ir prie percepcijos veiksmazodziy salygiskai skiriamo veiksmazodzio rasti ir jo sinonimy reikSmés abiejy tipy pavyzdZiuose: objektinése konstrukcijose (a) Sis veiksmazZodis reiSkia ,,ieSkant, steb:at aptikti“, o neobjektinése (b) jis savo reikSme priartéja prie veiksmazZodziy pastebéti pajusti (nzjutiomis), suprasti. rasti, atrasti, uztropti a) Rado ii baini¢ioy besedinti widuy Daktaru, klausunti ir klausiunti iu (ndleéli... Siedzqcego) SP 1 195g". Ir rada ghi iau numirusi BrP | 393. Ir atrada... berneli prakarte gulinti VEE 10 (vnd funden... das Kind in der krippen ligen.). Atéio apziédiitinis | 0 kurés v2strépo pasizopostiiuses | éme ies susawirh DP 570,, (ktore zdstal gotowe W 969"). b) Kitta rasim mumus ir didziu neprietelu santi BrP 1 248. Dwasia... kalba, sugryszu namosna... 6 atajus rada jos iszszlotus (szlota) ir iszdabintus. ChB Luk 11, 25®. O sugriziqs dtradd wel juos miegancius SE 250s. Panagiq reiksme, kaip (b) tipo pavyzdZiuose, rasti, atrasti gali turéti ir tada, kai su jais siejami aiskinamyjy sakiniy Salutiniai démenys, pvz.: Jis rado, kad man lies kaulas Rm. Rado [vaikas], ka barbaras riigStus i grauz Kr’. Atrado lenkai, 43 Pabraukta, virSuje: ios. 4 Panasiai SE 25s, Ev 22—23. 48 Panadiai DP 570s. 16 Panagiai ChB Mat 12, 44; VEE 56x; SP Ll 44,; SE 64. 213 ka jau kolionijos reikia padaryt. Pls. Vis délto Si kalbamy veiksmaZodziy reikSmé yra daug retesné, negu ta, kuria matome ,,neobjektinése* konstrukcijose. Sudarydami GD, veiksmazodiiai rasti, atrasti dar daZniau, negu kiti percepcijos veiksmazodiiai, iSlaiko tiesioginio valdymo rySius su N ir tiesioging tam tikro objekto radimo reikSme. 2.1.1.2. Rodymo veiksmazodziai rodyti, parodyti, Zenklinti, gali eiti ir su objekto galininku, ir su naudininku. Jie taip pat sudaro abiejy tipy GD konstrukcijas. Objektinése konstrukcijose jie rei8kia ,,duoti pamatyti“, 0 neobjektinése — ,,duoti pazinti, suprasti“. Objektinés konstrukcijos (a) yra artimos atributinéms. rodyti, parodyti, Zenklinti a) Rodik mums déngugi tewa... ir tawe dwdsiq szwentqia wienoy Deywistey sanéiq PK. 175. Ir parode man didi Miestq, schwenta Ierusalem, nukopantj isch Dangaus niig Diewo BrB Apr 21, 10 (zeiget mir die grosse Stad... hernider faren). Kriimas ansdi... z¢éklino... tiektai Mariia gimdzqcziq ir sdépulo ne iaucziqcziq DP 398, (zndmionowal... Marya rodzqcq i bolesci nie czuiqeq W 654). b) Ta giluma be dugno... rodZia Diewu turiunti sawimp wisa giera (wyraza Ze Bog ma) SP 1 92,5. Per tawa maldas Diewas... ius apteysintus roda SIG I 114). Parodisim Pona... tikrai isch numirusiu prissikielusi ir giwa santi BrP Il 6. Idant to szenklintu sawe tas szmones milinti | kurios ira apkrikschtitas | ir sawe norinti tokit apkrikschtitu szmoniu draugu buti BrP I 144. Prie GD, kuriuose rodyti turi (b) tipo pavyzdZiams bidinga reikSme, Sliejasi konstrukcijos su isrodyti, kuris paprastai eina tik su abstrak@iais objektais. Tatai anie penki czesai... ischrodis thaiaw wiena Religie twerusese MT LIZ 7,5. 2.1.1.3. Atskirai paminétini veiksmaZodZiai pazinti, atminti ir laikyti, kurie turi psichinés percepcijos reikSme, tadiau gali eiti ir su konkreciy, ir su abstrakéiy daiktavardziy galininkais. pazinti a) Tikéiimas... Pazista Stiny Dié wistiklélise gilinti | pazista ant’ médzio kéranti pazistd mirstanti DP 4265. Tawe... sweykiname | Ir su praiewu gimusi pazistame SIG I 58,,. b) Jau nu paszistam | tawe wissus daiktus szinanti VEE 79—80 (Nu wissen wir | das du alle ding weissest). Ir izg cze iau pigdi pazisi motertszke wirqa apgébiqnezia DP 399,, (pozna niewidste mezd ogarnidiaca W 656). Eidamas objektinése konstrukcijose, pazinti rei8kia ,,suzZinoti, kuo kas yra“, tuo tarpu neobjektinése — ,,suprasti, Zinoti*. Si antroji pazinti reik’mé, gerokai nutolusi nuo pirmosios, dabartinéje lietuviy kalboje reta ir, veikiausiai, laikytina slavizmu, plg. lenk. poznac reikSme ,,przeniknaé mySla; dojsé do znajomosci czego; nauczyé sie ezego“!’. (M. DaukSos Postilés neobjektinése konstrukcijose veiksmaZodziu pazinti vertiama poznaé ir znac). VeiksmazodzZio at(si)minti reik8més objektinio ir neobjektinio tipo konstrukcijose yra maziau nutolusios viena nuo kitos. Pirmuoju atveju kalbama apie konkreciy daikty bei asmeny, antruoju — veiksmy, biseny, savoky turéjima atmintyje. Objektinése konstrukcijose P dazniausiai turi atributing funkcijq ir siejamas tik su N, bet ne su V, tad prie cia aptariamy GD i viso nepriklauso. Tatiau_pasi17 Stownik jezyka polskiego, VI, Warszawa, 1964, p. 1323. 214 taiko ir tokiy atvejy, kur N dar galima laikyti V objektu, tatiau semantiSkai V siejamas su visu NP junginiu. at(si)minti a) Atminkem Welina duschu musu neprieteli atimantintig daug szmoniu Diewo szodi BrP I 249. Schita daugibe Schwentuiu Angelu atsimen didzu wargu... Ir Diewa isch malones swietui paszadeiusi | Ischgelbetoghi BrP I 88. b) Atmink mana Giwenimg Weia santi, ir kaip* mana Akis negrinscht weisdeti Gero BrB Job 7, 7 (gedenck das mein Leben ein wind ist). Wieschpatie atmink mane gerai giwenusi | po tawa akim pilna schirde | ir dariusi kas taw intjkka BrP Il 462. Isch schiu liudimu atminkem Kristu isch tiesos treti karta ataisenti ant szemes BrP I 19. Idant kosznas atmintu mus wissus smertei paditus BrP 11 406. Veiksmazodis laikyti pirmine reik8me , turéti, neleidZiant nukristi ar iStrakti“ yra nekomentabilus ir vartojamas tik su konkretios reikmés daiktavardZiais ar jvardZiais. Turédamas psichinés percepcijos reikSme ,,manyti esant kuo ar turint kokiy ypatybiy“, jis visada yra trivalentis, t.y. reikalauja, be vardininko, dar dviejy galininky arba galininko su jnagininku (dazniausiai); GD su juo sudaromas palyginti retai. Mana Scheimatis ir mana Tarnaites laika® mane Swetima® santi BrB Job 19, 15 (achten mich fur frembde). Nesa anis laiko® ghe prietelumi esancze BrB 18m 1, 16 (sie halten jn fur Freund). Tokios konstrukcijos yra labai artimos GD su 2 gr. psichinés percepcijos veiksmazodiiais (plg. 2.1.2.1.); ta ai8kiai rodo laikyti ir tarti sinonimiskumas J. Bretkino Biblijoje. 2.1.1.4. Palyginus 1 grupés veiksmazodziy sudaromus (a) ir (b) tipo GD, matyti, kad V sintaksinis yalentingumas jose yra nevienodas. Turédami neobjektinéms, t.y. (b) tipo, konstrukcijoms bidingas reikSmes, Sie veiksmaZodZiai jau nebegali biti siejami su vienu konkretaus daiktavardZio galininku ir tuo biadu iSeina i8 1 grupés riby. Jy psichinio patyrimo reik3mé gali biti realizuojama tik junginiuose su abstraktiais daiktavardziais arba trinarése konstrukcijose. Tuo bidu jau 1 grupéje iSry$kéja laipsniSkas peréjimas nuo konkretius objektus valdantiy veiksmaZodziy prie tu, kurie gali citi tiktai su abstraktiais objektais. Visais tia aptartais atvejais fizinés percepcijos ar konkretiu daikty rodymo reikSmé yra pirminé, © psichinio patyrimo bei abstrakéiy dalyky rodymo — antriné, susidariusi pirmosios pagrindu. Toks polinkis fizinés percepcijos veiksmazodzius vartoti antrine psichinés percepcijos reikSme, matyt, salygojamas bendry semantinés raidos désningumy, yra pastebimas daugelyje kalby. Pvz., lot. video, audio, invenio (kaip ir dab. pranc. voir, entendre, trouver), vok. sehen, héren, finden, angl. see, hear, find atitinka lie. matyti, girdéti, rasti ne tik antrinémis reikSmémis ,,suprasti, pastebéti, patirti, suZinoti“, bet ir tuo, kad tos reikSmés paprastai realizuojamos trinarése konstrukcijose su predikatiniu nariu, plg. lot. inveniebat ex captivis Sabim flumen milia pas48 Pabraukta, virsuje: fog. W Pabraukta, virSuje: far. © Taisyta | Swetimy. ™ Pabraukta, virSuje: ‘aria. 215 suum X abesse Caes. B. G. 2, 16, 1%, s. angl. Ou... fundest him-treowe™, nj. angl. He finds him guilty, arba su prijungiamojo sakinio Salutiniu démeniu, plg. vok. die Betriebsleitung findet, daB sich die Arbeit verbessern muf™*, Pazymétina, kad kaip tik turédami pagrindine, seniausia reik’me percepcijos veiksmazodZiai sudaro konstrukcijas, atitinkantias pirminj GD modeli (kur N eina tiesioginiu V objektu), o veiksmazodzZiy leksinés reik’més abstraktéjimas susijes su tolesne GD vidinés struktiros raida. 2 grupé 2.1.2. VeiksmazZodZiai, siejami su subjekto vardininku ir galintys valdyti abstrakéios reik§més ZodZiy galininka GD su 2 grupés veiksmaZodzZiais XVI— XVII a. raStuose sudaromas tik neZymiai reciau, negu su 1 grupés. UZtat 2 grupé yra didZiausia pagal leksemy skaitiy: Gia telpa net 66 veiksmaZodiZiai, i8 kuriy daZniausiai GD sudaro Zinoti (264), sakyti su ivairiais prieSdéliais (229) ir tikéti (118). Sios grupés veiksmazZodizius skiriame j tris pogrupius: psichinés percepcijos bei veiklos, sprendimo bei Zadéjimo ir informacijos veiksmaZodzius. 2.1.2.1. Psichinés percepcijos bei veiklos veiksmaZodZiai, turédami ta reikime, kaip GD konstrukcijose, gali valdyti abstrak¢tiy linksniuojamy Zodziy galininka, bet nevaldo objektinio naudininko. Tokie yra veiksmazZodzZiai Zinoti, suprasti, numanyti, permanyti, ismanyti, pramanyti, nuvartoti; iStirti, pertirti, isméginti; mastyti, diimoti, susimislyti; tarti ,,.manyti“, dingoti, sapnuoti ,,nerealiai galvoti“, nuomoniauti, imaginavoti; tikéti; apsiimti, sutarti, nusirodyti, nulemti, nusidyti. Savo reikSme prie jy Siiejasi ir 1 grupés veiksmazZodZiai, yartojami psichinés percepcijos reikSme neobjektinése (b tipo) konstrukcijose. Labiausiai paplite GD su veiksmaZodZiu Zinoti sudaro beveik 24%, Sios grupés pavyzdziy ir vartojami jvairiy autoriy. Tuo tarpu GD su veiksmazZodziu suZinoti XVI— XVII a. tekstuose visai nepavyko rasti; Siam veiksmaZodzZiui artima reikSme paprastai vartojama istirti, pertirti. Konstrukcijas su suprasti J. Bretkino raStuose dazZnai pakeitia sinonimiSki veiksmaZodZiai permanyti, numanyti, iSmanyti; SE Sia reikSme vienu atveju pavartotas nuvartoti®®. ReikSme ,,manyti* GD konstrukcijose J. Bretkiinas paprastai vartoja tarti; kity autoriy raStuose randame pavieniy atvejy su veiksmaZodziais dingoti, sapnuoti ,,nerealiai galvoti“, nuomoniauti. Didelis GD su tikéti iSplitimas yra i$ dalies salygojamas XVI— XVII a. rasty turinio. * R. Kiihner, C. Stegmann, Ausfiihrliche Grammatik der Iateinischen Sprache, II, 1, Hannover, 1912, p. 697. %8 J. Machatek, Complementation of the English Verb by the Accusative—with—Infinitive and the Content Clause, Praha, 1965, p. 70. * G. Helbig, W. Schenkel, Wérterbuch zur Valenz und Distribution deutscher Verben, Leipzig, 1969, p. 208. Zodyne nurodoma, kad finden turi reik3me ,,meinen, feststellen“ tik eidamas su Salutiniu sakiniu. Panagiai frazinis valentingumas siejamas ir su zeigen antrine reik’me p, 204—205. Tatiau schauen, sehen psichinés percepcijos reik$mé, taip pat susijusi su fraziniu valentingumu, nei8skiriama (plg. p. 105). Silpnesnj atitinkamy pranciizy k. veiksmazZodziy voir, entendre ir pan. antrinés reikSmés diferencijavima, palyginti su trouver, nurodo ir H. B. CoKo40Ba, op. cit., p. 253-255. Dél atitinkamy sen. ir nj. angly kalbos veiksmaZodziy (see, hear, feel ir pan.) pirminés ir antrinés reikSmés skirtumo, kurj rodo frazinis valentingumas ir galéjimas citi su ace. c. inf., Zr. J. Machdéek, op. cit., p. 43-44, 103 tt. 216 Zinoti, suprasti Ak tdwo Sunus ... kuri Zinnome mus po tdwo akim uzstojenti KM 160,4. Ir mus wissus kadaisgi mirsenczius tikrai szinam BrP Il 6. Nesa szinnai, mus apiokemus delei tawens BrB Jer 15, 15 (du weissest | das wir vmb deinet Willen geschmacht werden). Nesa szinnat iau nu schit cziesu iawus isch lauko suwoktus BrP II 395. Supratau klausitoijus Diewa szodza norinczus tureti gesme Mz 81. Net tiiaus kaip suprant Ischganitoghi gimmusi | wis namie palikke leidosi eit BrP I 155. Tadda suprasim, ius diewus esanézius BrB Iz 41, 23 (so wollen wir mercken da jhr Gétter seyd). numanyti, permanyti, ismanyti; pramanyti, nuvartoti »,suprasti* Anis numane iauna Karaliu Szidu gimmusi BrP I 152. Galim permaniti Szidus... prisakima netikrai ischmaniusius BrP II 288. Nes nekurie iszmane | juog Tudoszius tureia masznq | jam kalbeiusi [Ezusa SE 248;s. [Stoikai] pramana Diewa sedinti danguie | ir raschanti Prowas ischkadingases alba prapuldinanczeses MT 177y,. Nuwartoddmi Ponq IEzu | labay daznay podkim sawa Mokitiniu mineiusi ir sakiusi ape nukienteima... regiet galime SE 50,.- istirti, pertirti, isméginti Ir ischtirsi tawa Budele pakaiy turencze BrB Job 5, 24 (wirst erfaren | das deine Hiitten friede hat). Ponios letos... pirmos Christusq isz numirusiu kielusi isztiria SE 7994. Siuntem... Broli, kuri tankiei pertirem (virs.: ischmeginom) daugia daiktosu, didei rupinantisi, o nu ir didei daugiesni rupinantinsi (parast. : procewoientinsi) BrB II Kor 8, 22 (den wir oft gesptiret haben in vielen stticken | das er vleissig sey | nu aber viel vleissiger). O karalius, ischmeginens Szidus teip Stropus essanczius, sugrinsza BrB Il Mak 13, 18 (als er versucht hatte, das die Tiiden so freidig weren), mastyti, dimoti, sumislyti Prades mustit saw Wieszpati sdwo IEsu Chrystu vnt kriziaus izpelotu | ir iztiestu (pocznie myslié sobie 0 Pdnie... rozpietym) SP II 584. Jey kursai tarp iusu dumo | sawe sluszienti Diewui... to sluszimas... jra noprosnas VEE 703, (sich lesset dincken | er diene Gott). Protas zmogischkasis stata | alba dumoie | tq (235) swieta amszinai pasiliksenti MT 235 — 235°. Anis sawa schirdije sumislija | Diewa schita sawa paszadeghima ischpildanti | ir nu ant szemes atsiuntusi sawa sunu BrP 1 119 tarti ,,manyti“, dingoti, sapnuoti ,,nerealiai galvoti*, nuomoniauti Nesa anis tars, mus nog iu beganczius BrB I Joz 8, 6 (sie werden gedencken | wir fliehen fir jnen). Bés dingai*® manne norinti jautienos wdlgiti PsD 93 (Meinstu das ich Ochsen—fleisch essen wolle). [Zidai] karaliste... per tuxtanti mhetu ant zemes laikisenczes bei swietischka maci ir garbe turesent sapnawa MT 257,. Popiesischkei... ant danas /kure falschjwai ingi kuna Christaus atsimainancze niimonauie... nusitikejma... gulda MT (PM) 30, 12. tikéti O kas tik tawe teip didei rustaujenti? PsD 164 (Wer gleubts aber | das du so seer zérnest?). Tassai... tiki tq atleidima grieku | kitiems tediidamq | bet ne saw MT 1385. 25 Plg. D, Sutkevitiaus 1848 m. ,Zodininka": Nuwartoju intelligo, — Rozumiem. 2 BrB Ps 50, 13: tari. 217 2.1.2.2. Sprendima bei Zadéjima Zymintys veiksmaZodzZiai apsiimti, sutarti, susirodyti, nulemti, nusiidyti ,.nuspresti“; prisiekti, pasibazyti, Zadéti viena objekto galininkg valdo palyginti retai; jie daZniausiai siejami su bendratimi arba su aiskinamuju sakiniy Salutiniais démenimis. Su Siais veiksmaZodzZiais GD pavyzdziy randame tik J. Bretkiino Biblijoje. apsiimti, sutarti, susirodyti, nulemti, nusiidyti Bei Szidai pritare tam ir apsieme ant sawes... Sawe norinczius schiedwi dieni schwensti BrB Est 9, 27 (namens auff sich... das sie nicht vbergehen wolten | zu halten diese zween tage). Anis nenussimine, ir sutare, sawe norinczius sawa Szmones gelbeti BrB I Mak 3, 42 (vereinigeten sich | Sie wolten jr Volck retten). Sussirodios ghis su ieis. Sawenorinti...iam uszteketi BrB If Mak 13, 13 (beratschlagt er mit jnen | Er wolte... jm entgegen ziehen). Plebonas tur nulemti, ana gera alba pikta santi (der Priester sols scherzen | obs gut oder bdse sey). Tada tur ghi ne czista esanti nusuditi BrB IIl Moz 13, 25 (Darumb sol jn der Priester vnrein vrteilen). prisiekti, pasibazyti, Zadéti Karalius Salomo tepr isiek man sche diena sawe nenorintj Tarna sawa uszmuschti BrB I Kar 1, 51 (schwere mir heute das er.. nicht tédte). O kaip anis stiprei passibaszija, sawe neszinnanczius, kur ghis*" buty BrB Il Mak 14, 32 (sie schwuren | sie wusten nicht). Ghis... szadeia iemus teipaieg, sawe norintj Karaliu perkalbeti BrB II Mak 11, 14 (werhies jnen daneben | er wolte den Kénig dahin vermugen). 2.1.2.3. Informacijos veiksmazZodziai gali valdyti abstraktiy linksniuojamy zodziy galininkg ir kartu objektinj naudininka, bet paprastai nesiejami su bendratimi. 18 jy XVI — XVII a. GDvartojami Sie: sakyti, pasakyti, apsakyti, atsakyti; kalbéti, pakalbéti, perkalbéti, byloti, minéti, priminti, pranesti, pranesdinti, pranesauti, skelbti, paskelbti, apreiksti, iipazinti, pripazinti; liudyti, apliudyti, Saukti, ginti »irodinéti“, privesti, stepinti ,,tvirtinti“, disputavoti, statyti ,,teigti*, raudoti, varéyti »murméti*; rasyti, isragyti, skaityti; prie jy i8 dalies Sliejasi ir garbinti, Slovinti, pavartoti artima veiksmaZodziui skelbti reikSme. Labiausiai paplite GD su sakyti; ivairiy autoriy vartojami ir GD su skelbti, liudyti, ifpazinti, byloti. Antra vertus, kai kurie informacijos veiksmaZodZiai sudaro GD tik vieno kito autoriaus raStuose, o kitur nepastebéti, pvz., kalbétitaip vartoja tik J. Bretkiinas ir ,,Suma Evangelijy“, raSyti tik J. Bretkiinas, ginti, stepinti tik S. VaiSnoras: Pagaliau yra veiksmaZodziy, su kuriais i§ viso aptikta tik vienas kitas GD, pvz.: varéyti, disputavoti, statyti (S. VaiSnoro raStuose), Saukti, pasibazyti, praneSauti (J. Bretkiino Biblijoje). sakyti, pasakyti, ap(i)sakyti, i’sakyti, atsakyti Tis sakome nig ischganima amszinoia atpiilusius MT L]z 6, 4. Sako mus trecioy dienoy prikieltus iz numiruSiu (Powiddd | zesmy... wzbudzeni) SP II 252,. Bei Tarnai Dowido bijoios iem passakiti, waika numirusj BrB I Sam 12, 18 (furchten sich jm anzusagen | das das Kind tod were) Liepe idént Hetmona... Ant tiames dtanti Ghiemus dpisakitu KN 1394. Gromata... ischsaka | Pona... sedinti deschineipi Diewa | ir santi ghi amsziniiu wiriausitiu Kunigu MT (PM) 18%, Ischgelbethogi uszgimusi tatai (79) wissu pirmiausei apsake Schwentas Angelas BrP I 79-80. Thie atsake, labai dide Daugibe sancze (sagten jm wider | das seer eine grosse Menge were). 7 ghis uzbraukta. 218 kalbeti, pakalbéti, perkalbeti, byloti, minéti, priminti Kaulu ligga serganti szmogu | ta kalbam kurio kaulai... didei gel BrP I 188. O Simonas... pakalbeia Onia, ghi darusj iog toksai nepalaims Heliodorui nussidawe BrB II Mak 4, 1. (redet dem Onia vbel nach | wie er solch ynghick gestiftet hette). Szietonas....Nor... perkalbet | Ponq Diewq dpe juos warguose ir priepuolose nieka nesirupinanti SE 55qo. Ir Irenceus dabnei bjla lib. 4 cap. 34. Eucharistiam tai est | Weezere Christaus ischstowincze dwiem daiktam MT 153y,. Ir téli gerésni bit anié zydai kuritis Ambraziéius S. mini teip bilanczius DP 456,, (wspomina tak mowiace W 761) Bet priminus Diewa mus per wargus wadinnanti pakutospi | weisdekem BrP IL 469. pranesti, pranesdinti, pranasauti, skelbti, paskelbti, apreiksti, iSpazinti, pripazinti; garbinti, Slovinti Praneschu taw PONa norintj taw Namus pabudawoti BrB I Kron 18, 10 verktinde dir | daB der HERR dir ein haus bawen wil). Tadda patsai Diewas Tiewas... swietui praneschdinoia | apsake ir apreischke | schita Berneli Kristu | gimmusi BrP 1 78. Kalbeiau, per... Prarakus... kurie thi czesu praneschawa, mane norinti tawe ant iy ussiysti BrB Ezech 38,17 (weissagten | daf ich dich vber sie kommen lassen wolt). Iés ssunus pakyla ir skielbie ye pagirta VEE 169, (preisen sie selig). Thie tepaskelb tawe pagilbusi ir sweika kuna turrinti BrP 1 194. Idant taw apreikschtu Szmogu netiktai isch Dinos giwenanti BrB V Moz 8, 3 (das er dir kund thet | Das der Mensch nicht lebet vom Brot allein). Popiezischkei ischpaszista | nekruwina affiera sancze MT (PM) 8%. Simtininkas pripazista Christu turinti po sawim karius (przyznawa | ze Chrystus ma...) SP 1 25819. Kaip ie Dukteres regeia, garbinoia (parast.: skelbe) anos ig Paschlowinta (palaiminga). BrB GG 6, 9. Ir schlowin (vit8.: skelb) ig ischganita (virs.: palaiminga) BrB Pat 31, 28 (preisen sie selig). liudyti, apliudyti, Saukti, ginti ,,irodinéti“, privesti, stepinti ,,tvirtinti“, disputavoti, statyti ,,teigti“, uzmeluoti, raudoti, varéyti ,,murméti* Asch ludiju | tawe priimama MT 121%. Mes sche diena apliudiam... mes (t. b. mus) ius meldziusius, Miesta Holofernui paditi BrB Judit 7, 17 (Wir bezeugen... das wir euch gebeten haben). Idant Szmones ant io negaletu schaukti, Ionatha todelei prapiilusi BrB 1 Mak 13, 18 (das das Volck nicht vberjn klagete | Ionathas hette derhalben missen vmbkomen). Nepabasznieghi ginna tha santi Diewu MT 10. Kureis ludjimais priwedi | tikrai wissotinaghi suda busenti? MT 246%. (Aristotelis) Swieta... amszinai pasiliksenti stepina MT 46,5. Origenis... dwasischkus kunus prikelsemus disputawoia MT 246,. (Klaigonai) tqjau wissu Sacramentu wiena buda esanti stata MT 120.4. Kas ira Melagis, net tas Kursai uszmeloij, lesu santi Christy? BrB I Jon 2, 22 (der da leugnet | das Ihesus der Christ sey). Prades — raudati takias gieribes pana Diewa nekupawaritas WP 2445,. Kurie warcziie kaltibe prigimtaie | bei pageidima | pacze per sawe ne santi grieku MT 61°. rasyti, iSraSyti, skaityti Teipo nes rascha Schwentas Lukoschius | Gabriela Angela Mariai kalbeiusi BrP I 135. Nesa schiteipo ischrascha ne tiktai schwentas Powilas... Kristu susadinnusi uszu stala sawa Apaschtalus BrP 1 64. Ir ne skaitome idqnt’ daugiaus 219 suprantama ira | wiliy essanti BrB Bar 6, 50 (Darumb kan man nu fort wol erkennen | das es triegerey ist). Taigi beasmenése konstrukcijose su ney. dalyviais vyrauja Ieksemos regéti, sakyti ir Zinoti, kurios apskritai daZniausiai sudaro GD. Tai patvirtina analogine Siy konstrukcijy kilme. Tik po to, kai Zinau brolj grizusi tipo konstrukcijose valdymo rySiai tarp Zinau ir brolj iSblanko, junginys brolj grjZusi, suprantamas kaip (jog) brolis griZo atitikmuo, galéjo biti susietas su Zinoma tokiu bidu: Zinau (jog) brolis grizo : Zinoma, (jog) brolis grizo=Zinau brolj grizusj : x; x= Zinoma brolj grizusj Bitojo laiko nev. dalyviu bev. g. formos daugiausia daromos i8 sakyti, pasakyti, atsakyti, pavieniais atvejais — i8 rasyti, parasyti, numanyti, pazinoti »,pazinti, suZinoti*. sakyti, pasakyti, atsakyti, rasyti, paraXyti, numanyti, pazinoti Pirmai jra sakita | toki buda senoio Baszniczoie buwussi MT 145%. Trecze diena tapa pasakjta Labanui, Iakubg begantj BrB I Moz 31, 22 (wards... angesagt | das Iakob fléhe). Bet buwa iem atsakita | toki daikta neprimanoma santi MT 266°,;. Teipo buwa raschita, Prisakima diita pra wissas Szemmes BrB Est 3, 14 (Also war der inhalt der schrift | Das ein Gebot gegeben were). Raschita ira | karaliu... teip kalbanti BrP Il 472 Bet Moysieschuie yra paraschita Diewa uschkietinussi schirdi Pharaona? MT 174,. Wel ir ant ta gal numanita buti, annus nesanczius Diewus BrB Bar 6, 71 (Auch kan man es daran mercken | das sie nicht Gétter sind). Nesa ant ko turetu paszinnota buti, mane ir tawa Szmones malong radusius BrB II Moz 33, 16 (sol... erkannt werden | das ich vnd dein Volck... gnade funden haben). ’ Bevardés giminés formos, sudarantios GD, patios gali biti kitos GD konstrukcijos priklausomais nariais. I$ viso pastebéti 3 tokie atvejai: Esch girdeiau ape tawe sakoma, tawe dwasse schwentuiu deiviy turinti, ir perschwietijma, prota, ir dide Ischmintj tawip rasta. BrB Dan 5, 14 (Ich habe... héren sagen | das du den Geist... habest | vnnd Erleuchtung... bey dir funden sey). Szmones Abase girdeia kalbama Simri sudereghima padarusi bei Karaliy uszmuschusi BrB I Kar 16, 16 (héret sagen | das Simri einen Bund gemacht vnd anch den Kénig erschlagen hette). O anis rada Sokone raschita, PoNa per Moseschy prisakiusi BrB Neh 8, 14 (Sie funden geschrieben im Gesetz | das der Herr... geboten hatte). Pagal konstrukcijas su bev. g. formomis vienoje J. Bretkiino Biblijos vietoje GD sudarytas netgi su bit. 1. nev. dalyvio vyr. g. forma: Teipo esch... ana ant Szemes padrepsiu, kaip pamatai io (sic!) regeti bus, ana thinai gulencze Ezech 13, 14 (das man jren Grund sehen sol | das sie da lige). Reikiamybés dalyvio bey. g. forma, einanti GD pagrindiniu nariu, pastebéta tik viename pavyzdyje: Tad ischkei regetina jra | nedekq priesch Diewa baise piktjba sancze MT 196%),. Nuo nev. dalyviy bev. g. formy piklausan¢ios konstrukcijos néra vien J. Bretkino ir S. VaiSnoro kalbos specifiné ypatybé. J. Réza, redagaves J. Bretkiino Biblijos VI toma, perkélé i savo ,,Psaltera Dovydo“ su regima butu siejama konstrukcija tikra Diewa Sione santi (Ps 84, 8), kuria rankraStyje buvo pakeistas aiSkina226 mojo sakinio Salutinis démuo iog tikrasis Diewas ira Sione (pig. PsD 152; LB: Das man sehen mus | der rechte Gott sey zu Zion). Atitinkamy konstrukeijy (tik jau su padalyviais) randame ir dabartinéje lietuviu kalboje, plg.: Ne veltui sakoma lape gudriq esant Vaizg RR IL 173. 2.1.4.3. Keliose S. Vaiinoro ,,Zeméiigos“ vietose GD sudaro modalinés reik&més konstrukcijos tikrai yra ir tiesa yra, savo reikime artimos tariniams su nev. dalyviy bev. g. formomis. tikrai yra Tikrai jra | zmonems dabar ant swieta alba zemes besant | Sunu Diewa ant suda ateisenti 243,. Tikrai tada jra Sunu Diewa nig Tewa netodelei atsiusta santi (106°) idant swietischkai ponawotu 106* — 107. tiesa yra Ir tiesa jra | tikraghi ir pastatischkaghi pribuwima... neisstowinti isch werlistes imanczuiu 155%. Kadang tiesa jra | newissus zmones tikeghimu malones zadeima nutwerrenczus 168,. 2.1.4.4. GD pagrindiniu nariu kartais eina ir daiktavardZiai, paprastai veiksmazodiniai, su kuriais gali biti siejamas aiSkinamojo sakinio Salutinis démuo. Sie daiktavardziai da%niausiai esti padaryti if GD vartojamy (arba jiems artimos reikSmés) veiksmazZodziy. Beveik visais atvejais tia galima jZiiréti sintaksinés analogijos rySius su 2 ir 3 grupés konstrukcijomis. Pavyzdziui, pagal GD su /iudyti, liudijimq duoti sudarytos konstrukcijos su daiktavardziais liudijimas, liudininkas. liudijimas, liudininkas Diewas jstate ta sawedima...ieng butu ischkus ludiimas tq’ saluba santi gjwenima schwenta MT 221,. Idant wargas ir smertis schwentuiu butu ludijmas apie moxla | iog isch schirdies tik moxla Euangelias santi tikra MT 181*,. Jus sche diena este liudininkais, mane wis pirkusi, kas EliMelecho buwa BrB Rut 4, 9 (jr seid... Zeugen | das ich alles gekaufft habe). Panagiai su dimoti sietinas dktv. diimos, su nusitikéti — nusitikéjimas, Zenklinti — Zenklas, stebétis — stebuklas. dios, nusitikéjimas, Zenklas, stebuklas Toktai wis nobasznases dumas perimma | tq moxla santi nig DIEWA padita MT 3*,. Wiera ira stiprus nusitikeghimas ant Pono Diewo | ghi mus szmones | leidusi | milinti | pristoienti mus wissosu daiktosu | norinti gelbéti BrP I 286. *Koks ira szenklas, mane eisenti Namump PONO BrB Iz 38, 22 (Welch ein Zeichen ist das | das ich hinauff... sol gehen?) Schitas ira Stebuklas, PoNa schitat kalbeiusi BrB 1 Kar 13, 3 (Das ist das Wunder das solches der HERR geredt hat). Kiti daiktavardziai yra susije su GD einantiais veiksmaZodziais ne tick daryba, kiek reik$me. Pavyzdziui, GD su garsas ,,zinia“ sietinas su atitinkamomis konstrukcijomis, priklausantiomis nuo informacijos veiksmazZodziy skelbti, pranesti, Saukti ir pan. (Zr. 2.1.2.3.); panaSiai dktv. sentencija susijes su mokyti, sakyti, gromatos su rasyti. 15* 227 garsas, sentencija, gromatos O radosi mellu (vir8.: neteisus) Garsas, Antiocha numirusi BrB II Mak 5, 5 (Aber es kam ein erlogen geschrey aus | wie Antiochus solt tod sein). Isch schirdies dugna tur ta sententia buti prijmta: Diewa nesanti prieszacze grieka | neigi norinti | neigi paskirenti grieka... MT 54%. Tadda buwa issiunstas Gromatas... kosznump Szmoniump, sawa Lieszuwiu. Kosna Wira Wiriausj Pong santj sawa Namisa BrB Est 1, 22 (Da wurden Brieue ausgesand... das ein jglich Man der Oberherr... sey). Kad tokios konstrukcijos autoriams buvo iprastos, matyti if BrB If Sam 13, 30: ateina garsas Dowidop, Absaloma wissus Waikus Karaliaus uszmuschusj, kur aiSkinamojo sakinio Salutinis démuo kaip Absalomas butu wissus Waikus Karaliaus uszmuschens pakeistas GD, taisant rankrastj. Nei vokiikas, nei lotyniSkas tekstas negaléjo biti akstinu Siam taisymui, plg. kam das geriichte fur David | das Absalom hette... erschlagen; fama pervenit ad David dicens: Percussit Absalom...; Siy kalby itakos nematyti ir kitais minétais atvejais. Kai kurios iS tokiy konstrukcijy artimos GD, priklausantiems nuo nev. dalyviy bev. g. formy, plg. 2.1.4.2. aptartus atvejus su sakyta buvo ir Si pavyzdj: Ir kaip tas Garsas pasakitas buwa Pharaono Namiisa, Iosepho Brolius ateijusius, intikka Pharaonui gierai. BrB 1 Moz 45, 16. (Vad da das geschrey kam... das Iosephs briider komen weren). PanaSiai su rasyta buvo (a. 2.1.4.2.) sutinka raste buvo Siame pavyzdyje: Bei ir tatai tame raschte buwa, Praraka iemus... prisakiusi, idant anis... Skrine drauge imty. BrB Il Mak 2,4 (So stund das... in der selben Schrifft | Das der Prophet... sie geheissen habe) Taigi GD sudarantys 4 grupés daiktavardZiai savo semantika, daZnai ir daryba, yra glaudiiai susije su 2 ir 3 gr. veiksmaZodiiais. Tatiau konstrukcijos sintaksinis savarankikumas Sioje grupéje dar didesnis: NP vartojimas subjekto vardininko pozicijoje rodo, jog ne tik galininko, bet ir apskritai objektinio linksnio funkcija Gia yra jau visiSkai prarasta. Pazymétina, kad tokia savarankiska vartosena bidinga kaip tik tiems autoriams — J. Bretkanui, S. VaiSnorui — kuriy ra’tuose GD labiausiai paplites. Didesnis konstrukcijos produktyvumas, matyt, stimulavo jos raida sintaksinio savarankiskumo linkme. 2.1.4.5. GD savarankigkumas J. Bretkino buvo taip ry8kiai jautiamas, kad vietomis jis bandé jj vartoti netgi atskiro sakinio ar sujungiamojo sakinio démens reik’me. Postilés I t. randame antra8te: Ant Pirmo. Mus wissus tarnais sanczius (487), nors niekur aplinkui néra jokio veiksmaz%odzio ar kito ZodZio, su kuriuo bity galima ja susieti; tik if prasmés galime numanyti tia suponuojama turime Zinoti (atminti) ar pan. Sujungiamojo sakinio démuo yertiamas GD Siame pavyzdyje: Ir siunte (Ptolemeas) Paslus Demetriop, ieib iopi ateity, Sudereghima su io dariti, tada sawe norinti iem padiiti sawa Dukterj. BrB 1 Mak 11,9 (Vnd schickt Boten zu Demetrio | das er zu jm komen solt | einen Bund mit jm zu machen | So wolt er jm seine Tochter geben); jokio akstino ¢ia vartoti GD neduoda ir lotyniSkasis tekstas (plg.: Veni, componamus inter nos pactum, et dabo tibi filiam meam). Kad NP buvo suvokiamas kaip atskiras predikatinis vienetas, matyti ir iS ty pavyzdziu, 4 Visai be V pavartotas NP ir BrB Job 36, 19: Bes ana (ghi) adboienti tawa Mace alba Auksa, bet ia veikiausiai tik dél neapsiziiréjimo praleista tari, manai ar pan (plg.: Meinstu das er deine gewalt achte). 228 kur tarp jo ir V eina visa grandiné prijungiamojo sakinio Salutiniy démeny. Pavyz~ dziui, BrB Neh 10, 30 po pagrindinio démens Ir anis ateija ieib prisiekty, ir prisiega paszadetu waikschczoti Sokone Diewo eina pazymimasis Salutinis démuo, siejamas su Sokone, toliau du ilgi Salutiniai aiSkinamieji démenys, siejami su ateia (tick savaranki8ki, kad ir M. Liuterio, irJ. Bretktino iSskirti taSkais), paskui vél antrojo laipsnio aixkinamasis démuo ir tik tada GD: ... Ir kaip Szmones Szemes Sabbathoie atgaben Taworg ir wissokio Pascharo pardiiti, mus toktai nog iv neprijmsenczius (das wirs nicht von jnen nemen wolten). 2.1.4.6. Atskirai minétinas atvejis, kur GD pagrindiniu nariu eina jaustukas: Ach, mane gimusi, iog mana Szmonix ir schwento Miesto ischpustighima regeti, ir tileti turiu BrB I Mak 2,7. Vokiskame originale randame prijungiamojo sakinio Saluting démenj su daf (Ah | das ich dazu geboren bin), o lotyniSkame — su ut (ut quid natus sum), taigi GD Zia galéjo biti pavartotas kaip Salutinio démens atitikmuo — panafiai, kaip kituose 4 gr. pavyzdZiuose. Tatiau sporadiski galininko atvejai po jaustuky senuosiuose raStuose (plg., Sapino ir Sulco Ay Buda sfio CZeso — O mores hujus temporis... Ak mang Biednq O me miserum 94)", ju vartojimas latviy folklore (plg.: ai tu manu Jétu dabul )* ix gausios paralelés slavu*®, lotyny*® ir kt. kalbose leidzia spéti, jog galininkas po interjekcijy kitados nebuvo svetimas ir lietuviy kalbai; tuo atveju cituota pavyzdi galima bity laikyti objektiniy konstrukcijy su priklausomu galininku reliktu, savo pirmine sandara atitinkantiu GD su sakyti ir pan. (plg. 2.1.2.3.). 2.1.5. 18 GD apzvalgos pagal pagrindinj (paprastai veiksmaZodinj) nari matyti, kad daugumas XVI— XVII a. raStuose randamy pavyzdziy jau nebeatitinka pirminio Sios konstrukcijos sintaksiniy santykiy modelio. Grupése, iSskirtose pagal veiksmaZodziy bendrasias valentines ypatybes, V ry8ys su NP yra nevienodas. Tiesioginio valdymo rySiai tarp V ir N aiSkiai matyti tik objektinése (a tipo) 1 gr. konstrukcijose. Kai kur tokius rySius galima jzidréti ir Ib bei 2 gr. konstrukcijose, bet dia jie nebéra gyvi, produktyviis, o tiktai atstatomi kaip ankstesniu epochy palikimas. Daugumoje 1b bei 2 gr. konstrukcijy NP priklauso nuo V jau kaip atskiras sintaksinis vienctas. Dar didesnis NP savarankiSkumas 3 gr. pavyzdziuose, kur objektinio N valdymo visiskai nebegalima konstatuoti. Pagaliau 4 grupéje NP vartojamos netgi vardininko linksnio pozicijoje. Tuo biidu eidami nuo | iki 4 grupés, matome laipsniska NP sintaksiniy rySiu su V kitima, kuris veikiausiai atspindi realy GD raidos proces. Jo esmé yra ta, kad linksninis (galininko) valdymas, bidingas pirminiam GD modeliui, palaipsniui virsta viso NP junginio fraziniu yaldymy, indiferenti8ku jo linksnio formai. Valdymo rySio tarp V ir N pakitima rodo ir ta aplinkybé, kad po veiksmazod#iy su neiginiu N galininkas tia dazniausiai nevirsta neiginio kilmininku, kaip kitais tiesioginio valdymo atvejais, pvz.: “3 Ze. A. Bezzenberger, Beitriige zur Geschichte der litauischen Sprache, Gottingen, 1877, p. 239; E. Fraenkel, Kas., 151. «J, Endzelins, LatvieSu valodas gramatika, Rigi, 1951, p. 580 (§ 436). 43 Fr. Miklosich, Vergleichende Syntax der slavischen Sprachen, Wien, IV, 1868 — 1874, p. 392; W. Vondrak, Vergleichende slavische Grammatik, Il, Géttingen, 1928, p. 275; F. Travniéek, Historické mluvnice Geskd, III, Skladba, Praha, 1956, p. 9. 4 F, Stolz. I. H. Schmalz, Lat. Gr., p. 385—386. 229 Kam ne sakei man, ig tawa Moterj sancze? BrB 1 Moz 12,18 (Warumb sagestu mirs nicht | das dein Weib were?). Schiti du pasiuntiniu netik | Kristu isch numirusiu prissikelusi BrP IL 21. Ieib mirusi ji nesakitum’ RG 539g. Bet Lietuwininkams toke kosani sakita | asch neszinnau BrP IL 517. lei nenori schi kartu wissus mana wargus ant tawes paties mana siunczamus BrB II Moz 9,13 (Ich wil anders dis mal alle meine Plage vber dich selbs senden) Kilmininko forma su neigiamais veiksmaZodziais bidingesné tik objektinéms konstrukcijoms (po percepcijos ir pan. veiksmazodziy), kuriose valdymo rySys tarp V ir N tebéra ai8kiai jautiamas, pvz.: niekad neregieiau teysaus dplaysta MP 1092,,. Neobjektinése konstrukcijose neiginio kilmininkas pavartojamas tiktai pavieniais atvejais. Tassdi kurséi ne n6ri mirsztanczio ne wieno nusidéiusio DP 403g (niechce Smieréi zadnego grzesznego W 661). Kaip ne Zin é6tq (= neZinoty) | kokids sdnezios moteriszkes | iog iei ddwes palitet’ DP 4794, (idkoby niewiedzal co to za niewidstéd W 808). Wel i népazino sgcziu | izg raky io diitu | geréSniop sawo DK 124—125 (ich nie poznal byé z rak iego dane ku swemu lepszemu DK, 117). Tokios konstrukcijos, pagristos pirminiais nariy santykiais, XVI-— XVII a. jau buvo virtusios sintaksiniais archaizmais. Nors N Gia turi valdomo_linksnio forma, semantiSkai jis taip pat nebegali biti laikomas V objektu, kaip ir daugelyje atitinkamy konstrukcijy su galininku. PavyzdZiui, pasakyme i népazino sqcziu... V objektas yra nebe ju, 0 ju sanciy (= kad jie yra...), taip pat kaip GD szinnau tawe tatai atmenantj BrB Job 10,13 pasakymo prasmé teleidZia laikyti objektu NP tave atmenanti (= kad tu atmeni). Valdymo tipo pakitimas Gia visai akivaizdus. Pakitus valdymo tipui, pertvarkoma ir pati GD vidiné struktara. Neobjektinés konstrukcijos reprezentuoja nebe pirminj, bet pertvarkyta GD sintaksiniy santykiy modeli, kurj galima paZyméti schema: (@) V ——+(N +--=P) Pagal 8j modelj sudarytos konstrukcijos yra trinariai Zodziy junginiai, kuriuose sintaksinius binomus (V ir NP) galima iSskirti tik skirtingose skaidymo pakopose*’. XVI-—XVII a. objektinése GD konstrukcijose (pvz., regeiot ghi vschzengenti Mz 299) sintaksiniai santykiai taip pat jau negali biti laikomi identiSkais tiems, kurie buvo rekonstruoti prieSistoriniams lietuviy kalbos raidos etapams (zr. 1, 4.). Pirminis GD sintaksiniy santykiy modelis (2) visi8kai atitiko senosioms ide. kalboms biidinga nejtemptos struktiros sakinj**, kuris buvo formuojamas laipsni5Pig. E. Nida’os dvejybiniy angly kalbos objektiniy linksniy modelj, kuriame Zymimas abieju objektiniy linksniy junginio priklausymas nuo V, o Zemesnéje skaidymo pakopoje nurodomi egzocentriniai to junginio nariy tarpusavio rySiai, 2r. E. A. Nida, A. Synopsis of English Syntax, London —The Hague — Paris, 1966, p. 30, 155—156; panaSiai traktuojamos ir konstrukcijos su -ing forma ir infinityvu p. 42. 111—112. Viso NP junginio, o ne kurio nors jo nario sintaksinj ry$i su V nurodo ir daugelis kity tyrinétojy; dél angly k. plg. dar O. Jespersen, A Modern English Grammar on Historical Principles, Il, 1914, 1. 67; The Philosophy of Grammar, London, 1929, p. 115tt.; Z.S. Harris, Co-ocurrence and Transformation in Linguistic Structure, kn. The Structure of Language, Englewood Cliffs, New Jersey, 1964, p. 178; Ch.F. Hocket, A Course in Modern Linguistics, New York, 1969, p. 195-196; J. Machétek, Complementation of the English Verb by the Accusative — with — Infinitive and the Content Clause, Praha, 1965, p. 8; dél prancizy k. plg. H. Nilsson-Ehle, L’attribut de l'objet en frangais, ,,Studia Neophilologica”, 25 (1953), Ne 3, p. 110. 230 kai einant nuo vienos sakinio dalies prie kitos ir apibréZiant kiekvienos ju reikSme paties Zodzio forma, be iSankstinés, veiksmaZodzio valentingumo determinuotos, viso sakinio projekcijos. Vykstant sakinio centralizacijai, kuri XVI a. lietuviy kalboje jau rySkiai jautiama, objektinése konstrukeijose neiSvengiamai turéjo iSryskéti prieStaravimas tarp abipusio N ir P santykio ir vienaSalisko N santykio su Ve Tas prieStaravimas buvo likviduotas, susiejant su V ir antraji pusiau predikatinio NP junginio narj. Tuo bidu GD sudarantio veiksmazZodZio valentingumas padidéjo viena pozicija ir konstrukcija gavo toki pavidala: (4) v if a Z X N<---—P Taigi objektinio tipo GD sudaro trinarj Zodziy junginj, kuris sintaksinés formos lygmenyje negali biti binariSkai skaidomas®. VienaSali8ki pasirodé bandymai isskirti binarinius rySius ir atitinkamose kity kalby konstrukcijose (ypat intensyviai Sis kKlausimas nagrinétas, remiantis angly kalba, kurioje platiai vartojamos konstrukcijos su dvejybiniu objektiniu linksniu, objektiniu linksniu ir bendratimi arba liet. k. dalyvj atitinkantia -ing forma). Laikant Nir P (resp. N*) atskirai priklausomais nuo veiksmazZodzio ™, taigi isskiriant du binomus VN ir V-—P, licka nenustatytas neabejotinas N rySys su P, kur lietuviy kalboje, kaip ir kitose flektyvinése kalbose, aiSkiai rodo derinimas. ‘Antra vertus, laikant nuo V priklausomu tik pirmajj vardazodj** (N), neiskeliamas V rySys su P, kurj rodo ta aplinkybé, jog P negalima eliminuoti, nepakeitus konstrukcijos sintaksinés reikSmés**. Tokie sudétingi sintaksiniai rySiai paaiSkinami tuo, kad GD sinchroniniu poZiiriu yra ne pirminé, © iévestiné konstrukcija, kuri gali biti laikoma paprastesniy konstrukcijy transformacijos rezultatu ir binariSkai skaidoma jau vidinés struktiros lygmenyje (Zr. 3.3.2). 2.1.6. Pagal nariy tarpusavio santykius objektinio tipo GD atsiskyré nuo neobjektiniy ir liko artimi konstrukcijoms su frazinio valdymo_neturindiais, t.y. nekomentabiliaisiais, veiksmaZodziais: IS jy su antruoju galininku — dalyviu paprastai vartojami tie, kurie sudaro ir atitinkamas dvejybinio galininko konstrukcijas su daiktavardZiais ir bidvardziais (plg. 1.4), pvz.: daryti, vadinti, praminti Kurtinius padaré girdinczius ir nebilius kalbanczius VEE 113,. Wissus daiktus sau padiitus dara VEE 125,. Schicze girdim Apaschtala numirusius wadinnanti “ Pig. B. P. Aamonu, Paspatue cTpyxTyps Mpoctoro MpeA1OKeHHA B HH AoesponelickHx sistikax, BA, 1960, Ne 1, 24 tt. « Pig. A. M. Myxuu, Crpyktypa npeasoxennit n ax Mozean, JI., 1968, p. 122; JI.C.Bapxyaapos, J. A. Ureanar, Tpammataxa auraniickoro a3bika, M. 1965, p. 379, 385-386; HLNilsson-Ehle, op. cit., p. 109; H. B. Cokososa, Tpexuennpie raaroabable coveTaHHa B COBpeMeHHOM (ppaHity3CKOM A3bIKe, CO.: TpamMatuxa, :oHeTHKa HM CTHJHCTHKA POMAHCKHX aauiKos, JI., 1971, p. 251 tt.; B. H. Warauresa, Mctopusa npoctsix npeqioxenuii c mpeaHKaTHBHLIMH NalexaMH HMeHH, aBT. OKT. Aucc., JI., 1971, p. 6-7. © Zr. JI. C. Bapxyaapos, Crpyktypa npoctoro npeawoxeHud CoBpeMeHHoro anraniicxoro ssuika, M., 1966, p. 104 tt. su lit. 81 Tokie rySiai nurodyti A. Muchino schemoje, vaizduojantioje atitinkamy angly kalbos konstrukeijy (pvz.: I saw him cross the road) sandara. Zr. A. M. Myxun, ®ynkunxonaabanil ana- ‘AM CHHTAKCHYeCKHX siemenToB, M.-JI., 1964, p. 42 tt., 104 tt.; Crpyxtypa npeasomennil 1 HX mojesm, JI., 1968, p. 91 tt., 133. 82 Pig. Z. S. Harris, op. cit., p. 178—179; negalimuma paalinti kurj vieng i8 pusiau pradikatiniu (=sociatyviniu) rySiu susijusiy nariy nurodo ir A. Muchinas, 2r. A. M. Myxuu, Crpystypa npeasoxennit..., p. 94-95. 231 Mieganczius BrP II 519. Tawe daugesni ne wadins apleista, nei tawa Szeme Pustine BrB Iz 62, 4 (Man sol dich nicht mehr die Verlassene... heissen). Ir todrinag iq pagirtg wadina DP 506, (iq blogostéwiong zowq W 861)**. Iuos Ponas per Prdndszq prdmine nopipiaustitus MP 174%35 (przezwal | nie obrzezdne RP 1188). saugoti, sergéti, turéti, laikyti Mus... séugék miegancius RG 224,,, Mané sergéio Angelas io ir izg cze iszenctiq | ir tenai giwenancziq | ir izg tendi itsump sugrezericzigq DP 5223, (mig strzegl... wychodzqcey... mieszkdiqcey... wracaiqcey W 892) Darba didi turiu dirbama, negaliu ateiti BrB Neh 6, 3 (Ich hab ein gros gesschefft auszurichten)™. Tegul kiti tur iaways kleti pripildita SIG U1 3,55. Esch Jonatha... apkalta laikau BrB I Mak 13, 155® (Ich hab Ionathan... behalten)*. vesti, lydéti, siysti, leisti, palikti, sutikti, priimti, pamusti, pabaidyti, atgydyti... Czia ateya | idant itis surischtus westu VEE 152,°. Nuwede ghj numirusi BrB II Kar 23, 30 (fiireten jn tod). Mes tawe... zegencziq sundusp pralideiome DP 61749 (wstepuiqcg... zdprowddzili W 834). Péwilq ir Barndbq... paszwestus izsiynte és? DP 619%, (poSwiecone wyslali W 849). Yiis ischalkusius atleisiu namisna VEE 103° Yous... iszreditus wissur teykies pdlikt MP 185%. Kada tawa Neprieteliaus Jauti alba Assila sutinki, bekleioientj BrB I1 Moz 23, 4 (begegnest | das er jrret) Tasiau iq sziq diéng priima jencze ing miestq DP 617. (przymuie wehodzqacq W 833). Jaunikaitei... pamusche ios bebeganczius BrB Judit 16, 14 (schlugen sie in der flucht). Stmones... pabaide ios bekurenczius BrB Ezr 4, 4 (schreckten sie ab im bawen). Cze ij W. Christus atgide numirusj DP 336s. (go... ozywil vmdrlego W 556). Tokiose konstrukcijose vardaZodZio (jvardZio) ir dalyvio galininkai yra taip pat subordinuoti veiksmaZodziui, kaip ir objektiniuose GD po komentabiliyju veiksmaZodziy. Dalyvio tiesiogini priklausyma nuo veiksmaZodzio rodo ir ta aplinkybé, kad jis kartais gauna jnagininko, t. y. tiesiogiai su veiksmaZodZiu siejamo semantinio linksnio, forma, pvz.: Apaschtalai... tik Iesu Kristu tikrai isch numirusiu prissikelusiu BrP I 38; vzlaikit pati sdwe neiszteptu MP 213%, ir pan.® DaiktavardZiy inagininko formos atitinkamose konstrukcijose yravisai reguliarios ir raSytinés tradicijos laikotarpiu linkusios spartiai plisti, plg.: noriu yus % PanaSiai DP 4711, 47340, 47510, SE 280,, MP IIL 5y9, 35:5; konstrukcijos pagrindas — Luk 1, 48: beatam me dicent. “4 Panasiai BrB Ps 96, 10; Mat 6, 16; Luk 14, 18; Apr 14, 1; 19, 16. 5° Dagna konstrukcijy su furéti vartojima senuosiuose raStuose stimulavo atitinkami pasakymai vokiskuose, lenkiSkuose bei lotyniSkuose originaluose, plg.: Kosznas turreia sawa galwa aprischta BrB II Sam 15, 30 — hatte ein jglicher sein Heubt verhuellet; mane turi giwenanti DP 6062) — mnie ma mieszkdiacego W 742; turek mane ischkalbeta BrB Luk 14, 19 — habe me excusatum. ‘* Panagiai BrB I Kron 30, 9; I Kar 8, 50; Ps 137, 3; Im 18, 4; Rom 7, 6. ” Dél GD su /aikyti, turintiu vertinimo, supratimo reikime, Zr. 2. 1. 1. 3. ** Panagiai MP LI 14,; BrB Il Kron 28, 55; I Kar 8, 46; IL Kar 24, 15; Jer 43, 11; 48, 46; Hoz 4, 19; Ob 1, 11; 1 Mak 13, 12; Apd 22, 5, plg. dar Surischta nusiunte VEE 203¢; ChB Jon 1894. % PanaSiai MP 2665, 266%. Zr. dar BrB I Kar 7, 47; Jer 46, 28; Apd 24, 27; IL Timot 4, 20. Daugiau pavyzdziy Zr. E. Fraenkel, Der pridikative Instrumental im Slavischen und Baltischen und seine syntaktischen Grundlagen, AfSIPh, 40, p. 86; Kas., p. 200, 204, kur pagristai nurodomas lenky k. poveikis tokiam jnagininko vartojimui. 232 padariti szuklijeis szmoniit VEE 137,33 ponu ghy wadindama VEE 23, 31 regiejom tawe atejunu ChB Mat 25, 38; ios Diewais tikeia BrB 18m 13,3; atradey jos melagieis ChB Apr 2,2 ir pan.®; daugeliu atveju inagininkas Gia ilgainiui visiSkai i8stumia antraji daiktavardZio galininka. Labai aktyviai skverbiasi j Sias konstrukcijas ir badvardziy inagininkas, palaikomas slavy kalby itakos, pvz.: mus wertais padare VEE 135,; daro ius gatawais® BrB Hebr 13, 21; nugabentu ghi sweyku ChB Apd 23, 24; netgi su regéjimo ir sakymo veiksmazZodiiais: tawe regiejom alkanu ChB Mat 25, 37; sakie ghi gieru ChB Jon 7, 12; tur ghi Plebonas czistu paskelpti BrB III Moz 13; su veiksmazodziu /aikyti bidvardziu jnagininkas Siuo metu yra virtes vyraujanéiu ir norminiu™. Visa tai rodo, kad veiksmaZodzio sintaksinis rySys su antruoju priklausomu linksniu tolydZio stipréja ir netgi keitia pastarojo morfologine forma. Antrojo iS dvejybiniy linksniy tiesioginis subordinavimas veiksmazodZiui — bendras reiSkinys, pastebimas ir kitose dyejybiniy linksniy konstrukcijose. Dvejybiniame naudininke su bendratimi jj taip pat rodo laipsniskas inagininko jsigaléjimas vietoj antrojo naudininko, plg. tau reikés biti vadovu vietoj senesnio vadovui; labai aktyviai j tokias konstrukcijas smelkiasi ir badvardZiy jnagininkas. Dar toliau tuo keliu yra nuéjusios slavy kalbos. PavyzdiZiui, dabartinése rusy, éeku, lenku kalbose antrasis galininkas ir naudininkas jau visiSkai uZleido vieta su veiksmaZodziu siejamam jnagininkui. Tuo bidu linksniai, seniau siejami su vardazodziais pusiau predikatiniu santykiu, ilgainiui pasidaré priklausomi nuo sakinio sintaksiniy rysiy centro — veiksmaZodzZio. 2.1.7. GD struktaros kitimui buvo palanki bendroji subordinacijos santykiy raidos kryptis — tick lietuviy, tiek ir kitose ide. kalbose pastebimas veiksmazZodinio valdymo stipréjimas bei diferenciacija. Senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose ir tautosakoje linksniy vartosena yra dar Zymiai laisvesné, negu dabartinéje literatirinéje kalboje. Netgi galininkas — pagrindinis objektinis linksnis — tia gana daZnai vartojamas jvairiomis adverbialinémis — vietos, krypties, laiko, priemonés — reikSmémis, kurias turi ir kity linksniu formos. Jo pirminé — tiesioginio objekto — reik8mé dar néra aiSkiai atribota nuo minéty antriniy (adverbialiniy) reikSmiy®®, kurias turédamas, galininkas funkcionuoja kaip semantinis linksnis, plg. tokius junginius, kaip griezti dantis, pavargti galvq, joti Zirgqa, plaukti juras, eiti laukq ir pan.®* Dar rySkiau semantinis, o ne sintaksinis linksniy vartojimo principas iSrySkéja kalbose, turintiose labai sena raSytine tradicija. Tas pats galininko linksnis Veduose jau ne tik laisvai vartojamas ivairiausiomis aplinkybinémis reik$mé- «: Zr. dar E. Fraenkel, Kas., p. 199-200. 2 ® Taisyta iS gatawus; tokie taisymai Biblijos rankraStyje, kur galininkas su jnagininku po daryti gausiai vartojamas, yra gana dani. * Laipsnigkas jnagininko plitimas vietoj ankstesniy galininko formy patvirtina dvejybinio galininko senuma ir aiSkiai prieStarauja hipotezei dél predikatinio jnagininko pirminio pobiidzio (A. Valeika, A Few Observations on the Structure and Semantics of Predicate Nominal Constructions, LKK, 14 (1973), p. 237). 6 Dél lioksniy pirminiy ir antriniy reikSmiy 2r. J. Kurytowicz, Le probléme du classement des cas, kn.: Esquisses linguistiques, Wroctaw — Krakéw, 1960, p. 137 tt. 6 Zr, J, Jablonskis, Rinktiniai raStai, I, 240, 611 tt.; E. Fraenkelis visai panaSius atvejus pateikia ir prie objektinio, ir prie erdvés, laiko bei krypties galininko, plg. E. Fraenkel, Kas.» p. 137 tt. ir 161 tt.; latviy k. atitikmenis 2r. J. Endzelins, LatvieSu valodas gramatika. Riga, 1951, p. 578-579. 233 mis, bet faktiSkai gali eiti beveik su kiekvienu veiksmaZodziu, skirdamasis nuo kity linksniy tik tam tikru prasmés atspalviu®’. Kuo giliau leidZiamés j pracitj, tuo sayarankiskesnj vaidmenj turi atskiros linksniy formos, tuo silpnesnis jy sintaksinis priklausymas nuo veiksmazZodzio. Seniausiy ide. kalby paminklai leidzZia jZvelgti i toki Siy kalby raidos laikotarpi, kai valdymo rySiai buvo dar visai silpni, ir autonomisky linksniy vartosena sakinyje visu pirma lémé jy semantika®. Kaip tik toks Zodziy santykiy raidos etapas salygojo pirmini GD struktiros modeli. Kadangi konstrukcijos su dvejybiniais linksniais formavosi veikiausiai ide. kalby bendrystés salygomis (plg. 1.6.), subordinacijos santykis tarp V ir N i8 pradZiy neturéjo biti toks stiprus ir sintaksi8kas, kaip dabartinis valdymas; matyt, jo pobidis i8 esmés buvo semanti8kas. Todél konstrukcijose su dvejybiniu galininku tik pirmasis galininkas galéjo biti betarpiskai subordinuojamas veiksmazZodZiui. Tolesnéje daugelio ide. kalby raidoje linksniy subordinavimas veiksmazZodZiui stipréja, o semantiné ir sintaksiné linksniy funkcija labiau diferencijuojama. Lietuviy kalboje Sis procesas susijes su laipsniSku prielinksniniy konstrukcijy isigaléjimu vietoj semantiniy linksniy. RaSytinés tradicijos laikotarpiu galininkas, kilmininkas ir naudininkas vis labiau specializuojami tam tikriems objektiniams santykiams, 0 adverbialinémis reikSmémis vietoj jy plinta prielinksninés konstrukcijos. Jos ilgainiui visai iSstumia i§ literatirinés kalbos vad. krypties galininka (plg. keliauti j sveciq Salj, lipti i virsiine, tekéti i eZeréli vietoj senesniy keliauti sveciq Salele, lipti virSiine, tekéti eZerélj), kelio galininka (plaukti per jiires, eiti per laukq vietoj plaukti jiras, eiti laukq), i8skirties ir laiko kilmininka (gelbétis mirties, joti nakties), naudininka po veiksmaZodziy susimilti, juoktis, pabégti ir kt.®. Valdymo rySius stiprino ir 1.2 aptarta tiesioginio ir tolimesnio objekto formali diferenciacija po tranzityviniy veiksmazZodziy. Atskyrus tiesiogini objekta, reiSkiama galininku, nuo tolimesnio, kurj imta reikSti prielinksnine konstrukcija, galininko vartosena pasidaré dar labiau apibréZta. Dabartinéje lietuviy kalboje galininkas po tranzityviniy veiksmaZodziy yra sintaksinis linksnis, turintis tiesioginio objekto funkcijq. Galininko formos junginiai, anks¢iau tik semantiSkai siejami su veiksmaZodziu, dabar yra jam sintaksiSkai subordinuoti. Tad pertvarkyta GD sandara, kurioje nuo V sintaksiSkai priklauso N ir P arba visas NP junginys, visai atitinka lietuviy kalbos linksniy vartoseng istorinés tradicijos laikotarpiu. 2.2. Dalyvinis narys GD konstrukcijoje dalyvis (P) yra derinamas su vardaZodZiu ar jvardZiu (N) ir tuo biidu yra nuo jo gramatiSkai priklausomas. Tatiau pagal savo funcija NP junginyje jis yra centrinis narys ir negali biti eliminuotas, nepakeitiant konstrukcijos *" W.D. Whitney, A Sanscrit Grammar, Leipzig, *1889; p. 90 tt.; L. Renou, Grammaire de la langue Védique, Lyon — Paris, 1952, p. 355—356; Remarques générales sur la phrase Védique, kn.: Symbolae linquisticae in honorem G. Kurylowicz, Wroclaw— Warczawa—Krakéw, 1965, p. 231—232, ® Pilg. A. Meillet, J. Vendries, Traité de grammaire comparée des langues classiques, Paris, 1924, p.519tt.; A. Meillet, Introduction 41’étude comparative des langues indo-européennes, Paris, 71934, p. 359 tt.; P. Chantraine, Grammaire Homérique, 2, Syntaxe, p. 8, 16—17, 232, 319 tt. Plg. E. Fraenkel, Kas., p. 62, 83, 113, 137 tt., 140, 164. 234 2 lentelé Galininkas su dalyviu Pagrindinis narys | es, 1. |bat, 1.\bas. 1.| visi |es. 1. |bat. 1.Jbas. 1.) visi jose veik. | veik. | veik. | veik. | nev. | nev. nevi | nev. 1 2 3 4 5 6 a 8 9 10 1 grupé (pa)matyti a 13 13 2 2 15 b ie 2 1 1 3 regéti a 228 | 29 1 | 258 8 50 58 316 b 123 | 70 3 | 196 4 3 7 203 veizdéti a 2 2 ps b 2 2 2 isvysti a 160 8 168 1 19 20 188 b 13 3 16 3 3 19 girdéti, ikgirsti a 92 92 1 3 4 96 b 85 | 83 6 | 174 9 24 33 207 (is)klausyti a 6 6 6 jausti, (pa)justi a 4 4 2 2 6 b 12 4 16 1 1 2 18 (at)rasti a 86 | 28 114 36 36 150 b 7 2 9 1 1 10 udtropti a 2 2 2 (i3) (pa)rodyti a 2 2 1 1 3 b 22 16 2 40 1 1 41 (pa)ienklinti a 1 2 3 3 b 3 3 3 paiinti a 14 2 16 2 1 17 b 42 5 47 2 2 4 51 at(si)minti a beat 3 3 b 4 18 1 23 1 4 3 26 daikyti a 2 2 2 612a | 70a 3a | 685a | 10a | Ilda 124a | 809a Visi 1 gr. | 313b | 203b 12b | 528b | 18b | 37b 55b | 583b 952ab | 273ab| 15ab |1213ab) 28ab | 15lab 179ab | 1392ab 2 grupé Zinoti 166 | 59 | 30 | 255 | 4 5 9 264 suprasti 34 | 13 1 48 5 5 53 (é8) (nu) (per) (pra)manyti 56 | 15 2 73 | 2 3 5 78 nuyartoti 1 1 1 (i8) (per)tirti 70 19 89 1 4 5 94 igméginti 1 1 1 mastyti 1 1 1 diimoti ll 3 5 19 1 2 3 22 235 Zymiai reviau bit. k. 1. ney. dalyviai vartojami su veiksmaZodziais, nevaldanGiais galininko, pvz.: Szadifia ghj pro wissus Miestus Szidai, skunsdamiesi, Onia nekalta uszmuschta BrB Il Mak 4,36 (vnd klagten jm | Das Onias vnschildiglich ermordet were), Zr. 2.1.3—4. 2.2.2.3. Basimojo laiko neveikiamyjy dalyviy aptikta tik Siuose trijuose S. Vai8noro ,,Zemtiiigos* GD pavyzdziuose. Moxlas apie nulemima... mokin | wissus ischganisemus Sunuie Diewa | ir delei io paklusnistes... sanczus ischrinktus 175,. Origenis... niidem dwasischkus kunus prikelsemus disputawoia 246,. Piktieghi... akies skaudeimus ir mukas sawa duschoie ir kune | smertimi nuweiksemus ir sawe ing nieka pawirsenczus | noprosnai be tikesis 254g9. Visos trys konstrukcijos yra neobjektinés ir eina su veiksmaZodZiais, kurie paprastai néra siejami su atitinkamos reikSmés objekto galininku. 2.2.3. GD su dalyvinémis jungtimis Apie 20% visy XVI— XVII a. raStuose randamy GD sudaryti su veiksmazZodzio biti dalyviais, kurie gali eiti vieni arba drauge su kity dalyviy, daiktavardziu, biadvardziu, prieveiksmiy formomis. VeiksmaZodzZio biti dalyviai GD vartojami plaGiau uz visy kity veiksmaZodzZiy dalyvius. Daugelio ide. kalby istorija aiSkiai rodo, kad *es-, *bhiiSakny veiksmaZodziai, iS kuriy ilgainiui susiformavo jungtys, pradZioje turéjo konkretia leksine egzistavimo reikSme*®. GD konstrukcijoje veiksmazZodZio biti dalyviai Sia reikSme daug kur yra iSlaike. RySkiausiai ji jau¢iama tais atvejais, kai su N dalyvis eina vienas arba iSpléstas tik modalinés reikSmés prieveiksmiu. a) (Epikureai) swieta schi ... teip ir santi ir sugaischenti tikeia MT 46,. Toke szibanti schwiesibe passirode | log kosznas tare | diena sancze BrP Il 337. Diewa santi liudij | sunkus karoghimai piktoio swieto BrP II 178. Raschtas... liudij ir moka (177) Pona Diewa ischtiesos santi ir giwenanti]ikki amsziu amszo BrP I 177-178. Idant ... ischmanitumbit, Mane santi BrB Iz 43,10 (verstehet | das Ichs bin) b) Passilikka taipaieg nekuros muro trobas ir pustauniczes ant szenkla | thinai miesta buwusi BrP I 346. O didzausei regim... schus griekus buwusius BrP II 196. ¢) Mokinkem tada paszinti ir dumoti | man gala busenti MT Mld 1,3. Anis tiektai szitq giwdtq bisencziq tiki DP 584, (oni tylko ten zywot byé wierza W 995). Szmones girdedami busenczen diena Sudo... dumoij BrP 1 18. Rodessi didi sumischima ir ischpustijma Szidu busenti BrP II 3397. * K. Brugmann, Die Syntax des einfachen Satzes im Indogermanischen, Berlin und Leipzig, 1925, p. 72 tt.; E. Benveniste, La phrase nominale en indo—européen, BSL, XLVI, f. 1, 1950, p. 19tt.; ,,Etre“ et ,,avoir“ dans leur fonctions linguistiques, BSL LVI, f. 1, 1960, p. 114 tt. Pazymétina, kad senoji veiksmaZodzio *esreikSmé ,,biti i8 tikrujy* visy pirma atstatoma kaip tik pagal dalyvines formas, kurios jq geriausiai iSsaugojo, plg. het. aSant-, s. ind. sant- ,,egzistuojantis, tikras patikimas“, s. isl. sannr, rusy cywud ,,tikras“ ir pan., 2. Bay. Bc. Hpanos, O6meHHoeBponelickan, npacnapaHckaa M aHaTOsmiickaa AgpIKOBLIC cucTemBI, M., 1965, p. 266. 7 Zr. dar BrB Jer 14, 15; 14, 19; Sir 48, 7. 242 Konkrevia dalyvio leksine reik3me tokiais atvejais kartais pabrézia pagretiui einantys sinonimai, pvz.: Bei isch to permanik Dwase Schwentair tawip giwenancze alba esancze BrP II 125. Ji rySkiai jautiama ir konstrukcijose su santykiniais prieveiksmiais kur, kaip, kartu atliekantiais jungiamyjy Zodziy vaidmenj. Nesa kam deretu szmogui Isda koki szinoti | kur essanti]o neszinnotu ta kaipo ischgauti BrP 1 76. Ingija Tiesa Wirai manenspi, bet esch neszinoiau isch kur sanczius BrB I Joz 2,4 (ich wuste nicht von wannen sie waren). Rupésti tur turét ape waikis sawts... idant zinétu kiekwienu meti | kur sanczius DP 65,4; (dby wiedzieli... gdzie sig obracdia W, 65) Ghis gerai ir isch tola szinna | kaip koszna daikta busenti BrP II 335. Su vietos ir laiko prieveiksmiais biti dalyvio leksiné reikSmé jau yra gerokai i8blukusi. Tokiais atvejais jis visy pirma vartojamas kaip gramatiniy laiko ir modalumo reik&miu rodiklis, t. y. atliecka jungtiai artima funkcija, tatiau dar gali biti pakeistas veiksmazodziy gyventi, egzistuoti ir pan. dalyviais, plg.: Girdeia anis, anus arti iu esanczius, ir tarp schu giwensenczius BrB I Joz 9, 16 (das jene nahe bey jnen waren | vnd wiirden vnter jnen wohnen). Anis ischgirde Kristu netoli santi nig miesto BrP I 12. Ions... Messioschu czaiau santi pazina MT 127,.. Regedamas tawé teidus sancziq DP 17715 (widzac die byé obecna W 303), ( Welinas) ischmana Sudna diena sawa amszina prapilima arti santi BrP IL 437. Eidamas su daiktavardziy vietininko formomis ir su jvairiomis aplinkybinés reikémés prielinksninémis konstrukcijomis, veiksmaZodzio biti dalyvis atlieka tokig pat jungtiai artima funkcija, kaip ir su vietos prieveiksmiais (i8skyrus minéta santykinj prieveiksmj Kur). Regim ir ischmanam wissa swieta didzoie bedoie essanti alba giwenanti BrP Il 148. Sakyk: log tu stippray tikki | Diinoje kung santi RG 305,,. A taridamies ii sunti draugiey, eio dienu kielo (A mniemdigc Ze on byl w towarzystwie) SP I 195,8. Regim | PONa su tawimi santj BrB I Moz 26,28 (wir sehen... das der HERR mit dir ist). Tur anis szinnoti, pranascha tarp iy santj BrB Ezech 2,5 (das ein Prophet vnter jnen ist). Kdip ghi tarp sdwe santi iszmdnitu MP IIT 31% (go byé v siebie rozumieli RP 300*,9). Sirata wel regedama sziema po akim sancze pradest skunsties BrP II 395. Tokiose patiose konstrukcijose, tik daug retiau, vartojamos ir biti veikiamojo dalyvio bitojo kartinio bei bisimojo laiko formos. Aristotelis... Swieta nig amszu sakie buwussi MT 245%;. Taliaus ape schus Ischmintingus turrim szinoti | anus ne buwusius isch Gimines Szidu BrP I 153. Treczia saka szenklus busenczius wandinesa WP 6. Idant szinotu Kristu... daugesni tarp szmoniu nebusenti BrP II 115. Szinnau, anus (pabr.) iusy rankosu busenczius BrB Judit 10, 12 (ich weis | das sie euch in die hende komen werden) VisiSkai gramatizuota jungties funkcija biti dalyvio formos turi eidamos su atributinés (kokybinés, posesyvinés ir pan.) reikSmés linksniais bei prielinksninémis konstrukcijomis. Cia jos yra virtusios abstraktiais gramatiniais laiko ir nuosakos rodikliais ir negali biti pakeistos egzistavima reiSkiantiomis kity veiksmazZodziu formomis. * Panagiai VEE 24, Ev 22s, SE 253 (Luk 2, 44). ® Panadiai MT 46,7; plg. dar BrP I 152-153, 334 16* 243 Bat Zinau dsz santi tave ne mdzu gieribiu KN 265,4. Idant... mokintinius sawa pamokitu Swietischka lobi netikrai musu santi | Net paties Pono Diewo BrP Il 321. Numanam schie dwi netiktai prietelkas|net wienos gimines ir gentaines buwuses BrP Il 262. O kad’ pazino sdnti izg waldzios Hérodo misiunte ii Herodop DP 16443. Tawo mareze Zinnai Nésancze be kaltybes RG 47,. lus regit tha Wira be proto santij BrBI Sam 21, 15 (sehet| das der Mann unsinnig ist). Dumoket teipaieg, mane isch iusu kaulu ir miesos santj BrB Teis 9, 2—3 (gedencket... das ich ewr Bein und Fleisch bin) Jungtiai artima funkcija turi ir GD retkartiais pavartojami veiksmaZodziu tapti, pastoti ,,pasidairyti* dalyviu galininkai, plg.: Ischtirsit Gentaine iusu ... sunke tapuse BrP II 265. Ghie disputawoie taridami | zmogu paties sawa sila pastoienti pokim Diewa teisumi MT 61%,;. Jungtimi einantis veiksmazodzio biti dalyvio galininkas daZniausiai siejamas su kity dalyviy bei vardaZodziy galininku. Tokie biti dalyvio ir minéty formy junginiai pagal funkcija atitinka sudurtines laiky formas (su dalyviais) arba sudétinj tarinj (su vardaZodziais bei jvardziais). 2.2.3.1. Konstrukcijos su dalyviy galininku Veikiamieji dalyviai GD paprastai pasizymi ryskiomis veiksmaZodinémis ypatybémis ir jungties néra reikalingi. Dalyviné jungtis retkartiais pavartojama tik su kai kuriais badvard7iy reikSme turinéiais veik. dalyviais. Tra tiesa | kuri iszpaszinsta ... Diewa tikrai santi wissagalinti | prisesanti ir padetoiu MT 196*,. O Iésausp kad atéio pamdte ii iau santi numirussi DP 179.5 (vyzrzawszy go iuz vmdrlego W 307). Idant... apluditumbime... ta wiera sancze nenumirusse | bet gjwq ir siltiencze schirdissa musu MT 92,5. Pharizéusz apsudiio moteriszke sqncziq ddbar nusidéiuse DP 481, (osqdzil niewidste byé ieszeze grzesznq W 808). Nesa schita pirmaghi ateijma | teipo pawargusi busenti Schwenti Prarakai .... pranesche buwa BrP 1 9”. Panagiai kaip bidvardis (plg. 2.1.6.), toks veik. dalyvis gali eiti ir inagininko forma, pvz.: sunumi tq alga | kurj nusidéiusiu sdnti sdko DP 348,, (ktorego grzesznym byé wyznawa W S574). Neveikiamieji dalyviai, ypaé bitojo laiko, su dalyvinémis jungtimis vartojami daZniau. Tatiau tokios konstrukcijos sudaro tik nedidele dalj (apie 15%) visu GD pavyzdziu su nev. dalyviais. Greta daiktavardziy ir bidvardZiy, einantiy su jungtimis, daZnai dar randame dalyvius be jungties. J. Bretkino Biblijos rankraStyje pasitaiko pavyzd7iy, kur jungtis prie dalyvio yra tokiu atveju iSbraukta, pvz.: Pagonis numanjs tawe prakeikta (uzbraukta santi). Ir ischtirs, mane PoNa santi Ezech 22, 16 (du.. must verflucht geacht werden). Tuo tarpu Z. Blotnas, taisydamas J. Bretkiino iSversta Tobijo knyga, jau sitilo pridéti padalyvine jungti, plg.: Tobioschus taresi, sawa malda ischklausita BrB Tob 4,1; parastéje; tikieiasi malda sawa ischklausita sant (gedacht | das sein gebet also erhdret werde). Vis délto XVI— XVII a. raStuose daugumas nev. dalyviu, kaip ir veikiamieji, GD eina be jungties. Siuo atzvilgiu senoji lietuviy kalba ry$kiai skiriasi nuo dabartinés, kur neobjektinése GD konstrukcijose su nev. dalyviais jungtis yra bitina. 19 Panasiai BrP II 220, 222, 223. 244 Konstrukcijose su es. 1. nev. dalyviais esamojo laiko dalyviné jungtis bidinga tik S. VaiSnoro ra8ty pavyzdiiams. Kai kuriuose iS jy es. 1. nev. dalyviai yra artimi bidvardziams; tokiais atvejais dalyvis su jungtimi atitinka sudétinj tarinj, pvz.: Atgimeghie... tikis... tas biauribes sanczes apdengemas bei malone sancze silingesne MT 59%. Taciau daugumas es. 1. nev. dalyviy su biti dalyvio forma funkcionuoja kaip sudurtiniy nev. ri8ies formy atitikmenys. Powilas... mokin zadeima tikejmu santi prijmama MT 1385. Oieigi ghie sakitu Missche sancze wadinama affiera ijednojma MT (PM) 9. Asch... tit darbu ludiju... tawe... apmazgojmu atgimimo santi nuczistijema nig grieku | ir nig tikroia Diewa teipaieig malonen priimamq MT 121—121*. Konstrukcijose su bit. 1. nev. dalyviais jungtis vartojama ne tik S. VaiSnoro, bet retkaréiais ir kity autoriy — M. DaukSos, J. Bretkino, B. Vilento, K. Sirvydo. Ivairios leksinés reikSmés bat. |. nev. dalyviu junginiai su bati dalyvio forma taip pat paprastai eina sudurtiniy nev. risies formy atitikmenimis. Ir idant Pagonis ischtirtu, Namus Israel sawa Grieku delei nuwestus sanczius BrB Ezech 39,23 (erfaren | wie das haus Israel... sey weggefiret). Regim Pono musu... prisikielima ischnumirusiu | sennei pirmai pasakita alba praneschta santi BrP IL 8—9. Pranaszas pasakie iam sunti dtleystu (65) nusideimu io (powiedzial byl | Ze mu odpuszczony byl) SP Il 65—66. Jonas... sako | smerti ir pragaru sunti imestu Ezeran ugnies (powiada ze smieré | y pieklo wrzucone bylo...) SP 11 42,5. Ischkoghi galime zinoti | mus ant amzinoses gjwatas sanczus ischrinktus? MT 171. Basznicza... zinna | tq Svieta tikru czesu santi sutwerta | ir tikru czesu paliausenti MT 235%. Su bit. 1. nev. dalyviais vartojamos ir dalyvio biti biitojo bei bisimojo laiko formos; tuo bidu GD konstrukcijoje susidaro bitojo bei bisimojo laiko perifrastiniu nev. riSies formy atitikmenys. Toliaus saka Euangelista ta panna Maria isch gimines Dowido paszadeta buwuse ing moteri wirui BrP 1 334. Kaip drensi mumus praneschti, Israela busenti nog sawa Diewa apginta? BrB Judit 612 (weissagen das das volck... solle... schutz haben).Ie ... dumaia Karalijste Diewa toiaus busencze ischreikschta BrB Luk 19,11 (existimarent quod confestim regnum Dei manifestaretur). Kristus saka ir ischkiei moka | Szidus busenczius atmestus | Irpagoniu daug ant amszino sziwato prijmamus BrP I 186. Idant pamokitu | sawe teipo busenti pakasta ing smerti BrP 1 144. 2.2.3.2. Konstrukcijos su vardaZzodziy ir ivardziy galininku Dalyviné jungtis su daiktavardziais, biidvardiZiais ir bidvardi8kais jvardZiais vartojama daug daZniau, negu su dalyviais. Nors vardaZodZiai ir vieni gali eiti dvejybinio galininko antruoju nariu, bet sen. ra8tuose jie daZniausiai jau siejami su veiksmazodzio biti veik. dalyviy galininkais arba su padalyviais™. Sios dalyvinés jungtys su vardazodziy (ivardziy) galininkais santykiauja lygiai taip pat, kaip veiksmazodiniuose sakiniuose biti asmenuojamos formos su atitinkamy Zodziy vardininkais. Tokie GD, kaip Zinau jj esanti gerq atitinka veiksmaZodinius pasakymus ¥inau, (kad) jis yra geras savo reikSme ir daugeliu sintaksinés formos bruozZy. 2 Dél konstrukcijy su padalyvinémis jungtimis Zr. aut., »Baltistica*, LV (2), 1968, p. 198 tt. 245 Panatiai, kaip veiksmaZodiniame pasakyme, su dalyvine jungtimi einantys vardazodziai daznai turi priklausomy ZodZiy ir net Salutiniy prijungiamojo sakinio démeny. Konstrukcijose su dalyvinémis jungtimis daiktavardziy ir bidvardziy randame beveik po lygiai; rySkesné daiktavardziy persvara iSrySkéja tik J. Bretkiino Biblijoje dél kai kuriy stereotipiniy konstrukcijy (pvz.: ischtirs mane Pong santj) dazno kartojimo, plg. LKK XI 43. IvardZiy su dalyvinémis jungtimis pasitaiko tik retkartiais, i§ skaitvardZiy pastebétas tik vienas. Nesa ghi ne nor szinnoti, manne tha santi, kursai iei dist. Ruggius. Jauna winq ir Alu BrB Hoz 2, 10 (Sie wil nicht wissen | das ischs sey der jr gibt). Suprantam Schwentos Dwases darbus schus sanczus BrP II 138. Tu tari, mane taki busenti koks tu essi BrB Ps 50, 21 (meinestu | ich werde sein gleich wie du) Nes szitié nérint’ tiki... Diéwa wiénqa sqnti DP 2579 (wierzq... Bogd byé iednego) W 429. Kuriit daiktii prieszasti viena sancze regiu Vin 53. DaiktavardZiy (kartais su priklausomais ZodZiais) galininkai dalyvine jungtimi gali biti siejami su bevardés giminés jvardzio tai, tatai forma. Tokios konstrukcijos biidingos J. Bretkino raStams. sch reggiu tatai sawa walios Szmones sanczias BrB V Moz 9, 13 (das dis Volck ein halstarrig volck ist). Ponai piauia ies nei taria tatai grieka santi BrB_ Zach 11,5 (vnd haltens fur keine stinde)*. Vardazodinis GD narys (N) gali biti ir nepasakytas, numanomas. Tokiais atvejais konstrukcija sudaro dalyviné jungtis su tarinio vardinés dalies ekvivalentu einantiu daiktavardzio galininku. Nesa Mamah neszinnoia Angela PONO santj BrB Teis 13,16 (wuste nicht | das es ein Engel des HErrn war). Kaczei Simonas gerai suprata, wiliu santij BrB I Mak 13, 17 (mercket | das eitel betrug war) (Plg. 2. 2. 3. tokios pat iSorinés formos konstrukcijas, kuriose daiktavardZio galininkas Zymi dalyvio biisenos subjekta). DaiktavardzZiy ir bidvardziy galininkaidaZniausiai eina su biti veik. dalyvio esamojo laiko forma: a) Tikietij tur duschia tawa | Szmogaus kuna sqnti purwa MZ II 418. Wissas Miestas mana Szmoniu szinna, tawe Wieszliba Moterj sancze BrB Rut 3, 11 (weis / das du ein tugendsam Weib bist). Esther pasake, ghj sawa gentj santj BrB Est 8,1 (saget an | wie er jr zugehdret). Delei Baszniczes | kure Diewas noreia sancze wieszliba draugiste MT 221,. Isch schu pawaisdu galit permaniti | Mielaschirdingiste saneze | toke meile ir passigaileghima | kada wienas antroio sussimilsta BrP I 247. Bau tiki mana atleidima | santi Diewa atleidimq? Vin 31q. b) Numanai | ta Pond esanti Teisu SE 75q,. Tawa... darbay | ludij téwe santi giara (SwiadcZq izes ty Bog prdwy) PK 78. Iu mokintojei... girdés manq pamokslq miela santi PsD 246". Asch szinau Ischgelbetoghi mana giwa santi BrP II 40. Elsbeta... paszinsta... gentaine sawa | sunke sancze BrP II 266. Bitojo kartinio laiko formos Gia daug retesnés (apie 10 pavyzdZiy) a) Teip girdim ... io tewa buwusi Zacharioschu | io augiwe Elsbieta BrP II 236. Suprantam Schwenta lana... paschlowinta ir czesninga wira buwusi 4 Zr. dar Jer 32, 9; If Moz 32, 9; 32, 22; Sir 29, 6 18 Plg.: Bus girdeta, iog mana pamokslas mielas ira (pabr., paraStéj tas pat tekstas, kaip PsD) BrB Ps 141, 6 (wird... Lehre hgren | das sie lieblich sey). 246 BrP Il 234. Thinai regesi Samaritanus buwusus pagonis wissu pikcziausius BrP J 322. Ir kaip randosi Karoghimas, ischroda, kakius durnus anus buwusius)“ BrB Ism 1, 3 (beweiset sie | was jene fur Narren gewesen sind) b) Didziikem. Idant wissur suprastu | mus linksmus buwusius BrP I 237. Rodiia Wieszpati ne kaltu buwusi | o tediau kinteiusi atu mus SP II 128,,. Bisimojo laiko formos taip pat randamos tik pavieniais atvejais. a) Tq apmasgoghima | tawa schwentaghi Chrikschta busenti paszenklinoyei Vin 613. Pagonis... tikeios Szidy nepalaima iu palaima busentze BrB Il Mak 14,14 (hoffeten der Itiden ynglick solt jr glick sein). b) Idant szmones szinotu io Karaliste nebusencze swietischka | bet Duchawna BrP I 349. Nesa tikiosi, ghi maloninga ir gera iumus busenti BrB Il Mak 9,27 (Er werde sich gnediglich vnd freundlich gegen euch halten). Ianas... szinodams sawe iau ne ilgai giwa busenti BrP I 31. Nesa kas szinna ghi ischmintinga alba durna busenti BrB Pam 2,19 (wer weis | ob er Weise oder Toll sein wird?) Konstrukcijose su dalyvinémis jungtimis daugiausia vartojami II ir III grupés veiksmaZodziai; I grupés veiksmaZod7iai tia retesni ir paprastai turi psichinés percepcijos reik’me, plg.: Karalius regeia (t. y. suprato), kari saw perstipry santi BrB II Kar 3,26 (sahe | das jm der streit zu starck war) Visi GD su dalyvinémis jungtimis yra neobjektinio (b) tipo. Tuo tarpu konstrukcijos, kuriose veiksmaZodzio biti dalyvis siejamas su N, tiesiogiai valdomu V, yra atributinés, ir dalyvis jose turi konkrevia egzistavimo reik’me, plg.: (Jonas) budamas iscioie pazino Wieszpatj sawa | teipaiag iscioie mergés szwenczidusios santj DP 462, (poznal Pdnd... w tywocie... bedqcego W 77029.) Veiksmazodzio biti dalyvio galininkas jungties reikSme galéjo jsigaléti tik tada, kai N jau nebebuyo laikomas V objektu, o NP junginys tapo ekvivalentiskas priklausomam sakiniui. Pagal analogija su sakiniais, turingiais sudétinj tarinj arba sudurtine laiko forma, GD viduje susiformavo visai nauji veiksmazodzio biti dalyvio sintaksiniai ry§iai su vardazodzio, jvardZio ar kito dalyvio galininku, atitinkantys rySius tarp jungties ir vardinés tarinio dalies (plg. Zinau ji esanti karaliy ir Zinau: jis yra karalius). Tie nauji sintaksiniai rySiai paveiké ir iSorine konstrukcijos sandara. Tarinio varding dalj atitinkantis vardaZodis ar jvardis, panasiai kaip sakinyje su asmenuojamu veiksmazodiiu biti (Zinau: jis yra karaliumi), daugeliu atvejy gavo jnagininko forma ir tuo bidu prarado derinimg su N ir P (Zinau jj esantj karaliumi) 2.2.3.3. Konstrukcijos su jnagininku XVI—XVIIa. ra8tuose jos sudaro apie 28% visu pavyzdziy su dalyvinémis jungtimis (santykis ~ 140 : 550) ir apie 5% bendro GD skaitiaus. Jose dazniausiai su esamojo laiko jungtimi siejamas daiktavardzio jnagininkas. Szinom its wagimis ir rasbaininkais sanczius BrP II 165. Ieib kosznas galletu numaniti | ghi esanti tikru szmogumi BrP I 132. Rimianis ischgirda Simona io Brolj Wiriausiukunigu essanti BrB I Mak 14,17 (hdreten das Simon... Hoherpriester war). Ij Pharizeusz szirdid sawoid apsudiio ne santj Prandszu DP 4794p (osqdzil nie byé Prorokiem W 808). Galime... girtiesi drasei sakidami, mus sanczus miesczonimis Baszniczes MT LIZ 34 M4 Nuo kakius parastéje, vietoj tekste pabraukto: Kakie anie buwa Durnus. 247 Daiktavardziy galininko ir jnagininko formos kai kur randamos lygiai tokio pat tipo sakiniuose ir konkuruoja tarpusavyje. Pavyzdziui, J. Bretkino Biblijoje 12 pavyzdiy jnagininku pakeistas galininkas, taisant rankraStj. Vis délto galininko forma XVI—XVIla. tebéra populiaresnéir su jungtimi eina daugiau kaip dvigubai daZniau. Daiktavardziy inagininko formos kai kur siejamos ir su biitojo bei bisimojo laiko jungtimi. Nesa atmink, tawe Tarnu Egypte buwusi BrB V Moz 24,18 (solt gedencken | das du Knecht... gewesen bist)*®. Skaitome itis Prarakais ir Mokitoieis buwussius MT (PM) 16%,9. Sauli karalu... rasztas sako...kitur kieturias desimtis metu karalum buwusi (powiada | Ze dwie lecie krélowal) SP 1 136,,. Girdim Maria su Elsbeta... geromis prietelkomis buwuses BrP II 261. Ponas ... noreia... pamokiti (226) ...ghi busenti tikru karaliumi ir Wiriausiu Biskupu musu BrP I 226—227. Idant anis szinotu ghi nebusenti swietischku kakiu Karaliumi alba Ponu | nei ittos taipaieg ia busenczius Urednikais swietischkais BrP IL 717°. BudvardZiy inagininkas tia yra daug retesnis, negu daiktavardZiy (lygiai taip pat jis retesnis ir su asmenuojamomis veiksmaZodzio biti formomis). Tai anis ... wertu ij snti pazista DP 774. (godnym go byé zndia W, 82). Zmones ... teisumis sanczus tikeia MT 885. Kuritis ghissai nor ... saw ligeis sanczus MT LIZ 17x. Er tari numirusi Szmogu wel giwu busenti? BrB Job 14,14 (Meinstu ein todter Mensch werde wider leben?) Badvardiiy jnagininkai eina pagreitiui su galininkais visai analogiSkuose sakiniuose, plg.: tur ghi ne czista esanti nusuditi BrB IIl Moz 13,27 ir tur ghi Plehonas neczistu santi nusuditi ten pat, 13, 112” (sol jn... vnrein vrteilen). Pagal analogija su biidvardZiais vienoje DP vietoje pavartotas ir bit. 1. nev. dalyvio inagininkas, kuriuo tiesiogiai versta tokia pati lenky kalbos forma: tq kurj tikéio sdGnti tZmusztu DP 198, (ktorego wierzyli byé zdbitym W 337). IS jvardZiy kartais pavartojamas kas, kuris, koks jnagininko formos. Ki sakot yiis mane santi? VEE 156,, (wer saget denn jr | das ich sey? Mat 16,15)8. O ius kurit mané santi (465) sdkote? DP 465—466. Intikéio kad’ W. Christus biwo toksai | kokit ij sdnti girdéié DP 3189 (iakimgo byé slyszeli W 528). Nors konstrukcijos su inagininku XVI— XVII a. ra8tuose vartojamos Zymiai reviau, negu su galininku (santykis maZdaug 95 : 230), tatiau jose itin akivaizdziai iSry$kéja pakite dalyvio sintaksiniai rySiai su kitais konstrukcijos nariais. Veiksmazodzio biti dalyvis tia visu pirma siejamas ne su galininku, bet su vardine tarinio dalj atitinkan¢iu inagininku. Dalyvinés jungties derinimas su galininku yra netekes sintaksinio motyvavimo, nes vardiné tarinio dalis su jungtimi Siaipjau linksniu nederinama (veiksmaZodiné jungtis i viso neturi linksnio formos). Todél dalyviné jungtis kartais imama derinti su vardinés tarinio dalies atitikmeniu — jnagininku, kurio rySiai su bati dalyviu yra glaudZiausi. 18 PanaSiai V Moz 24,22; 5,15; 15,15; I Sam 24, 21; I Kar 14, 2; [8m 8, 9, +6 Panasiai BrP I 9. ¥ Panagiai BrB II Moz 13,6; 13,7; 13,8; 13,25. 48 Panadiai VEE 13414, 13415, 15617 DP 4653s, Ev 181». ® Zr, dar MP IIL 3034, 30°, DP 46535, Ev 181». 248 Ischrinktumpiump | kuriiis Diewas... noreia sanczeis dalininkais geribiu Sunaus MT 178%. Netariket mane kitu kokiu szmogumi swetimu esancziu BrP IL 37. Ischgida Wira... parodidams sawe tikru Diewu|ir ischgelbetoiu Swieto sancziu BrP Il 453. Nei tikeia Kristu tikru Diewo Sunu sancziu BrP I 349. Mokinkimes | mus szmones netikrais sanczeis Ponais BrP IL 325. Kristus ischrode sawe tikru Diewu sancziu BrP I 279. Galletu numaniti | ghi nebusencziu karaliumi kakiu swietischku BrP 1 258. Nesa gerai szinnoiau, ghi nebusentzu giwu po io pilimo BrB I Sam 1,10 (ich wuste wol das er nicht leben kundte). Kad biti dalyvio inagininko forma &ia nulémé rySiai su vardinés tarinio dalies. atitikmeniu einanéiu jnagininku, matyti iS pavyzdziu, kuriuose pagretiui su dalyvine jungtimi pavartoti kity veiksmaZodziu dalyviai iSlaiko galininko forma: Regim... schus nescheius tikrai tikeiusius ... ghi tikru Diewu sancziu | ir galinti wissas ... liggas nig szmogaus prawariti BrP II 456. Kristu isch numirusiu prissikielusi | ir giwu sancziu ischroda (9) deschimteropi io passirodijmai BrP II 9-10. Artimesnis dalyvinés jungties rySys su vardinés tarinio dalies atitikmeniu kartais iSrySkéja ir tada, kai ji turi galininko forma: tai matytii§ derinimo skaitiumi, pvz.: Ghis taria Gelaszischaudus sanczius (ne sanciq!) | BrB Job 41,18 (er achtet eisen wie stro) 2.2.3.4. Konstrukcijos su kilmininku Konstrukcijos, kuriose jungties funkcija atlieka neigiamos formos veiksmaZzodio biti dalyvis, senuosiuose raStuose yra dvejopos. Vienos if jy sudaromos pagal iprastinj GD modelj: N, P ir su juo siejamas kitas vardazodis, einantis tarinio dalies atitikmeniu, yra galininko formos, pvZ.: Szinnodami tadangi, its nesanczius Diewus, nesibijokites iu BrB Bar 6, 64 (wisset | das es nicht Gétter sind). Tadda ischwisi, ne santi Diewa kita, kaip (vitS.: tiktai) wiena Nebukadne Zara BrB Judit 6, 2. (wirstu sehen | das kein ander Gott ist). Klausi ... szinnodamas manne nesanti Pikta BrB Job 10, 7. (weissest ] wie ich nicht Gottlos sey)”. Kitose neigiamas biti dalyvis, panagiai kaip asmenuojamas veiksmaZodis (plg. isvydau: tu esi ir ifvydau: néra taves), siejamas su neiginio kilmininku ir pats turi kilmininko forma. Senuosiuose raStuose (ypaé J. Bretkiino) tokiy konstrukeiju randame su ivairiy laiky dalyviais: Idant ischtirtumbei, man ligaus nesanczio per wissas szemes Il Moz 9,14 (innen werden solt | das meins gleichen nicht ist in allen Landen). Ir idant Pagonis paszintu, ne essanczio kito ne wieno... PONO Tob 13, 4 (erkennen | das kein allmechtiger Gott ist). Nesa tu szinnai, newieno musip nesanczio I Kar 5, 6 (du weissest das bey vns niemand ist). Potreacia ir tay zinok | Nei wiena imogaus teip gidro ir szwenta nesanéio SE 65,5. Saka Szmones to kampo, ne wienos kieksches thinai nebuwusios 1 Moz 38, 22 (sagen die Leute... es sey keine Hure da gewesen). Gerai tikekimes, bedos ne busenczios Jer 8, 15 (verlasset euch drauff | Es solle keine not haben). 2 Zr, dar BrB I Moz 31, 5; 44, 31; IL Moz 2, 12;1 Kar 22, 33; MT (PM)I, 15. 249° Tokie vardaZodiio ir dalyvio kilmininkai gali eiti pagretiui su atitinkamomis galininko konstrukcijomis, priklausantiomis nuo ty patiy veiksmaZodziy be neiginio, plg.: Er regit nu, mane wiena santi, ir nesanczio newieno Diewo prieg manens? BrB V Moz 32, 39 (SEhet jr nu | das Ichs allein bin vnd ist kein Gott neben mir?) Neiginio kilmininko forma gali turéti ir konstrukcijos su kity veiksmaZodzZiy dalyviais, pvz.: Tiigi nu numanat, newieno szodzio PONO ant szemes nepiilusio BrB II Kar 10, 10 (erkennet... das kein wort... ist auff die erden gefallen). Lygiai taip pat sudarytos atitinkamos dalies kilmininko konstrukcijos su teigiamomis biti dalyvio formomis, pvz.: Turim szinnoti | tokiu kleidunu pamoksle | isch pradzio swieto buwusiu | dabar sancziu ir ikki galo Swieto busencziu BrP II 309 (plg. Zinoti: buvo ir bus klaidiiny). Tarp dalyvio ir vardaZodzio (ivardzio) tia matome abipusius priklausomybés rySius: neigiamos formos dalyvis determinuoja vardazZodZio kilmininka ir kartu yra derinamas su juo. Panasiai, kaip su dalies kilmininku, veiksmazZodZio biti dalyvis derinamas su vardazodziu kilmininku, priklausanéiu nuo prieveiksmio daug. Pagonis... daug Dievu tare essanczu BrP II 180. Daug szmoniu/| nig pradzios swieto buwusiu | bet wissas numirusias girdim BrP Il 6. Er neszinnai, paskui daugiaus wargu busencziu (gales buti)? BrB II Sam 2, 26 (Weisestu nicht | das hernach mécht mehr jamers werden?) Dalyvis tokiose konstrukcijose yra iSlaikes leksine egzistavimo reikSme. PanaSiai su prieveiksmiais daug, mazZai vartojami ir kity leksiniy reikSmiy dalyviy kilmininkai, plg.: Janas ischwidens daug Phariseuschu ir Saduceuschu sawo krikschtop atencziu | biloia iemus BrP IL 240%. Dalyvio linksnio forma ¢ia lemia jo rySiai su vardaZodZio kilmininku. Tatiau dél analogijos su iprastiniais GD atvejais greta daiktavardzio kilmininko retkartiais pavartojamas ir veiksmaZodzio biti dalyvio galininkas, pvz.: Hoitmanas Syrios girdeia, gertisius pas Juda sanczius, ir daug Szmoniukruwoij essanczias BrB I Mak 3, 13 (hdret... das ein gros Volck bey einander war); plg. atitinkamus atvejus su kity veiksmaZodZiy dalyviais: Raschte regim atsipraschusius daug schwentu szmoniu BrP II 414. Taigi neobjektinése konstrukcijose, kuriose dalyvis turi jungties funkcija, ir kitais Gia aptartais atvejais aiSkiai pastebimas dalyvinio nario linksnio jvairavimas. Jis yra salygojamas naujai susidariusiy sintaksiniy santykiy konstrukcijos viduje. Isblukus valdymo rySiui tarp V ir N, susilpnéjo N ir P derinimas, o dalyvj imta formaliai sieti su tarinio vardinés dalies atitikmeniu einantiu vardaZodzZiu. Nauji sintaksiniai nariy santykiai iSklibino ankstesne GD gramatine struktirg ir sudaré palankias salygas jsiskverbti ir iSplisti nelinksniuojamoms dalyvinéms formoms — padalyviams. Kaip tik Gia aptarto tipo konstrukcijos su jnagininku ir kilmininku, kuriose N ir P derinimas labiausiai suiro, buvo vieni i§ pirmyju, ankstyviausiy padalyvio plitimo GD Zidiniy (plg. 4. 1. 1 ir 4. 1. 6.). = Zr. dar BrP Il 308, 346, 455; dél atitinkamy padalyviniy konstrukcijy plg. aut., ,,Baltistica*, IV(2), 1968, p. 197-198. 250 2.3. Vardazodinis narys GD vardaZodiniu nariu (N) eina daiktavardziy, ivardZiu, retkaréiais ir daikta- -vardiskai pavartoty bidvardziy ar skaitvardZiy galininkai. 2. 3. 1. DaiktavardZiai, sudarantys N, gali biti konkretiy ir abstraktiy daikty pavadinimai. I8 konkreéios reik’més daiktavardziy daZniausiai vartojami tie, kurie Zymi as- ‘menis ar Siaip gyvas veikiandias bitybes. Jie gali biti tikriniai (a) ir bendriniai (b). a) Bei Dowidas regeia Saula ischeiusi BrB I Sam 23, 14. Alexandras suprata, Demetria Ionathep Prieteliste ieschkanti BrB I Mak 10, 15. b) Ir regeiau Moterischke sedincza ant raudono Galwijo BrB Apr 17, 3. Titiaus rasite Aslicze pririschta VEE 54. Skaitom... Smarkinikus tiek tukstancziu szmoniu pamuschusius BrP 1 106. N sudaro ir kiti daikty pavadinimai, pvz.: Kad’ pamatis qnt’ sawes wissus daiktus to pasaulo apléistus DP 554s. Kunnigaikschtei... regeia Vgn i nieka nepadaruse BrB Dan 3, 27. Abstrak&ios reikSmés daiktavardziai GD vartojami retiau: Nusitikesimesi | tokias brangeses geribes mums isch malones | be darbu nusididanczes MT 7p. Kéd ischwisite biauru isznaykinimu... stowinti vnt wietos szwintos Ev 13%». Kaip didzius darbus girdeiam daritus BrB Luk 4, 23. Iaucziu ‘maze nog manes ischeiuse BrB Luk 8, 46. Su tuo pagiu dalyviu gali biti siejami ir keli daiktavardZiai. Isch kur szinnai, Saula ir io Suny Jonathan numirusius? BrB II Sam 1, 5. N sudarantis daiktavardis gali biti iSpléstas kitais priklausomais ZodZiais ar net Salutiniais démenimis. Suprata Iudas ir io draugai, Demetria Seleuko Sunu, ing Tripoli... ateius{ BrB I Mak 14, 1. Turreia regeti | sawa miela... berneli ir neszinnanti dabar kas pikt ira | nuszawinama BrP 1 106. BadvardZiai, skaitvardZiai ir dalyviai vardaZodiniu nariu eina labai retai ir tik tada, kai turi daiktavardziy reikSme (arba kai daiktavardis numanomas), pvz.: Thieigi budu saka gadnisius ir negadnisius nasrais kuno kita nieka neprijmanczius MT 1615. Ir anassai pareiens passake tiewui Tobioschui, wiena uszmuschta ant uliczos gulinti BrB Tob 2, 3 (das einer auff der gassen tod lege). Irgi wel saka atmestiisius nei norinczus | nei galinczus prisiwersti MT 179s. 2. 3. 2. [vardZiai GD vardaZodiniu nariu eina labai daZnai. Ypaé populiariis asmeniniai jvardiiai, i8 kuriy labiausiai paplitusios 3 asmens (jis, ji ir ju reikSme vartojamu anas, ana) formos. Dwasia netur kuno ir kaulu | kaip regit | mane turinti BrP II 30. Ponas... moka | mus wissus Diewui daug skelanczus BrP II 486. Paszinstu, tawe wis galinti. BrB Job 42, 2 Regeiot ghy enti VEE 73. Girdime iuos kdlbanczius MP 206,. Nesa szinna, ana sawe pati ne galinti gelbeti BrB 18m 13, 16, ... Girdedams... anus peikenczius | ir loioianczus BrP 1 301. 18 kity jvard%iy GD daZniau pasitaiko Sis, tas, kitas, retkartiais — visas. Schi randam wilioiantj szmanes musu BrB Luk 23, 2. Tis sakome nig ischganima amszinoia atpilusius MT LIZ 64. Izwido kitus stowincius vnt turgawi¢iu dikus SP 1 317,. Regim ne wissus krikschczonis essanczus BrP 1 249. 251 Ir anassai pareiens passak... Tobiaschui wieng uszumuschta ant uliczos gulint{ (parastéje: iog wiens ant uliczios numires gulleia) Tob 2,3 (das einer auff der gassen tod lege). Idant swietas szinnotu, ka ghis gali (tais. i8: ghij galinti) Job 37,7. 3.2.3. GD ir aigkinamyjuy sakiniy paraleluma geriausieji XVI—XVII a. autoriai stengési panaudoti stilistiniais motyvais. Vertiant vienus vokietiy ar lenky kalby aiSkinamuosius sakinius atitinkamais lietuviskais sakiniais, kitus — GD, buvo igvengiama tu patiy pasakymy kartojimo, monotoniskumo. VisiSkai tos pa- &ios sandaros Salutinj démeni. J. Bretkiinas viename sakinyje versdavo atitinkamu Salutiniu démeniu su kad ar jog, o kitame, Salia einantiame sakinyje — GD. Plg.: Tei sakom, ana isch Dangaus buwusi, tada sakis mumus, Kamgi iam netikeiot? O iei sakom, kaip* buwa isch Szmoniu, tada Szmoniy turrim bijotis Mat 21, 25—26. (Sagen wir | sie sey vom Himel gewesen... Sagen wir aber | sie sey von Menschen gewesen). PanaSiai buvo jvairuojama ir vertiant du to paties aiSkinamojo sakinio Salutinius démenis: vienas buvo ver¢iamas Sal. démeniu su jog, kad ar pan., kitas — GD. Apreischk sche diena, iog tu Diewas Israele essi, bei esch tawa Tarnas, ir mane tatai wis pagal tawa Szodzio darusi BrB I Kar 18,36 (Las heute kund werden | das du Gott... bist... vnd das ich solchs alles... gethan habe). Wieni Paslai sutink sche ir the kitus, ieib pasakitu Karaliui Babilonios, iog io Miestas ischgaletas ira... ir Eszerai ischdekti, ir Szalnerius nussiminusius. BrB Jer 51, 31—32 (dem Kénige... anzusagen | Das seine Stad gewonnen sey... ynd die Kriegsleute seien bléde worden". O Pilotas regiedams|iog nieka negaleia jmaniti] bet ti daugiaus didesni tranksma santi... priesudija VEE 205,,*. (Da aber Pilatus sahe|das er nichts schaffet] sondern das viel ein grésser getimmel ward). AiSkinamojo sakinio Salutinis démuo ir NP junginys, priklausantys nuo to paties veiksmaZodzio, eina pagretiui ir originaliuose tekstuose. Mes priegtam ischtirem iog daug Kurschu ir Lietuwniku... Deiwiu alba stabu garbinaghima dara alba laika... ir paweikslius bandikschezia ,kakia daranczius, ir kitus szalineghimus alba szinawimus | bei burtawimus laikantis IF 10—20. Ischmoke isch schos kosanies Diewo Sunu|musu szmoniu delei szmogumi gimusi | ir iog daug gero mumus pawargusiems isch io uszgimmimo randasi | Tadda nu... mokinkimes... BrP 1 76.1% 3.2.4. Dél GD ir aiSkinamojo sakinio funkcinio ekvivalenti$kumo senuosiuose raStuose pasitaiko abiejy konstrukcijy kontaminacijos atvejy: Salutinio démens pavyzdziu prijungiamasis jungtukas, santykinis prieveiksmis ar jvardis pavartojamas ir GD pradZioje’®, pvz.: Ir ne skaitome idant’ (Marijq) daugiaus tiektdi keturis kartiis Ewangelioia S. prakalbusiu (prakalbusiq) DP 47454. Idant macznai tikietu | iog (26) per tq ghrie12 Virguje — iog. 1% pig. dar Ezech 20,48; Judit 6,13; 1 Mak 3,13; 14,21; 7,25. 44 Visai pana’i konstrukcija DP 167», atitinka originalo sakinj su iz. 15 Panasiai BrP I 422, IL 241, 403, 456—457, 475, Vin 65. 16 Zr, dar 2. 2.3. Panasiai kontaminuoja su prijungiamaisiais sakiniais ir kitos pusiau predikatinés dalyviy konstrukcijos, pvz., absoliutinis naudininkas, Zr. LKK, 5 (1962), p. 79 tt. 258 kus sanczius atleistus Dangui Vin 28-29". Tada ischleisk ie, kur norincze, bei tu ios nepardiik. BrB V Moz 21, 14 (wo sie hin wil). A kaip Saule usztek, atstoij, kaip neszinnai, kur palikusius BrB Nah 3, 17! (wo sie bleiben). Bei Wiriausieghi neszinnoia, mane kur e@ijusi, nei ka weikentj BBrB Nehem 2,16 (wusten nicht | wo ich hin gieng | oder was ich machte) Nesa ghis pirm szinnoia, ka darisanczus BrB I§m 19,1 (Denn er wuste zuuor wol | was sie ktnfftig thun wirden) 3.2.5. Kai sakinyje eina du arba keli GD, vienas iS jy gali biti priklausomas nuo kito. Tuo bidu sudaromos sudétingos ,,dviaukStés“ konstrukcijos, atitinkanios dviejy laipsniy prijungiamuosius sakinius. GD jose kartais dar turi prisijunges Salutinj démesnj. Isch schu szodziu... galim permaniti Szidus penktaghi Diewo prisakima netikrai ischmaniusius | net tikeiusius Diewa tame tiktai | wirschutini uszmuschimma ussakiusi BrP I 288. Saka... sawe tarusius | ghi essanti tikru Messiaschumi, kursai Israela tureia ischgelbeti PrP 11 26. Regim... schitta Moterischke... stiprai tikeiuse | Pona IEsu Kristu galinti bei norinti iei griekus atleisti BrP II 304, Girdeiom teipaieg daug isch Szidu | netikeiusius schi Kristu tikru Diewo paszadetu Messioschu essanti BrP IL 5*. Ieng passiroditumbime mus pazistanczius | tq santi tikriiu Diewu | kuri teip garbiname MT 119;. PanaSiai kaip aiSkinamojo sakinio Salutiniai démenys, keli NP junginiai gali priklausyti nuo to paties V ir biti tarp saves siejami jvairiais sujungiamaisiais santykiais. Thie... skundesi werkdami. Pagonis isch wissu Miesty... Galileana jeiusius, isch Ptolemais, Tiro ir Sidono, ir wissa Galilea pilna Neprieteliu essancze BrB I Mak 5,15. Paszinkimeg tada | sawe teisei korojemus | ir nupelnusius smarkesnes mukas: taczau tas sanczes palengwinamas delei Tarpinika MT 186s. J. Bretkiino ir S. VaiSnoro raStuose kartais randame iStisas serijas jvairiai tarp saves siejamy GD, kurie platiu mastu atstoja veiksmaZodinius pasakymus. Stai badingas tokio periodo pavyzdys: Schwentas Mathieius... rascha | Ischmintingus ritu szemeie ischwidusius nauie szwaisde | ir ant tos numanusius Szidu szemeie naughi karaliu]swieto Ischganitaghi | uszgimusi | ir anus todelei isch sawa szemes ik Ierusales ataijusius | idant io melstuse ir iam prisiektu | priegtam karaliu Heroda | su wissu miestu Terusales | delei scho garso Ischmintinguiu issigandusi. Bei schus ischmintingus liepusi eiti ing Bethlefhem Kristausp. A ghi tikoiusi | idant ta Berneli Iesu nuszawintu BrP I 105". Taigi GD nemazZa prisideda prie daugeliui senyjy raSty bidingo dalyvinio (t.y. if esmés nominalinio) stiliaus. PanaSis polinkiai reikSti tarp saves susijusiy veiksmy eile dalyvinémis konstrukcijomis, ypat rySkis Klasikinio laikotarpio lotyny kalboje ir sanskrite, aiSkiai matomi ir senosiose germany (pvz., goty) bei slavu kalbose®. 17 Pig. E. Hermann, op. cit., p. 25. 48 Panasiai BrP IL 288, IL 387. Panasiai BrB IL 456. 2 Plg.: Gali numaniti | Iana szinoiusi iog schissai Kristus ira tikrasis Messioschus BrP 1 31. Cia aiskinamojo sakinio Salutinis démuo uZima tokig patia sintaksine pozicija, kaip GD cituotame ir dar BrP I 64; BrB I Mak 5,38—39. * Pilg. E. Hofmann. Zum Gebrauch der Partizipien in den Skeireins, kn.; Indogermanica, Festschr. fiir W. Krause, Heidelberg, 1960, p. 28—30. 17* 259 3.2.6. GD skyryba XVI—XVII a. raStuose taip pat rodo, kad vardaZodzio (ivardzio) ir dalyvio galininko junginys buvo laikomas atskiru prasminiu, kartais ir intonaciniu vienetu, tolygiu aiSkinamojo sakinio Salutiniam démeniui. Nors skiriamieji Zenklai senuosiuose raStuose daug kur dedami nenuosekliai ir jvairuoja, tatiau i§ didesnio pavyzdziy skaitiaus aiSkiai iSrySkéja vyraujantys polinkiai. PaZymétina, kad beveik niekur kableliais ar kitais Zenklais neskiriamos objektinés konstrukcijos, kuriose N yra tiesiogiai valdomas. Antra vertus, tuose sakiniuose, kur V fraziniu yaldymu siejamas su visu NP kaip aiskinamojo sakinio Salutinio démens atitikmeniu, kablelj arba jam tolygu ikypa brikSnj (/) randame labai daznai. Stai keletas pavyzdZiy: O kas tik, tawe taip didei rustaujenti? PsD 164 (Wer gldubts aber | das du so sehr ztrnest?) Bei dabokessi, schitas Szmones tawa Szmones sanczes BrB Il Moz 33,13 (Vnd sihe doch | das dis volek dein volck ist). Tau uu (=nu) paszistam | tawe wissus daiktus szinanti VEE 71—72 (Nu wissen wir | das du alle ding weissest). ... Nepriwala tie | kurie isch schirdies tikki | Christu sedinti deschineip maces MT (PM) 32,. Pirmiaus | zinokim | Tq ceremoniq | senoia Zokand... pradzia sawo turinciq nuog Diewd paties SE 23,,. Bau atmeni | Bagocziu pirm lepawusi BrGD LXXill. Dagniausiai NP junginys isskiriamas J. Bretkiino ir S. VaiSnoro raStuose. Neobjektinés konstrukcijos su veiksmazZodzio biti dalyviais, einantios po V, Cia skiriamos taip daZnai, kad neiSskirti atvejai sudaro mazuma (Zr. 2.2.2.). Tarp V ir NP minéty autoriy raStuose kartais dedamas ir ta8kas arba dvitaSkis. Schwentas Lukoschus rascha, Pona werkusi | sawa schwentas ascharas pralieiusi | ir isch dugna sawa schirdies gaileiusinsi BrP Y1 335. Tatai pirmiausei isch schos historios atmink. Kristu gimmusi | Kada Szidai iau pradeie buwa newalnais... buti BrP I 56. Himenai ir Phileti... sake. Prikelima tada nusididanti | kad zmones schoie giwatoie Diewop prisiwercze MT 245%. Christus Joh. 3. ludije: Mus atgemanczus isch wandinia ir dwasses MT 127%. Ir Augustinus... ischkei raschidams saka: Chrikschta krauiumi Christaus raudonitienti. MT 122%. Taigi GD skyryba-senuosiuose raStuose patvirtina Sios konstrukcijos prasmini savarankiskuma. Laikydami GD ai8kinamojo sakinio ekvivalentu, senyjy raSty autoriai daug kur taiké jam ir tuos patius skyrybos principus. 3.3. GD ir aiskinamojo sakinio sinonimija paremta jy vidinés struktiros bendrumu. Sudétingi tarpusavio rySiai tarp GD nariy rodo, jog Si konstrukcija ir sinchroniskai Zitrint yra ne pirminé, o iSvestiné. Tradiciné gramatika iSkélé jos artimuma sakiniui ir ai8kino jj tuo, kad GD, kaip ir kitos dalyvinés konstrukcijos, esas tam tikras sutrauktinis sakinys** arba sakinio atitikmuo, turintis subjekto — predikato struktira™. GD ir sakinio rySys tiksliau apibréZiamas transformaciniu 3 Pilg. ©. Bycaaes, Uctopaueckad rpaMMaTHKa pyCCKoro A3bIKa, M. 1959, p. 281 tt, 538 —539. Remdamasis rusy kalbos gramatikomis, panagiai aiskino lietuviy kalbos dalyvines konstrukcijas J. Jablonskis, kartu paZymédamas ,,sutrauktinio sakinio“ termino salygiskuma ir tradiciskuma, 2r. J. Jablonskis. Rinktiniai raStai, I, p. 516—518. H. Poutsma taip pat laiké angly kalbos infinityvines konstrukcijas, atitinkantias lie. GD, sakiniais, jtrauktais j kitus sakinius, 2r. H. Poutsma, A. Grammar of Late Modern English, I, Groningen, 1904, p. 433 tt. * O. Jespersen, A. Modern English Grammar on Historical Principles, IV, New York, 1956, p. 5tt.; Punocopua rpammatuKn, M., 1958. p. 133 tt., 139 tt. 260 metodu, kuris Siuo atveju gali biti panaudotas kaip sakinio analizés priemoné, padedanti nustatyti tiriamos konstrukcijos viding struktira pagal santykj su kitomis tos patios kalbos konstrukcijomis*®. Transformaciniu poziiriu GD pamata sudaro sakinys, jtrauktas j kita sakini pagal tam tikras formaliai apibréztas viso komplekso sudarymo taisykles. Objektinio ir neobjektinio tipo GD sudarymo (derivacijos) taisyklés yra skirtingos. 3.3.1. Neobjektinio tipo konstrukcijos sudaromos i8 tokiy sakiniy, kuriy pirmajame (matriciniame) yra tuStia objektiné pozicija (P°°), salygojama veiksmaZodizio frazinio valentingumo ir Zyminti antrojo (konstitutyvinio) sakinio vieta*®, pvz.: Zinau + P? (brolis grizo) => Zinau brolj grizusi. Objektiné pozicija gali biti nusakoma ir atliepiamojo Zodzio funkcija turinéiu ivardZiu: Zinau [tai]. VardaZodzio ir dalyvio galininko junginys (brolj grizusj) tia reprezentuoja vardazoding fraze (NP), perra’oma pagal taisykle NP—N(S) arba tiesiog NP—S*’. Sia taisykle nustatoma, kad vardaZodine fraze sudaro konstitutyvinis sakinys S, uZimantis tokig patia pozicija, kaip vardaZodis N (plg. Zinou pasakojima). Konstitutyvinio sakinio forma apibréZia transformacijos taisyklés, pagal kurias jo pagrindinés dalys iSrei8kiamos vardaZodzio ir dalyvio galininko linksniu. Smulkiau nenagrinéjant neobjektiniy konstrukcijy generavimo cigos, svarbu pazyméti, kad jy vidiné struktira yra visiSkai tokia pat, kaip ir prijungiamyju ai8kinamujy sakiniy. Sakinys Zinau, kad brolis griZo sudaromas i8 ty patiy sakiniy ir pagal ta patia derivacijos taisykle, kaip ir GD Zinau brolj grizus{**. Skiriasi Gia tik transformacijos taisyklés, kurios konstitutyviniam sakiniui sutcikia kitokiq forma. PanaSiai santykiauja su aiSkinamaisiais sakiniais ir kity kalby dvejybiniy linksniy konstrukcijos**. Kadangi sakinio vidiné struktira yra pagrista semantine 28 Dél poditirio j transformacijas kaip sintaksiniy santykiy tarp konstrukcijy bei sakiniy nustatymo priemone plg. Z. S. Harris, Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure, "Language, 33 (1957), Ne 3, p. 283 tt. (= The Structure of Language, Englewood Cliffs, New Jersey, 1964, p. 155 tt.); Transformational Theory, "Language 41(1965), Ne 3, P. 1, p. 363+ 370 tt.; L. G. Heller, J. Macris, Perspectives in Functionalism, ” Word“ 23 (1967), Mi12 — 3, p. 291; dél transformacinio metodo reik’més uZ generatyvinés gramatikos ribu, plg. O. JlewKa, Mecto tpanccopmanuonnnix oTHOMeHHii B ASbIKOBOM CTpyKType, Ceskoslovenska Rusistika* 1966, XI, 2, p. 65-66. Kad konstrukcijy funkciniy pakaitaly tyrinéjimas yra vienas i$ svarbiausiy sintaksés uZdaviniy, nuredé jau Ch. Bally, Syntaxe de la modalité explicite, »»Cahiers F. de Saussure“, 1942, Ne 2, Genéve, p. 6. 26 GD sandarai nuSviesti neturi lemiamos reik&més, ar jj laikysime sudaryta generalizuotos transformacijos bidu (taip atitinkamy pasakymy sandara buyo aiskinama anks¢iau, plg. R. B. Leest, The Grammar of English Nominalizations, Indiana, 1960, p. 54—55; E. Bach, An Introduction to Transformational Grammars, New York — Chicago — San Francisco, 1964, p. 67; P. Roberts, English Syntax, New York— Chicago, 1964, p. 169; J. Lyons, Introduction to Theoretical Linguistics, Cambridge, 1968, p. 265—266), ar plétojant viena derivacine schema, kaip linkstama manyti dabar, Zr. 27 i8n. ® Pig. P.S. Rosenbaum, The Grammar of English Predicate Complement Constructions, Cambridge, Massachusetts, 1967, p. 1—5, 71 tt.; R. Lakoff, Abstract Syntax and Latin Complementation, Cambridge, Massachusetts — London, 1968, p. 5, 17, 20—36. % Apie liet. k. aiskinamujy sakiniy viding struktiira Zr. aut., Lietuviy kalbos prijungiamyju sakiniy struktdriniai tipai, ,,Baltistica“, VIII (1), 1972, p. 39. Dél matricinio ir konstitutyvinio sakinio santykio plg. R. B. Lees, op. cit., p. 54-55; W. Hartung, Die zusammengesetzten Sitzs des Deutschen (Studia Grammatica IV), Berlin, 1966, p. 62 tt. %® Dél lotyny ir angly k. Zr. R. Lakoff, op. cit., 75—76; dél angly k, P.S. Rosenbaum, op. cit, 71 tt.; atitinkami romany kalby sakiniai su ace. c. infinitivo kartais laikomi tiesiog transformacijy bidu iSvestais i§ prijungiamyjy sakiniy, plg. M. Manoliu Manea, ,»»Accusativus cum infinitivo" dans les langues romanes (completive ou relative ?), ,,Cahiers de linguistique théorique et appliquée“, VI, 1969, p. 125 tt. su lit. 261 in ja tiesiogiai atspindi®, GD ir aiSkinamojo sakinio derivacinés schemos bendruinas rodo, jog abiem konstrukcijomis realizuojamas tolygus ir vienodai skaidomas (segmentuojamas) semantinis turinys. 3.3.2. Objektinio tipo konstrukcijos sudaromos i§ tokiy sakiniy, kuriu pirmojo (matricinio) objektas sutapa su antrojo (konstitutyvinio) subjektu, plg.: matau tévq (tévas grizo) => matau tévq grizusj. Taigi Siu sakiniy santykis kitoks, negu sudarant neobjektines konstrukcijas*. Vardazodinés frazés perraSymo taisyklé tia yra NP-+NS; ji rodo, kad i konstrukcijos pamata sudarantia vardazodine fraze jeina ir vardaZodinis objektas, ir sakinys. I§ ty patiy baziniy sakiniy pagal ta patia derivacijos taisykle, bet pritaikant kitokia transformacija, galima sudaryti prijungiamuosius aiSkinamuosius sakinius su vad. proleptiniu subjektu: matau tévq, kad jis grifo. Dabartinei literatirinei kalbai tokie sakiniai nebidingi, taéiau jy neretai pasitaiko tarmése ir senuosiuose raStuose, pvz.: nesa anus girdeia, iog ghie lieszuweis kalbeia VEE 78,.*. Tokiy sakiniy iSoriné forma artima objektiniy GD vidinés struktiros schemai. Jie gali eiti GD sinonimais, pvz.: Nesa kiekwienas girdeia | lieszuwiu sawa yis kalbanczus VEE 84, plg. dar: iszwido Egypczoniey anq Zmonaq, jog buwo tabey grézy ChB (Reinh. 243) ir regeia Egypciakai ana Moterischke, grasze sancze BrB I Moz 12, 15 (sahen... das Weib [ das sie fast schén war). 3.3.3. Proleptinj veiksmo subjekta, sakinyje iSreikSta nuo veiksmaZodzio priklausomu galininku, senuosiuose raStuose kartais turi ir patys GD. Tu gerai paszinsti sawa Tiewa ir io Szmones, annus® stiprus sanczius, ir rustos schirdies BrB II Sam 17,8 (das sie starck sind). Paszinna anis Nikanora ant Scharwo, ghi drauge* uschmuschta BrB Il Mak 15,28. (kenneten sie Nicanor... das er auch erschlagen war)*®. (Ptolemeas) kaltinoia Alexandra, ghi bei giwato sawo ir karalistes tikoiusi BrB 1 Mak 11,11 (gab A. schuld | er hette jm nach dem Leben... getracht). Iei tu nasrais sawa ischpaszisti IEsu | ghi santi Wieschpatimi BrP If 111°°. GD su proleptiniu subjektu artimas tokioms naudininko su dalyviu konstrukcijoms, kaip iam nuencziam, uszutekeio iam io Tarnai BrB Jon 4,51, Zr. LKK V, 10-11. Objektinio linksnio pakartojimas, rodantis GD vardaZodinio nario semantinj ry3j su veiksmaZodziu, kartu pabréZia konstrukcijos savarankiSkuma, jos sakiniskq pobidi. Tokio tipo konstrukcijos svarbios dar ir tuo, kad jose iSrySkéja senieji objektinio ir neobjektinio tipo rySiai. Lygiai taip pat, kaip nuo 1 gr. veiksmazZodZiu, % Dél vidinés, arba giluminés, struktiiros semantinio interpretavimo plg. Ch. J. Fillmore, The Case for Case, Universals in linguistic theory, 1968; J. D. McCawley, Concerning the Base Component of a Transformational grammar, kn.; Foundations of Language, 4, 1968, p. 243-269. 1 Panagiai aiSkina atitinkamy angly kalbos konstrukcijy su veiksmaZodine -ing forma skirtuma Z. Harrisas, tokius pasakymus, kaip He saw the car stalling on the tracks (t.y. objektinius), Jaikydamas sudarytais pagal schema Ny V; Ng + Nz Vs, 0 tokius, kaip I remember the dog barking there (t.y. neobjektinius) — pagal schema N,V1 (Ns Vs), plg. Z. S. Harris, Co-occurrence and Transformation in Linguistic Structure, The Structure of Language, 1964, p. 178—179. % Zr. E. Fraenkel, Kas., p. 156 su lit., Pietk. p. 87. % Pabraukta, virsuje: ios. % Pabraukta, paraStéje: ghi drauge prapulusj. 5 Panagiai BrB Jer 48, 30. 6 Panasiai BrP Il 24; plg. dar BrB Il Mak 4,1 su pakalbéti, Zr. 2.1,2.3. 262 dalyvinio veiksmo proleptinj subjektq reiSkiantis galininkas kartais dar priklauso ir nuo 2 gr. veiksmazZodZio sakyti, pyz.: Sakome izminti Diewo paslaptoy | anu véusleptu SP IL 205%. Tatiau pagreviui vartojami ir sakiniai, kuriose viso NP junginio, o ne vardaZodinio nario, priklausyma nuo veiksmazZodzZio pabréZia atliepiamasis jvardis tatai, pvz.: IEsu Kristu | wisso swieto ischgelbethogi uszgimusi tatai (79) wissu pirmiausei apsake Schwentas Angelas isch dangaus ateiens BrP I 79-80. Pasake ghis tatai sawa Szidams, kurie pas ghi buwa, Karj atenti BrB 11 Mak 8, 12 (hielt er es seinen hiden fur... wie ein Heer komen wiirde). Pagal savo vidine struktira Sios konstrukcijos yra neobjektinés. Atliepiamasis jvardis, rodantis GD sintaksine pozicija sakinyje, tia iSlaikytas visai taip pat, kaip jis kartais iSlaikomas aixkinamuosiuose sakiniuose, plg. apsaké tatai, kad jis uzgimé™®. GD savarankiskumas aiSkiai i8rySkéja ir tuose pavyzdZiuose, kur dalyvio veiksmo subjektas rei8kiamas sakinyje veiksmaZodZio valdoma prielinksnine konstrukcija arba kitu linksniu (ne galininku). Tokios konstrukcijos yra taip pat neobjektinio tipo nepriklausomai nuo veiksmazZodzio valentingumo ir reikSmés. Taliaus ape schus Ischmintingus turrim szinoti | anus ne buwusius isch Gimines Szidu BrP 1 153. Ir liepe ape ghi apreikschti, ghj treti Pona santj Karalistaie BrB Dan 5,29 (das er der dritte Herr sey)®. Isch to galim permaniti | its ing Kristu tikeiusius | ghi esanti... ischgelbetoiu BrP I 387. Todelei_mokinkimes... Kristui ischtiketi | ghi galinti isch tos bedos ischgelbeti BrP Il 457". 3.3.4. Abiejy tipy GD vidinés struktiros skirtumas gali biti formaliai apibréztas ir pagal iklausomybiy teorija, pastaruoju metu besiformuojantia j atskira generatyvinés gramatikos krypti". Neobjektinio tipo GD ir aiSkinamojo sakinio vidinés struktiros komponenty hierarchija reiSkiama tomis patiomis priklausomybés taisyklémis*: V (* N); N (* S); jomis nusakoma, kad nuo veiksma%odzio (V) priklausanti varda%odiné kotegorija (N) realizuojama sakiniu (S). Vienodus priklausomybés rySius galima nustatyti ir kity kalby atitinkamy konstrukciju ir aiSkinamyju sakiniy vidinéje struktiroje”. Tuo tarpu objektinio tipo GD viding struktira reikéty Zyméti taisyklémis V (*N), N (* NS), zymintiomis, kad N kategorija realizuojama ir vardaZodziu, ir sakiniu. 7 tp. SP IL 1835. %8 Del aiskinamyjy sakiniy su atliepiamaisiais Zodziais struktiros transformaciniu po2iiriu Zr. aut., ,,Baltistica* VIII (1), 1972, p. 38 tt. %® Zr. dar BrP Il 238; BrB Iz 16,6; I Mak 8,1. 4 Panagiai BrP I 92; 2r. dar 2.1.3.2. su Zvalgytis BrB Job 35,5 ir dabotiesi MT 117; t.p. Zr. 2.1.3.4. su skystis BrB Il Mak 14,26. 4 Plg. D. G. Hays, Dependency Theory: a Formalism and some Observations, »Language“ 40, Ne 4, (1964), p. $11—525; J. J. Robinson, A Dependency — based Transformational Grammar, kn.: Actes du X Congress International des Linguistes, Bucarest, 1970, p. 807-813 4 Taisyklés formuluojamos pagal J. J. Robinson Zyméjima (J. J. Robinson, Dependency Structures and Transformational Rules, ,,Language“, 46, Ne 2, 1970, p. 265-266), tik kategorija T pakeista S, kad bity lengviau palyginti su pasakymo struktiros (phrase structure) taisyklémis. Zvaigtdutémis pazyméti frazés bitinieji elementai. 43 Dél pranciizy k. acc. c. inf. ir ai8kinamojo sakinio vidinés struktros tapatumo priklausomybiy gramatikos pozidriu Zr. B. 10. Posenuseiir, O6 ogHoM Tune CHHTaKcHYeCKOl HETephe, “penunn, c6.: PoxeTHKa, poHOOrHsa, TpaMMaTHKa K 70-netu0 A. A. Pedopmatcxoro, M. 1971, p. 270-276; dél atitinkamy vokietiy k. konstrukcijy ir sakiniy santykio pagal valentingumo teorija (kurios bendrieji principai artimi priklausomybiy gramatikai) Zr. R. GroBe, Zum Verhaltnis von Form und Inhalt bei der Valenz der deutschen Verben, kn.: Beitrage zur Valenzthecorie, Halle (Saale), 1971, p. 126-127. 263 3.3.5. Objektiniu ir neobjektiniy GD skirtumas ne visada atsispindi jy iSorinéje struktiroje. Daugelis konstrukcijy su komentabiliaisiais tranzityviniais veiksmazodziais XVI—XVIla. yra, atskirai paimtos, dviprasmiskos, t.y. jos gali biti sudarytos i§ skirtingai santykiaujantiy sakiniy pagal skirtingas derivacijos taisykles. PavyzdZiui, GD regeiot ghy enti VEE 81 gali biti sudarytas i§ sakiniy regéjot [tai] (jis eina) pagal taisykle NP->S kaip regéjot, kad jis eina sinonimas; antra vertus, jis gali biti sudarytas ir i3 regéjot jj (jis eina) pagal taisykle NP->NS“. Tokiu GD sintaksinés homonimijos prielaidos susidaré seniai prieS raStijos pradzia, kai pirmykStés objektinés konstrukcijos suartéjo su NP->S vidinés struktiros aiSkinamaisiais sakiniais (pradZioje bejungtukiais, véliau — jungtukiniais). Su aiSkinamaisiais sakiniais GD siejo priklausymas nuo ty patiy tranzityviniy veiksmaZodZiy. Santykis tarp GD vardaZodinio ir dalyvinio nario taip pat buvo tos patios sintaksinés prigimties, kaip tarp aiskinamojo sakinio Salutinio démens veiksnio ir tarinio. Svyarbiausias abiejy konstrukcijy iSorinés formos skirtumas buvo tas, kad antraeilio veiksmo subjekta reiSkiantis vardaZodis ar ivardis GD konstrukcijoje buvo formaliai determinuotas pagrindinj veiksma reiSkiantio veiksmazZodzio, o aiSkinamajame sakinyje savo forma nuo jo nepriklausé. Pastaruoju atveju veiksmaZodziui buvo subordinuotas visas Salutinis démuo. Tatiau tas skirtumas netrukdé abi konstrukcijas vartoti toje patioje aplinkoje, juoba kad galininko priklausymas nuo veiksmaZodiZio i§ pradZiy buvo daugiau semantinio pobidzio. Kintant valdymo pobidziui ir vykstant tiesioginio ir tolimesnio objekto diferenciacijai, konstrukcijose su mastyti, Zinoti, sakyti, tarti ir pan. veiksmazodZiais (pyz.: anis tars, mus nog iu beganczius BrB I Joz 8,6) ivardzio galininkas mus jau nebegaléjo biti laikomas tiesioginiu veiksmaZodZio objektu. Tokie GD turéjo arba iSnykti, arba jy nariy sintaksiniai santykiai turéjo biti modifikuoti. Sintaksiné sinonimija su aiskinamaisiais sakiniais padéjo i8likti tokioms konstrukcijoms ir netgi iSplété jy vartojima su kitais komentabiliaisiais veiksmazZodiiais, nevaldanéiais galininko, bet galintiais prisijungti aiSkinamujy sakiniy Salutinius démenis. Virtes aiSkinamyjy sakiniy ekvivalentu, GD uzémé ir tas jy sintaksines pozicijas, kuriose ankstiau negalédavo eiti. Kuo jis buyo daZnesnis ir jprastesnis, tuo labiau iSrySkéjo tas analogijos procesas. Kaip matéme, XVI— XVII a. jis toliausiai paZengé ty autoriy kalboje, kur GD i§ viso buvo platiausiai vartojamas. I§plitus neobjektinio tipo GD, konstrukcijos su tranzityviniais komentabiliaisiais 1 gr. veiksmazZodZiais (matyti, girdéti, pastebéti, jausti, rasti ir pan.) taip pat buvo pradétos vartoti kaip ai8kinamuyjy sakiniy, turintiy NP—S tipo vidine struktira, atitikmenys. Tokiais atvejais vardaZodZio ar jvardzio galininkas, turintis priklausomos sakinio dalies forma, kartu reprezentayo konstitutyvinio sakinio subjekta. Kadangi pagretiui iSliko ir objektiné Siy konstrukcijy vartosena, jos pasidaré sintaksiskai homonimiskos. Daugelio jy tipa senuosiuose raStuose galima nustatyti tik i$ nariy leksinés reikSmés bei konteksto. PrieStaravimas tarp skirtingos vidinés ir tapatios iSorinés struktiros daré konstrukcijos gramating forma nepatvaria ir skatino jos tolesne raida. * Dél atitinkamy angly k. konstrukcijy su -ing forma dvejopos interpretacijos plg. N. Chomsky, Current Issues in Linguistic Theory, kn.: The Structure of Language, p. 73; A Transformational Approach to Syntax, ten pat, p. 238 —239. 264 4. Galininko su dalyyiu tolesnés raidos bruoZai Apizvelgus GD sandara ir vartosena senojoje lietuviy kalboje, matyti, kad du pagrindiniai Sios konstrukcijos tipai — objektinis ir neobjektinis — nuo pat rastijos pradZios skiriasi tarp saves vidine struktira ir sinoniminiais rySiais su kitomis konstrukcijomis. Tas skirtumas daZnai iSrySkéja is GD nariy leksiniy bei sintaksiniy ypatybiy. Kaip jau minéta, objektines konstrukcijas sudaro tik tranzityviniai veiksmaZodZiai, galintys valdyti konkreéiy ir abstrak¢iy ZodZiy galininka. Tuo tarpu neobjektines konstrukcijas gali sudaryti visi komentabilieji veiksmazodziai nepriklausomai nuo linksnio valdymo, o daZnai ir neigiamos formos tranzityviniai veiksmaZodZiai, Siaip jau valdantys kilmininka. Skiriasi ir dalyvinio bei varda%odinio nario raiska. PavyzdZiui, tik neobjektinéms konstrukcijoms bidingos dalyvinés jungtys arba sangraziniai jvardziai, uzimantys vardazodinio nario pozicija. Tatiau pagal pagrindiniy nariy morfologine forma daugumas abiejui tipy GD raStijos pradZioje sutampa. Siu tipy tolesne diferenciacija galima stebéet jau ra8ytinés tradicijos laikotarpiu. 41. Neobjektinés konstrukcijos 4.1.1. Neobjektiniy konstrukcijy tolesne raida labai paveiké sinonimija su plintantiais aiSkinamaisiais sakiniais. Dalyvio, virtusio aiSkinamojo sakinio Salutiniame démenyje einantio veiksmaZodzio ekvivalentu, galininko forma neteko sintaksinio motyvavimo. Intensyvi neobjektinio tipo GD vartosena senojoje lietuviu kalboje dar labiau iSrySkino prieStaravima tarp senosios vardaZodinés dalyvio linksnio formos ir jo naujo veiksmaZodinio tarinio. Visa tai sudaré palankias salygas nelinksniuojamy dalyviy formy — padalyviy isigaléjimui. Padalyvis jsiskverbé i GD jau kaip susiformavusi priemoné skirtingo veikéjo atliekamam (arba savaiminiam) antraeiliam veiksmui reikSti. LaipsniSkas padalyviy plitimas XVI— XVII a. yra aptartas atskirai!, todél jo Gia nenagrinésime; reikia tik paZyméti, kad kai kuriuose XVI a. paminkluose, ypat J. Bretkiino rastuose, dar galima jZiiréti pirmuosius to plitimo etapus: padalyviai paprastai eina tik su bevardés giminés bidvardziais bei ivardZiais (pvz.: regesit tatai prassidedant BrP I 15,9; ischtirsiu... ger essant BrB I Sam 20, 12), iSstumdami senesnes bev. g. dalyviy formas (plg.: tikra tariu esq BrB II Petr 1, 13), arba vartojami konstrukcijose be pirmojo galininko (gird keikent BrB Pat 29, 24); retkartiais jie atlicka veiksmazodinés jungties funkcija ir kitais atvejais (pvz.: rassi tikrai tiesa sant BrB Moz 17, 4). Tolesnis padalyviy plitimas buvo labai spartus: XVI a. raStuose jie randami tik 3,4% visu GD, o XVII a. — jau 38%. XVIN—XIX a. padalyvio forma neobjektinése konstrukcijose pasidaro pagrindiné ir vyraujanti. Neobjektinés konstrukcijos su linksniuojamais dalyviais tolydzio nyksta, uZleisdamos vieta GD su padalyviais, prijungiamiesiems sakiniams ir kitoms sintaksinéms priemonéms. 4.1.2. Neobjektiniy konstrukcijy su linksniuojamais dalyviais nykimas ir padalyviy jsigaléjimas aiSkiai matyti, palyginus ivairiy laikotarpiy tekstus, verstus i8 ty patiy ar panadiy originaly. Pavyzdziui, daugelyje viety, kur J. Bretkiinas vartoja GD su linksniuojamais dalyviais, 1701 m. Bytnerio Naujojo Testamento verti1 Zr. aut., Galininkas su padalyviu senuosiuose lietuviy kalbos paminkluose, »»Baltistica“, IV(2), 1968, p. 195—209 su lit. 265 me arba 1824 m. L. J. Rézos Biblijoje jau randame atitinkamas padalyvines konstrukcijas (Zr. 3 lent.). Plg.: ” A ius ka mane satin sakat? BrB Luk 9, 20 — kqamane ésant sdkote Bt — kq sdkot, mane ésant RB (Vos autem quem me esse dicitis? Wer saget jr aber das ich sey ?)%. Szinom, ghi mus klausantj BrB I Jon 5, 15 — zinnom, jj mus klausant RB — Zinome | jog klauso mus Bt (Wir wissen | das er vns hdret; scimus quia audit nos). Tureio nekurius Klausimus... ape wieng... kuri Powilas sake giwenantj. BrB Apd 25, 19 — kurj ésant gijwaq... sake Bt — sake gywq ésantj RB (Paulus sagete | er lebete; quem affirmabat Paulus vivere). Bet tare Brolus io numananezus BrB Apd 7, 25 — dumojo sawo brolus iszmanysent RB — tdrres | jog Brolei... turetu iszmanijt Bt (Er meinet aber seine Briider soltens yernemen. Existimabat autem intelligere fratres*). Girdeiot, ghi sirgusi BrB Filip 2, 26 — iszgirde sergant jj Bt — girdéje, jj sirgusi RB (gehdret hattet | das er kranck war gewesen; audieratis illum infirmatum). I§ 102 J. Bretkiino pavartoty neobjektiniy konstrukcijy su dalyviais S. Bytnerio vertime pakeista 10, o L. J. Rézos Biblijoje — 20. Daug labiau, negu padalyvinés konstrukcijos, neobjektini GD su linksniuojamais dalyviais stumia iS vartosenos aiskinamieji sakiniai. Jy vaidmens didéjimas ypat akivaizdus S. Bytnerio Naujajame testamente, kur aiskinamieji sakiniai su jog (retkartiais — kad) pakei- &ia daugiau negu puse visy J. Bretkiino vartoty GD. Kai kurie GD, pavyzdziui, su noréti, nekeigiami padalyvinémis konstrukcijomis, bet apskritai iSnyksta, o ju vieta uzima Zodziy junginiai su bendratimi, pvz.: Kaip ghis ghi naretu wadinama BrB Luk 1, 62 — kaip jis noréty ji wadint Bt — norétu praminti RB (quem yellet vocari eum; wie er jn wolt heissen lassen). PanaSiai ir GD su ta pati, kaip veiksmaZodinio veiksmo, veikéja Zymintiu asmeniniu ar sangraziniu jvardZiu uZleidzia vieta ne padalyvinéms konstrukcijoms, o vardininkui su dalyviu (nominativus cum participio). Kurie sakis, sawe Szidus sanczius BrB Apr 3, 9 — kurie sdkos Zijdais esa Bt — kurrie sakos, esq Zydai RB (die da sagen | sie sind Juden; dicunt se Judaaos esse). Priesziniks... radidomasi sawe diewu santi* BrB Il Tes 2, 4 — rodidamasis Diewu esqs Bt — sakosi, Diewu ésqs RB (gibt sich fur | er sey Gott; tamquam sit Deus). 4.1.3. Plintant prijungiamiesiems aiSkinamiesiems sakiniams ir kitoms sinonimiSkoms konstrukcijoms, neobjektiniy GD vartosenos sfera XVII—XIX a. apskritai siauréja. PavyzdZiui, 1701 m. S. Bytnerio Naujojo Testamento vertime neobjektinio tipo GD su linksniuojamais dalyviais iSlaikytas tik 5 vietose is 102, kuriose jj vartojo J. Bretkiinas, o neobjektiniai GD (su dalyviais ir padalyviais) sudaro tik apie 15% J. Bretkiino GD atitikmeny. PanaSis duomenys gauti ir palyginus su J. Bretkino vertimu 1816 m. J. A. Giedraitio ,,Nauja [statyma“. * Panagiai Mork 8, 27, Luk 9, 18. ® Pig. dar Luk 5, 24; 20, 6; Rom 3, 8; I Kor 14, 23; II Kor 8, 22; 12, 19, Rom 4, 18. * sawe ir santi pabraukta, greta — essans. 266 3 lentelé J. Bretkiino pavartoty GD atitikmenys S. Bytnerio (1701) ir L. J. Rézos (1824) Naujojo testamento vertimuose Bt 1701 RB 1824 Neobjektiniai | Objektiniai | Neobjektiniai Objektiniai Galininkas su dalyviu | 5 | 149 | 33 | 160 Galininkas su padalyviu 10 | 6 | 20 | il Salutinis sakinys | 68 14 20 5 Kitos konstrukcijos | 19 | 12 | 29 | 5 oo Daug geriau isilaiké neobjektinio tipo GD 1824 m. J. L. Rézos Biblijoje, kur dalyvinés ir padalyvinés konstrukcijos sudaro apie 50% J. Bretkino vartotu GD atitikmeny. Be to, GD Rézos Biblijoje daznai pasitaiko ir tose vietose, kur J. Bretkinas vartojo kitas sintaksines priemones. Pavyzdziui, vien Apd knygoje tia randame 36 neobjektinio tipo GD su dalyviais ir 13 su padalyviais, ty. net daugiau, negu J. Bretkiino vertime. Tatiau labai abejotina, ar toks neobjektiniy konstrukcijy su linksniuojamais dalyviais gajumas atspindi to meto gyvosios kalbos polinkius. K. Donelaitio kiriniuose, paraSytuose tarme, kurioje GD turéjo biti labai paplites, matome visai kitoki vaizda: Gia neobjektinése konstrukcijose eina tikta padalyviai. Matyt, linksniuojamy dalyviu vartojima XIX a. religiniuose raStuose palaiké literatariné tradicija, ypat varzanti sakraliniy teksty kalbos keitima. GD su linksniuojamais dalyviais, iprastas senajai literatirai, tuo metu jau veikiausiai turéjo archaiSka atspalvi, kuriuo naudotasi stiliaus sumetimais. Pastangomis paaikyti seniesiems raStams bidingas kalbos priemones i§ dalies paaiSkinamas daznesnis GD su linksniuojamais dalyviais vartojimas S$. Daukanto karyboje, kurioje ir Siaip apstu tradiciniy sintaksés priemoniy (plg. linksniuojamus dalyvius absoliutiniame naudininke, Zr. LKK V 61); vis délto daugumoje neobjektiniy konstrukcijy ir tia randame padalyvius. Kad neobjektinio tipo GD su linksniuojamais dalyviais XIX a. gyvojoje kalboje buvo jau retas, o daugelyje viety ir visai iSnykes, matyti i8 liaudies kalbai artimesniy M. Valantiaus, A. Baranausko, A. Strazdo, S. Stanevigiaus ir kt. autoriy raSty ir tuo metu uZrasytos pasakojamosios tautosakos (dainuojamoji tautosaka dél savo metriniy ir ritminiy ypatybiy GD su linksniuojamais dalyviais islaiké daug geriau), Nuo XIX a. pabaigos — XX a. pradzios, kai literatiriné kalba tvirtai atsistoja ant liaudies kalbos pamato, neobjektinés konstrukcijos su linksniuojamais dalyviais pasitraukia iS aktualios vartosenos. Dabartinei literatirinei kalbai jos nebddingos ir tik retkartiais panaudojamos groZinéje literatiroje kaip stilisti$kai Zyméti archaizmai®. 4.1.4. Neobjektiniy konstrukcijy su padalyviais pagrindiniais nariais dabarjinéje kalboje eina ty patiy valentiniy grupiy veiksmaZodziai (kartais ir kiti Zo- ® Plg. Gal todél nuo seny laiky, kai dar Gugis buvo jaunesnis, visi mané jj esant{ raganiy KrévRg 85, 2r. dar LTSR MA, Lietuviy kalbos gramatika, LI, Vilnius, 1971, p. 363. 267 HenocpegcTBeHHasa 3aBHCHMOCTb MepBOrO BUHHTeJbHOTO (N) oT raaroja yoke B [peBHeiiMHX NaMATHHKAaX YacTO 3aMeHACTCA (ppasoBbiM ynpaBleHHeM Bceit KOHCTPYKUHeli B MeJIOM, BCJleqCTBHe 4ero BIT serynaer B cBaASb C TlarozaMn, KOTOpbie He MOYT H, NO-BHAHMOMY, HHUKOra He MOTH YIpaBAATb BAHHTebHbIM majexKoM, Hallp., C BOSBpaTHBIMH rlaroulaMi Tipe ANONOAKeHHA tikétis, tartis (paldima padétq tikis DP 596), c Oe3MH4HbIMH TlaroaMH COCTOAHHA rodytis, regétis, rastis (regissi [iums] mane walgantj BrB Tob 12, 19) u ap. B apesreanTOBCKOii NHCbMeHHOcTH BI] saBucuT H OT MpHuacTHA cpesuero posa B sbyHKUHH cKasyemoro, Hamp., Zinoma, giedama, raSoma, kalbama, randama... sakyta, parasyta, regétina (yra, buvo), a B HEKOTOpbIX Culy4aAX WaxKe OT HMCH CYULeCTBHTeabuBIx garsas, stebuklas, nusitikéjimas, sentencija, diimos, gromata. Iupoxoe IipHMeHeHHe NpHYacTHO! CBASKH (Hamp.: kosznas tare, diena sancze BrP 337) Taxxxe CBUReTeMbCTBYeT OO H3MCHEHHH CHHTAKCHYCCKHX cpa3ei, KOTOpble MOryT ObITb BbIpaxKeHBI CXeMOli V—(N+-—-P). Beaeqcrsve WexTparH3alHn NpeANOAKCHHA H3MeHEHHE CHHTAKCHYCCKHX CBA3eii Ha6mlogaeTca TAKE B KOHCTpYKUHAX, KOTOpble COXpaHHJIH OOBEKTHYIO 3aBHCHMOCTb BHHHTeAbHOro uMeHH (N) oT raarosnos regéti, matyti, jausti, rast 4 nog. Tipwuactie, COoTHOCHMOe TOAbKO C HMeHeM, BCTYNACT TAKXKe B CBASb C TAarojOM, HW KOHCTPYKUMA MosyyaeT THMYECKYIO POpMy TpeXwWIeHHOTO C.10BOcoueTaHHa: Vv haipne x NN N<---—P Tlpuyactve B HccaenyemomM OGopote o6vlaqaeT BCeMH KOHCTPYKTHBHBIMH cpolicraaMu raaroaa. JlelicrBHTenbHBIe NpHyacTHA 3fecb ynoTpeOamoTCA Kak SKBUBAJHTBI MpOCTHIX CNpAraeMbIX PaPOJbHLIX POpM, a CTpasaTe/buble MpHyacTHad — KaK 9KBHBaseHTEI NepHdpactHueckux opm naccuBa. B oTanune oT MHOPHX APYTHX HJle. ASEIKOB, AelicTBHTeJbHbIe H CTpazaTeJbHble NPHYaCTHA BblcTynaloT Takxxe B bopMax Oy/yulero BpeMeHH. Becba 6ombliioe pacnpoctpaHeHue nostyyator BIT c npuuactHamn oT riarouia biti, KoTOpEie O6pasy!oT CoueTaHHA, COOTBETCTBYIOUIe NO PyHKUHH COCTaBHLIM dopMaM CKa3yeMOrO, H COCTABAAIOT B [peBHeaUTOBCKOl NHcbMeHHOCTH OKOMIO 20% Bcex BI. Viccnenosanne cuntakcuyeckoit ctpyktyppt BI] npusozuT K saKmoy¥eHHIO, uTO lO CMOxKHOCTH cBOell rTpaMMaTHyecKOli COpMBI, CeMaHTHYeCKO! pasHoobpas - HOCTH raaroso0B HM WHPOTY ciepbl NpHMeHeHHA ApeBHeAMTOBCKHi OGopoT mpeBOCXOJHT COOTBETCTBYIOUIHe KOHCTPYKUHH APyrHX powcTBeHHBIX A3bIKOB. BosMOXKHOCTH OOpa30BaHHA H IpHMeHeHHA STON KOHCTpyKUHH, yHaCJeqOBaHHble OT He. ASBIKOBOH OOMLHOCTH, B APeBHEHTOBCKOM sSbIKe NOAyYHA OcoGeHHO GoraToe pasBuTHe, BCJe_cTBHe Yero BI] ctad BbINOAHATH Te cpyHKUHH, B KOTOPbIX MHOFHe ApyrHe poxCTBeHHbIe ASHIKH OGOOULHIH HHCPHHHTHBHBIe OOOpOTH! H NpHaTOUHBIe NpesoxKeHHA. Tlo cpoef ray6unHoi crpyKType, KOTOpyio BCKpbiBaeT TpaHc(popMatlHoHbili anann3, BI] _peBHeAHTOBCKOrO ASbIKa COOTBETCTBYeT MpHaTOYHOMY H3bsACHUTebHOMYy mpeg”moxwKennio. Bozbumuctso BI] Bp namaTauKax XVI—XVII BB. MOCTpoeHEI NO AepHBaHOHHOMy npaBusy NP-S. BI1 c OO bEKTHOM 3aBHCHMOCTbIO: coxpanHam ray6uniyio crpyktypy Tha NP->N7S, Koropas xapaKTepHa Take 274 JIA HSDACHHTEMBULIX NPeWIOReHUi ¢ nposlentHyecKHM CyGBEKTOM. BuyTpeHHaa cTpykTypHan 62s0cTs BIT u us ACHHTebHOTO MpeAMOKeHHA MOCAyKHMa OCHOBoli Jia HX WHPOKOTO CHHOHMMHYeCKOrO yNOTpeOeHHA H ChIrpasia BaKHY!O POb B Jla/bHeMeM pasBUTHH HCCIeLyemoro OGopoTa. Tipeo6pasopatine cuHtakcuyeckux cBAseli BHYTpH OOopoTa cosfaJo 6naroNIpHATHBIE BO3MOXKHOCTH MPOHHKHOBCHHIO HECKJOHAeMbIX MPHYaCTHbIX (popm ¢ -nt H -us-, T. H. Jeenpuyacruii. Jleenpuyactua nponuKaioT B BIT Kak y2Ke ro~ TOBOe, O(POPMJIeHHOe cpeACTBO BbIpParKeHHA TloJ1ynpeAHKaTHBHO-a 1BepOua/IbHbIX otHomenuii. [pexgze Bcero OHH NoOABAAIOTCA C HMeHaMH MIpHJaraTebHBIMH H M€CTOHMCHHSAMH CpefHero pola HB OGopoTax 6e3 epBOrO BHHHTeIbHOTO, ONHAKO B XVII B. on oueHb GbICTpoO pacnpocTpaHsAloTcA H B O6opoTax C NepBbIM BHHHTCJIbHBbIM HMeH HJIM MecTOHMeHHii My2KCKOrO H 2KeHCKOrO posoB. Ec.1M BO Bcex JOCTYNHBIX HCCJeOBaHHIO NaMATHHKaX XVI B. eempHyacTHA OOHapy2KeHbI TOAbKO B 3,4% o6opotos (cooTHomenne 76 : 2.177), To B XVII B. — ye B 38% (349 : 571). B nucpmenHocTu XVIII—XIX Bp. npocaexuBaeTca JambHeimee pacnpoctpaHeHHe OGOPOTOB ¢ JeelpH4acTHAMM, KOTOpbIe NOCTeMeHHO CTAaHOBATCA TOCTOACTsayrouumu. Konetpykuun BIT nocae MHOrHXx riarouOB BbIXOAAT 43 ynotpe6.1eHHUA M 3AMeHAIOTCA COOTBETCTBYIONIHMH OOOpOTaMH C AeeNpHYaCTHAMH HH MpHaTOWbIMH TipelJIoxKeHHAMH. BI] coppemeHHoro AuTepatTypHOro ASbIKa OTJIMYAeTCA OT COOTBETCTBYIOllero ApeBHeAHTOBCKOTO OGopoTa Kak MO cBOeli CTpyKType, TaK H 110 CBOeMy MeCTY B CHCTeMe CHHTaKCH4ecKHX cpeycTB. B HacTosmlee BpeMA OOOpOTBI CO CKOHAeMBIMH (POpMaMH NpHYacTHit ynoTpe6amloTcA TOABKO Tora, Kora Nepsbili BHHHTeAbubili ABAeTCA OOBEKTOM TOrOOB YyBCTBeHHOTO BOCMpuATHA (matyti, regéti, ifvysti, pastebéti u nog.), oObHapyxeHuA (rasti, aptikti, sutikti) 1 HeKOTOpbIxX (pakTHTHBHBIX TlarosoB, JHUeHHbIX (PpasoBoro ynpaB.eHHA (vesti, siysti, palikti, sutikti u noy.). Bunuteabublit npHyacTua 3fecb uMeeT (pYHKUHIO NpeyHKaTHBHOTO aTpHOyTa H ABoliHy!0 CHHTAaKCHYeCKyi0 CBASb (C NepBLIM BHHUTEJIbHBIM H C TaTOJIOM); OH Bapbupyer C JeenpHyactuem, cp. matau tévg sédintj (sédint). Korga raaTou ynpapaser Bceli KOHCTpykUHel B MeJOM H NepBbiit BHHHTEIbHBI He MOXKCT CYHTATbCA CFO TIPAMBIM OOBEKTOM, MPHMCHAIOTCA TOJbKO AeelpHuacTHA, Halip. Zinau tévq sédint (BHHHTeMbHBIM NpHYaCTHA B TAKHX CJly4aAX BOSMOXKEH JIHLb KaK CTHJHCTHYeCKH OTMeYeHHBIit apxaH3M). Vsmenenua B ctpyktype BIJ, KoTopbie mpoTeKaH B TOM 2Ke HallpaBJIeHHH, KaK B MpH4aCTHBIX KOHCTPYKUMAX C JaTeIbHBIM MatexKOM, OOYCOBeHBI HEKOTOpbiMH Gowlee OOLIMMH 3aKOHOMepHOCTAMH pa3BHTHA CHHTAKCHYCKOH CHCTEMBI: a) npoueccom nocteneHHoii cyOopQuHalMH riarody NosynpequkaTHBHBIX KOHCTPYKUHi, CBASAHHBIM C POCTOM BHYTpeHHero EQUHCTBa (KOMMAaKTHOCTH) IpezJOKeHHS; 6) aucdepenunanneli chopM, BbIPaAxkKaloulHX MOAyNpeAMKaTHBHBIe 1 aTpuoyTHBHbIe OTHOMICHHS; B) cyokeHHem cbepbl NpHMeHeHHA OecnpeAMOARKHOTO BHHUTeMbHOTO BCweACqBHe Gosee YeTKOTO pasrpaHHyeHHsA (popM MpAMOrO H KOCBeHHOTO OOLEKTA. Tlocrynuso 12.11.1973