Lietuviška leksika 1724 m. Europos kelionių vadove

Ladd SB “Tei UneV. (FU Too Br A Ri MA GEN Qk 0 Gp bi ded L'I'B.T YU 'VnO:.8S T SR MOK SLU AKADEMIJA Z. ZINKEVICIUS LIETUVISKA LEKSIKA 1724 m. EUROPOS KELIONIU VADOVE 1724 m. Leipcige pasirodė kelionių po Europa vadovas ,Leit-Stern der Reifendenl, Jį sudarė trys atskiras paginacijas turinčios dalys: pirmoje (152 p.) pateiktas kelionėje anuomet reikalingų maldų bei šventų giesmių rinkinys, antroje (48 p.) surašyti medicinos patarimai ir vaistų receptai, trečioje, didžiausioje dalyje (215 p.), aprašytos Europos šalys ir dėstoma tai, kas susiję su kelione po jas. Leidinio pradžioje pridėta platoka (10 p.) L. J. Felerio pratarmė. Jos parašymo data nurodyta 1681.11.29. Taigi knyga turėjo būti parengta beveik pusšimčiu metų anksčiau, negu išleista. Vadinasi, joje pateikiami XVII a. antrosios pusės ar netgi vidurio duomenys. Pati knyga išleista patogaus kišeninio formato, atspausta smulkiu šriftu ir visais atžvilgiais pritaikyta naudotis kelionėje. Mus labiausiai domina trečioji šio leidinio dalis, kurioje kalbama apie Lietuvą ir lietuvių kalbą, pateiktas iki šiol nežinomas lietuviškų žodžių ir sakinių su vokiš- kais vertimais sąrašas. Ši dalis turi atskirą titulinį lapą ir atskirą antraštę, lyg būtų savarankiška knyga?. Jos autorium nurodytas Gottfried Kirch. Kaip matyti iš jo titulavimo pačioje ant- raštėje (der Stern-Kun/|t Ergebenen) ir L. J. Felerio pratarmėje (in der Aftronomie 1 Any metų papročiu knyga turi ilgą antraštę. Pilna ji tokia: Unentbehrlicher dreyfacher Leit-Stern der Reijenden / So diefelben richtig leitet I. 3ur wahren Gottesfurcht durch D. Joh, Habermanns Morgen- und Abend-Segen, und andere Gebeth und Lieder / II. 3u erwin fchter Gejundheit durch einen kurten Unterricht von Erhaltung derjelben und Ver- fjchreibung heilfamer Hūlffs-Mittel / III. 3u richtiger BrkinntniB der Wege durch Gott- fried Kirchs, Europdifchen Wandersmann, dem etliche Kupffer beygefligt / in welchen die Wege und Sta dte auf eine gant3 neue Art gegeiget werden. Mit einer Vorrede L. Joachim Fellers, Poé[. P. P. auf der Univerfitit Leipzig. Mit Churfurftl. Sdch|. Privilegio. Leipzig, 3u finden bey Gottfried He||ens Witbe. Anno 1724. — Vienas šios knygos egzempliorius buvo Ry- goje pas prof. M. Rudzyte, kuri maloniai leido šio straipsnio autoriui juo pasinaudoti. UZ tai tebūnie čia išreikšta jai širdinga padėka. Vėliau tą egzempliorių ji padovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai (saugomas retųjų leidinių skyriuje). * Ir čia antraštė pasižymi ilgumu: Europai|cher Wandersmann, Welcher, als ein getreuer Reije-Geferte, aufs allerkūrt3e|te die Lander und Kėnigreiche in Europa eržehlet; auch als ein Dol- met cher gute Nachricht giebt von denen gebrūuchlich|ten Sprachen |olcher Linder, ohne welche ein Reifender dafelbft [chwerlich fortkommen kan. Hiernechft [ind auch Unter jchiedene Rechen-Taflein gu finden, welche theils jum Wechfel einheimifcher und fremder Mūntąe, theils aum Kauffen und Verkauffen, andere aber ur 3eit- und Ort-Rechnung dienen. Alles den Reijen- den gum be [ten alo angeordnet und heraus gegeben Von Gottfried Kirchen, der Stern-Kun|t Ergebenen. Leipzig, 3u finden bey Gottfr. Hej fens Wittwe, Anno 1724, 15. Lietuviy terminologija 225 wohlgegrūndete Mann), greičiausia tai buvo žinomas vokiečių astronomas Gotfry- das Kirchas(1639—1710). L. J. Feleris autorių laiko žymiu kalendorių sudarinė- toju. Ir iš tikrųjų astronomas G. Kirchas iki 1700 m., kada buvo pakviestas į steigia- mą Mokslų akademiją Berlyne, vertėsi kalendorių sudarinėjimu“*. Pastaroji aplinkybė mūsų prielaidą daro beveik neabejotiną. Nagrinėjamoje leidinio dalyje pirmiausia trumpai aptariamas Žemės rutulys, paskui Europa, po to kalbama apie atskiras ano meto Europos šalis, einant iš vakarų į rytus (p. 6—79). Neskaitant Vokietijos, plačiau aptarta Ispanija, Prancūzija, Bo- hemija (t. y. Čekija), Vengrija, Turkija, Italija, Anglija, Švedija, Lenkija ir Lietuva. Pridėti keliautojui reikalingiausių šių šalių kalbos žodžių ir sakinių sąrašai. Kiti to meto Europos kraštai (Portugalija, Danija, Norvegija ir Maskvos kunigaikštija) ap- tarti kiek siauriau ir jų kalbos pavyzdžių nepateikta. Toliau eina platūs skyriai (p. 79—215), kuriuose sudėtos tam tikros schemos, kad keliautojas orientuotųsi geografijoje, ir įvairios lentelės, padedančios jam skai- čiuoti (pvz., pinigus), susigaudyti svetimoje pinigų ir matų-saikų sistemoje ir pan. Daug vietos skiriama kalendoriaus dalykams, pvz., duotos švenčių, laiko nustatymo, mėnulio fazių ir kt. lentelės ir jų naudojimosi gana platūs aprašymai. Žemiau pateikiamas visas tekstas apie Lietuvą ir lietuvių kalbą (p. 73— 78). Lithauen. DIe Lithauifche Sprache hat mit der Polnifche gant3 keine Verwandfchafft. Sonften it die- Jes Land unter allen | fo der Cron Polen jugehoren | das gro [fefte | hat den Titul eines Grop-Her- t3ogthums | und eben fo viel Aemter und Dien fte | als Polen [elb ft. Vilna oder die Wilde it die Haupt- Stadt darinnen | hier findet man fo mancherley Glaubens-Ubung | oder Religionen | als irgend an einem Orte in der Welt | und hat man alle Wochen 3 Sabbathe oder Ruhe-Tage: Die Tircken ihren am Freytage | die Jūden am Sonnabend | und die Chriften am Sonntage. Die Provint3 Lithauen hat 10. Woyewoden | I. gu Vilna, 2. 3u Grodno | 3. gu Minsko | 4. gu Movigrodek, 5. ju Bre tia, 6. in Volhinia, 7. 3u Poloczko, 8. gu Witepsk, 9. 3u Minsko, und 10. gu Mizeslau. Diefe Woywodchafften Jind gleich wie Hertgogthimer. Die Lithaui/che Sprache er [treckt [ich in Preuffen |ift fonderlich gur Momel und Tilfith | unter dem gemeinen Volck im Gebrauch. Lithaui fch. Teut fch. Deews | GOtt. Kru/chtina | Graupe. Dona | Brod. Ruckpiwe | Efig. Allaus | Dorff-Bier. Pufpiwe | Halb-Bier | oder Tafel-Bier. Piewe | Stadt-Bier. Skincks | Kofent. Me/fJa | Fleifch. Ognes | Feuer. Malka | Holt. Schaudey | Stroh. Drupka | Saltz. Schenes | Heu. Swiefta | Butter. Awifcha | Haber. Kefe | Kafe. Me [che | Ger [te. Schauk fta | Loffel. Rugai | Korn. Tolerus | Teller. Lapene | Kraut | Kohl. Bindus* | Schiiffel. Kdpure | Hut. Schowis | Fifche. Mutge | Miitze. Schirna | Erb fen. Miles | Tuch | 3eug. Ropes | Riiben. Biographisch-Literarisches Handworterbuch zur Geschichte der Exacten Wissenschaften... gesammelt von J. C. Poggendorff, I, Leipzig, 1863, p. 1257. 4 Gal vietoj Indus, t. y. indas? 226 Aude klos | Leinwand. Jauthis | Ochs. Karwe | Kuh. Arklis | Pferd. Awis | Schaf. Eritis | Lamm. Oda | Fell. Kurpes | Schuh. Buxwos | Ho fen. Streplis | Striimpfe. Pir [chtines | Hand-fchuh. Schmogus | Mann. Moterifchka | Weib. Jumprowa | Jungfer. GeJellis | Gefell. Kudikis | Kind. Weirs® | Junge. Margeike® | Mdagdlein. Konings | Heer. Pohns | Herr. Schupohna | Frau. *kk k k % kaka Gerey | gut. Picktey | bo fe. Trumpop | kurt3. Ilgis | oder Elks | lang. Platos | breit. Sauros | fehmal. Die Zahlen. Wenes | eins. Du | 3wey. Triefl | drey. Keturi | vier. Penki | fui nffe. Sche fche | fechs. Septine | [ieben. Afchtone | achte. Dewine | neun. De fchims | 3ehn. Winolke | eilffe. Dwielika | gwolffe. Trielika | dreygehn. Katurolika | vierzehn. Penkulke’ | funffzehn. Schefeholika | fechs3ehn. Septinolke | [iebenzehn. A [chtonolika | achtzehn. Dewinolka | neungehn. 5 t. y. Wiers. 4 Gal vietoj Margeite, t. y. mergaitė? " -ulke vietoj -olke. 8 t. y. Dwidefchims. ? Vietoj Sweiks Dwikefchims* | 3wantąig. Dwide [chims erwena | 21. Trief defchims | 30. Schimtes | hundert. Tuxtontis | tau fend. Afeh | ich. To | oder Tu | du. Jup | ihr. Mana | mein. Tawa | dein. Keip brangu? wie theuer diefes? Keip wardu? wie heift diefes? Ant Litufchki | auf Lithaui fch. Wokifchka | Teut fch. Armoki wokifchka? kanft du Teutfch? Ja | ja. Moku | ich kan. Armocki Letufchka? kan/t du Lithauifch? Afch ni moka | ich kan nicht. Laps rieds | guten Morgen. Labu denu | guten Tag. Laps wackar | guten Abend. Decku | groffen Danck. Sweids® parejes | willkommen. Po kam? um wie viel? Dunes | das Brod. Arnori Donas? wilt du Brod. Dog Donas | gib mir Brod. Artaug nori | wie viel wilt du? 227 Ufch Grafchi | vor einen Grofchen. Ufch triB Grofchi | vor 3. Grofchen. Dog ma | gib mir. Stopa Piewa | ein Stoff Bier. Pup Stopa | ein halb Stoff. Eick [cha | geh her. Eich fchalm“ | geh weg. Tilleck | Jehweig ftill. Lieckeick®* Burna | halt das Maul. Ka nori? was wilt du? Mata millo | eine Elle Tuch. Keip | wie | Dang** | viel | Mile | Meilen | tra“? | ift | ik | bif | Miimela | Mémmel. Keip dang'* Mile ira ik | Mumela? wie viel Meilen ift biB MOmel. Keip ptoli ** ira Thilfcha | wie weit ift biB Thil fe. Afch noru walgit | ich wil effen. Afch noru gerti | ich wil trincken. Afch noru megoti | ich wil [chlafen. Kur nori eiti? wo wolt du hingehen? Ifch kur Pareif[i? von wonnen kom/tu her? Ifch kur efchi*®? von wonnen bift du? Ka efi? was bift du? Ka tu efi? was bift du vor einer? Mel fchu | ich bitte dich. Rodick ma | 3eige mir | Tickra Kūle | den rechten Weg | ant Karlatfche | gen Kinigsberg. Eick gehe | [chie diefen | Kile Weg. Pafkui rafi | hernach wir ft du finden | du Kale | wey Wege. Tatay eicke gute Dafchna | fo gehe jur Rechten; Na ant keyra | nicht 3ur Lincken. Ar nd ir [chifchi WokitiB? ift nicht wo ein Teut [cher hier; Tagul [fchach pareit | laf ihn herkommen. Afch noru | ich wil | Bo jim | mit ihm | Kalbeti | reden. Kur ir Kart3[chema? wo ift das Wirthshaus | oder der Krug. Afch melfcho | ich bitte dich | palleikik ma | behalte mich | per [chi Nakti | diefe Nacht ijber. Arng galbu*® afch | kan ich nicht | fchie Nakti | diefe Nacht | paPjuf | bey euch | per Nakt woti | wber Nacht bleiben? Afch ng per ma nau tawe | ich ver ftehe dich nicht. Afch na daug moku Letowifchke | ich kan nicht viel Littauifch. Ant kur eiti fchif Kalis? wo gehet diefer Weg hin? Ant Karlat3fch | nach Konigsberg. NB. In Lithauifcher Sprache wird niemand geihrt3et“" fondern jederman gedutzet® | er fey wer Er wolle. Dews dus dantes | GOtt hat die Zdhne gegeben: Dews dus Donas | GOtt wird auch Brod geben. Lithaui [che Muntje. Tolerus | Thaler | ift ein Reichsthaler. Puffe Tolerus | halb Thaler. 10 t. y. Eick fchalin. . Leickieck. „ Daug (daug). . ira ‘yra’. . Keip toli. . efi. y. gallu. 17 niemand geihrtget "niekas nevadinamas Jūs'. '* gedutget "vadinamas tu'. 228 11, 12 +, WR ta < t t t. 14 t, t t. Roudonas Akfinas | ein rother Goldgiilden | Das ift | ein Ducat | gilt 2. Thaler. Ak fenas | Gulden | 3. Gilden ift 1. Thaler. Grifina | Marck: 9. Marck ift 2. Thir. Grafchis | Gro/chen: Drey Polnifche Gro chen | machen 1. Kdy fer-Gro Jchen: 30. Gro [chen Polni [ch ift I. Gulden | 3. Gilden I. Thir. Tret fchokis | Diitchen | derer 30. machen 1. Reichsthaler. Sche fchroks™ | 2. Diitchen | oder, 6. Polnifche Gro [chen. Tripolikes | 3. Pélchen | ift 1. Brommer | oder anderthalben Polnifche Gro chen. Schillingas | Schilling | 3. Schillinge | machen 1. Polnifche Grofchen. A Jehtonolikincies | 18. Grofchen Polnifch: 5. folche Stiicke thun I. Reichsthir. In Vergleichung der Lithaui [chen Mūnt3e mit der Meifinifchen kan man [ich der vierdten Wech- Jel-Tafel bedienen. Wer da reifet | mup [ich in acht nehmen | dap er nicht am Gelde Schaden leide: Denn an etli- chen Orten bekommt man auf Reichsthaler und Ducaten gar viel Aufgeld | auch auf andere gute Muntge: Als gute Achtgro [chen Sticke | welche hier Giilden hei [fen | und auf die Sechzehngro fchen Sticke | die man hier 2. Gilden nennet. Malftos | Elle. Pundas | Pfund. Armines® | ein Stein. Ketwirtis | ein Scheffel. Berteinif} | ein Viertel. Lietuviškų žodžių tarmė — aukstaitiSka. Jie turėjo būti paimti iš Rytų Prū- sijos lietuvių. Tai rodo visų pirma šiems būdinga leksika, pvz.; Buxwos (= būksvos < vok. Biichsen) "kelnės", Eritis (=ėrytis) “ériukas’, Ge/ellis (vok. Geselle) "mokinys, padėjėjas, gizelis', ja (<vok. ja) ‘taip’, Jumprowa (=jūmprova<vok. Jungfrau) ‘panelé’, Kefe (plg. kéZas <vok. Kise) ‘siris; varškė', Krufchtina (plg. krustiné, krustiéné) "nukruštų miežių kruopos’, Lapene (= lapiéné) ‘kopustas’, Mutze (= mice ar muce < vok. dial. mutze) "kepurė' (plg. Kdpure = kepūre ‘skrybélé’), Piewe (plg. pyvas < 1. piwo) ‘pirktinis alus’ (plg. alūs „naminis alus’), Puppiwe (=piis- pyvé, plg. vok. Halbbier) "stalo alus’, Ruckpiwe (=rūgpyvė) ‘actas’, Skincks (= skirikis) "silpnas naminis alus, gira’, Stopa (=stépa < vok. dial. stép) “skysčio ma- tas apie 1'/, litro’ (plg. Stopa Piewa “stopa alaus’, Puf Stopa "pusė stopos’), Streplis (=stréplés ar Stréplés iš vok. Striimpfe dial. formos) ‘kojinés’, Tolerus (= tolierius) 'lėkštė', Schupohna (=žiūponė < sen. 1. Zupani) ‘ponia’. Lietuviškuose sakiniuose minimi Rytų Prūsijos miestai Karaliaučius (dial. Karliducius), Tilžė (Thilfcha), Klaipėda (ik Mūmela ‘iki Klaipėdos"). Fonetinės žodžių ypatybės taip pat rodo Rytų Prūsijos lietuvių „striukių“ tar- me, plg. galūnių redukciją: Dews (=diévs) “dievas’, Pohns (=pons) ‘ponas’, Laps rieds (=labs ryts < laps ric) ‘labas rytas’, g. sg. Mana (=mana) ‘mano’, Tawa (=tava) “tavo’ ir kt. Rašymas Ak/enas ‘auksinas’, Roudonas Akfinas “raudonas auksinas’, ant Karlatfche ‘i Karaliaučių' orientuoja mus į ta „striukių“ dalį, kurioje tvirtapradžiai du, di, éi monoftongizuojami (verčiami d, é). Dar plg. d. sg. ma (=md) ‘man’, i. sg. m. jim (greičiausia iškraipyta Rytų Prūsijos lietuvių for- ma juom arba pasidaryta pagal patim "pačiu') ‘juo’, 3. praes. eiti ‘eina’, pareit 19 t. y. Sche/chtoks. 20 t. y. akmines., 229 “pareina, ateina", adv. fchd (var. [chie, t. y. §¢) “Sen, čia', kurios buvo gana plačiai vartojamos ano meto Rytų Prūsijos lietuvių šnektose. Trumpieji balsiai w, i turėjo būti tariami labai atvirai. Jie dažnai pažymėti 0, e raidėmis, pvz., Ognes ‘ugnis’, Schowis “Zuvis’, Platos "platus', fo ‘su’, mel/cho (< meldžiū) "prašau", Elks ‘ilgas’, er ‘ir’, Schefche "šeši", a. pl. dantes "dantis" ir kt. Galimas dalykas, kad ne visi žodžiai imti iš tos pačios tarmės. Taip manyti ver- čia turimi dubletai, pvz., Ilgis | oder Elks | lang, arba To | oder Tu | du. Parašyme Labu denu | guten Tag galėtume įžiūrėti rytų aukštaičių galininko galūnę. Dar plg. g. sg. Donas ir Dunes "duonos", 2. sg. imper. Dog ‘duok’ šalia 3. fut. dus ‘duos’. Ant- rieji šių porų pavyzdžiai leidžia įtarti piety žemaičių tarmę. Sui (t. y. i) vietoj lau- kiamos e (=aukšt. ie) parašyti dar trys žodžiai: Wokitif "vokietis', Winolke "vie- nuolika’ ir Ant Litufchki "lietuviškai'. Du pastarieji žodžiai labai iškraipyti. Pasku- tinysis gali turėti i dėl vokiečių (auf) Lithauifch, plg. Letowifchke "lietuviškai". Šalia Winolke ‘vienuolika’ rašoma Wenes ‘vienas’ (su e = ie; dėl -Ike plg. Trielika ‘trylika’). Neskaitant nurodytų pavyzdžių, šiaipjau visur vietoj dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos uo, ie rašomos raidės o, e (ee). Žemaitybe dar laikytina pasitaikanti galūnės -(i)ai monoftongizacija, pvz., n. pl. Schirna "Žirniai', Me/che "miežiai', adv. wokifchka "vokiškai', Letowifchke "lietuviškai". Lietuvių kalbos pavyzdžius surašęs asmuo turėjo būti vokietis. Tai rodo minkš- tųjų priebalsių neskyrimas nuo kietųjų, plg. Schaudey ‘Siaudai’, Rugai ‘rugiai’, Sau- ros ‘siauras’, Kdturolika “14°, Dewinolka ‘19’ ir kt. Jis prastai skyrė ir dusliuosius priebalsius nuo atitinkamų skardZiuju, pvz., rieds ‘rytas’, Artaug “ar daug’, Dog ‘duok’, Grifina “grivina’. Vietoj vardininko kartais rašė kitų linksnių formas, pvz., Allaus | Dorff-Bier, Swiefta | Butter, Schaukfta | Lėffel. Apskritai, lietuviu galū- nių sistemoje tasai asmuo orientavosi prastai: kaip ir būdinga vokiečiui, neretai rašė -es, -e vietoj -as, -a, kartais painiojo ir kitas galūnes, pvz., Schenes "šienas', Miles ‘milas’, Wenes ‘vienas’, Schimtes ‘Simtas’, Septinolke ‘septyniolika’, Trumpop ‘trumpas’, UJfch trif Grofchi "už tris graSius’, du Kdle ‘du keliai’ ir pan. Prasta kalbos mokėjimą rodo ir nevietoje žodžių jungimas ar ju skaldymas, pvz., Armoki “ar moki’, Artaug "ar daug', Arnd “ar ne’, Keip ptoli "kaip toli’, Aude klos “audeklas’, per Nakt woti "pernakvoti", nd per ma nau ( =nepermanau) ‘“nesupran- tu’. Tačiau tai gali būti ir spaudos klaidos. Reikia pasakyti, kad šioje knygoje netiks- liai užrašyti ne tik lietuvių, bet ir kitų kalbų žodžiai, pridėti prie atitinkamų šalių aprašymo. Lenkų kalbos pavyzdžiai bemaž tiek pat iškraipyti, kaip ir lietuviški. Lietuviškų pavyzdžių rašyba — perdėm vokiška, pvz., ie vietoj y (Trief "trys", Dwielika "dvylika", rieds "rytas" ...), ei vietoj ai (Keip ‘kaip’, palleikik ‘palaikyk’, BerteinipB “bertainis’ ...), priebalsių dvigubinimas po trumpojo balsio (Allaus “alaus’, millo “milo’, Schillingas "šilingas" ...). Raidžių samplaika sch žymimas ne tik lietuvių priebalsis š, bet ir ž, net afrikata dž: Schowis ‘Zuvis’, Awifcha "aviža", Schmogus *žmogus', Melfchu "meldžiu, prašau" ir t. t. Kad G. Kirchas pats būtu bent kiek mokėjęs lietuviškai, duomenų nepavyko rasti. Greičiausia jam lietuvių, kaipir kitų kalbų, pavyzdžius bus surašę kiti asmenys. Informatorium greičiausia buvo koks Rytų Prūsijoje ilgiau pagyvenęs vokietis, 230 3. 3HHKS1BHUIOC JIMKTOBCKASI JIEKCHKA B MYTEBOAUTEJIE IO EBPOMNE 1724 r. Peaiome Brnepsbie nyGjinmkyeTe1 CNMHCOK JHTOBCKHX CJIOB H (pas, a Takke cCBejeHHs1 O JlaTBė H JH- TOBCKOM s3blke, COJĮep>xkKalILHeCs B KHHTe „Leit-Stern der Reifenden“, n3jgannoji B 1724 r. B Jleiin- unre. YCTaHaB/MBAGTCA, “TO KHHTa Obijia COCTaBJeHa paHblie H nyOJiHuKYeEMbIe JaHHbie OTHO- cates Ko II nojioBHHe nan paxe cepeaune XVII Beka. McTOUHHKOM JHTOBCKOTO TeKeTa nocay- *HJIa pa3roBopHasn peu JIHTOBILeB B Bocrounofi Ipycenn, Ho OGHapyxHBAIOTCHS TakKe HEKOTOpHIe JJIEMeEHTbhI ApyTHX AKHajiekTOB. HHdopMaropoM aBTOpa GbiJIO HeH3BeCTHOS uno, IO BCeli BEpOST- HOCTH HeMell, KaKoe-TO Bpems npoxusiiuii B Bocrounoit [Tpyceuu.