Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija terminografijoje

Lil EIT UV ALŲ 0 TB Rey Mash NiO o LuiOn@ il ids LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIIJA J. KLIMAVICIUS TARPTAUTINIU IR LIETUVISKUJU TERMINU STNONIMIJA TERMINOGRAFIJOJE Tarptautinių ir lietuviškųjų žodžių santykio problema yra sudėtinga ir daugialypė. Čia beveik visiškai nenagrinėjama svarbiausia jos dalis — kada ir kodėl tik tarptautinis žodis, kada ir kodėl tik lietuviškas (teoriškai, abstrakčiai ir praktiškai, konkrečiai). Šiuo tarpu apsiribojama daliniu, bet ne mažiau sudėtingu, sunkiu ir aktualiu klausimu — kada ir tarptautinis, ir lietuviškas Žodis. Tarptautinių ir lietuviškųjų žodžių (terminų) sinonimikos problema teoriškai išsamiau čia irgi nenagrinėjama (tai atskiro straipsnio reikalas). Trumpai konstatuosime tik paties reiškinio atsiradimo priežastis ir aplinkybes. Leksikologijoje žodžiai (o terminologijoje terminai) kilmės ir chronologijos požiūriu skirstomi į savuosius — veldinius ir naujadarus — ir skolinius (siauriau — tarptautinius žodžius) — senuosius ir naujuosius. Tačiau tokia klasifikacija turi apimti ne tik formą, bet ir turinį. Abiejų skirstymų — leksikologinio ir semasiologinio — sugretinimas ir jų santykio nustatymas gali parodyti, kokia semantika slypi minėtuose leksikos (terminijos) skyriuose ir poskyriuose. Čia ne vieta smulkiai dėstyti nei tos semantinės klasifikacijos motyvus, nei visą tą skirstymą". Šiuo tarpu mums rūpi tik tie jos skyriai, kuriuose reiškiasi tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimiškumas. Jų yra du. 1. Natūralu, kad neskolintoji (paveldėtoji ir naujai atsiradusioji) terminosemantika išreiškiama lietuviškosios (resp. baltiškosios, indoeuropietiškosios) kilmės leksemomis. Tačiau ta terminosemantika dažnai būna ne tik lietuviška (etnografizmai), bet bendra jei ne visoms, tai daugeliui ar bent kelioms kalboms ir kiekvienoje jų, žinoma, įvardijama savais žodžiais. O moksle — kaip tik dėl to semantikos bendrumo ir mokslo tarptautiškumo — dažnai vartojami internacionaliniai terminai, kurie, savaime suprantama, yra nacionalinės kilmės ir įgauna tarptautiškumo statusą tik dėl kurios nors tautos ar kurio nors mokslininko prioriteto, nuopelnų moksle (tai yra dėl nekalbinių priežasčių). Taip atsiranda skirtingos kilmės (dvikalbių) absoliučiųjų sinonimų poros, pvz.: plukė — anemonė (Anemone), vilkdalgis — irisas (Iris). Šitie augalai nuo amžių auga Lietuvoje ir turi lietuviškus vardus, todėl būtų keista, jeigu tie vardai nebūtų vartojami ir mokslinėje botanikos sistematikoje?. Tačiau gana paplitę ir tarptautiniai jų 1 Galima tik pažymėti, kad toks skirstymas leidžia labai paprastai nušviesti painiausia klasifikacijos skyrių — semantinių vertinių (kalkių), arba vadinamųjų „slaptųjų skolinių“ (P. A. Bynaros, BBejjenne B HayKy O s351Ke, Mocksa, 1958, p. 120), problemą. 2 Tik retais atvejais savieji žodžiai dėl nedidelio jų arealo bei siauros vartojimo sferos į mokslo terminiją gali ir neprasiskinti sau kelio (gal kartais ir ne be terminų vartotojų kalbinio neišprusimo ar abejingumo). Pavyzdžiui, skalė, dubė geologijoje, naugė (naugis) technikoje, chemijoje ir fizikoje netapo dolomito, kdrsto, metalo sinonimais. Nors kalbinių kliūčių tam ir nėra. 91 sinonimai (nors jų pasiskolinimas ir vartojimas yra lemiamas ne kalbinių priežasčių: jų reikmės nėra), ir jų diferenciacija yra ne semantinė, o stilistinė. 2. Skolintųjų tarptautinių terminosememų nominacija, jeigu lietuvių kalboje nėra atitinkamų gatavų priemonių, 0 resursai nėra funkciškai pakankami (arba bent tokie atrodo), realizuojama skoliniais (siauriau — tarptautiniais žodžiais), o jeigu priemonių yra arba resursai pakankami — lietuviškaisiais žodžiais, terminizuojant jau turimus arba kuriant naujadarus. Bet ir pastaruoju atveju, ypač siauroje mokslinėje vartosenoje ir ypač greta naujadarų (taigi, iš esmės irgi dėl nekalbinių priežasčių), funkcionuoja ir internacionalizmai, pvz.: atsparumas — rezistencija, akmenligė — litiazė. Vadinasi, tarptautinių ir savųjų terminų sinonimija, P. Ivičiaus žodžiais tariant, ,,HeH3OexHoOe sBJEHHE BO BCex (dasax pasBHTHS TepMHUHOJOIHH “3, Si skirtingos kilmės (dvikalbé) sinonimija iš esmės skiriasi nuo toje pačioje kalboje (dazniausiai iš skirtingų jos tarmių) atsiradusios absoliučiosios sinonimijos, kurios kalba, ypač terminija, vengia ir kratosi. R. Budagovas teisingai pastebi: „<...> AUH2BUCMUKA K. A3bIKO3HAKUEe — AaOCOJItOTHbLIE CHHOHHMbI B PYCCKOM SI3bIKe, OjįHaKO yXe TO, UTO IepBoe CYIIECTBHTEJbHOE SBJISIETCHA HHOSISBIYHBLIM TO IIDOHCXO2XKJIEHHIO, a BTODpoe noJtoOHoro XapaKTepa He HMEET, BbICTYINaeT KaK H3BECTHEbIH, XOTS H „TIDHTJIYLIČHHbIĖ“ JKOGepeHnHAJIbHbIĖŪ IIpH3HAaK Me2kjly HHMK““*, Galima teigti, kad tam tikru mastu terminija egzistuoja dviem atmainom — nacionaline ir internacionaline. Žinoma, visuotinė absoliučiųjų sinonimų vengimo tendencija, nors ir apribota, nors ir lėčiau, veikia ir čia. Ji reiškiasi dvejopai: 1) tokių porų semantine diferenciacija, pvz.: čiaupas „įtaisas skysčiui ar dujoms iš vamzdžio leisti ir joms sulaikyti“ — kranas ,„sunkmenų kėlimo mechanizmas“; 2) visišku skolinio išstūmimu iš kalbos sistemos, pavyzdžiui, vietoje konusas, gradusas, fokusas, linzė, celė, ruporas vartojami tik kūgis, laipsnis, židinys, lęšis, ląstelė, garsintuvas®. Reikia iškelti dar vieną savotišką reiškinį, egzistuojantį greta tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos ir atsirandantį kaip šalutinis tos sinonimijos susidarymo padarinys. Tai leksinių mikrosistemų heterogeniškumas (nevienalytiškumas), arba lietuviškųjų ir skolintųjų elementų koegzistencija vienoje mikrosistemoje, pvz.: dujos, bet gazotronas; laipsnis, bet gradientas; židinys, bet fokusuoti; kūgis, bet konoidas; sankiba, bet kohereris; karbonatas, bet anglis; feritas, bet geležis; optika, bet šviesa; aksonometrija, bet ašis (plg. aksiometras — ašimatis); hominidas, antropologija, bet žmogus (plg. humanizacija — sužmoginimas, antropogeninis — žmogiškasis). Čia nėra nieko nelogiška ar nedėsninga. Mikrosistemų nevienalytiškumas yra visiškai normalus reiškinys, būdingas daugeliui kalbų. Jis negali būti priežastis nei lietuvinimo, nei tarptautinimo, negali šių procesų nei sukelti, nei stabdyti“. * II. HBuu, K npobsieMe JiuHrBHCTHUeCKOĖ TEDpMHHOJIOTHH H YCJIOBHbIX 0GO3HaueHHil B CJIABSHCKHX f3HIKaX, — „Boripocki s35iKk03HaHHs“, 1963, Ne 1, p. 19. * P. A. Bynaros, CpaBHuTe/bHO-CEMaCHOJIOTHYECKHE KHccjiegoBanns, Hagar. MockoscKoro roc. yH-Ta, 1963, p. 185. ® Tai, kad jų dar pasitaiko tekstuose, rodo tik nepakankamą ty tekstų kalbos kultūrą. Tokių skolinių vartojimas yra normos pažeidimas, o ne jos paliudijimas. ¢ Žinoma, tai nereiškia, kad negalimas dalinis mikrosistemy išlyginimas. Tačiau jis įmanomesnis darybiniu (formantų) pagrindu, 92 Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija čia nagrinėjama, remiantis ne mokslo veikalų tekstais", o terminų žodynais — terminografija?. Iš jau gana gausios ir įvairios lietuvių terminografijos analizei pasirinkti fizikos?, chemijos? ir politechnikos! žodynai. Šitokį pasirinkimą lemia: 1) būtinybė ribotis; 2) šių mokslo šakų artimumas; 3) šių žodynų sinchroniškumas (nes sinonimų tapatumo laipsnis per laiką gali kisti ir skirtingų laikotarpių žodynuose kiek kitaip atsispindėti); 4) šių žodynų tobulinimo reikalas (iš dalies jau realizuojamas). Nors šie žodynai neapima tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos visumos, tačiau pakankamai atspindi jos mastą ir leksikografinio pateikimo būdų įvairovę, būdami artimų sričių, gerai iliustruoja atskirų sinoniminių porų pateikimo nevienodumus ir leidžia daryti bendresnes išvadas apie tarptautinės ir lietuviškosios sinonimijos terminografijoje problemas, ypač apie tos sinonimijos tapatumo laipsnį. Pirmiausia panagrinėsime tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos pateikimo būdus. SINONIMŲ PATEIKIMO BŪDAI Tarptautiniai ir lietuviškieji sinonimai minėtuose terminų žodynuose pateikiami trimis pagrindiniais būdais. 1. Pirmasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų abipusis susiejimas (A—> Bir B — A, arba A, Bir B, A). Pvz.: termistorius (=šiluminė varža) „TepMucTOp (= TenJioconpoTHBJIeHHe)“ FTZ, 95?2 įr šiluminė varža (=termistorius) ,,TenyioconpoTuBenne (= TepmMucTop)“ FTZ, 7 Tokios sinonimijos vartojimas mokslo veikalų tekstuose turi savo specifiką. Tekstuose daugiau pasitaiko iš kalbos sistemos jau išstumtų skolinių, dar tik prigyjančių naujadarų, apskritai, daugiau įvairovės, svyravimų ir kitimų dinamikos. Tik iš tekstų galima nustatyti statistinę ir stilistinę tarptautinių ir lietuviškųjų terminų diferenciaciją. 8 Dėl termino terminografija, dar beveik visai nepaplitusio, bet tikrai gero ir patogaus, žr. I. I. KoBanuk, OcHoBna npoGjeMarura cyuacHol ykpaikcbkoi TepMikojiorii, ITepma HayKoBoMEeTOAMYHA Hapaja 3 NpoOjJIeM YNoOps/ĮKYBaHHA i HOpMAJIBanii TepMiKOJOTril, Tesu ponosigeit i noBiuOMJIEeHb, Kuis, 1970, p. 14. * Fizikos terminų žodynas, redaktorius Lietuvos TSR MA akad. P. Brazdžiūnas, žodyną peržiūrėjo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1958, 124 p.; lietuvių-rusų k. [sutrumpintai FTŽ,]; Fizikos terminų žodynas, red. P. Brazdžiūnas, redakcinė komisija: T. Banys, J. Batarūnas, P. Brazdžiūnas (pirmininkas), H. Horodničius, S. Jakutis, A. Juodviršis, E. Makariūnienė, A. Puodžiukynas, J. Stanaitis, K. Ušpalis (pirmininko pavaduotojas), S. Valentinavičius, [d. 1], Vilnius, 1971, p. 1-419 (rotoprintu), [d. II], Vilnius, 1973, p. 418-965 (rotoprintu) ir Papildymai, 37 p. (rotoprintu); lietuviy-rusy-angly-vokieéiy k. [sutrumpintai FTZ, ir FTZ,P]. 10 K. Daukšas, Chemijos žodynas, žodyną peržiūrėjo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto terminologijos komisija, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1960, 450 p.; lietuvių-rusų k. [sutrumpintai ChŽ]. 11 Rusų-lietuvių kalbų politechninis žodynas, redakcinė kolegija: doc. techn. m. kand. A. Novodvorskis (pirmininkas), doc. techn. m. kand. L. Kumpikas, doc. techn. m. kand. J. Mikuckas, vyr. dėst. J. Stanaitis, doc. techn. m. kand. S. Vasauskas, prof. chem. m. kand. J. Vidmantas, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1959, 520 p. [sutrumpintai PolŽ]. 12 Santrumpas Zr. išn. 9—11, Romėniškieji skaitmenys prie santrumpų reiškia dalis, arabiškieji — puslapius, 93 91; inklinacija (=pasvirimas) ,,AHKJIHHALHs, CKJOHEHHE FTZ, 36 ir pasvirimas (=inklinacija) ,,ckioHeHHe, uHKmHauus* FITZ, 67%; aproksimacija, artéjimas FTZ, 1 23 ir artéjimas, aproksimacija FTZ, 1 26; stimuliuoti (= skatinti) ChZ 261 ir skatinti (= stimuliuoti) ChZ 254; helikopteris, sraigtasparnis „renukKonTep (= BepTOJET)“ PolZ 65 ir sraigtasparnis, helikopteris ,BepTOJIET* PolZ 42; adapteris, garso émiklis „ananrep“ PolZ 12 ir garso émiklis, adapteris ,,38ykocHuMaTeb PolZ 1144, Šitokia pateikimo tvarka lyg ir rodytų visišką sinonimų leksiniy reikšmių tapatuma?'s. Tačiau nenuoseklus — net trejopas — ju pateikimas su rūšiniais determinantais verčia tuo kiek paabejoti. Pavyzdžiui, struktūra ir sandara naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekte pateikiami kaip visiškai tolygūs terminai: struktūra, sandara FT Z, II 789 ir sandara, 13 Tarptautinių ir savųjų sinonimų kitakalbių atitikmenų pateikimo tvarka yra gerokai nenuosekli. Antai, antrojoje poroje rusiškieji sinonimai jau pateikiami po kablelio, o ne skliausteliuose po lygybės ženklo. Greta šitokių leksikografinés technikos riktų pasitaiko ir didesnių Zodyninés sandaros netobulumų. Pavyzdžiui, vienais atvejais prie lietuviškos poros (savasis + tarptautinis) pateikiama ir rusiška pora (savasis + tarptautinis), kitais — tik vienas jos narys: scintiliacija (= blyksteléjimas) ,,cuunTHAsiuAs, senbiwka® FTŽ, 79 ir blykstelėjimas (=scintiliacija) ,,pensuunka“ FTŽ, 12. Kartais ir abiem atvejais greta lietuviškos poros duodamas tik vienas rusiškas atitikmuo (nors realiai egzistuoja pora), pvz.: makrokosmas (=makropasaulis) ,,MaxpokocMoc“ FTŽ, 57 ir makropasaulis (=makrokosmas) ,,Makpomup* FTZ, 57; mikrokosmas (= mikropasaulis) ,,MAKpPOKOCMOC* FTZ, 60 ir mikropasaulis (= mikrokosmas) ,,mukpomup“ FTZ, 60. Tačiau kitakalbiy atitikmenų pateikimo tvarkos nagrinėjimas, jos (taip pat ir lietuviškosios dalies) nenuoseklumy registravimas nėra šio straipsnio tikslas, todėl liečiamas tik implicitiškai. 14 Kaip matome, techniškai sinonimai skirtinguose žodynuose pateikiami įvairiai: ,,Fizikos terminų žodyne“ ir ,,Chemijos žodyne“ skliausteliuose po lygybės ženklo, o Politechnikos terminų žodyne ir naujojo ,, Fizikos terminų žodyno“ projekte — be skliausteliy, po kablelio. Nors techninis pateikimas mums čia nerūpi, vis dėlto reikia pažymėti, kad šis būdas tapatiems sinonimams pateikti yra geresnis, nes lygybės ženklą leksikografijoje įprasta vartoti neteiktinam žodžiui nukreipti į teiktiną. Rusiškoje Politechnikos terminų žodyno dalyje tokie sinonimų siejimo atvejai, kaip 2eauxonmep (= eepmonėm), yra labai reti, atsitiktiniai — paprastai jie nesiejami. Lietuviškoje Politechnikos terminų žodyno dalyje sinonimų pords narių pateikimo eilės tvarka paprastai yra adekvati rusiškos dalies terminams: pirma duodamas lietuviškasis sinonimas, paskui tarptautinis, jeigu jie atitinka rusiškąjį rusiškos dalies žodį ir, atvirkščiai, pirma pateikiamas tarptautinis terminas, paskui jo lietuviškasis sinonimas, jeigu jie atitinka tarptautinį rusiškos dalies žodį. Tačiau pasitaiko ir nukrypimų. Jie yra dvejopi: 1) lietuviškos dalies terminai pateikiami atvirkštine tvarka, pvz.: cmpykmypa — sandara, struktūra PolZ 412, o cmpoenue — struktūra, sandara PolZ 411 — tai, matyt, tėra apsirikimai; 2) lietuviškoje dalyje sinonimų pords nariai abiejose vietose pateikiami vienodai, pvz.: eepmuxanbKbiū — vertikalus, stačias PolZ 42 ir omeecnowiė — vertikalus, stačias PolZ 253 arba depexm — trūkumas, defektas PolZ 88 ir nopox — trūkumas, yda, defektas PolZ 308, kas visišku jų tapatumu leidžia labai suabejoti — čia greičiau pirmajam teikiama pirmenybė (apie tai žr. posk. 2). '* Kiek abejonių gali kelti tik tokių techniškai nenuosekliai pateiktų porų adekvatumas: konjuguotoji reakcija — žr. susijusi reakcija ChZ 155 ir susijusi reakcija (= konjuguotoji reakcija) ChŽ 267; substituentas — žr. pakaitas ChZ 263 ir pakaitas (=substituentas) ChŽ 210, nes nuorodą žr. leksikografijoje įprasta vartoti tada, kai mažiau teiktinas žodis nukreipiamas į teiktinesnj. Bet veikiausiai čia tėra techniniai riktai, o ne principo laikymasis. 94 struktūra FTZ, II 640?*. Prie sandara, struktūra pateikiami tik 5 rūšiniai terminai ir tik su sandara — atomo sandara FTZ, II 640, branduolio sandara FTŽ, II 640, medžiagos sandara FTZ, 11 640, molekulės sandara FTZ, II 640 ir vidinė sandara FTZ, 11 640, o prie struktūra, sandara rūšiniai terminai duodami su gimininiu struktūra — tie patys, kurie pateikti ir su sandara, būtent, atomo struktūra FTZ, II 789, branduolio struktūra FTZ, II 789, medžiagos struktūra FTŽ, II 791, molekulės struktūra FTZy II 791 ir vidinė struktūra FTZ, II 793, taip pat daugybė kitų struktūrų: antrinė FTZ, II 789, daugiasluoksnė FTZ, II 789, ląstelinė FTŽ, II 791, lydinio FTZ, 11 791, mozaikinė FTZ, II 792, smulkioji FTZ, II 792, stambiagrūdė FTZ, II 792, sudėtinga FTZ, II 792, tinkliné FTZ, II 793, Visatos FTZ, II 793 ir kt."" Taigi, čia esama ir dubliavimo, ir sinonimų netapatumo®. Žinoma, struktūra ir sandara turi vartosenos skirtumų: lietuviškoji sandara yra dažnesnė, populiaresnė, o tarptautinė struktūra — retesnė, moksliškesnė. Taigi, ir dažnesni, populiaresni rūšiniai terminai dažniau vartojami su sandara negu su struktūra. Tačiau visiškai galima ir retesnius rūšinius terminus vartoti ir su sandara, pavyzdžiui, lgsteliné sandara, tinklinė sandara ir pan. Bet jų nepateikta. Neduota net termino Visatos sandara, kurio retu nepavadinsi. Vadinasi, jeigu struktūra ir sandara yra absoliutieji sinonimai, tai jų tapatumas turi išlikti ir juos pateikiant su rūšiniais determinantais. Todėl geriausia visus rūšinius terminus, vengiant kartojimosi, duoti vienoje vietoje su abiem gimininiais, o prie kito gimininio palikti tik nuorodą į juos. Esamas rūšinių terminų pateikimo būdas — visų su abiem gimininiais, o dalies tik su vienu gimininiu dėmeniu — prieštarauja absoliučiam gimininių terminų tapatumui ir reikalauja jų pateikimo tvarką pakeisti (priartinant ją prie III pateikimo būdo — apie tai Žr. posk. 3). Kitais atvejais visi rūšiniai terminai pateikiami vienoje vietoje ir tik su vienu sinonimu. Pavyzdžiui, prie radiacija, spinduliavimas „w3nyuenne, JIYyueHCIYyCKAHHG, pauuauusi — radiation — Strahlung“ FTZ, II 590 nėra nė vieno rūšinio — visi prie spinduliavimas, radiacija „wanyvenmne, paimanus — radiation — Strahlung“ FTŽ, II 744: atmosferos spinduliavimas FTZ, 11 744, elektromagnetinis spinduliavimas FTZ, II 745, gravitacinis spinduliavimas FTZ, II 746, kosminis spinduliavimas FTŽ, IT 747, neutronų spinduliavimas FTZ, 11 748, radioaktyvus(is) spinduliavimas FTZ, II 18 Taip pat struktūra, sandara PolŽ 411 ir sandara, struktūra PolZ 412. Tiesa, „Chemijos žodyne“ pateikimas kitoks: sandara — žr. struktūra ChZ 244 ir struktūra ChŽ 263 (apie tokį pateikimo būdą žr. posk. 3, o apie tokius pateikimo nevienodumus — sk. ,,Sinonimy pateikimo nevienodumai“), O „Fizikos terminų žodyne“ tėra struktūra FTŽ, 88. Apie panašius tų pačių sinonimų pateikimo nevienodumus skirtinguose žodynuose plačiau žr. sk. ,,Sinonimy pateikimo nevienodumai“. '7 Gana nenuosekliai pateikiami ir kitų kalbų atitikmenys — gimininiai: cmpoexue FTZ, II 640 ir cmpykmypa, cmpoenue FTZ, II 789, Aufbau, Struktur FTŽ, 11640 ir Struktur FTZ, II 789 ir rūšiniai: vidinė sandara — innerer Aufbau FTZ, 11 640, branduolio sandara — Atomkernaufbau FTZ, II 640 (=Kern aufbau, plg. Kernstruktur FTŽ, 11789), bet atomo sandara — Atomaufbau, Atomstruktur FTZ, 11 640, medžiagos sandara — Struktur der Materie, Aufbau der Materie FTZ, 11 640, 0 molekulės sandaranet — Molekiil struktur FTZ, II 640, molekulinė medžiagos struktiraatvirkitiai — molekulare Aufbau der Materie FTZ, II 791, nors molekulinė strukt ira — molekulare Struktur FTZy II 791 ir pan. 18 Politechnikos terminų žodyne daroma dar nenuosekliau: prie struktūra, sandara pateikiama sluoksninė struktūra PolŽ 411 ir durpyno struktūra, durpyno sandara PolŽ 411, o prie sandara, struktūra — pluoštinė, grūduota, stambiagrūdė, smulkiagrūdė, plokštinė, rutulinė struktūros PolZ 412, 95 749, skvarbus(is) spinduliavimas FTŽą4 II 750, ultravioletinis spinduliavimas FTZ, 11 751...2 Tai aiškus prieštaravimas: radiacija ir spinduliavimas pateikiami kaip visiškai lygiaverčiai sinonimai, tačiau rūšinių terminų pateikimas tik su spinduliavimu šitai neigia. Taigi, patvirtinant radiacijos ir spinduliavimo reikšmių tapatumą, ir rūšinius terminus reikėtų pateikti su jais abiem. O jeigu būtų pripažįstama, kad šiedu terminai nėra tolygūs, tai ir jų pateikimą reikėtų pakeisti: radiacija žr. spinduliavimas. Reikalą komplikuoja dar ir tai, kad spinduliavimas yra ir emisijos sinonimas, nors visi rūšiniai terminai pateikiami tik su emisija (žr. FTŽ, I 153—155). Tur būt, kaip tik dėl to naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekto papildymuose emisija pateikiama be lietuviškojo sinonimo (žr. FT Ž, P 9), o spinduliavimas FTZ, P 35 — be radiacijos. Tvarka padaryta, bet gana mechaniškai. Pirma, kažin ar realu visiškai atsisakyti radiacijos®®. Antra, emisijai praverstų ir lietuviškas atitikmuo, tik jis pagal emisijos etimologinę reikšmę turėtų būti ne spinduliavimas, o išspinduliavimas*". Taip būtų galima atsisakyti ir tautologinio termino emisinis spinduliavimas FT. Z, II 745 (=išspinduliavimas). Vadinasi, spinduliavimas „radiacija“ ir išspinduliavimas „emisija“ skirtųsi panašiai, kaip vok. Strahlung ir Ausstrahlung**?. Tuo būdu, ir emiterio ,,oMuTTEp — emitter — Emitter sinonimas turėtų būti ne spinduliuotojas (žr. FTZ, I 155), o isspinduliuotojas®. Yra dar ir švitinimas — rus. 0o01y4erue, angl. irradiation, exposure, bombardement, vok. Bestrahlung, Bombardierung FTZ, 11 830, tačiau angl. irradiation yra ir iradiacija FTZy 1 241, exposure — ekspozicija FTZ, 1 140, o bombardment — apšaudymas (bombardavimas) FTŽ, I 23. Tačiau koks švitinimo, iradiacijos, ekspozicijos ir apšaudymo (bombardavimo) santykis, iš Žodyno neaišku. Apšaudymas (bombardavimas) tėra bene technikos terminas (veikiau profesionalizmas), o ne fizikos. Iradiacija, žiūrint etimologijos, turėtų reikšti lyg ir ,,spindéjima, švytėjimą“. Tačiau švytėjimas yra ceeuemue — glow, light — Leuchten, Leuchtung FTZ, 11 830, nors liuminescencija FTZ, I 416 lietuviškai irgi reikštų „Švytėjimas“, plg. gyvasis švytėjimas — bioliuminescencija [„„Moksleivis“, 1973, Nr. 11, p. 36 19 Ne visi nuosekliai pateikiami ir kitų kalbų atitikmenys. Antai, visi rusiški rūšiniai terminai duodami su gimininiu u3ay«exue, bet kažkodėl išsiskiria kopnyckyaapras coineqnas padOuaų us FTŽ, II 750, nors kopnyckyaaproe u3nygenue FTZ, T1745 ir coanearnoe u3nyvsekue FITZ, 750. 20 Ją palaiko ir būdvardis radiacinis. Beje, būdvardinis determinantas radiacinis ir kilmininkinis — spinduliavimo irgi turėtų būti sinonimai. Tačiau jie dažniausiai vartojami kiekvienas sau. Pavyzdžiui, pirometras, temperatūra yra radiacinis, -ė (žr. FTZ, II 539 ir 854), o dėsnis, slėgis, tankis — spinduliavimo (žr. FTZ, 1 99, II 714 ir II 839). *! Ir tame pačiame ,,Fizikos terminų žodyno“ projekte emituoti sinonimas yra išspinduliuoti (žr. FTŽą I 155). 22 Tik klaidingai lazerio spinduliavimas verčiamas Laseremission FTZ, II 746, naktinis spinduliavimas — nčichtliche Ausstrahlung FT, II 748, Ar spinduolis, beje, dviejose vietose aiškinamas skirtingai — ,,HK3JryuaTejib, pajinuaTOp — radiator — Strahler, Radiator“ FTZ, II 753 bei ,usnyuatess — emitter — Emitter“ FTZ, P 36, ir radiatorius „panuaTOp, usnyuatenb — radiator — Radiator, Strahler* FTZ, II 591, taip pat aptartasis emiteris, iSspinduliuotojas, niekaip nesusieti, bet susiję panašiais kitų kalbų atitikmenimis, yra trys, ar du, ar vienas daiktas, iš Žodyno nėra visai aišku. Jy rūšiniai pavadinimai beveik visi skirtingi, bet rusiškai visi pateikiami su gimininiu 4341y4ameno6 (išskyras tik axoOwotii paduamop FTZ, II 591), o vokiški — su Strahler, nekalbant jau apie tai, kad ir beta emiteris, beta spinduliuotojas FTZ, 1 155 (= beta išspinduliuotojas), ir beta radiatorius FT Ža 11591 yra 6ema-usay4ameno, Betastrahler; ir gama spinduolis FTZy P 36, ir gama radiatorius FTZ, II 591 yra camma-usAyuameno, Gammastrahler. 96 (2x)]. Ekspozicija iš esmės reikštų bene „apšvitinimą, apšvietimą (plg. vok. Belichtung)“. Bet apšvietimas yra oceem;enue — illumination, lighting — Beleuchtung FTZ, I 24, nors angl. illumination — iliuminacija FTZ, 1 229. Be to, nors vok. Bestrahlung yra švitinimas FTZ, 11 830, Bestrahlungsdosis yra ne švitinimo, o radiacijos dozė FTZ, I 120 (o Strahlungsdosis — spinduliavimo dozė FTZ, I 120). Bene galima konstatuoti, kad nacionaliniai terminai — spinduliavimas — išspinduliavimas; švytėjimas — švitinimas (— apšvitinimas) — apšvietimas (taip pat rus. usayuenue — o6Aysuenue; ceeuenue — oceemįenue; vok. Strahlung — Ausstrahlung — Bestrahlung; Leuchtung — Beleuchtung — Belichtung, nors šios darybinės posistemės semantiškai nėra visiškai adekvačios lietuviškoms, pvz.: o6ayuenue, Bestrahlung — švitinimas, o ne apspinduliavimas), dėl savo darybinio sistemingumo ir darybinių reikšmių akivaizdaus suprantamumo sudarytų paprastesnę, darnesnę ir semantiškai skaidresnę mikrosistemą negu tarptautiniai radiacija — iradiacija; emisija, iliuminacija, ekspozicija, taip pat emanacija. Tačiau visiškai ją ištobulinti ir vienareikšmiškai diferencijuoti turi patys specialistai, o kalbininkai jiems gali tik padėti. Rūšiniai terminai pateikiami dar ir trečiaip — vieni vienoje vietoje, kiti — kitoje. Pavyzdžiui, prie spindulys, radiusas FTZ, 11 751 — apskritimo spindulys, apskritimo radiusas FTZ, II 752, o prie radiusas, spindulys FTZ, 11 597 — atomo radiusas FTZ, II 597, branduolio radiusas FTŽ, 11 597, gravitacinis radiusas FTZ, 11 597, inercijos radiusas FTZ, (1 597, išorinis radiusas FTZ, 11 597, jono radiusas FTZ, II 597, kreivumo radiusas FTŽ, II 597, sąveikos radiusas FTZ, II 598, veikimo radiusas FTZ, II 598, Žemės radiusas FTZ, II 598 ir kt. Taigi, čia spindulys paliekamas tik geometrijai (nors dar prikergiamas jai ir radiusas). Mat, spindulys fizikoje turi kita reikšmę — ,,iyu — ray — Strahl® (Zr. FTZ, II 751). Panašiai ir Politechnikos terminų žodyne: paduyc — spindulys, radiusas PolZ 341, bet čia dauguma rūšinių determinanty pateikiami su spinduliu (veikimo PolZ 341, sulenkimo PolZ 341, inercijos PolZ 341, kreivumo PolZ 341, skriejiko PolZ 341, posūkio PolZ 342), tik du su abiem gimininiais sinonimais: skaiciuojamasis spindulys, radiusas PolZ 342, rekomenduojamasis spindulys, radiusas PolZ 342. Tačiau matematikos terminijoje ir apskritai literatūrinėje kalboje spindulys yra giliai isiSaknijes, vartojamas jau daugiau kaip 50 metų?* ir jokios painiavos fizikoje nedaro, nes jos spindulys (bangos FTZ, P 35, elektroninis FTZ, II 752, lazerio FTZ, IT 752, natūralus(is) FTZ, 11 752, šviesos FTZ, 11752 ir kt.) bei spinduliai (antriniai FTZ, II 741, infraraudoni(eji) FTZ, 11 742, kosminiai FTZ, 11 742, monochromatiniai FTZ, II 743, Rentgeno FTZ, II 743, ultravioletiniai FT Z, 11 744 ir kt.) yra visai kitokie. Pagaliau, būtų įmanoma ir Saulės spindulį atskirti nuo Saulės šviesos spindulio. Taigi, radiuso Zodynui reikėtų atsisakyti2?, o prie spindulio „,„pannyc“ (tai būtų homonimas spinduliui „nyu“) pridėti pažymą mat. (beje, panašios pažymos praverstų ir kitais atvejais). | 2. Antrasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų vienpusis susiejimas (4 — B, arba A, B). Pvz.: * Zr. Z. Žemaitis, Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis, Kaunas, 1920, p. 32; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1954; II pap. Id., 1972; Rusų-lietuvių kalbų politechninis žodynas, p. 341. * Savaime suprantama, tai liečia ir radialinj, pvz.: radialinis greitis FTZ, 1214, radialis eg FTZ, I 272, radialinis laukas FTZ, 1 381; radialinis pagreitis, spindulinis pagreitis II 515. 7. Lietuviy terminologija . 97 kosmosas (=visata) FTZ, 49; komponentas (=dedamoji?*) FTZ, 47; kontinuumas (= vientisa aplinka) FTZ, 48; pikas (=smailuma) FTZ, 68; atvirkštine tvarka: sudėtis (= superpozicija) FTZ, 88; netvarka (=chaosas) FTZ, 63; difrakcija, uzlinkimas FTZ, I 110; konstanta, pastovioji FT Z, 1 329; kontaktas, sąlytis FTZ, I 334; kontrakcija, (su)trumpéjimas FT Z, I 336; konvekcija, maišymasis FTZ, I 339; kriterijus, požymis FTZ, 1 357; reverberacija, aidéjimas®® FTZ, II 615; atvirkštine tvarka: apibrėžimas, definicija FTZ, 120; surinkimas, montavimas FTZ, II 802; tonas (=atspalvis) ChZ 285; vata (=medvilné) ChZ 299; dimensija (=matas) ChZ 78; autostopas, automatinis stabdiklis ,,aprocTon* PolZ 11; brandspoitas, ugniagesiy Svirkstas „„OpanjienoH T“ PolZ 31; briologija (mokslas apie samanas®) ,,6puoJiorus PolŽ 31; infiltracija (įsisunkimas) ,anuabrpanus* PolZ 125; manžetas, apmova „Maker“ PolŽ 181; mobilus, judrus ,,Mo6ubHbI“ PolZ 199; pandusas, nuožulnuma „naugnyc“ PolZ 262; permanentinis, nuolatinis ,,nepManeKTHbik“ PolZ 277; pozityvus, teigiamas ,,TIO3H THBHBIH “ PolZ 299; polichromija, spalvingumas „TOM XpOMus“ PolZ 303; prioritetas, pirmumas ,,npuoputet* PolZ 321; prognozė, numatymas „nporno3“ PolZ 324; spidometras, greičio skaitiklis®® „cnunoMerp“ PolZ 397; frikcionas, trinties mova „Opaxunon“ PolZ 471; ekonomija, santaupos ,,5 KOHOMHS * PolZ 508; ekspertas, žinovas „aKcnepT“ PolŽ 509; atvirkštine tvarka: pavėsinė, altana ,,6ecenka® PolZ 26; vandens skyriklis, dehidratorius „BonoornenmaTeJib“ PolŽ 49; išimti, eliminuoti ,,u3bsiTh* PolŽ 122; stebėtojas, observatorius ,,nabmonatenb*” PolZ 209: tikras, autentiškas ,,nopuHbl PolŽ 295; pavertimas, pavirtimas, transformacija „npeBpamenne“ PolZ 314; sutelktas, sukoncentruotas „cocpejioTOueHHbIė“ PolZ 395*?, 26 Darybiškai patogesnis būtų literatūrinėje kalboje ir kitose terminijose (pavyzdžiui, kalbotyros) plačiai vartojamas dėmuo, arba sandas. 27 Geriau būtų būdvardžio abstraktas — aidumas. 28 Galėtų būti samanotyra. 29 Geriau būtų greičiomatis (žr. Dabartinės lietuvių kal bos žodynas, II pap. 1d.). 30 Gana dažnai Politechnikos terminų žodyne tarptautinio ir lietuviškojo sinonimų poros nario eilės tvarka nepriklauso nuo rusiškų atitikmenų. Pvz.: niekalas, brokas „Opak“ PolZ 31; telkimas, verbavimas ,ep6oska* PolZ 41; skiltis, grafa „rpadpa“ PolZ 74; smulkintuvas, dezintegratorius „pnesunrerparop“ PolŽ 85; kryputė, laužyta linija, zigzagas ,,3ur3ar* PolZ 115; kaitinamoji galvutė, kalorizatorius ,Kanopu3arop“ PolŽ 130; atbraila, karnizas „xapam3“ PolZ 135; (su)skirstymas, klasifikacija ,Knaccnuįpuranas“ PolZ 143; nuorašas, kopija ,,xonus* PolŽ 156; medžio raižytuvas, ksilografas ,,xcunorpap* PolZ 170; angas ląsta, liukas „mok“ PolZ 180; lakūnas, pilotas ,,nunot* PolŽ 281; klostytas, plisuotas ,nauccHpoBaHHkIK“ PolZ 285; pamina, pedalas „mepnans“ Polž 266; nuopiova, segmentas „cerMenr“ PolŽ 375; išpiova, sektorius „,cexrTop“ PolZ 376; vinelės, teksai „,vekc (Taxc)“ PolZ 421; rūgštimatis, acidometras „aunjpnoMeTp“ PolZ 19; Soferis, vairuotojas ,.Boputens PolZ 47; kategorija, skyrius (2.) ,,paspan® PolZ 347; terminas, laikas ,,cpok* PolZ 400. Dalis tokių pavyzdžių, žinoma, tėra leksikografinis nenuoseklumas. Pvz.: forsuoti, spartinti sĖdopenpoBars“ PolŽ 468, bet spartinimas, forsavimas ,popenpoBra“ PolZ 468, inžektorius, čiurkšlinis siurblys ,uuxexrop* PolZ 124, bet garinis siurblys, ežektorius ,,*kexrop““ PolZ 508; išvežimas, eksportas ,,ssi803“ PolZ 57, bet importas, įvežimas ,,803* PolZ 40. 98 Reikėtų manyti, kad pagrindiniu laikomas tas terminas, kuris pateikiamas pirmasis®. Šitą mintį lyg ir patvirtintų tai, kad daugumą šiuo būdu pateikiamų sinonimų porų sudaro tokios, kurių antrasis narys — lietuviškas atitikmuo — yra naujadaras, dažniausiai labai šviežias, kartais net iki šiol neprigijęs ar iš viso retai vartojamas (nors didžiuma jų sudaryti nepriekaištingai ir yra tikslūs). Pvz.: echolotas, aidomatis FTZ, 1 127; maksimumas, didmé FTZ, 11 422; separatorius, skirtuvas FTZ, II 656; sarnyras, lanksta FTZ, 11 821; šriftas (=spaudmenys) ChZ 269; presas (=slégtuvas) ChZ 228; vitrina, prekylangis ,,sutpuna“ PolZ 46; gofrai, grublai, rauklés, rintés ,,rohpbi* PolZ 73; grifas, stvertas ,,v pu“ PolZ 76; grotas, didburé „Tpor“ PolZ 76; katapulta, | svaidytuvas „KaranyJnbTa“ PolZ 136; ornitopteris, plasnoklis ,,OpHHTOTITEP PolZ 246; plafonas, dailialubés ,,nnagon* PolZ 284; farvateris, laivakelis „dapBarep“ PolŽ 463; šifras, slaptaraštis udp“ PolZ 497; šturvalas, vairaratis ,,IITy pBaJI“ PolŽ 50532, Panašiai manyti leidžia ir rūšinių terminų pateikimo tvarka: jie dažniausiai duodami tik su pirmuoju gimininiu Žodžiu. Pvz.: barža, baidokas, vytinė PolŽ 23, bet visi rūšiniai tik su barža PolŽ 23; dokas, laivinė PolŽ 93, bet rūšiniai tik su dokas PolŽ 93; žurnalas, dienynas PolŽ 103, rūšiniai su žurnalas PolZ 103; niša, įsienis įduba PolZ 227, rūšiniai su niša PolZ 227, serija, eilė PolZ 377, rūšiniai su serija PolZ 377; signalas, ženklas PolZ 379, rūšiniai su signalas PolZ 379; flanšas, jungė PolZ 466, rūšiniai su flanšas PolZ 466—467; kėbulas, karoserija PolZ 170, rūšiniai su kėbulas PolZ 170; procesas, vyksmas PolZ 332, rūšiniai su procesas: adiabatinis procesas PolŽ 332, izoterminis procesas PolŽ 333, kamerinis procesas PolZ 333, ciklinis procesas PolZ 333, grįžtamasis procesas PolŽ 333, darbo procesas PolŽ 333, technologinis procesas PolŽ 333 ir kt. Tiesa, yra kiek ir nenuoseklumo. Antai retkarčiais rūšiniai pateikiami su antruoju gimininiu terminu, pvz.: orlaivis, dirižablis ,,niupuxKaban* PolZ 91, bet rūšiniai standusis dirižablis PolZ 91, minkštasis dirižablis PolZ 91. Čia, matyt, taisytina gimininių terminų pateikimo eilė. Kai kada rūšiniai terminai pateikiami su abiem gimininiais nariais: 1) visi su abiem, pvz.: regeneracija, atgaminimas FTZ, 11 609 ir atliekų regeneracija, atliekų atgaminimas FTZ, 11 609, branduolinio kuro regeneracija, [branduolinio] kuro atgaminimas FTZ, 11 609; slėgtuvas, presas FTZ, 11 714 ir Briuelio slėgtuvas, Briuelio presas FTZ, 11 714, hidraulinis slėgtuvas, hidraulinis presas FTZ, II 714; 2) vieni su vienu, kiti su kitu, pvz.: damba, pylimas PolZ 80 ir piltinė damba |!) PolŽ 80, aptveriamoji damba PolZ 80, fašininė damba PolZ 80, filtruojanti damba PolŽ 80, bet apsemiamasis pylimas (vasarinis) PolŽ 80, apsauginis pylimas PolŽ 80, neapsemiamasis pylimas (žieminis) PolŽ 80, išilginis pylimas PolŽ 80, srovę nukreipiantis pylimas PolZ 80%; 3) vieni rūšiniai terminai pateikiami su abiem gimi3 Tai, matyt, pasakytina ir apie ,,Fizikos terminų žodyno“ bei ,,Chemijos žodyno“ sinonimų pateikimą skliausteliuose polygybės ženklo. ,,Fizikos terminų žodyno“ pratarmėje pažymima: „Skliausteliuose po lygybės ženklo išspausdinti pakaitalai, kurie, komisijos nuomone, gali būti taip pat vartojami“ (p. 3). Vis dėlto šitokia technika, kaip jau buvo sakyta (žr. išn. 14), labai netobula. # Nors retkarčiais panašūs naujadarai pateikiami atvirkštine tvarka, pvz.: vandensvydis, hidromonitorius „runpoMonnaTop“ PolZ 67; kasvietė, duobė, durpduobė, karjeras „Kapbep“ PolŽ 135; tieslė, ruletė ,,pynerka“ PolZ 366. % Ir dar krantinė užtvanka PolŽ 280, nors užtvanka prie gimininių terminų nepateikta. 7 99 laminarinis (= sluoksniuotas) tekėjimas FTŽ, 93, bet tik laminarinis tekėjimas FTŽ, 52; kohezija (=sukibimas) FTZ, 47 ir priejos ko hezijos jėga FTZ, 47; sankaba? FTZ, 78ir prie jos sankabos jėga FTZ, 78, o prie jéga FTZ, 40 — sankabos (= kohezijos) jéga FTZ, 40. Pati įdomiausia tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo nevienodumuy grupė yra tų pačių sinonimų porų pateikimas skirtinguose žodynuose skirtingais būdais (viename A — Bir B — A, arba A, Bir B, A, kitame A — B, arba A, B, trečiame A — B, arba A, Bir B). Pvz.: meridianas, dienovidinis FTZ, 11 446, bet dienovidinis, meridianas „Mepunnan“ PolŽ 192; starteris, paleidiklis FTZ, 11 775, bet starteris, paleidiklis „IMyckaTreJib“ PolZ 336 ir paleidiklis „craprep“ PolZ 405; korekcija, pataisa FTZ, 1 343 ir pataisa FTZ, II 528, bet korekcija, ištaisymas“? PolŽ 158; rūgimas (=fermentacija) ChZ 241 ir fermentacija ChZ 94, bet tik rūgimas fermentavimas, fermentacija PolZ 32; biuksas — žr. svėrimo stiklelis ChŽ 49 ir svėrimo stiklelis ChŽ 267, bet tik sveriamasis stiklelis, indelis ,,610kc* PolZ 35; pelkių dujos — žr. metanas ChŽ 213 ir metanas ChŽ 178, bet metanas, pelkių dujos „Meran“ PolŽ 193 ir metanas, pelkių dujos „Gonornubiū ras“ PolZ 62; pieno cukrus (=laktozė) ChZ 217 ir laktozė (=pieno cukrus) ChŽ 163, bet pieno cukrus, laktozė PolZ 369; vaisių cukrus (=fruktozė) ChZ 294 ir fruktozė (=vaisių cukrus) ChŽ 101, bet vaisių cukrus PolŽ 370 ir fruktozė PolŽ 471; salyklo cukrus (=maltozė) ChŽ 243 ir maltozė (=salyklo cukrus) ChŽ 173, bet tik salyklo cukrus PolŽ 370; homogeninis (=vienalytis) FTŽ, 34; homogeninis, vienalytis FTZ, 1 225 (taip pat homogeniškumas, vienalytiškumas FTZy 1 225 ir vienalytiškumas, homogeniškumas FTZ, II 944); homogeninis „vienodas“ ChŽ 122 (ir homogeninė katalizė ChZ 122, homogeniné pusiausvyra ChŽ122, homogeninė sistema ChZ 122, homogeninės reakcijos ChZ 122, taip pat homogeniskumas „vienodumas“ ChŽ 122, nors vienalyčiai kompleksai ChŽ 300; vienalytis, homogeniškas PolZ 71 (taip pat vienalytiškumas, homogeniskumas PolŽ 71) ir vienalytis, homogeniškas PolŽ 239 (taip pat vienodumas, vienarūšiškumas, vienalytiškumas, homogeniškumas PolŽ 239); heterogeninis (=nevienalytis) FTZ, 34; heterogeninis FTZ, I 221 (taip pat heterogeniskumas, ivairialytiskumas FTZ, 1 221; heterogeninis „nevienodas, nevienalytis“ ChZ 118), taip pat heterogeniné katalizé ChZ 117, heterogeniné pusiausvyra ChZ 117, heterogeniné sistema ChZ 118, heterogeninés reakcijos ChZ 118; nevienalytis, heterogeninis ,,reteporenuslii PolZ 66 ir nevienalytis, hete- ** Terminas sukibimas nelabai tinka dėl savo veiksminés reikšmės, bet ne visai priimtinas ir sankaba. Tai, kas savaime sukibę, geriau vadinti sankiba, o sankaba yra tai, kas sukabinta. Panašiai adheziją būtų galima lietuviškai priekiba pavadinti. Toks tradicinės balsių kaitos nepaisymas terminijoje dėl sąvokų diferenciacijos yra neišvengiamas. Taigi, fizikoje turėsime sankiba ir priekiba, o technikoje — sankaba ir priekaba. 0 Žinoma, geriau pataisa (kaip FTZ,). 106 rogeniškas „weonnuopojinbiū“ PolŽ 224 (taip pat nevienalytiskumas, heterogeniškumas „KeonHopojiuocTbh“ PolŽ 224), taip pat heterogeniškas, nevienalytis, skirtingas „pa3Huopojiuesri“ PolZ 345 (taip pat heterogeniskumas, nevienalytiškumas, įvairumas „pa3HopojiuocTL“ PolZ 345)41, Tokių pavyzdžių yra gerokai daugiau negu čia duota, nors negalima pasakyti, kad nebūtų ir vienodo tų pačių sinonimų porų pateikimo skirtinguose žodynuose. Pvz.: motoras (=variklis) FTZ, 62 ir variklis FTZ, 99 (čia ir visi rūšiniai); motoras, variklis FTZ, II 482 ir variklis FTZ, II 920 (čia ir visi rūšiniai); variklis, motoras PolŽ 205 (čia ir visi rūšiniai, tačiau vieni su vienu gimininiu terminu, kiti — su kitu: generatorius — variklis, variklis su pripūtimu, bet sparninis motoras, pakabinamasis motoras) ir variklis PolZ 81; derivatai — žr. dariniai ChZ T2 ir dariniai ChZ 68; darinys, derivatas PolŽ 87 ir darinys PolŽ 326; ekstraktas (= ištrauka) ChZ 85 ir ištrauka (=ekstraktas) ChZ 128 [nors vandeninė ištrauka (ekstraktas) ChŽ 297, bet tik sausasis ekstraktas ChZ 245]; ekstraktas, ištrauka PolZ 509 [nors tik salyklinis ekstraktas PolZ 509] ir ištrauka, ekstraktas (3.) PolŽ 61. Rūšinių terminų sinonimijos pateikimo nevienodumus dar galima laikyti techniniais svyravimais, požiūrio nenuoseklumu. Tačiau tų pačių sinonimų porų nevienodą pateikimą, skirtinguose Žodynuose, žiūrint konsekventiškai, reikia vertinti arba kaip skirtingo jų sinonimiškumo laipsnio traktavimą, arba kaip nevykusį pateikimo būdų taikymą, jų painiojimą ir net tų būdų diferenciacijos nepagrįstumą, SEPARATINĖ SINONIMIJA IR NEEKVIVALENTINĖ POLISEMIJA Viena didžiausių tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo terminografijoje bėdų, iš tikrųjų priklausanti ne nuo pateikimo ir jo sistemos trūkumų, o nuo pačios terminijos netobulumo, yra sinonimų poros narių separatinė sinonimija arba jų neekvivalentinė polisemi ja. Ji pasireiškia tuo, kad (ax) vienas tarptautinis terminas vienu atveju žodyne turi vienokį, kitu — kitokį lietuviškąjį atitikmenį arba, atvirkščiai, (B) du (ar daugiau) tarptautiniai — vieną lietuviškąjį sinonimą [«) A, B, bet A, C; B) A, B, bet B, C, sudėtingesniais atvejais A, B, bet B, G3irrB;"C, D):Pvz: a) elastingumas (=tamprumas) ChZ 85 ir tamprumas (=elastingumas) ChŽ 273, bet stangrumas — žr. elastingumas ChŽ 258; 8) proteinas (=baltymas) ChZ 230 ir baltymas ChZ 40, bet protaminai (=proteinai) ChZ 230; ureja — žr. šlapalas ChZ 293, bet ir karbamidas — žr. šlapalas ChZ 144 bei šlapalas (= karbamidas) ChZ 269; a) poliravimas, gludinimas ,,noaupoBka“ PolZ 302 ir poliravimas, §veitimas, blizginimas ,,nomenue* PolZ 179; #1 Kartais ir tame pačiame žodyne vienos mikrosistemos terminai pateikiami nevienodai. Pvz.: dvinaris, binomas „įByunen“ PolZ 84 ir dvinaris, binomas „OnuomM“ PolZ 27, bet daugianaris „MHoroujieH“ PolZ 199 ir polinomas, daugianaris „monunoM“ PolŽ 302; sensibilizacija, jautrinimas FTZ, Il 655 ir jautrinimas, sensibilizacija FTŽ, 1 266 (taip pat ir FTZ, 79 ir FTZ, 39), bet desensibilizacija, nujautrinimas FTŽ, 1 93. 107 B) gembė, kronšteinas (maš.). ,,KPOHIITEHH “ PolZ 168 bei ,,xo601* PolŽ 475 ir konsolė, gembé (stat.) ,,koncoamb* PolZ 153; griovys, tranšėja ,,Tpanues PolZ 438, kiuvetas, griovelis ,xioBeT* PolZ 171 (be to, griovys ,,kanaBa*“ PolZ 133, kanalas „Kaman“ PolZ 132); vėdinimas, aeracija, ventiliacija „npoBerpuBanue“ PolZ 323 ir ventiliacija, vėdinimas „BenTnnauna“ PolZ 41 bei aeravimas PolZ 19; a) gravitacinė energija, visuotinės traukos energija FTŽ, I 157, gravitacijos laukas, visuotinės traukos laukas FTZy I 379 ir gravitacinė masė, svarioji masė FTŽ, II 426; kosmosas, visata „KOCMOC, BCeJIeHHas — COSMOS — Universum, Weltall“ FTZ, I 344, visata ,Bcenennass — universe, world — Universum, Weltall“ FTZ, II 958 ir pasaulis ,,mup — universe — Universum, Welt“ FTZ, II 524; glaudos efektas, pinéefektas FTZ, I 132, pincefektas, siauréjimo efektas FTZ, II 539 ir sąsmauka, susiaurėjimas, pinčefektas FTZ, II 645; p) aglomeratas, telkinys ,,ariomepar, cKonJenne — agglomerate, cluster — Agglomerat* FTZ, I 5 ir telkinys, klasteris „CrycToK — cluster — Héaufung* FTZ, P 34; akordas, sqskambis FTZ, 1 6 ir konsonansas, sqskambis FITZ, I 3292; manipuliacija, veiksmas ,MaHunyJsuMs, JAeAcTBHe — manipulation — Tasten“ FTZ, II 423, veiksmas ,jefictBue — action — Wirkung® FTZ, II 932, bet operacija, veiksmas ,onepauusi, leficTBue — operation — Operation“ FTZ, IT 501; frakcinis, dalinis FTZ, 1185, bet dalinė banga, parcialiné banga FTZ,145; girostatas, vilkelis „TupocTaT, BoJiu0K — gyrostat — Gyrostat, Kreisel* FTZ, I 204, bet vilkelis, giroskopas „rupockon — gyroscope — Kreisel® FTZ, 11949ir giroskopas ,,rupockon — gyroscope — Kreisel, Gyroskop* FTZ,1 204. Kartais lietuviško atitikmens dvireik§miSkuma atskleidžia tik jo aiškinimas (4, B, bet 4 ,,C* arba A, Bir C,,B“). Pvz.: purkstuvas, pulverizatorius „mynbBepu3aTop“ PolZ 335 ir ,,pas6pei3rusaTens“ PolZ 342, bet purkstuvas ir ,,popcynka“ PolZ 468; griaučiai, fachverkas ,,paxsepk® PolZ 464, griaučiai ,,c Kener“ PolZ 383 ir ritės griaučiai „Kapkac KaTymkKu“ PolZ 135; rafinacija, rafinavimas (=valymas) ChŽ 234 ir valymas ChŽ 295, bet rektifikacija, rektifikavimas „skysčio valymas, distiliuojant kolonoje“ ChŽ 237. Tai yra patys paprasčiausi, lengviausiai pastebimi ir išpainiojami atvejai. Tačiau gana dažnai tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų galai su galais nesueina daug sudėtingiau: du tarptautinius terminus atitinka du lietuviški (4,B, — Ar C,, Di „CC,“ arba Ar, B, — C;, B,, D,), du tarptautinius — trys lietuviški (A, Br — Cp A, „D,“ — D,, E)), du ar tris lietuviškus — penki ar šeši tarptautiniai (Aj, B, — Ar „Ci“ — Dy, A; — Ep A; „F,“ — G, „Au“ — I, L„A ar Ap“)l arba A, Br — By, Cc, mi D; „E, Ya == Dy „E“ —E,—G, „BĮ, GC“ y Fy, I „Dj“ raid H, »D;*) ir pan. Pvz.: : Zemsemé, draga „para“ PolZ 95 ir Zemsemé, bageris, durpsemé „Garep“ PolZ 19; *2 Būtų bene tiksliau konsonansq vadinti darniuoju sqskambiu. 108 viendeginis — žr. monoksidas ChŽ 300 ir pusdeginis — žr. monoksidas, suboksidas ChZ 232 ir monoksidas „oksidas, turintis vieną deguonies atomą — OJIHOOKHCH* ChŽ 186; kompresija, suspaudimas ,,cxatne — compression — Kompression“ FTZ, I 324, bet susitraukimas, kompresija „,cwarne — contraction — Kontraktion“ FTZ, II 805, nors kontrakcija turi dar kitą sinonimą — (su)trumpėjimas „cokpamenne, cxaTrKHe — contraction — Kontraktion“ FTZ, I 336; keltuvas, liftas „nojįsėMunuk“ PolZ 299, taip pat liftas, keltuvas „nudr“ PolZ 178 (ir orinis keltuvas, erliftis „,Boapnyminbsiėi nojįsbėMHHK“ PolZ 299 bei erliftas PolZ 516), keltuvas ,,bynnkynép“ PolZ 472, kėlimo kranas, keltuvas ,nonnémubii Kpan“ PolŽ 163 ir keltuvas, kėliklis „Tpy3onojįsėMunk“ PolŽ 77, skrysčiai, kabamas keltuvas „Tam“ PolZ 419; dar gerai, kad Oo1Kpam verčiamas kėliklis, domkratas PolŽ 94, o sckaramop — eskalatorius PolZ 516; transmutacija, virtimas „npeBpamenHue, TPaHCMyTauusi — transmutation — Transmutation“ FTZ, II 889, virtimas ,npeBpauienne, riepexojį — transition, transmutation — Ubergang, Umwandlung, Transmutation® FTZ, II 956, bet virtimas, konversija ,,npeocOpa3oBanue, nepexojį — change, conversion — Umwandlung, Verwandlung“ FTZ, IT 958, konversija „KOHBepCHA — conversion — Konversion“ FTZ, I 340; taip pat kitimas ,,a3mMenenne — change, variation, modification — Veriinderung, Anderung® FTZ, I 308, pokytis ,u3meHenne — variation — ,,Anderung FTZ, II 553 ir variacija „Bapnauus — variation — Variation* FT Z, II 919; gal but, čia priklauso ir transformacija ,,rpancopmaunsi, npeo6pa3oBanne — transformation — Transformation“ FTZ, II 886 ir modifikacija, atmaina FTZ, II 470 (plg. alotropinis virtimas FTZ, II 956 ir alotropiné modifikacija FTZ, II 470)% bei moduliacija, moduliavimas FTZ, II 170 (plg. fazės kitimas FTZ, 1 308 ir fazinė moduliacija FTZ, II 471); osciliacija, svyravimas ,ocunisiumsi, Kojebauue — oscillation — Oscillation, Schwankung® FTZ, II 510, bet svyravimas, §vytavimas ,,kone6anue — oscillation — Schwingung® FTZ, II 811, nors gyvoji kalba daro aiškų skirtumą tarp svyravimo it švytavimo, taip pat ir virpėjimo, kurio Žodyne, deja, nėra — tik vibracija „BuOpauKs — vibration — Vibration, Schwingung“ FTZ, II 942, nors virpesių ,,kone6aHus — oscillations, vibrations — Oszillationen, Schwingungen, Vibrationen“ FTZ, II 950-955 pilna; beje, pažvelgę i svyravimo ir virpesių rusinius terminus, rasime labai daug tapačių: anharmoniniai svyravimai FTZ, 11 811 ir anharmoniniai virpesiai FTZ, 11 950, atsitiktiniai svyravimai FTZ, II 811 ir atsitiktiniai virpesiai FTZ, II 951, elipsiniai svyravimai FTZ, II 811 ir elipsiniai virpesiai FTZ, 11 951, harmoniniai svyravimai FTZ, II 811 ir harmoniniai virpesiai FTZ, 11 952, koherentiis (-tieji) svyravimai FTZ, 11 812 ir koherentiniai virpesiai FTZ, II 952, laisvi(eji) svyravimai FTZ, 11 812 ir laisvieji virpesiai FTZ, 11952, nesuristi(eji) svyravimai FTZ, 11 812 ir nesuristieji virpesiai FTZ, 11 953, pagrindiniai svyravimai FTŽą II 812 ir pagrindiniai virpesiai FTZ, II 954, parametriniai svyravimai FTZ, II 812 ir parametriniai virpesiai FTZ, 11 954, parazitiniai svyravimai ** Plg.taip pat modifikacija elemento atmaina, turinti kitokias savybes“ ChZ 184 ir atmaina „modifikacija, variantas“ ChŽ 35, taip pat modifikacija, atmaina „MojndĖduKanus“ PolŽ 200 ir atmaina, modifikacija PolZ 345, nors pakitimas, modifikacija ,,snnonaMenennė“ PolZ 45. 109 FTZ, 11 812ir parazitiniai virpesiai FTZ, 11954, periodiniai svyravimai FTŽąa II 813 ir periodiniai virpesiai FTŽ, II 954, priverstiniai svyravimai FTŽ, II 812 ir priverstiniai virpesiai FTŽ, II 954, relaksaciniai svyravimai FTŽ, II 813 ir relaksaciniai virpesiai FTŽ, II 954, rezonansinici svyravimai FTZ, II 813 ir rezonansiniai virpesiai FTŽ, II 954, savaiminiai svyravimai, autosvyravimai FTŽ, II 813 ir savaiminiai virpesiai, autovirpesiai FTZ, 11 954, savi(eji) svyravimai FTZ, II 813 ir savi(eji) virpesiai FTŽ, II 955, sinusiniai svyravimai FTZ, II 813 ir sinusiniai virpesiai FTZ, II 955, skersiniai svyravimai FTZ, II 813 ir skersiniai virpesiai FTZy II 955, slopinami(eji) svyravimai FTZ, II 813 ir slopinami(eji) virpesiai FIZ, 11955, sukami(eji) svyravimai FTZ, II 813 ir sukami(eji) virpesiai FTŽą 11 955, tiesiniai svyravimai FTZ, II 814 ir tiesiniai virpesiai FTŽ, 11955, nors jie niekaip nesusieti; o koks skirtumas tarp osciliatoriaus _ociustop —oscillator — Oszillator“ FTZ, II 510 ir vibratoriaus ,,BuGparop — vibrator — Vibrator, Schwinger, Oszillator“ FTZ, II 942 — jie pateikti nesusieti, bet, kad jie yra tapatūs, rodytų ne tik vokiški atitikmenys, o ir kai kurie rūšiniai, pvz.: Herco osciliatorius ,ocuuansatop Tepua, Bu6parop T'epua“ FTZ, II 510ir Herco vibratorius „BnOparop Tepua“ FTZ, II 942; yra dar ir kitas svyravimas — fliuktuacija, kitimas „KoneGannue, H3MeHeHHe, OjJuoKTYanuKHSA — variation, fluctuation — Schwankung“ FTZ, II 818, žr. taip pat fliuktuacija „,OrrykrTyanus — fluctuation — Schwankung“ FTZ, 1 173, kitimas ,,a3Menenue — change, variation, modifi cation, — Verdinderung, Anderung® FTZ, I 308, plg. kai kuriuos rūšinius: metiniai svyravimai ,,TOIHYHbIE BapHalHH, FOJAHYHbIE H3MEHEHHs FTZ, II 814 ir metinis kitimas ,,ronuunoe KaMenKenne“ FTZ, I 309, paros svyravimai ,,cyTouHble KoJebaHHA, CyTOUHBIE H3MEKHEHHS — diurnal variations“ FTZ, II 814ir parinis kitimas „cyTouHoe H3Menenue — diurnal variation® FTZ, I 309; be to, angl. variation lietuviškai dar yra ir variacija FTZ, 11919, o modification — ir modifikacija, atmaina FTZ, 11 470, nors tai, matyt, reiškia jau ka kita (Zr. ankstesnį pavyzdį — fransmutacija, ...); dreifas, slinktis ,,npeiip — drift — Drift“ FTZ, I 122 ir slinktis „cMemenne — displacement — Verschiebung, Erregung® FT Zs II 715; ju rasiniai skirtingi, be to panašiai kaip slinktis aiškinamas ir poslinkis „cMememne, ciBur — displacement, . shift, bias — Verschiebung® FTZ, II 558, bet jis turi kita tarptautinį sinonimą: transliacija, poslinkis ,,Tpanciasiuusi, TIepeMemeHHue — translation — Translation“ FTŽ, II 889, plg. nulio dreifas FTZ, I 122 ir nulio poslinkis FTZ, II 559; yra dar ir nuostūmis „CJIBHT — displacement — Verschiebung“ FTŽ, II 494% bei šlytis — ,,cuur® (bet torsion — Torsion, Drillung“) FTŽ, II 826; juosta, zona „mojioca, 30Ha — band, zone — Band, Zone“ FTZ, I 285, juosta „nosc — zone — Zone“ FTŽ, P 21, bet zona, sritis ,„30Ha, nosac — zone, region, range — Zone, Bereich“ FTŽ, II 960, sritis — „oOJiacTb, 30Ha, JHANa30H — region, range, domain, area, zone — Bereich, Raum, Gebiet, Zone“ FTŽ, II 760 ir ,,30Ha, OOJIaCcTb — range, zone, area — Gebiet, Zone“ FTZ, P 36; kaip rodo kitų kalbų atitikmenys, čia šliejasi ir diapazonas — ,,Ananason, OOJIacTb — gamut, range — Bereich, Umpfang (= Umfang)“ FTZ, I 106 ir ,jauanason — band — Band“ FTZ, P 8 bei ruožas, diapazonas ,,yuacTok, JuanasoH — range, region — Bereich, Band“ FTZ, II 636, taip pat intervalas, tarpas ,,AHTepBa, NpoMeXKyToK — interval — Intervall, Zwischenraum® FTZ, I 240, intervalas ,,uuTepBaJj, TIpoMe44 Plg, dar perstima — žr. poslinkis ChZ 217. 110 *XYTOK — range (rūšiniuose ir: interval) — Bereich (rūšiniuose ir: Intervall)“ FTZ, P 17 ir tarpas ,,3a30p, NPOMEKYTOK, HHTepBAJI, INPOCTPAHCTBO — gap, interval, space, bound — Luft, Streche, Intervall, Raum“ FTZ, II 840; didžioji dauguma rūšinių juostų FTZ, I 285-288 ir FTZ, P 21, zonų FTZ, II 960-961, sričių FTZ, 11 760-766 ir FTZ, P 36, diapazonų FTZ,1106 ir FTZ, P 8, intervalų FTZ, 1 240 ir FTZ, P 17 ir tarpų FTZ, II 841 yra skirtingi, tačiau yra ir bendrų (ar panašių), pvz.: a) dažnių juosta, dažnių diapazonas ,uactoruas noJjioca, Auanason uacroT — frequency band — Frequenzband“ FTZ, I 285 (nors tik impulso dažnių juosta FTZ, 1 286, videodazniy juosta FTZ, 1 288), dažnių sritis, dažnių diapazonas ,,iuanason uactor — frequency region — Frequenzbereich, Frequenzgebiet“ FTZ, II 761 ir dažnių diapazonas „,jmana3oH uacTor — frequency range — Frequenzbereich® FTZ, I 106; taip pat garso dažnių juosta FTZ, I 285 ir garsinio dažnio diapazonas FTZ, I 106; radijo dažnių juosta FTŽ, I 286ir radijo dažnių sritis FTZ, 11 761; trumpųjų bangų sritis FTZ, II 765 ir trumpųjų bangų diapazonas FTZ,1 106; b) pereinamoji juosta ,mnepexoJįHasi 30Ha — transition zone — Ūbergangszone“ FTŽ, 1 287, šuolių zona, perėjimų zona ,nepexoiHas 30Ha — transition zone — Ūbergangsgebiet, Ubergangszone, Ubergangsschicht® FTZ, II 960 ir pereinama(oji) sritis „TMepexojiHasi 30Ha — transition(al) area — Ūbergangszone“ FTŽ, II 764; c)spektrinė juosta, spektro juosta FTZ,1288, spektro sritis FTZ, 11 764 ir spektro intervalas FTZ, I 240; d) didelio slėgio zona FTZ, 11 960 ir didelio slėgio sritis FTŽ, P 36; e) Briliueno zona FTZ, 11 960 ir Briliueno sritis (zona) FTZ, 11 761; f) „šaltoji“ zona, neradioaktyvi(oji) zona FTZ, II 960 ir „šalta(oji)“ (neradioaktyvi) sritis (zona) FTZ, II 765; g) draustinė (energijos) juosta FTZ, 1 286 ir draustinė sritis FTZ, II 761. Gana dažnai panašūs neatitikimai eina per kelis žodynus. Pvz.: «) identifikavimas — žr. radimas ChZ 123 ir radimas ChZ 234, bet identifikuoti, sutapdinti „oroxnecTBJisTb“ PolŽ 256; atgaivinimas — žr. redukavimas ChZ 34 bei gaivinimas — žr. redukcija ChŽ 103 ir redukavimas, redukcija „elektronų suteikimas, elektrocheminio valentingumo mažinimas — BoccraHoBJIeHHe“ ChZ 236, bet redukcija, redukavimas, perskaičiavimas „npuBejnenne“ PolŽ 318; krešėjimas — žr. koaguliacija ChŽ 158 ir koaguliacija, koaguliavimas „,koloidų krešėjimas — koaryusiuusi, cBépreBanne* ChŽ 151, sutraukimas — žr. koaguliacija ChZ 267, koaguliacija ,,koaryasiuusi® PolZ 145, 1. kreséjimas, sutraukimas (maist.), 2. krešėjimas, koaguliacija (chem.) PolZ 371; refriZeratorius (= šaldytuvas) „OXNaJMTEJIb, XOJOAUILHHKS ChZ 236, Saldytuvas, refriZeratorius ,,pedpuxeparop“ PolZ 362, bet garintuvas, refrizeratorius „HcnapHTe/Ib“ PolZ 126, taip pat aušintuvas, šaldytuvas „xonojuJibhnk“ PolZ 476 ir aušintuvas „oxnannTeJs“ PolZ 259; stabilumas — žr. patvarumas ChŽ 258 bei patvarumas (=stabilumas) ChŽ 213, bet stabilumas, pastovumas „craOGHhJibuocTb“ PolŽ 401 bei pastovumas (mech.), patvarumas, stabilumas PolŽ 460; bazinis, pagrindinis PolZ 20, bet šarminis (=bazinis) ChŽ 268 ir bazinis ChŽ 43; 111 efektas, padarinys; reiškinys „sOdĖpekT“ PolŽ 516 ir efektas, reiškinys FTŽ, I 127 bei reiškinys, efektas FTŽ, II 611; dispersija, sklaida ,mucnepcusi — dispersion, variance — Dispersion, Zerlegung® FTZ, 1117, sklaida ,,pasbpoc, paccesiue — scatter, straggling — Streuung, Dispersion FTZ, II 707 ir skaida, dispersija ,aucnepcus — dispersion — Dispersion, Zerlegung“ FTZ, II 687, bet iSbarstymas, iSsklaidymas ,,paccesnne — scattering — Streuung* FTZ, I 245 (nors visų jų rūšiniai terminai skirtingi, tik fono sklaida, foninė sklaida, foninis išbarstymūs FTZ, 11 707 pateikiami sinonimiškai) ir dispergavimas, dispersija ,,daleliy smulkinimas“ ChZ 80; atšvaitas (=reflektorius) FTŽ, 10, atšvaitas, reflektorius FTŽ, I 38 bei reflektorius, atšvaitas FTZ, 11 607, reflektorius, atšvaitas „pedxzekTop“ PolŽ 362, bet reflektorius (= veidrodinis teleskopas) FTŽ, 76, reflektorius, veidrodinis teleskopas FTZ, II 607; impedansas (= tariamoji varža) ,JAMIEJaHC, KaXyIleecsi cOnpoTHBJIeHHe“ FTZ, 35, taip pat impedansas, tariamoji varža ,amnefanc — impedanse, resistance apparent — Impedanz, Scheinwiderstand“ FTZ, 1229 ir tariama(oji) varža ,,KaxKyIieecsi CONpoTHBJIeHHe — apparent resistance — scheinbarer Widerstand, Scheinwiderstand“ FTZ, I 928, bet pilna varža, impedansas ,,noJiHOE CONPOTHBjeune — impedanse, generalized resistance — Impedanz, Scheinwiderstand® FT Zs II 927, taip pat pilnoji varža, impedansas ,jaMnejanc* PolZ 123, pilnoji varža (impedansas) ,,kaxymeecsi conporHBJieKue“ PolZ 393, pilnoji varža „nojmoe conporHBJieKKHe“ PolZ 394; aktyvumas ChZ 12 ir veiklumas (= aktyvumas) ChZ 299, taip pat aktyvacija, aktyvavimas „medžiagos pavertimas veiklesne“ ChZ 12 [ir neaktyvumas (=neveiklumas) ChZ 193]; aktyvus, aktyvinis, veiklus PolZ 12, bet aktyvacija (sužadinimas) FTZ, I 7 ir sužadinimas FTZ, 11 808. B) pora — žr. akuté ChZ 227 bei akutės ChZ 13, akuté „nopa“ PolZ 307, bet filjeré, akuté „Ounbepa“ PolZ 465; želė (=drebuciai) , ene” ChZ 305 bei drebudiai „crynenb“ ChZ 82, bet drebuciai, gelis ,,crynens (reas) PolZ 413, plg. dar geliacija — žr. zolio sustingimas ChZ 106 bei zolio sustingimas (= geliacija) ChZ 304; erzacas ,nepilnavertis pakaitalas“ ChZ 90 bei pakaitalas „iš dalies atstojantis tikrąjį gaminį“ ChZ 210, bet pakaitalas, surogatas PolZ 415; absorbavimas, absorbcija (=sugérimas) ChZ 7, sugérimas (=absorbavimas) ChZ 264, absorbcija, absorbavimas, sugėrimas PolZ 9 ir 291 ir imbibicija „sugėrimas — umbubuims “ ChZ 123 (be to, adsorbcija „paviršinis medziagos sugėrimas, sulaikymas, sukaupimas® ChZ 10, sorbcija „adsorbcija ir absorbcija“ ChZ 256, PolZ 395, desorbcija PolZ 88 ir autoabsorbcija); konsistencija (=tiritumas) ChZ 156 bei tirstumas (= konsistencija) ChZ 283, bet kondensuoti „dujas, garus paversti skysčiu; sutirstinti“ ChZ 155, nesukondensuojamas, nesutirstinamas ,,Hecryuiaembii PolZ 225; gilzé „popierinė tūtelė ekstrahavimo aparate — rusb3a® ChZ 107, bet diuzé, tita „mo3a“ PolZ 99; dozė, davinys, dovis ,,io3a“ PolZ 93, bet porcija, davinys ,,nopuua* PolZ 308, plg. porcija ,,nopuusi — parcel, portion, bundle — Portion, Dosis® FTZ, IT 558; 112 skaidrė, diapozityvas FTŽ4ą II 688 ir diapozityvas FTZ, I 105, bet skaidrė (2.) ,,kanbka“ PolZ 130; aproksimacija, artéjimas FTZ, 1 23 bei artéjimas, aproksimacija FTZ, I 26, bet konvergencija, artéjimas ,,cxomumocts® PolZ 417; , -— deklinacija (=nukrypimas) FTZ, 16, deklinacija, nuokrypis FTZ, I 91, deklinacija, nukrypimas PolZ 85, bet ir deviacija, nuokrypis FTZ, 1 102, nukrypimas, deviacija PolZ 254 ir nuokrypis, deviacija, deklinacija FTZ, II 491 (jeigu verstume aberacijq it anomaliją, irgi būtų bene nuokrypis...); komutatorius (=keitiklis) FTZ, 47 bei keitiklis (= komutatorius) FTZ, 45, bet keitiklis, konverteris FTZ, 1302 bei konverteris, keitiklis FTZ, I 340, vieninkarinis keitiklis, umformeris ,,0NHOsIKOpHBI npeoOpa3oBaTeJib“ PolZ3 15 (nors ymbopmep — keistuvas, umformeris PolZ 454), variatorius (=keitiklis) FTZ, 99 (o jeigu dar norėtume lietuviškų atitikmenų alternatoriui PolZ 13 ir inversoriui, invertoriui PolZ 1237); komponentas (=dedamoji) FTZ, 47, komponentė, dedamoji FTZ, I 321 dedamoji, komponentas PolZ 395 bei komponentas PolZ 152, sudedamoji dalis (=komponentas) ChZ 263 bei komponentas „sistemos sudedamoji dalis“ ChZ 154, bet ingredientas PolZ 123, ingredientas „mišinio sudedamoji dalis“ ChŽ 125; aparatas (=prietaisas) FTŽ, 7 bei prietaisas (=aparatas) FTŽ, 72, prietaisas (=aparatas) ChZ 229, prietaisas, aparatas (1.) „npuOop“ PolZ 317 bei aparatas „annapar“ PolZ 15, bet instrumentas, prietaisas FTZ, 1 236 (instrumento sinonimas turėtų būti įrankis; dar keisčiau: uncmpymenm — įrankis, prietaisas PolZ 124). Keletas sudėtingesnių atvejų: disociacija, disocijavimas „molekulių skilimas į sudedamąsias dalis“ ChZ 80, skilimas (=disociacija) „pacnan“ ChZ 254, skaidymasis (=skilimas, disociacija) „pa3JioxxenHe, pacmerJienne“ ChZ 253 ir irimas „medžiagos skilimas, ardymasis — pa3JioxeHHe, pacnan“ ChZ 126, taip pat destrukcija „(su)irimas — necrpykuusi ChZ 73, destrukcija, griovimas; irimas „pa3pymenne“ PolZ 346; ateniuatorius, slopintuvas ,,aTTeHioaTop — attenuator — Attenuator, Dimpfer“ FTZ, I 31 bei slopintuvas ,,arrenioatop, ocaabuTe ab — attenuator — Abschwiicher, Attenuator FTZ, II 716, taip pat demferis, slopiklis Hiaemngep — damper — Dūampfer“ FTZ, I 92 ir ateniuatorius, slopintuvas „arremoarop“ PolZ 18, slopintuvas ,,nemndep “ PolZ 87, duslintuvas, slopintuvas ,,rayumrens (1.) “ PolZ 70, energijos slopintuvas ,,racurenn sueprun* PolZ 65 ir silpnalas ,,ocnaOHuTeJis“ PolZ 248; į ; mediumas, aplinka ,,cpefia — medium — Medium“ FTZ, II 440 bei mediumas — žr. terpė ChŽ 175 ir aplinka, terpė „cpemna“ PolŽ 400 (taip pat dispersijos terpė, mediumas PolŽ 400 bei terpė „mažų dalelių aplinka“ ChŽ 278), taip pat tarpas — žr. terpė ChZ 274, be to, substratas „maitinančioji terpė“ ChZ 26345, 45 Kartais sinonimų porose gerokai neatitinka kitų kalbų terminai. Pvz.: indeksas, žymė „atineko — index — Faktor, Zeichen“ FTŽ, 1233ir žymė ,Metka — tag — Zeichen, Merkzeichen, Kennzeichen“ FTŽ, II 962; be to, rūšiniai terminai skirtingi; koreliacija, sąryšis „Koppenauns — correlation — Korrelation“ FTZ, I 343 ir sąryšis „B3aHMOCBA3b, COOTHOMIeHHe — relation, interrelation, interrelationship, interdependence — Verhiltnis, Beziehung“ FTŽ, II 644; rūšiniai skirtingi; 8. Lietuvių terminologija 113 Vienais atvejais taip susieti terminai yra tapatūs, kitais skirtingi, bet abiem atvejais yra blogai: vis tiek jie yra arba sinonimiški, arba daugiareikšmiai, vadinasi, netobuli. Vienais atvejais reiškiasi lietuviškųjų atitikmenų sinonimija /atitikmeny sinekvivalentiškumas, sinekvivalentiniai atitikmenys | ir polisemija (atitikmenų poliekvivalentiškumas, poliekvivalentiniai atitikmenys), kitais — tarptautinių terminų sinonimija ir polisemija. Abiem atvejais tą netobulumą nelengva pašalinti. Neretai šitokia situacija užkerta kelią lietuviškųjų sinonimų darybai, jų vartosenai. Pavyzdžiui, Kcoxmyp yra kontūras, apybrėža PolZ 155 (taip pat ouepmanue PolZ 260), todėl abrisq PolZ 9 irgi versti apybréZa darosi keblu. Arba kKopnyc yra 1. kūnas, korpusas, liemuo PolŽ 157, todėl fiuzeliažą PolZ 473 versti liemeniu ne visai patogu (nors jis ir labai tiktų greta sparnų ir uodegos). Dar sunkiau pašalinti tarptautinių terminų sinonimiją ir polisemiją, nes tai priklauso ne lituanistikai, o interlingvistikai. Taigi, nemaža dalis čia nurodytų prieštaravimų, nevienodumų ir nenuoseklumy yra ne terminografijos, o pačios terminologijos bėdos. NESUSIETI SINONIMAI Nemažas tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo trūkumas yra jų nesusiejimas. Pvz.: stabilus(is) FTZ, 87 ir pastovus FTZ, 67; reliatyvinis greitis FTŽ, 33 ir santykinis greitis FTZ, 33; alternacija FTZ, 1 9 ir kaita, kaitaliojimas(is) FTZy 1 289; diapozityvas FTZ, 1 105 ir skaidré FTZ, II 688; elektrodas FTZ, 1 142 ir išvadas FTZ, P 19; ruporas FTŽ, II 636 ir garsintuvas FTZ, 1 197; akvareliniai dažai ChZ 13 ir vandeniniai dažai ChZ 297; mentolis ChZ 176 ir méty aliejus ChZ 181; portatyvus PolZ 308 ir kilnojamasis PolZ 274; psichrometras PolZ 335 ir drégmématis PolZ 47; analizė FTŽ, 7 ir tyrimas PolZ 96; analizė FTZ, 1 13 (pvz., Rentgeno analizė FTZ, 114) ir tyrimas FTZ, II 882 (pvz., rentgenografinis tyrimas FTZ, 11 882); analizė PolZ 14 ir tyrimas PolZ 127. Dar daugiau yra tokių porų, kurios vienuose žodynuose yra susietos, kituose — nesusietos. Pvz.: magazinas, rinkinys ,,Mara3uu — box — Magazin“ FTŽ, II 418 ir rinkinys „ta60p, COBOKY I~ HOCTb — set, assembly — Gesamtheit, Menge, Satz“ FTZ, II 624; rūšiniai skirtingi; distorsija, išlinkimas „,jJmecTopcns, uckakenue — distorsion — Verzeichnung (= Verzerrung? — J. K.), Distorsion“ FTŽ, I 118 ir išlinkimas — „w3ru6 — winding — Biegung, Kriimmung“ FTŽ, I 253, o ,,uckaxenne — distorsion, contortion — Verzerrung“ — iškraipymas FTZ, I 250; našumas, efektyvumas „,BBIXOJ, otaaua, spdekrusHocts — efficiency, yield — Ausbeute® FTZ, II 484 ir efektyvumas ,,3bbexrnsocts — efficiency, effectiveness — Effektivitit, Wirkungsgrad“ FTZ, I 135; rūšiniai skirtingi. Kai šitaip skiriasi kitų kalbų atitikmenys ir rūšiniai terminai, galima suabejoti ir lietuviškųjų giminių terminų tapatumu. Tuo atveju turėtume nepageidautiną lietuviškųjų arba tarptautinių terminų (paskutinėje poroje) dvireikšmiškumą, 114 efektas FTŽ, 20 ir reiškinys FTŽ, 76, bet efektas, reiškinys FTZ, I 127 ir reiškinys, efektas FTZ, II 611; determinizmas FTŽ, 16 ir priežastingumas FTŽ, 72, bet determinizmas, priežastingumas FTŽ, 1 102; intervalas FTŽ, 37 ir tarpas FTZ, 93, bet intervalas, tarpas FTŽ, I 240; detonatorius „jieronarop“ PolŽ 88 ir sprogdiklis „B3psiBareJis“ PolZ 44, bet detonatorius, sprogdiklis FTZ, 1 102 ir sprogdiklis FTZ, II 754; poligonas „monuron“ PolZ 302 ir daugiakampis „Muoroyrojbunk“ PolZ 199, bet poligonas, daugiakampis FTZ, 11 556 ir daugiakampis FTZ, I 81; muskovitas ,,MyckoBuT“ PolZ 206 ir žėrutis ,,cmona“ PolZ 387, bet muskovitas — žr. žėrutis ChŽ 188 ir žėrutis ChŽ 305; bronza ,,6ponsa“ PolZ 32 ir žalvaris ,,naryun“ PolZ 173, bet bronza ChŽ 53 ir žalvaris (=bronza) ChŽ 305; entalpija FTZ, 1 161 ir šilumingumas FTŽ, II 825, bet entalpija PolZ 515 ir šilumingumas, entalpija PelŽ 424; reakcija FTZ, 75 ir atoveikis FTŽ, 9, bet reakcija FTZ, II 600 ir atoveikis, reakcija FTZ, 1 34, taip pat reakcija, atoveikis (2.) PolZ 354 ir atoveikis, reakcija PolŽ 331; refrakcija ,„pedpakuna“ PolZ 362ir lūžimas ,,npenomienne PolZ 315, taip pat refrakcija FTŽ, 76 ir lūžimas FTZ, 56, bet refrakcija FTZ, II 607 ir lūžimas, lūžis, refrakcija FTZ, I 418; dispersija FTZ, 18 ir išsisklaidymas FTZ, 38, išsklaidymas FTŽ, 38, taip pat dispersija „macnepena“ PolZ 91 ir išsklaidymas, sklaida „paccesmne“ PolZ 351, bet dispersija, sklaida FTZ, 1 117 ir sklaida FTZ, II 707; disociacija FTZ, 18 ir skilimas FTZ, 81, taip pat disociacija FTZ, I 116 ir skilimas FTZ, II 703, bet disociacija, disocijavimas ChZ 80 ir skilimas (= disociacija) ChŽ 254; reostatas FTZ, II 615 ir varžynas FTZ, II 929, bet reostatas (=varžynas) FTŽ, 77 ir varžynas FTŽ, 100, taip pat reostatas, varžynas PolŽ 361; eksperimentas FTŽ, 21 ir bandymas FTŽ, 10, taip pat eksperimentas „>KcnepumeHT — experiment — Experiment“ FTZ, I 140 ir būndymas „OnbiT — experiment, experience — Versuch, Experiment“ FTŽ, I 44, bet eksperimentas (=bandymas) ChZ 85 ir bandymas (= eksperimentas) ChŽ 41, taip pat eksperimentas, bandymas ,,3KcrepuMent PolZ 509 ir bandymas (2.) „onsir“ PolZ 245; izoliatorius „n3onarop“ PolZ 122 ir nelaidininkas ,,nenpoBoauuk® PolZ 224, bet izoliatorius FTZ, 39 ir nelaidininkas (= izoliatorius) FTZ, 63, izoliatorius FTZ, I 263 ir nelaidininkas, izoliatorius FTZ, 11 486, nelaidininkas (= izoliatorius) ChZ 194%, LIETUVISKUJU ATITIKMENU PARINKIMAS Lietuviškieji atitikmenys tarptautiniams terminams apskritai sudaryti mokamai, parinkti apgalvotai ir pateikiami gausiai. Vis dėlto pasitaiko, kad lietuviškųjų sinonimų terminų Zodynuose ir nepateikiama, nors kalboje jie jau senokai vartojami. Pyz.: 46 Beje, dielektrikas PolZ 92, FTZ, 17, FTZ, I 109 nei su laidininku, nei su izoliatoriumi nėra susietas. 8* 115 179 (=priešvakuumis || pirminis | pradinis vakuumas), gliancgoldas ChŽ 109 (=skys. tasis auksas), glanczilberis ChZ 109 (= skystasis sidabras) kalandras PolZ 129 (=glotnintuvas, plg. kaiandpupoeanue — glotninimas, kalandravimas), zilbergletas ChZ 304 (= 9), zilcas PolZ 115 (=mésos sūris, slégtainis), yra labai negausūs. ISVADOS 1. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija yra gausi ir įvairi, 2. Terminografijoje ji pateikiama diferencijuotai pagal sinonimiškumo laipsnį. 3. Sinonimų pateikimo diferenciacija ne visiškai atitinka realią sinonimijos tipologiją. 4. Rūšinių determinantų sinonimijos pateikimo būdas ir sinonimiškumo laipsnis kartais prieštarauja gimininių terminų sinonimijos pateikimui, jų tapatumo gradacijai. 5. Sinonimijos diferencijuoto pateikimo principai terminų Žodynuose nėra išdėstyti, ir skaitytojas turi pats juos perprasti. 6. Sinonimijos pateikimo principai praktiškai įgyvendinami pakenčiamai, tik pasikartojančių sinonimų poros tame pačiame žodyne arba skirtinguose žodynuose kartais pateikiamos nevienodai. 7. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijoje nemažu mastu reiškiasi atskirų sinonimų poros narių separatinė sinonimija ir neekvivalentinė polisemija. Tai daugiausia priklauso ne nuo pateikimo ar jo principų, 0 nuo pačios terminijos netobulumo. 8. Tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų nesusiejimo atvejų pasitaiko, bet jie palyginti negausūs. 9. Lietuviškieji atitikmenys tarptautiniams terminams panaudojami ne visai pakankami, o jų kūrimo potencijos toli gražu nėra išsemtos. 10. Semantinė tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų diferenciacija nėra dažna. 11. Lietuvių terminografijoje galima konstatuoti per gausų literatūrinėje kalboje nevartojamų arba nevartotinų tarptautinių Žodžių ar šiaip skolinių pateikimą (dažniausiai net be norminamųjų pažymų). 12. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos ugdymas ir norminimas lygiai tiek pat būtinas, kaip ir jos pateikimo principų bei praktinio jų įgyvendinimo tobulinimas. Tai yra bendras specialistų ir kalbininkų reikalas. U KJIUMABHUIOC CHHOHUMHSA UHTEPHALMOHAJIBHBIX H JIMTOBCKHX TEPMHHOB B TEPMUHOIPA®UH Pesome Ilpo6jieMa OTHONIEHHA HHTEpHALUHOHAJIbHbIX H JIMTOBCKHX CJIOB SIBJISETCA CJIOXKHON H MHOrorpaHHOH. 3/1ech HCCIENyeTCs TOJILKO UaCTHbLIKH BOMPOC ITOH mpoGJjieMbl — CHHOHHMHS HHTEpHAIHOHAJIbHbIX H JIATOBCKHX CJIOB B TepmuHorpaduu. Mcenesopanne Matepuana TIO3BOJISIeT cjeJIATb CJIEJYIOIMIKHE BbIBOJIbI: ]. CHHoHHMHS, HHTEpHAIHOHAJIbHbIX H JIHTOBCKHX TEPMHHOB sIBJsieTCS OČHJIbHOH H pa3HOo6pasHoii. 122 2. B repmuHorpadun ona nopaercs auddepeHunpoBaHHo. 3. Ouddepennuanus nojayn CHHOHHMOB HE MOJIHOCTHIO COOTBETCTBYET peaJsibHOH THTOJIO- [HH CHHOHHMHH. 4. Cnoco6 riojgaunk CHHOHHMHHM BHJIOBBIX ĮĮeTepMHHAHTOB HHOrJa NPOTHBOPEYHT IIOjjaue CHHOHHMHH POJIOBBIX TEPMHHOB. 5. INpusumnsl auOdepekuxpoBanHoH riojauk CHHOHHMHH B TEPMHHOC/OBAapfX HE H3JjaraIOTCS, H UKHTATEJIb JO/UKEH CAM HX paciin(poBLIBATS. 6. IlpHHnHribi: rnojtauk CHHOHHMHH TPAKTHYECKH OCYIIECTBJSAIOTCA YJIOBJIETBODpHTEJIbHO, TOJIbKO Taphl MOBTOPSIIOUHXCS CHHOHHMOB B OJIHOM H TOM JK€ CJIOBape HJIH B pa3HbIX CJOBapix HHOTJIa TOAAIOTCA HEOJHHAKOBO. 7. B CHHOHHMHH HHTEpHAIIKOHAJILHbIX H JHTOBCKHX TEDMHHOB B 3HAUHTEJIbHOM pa3Mepe NpOSIBJISIETCS CenapaTHasi CHHOHHMHS H HESKBHBAJIHTHAS NOJIHCEMHA OT/AEJbHBIX UJIEHOB CHHOHUMHYECKHX map. 8. HmMetoTesA cilyuan HeCBSI3bIBAHUSA HHTEPHAIHOHAJbHBIX H JIHTOBCKHX CHHOHHMOB, HO OHH CPaBHHTEJBHO HEMHOTOYHCJ/IEHHHI. 9. JIuTOBCKHE SKBHBAJIEHTH HHTEpHAIIHOHAJIbHbIX TEPMHHOB HCIOJIB3YIOTCS HE COBCEM J0CTaTOYHO, a MOTEHIHH HX OOpa30BAHHSA OTHIO/b HeHCUeprIaHHLI, 10. CemanTuueckas nudpepeHnHAlHs HHTEPHAIHOHAIbHBIX H JHTOBCKHX CHHOHHMOB HE ABJSETCH 4acToi. 11. B smToBcKoii TepMuHOrpadHH MOMKHO KOHCTATHPOBATH CJHIIKOM OGHJIbHOE HCITOJIb30BaHHe B JIHTEPATYPHOM SI3bIKE YyiKe HEeYyTNOTpeOJIAIONIKXCHA HH HepeKOMeH yeMbiX HHTEepHallHOHAJIbHbIX CJIOB HJIH TPOCTO 3aHMCTBOBAHHH (uae Bcero axe Ges HOpMATHBHEIX TIOMET). 12. HccnenoBanne CHHOHHMHH HHTEPHALHOHAJIBHBIX H JHTOBCKHX TEPMHHOB, 3a60Ta O Heil H €€ HOpMHPOBaHHE CTOJIb Ke HEeOOXOJIHMEbI, KaK H COBEPLICHCTBOBAHHE IIpHHINHITOB NMOJAYH H NpakKTHYECKOTO OCYIeCTBJIEHHA HX. DTO OČInNEEC Jeo CNenHAJIHCTOB H 5135IKOBEJIOB.