Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija terminografijoje

LIETUVIŲ TERMINOLOGIJA LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA J. KLIMAVIČIUS TARPTAUTINIŲ IR LIETUVIŠKŲJŲ TERMINŲ SINONIMIJA TERMINOGRAFIJOJE Tarptautinių ir lietuviškųjų žodžių santykio problema yra sudėtinga ir daugi lypė. Čia beveik visiškai nenagrinėjama svarbiausia jos dalis — kada ir kodėl tik tarptautinis žodis, kada ir kodėl tik lietuviškas (teoriškai, abstrakčiai ir praktiškai, konkrečiai). Šiuo tarpu apsiribojama daliniu, bet ne mažiau sudėtingu, sunkiu ir aktualiu klausimu — kada ir tarptautinis, ir lietuviškas žodis. Tarptautinių ir lietuviškųjų žodžių (terminų) sinonimikos problema teoriškai išsamiau čia irgi nenagrinėjama (tai atskiro straipsnio reikalas). Trumpai konstatuosime tik paties reiškinio atsiradimo priežastis ir aplinkybes. Leksikologijoje žodžiai (o terminologijoje terminai) kilmės ir chronologijos požiūriu skirstomi į savuosius — veldinius ir naujadarus — ir skolinius (siauriau — tarptautinius žodžius) — senuosius ir naujuosius. Tačiau tokia klasifikacija turi apimti ne tik formą, bet ir turinį. Abiejų skirstymų — leksikologinio ir semasiologinio — sugretinimas ir jų santykio nustatymas gali parodyti, kokia semantika slypi minėtuose leksikos (terminijos) skyriuose ir poskyriuose. Čia ne vieta smulkiai dėstyti nei tos semantinės klasifikacijos motyvus, nei visą tą skirstymą¹. Šiuo tarpu mums rūpi tik tie jos skyriai, kuriuose reiškiasi tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimiškumas. Jų yra du. 1. Natūralu, kad neskolintoji (paveldėtoji ir naujai atsiradusioji) terminosemantika išreiškiama lietuviškosios (resp. baltiškosios, indoeuropietiškosios) kilmės leksemomis. Tačiau ta terminosemantika dažnai būna ne tik lietuviška (etnografizmai), bet bendra jei ne visoms, tai daugeliui ar bent kelioms kalboms ir kiekvienoje jų, žinoma, įvardijama savais žodžiais. O moksle — kaip tik dėl to semantikos bendrumo ir mokslo tarptautiškumo — dažnai vartojami internacionaliniai terminai, kurie, savaime suprantama, yra nacionalinės kilmės ir įgauna tarptautiškumo statusą tik dėl kurios nors tautos ar kurio nors mokslininko prioriteto, nuopelnų mokslui (tai yra dėl nekalbinių priežasčių). Taip atsiranda skirtingos kilmės (dvigalių) absoliučiųjų sinonimų poros, pvz.: plukė — anemonė (Anemone), vilkdalgis — irisas (Iris). Šitie augalai nuo amžių auga Lietuvoje ir turi lietuviškus vardus, todėl būtų keista, jeigu tie vardai nebūtų vartojami ir mokslinėje botanikos sistematikoje². Tačiau gana paplitę ir tarptautiniai jų 1 Galima tik pažymėti, kad toks skirstymas leidžia labai paprastai nušviesti painiausią klasifikacijos skyrių — semantinių vertinių (kalkių), arba vadinamųjų „slaptųjų skolinių“ (P. A. Byдaгoв, Введение в науку о языке, Москва, 1958, p. 120), problemą. 2 Tik retais atvejais savieji žodžiai dėl nedidelio jų arealo bei siauro vartojimo sferos į mokslo terminiją gali ir neprasiskinti sau kelio (gal kartais ir ne beterminių vartotojų kalbinio neišprusimo ar abejingumo). Pavyzdžiui, skalė, dubė geologijoje, naugė (naugis) technikoje, chemijoje ir fizikoje netapo dolomito, karšto, metalo sinonimais. Nors kalbinių kliūčių tam ir nėra. 91 sinonimai (nors jų pasiskolinimas ir vartojimas yra lemiamas ne kalbinių priežasčių: jų reikšmės nėra), ir jų diferenciacija yra ne semantinė, o stilistinė. 2. Skolintųjų tarptautinių terminosememų nominacija, jeigu lietuvių kalboje nėra atitinkamų gatavų priemonių, o resursai nėra funkciškai pakankami (arba bent tokie atrodo), realizuojama skoliniais (siauriau — tarptautiniais žodžiais), o jeigu priemonių yra arba resursai pakankami — lietuviškaisiais žodžiais, terminizuojant jau turimus arba kuriant naujad arus. Bet ir pastaruoju atveju, ypač siauroje mokslinėje vartosenoje ir ypač greta naujadarų (taigi, iš esmės irgi dėl nekalbinių priežasčių), funkcionuoja ir internacionalizmai, pvz.: atsparumas — rezistencija, akmenligė — litiazė. Vadinasi, tarptautinių ir savųjų terminų sinonimija, P. Ivičiaus žodžiais tariant, „неизбежное явление во всех фазах развития терминологии“3. Ši skirtingos kilmės (dv ikalbė) sinonimija iš esmės skiriasi nuo toje pačioje kalboje (dažniausiai iš skirtingų jos tar mių) atsiradusios absoliučiosios sinonimijos, kurios kalba, ypač terminija, vengia ir kratosi. R. Budagovas teisingai pastebi: „〈…〉 лингвистика и языкознание — абсолютные синонимы в русском языке, однако уже то, что первое существительное является иноязычным по происхождению, а второе подобного характера не имеет, выступает как известный, хотя и „приглушённый“ дифференциальный признак между ними“4. Galima teigti, kad tam tikru mastu terminija egzistuoja dviem atmainom — nacionaline ir internacionaline. Žinoma, visuotinė absoliučiųjų sinonimų vengimo tendencija, nors ir apribota, nors ir lėčiau, veikia ir čia. Ji reiškiasi dvejopai: 1) tokių porų semantine diferenciacija, pvz.: čiaupas „įtaisas skysčiui ar dujoms iš vamzdžio leisti ir joms sulaikyti“ — kranas „sunkmenų kėlimo mechanizmas“; 2) visišku skolinio išstūmimu iš kalbos sistemos, pavyzdžiui, vietoje konusas, gradusas, fokusas, linzė, celė, ruporas vartojami tik kūgis, laipsnis, židinys, lęšis, ląstelė, garsintuvas5. Reikia iškelti dar vieną savotišką reiškinį, egzistuojantį greta tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos ir atsirandantį kaip šalutinis tos sinonimijos susidarymo padarinys. Tai leksinių mikrosistemų heterogeniškumas (nevienalytiškumas), arba lietuviškųjų ir skolintųjų elementų koegzistencija vienoje mikrosistemoje, pvz.: dujos, bet gazotronas; laipsnis, bet gradientas; židinys, bet fokusuoti; kūgis, bet konoidas; sankiba, bet kohereris; karbonatas, bet anglis; feritas, bet geležis; optika, bet šviesa; aksonometrija, bet ašis (plg. aksiometras — ašimatis); hominidas, antropologija, bet žmogus (plg. humanizacija — sužmoginimas, antropogeninis — žmogiškasis). Čia nėra nieko nelogiška ar nedėsninga. Mikrosistemų nevienalytiškumas yra visiškai normalus reiškinys, būdingas daugeliui kalbų. Jis negali būti priežastis nei lietuvinimo, nei tarptautinimo, negali šių procesų nei sukelti, nei stabdyti6. 3 П. Ивич, К проблеме лингвистической терминологии и условных обозначений в славянских языках, — „Вопросы языкознания“, 1963, № 1, р. 19. 4 Р. А. Будагов, Сравнительно-семасиологические исследования, Издат. Московского гос. ун-та, 1963, р. 185. 5 Tai, kad jų dar pasitaiko tekstuose, rodo tik nepakankamą tų tekstų kalbos kultūrą. Tokių skolinių vartojimas yra normos pažeidimas, o ne jos paliudijimas. 6 Žinoma, tai nereiškia, kad negalimas dalinis mikrosistemų išlyginimas. Tačiau jis įmanomesnis darybiniu (formantų) pagrindu. 92 Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija čia nagrinėjama, remiantis ne mokslo veikalų tekstais7, o terminų žodynais — terminografija8. Iš jau gana gausios ir įvairios lietuvių terminografijos analizei pasirinkti fizikos9, chemijos10 ir politechnikos11 žodynai. Šitokį pasirinkimą lemia: 1) būtinybė ribotis; 2) šių mokslo šakų artimumas; 3) šių žodynų sinchroniškumas (nes sinonimų tapatumo laipsnis per laiką gali kisti ir skirtingų laikotarpių žodynuose kiek kitaip atsispindėti); 4) šių žodynų tobulinimo reikalas (iš dalies jau realizuojamas). Nors šie žodynai neapima tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos visumos, tačiau pakankamai atspindi jos mastą ir leksikografinio pateikimo būdų įvairovę, būdami artimų sričių, gerai iliustruoja atskirų sinoniminių porų pateikimo nevienodumus ir leidžia daryti bendresnes išvadas apie tarptautinės ir lietuviškosios sinonimijos terminografijoje problemas, ypač apie tos sinonimijos tapatumo laipsnį. Pirmiausia panagrinėsime tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos pateikimo būdus. SINONIMŲ PATEIKIMO BŪDAI Tarptautiniai ir lietuviškieji sinonimai minėtuose terminų žodynuose pateikiami trimis pagrindiniais būdais. 1. Pirmasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų a bिपusis susiejimas (A → B ir B → A, arba A, B ir B, A). Pvz.: termistorius ( =šiluminė varža) „термистор (=теплосопротивление)“ FTŽ₁ 9512 ir šiluminė varža (=termistorius) „теплосопротивление (=термистор)“ FTŽ₁ 7 Tokios sinonimijos vartojimas mokslo veikalų tekstuose turi savo specifiką. Tekstuose daugiau pasitaiko iš kalbos sistemos jau išstumtų skolinių, dar tik prigyjančių naujadarų, apskritai, daugiau įvairovės, svyravimų ir kitimų dinamikos. Tik iš tekstų galima nustatyti statistinę ir stilistinę tarptautinių ir lietuviškųjų terminų diferenciaciją. 8 Dėl termino terminografija, dar beveik visai nepaplitusio, bet tikrai gero ir patogaus, žr. I. I. Ковалик, Основна проблематика сучасної української термінології, Перша науково-методична нарада з проблем упорядкування і нормалізації термінології, Тези доповідей і повідомлень, Київ, 1970, p. 14. 9 Fizikos terminų žodynas, redaktorius Lietuvos TSR MA akad. P. Brazdžiūnas, žodyną peržiūrėjo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisija, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1958, 124 p.; lietuvių-rusų k. [sutrumpintai FTŽ₁]; Fizikos terminų žodynas, red. P. Brazdžiūnas, redakcinė komisija: T. Banis, J. Batariūnas, P. Brazdžiūnas (pirmininkas), H. Horodničius, S. Jakutis, A. Juodviršis, E. Makariūnienė, A. Puodžiukynas, J. Stanaitis, K. Ušpalis (pirmininko pavaduotojas), S. Vėlinavičius, [d. I], Vilnius, 1971, p. 1–419 (rotoprintu), [d. II], Vilnius, 1973, p. 418–965 (rotoprintu) ir Papildymai, 37 p. (rotoprintu); lietuvių-rusų-anglų-vokiečių k. [sutrumpintai FTŽ₂ ir FTŽ₂P]. 10 K. Daukšas, Chemijos žodynas, žodyną peržiūrėjo Lietuvos TSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto terminologijos komisija, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1960, 450 p.; lietuvių-rusų k. [sutrumpintai ChŽ]. 11 Rusų-lietuvių kalbų politechninis žodynas, redakcinė kolegija: doc. techn. m. kand. A. Novodvorskis (pirmininkas), doc. techn. m. kand. L. Kumpikas, doc. techn. m. kand. J. Mikuckas, vyr. dėst. J. Stanaitis, doc. techn. m. kand. S. Vasauskas, prof. chem. m. kand. J. Vidmantas, leidyklos redaktorius Ch. Lemchenas, Vilnius, 1959, 520 p. [sutrumpintai PolŽ]. 12 Santrumpas žr. išn. 9–11. Romėniškieji skaitmenys prie santrumpų reiškia dalis, arabiškieji – puslapius. 93 91; inklinacija (= pasvirimas) „инклинация, склонение“ FTŽ₁ 36 ir pasvirimas (= inklinacija) „склонение, инклинация“ FTŽ₁ 67¹³; aproksimacija, artėjimas FTŽ₂ I 23 ir artėjimas, aproksimacija FTŽ₂ I 26; stimuliuoti (= skatinti) ChŽ 261 ir skatinti (= stimuliuoti) ChŽ 254; helikopteris, sraigtasparnis „геликоптер (= вертолёт)“ PolŽ 65 ir sraigtasparnis, helikopteris „вертолёт“ PolŽ 42; adapteris, garso ėmiklis „адаптер“ PolŽ 12 ir garso ėmiklis, adapteris „звукосниматель“ PolŽ 114¹⁴. Šitokia pateikimo tvarka lyg ir rodytų visišką sinonimų leksinių reikšmių tapatumą¹⁵. Tačiau nenuoseklus – net trejopas – jų pateikimas su rūšiniais determinantais verčia tuo kiek abejoti. Pavyzdžiui, struktūra ir sandara naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekte pateikiami kaip visiškai tolygūs terminai: struktūra, sandara FTŽ₂ II 789 ir sandara, 13 Tarptautinių ir savųjų sinonimų kitakalbių atitikmenų pateikimo tvarka yra gerokai nenuosekli. Antai, antrojoje poroje rusiškieji sinonimai jau pateikiami po kabelio, o ne skliausteliuose po lygybės ženklo. Greta šitokių leksikografines technikos riktų pasitaiko ir didesnių žodyninės sandaros netobulumų. Pavyzdžiui, vienais atvejais prie lietuviškos poros (savasis + tarptautinis) pateikiama ir rusiška pora (savasis + tarptautinis), kitais – tik vienas jos narys: scintiliacija (= blyks-telėjimas) „сцинтилляция, вспышка“ FTŽ₁ 79 ir blyks-telėjimas (= scintiliacija) „вспышка“ FTŽ₁ 12. Kartais ir abiem atvejais greta lietuviškos poros duodamas tik vienas rusiškas atitikmuo (nors realiai egzistuoja pora), pvz.: makrokosmas (= makropasaulis) „макрокосмос“ FTŽ₂ 57 ir makro-pasaulis (= makrokosmas) „макромир“ FTŽ₂ 57; mikrokosmas (= mikropasaulis) „микрокосмос“ FTŽ₂ 60 ir mikropasaulis (= mikrokosmas) „микромир“ FTŽ₂ 60. Tačiau kitakalbių atitikmenų pateikimo tvarkos nagrinėjimas, jos (taip pat ir lietuviškosios dalies) nenuoseklumų registravimas nėra šio straipsnio tikslas, todėl liečiamas tik implicitškai. 14 Kaip matome, techniškai sinonimai skirtinguose žodynuose pateikiami įvairiai: „Fizikos terminų žodyne“ ir „Chemijos žodyne“ skliausteliuose po lygybės ženklo, o Politechnikos terminų žodyne ir naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekte – be skliaustelių, po kabelio. Nors techninis pateikimas mums čia nerūpi, vis dėlto reikia pažymėti, kad šis būdas tapatamiems sinonimams pateikti yra geresnis, nes lygybės ženklą leksikografijoje įprasta vartoti neteiktinam žodžiui nukreipti į teiktiną. Rusiškoje Politechnikos terminų žodyno dalyje tokie sinonimų siejimo atvejai, kaip геликоптер (= вертолёт), yra labai reti, atsitiktiniai – paprastai jie nesiejami. Lietuviškoje Politechnikos terminų žodyno dalyje sinonimų poros narių pateikimo eilės tvarka paprastai yra adekvati rusiškos dalies terminams: pirma duodamas lietuviškasis sinonimas, paskui tarptautinis, jeigu jie atitinka rusiškąjį rusiškos dalies žodį ir, atvirkščiai, pirma pateikiamas tarptautinis terminas, paskui jo lietuviškasis sinonimas, jeigu jie atitinka tarptautinį rusiškos dalies žodį. Tačiau pasitaiko ir nukrypimų. Jie yra dvejopi: 1) lietuviškos dalies terminai pateikiami atvirkštine tvarka, pvz.: струк-тура – sandara, struktūra PolŽ 412, o строение – struktūra, sandara PolŽ 411 – tai, matyt, nėra apsirikimai; 2) lietuviškoje dalyje sinonimų poros nariai abiejose vietose pateikiami vienodai, pvz.: вертикальный – vertikalus, stačias PolŽ 42 ir отвесный – vertikalus, stačias PolŽ 253 arba дефект – trūkumas, defektas PolŽ 88 ir порок – trūkumas, yda, defektas PolŽ 308, kas visišku jų tapatumu leidžia labai suabejoti – čia greičiau pirmajam teikiama pirmenybė (apie tai žr. posk. 2). 15 Kiek abejonių gali kelti tik tokių techniškai nenuosekliai pateiktų porų adekvatumas: konjuguotoji reakcija – žr. susijusi reakcija ChŽ 155 ir susijusi reakcija (= konjuguotoji reakcija) ChŽ 267; substituentas – žr. pakaitas ChŽ 263 ir pakaitas (= substituentas) ChŽ 210, nes nuorodą žr. leksikografijoje įprasta vartoti tada, kai mažiau teiktinas žodis nukreipiamas į teiktinesnį. Bet veikiausiai čia tėra techniniai riktai, o ne principo laikymasis. 94 struktūra FTŽ₂ II 640¹⁶. Prie sandara, struktūra pateikiami tik 5 rūšiniai terminai ir tik su sandara — atomo sandara FTŽ₂ II 640, branduolio sandara FTŽ₂ II 640, medžiagos sandara FTŽ₂ II 640, molekulės sandara FTŽ₂ II 640 ir vidinė sandara FTŽ₂ II 640, o prie struktūra, sandara rūšiniai terminai duodami su giminiu struktūra — tie patys, kurie pateikti ir su sandara, būtent, atomo struktūra FTŽ₂ II 789, branduolio struktūra FTŽ₂ II 789, medžiagos struktūra FTŽ₂ II 791, molekulės struktūra FTŽ₂ II 791 ir vidinė struktūra FTŽ₂ II 793, taip pat daugybė kitų struktūrų: antrinė FTŽ₂ II 789, daugiasluoksnė FTŽ₂ II 789, ląstelinė FTŽ₂ II 791, lydinio FTŽ₂ II 791, mozaikinė FTŽ₂ II 792, smulkioji FTŽ₂ II 792, stambiagrūdė FTŽ₂ II 792, sudėtinga FTŽ₂ II 792, tinklinė FTŽ₂ II 793, Visatos FTŽ₂ II 793 ir kt.¹⁷ Taigi, čia esama ir dubliavimo, ir sinonimų netapatumo¹⁸. Žinoma, struktūra ir sandara turi vartosenos skirtumų: lietuviškoji sandara yra dažnesnė, populiaresnė, o tarptautinė struktūra — retesnė, moksliškesnė. Taigi, ir dažnesni, populiaresni rūšiniai terminai dažniau vartojami su sandara negu su struktūra. Tačiau visiškai galima ir retesnius rūšinius terminus vartoti ir su sandara, pavyzdžiui, ląstelinė sandara, tinklinė sandara ir pan. Bet jų nepateikta. Neduota net termino Visatos sandara, kurio retu nepavadinsi. Vadinasi, jeigu struktūra ir sandara yra absoliutieji sinonimai, tai jų tapatumas turi išlikti ir juos pateikiant su rūšiniais determinantais. Todėl geriausia visus rūšinius terminus, vengiant kartojimosi, duoti vienoje vietoje su abiem gimininiais, o prie kito gimininio palikti tik nuorodą į juos. Esamas rūšinių terminų pateikimo būdas — visų su abiem gimininiais, o dalies tik su vienu giminiu dėmeniu — prieštarauja absoliučiam giminių terminų tapatumui ir reikalauja jų pateikimo tvarką pakeisti (priartinant ją prie III pateikimo būdo — apie tai žr. posk. 3). Kitais atvejais visi rūšiniai terminai pateikiami vienoje vietoje ir tik su vienu sinonimu. Pavyzdžiui, prie radiacija, spinduliavimas „излучение, лучеиспускание, радиация — radiation — Strahlung“ FTŽ₂ II 590 nėra nė vieno rūšinio — visi prie spinduliavimas, radiacija „излучение, радиация — radiation — Strahlung“. FTŽ₂ II 744: atmosferos spinduliavimas FTŽ₂ II 744, elektromagnetinis spinduliavimas FTŽ₂ II 745, gravitacinis spinduliavimas FTŽ₂ II 746, kosminis spinduliavimas FTŽ₂ II 747, neutronų spinduliavimas FTŽ₂ II 748, radioaktyvus(is) spinduliavimas FTŽ₂ II ¹⁶ Taip pat struktūra, sandara PolŽ 411 ir sandara, struktūra PolŽ 412. Tiesa, „Chemijos žodyne“ pateikimas kitoks: sandara — žr. struktūra ChŽ 244 ir struktūra ChŽ 263 (apie tokį pateikimo būdą žr. posk. 3, o apie tokius pateikimo nevienodumus — sk. „Sinonimų pateikimo nevienodumai“). O „Fizikos terminų žodyne“ tėra struktūra FTŽ₁ 88. Apie panašius tų pačių sinonimų pateikimo nevienodumus skirtinguose žodynuose plačiau žr. sk. „Sinonimų pateikimo nevienodumai“. ¹⁷ Gana nenuosekliai pateikiami ir kitų kalbų atitikmenys — gimininiai: строение FTŽ₂ II 640 ir структура, строение FTŽ₂ II 789, Aufbau, Struktur FTŽ₂ II 640 ir Struktur FTŽ₂ II 789 ir rūšiniai: vidinė sandara — innerer Aufbau FTŽ₂ II 640, branduolio sandara — Atomkernaufbau FTŽ₂ II 640 (=Kernaufbau, plg. Kernstruktur FTŽ₂ II 789), bet atomo sandara — Atomaufbau, Atomstruktur FTŽ₂ II 640, medžiagos sandara — Struktur der Materie, Aufbau der Materie FTŽ₂ II 640, o molekulės sandara — Molekülstruktur FTŽ₂ II 640, molekulinė medžiagos struktūra atvirkščiai — molekulare Aufbau der Materie FTŽ₂ II 791, nors molekulinė struktūra — molekulare Struktur FTŽ₂ II 791 ir pan. ¹⁸ Politechnikos terminų žodyne daroma dar nenuosekliau: prie struktūra, sandara pateikiama sluoksninė struktūra PolŽ 411 ir durpyno struktūra, durpyno sandara PolŽ 411, o prie sandara, struktūra — pluoštinė, grūd(u)ota, stambiagrūdė, smulkiagrūdė, plokštinė, rutulinė struktūros PolŽ 412. 95 749, skvarbus (is) spinduliavimas FTŽ₂ II 750, ultravioletinis spinduliavimas FTŽ₂ II 751… 19 Tai aiškus prieštaravimas: radiacija ir spinduliavimas pateikiami kaip visiškai lygiaverčiai sinonimai, tačiau rūšinių terminų pateikimas tik su spinduliavimu šitai neigia. Taigi, patvirtinant radiacijos ir spinduliavimo reikšmių tapatumą, ir rūšinius terminus reikėtų pateikti su jais abiem. O jeigu būtų pripažįstama, kad šiedu terminai nėra tolygūs, tai ir jų pateikimą reikėtų pakeisti: radiacija žr. spinduliavimas. Reikalą komplikuoja dar ir tai, kad spinduliavimas yra ir emisijos sinonimas, nors visi rūšiniai terminai pateikiami tik su emisija (žr. FTŽ₂ I 153–155). Tur būt, kaip tik dėl to naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projektu papildymuose emisija pateikiama be lietuviškojo sinonimo (žr. FTŽ₂ P 9), o spinduliavimas FTŽ₂ P 35 — be radiacijos. Tvarka padaryta, bet gana mechaniškai. Pirma, kažin ar realu visiškai atsisakyti radiacijos20. Antra, emisijai pravertstų ir lietuviškas atitikmuo, tik jis pagal emisijos etimologinę reikšmę turėtų būti ne spinduliavimas, o išspinduliavimas21. Taip būtų galima atsisakyti ir tautologinio termino emisinis spinduliavimas FTŽ₂ II 745 (= išspinduliavimas). Vadinasi, spinduliavimas „radiacija“ ir išspinduliavimas „emisija“ skirtųsi panašiai, kaip vok. Strahlung ir Ausstrahlung22. Tuo būdu, ir emitterio „Эмиттер — emitter“ sinonimas turėtų būti ne spinduliuotojas (žr. FTŽ₂ I 155), o išspinduliuotojas23. Yra dar ir švitinimas — rus. облучение, angl. irradiation, exposure, bombardement, vok. Bestrahlung, Bombardierung FTŽ₂ II 830, tačiau angl. irradiation yra ir iradiacija FTŽ₂ I 241, exposure — ekspozicija FTŽ₂ I 140, o bombardment — apšaudymas (bombardavimas) FTŽ₂ I 23. Tačiau koks švytinimo, iradiacijos, ekspozicijos ir apšaudymo (bombardavimo) santykis, iš Žodyno neaišku. Apšaudymas (bombardavimas) tėra bene technikos terminas (veikiau profesionalizmas), o ne fizikos. Iradiacija, žiūrint etimologijos, turėtų reikšti lyg ir „spindėjimą, švytėjimą“. Tačiau švytėjimas yra свечение — glow, light — Leuchten, Leuchtung FTŽ₂ II 830, nors liuminescencija FTŽ₂ I 416 lietuviškai irgi reikštų „švytėjimas“, plg. gyvasis švytėjimas — bioliuminescencija [„Moksleivis“, 1973, Nr. 11, p. 36 19 Ne visi nuosekliai pateikiami ir kitų kalbų atitikmenys. Antai, visi rusiški rūšiniai terminai duodami su giminiu излучение, bet kažkodėl išsiskiria корпусулярная солнечная радиация FTŽ₂ II 750, nors корпусулярное излучение FTŽ₂ II 745 ir солнечное излучение FTŽ₂ II 750. 20 Ją palaiko ir būdvardis radiacinis. Beje, būdvardinis determinant as radiacinis ir kilmininkinis — spinduliavimo irgi turėtų būti sinonimai. Tačiau jie dažniausiai vartojami kiekvienas sau. Pavyzdžiui, pirometras, temperatūra yra radiacinis, -ė (žr. FTŽ₂ II 539 ir 854), o dėsnis, slėgis, tankis — spinduliavimo (žr. FTŽ₂ I 99, II 714 ir II 839). 21 Ir tame pačiame „Fizikos terminų žodyno“ projekte emituoti sinonimas yra išspinduliuoti (žr. FTŽ₂ I 155). 22 Tik klaidingai lazerio spinduliavimas verčiamas Laseremission FTŽ₂ II 746, naktinis spinduliavimas — nächtliche Ausstrahlung FTŽ₂ II 748. 23 Ar spindolis, beje, dviejose vietose aiškinamas skirtingai — „излучатель, радиатор — radiator — Strahler, Radiator“ FTŽ₂ II 753 bei „излучатель — emitter — Emitter“ FTŽ₂ P 36, ir radiatoriaus „radiator, излучатель — radiator — Radiator, Strahler“ FTŽ₂ II 591, taip pat aptartasis emiteris, išspinduliuotojas, niekaip nesusieti, bet susiję panašiais kitų kalbų atitikmenimis, yra trys, ar du, ar vienas daiktas, iš Žodyno nėra visai aišku. Jų rūšiniai pavadinimai beveik visi skirtingi, bet rusiškai visi pateikiami su giminiu излучатель (išskyrus tik анодный радиатор FTŽ₂ II 591), o vokiškai — su Strahler, nekalbant jau apie tai, kad ir beta emiteris, beta spinduliuotojas FTŽ₂ I 155 (= beta išspinduliuotojas), ir beta radiatorius FTŽ₂ II 591 yra бета-излучатель, Betastrahler; ir gama spindulis FTŽ₂ P 36, ir gama radiatorius FTŽ₂ II 591 yra гамма-излучатель, Gammastrahler. 96 (2x)]. Ekspozicija iš esmės reikštų bene „apšvitinimą, apšvietimą (plg. vok. Belichtung)“. Bet apšvietimas yra освещение — illumination, lighting — Beleuchtung FTŽ₂ I 24, nors angl. illumination — iluminacija FTŽ₂ I 229. Be to, nors vok. Bestrahlung yra švitinimas FTŽ₂ II 830, Bestrahlungsdosis yra ne švitinimo, o radiacijos dozė FTŽ₂ I 120 (o Strahlungsdosis — spinduliavimo dozė FTŽ₂ I 120). Bene galima konstatuoti, kad nacionaliniai terminai — spinduliavimas — išspinduliavimas; švytėjimas — švitinimas (— apšvitinimas) — apšvietimas (taip pat rus. излучение — облучение; свечение — освещение; vok. Strahlung — Ausstrahlung — Bestrahlung; Leuchtung — Beleuchtung — Belichtung, nors šios darybinės posistemės semantiškai nėra visiškai adekvačios lietuviškoms, pvz.: облучение, Bestrahlung — švitinimas, o ne apšpinduliavimas), dėl savo darybinio sistemingumo ir darybinių reikšmių akivaizdaus suprantamumo sudarytų paprastesnę, darnesnę ir semantiškai skaidresnę mikrosistemą negu tarptautiniai radiacija — iradiacija; emisija, iluminacija, ekspozicija, taip pat emanacija. Tačiau visiškai ją ištobulinti ir vienareikšmiškai diferencijuoti turi patys specialistai, o kalbininkai jiems gali tik padėti. Rūšiniai terminai pateikiami dar ir trečiaip — vieni vienoje vietoje, kiti — kitoje. Pavyzdžiui, prie spindulys, radiusas FTŽ₂ II 751 — apskritimo spindulys, apskritimo radiusas FTŽ₂ II 752, o prie radiusas, spindulys FTŽ₂ II 597 — atomo radiusas FTŽ₂ II 597, branduolio radiusas FTŽ₂ II 597, gravitacinis radiusas FTŽ₂ II 597, inercijos radiusas FTŽ₂ II 597, išorinis radiusas FTŽ₂ II 597, jono radiusas FTŽ₂ II 597, kreivumo radiusas FTŽ₂ II 597, sąveikos radiusas FTŽ₂ II 598, veikimo radiusas FTŽ₂ II 598, Žemės radiusas FTŽ₂ II 598 ir kt. Taigi, čia spindulys paliekamas tik geometrijai (nors dar prikerigiamas jai ir radiusas). Mat, spindulys fizikoje turi kitą reikšmę — „луч — ray — Strahl“ (žr. FTŽ₂ II 751). Panašiai ir Politechnikos terminų žodyne: радиус — spindulys, radiusas PolŽ 341, bet čia dauguma rūšinių determinantų pateikiami su spinduliu (veikimo PolŽ 341, sulenkimo PolŽ 341, inercijos PolŽ 341, kreivumo PolŽ 341, skriejiko PolŽ 341, posūkio PolŽ 342), tik du su abiem gimininiais sinonimais: skaičiuojamasis spindulys, radiusas PolŽ 342, rekomenduojamasis spindulys, radiusas PolŽ 342. Tačiau matematikos terminijoje ir apskritai literatūrinėje kalboje spindulys yra giliai įsišaknijęs, vartojamas jau daugiau kaip 50 metų²⁴ ir jokios painiavos fizikoje nedaro, nes jos spindulys (bangos FTŽ₂ P 35, elektroninis FTŽ₂ II 752, lazerio FTŽ₂ II 752, natūralus (is) FTŽ₂ II 752, šviesos FTŽ₂ II 752 ir kt.) bei spinduliai (antriniai FTŽ₂ II 741, infraraudoni(eji) FTŽ₂ II 742, kosminiai FTŽ₂ II 742, monochromatiniai FTŽ₂ II 743, Rentgeno FTŽ₂ II 743, ultravioletiniai FTŽ₂ II 744 ir kt.) yra visai kitokie. Pagaliau, būtų įmanoma ir Saulės spindulį atskirti nuo Saulės šviesos spindulio. Taigi, radiuso Žodynui reikėtų atsisakyti²⁵, o prie spindulio „радиус“ (tai būtų homonimas spinduliui „луч“) pridėti pažymą mat. (beje, panašios pažymos praverstų ir kitais atvejais). 2. Antrasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų vienpusis susiejimas (A → B, arba A, B). Pvz.: 24 Žr. Z. Žemaitis, Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis, Kaunas, 1920, p. 32; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1954; II pap. ld., 1972; Rusų-lietuvių kalbų politechninis žodynas, p. 341. 25 Savaime suprantama, tai liečia ir radialinį, pvz.: radialinis greitis FTŽ₂ I 214, radialinė jėga FTŽ₂ I 272, radialinis laukas FTŽ₂ I 381; radialinis pagreitis, spindulinis pagreitis FTŽ₂ II 515. 7. Lietuvių terminologija 97 kosmosas (= visata) FTŽ₁ 49; komponentas (=dedamoji26) FTŽ₁ 47; kontinuitas (= vientisa aplinka) FTŽ₁ 48; pikas (= smailuma) FTŽ₁ 68; atvirkštinė tvarka: sudėtis (= superpozicija) FTŽ₁ 88; netvarka (= chaosas) FTŽ₁ 63; difrakcija, užlinkimas FTŽ₂ I 110; konstanta, pastovioji FTŽ₂ I 329; kontaktas, sąlytis FTŽ₂ I 334; kontrakcija, (su)trumpėjimas FTŽ₂ I 336; konvekcija, maišymasis FTŽ₂ I 339; kriterijus, požymis FTŽ₂ I 357; reverberacija, aidėjimas27 FTŽ₂ II 615; atvirkštinė tvarka: apibrėžimas, definicija FTŽ₂ I 20; surinkimas, montavimas FTŽ₂ II 802; tonas (= atspalvis) ChŽ 285; vata (= medvilnė) ChŽ 299; dimensija (= matas) ChŽ 78; autostopas, automatinis stabdiklis „автостоп“ PolŽ 11; brandspoit as, ugniagesių švirkštas „брандспоит“ PolŽ 31; briologija (mokslas apie samanas28) „бриология“ PolŽ 31; infiltracija (įsisunkimas) „инфильтрация“ PolŽ 125; manžetas, apmov a „манжет“ PolŽ 181; mobilus, judrus „мобильный“ PolŽ 199; pandusas, nuožulnuma „пандус“ PolŽ 262; permanentinis, nuolatinis „перманентный“ PolŽ 277; pozityvus, teigiamas „позитивный“ PolŽ 299; polichromija, spalvingumas „полихромия“ PolŽ 303; prioritetas, pirmumas „приоритет“ PolŽ 321; prognozė, numatymas „прогноз“ PolŽ 324; spidometras, greičio skaitiklis29 „спидометр“ PolŽ 397; frikcionas, trinties mova „фрикцион“ PolŽ 471; ekonomija, santaupos „экономия“ PolŽ 508; ekspertas, žinovas „эксперт“ PolŽ 509; atvirkštinė tvarka: pavėsinė, altana „беседка“ PolŽ 26; vandens skyriklis, dehidratorius „водоотделитель“ PolŽ 49; išimti, eliminuoti „изъять“ PolŽ 122; stebėtojas, observatorius „наблюдатель“ PolŽ 209; tikras, autentiškas „подлинный“ PolŽ 295; pavertimas, pavirtimas, transformacija „превращение“ PolŽ 314; sut elktas, sukoncentruotas „сосредоточенный“ PolŽ 39530. 26 Darybiškai patogesnis būtų literatūrinėje kalboje ir kitose terminijose (pavyzdžiui, kalbotyros) plačiai vartojamas dėmuo, arba sandas. 27 Geriau būtų būdvardžio abstraktas — aidumas. 28 Galėtų būti samanotyra. 29 Geriau būtų greitomatis (žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, II pap. ld.). 30 Gana dažnai Politechnikos terminų žodyne tarptautinio ir lietuviškojo sinonimų poros nario eilės tvarka nepriklauso nuo rusiškų atitikmenų. Pvz.: niekalas, brokas „брак“ PolŽ 31; telkimas, verbavimas „вербовка“ PolŽ 41; skiltis, grafa „графа“ PolŽ 74; smulkintuvas, dezintegratorius „дезинтегратор“ PolŽ 85; kryptė, laužyta linija, zigzagas „зигзаг“ PolŽ 115; kaitinamoji galvutė, kalor izatorius „калоризатор“ PolŽ 130; atbraila, karnizas „карниз“ PolŽ 135; (su)skirstymas, klasifikacija „классификация“ PolŽ 143; nuorašas, kopija „копия“ PolŽ 156; medžio raižytuvas, ksilografas „ксилограф“ PolŽ 170; anga, ląsta, liukas „люк“ PolŽ 180; lakūnas, pilotas „пилот“ PolŽ 281; klostytas, plis uotas „плиссированный“ PolŽ 285; pamina, pedalas „педаль“ PolŽ 266; pniopova, segmentas „сегмент“ PolŽ 375; išpiova, sektorius „сектор“ PolŽ 376; vinelės, teksai „текс (тэкс)“ PolŽ 421; rūgštimatis, acidometras „ацидометр“ PolŽ 19; šoferis, vairuotojas „водитель“ PolŽ 47; kategorija, skyrius (2.) „разряд“ PolŽ 347; terminas, laikas „срок“ PolŽ 400. Dalis tokių pavyzdžių, žinoma, tera leksikografinis nenuoseklumas. Pvz.: forsuoti, spartinti „форсировать“ PolŽ 468, bet spartinimas, forsavimas „форсировка“ PolŽ 468, inžektorius, čiurkšlinis siurblys „инжектор“ PolŽ 124, bet garinis siurblys, ežektorius „эжектор“ PolŽ 508; išvežimas, eksportas „вывоз“ PolŽ 57, bet importas, įvežimas „ввоз“ PolŽ 40. 98 Reikėtų manyti, kad pagrindiniu laikomas tas terminas, kuris pateikiamas pirmasis31. Šitą mintį lyg ir patvirtintų tai, kad daugumą šiuo būdu pateikiamų sinonimų porų sudaro tokios, kurių antrasis narys — lietuviškas atitikmuo — yra naujadaras, dažniausiai labai šviežias, kartais net iki šiol neprigijęs ar iš viso retai vartojamas (nors didžiuma jų sudaryti nepriekaištingai ir yra tikslūs). Pvz.: echolotas, aidomatis FTŽ₂ I 127; maksimumas, didmė FTŽ₂ II 422; separatorius, skirtuvas FTŽ₂ II 656; šarnyras, lanksta FTŽ₂ II 821; šriftas (=spaudmenys) ChŽ 269; presas (=slėgtuvas) ChŽ 228; vitrina, prekiangis „витрина“ PolŽ 46; gofrai, grublai, rauklės, rintės „гофры“ PolŽ 73; grifas, stvertas „гриф“ PolŽ 76; grotas, didburė „грот“ PolŽ 76; katapulta, svaidytuvas „катапульта“ PolŽ 136; ornitopteris, plasnoklis „орнитоптер“ PolŽ 246; plafonas, dailialubės „плафон“ PolŽ 284; farvateris, laivakelis „фарватер“ PolŽ 463; šifras, slaptaraštis „шифр“ PolŽ 497; šturvalas, vairaratis „штурвал“ PolŽ 50532. Panašiai manyti leidžia ir rūšinių terminų pateikimo tvarka: jie dažniausiai duodami tik su pirmuoju gimininiu žodžiu. Pvz.: barža, baidokas, vytinė PolŽ 23, bet visi rūšiniai tik su barža PolŽ 23; dokas, laivinė PolŽ 93, bet rūšiniai tik su dokas PolŽ 93; žurnalas, dienynas PolŽ 103, rūšiniai su žurnalas PolŽ 103; niša, įsiensis įduba PolŽ 227, rūšiniai su niša PolŽ 227, serija, eilė PolŽ 377, rūšiniai su serija PolŽ 377; signalas, ženklas PolŽ 379, rūšiniai su signalas PolŽ 379; flanšas, jungė PolŽ 466, rūšiniai su flanšas PolŽ 466—467; kėbulas, karoserija PolŽ 170, rūšiniai su kėbulas PolŽ 170; procesas, vyksmas PolŽ 332, rūšiniai su procesas: adiabatinis procesas PolŽ 332, izoterminis procesas PolŽ 333, kamerinis procesas PolŽ 333, ciklinis procesas PolŽ 333, grįžtamasis procesas PolŽ 333, darbo procesas PolŽ 333, technologinis procesas PolŽ 333 ir kt. Tiesa, yra kiek ir nenuoseklumo. Antai retkarčiais rūšiniai pateikiami su antruoju gimininiu terminu, pvz.: orlaivis, dirižablis „дирижабль“ PolŽ 91, bet rūšiniai standusis dirižablis PolŽ 91, minkštasis dirižablis PolŽ 91. Čia, matyt, taisytina giminių terminų pateikimo eilė. Kai kada rūšiniai terminai pateikiami su abiem gimininiais nariais: 1) visi su abiem, pvz.: regeneracija, atgaminimas FTŽ₂ II 609 ir atliekų regeneracija, atliekų atgaminimas FTŽ₂ II 609, branduolinio kuro regeneracija, [branduolinio] kuro atgaminimas FTŽ₂ II 609; slėgtuvas, presas FTŽ₂ II 714 ir Briuelio slėgtuvas, Briuelio presas FTŽ₂ II 714, hidraulinis slėgtuvas, hidraulinis presas FTŽ₂ II 714; 2) vieni su vienu, kiti su kitu, pvz.: damba, pylimas PolŽ 80 ir piltinė damba [!] PolŽ 80, aptveriamoji damba PolŽ 80, fasininė damba PolŽ 80, filtruojanti damba PolŽ 80, bet apsemiamasis pylimas (vasarinis) PolŽ 80, apsauginis pylimas PolŽ 80, neapsemiamasis pylimas (žieminis) PolŽ 80, išilginis pylimas PolŽ 80, srovę nukreipiantis pylimas PolŽ 8033; 3) vieni rūšiniai terminai pateikiami su abiem gimininiais 31 Tai, matyt, pasakyta ir apie „Fizikos terminų žodyno“ bei „Chemijos žodyno“ sinonimų pateikimą skliausteliuose po lygybės ženklo. „Fizikos terminų žodyno“ pratarmėje pažymima: „Skliausteliuose po lygybės ženklo išspausdinti pakaitalai, kurie, komisijos nuomone, gali būti taip pat vartojami“ (p. 3). Vis dėlto šitokia technika, kaip jau buvo sakyta (žr. išn. 14), labai netobula. 32 Nors retkarčiais panašūs naujadarai pateikiami atvirkštine tvarka, pvz.: vandensvydis, hidromonitorius „гидромонитор“ PolŽ 67; kasvietė, duobė, durpduobė, karjeras „карьер“ PolŽ 135; tieslė, ruletė „рулетка“ PolŽ 366. 33 Ir dar krantinė užtvanka PolŽ 280, nors užtvanka prie gimininių terminų nepateikta. 7* 99 niniais, kiti — tik su pirmuoju, pvz.: stadija, būklė PolŽ 401 ir galinė stadija, galinė būklė PolŽ 401, pradinė stadija, pradinė būklė PolŽ 401, bet tarpinė stadija PolŽ 401, tampri platinė stadija PolŽ 401. Kaip šalinti šį rūšinių ir giminių terminų pateikimo neatitikimą — ar keičiant giminių, ar rūšinių pateikimo būdą — galima svarstyti, bet toks jis likti negali. 3. Trečiasis tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdas yra jų nelygus susiejimas (A → B ir B, arba A, B ir B). Pvz.: deklinacija (=nukrypimas) FTŽ₁ 16, bet tik nukrypimas FTŽ₁ 63; transmutacija (=virtimas) FTŽ₁ 97, bet tik virtimas FTŽ₁ 101; trekas (=takas) FTŽ₁ 97, bet tik takas FTŽ₁ 92; korespondencijos principas (=atitikimo principas) FTŽ₁ 49, bet tik atitikimo principas FTŽ₁ 9; reostatas (=varžynas) FTŽ₁ 77, bet tik varžynas FTŽ₁ 100; atvirkštinė tvarka: sunkusis vandenilis (=deuteris) FTŽ₁ 88, bet tik deuteris FTŽ₁ 16; nelaidininkas (=izoliatorius) FTŽ₁ 63, bet tik izoliatorius FTŽ₁ 39; dengimas (=ekranavimas) FTŽ₁ 16, bet tik ekranuoti FTŽ₁ 21; diskriminacija, išskyrimas FTŽ₂ I 116, bet tik išskyrimas FTŽ₂ I 19; inversija, apgręžimas34 FTŽ₂ I 241, bet tik apgręžimas FTŽ₂ I 19; lupa, didinamasis stiklas FTŽ₂ I 418, bet tik didinamasis stiklas FTŽ₂ II 778; detonatorius, sprogiklis FTŽ₂ I 102, bet tik sprogiklis FTŽ₂ II 754; koreliacija, sąryšis FTŽ₂ I 343, bet tik sąryšis FTŽ₂ II 644; atvirkštinė tvarka: nelaidininkas, izoliatorius FTŽ₂ II 486, bet tik izoliatorius FTŽ₂ I 263; termakvas (=sudžiai) ChŽ 277, bet tik sudžiai ChŽ 266; atvirkštinė tvarka: vieninė medžiaga (=elementas) ChŽ 300, bet tik elementas ChŽ 87; likutis (=radikalas, grupė) ChŽ 168, bet tik radikalas (=grupė) ChŽ 233 ir grupė ChŽ 113; taip pat: antidiotas — žr. priešnuodis ChŽ 28, bet tik priešnuodis ChŽ 229; lignitas — žr. rusvosios anglys ChŽ 168, bet tik rusvosios anglys ChŽ 242; polihidrinė rūgštis — žr. daugiavandenilė rūgštis ChŽ 225, polivandenilė rūgštis — žr. daugiavandenilė rūgštis ChŽ 226, bet tik daugiavandenilė rūgštis ChŽ 69; atvirkštinė tvarka: sprogstamoji medvilnė — žr. nitroceliuliozė ChŽ 257, bet tik nitroceliuliozė ChŽ 200; raginukė — žr. amfibolas ChŽ 234, bet tik amfibolas ChŽ 20; rago sidabras — žr. kerargiritas ChŽ 234, bet tik kerargiritas ChŽ 148; žemės alyva — žr. nafta ChŽ 305, bet tik nafta ChŽ 188; jūrų puta — žr. steatitas ChŽ 133, bet tik steatitas ChŽ 259; pragaro akmuo — žr. sidabro nitratas ChŽ 227, bet tik sidabro nitratas ChŽ 249; medaus akmuo — žr. melitas ChŽ 175, bet tik melitas ChŽ 176; mėlynasis akmenėlis — žr. vario sulfatas ChŽ 176, bet tik vario sulfatas ChŽ 299; lekiantysis spiritas — žr. amonio hidroksidas ChŽ 165, bet tik amonio hidroksidas ChŽ 24; sūdomoji druska — žr. natrio chloridas ChŽ 264; valgomoji druska — žr. natrio chloridas ChŽ 295, bet tik natrio chloridas ChŽ 190; angliškoji druska — žr. magnio sulfatas ChŽ 27, karčioji druska — žr. magnio sulfatas ChŽ 145, bet tik magnio sulfatas ChŽ 17235; 34 Bene geriau pakeisti abstraktesniu galūnės vediniu — apgrąža, nes apgręžimas reiškia daugiau veiksmo pavadinimą. 35 Dalis šių „Chemijos žodyno“ pavyzdžių yra ypatingi: skirtingi sinonimų poros nariai priklauso skirtingoms terminijoms, pvz.: lignitas — chem., rusvosios anglys — geol., arba vienas narys yra terminas, kitas neterminas, pvz.: vario sulfatas — mėlynasis akmenėlis, magnio sulfatas — karčioji druska. Kai kurie tyrinėtojai šitokius sinonimus vadina ekvivalentais ir nelaiko jų sinchroninės terminologijos objektu (žr. В. М. Лейчик, Термины-синонимы, дублеты, эквиваленты, варианты, Актуальные проблемы лексикологии и словообразования, вып. II, Новосибирск, 1973, р. 105—106). 100 bandažas (rato), ratlankis „бандаж“ PolŽ 21, bet tik ratlankis „обод“ PolŽ 233; propeleris, sraigtas „пропеллер“ PolŽ 329, bet tik sraigtas (l.) „винт“ PolŽ 45; rezervas, atsarga „резерв“ PolŽ 357, bet tik atsarga „запас“ PolŽ 110; atvirkštine tvarka: raštas, ornamentas „узор“ PolŽ 452, bet tik ornamentas „орнамент“ PolŽ 246; atsvaras, balansyras „противовес“ PolŽ 331, bet tik balansyras „балансир“ PolŽ 20; (kelio) pralaida, viadukas „путепровод“ PolŽ 336, bet tik viadukas „виадук“ PolŽ 44; laivyba, navigacija „кораблевождение“ PolŽ 156, bet tik navigacija „навигация“ PolŽ 210; vandens šildytuvas, ekonomaiseris „водоподогреватель“ PolŽ 49, bet tik ekonomaiseris „экономайзер“ PolŽ 508³⁶. Logiškai galvojant, toks pateikimo būdas turėtų reikšti, kad du kartus duodamas terminas būtų teiktinesnis (vienais atvejais jis yra tarptautinis, kitais lietuviškas). Šituo galima neabejoti, kai sinonimams susieti vartojamas lygybės ženklas arba nuoroda žr.³⁷ Tačiau naujojo „Fizikos terminų žodyno“ projekte, lygybės ženklo atsisakius ir jį pakeitus kableliu (abipusiškai siejamų sinonimų pateikimui tai tinka, plg. išn. 14), pateikimo technika pasidarė klaidinanti: po kablelio duodamas sinonimas atrodytų mažiau teiktinas. Bet tai tėra technikos netobulumas. Kad teiktinesnis yra tas sinonimas, kuris duodamas du kartus (sykį po kablelio, antrą — atskirai), patvirtina ir rūšinių terminų pateikimo tvarka. Pavyzdžiui, prie aktyvacija, sužadinimas FTŽ₂ I 7 nėra nė vieno rūšinio termino — visi pateikti prie sužadinimas FTŽ₂ II 808–809, prie jėgomatis, dinamometras FTŽ₂ P 20 — nė vieno, visi — prie dinamometras FTŽ₂ I 113. Todėl ir giminių terminų pateikimo tvarką reikėtų pakeisti nuorodine, pvz.: aktyvacija žr. sužadinimas, jėgomatis žr. dinamometras ir pan. Tiesa, rūšiniai terminai kartais pateikiami dviejose vietose: vienoje — vieni, kitoje — kiti. Pavyzdžiui, prie tuštuma, vakuumas FTŽ₂ II 904 duodama tik 36 Kartais Politechnikos terminų žodyne tarptautinio ir lietuviškojo sinonimų poros nario eilės tvarka nepriklauso nuo rusiškų atitikmenų. Pvz.: impregnavimas, mirkymas „пропитывание“ PolŽ 329, bet tik impregnavimas „импрегнирование“ PolŽ 123; autokaras, autovežimlis „автотележка“ PolŽ 11, bet tik autokaras „автокар“ PolŽ 10; garvežys, lokomotyvas „локомотив“ PolŽ 179, bet tik garvežys „паровоз“ PolŽ 264. Beje, garvežys ir lokomotyvas, kaip tapatus sinonimai pateikiami ir kitur — „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (II pap. ld., Vilnius, 1972) garvežys aiškinamas „garo varoma geležinkelio mašina; lokomotyvas“ (geriau buvo I ld., Vilnius, 1954 — „<…>; garinis lokomotyvas“), o lokomotyvas — „garvežys“; didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ garvežys — „lokomotyvas“ (t. III, Vilnius, 1956), o lokomotyvas — „garvežys“ (t. VII, 1966) — jau seniai tokie nėra. Tai buvo adekvatūs terminai tol, kol, be garvežių, kitokių lokomotyvų nebuvo. Atsiradus motorvežiui, elektrovežiui, turbovežiui ir kt., lokomotyvas tapo gimininiu terminu (kaip semantiškai nespecifikuotas), o garvežys (kaip semantiškai specifikuotas) — rūšiniu (kaip ir motorvežis, elektrovežis, turbovežis). Žr. taip pat J. Klimavičius, Nuo garvežio ir sunkvežimio iki elektrovežio ir pienvežio, „Kalbos kultūra“, 26, Vilnius, 1974, p. 21. 37 „Chemijos žodyne“, kaip matyti iš jau cituotų pavyzdžių, nuoroda žr. dažniausiai lietuviški buitiniai pavadinimai nukreipiami į tarptautinę chemijos nomenklatūrą. Panašiai ši nuoroda vartojama ir nelietuviškos kilmės buitiniams ar prekybiniams, techniniams pavadinimams nukreipti į cheminius, pvz.: zuperis — žr. superfosfatas ChŽ 305, bet tik superfosfatas ChŽ 266. Kartais šitai daroma aprašomuoju būdu, pvz.: cukrelis — žr. sacharinas ChŽ 68, sacharinas — prekybinis kristalozės pavadinimas ChŽ 243, bet tik kristalozė (tik ji kažkodėl aiškinama idem per idem — tirpus sacharinas) ChŽ 159; spiritas — techninis alkoholio pavadinimas ChŽ 257, bet tik alkoholiai ChŽ 19 [nors medžio spiritas — žr. metilo alkoholis ChŽ 175, be to, metilo alkoholis (= metanolis) ChŽ 180, o metanolis (= metilo alkoholis) ChŽ 178]. 101 Torčėlio tuštuma FTŽ₂ II 904, o visi kiti — prie vakuumas FTŽ₂ II 912–913, prie varžas, rezistorius FTŽ₂ II 928 – spausdintinis varžas FTŽ₂ II 929, vielinis varžtas FTŽ₂ II 929 ir anglinis varžas, anglinis rezistorius FTŽ₂ II 928, o prie rezistorius – plėvelinis rezistorius FŽT₂ II 616. Čia pastaruoju atveju su teiktinesniu rezistorius rūšinių terminų pateikta mažiau negu su mažiau teiktinu varžas. Panašiai yra ir lūžimo, lūžio, refrakcijos FTŽ₂ I 418 ir refrakcijos FTŽ₂ II 607 atveju, tik čia priedo dar dalis rūšinių terminų kartojasi abiejose vietose; atmosferinis lūžimas FTŽ₂ II 418, atominis lūžimas FTŽ₂ I 418, bangų lūžimas FTŽ₂ I 418, branduolinis lūžimas FTŽ₂ I 418, dvejopas lūžimas FTŽ₂ I 419, elektroninis lūžimas FTŽ₂ I 419, garso lūžimas FTŽ₂ I 419, spindulių lūžimas FTŽ₂ I 419, šviesos lūžimas FTŽ₂ I 419, be to, molekulinis (molinis) lūžimas, molekulinė refrakcija FTŽ₂ II 419, chromatinis lūžimas, chromatinė refrakcija FTŽ₂ I 419, kūginis (koninis) lūžimas, kūginė refrakcija FTŽ₂ I 419, specifinis lūžimas, specifinė refrakcija FTŽ₂ I 419 ir atmosferinė refrakcija FTŽ₂ II 607, atominė refrakcija FTŽ₂ II 607, molekulinė refrakcija FTŽ₂ II 607. Pirmuoju atveju toks rūšinių terminų išdėstymas dviejose vietose gal neprieštarautų jų giminių narių pateikimui su nuoroda žr. — tuštuma žr. vakuumas. Tačiau lūžį ir refrakciją reikėtų veikiau traktuoti (ir pateikti) kaip tapačius sinonimus. Varžas ir rezistorius turėtų pasikeisti vietomis: rezistorius žr. varžas. Vadinasi, reikia konstatuoti, kad tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdų diferenciacija dar nėra tobula; ji ne visiškai sutampa su realia sinonimikos tipologija. Tarptautiniai ir lietuviškieji sinonimai gali būti arba visiškai tapačių leksinių reikšmių — absoliutieji sinonimai (I. A = B), arba vienas narys gali būti siauresnės reikšmės arba vartosenos — daliniai sinonimai (II. A ≠ B : A > B arba A < B). Kada vienas iš tarptautinių ir lietuviškųjų terminų poros narių yra visiškai neteiktinas, nevartotinas, nereikalingas ar negalimas, tai jie jau ir sinonimais nelaikytini (III. A→B arba B→A). Lietuvių terminografijoje, kaip matėme, vartojami irgi 3 tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo būdai, tačiau jie ne visiškai sutampa su minėta šių porų hierarchija. Iš esmės geras yra tik I grupės sinonimų porų pateikimas I būdu. III grupę atitinkančio pateikimo būdo mūsų terminografijoje kaip ir nėra [turėtų būti su pažyma ntk. (= neteiktinas) ir nuoroda lygybės ženklu į teiktiną]. O II ir III pateikimo būdai iš esmės apima tik vieną II grupę [šiam reikalui reikėtų pasilikti tik III būdą (bet tik su nuoroda žr.), o II būdo visai atsisakyti]. Pagaliau, kiekvienas rimtas terminografijos veikalas turėtų pasirūpinti ir tarptautinių bei lietuviškųjų sinonimų pateikimo tvarkos paaiškinimu, kad skaitytojui jos nereikėtų šifruoti ar subjektyviai interpretuoti ir abejoti. SINONIMŲ PATEIKIMO NEVIENODUMAI Rūšiniai terminai su sinoniminiais (tarptautiniu ir lietuviškuoju) determinantais (dažniausiai būdvardiniais, rečiau daiktavardžio kilmininko) tame pačiame gimininio termino liz de paprastai pateikiami tik vieną kartą (a→bX, arba a, bX), tik „Fizikos terminų žodyne“, retkarčiais ir jo naujojo leidimo projekte duodami dviejose vietose alfabetiškai (a→bX ir b→aX, arba a, bX ir b, aX; arba aX→bX ir bX→aX, arba aX, bX ir bX, aX). Pvz.: sferinė (= rutulinė) banga FTŽ₂ 11 ir rutulinė (= sferinė 102 rinė) banga FTŽ₁ 11 arba sferinė banga, rutulinė banga FTŽ₂ I 50 ir rutulinė banga, sferinė banga FTŽ₁ 50. Tačiau naujojo leidimo projekte dažniausiai jie duodami viena karta, matyt, paisant daugiau ne teorinių sinonimų adekvatumo ar neadekvatumo prielaidų, o praktinių (patogumo, taupumo) poreikių. Tik kartais su skirtingais giminingais terminais sinoniminiai rūšiniai determinantai pateikiami skirtinga eilės tvarka (a→bX, bet b→aY, arba a, bX, bet b, aY; arba aX→bX, bet bY→aY, arba aX, bX, bet bY, aY). Pvz.: santykinis greitis, reliatyvinis greitis FTŽ₂ I 214, santykinė, reliatyvi deformacija FTŽ₂ I 90, bet reliatyvinis judėjimas, santykinis judėjimas FTŽ₂ I 281. Kodėl vienu atveju pirmasis yra lietuviškas, kitu tarptautinis determinantas, nelabai aišku. Nagrinėjant pasikartojančių rūšinių determinantų sinonimiją (tarptautinių terminų ir jų lietuviškų atitikmenų poras), reikia konstatuoti gausius tų pačių porų pateikimo nevienodumus. Dažniausiai su vienais giminingais terminais pateikiama sinoniminė rūšinių determinantų pora, o su kitais — tik vienas jos narys (a→bX ir b→aX, arba a→bX, arba a→bX ir bX, bet tik aY, arba bY; arba aX→bX ir bX→aX, arba aX→bX, arba aX→bX ir bX, bet tik aY, arba bY). Pvz.: gravitacija (=visuotinė trauka) FTŽ₁ 33 ir visuotinė trauka FTŽ₁ 97, — gravitacinė (=visuotinės traukos) energija FTŽ₁ 25 ir traukos (=gravitacinė) energija FTŽ₁ 25, visuotinės traukos (=gravitacijos) jėga FTŽ₁ 40, gravitacinė (=visuotinės traukos) konstanta FTŽ₁ 48, bet tik gravitacijos konstanta FTŽ₁ 33, gravitacijos dėsnis FTŽ₁ 33, gravitacijos potencialas FTŽ₁ 33, 71, gravitacijos laukas FTŽ₁ 33, 53; degeneracija (=išsigimimas) FTŽ₁ 16 ir išsigimimas (=degeneracija) FTŽ₁ 38, — išsigimusioji (=degeneruota) sistema FTŽ₁ 80, bet tik degeneruotas FTŽ₁ 16; degeneracija, išsigimimas FTŽ₂ I 91 ir išsigimimas FTŽ₂ I 254, — degeneruotas, išsigimęs FTŽ₂ I 91 ir išsigimęs FTŽ₂ I 254, — išsigimęs, degeneruotas būvis FTŽ₂ I 60, bet tik neišsigimęs būvis FTŽ₂ I 61; neišsigimusios, nedegeneruotos dujos FTŽ₂ I 124, bet tik išsigimusios dujos FTŽ₂ I 124, tik išsigimusi(oji) funkcija FTŽ₂ I 186; perturbacija (su)trikdymas FTŽ₂ II 537 ir trikdymas, perturbacija FTŽ₂ II 892, — perturbacijų metodas, trikdymų metodas FTŽ₂ II 453, perturbacijų, trikdymų vektorius FTŽ₂ II 935, bet tik perturbuojantis poveikis FTŽ₂ II 563; koincidencija (=sutapimas) FTŽ₁ 47, koincidencija, sutapimas FTŽ₂ P 24 ir sutapimas FTŽ₂ II 807, taip pat antisutapimas, antikoincidencija FTŽ₂ I 18, — koincidencijų metodas, sutapimų metodas FTŽ₂ II 451, sutapimų spektroskopija, koincidencijų spektroskopija FTŽ₂ II 740, bet tik sutapimų spektrometrija FTŽ₂ II 738; homogeniškumas, vienalytiškumas FTŽ₂ I 225 ir vienalytiškumas, homogeniškumas FTŽ₂ II 944, — homogeninis, vienalytis FTŽ₂ I 225, — homogeninė, vienalytė erdvė FTŽ₂ I 162, homogeninis, vienalytis kūnas FTŽ₂ I 362, homogeninis laukas, vienalytis laukas FTŽ₂ I 379, vienalytė, homogeninė deformacija FTŽ₂ I 91, vienalytė, homogeninė aplinka FTŽ₂ I 23, bet tik homogeninės koordinatės FTŽ₂ I 341, vienalytės dujos FTŽ₂ I 125; elastingumas (=tamprumas) FTŽ₂ 2I ir tamprumas (=elastingumas) FTŽ₁ 92, elastingumas, tamprumas FTŽ₂ I 141 ir tamprumas, elastingumas FTŽ₂ II 103 835, — elastingumo koeficientas, tamprumo koeficientas FTŽ₂ I 313, bet tik elastingumo koeficientas FTŽ₁ 46; elastingas FTŽ₁ 21 ir tamprus (=elastingas) FTŽ₁ 92, — elastingoji (=tamprioji) deformacija FTŽ₁ 16, bet tik elastingieji svyravimai FTŽ₁ 89; selektyvumas, išrankumas FTŽ₂ III 654, taip pat selektorius, rinkiklis FTŽ₂ II 655, — selektyvi(oji) absorbcija, išranktinė absorbcija FTŽ₂ I 2, bet tik selektyvus(is) absorbentas FTŽ₂ I 3, selektyvinė sistema FTŽ₂ II 675, selektyvus(is) stiprintuvas FTŽ₂ II 785; selektyvus (=atrankinis) ChŽ 246 ir atrankinis — žr. selektyvus, selektyvinis ChŽ 35, bet tik selektyvi absorbcija ChŽ 246, selektyvi asimiliacija ChŽ 246, selektyvi fermentacija ChŽ 246, selektyvi flotacija ChŽ 246, selektyvi katalizė, selektyvi reakcija, selektyvus reagentas, selektyvus tirpiklis, selektyvus veikimas, selektyvus vilgymas ChŽ 246, pagaliau, tik selektyvumas ChŽ 246; tik selektyvumas PolŽ 119, 376, tik selektyvinė absorbcija PolŽ 291; parcialinis (=dalinis) FTŽ₁ 67 ir dalinis (=parcialinis) FTŽ₁ 15, bet tik parcialinis slėgimas FTŽ₁ 82; lokalinis, vietinis FTŽ₂ I 418, — vietinis (lokalinis) maksimumas FTŽ₂ II 423, vietinis pagreitis, lokalinis pagreitis FTŽ₂ II 515, bet tik lokalinis parametras FTŽ₂ II 523; spontaninis — žr. savaiminis ChŽ 257, — spontaninė kristalizacija — žr. savaiminė kristalizacija ChŽ 257 ir savaiminė kristalizacija ChŽ 257; savaiminis, spontaninis FTŽ₂ 645, — savaiminis įsimagnetinimas, spontанinis įsimagnetinimas FTŽ₂ I 243, savaiminė jonizacija, spontaninė jonizacija FTŽ₂ I 276, savaiminė kristalizacija, spontaninė kristalizacija FTŽ₂ I 356, savaiminė magnetostrikcija, spontaninė magnetostrikcija FTŽ₂ II 420, bet tik spontaninis dalijimasis FTŽ₂ 78, spontaninė emisija FTŽ₂ I 154, spontaninis išbarstymas FTŽ₂ I 247, spontaninis spinduliavimas FTŽ₂ II 751, spontaninis šuolis FTŽ₂ II 828; lyginamasis, specifinis PolŽ 451, — lyginamasis svoris, specifinis svoris PolŽ 42, 451, bet tik specifinė šiluma PolŽ 425, santykinis tūris PolŽ 237; lyginamasis klampumas (=specifinis klampumas) ChŽ 168, lyginamasis našumas (=specifinis našumas) ChŽ 168, lyginamasis svoris (=specifinis svoris) ChŽ 168 ir specifinis svoris (=lyginamasis svoris) ChŽ 256, lyginamasis tūris (=specifinis tūris) ChŽ 168, bet tik specifinis laidumas, specifinis paviršius, specifinė šiluma ChŽ 256; bet tik specifinis krūvis FTŽ₁ 50, specifinis laidumas FTŽ₁ 52, 83, specifinė masė FTŽ₁ 83, specifinis svoris FTŽ₁ 83, 90, specifinė šiluma FTŽ₁ 90, specifinis tūris FTŽ₁ 98, specifinė varža FTŽ₁ 83, 100; specifinis svoris, lyginamasis svoris FTŽ₂ II 816, specifinė šiluma, lyginamoji šiluma FTŽ₂ 825, bet tik specifinė absorbcija FTŽ₂ I 3, specifinė adsorbcija FTŽ₂ I 5, specifinis aktyvumas FTŽ₂ I 7, specifinė dispersija FTŽ₂ I 118, specifinė dozė FTŽ₂ I 120, specifinė drėgmė FTŽ₂ I 122, specifinė emisija FTŽ₂ I 154, specifinė energija FTŽ₂ I 160, specifinis galingumas FTŽ₂ I 190, specifinė jonizacija FTŽ₂ I 276, specifinis krūvis FTŽ₂ I 360, 104 specifinis laidumas FTŽ₂ I 371, specifinis lūžimas, specifinė refrakcija FTŽ₂ I 419, specifinis tūris FTŽ₂ II 904³⁸; natūralus, gamtinis FTŽ₂ II 484, bet tik natūralusis radioaktyvumas FTŽ₂ II 591; bet tik natūrali derva ChŽ 193, natūrali trąša ChŽ 193, natūrali žaliava ChŽ 193, tik gamtinės dujos ChŽ 104, gamtinė soda ChŽ 104; rotacinė (= sukimosi) energija FTŽ₂ 25 ir sukimosi (= rotacinė) energija FTŽ₂ 25, bet tik rotacinis siurblys FTŽ₂ 78, 80, rotacinė linija FTŽ₂ 78, rotacinis termas FTŽ₂ 95, rotacinis spektras FTŽ₂ 78, 83; virtualinis poslinkis, tariamas poslinkis FTŽ₂ II 559, tariamųjų poslinkių principas, virtualinių poslinkių principas FTŽ₂ II 574, bet tik virtualus(is) būvis FTŽ₂ P 6, virtualusis momentas FTŽ₂ II 481, virtualinė pora FTŽ₂ II 558, virtualinio darbo principas FTŽ₂ II 575, virtualinis procesas FTŽ₂ II 581, virtualinis reaktorius FTŽ₂ II 606, virtualinis šaltinis FTŽ₂ II 821, virtualinis suolis FTŽ₂ II 828, virtualinė temperatūra FTŽ₂ II 856, virtualinė vertė FTŽ₂ II 941; nuolatinė poliarizacija, permanentinė poliarizacija FTŽ₂ II 554, nuolatinis magnetizmas, permanentinis magnetizmas FTŽ₂ II 419, bet tik nuolatinis magnetas FTŽ₂ I 418; tolyginė masė, ekvivalentinė masė FTŽ₂ II 427, lygiavertės matricos, ekvivalentinės matricos FTŽ₂ II 435, bet tik ekvivalentinė medžiaga FTŽ₂ II 441; stabilus(is), pastovus(is) būvis FTŽ₂ I 63, bet tik nestabilusis būvis FTŽ₂ I 61, stabili(oji) dalelė FTŽ₂ I 77, stabilus(is) izotopas FTŽ₂ I 265, stabilus(is) judėjimas FTŽ₂ I 281. „Fizikos terminų žodynė“, pateikiant rūšinius terminus dviejose vietose — prie gimininio nario ir prie atskirai iškelto rūšinio determinanto, rūšiniai terminai kartais ir su tuo pačiu gimininiu terminu pateikiami vienu atveju su sinonimine determinantų pora, kitų — tik su vienu jos nariu (a → bX ir b → aX, bet tik aX arba bX; arba aX → bX ir bX → aX, bet tik aX arba bX; arba aX ir bX, bet tik a → bX arba b → aX). Pvz.: transliacinis (=slenkamasis) judėjimas FTŽ₂ I 42 ir slenkamasis (=transliacinis) judėjimas FTŽ₂ I 42, taip pat transliacinis judėjimas (=slenkamasis judėjimas) FTŽ₂ I 97, bet tik slenkamasis judėjimas FTŽ₂ 82; akustinė (=garso) banga FTŽ₂ 10 ir garso (=akustinė) banga FTŽ₂ 11, bet tik garso bangos FTŽ₂ 31; liuminescencinė (=dienos šviesos) lempa FTŽ₂ 53 ir dienos šviesos (=liuminescencinė) lempa FTŽ₂ 53, bet tik liuminescencinė lempa FTŽ₂ 55; šiluminis (=terminis) laidumas FTŽ₂ 52, bet tik šiluminis laidumas FTŽ₂ 91; 38 Toks posūkis, ypač naujojo „Fizikos terminų žodyno“ leidimo projekte, į lyginamojo vartojimo sferos susiaurinimą ar net jo eliminavimą kelia tam tikrą susirūpinimą. Nesigilinant į visą istoriją, galima tik prisiminti, jog mokyklinėje fizikoje, priešingai lyginamasis daug dažnesnis už specifinį. Panašiai yra ir bendruosiuose mūsų žodynuose, pavyzdžiui, svoris yra tik lyginamasis, o specifinis — tik skonis, kvapas („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, 1972). Beje, rusų kalboje vartojamas tik удельный. Žinoma, galima kelti klausimą dėl semantinio lyginamasis netikimo, bet lietuviškojo sinonimo reikšmės tai nepašalina. Pavyzdžiui, būtų galima svarstyti, ar netiktų santykinis (plg. santykinis tūris „удельный объём“ PolŽ 2370), arba savitasis, ypatingasis. 105 laminarinis (=sluoksniuotas) tekėjimas FTŽ₁ 93, bet tik laminarinis tekėjimas FTŽ₁ 52; kohezija (=sukibimas) FTŽ₁ 47 ir prie jos kohezijos jėga FTŽ₁ 47; sankaba39 FTŽ₁ 78 ir prie jos sankabos jėga FTŽ₁ 78, o prie jėga FTŽ₁ 40 – sankabos (=kohezijos) jėga FTŽ₁ 40. Pati įdomiausia tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo nevienodumų grupė yra tų pačių sinonimų porų pateikimas skirtinguose žodynuose skirtingais būdais (viename A → B ir B → A, arba A, B ir B, A, kitame A → B, arba A, B, trečiame A → B, arba A, B ir B). Pvz.: meridianas, dienovidinis FTŽ₂ II 446, bet dienovidinis, meridianas „меридиан“ PolŽ 192; starteris, paleidiklis FTŽ₂ II 775, bet starteris, paleidiklis „пускатель“ PolŽ 336 ir paleidiklis „стартер“ PolŽ 405; korekcija, pataisa FTŽ₂ I 343 ir pataisa FTŽ₂ II 528, bet korekcija, ištaisymas40 PolŽ 158; rūgimas (=fermentacija) ChŽ 241 ir fermentacija ChŽ 94, bet tik rūgimas, fermentavimas, fermentacija PolŽ 32; biuksas — žr. svėrimo stiklelis ChŽ 49 ir svėrimo stiklelis ChŽ 267, bet tik svėriamasis stiklelis, indelis „бюкс“ PolŽ 35; pelkių dujos — žr. metanas ChŽ 213 ir metanas ChŽ 178, bet metanas, pelkių dujos „метан“ PolŽ 193 ir metanas, pelkių dujos „болотный газ“ PolŽ 62; pieno cukrus (=laktozė) ChŽ 217 ir laktozė (=pieno cukrus) ChŽ 163, bet pieno cukrus, laktozė PolŽ 369; vaisių cukrus (=fruktozė) ChŽ 294 ir fruktozė (=vaisių cukrus) ChŽ 101, bet vaisių cukrus PolŽ 370 ir fruktozė PolŽ 471; salyklo cukrus (=maltozė) ChŽ 243 ir maltozė (=salyklo cukrus) ChŽ 173, bet tik salyklo cukrus PolŽ 370; homogeninis (=vienalytis) FTŽ₁ 34; homogeninis, vienalytis FTŽ₂ I 225 (taip pat homogeniškumas, vienalytiškumas FTŽ₂ I 225 ir vienalytiškumas, homogeniškumas FTŽ₂ II 944); homogeninis „vienodas“ ChŽ 122 (ir homogeninė katalizė ChŽ 122, homogeninė pusiausvyra ChŽ 122, homogeninė sistema ChŽ 122, homogeninės reakcijos ChŽ 122, taip pat homogeniškumas „vienodumas“ ChŽ 122, nors vienalyčiai kompleksai ChŽ 300; vienalytis, homogeniskas PolŽ 71 (taip pat vienalytiškumas, homogeniškumas PolŽ 71) ir vienalytis, homogeniskas PolŽ 239 (taip pat vienodumas, vienarišiškumas, vienalytiškumas, homogeniškumas PolŽ 239); heterogeninis (=nevienalytis) FTŽ₁ 34; heterogeninis FTŽ₂ I 221 (taip pat heterogeniškumas, įvairialytiškumas FTŽ₂ I 221; heterogeninis „nevienodas, nevienalytis“ ChŽ 118), taip pat heterogeninė katalizė ChŽ 117, heterogeninė pusiausvyra ChŽ 117, heterogeninė sistema ChŽ 118, heterogeninės reakcijos ChŽ 118; nevienalytis, heterogeninis „гетерогенный“ PolŽ 66 ir nevienalytis, hete- 39 Terminas sukibimas nelabai tinka dėl savo veiksminės reikšmės, bet ne visai priimtinas ir sankaba. Tai, kas savaime sukibę, geriau vadinti sankiba, o sankaba yra tai, kas sukabinta. Panašiai adhezija būtų galima lietuviškai priekiba pavadinti. Toks tradicinės balsių kaitos nepaisymas terminijoje dėl sąvokų diferenciacijos yra neišvengiamas. Taigi, fizikoje turėsime sankibą ir priekibą, o technikoje — sankabą ir priekabą. 40 Žinoma, geriau pataisa (kaip FTŽ₂). 106 rogeniškas „неоднородный“ PolŽ 224 (taip pat nevienalytiškumas, heterogenišku- mas „неоднородность“ PolŽ 224), taip pat heterogeniškas, nevienalytis, skirtingas „разнородный“ PolŽ 345 (taip pat heterogeniškumas, nevienalytiškumas, įvairu- mas „разнородность“ PolŽ 345)⁴¹. Tokių pavyzdžių yra gerokai daugiau negu čia duota, nors negalima pasakyti, kad nebūtų ir vienodo tų pačių sinonimų porų pateikimo skirtinguose žodynuose. Pvz.: motoras (= variklis) FTŽ₁ 62 ir variklis FTŽ₂ 99 (čia ir visi rūšiniai); motoras, variklis FTŽ₂ II 482 ir variklis FTŽ₂ II 920 (čia ir visi rūšiniai); variklis, motoras PolŽ 205 (čia ir visi rūšiniai, tačiau vieni su vienu gimininiu terminu, kiti — su kitu: generatorius — variklis, variklis su pripūtimu, bet sparninis motoras, pakabinamas motoras) ir variklis PolŽ 81; derivatai — žr. dariniai ChŽ 72 ir dariniai ChŽ 68; darinys, derivatas PolŽ 87 ir darinys PolŽ 326; ekstraktas (= ištrauka) ChŽ 85 ir ištrauka (= ekstraktas) ChŽ 128 [nors vandeninė ištrauka (ekstraktas) ChŽ 297, bet tik sausasis ekstraktas ChŽ 245]; ekstraktas, ištrauka PolŽ 509 [nors tik salyklinis ekstraktas PolŽ 509] ir ištrauka, ekstraktas (3) PolŽ 61. Rūšinių terminų sinonimijos pateikimo nevienodumus dar galima laikyti techniniais svyravimais, požiūrio nenuoseklumu. Tačiau tų pačių sinonimų porų nevienodą pateikimą, skirtinguose žodynuose, žiūrint konsekventiškai, reikia vertinti arba kaip skirtingo jų sinonimiškumo laipsnio traktavimą, arba kaip nevykusį pateikimo būdų taikymą, jų painiojimą ir net tų būdų diferenciacijos nepagrįstumą. SEPARATINĖ SINONIMIJA IR NEEKVIVALENTINĖ POLISEMIJA Viena didžiausių tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo terminografijoje bėdų, iš tikrųjų priklausanti ne nuo pateikimo ir jo sistemos trūkumų, o nuo pačios terminijos netobulumo, yra sinonimų poros narių separatinė sinonimija arba jų neekvivalėntinė polisėmija. Ji pasireiškia tuo, kad (α) vienas tarptautinis terminas vienu atveju žodyne turi vienokį, kitu — kitokį lietuviškąjį atitikmenį arba, atvirkščiai, (β) du (ar daugiau tarptautiniai — vieną lietuviškąjį sinonimą [α) A, B, bet A, C; β) A, B, bet B, C, sudėtingesniais atvejais A, B, bet B, C ir B, C, D]. Pvz.: α) elastingumas (= tamprumas) ChŽ 85 ir tamprumas (= elastingumas) ChŽ 273, bet stangrumas — žr. elastingumas ChŽ 258; β) proteinas (= baltymas) ChŽ 230 ir baltymas ChŽ 40, bet protam inai (= proteinai) ChŽ 230; ureja — žr. šlapalas ChŽ 293, bet ir karbamidas — žr. šlapalas ChŽ 144 bei šlapalas (= karbamidas) ChŽ 269; α) poliravimas, gludinimas „полировка“ PolŽ 302 ir poliravimas, šveitimas, blizginimas „лощение“ PolŽ 179; ⁴¹ Kartais ir tame pačiame žodyne vienos mikrosistemos terminai pateikiami nevienodai. Pvz.: dvinaris, binomas „двучлен“ PolŽ 84 ir dvinaris, binomas „бином“ PolŽ 27, bet daugianaris „многочлен“ PolŽ 199 ir polinomas, daugianaris „полином“ PolŽ 302; sensibilizacija, jautrinimas FTŽ₂ II 655 ir jautrinimas, sensibilizacija FTŽ₂ I 266 (taip pat ir FTŽ₁ 79 ir FTŽ₂ 39), bet desensibilizacija, nujautrinimas FTŽ₂ I 93. 107 β) gembė, kronšteinas (maš.), „кронштейн“ PolŽ 168 bei „хобот“ PolŽ 475 ir konsolė, gembė (stat.) „консоль“ PolŽ 153; grio- vys, tranšėja „траншея“ PolŽ 438, kiuეტas, griovelis „кювет“ PolŽ 171 (be to, griovys „канава“ PolŽ 133, kanalas „канал“ PolŽ 132); vėdinimas, aeracija, ventilacija „проветривание“ PolŽ 323 ir ventiliacija, vėdinimas „вентиляция“ PolŽ 41 bei aeravimas PolŽ 19; α) gravitacinė energija, visuotinės traukos energija FTŽ₂ I 157, gravitacijos laukas, visuotinės traukos laukas FTŽ₂ I 379 ir gravitacinė masė, svarioji masė FTŽ₂ II 426; kosmosas, visata „космос, вселенная – cosmos – Universum, Weltall“ FTŽ₂ I 344, visata „вселенная – universe, world – Universum, Weltall“ FTŽ₂ II 958 ir pasaulis „мир – universe – Universum, Welt“ FTŽ₂ II 524; glaudos efektas, pinčefektas FTŽ₂ I 132, pinčefektas, siaurėjimo efektas FTŽ₂ II 539 ir sąsmauka, susiaurėjimas, pinčefektas FTŽ₂ II 645; β) aglomeratas, telkinys „агломерат, скопление – agglomerate, cluster – Agglomerat“ FTŽ₂ I 5 ir telkinys, klasteris „сгусток – cluster – Häufung“ FTŽ₂ P 34; akordas, sąskambis FTŽ₂ I 6 ir konsonansas, sąskambis FTŽ₂ I 329⁴²; manipuliacija, veiksmas „манипуляция, действие – manipulation – Tasten“ FTŽ₂ II 423, veiksmas „действие – action – Wirkung“ FTŽ₂ II 932, bet operacija, veiksmas „операция, действие – operation – Operation“ FTŽ₂ II 501; frakcinis, dalinis FTŽ₂ I 185, bet dalinė banga, parcialinė banga FTŽ₂ I 45; girostatas, vilkelis „гиростат, волчок – gyrostat – Gyrostat, Kreisel“ FTŽ₂ I 204, bet vilkelis, giroskopas „гироскоп – gyroscope – Kreisel“ FTŽ₂ II 949 ir giroskopas „гироскоп – gyroscope – Kreisel, Gyroskop“ FTŽ₂ I 204. Kartais lietuviško atitikmens dvireikšmiškumą atskleidžia tik jo aiškinimas (A, B, bet A „C“ arba A, B ir C„B“). Pvz.: purkštuvas, pulverizatorius „пульверизатор“ PolŽ 335 ir „разбрызгива-тель“ PolŽ 342, bet purkštuvas ir „фopcyнка“ PolŽ 468; griaučiai, fachverkas „фахверк“ PolŽ 464, griaučiai „скелет“ PolŽ 383 ir ritės griaučiai „каркас катушки“ PolŽ 135; rafinacija, rafinavimas (= valymas) ChŽ 234 ir valymas ChŽ 295, bet rektifikacija, rektifikavimas „skysčio valymas, distiliuojant kolonoje“ ChŽ 237. Tai yra patys paprasčiausi, lengviausiai pastebimi ir išpašiojami atvejai. Tačiau gana dažnai tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų galai su galais nesueina daug sudėtingiau: du tarptautinius terminus atitinka du lietuviški (A₁Bₜ – A₁, Cₜ, Dₜ „Cₜ“ arba A₁, Bₜ – C₁, Bₜ, Dₜ), du tarptautinius – trys lietuviški (Aₜ, Bₜ – Cₜ, Aₜ „Dₜ“ – Dₜ, Eₜ), du ar tris lietuviškus – penki ar šeši tarptautiniai (Aₜ, Bₜ – A₁ „Cₜ“ – Dₜ, A₁ – Eₜ, A₁ „Fₜ“ – Gₜ „A₁“ – Iₜ [„A ar A₁“] arba Aₜ, B₁ – Bₜ, Cₜ – D₁ „Eₜ, Fₜ“ – D₁₁ „Eₜ“ – Eₜ – Gₜ „Bₜ, Cₜ“ – Fₜ, Iₜ „Dₜ“ – Hₜ „Dₜ“) ir pan. Pvz.: žemsemė, draga „драга“ PolŽ 95 ir žemsemė, bageris, durpsemė „багер“ PolŽ 19; 42 Būtų bene tiksliau konsonansą vadinti darniuoju sąskambiu. 108 viendeg inis — žr. monoksidas ChŽ 300 ir pusdeg inis — žr. monoksidas, subok-sidas ChŽ 232 ir monoksidas „oksidas, turintis vieną deguonies atomą — одноокись“ ChŽ 186; kompresija, suspaudimas „сжатие — compression — Kompression“ FTŽ₂ I 324, bet susitraukimas, kompresija „сжатие — contraction — Kontraktion“ FTŽ₂ II 805, nors kontrakcija turi dar kitą sinonimą — (su)trumpėjimas „сокращение, сжатие — contraction — Kontraktion“ FTŽ₂ I 336; keltuvas, liftas „подъёмник“ PolŽ 299, taip pat liftas, keltuvas „лифт“ PolŽ 178 (ir orinis keltuvas, erliftis „воздушный подъёмник“ PolŽ 299 bei erliftas PolŽ 516), keltuvas „фуникулёр“ PolŽ 472, kėlimo kranas, keltuvas „подъёмный кран“ PolŽ 163 ir keltuvas, kėliklis „грузоподъёмник“ PolŽ 77, skrysčiai, kabamas keltuvas „тали“ PolŽ 419; dar gerai, kad домкрат verčiamas kėliklis, domkratas PolŽ 94, o эскалатор — eskalatorius PolŽ 516; transmutacija, virtimas „превращение, трансмутация — transmutation — Transmutation“ FTŽ₂ II 889, virtimas „превращение, переход — transition, transmutation — Übergang, Umwandlung, Transmutation“ FTŽ₂ II 956, bet virtimas, konversija „преобразование, переход — change, conversion — Umwandlung, Verwandlung“ FTŽ₂ II 958, konversija „конверсия — conversion — Konversion“ FTŽ₂ I 340; taip pat keitimas „изменение — change, variation, modification — Veränderung, Änderung“ FTŽ₂ I 308, pokytis „изменение — variation — „Änderung“ FTŽ₂ II 553 ir variacija „вариация — variation — Variation“ FTŽ₂ II 919; gal būt, čia priklauso ir transformacija „трансформация, преобразование — transformation — Transformation“ FTŽ₂ II 886 ir modifikacija, atmaina FTŽ₂ II 470 (plg. alotropinis virtimas FTŽ₂ II 956 ir alotropinė modifikacija FTŽ₂ II 470)⁴³ bei moduliacija, moduliavimas FTŽ₂ II 170 (plg. fazės kitimas FTŽ₂ I 308 ir fazinė moduliacija FTŽ₂ II 471); osciliacija, svyravimas „осциляция, колебание — oscillation — Oscillation, Schwankung“ FTŽ₂ II 510, bet svyravimas, švytavimas „колебание — oscillation — Schwingung“ FTŽ₂ II 811, nors gyvoji kalba daro aiškų skirtumą tarp svyravimo ir švytavimo, taip pat ir virpėjimo, kurio Žodyne, deja, nėra — tik vibracija „вибрация — vibration — Vibration, Schwingung“ FTŽ₂ II 942, nors virpesiu „колебания — oscillations, vibrations — Oszillationen, Schwingungen, Vibrationen“ FTŽ₂ II 950–955 pilna; beje, pažvelgę į svyravimo ir virpesių rūšinius terminus, rasime labai daug tapačių: anharmoniniai svyravimai FTŽ₂ II 811 ir anharmoniniai virpesiai FTŽ₂ II 950, atsitiktiniai svyravimai FTŽ₂ II 811 ir atsitiktiniai virpesiai FTŽ₂ II 951, elipsiniai svyravimai FTŽ₂ II 811 ir elipsiniai virpesiai FTŽ₂ II 951, harmoniniai svyravimai FTŽ₂ II 811 ir harmoniniai virpesiai FTŽ₂ II 952, koher entūs (-tieji) svyravimai FTŽ₂ II 812 ir koherentiniai virpesiai FTŽ₂ II 952, laisvi(eji) svyravimai FTŽ₂ II 812 ir laisvieji virpesiai FTŽ₂ II 952, nesurišti(eji) svyravimai FTŽ₂ II 812 ir nesurištieji virpesiai FTŽ₂ II 953, pagrindiniai svyravimai FTŽ₂ II 812 ir pagrindiniai virpesiai FTŽ₂ II 954, parametriniai svyravimai FTŽ₂ II 812 ir parametriniai virpesiai FTŽ₂ II 954, parazitiniai svyravimai 43 Plg. taip pat modifikacija „elemento atmaina, turinti kitokias savybes“ ChŽ 184 ir atmaina „модификация, вариант“ ChŽ 35, taip pat modifikacija, atmaina „модификация“ PolŽ 200 ir atmaina, modifikacija PolŽ 345, nors pakitimas, modifikacija „видоизменение“ PolŽ 45. 109 FTŽ₂ II 812 ir parazitiniai virpesiai FTŽ₂ II 954, periodiniai svyravimai FTŽ₂ II 813 ir periodiniai virpesiai FTŽ₂ II 954, priverstiniai svyravimai FTŽ₂ II 812 ir priverstiniai virpesiai FTŽ₂ II 954, relaksaciniai svyravimai FTŽ₂ II 813 ir relaksaciniai virpesiai FTŽ₂ II 954, rezonansiniai svyravimai FTŽ₂ II 813 ir rezonansiniai virpesiai FTŽ₂ II 954, savaiminiai svyravimai, autosvyravimai FTŽ₂ II 813 ir savaiminiai virpesiai, autovirpesiai FTŽ₂ II 954, savi(eji) svyravimai FTŽ₂ II 813 ir savi(eji) virpesiai FTŽ₂ II 955, sinusiniai svyravimai FTŽ₂ II 813 ir sinusiniai virpesiai FTŽ₂ II 955, skersiniai svyravimai FTŽ₂ II 813 ir skersiniai virpesiai FTŽ₂ II 955, slopinami(eji) svyravimai FTŽ₂ II 813 ir slopinami(eji) virpesiai FTŽ₂ II 955, sukami(eji) svyravimai FTŽ₂ II 813 ir sukami(eji) virpesiai FTŽ₂ II 955, tiesiniai svyravimai FTŽ₂ II 814 ir tiesiniai virpesiai FTŽ₂ II 955, nors jie niekaip nesusieti; o koks skirtumas tarp osciliatoriaus „осциллятор — oscillator — Oszillator“ FTŽ₂ II 510 ir vibratoriaus „вибратор — vibrator — Vibrator, Schwinger, Oszillator“ FTŽ₂ II 942 — jie pateikti nesusieti, bet, kad jie yra tapatūs, rodytų ne tik vokiški atitikmenys, o ir kai kurie rūšiniai, pvz.: Herco osciliatorius „осциллятор Герца, вибратор Герца“ FTŽ₂ II 510 ir Herco vibratorius „вибратор Герца“ FTŽ₂ II 942; yra dar ir kitas svyravimas — fluktuacija, kitimas „колебание, изменение, флюктуация — variation, fluctuation — Schwankung“ FTŽ₂ II 818, žr. taip pat флюктуация „флуктуация — fluctuation — Schwankung“ FTŽ₂ I 173, kitimas „изменение — change, variation, modification, — Veränderung, Änderung“ FTŽ₂ I 308, plg. kai kurios rūšinis: metiniai svyravimai „годичные вариации, годичные изменения“ FTŽ₂ II 814 ir metinis kitimas „годичное изменение“ FTŽ₂ I 309, paros svyravimai „суточные колебания, суточные изменения — diurnal variations“ FTŽ₂ II 814 ir parinis kitimas „суточное изменение — diurnal variation“ FTŽ₂ I 309; be to, angl. variation lietuviškai dar yra ir variacija FTŽ₂ II 919, o modification — ir modifikacija, atmaina FTŽ₂ II 470, nors tai, matyt, reiškia jau ką kita (žr. ankstesnį pavyzdį — transmutacija, …); dreifas, slinktis „дрейф — drift — Drift“ FTŽ₂ I 122 ir slinktis „смещение — displacement — Verschiebung, Erregung“ FTŽ₂ II 715; jų rūšiniai skirtingi, be to panašiai kaip slinktis aiškinamas ir poslinkis „смещение, сдвиг — displacement, shift, bias — Verschiebung“ FTŽ₂ II 558, bet jis turi kitą tarptautinį sinonimą: translacija, poslinkis „трансляция, перемещение — translation — Translation“ FTŽ₂ II 889, plg. nulio dreifas FTŽ₂ I 122 ir nulio poslinkis FTŽ₂ II 559; yra dar ir nuostumis „сдвиг — displacement — Verschiebung“ FTŽ₂ II 494 bei slytis — „сдвиг“ (bet „torsion — Torsion, Drilling“) FTŽ₂ II 826; juosta, zona „полоса, зона — band, zone — Band, Zone“ FTŽ₂ I 285, juosta „пояс — zone — Zone“ FTŽ₂ P 21, bet zona, sritis „зона, пояс — zone, region, range — Zone, Bereich“ FTŽ₂ II 960, sritis — „область, зона, диапазон — region, range, domain, area, zone — Bereich, Raum, Gebiet, Zone“ FTŽ₂ II 760 ir „зона, область — range, zone, area — Gebiet, Zone“ FTŽ₂ P 36; kaip rodo kitų kalbų atitikmenys, čia šliejasi ir diapazonas — „диапазон, область — gamut, range — Bereich, Umfang (= Umfang)“ FTŽ₂ I 106 ir „диапазон — band — Band“ FTŽ₂ P 8 bei ruožas, diapazonas „участок, диапазон — range, region — Bereich, Band“ FTŽ₂ II 636, taip pat intervalas, tarpas „интервал, промежуток — interval — Intervall, Zwischenraum“ FTŽ₂ I 240, intervalas „интервал, проме- 44 Plg. dar perstūma – žr. poslinkis ChŽ 217. 110 жуток — range (rūšiniuose ir: interval) — Bereich (rūšiniuose ir: Intervall)“ FTŽ₂ P 17 ir tarpas „зазор, промежуток, интервал, пространство — gap, interval, space, bound — Luft, Streche, Intervall, Raum“ FTŽ₂ II 840; didžioji dauguma rūšinių juostų FTŽ₂ I 285–288 ir FTŽ₂ P 21, zonų FTŽ₂ II 960–961, sričių FTŽ₂ II 760–766 ir FTŽ₂ P 36, diapazonų FTŽ₂ I 106 ir FTŽ₂ P 8, intervalų FTŽ₂ I 240 ir FTŽ₂ P 17 ir tarpų FTŽ₂ II 841 yra skirtingi, tačiau yra ir bendrų (ar panašių), pvz.: a) dažnių juosta, dažnių diapazonas „частотная полоса, диапазон частот — frequency band — Frequenzband“ FTŽ₂ I 285 (nors tik impulso dažnių juosta FTŽ₂ I 286, videodažnių juosta FTŽ₂ I 288), dažnių sritis, dažnių diapazonas „диапазон частот — frequency region — Frequenzbereich, Frequenzgebiet“ FTŽ₂ II 761 ir dažnių diapazonas „диапазон частот — frequency range — Frequenzbereich“ FTŽ₂ I 106; taip pat garso dažnių juosta FTŽ₂ I 285 ir garsinio dažnio diapazonas FTŽ₂ I 106; radijo dažnių juosta FTŽ₂ I 286 ir radijo dažnių sritis FTŽ₂ II 761; trumpųjų bangų sritis FTŽ₂ II 765 ir trumpųjų bangų diapazonas FTŽ₂ I 106; b) pereinamoji juosta „переходная зона — transition zone — Übergangszone“ FTŽ₂ I 287, šuolių zona, perėjimų zona „переходная зона — transition zone — Übergangsgebiet, Übergangszone, Übergangsschicht“ FTŽ₂ II 960 ir pereinama(oji) sritis „переходная зона — transition(al) area — Übergangszone“ FTŽ₂ II 764; c) spektrinė juosta, spektro juosta FTŽ₂ I 288, spektro sritis FTŽ₂ II 764 ir spektro intervalas FTŽ₂ I 240; d) didelio slėgio zona FTŽ₂ II 960 ir didelio slėgio sritis FTŽ₂ P 36; e) Briliueno zona FTŽ₂ II 960 ir Briliueno sritis (zona) FTŽ₂ II 761; f) „šaltoji“ zona, neradioaktyvi(oji) zona FTŽ₂ II 960 ir „šalta(oji)“ (neradioaktyvi) sritis (zona) FTŽ₂ II 765; g) draustinė (energijos) juosta FTŽ₂ I 286 ir draustinė sritis FTŽ₂ II 761. Gana dažnai panašūs neatitikimai eina per kelis žodynus. Pvz.: α) identifikavimas — žr. radimas ChŽ 123 ir radimas ChŽ 234, bet identifikuoti, sutapdinti „отождествлять“ PolŽ 256; atgaivinimas — žr. redu kavimas ChŽ 34 bei gaivinimas — žr. redukcija ChŽ 103 ir redu kavimas, redukcija „электронų suteikimas, electrocheminio valentin-gumo mažinimas — восстановление“ ChŽ 236, bet redukcija, redu kavimas, perskaičiavimas „приведение“ PolŽ 318; krėsėjimas — žr. koaguliacija ChŽ 158 ir koaguliacija, koaguliavimas „коллоидų krešėjimas — коагуляция, свёртывание“ ChŽ 151, sutraukimas — žr. koaguliacija ChŽ 267, koaguliacija „коагуляция“ PolŽ 145, 1. krešėjimas, sutraukimas (maist.), 2. krešėjimas, koaguliacija (chem.) PolŽ 371; refr</text>},{ efektas, padarinys; reiškinys „эффект“ PolŽ 516 ir efektas, reiškinys FTŽ₂ I 127 bei reiškinys, efektas FTŽ₂ II 611; dispersija, sklaida „дисперсия — dispersion, variance — Dispersion, Zerlegung“ FTŽ₂ I 117, sklaida „разброс, рассеяние — scatter, straggling — Streuung, Dispersion“ FTŽ₂ II 707 ir sklaida, dispersija „дисперсия — dispersion — Dispersion, Zerlegung“ FTŽ₂ II 687, bet išbarstymas, išsklaidymas „рассеяние — scattering — Streuung“ FTŽ₂ I 245 (nors visų jų rūšiniai terminai skirtingi, tik fono sklaida, foninė sklaida, foninis išbarstymas FTŽ₂ II 707 pateikiami sinonimiškai) ir dispergavimas, dispersija „dalelių smulkinimas“ ChŽ 80; atšvaitas (= reflektorius) FTŽ₁ 10, atšvaitas, reflektorius FTŽ₂ I 38 bei reflektorius, atšvaitas FTŽ₂ II 607, reflektorius, atšvaitas „рефлектор“ PolŽ 362, bet reflektorius (= veidrodinis teleskopas) FTŽ₁ 76, reflektorius, veidrodinis teleskopas FTŽ₂ II 607; impedansas (= tariamoji varža) „импеданс, кажущееся сопротивление“ FTŽ₁ 35, taip pat impedansas, tariamoji varža „импеданс — impedance, resistance apparent — Impedanz, Scheinwiderstand“ FTŽ₂ I 229 ir tariama(oji) varža „кажущееся сопротивление — apparent resistance — scheinbarer Widerstand, Scheinwiderstand“ FTŽ₂ I 928, bet pilna varža, impedansas „полное сопротивление — impedance, generalized resistance — Impedanz, Scheinwiderstand“ FTŽ₂ II 927, taip pat pilnoji varža, impedansas „импеданс“ PolŽ 123, pilnoji varža (impedansas) „кажущееся сопротивление“ PolŽ 393, pilnoji varža „полное сопротивление“ PolŽ 394; aktyvumas ChŽ 12 ir veiklumas (= aktyvumas) ChŽ 299, taip pat aktyvacija, aktyvavimas „medžiagos pavertimas veiklesne“ ChŽ 12 [ir neaktyvumas (= neveiklumas) ChŽ 193]; aktyvus, aktyvinis, veiklus PolŽ 12, bet aktyvacija (sužadinimas) FTŽ₂ I 7 ir sužadinimas FTŽ₂ II 808. β) pora — ž. akutė ChŽ 227 bei akutės ChŽ 13, akutė „пора“ PolŽ 307, bet filjerė, akutė „фильера“ PolŽ 465; želė (= drebučiai) „желе“ ChŽ 305 bei drebučiai „студень“ ChŽ 82, bet drebučiai, gelis „студень (гель)“ PolŽ 413, plg. dar geliacija — žr. zolio sustingimas ChŽ 106 bei zolio sustingimas (= geliacija) ChŽ 304; erzacas „непильнавертис pakaitalas“ ChŽ 90 bei pakaitalas „iš dalies atstojantis tikrąjį gaminį“ ChŽ 210, bet pakaitalas, surogatas PolŽ 415; absorbavimas, absorbcija (= sugėrimas) ChŽ 7, sugėrimas (= absorbavimas) ChŽ 264, absorbcija, absorbavimas, sugėrimas PolŽ 9 ir 291 ir imbibicija „sugėrimas — имбойбиция“ ChŽ 123 (be to, adsorbcija „paviršinis medžiagos sugėrimas, sulaikymas, sukaupimas“ ChŽ 10, sorbcija „adsorbcija ir absorbcija“ ChŽ 256, PolŽ 395, desorbcija PolŽ 88 ir autoabsorbcija); konsistencija (= tirštumas) ChŽ 156 bei tirštumas (= konsistencija) ChŽ 283, bet kondensuoti „dujas, garus paversti skysčiu; sutirštinti“ ChŽ 155, nesukondensuojamas, nesutirštinamas „несгущаемый“ PolŽ 225; gilzė „popierinė tūtelė ekstrahavimo aparate — гильза“ ChŽ 107, bet diuzė, tūta „дюза“ PolŽ 99; dozė, davinys, dovis „доза“ PolŽ 93, bet porcija, davinys „порция“ PolŽ 308, plg. porcija „порция — parcel, portion, bundle — Portion, Dosis“ FTŽ₂ II 558; 112 skaidrė, diapozityvas FTŽ₂ II 688 ir diapozityvas FTŽ₂ I 105, bet skaidrė (2.) „калька“ PolŽ 130; aproksimacija, artėjimas FTŽ₂ I 23 bei artėjimas, aproksimacija FTŽ₂ I 26, bet konvergencija, artėjimas „сходимость“ PolŽ 417; deklinacija (=nukrypimas) FTŽ₁ 16, deklinacija, nuokrypis FTŽ₂ I 91, deklinacija, nukrypimas PolŽ 85, bet ir deviacija, nuokrypis FTŽ₂ I 102, nukrypimas, deviacija PolŽ 254 ir nuokrypis, deviacija, deklinacija FTŽ₂ II 491 (jeigu verstume aberacija ir anomalija, irgi būtų bene nuokrypis…); komutatorius (=keitiklis) FTŽ₁ 47 bei keitiklis (=komutatorius) FTŽ₁ 45, bet keitiklis, konverteris FTŽ₂ I 302 bei konverteris, keitiklis FTŽ₂ I 340, vieninkarinis keitiklis, umformeris „однокорный преобразователь“ PolŽ₃ 15 (nors умформер – keistuvas, umformėris PolŽ 454), variatorius (=keitiklis) FTŽ₁ 99 (o jeigu dar norėtume lietuviškų atitikmenų alternatoriui PolŽ 13 ir inversoriui, invertoriui PolŽ 123?); komponentas (=dedamoji) FTŽ₁ 47, komponentė, dedamoji FTŽ₂ I 321 dedamoji, komponentas PolŽ 395 bei komponentas PolŽ 152, sudedamoji dalis (=komponentas) ChŽ 263 bei komponentas „sistemos sudedamoji dalis“ ChŽ 154, bet ingredientas PolŽ 123, ingredientas „mišinio sudedamoji dalis“ ChŽ 125; aparatas (=prietaisas) FTŽ₁ 7 bei prietaisas (=aparatas) FTŽ₁ 72, prietaisas (=aparatas) ChŽ 229, prietaisas, aparatas (1.) „прибор“ PolŽ 317 bei aparatas „аппарат“ PolŽ 15, bet instrumentas, prietaisas FTŽ₂ I 236 (instrumento sinonimas turėtų būti įrankis; dar keisčiau: инструмент – įrankis, prietaisas PolŽ 124). Keletas sudėtingesnių atvejų: disociacija, disocijavimas „molekulių skilimas į sudedamąsias dalis“ ChŽ 80, skilimas (=disociacija) „распад“ ChŽ 254, skaidymasis (=skilimas, disociacija) „разложение, расщепление“ ChŽ 253 ir irimas „medžiagos skilimas, ardymas – разложение, распад“ ChŽ 126, taip pat destrukcija „(su)irimas – деструкция“ ChŽ 73, destrukcija, griovimas; irimas „разрушение“ PolŽ 346; ateniuatorius, slopintuvas „аттенюатор – attenuator – Attenuator, Dämpfer“ FTŽ₂ I 31 bei slopintuvas „аттенюатор, ослабитель – attenuator – Abschwächer, Attenuator“ FTŽ₂ II 716, taip pat demferis, slopiklis „демпфер – damper – Dämpfer“ FTŽ₂ I 92 ir ateniuatorius, slopintuvas „аттенюатор“ PolŽ 18, slopintuvas „демпфер“ PolŽ 87, duslintuvas, slopintuvas „глушитель (1.)“ PolŽ 70, energijos slopintuvas „гаситель энергии“ PolŽ 65 ir silpn(a)las „ослабитель“ PolŽ 248; mediumas, aplinka „среда – medium – Medium“ FTŽ₂ II 440 bei mediumas – žr. terpė ChŽ 175 ir aplinka, terpė „среда“ PolŽ 400 (taip pat dispersijos terpė, mediumas PolŽ 400 bei terpė „mažų dalelių aplinka“ ChŽ 278), taip pat tarpas – žr. terpė ChŽ 274, be to, substratas „maitinančioji terpė“ ChŽ 263⁴⁵. ⁴⁵ Kartais sinonimų porose gerokai neatitinka kitų kalbų terminai. Pvz.: indeksas, žymė „индекс – index – Faktor, Zeichen“ FTŽ₂ I 233 ir žymė „метка – tag – Zeichen, Merkzeichen, Kennzeichen“ FTŽ₂ II 962; be to, rūšiniai terminai skirtingi; koreliacija, sąryšis „корреляция – correlation – Korrelation“ FTŽ₂ I 343 ir sąryšis „взаимосвязь, соотношение – relation, interrelation, interrelationship, interdependence – Verhältnis, Beziehung“ FTŽ₂ II 644; rūšiniai skirtingi; 8. Lietuvių terminologija 113 Vienais atvejais taip susieti terminai yra tapatūs, kitais skirtingi, bet abiem atvejais yra blogai: vis tiek jie yra arba sinonimiški, arba daugiareikšmiai, vadinasi, netobuli. Vienais atvejais reiškiasi lietuviškųjų atitikmenų sinonimija / atitikmenų sinekvivalentiškumas, sinekvivalentiniai atitikmenys / ir polisemija (atitikmenų poliekvivalentiškumas, poliekvivalentiiniai atitikmenys), kitais – tarptautinių terminų sinonimija ir polisemija. Abiem atvejais tą netobulumą nelengva pašalinti. Neretai šiokia situacija užkerta kelią lietuviškųjų sinonimų darybai, jų vartosenai. Pavyzdžiui, kontūr yra kontūras, apibrėžia PolŽ 155 (taip pat очертание PolŽ 260), todėl abrisą PolŽ 9 irgi versti apibrėžia darosi keblu. Arba корпус yra 1. kūnas, korpusas, liemuo PolŽ 157, todėl fiuzeliažą PolŽ 473 versti liemeniu ne visai patogu (nors jis ir labai tiktų greta sparnų ir uodegos). Dar sunkiau pašalinti tarptautinių terminų sinonimiją ir polisemiją, nes tai priklauso ne lituanistikai, o interlingvistikai. Taigi, nemaža dalis čia nurodytų prieštaravimų, nevienodumų ir nenuoseklumų yra ne terminografijos, o pačios terminologijos bėdos. NESUSIETI SINONIMAI Nemažas tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų pateikimo trūkumas yra jų nesusiejimas. Pvz.: stabilus (is) FTŽ₁ 87 ir pastovus FTŽ₁ 67; reliatyvinis greitis FTŽ₁ 33 ir santykinis greitis FTŽ₁ 33; alternacija FTŽ₂ I 9 ir kaita, kaitaliojimas (is) FTŽ₂ I 289; diapozityvas FTŽ₂ I 105 ir skaidrė FTŽ₂ II 688; elektrodas FTŽ₂ I 142 ir išvadas FTŽ₂ P 19; ruporas FTŽ₂ II 636 ir garsintuvas FTŽ₂ I 197; akvareliniai dažai ChŽ 13 ir vandeniniai dažai ChŽ 297; mentolis ChŽ 176 ir mėtų aliejus ChŽ 181; portatyvus PolŽ 308 ir kilnojamasis PolŽ 274; psichrometras PolŽ 335 ir drėgmėmatis PolŽ 47; analizė FTŽ₁ 7 ir tyrimas PolŽ 96; analizė FTŽ₂ I 13 (pvz., Rentgeno analizė FTŽ₂ I 14) ir tyrimas FTŽ₂ II 882 (pvz., rentgenografinis tyrimas FTŽ₂ II 882); analizė PolŽ 14 ir tyrimas PolŽ 127. Dar daugiau yra tokių porų, kurios vienuose žodynuose yra susietos, kituose – nesusietos. Pvz.: magazinas, rinkinys „магазин — box — Magazin“ FTŽ₂ II 418 ir rinkinys „набор, совокупность — set, assembly — Gesamtheit, Menge, Satz“ FTŽ₂ II 624; rūšiniai skirtingi; distorsija, išlinkimas „дисторсия, искажение — distorsion — Verzeichnung (= Verzerrung? — J. K.), Distorsion“ FTŽ₂ I 118 ir išlinkimas — „изгиб — winding — Biegung, Krümmung“ FTŽ₂ I 253, o „искажение — distorsion, contortion — Verzerrung“ — iškraipymas FTŽ₂ I 250; našumas, efektyvumas „выход, отдача, эффективность — efficiency, yield — Ausbeute“ FTŽ₂ II 484 ir efektyvumas „эффективность — efficiency, effectiveness — Effektivität, Wirkungsgrad“ FTŽ₂ I 135; rūšiniai skirtingi. Kai šitaip skiriasi kitų kalbų atitikmenys ir rūšiniai terminai, galima suabejoti ir lietuviškųjų giminių terminų tapatumu. Tuo atveju turėtume nepageidautiną lietuviškųjų arba tarptautinių terminų (paskutinėje poroje) dvireikšmiškumą. 114 efektas FTŽ₁ 20 ir reiškinys FTŽ₁ 76, bet efektas, reiškinys FTŽ₂ I 127 ir reiškinys, efektas FTŽ₂ II 611; determinismas FTŽ₁ 16 ir priežastingumas FTŽ₁ 72, bet determinizmas, priežastingumas FTŽ₂ I 102; intervalas FTŽ₁ 37 ir tarpas FTŽ₁ 93, bet intervalas, tarpas FTŽ₂ I 240; detonatorius „детонатор“ PolŽ 88 ir sporgiklis „взрыватель“ PolŽ 44, bet detonatorius, sporgiklis FTŽ₂ I 102 ir sporgiklis FTŽ₂ II 754; poligonas „полигон“ PolŽ 302 ir daugiakampis „многоугольник“ PolŽ 199, bet poligonas, daugiakampis FTŽ₂ II 556 ir daugiakampis FTŽ₂ I 81; muskovitas „мусковит“ PolŽ 206 ir žėrutis „слюда“ PolŽ 387, bet muskovitas – žr. žėrutis ChŽ 188 ir žėrutis ChŽ 305; bronza „бронза“ PolŽ 32 ir žalvaris „латунь“ PolŽ 173, bet bronza ChŽ 53 ir žalvaris (=bronza) ChŽ 305; entalpija FTŽ₂ I 161 ir šilumingumas FTŽ₂ II 825, bet entalpija PolŽ 515 ir šilumingumas, entalpija PolŽ 424; reakcija FTŽ₁ 75 ir atoveikis FTŽ₁ 9, bet reakcija FTŽ₂ II 600 ir atoveikis, reakcija FTŽ₂ I 34, taip pat reakcija, atoveikis (2.) PolŽ 354 ir atoveikis, reakcija PolŽ 331; refrakcija „рефракция“ PolŽ 362 ir lūžimas „преломление“ PolŽ 315, taip pat refrakcija FTŽ₁ 76 ir lūžimas FTŽ₁ 56, bet refrakcija FTŽ₂ II 607 ir lūžimas, lūžis, refrakcija FTŽ₂ I 418; dispersija FTŽ₁ 18 ir išsisklaidymas FTŽ₁ 38, išsklaidymas FTŽ₁ 38, taip pat dispersija „дисперсия“ PolŽ 91 ir išsklaidymas, sklaida „рассеяние“ PolŽ 351, bet dispersija, sklaida FTŽ₂ I 117 ir sklaida FTŽ₂ II 707; disociacija FTŽ₁ 18 ir skilimas FTŽ₁ 81, taip pat disociacija FTŽ₂ I 116 ir skilimas FTŽ₂ II 703, bet disociacija, disocijavimas ChŽ 80 ir skilimas (=disociacija) ChŽ 254; reostatas FTŽ₂ II 615 ir varžynas FTŽ₂ II 929, bet reostatas (=varžynas) FTŽ₁ 77 ir varžynas FTŽ₁ 100, taip pat reostatas, varžynas PolŽ 361; eksperimentas FTŽ₁ 21 ir bandymas FTŽ₁ 10, taip pat eksperimentas „эксперимент — experiment — Experiment“ FTŽ₂ I 140 ir bandymas „опыт — experiment, experience — Versuch, Experiment“ FTŽ₂ I 144, bet eksperimentas (=bandymas) ChŽ 85 ir bandymas (=eksperimentas) ChŽ 41, taip pat eksperimentas, bandymas „эксперимент“ PolŽ 509 ir bandymas (2.) „опыт“ PolŽ 245; izoliatorius „изолятор“ PolŽ 122 ir nelaidininkas „непроводник“ PolŽ 224, bet izoliatorius FTŽ₁ 39 ir nelaidininkas (=izoliatorius) FTŽ₁ 63, izoliatorius FTŽ₂ I 263 ir nelaidininkas, izoliatorius FTŽ₂ II 486, nelaidininkas (=izoliatorius) ChŽ 194⁴⁶. LIETUVIŠKŲJŲ ATITIKMENŲ PARINKIMAS Lietuviškieji atitikmenys tarptautiniams terminams apskritai sudaryti mokamai, parinkti apgalvotai ir pateikiami gausiai. Vis dėlto pasitaiko, kad lietuviškųjų sinonimų terminų žodynuose ir nepateikiama, nors kalboje jie jau senokai vartojami. Pvz.: 46 Beje, dielektrikas PolŽ 92, FTŽ₁ 17, FTŽ₂ I 109 nei su laidininku, nei su izoliatoriumi nėra susietas. 8* 115 absorbcija FTŽ₁ 5, FTŽ₂ I 1 (=ir sugerimas), adsorbcija FTŽ₂ I 4 (=ir paviršinis sugerimas), achromatizmas FTŽ₁ 5, FTŽ₂ 4 (= ir bespalviškumas), aktyvavimas FTŽ₂ 6 (=ir veiklinimas), binarės sistemos FTŽ₁ 12 (= ir dvinarės sistemos), defektas FTŽ₂ I 88 (=ir yda, trūkumas), diafragma FTŽ₂ I 103 (=ir pertvara, danga), distorsija FTŽ₁ 18 (=ir iškreivinimas, sukreivinimas), divergencija FTŽ₁ 19 (=ir išsiskyrimas), dominuoti FTŽ₂ I 119 (=ir vyrauti, viešpatauti, viršauti), ekspozicija FTŽ₁ 21, FTŽ₂ I 140 (=ir apšvietimas), harmoningas(is) FTŽ₁ 34 (=ir darnusis), indukcija FTŽ₁ 35 (=ir sužadinimas), kontūras FTŽ₂ I 337 (=ir apibrėža), turbulentinis judėjimas FTŽ₂ I 283 (=ir sūkurinis judėjimas), vibracija FTŽ₂ II 942 (= ir virpėjimas), ventiliatorius FTŽ₂ II 937 (= ir vėdintuvas), vizualinis FTŽ₁ 101 (=ir regimasis), ekvatorinis inercijos momentas FTŽ₂ II 478 (=ir pusiaujinis inercijos momentas), ekvatorinė pusasė FTŽ₂ II 585 (=ir pusiaujinė pusasė); ekvivalentas PolŽ 508 (=ir lygmuo⁴⁷, arba tolygmuo), kaloriferis PolŽ 130 (=ir kaitrolaidas), pliažas (geol.) PolŽ 290 [=ir paplūdimys, plg. paplūdimys, pliažas (V. Gudelis, Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius, 1956, p. 106)], remontas PolŽ 361 (=ir taisymas), stelažas PolŽ 407 (=ir lentyna), šarnyras PolŽ 492 (=ir lankstas); sekrecija ChŽ 245 (=ir išskyros), precizinės svarstyklės ChŽ 228 (=ir tiksliosios svarstyklės), preciziniai svareliai ChŽ 228 (=ir tikslieji svareliai). Šie atitikmenys taip pat turėtų būti vartojami. Dažnu atveju ir kitos kalbos (rusų, vokiečių) šiems tarptautiniams žodžiams turi ir savų sinonimų⁴⁸. Yra net tokių atvejų, kad esamas lietuviškasis atitikmuo vartojamas kaip reikšmės aiškinimas (arba jo dalis), o kaip sinonimas neiškeliamas, pvz.: tekstūra „susisluoksniavimas — текстура“ ChŽ 275, terikonas „bergždo sąvartynas⁴⁹ — террикон“ ChŽ 277, humusas „puvenos — гумус“ ChŽ 122, kompostas „pūdinys, trąša iš įvairių trąšų mišinio su durpėmis“ ChŽ 154. Kitais atvejais jau turimų lietuviškųjų sinonimų nepateikimas, matyt, tėra kruopštumo stoka, nes kituose terminų žodynuose jie pateikiami. Pvz.: ozokeritas PolŽ 240, bet kalnų vaškas — žr. ozokeritas ChŽ 142 ir ozokeritas ChŽ 209; relaksacija FTŽ₁ 76, FTŽ₂ II 612, bet relaksacija (=susipnėjimas) ChŽ 237; metodas FTŽ₁ 59, FTŽ₂ II 447, bet metodas, būdas PolŽ 193 ir būdas, metodas PolŽ 398; impulsas FTŽ₁ 35, FTŽ₂ I 229, bet impulsas, akstinas PolŽ 123; difrakcija FTŽ₁ 17, PolŽ 91, bet difrakcija, užlinkimas FTŽ₂ I 110; ⁴⁷ Šio žodžio (minėta reikšme) autorius, matyt, yra K. Būga: savo „Lietuvių kalbos žodyne“ įvadė jis rašo: lygmuo (Aequivalent) (žr. K. Būga, Rinktiniai raštai, t. III, Vilnius, 1961, p. 41). Plg. taip pat: „Žemaičių vókýtis turi sau lygmenį ir latvių kalboje“ (ten pat, t. II, 1959, p. 227). ⁴⁸ Nuoseklus grętinimas nemažai galėtų pasakyti apie tarptautinių ir savų žodžių santykio specifiką skirtingose kalbose. Bet tai yra atskiras klausimas. Čia tik pažymėsime, kad grupė tarptautinių terminų, turinčių lietuviškus atitikmenis, atitinkamų rusiškų adekvatų neturi. Pvz.: adaptacija (=prisitaikymas) „адаптация“ FTŽ₁ 5 ir prisitaikymas (=adaptacija) „адаптация“ FTŽ₂ 72. Lietuvių kalboje yra aparatas ir prietaisas FTŽ₂ 7 ir 72, rusų — tik аппарат FTŽ₂ 7 ir 72; lietuvių sensibilizacija ir jautrinimas FTŽ₂ 79 ir 39, rusų — tik сенсибилизация FTŽ₂ 79 ir 39; lietuvių presas ir slėgtuvas FTŽ₂ 72 ir 82, rusų — tik пресс FTŽ₂ 72 ir pan. ⁴⁹ Galėtų būti ir vienas žodis — bergždynas (plg. šiukšlynas, sąšlavynas; rūdynas, uolynas, akmenynas, smėlynas, žvyr ynas). 116 reverberacija FTŽ₁ 77, PolŽ 354, bet reverberacija, aidėjimas FTŽ₂ II 615; akumuliacija FTŽ₂ I 8, bet akumuliacija, akumuliavimas(is) [= kaupimas(is)] ChŽ 13 bei kaupimas (=akumuliacija) ChŽ 147 ir akumuliacija, kaupimas(is) PolŽ 12; konstanta FTŽ₁ 48, bet konstanta, pastovioji FTŽ₂ I 329, konstanta (=pastovus dydis) ChŽ 156, konstanta, pastovus dydis PolŽ 153 bei konstanta PolŽ 310. Žinoma, gatavų lietuviškųjų sinonimų ne visada yra. Kartais jų kūryba didesnių semantinių ir darbinių problemų nesudaro, pvz.: kriologija „mokslas apie ledą“ ChŽ 158 (=ir ledotyra), liofilinis koloidas „brinksta skystyje“ ChŽ 169 (=ir brinkusis koloidas), liofobinis koloidas „nebrinksta skystyje“ ChŽ 169 (=ne-brinkusis koloidas), matini̇mas „blizgesio panaikinimas“ ChŽ 175 [= blaišinimas, plg. matinės anglys (= blausiosios anglys) ChŽ 175]. Tačiau lietuviškųjų sinonimų reikėtų dar daugiau. Ypač jie svarbūs pedagogikos ir populiarinacijos požiūriu. Tiesa, jų parinkimas ir prigydymas ne visada lengvas ir paprastas. Bet svarstymui dar būtų galima pasiūlyti ir daugiau, pvz., aeritas FTŽ₂ I 25 (=ir stabdiklis?), difuzija FTŽ₂ I 111 (=ir išsklaida| išsklida?, plg. išsklaidytas, difuzinis apšvietimas FTŽ₂ I 24), ekstinkcija FTŽ₂ I 140 (=ir silpnėjimas | gesimas?), geteris FTŽ₂ I 203 (=ir dujų sugėriklis?), imersija FTŽ₂ I 229 (=ir įlašinimas?), interferencija FTŽ₁ 36 (=ir pernešimas? | perkėlimas?), inversija FTŽ₁ 37 (=ir pasikeitimas | perkaita?), konversija FTŽ₁ 48 (=ir pakaita?), kalorikas FTŽ₂ I 290 (=ir šildalas | šiltalas?), konvekcija FTŽ₁ 48 (=ir apy kaita?), krioforas FTŽ₂ I 352 (=ir šaldalas?), luminoforas FTŽ₂ I 417 (=ir švytalas?), luminescencija FTŽ₂ I 416 (=ir švytėjimas?), rezonansas FTŽ₁ 77 (=ir atgarsis?), šleifas FTŽ₁ 91 (=ir valkė | velkė?). Tai ypač aktualu fizikos terminijai, nes iš naujojo „Fizikos terminų žodyno“ leidimo projekto susidaro įspūdis, kad rusiškoji ir vokiškoji fizikos terminija turi gerokai daugiau nacionalinių terminų negu lietuviškoji. SINONIMŲ DIFERENCIACIJOS ATVEJAI Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos pašalinimas poros narių semantinė diferenciacija pasitaiko, nors gana retai. Pvz.: fibra literatūrinėje kalboje ir terminijoje jau beveik visiškai išstūmė skaidula (nuoseklumas reikalautų ir fibrile ChŽ 95 pakeisti skaidulėle), bet fibra „cinko chloridu sukietintas skudurtų popierius“ ChŽ 95 skaidula nepakeičiamas; košimas negali išstumti filtravimo, nes jis tėra „supaprastintas filtravimas“ (žr. ChŽ 157); korozija ir rūdijimas chemijos terminijoje nėra visiškai tas pat: korozija yra „medžiagos irimas“ ChŽ 157, o rūdijimas tik „metalų reakcija su atmosferos dujomis“ ChŽ 241, todėl gali būti ir tarpkristalinė korozija – „nerūdijančiame pliene“ ChŽ 274; chemijos terminijoje yra palydovas „minerale esančios kitų mineralų priemaišos“ ChŽ 211, o technikoje – satelitas PolŽ 369 „planetinių mechanizmų krumpliaratis, slenkantis kartu su ašimi aplink centrinį ratą“⁵⁰; 50 Palydovas yra ir astronomijos bei kosmonautikos terminas. Tiesa, amerikiečių dirbtiniai palydovai kartais vadinami ir satelitais, nes patys amerikiečiai juos taip vadina (angl. satellite). 117 Įąstelė lietuvių terminijoje jau negrįžtamai pakeitė celę (nors vienas kitas žodynas dar pateikia juos abu pvz.: ląstelė, celė PolŽ 144), nors, nepaisant mikrosistemos heterogenijos, pirmenybė teikiama celiuliozei: ląsteliena — žr. celiuliozė ChŽ 164 (tik celiuliozė „клетчатка“ PolŽ 144); tačiau celė „целла“ PolŽ 478 architektūroje (nors ir turi lietuviškąjį sinonimą: celė, vienutė „келья“ PolŽ 137) ir celė „atskiras reakcijos indelis“ ChŽ 54 chemijoje (nors kartais ir jis vadinamas ir ląstele: ячейка — 1. ląstelė, celė PolŽ 517) išliko. Kartais tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų diferenciacija literatūrinėje kalboje jau egzistuoja, bet terminijoje į ją dar neatsižvelgiama. Pavyzdžiui, charakterį linkstama pripažinti tik žmogui. Todėl fizinių reiškinių charakterį FTŽ₂ I 67 reikėtų vadinti pobūdžiu. Charakteringasis greitis FTŽ₂ I 211, charakteringa(oji) matrica FTŽ₂ II 435, charakteringas(is) parametras FTŽ₂ II 522, charakteringas(is) paviršius FTŽ₂ II 530, charakteringas(is) spektras FTŽ₂ II 725, charakteringi(eji) spinduliai FTŽ₂ II 741, charakteringas(is) spinduliavimas FTŽ₂ II 745 turėtų būti keičiami būdingasis, -oji, -ieji, o iš porų charakteringas(is) matmuo, būdingas(is) matmuo FTŽ₂ II 434, charakteringas(is) Rentgeno spinduliavimas, būdingas(is) Rentgeno spinduliavimas FTŽ₂ II 749, charakteringa(oji) vertė, būdinga(oji) vertė FTŽ₂ II 938 paliktini tik antrieji jų nariai. Ir charakteristika FTŽ₂ I 68 gal atstotų pobūdis, apibūdinimas, duomenys, bruožai, ypatybės. Reikėtų skirti akustinį ir garsinį, garso: banga FTŽ₂ I 45, 46, energija FTŽ₂ I 156, filtras FTŽ₂ I 169 turėtų būti tik garso; o akustinis yra susijęs su akustika, tai yra garso mokslu (garsotyra) arba garso sklidimu ir sugėrimu patalpoje. SKOLINIŲ ATSISAKYMAS Daug dažnesnis yra tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos pašalinimas atsisakant skolinio. Mūsų tema nereikalauja kalbėti apie tuos skolinius, kurių terminų žodynuose jau nėra. Tačiau lietuvių terminografijoje dar nemažai yra ir visiškai nereikalingų arba nebūtinų tarptautinių žodžių ar šiaip svetimybių, lengvai pakeičiamų (o literatūrinėje kalboje ne vienu atveju jau senokai išgyvendintų) lietuviškais žodžiais. Terminų žodynuose jų arba nereikia iš viso pateikti, arba duodant pridėti pažymą ntk. Tačiau net ir prie aiškių svetimybių tokios pažymos nėra, tik nuoroda žr. jie nukreipiami į lietuviškus terminus. Pvz.: broga — žr. žlaug tai ChŽ 51 ir žlaug tai ChŽ 306. Bet lygiai ta pačia nuoroda ir šiaipjau vartotini, lietuviški žodžiai nukreipiami į teiktinesnius: tirščiai — žr. žlaug tai ChŽ 283. Panašių pavyzdžių yra nemažai: gazogeneratorius — žr. dujų generatorius ChŽ 105; gerbavimas — žr. rauginimas ChŽ 107; konusinė kolba ChŽ 156 — žr. kūginė kolba ChŽ 156; liakas — žr. smalka ChŽ 166; misingis — žr. skaistvaris ChŽ 183; neuzilberis — žr. naujasi sidabris ChŽ 198; slancai — žr. skalūnai ChŽ 255; špalis — žr. mentelė ChŽ 269; vitriolis — žr. sieros rūgštis ChŽ 302; ekspliozija — žr. sprogimas ChŽ 85; permeabiliškumas — žr. pralaidumas⁵¹ ChŽ 216; semipermeabilinė membrana — žr. puslaidė membrana ChŽ 247; semikoloidai — žr. puskoloidai ChŽ 247⁵². Panašiai ir nereikalingos svetimybės nukreipiamos į tarptauti- 51 Pakaktų priesėdėlinės formos — laidumas, plg. toliau — puslaidis, -ė. 52 Ir semikarbazidas ChŽ 247 turėtų būti puskarbazidas, o semikarbazonas ChŽ 247 — puskarbazonis, taip pat semipolinis ryšys ChŽ 247 — puspolis ryšys. 118 nius žodžius arba šiaip priimtinus skolinius, pvz.: izumrudas – žr. smar plantas ChŽ 131, develdrekis – žr. asafetidė ChŽ 73, cinas – žr. alavas ChŽ 65 ir pan. Šitokia pateikimo technika yra nepakankama, neaiški, klaidinanti. Tarptautiniai žodžiai yra visiškai nereikalingi šiose porose: garintuvas (= evaporatorius) ChŽ 104; saturacija (= prisotinimas) ChŽ 24553; židinys, fokusas „фокус“ PolŽ 467; kert(uoklis), ekeris „эккер“ PolŽ 508; oro šildytuvas, kauperis „каупер“ PolŽ 136; maišytuvas, mikseris „миксер“ PolŽ 198; antlangis, sandrikas „сандрик“ PolŽ 369; isprūda, filingas „филёнка“ PolŽ 465; lizdas, rozetė „розетка“ PolŽ 364; santvara, ferma „ферма“ PolŽ 464; plūdur(as), buja „буй“ PolŽ 33; griebt(uvas), greiferis „грейфер“ PolŽ 76; gesintuvas, disolveris „диссольвер“ PolŽ 91; zirzeklis54, zumeris „зуммер“ PolŽ 118; įspa(u)d(i)klis, indentorius „индентор“ PolŽ 123; miltų klijai55, kleisteris „клейстер“ PolŽ 144; plokštelė, lamelė „ламель“ PolŽ 172; skersmuo, diametras „диаметр“ PolŽ 89; dujomatis, gazometras „газомер“ PolŽ 6356; angliavandenis, karbohidratas „углевод“ PolŽ 447; ketursienis, tetraedras „четырёхгранник“ PolŽ 488; half(v)indas, šoninis vėjas „гальфвинд“ PolŽ 65; rulonas, ritinys „рулон“ PolŽ 366; oktaedras, aštuonsienis „октаэдр“ PolŽ 242; fasina, žabinis „фашина“ PolŽ 464; dujų rezervuaras, gazholderis „газохранилище“ PolŽ 64 ir „газгольдер“ PolŽ 63; lėšis, linžė „чечевица“ PolŽ 488 ir lėšis „линза“ PolŽ 176; ilgiklis, alonžas „аллонж“ PolŽ 12 ir ilgiklis „удлинитель“ PolŽ 451; stačiakampis, ortogonalinis „ортогональный“ PolŽ 247 ir stačiakampis „прямоугольный“ PolŽ 335; diagonalė, įstrižainė FTŽ₂ I 103 ir įstrižainė, diagonalė FTŽ₂ I 24357; planeris, sklandytuvas FTŽ₂ II 541; poligonas, daugiakampis FTŽ₂ II 556 ir daugiakampis FTŽ₂ I 81; trekas FTŽ₂ II 891, pėdsakas, trekas FTŽ₂ II 532 ir takas, trekas FTŽ₂ II 833; rotacija, sukimasis FTŽ₂ II 635 ir sukimasis FTŽ₂ II 798, taip pat sukimosi ašis, rotacijos ašis FTŽ₂ I 30, sukimosi greitis, rotacijos greitis FTŽ₂ I 21658; energijos vienodo pasiskirstymo (ekviparticijos) dėsnis FTŽ₂ I 98; valdymo skydas, valdymo panelis FTŽ₂ II 702; kūginis (koninis) lūžimas FTŽ₂ I 419; konfokalinis, bendro židinio FTŽ₂ I 328; laminarinis, sluoksninis judėjimas FTŽ₂ I 279; amžinis (sekuliar(inis)) kitimas FTŽ₂ I 308; skersinis greitis, transversinis greitis FTŽ₂ I 215; vienlypis, singuletinis būvis FTŽ₂ I 64; trily(pis), tripletinis būvis FTŽ₂ I 64; binokulinis regėjimas, dviakis regėjimas FTŽ₂ II 608; monokulinis regėjimas, vienakis regėjimas FTŽ₂ II 609; nebuliar(inis) spektras, ūko spektras FTŽ₂ II 73059; singularinė matrica, ypatingoji matrica FTŽ₂ II 436; ašinis laukas, aksialinis laukas FTŽ₂ I 378, ašinė (aksialinė) 53 O saturatorius ChŽ 245 turėtų būti sotintuvas. 54 Geriau būtų zirzulas (žr. K. Gaivenis, Terminijos ugdymo vingiai, – „Kalbos kultūra“, 25, Vilnius, 1973, p. 25). 55 Galėtų būti dūrinys miltklijai (plg. miltligė ir pan.). 56 O FTŽ₂ I 198 tik gazometras… 57 Diagonalinis elementas FTŽ₂ I 150 = įstrižaininis elementas. 58 Taip pat rotacinė dispersija FTŽ₂ II 118 = sukimosi /sukamoji dispersija/ sklaida. 59 Nebuliar(inis) spektrografas FTŽ₂ II 733 = ūko spektrografas. 119 abерация FTŽ₂ I 1, ašinė molekulė, aksialinė molekulė FTŽ₂ II 474⁶⁰; satelito orbita, palydovo orbita FTŽ₂ II 507; štatyvas, stovas FTŽ₂ II 826 ir štatyvas ChŽ 269 (taip pat laboratorinis štatyvas ChŽ 162) bei stovas ChŽ 261; dalinis plotas, parcialinis plotas FTŽ₂ II 550, dalinis tūris, parcialinis tūris FTŽ₂ II 903, dalinis vakuumas, parcialinis vakuumas FTŽ₂ II 915, dalinis valentingumas, parcialinis valentingumas FTŽ₂ II 915 ir parcialinis slėgimas ChŽ 212, parcialinis valentingumas ChŽ 212; penetracija (=prasiskverbimas) ChŽ 213 ir prasiskverbimas FTŽ₂ II 565; strichas, brūkšnys FTŽ₂ II 826 ir strichas, brūkšnys PolŽ 505; sedimentacija (=nusėdimas) ChŽ 245 ir sedimentacija, nusėdimas PolŽ 375; skruberis (=plautuvas) ChŽ 254, plautuvas (=skruberis) ChŽ 222 ir skruberis PolŽ 385; šichta – žr. įkrova ChŽ 269, įkrova (=šichta) ChŽ 123 ir įkrova PolŽ 497; sudujinimas, gazifikavimas, gazifikacija „газификация“ PolŽ 63 ir dujinimas „газификация, kieto kuro pavertimas dujiniu; газификация“ ChŽ 82 bei gazifikacija, gazifikavimas „дуjиниmas, kieto kuro pavertimas degiomis dujomis; газифицирование“ ChŽ 105; boileris, virintuvas „бойлер“ PolŽ 29 ir virintuvas „кипятильник, бойлер“ ChŽ 301; blyks telėjimas (=scintiliacija) FTŽ₁ 12 bei scintiliacija (=blyks telėjimas) FTŽ₁ 79, blyks telėjimas, scintiliacija FTŽ₂ I 56 bei scintiliacija, blyks telėjimas FTŽ₂ II 652 ir scintiliacija, blyks telėjimas „сцинтиляция“ PolŽ 417 bei tvyks telėjimas, blyks telėjimas „вспышка“ PolŽ 56; sukinys, spinas FTŽ₁ 39, FTŽ₂ II 799, spinas – žr. sukinys ChŽ 257 bei sukinys ChŽ 264 ir spinas, sukinys PolŽ 397⁶¹ Būdinga, kad šiais atvejais ir rusų kalboje dažniausiai verčiamasi tik savais žodžiais. Tačiau yra nemažai pavyzdžių, kai rusų kalboje vartojami tarptautiniai žodžiai arba tiesioginiai skoliniai, o lietuvių terminijoje turimi lietuviški atitikmenys ir tenkinamasi tik jais, pvz.: aidas „эхо“ PolŽ 517, atvamzdis „штуцер“ PolŽ 505, aukštakrosnė „домна“ PolŽ 94, bauda, pabauda „штраф“ PolŽ 504, gaisrasienė „брандмауер“ PolŽ 31, grindjuostė „плинтус“ PolŽ 285, gulstainis „ватерас“ PolŽ 39, išdroža „шлиц“ PolŽ 499, įžambinė „гипотенуза“ PolŽ 68, kampainis „винкель“ PolŽ 45, kištukas „штепсель“ PolŽ 504, kotas „шток“ PolŽ 504, lygiagretainis „параллелограмм“ PolŽ 263, lygiagretė „параллель“ PolŽ 263, makštis, dėklas „футляр“ PolŽ 473, mova (1.) sankaba (2.) „муфта“ PolŽ 206, mūrkaltis „шлямбур“ PolŽ 499, nulinis skriestuvas „кронциркуль“ PolŽ 168, pabėgis „шпала“ PolŽ 501, pusiau kampinė „биссектриса“ PolŽ 27, pusiau kraštinė „медиана“ PolŽ 191, rietuvė (2.) „штабель“ PolŽ 503, skaitmuo „цифра“ PolŽ 484, sklandytuvas „планер“ PolŽ 283, skriestuvas „циркуль“ PolŽ 483, skryščiai „полиспаст“ PolŽ 303, slankmatis „штангенциркуль“ PolŽ 504, spaus tuvė „типография“ PolŽ 427, spraudis, įlaidas „шпунт“ PolŽ 503, statinis „катет“ PolŽ 136, svaras „фунт“ PolŽ 473, šakutė „штеккер“ PolŽ 504, šaligatvis „тротуар“ PolŽ 441, švirkštas (1.) kimštuvas (2.) „шприц“ PolŽ 503, tinkas, tinkavimas „штукатурка“ PolŽ 505, uostas „порт“ PolŽ 308, uždangala „ширма“ PolŽ 497, užlankas (1.), užkaitas (2.) „фальц“ PolŽ 463, užuolaida „штора“ PolŽ 504, vėjarodis „флюгер“ PolŽ 60 Koaksialinis rezonatorius FTŽ₂ II 618 = bendraašis rezonatorius, koaksialinis slopintuvas FTŽ₂ II 716 = bendraašis slopintuvas. 61 Dėl spino neteiktinumo dar žr. A. Jucys, Būsena, kvantmechaninis ir dar pora fizikos terminų, — „Kalbos kultūra“, 22, 1972, p. 26. 120 46762, vielokaištis „шплинт“ PolŽ 502, vietaženklis „плацкарт“ PolŽ 284, žibintas „фара“ PolŽ 463. Arba rusų kalboje yra tarptautinis terminas (arba skolinys) ir savas atitikmuo, o lietuvių kalba turi tik lietuvišką, pvz.: неодометр – žingsniamatis PolŽ 266 ir шагомер – žingsniamatis PolŽ 491; плювиограф – lietmatis PolŽ 289 ir дождемер – lietmatis PolŽ 93; штрихмас – vidmatis PolŽ 504 ir нутромер – vidmatis PolŽ 229. Kalbėdami apie nereikalingus tarptautinius žodžius ir skolinius (ir kartu siūlydami pakeisti jų pateikimo tvarką, padaryti ją aiškesnę ir griežtesnę), čia lietėme tik aiškesnius, nediskusinius pavyzdžius. Tur būt, būtų galima svarstyti, ar nereikėtų tarptautinių žodžių atsisakyti dar daugelyje porų, pvz.: ateniacija, slopinimas FTŽ₂ I 31 (taip pat slopinimo, ateniacijos charakteristika FTŽ₂ I 70), ateniatorius, slopintuvas FTŽ₂ I 70; aproksimacija, artėjimas63 FTŽ₂ I 23, artėjimas, aproksimacija FTŽ₂ I 26 ir priartėjimas, artėjimas FTŽ₂ II 566; koincidencija (=sutapimas64) FTŽ₂ 47, koincidencija, sutapimas FTŽ₂ P 24 ir sutapimas FTŽ₂ II 807, taip pat suta-pimų, koincidencijų analizatorius FTŽ₂ I 12 ir antisutapimas, antikoincidencija FTŽ₂ I 18; sutrikdytas(is), perturb uotas(is) būvis FTŽ₂ I 63, trikdymo, perturbacijos centras FTŽ₂ I 67 ir kt. Tikrai be reikalo panašių tariamųjų tarptautinių žodžių naujojo „Fizikos terminų žodyno“ leidimo projekte padauginta, pvz.: dvilinka, bifiliari apvija FTŽ₂ I 25; kompresija, suspaudimas FTŽ₂ I 324; daugialypis, multipletus FTŽ₂ I 81; daugialypumas, multipletumas FTŽ₂ I 81 (taip pat multipletumo kaitaliojimosi dėsnis FTŽ₂ I 97). Kartais tarptautinis žodis, šiaipjau lietuvių kalboje vartojamas ir vartotinas, nelabai tinka lietuviškam į porą dėl prasmės, pvz.: frontinė banga, priešakinė banga FTŽ₂ I 46; reguliarus(is), taisyklingas(is) dubletas FTŽ₂ I 123; slenkamasis judėjimas, transliacinis judėjimas, slinkimas FTŽ₂ I 281, slinkimo greitis, transliacijos greitis FTŽ₂ I 215, poslinkio, transliacijos ašis FTŽ₂ I 30. Mat, frontinis asocijuojasi su karyba, reguliarusis įprastesnis kalbant apie laiką, o transliacinis – apie radiją ir televiziją. Vienas kitas vadinamasis tarptautinis žodis netinka dėl lietuvių kalbai neįprastos, svetimos formos. Pavyzdžiui, iš porų – glaudos efektas, pinčefektas FTŽ₂ I 132, paviršinis efektas, skinefektas FTŽ₂ I 132 (ir paviršiaus efektas, skinefektas PolŽ 383) – paliktini tik lietuviškieji jų nariai. Baigiant reikia pažymėti, kad nereikalingų ar nebūtinų tarptautinių žodžių (ar skolinių) atsisakymas dažniausiai nesudaro didelių sunkumų, nes, kaip matyti iš duotų pavyzdžių, dauguma jų jau turi lietuviškus atitikmenis. Tokie, kurie pateikti be jų (nors šiaip juos kalboje turi), pvz.: abažūras PolŽ 9 (= gaubtas), gabaritas PolŽ 62 (= matmuo), arba jų neturi, pvz.: duktilometras PolŽ 98 (= tąsmatis, plg. эктильность – tąsumas, duktilumas), evaporometras PolŽ 507 (= gar(o)matis, plg. garumas „evaporningumas“, garintuvas „evaporatorius“), forvakumas FTŽ₂ I 62 Bet FTŽ₂ I 173 tik flūgeris. 63 Tiksliau būtų artutinumas (žr. A. Jucys, P. Kniūkšta, Artėjimas ir artutinumas, – „Kalbos kultūra“, 25, p. 73–75). 64 Geriau būtų sutaptis. 121 179 (= priešvakuumis || pirminis | pradinis vakuumas), gliangoldas ChŽ 109 (= skystasis auksas), glancilberis ChŽ 109 (= skystasis sidabras) kalandras PolŽ 129 (= glotnintuvas, plg. каландрирование — glotninimas, kalandravimas), zilbergetas ChŽ 304 (= ?), zilcas PolŽ 115 (= mėsos sūris, slėgtainis), yra labai negausūs. IŠVADOS 1. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimija yra gausi ir įvairi. 2. Terminografijoje ji pateikiama diferencijuotai pagal sinonimiškumo laipsnį. 3. Sinonimų pateikimo diferenciacija ne visiškai atitinka realią sinonimijos tipologiją. 4. Rūšinių determinantų sinonimijos pateikimo būdas ir sinonimiškumo laipsnis kartais prieštarauja giminių terminų sinonimijos pateikimui, jų tapatumo gradacijai. 5. Sinonimijos diferencijuoto pateikimo principai terminų žodynuose nėra išdėstyti, ir skaitytojas turi pats juos perprasti. 6. Sinonimijos pateikimo principai praktiškai įgyvendinami pakenčiamai, tik pasikartojančių sinonimų poros tame pačiame žodyne arba skirtinguose žodynuose kartais pateikiamos nevienodai. 7. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijoje nemažu mastu reiškiasi atskirų sinonimų poros narių separatinė sinonimija ir neekvivaletinė polisemija. Tai daugiausia priklauso ne nuo pateikimo ar jo principų, o nuo pačios terminijos netobulumo. 8. Tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų nesusiejimo atvejų pasitaiko, bet jie palyginti negausūs. 9. Lietuviškieji atitikmenys tarptautiniams terminams panaudojami ne visai pakankami, o jų kūrimo potencijos toli gražu nėra išsemtos. 10. Semantinė tarptautinių ir lietuviškųjų sinonimų diferenciacija nėra dažna. 11. Lietuvių terminografijoje galima konstatuoti per gausų literatūrinėje kalboje nevartojamų arba nevartotinų tarptautinių žodžių ar šiaip skolinių pateikimą (dažniausiai net be norminamųjų pažymų). 12. Tarptautinių ir lietuviškųjų terminų sinonimijos ugdymas ir norminimas lygiai tiek pat būtinas, kaip ir jos pateikimo principų bei praktinio jų įgyvendinimo tobulinimas. Tai yra bendras specialistų ir kalbininkų reikalas. Й. КЛИМАВИЧЮС СИНОНИМИЯ ИНТЕРНАЦИОНАЛЬНЫХ И ЛИТОВСКИХ ТЕРМИНОВ В ТЕРМИНОГРАФИИ Резюме Проблема отношения интернациональных и литовских слов является сложной и многогранной. Здесь исследуется только частный вопрос этой проблемы — синонимия интернациональных и литовских слов в терминографии. Исследование материала позволяет сделать следующие выводы: 1. Синонимия интернациональных и литовских терминов является обильной и разнообразной. 122 2. В терминографии она подается дифференцированно. 3. Дифференциация подачи синонимов не полностью соответствует реальной типологии синонимии. 4. Способ подачи синонимии видовых детерминантов иногда противоречит подаче синонимии родовых терминов. 5. Принципы дифференцированной подачи синонимии в терминословарях не излагаются, и читатель должен сам их расшифровывать. 6. Принципы подачи синонимии практически осуществляются удовлетворительно, только пары повторяющихся синонимов в одном и том же словаре или в разных словарях иногда подаются неодинаково. 7. В синонимии интернациональных и литовских терминов в значительном размере проявляется сепаратная синонимия и неэквивалентная полисемия отдельных членов синонимических пар. 8. Имеют место случаи несвязывания интернациональных и литовских синонимов, но они сравнительно немногочисленны. 9. Литовские эквиваленты интернациональных терминов используются не совсем достаточно, а потенции их образования отнюдь неисчерпанны. 10. Семантическая дифференциация интернациональных и литовских синонимов не является частой. 11. В литовской терминографии можно констатировать слишком обильное использование в литературном языке уже неупотребляющихся или нерекомендуемых интернациональных слов или просто заимствований (чаще всего даже без нормативных помет). 12. Исследование синонимии интернациональных и литовских терминов, забота о ней и её нормирование столь же необходимы, как и совершенствование принципов подачи и практического осуществления их. Это общее дело специалистов и языковедов.