Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje

LastshĖ2 Till bv nl ly T Eu Rei M IIA NT OL LAZO AG ISA: LGTrAETU -V540) S T'S-R MO KES" 1] AKADEMIIJA K. GAIVENIS DVIZODZIAI SUDETINIAI TERMINAI DABARTINEJE LIETUVIU KALBOJE IVADINES PASTABOS § 1. Pastarajame dešimtmetyje termino sąvoka truputį pagiléjo. Apibūdindami jos definiciją, daugelis leksikologų dabar pažymi, kad terminais reikia laikyti ne tik atskirus žodžius, betir jų junginius. Dažnai dar patikslinama: ,,leksikalizuotus žodžių junginius“, „substantyvinius leksikalizuotus žodžių junginius“ ir t. t. Pasirodė keletas reikšmingų straipsnių ir jų rinkinių, kuriuose truputį naujaip apibūdinami terminai ir apžvelgiama jų vieta kalbos leksikos sistemoje!. Plečiantis ir giléjant termino sąvokos turiniui, taip pat pradėta intensyviau ir detaliau tyrinėti terminijos santykiai su frazeologija ir buitine leksika. Susidomėta taip pat terminų pateikimu bendruose bei specialiuose žodynuose. Taigi atskirų mokslo sričių terminija tampa vis gausesnių tyrinėjimų objektu, Sudėtiniams terminams specialiai nagrinėti tėra skirtas tik vienas kitas straipsnis?, Rusų kalbos sudėtiniais terminais daugiausia domėjosi velionis D. Lotė, po kurio mirties šia tema buvo išleistos bent trys knygos?. Mūsų kalbos sudėtiniais terminais iki šiol mažai kas domėjosi, nors įvairių mokslo sričių terminų žodynuose jie sudaro didesniąją visų terminų dalį. Šio straipsnio tikslas — panagrinėti dvižodžių sudėtinių terminų tipus (gramatines konfigūracijas) ir jų vartoseną dabartinėje lietuvių kalboje, atsižvelgiant į įvairių sričių terminų norminimo praktiką. Pavyzdžiai šiam straipsniui rinkti iš pokario metais mūsų respublikoje išleistų terminų žodynų, biuletenių ir įvairių sričių originalių mokslo vei1 Žr. JI. A. Kananajse, O nousiTusix mepmur u mepmurorozus, — Pa3BuTue JEKCHKH coBpeMeHHOTro pycckoro ssbika, M., 1965; A. A. Pepopmatckuii, TepMuH Kak ujieH JeKCH4eCKOil cHCTeMBl s3biKa,— IlpoGjeMbi cTpyKTypHOH JiaHTBHeCTHKH 1967, M., 1968; B. H. TonoBHH, O HEKOTOpHIX IIpoOj1eMaX H3yueHHs TepMHHOB, — ,BecTHuK MOCKOBCKOro yHHBEpCHTera“, ®uaoaorus, Ne 5, M., 1972; G. Akhmanova ir kt., Terminology: theory and method, M., 1974; straipsnių rinkiniai: JIuHrBuCTHUECKHE TPOGJEMbl HayUYHO-TEXHHYECKOH TEPMHHOIOrun, M., 1970; Bonpocsi pycckoii Tepsunojioraa, M., 1971; Tepmutnoaorus u sopma, M., 1972 ir kt. 2 Žr. B. M. Ouapenko, TepMHHOJOTHYECKAs 1€/IBHOCTb MHOTOKOMMOHEH THBIX TEDMH - HOJIOTHUECKHX COueTaHHI B COBPEMEHHOM AHTJIHKHCKOM si3bike, — ,BecTHuk XapbKOBCKOro yHųBepcnuTeTa“, Bbin. 2, Xapsros, 1965; H. A. Backaros, CrpykrypHbie THIbi TEDMHHOB B TyPELKOM si3biKe H HX JiekCcHKOTrpaduueckKoe: odopmienue, — „Jlekcnkorpaduueckuit c6opHnK“, Bein. 6, M., 1963; K. C. MapkapoBa, OcHOBHbIE THIbI JABYXKOMIIOHEHTHBIX HMEHHBIX TepMHHOB, — ,,Yuensie 3anucku Asep6aiikanckoro nex. Hun-Ta“, Bary, 1966; JI. O. Kuposa, ¥croiiUHBbIe CJ10BOCOUYETAHUSA IpHJaaraTejibHoro H CYHIECTBHTEJBHOTO B Tep MHHO/IOTHUECKONH OVHKIŪKK, — ,,Yuénue 3arincn IlkeriporierpoBekoro ynnBepenTera“, T. 70, Bern. 17, uenponerposek, 1960 ir kt. š Zr. JĮ. C. Jlorre, OcioBki rnocrpoekus HayuKHo-TexHHueckKolt TepMHHOjioruH, M., 1961; to paties, O6pasoBaune H NPaBOMHCAHHE TpeX3JIeMeHTHbIX HayuHO-TeXHH4UeCKHX TEPMHHOB, M., 1969; to paties, Kparkne dopMkI HayuHO-TeXHHUECKHX TEPMHHOB, M., 1971. 57 kalų. Greta lietuviškų terminų skliausteliuose prirašomi panaudotuose šaltiniuosė pateikti atitikmenys rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Tų atitikmenų rašyba ir dėmenų tvarka išlaikoma tokia pat, kaip ir veikaluose, iš kurių jie paimti, tik jeigu šaltinyje pateikiami bent keli sinonimai, tai pasinaudojama paprastai tik tais, kurie pateikiami pirmoje vietoje ar geriausiai paaiškina atitinkamą lietuvišką terminą. Prie rusiškų, vokiškų ir angliškų atitikmenų cituojamame šaltinyje esantys įvairūs sutrumpinimai (pvz., terminologinės srities pažymos), išskyrus vokiškų terminų gramatinės giminės santrumpas, praleidžiami. Po pavyzdžių nurodomos šaltinių santrumpos, romėniškais skaitmenimis pažymint veikalų tomus, o arabiškais — puslapius. Papildomi arabiški skaitmenys, prirašyti lenktiniuose skliausteliuose, rodo tęstinio leidinio sąsiuvinį arba periodinio leidinio numerį. $ 2. Nominatyvinių derinamųjų, valdomųjų ir šliejamųjų žodžių junginių, einančių pastoviais leksiniais vienetais, daugiausia vartojama mokslo kalboje. Jie įvardija ne tik rūšines kurios nors mokslo srities sąvokas, bet gali eiti įvairių kitų sudėtinių sąvokų pavadinimais. Šios srities terminų gausiai pateikiama ir senuosiuose mūsų kalbos žodynuose, pvz.: K. Širvydo ,,Dictionarium trium linguarum“ (pagal 1642 m. leidimą) — kanapine paukptele (konopka ptak) dzwoniec. Linaria (118, 34 a); kaltas tekintoiu (Tokar [kie dioto) Tornus (444, 14 b); kautalis žaišlinis, bruzgulis (kul do grania) Galus, taxillus (144, 30 b), akmuo gietažiatraukis, Magnet, Magnes, Siderites (161, 16 b), P. Ruigio ,,Litauisch — deutsches und Deutsch —litauisches Lexicon“ (1747) — Bangos juwis, ein Wallfisch (12), Gurgjdjei laukinnei, die Angelica (45), Dantis krumminis, der Backenzahn (22), Gimmines Eilė, eine Geburtslinie (39), L. Ivinskio rankraštiniame „Lenkųlietuvių kalbų žodyne“ — Macierzanka, -i Cziobras paprastasis žėlie: (Thymus serpyllum); Bawelnica, -cy f. Bowelninis audiklas; Miedziak, -a. m. Warinis pinigas; Likwor, -u m. Arielka pritajsitojé (udgomis arba wajsejs); Masluk, -a m. Riėbisis kazličkas, gribas (Boletus luteus) ir kt. Nėra nė vieno didesnio spausdinto ar rankraštinio lietuvių kalbos žodyno, kuriame nebūtų tokio tipo žodžio junginių —sudėtinių terminų. Pirmuosiuose spausdintuose lietuviškuose terminų žodynėliuose* taip pat randame iš dviejų ir net trijų dėmenų sudarytų sudėtinių terminų. Nepaisant to, „sudėtinio termino“ sąvoka formavosi net kelis šimtmečius ir ilgai neturėjo jokio pavadinimo. Nevienalytėms sąvokoms apibūdinti būdvardis sudėtinis lietuvių terminijoje pradėtas vartoti daugiau kaip prieš du šimtmečius. Pavyzdžiui, jis randamas jau P. Ruigio (1747), D. Sutkevičiaus (1848) ir kituose XVIII — XIX a. lietuviškuose žodynuose. S. Daukantas „Prasmoje...“ (1837) įvardžius taip pat yra skirstęs į ,,iwardés isztisoses ir sudietinės“. Nemaža augalų morfologijos terminų su šiuo būdvardžiu yra pasiūlęs K. Grinius“, pvz,: sudėtiniai lapai — folia composita, CA0O0knole nAucmoa; sudėtinė šluotelė — panicula composita, CA09KHAA + Žr. P. Matulionis, Žolynas, II dalis, Lietuvos augalų žodynas ir augalų taislas, Vilnius, 1906; Z. Žemaitis, Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlis, Kaunas, 1920; M. Šikšnys, Aritmetikos ir algebros terminų žodynėlis, Kaunas, 1919; A. Maciejauskis, Techniko žodynėlis, Kaunas, 1920; Kariškas lietuviškai — rusiškas ir rusiškai — lietuviškas žodynėlis, Kaunas, 1919; J. Elisonas, Zoologijos sistematikos terminų žodynėlis, Kaunas, 1920 ir kt. 5 Zr. K. Grinius, Apie botanikos organografijos lietuvišką terminologiją, — „Lietuvių tauta“, III, Vilnius, 1914, p. 431. 58 Meméaka; sudėtinis vaisius — fructus compositus, choxcHotiė: nacd; sudėtiniai vyrukai — stamina composita, sudėtinės šaknys — radices compositae ir kt. Rusų kalbos būdvardžiai cAno09xcHoMė ir cocmaewoii siūloma versti lietuvišku atitikmeniu sudėtinis Z. Žemaičio „Geometrijos ir trigonometrijos terminų rinkinėlyje (K., 1920) ir A. Vireliūno iniciatyva išleistoje knygelėje ,,Ivardai, arba terminai, priimti Terminologijos komisijos“ (K., 1924). Sudėtinio sakinio terminą vartojo K. Jaunius ir J. Jablonskis savo gramatikose“. Taigi būdvardis sudėtinis lietuvių terminijoje buvo daug kieno vartojamas kaip įvairių sričių terminų rūšinis (atributyvinis) elementas nevienalytėms sąvokoms apibūdinti, nors patiems terminams įvardyti ilgą laiką niekieno nebuvo pritaikytas. Sudėtinius terminus, kaip atskirą terminų rūšį, pirmasis išskyrė ir pavadino įžymus mūsų kalbininkas J. Jablonskis, 1913 m. recenzuodamas K. Jauniaus „Lietuvos kalbos gramatiką“. Peikdamas K. Jauniaus veiksmažodžio laiku pavadinimus, jis rašė: „Sudurtiniai terminai: pirmiaus būsiąsis arba pirmiaus buvęsis laikas netinka mūsų kalbai...““".Taigi matome, kad iš kelių žodžių sudarytus terminus J. Jablonskis vadino sudurtiniais terminais. Šis pavadinimas, tur būt, buvo pavartotas spontaniškai ir vėliau nei pats J. Jablonskis, nei kiti kalbininkai jo nebevartojo. 1914 m. K. Grinius, rašydamas apie augalų morfologijos lietuvišku terminus, vartojo daugialypinių vardų pavadinimą. Vėliau teoriniais ir praktiniais terminologijos klausimais šiek tiek domėjosi kai kurie buržuazinės Lietuvos kalbininkai ir filosofai, bet sudėtinių terminų jie plačiau nenagrinėjo. Pokario metais, išsiplėtus visų lietuvių kalbotyros sričių tyrinėjimams, žodžių junginiai nagrinėti keliais aspektais. Pakeisti ir kai kurių gramatinių žodžių junginių pavadinimai. Pavyzdžiui, mokyklinėje J. Žiugždos „Lietuvių kalbos gramatikoje“, sekant J. Jablonskio gramatikomis, dar vartojami sudurtinių skaitvardžių, sudurtinių įvardžių ir sudurtinių prieveiksmių terminai, kuriais vadinamį iš kelių atskirų žodžių sudaryti skaitvardžiai, įvardžiai ar prieveiksmiai. Akademinėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“ šių terminų jau atsisakyta ir tie patys žodžių junginiai, sudarantys vieną leksinį vienetą, vadinami samplaikiniais®. Šiame veikale pažymima, kad sudurtiniai ir samplaikiniai skaitvardžiai sudaro sudėtinių skaitvardžių struktūrinį tipą?. Prof. J. Budzinskis pažymi, kad samplaikinių įvardžių ir samplaikinių skaitvardžių terminai mokykloje dar nevartojami, ir, kalbėdamas apie prieveiksmių dėstymą, rašo: „Kol šis terminas aštuonmetėje mokykloje nevartojamas, galėtume keliais nesuaugusiais žodžiais rašomus prieveiksmius vadinti sudėtiniais nesutrumpėjusiais arba tiesiog sudėtiniais prieveiksmiais®. Taigi, būdvardis sudėtinis (plg. sudėtinis sakinys), prieš pusę šimtmečio pradėtas vartoti ¢ Žr. K. Jaunius, Lietuvos kalbos gramatika, Peterburgas, 1911, p. 12; Rygiškių Jono Lietuvių kalbos sintaksė, Seinai, 1911, Dp. 252'ir tt * Žr. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai (sudarė J. Palionis), 2, Vilnius, 1959, p. 134. 8 Žr. Lietuvių kalbos gramatika (vyr. red. K. Ulvydas), I, Vilnius, 1965, p. 636, 719. Samplaikinius įvardžius ir samplaikines dalelytes dar anksčiau yra išskyrę A. Valeckienė (žr. Lietuvių kalbos įvardžiai ir jų reikšmės, — , Lietuviy kalbotyros klausimai“, VI, Vilnius, 1963, p. 3ltt.)ir V. L abutis (žr. Lietuvių kalbos sudėtinės dalelytės, — Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida, Vilnius, 1964, p. 128 tt.). ' * Ten pat, p. 636. 10 Žr. J. Budzinskis, Prieveiksmių rašybos kartojimas, — „Tarybinė mokykla“, 1967, Nr. 11, p. 28. 59 kaip sintaksės terminų elementas, tarybiniais metais pamažu pradeda įsitvirtinti jau ir morfologijos, ir leksikos terminijoje. Kadangi sudėtiniai terminai yra kiek kitokio pobūdžio žodžių junginiai, negu minėti samplaikiniai įvardžiai, skaitvardžiai ir prieveiksmiai, ir kadangi sudėtinių terminų pavadinimas pastaraisiais metais jau ne kartą buvo vartotas žodynų įvaduose**, mokslinėje periodikoje ir laikraščiuose!?, jis geriausiai ir tinka pavadinti terminams, sudarytiems iš dviejų ar kelių žodžių, sudarančių derinamuosius, valdomuosius ar šliejamuosius žodžių junginius. $ 3. Designatų terminologizacija dažnai siejasi ir su jų pavadinimų formos pakitimu: ne tik lietuvių, bet ir kitose kalbose moksliniais terminais dažniau eina ne žodžių junginiai, bet jiems paraleliai vartojami atitinkami sudurtiniai pavadinimai, plg.: lietuvių sausas krūmas ir sauskrūmis (plg. lot. Sarothamnus scoparius) Fit 209, pilka žemė ir pilkžemis (plg. rusu ceposém) GeolZ 132, šiltas namas ir šiltnamis BotŽ 436 ir pan. vokiečių Industrieproduktion ir industrielle Produktion, Betriebsgewerkschaftsleitung ir betriebliche Gewerkschaftsleitung“, anglų black bird ir blackbird®®. Vienu kitu atveju sudėtiniams, o ne sudurtiniams terminams teikiama pirmenybė. Dažniausiai tai būna tada, kai kitos rūšinės opozicijos esti įvardijamos sudėtiniais terminais. Be to, naujai išskirtas rūšines sąvokas daug dažniau stengiamasi įvardyti sudétiniais terminais, negu vienažodžiais. Sudėtinių terminų terminologizacija ir determinologizacija, jų virtimas vienažodžiais atitikmenimis ir kiti-šio tipo terminų turinio ir formos raidos klausimai detaliau šiame straipsnyje nebus nagrinėjami, nes tai jau išeina už mūsų pasirinkto sinchroninio sudėtinių terminų nagrinėjimo ribų. 1. DVIŽODŽIŲ SUDĖTINIŲ TERMINŲ GRAMATINĖS KONFIGŪRACIJOS Dvižodžiai sudėtiniai terminai — viena nedidelė mokslinėje kalboje vartojamų žodžių junginių grupė. Nuo kitų žodžių junginių jie skiriasi ypač tuo, kad komunikatyvinę funkciją gali atlikti visiškai savarankiškai. Šių terminų gramatinis centras — pagrindinis dėmuo. Juo visada eina konkretus arba abstraktus daiktavardis. Terminologizuoti sinsemantiniai žodžių junginiai, kurių pagrindiniu dėmeniu eina bendratis, dalyvis, būdvardis ir kitos kalbos dalys bei iš jų išvestos gramatinės formos, sudėtiniais terminais nelaikytini, nes jie negali atlikti 11 Žr. Teisinių terminų žodynas (sudarė A. Žiurlys), V., 1954, p. 4; Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas (ats. red. K. Meškauskas), Vilnius, 1966, p. 7; Lietuviškas botanikos terminų žodynas (vyr. red. J. Dagys), Vilnius, 1965, p. 5. Plg. dar Lietuvių kalbos žodynas, I (antras leidimas), Vilnius, 1968, p. 12; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, II leid., Vilnius, 1972, p. XII. 12 Žr. Z.Jonikaitė, Frazeologizmai „Lietuvių kalbos žodyne“, — Lietuvių kalbotyros klausimai, IV, Vilnius, 1961, p. 266 tt.; E. Vanagienė, Dėl auklėjimo terminų vartojimo, — „Tarybinis mokytojas“, 1965.XII.23; Ch. Lemchenas, Keli terminų darybos klausimai, — „Kalbos kultūra“, 1, Vilnius, 1961 ir kt. 18 Žr. A. K. JleskoBcerkas, HMennoe CJ10BO000pa30BaHHe B COBPEMEHHOI HeMelKoi OOIECTBeHHO-TIO/IHTHUEeCKOH TepMHHOjIoTHH, M., 1961, p. 41. “4 Žr. T. Grzebieniowski, Stownictwo i slowotworstwo angielskie, Warszawa, 1962, p. 164. 60 vienos svarbiausių — nominatyvinės, arba įvardijamosios, — termino funkcijų. Dvižodžių sudėtinių terminų pagrindinis dėmuo išskiriamas ne semantiniu, bet gramatiniu aspektu. Tai pagrindinis žodis, kuris su kitu (šalutiniu) žodžių junginio dėmeniu yra susijęs gramatiniu derinimo, valdymo ar šliejimo ryšiu. Dėl to galima teigti, kad pagrindinis sudėtinių terminų dėmuo ne visada sutampa su jų semantine dominante, t. y. didžiausią prasmės krūvį žodžių junginyje turinčiu démeniu. Toks nesutapimas ypač ryškus tais atvejais, kai sudėtinių terminų pažyminiais eina daiktavardžių kilmininkai. Pavyzdžiui, dalelių sklaida (plg. rusų pacceanue uacmuų, vok. Teilchenstreuten m, anglų particles scattering) TechT (5)5, spalvos grynumas (plg. rusy wucmo ma ysema, vok. Farbdichte f) TechT (12)11 ir pan. sudėtinių terminų pirmasis (pažymintysis) dėmuo semantiškai yra svaresnis, turiningesnis negu antrasis (paZymimasis) dėmuo, vadinamas pagrindiniu. $ 5. Dvižodžiai, arba dvikomponenčiai, sudėtiniai terminai pagal pagrindinio ir šalutinių dėmenų sintaksinius santykius skirstytini į 3 grupes: 1) derinamojo pažyminio; 2) valdomojo pažyminio ir 3) šliejamojo pažyminio. Pirmosios grupės sudėtiniams terminams būdingos šios gramatinės konfigiiracijos!®: 1. Įvardžiuotinis (ar paprastas) kokybinis būdvardis (pažyminys) + daiktavardis (pažymimasis žodis). Pvz.: Didysis || margasis || šakotasis || šiurkštusis asiūklis (plg. lot. Eguisetum maximum || variegatum || ramosissimum || hiemale Flor 1 56, 57, greitieji || lėtieji neutronai (plg. rusų Goicmpoie || medrenHole Heidimponoi, vok. rasche || langsame Neutronen n, anglų fast || slow neutrons) TechT (5)6, 7, rusvoji skėtė (plg. lot. Libellula fulva) Vad vab 43, mėlynasis || žalsvasis || raudonasis dumblas (plg rusų 201y02i || 3enėkotii || Kpackbiū ua) GeolZ 54, grakščioji gražutė (plg. lot. Calopteryx virgo L.) Vad vab 39, degiosios dujos (plg. rusų eoprouuii 2a3) PolZ 64, šaltoji plazma (plg. rusų xom1cOkas naasma, anglų cold plasma, vok. Kilteplasma) TechT (22)9. 2. Būdvardis su priesaga -inis, -ė (pažyminys) + daiktavardis (pažymimasis žodis). Pvz.: Automatinis reguliatorius (plg. rusų asmomamusgecku ii peeyaamop, vok. Selbsttdtiger Regler m, anglų automatic regulator) TechT (6)6, kamštinis || kitlelinis brazdas (plg. rusu npobGkoselid || nyakosoti kambutl, lot. phellogenum, cambium fasciculare) BotZ 91, miškinis šoklys (plg. lot. Cicindela silvatica L.) Vad vab 95, kriaušinė blakutė (plg. lot. Psylla pyri) Vad vab 63, ragstyninis lapgrauZis (plg. lot. Gastroidea viridula) Vad vab 166, burbulinis virimas (plg. rusy nyssipuamoe Kunenue, vok. Bldsenverdampfung m, anglų bubbling, nucleate boiling) TechT (4)6. 3. IvardZiuotinis (ar paprastas) neveikiamosios rūšies dalyvis (pažyminys) + daiktavardis (pažymimasis žodis). Pvz.: Sklaidomasis || glaudžiamasis lęšis (plg. rusų pacceusaromgax || co GupamenbHas Aunsa) FizZ 54, skirstomasis kanalas (plg. rusų pacnpedeaumenvusiti Ka15 Dėl „gramatinės konfigūracijos“ sąvokos plačiau žr. T. H. Monomnas, O nousitum rpaMMaTHuecKoil KOH(Durypanun, CTpykTypH0-THNOJI1OrnueckHe HeeaeaoBanns, M., 1962, p. 46 tt. IO. JĮ. Anpecbhan, Maen u Merojibi coBpemenHOil cTrpykTYpHON JnkTrBHeTHKA, M., 1966, p. 240 ir kt. 61 nan) MelZ 84, uždaromasis ventilis (plg. rusų sanopotii 6ekmun6) MelZ 199, lyginamasis debitas (plg. rusų ydenokortii pacxcd, vok. Einheitsmenge f, anglų specific water discharge) TechT (3)4, sprogstamoji medžiaga (plg. rusų 63pbieuamoe sewecmao) GeolZ 23, atspindimoji gardelė (plg. rusy ompaxamenbkas pewémsa) FizZ 31. 4. Ivardziuotinis (ar paprastas) veikiamosios rūšies dalyvis (pažyminys) + daiktavardis (pažymimasis žodis). Pvz.: Reguliuojantysis strypas (plg. rusų peeynupytomuiiė cmepoceno, vok. Regelstab m, anglų control rod) TechT (5)12, stabdantysis varžtas (plg. rusų cmonopHbiii sunm) PolZ 46, siurbiančioji || surenkančioji drena (plg. rusų ecacbiearomjas || coGupamenonas Opena) MelZ 43, dvokiančioji ūmėdė (plg. lot. Russula foetens) Valg gryb 228, trukdantis veiksnys (plg. rusų eosmywaromee eo3deiicmeue, vok. Storgrosse f, anglų disturbance) TechT (6)12, krintantis šaltinis (plg. rusų HucxoOsyuii kato) PolZ 145, apjuosiantysis rifas (plg. rusų okatimasiouuii pug) GeolZ 126. 5. Sudurtinis būdvardis (pažyminys) + daiktavardis (pazymimasis žodis). Pvz.: Ilgapluosté || plonapluosté | storapluosté medvilnė (plg. rusų OAUHHOBOAOKHucmoldl || moHKo600KHUCMbI || 2pybososokHucmout xaonok) TekstZ 16, 17, vienaZenklis || jvairiaZenklis polius (plg. rusų 0OHOUMEHHOLL || PASHOUMEHHOLE NOAKC) FizZ 70, placiazvynis maumedis (plg. lot. Larix eurolepis, rusų aucmeeHHuua wupokcvewy mamas) Flor 11 36, daugialąsčiai augalai (plg. lot. planta multicelIulares, mHocoKaemounbie pacmenus) BotZ 51, septyntaské boružė (plg. lot. Coccinella septempunctata L. ) Vad vab 144. 6. Daiktavardis (pazymimasis žodis) + daiktavardis (pažyminys), kai nederinamuoju paZyminiu eina arba paprastas perkeltine reikšme vartojamas daiktavardis (a), arba vienažodis liaudinis rūšinis pavadinimas (b). Pvz.: a) Sakalas keleivis (plg. lot. Falco peregrinus) Paukšt II 171, šikšnys nykštukas (plg. lot. Verspertilio pipistrellus) Vad zind 107, voverė skraiduolė (plg. lot. Pteromys volans) Vad žind 214, kadagys keružis (plg. lot. Juniperus nana) Aug anat 228, aguona birulė (plg. lot. Papaver Rhoeas) Aug anat 482, ūsuotis dailidė (plg. lot. Ergates faber L.) Vad vab 153, drugys admirolas (plg. lot. Pyrameis atalanta) Vad vab 266; b) Rigtis gyvatžolė (plg. lot. Polygonum bistorta) Aug anat 481, žiemė slenktenė (plg. lot. Vinca minor) Aug anat 244, smaliukė putokšlė (plg. lot. Viscaria vulgaris) Aug anat 485, piengrybis rudmėsė (plg. lot. Lactarius deliciosus) Valg gryb 202, baravykas pagžuolis (plg. lot. Boletus luridus) Valg gryb 107. Kai kurių mokslo sričių terminijoje pasitaiko įvardis (pažyminys) + daiktavardis (pažymimasis žodis), pvz., savasis spinduliavimas, plg. rusų cobGcmeenHoe usayderue, vok. Eigenstrahlung f, anglų self radiation TechT (4)7, ir kitų tipų sudėtinių terminų, bet jie palyginti reti, neproduktyvūs, todėl jų plačiau nė nenagrinėsime. $ 6. Valdomojo pažyminio sudėtiniai terminai visose terminologinėse sistemose esti retesni ir ne tokie aiškūs, kaip derinamojo pažyminio sudėtiniai terminai. Iš dviejų dėmenų sudaryti šios rūšies sudėtiniai terminai pagal gramatines konfigūracijas gali būti skirstomi į tokius tipus: 1. Valdantysis daiktavardis (pažymimasis žodis) + valdomasis daiktavardis (pažyminys) arba valdomasis daiktavardis (pažyminys) + valdantysis daiktavardis (paZymimasis žodis). Pvz, ; 62 A. Pagrindinis dėmuo — konkretus arba abstraktus bendrinis daiktavardis: kilmininko valdymas: Stabdžio juosta (plg. rusų mopmoskas Aekma) PolZ 174, kodavimo || koregavimo || matavimo || modeliavimo || registravimo || skaičiavimo || užrašymo || valdymo || vykdymo įtaisas (plg. rusu kodupyrowee || koppekmupyrowee uamepumenonoe || mcoerupyrowee || pezucmpupyrowmee || eb ucrumenoHoe || sanucewatowee || ynpasaarowee || ucnonaKkumenbHoe. ycmpoidicmeo, vok. Verschliissler m, korrigierende Einrichtung f, Messglied n, Nachbildner m, Schreiber m, Rechnengerdit n, Aufzeichnungsgerdt n, Steuerglied in, Stelglied n, anglų encoder, corrector, measuring means, analog computer, recording system, calculating device, recorder, control device, final control element) TechT (6)4, 5; smiltyny juodvabalis (plg. lot. Opatrum sabulosum) Vad vab 149; naudininko valdymas: Stiklas buteliams (plg. rusų Gymotracumoe cmekao) PolZ 406, audinys drabužiams (plg. rūsų odčwnas mkano, vok. Anzugsgeweben, anglų wear fabric) TechT (2)5, lizdas riestuvui (plg. anglų bean bearing) AnglŽ 18; įnagininko valdymas: Eilėraštis proza (plg. rusų cmuxomeopenue 6 npose) LitZ 14, posūkis kūlvirsčiu (plg. rusų ncespom Kyebipkom) SportZ 192; vietininko valdymas: Kampas atremtyje (plg. rusų yeoa 6 ynope) SportŽ 87, įkaitas banke (plg. rusų 3a402 6 Ganke) EkŽ 57. B. Pagrindinis dėmuo — veiksmažodinis abstraktas: kilmininko valdymas: Ragenos uždegimas (plg. lot. Ceratitis) Vet 158, mobilizacijos vengimas (plg. rusų ykA0KHeKue om moGunus3auuu) TeisŽ 194, krovinių judėjimas (plg. rusų epy3060e dsudxcenue) PolZ 82: įnagininko valdymas: Padengimas auksu (plg. rusų s0410moe Gecnevwenue) EkŽ 117, dauginimas atlankomis (plg. rusų pasmxoxenue omecOkamu) BotŽ 103, velėnavimas langais || sienute (plg. rusų cdeproeka 6 kaemky || 8 cmenry) PolZ 238, tvirtinimas akmenimis (plg. KamMeKHoe Kpennekue) GeolZ 66, apdovanojimas ordinu (plg. rusu KaepanxcOexue opdexom) TeisZ 11; vietininko valdymas: Grūdinimas vandenyje (plg. rusų 60danas saxanka) PolZ 107, įsimojavimas atremtyje (plg. rusų pasmaxueakue 6 ynope) SportŽ 86, liejimas formadézése (plg. anglų box casting) AnglŽ 24, apklausa akistatoje (plg. rusų donpoc Ha o4uxoti cmaexe) TeisŽ 12, kalinimas vienutéje (plg. rusų cOunc4uKoe 3aKAIOuenue) TeisŽ 67. C. Pagrindinis dėmuo — būdvardinis abstraktas: naudininko valdymas: Atsparumas kaitroms || sausroms || šalčiams (plg. rusų HAPOBLIKCCAUBCCMb, sacyxoycmoiluueocmb, mopeaocmoikocmes) BotZ 45, jautrumas šviesai (plg. rusų ceemsaysecmeumenbuocmo) ChemZ 131. 2. Valdantysis daiktavardis (pažymimasis žodis) + prielinksnis!* + valdomasis daiktavardis (pažyminys). Pvz.: ant: Stovésena ant menčių (plg. rusų cmoiixa Ha mnonamkax) SportŽ 99, skridimas ant nugaros (plg. rusų noaém na cnuue) PolŽ 301; be: Duburys be nuotakio (plg. rusų 6eccmouxas Komnosuna) MelZ 48, dalyba be liekanos (plg. rusų Oenenue Ges ccmamka) PolŽ 86, statyba be projekto ** Prielinksnis laikytinas tik žodžių gramatinio ryšio rodikliu, bet ne savarankišku žodžių junginio démeniu, 63 (plg. rusų 6ecnpoexmnoe cmMpouneabemen) EkŽ 224, darbas be pravaikštų (plg. rusų 6ecnpoeyroKas paGoma) EkŽ 177; į: Teisė į mokslą (plg. rusų npa60 Ha 06paz3o6anue) TeisŽ 175, įmoka į biudžetą (plg. rusų e3Koc 6 61009xcem) EkŽ 28, grąžinimas į darbą (plg. rusų eocemanoenenue na paGomy) EkŽ 32, kėlimasis į miestus (plg. rusų nepedewxwenwue e 20pcd) EkŽ 140; iš: Maitinimas iš tinklo (plg. rūsų numanue om cemu) PolZ 282(= aparato maitinimas iš tinklo); atleidimas iš darbo (plg. rusų ysiaxenue ¢ pabomot) TeisŽ 18, startas iš vietos (plg. rusy cmapm c mecma) SportŽ 34, niveliavimas iš vidurio (plg. rusų Xu6erupo6eKa us cepedunoi) PolZ 226; nuo: Nukrypimas nuo taisyklių (plg. rusų omKAoKexue om npasua) SportZ 22, startas nuo vandens (plg. rusų cmapm c ecdObi) SportZ 37; pagal: Valentingumas pagal deguonį (plg. rusų eanekmHocmo no KUCAOPOdy) ChemZ 294, pardavimas pagal pavyzdžius (plg. rusų npodaxa no o6pasyam) EkŽ 167, atsiskaitymas pagal sutartis (plg. rusų pacuém no Ooe06eopam) EkŽ 190, rinkavimas pagal žyminius (plg. rusų tumykamypka no maskam) PolZ 505; su: Kranas su strėle (plg. rusų kpar co cmpenoii) PolZ 163, kontaktorius su spragtuku (plg. rusų kowmaxmop c¢ saweaxoil) PolZ 154, biureté su čiaupu (plg. rusų 6Gi0opemka ¢ Kpanom) ChemZ 49, priekalas su rageliais (plg. anglų beak iron) AnglZ 18, kryžmė su atbriauniais (plg. anglų flange frog) AnglZ 55, sėklos su skristukais (plg. lot. semina papposa, rusų cemexa ¢ xoxoakom) Bot Z 373. Su kitais prielinksniais valdomojo pažyminio sudėtinių terminų lietuviškuose terminų žodynuose retai pasitaiko. Jie paprastai esti pakeičiami derinamojo pažyminio sudėtiniais terminais, kurių šalutiniais dėmenimis eina būdvardžiai su priesaga -inis, -ė. Šio tipo sudėtinių terminų pasitaiko mažne visose terminologinėse sistemose, bet, apskritai, jie žymiai retesni, negu derinamojo pažyminio sudėtiniai terminai. $ 7. Šliejamojo pažyminio sudėtiniai terminai, sudaryti iš dviejų dėmenų, daugelio mokslo sričių terminijoje vartojami žymiai rečiau, negu derinamojo ar valdomojo pažyminio sudėtiniai terminai. Juos galima skirstyti į tris dažniau pasitaikančius tipus: 1. Daiktavardis (pažymimasis žodis) + prišlietas padalyvis (pažyminys). Pvz.: Konservavimas džiovinant || sūdant (plg. rusų cyxoe || cončkoe k Heepauposarue) PolZ 153, suvirinimas slegiant (plg. rusų ceapka daenenuem) PolŽ 371, turnyras susirasinéjant (plg. rusy mypkup no nepenucke) SportZ 233, sriegimas įvalcuojant (plg. rusy Hakameka pe3b0bi) PolZ 212, bandymas lenkiant (plg. rusu ucnsimarue Ha useub) PolZ 126. 2. Daiktavardis (paZymimasis žodis) + prišlieta veiksmažodžio bendratis (pažyminys). Pvz.: Grasinimas nužudyti (plg. rusų yeposa yGuticmeom) TeisZ 48, tikimybė išgyventi (plg. rusų eeposmrnocme Oooxcumus) EkŽ 27, leidimas išvežti || įvežti (plg. rusų paspeuieriue na 661603 || 6603) EkŽ 184. 3. Daiktavardis (pažymimasis žodis) + prišlietas prieveiksmis (pažyminys). Pvz.: Prekyba išsimokėtinai (plg. rusų mopeoeas 6 paccpouxy) EkŽ 235, persiuntimas išpirktinai (plg. rusy nepecoiaka Hano0KeKHbimM naamexcom) EkŽ 143. Reikėtų dar atskirai paminėti iš dviejų dėmenų sudarytus sudurtinius pilnutinius terminus. Jų dėmenys tarp savęs suaugę, žymi vieną sudėtinę sąvoką. Juos iš 64 dalies galima priskirti ir prie derinamojo, ir prie šliejamojo pažyminio sudėtinių terminų, pvz.: grąžtas-zondas (plg. rusų Gyp-tuyn) GeolZ 19, rautuvas-rinktuvas (plg. rusų Kop4ueeamen6-co6Gupamen6) MelZ 139, teiséjas-fiksatorius (plg. rusų cydba-durxcamop) SportZ 23, augalai-indikatoriai (plg. lot. plantae indicatores, rusų pacmenus-unOukKamopoi) BotZ 49 ir pan. Tai naujas žodžių junginių tipas, atsiradęs pokario metais. XX a. pradžioje ir truputį vėliau išleistuose lietuviškuose terminų žodynuose (pvz., LBŽ ir kt.) šios rūšies sudėtinių terminų nepasitaiko. Rusų kalbos su brūkšneliu rašomus sudurtinius pilnutinius žodžius iš dviejų dėmenų!" mūsų kalboje atitinka ne tik sudurtiniai pilnutiniai dariniai, bet ir vienažodžiai terminai (pvz., ortouoliena, plg. rusy opmo-nopoda GeolZ 93, vatvalandė, plg. rusų eamm-4ac PolŽ 39), „daiktavardžio kilmininkas + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai (pvz., medvilnės pluoštas, plg. rusų x10noK-cbipeų EkŽ 254, šiaurės vakarai, plg. rusų cesepo-sanad), „būdvardis su priesaga -inis, -ė + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai, pvz.: vakuuminis aparatas (plg. rusų eaxkyym-annapam) PolZ 36, gaubtuvinis maišiklis (plg. rusų mewarka-koinax) PolZ 196: „neveikiamosios rūšies dalyvis + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai, pvz.: maišomasis maitintuvas (plg. rusų numameno-cmecumenos) Pol Z 282; „daiktavardžio vardininkas + daiktavardžio vardininkas“ tipo terminai, pvz., pelė mažylė (plg. rusų Moltua-mMaatomka) ir t. t. Ypač dažnai sudurtiniai pilnutiniai dariniai netiksliai pasirenkami tuo atveju, kai daug geriau mūsų kalbai tiktų „daiktavardžio vardininkas + daiktavardžio vardininkas“ tipo sudėtiniai terminai, pvz.: lempa-nykstukas (plg. rusų nanbuuKosas ramna | namna-nanbuux) PolZ 172, tiksliau: lempa nykštukė, skolininkas-lupikas (plg. rusų saumcdaeeų-pccmcewjurx) EkŽ 55, tiksliau: skolininkas lupikas, valstietis-persikėlėlis (plg. rusų kKpecmoanun-nepeceneneų) EkŽ 92, tiksliau: valstietis persikėlėlis, įmonė-tiekėja || -pirkėja (plg. rusų npednpusamue-nocmasuyux || -nokynameas) EkŽ 161, tiksliau: įmonė tiekėja || pirkėja, čiuožėjas-lenktynininkas (plg. rusų KcH5KOGexceu-cKopocmHuK) SportZ 56, tiksliau: čiuožėjas lenktynininkas, žirgas-ristūnas (plg. rusų poicarx) SportZ 137, tiksliau: žirgas ristūnas ir pan. Panaudojus simbolius, visą šį gramatinių konfigūracijų inventorių galima taip pateikti: 1) (A+ N)um' 2) (Ar + N) rom 3) (Po+ Nos 4) (Pat N) om: 5) (A.+N) noms 6) (N+ N) noms 7) ( Ngen + Noon) V ( Noom + Naat vabivioc )7 8) (Nyom+Pr+Ngenvaccvan); 9) (Noom +P); 10) (Nuon + VV): 11) (Nog + Py). Formulémis patogiau bus naudotis, kalbant apie sudétiniy terminy transformacija. 2. DVIZODZIU SUDETINIU TERMINU SALUTINIU DEMENU FUNKCIJOS $8. Derinamieji, valdomiejiir šliejamieji sudėtiniai terminai dalūs ne tik gramatiniu (sintaksiniu) aspektu, bet ir reiškiamos minties atžvilgiu. Jų pažyminiai gali įvairiais požiūriais apibūdinti pagrindinį dėmenį. Dėl to sudėtiniai terminai, net ir turintys 7 Jų reikšminės grupės ir būdingesnės struktūrinės ypatybės išsamiai aptartos šiuose straipsniuose: A. H. MejibunkoBa, OgKocjoBuble npu.10xxeHHS H Nepex0jį COueTaHHĖ C MPH. IOKEHHEM B CJOXKHBIE CJI0Ba, — „Pycekult s3bK B mkKojie“, 1959, Ne 1; H. JĮ. Auapees, B. JI. 3am6pKuuKkuit, HMeknuoe cJ10B006pa3oBanune B cnopTHBHON TEPMUHOJOMHH, — Pa3BHTHE COBpeMeH - Horo pycckoro s3bIKa, M., 1963; K. C. Mapkaposa, OcHoBHble THIIB JĮBY XKOMINOHEHTHbIX HMeH - HbIX TEpMHHOB-CJIOBOCO4eTaHHH B COBpeMeHHOM pyCCKOM fi3biKe, — „Yučubtre 3anucku AsepGailAKancekoro ne. HH-Ta um. M. O. AxyngnoBa“, cepust XII, Ne 1, Baky, 1966, p. 95 tt. 5. Lietuvių terminologija 65 pumenonoe || modeaupyrowee || peeucmpupyrowmee || eowtucrumenonoe || sanucbisaree || ynpasasiowee || ucnorkumenonoe, vok. Verschliisser m, korrigierende Einrichtung f, Messglied n, Nachbildner m, Schreiber m, Rechnengerdt n, Aufzeichnungsgerčt n, Steuerglied n, Stellglied n, anglų encoder, corrector, measuring means, analog computer, recording system, calculating device, recorder, control device, final control element) TechT (6)4 || 5, maitinimo || skaičiavimo || suderinimo || vėlinimo blokas (plg. rusy 610K numanus || semucaumensroti || Kacmpodiku || 3anasdoeanus) TechT (6)3, garinimo aparatas (plg. rusų esinapHoil annapam) PolZ 15, įleidimo || išleidimo || slėgimo || siurbimo vožtuvas (plg. rusų 6nyckHot || ebinyckHodi || Kanopnoli || ecachbiearotujuii Kranan) MelŽ 201; b) įvardžiuotiniu (ar paprastu) neveikiamuoju dalyviu, pvz.: uždaromasis čiaupas (plg. rusų sanoproii Kpan) PolZ 163, įkertamoji || užverčiamoji || pakraunamoji mašina (plg. rusų 6py6oeas || saxnadounas || noezpysounas MaULUHQ) GeolŽ 74, matuojamasis mikroskopas (plg. usmepumenonotiė mukpockon) FizZ 58, perpilamasis || nutekamasis vamzdis (plg. rusų nepenuenas || cmouxan mpy6a) MelŽ 185, uždaromasis ventilis (plg. rusų 3anopnbit eenmuas) MelZ 199, kreipiamosios mentės (plg. rusų xHanpasasowue aonamsu, anglų corner vanes, vok. Leitschaufeln) TechT (25)13. Šio tipo sudėtinių terminų šalutinis dėmuo dabartinėje lietuvių terminologijoje dažniau esti reiškiamas daiktavardžio kilmininku, negu paprastu ar įvardžiuotiniu neveikiamosios rūšies dalyviu. Veiksmažodinio abstrakto kilmininko vartoseną stimuliuoja kai kurių šio tipo dalyvinių žodžių junginių dviprasmiškumas. 3. Visuma (mašina, įrenginys ir kt.), kurios dalimi (detale) laikytinas sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas. Tuo atveju šalutinis sudėtinio termino dėmuo esti reiškiamas vadinamuoju visumos ir dalies santykio kilmininku, pvz.: iešmo plunksna (plg. rusų nepo nepeeoda) PolZ 277, betonmaisés būgnas (plg. rusų 6apa6ax 6emonomemanku) PolŽ 22, stūmoklio žiedas (plg. rusų nopuwresce Koavyo) PolZ 150, reaktoriaus gaubtas (plg. rusų K09KYXx peakmopa), vok. Reaktorgehčiuse n, anglų jacket reaktor) TechT (5)12, plūgo peilis (plg. rusų wos nayea) MelŽ 131, skambučio mygtukas (plg. anglų bell puch) AnglZ 19, šliuzo vartai (plg. rusų tmuAr030661€' 60poma) MelŽ 166, užtvankos diafragma (plg. rusų duagppaema nnomunoi) MelZ 182. 4. Medžiaga ar energija, kuri būtina, kad veiktų sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas. Šią reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: seleninis lygintuvas (plg. rusų ceaeHoeotli eoinpamumens) FizZ 55, branduolinis reaktorius (plg. rusų aOdeprnotiūį peakmop), vok. Kernreaktor m, anglų nuclear reactor) TechT (5)10, elektroninis reguliatorius (plg. rusy saexmponnoii peeyasmop) TechT (6)6, šarminis akumuliatorius (plg. rusų wescunoit akkymyramop) FizZ 6, magnetinis korpusas (plg. rusų MazkumnHotė KomMnac) FizZ 47, žibalinė lempa (plg. xepocuroéas mnamna) FizŽ 53, gyvsidabrinis || puslaidininkinis termometras (plg. rusy pmymnabtii || noaynposconukosoiti mepmomemp) FizZ 95, elektrinis || garinis variklis (plg. rusų anekmpodsueamens, napoeoii dsueameav) FizZ 99, orinis stabdytuvas (plg. anglų air damping) AnglŽ 10; 72 b) daiktavardžio kilmininku, pvz.: gyvsidabrio lygintuvas (plg. rusų pmymHoll soinpamumens) FizZ 55, elektros lempa (plg. rusų smexmpu4eckaa ramna) FizŽ 53, garo generatorius (plg. rusų napoeenepamop, vok. Dampferzeuger m, anglų steam generator) TechT (5)5, šilumos relė (plg. rusu meniosoe pee, vok. Thermorelais, anglų thermal relay) TechT (7)7, vėjo || vandens variklis (plg. rusų 6empodJeu2ameno, eodanoii Osueameno) MelZ 197, dujų virykla (plg. anglų gas range) AnglŽ 59. Kilmininko vartosena šio tipo sudėtiniams terminams sudaryti yra senesnė, bet dabartinėje lietuvių kalboje žymiai dažnesni jau tie sudėtiniai terminai, kurių šalutiniais dėmenimis eina būdvardžiai su priesaga -inis, -ė. Daiktavardžio kilmininkas šio tipo terminams sudaryti dažniausiai netinka todėl, kad jį turintys šios rūšies sudėtiniai terminai gali būti lengvai sutapatinami su minėtais terminais, kurių šalutiniu dėmeniu nurodomas instrumento arba agento darbo objektas. 5. Išskiriamoji detalė, kuri yra sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamo instrumento arba agento vienas svarbiausių ar bent būdingiausių elementų. Ši santykinė reikšmė yra tam tikra loginė opozicija minėtai visumos reikšmei. Šalutinis sudėtinio termino dėmuo tokiu atveju esti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis -ė, pvz.: lėkštinės akėčios (plg. rusų duckoéas 6opona) MelŽ 12, spyruoklinės akėčios (plg. rusų npywcunnas Gopona) PolŽ 30, rutulinis čiaupas (plg. rusų wapoetii kpar) PolŽ. 163, būgninis || sparnelinis maišytuvas (plg. rusų 6apačannas || Kporabuamas: mewarxa) PolZ 196, veidrodinis || prizminis ekeris (plg. rusy sepkKaAbnboiū || npu3menHbiii 2KKep) MelŽ 51, lyninis ekskavatorius (plg. rusų kanamrockpe6Kosoli skckasamop) MelŽ 51, diafragminis || sraigtinis || stūmoklinis siurblys (plg. rusų Jduappaemennoii || eunmoeoil || nopunesoii Hacoc MelŽ 149, rodyklinis galvanometras (plg. rusų cmpeA04HbLiė 2arvearnomemp) FizŽ 30; b) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: plačiajuostis stiprintuvas (plg. rūsų wupoxononocHoiį ycunumeno) FizZ 87, vienakaušis || daugiakaušis ekskavatorius (plg. rusų cOHoKoeuLoBbLiL || Mro20KoBUI0BbLL aKcKaeamop) MelŽ 51, trikarštuvis aparatas (plg. rusų mpėxnpoučckotūį annapam) PolZ 16, dviverstuvė grioviakasė (plg. rusų JdeyxomeaAbHblū KanasoKonamens) MelŽ 61; c) prielinksniu su + daiktavardžiu, pvz.: kranas su strėlę (plg. rusų Kpax co cmpenoii) PolŽ 163, biuretė su čiaupu (plg. rusy Gropemra c kparom) ChemZ 49, kontaktorius su spragtuku (plg. rusy Kowmakmop c sawerkoi) PolZ 54, velenélis su išdrožomis (plg. rusų wauyesoidi sarux) PolZ 38. Būdvardžiai su priesaga -inis, -ė yra sistemiSkesni ir geriau tinka rūšinėms opozicijoms reikšti, todėl dabartinėje lietuvių kalboje aptariamai santykinei reikšmei nusakyti jie yra produktyvesni, negu prielinksniniai sudėtinių terminų dėmenų junginiai. 6. Išradėjas, kuris sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamą agentą arba instrumentą yra sukūręs. Šių sudėtinių terminų pažymininis dėmuo visada esti reiškiamas vardo kilmininku, pvz: Fuko svyruoklė (plg. rūsų maamuux Gyro) FizŽ 29, Danielio higrometras (plg. rusų euepomemp Manus) FizZ 34, Kundto || Kvinkés vamzdis (plg. rūsų mpy6xa Kyndma || Keune) FizZ 51, Leideno indas (plg. rusų aeddenckas Ganka) FizZ 53, Lindės || Atvudo | Karno masina (plg. rusų mawuna Jlunde | Ameyda || Kapno) FizZ 55 || 58, Rentgeno aparatas 73 (plg. rusų pexmeeroecčkas ycmanoeKa) FizŽ 77, Popovo garintuvas (plg. rusų ucnapumeno ITonoea) MelZ 56, Boro magnetonas (plg. rusų maexernon Bopa) FizŽ 56, Marteno krosnis (plg. rusų smapmeroéckas news) PolZ 270, Morzės raktas (plg. rusų x1104 Mopae) PolŽ 145, Selerso guolis(plg. anglų adjustable bearing) AnglZS8. 7. Išorinė forma, kuri yra būdinga sudėtinio termino pagrindiniu démeniu įvardijamam instrumentui arba agentui. Daiktą, į kurį pagal formą panašus agentas arba instrumentas, paprastai nusako būdvardis su priesaga -inis, -ė, pvz.: skydinis || cilindrinis uždoris (plg. rusų wumosod || įurnukOpuveckutiė samsop) MelZ 178, slenkstinis || vamzdinis vandenmatis (plg. rusų e6odocausrolil || mpyGuamoii godomep) MelZ 187, rutulinis kondensatorius (plg. rusų cgpepudeckuil Kouodexcamop) FizZ 48, kūginė svyruoklė (plg. rusų konudeckui masmuux) FizZ 90, Saukstinis || lekstinis grąžtas (plg. rusu aoockosold || mapenbuamotiė 6yp) GeolZ 19, inkarinis varžtas (plg. rusų ankepuoiti 60am) PolZ 29. 8. Medžiaga, iš kurios ištisai ar tik iš dalies yra pagamintas sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas. Šią santykinę reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: medinis latakas (plg. rusų depessnHoli nomox) MelŽ 97, cementinis || betoninis vamzdis (plg. rusų yemenmnas || Gemonnas mpy6a) MelZ 184, porcelianinis piltuvas (plg. rusų eopoxa Bioxnepa) PolŽ 54, plieninis virbalas (plg. rusy cmanomoii Hazeav) PolZ 210, koklinė krosnis (plg. rusų xagdenonas neus) PolZ 279, bronzinis laidas (plg. rusų 6pon306btii nposod) PolZ 323, guminis diržas (plg. rusų pesunoeotii pemeno) PolZ 360, medinis skydas (plg. anglų brattice) AnglŽ 25, žalvarinė įvorė (plg. anglų brass case) AnlgŽ 25; b) daiktavardžio kilmininku, pvz.: akmenų || karčių || tašelių drena (plg. rusų Kamennas || ocepdesas || Gpyciamas dpena) MelZ 43, akmenų || žemės užtvanka (plg. rusų Kamennas || semanas niomuna) MelZ 181. $ 15. Šios rūšies terminų gramatinių konfigūracijų transformaciją dažniausiai apsprendžia trys dalykai: 1) sudėtinių terminų ir literatūrinės ar liaudies kalbos analogiškos reikšmės žodžių junginių formos neatitikimas, 2) gretimų mokslo šakų panašių rūšinių sąvokų analogija; 3) kitų kalbų (ypač rusų kalbos) įtaka. Šių tipų sudėtinių terminų transformos gali būti įvairios, ne vienakryptės, tačiau terminų norminimo praktikai toli gražu ne visos vienodai svarbios. Paminėsime tik tuos sudėtinių (ypač rūšinių) terminų transformacijos atvejus, dėl kurių kalbininkai kartais nesutaria su specialistais. (Ngen + Nyom) — X —> (Ay + N),oms kai Nr,, nurodoma a) instrumentu arba agentu atliekama darbo operacija (reiškiama veiksmažodžių abstrakto kilmininku), pvz.: slėgimo vožtuvas (plg. rusų xanopHotiė Krnanan) PolZ 143: slėgiminis vožtuvas, sriegimo freza (plg. rusų pesvGosasn (pesa) PolZ 470: sriegiminė freza; b) visuma (mašina, įrenginys), kurios dalimi (detale) laikytinas sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamas agentas arba instrumentas (vadinamasis visumos ir dalies santykio kilmininkas), pvz.: reaktoriaus gaubtas (plg. rusu K0Yx peaxmopa) TechT (5)12: reaktorinis gaubtas, šliuzo vartai (plg. rusu watosHole sopoma) PolZ 54: šliuziniai vartai, stūmoklio žiedas (plg. rusu nopuine60e koavyo) PolZ 150: stūmoklinis žiedas; 74 c) išradėjas, kuris sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu įvardijamą agentą ar instrumentą yra sukūręs, sukonstravęs, pvz.: Marteno krosnis (plg. rusų mapmenosckan neuv) PolZ 279 : marteninė krosnis, Leideno indas (aetidenckas 6anxa) FizZ 53 : leideninis indas ir kt. Vertinant transformas su veikiamosios ir neveikiamosios rūšies dalyviais tokio tipo junginiuose, reikia turėti omenyje šiuos dalykus: 1) absoliutus rūšinių terminų sistemiškumas negali būti pasiektas ne tik vienos kurios nors mokslo šakos terminijoje, bet net ir terminologinių mikrosistemų viduje, pavyzdžiui, šiuolaikinėje žemės ūkio mašinų klasifikacijos terminijoje šalia ,,kuliamoji*‘ tipo terminų turi teisę egzistuoti ir naujesni „kūlimo mašina“ tipo terminai; 2) terminų pastovumas laikytinas ne mažesnės svarbos kodifikaciniu reikalavimu, negu kartais pernelyg akcentuojamas ir miglotai aiškinamas (P,+ N),,, tipo terminų dviprasmiškumas, lyginant juos su (Ng, + N,,,) tipo terminais. Kokybės atžvilgiu šiuolaikiniuose mūsų technikos terminų rinkiniuose dažnesni (Ng, + Nom) tipo terminai. Plg.: Šaltinis Terminų TechT(1—15)) PolZ FizŽ MelŽ GeolŽ | TekstŽ tipas | | | (Ngen+ Nuom) | 38 250 | 0 | 41 | | 5 = Jere er veer | | | (Pp+ N)nom 6 60 | 8 | 33 | 21 | 0 | | $ 16. Sudėtinio termino pagrindinis dėmuo gali nurodyti gyvį ar augalą. Šnekamojoje kalboje paprastai vartojami tik vienažodžiai gyvių ar augalų pavadinimai. Botanikos ir zoologijos sistematikos terminija esti binarė, kur pirmasis (pagrindinis) dėmuo nurodo gentį, o antrasis (šalutinis) — rūšį. Tokiu atveju sudėtinių sistematikos terminų šalutiniais dėmenimis nurodoma gyvio ar augalo: 1. Mitybos objektas. Šią semantinę funkciją turintis dėmuo paprastai esti reiškiamas būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: žvirblinė pelėda (plg. lot. Glaucidium passerinum) Paukšt Il 267, pušinė sniegena (plg. lot. Pinicola enucleator) Paukšt II 127, eglinis kryžiasnapis (plg. lot. Loxia curvirostra) Paukšt I 286, kopūstinis amaras (plg. lot. Pieris rapae) Vad vab 264, uoginė blakė (plg. lot. Dolycorus baccarum L.) Vad vab 79, žirninis grūdinukas (plg. lot. Bruchus pisorum L.) Vad vab 171, ąžuolinis verpikas (plg. lot. Lasiocampa guercus L.) Vad vab 241, riešutinis straubliukas (plg. lot. Curculio nucum L.) Vad vab 187. 2. Gyvenamoji ir augimo vieta. Šią santykinę reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: akmeninė || miškinė kiaunė (plg. lot. Martes foina || martes) Vad žind 178 || 184, ąžuolinė || lazdyninė miegapelė (plg. lot. Elimomys quercinus L., Muscardinus avellanarius L.) Vad žind 230 || 228; miškinis || vandeninis || dirvoninis kalviukas (plg. lot. Anthus trivalis || spinoletta || campestris) Paukšt III 184 || 187, urvinė || langinė kregždė (plg. lot. Riparia riparia, Delicion urbica) Paukšt III 327 || 336, pelkinis papartis (plg. lot. Dryopteris thelypteris L., rūsų utumceeurx Oonomnotii) Flor 1 34, kalninė pušis (plg. lot. Pinus 75 montana, rūsų čocka eopnas) Flor I 161, šilinis baravykas (plg. lot. Boletus cyanescens) Valg gryb 115, pelkinė ūmėdė (plg. lot Russula paludosa) Valg gryb 194; balinis čiuožikas (plg. lot. Gerris paludum) Vad vab 85, kambarinė musė (plg. lot. Musca domestica L.) Vad vab 326; b) daiktavardžio kilmininku, pvz. kalnų kielė (plg. lot. Motacilla cinerea) Paukšt III 193, jūros kiaulė (plg. lot. Phocaena phocaena) Vad žind 298, smiltynų juodvabalis (plg. lot. Opatrum sabulosum L.) Vad vab 149. 3. Kilmės vieta, kuri paprastai esti reiškiama būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, padarytu iš tikrinio daiktavardžio, pvz.: islandinis bėgikas (plg. lot. Calidris canutus) Paukst 1 220, uralinė pelėda (plg. lot. Strix uralensis) Paukšt II 273,. švedinė muselė (plg. lot. Oscinosoma frit) Vad vab 325, amerikinis maumedis (plg. lot. Larix americana, rūsų amepukKaxckas Aucmeennuua) Flor I 140, kaukazinis kėnis (plg. lot. Abies Nordmanniana, rusų ITuxma Hopomana) Flor 1102, europinis kukmedis (plg. lot. Taxus baccata, rūsų mucc seoOnowi) Flor I 87, korėjinė pušis (plg. lot. Pinus koraiensis, rusų Kopetdickas cocna) Flor I 148, kanadiné audinė (plg. lot. Mustela vison) Vad žind 169, usūrinis šuo (plg. lot. Nyctereutes protocyonoides) Vad žind 134, sibirinė stirna (plg. lot. Capreolus capreolus pygargus) Vad žind 312. 4. Išorinės kūno ypatybės: A — forma ir kitos viso kūno ypatybės, B — kūno ar jo dalių paviršiaus ypatybės, C — kūno ar jo dalių spalva. A. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodomos gyvio ar augalo kūno formos ypatybės, tas dėmuo gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: mažoji auslinda (plg. lot. Labia minor L.) Vad vab 54, platusis elniaragis (plg. lot. Dorcus parallelopipedus L.) Vad vab 196, stambusis trumpasparnis (plg. lot. Creophilus maxillosus L.) Vad vab 116, plokščioji skėtė (plg. lot. Libellula depressa L.) Vad vab 42, ilgasis kukurdvelkis (plg. lot. Calvatia saccata) Valg gryb 231, didysis blizgis (plg. lot. Chalcophora mariana) Vad vab 130; b) priedėliniu daiktavardžiu, pvz.: šikšnys nykštukas (plg. lot. Vespertilio pipistrellus) Vad žind 107, pelė mažylė (plg. lot. Micromys minutus) Vad žind 256, kadagys keružis (plg. lot. Juniperus nana) Aug anat 228. B. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma gyvio ar augalo viso kūno ar jo dalių paviršiaus ypatybės, tas šalutinis dėmuo paprastai esti reiškiamas įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: dygusis ragijus (plg. lot. Rhagium mordax L.) Vad vab 154, lygusis žygis (plg. lot. Carabus glabratus) Vad vab 100, gličioji geltonpėdė (plg. lot. Gomhidius glutinosus) Valg gryb 229, šiurkščioji žvynabudė (plg. lot. Lepiota rhacodes) Valg gryb 230, švelnusis piengrybis (plg. lot. Lactarius mitissimus) Valg gryb 231 ir kt. C. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma gyvio ar augalo kūno spalva, tas šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: baltoji eglė (plg. lot. Picea canadensis, rusų e16 Kanadcras) Flor 1 123, juodoji antis (plg. lot. Oidemia nigra L.) Paukšt II 115, pilkoji žąsis (plg. lot. Anser anser) Paukšt II 135, geltonasis piengrybis (plg. lot. Lactarius scrobiculatus) Valg gryb 210, žaliosios samanos (plg. rusų 2unKo8bie mxu) MelZ 144, rudasis nakviša (plg. lot. Nyctalus 76 noctula) Vad žind 102, juodoji || rudoji žiurkė (plg. lot. Rattus rattus || norvegicus) Vad žind 241; b) būdvardžiu su priesaga -inis „-ė, pvz.: purpurinis cigarsukis (plg. lot. Rhynchites bacchus L.) Vad vab 174, violetinis karnagraužis (plg. lot. Hylurgops palliatus) Vad vab 192, sidabrinis vienuolis (plg. lot. Cucullia argentea) Vad vab 253, rašalinis mėšlagrybis (plg. lot. Coprinus atramentarius) Valg gryb 231, lelijinis baltikas (plg. lot. Tricholoma nudum) Valg gryb 230; c) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: geltonraudė kelmabudė (plg. lot. Hypholoma sublateritium) Valg gryb 173, gelsvarudė musmirė (plg. lot. Amanita junguillea) Valg gryb 162, kraujaspalvė ūmėdė (plg. lot. Russula sanguinea) Valg gryb 196, pilkšvažalė ūmėdė (plg. lot. Russula aeruginea) Valg gryb 188, variaspalvė geltonpėdė (plg. lot. Gomphidius viscidus) Valg gryb 120. Kai kada augalų sistematikos sudėtinių terminų rūšinis pažyminys nurodo ne viso kūno, o tik atskiro jo organo spalvą, kuri apibendrinama išskiriamuoju rūšiniu pažyminiu. Tokių atvejų botanikos specialistai pastaruoju metu pagrįstai vengia. | 5. Vidinės ypatybės: A — subjekto pojūčiais suvokiamos ypatybės, B — individualiosios vidinės ypatybės. A. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma subjekto pojūčiais suvokiama vidinė ypatybė, šalutinis sudėtinio termino dėmuo gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu ar paprastu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: tamprusis baravykas (plg. lot. Boletus bovinus) Valg gryb 229, kvapioji guotė (plg. lot. Hydrophorus agathosmus) Valg gryb 229, trapioji ūmėdė (plg. lot. Russula fragilis) Valg gryb 231, kartusis baravykas (plg. lot. Tylopilus felleus) Valg gryb 232, gličioji geltonpėdė (plg. lot. Gomphidius glutinosus) Valg gryb 229; b) įvardžiuotiniu neveikiamuoju dalyviu, pvz.: dvokiančioji ūmėdė (plg. lot. Russula foetens) Valg gryb 228; c) priedėliniu daiktavardžiu, pvz,: dirvenis smirduolis (plg. lot. Ononis arvensis) LBZ 239, ūmėdė garduolė (plg. lot. Russula delica) Valg gryb 227. B. Kai sudėtinio termino pažymininiu dėmeniu nurodoma gyvio ar augalo individualiosios vidinės ypatybės, tas šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: plėšrusis pelėdgalvis (plg. lot. Eupsilia satellitia L.) Vad vab 253, kandžiosios skruzdėlės (plg. lot. Campanotidae) Vad vab 300, kibioji kruné (plg. lot. Asperula aparine) LBZ 444; b) priedéliniu daiktavardžiu, pvz.: gebenė lipiké (plg. lot. Hedera helix) Aug anat 326, sakalas keleivis (plg. lot. Falco peregrinus) Paukst 11 171, voverė skraiduolė (plg. lot. Pteromys volans) Vad Zind 214, aguona birulé (plg. lot. Papaver rhoesas) Aug anat 482, Ziogas giesmininkas (plg. lot. Tettigonia cantans) Vad vab 49, musé kandiklé (plg. lot. Stomoxys calcitrans) Vad vab 327; ¢) ivardZiuotiniu veikiamuoju dalyviu, pvz.: sliauZiancioji vaisgina (plg. lot. Ajuga reptans) LBZ 515, gelstantysis piengrybis (plg. lot. Lactarius scrobiculatus) LBZ 472, juostancioji vilktaboké (plg. lot. Bovista nigrescens) Valg gryb 231, réplioJantysis vėdrynas (plg. lot. Ranunculus reptans) LBZ 518 (= sliauZiantysis vėdrynas). 6. Atskiro organo skiriamosios ypatybės: A — forma, B — spalva, C — įvairios išaugos. 77 A. Kai sudėtinio termino pažymininis dėmuo nurodo gyvio ar augalo kurio nors išorinio organo formą, tas šalutinis dėmuo gali būti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: skiauterinis papartis (plg. lot. Dryopteris cristata, rūsų tųumoėkuK epeGeKuamorii) F lor I 40, lancetinis varpenis (plg. lot. Botrychium lanceolatum) Flor 1 24, šauktukinis pelėdgalvis (plg. lot. Agrotis exclamationis) Vad vab 252, kūginis briedžiukas (plg. lot. Morchella conica) Valg gryb 228, skydinė voveruška (plg. lot. Cantharellus umbonatus) Valg gryb 229; b) sudurtiniu būdvardžiu, pvz.: plačiažvynis maumedis (plg. lot. Larix eurolepis, rusų aucmeennuya mupokcuemuyiiuamas) Flor 11 36, smailaragis mėšlavabalis (plg. lot. Copris lunaris) Vad vab 199, dantytkojis tripsas (plg. lot Odonthothrips loti) Vad vab 88, plačialakštė plempė (plg. lot. Clitocybe platyphylla) Valg gryb 229, iesmalapé balandūnė (plg. lot. Atriplex hastatum) LBZ 392. B. Kai sudėtinio termino paZymininis dėmuo nurodo gyvio ar augalo išorinio kurio nors organo spalvą, jis paprastai esti reiškiamas sudurtiniu būdvardžiu: baltnugaris genys (plg. lot. Dryobates leucotos) Paukšt III 49, geltonsnapis čivylis (plg. lot. Carduelis cannabina) Paukšt 111 116, juodagalvė sniegena (plg. lot. Pyrrhula pyrrhula) Paukšt III 122, raudonpetis degutvabalis (plg. lot. Sphaeridium scarabaecides L.) Vad vab 137, žaliaakė muselė (plg. lot. Chlorops pumilionis) Vad vab 325, baltagyslis pelėdgalvis (plg. lot. Melicleptria scutosa) Vad vab 255, mélyngalvis pūkanugaris (plg. lot. Diloba coeruleocephala) Vad vab 249, rudakepuris baravykas (plg. lot. Boletus badius) Valg gryb 227, geltonšonis straubliukas (plg. lot. Chlorophanus viridis) Vad vab 128. C. Kai sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu pavadinamos gyvio ar augalo kurios nors būdingos išaugos, pažyminys gali būti reiškiamas: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: kuoduotasis vieversys (plg. lot. Galerida cristata) Paukšt III 173, ūsuotoji zylė (plg. lot. Panurus biarmicus) Paukšt III 223, šeriuotasis sitonas (plg. lot. Sitona crinitus) Vad vab 181, dygliuotasis || karpotasis pumpotaukšlis (plg. lot. Locoperdon echinatum || gemmatum) Valg gryb 231, žvynuotasis baravykas (plg. lot. Strobilymyces strobilaceus) Valg gryb 232; b) priedėliniu daiktavardžiu, pvz.: sprakšis kryžiuotis (plg. lot. Selatosomus eruciatus) Vad vab 127, papartis kudlis (plg. lot. Dryopteris phegopteris) LBŽ 126, viksva šerpetūnė (plg. lot. Carex microglochin) LBŽ 71, kreisvė gaurūnėlė (plg. lot. Crepis praemorsa) LBŽ 108. 7. Tyrinėtojas, išskyręs ir aprašęs sudėtinio termino pažymimuoju dėmeniu įvardijamą gyvių ar augalų rūšį. Šalutinis sudėtinio termino dėmuo tada esti reiškiamas vardo kilmininku, pvz.: Skolskio osmija (plg. lot. Osmia Skolskyi) Vad vab 293, Bankso pušis (plg. lot. Pinus Banksiana, rusy coca Banca) Flor I 154, Vico kėnis (plg. lot. Abies Veitchii, rusy nuxma Buua) Flor I 94, Engelmano eglė (plg. lot. Picea Engelmannii, rusų eas Ineeav mana) Flor I 118, Natererio šikšnosparnis (plg. lot. Myotis Nattereri) Vad zind 91, Natuzijaus šikšnys (plg. lot. Vespertilio Nathusii) Vad zind 110. 8. Laikas, kada gyvis būna aktyvus, veisiasi, augalas Žydi, vaisius mezga ir pan. šalutinis sudėtinių terminų dėmuo tokiu atveju paprastai esti reiškiamas: a) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: vasarinė evetrija (plg. lot. Evetria duplana Hb.) Vad vab 223, naktinis grambuoliukas (plg. lot. Serica brunnea L.) Vad vab 199, pavasariniai sprindžiai (plg. lot, Oenochrominae) Vad vab 257, pavasarinis || 78 rudeninis || vasarinis adonis (plg. lot. Adonis vernalis || autumnalis || aestivalis L.) LBZ 383, vasarinis trumas (plg. lot. Tuber aestivum) Valg gryb 227; b) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: ankstyvasis sprindis (plg. lot. Brephos parthenias L.) Vad vab 257, vėlyvasis šikšnys (plg. lot. Vespertilio serotinus) Vad žind 107. 9. Paties augalo arba jo vaisių paskirtis, panaudojimas. Šių terminų rūšiniu dėmeniu paprastai eina tik būdvardis vaistinis, neveikiamasis dalyvis valgomasis ir kt., pvz.: vaistinė agurklé (plg. lot. Barrago officinalis L.) LBZ 384, vaistinė SienaZolé (plg. lot. Parietaria officinalis) Aug anat 609, vaistinis putokslis (plg. lot. Saponaria officinalis) Aug anat 548; valgomasis česnakas (plg. lot. Allium sativum) LBZ 403, valgomasis trumas (plg. lot. Tuber brumale) Valg gryb 227, valgomasis bobausis (plg. lot. Gyromitra esculenta) Valg gryb 228, valgomoji voveruska (plg. lot. Cantharellus cibarius) Valg gryb 228, valgomasis lęšis (plg. lot. Lens esculenta) Aug anat 404. 10. Subjekto vertinamoji ypatybė. Šią santykinę reikšmę turinčių sudétinių terminų pažymininiais dėmenimis dažniausiai eina būdvardžiai paprastasis (a) ir tikrasis (b), pvz.: a) paprastasis apynys (plg. lot. Humulus lupulus L.) LBZ 386, paprastoji musmirė (plg. lot. Amanita muscaria) Valg gryb 231, paprastasis kirstukas (plg. lot. Sorex aranaeus) Vad žind 66, paprastasis dagišius (plg. lot. Xanthium strumarium) Aug anat 612, paprastoji ankštenė (plg. lot. Scloroderma bovista tr.) Valg gryb 75; b) tikroji našlaitė (plg. lot. Viola tricolor) Aug anat 573, tikroji ūmėdė (plg. lot. Russula vesca) Valg gryb 192, tikrasis lipikas (plg. lot. Galium verum) Aug anat 398, tikrosios pelės (plg. lot. Murinae) Vad žind 238, tikrosios kandys (plg. lot. Tineidae) Vad vab 214. § 17. Gamtos mokslų terminijoje (N+ N),,,„tipo terminai vartojami nuo seno. Pastaruoju metu, griežtai laikantis tarptautinės binarinės nomenklatūros, kur dvižodžių sistematikos terminų pirmasis dėmuo nurodo gyvių ar augalų rūšį, o antrasis — gentį, šio tipo terminai pradėti transformuoti trejopai: 1) (N+ N),om —> (A+ N)soms PVZ.: pelė mažylė (Mycromys minutus) Vad žind 256 — mažoji pelė; ūmėdė garduolé (Russula delica) Valg gryb 186 — gardžioji ūmėdė; karvelis kersulis (Columba palumbus) Paukst 146 — kersasis karvelis; 2) (N+ N),om —> (Pa+ N) noms PVZ.: voverė skraiduolė (Pteromys volans) Vad žind 214 — skraidancioji voverė, aguona biriulé (Papaver Rhoeas) LBZ 246 — byrancioji aguona, gebenė lipiké (Hedera Helix) LBZ 163 — lipancioji gebenė; 3) (N+ N),om —> (Ay +N)yoms PVZ.: šikšnys nykštukas (Vespertilio pipistrellus) Vad zind 107 — nykštukinis šikšnys, %iemé slenktené (Vinca minor) LBZ 372 — slenkteniné Ziemé, smaliuké putokslé (Viscaria vulgaris) LBZ 374 — putoksliné smaliuké ir pan. Be to, pasitaiko atvejų, kai šio tipo terminų pirmasis dėmuo esti praleidžiamas, pvz.: vėžys maldininkas (Sguilla mantis) NBZ 308 — maldininkas, voras kryžiuotis (Araneus diadematus) NBZ 320 — kryžiuotis, drugys admirolas (Pyrameis atalanta) Vad vab 266 — admirolas ir pan. Panašus nukrypimas nuo sistematikos taisyklių pasitaiko ir tuo atveju, kai augalų varietetai ar formos įvardijamas dvižodžiais (a), o rūšys — vienažodžiais (b) terminais, pvz.: a) lapinis kopūstas (Brassica olearacea var, acephala) ŽūŽ 32, sėmeninis linas (Linum usitatissimum var. brevimulti) ŽūŽ 79 121, rojaus obelis (Malus pumila var. paradisiaca) ZuZ 230; b) spungė (Vanessa io) Vad vab 266, dilgėlinukas (Vanesia urticae) Vad vab 266, blindė (Salix caprea) Vad aug 154, kopūstas (Brassica olearacea) Vad aug 231 ir pan. Lietuviškų sistematikos terminų rūšių (a) ir varietety (b) schemos yra tokios: a) mi = b) 3 | ad | | | | ša rūšis gentis | | | | varietetas rūšis gentis Šių schemų praktiškai laikosi ne tik botanikai, bet ir zoologai. Vadinasi, pats tipas (N+ N),on sistematikoje laikytinas galimu ir norminiu, bet neproduktyviu ir apskritai neperspektyviu. Gyvenamajai ar augimo vietai nurodyti, kaip matėme, pagre€iui gali būti vartojami ir būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, ir daiktavardžių kilmininkai. Dabartinėje lietuvių sistematikos terminijoje šiuo atveju žymiai dažniau vartojami būdvardžiai su priesaga -inis, -ė, negu daiktavardžių kilmininkai. Vartojant kilmininką, būdingesnė daugiskaitinė jo forma. Plg.: Biidvardziy su priesaga -inis, -ė ir daiktavardžio kilmininky vartosena vietai reikšti t | Sha Paukšt I-III | Vad vab Vad znd Valg gryb Terminu aukšt 1— ad va ad žin alg gry tipas TI i (414 N)nom 39 34 20 13 (Ngen+ Nnom) | || 3 0 $ 18. Jeigu sudėtinio termino pagrindinis dėmuo yra veiksmažodiniu abstraktu reiškiamo veiksmo arba proceso pavadinimas, tai tokio termino šalutiniu dėmeniu gali būti nurodoma: I. Objektas, kurį tas veiksmas liečia, arba objektas, kuriame vyksta tas procesas. Šią santykinę reikšmę turinčių sudėtinių terminų šalutiniai dėmenys gali būti reiškiami: a) valdomojo daiktavardžio kilmininku, pvz.: augalų iššalimas || iššutimas || išmirkimas (plg. rusų 6e5mepsanue || esnpesanue || ebimoKanue pacmenuii) BotŽ 68, medienos subrendimas (plg. rusų co3peeanue Opesecunoi) BotZ 271, pumpuro susiklostymas (plg. lot. foliatio, rusy ncuKocnomcenue) BotZ 349, baseino supelkėjimas (plg. rusų sa60mauueanue ecOdcc60pa) MelŽ 160, neutronų lėtinimas (plg. rusų samedaerue netimponos, vok. Neutronenbremsung f. anglų neutron thermalization) TechT (5)8, šilumos perdavimas (plg. rusų mennonepedaua, vok. Wiirmeiibertragung f, anglų heat transmission) TechT (4)4, nuotėkio reguliavimas (plg. rusy peeyruposanue cmoka, vok. Ausgleichung des Abflusses, anglų water drain control) TechT (3)6, išlaidų apmokėjimas (plg. rusų cnaama pacxcdos) EkŽ 127; b) valdomuoju daiktavardžiu su prielinksniu, pvz.: grąžinimas į darbą (plg. rusų 60cemanoenexue Ha pa6omy) EkŽ 32, kėlimasis į miestus (plg. rusų nepedeu80 awerue 6 20pod) EkŽ 140, atleidimas iš darbo (plg. rusų ysonnenue ¢ pa60mbi) TeisŽ 18, nukrypimas nuo taisyklių (plg. rusy omknoKexue om npasus) SportZ 22, nukrypimas nuo normos || nuo plano (plg. rusy omxaonenue om opel || om nzmana) EkŽ 132; e) valdomojo daiktavardžio postpoziciniais linksniais, pvz.: padengimas auksu (plg. rusų s010moe oGecneuenue) EkŽ 17, dauginimas atlankomis || atžalomis || auginiais (plg. rusų pasmnoicenue omsodkamu || nopocaamu || wepenxamu) BotZ 103, aptvėrimas pylimais (plg. rusų o6earosanue) MelZ 15, lyginimas braukte (plg. rusų naarupoeka epe6Kom) PolZ 283, sūdymas sūrymu (plg. rusų sacorka my3ny4nas) PolŽ 111, grūdinimas vandenyje || ore || alyvoje (plg. rusų saxanka eodanasa || 603Oywnas || macaanas) PolZ 107. 2. Būdas, arba išskiriamoji veiksmo ar proceso vyksmo ypatybė, kuri gali būti reiškiama: a) įvardžiuotiniu kokybiniu būdvardžiu, pvz.: apvalusis tekinimas (plg. rusų o6ma4xa Kpyenas) PolŽ 236, glotnusis pynimas (plg. rusų nepenremenue 2mradroe) PolŽ 274, rupusis || smulkusis malimas (plg. rusų rox04 Kpynnbti || monkkuii) PolZ 306, lankstusis || standusis sujungimas (plg. rusų coedOunenue 2u6xoe || nuomnoe) PolŽ 390, selektyvusis spinduliavimas (plg. rusu us6upamenonoe usnysdenue, vok. selektive Strahlung f, anglų selective radiation) TechT (4)7; b) įvardžiuotiniu neveikiamuoju dalyviu, pvz.: svyruojamasis judėjimas (plg. rusų K0o1eGamenonoe dsuocenue) FizZ 42, smogiamasis gręžimas (plg. rusų ydapHoe Gypenue) GeolZ 19, sukepamasis apdegimas (plg. rusų o6wue2 cnekatowmui) PolŽ 230, perpučiamasis (prapučiamasis) lydymas (plg. rusų niaexa npodyeroti) PolŽ 282, nejudamasis suleidimas (plg. rusų nocadxa wenodeuscras) PolŽ 309, kylamasis judėjimas (plg. rasų eocxodamųee Oeuncenue) GeolZ 41; c) būdvardžiu su priesaga -inis, -ė, pvz.: srovinis judėjimas (plg. rusų Oeuncenue nomounoe) PolZ 83, čiurkšlinis tekėjimas (plg. rusų Oewuxcexue cmpyiuamoe || cmpytinoe) PolZ 83, radialinis slėgimas (plg. rusų daenenkue paduansroe) PolŽ 79, duobelinis || juostinis || rėžinis laistymas (plg. rusų nomus no AYHKAM || no nonocam) MelŽ 95, kibirkštinis || lankinis išsielektrinimas (plg. rusų uckpoeot || Oy2oeoii paspad) FizZ 37, plėvelinis || burbulinis virimas (plg. rusų kunewue naérourioe | ny3sbipuamoe) PolŽ 139, ruoželinis pynimas (plg. rusų nepeniemenue capocesoe) PolZ 274; d) valdomojo daiktavardžio postpoziciniais linksniais, pvz. : jungimas trikampiu || žvaigžde (plg. rusų coedOuxexue mpeyzononurxonm || 36e3doii) FizZ 43, laistymas vagomis (plg. rusų 60posdkoidi nous) MelZ 96, velėnavimas langais || sienute (plg. rusų 0depro8Ka 6 Kaemky || 6 cmenky) PolZ 238, judėjimas apskritimu (plg. rusų OBuxcenue no kpyey) FizZ 41; e) valdomuoju daiktavardžiu su prielinksniu, pvz.: skridimas ant nugaros (plg. rusų noaém Ha cnune) PolZ 301, priėmimas iš klausos (plg. rusų npuém Ka cayx) PolŽ 319, atsiskaitymas pagal sutartis (plg. rusų pacučm no dozosopas) EkŽ 190, tinkavimas pagal žyminius (plg. rusy wmyxamypka no masxam) PolZ 505, pardavimas pagal pavyzdžius (plg. rusų npodaxca no o6pasyam) EkZ 167; f) Sliejamuoju padalyviu, pvz.: konservavimas pikeliuojant || siidant || džiovinant (plg. rusų Koxcepeuposarue nukenonoe || cyxoe || coaénoe) PolZ 153, sriegimas ivalcuojant (plg. rusų xaxamxa pes66i) PolZ 212, įtempimas gniuždant || skeliant || 6. Lietuvių terminologija 81 galo: a) mitybos objektą; b) gyvenamąją ar augimo vietą; c) kilmės vietą; d) išorines kūno ypatybes (formą, spalvą ir kt.); e) vidines ypatybes (subjekto pojūčiais suvokiamas ypatybes, palinkimą į ką ir kt.); f) atskiro organo skiriamąsias ypatybes (formą, spalvą ir kt.); g) tyrinėtoją, išskyrusį ir aprašiusį sudėtiniu terminu įvardijamą gyvių ar augalų rūšį; h) laiką, kada gyvis būna aktyvus, veisiasi, augalas žydi, vaisius mezga; i) augalo arba jo vaisių paskirtį, panaudojimą; j) subjekto vertinamąją sistematinę ypatybę. 4.3. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu eina veiksmažodiniu abstraktu reiškiamo veiksmo arba proceso pavadinimas, tai tokio termino šalutinis dėmuo gali nurodyti: a) objektą, kurį tas veiksmas liečia, arba objektą, kuriame vyksta tas procesas; b) būdą, arba išskiriamąją veiksmo ar proceso vyksmo ypatybę; c) subjekto vertinamąją ypatybę; d) veiksmo arba proceso vyksmo laiką; e) veiksmo paskirtį. 4.4. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu eina būdvardinis abstraktas, kuriuo nurodoma ypatybė, tai šalutinis tokio termino dėmuo gali apibūdinti: a) sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu žymimos ypatybės tiesioginį objektą; b) sudėtinio termino pagrindiniu dėmeniu žymimos ypatybės netiesioginį objektą; c) subjekto vertinamąją ypatybę. 4.5. Jeigu dvižodžio sudėtinio termino pagrindinis dėmuo įvardija natūralią arba dirbtinę medžiagą, tai šalutinis tokio termino dėmuo gali apibūdinti: a) vietą, kur ta medžiaga natūraliai būna arba kur ji susidaro; b) išorines arba vidines fizines tos medžiagos ypatybes; c) panaudojimo paskirtį; d) kilmę ir kt. 5. Transformacijos atvejų pasitaiko visose sudėtinių terminų grupėse. Transformų gali būti ne tik viena, bet dvi, trys ir net dar daugiau. Kadangi sudėtiniai terminai pastovumu neprilygsta vienažodžiams terminams, tai pirmųjų norminimo praktikoje transformacija vaidina palyginti svarbų vaidmenį. Sutrumpinimai I AnglŽ — A. Novodvorskis, Anglų-lietuvių kalbų politechnikos žodynas, Vilnius, 1958. Aug anat — J. Dagys, Augalų anatomija, Vilnius, 1950. BotŽ — Botanikos terminų žodynas, Vilnius, 1965. ChemŽ — K. Daukšas, Chemijos žodynas, Vilnius, 1960. EkŽ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas, Vilnius, 1966. FizŽ — Fizikos terminų žodynas, Vilnius, 1958. Flor — Lietuvos TSR flora, I—IV, Vilnius, 1959—1971, GeolŽ — V. Gudelis, Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius, 1956. Gram -— Lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, I — 1965, II — 1971. LBŽ — Lietuviškas botanikos žodynas, Kaunas, 1938. MelZ — J. Čeičys, Melioracijos terminų žodynas, Vilnius, 1960. NBZ — V. Natali, Bestuburių zoologija, Vilnius, 1966. Paukšt — T. Ivanauskas, Lietuvos paukščiai, I— III, Vilnius, 1955—1959, PolZ — Rusy-lietuviy kalbų politechninis žodynas, Vilnius, 1959. Sod — V, Venskutonis, I. Štaras, Sodininkystė, Vilnius, 1959, SportŽ — Sportinių terminų žodynas, Vilnius, 1959. TechT — Technikos terminai, 1—29, Kaunas, 1960—1969, TeisŽ — Teisinių terminų žodynas, Vilnius, 1954, TekstŽ — A. Jurevičius ir A. Čižas, Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas, I, Vilnius, 1962. 88 Vad aug — P. Snarskis, Vadovas Lietuvos augalams pažinti, Vilnius, 1968. Vad vab — A. Lešinskas, S. Pileckis, Vadovas Lietuvos vabzdžiams pažinti, Vilnius, 1967. Vad žind — T. Ivanauskas, N. Likevičienė, S. Maldžiūnaitė, Vadovas Lietuvos žinduoliams pažinti, Vilnius, 1964. Valg gryb — J. Mazelaitis, A. Minkevičius, Valgomieji ir nuodingieji grybai, Vilnius, 1957. Zuv — A. Grigelis ir kt., Zuvininkysté, Vilnius, 1967. Žūž — V. Anskaitis, M. Kilas, Rusų-lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas, Vilnius, 1971. 11 A — adjectivum ,,biidvardis* A, — būdvardis su priesaga -inis-, -é Ac — adjectivum compositum ,,sudurtinis būdvardis“ Ad — adverbium ,,prieveiksmis* N — nomen „daiktavardis“ Pa — participium activi ,,veikiamasis dalyvis“ Pp — participium passivi ,,neveikiamasis dalyvis“ Pr — praepositio ,,prielinksnis“ P, — participium adverbialis ,,padalyvis“ —> — galimos transformacijos ženklas —X—> — negalimos transformacijos Zenklas Kiti ženklai — įprastiniai formaliosios logikos simboliai. K. TAABAHHC JBYUYJI EHHbIE COCTABHbIE TEPMHHbI B COBPEMEHHOM JIHTOBCKOM S$I3bIKE Pe3iome B crarbe paccMaTpHBaeTC1 HHBeHTApb rpaMMaTHUYECKHX KOHOĖHTYpalLIHŪ AByuJeHHBIX COCTABHbIX TEDMHHOB B COBpEeMEHHOM JIHTOBCKOM S135IKe. Bojiee MpojJįyKTHBHELIMH SBJISIOTCA 11 rpaMMATHUECKHX KOoHĖdHTrypanHH: 1) MecTOHMEHHOe TMpHJaraTejbHOe + HMA CYymecTBHTeJIbHOe (ATpuGdyTHBHOe CJIOBOCOueTAHHe); 2) HMS NpHJaraTeabHoe C cypdukcoM -inis, -ė + HMS CYMeCTBHTeJjIbHOe (aTpHOYTHBHOe6 CJIOBOCOYETaHHE); 3) MecToHMeHHOe NpHYacTHE CTpa/laTeJIbHOTO 3A4JIOra + HMS CymecTBHTeJIbHOe (aTpuOyTHBHOE CJIiOBOCOueTaHHe); 4) MEeCTOHMEHHOe NpHYaCTHE JeiiCTBHTEIBHOTO 3aJ10ra + HMS CYIIeCTBHTe/bHOe (aTpHGY THBHOE CJIOBOCOUETaHHE); 5) CJ0KHOe NpHJIaraTeJIbHOe + HMS CYIIeCTBHTebHOE (aTpulyTHBHOE CjOoBOCOuYeTaHHe); 6) HMS CymecTBHTeJIbHOE + HMS CYIIeCTBHTe/IbHOE (aTpubyTHBHOE CJIOBOCOYETAHHE THTIA PHJIOKEHUN); 7) ynpasJSIOLIee UMS CYIIECTBHTEJbHOE + yIpaBjifieMOe HMS CYUIeCTBHTEJbHOR; 8) ympasasiomee HMS CVINECTBHTEJIbHOL + MPEAJIor + ynpaBjsieMoe HMS CYIeCTBHTEJbHOe; 9) HMS CymEecTBHTe/bHoe + mpuMbiKaomee aeenpuuactue; 10) HMS cymecTBHTENbHOE + NPHMHIKAlONMas Heonpejenennas OopMa raarona; 11) HMS cymecTBHTe BHO + NpHMEIKAIOILEe Hapeyne. BuifiesisieTcst HECKOJIBKO TEMATHUECKHX TPYMI COCTaBHbIX TEPMHHOB (Hanp., Ha3BaHHA HHC= TPYMEHTOB H areHTOB, CHCTeMATH3aLIHA pacTeHHH H XHBOTHLIX, Ha3BaHHA TPYJAOBHIX MPOIECCOB H onepanui, Ha3BAHHSA CBOHCTB H T.J.) H ONpPENeASNIOTCS OCHOBHBEIE (DYHKIHH HX BHJOBBIX KOMIIOHEHTOB. CocraBHbe TEDMHHEI B IĮeJIOM 60Jiee H3MEHYHBbIH NJIACT TEPMHHOJIEKCHKH, YeM, Hanpumep, OAHOCJIOBHBIE TEp MHHbI [T0O3TOMY B JIHTOBCKONH HayYHO-TEeXHHUECKOH TePMHHOJIOTHH acto Hab.oAaercs Tpanchopmaumss sToro popa TepMHHOB. OHa OGycJIOBJIeHa B OCHOBHOM TpeMsi NpHuKHAMH: 1) HECOOTBETCTBHEM MEXAY MOJĮEJIAMH COCTAaBHBIX TEPMHHOB H CJIOBOCOUYETaHHI, ynorpeGisieMblX B APYTHX CTHJISX JIHTEPATYPHOrO A3blka; 2) aHasorueii BH/IOBbIX TEPMHHOB B CMEXHBIX TEPMHHOCHCTEMaX ; 3) BJHSHHEM JAPYTrHX S3bIKOB. B cTaTbe paccMaTpuBaloTCs H OleHuBaloTcsl Gojiee uacTHbIe CJiygaH TaKOH TpaHchopMamuH. 89