Lietuviška specialioji buitinė leksika Smalininkų–Pagėgių vokiečių šnektoje

LAGE STE J vin) 2 TY EMR M 591710 NE NO: SLAHO2N IG. AEA LIET OU VIO'S TSR MOK SLU AKADEMIUJA E. GRINAVECKIENE LIETUVISKA SPECIALIOJI BUITINE LEKSIKA SMALININKU — PAGĖGIŲ VOKIECIU SNEKTOJE Vakarinių lietuvių kalbos šnektų, kuriomis kalba tam tikra Klaipėdos, Silutés ir Jurbarko rajonų gyventojų dalis, ir čia vartotos vietinės vokiečių šnektos kontak- tai iki šiol, galima sakyti, netyrinėti. Visai neliestas klausimas, kaip vietinės lietuvių šnektos yra paveikusios vokiečių kalbos šnektą. Šio ploto vietiniai žmonės yra lietuviai. Jų gimtoji kalba — lietuvių. Tačiau ta teritorija, ilgą laiką (nuo XIII a. iki 1923 m.?) teisiškai, ekonomiškai ir politiškai priklausydama Vokietijai, buvo kiek nutautinta. Krašte išplito vokiečių kalba. To- dėl šalia lietuvių kalbos žmonės anksčiau čia yra kalbėję Rytų Prūsijai būdinga vo- kiečių šnekta (Plattdeutsch). Ilgainiui mokyklų ir švietimo dėka ji iš viešojo gyve- nimo pasitraukė. Jos vietoje naujai įsigalėjo vokiečių literatūrinei kalbai artima šnek- ta, atmiešta vietinio kolorito. Šalia gimtosios lietuvių kalbos ja yra kalbėję vietiniai lietuviai, o tam tikra jų dalis kartais dar ir dabar kalba. Tačiau pastaroji, nuolat vei- kiama vietinių lietuvių kalbos šnektų, yra patyrusi tam tikrą lietuvių kalbos įtaką. Be to, pasitraukusi iš viešojo gyvenimo, ji, ypač jaunimo kalboje, sparčiai nyksta. Smalinifiky—Pagégiuy apylinkės (Jurbarko ir Šilūtės rajonai) yra vienas iš tų kalbinių arealų, kur po Didžiojo Tėvynės karo apyrečiai išlikę vietiniai gyventojai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių šalia savo gimtosios lietuvių šnektos? gerai moka vokiškai (rašo jie daugiausia tik vokiškai*) ir neretai (ypač namuose ir tarpusavyje) vokiškai kalbasi net ir dabar. Kontaktuojant šio ploto dviejų kalbų šnektoms, kiekvienoje jų yra atsiradę nemaža kitos kalbos sistemai būdingų elementų. Ryškiausia įtaka pastebima leksi- koje. 1961 — 1973 m. tyrinėdami šio krašto lietuvių šnektas ir rinkdami tarminę me- džiagą ,,Lietuviy kalbos atlasui“, vietinėje vokiečių šnektoje daugiausia AfitSvenciy kaime prie Smalininkų ir Bitėnų kaime prie Pagėgių užrašėme keliasdešimt lietuviš- 1 Žr. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, II, Vilnius, 1968, p. 154— 156. * Apiešio krašto šnektą plačiau Zr. A. Salys, Lietuvių kalbos tarmės, Kaunas, 1935, p. 53—62; E. Grinaveckienė, Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės, — Lietuvių kalbotyros klausimai (toliau LKK), V, Vilnius, 1961, p. 161—165; Lietuvių kalbos tarmės (chrestomatija), Vilnius, 1970, p. 174—178. * Vietiniai gyventojai yra mokęsi vokiečių mokyklose. 197 kų žodžių*, susijusių su žemdirbių gyvenimu. Jie čia abėcėlės tvarka ir patei- kiami. Bétenbartsch® hibr. „raudonųjų burokėlių sriuba“: wir haben heute Bétenbartsch gekocht, plg. liet. skolinj iš slavų barščiai, dar plg. Rytpr. vok. tarm. Bartsch „barščiai“ (A. Sabaliauskas, Lietuvių kalbos leksikos raida, — LKK VIII, Vil- nius, 1966, p. 96). Bijonen „bijūnai“ (Paeonia): die Bijonen bliihen, plg. liet. skolinį iš slavų bijiinai, dar plg. Rytpr. vok. tarm. Bijon „bijūnas“ (LKK VIII 96). Blitterbartsch hibr. „raudonųjų burokėlių lapų ir kotųsriuba“: Bldtterbartsch schmecken mir gar nicht, plg. Betenbartsch. Bétten „botai, moteriškas aukštas guminis apavas“: mit Botten kann man durch Dreck gehen, plg liet. skolinj iš slavų botai. Brotkiickel hibr. ,,duonos kepalas®: wo hast du den Brotkiickel gelegt, plg. Kiickel. Géntis „giminės“: wenn Géntis kommen, dann Feiertag ist, plg. liet. geritys. Gricken „grikiai“: die Gricken werden auf Sandboden angebaut, plg. liet. skolinj iš slavų grikiai, Rytpr. vok. tarm. Grick, Gricken (LKK VIII 97). Grickenbrei hibr. „grikių koS8é¢*: wir haben Grickenbrei gekocht, plg. Gricken. Juckas „žąsų kraujo, džiovintų obuolių ir bulvinių kukuliy sriuba“: wir hatten Jūckas gekocht, aber mir schmeckt Jūckas nicht, denn da ist alles durcheinan- der, plg. liet. juka, tarm. jūkas (Jurbarkas). Sprendžiant iš formos, Juckas, be jokios abejonės, gautas per lietuvių šnektas. Tačiau ir pati šio žodžio šaknis juk-, lietuvių kalboje turėdama nemaža tokių neabejotinų savo giminaičių, kaip jdu-ti, jaūk-ti „maišyti“, juk-ti „„mišti“, sujūk-ti „susimaišyti“ ir kt., taip pat, tur būt, nėra slavizmas lietuvių kalboje. Tiesa, A. Briukneris, Pr. Skardžius, E. Frenkelis ją kildina iš slavų jucha*, tik Fr. Slavskis pastarąją nuomonę pa- teikia jau kiek abejodamas: „„„..z pol.: niem. Jauche ,,gnojéwka, ciecz z wzro- du“ ..., može (praretinta mūsų) i lit. juka ,,czarna polewka*?. Kadangi šaknis pažįstama daugeliui ide kalbų (jų tarpe ir sanskritui bei sen. graikų kalbai), greičiausiai ir lietuvių juka, kaip ir anksčiau pateikti kiti jos giminaičiai, yra se- nosios indoeuropietiškos leksikos žodžiai. Kadick „kadagys“: der Kddick ist meist nur ein Strauch, selten ein Baum, plg. liet. tarm. kadigys, Ik. kadagys, Rytpr. vok. tarm. Kaddig, Kaddik (LKK VIII 97). Tiriamasis žodis išlaikęs lietuviško atitikmens kir€iuotojo a ilgumą, plg. kadagi. Kadicksbeeren hibr. „kadagio uogos“: die Kddicksbheeren im Herbst sind blau, Zr. Kadick. ¢ Straipsnio autorė nuoširdžiai dėkoja vietiniams šio krašto gyventojams — liaudies meni- ninkei Lidijai Meškaitytei ir jos tėvams Onai ir Jonui Meškaičiams, gyvenantiems Jūrbarko raj. Smaliniūkų apyl. Aūtšvenčių kaime, pateikusiems dalį užrašytosios leksikos ir visą medžiagą patik- rinusiems. 5 Tvirtapradės priegaidės ženklu čia ir toliau rodoma pateikiamųjų lituanizmų kirčio vieta. ¢ Zr. Die slavischen Fremdworter im Litauischen von A. Briickner, Weimar, 1877, p. 88; Die slavischen Lehnworter im Altlitauischen von Pranas Skardžius, Kaunas, 1931, p. 91; E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch (toliau LEW), Gėttingen, 1962, p. 199. " Plg. Fr. Stawski, Stownik etymologiczny języka polskiego, I, Krakow, 1952— 1956, p, 585— 586. 198 Kalėschen „,kaliošai“: er ist ausgegangen auf Kaldschen, plg. liet. skolinį kalio- šai, atėjusį per lenkus (LEW 209). Kéntschuck „odinis rimbas“: willst mit dem Kdntschuck, plg. liet. skolinį iš slavų kanciukas. Dėl kirčio vietos plg. Baltistica, VIII(2), Vilnius, 1972, 203. Kissel „avižinis kisielius“: Kissel kocht man aus Hafermehl, plg. liet. tarm. kyselis, 1k. kisielius, Rytpr. vok. tarm. Kissel (LKK VIII 97). Kirmints „kirminas“: kuck — da langer dicker Kirmints, plg. liet. tarm. kif“- minc (Jurbarkas), lk. kirminas. Klėte „klėtis“: die Klėre ist ein Vorathaus, plg. liet.tarm. klėtė, 1k. klėtis, Rytpr. vok. tarm. Klete (LKK VIII 97). Klibbas „klibis“: dieses Messer ist ein alter Klibbas, plg. liet. klibapeilis, klibis, klibius : klibėti; Rytpr. vok. tarm. Klibbacksch „„iškleręs peilis“ (LK K VIII 97). Kėdder „skuduras“: der Kodder ist schmutzig, plg. liet. skūduras. Dėl sk : k plg. liet. (s)kerdžius, (s)kdutis, (s)krégZdé ir kt. Žodį greičiausiai bus pasisko- linusios ir Rytpr. vok. tarmés®, nes jokiuose kituose vokiečių kalbos žodynuose jis neužfiksuotas. Iš H. Frišbyro žodyno jo vedinys kodderig „menkas, prastas“ bus nepamatuotai patekęs ir į D. Šlapoberskio „Vokiečių — lietuvių kalbos žodyną““. Kriwūlle „tokia lazda su įdėtu tam tikru raštišku pranešimu“: er ist von uns die Kriwūlle gebracht, plg. liet. krivūlė, krivūlė, Rytpr. vok. tarm. Kriwūle (LKK VIII 98). Krūschkis „kriaušė“: Krūschkis gibt es viele Sorten, plg. liet. skolinį iš slavų grifisé, tarm. griūškė „prasta nusususi kriaušė“ (Jurbarkas). Kūckel „kepalas“: ich habe einen Kūckel Brot gekauft, plg. liet. kūkulis. Kūijel „kuilys“: unser Kūijel ist noch jung, plg. liet. skolinį iš slavų kuiljs, Rytpr. vok. tarm. Kuijel (LK K. VIII 98). Kūijelfleisch hibr. „kuiliena“: Kuijelfleisch ist nicht zu geniessen, žr. Kuijel. Kūpst „kupstas“: auf der Wiese sind viel Kūpsten, plg. liet. kūpstas, Rytpr. vok. tarm. Kupst (LKK VIII 98). Kūpstenbildung hibr. „kopos“, plg. liet. kūpstas. Lankas „lankos“: wir werden in Lankas fahren nac h Heu, plg. liet. laikos, tarm. lanikas (Jurbarkas). Lérbas „Jiurbis“: was machst du Lorbas da schon wied er, plg. liet. liūrbis, Rytpr. vok. tarm. Lorbas (LKK VIII 98). Magritsch ,,magaryCios®“: wer wird uns Madgritsch geben, plg. liet. skolinj iš slavų magaryčios, tarm. magrycios, Rytpr. vok. tarm. Magritsch (LKK VIII 98). Maldininker ,.surinkimininkas, maldos namų lankytojas“: die Madldininker ziehen von Ort zu Ort, plg. liet. tarm. maldininkas (Jurbarkas), Rytpr. vok. tarm Maldininker (LKK VIII 98). Merjéll „samdinė, pusmergé®: das ist eine fleissige Merjéll, plg. liet. tarm. mer- gėlė (Pagėgiai), lk. mergélé, Rytpr. vok. tarm. Mergell (LKK VIII 98). 8 Zr. Preussisches Worterbuch Ost- und Westpreussische Provinz ialismen in alphabetische? Folge von H. Frischbier, Berlin, 1882, p. 399. * D. Slapoberskis, Vokietiy-lietuviy kalbos žodynas (II le id.), Vilnius, 1972, p. 542. 199 Meschkinnis „degtinė su medumi“: Meschkinnis ist ein guter Getrdnk, plg. liet. meškinis. Miūtrus ,.iStekéjusiy moterų tam tikra skepeta“: die Frau hat sich einen Mutrus aufgebunden, plg. liet. muturas, Rytpr. vok. tarm. Muturas (LKK VIII 98). Nuogallis ,,nuogalis*: ach du Nuogdllis du konte sich wenigstens etwas anziehen. Paggel „pagalys“: der Pdggel brennt nicht: er ist zu nap. Pauten ,,vyriski lyties organai“, plg. liet. paiitai, Rytpr. vok. tarm. Pauten (LKK VIII 98). Pelūd „peludė“: trage den Spreu in die Pelud, plg. Rytpr. vok. tarm. Pelud (LKK VIII 99). Pirack „pyragas“: wir werden ein guten Pirack ausbacken, plg. liet. skolinj i§ slavy pyragas, tarm. pyragas, Rytpr. vok. tarm. Pirack (LKK VIII 99). Plickkugelis „tarkuotų bulvių kepta košė be riebalų“: wir hatten nur ein Plick- kugelis gebacken, plg. liet. tarm. hibr. plikkugelis (Jurbarkas). Pūkis „pūgžlys (Acerina cernua)“: Pūkis ist ein stachliger Fisch, plg. liet. piikis, Rytpr. vok. tarm. Pukis (LKK VIII 99). Rainus ,,Rainius, raino katino vardas“: unser Rdinus hat ein Maus gefunden, plg. liet. tarm. Rainus (Smalininkai) < Rainius. Schackel „Šakalys, žabas“: der Schdckel brennt gut, plg. liet. šakalys. Schlorre ,,medinė klumpė be užkulnių“; prk. ,,pasileidusi moteris“: die Schlor- ren sind zu grof; ach, du alte Schlorre, plg. liet. šliūrė. Iki šiol kalbininkų sutartinai teigiama, kad liet. šliūrė esas germanizmas'®, Tačiau tokia nuomonė nurodytuose šaltiniuose tik konstatuojama, o niekieno neįro- dyta. Argumentas, kad tas žodis pažįstamas Rytų Prūsijos vokiečių tarmėms, mums atrodo, nepakankamas šiai nuomonei pagrįsti. Šio žodžio nebuvimas jokiuose ki- tuose vokiečių kalbos žodynuose leidžia tokia nuomone suabejoti. Žodis šliūrė nurodytomis reikšmėmis plačiai pažįstamas Lietuvoje, taip pat ir Latvijoje (Latvijoje jis gerai pažįstamas dar ir kitomis reikšmėmis*?), todėl ar nebūtų patikimiau jj jtar- ti esant baltišku ir laikyti bendrašakniu su semantiškai jam labai artimais šliušti „tižti, žliugti, glebti“ (plg. pašliūręs „,patižęs“ kėlias; neišsimiegojusi, todėl sušliū- rusi „suglebusi“), šliurinėti ,,valkiotis“ ir kt. dariniais. Schūdwabbel „mėšlavabalis (Geotrupes stercorarius)“: ein Schūdwabbel fliegt, na und wie, plg. liet. tarm. §idvabalis, žr. Wabbel. Schūppinis „šiupinys“: Fastnacht feiert Katz und Maus, Schūppinis gibts in jeden Haus, plg. liet. tarm. šūpinis (Smalininkai), Rytpr. vok. tarm. Schuppinne (LKK VIII 100). Trusch „triušis“: wir haben sieben Trūschen, plg. liet. triūšis, tarm. trūšis. Trūschenfleisch hibr. „triušiena“: Truschenfleisch soll gesund sein, žr. Trusch. Wabbel „vabalas“: da fliegt der kleine Wabbel, plg. liet. tarm. vabals (Pagė- giai), lk. vabalas, Rytpr. vok. tarm. Wabbel (LKK VIII 100). 0 K. Alminauskis, Die Germanismen des Litauischen, Kaunas (išleidimo metai nenurody- ti), 129; LEW 1007; LKK VIII 94, 11 Žr. K. Miilenbacha Latviešu valodas vardnica, Rediggjis, papildinajis, turpinūjis J. End- zelins, IV, Riga, 1929—1932, p. 75-176. 200 Warschkėtschai ,,valgis iš miltų su varške, supiaustytas dideliais storais gaba- lais“: Warschkétschai aus Quark, Ei und Mehl kann man schnell zu bereiten, plg. liet. tarm. varskécai (Smalininkai), 1k. varškėčiai. Waschkodder hibr. „mazgotė“: in der Kiiche braucht man ein Waschkodder, plg. Kodder. Wėnter „venteris“: wir haben zwei Wėntern, plg. Rytpr. vok. tarm. Wenter (LKK VIII 100), liet. vénteris. Pateiktieji Smalinifiky —Pagégiy apylinkių vietinės vokiečių šnektos lituaniz- mai yra vien tik specifiniai, su kasdienine žmogaus veikla susiję terminai, be išimties daiktavardžiai. Daugumas jų savo forma visiškai sutampa su atitinkama lietuviš- ka forma, vartojama vietinėje lietuvių šnektoje. Sakysime, žodžiai Merjéll, Nuogdllis, Pdggel, kaip ir toje lietuvių šnektoje, yra išlaikę trumpą senąjį kirčiuotą a, e (plg. mergėlė, nuogalis, pagalį, o žodis Kirmints pateko čia su iškritusiu judriuoju galūnės a, t. y. toks, koks jis yra tariamas vietinėje liet. šnektoje (plg. Ik. kifminas); žodyje Lankas taip pat išlaikyta tarmei būdinga galūnė (plg. Ik. laikos). Pasitaiko atvejų, kai skolinys išlaiko šnektai, iš kurios žodis patekęs, būdingą kirčiavimą, pvz.: Mdldinin- ker (plg. Ik. maldiniūikas). Skolinyje dažniausiai išlaikomas ir lietuvių šnektai bū- dingas priebalsių tarimas, pvz.: Rdinus, Warschkétschai (plg. 1k. Rainius, varškėčiai). Kitų kalbos dalių skolinių tarpe užfiksuoti nepavyko. Įdomiausia tai, kad vie- tinėje vokiečių šnektoje neužfiksuota nė vieno veiksmažodžio — pačio gyvybingiau- sio kalbos elemento, o ta šnekta iš lietuvių kalbos skolinosi tiktai tą, ko ji pati netu- rėjo. Visa tai, be abejo, rodo, kad šios teritorijos dviejų kalbinių sistemų tarpusavio kontaktai nėra buvę labai intensyvūs. 3. TPHHABS IL KE HE JIMTOBCKAS CMEUHAJIBHAS BbITOBASI JIEKCHKA B HEMELKOM TOBOPE B OKPECTHOCTSIX CMAJIMHHHKAHW H TATErsiH JINTOBCKOH CCP Peawome Okpecrnocrn Cmaannuukait Hu [larersii (Op6apkckuit ui uayrtekuit paitonst Jlutr. CCP) ABJSIOTCA OJAHHM H3 TeX apeaJtioB, B KOTOPOM MeCTHbIe MKHTEJH, J0/roe BpeMs HAXOJIKBINHECH noj BjaacTbio TepMaHHH, H JIO HACTOANIEr0 BpeMeHH rOBOPST KAaK Ha CBOEM DPOAHOM JIHTOBCKOM roBope, Tak H MO-HEMELKH (Mo-HeMeuKH NPeHMylIeCTBeHHO roBOPAT TOJIbKO B cembe). Beaen- CTBHE 3TOTO B HX HEMEILKOM roBOpe MPOC/eKHBAETCH HEKOTOpPOe BJIMSHHE JHTOBCKOrO f3blKa. B crarbe ofpamiaercss BHHMAHHe Ha JIEKCHYECKHE 3aHMCTBOBAHHS B MECTHOM HEMEIKOM roBOpe H paccMATpHBAIOTCS OKOJIO 50 JeKCeM JIHTOBCKOrO MPOHCXOXKACHHS, B HeM 3adHKCH- poBaHHbIX aBTOPOM TNpH cOope AHAJeKTHOro MaTepuajia Aas „Arjaca JHTOBCKOrO si3biKa“ B 1961—1973 r.r. Bee 3adukCHpOBAaHHbIE J@KCHYECKHE JHTYaHH3Mbl — HMEHa CyUleCTBHTE/bHLIE, ABJIS- ouHecs CNeLKHĖOHUeCKHMH TepMHHAMH, CBA3aHHBIMH C TNOBCEAHEBHOIl XH3HbIO uesoBeka. [lou- TH BCe OHH NO Gopme GAH3KH CBOHM NPAMBIM COOTBECTCTBHSAM, VIIOTpeGJIAEMbIM B MECTHOM JIH- TOBCKOM roBope, Hamp. : B ciioBax Merjéll ,,cayxanka", Nuogdllis „rononpanen“, Pdaggel „Koneno“, Wabbel „»xyk“ u ap. yaapHble a, e coxXpaHHJIHCb KpaTKHMH, Kirmints „uepBsL“, Lankas „nyra“ ynorpeOjisioTCHA ¢ (OHETHUECKH COKPAUIeHHBIMH OKOHUAHHAMH, Kak H B MeCTHOM JIHTOBCKOM roBope (cp. JuT. autep. 53. mergėlė, nuogdlis, pūgalį, vūbalą, kišminas, laitkos). Berpeuaio Tea CJiyuan, KOrja 3aHMCTBOBaHHe COXPAHACT XapaKTEpHYJO JŲIA JIHTOBCKOrQ TOBOpa aKUEHTYalHio 201