Priesaginė lietuviškų terminų daryba

Swi ESI GBR Ti Uni VR S TB; R5S8 M 4 Toi N. Oi [email protected] acl dis A ERY E T UV O S TFS R MOK SLU AKADEMIJA S. KEINYS PRIESAGINE LIETUVISKU TERMINU DARYBA Terminologijoje žodžių darybai tenka didžiulis vaidmuo, nes aiški dauguma vienažodžių terminų bei sudėtinių terminų dėmenų yra dariniai. 92,59, grynai lie- tuviškų bei hibridinių vienažodžių terminų daiktavardžių, sudėtų į „Rusiškai lie- tuvišką ekonomikos terminų žodyną“ (Vilnius, 1966), yra padaryti iš kitų žodžių (iš viso skaičiavimui imta truputis per 1600 skirtingų žodžių, iš jų paprastųjų, arba pirminių, yra apie 120). Apie 9094 dariniai sudaro ir ,,Rusų— lietuvių — anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodyne“ (Vilnius, 1971) bei „Botanikos terminų žodyne“ (Vilnius, 1965) pateiktų tokios pat rūšies terminų (iš viso atitinkamai per 1900 ir apie 800 skirtingų žodžių, iš jų paprastųjų apie 180 ir 120). Taigi, kaip yra pažymėjęs N. Šanskis, kalba gali patenkinti visuomenės keliamus reikalavimus tik tuomet, kai panaudojamos visos turimos įvairiausios žodžių darybos priemonės, nes visų pirma žodžių daryba padeda sukurti žodyną, atitinkantį visuomenės raidą". Dauguma terminologijoje vartojamų darinių daiktavardžių yra išvesti su priesa- gomis. Pavyzdžiui, teisės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, meliora- cijos, chemijos, tekstilės (I d.) ir literatūros terminų žodynuose sudėta beveik 5000 darinių, padarytų pačios lietuvių kalbos priemonėmis. 68,5%, tų darinių, einančių minėtų sričių vienažodžiais terminais, yra išvesti su įvairiomis daiktavardžių priesago- mis. Dar daugiau priesagų vedinių yra tarp vienažodžių terminų daiktavardžių, sudėtų ekonomikos ir skaičiavimo technikos terminų žodynuose (atitinkamai 81,9 ir 79%). Tik „Botanikos terminų žodyne“ priesagų vedinių yra mažiau, tačiau ir čia jie sudaro didesnę pusę visų darinių. Tad su galūnėmis, priešdėliais ir žodžių san- dūros būdu padarytų terminų yra mažuma. Tai patvirtina didelį priesaginės daikta- vardžių darybos gajumą ir paplitimą dabartinėje lietuvių kalboje®. Pagaliau tai rodo, kad ir terminologijoje didžiausias dėmesys skirtinas žodžių darybai su priesagomis, tos darybos sutvarkymui, ištobulinimui. Labai svarbu, kad kiekvienas terminų da- rytojas ar tvarkytojas būtų gerai išstudijavęs priesaginę žodžių darybą, gerai žinotų jos teikiamas gėrybes kalbai ir pačiai terminologijai ir mokėtų tinkamai jomis nau- dotis. Šiame darbe sinchroniškai nagrinėjama terminų daiktavardžių daryba su priesagomis. Tyrimo objektą sudaro 4955 priesagų vediniai (tas pats vedinys 1 H. M. IHllanckniū, Ouepru no pycckoMy cJi10B000pa3oBaHHto H JIEKCHKOJIOrHH, Mocksa, 1951, p. 131. * V. Urbutis nurodo, kad priesagų vedinių lietuvių kalboje yra keletą kartų daugiau, negu visų likusiųjų darinių. Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 252. neretai yra pateiktas keliuose terminų žodynuose, bet čia skaičiuotas tik vieną kar- tą). Visi tie vediniai yra pateikti kaip vienažodžiai terminai LTSR Mokslų akade- mijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisijos peržiūrėtuose terminų žodynuose. Tai teisės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, melio- racijos, chemijos, tekstilės, literatūros, botanikos, ekonomikos ir skaičiavimo techni- kos terminų žodynai. Toks darbo objekto pasirinkimas paaiškinamas tuo, kad no- rima apžvelgti geriau sutvarkytų sričių terminų darybą, nustatyti išryškėjusius tos darybos polinkius. Priesaginė terminų vedyba nagrinėjama įprasta žodžių darybos tyrinėjimuose tvarka. Atsižvelgiant į vedinių darybinę reikšmę bei pamatinių žodžių pobūdį, skiriami tamtikriterminų darybos būriai. Per du trečdalius (68,79) vedinių yra išvesta iš veiks- mažodžių. Šie vediniai skirstomi taip: veiksmų pavadinimai, įrankių pavadinimai, veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, veiksmo rezultato pavadi- nimai, vietų pavadinimai. Likusieji vediniai paprastai remiasi vardažodžiais. Jų skiriami šie būriai: ypatybių pavadinimai, vardažodinės ypatybės turėtojų ir profe- siniai asmenų pavadinimai, deminutyvai, vietų pavadinimai, kuopiniai pavadinimai ir pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą. Kiekviename tokiame darybos būryje iš- keliami ir nagrinėjami terminų darybos tipai. Darybos būriai ir dariausieji tipai iš- dėstyti pagal vedinių gausumą, pradedant tais, kurie turi daugiausia vedinių. Tokiu būdu lietuvių kalbos daiktavardžių darybą labai išsamiai yra ištyręs V. Urbutis*. Skirtingai nuo V. Urbučio klasifikacijos čia vardažodinės ypatybės turėtojų pavadi- nimai ir asmenų pavadinimai pagal profesiją yra sujungti į vieną darybos būrį. Nagrinėjami visi terminai, kuriuos sinchroniškai galima laikyti vediniais, nors ne visi jie yra specialiai terminologijos reikalams padaryti. Taip daroma dėl to, kad daugeliu atvejų, matyt, neįmanoma nustatyti, ar terminas naujai padarytas, ar pa- imtas jau vartojamas kalboje žodis. Mat, nauji žodžiai, sujungiant tas pačias dalis (pamatinį žodį ir priesagą), gali būti padaryti bet kuriuo kalbos raidos laikotarpiu ir bet kurioje ja kalbančių žmonių vietoje. Netgi žinant, kad kuris nors žodis buvo pa- vartotas, pavyzdžiui, seniausiuose raštuose ar kuomet vėliau, dar negalima teigti, kad tikrai tas žodis yra paimtas iš tų senesnių šaltinių, o ne naujai padarytas. Ypač tai neaišku tuomet, kai tokie žodžiai yra retai kieno tepavartoti. Be to, negalima iš- leisti iš akių, kad ir iSvestiniai terminai, kurie yra paimti iš neterminologinės leksikos, gali sudaryti sąlygas atitinkamiems terminų darybos tipams formuotis. Dėlto, ma- tyt, netikslu būtų nelaikyti jų tų darybos tipų nariais. Pagaliau dabartinės žo- džių darybos tyrinėjimų objektą paprastai sudaro visi tos kalbos žodžiai, kurie sinchroniškai gali būti laikomi dariniais. Tačiau yra ir tokių atskirų terminų, net ne- darių tipų, kurių patekimas terminologijon iš neterminologinės leksikos neabejo- jamas. Tokiais atvejais terminų daryba apsitrynusi, betarpiško ryšio jų darybinė ir terminologinė (leksinė) reikšmė nebeturi. Darbe nagrinėjami tik terminai, kurie turi lietuviškas priesagas. Darybiškai skai- dyti galima ir dalį tarptautinių terminų, pvz.: aeronautika, analizatorius, arbitražas, automobilizmas, atmosferikai, aviamodelistas, deklaracija, diktatūra, ekspertizė, hidro- statika, kalcitas, magmatizmas, monarchija, olimpiada, operacija, proletariatas, pro- paganda, revizija, rezervatas, rezervuaras, sabotažas, sferoidas, šifratorius, technolo- 3 Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 251 ir tolimesni. gija, vakansija, vibrionas ir daug kitų. Tačiau daugeliu atvejų tarptautinių terminų skaidymas ir tam tikrų priesagų skyrimas būtų labai sąlygiškas ir formalus. Mat, tokie terminai savo sandara paprastai sutampa su atitinkamais kitų kalbų (daž- niausiai — rusų kalbos) terminais ir į lietuvių terminologiją visų pirma patenka jau padaryti, kaip skoliniai. Įdomu, kad lietuvių terminologijoje nebūdinga su tarptautinėmis priesagomis vesti terminus iš grynai lietuviškų žodžių. Aprašyti tarptautinių terminų darybą būtų naudinga, ir tai galėtų sudaryti atskiro tyri- nėjimo objektą. VEIKSMAŽODŽIŲ VEDINIAI VEIKSMŲ PAVADINIMAI Veiksmų pavadinimais yra vadinami priesagų vediniai, kurie, būdami padaryti iš pagrindinių veiksmažodžio formų, turi veiksmo, vyksmo arba būsenos reikšmę. Kiekvienas veiksmas gali turėti savo pavadinimą, nors ne kiekvienam atlikti yra reikalingos kokios nors priemonės, vien tam veiksmui skirta vieta ir ne kiekvienas sukelia kokius atskiro pavadinimo reikalingus padarinius. Be to, su skirtingomis priesagomis iš to paties veiksmažodžio padaryti vediniai veiksmą gali pavadinti ne vienu atžvilgiu — vienu atveju vediniai neturi jokių pašalinių reikšmės atspalvių ir yra grynieji veiksmų pavadinimai, kitu, — be pagrindinės veiksmo reikšmės, vediniai turi priesagų suteikiamų įvairių reikšmės atspalvių, pavyzdžiui, kartu pasakomas veiksmo organizuotumas ar didesnis jo mastas, veiksmo specialumas, jo atlikimo būdas ir kt. Kai kurių priesagų vediniai pavadina ne tiek pačius atskirus veiksmus, kiek tam tikras žmonių veiklos sritis. Dėl to šis vedinių būrys vadinamas ir plačiau — veiksmažodžių abstraktais. Didelė dalis terminų yra veiksmų pavadinimai. Kaip minėta, veiksmažodžių vedinių terminologijoje daugiausia ir dauguma jų yra veiksmų pavadinimai (nagrinė- jamuose terminų žodynuose jų yra per tris ketvirtadalius). Didelis šios reikšmės ter- minų paplitimas matyti iriš to, kad didesnė pusė visų priesagų vedinių priklauso veiksmų pavadinimų būriui. Kad ir labai gausu yra terminų veiksmų pavadinimų, vis dėlto didesne darybos įvairove jie nepasižymi. Itin didėliu darumu išsiskiria priesaga -imas, kuriai priklauso daugiau negu trys ketvirtadaliai visų veiksmų pavadinimų. Antra darumo atžvil- giu priesaga yra -ymas. Šios priesagos, suteikdamos vediniams tą pačią reikšmę, yra segamos prie skirtingos sandaros veiksmažodžių. Abi jos kartu apima visą lie- tuvių kalbos veiksmažodžių įvairovę — iš kiekvieno veiksmažodžio su -imas | -ymas galimas veiksmo pavadinimas. Dėl to, kaip yra pažymėjęs V. Urbutis, -imas ir -ymas — tai vienos priesagos variantai?. Per devynis dešimtadalius veiksmų pava- dinimų yra padaryta su -imas | -ymas. Didžiulę šių priesagų reikšmę terminologijoje rodo ir tai, kad arti pusės visų priesaginių terminų yra jų vediniai. Kiti šio būrio ter- minų darybos tipai didesniu darumu nepasižymi. Su priesagomis -tis, -yba, -mė, 4 Žr. B. Yp6yrunc, Cn0B006pa3oBaHHe HMeH CyIIeCTBHTEbHBIX B COBDEMEHHOM JIHTOBC- KOM si3bike. ABropedepar JiuccepTarinH Ha COHCKAHHe VUeHOR CTENCHH JSOKTOpa OHJIOJIOTHUECKHX Hayk, Buasnioc, 1971, p. 23. -uotė, -sena, -smas, -tynės, -mas, -esys, -ga, -lėir kt. padaryta arba tik po keletą, keliolika, arba rečiau pora trejetas dešimčių vedinių. Pagaliau didesnė pusė veiksmų pavadinimų darybos tipų turi po 1 —3 vedinius. Ne vienu atveju tokie vediniai yra pa- imti iš neterminologinės leksikos, dėl to terminologijoje tie darybos tipai didesnės reikšmės nė neturi. -imas Mokslo ir technikos kalboje šios priesagos vediniams tenka labai didelis vaid- muo. Matyt, jų gausumas didele dalimi apsprendžia ir paties mokslo darbų stiliaus būdingą bruožą — abstrakčios reikšmės daiktavardžių gausumą ir įvairių daiktavar- dinių pasakymų paplitimą. Beveik visi priesagos -imas vediniai turi gryną veiksmų pavadinimo reikšmę. Jais be jokių pašalinių atspalvių pavadinamas pats veiksmas, vyksmas ar būsena. Pvz.: angliavimas „trynimas, dengimas anglimi“ ChZ, anglinimas ,,vertimas anglimi“ ChZ, atidavimas „kūno ar medžiagos savybė ką nors atiduoti, perduoti aplinkai ar kitiems kūnams“ MZ, brendimas „sėklų vystymosi baigiamosios fazės“ BZ, buksavi- mas „varančių ratų arba vikšrų slydimas keliu, bėgiais, gruntu dėl per mažos trin- ties ar sankabumo“ MŽ, chemizavimas „visapusiškas cheminių medžiagos apdirbi- mo metodų panaudojimas pramonėje“ ChŽ, dūlėjimas „lėtas irimas, puvimas“ ChZ, „uolienų mechaninis ir cheminis irimas išorinių veiksnių (temperatūros, drég- mės, vėjo) ir gyvūnijos bei augalijos poveikyje“ MŽ, ėsdinimas „veikimas rūgštimi metalo paviršiaus“ ChZ, gelsvéjimas ,,balinto audinio yda; savaiminis procesas, per kurį baltas audinys dėl senėjimo arba nepakankamo muilo išplovimo ilgainiui pa- gelsta“ ATŽ, grūdinimas „medžiagos kietumo pakeitimas staiga atšaldant“ ChZ, irimas „medžiagos skilimas, ardymasis“ ChZ, įsibėgėjimas „„laipsniškas greičio didė- jimas mašinos darbe“ MZ, kopuliavimas „skiepijimas sudūrimu — toks skiepijimo būdas, kai imami vienodo storumo įskiepis ir poskiepis ir jie suduriami nuožulniai nupiautais galais“ BZ, /ėkštinimas „darymas lėkštesnių (pvz., šlaitų)“ MZ, misri- nimas „skirtingų paveldimumy sujungimas viename organizme (misriine, hibride) kryžminimo (lytinės hibridizacijos) metodais <...>“ BZ, plaukėjimas „,varpinių au- galų vystymosi fazė, kai iš viršutinio lapo makšties pasirodo pusė varpos (rugiuose, kviečiuose ir miežiuose) arba šluotelės viršūnė — 3—4 varputės (avižose, sorose); kukurūzuose — kai iš makšties iškyla sultono viršūnė“ BZ, MZ, prasikalimas ,,die- go iSlindimas iš žemės arba iš luobelės“ BZ, rišimasis „rišamosios medžiagos kietė- jimas“ ChZ, slūgsojimas „uolienų, rūdos išsidėstymas Žemės plutoje“ MZ, stiebė- jimas „įvairių augalų, išskyrus varpinius, vystymosi stadija, kurios metu išauga stie- bai“ BŽ, sukibimas „smulkiausių medžiagos dalelių savybė traukti viena kitą“ MŽ, ChZ, traukinimas „pieno šildymas, kad sutraukty, koaguliuotų“ ChZ, užgrūdinimas „pripratinimas prie neįprastų sąlygų, pvz., prie žemos temperatūros arba sausros“ BZ, vakcinavimas ,,apsaugojimas nuo susirgimo, įleidžiant vakciną, t. y. nusilpninty arba užmuštų ligos sukėlėjų (patogeninių bakterijų) preparatą“ BŽ. Tik maža priesagos -imas vedinių dalis yra vartojama ir konkretesne reikšme — jie pavadina veiksmo rezultatą, veiksmažodinės ypatybės turėtoją arba vietą. Tačiau visi tokie vediniai darybiškai gali būti suprantami kaip veiksmų pavadinimai, dalis jų ir vartojami abiem reikšmėm (abstrakčia ir konkrečia). Pats tas atskirų vedinių 10 reikšmės sukonkretėjimas (tiksliau homonimų susidarymas), matyt, bent kol kas daugiau yra semantinis, o ne darybinis (žodžių darybos) reiškinys. Dėl to kituose ter- minų darybos būriuose jie nenagrinėjami, bet aptariami kartu su veiksmų pavadini- mais. Iš viso tokių konkrečią reikšmę turinčių priesagos -imas vedinių yra keletas dešimčių. Pvz. : išplovimas 2 „įdubimas, atsiradęs tekančiam vandeniui išplovus pury gruntą (dugne ar paviršiuje), išplauta vieta“ MZ (plg.: isplovimas 1 „smulkių grunto dalelių išplovimas iš šlaito“, isplovimas 3 ,,drusky išplovimas iš dirvožemio; nudruski- nimas, išžluginimas“ MZ), kalėjimas „TiopbMa, npeGbiBaHHe B 3aKJIjOueHHH“ TŽ, palikimas „KaciepncTrBo“ LŽ, , nacaenctso; ocrapienue” TŽ, rietimas „audinio gabalo prekinė pakuotė; audinio gabalas, matavimo —vyniojimo mašina suvynio- tas į ritinį“ ATŽ, užgriebimas „mašinos įdirbamas baras vienu darbo organo veiksmu“ MŽ, užvažiavimas „atitinkamai įrengta vieta užvažiuoti ant pylimo“ MŽ, užvėlimas ,,vilnonio velto audinio yda; labiau suvelta audinio vieta, išilginis atspalvinis dryžis arba rumbas (iškyla vienoje audinio pusėje ir įduba antroje) <...»*“ ATZ ir kt. Konkrečios reikšmės teikimas terminams, išvestiems su priesaga -imas, nėra geras dalykas. Mat, dažnai tokie terminai yra dvireikšmiai, iš jų darybinės sandaros visų pirma kyla abstrakčioji — veiksmų pavadinimo reikšmė. Tvarkant terminologiją, specializuojant žodžių darybos priemones, tai turėtina galvoje. Konkrečios reikšmės vediniai darytini su atitinkamiems darybos būriams būdingomis priesagomis, ga- lūnėmis. ; Priesagos -imas vediniai daromi iš įvairios sandaros ir reikšmės pamatinių veiks- mažodžių (statistiniai duomenys pateikami I lentelėje, žr. kt. p.). Daugiau kaip treč- dalis vedinių (767 iš 2195, arba 34,99,) yra padaryta iš pirminių veiksmažodžių, dauguma jų remiasi priešdėliniais veiksmažodžiais. Pvz.: ištįsimas, pervėlimas (ATŽ), brendimas, išgulimas, nunokimas, purkštimas, sužėlimas, tręšimas (BŽ), blukimas, degimas, praskiedimas, rūgimas (ChŽ), atpigimas, brangimas, engimas, išsiuntimas, neišpirkimas, perpirkimas, sukaupimas, supirkimas, telkimas (EŽ), aušimas, lūžimas, pakrypimas, sutapimas (FŽ), atšilimas, dilimas, dubimas, sliuogimas (GŽ), perdėjimas, sušukimas (LŽ), grindimas, išsiurbimas, nušliaužimas, užtvenkimas (MŽ), brėžimas, gedimas, į jungimas, išjungimas, lošimas, nesutapimas, perjungimas, sprendimas, su- vokimas, vedimas (STŽ), čiuožimas, peržaidimas, sklendimas (SŽ), atleidimas, grobi- mas, ištuokimas, perrinkimas, priteisimas, skundimas, užgrobimas (TŽ). Dalis vedinių yra vartojama ne vienoje terminologijos šakoje, pvz. : drumstimas GZ, MZ, įmirkimas GZ, MZ, isbrinkimas ChŽ, MZ, skilimas ChZ, FZ, MZ, stingimas ChŽ, GZ, vilki- mas GZ, MZ, SZ ir kt. Dauguma vedinių remiasi išvestiniais veiksmazodziais. Didesnė pamatinių veiks- mažodžių dalis yra išvesta iš lietuviškų žodžių, dažniau iš vardažodžių, pvz.: akia- vimas, apvaisinimas, įvairavimas „variacija“, kryžminimas, mišrinimas, pumpuravi- mas, sulapojimas (BŽ), auksavimas, baltinimas, dervėjimas, rūdijimas, sucukrinimas (ChŽ), apginklavimas, apmuitinimas, įbaudžiavinimas, lenktyniavimas, perrūšiavimas, prekiavimas, sandėliavimas, (su)stambinimas, suvalstybinimas, ūkininkavimas (EZ), praretinimas, skystėjimas, skystinimas (FŽ), apanglėjimas, smulkinimas, sutitnagėji- mas (GŽ), įasmeninimas, laipsniavimas (LŽ), lietinimas, įdumblėjimas, sausinimas, supelkėjimaš (MŽ), dauginimas, dvejinimas, kibirkščiavimas, (pa)dvigubinimas, pa- ženklinimas, sandarinimas, skiemenavimas, suskaičiavimas (STŽ), blizgiavimas, 11 hiuizbagues (pg hf gr ‘rerurpoA 13ununys GG] OSIA $7 881 19 | Ly nie ne V 15 L vp 6 L rd ‘hizpozewsyroa hruizkigues hf gr 16 6 6 96 14 I 9 <q 06 96 || = stunnejdie) STUTISOAST = £0€ 9. VI 62 LG L Ig L Ell Ir 61 = SIUIPOZEPIBA SIUTISIAST : g. 621 0 91 8¥ 01 L 61 S 8p pI L S SIUIPpOZEWISYIDA STUIISOAST BQIe SIUTISIUI FAY CEI | SCI | €06 | 96 61 S0r | €6 6SI | 8¢€ 81 [e SIUTISAASIOU 68 9 8 8 g I 91 € Il 14 L I tuzpozewsyroa hruizkigues hf gr 208 1g 138 OrI | 82 Ly 9¢ 8 ¥e1 | cer | £€ I stunnejdie) SIUIISOAST y [1] 2 1€2 Ip 61 ¥9 LG V 66 PI 09 oF vG Į SIUIPOZEPIBA SIUIISIAST & 5 LIT 06 Ig LE Gl 6 66 el 91 LT 01 = SIŪIDOZEUISYIVA SIUIISOASI BQIe SIUTISIUI E. ¥61 £€ ag 69 £6 “G (44 81 sv 16 Gl 6 SIunSaAgIau hulpeA | mi | zs | ZIS | ZW a h3unarys 4 4 Zz 4 ZT-149 7d Zz 2D 74 [ZY SIPOZRWSHIOA SIUneweg OSIA 51 SIYO1Y 9sonuiApoz hurwio) hiurpop 912343 | 12 me IT S| Wo irklavimas, nuginklavimas (SŽ), apmokestinimas, įdarbinimas, išbuožinimas, perbal- savimas, piktnaudžiavimas, suvienijimas, užantspaudavimas (TŽ). Nemažai terminų padaryta ir iš mišrinių bei veiksmažodinių antrinių veiksmažodžių, pvz.: derėjimas „fruktifikacija“, salinimas (BZ), balinimas, gesinimas (ChZ), įkurdinimas, išsiunti- nėjimas, nesumokėjimas (EZ), mirgėjimas (GZ), aprašinėjimas, nutylėjimas (LZ), ra- vėjimas, sudrėkinimas (MŽ), (į)kaitinimas, išplėtojimas, nutekėjimas, sendinimas, spausdinimas (STZ), pralaimėjimas (SZ), įtikinėjimas, supirkinėjimas (TZ). Gana dažnai priesagos -imas vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra išvesti iš tarptautinių žodžių. Tokių vedinių nagrinėjamuose terminų žodynuose yra beveik 600, arba 27,29, visų su šia priesaga išvestų žodžių. Itin daug tokių vedinių pateikta K. Daukšo „Chemijos žodyne“ — čia beveik pusė visų priesagą -imas turinčių ter- minų remiasi iš tarptautinių Žodžių išvestais veiksmažodžiais. Būdinga, kad šio tipo pamatiniai veiksmažodžiai dažniausiai būna nepriešdėliniai. Pvz.: ablaktiravimas, anestezavimas, peraminavimas, vakcinavimas (BZ), alkilinimas, koksavimas (ChŽ), brokavimas, decentralizavimas, dokumentavimas, industrializavimas, išbrokavimas, kolektyvizavimas, konvejerizavimas, normavimas, populiarinimas, (su)proletarėjimas, specializavimas(is), subalansavimas, tarifikavimas (EŽ), įelektrinimas, jonizavimas, magnetinimas (FZ), alegorizavimas, publikavimas, redagavimas (LŽ), frezavimas (MZ), adresavimas, algoritmavimas, chronometravimas, demontavimas, ekstremavimas, Jor- malizavimas, fragmentavimas, integravimas, intensyvinimas, išmontavimas, kodavimas, komutavimas, konkretinimas, maksimizavimas, minimizavimas, modernizavimas, optimizavimas, pasyvinimas, perforavimas, permagnetinimas, prognozavimas, progra- mavimas, simetrinimas, standartizavimas, transformavimas, transliteravimas, tranzis- torizavimas „perėjimas įtranzistorius“, vizualizavimas (STZ), katapultavimas, lyderia- vimas (SŽ), išregistravimas, komandiravimas, sudemokratinimas, užprotestavimas (TŽ) ir kt. Šioje vedinių grupėje aiškiai krinta į akis nepakankama pamatinių veiksmažo- džių darybos specializacija, dėl to kartais tam pat reikalui teikiami skirtingi terminai, plg. peraminavimas „amino grupės (NH,) perteikimas iš vienos organinės rūgšties į kitą“ (BŽ) ir peramininimas „amino grupės perkėlimas iš vieno junginio į kitą“ (ChŽ). Nepakankamai nusistovėjęs tebėra ir pačių veiksmažodžių darybos pamato pasirinkimas. Tai taip pat yra gretimybių atsiradimo priežastis, nes šalia formaliza- vimas, industrializavimas, modernizavimas, standartizavimas ir kt. nėra peiktini ir Jormalinimas, industrinimas, moderninimas, standartinimas ir pan. Be terminų Zody- nuose pateiktuju elektrinimas, konkretinimas, magnetinimas, kalboje vartojami ir elektrizavimas, konkretizavimas, magnetizavimas. Teiktinesni iš tokių vienareik§miy porų yra elektrinimas, magnetinimas tipo vediniai, nes jie ir trumpesni, ir jų pamatinių veiksmažodžių daryba lietuvių kalboje motyvuotesné. Maždaug kas dešimtas priesagos -imas vedinys (10,99) remiasi sangrąžiniais veiksmažodžiais. Pastarieji dažniausiai būna priešdėliniai (per tris ketvirtadalius). Nemaža vedinių dalis yra įvairių savaiminių veiksmų pavadinimai, pvz.: drapira- vimasis (ATŽ), apsidulkinimas, apsivaisinimas, krūmijimasis, spurgavimasis (BŽ), diferencijavimasis, koncetravimasis (EZ), drumstimasis, nusistojimas (ChZ), atsispin- dėjimas, dalijimasis, iSsielektrinimas (FZ), isisiurbimas, susisluoksniavimas (GZ), kramojimasis (MZ), deformavimas (is), issilyginimas, issimagnetinimas, nusidėvėjimas, uzsikirtimas (STZ), skleidimasis (SZ) ir kt. 13 Priesagos -imas vediniai daromi iš būtojo kartinio laiko asmenuojamosios for- mos. Tai labai aiškiai matyti tuose vediniuose, kurie yra padaryti iš veiksmažodžių, turinčių skirtingą būtojo kartinio laiko kamieną, pvz.: degazavimas : degazavo, ėjimas : ėjo, griuvimas : griuvo, radimas: rado, rovimas : rovė, separavimas : sepa- ravo, subrendimas : subrendo, sudūrimas : sudūrė, volavimas : volavo, žydėjimas : žydėjo. Priesagos -imas vedinių daryba turi labai aiškias ribas. Su ja vediniai nedaromi tik iš mišrinių veiksmažodžių, turinčių bendratyje priesagą -yti (matyti, rašyti, skai- tyti). Tačiau iš antrinių veiksmažodžių, turinčių priesagą -yti, vediniai daromi su priesaga -imas, pvz.: liudijimas TZ, trūnijimas BZ. Terminų darybos netaisyklingumas dažniausiai yra susijęs ne su pačios priesagos vartojimu, bet su netinkamai parinktais ar padarytais pamatiniais veiksmažodžiais. Tokie atvejai išsamiai nagrinėtini veiks- mažodžių darybos darbuose. -ymas Priesagos -ymas vedinių nagrinéjamuose terminų Zodynuose yra 10 kartų mažiau, negu žodžių, išvestų su priesaga -imas. Tai yra darybai imamų veiksmažodžių skai- čiaus ribotumo padarinys. Mat, šios priesagos vaidmuo žodžių daryboje yra visai toks pat, kaip ir priesagos -imas, tačiau ji segama tik prie mišrinių veiksmažodžių, kurių bendratis yra triskiemenė su -yti, 0 esamojo ir būtojo kartinio laiko III asmuo dviskiemenis, neskaitant priešdėlių (pvz. : dažyti, dažo, dažė, skirstyti, skirsto, skirstė). Iš visų likusių veiksmažodžių veiksmų pavadinimai vedami su priesaga -imas. Vadina- si, su abiem šiomis priesagomis veiksmų pavadinimus galima padaryti iš visų tipų lietuvių kalbos veiksmažodžių. Priesagos -ymas vedinių darybos reikšmė yra lygiai tokia pat, kaip ir aptarto- sios priesagos -imas vedinių. Jie yra grynieji veiksmų pavadinimai. Gali būti pavadi- namas ir aktyvus veiksmas, ir savaiminis, ir pagaliau būsena, tačiau tai pareina nuo pačių pamatinių veiksmažodžių reikšmės. Pvz.: dažymas „dažo ar pigmento spalvos perdavimas kitai medžiagai“ ChŽ, „augalinių ir gyvūninių ląstelių ar audinių veiki- mas specialiais dažais, išryškinančiais atitinkamus struktūrinius ląstelių elementus“ BŽ, laistymas „vienkartinis dirbtinis dirvožemio sudrėkinimas, liejant vandenį pa- viršiumi arba lietinant“ MŽ, perlaikymas „per ilgas fotosluoksnio apšvietimas“ ChZ, plukdymas „medžių gabenimas vandeniu“ MZ, susiskaidymas GZ, ,,sudéti- nių medžiagų skirstymasis į dalis (pvz., durpių susiskaidymas)“ MŽ, užtvindymas „padėtis, kai apsemiami žymūs naudojamų žemių plotai, smarkiai pakilus vandens horizontui upėje, ežere ar jūroje“ MZ, valymas „priemaišų šalinimas“ ChZ, ,,nerei- kalingų daiktų ir medžiagų pašalinimas“ MŽ, vystymasis EŽ, GŽ, STŽ, „augančio organizmo arba jo dalies laipsniškas persiformavimas iš paprastesnės struktūros į sudėtingesnę“ BZ. Keletas priesagos -ymas vedinių yra vartojami konkrečia reikšme, tada jie pri- artėja prie veiksmo rezultato pavadinimų. Pvz. : apsakymas ,,pacckas® LŽ, įstatymas „3aKon“ EZ, STZ, TŽ, prašymas „npomeHnne, npocs6a, xoxaraiictso® TZ. Tačiau ir tokie vediniai darybos atžvilgiu visu pirma yra veiksmų pavadinimai, kai kurie ir terminologijoje vartojami abiem reikšmėmis, pvz.: įstatymas „nojJicTa- HOBKa“ STZ. 14 Beveik trys ketvirtadaliai vedinių (72,4%) remiasi priešdėliniais veiksmažodžiais, šeštadalis vedinių yra sangrąžiniai, nes padaryti iš sangrąžinių veiksmažodžių. Kiek šios rūšies priesagos -ymas vedinių yra pateikta terminų žodynuose, matyti iš šios lentelės: II lentelė Pamatiniai Vedinių skaičius veiksmažodžiai nepriešdėliniai priešdėliniai Terminų žodynas žiniai“ sangrąžiniai žiniai. ¥ | sangrąžiniai sa ATŽ = | = 1 = BŽ 2 | 1 2 ChŽ 10 || 12 1 EZ 14 2 49 12 FZ 4 1 4 3 ne Gž 3 2 25 9 LŽ 2 - 5 = MZ TED — 4 3 STZ 25 3 66 12 iš SZ 9 3 17 4 ih TZ 12 1 41 7 Iš viso skirtingų vedinių 52 7 126 29 214 Darybos pamatuirčia gali būti laikomas būtasis kartinis laikas, nors nėra jokių kliūčių šios priesagos vedinius darybiškai sieti ir su esamuoju laiku. Turint galvoje, kad visi vediniai yra susiję su veiksmažodžiais, bendratyje turinčiais -y-, galima būtų išskirti priesagą -mas (jei kalbami vediniai darybiškai būtų siejami su bendratimi). Su būtuoju kartiniu laiku sieti ir skirti priesagą -ymas patogiau nebent dėl jau minė- to šių vedinių darybos reikšmės tapatumo bei pamatinių veiksmažodžių pasiskirs- tymo su priesaga -imas. Kaip minėta, tai leidžia -imas | -ymas laikyti vienos prie- sagos variantais. Pasitaikantys abejotino gerumo terminai dažniausiai yra susiję su nepakankamai apgalvotu pamatinių veiksmažodžių pasirinkimu. Pvz., išsisklaidymą „taškų nutoli- 15 mas nuo kurios nors tiesės ar kreivės, grafiškai atvaizduojant stebėjimų duomenis“ MZ geriau tiktų vadinti terminu sklaida, nes čia pavadinamas ne pats veiksmas ar vyksmas, bet tam tikra atitinkamo veiksmo sukelta būsena. Neaiškus terminas persi- dažymas „dažų įsigėrimas“ ChZ, nes iš jo morfeminės sandaros pirmiausia kyla kita reikšmė. Tokių ne visai aiškių ar tikslių terminų atskirų sričių specialistai, be abejo, galėtų pateikti daugiau. „tis Su priesaga -tis padaryti vediniai savo reikšme kiek skiriasi nuo -imas ir -ymas vedinių, einančių tikraisiais veiksmų pavadinimais. Šios priesagos vedinių reikšmė yra apibrėžtesnė, specialesnė, pats pavadinamasis veiksmas neretai vyksta tik tam tikrą laiko tarpą arba tik tam tikroje vietoje, tam tikroje srityje, pvz: atimtis STŽ, gintis TŽ, griūtis GŽ, SŽ, „sniego ar žemės griuvimas nuo kalno; lavina“ MŽ, imtis SZ, rungtis SZ, slinktis GZ, „žemės masės slinkimas žemyn“ MZ, sudėtis ,,clioxenue, cyMMHpoBaHHe“ STZ ir kt. Dalis vedinių pavadina tam tikrą būvį ar ypatybę, kylan- čią iš atitinkamo veiksmo, pvz.: apimtis EZ, STZ, atmintis „naMarb“ STZ, kryptis EZ, FZ, GZ, LZ, MZ, SZ, STZ, padėtis EZ, FŽ, MZ, SŽ,STŽ, „atomo, grupės vieta molekulėje“ ChZ, parengtis SZ, STZ, paskirtis EZ, STZ, TZ, paslaptis EZ, TZ, patirtis EZ, LZ, STZ, rimtis FZ, trintis FZ, GZ, MZ, STZ. Yra terminų, kurie savo reikšmėmis nutolę nuo veiksmažodžių abstrakty būrio, nes patys jie vartojami įvairiomis konkrečiomis reikšmėmis. Pvz.: išimtis STŽ, TŽ, kliūtis FZ, GZ, SZ, STZ, stotis EZ, GZ, SZ, STZ, žiotys GZ, „vieta, kur upė įteka į jūrą, ežerą, vandens talpykla, kita upę arba kur ji išnyksta, išsiliedama sausumos paviršiuje bei paimant jos vandenį ūkio tikslams (pvz., drėkinimui, vandentiekiui ir kt.)“ MŽ. Su šia priesaga pasidaroma ir naujų terminų, tačiau vis dėlto jos vedinių nėra daug (37). Vediniai daromi tik iš pirminių veiksmažodžių, daryboje remiamasi bendra- timi, pvz.: griūtis (: griūti), įremtis (: įremti), išvyktis (: išvykti),netektis (: netekti), padėtis (: padėti), užduotis (: užduoti). Dažnesni vediniai iš priešdėlinių veiksmažo- džių. Šaknies balsių kaita naujai daromiems terminams nebūdinga. Ji pasitaiko tik keliuose iš bendrojo kalbos žodyno paimtuose žodžiuose, pvz.: paslaptis (: paslėpti), šlytis (: šlietis), valktis (: vilkti) BZ. =yba (-os) Priesagos -yba (-os) vedinių terminologijoje vartojama palyginti nedaug (nag- rinėjamų sričių terminų Žodynuose yra 31 vedinys), tačiau su ja pasidaroma ir naujų terminų. Dėl to ji yra svarbi terminų daryboje. Svarbi ji ir dėl reikšmių, kurias paprastai gauna su ja išvesti terminai. Šio tipo vediniais pavadinama: a) apibendrinta tam tikros rūšies veiksmų vi- suma, organizuoti procesai ar renginiai ir b) atitinkama žmonių veiklos sritis, užsiėmi- mas. Dalis vedinių gali turėti abi šias reikšmes. Pvz.: a) dalyba STZ, daugyba STZ, gavyba EŽ, GŽ, „didelių medžiagos kiekių gavimas iš gamtinių telkinių“ ChŽ, grę- žyba GZ, kasyba (visuma darby) GZ, leidyba LŽ, TŽ, mityba GZ, skaidyba STZ, žvalgyba GŽ, TŽ; b) braižyba STŽ, gamyba EŽ, STŽ, išradyba EŽ, prekyba EŽ, TŽ, skiepyba „mokslas, kuris aiškina vieno augalo dalies perkėlimo kitam augalui tech- 16 niką, suskiepytųjų dalių suaugimą ir sąveiką“ BŽ, statyba EŽ, žvejyba EŽ. Platesnio masto organizuotų veiksmų ar kokių renginių pavadinimai neretai būna daugiskai- tiniai, pvz.: dalybos EŽ, TŽ, derybos TŽ, lažybos STŽ, pratybos SŽ, varžybos SŽ. Keletas šią priesagą turinčių terminų yra įgavę konkrečią reikšmę, pvz.: radybos TŽ, taryba EŽ, SŽ, TŽ, vadyba „žinyba“ TŽ, valdyba EŽ, STŽ, TŽ, žinyba EŽ, TŽ. Maždaug po vienodai priesagos -yba(-os) vedinių išvesta iš pirminių, mišrinių ir antrinių veiksmažodžių, pvz.: leidyba (: leisti, leidžia, leido), skaidyba (: skaidyti, skaido, skaidė), tarnyba (: tarnauti, tarnauja, tarnavo). Šiam darybos tipui nebūdinga remtis priešdėliniais veiksmažodžiais — tik pora terminų teturi priešdėlius (išradyba EŽ, netesybos EŽ, TŽ). Vediniai gavyba (: gavo), gynyba (: gynė), kūryba (: kūrė), mityba (: mūro), radybos (: rado) rodo, kad darybos pamatu eina būtasis kartinis lai- kas. Pamatinių veiksmažodžių antrinės priesagos į pamatinius kamienus neperke- liamos, pvz.: daug-yba (: daug-ino), netes-ybos (: netes-ėjo), prek-yba (: prek-iavo), rūp-yba (: rūp-ino), skiep-yba (: skiep-ijo). „tė [-(i)uotė] Šio tipo vediniai dažniausiai yra tam tikrų apibrėžtų su specialiais tikslais ar užduotimi atliekamų veiksmų pavadinimai, pvz.: deblokuotė STŽ, komandiruotė EZ, LŽ, TŽ, laviruoté SZ, markiruoté STZ, preparuoté GZ, rekognoskuotė „vietovės, kurioje numatoma vykdyti kuriuos nors darbus, preliminarinis apžiūrėjimas“ MZ, rokiruotė SZ, skaičiuotė STZ, šifruotė EZ, treniruotė SZ, STZ, zonduotė GZ. Keletas vedinių turi atsietesng reikšmę, pvz.: asmenuoté STZ, formuluotė STZ. Yra ir visai konkrečios reikšmės vedinių, pvz.: asignuoté EZ, blokuoté ,,apsaugos prie- mong, neleidžianti, vykstant vienam procesui, vykti kitiems procesams“ MZ, bet ir „blokavimas“ STZ. Dauguma vedinių turi tarptautinius kamienus, tik pora remiasi lietuviškais Zo- džiais (asmenuotė ir skaičiuotė). Pamatiniai veiksmažodžiai lietuviškų priešdėlių neturi. Vediniai daromi tik iš antrinių veiksmažodžių, turinčių bendratyje priesagą -(i)uoti. Dėl to, vedinius darybiškaisiejant su bendratimi, nėra būtina skirti priesagą -(i)uoté, nes bendraties priesaga vedinyje pasilieka“. Ši priesaga dabartinėje lietuvių kalboje, matyt, tik terminų darybai tevartojama. Jos vedinių yra nedaug (17). -mė Priesagos -mė vediniais yra pavadinamos ypatybės, išeinančios iš pamatiniais veiksmažodžiais žymimo veiksmo, pvz.: baigmė SŽ, drėgmė ChŽ, FŽ, GŽ, STŽ, „vandens ar garų kiekis medžiagose ar aplinkoje“ MŽ, kilmė BŽ, TŽ, linkmė „kryp- tis“ FZ, reikmė EZ, trukmė EZ, FZ, GZ, STZ, SZ, „laikas, kurį kas trunka“ MZ. Dalis vedinių turi konkretesnes reikšmes, pvz.: padermė ,,1. mikrobiologijoje — mikrobų kultūrų serija; 2. sistematikoje — augalų pasaulio stambiausi, pagal Wetštei- na, nepriklausomai vienas nuo kito atsiradę padaliniai; <...“ “ BZ, tėkmė GZ, SZ, „upės ar šiaip tekančio skysčio srovė“ MŽ. * „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (I, p. 298) tokie žodžiai laikomi priesagos -(i)uotė vedi- niais. 2. Lietuvių terminologija 17 Dauguma vedinių darybiškai santykiauja su pirminiais veiksmažodžiais, nors yra vedinių ir iš kitokios sandaros veiksmažodžių. Reti vediniai su priešdėliniu pamatiniu kamienu, pvz.: ištvermė SŽ. Darybai imama veiksmažodžių bendratis, pvz.: kilmė (: kilti), reikšmė (: reikšti). Bendraties priesagos į vedinius nepereina, pvz.: reikmé (: reikėti). Kadangi šio tipo vediniai darybiškai yra susiję su bendratimi, sinchroniškai ir tokius vedinius, kaip bausmė TŽ, drausmė EŽ, TŽ, prasmė LŽ, STŽ, galima sieti su priesaga -mė. Šiaipjau tai yra menko darumo tipas. Dalis terminų yra paimti iš bendrojo kalbos žodyno seni žodžiai. Kai kurie terminai tik iš bėdos gali būti priskiriami šiam darybos tipui (drėgmė, pradmė). Kitos priesagos Terminų žodynuose yra pateikta veiksmažodžių abstraktų, padarytų dar su 35 priesagomis. Tačiau su 26 ty priesagų vartojama vos po 1—2 vedinius. Ir dares- nės šio būrio priesagos teturi mažiau negu po 10 vedinių. Iš viso su šiomis priesago- mis padaryti 83 vediniai. -atis : biuratis GZ, gaisatis EZ, karšatis GZ. -bos : paliaubos TZ. -ena : teisena TZ. Tiksliau čia priesagos -sema morfonologiné atmaina. -esys : blizgesys ATZ, GZ, elgesys STZ, judesys EZ, FZ, GZ, STZ, SZ, ūžesys FZ, STZ, virpe- sys GZ, STZ. -estis : mokestis EZ, TZ, užmokestis EZ, STZ. Sie vediniai galėtų būti laikomi ir veiksmo objekto pavadinimais. -ga : atostogos EZ, eiga FZ, GZ, MZ, STZ, išeiga ChZ, EZ, GZ, pareiga EZ, TZ, pareigos EZ, užeiga GZ. Dalis vedinių yra vartojami konkrečiomis reikšmėmis. -iava : baudžiava EZ, TŽ. «ima : šilima ChZ (terminas neteikiamas). -inys : sukinys FZ, STZ, „elektrono sukimasis aplink savo ašį“ ChZ, šaukinys STZ. -ynės : gaudynės TŽ, žaidynės SZ. -klė =: būklė ChZ, EZ, STZ, SZ, duoklė BZ, medžioklė SZ, TŽ, žūklė SZ. -la i veikla EZ, GZ, LZ, STZ, SZ, TZ. las : verslas EZ, TZ. lė i apgaulė TZ, grimzlė SZ, uoslė SZ, veislė BZ, SZ. -liava : rinkliaw EZ, TZ. lis: anédélis EZ, nuotolis EZ. ius : perteklius ChZ, EZ, STZ. mas : glismas GZ, MZ, perversmas EZ, TZ, plasmas GZ, slysmas GZ, MZ, teismas EZ, TZ. -sena : būsena ChZ, gyvensena GZ, laikysena GZ, SZ, rašysena TZ, sédésena SZ, stovėsena SZ. -slas : dumslas GZ, mokslai EZ, pamokslas LZ, sąmokslas TZ. -smas : dvelksmas GZ, skausmas SZ, tirpsmas GZ, veiksmas (-ai) FZ, LZ, STZ, SZ, TZ, vyksmas (-ai) GZ, STZ. Vedinys lanksmas ,,upés, kanalo, griovio kreivės pavidalo posūkis“ MZ yra konkretesnės reikšmės. Plg. morfonologing atmainą -mas. -sna : dulksna GZ, džiūsna „liga, pasireiškianti apsikrėtusių lapų daliniu arba visišku nudžiū- vimu, kartais net visos augalo viršūnės nudžiūvimu“ BZ. -stas : įtūpstas SZ, mostas SZ. tas : burtas STZ, gaistas EZ. -té : pašvaistė FZ, GZ, prosvaisté MZ. -tynés : guitynés SZ, imtynės SZ, lenktynės SZ, ristynés SZ, rungtynės SZ, varziytynés EZ, TZ -ulis : pragiedrulis GZ. 18 -ulys : vytulys „augalų, tame tarpe ir vilnamedžio, liga, nuo kurios žymiai sumažėja medvilnės derlius ir pablogėja jos kokybė“ ATŽ. -uma : šiluma ChŽ, FZ, MZ, STZ. -umas : stovumas SZ, trūkumas TZ. -undra : lijundra GZ, MZ. -urys : sūkurys FZ, GZ, MZ, SZ. -uté : suirutė EZ. -utis |: skambutis STZ. -vis : būvis EZ, sambiivis EZ. Dalis kalbamy priesagy dabartinėje kalboje yra labai retos, su jomis ir apskri- tai tepadaryta tik po vieną kitą šio būrio vedini, pvz.: -bos, -la, -umas, -uma, -undra, -urys ir kt. Matyt, dėl to ir terminologijoje jos yra visai nepopuliarios. Be to, ne vie- nas čia minėtas terminas yra senas lietuvių kalbos žodis, pvz.: bausmė, blizgesys, drausmė, karšatis, lijundra, pragiedrulis, skausmas, teismas, verslas ir nemažai kitų. Aiškus dalykas, kad į terminologiją jie pateko jau padaryti iš bendrojo kalbos žody- no. Kurių-ne-kurių priesagų vediniai turi svarbių reikšmės skirtumų, kurie gali būti labai naudingi terminologijai. Pavyzdžiui, priesagos -sena vediniai rodo veiksmo at- likimo būdą, kaip to veiksmo atlikėjų ypatybę, išskiriančią juos iš kitų tarpo, priesa- gos -tynės vediniams yra būdinga organizuotų renginių ar varžybų pavadinimo reikšmė. Tik vienas teisės terminas sutuoktuvės gali būti laikomas švenčių bei apeigų pa- vadinimu, tačiau ir jis yra labai artimas veiksmažodžių abstraktams. ĮRANKIŲ PAVADINIMAI Beveik kiekvienos srities terminologijoje yra didesnis ar mažesnis būrys terminų, pavadinančių įvairias veiksmo atlikimo priemones: mašinas, prietaisus, įrenginius, įnagius arba jų dalis. Žodžių daryboje iš veiksmažodžių išvesti tokios reikšmės ve- diniai paprastai vadinami įrankių pavadinimais. Visų šio būrio vedinių darybos reikšmė yra vienoda, nors pavadinamosios veiks- mo atlikimo priemonės, aiškus daiktas, nėra vienodo sudėtingumo. Dėl to prakti- kos sumetimais, ypač turint galvoje darybos priemonių specializaciją, rodos, gali būti naudinga įrankių pavadinimus skirstyti smulkiau, remiantis jų leksine reikšme. Pirmiausia galima išskirti įvairius paprasčiausių įrankių (įnagių, padargų bei kitokių nesudėtingų įrankių) pavadinimus. Visą šių paprasčiausių įrankių pavadinimų būrį galima vadinti įnagių pavadinimais, arba įnagiais. Antrąjį būrį sudarytų sudėtinges- nių už įnagius įrankių, pavyzdžiui, įvairių prietaisų, įtaisų, aparatų pavadinimai. Šis būrys čia vadinamas prietaisų pavadinimais. Trečiąjį būrį sudarytų įvairūs sudėtingų įrankių (įrengimų, įrenginių, mašinų ir mechanizmų) pavadinimai. Tai įrenginių pavadinimai. Pagaliau visų kitokių veiksmo atlikimo priemonių ir jų da- lių pavadinimai sudaro ketvirtąjį būrį. Toks įrankių pavadinimų skirstymas žodžių darybos nagrinėjime, žinoma, nereikalingas, tai yra šalutinis dalykas, nes darybos nagrinėjime svarbiausias dalykas yra darybinė vedinių reikšmė. Tam tikrų priemonių pavadinimų yra padaroma ne tik iš veiksmažodžių ir ne tik su priesagomis. Tačiau iš kitokių pamatinių žodžių (pavyzdžiui, vardažodžių) padaryti priemonių pavadinimai žodžių daryboje nelaikomi įrankių pavadinimais. 2 19 Nagrinėjamuose terminų žodynuose sudėti 299 įrankių pavadinimai, padaryti su 28 priesagomis. Dažniausiai vartojamas afiksas čia yra priesaga -tuvas, su kuria pa- daryta apie 409%, visų priesaginių vedinių. Truputį mažiau vedinių padaryta su prie- sagomis -iklis, -tukas, -tas, -alas drauge. Su likusiomis priesagomis išvesta Žymiai mažiau terminų. „tuvas Tai labiausiai paplitęs įrankių pavadinimų darybos afiksas. Pažymėtina, kad terminologijoje su šia priesaga tik įrankių pavadinimai ir tedaromi. Tai iš esmės su- tampa su literatūrinės ir liaudies kalbos šios priesagos vedinių darybos polinkiais®. Kita vertus, liaudies kalboje šios priesagos vediniais dažniausiai pavadinami tik įvairūs įnagiai. Terminologijoje, be paprasčiausių įnagių ir padargų, pavadinami ir įvairūs prietaisai, įrenginiai, mašinos bei jų dalys, skirtos atlikti tam tikram darbui. Šią priesagą turi ir tokių vedinių, kurie savo leksine reikšme nesuvokiami ar menkai tesuvokiami kaip įrankiai, pavyzdžiui, griovių rūšių pavadinimai melioracijos ter- minologijoje ir indų pavadinimai chemijos terminologijoje. Su priesaga -fuvas padaromi visų keturių minėtų reikšminių būrių terminai. Dažniausiai tai įvairių prietaisų pavadinimai. A. Prietaisai. Pvz.: aušintuvas ChZ, dalytuvas GZ, STZ, daugintuvas FZ, STZ, dulkintuvas ChZ, garsintuvas FZ, STZ, gaudytuvas ChZ, MZ, STZ, greitintuvas FZ, imtuvas FZ, MZ, STZ, keltuvas GZ, MZ, SZ, Ilétintuvas FZ, maišytuvas FZ, STZ, nuimtuvas STZ, purkstuvas ChZ, MZ, ramintuvas MZ, siųstuvas FZ, STZ, slégtuvas FZ, MZ, slopintuvas MZ, STZ, šildytuvas ChZ, FZ, STZ, tiesintuvas GZ, trupintu- vas ChZ. B. Įnagiai. Pvz.: gristuvas SZ, kastuvas GZ, MZ, kaup:uvas MZ, semtuvas ChZ, skaitytuvai EZ, STZ. C. Įrenginiai. Pvz.: léktuvas SZ, lietintuvas MZ, plautuvas „įrenginys dujoms plauti“ ChZ, siurbtuvas „įrenginys vandeniui susiurbti* MZ, sklandytuvas SZ. D. Kitos priemonės. Siam būriui daugiausia priklauso įvairių indy pavadi- nimai (chemija ir melioracija), griovių pavadinimai (melioracija) bei apsaugos prie- monių pavadinimai. Pvz.: daigintuvas „prietaisas arba indas sėkloms daiginti“ BZ, laistytuvas „indas laistymui“ MZ, mėgintuvas ,,plonasienis užlydytu galu vamzdelis reakcijoms atlikti“ ChŽ, nitrintuvas „nitrinimo indas“ ChZ, rinktuvas „indas disti- liatui rinkti“ ChZ, sulfonintuvas ,,sulfoninimo indas“ ChŽ, tirštintuvas „tirštinimo indas, prietaisas“ ChZ, virintuvas ChZ; drėkintuvas „Žemiausios eilės griovys drėki- nimo sistemoje <...“5“ MZ, sausintuvas „sausinimo sistemos griovys ar drena, į kuriuos vanduo patenka tiesiog iš sausinamo ploto“ MŽ, skirstytuvas „griovys (kanalas) drėkinimo sistemoje, iš kurio vanduo paskirstomas į mažesnius griovius“ MZ; gaubtuvas „apdangalas, apsaugantis atskiras mašinos dalis bei atskirą detalę nuo dulkių bei atmosferos poveikio arba nuo mažų dinaminių smūgių“ MŽ, ChŽ, GŽ. Šio tipo vediniai daromi iš galininkinių veiksmažodžių bendraties, pvz.: apvers- tuvas ChZ (: apvers-ti), dėtuvas STZ (: dė-ti), grandytuvas MZ (: grandy-ti), kirstuvas $ Kalboje, nors ir retokai, su priesaga -fuvas padaroma ir kitų reikšmių vedinių, žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 333, Pr. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Kaunas, 1943, p. 383, J. Otrebski, Gramatyka języka litewskiego, II, Warszawa, 1965, p. 94—95. 20 GZ (: kirs-ti), liestuvas STZ (: lies-ti), perkrautuvas GZ (: perkrau-ti), plėstuvas STZ (: plés-ti), raiZytuvas MZ (: raizy-ti), skéstuvas GZ (: skés-ti), šaldytuvas FZ (: Saldy-ti), šautuvas SZ (: Sau-ti). Pamatiniai veiksmažodžiai būna ir pirminiai, ir miSriniai, ir antriniai. DaZniau- siai vediniai yra darybiškai susiję su nepriesdéliniais veiksmaZodziais. Tačiau beveik penktadalis šio tipo įrankių pavadinimų išvesta iš priešdėlinių veiksmažodžių, pvz.: apdulkintuvas ChŽ (: apdulkinti), išelektrintuvas FŽ (: išelektrinti), nukreiptuvas GŽ (: nukreipti), pailgintuvas GŽ (: pailginti), perkaitintuvas FŽ (: perkaitinti), praplės- tuvas MZ(: praplésti), uz Zsuktuvas GZ: užsukti). Yra atveyy, kai šalia EY tuvas GZ, (su) Zadintuvas STZ. Priesdéliniai veiksmažodžiai dažniai inatyt pasiren- kami dėl kitų kalbų terminologijos įtakos. Tokie terminai neretai yra nekūrybiški vertiniai, plg. Onoriueameno — apdulkintuvas ChZ, omeépmka — atsuktuvas SZ, omKaoHumesb — nukreiptuvas GZ ir kt. -iklis Priesagos -iklis vedinių, einančių įrankių pavadinimais, yra perpus mažiau, negu priesagos -tuvas vedinių. Beveik visi terminai, padaryti su priesaga -iklis, ir priklauso įrankių pavadinimų darybos būriui. Kitų darybinių reikšmių terminų (pavyzdžiui, vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų) yra vos po vieną antrą. Dažniausiai šios priesagos vediniai pavadina įvairius prietaisus, jų dalis ir įna- gius, kiek rečiau įrenginius. Be to, yra sudaryta kiek įvairių cheminių medžiagų pavadinimų pagal paskirtį. Šiaip kokių didesnių skirtumų tarp įrankių pavadinimų, išvestų su priesagomis -fuvas ir -iklis, nėra. A. Prietaisai. Priesagos -iklis vediniai dažniausiai eina paprastesnių prietai- sų arba įvairių prietaisų, mašinų ir pan. dalių pavadinimais. Pvz.: čiulpiklis MŽ, daužiklis STZ, SZ, iskroviklis STZ, jungiklis FZ, STZ, kaupiklis STZ, keitiklis FZ, STZ, saugiklis MZ, STZ, SZ, skaitiklis ChZ, FZ, GZ, STZ, stamiklis STZ, taikiklis SZ, uzkirtiklis STZ. B. Inagiai. Pvz.: grandiklis GZ, MZ, réziklis GZ, Ziodiklis SZ. C. Įrenginiai. Pvz.: variklis FZ, GZ, MZ, STZ, SZ. D. Kitos priemonės. Pvz.: dZioviklis ,,dziovinanti medžiaga“ ChZ, skie- diklis ,,praskiedzianti medžiaga“ ChZ, tirpiklis „medžiaga, kuri tirpina“ ChZ, FZ, MZ. Šio tipo vediniai daromi iš galininkiniy veiksmažodžių. Tie veiksmažodžiai dažniau (per tris penktadalius atvejų) yra pirminiai, likusieji (maždaug po vienodai) mišriniai ir antriniai, pvz.: bandiklis STZ (: bandyti, bando, bandė), ieškiklis STZ (: ieškoti, ieško, ieškojo), laikiklis ChZ, STZ (: laikyti, laiko, laikė), tramdiklis GZ (: tramdyti, tramdo, tramdė); emulsiklis ChŽ (: emulsinti), kabiklis SŽ (: kabinti), tirpiklis ChZ, FZ, MZ (: tirpinti). Darybos pamatu imamas būtasis kartinis laikas, tai rodo daviklis FZ, STZ (: davė, duoti, duoda), iškroviklis STŽ (: iškrovė, iškrauti, iškrauna), kėliklis GŽ, MŽ, SZ (: kėlė, kelti, kelia), kirtiklis STZ, SZ (: kirto, kirsti, kerta), pioviklis GZ (: piovė, piauti, piauna), skėtiklis GZ (: skėtė, skėsti, skečia), skyriklis STZ (: skyrė, skirti, skiria), stūmiklis STŽ (: stūmė, stumti, stumia). Antrinės veiksmažodžių priesagos į 21 vedinius nepereina, plg.: gramzdiklis SŽ (: gramzd-ino), saugiklis MŽ, STŽ, SŽ (: saug-ojo). Maždaug ketvirtadalis vedinių remiasi priešdėliniais veiksmažodžiais, pvz.: įspaudiklis GZ, nukreipiklis STZ, paleidiklis STZ, perjungiklis FZ, STZ, pertraukik- lis FZ, STZ, SZ, prispaudiklis STZ, sugėriklis STZ, užkirtiklis STZ. Kartais žodynuose pateikiamos gretimybeés, pvz.: (is) jungiklis, (nu)metiklis, (nu)stamiklis, (su)jungiklis (visi STZ). Priešdėlėtų įrankių pavadinimų nemaža dalis gali būti atsiradusi pamor- femiui verčiant kitų kalbų terminus, plg. pas6aeumenm6 — praskiediklis ChZ, npe- poieameno — pertraukiklis FZ, STZ, SZ. Tačiau aklai sekti kitų kalbų terminų san- dara netinka, pavyzdžiui, rusų kalbos veiksmažodžiai npepoisams ir pasdasumo be priešdėlių apskritai nevartojami. Kartais kalboje be reikalo gausinamos gretimybės, pavyzdžiui, šalia vartojamų terminų skiediklis ChŽ, stūmiklis STŽ sudaromi tam pat reikalui dar ir praskiediklis, nustūmiklis. Turint galvoje, kad lietuvių kalboje nelinks- tama su priesaga -iklis žodžius daryti iš priešdėlinių veiksmažodžių, ir terminolo- gijoje reikėtų elgtis atsargiau, apdairiau. Jei su tuo pačiu prietaisu, pavyzdžiui, ir įjungiama, ir perjungiama, ir i§jungiama, visai netikslu vietoj vieno termino jungiklis vartoti net tris ar keturis (jungiklis, įjungiklis, perjungiklis, išjungiklis). „tukas Priesagos -tukas vediniai terminologijoje vartojami beveik šešis kartus rečiau, negu dariausio tipo su priesaga -tuvas vediniai. Su šia priesaga padaryti įrankių pa- vadinimai žymi tik įnagius bei įvairius smulkius prietaisus ir jų dalis. Pvz.: kištukas STZ, laužtukai SZ, mygtukas STZ, SZ, plaktukas GZ, MZ, STZ, segtukas SZ, smeig- tukas STZ, SZ, trauktukas SZ. Prie įrankių pavadinimų darybiskai šliejasi ir keletas botanikos terminy (BZ), kuriais Zymimos tam tikros augaly dalys, pvz.: gnybtukas „įtaisas, kuriuo Asclepiadaceae (Klemaliniy) šeimos žiedadulkių kamuoléliai prisi- kabina prie vabzdžių kojų“, kibtukai „lapų metamorfozės padariniai, kuriais augalas prikimba prie atramos; jie užsibaigia siurbtukais“, siurbtukas, -ai „parazitinių auga- lų išaugos, kuriomis siurbiamos maisto medžiagos iš augalo-maitintojo ląstelių“, skristukas „sėklos arba vaisiaus priedėlis, tarnaujantis skridimui, t. y. pernešimui su vėjo pagalba“. Šio tipo vediniai daromi iš galininkinių pirminių veiksmažodžių bendraties, pvz.: liestukas STŽ (: lies-ti), nuleistukas SŽ (: nuleis-ti), spaustukas ChŽ, STŽ (: spausti). Daryboje nelinkstama remtis priešdėliniais veiksmažodžiais. Trejetas priešdėlinių veiksmažodžių vedinių (įjungtukas MŽ, išjungtukas MŽ, nuleistukas SŽ) gali būti laikomi darybos išimtimis. „tas Priesagos -tas įrankių pavadinimų darybos tipas terminologijoje yra neaktyvus, nors vedinių skaičiumi jis yra ketvirtas (13 skirtingų vedinių). Pavadinami įnagiai arba paprasti (nesudėtingai padaryti ir vartojami) prietaisai, pvz.: gaubtas ChZ, GZ, MZ, STZ, SZ, gnybtas STZ, plaktas „didelis kūjis“ MZ, GZ, raktas STZ, svertas SZ. Vediniy daryboje dalyvauja galininkiniai, dažniausiai pirminiai veiksmaZo- džiai. Su antriniais veiksmažodžiais susiję tik raktas STŽ, užraktas STŽ, SŽ ir ži- bintas SZ. Pamatine lytimi imama bendratis, plg.: apsiaustas GZ (: apsiaus-ti), gristai MZ (: grįs-ti), spąstai STZ (: spęs-ti). Pora vedinių remiasi priešdėliniais 22 veiksmažodžiais (apsiaustas, užraktas). Keleto vedinių daryboje dalyvauja šaknies balsių kaita, pvz.: grąžtas GZ (: gręžti), spąstai STZ (: spęsti), sraigtas FZ, MZ, STZ (: sriegti), varžtas MZ, STZ, SZ (: veržti). Šie vediniai šaknies balsiais sutampa su nurodytų veiksmažodžių kartotiniais atitikmenimis (grąžyti, sraigyti, varžyti). -alas Nors literatūrinėje kalboje su priesaga -alas ir nemažai vartojama žodžių, tačiau įrankių pavadinimų su ja padaryta nedaug. Su šia priesaga padaryti terminai (12 skirtingų vedinių) pirmiausia žymi įvairias apdengimo priemones, pvz.: apdangalas MZ, SZ, apvalkalas GZ, STZ, užvalkalas STZ, SZ. Darybiškai įrankių pavadini- mais laikytini ir botanikos terminai apdangalas ,,séklapradzio apvalkalas, iš kurio, sėklai vystantis, susidaro jos luobelė < ... >“, apvalkalas ,,1. minkštas, dažniausiai baltos spalvos micelio sluoksnis, ištisai apgaubiantis kai kurių bazidiomicetų jauną besivystantį vaisiakūnį; 2. kai kurių Lepidodendrales atstovų sporanges dengian- tis sluoksnis“. Kiti šios priesagos vediniai reiškia įvairius cheminius junginius (me- džiagas), vartojamus priemonėmis pamatiniu veiksmažodžiu pasakomam veiksmui atlikti, pvz.: degalai ChZ, MZ, dulkalai „miltelių pavidalo cheminės medžiagos, var- tojamos augalų dulkinimui prieš ligų sukėlėjus arba kenkėjus“ BŽ, ryškalas ChŽ, tepalas ChŽ, GŽ, SŽ. Šio tipo vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra galininkiniai ir dažniausiai pir- miniai. Cheminių medžiagų pavadinimai darybiškai yra susiję su nepriešdėliniais veiksmažodžiais, 0 apdengimo priemonių pavadinimai — su priešdėliniais (be to, jiems būdinga šaknies balsių kaita). Antrinių veiksmažodžių priesagos daryboje nedalyvauja, plg.: ryškalas ChZ (: ryškinti), žibalas ChŽ (: Zibinti). Kitos priesagos Įrankių pavadinimų padaryta dar su 21 priesaga. Visos jos terminologijoje yra retokos, nors su kai kuriomis padaroma ir naujų terminų. Iš viso šias priesagas nagrinėjamuose žodynuose turi 66 vediniai, arba apie 229, visų pateiktųjų įrankių pavadinimų. -eklis : atplėšeklis GZ, grūdeklis ChZ, kabeklis MZ, kebeklis MZ, žymeklis SZ. -enas : velenas? GZ, MZ. -ikas : vilkikas MZ, SZ. -ilas : kretilas GZ. -yklė : gaudyklė ChZ, STZ, métyklé SZ, rodyklė ¥Z, STZ, SZ, svarstyklės ChZ, FZ, STZ, SZ, Sokyklé SZ. -klas : dėklas SZ, ginklas SZ, idéklas STZ, irklas SZ, padėklas STZ, paminklas LZ, turėklai SZ. Darybiskai įrankio pavadinimas yra ir botanikos terminas irklai ,,drugiSko vainikėlio du šoniniai vainiklapiai, panašūs į laivelio irklus“, tačiau jis terminologijoje vartojamas perkeltine reikšme. -klė |: kėtoklė SZ, matuoklė MZ, STZ, SZ, sūpuoklės SZ, svyruoklė FZ, važiuoklė MZ. Klis : alsuoklis SZ, matuoklis STZ, skaičiuoklis STZ, treniruoklis SZ. las : siūlas STZ. Jė =: replės STZ, terkšlė SZ, veržlė STZ, SZ, žnyplės GZ. dys : kablys GZ, MZ, SZ, kaplys GZ, „įrankis kietai ar įšalusiai žemei, ledams ir kt. kirsti; kirtiklis“ MZ, kreiplys GZ, siurblys ChZ, FZ, GZ, MZ, STZ, SZ, sprenglys GZ. " Pr. Skardžius ,,Lietuviy kalbos žodžių daryboje“ p. 229 sieja su velti, 23 -oklis : riboklis STZ, stūmoklis FŽ, STZ, SZ. -onas : žiūronas FZ, SZ. -stas : plaustas SZ. stis : paramstis GZ, ramstis MZ, STZ, SZ, svarstis ChZ, FZ, SZ, tvarstis SZ, varstis SZ. Stas: graibstas SZ. ta : juosta FZ, STZ, SZ. -té : apjuostés SZ, apmauté SZ, liniuotė STZ. tis : dangtis STZ, SZ, kaistis MZ, STZ, kystis STZ, nas¢iai FZ, sagtis SZ, skląstis STZ, speng- tis MZ. Vediniai būna vyriškosios (I linksniuotés) arba moteriškosios (III linksniuotés) giminės. -tuvė : brandintuvė „indas vaisiams nokinti <...>“ ChZ, dėtuvė SZ, gertuvė SZ, grūstuvė ChŽ, perplautuvė GŽ, semtuvė SZ, verstuvė MZ. -urys : švyturys SZ. Daugumos šių priesagu vediniai yra įvairių inagiy bei nesudėtingų prietaisų (kartais ir jų dalių) pavadinimai. Darybos polinkiais iš esmės nesiskiria nuo dares- niųjų tipų. Netaisyklingas priesagų -tojas ir -ėjas vartojimas Su šiomis priesagomis paprastai yra sudaromi veikėjų ir žymiai rečiau veiksma- žodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, tačiau yra kiek vedinių, reikšme priartėjan- čių prie įrankių pavadinimų arba tiesiog pavadinančių įrankius, pvz.: spinduliuotojas FŽ, nešėjas FŽ. Tam tikrais priemonių pavadinimais gali būti laikomi ir įvairiems padariniams sukelti vartojamų medžiagų pavadinimai, pvz.: lėtintojas „medžiaga, lėtinanti procesą“ ChZ, FZ, minkštintojas „„minkštėjimą sukelianti medžiaga“ ChŽ, nusodintojas ,,nusodinimui vartojamas reagentas“ ChZ, pagreitintojas „medžiaga, pagreitinanti reakciją“ ChŽ, putintojai ChZ, paralyžiuotojas „medžiaga, sustabdanti fermentų veikimą“ ChZ; perkėlėjas ,,medziaga, perkelianti atomus, grupes iš vienų junginių į kitus“ ChZ, sugėrėjas ChŽ ir kt. Tokios darybos terminų įvairiuose spau- diniuose yra vartojama ir daugiau, vartojama jų ir šnekamojoje kalboje. Visi jie yra verste išversti iš kitų kalbų atitinkamų terminų, jų daryba nesutinka su lietuvių kal- bos žodžių darybos normomis. Be to, toks priesagų -tojas ir -ėjas vedinių vartoji- mas neatitinka ir terminologijos keliamų reikalavimų. Dėl to terminų darybai ši- toks priesagų -fojas ir -ėjas vartojimas negali būti teikiamas. Lietuvių kalba yra la- bai priesaginga, tad neturėtų būti sunku minėtais atvejais specializuoti kitas priesa- gas (pavyzdžiui, medžiagų, skirtų kuriam nors veiksmui, pavadinimai neretai daromi su priesaga -alas). VEIKĖJŲ IR VEIKSMAŽODINĖS YPATYBĖS TURĖTOJŲ PAVADINIMAI Šio darybos būrio vedinių reikšmė nėra visai vienoda. Dažnesni terminologijoje yra veikėjų pavadinimai, tai yra vediniai, žymintys pamatiniais veiksmažodžiais reiš- kiamų veiksmų atlikėjus (paprastai asmenis). Kiti vediniai apibūdina asmenis, kitokias gyvas būtybes arba daiktus, rodydami, kad šiems yra būdinga iš tam tikro veiksmo ar būsenos kylanti ypatybė, pvz.: patikėtinis TŽ, rašeiva LŽ, ropliai GŽ, raliuotinė LŽ. Lietuvių kalbotyroje tokius vedinius nuo tikrųjų veikėjų pavadinimų atskyrė V. Urbutis*. 8 Žr. V. Urbutis, Dabartinės lietuvių kalbos galūnių darybos daiktavardžiai, ,,Kalbotyra®, III, Vilnius, 1961, p. 36. 24 Didesniu įvairumu veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų da- ryba terminologijoje nepasižymi. Dauguma vedinių (apie 609%, iš bendro kiekio 248) yra padaryta su dviem dariausiomis priesagomis -tojas, -a ir -ėjas, -a, iš jų -tojas, -a beveik dvigubai dažnesnė. Kitos dar kiek dažniau vartojamos priesagos yra -tinis, -ė ir -ovas, -ė (apie 159%, vedinių). Didesnė pusė darybos tipų (15 iš 27) turi vos po 1—2 vedinius. Literatūrinėje kalboje veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų daryba yra daug įvairesnė. Nemažai daliai vedinių būdinga neigiama, menkinamoji reikšmė. Itin išplėtotas yra toks asmenų vadinimas. Terminologijoje tokie darybos tipai, galima sakyti, nebūdingi. Pavyzdžiui, antrasis pagal darumą literatūrinėje kalboje priesa- gos -élis, -ė tipas, kurio vediniams dažniausiai ir būdinga menkinamoji reikšmė, nagrinėjamuose terminų žodynuose atstovaujamas tik vieno botanikos termino is/i- kėlis „kurios nors teritorijos floroje iki šiol išlikusi augalų rūšis, praeities gadynėse turėjusi Žymiai didesnį arealą arba buvusi labiau paplitusi toje teritorijoje“. „tojas, -a Šis tipas yra dariausias veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų daryboje (beveik du penktadaliai visų šio būrio vedinių). Dauguma vedinių pavadina asmenis, kurie yra pamatiniu veiksmažodžiu pasakomo veiksmo atlikėjai. Asmenų santykis su veiksmu yra nevienodas. Vieni vediniai pavadina asmenis pagal veiksmą, susijusį su nuolatinėmis jų pareigomis, užsiėmimu, pvz. : algoritmuotojas STZ, braižy- tojas STZ, brokuotojas EZ, dėstytojas SZ, gamintojas EZ, kalkuliuotojas EZ, koduoto- jas STZ, normuotojas EZ, planuotojas EZ, STZ, projektuotojas EZ, STZ, rašytojas LZ, tardytojas TZ, vairuotojas SZ. Kiti vediniai asmenis pavadina pagal tam tikrą ju padėtį, dažniausiai nesusijusią su darbu, pareigomis ir kylančią iš nuolatinio ar ne- pastovaus, kartais gali būti ir vienkartinio tam tikro veiksmo atlikimo, pvz.: dova- notojas TŽ, grobstytojas EŽ, TŽ, įdukrintojas TŽ, įgaliotojas EŽ, TŽ, įsūnytojas TŽ, įvaikintojas TŽ, kovotojas SZ, liudytojas TZ, mokėtojas EŽ, TŽ, nuomotojas EŽ, TŽ, nugalėtojas SŽ, pasakotojas LŽ, skaitytojas LŽ, skolintojas EŽ, TŽ, tarnautojas EŽ, TŽ, vartotojas EŽ, STŽ. Vedinių, kurie yra artimesni veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams, vartojama tik keletas, pvz.: gyventojas EŽ, TŽ, paveldėto- jas TZ, turėtojas EZ, TŽ. Visai retai priesagos -tojas, - a vediniais pavadinami ne as- menys, pvz.: atrajotojai (Ruminantia) GŽ, dulkintojas „žiedo dulkelių pernešėjas (vabzdžiai, vėjas, vanduo)“ BŽ. Kartais ši priesaga netaisyklingai pavartojama įran- kių pavadinimams bei jiems artimos reikšmės vediniams daryti?. Visų nagrinėjamų terminų pamatiniai veiksmažodžiai yra antriniai arba mišri- niai, t. y. bendratyje turi priesagas. Daryboje dalyvaujanti veiksmažodžių lytis yra bendratis, ir šiuo atveju pamatiniai vedinių kamienai visais atvejais sutampa su morfologiniais bendračių kamienais. Pažymėtina, kad nevengiama pamatiniais Zo- džiais imti ir veiksmažodžių, turinčių ryškius ankstesnių darybos laipsnių afiksus. Dėl to dalyje vedinių susidaro nemaža darybos afiksų grandinė, pvz.: ir-ti : ir-klas: (ir-kl)-uo-ti : | (ir-kl)-uo|-tojas SZ, vert-ė : pri-vert-ė : (prie-vart)-a : (prie-vart)- au-ti : | (prie-vart)-au | -tojas TŽ, lyg-us :(lyg-in)-ti : iš-(lyg-in)-ti : | iš-(lyg-in)|- tojas STŽ. * Apie tai plačiau rašoma skyriuje „Įrankių pavadinimai“. 25 Šio tipo vediniai dažniausiai daromi iš galininkinių veiksmažodžių, tačiau, rei- kalui esant, pasiremiama ir negalininkiniais (kiek per dešimtadalį vedinių), pvz.: fechtuotojas SŽ, lupikautojas EŽ, TŽ, piktnaudžiautojas TŽ, sklandytojas SŽ, stažuo- tojas SZ, TZ. Maždaug ketvirtadalio vedinių pamatiniai veiksmažodžiai turi priešdėlius, pvz.: aprūpintojas EŽ, atstatytojas STŽ, įkainotojas EŽ, STŽ, TŽ, įkaltintojas TŽ, iš- eikvotojas EŽ, TŽ, išieškotojas TŽ, nemokėtojas EŽ, perrašinėtojas LŽ, pristaty- tojas EZ, sudarytojas LZ, STZ, užsakytojas EZ, užstatytojas TŽ. Atskirais atvejais remtis priešdėliniais veiksmažodžiais yra būtina. Taip būna visų pirma tuomet, kai priešdėliniai veiksmažodžiai Yra įgavę naują leksinę reikšmę, pvz.: įgaliotojas EZ, TŽ (: įgalioti), isnaudotojas EZ, TZ (: išnaudoti „eksploatuoti“), nugalėtojas SZ, pavaduotojas TZ. Tačiau kai tokio būtinumo nėra, remtis prieSdéliniais veiksmaZo- dziais reikia atsargiau. Tai akivaizdZiausiai rodo ir liaudies, ir literatūrinės kalbos, ir pagaliau pačios terminologijos priesagos -tojas, -a vedinių darybos praktika. Juk kopijuodamas, meškeriodamas, rašydamas ar skaitydamas žmogus ir nukopijuoja, sumeškerioja, parašo ar perskaito, tačiau vadinamas vis dėlto kopijuotoju LŽ, meškeriotoju SŽ, rašytoju LŽ ir skaitytoju LŽ. Yra terminų, kurie visai aiškūs ir tiks- lis būtų ir be priešdėlių, pvz. : aprūpintojas EZ (=rapintojas), (iš )eikvotojas EZ (plg. eikvotojas TŽ), įvertintojas EŽ (plg. vertintojas LŽ), (iš)lygintojas STZ, pristatyto- jas „pmocraBmuk“ EZ ir kt. -éjas, -a Šios priesagos vediniams būdinga lygiai tokia pat reikšmė, kaip ir aptartosios priesagos -tojas, -a vediniams. Vos ne visi vediniai yra tikrieji veikėjų pavadinimai. Asmenys pavadinami ir pagal jų nuolatinį užsiėmimą, veiklą ar padėtį, ir pagal il- gesnį ar trumpesnį laiką atliekamą veiksmą (gali būti tas veiksmas ir vieną kartą te- atliekamas). Pvz.: draudėjas EŽ, TŽ, engėjas TŽ, gręžėjas GŽ, MŽ, įskundėjas TŽ, kūrėjas LŽ, lošėjas STŽ, padėjėjas TŽ, pardavėjas EŽ, TŽ, patarėjas EŽ, LŽ, TŽ, pervežėjas TŽ, pirkėjas EŽ, TŽ, puolėjas SŽ, rinkėjas LŽ, TŽ, skelbėjas LŽ, slėpėjas TŽ, steigėjas EŽ, TŽ, teisėjas STŽ, SŽ, TŽ, tiekėjas EŽ, TŽ, vedėjas BZ, STZ, TZ, veikėjas LZ, žaidėjas STZ, SZ. Veiksmazodinés ypatybės turėtojų pavadinimu gali- ma laikyti nebent termina mėgėjas, kuriuo žymimas sportininkas ne atlieka kurį nors veiksmą, bet tik turi tokią iš veiksmo kylančią ypatybę. Pasitaiko terminų, kuriuos la~ biau tinka laikyti įrankių pavadinimais. Tai netaisyklingi vediniai. Vediniai daromi iš pirminių veiksmažodžių (išimtis, gal būt, globėjas TŽ). Prie- sagų -tojas, -a ir -ėjas, -a vaidmuo sutampa, jos skiriasi iš esmės tik pamatiniais veiksmažodžiais. Tik abi kartu jos tegali apimti visą veiksmažodžių įvairovę. Pama- tiniai veiksmažodžiai dažniausiai yra galininkiniai, išimtį sudaro keletas vedinių, pvz.: čiuožėjas SŽ, kenkėjas TŽ. Darybos pamatu imamas būtasis kartinis laikas, tai aiškiai matyti iš šių pavyzdžių: dėjėjas SŽ(: dėjo, dėti, deda), gavėjas EZ, STZ (: ga- vo, gauti, gauna), gynėjas SŽ, TŽ (: gynė, ginti, gina), išdavėjas EŽ (: išdavė, išduoti, jas EŽ, STŽ (: priėmė, priimti, priima), skundėjas TŽ (; skundė, skųsti, skundžia). Netoli pusės vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra priešdėliniai. Ne vienu at- veju remtis priešdėliniais veiksmažodžiais reikia dėl to, kad jie turi skirtingas leksi- 26 nes reikšmes, pvz.: įgijėjas TŽ, padėjėjas TŽ, pardavėjas EŽ, TŽ, pareiškėjas EŽ, TŽ, pranešėjas TŽ. Kartais priešdėliniu veiksmažodžiu tiksliau apibūdinamas pavadina- mojo asmens veiksmas, pvz.: perėmėjas STŽ, TŽ, perteikėjas STŽ. Taip atskirais atvejais susidaro vienašaknių terminų būreliai, pvz.: išdavėjas EŽ, padavėjas EŽ, pardavėjas EZ, TZ; pirkėjas EZ, TZ, išpirkėjas EZ, supirkėjas EZ. Tačiau ne visuo- met, kai remiamasi priešdėliniais veiksmažodžiais, tai būtina. Pavyzdžiui, terminai pasekėjas LŽ, pažeidėjas TŽ vartosenos įteisinti iš priešdėlinių veiksmažodžių, tačiau tą patį būtų reiškę ir atitinkami nepriešdėlinių veiksmažodžių vediniai. Visai netikslu žodynuose pateikinėti terminų variantus, pvz.: (su)rinkėjas EŽ. Priešdėlinio ar ne- priešdėlinio veiksmažodžio rinkimasis termino darybai turi būti visais atžvilgiais pagrįstas. -tinis , -ė Su priesaga -tinis, -ė yra padaromi tik veiksmažodinės ypatybės turėtojų pava- dinimai. Didesnė dalis (beveik du trečdaliai) nagrinėjamuose žodynuose pateiktų terminų yra įvairių negyvų dalykų pavadinimai. Likusieji vediniai pavadina asmenis. Asmenys ir kiti dalykai dažniausiai žymimi pagal jų turimas ypatybes, kilusias iš kitų veikėjų atitinkamo veiksmo, kuris pasakomas pamatiniu veiksmažo- džiu. Vadinasi, šio tipo vediniai pavadina iš šono gauto veiksmo ypatybės turėtojus. Pvz.: a) atleistinis EZ, globotinis TŽ, įgaliotinis EZ, TŽ, išlaikytinis EZ, TŽ, ištuoktinis TŽ, patikėtinis TŽ, sutuoktinis, -ė TZ; b) atmintinė LŽ, gaubtinė STZ, išvestinė STZ, išklotinė GZ, STZ, kreiptiné STZ, raliuotiné LZ, rinktinė LZ, SZ, skel- tiné ,,atskelta, be veido oda“ ChZ. Visi negyvų dalykų pavadinimai būna vienos ku- rios giminės. Tik vieno kito vedinio reikšmė išplaukia iš patiems pavadinamiesiems dalykams būdingų veiksmų, pvz.: gaubtinė STŽ. Vediniai daromi iš įvairios sandaros veiksmažodžių, tačiau dažniausiai (dviem trečdaliais atvejų) remiamasi pirminiais veiksmažodžiais. Asmenų pavadinimus labiau linkstama darytiiš antrinių bei mišrinių veiksmažodžių, o negyvų dalykų pava- dinimai dažniau daromi iš pirminių veiksmažodžių. Keleto vedinių pamatiniai veiks- mažodžiai yra negalininkiniai, pvz.: atsimestiniai EŽ, TŽ, griaustinis FŽ, GŽ, iš- vyktinis EŽ. Nurodytasis reikšmės pobūdis (pavadinama ne pagal paties pavadinamojo at- ‘lieckama veiksmą) priesagos -tinis, -ė vedinius sieja su neveikiamosios rūšies dalyviais. Iš tiesų ne vienas šio tipo vedinys iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių ir bus kilęs, pvz.: apgyvendintinis TŽ, įgaliotinis EŽ, TŽ, rinktinė LŽ, SŽ, skeltinė ChZ, sutuoktinis TŽ. Tokiu atveju juos tektų laikyti priesagos -inis, -ė vediniais. Tačiau, kita vertus, dalis vedinių aiškesnio reikšmės ryšio su tais dalyviais neturi, o kai kuriuose jo iš viso nėra, pvz.: atmintinė LŽ, griaustinis FZ, GZ, išvyktinis EZ. Terminai globotinis TŽ, išlaikytinis EŽ, TŽ reikšme labiau siejasi su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Tad turint tai galvoje, visus tokius vedinius patogiau- sia ir, matyt, tiksliausia laikyti esant padarytus su priesaga -tinis, -ė iš bendraties, nes tik su šia forma darybiškai visus vedinius ir tegalima susieti. Veiksmo rezultato pava- dinimams artimas botanikos terminas veltinys „ilgų susivėlusių plaukelių visuma au- galo lapo paviršiuje“ gali būti suterminintas paprastas žodis. 27 -ovas, -ė Šio tipo vedinių terminų žodynuose pateikiama nedaug. Vediniai dažniausiai pavadina asmenis, kurie atlieka pamatiniais veiksmažodžiais žymimus veiksmus, pvz.: atsakovas TŽ, ieškovas TŽ, užsakovas TŽ, vadovas EŽ, STŽ, SŽ, valdovas TŽ, varovas SŽ, varžovas SŽ, žiūrovas SŽ. Tai veikėjų pavadinimai. Keletas vedinių eina veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais, jų tarpe vienas Žymi asmenį (Zino- vas TŽ), o kiti negyvus dalykus, pvz. : palydovas ,,minerale esančios kitų mineralų prie- maišos“ ChZ, palydovai (chromosomų) „maži branduoliniais dažais nusidažantys kū- neliai, plonu siūleliu prikabinti chromosomos gale“ BZ, vadovas ,,1lyT€BOIHTEIb; cnpaBouHHK“ LŽ, valdovė „depas“ SZ. Matyt, labiau linkstama vedinius daryti iš mišrinių veiksmažodžių, nors pada- roma ir iš kitokių. Veiksmažodžių priesagos į vedinius nepereina. Dauguma vedinių remiasi nepriešdėliniais veiksmažodžiais. Darybiškai išsiskiria rangovas EŽ, TŽ. Šį terminą, matyt, reikia sie- ti su daiktavardžiu ranga ,„3. kokių nors darbų atlikimas pagal užsaky- mą“ DŽ 650. Kitos priesagos Su likusiomis 23 priesagomis padaryta mažiau negu po 10 vedinių, o didesnė jų dalis (15) teišskiriama 1—2 terminuose. Iš viso šiems darybos tipams priklauso 62 vediniai (259, visų veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų būriui priklausančių vedinių). -alas : kvepalai ChZ. „čius : Jlipčius ,,cukringi (saldūs) ekskretai, išsiskiriantys smulkesnių ar stambesnių lašelių pavi- dalu augalų paviršiuje, pvz., skysčio lašeliai, kurie išsiskiria ant skalsių užpultų javų var- pų“ BŽ. -eiva : rašeiva LZ. -ekšnis : gulekšnis GZ. -ené : verdenė GZ. Šį vedinį galima laikyti ir vietos pavadinimu. -etas : verpetas GZ, MZ, SZ. „ėlis : islikélis BZ. -ikas : Pavadinami asmenys, pvz.: bėgikas SZ, draudikas TZ, ėjikas SZ, plaukikas SZ, rinkikas TZ, kitokie gyviai, pvz.: graužikai (Bodentia) GZ, SZ, skalikas SZ, ir negyvi dalykai (tam tikros cheminės medžiagos), pvz.: apgavikas ,,blizgantis mineralas“ ChZ (vartosenai Zo- dyne tam reikalui geresniu laikomas terminas blizgis), drumstikai ChZ. -iklis : rodiklis FZ, GZ, STZ, SZ. -inys : pasiuntinys TZ, pavaldinys TZ (neteikiamas vartoti), samdinys EZ, valdinys TZ; čiužinys MZ, SZ. Pavadinami asmenys ir retkarčiais kitokie dalykai. -kliai : arkliai (Equidae) GZ, rykliai (Selachii) GZ. Pažymėtina, kad kaip tam tikri sistematikos vienetų pavadinimai jie yra ne naujai padaryti, o vartojami daugiskaita (taip pat ir rusų terminologijoje, pvz.: aowadu, OKYyAbi). Lietuvių terminologijoje šiam reikalui jprastesni yra vediniai su priesaga -iniai (žr. vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų skyriuje). ys : pirklys EZ, šaulys SZ, vedlys SZ: ropliai (Reptilia) GZ; čiurkšlys „fontanas“ MZ, kriok- lys „vieta, kur vanduo staiga krinta žemyn“ MŽ, GŽ. -na : čerkšna GZ. -okliai : klajokliai EZ. -snys : veiksnys BZ, EZ, STZ. -šna : lipfna GZ. -tys : pintys (Porifera, Spongia) GZ. -ulys i atspindulys ChZ, iškyšulys MZ, kyšulys GZ, riedulys GZ, MZ, SZ, ritulys SZ, rutulys GZ, SZ, skritulys STZ, SZ, spindulys FZ, GZ, MZ, STZ, SZ. -finas : lakūnas SZ, skraidinas TZ; auginas „vegetatyviniu veisimo būdu (atlankomis, auginiais, atžalomis) gautas augalas“ BŽ, perėjūnai ,,uZznestiniai, pastoviai neįsikūrę kurioje nors teritorijoje augalai, kurie atsitiktinai kuriam laikui pasirodo kai kuriose vietovėse ir paskui vėl išnyksta“ BZ. -uoklé : spyruoklė STZ. -uolis, -ė : burbuolė BZ, krituolis „skynimo nunokimo laipsnio nesulaukęs arba nunokęs vaisius, kuris savaime atsiskyrė nuo vaisiaus šakutės“ BZ, skraiduolė SŽ, žinduoliai (Mammalia) GŽ. -uonis(-ys) : atlikuonis GZ, deguonis ChZ, GZ, SZ, grobuonys (Carnivora) GŽ. -utis, -ė : drebučiai ChZ, „gurgučiai“ ChZ, kabutė SZ, kabutės STZ, likutis ChZ, sukutis SZ, žėrutis ChZ, GZ, STZ, #vangutis SZ. Dauguma šių priesagy vedinių yra veiksmaZodinés ypatybės turėtojų pavadi- nimai. Tik su priesagomis -ikas, -lys, -ūnas yra padaryta ir veikėjų pavadinimų. Dalis čia minimų priesagų vedinių yra paimti iš neterminologinės leksikos. Tai, matyt, pasakytina apie priesagų -alas, -etas, -kliai, iš dalies -ulys ir kai kurių kt. vedi- nius. Atskirais atvejais vedinių daryba nebe visai aiški. VEIKSMO REZULTATO PAVADINIMAI Šis darybos būrys apima terminus, kurių darybinė reikšmė yra pamatiniu veiks- mažodžiu reiškiamo veiksmo padarinio ar objekto žymėjimas. Tokių su priesagomis padarytų vedinių terminų žodynuose yra palyginti nedaug — iš viso 224. Vediniai padaryti su 48 priesagomis, tačiau su dauguma jų yra sudaryta vos po vieną ar ke- letą vedinių. Labiausiai paplitusi čia yra priesaga -inys (apie trečdalis vedinių), kitos kiek daresnės priesagos yra -alas, -muo (-menys), -tis. Su šiomis keturiomis priesago- mis sudaryta trys penktadaliai visų šiam būriui priklausančių terminų. -inys Per trečdalį veiksmo rezultato pavadinimų yra padaryta su priesaga -inys. Di- džioji šio tipo vedinių dalis turi veiksmo rezultato reikšmę, t. y. pavadina įvairius konkrečius dalykus, kurie yra pamatiniais veiksmažodžiais reiškiamų veiksmų pada- riniai. Pvz.: auginys „stiebo ar šaknies dalis, paruošta sodinimui — tai vegetatyvinio dauginimo priemonė, pagrįsta augalo sugebėjimu regeneruoti“ BŽ, gręžinys GŽ, „Žemės gręžimo įrankiais padaryta gili apskrito skerspiūvio skylė“ MŽ, grindinys SŽ, „akmenimis grįstas kelias, gatvė“ MŽ, junginys STŽ, SŽ, „vienodų molekulių visuma“ ChZ, karšinys , kar§imo mašinos išleidžiamas pusgaminis; iškarštų, silpnai sukibusių, daugiausia išilgine kryptimi orientuotų plaušelių juosta“ ATŽ, kasinys EZ, GZ, „iškastoji ertmė Žemės paviršiuje arba praėjimai (koridoriai) požemyje“ MZ, rentinys ,,1. šulinio rentinys; 2. užpildytas akmenimis rentinys — statybinė kon- strukcija upių reguliavimo įrenginiams“ MZ, skiedinys GZ, „rišamosios medžiagos mišinys su smėliu ir vandeniu“ ChŽ, skiepinys ,,suskiepytos dviejų augalų dalys, iš kurių viena turi išauginti šaknis, o kita — orutinę dalį, pvz., juodojo serbento ir agrasto suskiepyti skiepūgliai“ BŽ, telkinys „naudingų iškasenų susikaupimo vieta“ ChZ, GZ, MZ, tvenkinys GZ, „dirbtinis vandens telkinys, susidares uZtvenkiant upę ar kita vandens srautą“ MZ. 29 Tik nedidelė vedinių dalis turi aiškesnę veiksmo objekto reikšmę, pvz.: atėminys STŽ, ieškinys EŽ, TŽ, siuntinys EŽ, šovinys SŽ, taikinys STŽ, SŽ. Pasitaiko vedinių, kuriems būdinga ir veiksmo rezultato, ir veiksmo objekto reikšmė, pvz.: klojinys „sluoksniais, tam tikru periodiškumu pasikartojant įvairiems pluoštinių medžiagų komponentams, sukrauta pluošto krūva, skiriama verpimo mišiniui sudaryti“ ATŽ, „l.kuo kas išklota (pvz., lentų klojinys); 2. formos betonui įrenginyje pakloti“ MŽ, GŽ. Šio tipo vediniai dažniausiai daromi iš pirminių veiksmažodžių. Tačiau nemaža dalis vedinių (daugiau kaip trečdalis) darybiškai yra susiję su mišriniais arba antri- niais veiksmažodžiais, pvz.: bandinys ChŽ, MŽ (: bandyti, bando, bandė), darinys ChZ, GZ, STZ (: daryti, daro, darė), ieškinys EZ, TZ (: ieškoti, ieško, ieškojo), lydinys ChŽ, FŽ, GŽ, STŽ (: lydyti, lydo, lydė), rašinys LŽ (: rašyti, rašo, rašė), sakinys LZ, STZ (: sakyti, sako, sakė), statinys EZ, GZ, MZ (: statyti, stato, statė), turinys EŽ, LŽ, STŽ (: turėti, turi, turėjo); derinys MŽ, STŽ, SŽ (: derinti, derina, derino), gaminys EŽ, STŽ (: gaminti, gamina, gamino), kedinys ATŽ (: kedenti, ke- dena, kedeno), klijiniai ATZ (: klijuoti, klijuoja, klijavo), skiepinys BZ (: skiepyti, skiepija, skiepijo), skolinys LZ (: skolinti, skolina, skolino). Pamatiniai kamienai remiasi veiksmažodžių būtojo kartinio laiko lytimi, pvz.: atėminys STŽ (: atėmė, atimti, atima), davinys EŽ, SŽ (: davė, duoti, duoda), kėlinys SZ (: kėlė, kelti, kelia), kliuvinys GZ (: kliuvo, kliūti, kliūva), krovinys EZ, TŽ(: kro- vė, krauti, krauna), kūrinys LŽ (: kūrė, kurti, kuria), puvinys BŽ (: puvo, pūti, pūva), radinys TZ (: rado, rasti, randa), svérinys ATŽ, ChZ (: svėrė, sverti, sveria), uždavi- nys EŽ, STŽ, SŽ (: uždavė, užduoti, užduoda). Veiksmažodinės pamatinių žodžių priesagos į pamatinį kamieną nepereina, plg.: gludinys GŽ (: glud-ino), ieškinys EZ, TZ (: iesk-ojo), klijiniai ATZ (: klij-avo), mirinys MZ (: miir-ijo) ir kt. Šio tipo vedinių pamatiniai veiksmažodžiai dažniausiai yra galininkiniai. Tik keletas vedinių remiasi negalininkiniais veiksmažodžiais, pvz.: auginys BŽ, ieškinys EZ, TŽ, mišinys ATŽ, ChZ, priklausinys TZ. Retoki yra ir vediniai, kurių pamatiniai kamienai turi priešdėlius, pvz.: atėminys STZ, įdėjinys STZ, įrenginys ChZ, EZ, FZ, MZ, STZ, padariniai EZ, perdenginys MZ, perdirbinys EZ, priklausinys TZ, sumeti- nys MZ, uždavinys EZ, STZ, SZ. -muo (-menys) Dauguma šios priesagos vedinių yra aiškūs veiksmo objekto pavadinimai, pvz.: armuo „Žemės sluoksnis, kuris apverčiamas ariant“ MZ, metmenys ,,padidinto suk- rumo stiprūs verpalai arba siūlai; išilginė siūlų sistema audinyje“ ATŽ, nešmenys „tekančio vandens pernešamos kietosios dalelės, kurios formuoja upių vagos ar sal- pos nuosėdų sluoksnius“ MŽ, riedmenys EŽ, sprogmenys „sprogstamoji medžiaga“ GZ, šaudmenys EZ, SZ, tirpmenys „,tirpioji mišinio dalis“ ChZ. Kituose vediniuose ryškesnė veiksmo rezultato reikšmė, pvz.: dalmuo (skalėje) ChZ, STZ, duomenys EZ, STŽ, kaitmenys „medžiagos nustotas svoris, kaitinant iki pastovaus svorio“ ChŽ. Keletas vedinių savo reikšme yra artimesni kitiems darybos būriams, pvz.: grežmenys „gręžimo prietaisai“ GŽ, svarmuo SŽ yra artimesni įrankių pavadinimams, pradmuo TŽ — veiksmažodžių abstraktams, kaitmuo (sinonimai galūnė, fleksija) STŽ — veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams. 30 Pamatiniai veiksmažodžiai dažniau būna pirminiai, tačiau yra vedinių ir iš miš- rinių bei antrinių veiksmažodžių, pvz.: dalmuo ChŽ, STŽ (: dalyti, dalija, dalijo), kaitmuo STŽ (: kaityti, kaito, kaitė), matmuo FŽ, STŽ (: matuoti, matuoja, matavo), reikmenys EŽ, STŽ (: reikėti, reikia, reikėjo), šaudmenys EŽ, SŽ (: šaudyti, šaudo, šaudė). Pasitaiko vedinių iš negalininkinių veiksmažodžių, pvz.: reikmenys EŽ, STŽ, sprogmenys TŽ, tirpmenys ChZ. Dauguma vedinių nesunkiai darybiškai gali būti susieti su bendratimi, pvz.: dėmuo STŽ (: dėti, deda, dėjo), duomenys EŽ, STŽ (: duoti, duoda, davė), žiomuo GŽ (: žioti, žioja, žiojo), tačiau yra ir tokių vedinių, kurie turi būtojo kartinio laiko kamieną, pvz.: metmenys ATŽ (: metė, mesti, meta), spaudmenys STŽ (: spau- dė, spausti, spaudžia). Veiksmažodžių antrinės priesagos į vedinius nepereina, plg.: dalmuo (: dal-yti), reikmenys (: reik-ėti), skaitmuo STZ (: skait-yti). Visai nebūdinga šio tipo vedinius daryti iš priešdėlinių veiksmažodžių. Vieninte- lis priešdėlėtas vedinys yra netirpmenys „netirpiosios mišinio dalys“ ChZ, tačiau ir jis pats gali būti kartais padarytas su priešdėliu (priešingas tirpmenys). -alas Su priesaga -alas terminų padaryta beveik penkis kartus mažiau, negu su priesa- ga -inys. Kiek daugiau negu pusė vedinių yra veiksmo rezultato pavadinimai, pvz.: gemalas „naujo augalinio organizmo užuomazga sėkloje, sudaryta iš šaknelės ir pumpurėlio“ BŽ, guralas GŽ, „dūlėjimo produktai“ MŽ, lydalas STŽ, „sulydyta, skysta masė“ ChZ, tirpalas „skystos konsistencijos heterogeninis kūnas, sudarytas iš tirpiklio ir jame disperguoto kito kūno smulkių neįžiūrimų dalelių“ BŽ, ChŽ, FŽ, GŽ, MŽ, STŽ, verpalai „verpimo mašinų siūlų pavidalo produkcija, pagaminta iš riboto ilgio pluoštinių medžiagų — vilnos, medvilnės, linų ir pan.“ ATŽ. Kitiems ve- diniams kiek būdingesnė veiksmo objekto pavadinimo reikšmė, pvz.: pakaitalas ChZ, STZ, skaitalas LZ, smilkalas ChZ. Vienas kitas vedinys yra artimas kitiems darybos būriams, pvz.: augalas BŽ, MŽ gali būti laikomas ir veiksmažodinės ypatybės turė- tojų pavadinimu, masalas SZ — įrankio pavadinimu, reikalas EZ, GŽ,STŽ — veiks- mažodžio abstraktu. Šio tipo vedinių pamatiniais žodžiais dažniausiai eina pirminiai, rečiau mišri- niai veiksmažodžiai (pvz.: lydalas, reikalas, skaitalas). Tik vienas vedinys masalas darybiškai siejasi su antriniu veiksmažodžiu. Darybos pamatu imamas būtasis karti- nis laikas, pvz.: pabėralas SŽ (: pabėrė, paberti, paberia). Antrinės veiksmažodinės priesagos, esančios pamatinėse lytyse, į vedinius nepereina, plg.: reikalas (: reik-ėjo). Pamatiniai veiksmažodžiai dažniau būna galininkiniai, maždaug kas ketvirtas ve- dinys turi priešdėlinį pamatinį kamieną, pvz.: pabėralas SŽ, pakaitalas ChŽ, STŽ, užbėralas SŽ, užminkalas SŽ. Šaknies balsių kaita būdinga tik vediniui pakaitalas (: pakeitė). -tis Priesagos -tis vediniai (jų yra 11) dažniausiai pavadina veiksmo rezultatą ir tik kartais gali būti suvokiami kaip veiksmo objekto pavadinimai. Darybiškai jie yra susiję su pirminių galininkinių veiksmažodžių bendratimi, pvz.: užduotis EZ 31 (: užduoti, užduoda, uždavė), užgriūtis GZ (: užgriūti, ugžriūva, užgriuvo). Pamatiniai veiksmažodžiai būna ir priešdėliniai, ir nepriešdėliniai, pvz.: atremtis SZ, nutartis TŽ, sutartis TŽ, užgrobtis GZ ir jungtis ChZ, STZ, keltis SZ, skiltis BZ, EZ, STZ. Kitos priesagos Veiksmo rezultato (ir objekto) pavadinimų yra padaryta dar su 44 priesagomis (iš viso 92 vediniai). Su dauguma šių priesagų (34) yra vos po 1 —2 vedinius. Visų šių priesagų vaidmuo terminologijoje menkas. Darybos polinkiais iš esmės nesiskiria nuo daresniųjų tipų — ir su šiomis priesagomis retai jungiami priešdėliniai pamati- niai kamienai, pamatinėmis lytimis eina bendratis arba būtasis kartinis laikas. Gero- kai rečiau, negu pirminiai, daryboje dalyvauja antriniai arba mišriniai veiksmažo- džiai, jų veiksmažodinės priesagos į vedinius neperkeliamos. -ana : liekana BZ, GZ, STZ, palūkanos EZ, TZ. „da : sankloda EZ. -das : klodas ChŽ, GZ. -eklis : varveklis GZ. -ena(-os): degenos ChZ, iškasena(-os) BZ, ChZ, EZ, GZ, puvenos GZ, MZ. -ésiai : dilésiai GZ, MZ, kepésiai ChZ. -ikis : laimikis SZ. -iklis : rodiklis EZ, FZ, GZ, SZ. -yklas : salyklas BZ. -yklé : taisyklė EZ, SZ, STZ, TZ. -kla : sėkla BZ. -klas : apdeklas STZ. klé : duoklė EZ, minklé LZ. -lė i čiurkšlė FZ, GZ, MZ, STZ, drožlė MZ, drumzlės ChŽ, GZ, gręžlės GZ, patarlė LZ, siūlė BZ, SZ. lis : indėlis EZ, STZ, TZ, ištekliai EZ, nuostolis (-iai) EZ, FZ, STZ, TZ, pastoliai MZ, SZ, prieauglis BZ, priedėlis EZ, STZ. Galimas daiktas, kad šiam tipui priklauso ir #glis ,,per vienerius metus išaugęs stiebas arba šakelė kartu su lapais“ BZ. -lius : derlius BZ, EZ, perteklius EZ. -ma : neprieima TZ (gali būti laikomas ir veiksmažodžio abstraktu). -mena(-os): naudmenos (-a) EZ, MZ, TŽ, trupmena STZ. -mé : pasekmė STZ, SZ, TZ, pratarmė LZ, priedermė TZ, reikmé EZ, sakmė LZ, versmė GZ, MZ. -nis : papsnis FZ, GZ. slé : mįslė LZ. -snis : dėsnis BZ, GZ, TZ, dribsniai ChZ, laipsnis EZ, STZ, SZ, sieksnis EZ, sluoksnis BZ, EZ, FZ, STZ, tarpsnis BZ, žingsnis SZ. Vediniai pliūpsnis ChZ ir Soksnis SZ gali būti laikomi ir veiksmų pavadinimais. -stas : kupstas BZ, GZ, MZ, lankstas MZ. -sté¢ : klosté ATZ. Galimas daiktas, kad šį vedinj tiksliau sieti su kartotiniu veiksmažodžiu, ir tuo atveju jis būtų galūnės -ė vedinys. „šlė : raukšlė ATŽ, GZ, MZ. -Snis : grybšnis SZ. „ta : našta EZ. -tas : maistas EZ, paklotas MZ, raštas EZ, LŽ, TZ, skliaustai STZ, spraustas MZ, turtas (-ai) EZ, TZ, zlaugtai ChZ. Vediniai gnybtas FZ, SZ ir spąstai SZ gali biti laikomi ir įrankių pavadinimais. -té : pakloté BZ, GZ, MZ. -tiné : suvestinė EZ, STZ. -tinys : veltinys MZ. -tulas : vytulas ,,minksta, lengvai deformuojama, cilindrinė tuščiavidurė verpalų bei siūlų pakuotė be jokios tūtelės arba ritės, išimama iš centrifuginio verpimo verpsčių“ ATŽ. „tuvė : rietuvė MZ. „va : graižtva SZ. „tvis : rėžtvis „„Bpe3“ GZ. ula: skaidula BZ, STZ. -ulas : burbulas FZ, gniutulas ATZ, BZ, GZ, gniuzulas BZ. -ulys : deguliai BZ, iškyšulys STZ, kresulys ChZ, krituliai FZ, GZ, MZ, vytulys „augalų liga, kurią dažniausiai sukelia grybai arba bakterijos, užkimšdamos vandens takus“ BZ. -uolys : branduolys BZ, ChZ, FZ, GZ, MZ, STZ. -(i)uoté : grupuotė GZ, klijuotė SZ, rikiuotė SZ. Turint galvoje, kad visi šios priesagos vediniai yra darybiskai susiję su veiksmazodziais, turinčiais priesagą -(i)uo-, čia būtų galima is- skirti priesagą -tė, ne -(i)uotė. -uras : pumpuras BZ. -urys : duburys GZ, MZ, SZ. -utas : degutas BZ. -utis : likutis EZ, STZ, pinučiai MZ. Dalis veiksmo rezultato ir objekto pavadinimų nėra specialiai terminologijos reikalams daryti. Tai pasakytina bemaž apie visus priesagų -ana, -lė, -mė, -stas, -stė, -ulas, -urys ir kt. vedinius. Taip pat iš liaudies kalbos yra paimta ir dalis kitų priesa- gų vedinių. Pažymėtina, kad priesagų vedinių daryboje labiau linkstama remtis nepriešdėli- niais pamatiniais veiksmažodžiais. Kiek skiriasi iš to bendro polinkio priesagos -tis vedinių daryba. Dėl to kai kurie vediniai iš priešdėlinių veiksmažodžių, pvz., netirp- menys, yra labai neįprastos darybos. VIETŲ PAVADINIMAI Iš veiksmažodžių su priesagomis padarytų vietų pavadinimų terminų žodynuose yra mažai. Tačiau kai kurie žodžių darybos tipai tiek literatūrinėje kalboje, tiek ir terminologijoje yra gana darūs. Matyt, ne vietų pavadinimų paplitimas mokslo ir technikos kalboje, o kurios nors kitos priežastys bus užkertančios jiems kelią į spe- cialiuosius žodynus. Veiksmažodiniai šio būrio vediniai vietas pavadina pagal jose atliekamą veiksmą arba vykstantį procesą, pvz.: daigykla „patalpa, kurioje daiginamos sėklos“ BŽ, maudykla „maudymosi vieta su tam tikrais įrengimais“ MŽ. Šio ir kitų tipų vediniai labai tinka įvairioms gamybinėms ir kitos paskirties patalpoms vadinti. Vietų pavadinimai daromi ir iš daiktavardžių bei būdvardžių. Jie nagrinėjami atskirai. -ykla Tai dariausias veiksmazodiniy vietų pavadinimų darybos tipas. Vediniai pavadi- na įvairaus pobūdžio vietas pagal jose vykstančius, atliekamus būdingus veiksmus, pvz.: audykla EZ, džiovykla ChŽ, gamykla BZ, STZ, ganykla MZ, girdykla MZ, kasyklos EŽ, GŽ, kepykla EŽ, mokykla EŽ, LŽ, SŽ, plaukykla SŽ, saugykla EŽ, siurbykla GZ, MZ, stebykla GZ, šaudykla SZ, talpykla „vieta kam laikyti, talpinti“ MZ, valgykla EZ. 3. Lietuvių terminologiją 33 Daugumos vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra galininkiniai, išimtį sudaro keletas vedinių, pvz.: čiuožykla SŽ, plaukykla SŽ, stovykla EŽ, SŽ. Vediniai daromi iš įvairios sandaros veiksmažodžių, pvz.: kasyklos (: kasti, kasa, kasė), maudykla (: maudytis, maudosi, maudėsi), stebykla (: stebėti, stebi, stebėjo), talpykla (: talpinti, talpina, talpino). Niekuomet nesiremiama priešdėliniais veiksmažodžiais. Vediniai gauna būtojo' kartinio laiko kamieną, tai rodo, pavyzdžiui, audykla EZ (: audė, austi, audžia), leidykla LZ (: leido, leisti, leidžia), siuvykla EZ (: siuvo, siūti, siuva). Antrinės veiksmažodžių priesagos į vedinius neperkeliamos, plg.: daigykla BZ (: daig- ino), gamykla EŽ,STŽ(: gam-ino), saugykla EZ (: saug-ojo), stebykla GZ (: steb-ėjo), tačiau nepailginančios veiksmažodžio formos priesagos išlieka ir vediniuose, pvz.: girdykla MZ (: gir-dė, plg. ger-ti), šaudykla SZ (: šau-dė, plg. Sau-ti). Iš visų šio tipo vedinių darybiškai mažiau aiškus yra sausykla „įrenginys, kuriuo tiriamas kultūrinių augalų atsparumas sausrai lauko sąlygose. Tai iš medžio sudary- tas pastogės karkasas, kuris lietaus metu padengiamas brezentu“ BZ. Kitos priesagos Zodynuose pateikiama dar su 10 priesagy iš veiksmažodžių išvestų vietų pavadi- nimy. Tačiau visos jos turi tik po vieną ar keletą vedinių (kiek daugiau vedinių yra tik su priesaga -fuve). -einė : buveinė SZ, TŽ. -imys : paplūdimys GŽ, MŽ. -ynas : augynas „plotas, kuriame auginami augalai naujų veislių išvedimo tikslu“ BZ. -klė : daboklė TŽ. «lis : sandėlis EZ. ta : brasta GZ, MZ, SZ. „tas : tvartas EZ. Šio vedinio apiblukusi daryba. -tiné : draustinė SZ. -tinis : draustinis LŽ. „tuvė : dėtuvė STZ, dirbtuvė BZ, MZ, krautuvė EZ, parduotuvė EZ, spaustuvė STZ. Vietos pavadinimams artimas yra vedinys žiotys „anga, vedanti į vainikėlio ar taurelės vamzdelį“ BZ. VARDAŽODŽIŲ VEDINIAI YPATYBIŲ PAVADINIMAI Ypatybių pavadinimų, arba vardažodžių abstraktų, darybos būriui priklauso vediniai, kuriais pavadinamos atsietos konkrečių tikrovės dalykų ypatybės, žmonių veiklos sritys ir pan. Vediniai daromi iš linksniuojamų žodžių, pirmiausia iš būdvar- džių, gerokai rečiau iš daiktavardžių ir dalyvių, ir tik atskiri vediniai padaryti iš skait- vardžių bei įvardžių. Labai reti yra ir vediniai iš nelinksniuojamų žodžių (paprastai prieveiksmių). Terminų, darybiškai priklausančių ypatybių pavadinimų būriui, yra gana daug — vedinių skaičiumi tris—keturis kartus pralenkia visus atskirai paimtus konkrečios reikšmės pavadinimų stambesniuosius būrius (pavyzdžiui, įrankių, veiksmo rezul- 34 tato pavadinimų ir kt.). Tačiau veiksmų pavadinimų yra maždaug trigubai daugiau. Iš to nesunku suprasti, kad abstrakčios reikšmės vedinių darybai su priesagomis terminologijoje tenka itin didelis vaidmuo. Didesne darybos tipų įvairove ypatybių pavadinimų daryba nepasižymi. Vedi- niai padaryti tik su 18 priesagų (iš viso 834 vediniai). Itin dideliu darumu išsiskiria priesagos -umas tipas. Su šia priesaga padaryta 83,794 visų ypatybių pavadinimų. Iš likusių priesagų minėtinos būtų dar -ybė ir -ystė, su jomis abiem kartu vedinių padaryta beveik 7 kartus mažiau, negu su priesaga -umas. Kitos priesagos terminų darybai retai tevartojamos. -umas Priesagos -umas vediniai pavadina apibendrintą, atsieta, iš pamatinio žodžio reikšmės išeinančią ypatybę, savybę arba būseną, pvz.: aukštaūgiškumas „augalų prigimties pakitimas, pasireiškiantis neįprastai aukštu ūgiu“ BZ, dažumas ,,pluoti- nės medžiagos savybė traukti į save dažus iš jų tirpalo, susirišti su dažais ir nusida- žyti atitinkama spalva“ ATŽ, galingumas ,,mašinos pajėgumas atlikti tam tikrą dar- bą per tam tikrą laiką““ MŽ, imlumas „Sugebėjimas ko nors prisipildyti ir savyje su- laikyti“ MŽ, jautrumas „mažų koncentracijos pakitimų, mažų kiekių parodymas“ ChZ, kapiliarumas „fizinis reiškinys, kada skystis prie indo sienelių arba plonuose vamzdeliuose pakyla aukščiau arba nusileidžia žemiau skysčio horizonto“ MŽ, klampumas „skysčio savybė, judant vienam sluoksniui, kartu tempti ar tormozuoti kitą sluoksnį; paaiškinama dalelių tarpusavio trintimi“ MZ, lakumas ,,linkimas ga- ruoti, sublimuotis“ ChZ, ligotumas „susirgimo laipsnis“ BZ, našumas „gamybos įren- ginio duodamas produkcijos kiekis per laiko vienetą“ ChŽ, ortotropiškumas ,,1. augi- mas stačiai aukštyn; 2. ortotropiniy organų buvimas augale“ BZ, pelkétumas „pelkių ploto santykis su bendru teritorijos plotu“ MŽ, pleiskanotumas „vilnos pluošto, verpalų arba jos gaminių yda; pleiskanų buvimas vilnoje arba vilnoniame audinyje; gaminiai su šia yda būva papilkėję, nešvarūs“ ATŽ, pūkuotumas „šiaušto arba pū- kuoto audinio savybė; paviršiaus danga, sudaryta iš vertikalių arba suvartytų plau- šelių galų, kuriuos šiaušimo mašina iškelia iš ataudų arba kurie sudaromi perpiaunant specialius pūkinius metmenis arba ataudus“ ATŽ, radioaktyvumas „savaiminis atomų branduolių skilimas“ ChZ, rūdingumas „rūdos gausumas“ ChZ, rūgštingumas „vandenilio jonų koncentracija tirpale, pvz., maitinamosios terpės r., ląstelės sulčių r., dirvožemio r.; rūgštingumas išreiškiamas pH rodikliais“ BŽ, „aktyvios rūgšties kiekis“ ChZ, ,,medžiagos (vandens, dirvožemio) savybė, kuri priklauso nuo joje esan- čių vandenilio jonų kiekio“ MŽ, sidabriškumas ,,spalvos panašumas į Ag spalvą“ ChZ, skalbumas ,,audinio savybė perleisti nešvarumus į vandenį arba plovimo tir- pala skalbimo metu; sintetinio pluošto audiniai yra skalbesni už natūraliųjų pluoš- tu audinius“ ATZ, tamprumas „medžiagos savybė atgauti pirmykštę formą ir pir- mykščius matmenis, pašalinus jėgą, kuri sukėlė deformaciją“ ATŽ, „kūno savybė atstatyti savo pirminę formą, nustojus veikti jėgai, sukėlusiai deformaciją“ MŽ, žalumas „viskozinio štapelio arba šilko yda; žalsvas atspalvis, kurio priežastis — nevisiškas celiuliozės ksantogenato suardymas“ ATZ. Tam tikrų reikšmės skirtumų sudaro ir pamatinių žodžių pobūdis, pavyzdžiui, vedinių, turinčių dalyvinius pamatinius kamienus, abstrakti reikšmė yra susijusi su pamatiniu žodžiu reiškiamu veiksmu. Pvz.: brinkstamumas ,linkimas brinkti“ ChZ, 3s 35 deformuojamumas ,,linkimas deformuotis“ ChZ, dengiamumas „dažo ar metalo ge- bėjimas sudaryti pastovią dangą“ ChŽ, garuojamumas „ribinis garavimas“ MŽ, kintamumas „naujų požymių ar savybių atsiradimas organizmuose. Kintamumas sukeliamas kryžminimu, skiepijimu ir augalo perkėlimu į visiškai naujas gyvenimo sąlygas <... >“ BZ, myštamumas „Jinkimas mišti“ ChZ, pasikartojamumas ,,karto- jimasis“ MZ, perslampamumas „vandens praleidimas iš šlapiosios odos pusės į ora- sausę“ ChŽ, praeinamumas ,,galimumas praeiti, pravažiuoti“ MZ, prisitaikomumas „organizmų savybė aktyviai ir savarankiškai reaguoti į išorės sąlygų poveikį dides- niu ar mažesniu organizmo persitvarkymu ir tuo būdu prisitaikyti prie naujų aplin- kos sąlygų“ BZ, skaidomumas „linkimas skaidytis“ ChZ, sublimuojamumas ,,linki- mas sublimuotis“ ChZ, užsiliepsnojamumas ,,linkimas užsiliepsnoti“ ChZ; drumstu- mas „drumzlių kiekis skysčio tūrio vienete“ MZ, rangytumas „vilnos pluoštelio iš- silankstymas sinusoidę primenančia kreive, charakterizuojantis vilnos plonumą; juo plonesnė vilna, tuo smulkesnis, dažnesnis rangytumas; rangytumu vadinamas taip pat ir medvilnės plaušelio susisukimas spirale“ ATŽ. Per tris ketvirtadalius vedinių turi būdvardinius pamatinius kamienus, kurie ir patys nėra vienodos sandaros — gali būti neišvestiniai ir i§vestiniai'®. Beveik visi likę vediniai darybiškai yra susiję su dalyviais. Tik keletas vedinių išvesta iš skaitvardžių bei daiktavardžių. Vedinių pasiskirstymas pagal pamatinius žodžius yra pavaizduo- tas III lentelėje (žr. kt. p.). Iš lentelės matyti, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai (77,1%) iš būdvar- džių padarytų vedinių darybiškai yra susiję su daugiaskiemeniais būdvardžiais. Ypač linkstama remtis būdvardžiais, turinčiais priesagas -iškas, -a ir -ingas, -a. Beje, tie daugiaskiemeniai būdvardžiai su priesagomis dažniausiai yra pada- romi iš daiktavardžių. Mat, iš pačių daiktavardžių daryti ypatybiu pavadinimus su priesaga -umas neįprasta (terminologijoje yra tik keletas tokių vedinių), tad tarp daiktavardžio ir atitinkamo -umas vedinio yra tarpinė grandis — būdvar- dis. Ne vienu atveju, pavyzdžiui, priesagos -iškas, -a būdvardžiai ir atsiranda dėl to, kad reikalingi atitinkami ypatybių pavadinimai. Tai gan ryšku, kai -iškas, -a vediniai remiasi sudurtiniais būdvardžiais. Kadangi tiesiog iš nelaipsniuojamų sudurtinių būdvardžių priesagos -umas vedinių nelinkstama daryti, paprastai ir čia atsiranda ta tarpinė grandis — būdvardis su priesaga -iškas, -a, pvz.: daugia- reikšmišk-umas STŽ, ilgaamžišk-umas EŽ (plg. ilgaamžystė EŽ), įvairiavaisišk-umas BZ, lygiavertisk-umas STZ, vienarūšišk-umas EZ, žemaūgišk-umas BZ. Dviskiemeniai iSvestiniai ir daugiaskiemeniai su galūnėmis padaryti pama- tiniai būdvardžiai patys yra darybiskai susij¢ su veiksmazodziais (iš viso netoli penk- tadalio visų čia nagrinėjamų būdvardžių). IS tokių būdvardžių išvesti ypatybių pavadinimai žymi ypatybes, savybes, kylančias iš palinkimo ar sugebėjimo atlik- ti tam tikrus veiksmus, iš susijimo su tam tikrais procesais. Patys veiksmažodi- niai būdvardžiai poreikio pavadinti iš veiksmų ar vyksmų kylančias ypatybes vi- sai patenkinti, matyt, negali. Dėl to nemažai ypatybių pavadinimų vedama iš da- lyvių. 10 Nustatant, kurie būdvardžiai yra išvestiniai ir kurie neišvestiniai, labiau laikomasi da- bartinio (sinchroninio) požiūrio, negu A. Valeckienės būdvardžių darybos aprašyms (žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 550 ir t. ). Pavyzdžiui, tokie žodžiai, kaip apvalus, keblus, stiprus ir pan. da- rybiškai nesiejami su apvelti, kibti, stipti ir dėl to nelaikomi išvestiniais, 36 III lentelė: | Vedinių terminų žodynuose kiekis | Iš viso Pamatiniai žodžiai | kirti | ATZ | BZ | ChZ | BZ | FZ | GZ | LZ | MZ | STZ | SZ | TŽ: | vedinių. | | Pamatiniai būdvardžiai: 1) dviskiemeniai budvardziai a) neiSvestiniai, pee — IU 8 B10 | 10: 18 = 4 >3 . 5h 21 | 751 50 ju tarpe tarptautiniai ate. fs mia I = i= = od Je = | = os 45 = = (1) b) iSvestiniai su priesagomis ir galūnėmis FEE rd EI El -= ET SE REL 72 iš viso | | | | | | | | | | | | 122 2) daugiaskiemeniai badvardziai a) priesagos -iskas vediniai EA 1=20 (2419: 929: 2.8 | 9 4-29 | 25 33 yy: 2 | 17 1 154 b) priesagos -ingas vediniai 5 Is A of 7 It T go |b £1 1211 oo 4] 3. 7ne c) priesagu -uotas, -otas, -étas, -ytas, -imas, -inis (-as) vediniai | Js 5 fo 2 Iš 3 I 2 G4 = 5-4 peg laimė d 5 | 40 d) sudurtiniai ir prieSdéliniai (ne-) Elie 1.7 |< 755 Oi. lt! 1] = | Lak | 628 FE 39 32 ¢) galūnių vediniai ir neiSvestiniai, TTL IE NG Ln 31 or | 131% 16 ju tarpe tarptautiniai Fel e nk (na 37 Tp 2 sk 55 — § 99 5D | 3412 iš viso Iš viso skirtingų vedinių iš būdvardžių | 534 Pamatiniai dalyviai neveikiamieji esamojo laiko dalyviai gh [oo ok 222, Bd Iš 3 = IF d=] 84450] 3 | 18: 45 L110 neveikiamieji būtojo laiko dalyviai ras a EE nb 814. | FT ik 67 = SS liai 1°23 7 4 34 reikiamybés dalyviai = f= = ber 6 IS = = F— =u i220 | 84 15 iš viso | 159 Kitokie pamatiniai žodžiai skaitvardžiai a Sl ee a i a IS TR 2 daiktavardžiai ni = laima (T 2. = =e [on |as 5 0 3 | 698 Iš viso priesagos -umas vedinių Šio tipo vediniai yra daromi iš laipsniuojamų būdvardžių. Iš nelaipsniuo- jamų būdvardžių išvesti ypatybių pavadinimai yra retai pasitaikančios išimtys, pvz.: artutinumas FŽ, niekinumas TŽ, sąlyginumas TŽ, tolyginumas EŽ, visuoti- numas EZ. Visai savotiškas ir darybiškai išsiskiriantis vedinys yra vyresnumas STŽ. Gausinti terminologijoje tokias išimtis nėra nei tikslu, nei būtina. Tvarkant ati- tinkamų sričių terminus, rengiant naujus terminų žodynus, būtų naudinga ir šių dabar teikiamų terminų atsisakyti. Priesagos -umas vediniai rodo nemažą terminologijos palinkimą remtis tarp- tautiniais žodžiais. Hibridų, išvestų su priesaga -umas iš būdvardžių, yra kiek dau- giau negu trečdalis (189 skirtingi vediniai iš 534, arba 3594). Itin daug hibridų yra pamatinių būdvardžių su priesaga -iškas, -a tarpe (90 iš 154 skirtingų vedinių, ar- ba 589%). Daugiau negu penktadalis šio tipo vedinių remiasi dalyviais. Dauguma jų yra padaryti iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių. Rečiau vediniai da- romi iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių ir palyginti nedaug teišvedama iš reikiamybės dalyvių. Veiksmo laiko reikšmė daugumoje vedinių yra smarkiai apsitrynusi arba iš viso ji nebzsuvokiama. Pamatiniai dalyviai neretai yra jau api- būdvardėję, pavyzdžiui, dalis jų laipsniuojami, pvz.: matomas (; matomumas GZ, SZ), pakankamas (: pakankamumas STZ), paperkamas(: paperkamumas TŽ), pataiso- mas (: pataisomumas STZ), praeinamas (: praeinamumas MZ), priklausomas (: priklau- somumas EZ, TŽ), suprantamas(: suprantamumas STZ), motyvuotas (: motyvuotumas TŽ), pagrįstas (: pagristumas STZ, TŽ), raižytas (: raižytumas SZ), rangytas (: ran- gvtumas ATZ), suinteresuotas (: suinteresuotumas EZ, TZ), treniruotas (: treniruotu- mas SZ), užimtas (: užimtumas EZ). Iš kai kurių tokių dalyvių yra išvesti ir var- tojami prieveiksmiai su -ai. Tai labai aiškūs dalyvių būdvardėjimo požymiai, Tačiau ypatybių pavadinimų padaroma ir iš tokių dalyvių, kurių būdvardėjančiais laikyti dar negalima (vienintelis jų būdvardėjimo požymis būtų nebent pačių abstraktų vedimas, tačiau šiuo atveju juo remtis netinka). Vieną kitą su reikiamy- bės dalyviu siejamą priesagos -umas vedinį nesunkiai galima aiškinti ir kitaip, pvz.: atsitiktinumas STZ, TŽ, priverstinumas TŽ, sutartinumas SZ greičiausiai yra padaryti ne iš reikiamybės dalyvių, bet iš būdvardžių (atsitiktinis, priverstinis, sutartinis). Tokia daryba yra netaisyklinga. Įdomu pažymėti, kad maždaug dviejų trečdalių vedinių, padarytų iš dalyvių, rusiškieji atitikmenys taip pat yra išvesti iš atitinkamo laiko dalyvių. Tai rodo, kad rusų terminologija skatina lietuviškų terminų darybą iš dalyvių. Pasitaiko ir pamorfemiui išverstų terminų, pvz.: išmirkstamumas — KamoKaemocmo ChZ, nuginčijamumas — ocnopumocmo TŽ, pasikartojamumas „kartojimasis“ — no- embpsaemocmo GZ, MZ, STZ, pritaikomumas — npumenumocms STZ, TŽ, su- tankinamumas — ynaomusemocms GZ, MZ, sufadinamumas — 6036ydumocmo, 6036yscdaemocms ChZ, uZsiliepsnojamumas — eocnaamensemocms ChZ; priplo- tumas — npunatociymocms GZ. Iš kitokių žodžių padaromi tik atskiri vediniai. Pavyzdžiui, iš skaitvardziy padaryti tik pirmumas STŽ, TŽ ir vienumas LŽ, o iš daiktavardžių — atodangu- mas GŽ, invalidumas EŽ, TŽ ir pamainumas EŽ. 38 -ystė Priesaga -psté sudaro antrąjį darumo atžvilgiu ypatybių pavadinimų dary- bos tipą, tačiau jos vedinių terminų žodynuose pateikta 11 kartų mažiau negu dariausiojo priesagos -umas tipo. Dauguma vedinių yra visuomenės mokslų (eko- nomikos, literatūros, teisės) terminai. Beveik trečdalis šio tipo vedinių eina mokslo ar kitokių veiklos sričių arba atitinkamo pamatiniu žodžiu pasakomų asmenų užsiėmimo pavadinimais, pvz. : amatininkystė EŽ, LŽ, avininkystė EŽ, bankininkystė EŽ, daržininkystė EŽ, dažininkystė ChŽ, dumblininkystė BZ, durpininkystė MZ, fermerystė EZ, gyvuli- ninkystė EŽ, laivininkystė EŽ, TŽ, medvilninkystė EŽ, miškininkystė MŽ, pievi- ninkystė MŽ, sodininkystė BŽ, šilkininkystė EŽ, verslininkystė EŽ, žemdirbys- tė EŽ, žuvininkystė EŽ, MŽ. Prie jų reikšmės atžvilgiu šliejasi ir tie šio tipo vediniai, kuriais pasakomas asmenų užsiėmimo pobūdis, pvz.: antrapareigystė EŽ, ke- liapareigystė EZ, kišenvagystė TŽ, kyšininkystė TŽ, kustarininkystė „naminė ga- myba“ EZ, novatorystė EZ, nuomininkysté EZ, pusininkystė EZ, streiklaužystė EZ, vagystė TZ. Dauguma šių vedinių yra padaryta iš asmenų pavadinimų, turinčių priesagą -ininkas. Keletas vedinių yra įvairių ekonomikos srovių bei visuome- ninių santykių pobūdžio pavadinimai, pvz.: bajorystė EŽ, bevaldystė TŽ, dvival- dystė TŽ, fritrederystė EŽ, griunderystė EŽ, įpėdinystė TŽ, kontrahentystė EŽ, patvaldystė TŽ, pilnavaldystė TŽ, vergvaldystė EŽ, vienvaldystė EŽ, TŽ, visaval- dystė EŽ. Likusieji vediniai pavadina įvairias asmenų ypatybes ar dar atsietesnį būvį, padėtį. Tos ypatybės taip pat betarpiškai kyla iš pamatiniu žodžiu einančio as- mens apibūdinamojo pavadinimo, pvz.: autorystė LŽ, TŽ, bendraautorystė LŽ, TŽ, bendraredaktorystė LŽ, bežemystė (žemės neturėjimas) EŽ, brokdarystė EŽ, daugiažemystė EŽ, daugpatystė TŽ, dvipatystė TŽ, giminystė TŽ, ilgaamžystė EŽ, mažametystė EŽ, TŽ, naujakurystė EŽ, narystė TŽ, nepilnametystė TŽ, svainys- tė TŽ, tėvystė TŽ, tolregystė FZ, trumparegystė FZ, vaikžudystė TZ. Visi terminai yra išvesti iš daiktavardžių. Beveik visi pamatiniai daiktavar- džiai yra asmenų pavadinimai. Mokslo ir atitinkamų užsiėmimo sričių pavadinimai paprastai daromi iš asmenų pavadinimų pagal profesiją (dažniausiai jie turi prie- sagą -ininkas). Retkarčiais, tiesa, sunku pasakyti, ar iš tikrųjų yra toks asmens pavadinimas (pvz.: dumblininkas „dumblių tyrinėtojas ar globotojas, augintojas“, plg. dumblininkystė „dumblių natūralių telkinių globojimas arba jų auginimas maistui, vaistams ir pan., praktikuojamas kai kuriuose pajūrio kraštuose“ BŽ), ar, turint prieš akis kitus panašius vedinius, segama jau sudurtinė priesaga -inin- kysté. Iš ne ašmenų pavadinimų padarytas tik terminas prabysté GZ. -ybė Pagal vartojamų terminologijoje vedinių skaičiu tai trečioji'priesaga po -umas ir -ystė (41 vedinys). Didžioji priesagos -ybė vedinių dalis yra ekonomikos, teisės ir literatūros terminai. Tai, kad dauguma vedinių yra vartojama visuomeninių šakų terminologijoje, rodo, kad jais pavadinamos ypatybės yra susijusios su vi- suomenės gyvenimo reiškiniais. 39 Šio tipo vediniai pavadina ypatybes arba tam tikrą būklę, padėtį panašiai kaip ir priesagos -umas vediniai. Tačiau -ybė vedinių pavadinamosios ypatybės yra kiek intensyvesnės, konkretesnės, neretai turi dar priklausymo kam atspal- vį. Dėl to dalis šio tipo vedinių yra įgavę visai konkrečią reikšmę, jais gali būti žymimi ir atitinkamą ypatybę turintys dalykai, pvz.: atstovybė EŽ, TŽ, nuosa- vybė EŽ, LŽ, TŽ, vadovybė EŽ, TŽ, vyresnybė TŽ, vyriausybė TŽ. Priesagos -ybė vediniai daromi iš daiktavardžių, būdvardžių, dalyvių. Atski- ri žodžiai yra išvesti iš skaitvardziy, įvardžių bei prieveiksmių. Daiktavardiniai vediniai daromi ir iš asmenų pavadinimų, pvz.: asmenybė LŽ, atstovybė EŽ, TŽ, piktadarybė TŽ, pilietybė TŽ, vadovybė EŽ, TŽ, valdiny- bė TŽ, ir iš kitokių (dažniausiai abstrakčios reikšmės), pvz.: aplinkybės LZ. STZ, aplinkybė TZ, gérybé EZ, kiekybė STZ, pareigybé TZ, savivaldybé EZ, tautybé TZ, valstybė EZ, TZ. Būdvardžiai, kuriais remiasi priesagos -ybé vediniai, dažniausiai būna laips- niuojami. Pvz.: individualybė LŽ, ypatybė STŽ, lygybė EŽ, STŽ, TŽ, nelygy- bė EŽ, STŽ, TŽ, tapatybė STŽ, TŽ, teisybė STŽ, vertybė EŽ, TŽ, visagalybė EZ. DarybiSkai labai išsiskiria teisės terminai bevaldinybé ir dvivaldinybé. Tai netai- syklingos darybos vediniai, kurie neturi pasidaryti pavyzdžiu naujoms netaisyk- lingybėms daryti. Maždaug penktadalio vedinių pamatiniai žodžiai yra dalyviai. Beveik visi šie ypatybių pavadinimai yra padaryti iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko da- lyvių, pvz.: atsakomybė EŽ, TŽ, atskaitomybė EŽ, TŽ, galimybė STŽ, kilnojamy- bė (kilnojamasis turtas) EŽ, neliečiamybė TŽ, nepriklausomybė EŽ, TŽ, priklau- somybė EŽ, FŽ, STŽ, TŽ, tikimybė EŽ, MŽ, STŽ. Iš reikiamybės dalyvio išves- tas tik būtinybė EŽ. Darybiškai mažiau aiškus vedinys skirtybė STŽ gali būti išvestas iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio. Patys tie dalyviai yra dau- giau ar mažiau apibūdvardėję. Kitokius pamatinius kamienus turi vediniai daugybė STŽ, kokybė ATŽ, EŽ, STŽ, savybė BŽ, EŽ, STŽ, SŽ, vienybė TŽ. Kitos priesagos Su 15 likusių priesagų yra padaryta tik po vieną arba keletą ypatybių pava- dinimų, tad jų vaidmuo terminologijoje yra ribotas. Daugumos šių tipų vedinių pamatiniais žodžiais eina būdvardžiai, tačiau -yba, -urys ir kai kurių kitų priesa- gų vediniai remiasi daiktavardžiais. Vienas kitas vedinys darybiškai santykiau- ja su skaitvardžiais arba įvardžiais. Iš viso su šiomis priesagomis išvesti 34 vedi- niai. -ata : lengvata EZ, TŽ, visata FZ. -atis : sausatis MZ, senatis EZ, TZ. -enybé : pirmenybė EZ, STZ, SZ, TZ. -iava : lygiava EZ. .yba : kalnakasyba EZ, GZ, laivyba EZ, SZ, TZ, raštvedyba TZ, sargyba TZ, saskaityba EZ, STZ, TZ. <ija : vergija EZ. „lės : rauplės „augalų liga, kurios pažeistas vaisių arba gumbų paviršius primena rauplėtą odą“ BZ. 40 -mė |: sausmé ,sausumas, sausmetis“ MZ. -muo : lygmuo GZ, MZ, pradmuo EZ, purmuo „puri uoliena; mergelis“ MZ, GZ, skersmuo GZ. -ovė : bendrovė TŽ, gerovė EZ, įvairovė STZ, vergovė EZ, vienovė LZ. ra: sausra GZ, MZ. -sé i spragsé ,,spausdinto audinio yda; tamsi dėmė su šviesiu ruoZeliu per vidurį, atspausdinta tąja spausdinimo veleno vieta, nuo kurios brauklė, išlenkta atsitiktinai pakliuvusio kie- to kūnėlio, nenubraukė dažų“ ATZ. Atrodo, kad šis vedinys darybiškai yra susijęs su daiktavardžiu spraga. -uliai : juoduliai liga, sukeliama Rhytisma genties ir kitų grybų“ BZ. -uma |: dauguma STZ, TŽ, ilguma SZ, mažuma TŽ, platuma SZ, šlapuma MZ, vėsuma GZ, visu- ma EZ, STZ. -urys : vidurys SZ. Vardažodžių abstraktų darybos atskiri tipai gerokai skiriasi darybos polin- kiais nuo liaudies žodžių darybos, tad ir terminų, kurie nėra specialiai padaryti, o paimti iš neterminologinės leksikos, čia yra mažiau. Tokių, žinoma, gali būti tarp visų priesagų vedinių, ypač tai pasakytina apie nedariųjų tipų -atis, -mė, -ra, -urys ir kai kurių kitų vedinius. VARDAŽODINĖS YPATYBĖS TURĖTOJŲ IR PROFESINIAI ASMENŲ PAVADINIMAI Ši darybos būrį sudaro vediniai, kuriais pavadinami asmenys pagal jų užsi- ėmimą arba šiaip kokią iš pamatinio vardažodžio kylančią ypatybę. Dalis vedinių eina kitokių gyvių bei negyvų dalykų pavadinimais, kurių pamatiniu vardažodžiu pasakomas koks jiems būdingas bruožas. Šiuo metu lietuvių kalbos žodžių darybos tyrinėjimuose įprasta čia nagrinėjamus vedinius skirstyti į du darybos būrius — vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimus ir asmenų pavadinimus pagal profesi- ją“. Tačiau atrodo, kad abejus šiuos vedinius geriau laikyti vieno darybos būrio nariais. Juos artimai sieja bendra daryba (pamatinių žodžių pobūdis bei darybos afiksai) ir bendra darybos reikšmė — pavadinimas pagal būdingą ypatybę (profesi- ja, arba užsiėmimas, juk irgi yra tarsi būdinga asmens savybė). Be to, visi asmenų pavadinimai pagal profesiją yra vienintelio literatūrinės kalbos žodžių darybos tipo (priesaga -ininkas, -ė) vediniai. Ta pati priesaga sudaro ir patį darųjį literatū- rinėje kalboje vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos tipą. Neretai tuo pačiu vediniu gali būti pavadinamas tiek asmuo, nuolat užsiimantis tam tikru darbu ar veikla, tiek ir atsitiktinai, laikinai dirbantis žmogus. Tokių pat reikšmės skirtumų tūri ir veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadini- mų dariausių tipų vedinių dalis. Dėl to šiame darbe asmenų pavadinimai pagal profesiją ir vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai ir yra nagrinėjami kaip vienas darybos būrys. Šio būrio vedinius pagal reikšmę galima skirstyti taip: 1) as- menų pavadinimai pagal užsiėmimą, 2) kitokie asmenų pavadinimai, 3) gyvūnų pavadinimai, 4) negyvų dalykų (daiktų) pavadinimai. Prie vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų čia, kaip ir įprasta lietuvių kalbos žodžių daryboje, ne- skiriami pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą, vietų pavadinimai, nors savo bendruoju reikšmės pobūdžiu jie taip pat nėra itin tolimi nagrinėjamam būriui. 11 Taip skirstoma V. Urbučio darbuose. Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 340 ir 406. 41 Šiam būriui priklauso 323 terminų žodynuose pateikti vediniai, kurie yra padaryti su 46 priesagomis. Tačiau didesniu darumu tepasižymi tik 3 priesa- giniai darybos tipai. Tai priesagos -ininkas, -ė, -inis, -ė, -ainis, -ė. Su šiomis prie- sagomis yra sudaryti du trečdaliai visų vardažodinės ypatybės turėtojų ir profe- sinių asmenų pavadinimų. Daugiausia vedinių turi priesaga -ininkas, -ė (apie 409, visų šio būrio vedinių). -ininkas, -ė Šios priesagos vediniai sudaro dvi reikšmės grupes — asmenų pavadinimus pagal užsiėmimą ir kitus vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimus. Didesnė vedinių dalis yra asmenų pavadinimai pagal užsiėmimą, pvz.: ama- tininkas BZ, apybraižininkas LZ, apsakymininkas LŽ, brigadininkas EZ, bujerininkas SZ, dainininkas, -ė LŽ, darbininkas EZ, GZ, TZ, desantininkas SZ, didmeninin- kas EZ, diskininkas SZ, finansininkas EZ, grandininkas EZ, imtynininkas SZ, įran- kininkas EZ, krepšininkas SZ, kronikininkas LZ, maratonininkas SZ, muitininkas EZ, parašiutininkas SZ, pasakininkas LZ, perforatorininkas EZ, prekybininkas EZ, prozininkas LZ, remontininkas MZ, rutulininkas SZ, sandélininkas EZ, slalominin- kas SZ, slidininkas SZ, startininkas SZ, statybininkas EZ, stendininkas SZ, svars- tininkas STZ, šachtininkas GZ, šuolininkas SZ, tabelininkas MZ, tinklininkas SZ, verslininkas EZ. Asmenų pavadinimų pagal užsiėmimą pamatiniai žodžiai dažniausiai reis- kia to užsiėmimo objektą ar padarinį, pvz.: augalininkas BŽ, boksininkas SŽ, futbolininkas SŽ, geonuotraukininkas GŽ, geodezininkas MŽ, metraštininkas LŽ, sąskaitininkas EZ, TŽ, teisininkas TŽ, vairininkas STZ, SZ. Rečiau pamatiniu žodžiu pasakoma užsiėmimo.vieta, pvz.: kasininkas EZ, krautuvininkas EZ, san- dėlininkas EŽ, šachtininkas GŽ, vartininkas SŽ, arba užsiėmimo pobūdis, pvz.: antraeilininkas BZ, namudininkas EZ, TZ, pamainininkas EZ, pusininkas EZ, sa- vaitininkas EZ, vienetininkas EZ, TZ. Apie trečdalį vedinių sudaro kitokie vardazodinés ypatybės turėtojų pa- vadinimai. Daugumą ir čia sudaro asmenų pavadinimai, tik šios grupės vedi- niai dažniausiai nerodo asmens užsiėmimo, o paprastai pažymi ko turėjimą, pri- klausymą kam, susijimą su kuo, palinkimą į ką ir kt. ypatybes, pvz.: akcininkas EŽ, TŽ, artelininkas EŽ, bankininkas EŽ, baudžiauninkas EŽ, baudžiavininkas EŽ, bendrininkas TŽ, bendruomenininkas EŽ, biržininkas EŽ, bylininkas TŽ, činši- ninkas EZ, TZ, čyžininkas EZ, dalininkas EZ, dešimtininkas EZ, duoklininkas EZ, dvarininkas EZ, imonininkas EZ, indėlininkas EZ, TZ, kaltininkas TZ, kySininkas TZ, koncesininkas EZ, TZ, kontrabandininkas EZ, kooperatininkas EZ, laZinin- kas EZ, nepriemokininkas EZ, TZ, nuomininkas EZ, TZ, pajininkas TZ, pavie- nininkas EZ, TZ, pensininkas EZ, TZ, pravaikstininkas EZ, TZ, priešininkas TZ, privatininkas EZ, TZ, prizininkas SZ, rekordininkas SZ, rentininkas EZ, sqjun- gininkas TZ, savininkas EZ, TZ, skolininkas EZ, TZ, smurtininkas TZ, streikinin- kas EZ, šeimininkas EZ, tarpininkas EZ, TZ, viršininkas EZ, STZ, TZ. Tik keletas vedinių pavadina įvairius daiktus, pvz.: laidininkas FZ, STZ, pažodininkas LŽ, pėstininkas SŽ (šachmatai, perkeltinė reikšmė), posmininkas „stiprus suktas arba dvejintas siūlas, kryžmiškai perrišantis lygiagrečią lininių verpalų sruogą į 10 posmų, medvilninių verpalų sruogą į 7 posmus“ ATŽ. 42 Dažniausiai šio tipo vediniai yra daromi iš daiktavardžių, tačiau yra truputis vedinių, kurie remiasi būdvardžiais, skaitvardžiais bei įvardžiais, pvz.: bendrinin- kas TZ, nelaidininkas FZ, pavienininkas EZ, TZ, paZodininkas LZ, pėstininkas SZ, privatininkas EZ, TZ; deSimtininkas EZ, pirmininkas SZ, TZ; savininkas EZ, TZ. Pamatiniai kamienai dažniau būna lygūs pamatinių žodžių šaknims, plg.: darbininkas EŽ, TŽ, matininkas MŽ, pievininkas MZ, yrininkas SZ, viršininkas EZ, STZ, TZ. Tačiau nemažos vedinių dalies kamienai turi priešdėlius, priesagas, o kai kurie yra net sudurtiniai, pyz.: apžvalgininkas LŽ, pasakėtininkas LZ, per- nuomininkas TZ, posédininkas TZ, pramonininkas EZ, superlaidininkas FZ; bau- dziavininkas EZ, krautuvininkas EZ, lenktynininkas SZ, statybininkas EZ, viene- tininkas EZ, TZ; dviratininkas SZ, kirtavietininkas GZ, laikrastininkas LZ, tau- tosakininkas LZ ir kt. Priesagos -ininkas, -¢ vediniai dažniausiai remiasi grynai lietuviškais ZodZiais, tačiau nesunkiai ji gali būti prisegama ir prie tarptautinių ar šiaip svetimos kilmės žodžių, plg.: barjerininkas SZ, eksportininkas EZ, frachtininkas EZ, TZ, importi- ninkas EZ, kalambiirininkas LZ, spiningininkas SZ ir kt. Daryboje numetamas pamatinio Žodžio galas -ija, pvz.: akcininkas EZ, TZ (: akc-ija), geodezininkas MZ (: geodez-ija), koncesininkas EZ, TZ ( : konces-ija), pensininkas EZ, TZ (: pens- ija), plg. dar ir kooperatininkas EZ (: kooperac-ija, kooperat-yvas). Retkarčiais vediniai turi trumpesnį priesagos variantą -inkas, pvz.: Suli- ninkai (šachtos) GZ, arba -ninkas, pvz.: baudžiauninkas EZ. Tačiau naujadarai paprastai daromi su pilnuoju priesagos variantu -ininkas, plg.: didmenininkas EŽ, įmonininkas EZ, lenktynininkas SZ, pamainininkas EZ, pavienininkas EZ, TZ, pramonininkas EZ ir kt. MoteriSkosios giminės vedinių terminų žodynai beveik iš viso nepateikia, ta- čiau tai nereiškia, kad mokslo ir kitose srityse vartojami vien tik vyriškosios gi- minės vediniai. Tad tokia terminų žodynų praktika neatspindi tikrosios padėties kalboje. Verta rimtai suabejoti, ar tikslu ir ateity tokiais atvejais terminus pateik- ti tik vyriškąja gimine. -inis (-iai), -ė Šio tipo vedinių didesnė dalis yra vyriškosios giminės, ir jų dauguma yra įvai- rūs gyvūnų ir augalų sistematikos pavadinimai. Visi tokie vediniai terminolo- gijoje yra daugiskaitiniai, ir šiam darbui visi išrinkti iš V. Gudelio „Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodyno“. Tai daugiausia paleontologijos terminai. Pvz.: apgaubiniai (Tunicata), liežuvėliniai (Ligulatae), nuovaliniai, placentiniai (Eutheria), spyniniai (Articulata), stuomeniniai (Cormophyta), žiuželiniai (Fla- gellatae). Tokių terminų pamatiniais Žodžiais dažniausiai imami daiktavardžiai. . Jais pasakomas arba kuris būdingesnis būrio atstovas, pvz.: arkliniai (Eguidae), kiauliniai (Suina), pataisiniai (Lepidophyta), būdingesnė kūno dalis, pvz.: sterb- liniai (Marsupialia), straubliniai (Proboscidea), stuburiniai (Vertebrata), šarviniai (Ostracodermi), arba pasakomas koks panašus į to būrio atstovus Zinomesnis dalykas, pvz.: gniužuliniai (Thallophyta), laivukiniai (Nautiloidea), arba dar ki- tokie požymiai, pvz.: nelygiaraumeniniai (ir nelygiaraumeniai). 43 Beveik trečdalio vedinių pamatiniai kamienai yra nelietuviškos kilmės — jais eina įvairūs tarptautinių žodžių kamienai, pvz.: chordiniai (Chordata), psilo- fitiniai (ir psilofitai). Nemaža tokių vedinių dalis, matyt, iš viso neturi atskirai vartojamų lietuvių terminologijoje pamatinių žodžių. Vediniai tokiu atveju tikriau- siai vedami tiesiai iš atitinkamų lotyniškų terminų, pvz.: anapsidiniai (Anapsida), baragvanatiniai (Baragwanathiales), benetitiniai (Bennettitales), diapsidiniai (Diapsi- da), euriapsidiniai (Euryapsida), kordaitiniai (Cordaitales), lepidodendriniai (Lepi- dodendrales), sinapsidiniai (Synapsida), terapsidiniai (Therapsida). Iš nagrinėjamų vedinių išsiskiria banginiai (Cetacea), kuris, nors ir turi tą pačią priesagą, tačiau kaip gyvūnų sistematikos narys yra paimta atskiro gyvūno pavadi- nimo daugiskaita. Pats žodis banginis, žinoma, yra šio darybos tipo vedinys. Ketvirtadalis šio tipo vedinių pavadina įvairius negyvus dalykus, dauguma jų vartojami sporto terminologijoje, pvz.: akiniai, futboliniai, kampinis, krepšinis, rankinis, skersinis, tinklinis. Ir šių vedinių pamatiniai žodžiai dažniausiai yra daikta- vardžiai. Tik keletas vedinių yra padaryti iš būdvardžių, pvz.: akiuotinis „įakiuotas laukinukas; laukinukas su prigijusia akute“ BŽ, gulstinis GŽ, skersinis SŽ, šaltinis GZ, MZ, EZ, FŽ, LŽ, "STZ. MoteriSkosios giminės vediniai pavadina įvairius negyvus dalykus. Jų pamati- niai daiktavardžiai žymi būdingą vediniu pavadinamam dalykui vietą, pvz.: kranti- nė MŽ, SŽ, kuprinė SŽ, palapinė EŽ, SŽ, sostinė TŽ, šoninė GŽ, medžiagą, iš ku- rios padarytas, arba sudėtines dalis, pvz.: grandinė MŽ, GŽ, SŽ, ChŽ, FŽ, STŽ, stiklinės „įvairių matmenų, stiklinės pavidalo laboratoriniai indai“ ChŽ, paskirtį, pvz.: dugninė „žr. meškerė“ SŽ, lopšinė LŽ, pirštinė SŽ ir kt. Dalis vedinių, vartojamų botanikos terminologijoje, eina vaismedžių veislių arba jų vaisių pavadinimais, pvz.: butelinės „pailgos formos kriaušės žalsvai geltonos arba geltonos spalvos odele, kurią ištisai arba didele dalimi dengia tamsiai ar rausvai rudos rūdys <...>“, kiaušininės „slyvų veislės, kurių vaisiai į kotelio pusę yra žy- miai nusmailėjusios formos su minkštu minkštimu“, kremzlinės „trešnių veislės, kurių vaisiai turi tvirtą, standų minkštimą, o syvai yra spalvoti arba bespalviai“, muskatinės ,,mazo ar vidutinio dyžio, įvairios, daugiausia pailgos formos vasarinės ar rudeninės kriaušės su stipriai jaučiamu muskatiniu kvapu, pvz., Rugsėjo mus- katinė“, sviestinés (Berės) „kriaušių veislės, kurių nunokusių vaisių minkštimas primena sviesto konsistenciją“, širdinės „trešnių veislės, kurių vaisių minkšti- mas yra minkštas, o sultys spalvotos arba bespalvės <...““, taukinės „vidutinio dy- džio ar didelės, pailgos ar apvalainos formos, tirpstančiu ar pusiau tirpstančiu minkš- timu kriaušės“, vengrinės „slyvų veislės, kurių vaisiai yra pailgos nusmailėjusiais galais formos, kietu cukringu minkštimu ir plokščiu smailiais galais kauliuku“. Dauguma vedinių padaryta iš paprastųjų daiktavardžių, pvz.: daržinė SŽ, kraštinė STŽ, rėtinė STŽ, stoginė SŽ ir kt., tačiau keletas vedinių remiasi išvesti- niais daiktavardžiais, pvz.: klostinė „audinio yda; audinio vieta, neapdailinta dėl susidariusios klostės (nenumarginta, nepašiaušta, nenusvilinta ir pan.)“ ATŽ, pelėsinė „audinio yda; pilka audinio vieta, blogai nusidažiusi dėl to, kad dažomas audinys buvo ilgai gulėjęs šlapias ir pažeistas pelėsių“ ATZ. Dalis vedinių remiasi būdvardžiais. Jais pavadinami įvairūs daiktai, turį pama- tiniais būdvardžiais pasakomas ypatybes, pvz.: gulstinė SŽ, įžambinė STŽ, palaidinė SZ, statinė SZ, šakotinė SZ, nuolaidinė GZ, skersinė GZ. Tik vienas terminas dešim- tinė EŽ padarytas iš skaitvardžio. 44 -ainis, -ė Tai trečias darumo atžvilgiu vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų dary- bos tipas, tačiau jam priklausančių vedinių yra 7 kartus mažiau negu priesagos -ininkas, -ė vedinių. Vediniais pavadinamos gamtinių medžiagų (dažniausiai akmenų) rūšys, pvz.: briaunainis GZ, kriauklainis GZ, paplokštainis GZ, ragainis GZ, smil- tainis ChZ, GZ, žemės viršutinio sluoksnio rūšis, pvz.: silainé MZ, GZ, žvirgždai- nė MZ. Keletas vedinių eina gyvūnų ir augalų sistematikos pavadinimais, pvz.: ginkainiai (Ginkgophyta) GŽ, maurabragainiai (Charophyta) GŽ, papartainiai (klasė Filicales) GZ, sagainiai (Cycadophyta) GŽ. Likusieji vediniai pavadina įvai- rius konkrečius dalykus, pvz. : jėgainė EZ, FZ, MZ, kampainis STZ, SZ, sniegainé GZ. Didesnė vedinių dalis yra padaryta iš daiktavardžių. Ketvirtadalis vedinių re- miasi būdvardžiais, pvz.: gulstainis FZ, įstrižainė SZ, paplokštainis GZ, pilkainis GZ, skersainis GZ. Kitos priesagos Visas būrys (43) vardazodinés ypatybės turėtojų pavadinimų priesagų sudaro palyginti menkai darius tipus. Su dauguma jų (30) yra vartojama tik po 1—2 ve- dinius. Iš viso su šiomis priesagomis padaryti 103 vediniai. -alas : baltalas ChZ, niekalas STZ, TZ, riebalai BZ, ChZ, svambalas FZ, MZ, šlapalas BZ, ChZ, virbalas MZ, SZ. -aras : Zabaras GZ, MZ. -eivis, -ė: oreivis SZ. Nors lietuvių kalbos žodžių darybos veikaluose ši priesaga ir nenurodoma, tačiau sinchroniškai ją išskirti galima. Nagrinėjamoje terminologijoje vartojamas šis vienas vedinys, tačiau literatūrinėje kalboje jų yra ir daugiau. Vediniai priklauso asmenų pavadinimų pagal užsiėmimą grupei. -eklis : rarpeklis GZ. -ena : galvena „linų vaisius — dėžutė“ BZ, kregždenos „lapų dėmėtumas, sukeliamas grybo Corynespora mslonis Lind“ BZ, rankena MZ, STZ, SZ. „ėčia : pasakėčia LZ. -laga : medžiaga, -os BZ, EZ, FZ, GZ, LZ, MZ, STZ, TZ. -(iau)jas : pusiaujas SZ. «tava : žaliava, -os ChZ, EZ. -yba : sodyba EZ. -ienos : Zalienos MZ. «ietis : kolikietis EZ, olimpietis SZ, pasienietis SZ, pilietis TZ, užsienietis TZ, valstietis EZ. Šio tipo vedinių nemaža dalis pavadina asmenis pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, tačiau tokie vediniai, kaip olimpietis ir pan. yra artimai susiję su vardažodinės ypatybės turė- tojų pavadinimais. -ikés : trumpikės SZ. -iklis : jaunikliai SZ, tarpiklis GZ, STZ, vardiklis STZ. -ilas : ratilas (aplink saulę, mėnulį) GZ. -ilis : vandenilis ChZ, GZ, SZ. -imas : apskritimas SZ, glitimas BZ, minkštimas BZ, skystimas ChŽ, tirštimai ChZ. -ymas : baltymas, -ai BZ, ChZ, sūrymas ChŽ, GZ. -yna : lentyna GZ. -inys : šulinys GZ, MZ, valinys GZ, Zabinys MZ, žirginys BZ. -iokas : vidutiniokas (vidutinis valstietis) EZ. „(ijukas: gulstinukas ,,7ematigis vaismedis gulséiomis, pažeme einančiomis šakomis <...>“ BZ, ketvertukas ,keturios chromosomų grupės, kurios susidaro po dviejų vienas po kito sekančių branduolio pasidalijimų, vykstant redukciniam dalijimuisi (mejozei)“ BŽ, 45 lipniukas ,,polinarijaus <...> dalis, išskirianti lipnų skystį, su kurio pagalba polina- rijus prikimba prie vabzdžio kūno“ BZ, laukinukas „iš sėklos ar vegetatyviniu būdu išaugintas nekultūrinis jaunas vaismedis <...>“ BŽ, riestukas „tipas vienastypio žiedyno, kurio šakojimasis vyksta vienoje plokštumoje ir šakelės orientuotos vis į tą pa- Cia pusę — dešinėn arba kairėn <...>“ BZ, savaiminukas ,savaime, be miškininkų priežiūros, iš sėklos išaugęs medelis“ BZ, sėjinukas „iš sėklos išaugęs medelis, kuris paskui persodinamas į nuolatinę vietą“ BZ, sėklinukas „sėklai auginamas augalas (buro- kas, runkelis), kol dar jaunas; vėliau išauga i sėklojų“ BZ, sodinukas ,,persodintas iš daigyno arba iš pasodintų vaisių išaugęs (pvz., ąžuolo, riešutmedžio) medelis“ BŽ. Ve- diniai sėjinukas, sodinukas gali būti išvesti ir iš veiksmažodžių. Tokiu atveju tai būtų prie- sagos -inukas vediniai ir priklausytų veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų būriui. -kis : vidurkis EZ, FZ, STZ. ys: dygliai BZ. -mé : kryimé STZ. -mena : maZmenos EZ, sausmena „bendrame drėkinimo plote nedrékinama vieta <...>“ MZ. -muo : lygmuo GZ, MZ, purmuo GZ, MZ, skaitmuo EZ, skersmuo GZ, STZ. -oliai : kanopociai (Ungulata) GZ, SZ. -ojas(-us) : durpojas ChZ, GZ, MZ, filmojus „plėvelę sudaranti medžiaga“ ChZ, kauciukojus ChZ, séklojas „sėklai auginamas augalas“ BZ, uolojas GZ. -okšlis : putokslis ChZ, riebokslis MZ, SZ. =okšnis : dervoksnis GZ. -onas : dirvonas EZ, MZ. -orius : isorius SZ. -ové : bendrovė EZ, daržovės BZ, rankové STZ, verslové ChZ, EZ. -té : geležtė SZ. -uliai : gyvuliai EZ. -umynai: kartumynai BZ. -ūnas : gyvūnas GZ, lapinas BZ, misrinas BZ, pareigūnas EZ, pirminas EZ, TZ, plėšrūnas SZ, ristanas SZ, seniūnas TZ, skalinas ChZ, GZ, MZ, žymūnas SZ. -ūnė : galūnė STZ, viršūnė BZ, STZ. -uočiai : lapuočiai BŽ, spygliuočiai (Coniferae) BŽ, GŽ, spinduliuočiai GŽ, šarvuočiai (Dasypodi- dae) GŽ. -uolis : aistruolis „sporto entuziastas“ SZ, atsparuolis GZ, grynuolis ChZ, GZ, spartuolis EZ, stipruolis SZ, Zieduolis GZ. -uonys : pirmuonys (Protozoa) GZ. -uoté : rainuoté SZ, sparnuoté STZ, vaskuoté STZ. Dalis čia minimų priesagy vedinių yra paimti iš neterminologinés leksikos. Tai pasakytina apie priesagų -(i)aga, -aras, -inys, -yna, -orius ir kai kuriuos kitus vedinius. Tie žodžių darybos tipai nėra produktyvūs ir literatūrinėje kalboje. Tačiau dalis kitų tipų, nors ir turėdami nedaug vedinių, vis dėlto yra davę ir naujadarų, plg. priesagų -ilis, -očiai, -ojas(-ojus), -(i)ukas, -uočiaiir kt. vedinius. Kai kurių ter- minų reikšmė yra perkeltinė, pvz.: „vienuolis“ MŽ, kuris žymi hidrotechninį įren- ginį vandens nutekėjimui iš tvenkinių ir kt. vandens telkinių reguliuoti. Tai yra aiš- kus reikšmės vertinys iš rusų kalbos atitinkamo termino ,,monax®. DEMINUTYVAI Deminutyvai, kurių nagrinėjamų sričių terminologijoje yra 256, turi daiktavar- dinius pamatinius kamienus ir žymi dažniausiai tą patį dalyką, kaip ir jų pamatiniai žodžiai. Tačiau deminutyviniais vediniais pavadinami dalykai paprastai būna ma- žesni už tos pat rūšies dalykus, žymimus pamatiniais daiktavardžiais, Dalis vedinių 46 arba visai neturi mažybinės reikšmės, arba ji bent neiškyla kaip svarbiausia su da- ryba susijusi reikšmė. Tokie vediniai paprastai pavadina skirtingus dalykus, negu jų pamatiniai Žodžiai, ir sudaro vadinamuosius specialios reikšmės deminutyvus. Literatūrinėje kalboje daliai deminutyvų būdingas ir pamatiniu žodžiu žymimo da- lyko vertinimas bei su juo susijusių jausmų iškėlimas. Terminologijoje emocionalu- mo ir ekspresyvumo yra vengiama, tad deminutyvai čia žymiai mažiau paplitę, negu apskritai literatūrinėje kalboje. Tai yra vidutinio didumo (vedinių skaičiumi) terminų darybos būrys. Dauguma (55%) lietuviškų deminutyviniy terminų yra padaryta su priesaga -elis, -ė. Gerokai mažiau (2794) terminų padaryta su priesaga -ėlis, -ė, Šios priesa- gos deminutyvų daryboje viena antrą papildo, nes tik abi kartu gali apimti visą pa- matinių daiktavardžių įvairovę. Deminutyviniai terminai dažniausiai ir yra jų vedi- niai (daugiau negu keturi penktadaliai). Iš kitų priesagų šiek tiek išsiskiria dar-(i)ukas ir -uté (apie 15%, visų vedinių). Kitos 4 priesagos turi tik po keletą nagrinéjamuose žodynuose pateiktų vedinių, Didesnė priesagos -elis, -ė deminutyvų dalis žymi tuos pačius dalykus, kaip ir jų pamatiniai daiktavardžiai. Tačiau tie deminutyvų žymimi dalykai yra mažesni arba ir visai maži. Vadinasi, priesagos -elis, -ė deminutyvinių terminų pagrindinė reikšmė yra mažybinė. Pvz.: aikštelė STZ, SZ, ąselė GZ, balnelis SZ, bokštelis SZ, borteliai SZ, dangtelis BŽ, STŽ, dirželis SZ, duobelė SZ, durelės STZ, gairelé SZ, gaubtelis STZ, gojelis SZ, graibstelis SZ, graiZelis BZ, grindelés SZ, griovelis MZ, grotelės MZ, STZ, gurbelis SZ, juostelė STZ, SZ, kaistelis STZ, kartelė SZ, knatelis ATZ, knygelė EZ, kotelis BZ, SZ, kryželis GZ, kuodelis ATZ, kuokstelis ATZ, laksteliai BZ, lapelis BZ, EZ, LŽ, STZ, lazdelė SZ, lentelė SZ, mazgeliai ATZ, men- telé ChZ, STZ, SZ, miestelis EZ, miglelé SZ, narvelis FZ, GZ, plėvelė ChZ, FZ, MZ, STZ, plokstelé ChZ, FZ, STZ, SZ. plutelée GZ, MZ, rūkelis GZ, samtelis SZ, skiau- telés ATZ, skylelés BZ, spyglelis BZ, stalelis GZ, stovelis SZ, saknelé BZ, upelis GZ, MZ, vamzdelis FZ, STZ, SZ, vėjelis SZ, vytelé BZ. Kiti šio tipo vediniai eina savitų dalykų pavadinimais, jų reikšmės ryšys su pa- matiniais žodžiais yra gana tolimas: Vedinių reikšmė šiuo atveju būna perkeltinė. Pvz.: barzdelė „plaukelių kuokštas ant vainikėlio arba taurelės“ BZ, dalelė „įprasti- nis elementarinės ir koloidinės dalelių pavadinimas“ ChŽ, FZ, STZ, gardelė ,,ma- žiausias kristalas; atomų išsidėstymo būdas kristale“ ChŽ, FŽ, GŽ, STŽ, kuokeliai „žiedinių augalų mikrosporofilai < ... >, gaminantys žiedadulkes“ BZ, laivelis (kaitinimui) ChZ, laukelis SZ (šachmatai, šaškės), mastelis „Žemėlapio, plano ar brėžinio linijos ilgio santykis su tikruoju vietos ar nubrėžto daikto ilgiu“ MZ, SZ, STZ, piestelė „moteriškoji žiedo dalis, sudaryta iš vieno arba daugiau suaugusių vaislapėlių“ BŽ, porelė „audinio yda; dviejų siūlų, neperskirtų kitos sistemos siū- lais, ruoželis“ ATŽ, skarelė „plokščia skraistė, dengianti sporangių krūveles dauge- lio paparčių lapuose“ BŽ, skiepelis „skiepijimo būdu sukultūrintas ir išaugintas jaunas augalas, skirtas persodinti į nuolatinę augimo vietą (sodinamoji medžiaga)“ BŽ, sruogelės „gamybinės atliekos; šimto metrų ilgio siūlo atkarpos, nulenktos la- boratoriniais lankstais iš bandomųjų šeivų arba ričių į sruogas ir praėjusios joms skirtus numerio, stiprumo, ištįsimo arba kitus laboratorinius bandymus < ...>“* 47 ATŽ, šluotelė „kūgiškas arba piramidinis žiedynas, kurio pagrindinė ašis labai ištįsusi ir duoda eilę šakų, kurios savo ruožtu šakojasi, o smulkiausios šakelės yra kekių pobūdžio, pvz., avižos, smilgos, alyvų“ BZ, tiltelis „jungiantis atomas, grupė, indas“ ChZ, žvynelis „smulkus, plokščias, metamorfozuotas lapelis žiedyno ribo- se“ BŽ. Pamatiniai šio tipo vedinių žodžiai yra dviskiemeniai daiktavardžiai. Dauguma tokių daiktavardžių žymi įvairius daiktus ir tik vienas kitas — gyvūnus (musė, stin- ta, žirgas), gamtos reiškinius (migla, rūkas, vėjas) ar abstrakčias sąvokas (dalis, mas- tas, vaizdas). Vediniai paprastai būna tos pat giminės, kaip ir jų pamatiniai daiktavardžiai, vienintelė išimtis yra upelis!?? GZ, MZ. -ėlis, -ė Priesagos -ėlis, -ė vediniai turi tokią pat reikšmę, kaip ir dariausio šio būrio tipo -elis, -ė vediniai. Tačiau su ja išvestų terminų yra dvigubai mažiau. Dauguma vedinių turi mažybinę reikšmę. Pvz.: ankštarėlė BZ, apsakymėlis - LŽ, atramėlė SŽ, bertuvėlė ChŽ, ežerėliai GŽ, gaubtuvėlis BŽ, STŽ, įlankėlė GŽ, kaladėlė STŽ, kilimėlis SŽ, krautuvėlė EŽ, latakėlis MŽ, mėgintuvėlis ChŽ, pagalvė- lė SZ, pakopėlė MZ, parašiutėlis SZ, pylimėlis MZ, pumpurėlis BZ, rankenėlė STZ, SZ, riešutėlis BZ, ritinélis STZ, sėdynėlė SZ, šepetėlis STZ, vagonėlis GZ, MZ, vele- nélis MZ, STZ, SZ, vėliavėlė STZ, SZ. Kiti šios priesagos vediniai pavadina įvairius konkrečius savitus dalykus. Jų reikšmės ryšiai su pamatiniais žodžiais nėra tiesioginiai. Dėl to jie turi ne mažumo, bet vadinamąją specialią reikšmę. Pvz.: akmenėlis „Jantanoidų ir geležies lydinys, vartojamas žiebtuvėliams“ ChZ, ašarėlė „metalo rutuliukas“ ChZ, gyvatélé (slidi- nėjimo figūra) SZ, kamuolélis ,,ciminio tipo žiedynas, kurio žiedai taip tankiai su- siglaude, kad sudaro kamuolėlio pavidalą“ BZ, /iežuvėlis „skaidri plėnelė, aptin- kama varpinių ir viksvinių augalų lapuose riboje tarp lapo lakšto ir makšties“ BŽ, malūnėlis (gimnastika) SZ, obuolėlis „mažas, obuolio pavidalo vaisius, pvz., Šermukš- nio“ BŽ, vėduoklėlė „tipas vienastypio žiedyno, kurio šakojimasis vyksta vienoje plokštumoje ir šakelių kryptis praeiliui kaitaliojasi tai dešinėn, tai kairėn, pvz., vilkdalgio (Iris)“ BZ. Pamatiniai šios priesagos vedinių daiktavardžiai būna daugiaskiemeniai (turi daugiau negu du skiemenis) ir visi yra konkrečios reikšmės. Vediniai yra tos pat giminės, kaip ir jų pamatiniai žodžiai. -(Dukas, -ė Priesagos -(iJukas, -ė vediniai turi tas pačias reikšmes, kaip ir daresniųjų, jau nagrinėtųjų, tipų dariniai. Tačiau vartojama terminologijos reikalams jų penkis kar- tus mažiau, negu dariausio deminutyvų tipo -e/is, -ė vedinių. Kiek daugiau negu pusė vedinių turi mažybinę reikšmę. Pvz.: batukai SZ, kamuoliukas SZ, kryžiukai STZ, ratukas STZ, rutuliukas SZ, skrituliukas SZ, staliukas GZ, STZ, Sepetukas ChZ, Suoliukas SZ. 12 Šis vedinys darybiskai gali būti susijęs su tarmėse vartojamu žodžiu upis, tokiu atveju ir jis nebūtų jokia išimtis, 48 Kitų vedinių reikšmė nėra tiesiog susijusi su pamatiniais žodžiais. Jie Žymi sa- vitus negyvus dalykus. Pvz.: gaidukas (šautuvo) SŽ, garbanukai (debesys) GŽ, gyva- tukas ,.surangytas vamzdis; spiralinis grąžtas“ MZ, GZ, ChŽ, kačiukas „piestelinių žiedų žirginys, sėklų sklaidymo metu pūkuotas, kaip kačiukas, pvz., gluosnio, tuo- pos“ BZ, startukai (lengvosios atletikos batukai) SŽ, stepukas (Apocynum Sibiri- cum) „daugiametis pluoštinis augalas { vo d“ ATŽ, vaisiukas „sudėtinio arba su- telktinio vaisiaus paskiras narys“ BZ, Vediniai darybiSkai santykiauja ir su dviskiemeniais, ir su daugiaskiemeniais daiktavardZiais. Pamatiniai žodžiai dažniausiai Žymi įvairius negyvus dalykus, nors yra ir vedinių, kurių pamatiniai daiktavardžiai yra gyvūnų ar net abstrakčių sąvokų pavadinimai. Dauguma vedinių yra tos pat giminės, kaip ir jų pamatiniai žodžiai, tačiau pasitaiko vedinių, kurie savo gimine skiriasi nuo pamatinių daiktavardžių (pvz.: garbanukai GZ, gyvatukas ChŽ, GZ, MZ, kačiukas BŽ, stepukas ATŽ). Tai būdinga specialios reikšmės deminutyvams. Pastebėtina, kad beveik visi termi- nologijoje vartojami šio tipo vediniai yra vyriškosios giminės (išimtis vienas vedinys raginukė ChŽ, GŽ, tačiau ir jis pats gali būti laikomas vardažodinės ypatybės tu- rėtojų pavadinimu). Terminų žodynuose pateikti tik 28 šios priesagos vediniai. Pagal pamatinio ka- mieno galo priebalsio kietumą arba minkštumą jie pasiskirsto taip: 14 vedinių ir jų pamatinių žodžių kamieno galo priebalsiai yra minkštieji (pvz.: dvikeliukas SZ, elniukai GZ, kapliukas SZ, nuliukai STZ, trikeliukas SZ), 4 vediniai, kaip ir jy pama- tiniai žodžiai, turi kietąjį kamieno galo priebalsį (pvz.: batukai SZ, garbanukai GZ, ratukas STZ, startukai SZ), 7 vedinių kamieno galo priebalsis kietasis, o jų pamatinių žodžių minkštasis (pvz. : gaidukas SZ, gyvatukas ChZ, GZ, MZ, rétukas SZ, skėtukas BŽ) ir 3 vediniuose kamieno galo minkštasis priebalsis atitinka pamatinių žodžių kietąjį (pvz.: kakliukas STŽ, kauliukas BŽ, STŽ, staliukas GŽ, STŽ). Iš pateiktųjų duomenų išvesti aiškesnius darybos polinkius negalima. Visiško dėsningumo čia nė- ra ir literatūrinės kalbos šio tipo vedinių daryboje, nors ten ir pastebimi aiškesni polinkiai!*, -utė Šio tipo vediniai terminologijoje dar retesni — nagrinėjamuose žodynuose jų pateikta tik 10. Dažniau jie turi specialią reikšmę, pvz.: akutės „tuštumėlės kietoje medžiagoje“ ChZ, akuté „1. ūglio lapo pažastyje jaunas, besivystantis pumpuras, panaudojamas skiepijimui; 2. įdubęs pumpuras stiebagumbio (pvz., bulvės) pavir- šiuje“ BZ, (sinonimas taškas) STZ, eglutė ,,ruoZelinio audinio yda; išilgai audinio nusitiesęs zigzagiškas ruoželių lūžis, už kurio ruoželiai vėl eina taisyklinga kryptimi <... >“ ATŽ, galvutė ,,1. raceminis žiedynas < ... Y trumpa ašimi, kurios viršū- nėje tankiai susispietę bekočiai arba labai trumpakočiai žiedai, pvz., dobilo: 2. kal- bant apie grybą =kepurėlė“ BZ, šakutė ,,1. strypas iš kelių (daugiausia lygiagrečių) atšakų; 2. grupė kontaktinių strypelių elektros srovei įjungti“ MŽ, STŽ, „toks įran- kis prie štatyvo“ ChŽ. Dalis vedinių žymi tuos pačius dalykus, kaip ir pamatiniai žodžiai, tačiau jie yra mažesni, pvz.: skylutė STZ, šakutė „smulki antros arba dar tolesnės eilės vegetatyvinė arba vaisinė medžio ar krūmo šaka“ BZ. 13 Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 268—269, 4. Lietuvių terminologiją 49 Visi vediniai padaryti iš moteriškosios giminės dviskiemenių daiktavardžių ir patys visi yra moteriškosios giminės. Literatūrinėje kalboje taip pat dažniau šios prie- sagos deminutyvai daromi iš moteriškosios giminės daiktavardziy!®. Kitos priesagos Deminutyvinių terminų yra padaryta dar su 4 priesagomis (iš viso 8 vediniai), tačiau jos dėl vedinių negausumo ryškesnio vaidmens terminologijoje neturi. -aitis, -ė : apysakaitė LŽ, giminaitis TŽ, kepuraitė ChZ, SZ. -yté : ausyté SZ. -okšnis : krimoksnis BZ, pievoksnis MZ, upokšnis GZ, MZ. -uska : dainuska LZ. VIETU PAVADINIMAI Vietų pavadinimai iš daiktavardžių ir būdvardžių yra daromi dažniau negu iš veiksmažodžių. Tačiau ir vardažodinių šio būrio vedinių terminų žodynuose pateikia- ma palyginti nedaug. Vediniai, kurie darybiškai remiasi vardažodžiais, vietas pavadi- na pagal jose esančius daiktus arba pagal tam tikras ypatybes, leidžiančias išskirti pavadinamą vietą iš kitų. Vadinasi, vedinių darybinės reikšmės skirtumai pareina nuo pamatinių Žodžių priklausymo skirtingoms kalbos dalims ir jomis žymimų skir- tingų tikrovės dalykų, Pamatinių žodžių pobūdis turi įtakos ir kitiems darybos po- linkiams. Daugiausia vardažodinių vietų pavadinimų darybiškai remiasi daiktavardžiais (68 iš 99, arba daugiau negu dutrečdaliai vedinių). Iš daiktavardžių šio būrio vediniai dažniausiai daromi su priesaga -ynas. Kitos priesagos, pvz.: -inė, -ynė, -ija, yra ma- žiau darios. Būdvardinių vietų pavadinimų dariausią tipą sudaro priesaga -uma. -ynas Su priesaga -ynas daromi dviejų darybos būrių vediniai — kuopiniai pavadini- mai ir vietų pavadinimai. Kuopinės reikšmės atspalvis dažnai yra būdingas ir vedi- niams, kurie laikomi vietų pavadinimais. Juk, pavyzdžiui, aikštynu, kalvynu ar pel- kynu vadinamos vietos, kuriose yra ne viena aikštė, kalva ar peikė. Tokie vediniai žymi ir atitinkamų dalykų telkinius, ir vietas, kuriose tie telkiniai yra. Tad iš esmės šiems vediniams būdingos abi minėtos darybinės reikšmės. Kiekvienas atskiras ve- dinys priskiriamas vienam ar antram būriui, atsižvelgiantir į jų leksinę reikšmę bei kuri reikšmė ryškiau iškyla vedinyje. Čia nagrinėjami vediniai turi aiškesnę vietos reikšmę, dėl to jie ir laikomi vie- tų pavadinimais. Vietos pavadinamos pagal jose esančius būdingus daiktus, tų daik- tų telkinius, išskiriančius tam tikrą, dažniausiai žemės paviršiaus, plotą iš kitų plo- tų, kuriems tokie būdingi daiktai yra kiti. Tą pat reikšmę turi ir vediniai, kuriais pavadinamos atskirų rūšių augalų augimo arba gyvūnų auginimo, laikymo vietos. Pvz.: aikštynas SZ, brūzgynas BZ, daigynas BZ, drumlinynas GZ, durpynas EZ, GZ, MZ, firnynas GZ, gargZdynas GZ, MZ, kalnynas GZ, kalvynas GZ, MZ, kauburynas GZ, kupstynas MZ, ledynas GZ, MZ, SZ, medynas BZ, molynas ChZ, GZ, MZ, 4 Zr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 270-271, 50 nendrynai GZ, pelkynas MZ, raistynas MZ, rūdynas GZ, smėlynas MZ, uogynas BZ, upynas GZ, MZ, vandenynas GZ, versmynas MZ, žemynas GZ, žirgynas EZ, žvyry- nas GZ, MZ. Nedidelė dalis terminų pavadina įvairius daiktus, kurie gali būti suvokiami kaip vietų pavadinimai, pvz.: dainynas LZ, giesmynas LŽ, kainynas EZ, psalmynas LŽ, talpumynas STŽ, teisynas TŽ, varžynas ChŽ, FŽ, STŽ, žinynas EŽ, STŽ, žodynas LŽ, STŽ. Savotiški vediniai yra ežerynas GZ ir vasarynas (ežere, sinonimas properša) GŽ, kurių pamatiniai žodžiai nežymi dalykų, esančių išvestiniame žodyje. Visi vediniai yra padaryti iš daiktavardžių. Pamatiniai daiktavardžiai dažniau būna darybiškai neskaidomi žodžiai arba gerokai leksikalizavęsi vediniai, t. y. dau- giau ar mažiau semantiškai nutolę nuo tų žodžių, su kuriais darybiškai turėtų būti siejami. Vediniai iš daiktavardžių, turinčių ryškius įvairių darybos pakopų afiksus, yra reti, pvz.: medelynas BŽ, sąvartynas GŽ, talpumynas STZ. Išimtimi laikytini vediniai iš sudurtinių žodžių, pvz.: rankraštynas LŽ. Priesagos -uma darybos tipas yra dariausias būdvardinių vietų pavadinimų ve- dyboje. Šio tipo vediniai vietas pavadina pagal pamatinių būdvardžių žymimas ypa- tybes, išskiriančias iš kitų vietų, turinčių kitokias ypatybes. Beveik visi vediniai yra įvairių Žemės paviršiaus vietų pavadinimai. Pvz.: aukštuma GŽ, MŽ, dyku- ma GZ, MZ, SZ, dubuma GZ, MZ, ilguma SZ, iskiluma GZ, MZ. kalvotuma GZ, lyguma GZ, MZ, nuolaiduma MZ, nuotakuma MZ, nuozulnuma GZ, pakiluma GZ, MZ, platuma SZ, plokstuma GZ, MZ, STZ, SZ, sausuma GZ, MZ, sekluma GZ, MZ, SZ, slesnuma MZ, smailuma FZ, statuma GZ, MZ, slapuma MZ, žemuma GZ, MZ. Vediniai daromi iš kokybinių laipsniuojamy būdvardžių. Tik terminas aplinku- ma STŽ yra padarytas iš daiktavardžio. Su priesaga -uma yra padaroma ir ypatybių pavadinimų, dėl to pasitaiko ir to- kių vedinių, kurie gali turėti vardažodžių abstraktų reikšmę. Tokie vediniai būna nevienareikšmiai, pvz.: šlapuma ,,1. šlapias, lietingas laikas; 2. šlapia vieta“ MZ. Abstraktams artimi yra ir terminai ilguma SŽ, platuma SŽ. -inė Su priesaga -inė vietų pavadinimai daromi iš daiktavardžių, tačiau jų terminų žodynuose pateikta dukart mažiau negu dariausio tipo -ynas vedinių. Šio tipo vedi- niai pavadina įvairias patalpas ar šiaip vietas, kuriose daroma, gaminama, laikoma tai, kas žymima pamatiniu daiktavardžiu. Pamatinis žodis neretai gali žymėti ir patal- pos paskirtį. Pvz.: aparatinė STŽ, areštinė TŽ, durpinė MŽ, elektrinė FŽ, iždinė EŽ, muitinė EŽ, TŽ, siurblinė GŽ, MŽ, užkandinė EŽ. Likusieji vediniai pavadina tam tikrus daiktus, skirtus déti ir laikyti pamatiniais daiktavardžiais žymimiems dalykams. Pvz.: parakinė SZ, šovininė SZ, šratinė SZ, tepaliné SŽ,trūklinė SZ. Šiems vediniams artimi yra ir augalų dalių pavadinimai, pvz.: dulkinė „kuokelio viršūnėje esanti dėžu- tė, kurioje pasigamina žiedadulkės“ BŽ, mezginė „apatinė piestelės dalis, iš kurios išsivysto vaisius“ BZ, nektarinė „Žiedų liauka, išskirianti saldų skysti—nektara“ BZ, sporinė „dėžutės, ąsočio ar pūslelės pavidalo organas, kurio viduje susidaro spo- ros“ BŽ, it 51 Priesagos -inė vedinių pamatiniai daiktavardžiai yra įvairios sandaros — pa- prastieji ir vediniai. Darybiškai išsiskiria botanikos terminas mezginė BŽ, kuris yra išvestas iš veiksmažodžio. Tokia daryba lietuvių kalbai nebūdinga. Kitos priesagos Vietų pavadinimų iš vardažodžių yra išvesta dar su 7 priesagomis. Visų šių tipų darumas terminologijoje menkas (iš viso 21 vedinys). -idė : aukšlidė BZ. -ija : naujasėdija EZ, seniūnija TŽ, tėvonija EZ. -ymė |: kiaurymė STZ, siaurymé GZ, sraujymė GZ, MZ, storymė GZ, MZ. -yné : akmenyné GZ, samanyné MZ, slynyné MZ, Zvyryné MZ; klampyné GZ, MZ, sausyné MZ, slaptyné TZ, slapyné MZ. -mé : gelmė GZ, tankmé SZ. -ūnė i viršūnė GZ, SZ. -uva i raguva GZ, MZ, sietuva GZ, SZ. Priesagų -idė, -ija, -ūnė, -uva vediniai padaryti iš daiktavardžių, o -ymė, -mė — iš būdvardžių. Su priesaga -yné vediniai daromi ir iš daiktavardžių, ir iš būdvardžių. Kai kurių priesagų vediniai yra seni žodžiai, be abejo, jie paimti iš neterminologinės leksikos. Visų pirma tai pasakytina apie priesagų -mė, -ūnė, -uva vedinius. KITI DARYBOS BŪRIAI Kitiems darybos būriams priklausančių vedinių terminų žodynuose pateikiama visai mažai. Iš jų kiek daugiau vedinių priklauso kuopinių pavadinimų būriui. Kuopinės reikšmės vedinių dalis yra artima vietų pavadinimams. Pavyzdžiui, nemažos dalies priesagos -ynas vedinių darybinė reikšmė gali būti ir kuopinė, ir vie- tos. Abi reikšmes gali turėti ir dalis priesagos -ija vedinių, pvz.: seniūnija ir pan. Čia nagrinėjami tik tie priesagų vediniai, kuriems vietos reikšmė nebūdinga. Jie žymi pa- matiniais žodžiais pasakomų asmenų, gyvūnų ar daiktų tam tikrą telkinį arba vi- sumą (daiktavardžių vediniai) arba reiškia tam tikrą bendrą ypatybę turinčių asmenų būrį ar visumą (būdvardžių vediniai). | Dariausias kuopinių pavadinimų tipas yra -ija. Su šia priesaga vediniai papras- tai daromi iš daiktavardžių, pvz.: augalija BZ, GZ, MZ, augmenija MZ, bajorija EZ, buožija EZ, gyvūnija GZ, lapija BZ, pirklija EZ, raštija LZ, terminija STŽ, valstie- tija EŽ. Reikšme skiriasi bendrija BŽ, GŽ, TŽ, draugija EŽ, SŽ, TŽ, valstija TŽ, be to, bendrija darybiškai remiasi būdvardžiu. Mažiau kuopinių pavadinimų turi priesagą -ynas. Jie taip pat daromi iš daikta- vardžių, pvz.: kuokelynas „vieno žiedo kuokelių visuma“ BZ, lapvaisynas „,sutelk- tinis vaisius, sudarytas iš didesnio ar mažesnio skaičiaus vienasėklių vaisiukų — lapavaisių (pvz., vėdryno)“ BŽ, nuobirynas (sinonimas nuobirų kūgis) GŽ, są- našynas ,,birios sąnašos“ ChZ, „upės, ledyno, jūros arba vėjo sąnašų sankaupa“ MZ, GZ, sąžalynas „tankiai suaugusių žolinių arba vandeninių augalų grupė“ BZ, sluoksnynas GŽ, vaisynas „vaisius, išsivystęs iš daugelio žiedų mezginių, pvz., šilkmedžio“ BŽ, vaislapynas „vieno žiedo visų vaislapėlių visuma, sudaranti vieną ar daugiau piestelių“ BŽ, vamzdynas „vamzdžių įrenginys vandeniui, dujoms, 52 naftai ar kitiems produktams transportuoti“ MŽ, GŽ, (sinonimas vamzdžių tink- las) STŽ, žiedynas „žiedų rinkinys, sutelktas specialiame ūglyje arba ūglių kom- plekse, neturinčiame tikrųjų lapų, o turinčiame tik dengiamuosius lapus arba pa- žiedlapius“ BZ. Keletas kuopinių pavadinimų yra išvesta su priesaga -uomenė, pvz.: bendruo- menė EŽ, TŽ, prastuomenė EŽ, varguomenė EŽ, visuomenė EZ, TŽ. Nedaug tėra ir terminų, darybiškai priklausančių pavadinimų pagal kilmę bei priklausymą būriui. Su priesaga -iena padaryti vediniai pavadina tam tikras medžiagas, iš kurių yra sudaryti pamatiniu daiktavardžiu žymimi dalykai, pvz.: grybiena ,,hify rezginys, sudarantis grybų vegetatyvinę struktūrą“ BŽ, karniena „sudėtingas aukštesniųjų au- galų audinys, kuriuo vyksta organinių medžiagų išnešiojimas po visą augalą < ... >“ BZ, ląsteliena (celiuliozė) ChZ, mediena „vandeniui išnešioti po visą augalą tafnau- jantis sudėtingas audinys, sudarytas iš ląstelių sumedėjusiomis sienelėmis < ... >“ BZ, „sumedėjusi augalo dalis“ ChZ, narveliena (celiuliozė) ChŽ, uoliena „tam tik- ros sudėties gamtinė mineralinė masė“ ChŽ, MŽ. Darybiškai skirtingas yra mėsos pavadinimas skerdiena SŽ, kuris remiasi veiksmažodžiu. Su priesaga -ena padaryti vediniai yra odų bei kailių pavadinimai. Jais pavadi- nama įvairių gyvūnų kūno paviršiaus medžiaga, pvz.: bulena „buliuko, telyčios oda“ ChZ, karvena ChZ, pūkena „kailinių žvėrelių kailiai“ ChZ. Priesagų -ienojai ir -ojai vediniai eina augalų stiebų pavadinimais, pvz.: bul- vienojai „bulvių stiebai“ BZ, uogienojai „uoginių augalų (pvz., bruknių, mėlynių, girtuoklių) stiebai“ BŽ; apynojai „apynių stiebai“ BŽ. Su priesaga -ybė yra padaromi žodžių bei posakių pavadinimai. Pamatinis žodis paprastai rodo, iš kur pavadinamoji kalbos ypatybė yra kilusi, pvz.: svetimybė LŽ, tarmybė LŽ, žargonybė LŽ. IŠVADOS 1. Lietuviškų vienažodžių terminų daiktavardžių daryboje svarbiausias vaidmuo tenka terminų vedybai su priesagomis. Daugiau kaip du trečdaliai visų teisės, geolo- gijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilės, literatū- ros, botanikos, ekonomikos ir skaičiavimo technikos terminų žodynuose sudėtų darinių yra išvesti su priesagomis. 2. Terminai su priesagomis dažniau yra vedami iš veiksmažodžių. Iš vardažo- džių (čia įskaitomi ir dalyviai, įvardžiai, prieveiksmiai) išvesta mažiau negu trečdalis darbe nagrinėjamų terminų. 3. Būdingas terminologijos bruožas — abstraktų gausumas. Vien veiksmų pa- vadinimai sudaro daugiau negu pusę visų priesagų vedinių. Antrasis pagal vedinių gausumą yra ypatybių pavadinimų būrys (šeštadalis visų priesagų vedinių). Iš viso veiksmažodžių ir vardažodžių abstraktų yra 2,24 karto daugiau negu visų likusių darybos būrių vedinių. Darybos būriai pagal vedinių skaičių išsidėsto taip: 1. veiksmų pavadinimai —2592 2. ypatybių pavadinimai — 834 3. vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesiniai asmenų pavadinimai — 323 4. įrankių pavadinimai — 299 53 5. deminutyvai — 256 6. veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai — 248 7. veiksmo rezultato pavadinimai — 224 8. vietų pavadinimai: vardažodiniai, — 99 veiksmažodiniai — 36 9. kuopiniai pavadinimai — 27 10. pavadinimai pagal kilmę ir priklausymą ; — 16 11. švenčių bei apeigų pavadinimai = 1 iš viso —4955 4. Visi su priesagomis išvesti terminai priklauso 245 žodžių darybos tipams, tačiau tik 33 terminų darybos tipai turi daugiau negu po 10 vedinių. Tai patys darieji ir literatūrinės kalbos daiktavardžių darybos tipai, pavyzdžiui, veiksmų pavadinimų -imas | -ymas, -tis, -yba, ypatybių pavadinimų -umas, -ybė, -ystė, vardažodinės ypa- tybės turėtojų ir profesinių asmenų pavadinimų -ininkas, -ė, -inis, -ė, veikėjų ir veiks- mažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų -tojas, -a, -ėjas, -a, -tinis, -ė, veiksmo rezul- tato pavadinimų -inys, -alas, -muo, įrankių pavadinimų -fuvas, -iklis, -tukas, deminu- tyvų -elis, -ė | -élis, -ė, vietų pavadinimų -ynas, -uma, -iné, -ykla, kuopinių pavadinimų -ijair kt. Šiems daresniems tipams priklauso 4415 vedinių, arba 89,19, visų nagri- nėjamų darinių. Itin dideliu vedinių gausumu išsiskiria veiksmų pavadinimų darybos priesagos -imas ir -ymas, su kuriomis išvesta vos ne pusė visų nagrinėjamų terminų (48,6%). Antrasis vedinių skaičiaus atžvilgiu yra ypatybių pavadinimų darybos ti- pas -umas (149%, vedinių). Toliau eina deminutyvų priesagos -elis, -ė, -ėlis, -ė (iš viso 210 vedinių), veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesagos „tojas, -a ir -ėjas, -a (148 vediniai), vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesinių as- menų pavadinimų priesaga -ininkas, -ė (129 vediniai), įrankių pavadinimų priesaga -tuvas (119 vedinių), veiksmo rezultato pavadinimų priesaga -inys (77 vediniai), vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesaga -inis, -ė (73 vediniai), ypatybių pavadinimų priesaga -ystė (61 vedinys) ir įrankių pavadinimų priesaga -iklis (54 ve- diniai). Su šiomis priesagomis (kiekviena jų turi ne mažiau kaip 50 vedinių) išvesta 17,6%, visų nagrinėjamų vedinių. 20 priesaginių tipų turi 11 —50 vedinių ir 212 dary- bos tipų neturi daugiau kaip 10 vedinių. Tai rodo, kad daugumos terminų darybai būdingas vienodumas. Literatūrinėje kalboje darių daiktavardžių darybos priesagi- nių tipų yra daugiau. Be to, ne viename būryje labiau išsiskiria patys darieji 1—2 terminų tipai. 5. Terminologijoje vengiami tie literatūrinės kalbos žodžių darybos tipai, kuriems būdingi emociniai ir ekspresiniai reikšmės atspalviai. Pavyzdžiui, deminutyvai li- teratūrinėje kalboje yra patys gausiausi priesaginių daiktavardžių tarpe, o termino- logijoje — tai tik vidutinio didumo būrys, nes jie čia vartojami tik mažybine ir spe- cialia reikšme. Beveik visai nebūdingi terminologijai gausūs literatūrinės kalbos veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos tipai, kurių vediniai pavadina asmenis su menkinamuoju reikšmės atspalviu. 6. Terminų daryba turi ir daugiau būdingų savitumų, pavyzdžiui: a) darybos tipų specializavimas (jis lietuvių terminologijoje nepakankamas), b) atskirų tipų da- rybos ribų išplėtimas, lyginant su literatūrine kalba, c) gausesnis negu apskritai li- 54 teratūrinėje kalboje darybiškai skaidomą kamieną turinčių žodžių naudojimas ve- dinių darybai, d) atskiruose darybos tipuose hibridų gausumas (su tarptautiniais pa- matiniais kamienais), e) didesnis negu apskritai literatūrinėje kalboje vertinių papli- timas. 7. Dauguma terminų yra taisyklingi dariniai. Pasitaikantys nevykėliai dažniau- siai yra akli morfeminiai vertiniai iš kitų kalbų. Ydingų terminų dažniau pasitaiko dėl netinkamo pamatinio žodžio parinkimo, rečiau dėl nevykusio priesagų vartojimo. Sutrumpinimai ATŽ A. Jurevičius, A. Čižas, Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas, I, Vilnius, 1962. BŽ — Botanikos terminų žodynas, sudarė Botanikos žodyno komisija, redagavo prof. dr. J. Dagys (vyr. redaktorius), biol. m. k. A. Lekavičius ir jo m. b. V. Mali- Sauskiené, Vilnius, 1965. ChZ — K. Daukšas, Chemijos žodynas, Vilnius, 1960. DŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, II papildytas leidimas, redakcinė kolegija: J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, | J. Senkus | K. Ulvydas, Vilnius, 1972. EZ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas, redakcinė kolegija: Lietuvos TSR MA akademikas K. Meškauskas (ats. red.), A. Poviliūnas, V. Puronas, A. Skupeika, Vilnius, 1966. FŽ — Fizikos terminų žodynas, redaktorius Lietuvos TSR MA akad. P. Brazdžiūnas, Vilnius, 1958. GŽ — V. Gudelis, Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius, 1956. LZ — Literatūros terminų žodynas (sudarė J. Petronis, V. Vanagas, A. Zalatorius), Vilnius, 1962. MŽ — J. Čeičys, Melioracijos terminų žodynas, Vilnius, 1960. STZ — V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka, R. Kundrotiené, | M. LipSicas|, A. Mačernius, J. Norkus, J. Riaubiinas, J. Stanaitis, B. Stulpinas, A. Sliavas, Rusy—lietuviy—angly kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas, Vilnius, 1971. SZ — Sportinių terminų žodynas (redakcinė kolegija: Z. Gobikas, V. Kazlauskas, TSRS nusipelnęs sporto meistras J. Lagunavičius, ped. m. kand. P. Normantas, biol. m. kand. V. Petkus, P. Rimša, V. Steponaitis (atsak. sudarytojas), Vilnius, 1959, TZ — Teisinių terminų žodynas, sudarė A. Žiurlys, redakcinė kolegija: Lietuvos TSR MA narys-koresp. J. Bulavas, prof. K. Jablonskis (atsak. redaktorius), Lietu- vos TSR MA tikrasis narys J. Žiugžda, A. Žiurlys, Vilnius, 1954. C. KEAHHC CY®PUKCAJIbHOE OBPAB3OBAHHE JIMTOBCKUX TEPMHHOB Pe3iome B pa6ore ucenegyeres cydĖukKcajibHoe 06pa30BaHHe JIHTOBCKHX OJAHOC/IOBHBIX TED MHHOB CYIIeCTBHTE/IbHBIX HA OCHOBe MATepualia 10 (H3HUECKON, XHMHUecKOH, reojiornuecKOH H OH3H- KO-reorpaguueckoii, 60TaHHUECKOH, MeJIHOpaTHBHOK, TEKCTHJIbHOK, BbluKHCJIHTEJIbHO-TeXHHUEC- KOH, IOpHAHYECKOI, JHTepaTypOBEAUEeCKOH, SKOHOMHUECKOH H CNOpTHBHOH TEDpMHHOJIOTHH TO TEpMHHOJIOTHUECKHM CJIOBADpS1M, H3/ĮaHHbIM B CoBeTckoil Jiuree. Cybhukcajnsuoe TepMnHHo00pa30BaHHe SIBJISETCH CAMBIM BaXKHBIM CpejJĮCTBOM MOMOJIHEHH ST TepMHHOJIOTHH — Gojiee ĮĮByx Tpereli Bcex oGpa3oBaHuii BbIBe/ĮeHbI C cyddukcamu. Odserr pa- 55 Goth CocrabBiišieT 4955 cydOuKcaibHbix JIEpHBATOB, GOMBUIMHCTBO KOTOpBIX (Gojiee ABYX Tpereit) o6pas3oBaHo OT rAarojioB. Ha ocHoBe ĮiepuBaunoHHOTO 3HaueHHs H XapaKTepa MPOH3BOASLIHX CJIOB BBbILEJIEHbI CJEAYIOIHE KJacChl epHBATOB: a) OTIrJIaroJIbHbIX — Ha3BAHHS JelicTeuil, Ha- 3BaHHSA OpyjHH JeHCTBHS, Ha3BaHUA NesTejieli H HOCHTeJeil IJaro/bHOro npu3Haka, Ha3BaHHA pesysibTata gelicTBHA, Ha3BaHua MecTa, G) OTBIMEHHBIX — HA3BaHHA HMEHHOrO MpH3HAaKa, Ha- 3BaHus HOCHTE ell HMEHHOTO IipH3HAKA H JIHI M0 npodeccHH, ĮeMHHYTHBbI, Ha3BaHHA MeCTa, coOnpaTe.ibHbIe Ha3BaHHS H HA3BAHUS IO IPOH CXOKACHHIO H NPUHAAJIEKHOCTH. B Kak lom Kaacce paccMaTpuBAIOTCS THIIbI 0Gpa3oBaHusi TEDMHHOB (BCEro HX 245). TepMuHOOGpa30BaHHIO XapaKTepHo: 1) Goubllloe pacnpocrpaHeHHe JEPHBATOB C abcTpakT- HbIM 3HaueHHeM (Gojiee MOJIOBHHBI BCEX PacCMAaTPUBAEMbIX JEPHBATOB SIBJSIOTCH Ha3BaHHSIMH neficTBHil, LIecTas UacTb BCX JEPHBATOB — Ha3BaHHS HMeHHOTO MNPH3HAKA), 2) 3HAYHTE/bHOE NMPEBOCXOACTBO B MPOAYKTHBHOCTH |—2 C/0BOOGpA30BaTe/bHBIX THTIOB B KAXKJOM KJiacce, 3) He3HauHTe IbHOE 110 CPABHEHHIO C JIHTEPATyPHBIM SI3BIKOM HCIOJIb30BaHHe THIIOB C SMOLUHOHA/Ib- HBIMH, SKCITPECCHBHBIMH 3HaueHHAMH, 4) crieninaJiH3alnusi (Oka HeJ0CTaTOYHA) H YHHPHKAUHSA CJIO- BOOGpa30BaTe /IbHBIX CPEACTB, 5) PaCiIHpEHHE CJI0BOOGPA30BATEIbHBIX BO3MO2*KHOCTEH HeKOTOPHIX NMPOAYKTHBHBIX THMOB, 6) HIHPOKOE NpHBJEUEHHE HHTepHALHOKHAJIbHbIX MPOH3BOAAIMX CJIOB, 7) Goabluee, ueM B ole HTEPATYPHOM SI3bIKE, PaCNpPOCTPAHEHHE KaJleK. HenpasnibHocTb 06pa3oBaHusi TEDMHHOB Halle BCEro BO3HUKAET H3-3a MOMOP(EMHOTO Kab- KHPOBaHHS.