Lietuviška specialioji buitinė leksika Smalininkų–Pagėgių vokiečių šnektoje

LIETUVIŲ TERMINOLOGIJA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA E. GRINAVECKIENĖ LIETUVIŠKA SPECIALIOJI BUITINĖ LEKSIKA SMALININKŲ — PAGĖGIŲ VOKIEČIŲ ŠNEKTOJE Vakarinių lietuvių kalbos šnektų, kuriomis kalba tam tikra Klaipėdos, Šilutės ir Jurbarko rajonų gyventojų dalis, ir čia vartotos vietinės vokiečių šnektos kontaktai iki šiol, galima sakyti, netyrinėti. Visai neliestas klausimas, kaip vietinės lietuvių šnektos yra paveikusios vokiečių kalbos šnektą. Šio ploto vietiniai žmonės yra lietuviai. Jų gimtoji kalba — lietuvių. Tačiau ta teritorija, ilgą laiką (nuo XIII a. iki 1923 m.) teisiškai, ekonomiškai ir politiškai priklausydama Vokietijai, buvo kiek nutautinta. Krašte išplito vokiečių kalba. Todėl šalia lietuvių kalbos žmonės anksčiau čia yra kalbėję Rytų Prūsijai būdinga vokiečių šnekta (Plattdeutsch). Ilgainiui mokyklų ir švietimo dėka ji iš viešojo gyvenimo pasitraukė. Jos vietoje naujai įsigalėjo vokiečių literatūrinei kalbai artima šnekta, atmiešta vietinio kolorito. Šalia gimtosios lietuvių kalbos ja yra kalbėję vietiniai lietuviai, o tam tikra jų dalis kartais dar ir dabar kalba. Tačiau pastaroji, nuolat veikiama vietinių lietuvių kalbos šnektų, yra patyrusi tam tikrą lietuvių kalbos įtaką. Be to, pasitraukusi iš viešojo gyvenimo, ji, ypač jaunimo kalboje, sparčiai nyksta. Smalininkų—Pagėgių apylinkės (Jurbarko ir Šilutės rajonai) yra vienas iš tų kalbinių arealų, kur po Didžiojo Tėvynės karo apyrečiai išlikę vietiniai gyventojai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šalia savo gimtosios lietuvių šnektos2 gerai moka vokiškai (rašo jie daugiausia tik vokiškai3 ir neretai (ypač namuose ir tarpusavyje) vokiškai kalbasi net ir dabar. Kontaktujant šio ploto dviejų kalbų šnektoms, kiekvienoje jų yra atsiradę nemaža kitos kalbos sistemai būdingų elementų. Ryškiausia įtaka pastebima leksikoje. 1961—1973 m. tyrinėdami šio krašto lietuvių šnektas ir rinkdami tarminę medžiagą „Lietuvių kalbos atlasui“, vietinėje vokiečių šnektoje daugiausia Antšvenčių kaime prie Smalininkų ir Bitėnų kaime prie Pagėgių užrašėme keliasdešimt lietuviš- 1 Žr. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II, Vilnius, 1968, p. 154—156. 2 Apie šio krašto šnektą plačiau žr. A. Salys, Lietuvių kalbos tarmės, Kaunas, 1935, p. 53—62; E. Grinaveckienė, Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės, — Lietuvių kalbotyros klausimai (toliau LKK), V, Vilnius, 1961, p. 161—165; Lietuvių kalbos tarmės (chrestomatija), Vilnius, 1970, p. 174—178. 3 Vietiniai gyventojai yra mokęsi vokiečių mokyklose. 197 kų žodžių⁴, susijusių su žemdirbių gyvenimu. Jie čia abėcėlės tvarka ir pateikiami. Bétenbartsch⁵ hibr. „raudonųjų burokėlių sriuba“: wir haben heute Bétenbartsch gekocht, plg. liet. skolinį iš slavų barščiai, dar plg. Rytpr. vok. tarm. Bartsch „barščiai“ (A. Sabaliauskas, Lietuvių kalbos leksikos raida, — LKK VIII, Vilnius, 1966, p. 96). Bijónen „bijūnai“ (Paeonia): die Bijónen blühen, plg. liet. skolinį iš slavų bijūnai, dar plg. Rytpr. vok. tarm. Bijon „bijūnas“ (LKK VIII 96). Blätterbartsch hibr. „raudonųjų burokėlių lapų ir kotų sriuba“: Blätterbartsch schmecken mir gar nicht, plg. Betenbartsch. Bótten „botai, moteriškas aukštas guminis apavas“: mit Bótten kann man durch Dreck gehen, plg. liet. skolinį iš slavų bótai. Brotkückel hibr. „duonos kepalas“: wo hast du den Brotkückel gelegt, plg. Kückel. Géntis „giminės“: wenn Géntis kommen, dann Feiertag ist, plg. liet. gentys. Grícken „grikiai“: die Grícken werden auf Sandboden angebaut, plg. liet. skolinį iš slavų grikiai, Rytpr. vok. tarm. Grick, Grícken (LKK VIII 97). Gríckenbrei hibr. „grikių košė“: wir haben Gríckenbrei gekocht, plg. Grícken. Júckas „žąsų kraujo, džiovintų obuolių ir bulvinių kukulių sriuba“: wir hatten Júckas gekocht, aber mir schmeckt Júckas nicht, denn da ist alles durcheinander, plg. liet. jukà, tarm. jùkas (Jurbarkas). Sprendžiant iš formos, Júckas, be jokios abejonės, gautas per lietuvių šnektas. Tačiau ir pati šio žodžio šaknis juk-, lietuvių kalboje turėdama nemažą tokių neabejotinų savo gimina(i)čių, kaip jau-ti, jauk-ti „maišyti“, jūk-ti „mišti“, sujūk-ti „susimaišyti“ ir kt., taip pat, tur būt, nėra slavizmas lietuvių kalboje. Tiesa, A. Brückneris, Pr. Skardžius, E. Frenkelis ją kildina iš slavų jucha⁶, tik Fr. Slavskis pastarąją nuomonę pateikia jau kiek abejodamas: „…z pol.: niem. Jauche „gnojówka, ciecz z w zrodu“… , może (praretinta mūsų) i lit. jukà „czarna polewka“⁷. Kadangi šaknis pažįstama daugeliui ide kalbų (jų tarpe ir sanskritui bei sen. graikų kalbai), greičiausiai ir lietuvių jukà, kaip ir anksčiau pateikti kiti jos giminaičiai, yra senosios indoeuropietiškos leksikos žodžiai. Kádick „kadagys“: der Kádick ist meist nur ein Strauch, selten ein Baum, plg. liet. tarm. kadigỹs, lk. kadagỹs, Rytpr. vok. tarm. Kaddig, Kaddik (LKK VIII 97). Tiriamasis žodis išlaikęs lietuviško atitikmens kirčiuotojo a ilgumą, plg. kãdagi. Kádicksbeeren hibr. „kadagio uogos“: die Kádicksbeeren im Herbst sind blau, žr. Kádick. ⁴ Straipsnio autorė nuoširdžiai dėkoja vietiniams šio krašto gyventojams — liaudies menininkei Lidijai Meškaitytei ir jos tėvams Onai ir Jonui Meškaičiams, gyvenantiems Jurbarko raj. Smalininkų apyl. Antšvenčių kaime, pateikusiems dalį užrašytosios leksikos ir visą medžiagą patikrinusiems. ⁵ Tvirtapradės priegaidės ženklu čia ir toliau rodoma pateikiamųjų lituanizmų kirčio vieta. ⁶ Žr. Die slavischen Fremdwörter im Litauischen von A. Brückner, Weimar, 1877, p. 88; Die slavischen Lehnwörter im Altlitauischen von Pranas Skardžius, Kaunas, 1931, p. 91; E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch (toliau LEW), Göttingen, 1962, p. 199. ⁷ Plg. Fr. Sławski, Słownik etymologiczny języka polskiego, I, Kraków, 1952—1956, p. 585—586. 198 Kalóschen „kaliošai“: er ist ausgegangen auf Kalóschen, plg. liet. skolinį kaliōšai, atėjusį per lenkus (LEW 209). Kántschuck „odinis rim­bas“: willst mit dem Kántschuck, plg. liet. skolinį iš slavų kańčiukas. Dėl kirčio vietos plg. Baltistica, VIII(2), Vilnius, 1972, 203. Kissel „avižinis kisielius“: Kissel kocht man aus Hafermehl, plg. liet. tarm. kyšelis, lk. kišielius, Rytpr. vok. tarm. Kissel (LKK VIII 97). Kírmin ts „kirmįnas“: kuck — da langer dicker Kírmints, plg. liet. tarm. kírminė (Jurbarkas), lk. kírminas. Klēte „klėtis“: die Klēte ist ein Vorathaus, plg. liet. tarm. klētė, lk. klētis, Rytpr. vok. tarm. Klete (LKK VIII 97). Klíbbas „klიბis“: dieses Messer ist ein alter Klíbbas, plg. liet. klibapeilis, klíbis, klíbius : klibėti; Rytpr. vok. tarm. Klibbacksch „iškeręs peilis“ (LKK VIII 97). Kódder „skuduras“: der Kódder ist schmutzig, plg. liet. skūduras. Dėl sk : k plg. liet. (s)kerdžius, (s)káutis, (s)krėgždė ir kt. Žodį greičiausiai bus pasiskolinusios ir Rytpr. vok. tarmės⁸, nes jokiuose kituose vokiečių kalbos žodynuose jis neužfiksuotas. Iš H. Frišbyro žodyno jo vedinys kodderig „menkas, prastas“ bus nepamatuotai patekęs ir į D. Šlapoberskio „Vokiečių–lietuvių kalbos žodyną“⁹. Kriwúlle „tokia lazda su įdėtu tam tikru raštišku pranešimu“: er ist von uns die Kriwúlle gebracht, plg. liet. krivūlė, krivūlė, Rytpr. vok. tarm. Kriwūle (LKK VIII 98). Krúschkis „kriaušė“: Krúschkis gibt es viele Sorten, plg. liet. skolinį iš slavų grišė, tarm. griūškė „prasta nusususį kriaušė“ (Jurbarkas). Kúckel „kepalas“: ich habe einen Kúckel Brot gekauft, plg. liet. kūkulís. Kúijel „kuilys“: unser Kúijel ist noch jung, plg. liet. skolinį iš slavų kuilýs, Rytpr. vok. tarm. Kuijel (LKK VIII 98). Kújelfleisch hibr. „kuiliena“: Kújelfleisch ist nicht zu geniessen, žr. Kúijel. Kúpst „kupstas“: auf der Wiese sind viel Kúpsten, plg. liet. kūpstas, Rytpr. vok. tarm. Kupst (LKK VIII 98). Kúpstenbildung hibr. „kopos“, plg. liet. kūpstas. Lánkas „lankos“: wir werden in Lánkas fahren nach h Heu, plg. liet. laṅkos, tarm. laṅkas (Jurbarkas). Lórbas „liurbis“: was machst du Lórbas da schon wied er, plg. liet. liūrbis, Rytpr. vok. tarm. Lórbas (LKK VIII 98). Mágritsch „magaryčios“: wer wird uns Mágritsch geben, plg. liet. skolinį iš slavų magaryčios, tarm. magryčios, Rytpr. vok. tarm. Magritsch (LKK VIII 98). Máldininker „surinkimininkas, maldos namų lankytojas“: die Máldininker ziehen von Ort zu Ort, plg. liet. tarm. maldininkas (Jurbarkas), Rytpr. vok. tarm. Maldininker (LKK VIII 98). Merjéll „samdinė, pusmergė“: das ist eine fleissige Merjéll, plg. liet. tarm. mergelė (Pagėgiai), lk. mergėlė, Rytpr. vok. tarm. Mergell (LKK VIII 98). 8 Žr. Preussisches Wörterbuch Ost- und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischer Folge von H. Frischbier, Berlin, 1882, p. 399. 9 D. Šlapoberskis, Vokiečių-lietuvių kalbos žodynas (II le id.), Vilnius, 1972, p. 542. 199 Meschkínnis „degtinė su medumi“: Meschkínnis ist ein guter Getränk, plg. liet. meškinis. Mútrus „ištekėjusių moterų tam tikra skepeta“: die Frau hat sich einen Mütrus aufgebunden, plg. liet. mūturas, Rytpr. vok. tarm. Múmuras (LKK VIII 98). Nuogális „nuogalis“: ach du Nuogális du könnte sich wenigstens etwas anziehen. Pággel „pagalys“: der Pággel brennt nicht: er ist zu naß. Páuten „vyriški lyties organai“, plg. liet. paũtai, Rytpr. vok. tarm. Pauten (LKK VIII 98). Pelúd „peludė“: trage den Spreu in die Pelúd, plg. Rytpr. vok. tarm. Pelud (LKK VIII 99). Pípack „pyragas“: wir werden ein guten Pípack ausbacken, plg. liet. skolinį iš slavų pyrágas, tarm. pýragas, Rytpr. vok. tarm. Pirack (LKK VIII 99). Plíckkugelis „tarkuotų bulvių kepta košė be riebalų“: wir hatten nur ein Plíckkugelis gebacken, plg. liet. tarm. hibr. plikugelis (Jurbarkas). Púkis „pūžlys (Acerina cernua)“: Púkis ist ein stachliger Fisch, plg. liet. pū̃kis, Rytpr. vok. tarm. Pukis (LKK VIII 99). Ráinus „Rainius, raino katino vardas“: unser Ráinus hat ein Maus gefunden, plg. liet. tarm. Raĩnus (Smalininkai) < Raĩnius. Scháckel „šakამys, žabas“: der Scháckel brennt gut, plg. liet. šakalỹs. Schlórre „medinė klumpė be užkulnių“; prk. „pasileidusi moteris“: die Schlórren sind zu groß; ach, du alte Schlórre, plg. liet. šliùrė. Iki šiol kalbininkų sutartinai teigiama, kad liet. šliùrė esąs germanizmas10. Tačiau tokia nuomonė nurodytuose šaltiniuose tik konstatuojama, o niekieno neįrodyta. Argumentas, kad tas žodis pažįstamas Rytų Prūsijos vokiečių tarmėms, mums atrodo, nepakankamas šiai nuomonei pagrįsti. Šio žodžio nebuvimas jokiuose kituose vokiečių kalbos žodynuose leidžia tokia nuomone suabejoti. Žodis šliùrė nurodytomis reikšmėmis plačiai pažįstamas Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje (Latvijoje jis gerai pažįstamas dar ir kitomis reikšmėmis11), todėl ar nebūtų patikimiau jį įtarti esant baltišku ir laikyti bendrašakniu su semantiškai jam labai artimais šliùrti „tižti, žliugti, gle bti“ (plg. pašliùręs „patižęs“ kėlias; neišsimiegojusi, todėl susšliūrusi), šliùrinėti „valkiotis“ ir kt. dariniais. Schúdwabbel „mėšlavabalis (Geotrupes stercorarius)“: ein Schúdwabbel fliegt na und wie, plg. liet. tarm. šídvabalis, žr. Wábbel. Schúppinis „šiupinys“: Fastnacht feiert Katz und Maus, Schúppinis gibts in jeden Haus, plg. liet. tarm. šùpinis (Smalininkai), Rytpr. vok. tarm. Schuppinne (LKK VIII 100). Trusch „triušis“: wir haben sieben Trüschen, plg. liet. triušis, tarm. trùšis. Trüschenfleisch hibr. „triušiena“: Trüschenfleisch soll gesund sein, žr. Trusch. Wábbel „vabalas“: da fliegt der kleine Wábbel, plg. liet. tarm. vàbals (Pagėgiai), lk. vábalas, Rytpr. vok. tarm. Wabbel (LKK VIII 100). 10 K. Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, Kaunas (išleidimo metai nenurodyti), 129; LEW 1007; LKK VIII 94. 11 Žr. K. Mūlenbacha Latviešu valodas vārdnīca, Rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, IV, Rīga, 1929–1932, p. 75–76. 200 Warschkėtschai „valgis iš miltų su varške, supiaustytas dideliais storais gabalais“: Warschkėtschai aus Quark, Ei und Mehl kann man schnell zu bereiten, plg. liet. tarm. varškėčiai (Smalininkai), lk. varškėčiai. Wäschkodder hibr. „mazgote“: in der Küche braucht man ein Wäschkodder, plg. Kodder. Wėnter „venteris“: wir haben zwei Wėntern, plg. Rytpr. vok. tarm. Wenter (LKK VIII 100), liet. vėnteris. Pateiktieji Smalininkų–Pagėgių apylinkių vietinės vokiečių šnektos lituanizmai yra vien tik specifiniai, su kasdiene žmogaus veikla susiję terminai, be išimties daiktavardžiai. Daugumas jų savo forma visiškai sutampa su atitinkama lietuviška forma, vartojama vietinėje lietuvių šnektoje. Sakysime, žodžiai Merjėll, Nuogállis, Pággel, kaip ir toje lietuvių šnektoje, yra išlaikę trumpą senąjį kirčiuotą a, e (plg. mergėlė, nuogális, pàgali, o žodis Kirmints pateko čia su iškritusiu judriuoju galūnės a, t. y. toks, koks jis yra tariamas vietinėje liet. šnektoje (plg. lk. kirmìnas); žodyje Lánkas taip pat išlaikyta tarmei būdinga galūnė (plg. lk. lañkos). Pasitaiko atvejų, kai skolinys išlaiko šnektai, iš kurios žodis patekęs, būdingą kirčiavimą, pvz.: Máldinin-ker (plg. lk. maldinìnikas). Skolinyje dažniausiai išlaikomas ir lietuvių šnektai būdingas priebalsių tarimas, pvz.: Ráinus, Warschkėtschai (plg. lk. Raiñius, varškėčiai). Kitų kalbos dalių skolinių tarpe užfiksuoti nepavyko. Įdomiausia tai, kad vietinėje vokiečių šnektoje neužfiksuota nė vieno veiksmažodžio — pačio gyvybingiausio kalbos elemento, o ta šnekta iš lietuvių kalbos skolinasi tiktai tą, ko ji pati neturėjo. Visa tai, be abejo, rodo, kad šios teritorijos dviejų kalbinių sistemų tarpusavio kontaktai nėra buvę labai intensyvūs. Э. ГРИНАВЯЦКЕНЕ ЛИТОВСКАЯ СПЕЦИАЛЬНАЯ БЫТОВАЯ ЛЕКСИКА В НЕМЕЦКОМ ГОВОРЕ В ОКРЕСТНОСТЯХ СМАЛИНИНКАЙ И ПАГЕГЯЙ ЛИТОВСКОЙ ССР Резюме Окрестности Смалининкай и Пагегяй (Юрбаркский и Шилутский районы Лит. ССР) являются одним из тех ареалов, в котором местные жители, долгое время находившиеся под властью Германии, и до настоящего времени говорят как на своем родном литовском говоре, так и по-немецки (по-немецки преимущественно говорят только в семье). Вследствие этого в их немецком говоре прослеживается некоторое влияние литовского языка. В статье обращается внимание на лексические заимствования в местном немецком говоре и рассматриваются около 50 лексем литовского происхождения, в нем зафиксированных автором при сборе диалектного материала для „Атласа литовского языка“ в 1961—1973 г.г. Все зафиксированные лексические литуанизмы — имена существительные, являющиеся специфическими терминами, связанными с повседневной жизнью человека. Почти все они по форме близки своим прямым соответствиям, употребляемым в местном литовском говоре, напр.: в словах Merjėll „слушанка“, Nuogállis „голодранец“, Pággel „колено“, Wäbbel „жук“ и др. ударные a, e сохранились краткими. Kirmints „червь“, Lánkas „луга“ употребляются с фонетически сокращенными окончаниями, как и в местном литовском говоре (ср. лит. литер. яз. mergėlė, nuogális, pàgali, vãbalą, kìrmìnas, lañkos). Встречаются случаи, когда заимствование сохраняет характерную для литовского говора акцентуацию 201 (напр., Mâldininker „огородолец“), свойственное литовскому говору произношение отдельных согласных (напр., Ráinus „пестрый кот“, Warschkėtschai, ср. литер. яз. Rainius, varškėčiai) и др. Заимствований, относящихся к другим частям речи, в исследуемом ареале не зафиксировано. Важно и то, что в нем не записано ни одного литовского глагола — самого жизнеспособного элемента языка. Как правило, местным немецким говором заимствовались только те слова, которые в нем отсутствовали. Все это говорит о том, что контакты между двумя разными языковыми системами в этом ареале не были интенсивными.