Priesaginė lietuviškų terminų daryba

Swi ESI GBR Ti Uni VR S TB; R5S8 M 4 Toi N. Oi [email protected] acl dis A ERY E T UV O S TFS R MOK SLU AKADEMIJA S. KEINYS PRIESAGINE LIETUVISKU TERMINU DARYBA Terminologijoje žodžių darybai tenka didžiulis vaidmuo, nes aiški dauguma vienažodžių terminų bei sudėtinių terminų dėmenų yra dariniai. 92,59, grynai lietuviškų bei hibridinių vienažodžių terminų daiktavardžių, sudėtų į „Rusiškai lietuvišką ekonomikos terminų žodyną“ (Vilnius, 1966), yra padaryti iš kitų žodžių (iš viso skaičiavimui imta truputis per 1600 skirtingų žodžių, iš jų paprastųjų, arba pirminių, yra apie 120). Apie 9094 dariniai sudaro ir ,,Rusų— lietuvių — anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodyne“ (Vilnius, 1971) bei „Botanikos terminų žodyne“ (Vilnius, 1965) pateiktų tokios pat rūšies terminų (iš viso atitinkamai per 1900 ir apie 800 skirtingų žodžių, iš jų paprastųjų apie 180 ir 120). Taigi, kaip yra pažymėjęs N. Šanskis, kalba gali patenkinti visuomenės keliamus reikalavimus tik tuomet, kai panaudojamos visos turimos įvairiausios žodžių darybos priemonės, nes visų pirma žodžių daryba padeda sukurti žodyną, atitinkantį visuomenės raidą". Dauguma terminologijoje vartojamų darinių daiktavardžių yra išvesti su priesagomis. Pavyzdžiui, teisės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilės (I d.) ir literatūros terminų žodynuose sudėta beveik 5000 darinių, padarytų pačios lietuvių kalbos priemonėmis. 68,5%, tų darinių, einančių minėtų sričių vienažodžiais terminais, yra išvesti su įvairiomis daiktavardžių priesagomis. Dar daugiau priesagų vedinių yra tarp vienažodžių terminų daiktavardžių, sudėtų ekonomikos ir skaičiavimo technikos terminų žodynuose (atitinkamai 81,9 ir 79%). Tik „Botanikos terminų žodyne“ priesagų vedinių yra mažiau, tačiau ir čia jie sudaro didesnę pusę visų darinių. Tad su galūnėmis, priešdėliais ir žodžių sandūros būdu padarytų terminų yra mažuma. Tai patvirtina didelį priesaginės daiktavardžių darybos gajumą ir paplitimą dabartinėje lietuvių kalboje®. Pagaliau tai rodo, kad ir terminologijoje didžiausias dėmesys skirtinas žodžių darybai su priesagomis, tos darybos sutvarkymui, ištobulinimui. Labai svarbu, kad kiekvienas terminų darytojas ar tvarkytojas būtų gerai išstudijavęs priesaginę žodžių darybą, gerai žinotų jos teikiamas gėrybes kalbai ir pačiai terminologijai ir mokėtų tinkamai jomis naudotis. Šiame darbe sinchroniškai nagrinėjama terminų daiktavardžių daryba su priesagomis. Tyrimo objektą sudaro 4955 priesagų vediniai (tas pats vedinys 1 H. M. IHllanckniū, Ouepru no pycckoMy cJi10B000pa3oBaHHto H JIEKCHKOJIOrHH, Mocksa, 1951, p. 131. * V. Urbutis nurodo, kad priesagų vedinių lietuvių kalboje yra keletą kartų daugiau, negu visų likusiųjų darinių. Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 252. neretai yra pateiktas keliuose terminų žodynuose, bet čia skaičiuotas tik vieną kartą). Visi tie vediniai yra pateikti kaip vienažodžiai terminai LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Terminologijos komisijos peržiūrėtuose terminų žodynuose. Tai teisės, geologijos ir fizinės geografijos, fizikos, sporto, melioracijos, chemijos, tekstilės, literatūros, botanikos, ekonomikos ir skaičiavimo technikos terminų žodynai. Toks darbo objekto pasirinkimas paaiškinamas tuo, kad norima apžvelgti geriau sutvarkytų sričių terminų darybą, nustatyti išryškėjusius tos darybos polinkius. Priesaginė terminų vedyba nagrinėjama įprasta žodžių darybos tyrinėjimuose tvarka. Atsižvelgiant į vedinių darybinę reikšmę bei pamatinių žodžių pobūdį, skiriami tamtikriterminų darybos būriai. Per du trečdalius (68,79) vedinių yra išvesta iš veiksmažodžių. Šie vediniai skirstomi taip: veiksmų pavadinimai, įrankių pavadinimai, veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, veiksmo rezultato pavadinimai, vietų pavadinimai. Likusieji vediniai paprastai remiasi vardažodžiais. Jų skiriami šie būriai: ypatybių pavadinimai, vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesiniai asmenų pavadinimai, deminutyvai, vietų pavadinimai, kuopiniai pavadinimai ir pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą. Kiekviename tokiame darybos būryje iškeliami ir nagrinėjami terminų darybos tipai. Darybos būriai ir dariausieji tipai išdėstyti pagal vedinių gausumą, pradedant tais, kurie turi daugiausia vedinių. Tokiu būdu lietuvių kalbos daiktavardžių darybą labai išsamiai yra ištyręs V. Urbutis*. Skirtingai nuo V. Urbučio klasifikacijos čia vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai ir asmenų pavadinimai pagal profesiją yra sujungti į vieną darybos būrį. Nagrinėjami visi terminai, kuriuos sinchroniškai galima laikyti vediniais, nors ne visi jie yra specialiai terminologijos reikalams padaryti. Taip daroma dėl to, kad daugeliu atvejų, matyt, neįmanoma nustatyti, ar terminas naujai padarytas, ar paimtas jau vartojamas kalboje žodis. Mat, nauji žodžiai, sujungiant tas pačias dalis (pamatinį žodį ir priesagą), gali būti padaryti bet kuriuo kalbos raidos laikotarpiu ir bet kurioje ja kalbančių žmonių vietoje. Netgi žinant, kad kuris nors žodis buvo pavartotas, pavyzdžiui, seniausiuose raštuose ar kuomet vėliau, dar negalima teigti, kad tikrai tas žodis yra paimtas iš tų senesnių šaltinių, o ne naujai padarytas. Ypač tai neaišku tuomet, kai tokie žodžiai yra retai kieno tepavartoti. Be to, negalima išleisti iš akių, kad ir iSvestiniai terminai, kurie yra paimti iš neterminologinės leksikos, gali sudaryti sąlygas atitinkamiems terminų darybos tipams formuotis. Dėlto, matyt, netikslu būtų nelaikyti jų tų darybos tipų nariais. Pagaliau dabartinės žodžių darybos tyrinėjimų objektą paprastai sudaro visi tos kalbos žodžiai, kurie sinchroniškai gali būti laikomi dariniais. Tačiau yra ir tokių atskirų terminų, net nedarių tipų, kurių patekimas terminologijon iš neterminologinės leksikos neabejojamas. Tokiais atvejais terminų daryba apsitrynusi, betarpiško ryšio jų darybinė ir terminologinė (leksinė) reikšmė nebeturi. Darbe nagrinėjami tik terminai, kurie turi lietuviškas priesagas. Darybiškai skaidyti galima ir dalį tarptautinių terminų, pvz.: aeronautika, analizatorius, arbitražas, automobilizmas, atmosferikai, aviamodelistas, deklaracija, diktatūra, ekspertizė, hidrostatika, kalcitas, magmatizmas, monarchija, olimpiada, operacija, proletariatas, propaganda, revizija, rezervatas, rezervuaras, sabotažas, sferoidas, šifratorius, technolo3 Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 251 ir tolimesni. gija, vakansija, vibrionas ir daug kitų. Tačiau daugeliu atvejų tarptautinių terminų skaidymas ir tam tikrų priesagų skyrimas būtų labai sąlygiškas ir formalus. Mat, tokie terminai savo sandara paprastai sutampa su atitinkamais kitų kalbų (dažniausiai — rusų kalbos) terminais ir į lietuvių terminologiją visų pirma patenka jau padaryti, kaip skoliniai. Įdomu, kad lietuvių terminologijoje nebūdinga su tarptautinėmis priesagomis vesti terminus iš grynai lietuviškų žodžių. Aprašyti tarptautinių terminų darybą būtų naudinga, ir tai galėtų sudaryti atskiro tyrinėjimo objektą. VEIKSMAŽODŽIŲ VEDINIAI VEIKSMŲ PAVADINIMAI Veiksmų pavadinimais yra vadinami priesagų vediniai, kurie, būdami padaryti iš pagrindinių veiksmažodžio formų, turi veiksmo, vyksmo arba būsenos reikšmę. Kiekvienas veiksmas gali turėti savo pavadinimą, nors ne kiekvienam atlikti yra reikalingos kokios nors priemonės, vien tam veiksmui skirta vieta ir ne kiekvienas sukelia kokius atskiro pavadinimo reikalingus padarinius. Be to, su skirtingomis priesagomis iš to paties veiksmažodžio padaryti vediniai veiksmą gali pavadinti ne vienu atžvilgiu — vienu atveju vediniai neturi jokių pašalinių reikšmės atspalvių ir yra grynieji veiksmų pavadinimai, kitu, — be pagrindinės veiksmo reikšmės, vediniai turi priesagų suteikiamų įvairių reikšmės atspalvių, pavyzdžiui, kartu pasakomas veiksmo organizuotumas ar didesnis jo mastas, veiksmo specialumas, jo atlikimo būdas ir kt. Kai kurių priesagų vediniai pavadina ne tiek pačius atskirus veiksmus, kiek tam tikras žmonių veiklos sritis. Dėl to šis vedinių būrys vadinamas ir plačiau — veiksmažodžių abstraktais. Didelė dalis terminų yra veiksmų pavadinimai. Kaip minėta, veiksmažodžių vedinių terminologijoje daugiausia ir dauguma jų yra veiksmų pavadinimai (nagrinėjamuose terminų žodynuose jų yra per tris ketvirtadalius). Didelis šios reikšmės terminų paplitimas matyti iriš to, kad didesnė pusė visų priesagų vedinių priklauso veiksmų pavadinimų būriui. Kad ir labai gausu yra terminų veiksmų pavadinimų, vis dėlto didesne darybos įvairove jie nepasižymi. Itin didėliu darumu išsiskiria priesaga -imas, kuriai priklauso daugiau negu trys ketvirtadaliai visų veiksmų pavadinimų. Antra darumo atžvilgiu priesaga yra -ymas. Šios priesagos, suteikdamos vediniams tą pačią reikšmę, yra segamos prie skirtingos sandaros veiksmažodžių. Abi jos kartu apima visą lietuvių kalbos veiksmažodžių įvairovę — iš kiekvieno veiksmažodžio su -imas | -ymas galimas veiksmo pavadinimas. Dėl to, kaip yra pažymėjęs V. Urbutis, -imas ir -ymas — tai vienos priesagos variantai?. Per devynis dešimtadalius veiksmų pavadinimų yra padaryta su -imas | -ymas. Didžiulę šių priesagų reikšmę terminologijoje rodo ir tai, kad arti pusės visų priesaginių terminų yra jų vediniai. Kiti šio būrio terminų darybos tipai didesniu darumu nepasižymi. Su priesagomis -tis, -yba, -mė, 4 Žr. B. Yp6yrunc, Cn0B006pa3oBaHHe HMeH CyIIeCTBHTEbHBIX B COBDEMEHHOM JIHTOBCKOM si3bike. ABropedepar JiuccepTarinH Ha COHCKAHHe VUeHOR CTENCHH JSOKTOpa OHJIOJIOTHUECKHX Hayk, Buasnioc, 1971, p. 23. -uotė, -sena, -smas, -tynės, -mas, -esys, -ga, -lėir kt. padaryta arba tik po keletą, keliolika, arba rečiau pora trejetas dešimčių vedinių. Pagaliau didesnė pusė veiksmų pavadinimų darybos tipų turi po 1 —3 vedinius. Ne vienu atveju tokie vediniai yra paimti iš neterminologinės leksikos, dėl to terminologijoje tie darybos tipai didesnės reikšmės nė neturi. -imas Mokslo ir technikos kalboje šios priesagos vediniams tenka labai didelis vaidmuo. Matyt, jų gausumas didele dalimi apsprendžia ir paties mokslo darbų stiliaus būdingą bruožą — abstrakčios reikšmės daiktavardžių gausumą ir įvairių daiktavardinių pasakymų paplitimą. Beveik visi priesagos -imas vediniai turi gryną veiksmų pavadinimo reikšmę. Jais be jokių pašalinių atspalvių pavadinamas pats veiksmas, vyksmas ar būsena. Pvz.: angliavimas „trynimas, dengimas anglimi“ ChZ, anglinimas ,,vertimas anglimi“ ChZ, atidavimas „kūno ar medžiagos savybė ką nors atiduoti, perduoti aplinkai ar kitiems kūnams“ MZ, brendimas „sėklų vystymosi baigiamosios fazės“ BZ, buksavimas „varančių ratų arba vikšrų slydimas keliu, bėgiais, gruntu dėl per mažos trinties ar sankabumo“ MŽ, chemizavimas „visapusiškas cheminių medžiagos apdirbimo metodų panaudojimas pramonėje“ ChŽ, dūlėjimas „lėtas irimas, puvimas“ ChZ, „uolienų mechaninis ir cheminis irimas išorinių veiksnių (temperatūros, drégmės, vėjo) ir gyvūnijos bei augalijos poveikyje“ MŽ, ėsdinimas „veikimas rūgštimi metalo paviršiaus“ ChZ, gelsvéjimas ,,balinto audinio yda; savaiminis procesas, per kurį baltas audinys dėl senėjimo arba nepakankamo muilo išplovimo ilgainiui pagelsta“ ATŽ, grūdinimas „medžiagos kietumo pakeitimas staiga atšaldant“ ChZ, irimas „medžiagos skilimas, ardymasis“ ChZ, įsibėgėjimas „„laipsniškas greičio didėjimas mašinos darbe“ MZ, kopuliavimas „skiepijimas sudūrimu — toks skiepijimo būdas, kai imami vienodo storumo įskiepis ir poskiepis ir jie suduriami nuožulniai nupiautais galais“ BZ, /ėkštinimas „darymas lėkštesnių (pvz., šlaitų)“ MZ, misrinimas „skirtingų paveldimumy sujungimas viename organizme (misriine, hibride) kryžminimo (lytinės hibridizacijos) metodais <...>“ BZ, plaukėjimas „,varpinių augalų vystymosi fazė, kai iš viršutinio lapo makšties pasirodo pusė varpos (rugiuose, kviečiuose ir miežiuose) arba šluotelės viršūnė — 3—4 varputės (avižose, sorose); kukurūzuose — kai iš makšties iškyla sultono viršūnė“ BZ, MZ, prasikalimas ,,diego iSlindimas iš žemės arba iš luobelės“ BZ, rišimasis „rišamosios medžiagos kietėjimas“ ChZ, slūgsojimas „uolienų, rūdos išsidėstymas Žemės plutoje“ MZ, stiebėjimas „įvairių augalų, išskyrus varpinius, vystymosi stadija, kurios metu išauga stiebai“ BŽ, sukibimas „smulkiausių medžiagos dalelių savybė traukti viena kitą“ MŽ, ChZ, traukinimas „pieno šildymas, kad sutraukty, koaguliuotų“ ChZ, užgrūdinimas „pripratinimas prie neįprastų sąlygų, pvz., prie žemos temperatūros arba sausros“ BZ, vakcinavimas ,,apsaugojimas nuo susirgimo, įleidžiant vakciną, t. y. nusilpninty arba užmuštų ligos sukėlėjų (patogeninių bakterijų) preparatą“ BŽ. Tik maža priesagos -imas vedinių dalis yra vartojama ir konkretesne reikšme — jie pavadina veiksmo rezultatą, veiksmažodinės ypatybės turėtoją arba vietą. Tačiau visi tokie vediniai darybiškai gali būti suprantami kaip veiksmų pavadinimai, dalis jų ir vartojami abiem reikšmėm (abstrakčia ir konkrečia). Pats tas atskirų vedinių 10 reikšmės sukonkretėjimas (tiksliau homonimų susidarymas), matyt, bent kol kas daugiau yra semantinis, o ne darybinis (žodžių darybos) reiškinys. Dėl to kituose terminų darybos būriuose jie nenagrinėjami, bet aptariami kartu su veiksmų pavadinimais. Iš viso tokių konkrečią reikšmę turinčių priesagos -imas vedinių yra keletas dešimčių. Pvz. : išplovimas 2 „įdubimas, atsiradęs tekančiam vandeniui išplovus pury gruntą (dugne ar paviršiuje), išplauta vieta“ MZ (plg.: isplovimas 1 „smulkių grunto dalelių išplovimas iš šlaito“, isplovimas 3 ,,drusky išplovimas iš dirvožemio; nudruskinimas, išžluginimas“ MZ), kalėjimas „TiopbMa, npeGbiBaHHe B 3aKJIjOueHHH“ TŽ, palikimas „KaciepncTrBo“ LŽ, , nacaenctso; ocrapienue” TŽ, rietimas „audinio gabalo prekinė pakuotė; audinio gabalas, matavimo —vyniojimo mašina suvyniotas į ritinį“ ATŽ, užgriebimas „mašinos įdirbamas baras vienu darbo organo veiksmu“ MŽ, užvažiavimas „atitinkamai įrengta vieta užvažiuoti ant pylimo“ MŽ, užvėlimas ,,vilnonio velto audinio yda; labiau suvelta audinio vieta, išilginis atspalvinis dryžis arba rumbas (iškyla vienoje audinio pusėje ir įduba antroje) <...»*“ ATZ ir kt. Konkrečios reikšmės teikimas terminams, išvestiems su priesaga -imas, nėra geras dalykas. Mat, dažnai tokie terminai yra dvireikšmiai, iš jų darybinės sandaros visų pirma kyla abstrakčioji — veiksmų pavadinimo reikšmė. Tvarkant terminologiją, specializuojant žodžių darybos priemones, tai turėtina galvoje. Konkrečios reikšmės vediniai darytini su atitinkamiems darybos būriams būdingomis priesagomis, galūnėmis. ; Priesagos -imas vediniai daromi iš įvairios sandaros ir reikšmės pamatinių veiksmažodžių (statistiniai duomenys pateikami I lentelėje, žr. kt. p.). Daugiau kaip trečdalis vedinių (767 iš 2195, arba 34,99,) yra padaryta iš pirminių veiksmažodžių, dauguma jų remiasi priešdėliniais veiksmažodžiais. Pvz.: ištįsimas, pervėlimas (ATŽ), brendimas, išgulimas, nunokimas, purkštimas, sužėlimas, tręšimas (BŽ), blukimas, degimas, praskiedimas, rūgimas (ChŽ), atpigimas, brangimas, engimas, išsiuntimas, neišpirkimas, perpirkimas, sukaupimas, supirkimas, telkimas (EŽ), aušimas, lūžimas, pakrypimas, sutapimas (FŽ), atšilimas, dilimas, dubimas, sliuogimas (GŽ), perdėjimas, sušukimas (LŽ), grindimas, išsiurbimas, nušliaužimas, užtvenkimas (MŽ), brėžimas, gedimas, į jungimas, išjungimas, lošimas, nesutapimas, perjungimas, sprendimas, suvokimas, vedimas (STŽ), čiuožimas, peržaidimas, sklendimas (SŽ), atleidimas, grobimas, ištuokimas, perrinkimas, priteisimas, skundimas, užgrobimas (TŽ). Dalis vedinių yra vartojama ne vienoje terminologijos šakoje, pvz. : drumstimas GZ, MZ, įmirkimas GZ, MZ, isbrinkimas ChŽ, MZ, skilimas ChZ, FZ, MZ, stingimas ChŽ, GZ, vilkimas GZ, MZ, SZ ir kt. Dauguma vedinių remiasi išvestiniais veiksmazodziais. Didesnė pamatinių veiksmažodžių dalis yra išvesta iš lietuviškų žodžių, dažniau iš vardažodžių, pvz.: akiavimas, apvaisinimas, įvairavimas „variacija“, kryžminimas, mišrinimas, pumpuravimas, sulapojimas (BŽ), auksavimas, baltinimas, dervėjimas, rūdijimas, sucukrinimas (ChŽ), apginklavimas, apmuitinimas, įbaudžiavinimas, lenktyniavimas, perrūšiavimas, prekiavimas, sandėliavimas, (su)stambinimas, suvalstybinimas, ūkininkavimas (EZ), praretinimas, skystėjimas, skystinimas (FŽ), apanglėjimas, smulkinimas, sutitnagėjimas (GŽ), įasmeninimas, laipsniavimas (LŽ), lietinimas, įdumblėjimas, sausinimas, supelkėjimaš (MŽ), dauginimas, dvejinimas, kibirkščiavimas, (pa)dvigubinimas, paženklinimas, sandarinimas, skiemenavimas, suskaičiavimas (STŽ), blizgiavimas, 11 hiuizbagues (pg hf gr ‘rerurpoA 13ununys GG] OSIA $7 881 19 | Ly nie ne V 15 L vp 6 L rd ‘hizpozewsyroa hruizkigues hf gr 16 6 6 96 14 I 9 <q 06 96 || = stunnejdie) STUTISOAST = £0€ 9. VI 62 LG L Ig L Ell Ir 61 = SIUIPOZEPIBA SIUTISIAST : g. 621 0 91 8¥ 01 L 61 S 8p pI L S SIUIPpOZEWISYIDA STUIISOAST BQIe SIUTISIUI FAY CEI | SCI | €06 | 96 61 S0r | €6 6SI | 8¢€ 81 [e SIUTISAASIOU 68 9 8 8 g I 91 € Il 14 L I tuzpozewsyroa hruizkigues hf gr 208 1g 138 OrI | 82 Ly 9¢ 8 ¥e1 | cer | £€ I stunnejdie) SIUIISOAST y [1] 2 1€2 Ip 61 ¥9 LG V 66 PI 09 oF vG Į SIUIPOZEPIBA SIUIISIAST & 5 LIT 06 Ig LE Gl 6 66 el 91 LT 01 = SIŪIDOZEUISYIVA SIUIISOASI BQIe SIUTISIUI E. ¥61 £€ ag 69 £6 “G (44 81 sv 16 Gl 6 SIunSaAgIau hulpeA | mi | zs | ZIS | ZW a h3unarys 4 4 Zz 4 ZT-149 7d Zz 2D 74 [ZY SIPOZRWSHIOA SIUneweg OSIA 51 SIYO1Y 9sonuiApoz hurwio) hiurpop 912343 | 12 me IT S| Wo irklavimas, nuginklavimas (SŽ), apmokestinimas, įdarbinimas, išbuožinimas, perbalsavimas, piktnaudžiavimas, suvienijimas, užantspaudavimas (TŽ). Nemažai terminų padaryta ir iš mišrinių bei veiksmažodinių antrinių veiksmažodžių, pvz.: derėjimas „fruktifikacija“, salinimas (BZ), balinimas, gesinimas (ChZ), įkurdinimas, išsiuntinėjimas, nesumokėjimas (EZ), mirgėjimas (GZ), aprašinėjimas, nutylėjimas (LZ), ravėjimas, sudrėkinimas (MŽ), (į)kaitinimas, išplėtojimas, nutekėjimas, sendinimas, spausdinimas (STZ), pralaimėjimas (SZ), įtikinėjimas, supirkinėjimas (TZ). Gana dažnai priesagos -imas vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra išvesti iš tarptautinių žodžių. Tokių vedinių nagrinėjamuose terminų žodynuose yra beveik 600, arba 27,29, visų su šia priesaga išvestų žodžių. Itin daug tokių vedinių pateikta K. Daukšo „Chemijos žodyne“ — čia beveik pusė visų priesagą -imas turinčių terminų remiasi iš tarptautinių Žodžių išvestais veiksmažodžiais. Būdinga, kad šio tipo pamatiniai veiksmažodžiai dažniausiai būna nepriešdėliniai. Pvz.: ablaktiravimas, anestezavimas, peraminavimas, vakcinavimas (BZ), alkilinimas, koksavimas (ChŽ), brokavimas, decentralizavimas, dokumentavimas, industrializavimas, išbrokavimas, kolektyvizavimas, konvejerizavimas, normavimas, populiarinimas, (su)proletarėjimas, specializavimas(is), subalansavimas, tarifikavimas (EŽ), įelektrinimas, jonizavimas, magnetinimas (FZ), alegorizavimas, publikavimas, redagavimas (LŽ), frezavimas (MZ), adresavimas, algoritmavimas, chronometravimas, demontavimas, ekstremavimas, Jormalizavimas, fragmentavimas, integravimas, intensyvinimas, išmontavimas, kodavimas, komutavimas, konkretinimas, maksimizavimas, minimizavimas, modernizavimas, optimizavimas, pasyvinimas, perforavimas, permagnetinimas, prognozavimas, programavimas, simetrinimas, standartizavimas, transformavimas, transliteravimas, tranzistorizavimas „perėjimas įtranzistorius“, vizualizavimas (STZ), katapultavimas, lyderiavimas (SŽ), išregistravimas, komandiravimas, sudemokratinimas, užprotestavimas (TŽ) ir kt. Šioje vedinių grupėje aiškiai krinta į akis nepakankama pamatinių veiksmažodžių darybos specializacija, dėl to kartais tam pat reikalui teikiami skirtingi terminai, plg. peraminavimas „amino grupės (NH,) perteikimas iš vienos organinės rūgšties į kitą“ (BŽ) ir peramininimas „amino grupės perkėlimas iš vieno junginio į kitą“ (ChŽ). Nepakankamai nusistovėjęs tebėra ir pačių veiksmažodžių darybos pamato pasirinkimas. Tai taip pat yra gretimybių atsiradimo priežastis, nes šalia formalizavimas, industrializavimas, modernizavimas, standartizavimas ir kt. nėra peiktini ir Jormalinimas, industrinimas, moderninimas, standartinimas ir pan. Be terminų Zodynuose pateiktuju elektrinimas, konkretinimas, magnetinimas, kalboje vartojami ir elektrizavimas, konkretizavimas, magnetizavimas. Teiktinesni iš tokių vienareik§miy porų yra elektrinimas, magnetinimas tipo vediniai, nes jie ir trumpesni, ir jų pamatinių veiksmažodžių daryba lietuvių kalboje motyvuotesné. Maždaug kas dešimtas priesagos -imas vedinys (10,99) remiasi sangrąžiniais veiksmažodžiais. Pastarieji dažniausiai būna priešdėliniai (per tris ketvirtadalius). Nemaža vedinių dalis yra įvairių savaiminių veiksmų pavadinimai, pvz.: drapiravimasis (ATŽ), apsidulkinimas, apsivaisinimas, krūmijimasis, spurgavimasis (BŽ), diferencijavimasis, koncetravimasis (EZ), drumstimasis, nusistojimas (ChZ), atsispindėjimas, dalijimasis, iSsielektrinimas (FZ), isisiurbimas, susisluoksniavimas (GZ), kramojimasis (MZ), deformavimas (is), issilyginimas, issimagnetinimas, nusidėvėjimas, uzsikirtimas (STZ), skleidimasis (SZ) ir kt. 13 Priesagos -imas vediniai daromi iš būtojo kartinio laiko asmenuojamosios formos. Tai labai aiškiai matyti tuose vediniuose, kurie yra padaryti iš veiksmažodžių, turinčių skirtingą būtojo kartinio laiko kamieną, pvz.: degazavimas : degazavo, ėjimas : ėjo, griuvimas : griuvo, radimas: rado, rovimas : rovė, separavimas : separavo, subrendimas : subrendo, sudūrimas : sudūrė, volavimas : volavo, žydėjimas : žydėjo. Priesagos -imas vedinių daryba turi labai aiškias ribas. Su ja vediniai nedaromi tik iš mišrinių veiksmažodžių, turinčių bendratyje priesagą -yti (matyti, rašyti, skaityti). Tačiau iš antrinių veiksmažodžių, turinčių priesagą -yti, vediniai daromi su priesaga -imas, pvz.: liudijimas TZ, trūnijimas BZ. Terminų darybos netaisyklingumas dažniausiai yra susijęs ne su pačios priesagos vartojimu, bet su netinkamai parinktais ar padarytais pamatiniais veiksmažodžiais. Tokie atvejai išsamiai nagrinėtini veiksmažodžių darybos darbuose. -ymas Priesagos -ymas vedinių nagrinéjamuose terminų Zodynuose yra 10 kartų mažiau, negu žodžių, išvestų su priesaga -imas. Tai yra darybai imamų veiksmažodžių skaičiaus ribotumo padarinys. Mat, šios priesagos vaidmuo žodžių daryboje yra visai toks pat, kaip ir priesagos -imas, tačiau ji segama tik prie mišrinių veiksmažodžių, kurių bendratis yra triskiemenė su -yti, 0 esamojo ir būtojo kartinio laiko III asmuo dviskiemenis, neskaitant priešdėlių (pvz. : dažyti, dažo, dažė, skirstyti, skirsto, skirstė). Iš visų likusių veiksmažodžių veiksmų pavadinimai vedami su priesaga -imas. Vadinasi, su abiem šiomis priesagomis veiksmų pavadinimus galima padaryti iš visų tipų lietuvių kalbos veiksmažodžių. Priesagos -ymas vedinių darybos reikšmė yra lygiai tokia pat, kaip ir aptartosios priesagos -imas vedinių. Jie yra grynieji veiksmų pavadinimai. Gali būti pavadinamas ir aktyvus veiksmas, ir savaiminis, ir pagaliau būsena, tačiau tai pareina nuo pačių pamatinių veiksmažodžių reikšmės. Pvz.: dažymas „dažo ar pigmento spalvos perdavimas kitai medžiagai“ ChŽ, „augalinių ir gyvūninių ląstelių ar audinių veikimas specialiais dažais, išryškinančiais atitinkamus struktūrinius ląstelių elementus“ BŽ, laistymas „vienkartinis dirbtinis dirvožemio sudrėkinimas, liejant vandenį paviršiumi arba lietinant“ MŽ, perlaikymas „per ilgas fotosluoksnio apšvietimas“ ChZ, plukdymas „medžių gabenimas vandeniu“ MZ, susiskaidymas GZ, ,,sudétinių medžiagų skirstymasis į dalis (pvz., durpių susiskaidymas)“ MŽ, užtvindymas „padėtis, kai apsemiami žymūs naudojamų žemių plotai, smarkiai pakilus vandens horizontui upėje, ežere ar jūroje“ MZ, valymas „priemaišų šalinimas“ ChZ, ,,nereikalingų daiktų ir medžiagų pašalinimas“ MŽ, vystymasis EŽ, GŽ, STŽ, „augančio organizmo arba jo dalies laipsniškas persiformavimas iš paprastesnės struktūros į sudėtingesnę“ BZ. Keletas priesagos -ymas vedinių yra vartojami konkrečia reikšme, tada jie priartėja prie veiksmo rezultato pavadinimų. Pvz. : apsakymas ,,pacckas® LŽ, įstatymas „3aKon“ EZ, STZ, TŽ, prašymas „npomeHnne, npocs6a, xoxaraiictso® TZ. Tačiau ir tokie vediniai darybos atžvilgiu visu pirma yra veiksmų pavadinimai, kai kurie ir terminologijoje vartojami abiem reikšmėmis, pvz.: įstatymas „nojJicTaHOBKa“ STZ. 14 Beveik trys ketvirtadaliai vedinių (72,4%) remiasi priešdėliniais veiksmažodžiais, šeštadalis vedinių yra sangrąžiniai, nes padaryti iš sangrąžinių veiksmažodžių. Kiek šios rūšies priesagos -ymas vedinių yra pateikta terminų žodynuose, matyti iš šios lentelės: II lentelė Pamatiniai Vedinių skaičius veiksmažodžiai nepriešdėliniai priešdėliniai Terminų žodynas žiniai“ sangrąžiniai žiniai. ¥ | sangrąžiniai sa ATŽ = | = 1 = BŽ 2 | 1 2 ChŽ 10 || 12 1 EZ 14 2 49 12 FZ 4 1 4 3 ne Gž 3 2 25 9 LŽ 2 - 5 = MZ TED — 4 3 STZ 25 3 66 12 iš SZ 9 3 17 4 ih TZ 12 1 41 7 Iš viso skirtingų vedinių 52 7 126 29 214 Darybos pamatuirčia gali būti laikomas būtasis kartinis laikas, nors nėra jokių kliūčių šios priesagos vedinius darybiškai sieti ir su esamuoju laiku. Turint galvoje, kad visi vediniai yra susiję su veiksmažodžiais, bendratyje turinčiais -y-, galima būtų išskirti priesagą -mas (jei kalbami vediniai darybiškai būtų siejami su bendratimi). Su būtuoju kartiniu laiku sieti ir skirti priesagą -ymas patogiau nebent dėl jau minėto šių vedinių darybos reikšmės tapatumo bei pamatinių veiksmažodžių pasiskirstymo su priesaga -imas. Kaip minėta, tai leidžia -imas | -ymas laikyti vienos priesagos variantais. Pasitaikantys abejotino gerumo terminai dažniausiai yra susiję su nepakankamai apgalvotu pamatinių veiksmažodžių pasirinkimu. Pvz., išsisklaidymą „taškų nutoli15 vedinius nepereina, plg.: gramzdiklis SŽ (: gramzd-ino), saugiklis MŽ, STŽ, SŽ (: saug-ojo). Maždaug ketvirtadalis vedinių remiasi priešdėliniais veiksmažodžiais, pvz.: įspaudiklis GZ, nukreipiklis STZ, paleidiklis STZ, perjungiklis FZ, STZ, pertraukiklis FZ, STZ, SZ, prispaudiklis STZ, sugėriklis STZ, užkirtiklis STZ. Kartais žodynuose pateikiamos gretimybeés, pvz.: (is) jungiklis, (nu)metiklis, (nu)stamiklis, (su)jungiklis (visi STZ). Priešdėlėtų įrankių pavadinimų nemaža dalis gali būti atsiradusi pamorfemiui verčiant kitų kalbų terminus, plg. pas6aeumenm6 — praskiediklis ChZ, npepoieameno — pertraukiklis FZ, STZ, SZ. Tačiau aklai sekti kitų kalbų terminų sandara netinka, pavyzdžiui, rusų kalbos veiksmažodžiai npepoisams ir pasdasumo be priešdėlių apskritai nevartojami. Kartais kalboje be reikalo gausinamos gretimybės, pavyzdžiui, šalia vartojamų terminų skiediklis ChŽ, stūmiklis STŽ sudaromi tam pat reikalui dar ir praskiediklis, nustūmiklis. Turint galvoje, kad lietuvių kalboje nelinkstama su priesaga -iklis žodžius daryti iš priešdėlinių veiksmažodžių, ir terminologijoje reikėtų elgtis atsargiau, apdairiau. Jei su tuo pačiu prietaisu, pavyzdžiui, ir įjungiama, ir perjungiama, ir i§jungiama, visai netikslu vietoj vieno termino jungiklis vartoti net tris ar keturis (jungiklis, įjungiklis, perjungiklis, išjungiklis). „tukas Priesagos -tukas vediniai terminologijoje vartojami beveik šešis kartus rečiau, negu dariausio tipo su priesaga -tuvas vediniai. Su šia priesaga padaryti įrankių pavadinimai žymi tik įnagius bei įvairius smulkius prietaisus ir jų dalis. Pvz.: kištukas STZ, laužtukai SZ, mygtukas STZ, SZ, plaktukas GZ, MZ, STZ, segtukas SZ, smeigtukas STZ, SZ, trauktukas SZ. Prie įrankių pavadinimų darybiskai šliejasi ir keletas botanikos terminy (BZ), kuriais Zymimos tam tikros augaly dalys, pvz.: gnybtukas „įtaisas, kuriuo Asclepiadaceae (Klemaliniy) šeimos žiedadulkių kamuoléliai prisikabina prie vabzdžių kojų“, kibtukai „lapų metamorfozės padariniai, kuriais augalas prikimba prie atramos; jie užsibaigia siurbtukais“, siurbtukas, -ai „parazitinių augalų išaugos, kuriomis siurbiamos maisto medžiagos iš augalo-maitintojo ląstelių“, skristukas „sėklos arba vaisiaus priedėlis, tarnaujantis skridimui, t. y. pernešimui su vėjo pagalba“. Šio tipo vediniai daromi iš galininkinių pirminių veiksmažodžių bendraties, pvz.: liestukas STŽ (: lies-ti), nuleistukas SŽ (: nuleis-ti), spaustukas ChŽ, STŽ (: spausti). Daryboje nelinkstama remtis priešdėliniais veiksmažodžiais. Trejetas priešdėlinių veiksmažodžių vedinių (įjungtukas MŽ, išjungtukas MŽ, nuleistukas SŽ) gali būti laikomi darybos išimtimis. „tas Priesagos -tas įrankių pavadinimų darybos tipas terminologijoje yra neaktyvus, nors vedinių skaičiumi jis yra ketvirtas (13 skirtingų vedinių). Pavadinami įnagiai arba paprasti (nesudėtingai padaryti ir vartojami) prietaisai, pvz.: gaubtas ChZ, GZ, MZ, STZ, SZ, gnybtas STZ, plaktas „didelis kūjis“ MZ, GZ, raktas STZ, svertas SZ. Vediniy daryboje dalyvauja galininkiniai, dažniausiai pirminiai veiksmaZodžiai. Su antriniais veiksmažodžiais susiję tik raktas STŽ, užraktas STŽ, SŽ ir žibintas SZ. Pamatine lytimi imama bendratis, plg.: apsiaustas GZ (: apsiaus-ti), gristai MZ (: grįs-ti), spąstai STZ (: spęs-ti). Pora vedinių remiasi priešdėliniais 22 veiksmažodžiais (apsiaustas, užraktas). Keleto vedinių daryboje dalyvauja šaknies balsių kaita, pvz.: grąžtas GZ (: gręžti), spąstai STZ (: spęsti), sraigtas FZ, MZ, STZ (: sriegti), varžtas MZ, STZ, SZ (: veržti). Šie vediniai šaknies balsiais sutampa su nurodytų veiksmažodžių kartotiniais atitikmenimis (grąžyti, sraigyti, varžyti). -alas Nors literatūrinėje kalboje su priesaga -alas ir nemažai vartojama žodžių, tačiau įrankių pavadinimų su ja padaryta nedaug. Su šia priesaga padaryti terminai (12 skirtingų vedinių) pirmiausia žymi įvairias apdengimo priemones, pvz.: apdangalas MZ, SZ, apvalkalas GZ, STZ, užvalkalas STZ, SZ. Darybiškai įrankių pavadinimais laikytini ir botanikos terminai apdangalas ,,séklapradzio apvalkalas, iš kurio, sėklai vystantis, susidaro jos luobelė < ... >“, apvalkalas ,,1. minkštas, dažniausiai baltos spalvos micelio sluoksnis, ištisai apgaubiantis kai kurių bazidiomicetų jauną besivystantį vaisiakūnį; 2. kai kurių Lepidodendrales atstovų sporanges dengiantis sluoksnis“. Kiti šios priesagos vediniai reiškia įvairius cheminius junginius (medžiagas), vartojamus priemonėmis pamatiniu veiksmažodžiu pasakomam veiksmui atlikti, pvz.: degalai ChZ, MZ, dulkalai „miltelių pavidalo cheminės medžiagos, vartojamos augalų dulkinimui prieš ligų sukėlėjus arba kenkėjus“ BŽ, ryškalas ChŽ, tepalas ChŽ, GŽ, SŽ. Šio tipo vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra galininkiniai ir dažniausiai pirminiai. Cheminių medžiagų pavadinimai darybiškai yra susiję su nepriešdėliniais veiksmažodžiais, 0 apdengimo priemonių pavadinimai — su priešdėliniais (be to, jiems būdinga šaknies balsių kaita). Antrinių veiksmažodžių priesagos daryboje nedalyvauja, plg.: ryškalas ChZ (: ryškinti), žibalas ChŽ (: Zibinti). Kitos priesagos Įrankių pavadinimų padaryta dar su 21 priesaga. Visos jos terminologijoje yra retokos, nors su kai kuriomis padaroma ir naujų terminų. Iš viso šias priesagas nagrinėjamuose žodynuose turi 66 vediniai, arba apie 229, visų pateiktųjų įrankių pavadinimų. -eklis : atplėšeklis GZ, grūdeklis ChZ, kabeklis MZ, kebeklis MZ, žymeklis SZ. -enas : velenas? GZ, MZ. -ikas : vilkikas MZ, SZ. -ilas : kretilas GZ. -yklė : gaudyklė ChZ, STZ, métyklé SZ, rodyklė ¥Z, STZ, SZ, svarstyklės ChZ, FZ, STZ, SZ, Sokyklé SZ. -klas : dėklas SZ, ginklas SZ, idéklas STZ, irklas SZ, padėklas STZ, paminklas LZ, turėklai SZ. Darybiskai įrankio pavadinimas yra ir botanikos terminas irklai ,,drugiSko vainikėlio du šoniniai vainiklapiai, panašūs į laivelio irklus“, tačiau jis terminologijoje vartojamas perkeltine reikšme. -klė |: kėtoklė SZ, matuoklė MZ, STZ, SZ, sūpuoklės SZ, svyruoklė FZ, važiuoklė MZ. Klis : alsuoklis SZ, matuoklis STZ, skaičiuoklis STZ, treniruoklis SZ. las : siūlas STZ. Jė =: replės STZ, terkšlė SZ, veržlė STZ, SZ, žnyplės GZ. dys : kablys GZ, MZ, SZ, kaplys GZ, „įrankis kietai ar įšalusiai žemei, ledams ir kt. kirsti; kirtiklis“ MZ, kreiplys GZ, siurblys ChZ, FZ, GZ, MZ, STZ, SZ, sprenglys GZ. " Pr. Skardžius ,,Lietuviy kalbos žodžių daryboje“ p. 229 sieja su velti, 23 -oklis : riboklis STZ, stūmoklis FŽ, STZ, SZ. -onas : žiūronas FZ, SZ. -stas : plaustas SZ. stis : paramstis GZ, ramstis MZ, STZ, SZ, svarstis ChZ, FZ, SZ, tvarstis SZ, varstis SZ. Stas: graibstas SZ. ta : juosta FZ, STZ, SZ. -té : apjuostés SZ, apmauté SZ, liniuotė STZ. tis : dangtis STZ, SZ, kaistis MZ, STZ, kystis STZ, nas¢iai FZ, sagtis SZ, skląstis STZ, spengtis MZ. Vediniai būna vyriškosios (I linksniuotés) arba moteriškosios (III linksniuotés) giminės. -tuvė : brandintuvė „indas vaisiams nokinti <...>“ ChZ, dėtuvė SZ, gertuvė SZ, grūstuvė ChŽ, perplautuvė GŽ, semtuvė SZ, verstuvė MZ. -urys : švyturys SZ. Daugumos šių priesagu vediniai yra įvairių inagiy bei nesudėtingų prietaisų (kartais ir jų dalių) pavadinimai. Darybos polinkiais iš esmės nesiskiria nuo daresniųjų tipų. Netaisyklingas priesagų -tojas ir -ėjas vartojimas Su šiomis priesagomis paprastai yra sudaromi veikėjų ir žymiai rečiau veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai, tačiau yra kiek vedinių, reikšme priartėjančių prie įrankių pavadinimų arba tiesiog pavadinančių įrankius, pvz.: spinduliuotojas FŽ, nešėjas FŽ. Tam tikrais priemonių pavadinimais gali būti laikomi ir įvairiems padariniams sukelti vartojamų medžiagų pavadinimai, pvz.: lėtintojas „medžiaga, lėtinanti procesą“ ChZ, FZ, minkštintojas „„minkštėjimą sukelianti medžiaga“ ChŽ, nusodintojas ,,nusodinimui vartojamas reagentas“ ChZ, pagreitintojas „medžiaga, pagreitinanti reakciją“ ChŽ, putintojai ChZ, paralyžiuotojas „medžiaga, sustabdanti fermentų veikimą“ ChZ; perkėlėjas ,,medziaga, perkelianti atomus, grupes iš vienų junginių į kitus“ ChZ, sugėrėjas ChŽ ir kt. Tokios darybos terminų įvairiuose spaudiniuose yra vartojama ir daugiau, vartojama jų ir šnekamojoje kalboje. Visi jie yra verste išversti iš kitų kalbų atitinkamų terminų, jų daryba nesutinka su lietuvių kalbos žodžių darybos normomis. Be to, toks priesagų -tojas ir -ėjas vedinių vartojimas neatitinka ir terminologijos keliamų reikalavimų. Dėl to terminų darybai šitoks priesagų -fojas ir -ėjas vartojimas negali būti teikiamas. Lietuvių kalba yra labai priesaginga, tad neturėtų būti sunku minėtais atvejais specializuoti kitas priesagas (pavyzdžiui, medžiagų, skirtų kuriam nors veiksmui, pavadinimai neretai daromi su priesaga -alas). VEIKĖJŲ IR VEIKSMAŽODINĖS YPATYBĖS TURĖTOJŲ PAVADINIMAI Šio darybos būrio vedinių reikšmė nėra visai vienoda. Dažnesni terminologijoje yra veikėjų pavadinimai, tai yra vediniai, žymintys pamatiniais veiksmažodžiais reiškiamų veiksmų atlikėjus (paprastai asmenis). Kiti vediniai apibūdina asmenis, kitokias gyvas būtybes arba daiktus, rodydami, kad šiems yra būdinga iš tam tikro veiksmo ar būsenos kylanti ypatybė, pvz.: patikėtinis TŽ, rašeiva LŽ, ropliai GŽ, raliuotinė LŽ. Lietuvių kalbotyroje tokius vedinius nuo tikrųjų veikėjų pavadinimų atskyrė V. Urbutis*. 8 Žr. V. Urbutis, Dabartinės lietuvių kalbos galūnių darybos daiktavardžiai, ,,Kalbotyra®, III, Vilnius, 1961, p. 36. 24 Didesniu įvairumu veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų daryba terminologijoje nepasižymi. Dauguma vedinių (apie 609%, iš bendro kiekio 248) yra padaryta su dviem dariausiomis priesagomis -tojas, -a ir -ėjas, -a, iš jų -tojas, -a beveik dvigubai dažnesnė. Kitos dar kiek dažniau vartojamos priesagos yra -tinis, -ė ir -ovas, -ė (apie 159%, vedinių). Didesnė pusė darybos tipų (15 iš 27) turi vos po 1—2 vedinius. Literatūrinėje kalboje veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų daryba yra daug įvairesnė. Nemažai daliai vedinių būdinga neigiama, menkinamoji reikšmė. Itin išplėtotas yra toks asmenų vadinimas. Terminologijoje tokie darybos tipai, galima sakyti, nebūdingi. Pavyzdžiui, antrasis pagal darumą literatūrinėje kalboje priesagos -élis, -ė tipas, kurio vediniams dažniausiai ir būdinga menkinamoji reikšmė, nagrinėjamuose terminų žodynuose atstovaujamas tik vieno botanikos termino is/ikėlis „kurios nors teritorijos floroje iki šiol išlikusi augalų rūšis, praeities gadynėse turėjusi Žymiai didesnį arealą arba buvusi labiau paplitusi toje teritorijoje“. „tojas, -a Šis tipas yra dariausias veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų daryboje (beveik du penktadaliai visų šio būrio vedinių). Dauguma vedinių pavadina asmenis, kurie yra pamatiniu veiksmažodžiu pasakomo veiksmo atlikėjai. Asmenų santykis su veiksmu yra nevienodas. Vieni vediniai pavadina asmenis pagal veiksmą, susijusį su nuolatinėmis jų pareigomis, užsiėmimu, pvz. : algoritmuotojas STZ, braižytojas STZ, brokuotojas EZ, dėstytojas SZ, gamintojas EZ, kalkuliuotojas EZ, koduotojas STZ, normuotojas EZ, planuotojas EZ, STZ, projektuotojas EZ, STZ, rašytojas LZ, tardytojas TZ, vairuotojas SZ. Kiti vediniai asmenis pavadina pagal tam tikrą ju padėtį, dažniausiai nesusijusią su darbu, pareigomis ir kylančią iš nuolatinio ar nepastovaus, kartais gali būti ir vienkartinio tam tikro veiksmo atlikimo, pvz.: dovanotojas TŽ, grobstytojas EŽ, TŽ, įdukrintojas TŽ, įgaliotojas EŽ, TŽ, įsūnytojas TŽ, įvaikintojas TŽ, kovotojas SZ, liudytojas TZ, mokėtojas EŽ, TŽ, nuomotojas EŽ, TŽ, nugalėtojas SŽ, pasakotojas LŽ, skaitytojas LŽ, skolintojas EŽ, TŽ, tarnautojas EŽ, TŽ, vartotojas EŽ, STŽ. Vedinių, kurie yra artimesni veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams, vartojama tik keletas, pvz.: gyventojas EŽ, TŽ, paveldėtojas TZ, turėtojas EZ, TŽ. Visai retai priesagos -tojas, - a vediniais pavadinami ne asmenys, pvz.: atrajotojai (Ruminantia) GŽ, dulkintojas „žiedo dulkelių pernešėjas (vabzdžiai, vėjas, vanduo)“ BŽ. Kartais ši priesaga netaisyklingai pavartojama įrankių pavadinimams bei jiems artimos reikšmės vediniams daryti?. Visų nagrinėjamų terminų pamatiniai veiksmažodžiai yra antriniai arba mišriniai, t. y. bendratyje turi priesagas. Daryboje dalyvaujanti veiksmažodžių lytis yra bendratis, ir šiuo atveju pamatiniai vedinių kamienai visais atvejais sutampa su morfologiniais bendračių kamienais. Pažymėtina, kad nevengiama pamatiniais Zodžiais imti ir veiksmažodžių, turinčių ryškius ankstesnių darybos laipsnių afiksus. Dėl to dalyje vedinių susidaro nemaža darybos afiksų grandinė, pvz.: ir-ti : ir-klas: (ir-kl)-uo-ti : | (ir-kl)-uo|-tojas SZ, vert-ė : pri-vert-ė : (prie-vart)-a : (prie-vart)- au-ti : | (prie-vart)-au | -tojas TŽ, lyg-us :(lyg-in)-ti : iš-(lyg-in)-ti : | iš-(lyg-in)|- tojas STŽ. * Apie tai plačiau rašoma skyriuje „Įrankių pavadinimai“. 25 Šio tipo vediniai dažniausiai daromi iš galininkinių veiksmažodžių, tačiau, reikalui esant, pasiremiama ir negalininkiniais (kiek per dešimtadalį vedinių), pvz.: fechtuotojas SŽ, lupikautojas EŽ, TŽ, piktnaudžiautojas TŽ, sklandytojas SŽ, stažuotojas SZ, TZ. Maždaug ketvirtadalio vedinių pamatiniai veiksmažodžiai turi priešdėlius, pvz.: aprūpintojas EŽ, atstatytojas STŽ, įkainotojas EŽ, STŽ, TŽ, įkaltintojas TŽ, išeikvotojas EŽ, TŽ, išieškotojas TŽ, nemokėtojas EŽ, perrašinėtojas LŽ, pristatytojas EZ, sudarytojas LZ, STZ, užsakytojas EZ, užstatytojas TŽ. Atskirais atvejais remtis priešdėliniais veiksmažodžiais yra būtina. Taip būna visų pirma tuomet, kai priešdėliniai veiksmažodžiai Yra įgavę naują leksinę reikšmę, pvz.: įgaliotojas EZ, TŽ (: įgalioti), isnaudotojas EZ, TZ (: išnaudoti „eksploatuoti“), nugalėtojas SZ, pavaduotojas TZ. Tačiau kai tokio būtinumo nėra, remtis prieSdéliniais veiksmaZodziais reikia atsargiau. Tai akivaizdZiausiai rodo ir liaudies, ir literatūrinės kalbos, ir pagaliau pačios terminologijos priesagos -tojas, -a vedinių darybos praktika. Juk kopijuodamas, meškeriodamas, rašydamas ar skaitydamas žmogus ir nukopijuoja, sumeškerioja, parašo ar perskaito, tačiau vadinamas vis dėlto kopijuotoju LŽ, meškeriotoju SŽ, rašytoju LŽ ir skaitytoju LŽ. Yra terminų, kurie visai aiškūs ir tikslis būtų ir be priešdėlių, pvz. : aprūpintojas EZ (=rapintojas), (iš )eikvotojas EZ (plg. eikvotojas TŽ), įvertintojas EŽ (plg. vertintojas LŽ), (iš)lygintojas STZ, pristatytojas „pmocraBmuk“ EZ ir kt. -éjas, -a Šios priesagos vediniams būdinga lygiai tokia pat reikšmė, kaip ir aptartosios priesagos -tojas, -a vediniams. Vos ne visi vediniai yra tikrieji veikėjų pavadinimai. Asmenys pavadinami ir pagal jų nuolatinį užsiėmimą, veiklą ar padėtį, ir pagal ilgesnį ar trumpesnį laiką atliekamą veiksmą (gali būti tas veiksmas ir vieną kartą teatliekamas). Pvz.: draudėjas EŽ, TŽ, engėjas TŽ, gręžėjas GŽ, MŽ, įskundėjas TŽ, kūrėjas LŽ, lošėjas STŽ, padėjėjas TŽ, pardavėjas EŽ, TŽ, patarėjas EŽ, LŽ, TŽ, pervežėjas TŽ, pirkėjas EŽ, TŽ, puolėjas SŽ, rinkėjas LŽ, TŽ, skelbėjas LŽ, slėpėjas TŽ, steigėjas EŽ, TŽ, teisėjas STŽ, SŽ, TŽ, tiekėjas EŽ, TŽ, vedėjas BZ, STZ, TZ, veikėjas LZ, žaidėjas STZ, SZ. Veiksmazodinés ypatybės turėtojų pavadinimu galima laikyti nebent termina mėgėjas, kuriuo žymimas sportininkas ne atlieka kurį nors veiksmą, bet tik turi tokią iš veiksmo kylančią ypatybę. Pasitaiko terminų, kuriuos la~ biau tinka laikyti įrankių pavadinimais. Tai netaisyklingi vediniai. Vediniai daromi iš pirminių veiksmažodžių (išimtis, gal būt, globėjas TŽ). Priesagų -tojas, -a ir -ėjas, -a vaidmuo sutampa, jos skiriasi iš esmės tik pamatiniais veiksmažodžiais. Tik abi kartu jos tegali apimti visą veiksmažodžių įvairovę. Pamatiniai veiksmažodžiai dažniausiai yra galininkiniai, išimtį sudaro keletas vedinių, pvz.: čiuožėjas SŽ, kenkėjas TŽ. Darybos pamatu imamas būtasis kartinis laikas, tai aiškiai matyti iš šių pavyzdžių: dėjėjas SŽ(: dėjo, dėti, deda), gavėjas EZ, STZ (: gavo, gauti, gauna), gynėjas SŽ, TŽ (: gynė, ginti, gina), išdavėjas EŽ (: išdavė, išduoti, jas EŽ, STŽ (: priėmė, priimti, priima), skundėjas TŽ (; skundė, skųsti, skundžia). Netoli pusės vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra priešdėliniai. Ne vienu atveju remtis priešdėliniais veiksmažodžiais reikia dėl to, kad jie turi skirtingas leksi26 nes reikšmes, pvz.: įgijėjas TŽ, padėjėjas TŽ, pardavėjas EŽ, TŽ, pareiškėjas EŽ, TŽ, pranešėjas TŽ. Kartais priešdėliniu veiksmažodžiu tiksliau apibūdinamas pavadinamojo asmens veiksmas, pvz.: perėmėjas STŽ, TŽ, perteikėjas STŽ. Taip atskirais atvejais susidaro vienašaknių terminų būreliai, pvz.: išdavėjas EŽ, padavėjas EŽ, pardavėjas EZ, TZ; pirkėjas EZ, TZ, išpirkėjas EZ, supirkėjas EZ. Tačiau ne visuomet, kai remiamasi priešdėliniais veiksmažodžiais, tai būtina. Pavyzdžiui, terminai pasekėjas LŽ, pažeidėjas TŽ vartosenos įteisinti iš priešdėlinių veiksmažodžių, tačiau tą patį būtų reiškę ir atitinkami nepriešdėlinių veiksmažodžių vediniai. Visai netikslu žodynuose pateikinėti terminų variantus, pvz.: (su)rinkėjas EŽ. Priešdėlinio ar nepriešdėlinio veiksmažodžio rinkimasis termino darybai turi būti visais atžvilgiais pagrįstas. -tinis , -ė Su priesaga -tinis, -ė yra padaromi tik veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai. Didesnė dalis (beveik du trečdaliai) nagrinėjamuose žodynuose pateiktų terminų yra įvairių negyvų dalykų pavadinimai. Likusieji vediniai pavadina asmenis. Asmenys ir kiti dalykai dažniausiai žymimi pagal jų turimas ypatybes, kilusias iš kitų veikėjų atitinkamo veiksmo, kuris pasakomas pamatiniu veiksmažodžiu. Vadinasi, šio tipo vediniai pavadina iš šono gauto veiksmo ypatybės turėtojus. Pvz.: a) atleistinis EZ, globotinis TŽ, įgaliotinis EZ, TŽ, išlaikytinis EZ, TŽ, ištuoktinis TŽ, patikėtinis TŽ, sutuoktinis, -ė TZ; b) atmintinė LŽ, gaubtinė STZ, išvestinė STZ, išklotinė GZ, STZ, kreiptiné STZ, raliuotiné LZ, rinktinė LZ, SZ, skeltiné ,,atskelta, be veido oda“ ChZ. Visi negyvų dalykų pavadinimai būna vienos kurios giminės. Tik vieno kito vedinio reikšmė išplaukia iš patiems pavadinamiesiems dalykams būdingų veiksmų, pvz.: gaubtinė STŽ. Vediniai daromi iš įvairios sandaros veiksmažodžių, tačiau dažniausiai (dviem trečdaliais atvejų) remiamasi pirminiais veiksmažodžiais. Asmenų pavadinimus labiau linkstama darytiiš antrinių bei mišrinių veiksmažodžių, o negyvų dalykų pavadinimai dažniau daromi iš pirminių veiksmažodžių. Keleto vedinių pamatiniai veiksmažodžiai yra negalininkiniai, pvz.: atsimestiniai EŽ, TŽ, griaustinis FŽ, GŽ, išvyktinis EŽ. Nurodytasis reikšmės pobūdis (pavadinama ne pagal paties pavadinamojo at- ‘lieckama veiksmą) priesagos -tinis, -ė vedinius sieja su neveikiamosios rūšies dalyviais. Iš tiesų ne vienas šio tipo vedinys iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių ir bus kilęs, pvz.: apgyvendintinis TŽ, įgaliotinis EŽ, TŽ, rinktinė LŽ, SŽ, skeltinė ChZ, sutuoktinis TŽ. Tokiu atveju juos tektų laikyti priesagos -inis, -ė vediniais. Tačiau, kita vertus, dalis vedinių aiškesnio reikšmės ryšio su tais dalyviais neturi, o kai kuriuose jo iš viso nėra, pvz.: atmintinė LŽ, griaustinis FZ, GZ, išvyktinis EZ. Terminai globotinis TŽ, išlaikytinis EŽ, TŽ reikšme labiau siejasi su neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais. Tad turint tai galvoje, visus tokius vedinius patogiausia ir, matyt, tiksliausia laikyti esant padarytus su priesaga -tinis, -ė iš bendraties, nes tik su šia forma darybiškai visus vedinius ir tegalima susieti. Veiksmo rezultato pavadinimams artimas botanikos terminas veltinys „ilgų susivėlusių plaukelių visuma augalo lapo paviršiuje“ gali būti suterminintas paprastas žodis. 27 -ovas, -ė Šio tipo vedinių terminų žodynuose pateikiama nedaug. Vediniai dažniausiai pavadina asmenis, kurie atlieka pamatiniais veiksmažodžiais žymimus veiksmus, pvz.: atsakovas TŽ, ieškovas TŽ, užsakovas TŽ, vadovas EŽ, STŽ, SŽ, valdovas TŽ, varovas SŽ, varžovas SŽ, žiūrovas SŽ. Tai veikėjų pavadinimai. Keletas vedinių eina veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais, jų tarpe vienas Žymi asmenį (Zinovas TŽ), o kiti negyvus dalykus, pvz. : palydovas ,,minerale esančios kitų mineralų priemaišos“ ChZ, palydovai (chromosomų) „maži branduoliniais dažais nusidažantys kūneliai, plonu siūleliu prikabinti chromosomos gale“ BZ, vadovas ,,1lyT€BOIHTEIb; cnpaBouHHK“ LŽ, valdovė „depas“ SZ. Matyt, labiau linkstama vedinius daryti iš mišrinių veiksmažodžių, nors padaroma ir iš kitokių. Veiksmažodžių priesagos į vedinius nepereina. Dauguma vedinių remiasi nepriešdėliniais veiksmažodžiais. Darybiškai išsiskiria rangovas EŽ, TŽ. Šį terminą, matyt, reikia sieti su daiktavardžiu ranga ,„3. kokių nors darbų atlikimas pagal užsakymą“ DŽ 650. Kitos priesagos Su likusiomis 23 priesagomis padaryta mažiau negu po 10 vedinių, o didesnė jų dalis (15) teišskiriama 1—2 terminuose. Iš viso šiems darybos tipams priklauso 62 vediniai (259, visų veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų būriui priklausančių vedinių). -alas : kvepalai ChZ. „čius : Jlipčius ,,cukringi (saldūs) ekskretai, išsiskiriantys smulkesnių ar stambesnių lašelių pavidalu augalų paviršiuje, pvz., skysčio lašeliai, kurie išsiskiria ant skalsių užpultų javų varpų“ BŽ. -eiva : rašeiva LZ. -ekšnis : gulekšnis GZ. -ené : verdenė GZ. Šį vedinį galima laikyti ir vietos pavadinimu. -etas : verpetas GZ, MZ, SZ. „ėlis : islikélis BZ. -ikas : Pavadinami asmenys, pvz.: bėgikas SZ, draudikas TZ, ėjikas SZ, plaukikas SZ, rinkikas TZ, kitokie gyviai, pvz.: graužikai (Bodentia) GZ, SZ, skalikas SZ, ir negyvi dalykai (tam tikros cheminės medžiagos), pvz.: apgavikas ,,blizgantis mineralas“ ChZ (vartosenai Zodyne tam reikalui geresniu laikomas terminas blizgis), drumstikai ChZ. -iklis : rodiklis FZ, GZ, STZ, SZ. -inys : pasiuntinys TZ, pavaldinys TZ (neteikiamas vartoti), samdinys EZ, valdinys TZ; čiužinys MZ, SZ. Pavadinami asmenys ir retkarčiais kitokie dalykai. -kliai : arkliai (Equidae) GZ, rykliai (Selachii) GZ. Pažymėtina, kad kaip tam tikri sistematikos vienetų pavadinimai jie yra ne naujai padaryti, o vartojami daugiskaita (taip pat ir rusų terminologijoje, pvz.: aowadu, OKYyAbi). Lietuvių terminologijoje šiam reikalui jprastesni yra vediniai su priesaga -iniai (žr. vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų skyriuje). ys : pirklys EZ, šaulys SZ, vedlys SZ: ropliai (Reptilia) GZ; čiurkšlys „fontanas“ MZ, krioklys „vieta, kur vanduo staiga krinta žemyn“ MŽ, GŽ. -na : čerkšna GZ. -okliai : klajokliai EZ. -snys : veiksnys BZ, EZ, STZ. -šna : lipfna GZ. -tys : pintys (Porifera, Spongia) GZ. -ulys i atspindulys ChZ, iškyšulys MZ, kyšulys GZ, riedulys GZ, MZ, SZ, ritulys SZ, rutulys GZ, SZ, skritulys STZ, SZ, spindulys FZ, GZ, MZ, STZ, SZ. -finas : lakūnas SZ, skraidinas TZ; auginas „vegetatyviniu veisimo būdu (atlankomis, auginiais, atžalomis) gautas augalas“ BŽ, perėjūnai ,,uZznestiniai, pastoviai neįsikūrę kurioje nors teritorijoje augalai, kurie atsitiktinai kuriam laikui pasirodo kai kuriose vietovėse ir paskui vėl išnyksta“ BZ. -uoklé : spyruoklė STZ. -uolis, -ė : burbuolė BZ, krituolis „skynimo nunokimo laipsnio nesulaukęs arba nunokęs vaisius, kuris savaime atsiskyrė nuo vaisiaus šakutės“ BZ, skraiduolė SŽ, žinduoliai (Mammalia) GŽ. -uonis(-ys) : atlikuonis GZ, deguonis ChZ, GZ, SZ, grobuonys (Carnivora) GŽ. -utis, -ė : drebučiai ChZ, „gurgučiai“ ChZ, kabutė SZ, kabutės STZ, likutis ChZ, sukutis SZ, žėrutis ChZ, GZ, STZ, #vangutis SZ. Dauguma šių priesagy vedinių yra veiksmaZodinés ypatybės turėtojų pavadinimai. Tik su priesagomis -ikas, -lys, -ūnas yra padaryta ir veikėjų pavadinimų. Dalis čia minimų priesagų vedinių yra paimti iš neterminologinės leksikos. Tai, matyt, pasakytina apie priesagų -alas, -etas, -kliai, iš dalies -ulys ir kai kurių kt. vedinius. Atskirais atvejais vedinių daryba nebe visai aiški. VEIKSMO REZULTATO PAVADINIMAI Šis darybos būrys apima terminus, kurių darybinė reikšmė yra pamatiniu veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo padarinio ar objekto žymėjimas. Tokių su priesagomis padarytų vedinių terminų žodynuose yra palyginti nedaug — iš viso 224. Vediniai padaryti su 48 priesagomis, tačiau su dauguma jų yra sudaryta vos po vieną ar keletą vedinių. Labiausiai paplitusi čia yra priesaga -inys (apie trečdalis vedinių), kitos kiek daresnės priesagos yra -alas, -muo (-menys), -tis. Su šiomis keturiomis priesagomis sudaryta trys penktadaliai visų šiam būriui priklausančių terminų. -inys Per trečdalį veiksmo rezultato pavadinimų yra padaryta su priesaga -inys. Didžioji šio tipo vedinių dalis turi veiksmo rezultato reikšmę, t. y. pavadina įvairius konkrečius dalykus, kurie yra pamatiniais veiksmažodžiais reiškiamų veiksmų padariniai. Pvz.: auginys „stiebo ar šaknies dalis, paruošta sodinimui — tai vegetatyvinio dauginimo priemonė, pagrįsta augalo sugebėjimu regeneruoti“ BŽ, gręžinys GŽ, „Žemės gręžimo įrankiais padaryta gili apskrito skerspiūvio skylė“ MŽ, grindinys SŽ, „akmenimis grįstas kelias, gatvė“ MŽ, junginys STŽ, SŽ, „vienodų molekulių visuma“ ChZ, karšinys , kar§imo mašinos išleidžiamas pusgaminis; iškarštų, silpnai sukibusių, daugiausia išilgine kryptimi orientuotų plaušelių juosta“ ATŽ, kasinys EZ, GZ, „iškastoji ertmė Žemės paviršiuje arba praėjimai (koridoriai) požemyje“ MZ, rentinys ,,1. šulinio rentinys; 2. užpildytas akmenimis rentinys — statybinė konstrukcija upių reguliavimo įrenginiams“ MZ, skiedinys GZ, „rišamosios medžiagos mišinys su smėliu ir vandeniu“ ChŽ, skiepinys ,,suskiepytos dviejų augalų dalys, iš kurių viena turi išauginti šaknis, o kita — orutinę dalį, pvz., juodojo serbento ir agrasto suskiepyti skiepūgliai“ BŽ, telkinys „naudingų iškasenų susikaupimo vieta“ ChZ, GZ, MZ, tvenkinys GZ, „dirbtinis vandens telkinys, susidares uZtvenkiant upę ar kita vandens srautą“ MZ. 29 Tik nedidelė vedinių dalis turi aiškesnę veiksmo objekto reikšmę, pvz.: atėminys STŽ, ieškinys EŽ, TŽ, siuntinys EŽ, šovinys SŽ, taikinys STŽ, SŽ. Pasitaiko vedinių, kuriems būdinga ir veiksmo rezultato, ir veiksmo objekto reikšmė, pvz.: klojinys „sluoksniais, tam tikru periodiškumu pasikartojant įvairiems pluoštinių medžiagų komponentams, sukrauta pluošto krūva, skiriama verpimo mišiniui sudaryti“ ATŽ, „l.kuo kas išklota (pvz., lentų klojinys); 2. formos betonui įrenginyje pakloti“ MŽ, GŽ. Šio tipo vediniai dažniausiai daromi iš pirminių veiksmažodžių. Tačiau nemaža dalis vedinių (daugiau kaip trečdalis) darybiškai yra susiję su mišriniais arba antriniais veiksmažodžiais, pvz.: bandinys ChŽ, MŽ (: bandyti, bando, bandė), darinys ChZ, GZ, STZ (: daryti, daro, darė), ieškinys EZ, TZ (: ieškoti, ieško, ieškojo), lydinys ChŽ, FŽ, GŽ, STŽ (: lydyti, lydo, lydė), rašinys LŽ (: rašyti, rašo, rašė), sakinys LZ, STZ (: sakyti, sako, sakė), statinys EZ, GZ, MZ (: statyti, stato, statė), turinys EŽ, LŽ, STŽ (: turėti, turi, turėjo); derinys MŽ, STŽ, SŽ (: derinti, derina, derino), gaminys EŽ, STŽ (: gaminti, gamina, gamino), kedinys ATŽ (: kedenti, kedena, kedeno), klijiniai ATZ (: klijuoti, klijuoja, klijavo), skiepinys BZ (: skiepyti, skiepija, skiepijo), skolinys LZ (: skolinti, skolina, skolino). Pamatiniai kamienai remiasi veiksmažodžių būtojo kartinio laiko lytimi, pvz.: atėminys STŽ (: atėmė, atimti, atima), davinys EŽ, SŽ (: davė, duoti, duoda), kėlinys SZ (: kėlė, kelti, kelia), kliuvinys GZ (: kliuvo, kliūti, kliūva), krovinys EZ, TŽ(: krovė, krauti, krauna), kūrinys LŽ (: kūrė, kurti, kuria), puvinys BŽ (: puvo, pūti, pūva), radinys TZ (: rado, rasti, randa), svérinys ATŽ, ChZ (: svėrė, sverti, sveria), uždavinys EŽ, STŽ, SŽ (: uždavė, užduoti, užduoda). Veiksmažodinės pamatinių žodžių priesagos į pamatinį kamieną nepereina, plg.: gludinys GŽ (: glud-ino), ieškinys EZ, TZ (: iesk-ojo), klijiniai ATZ (: klij-avo), mirinys MZ (: miir-ijo) ir kt. Šio tipo vedinių pamatiniai veiksmažodžiai dažniausiai yra galininkiniai. Tik keletas vedinių remiasi negalininkiniais veiksmažodžiais, pvz.: auginys BŽ, ieškinys EZ, TŽ, mišinys ATŽ, ChZ, priklausinys TZ. Retoki yra ir vediniai, kurių pamatiniai kamienai turi priešdėlius, pvz.: atėminys STZ, įdėjinys STZ, įrenginys ChZ, EZ, FZ, MZ, STZ, padariniai EZ, perdenginys MZ, perdirbinys EZ, priklausinys TZ, sumetinys MZ, uždavinys EZ, STZ, SZ. -muo (-menys) Dauguma šios priesagos vedinių yra aiškūs veiksmo objekto pavadinimai, pvz.: armuo „Žemės sluoksnis, kuris apverčiamas ariant“ MZ, metmenys ,,padidinto sukrumo stiprūs verpalai arba siūlai; išilginė siūlų sistema audinyje“ ATŽ, nešmenys „tekančio vandens pernešamos kietosios dalelės, kurios formuoja upių vagos ar salpos nuosėdų sluoksnius“ MŽ, riedmenys EŽ, sprogmenys „sprogstamoji medžiaga“ GZ, šaudmenys EZ, SZ, tirpmenys „,tirpioji mišinio dalis“ ChZ. Kituose vediniuose ryškesnė veiksmo rezultato reikšmė, pvz.: dalmuo (skalėje) ChZ, STZ, duomenys EZ, STŽ, kaitmenys „medžiagos nustotas svoris, kaitinant iki pastovaus svorio“ ChŽ. Keletas vedinių savo reikšme yra artimesni kitiems darybos būriams, pvz.: grežmenys „gręžimo prietaisai“ GŽ, svarmuo SŽ yra artimesni įrankių pavadinimams, pradmuo TŽ — veiksmažodžių abstraktams, kaitmuo (sinonimai galūnė, fleksija) STŽ — veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams. 30 Pamatiniai veiksmažodžiai dažniau būna pirminiai, tačiau yra vedinių ir iš mišrinių bei antrinių veiksmažodžių, pvz.: dalmuo ChŽ, STŽ (: dalyti, dalija, dalijo), kaitmuo STŽ (: kaityti, kaito, kaitė), matmuo FŽ, STŽ (: matuoti, matuoja, matavo), reikmenys EŽ, STŽ (: reikėti, reikia, reikėjo), šaudmenys EŽ, SŽ (: šaudyti, šaudo, šaudė). Pasitaiko vedinių iš negalininkinių veiksmažodžių, pvz.: reikmenys EŽ, STŽ, sprogmenys TŽ, tirpmenys ChZ. Dauguma vedinių nesunkiai darybiškai gali būti susieti su bendratimi, pvz.: dėmuo STŽ (: dėti, deda, dėjo), duomenys EŽ, STŽ (: duoti, duoda, davė), žiomuo GŽ (: žioti, žioja, žiojo), tačiau yra ir tokių vedinių, kurie turi būtojo kartinio laiko kamieną, pvz.: metmenys ATŽ (: metė, mesti, meta), spaudmenys STŽ (: spaudė, spausti, spaudžia). Veiksmažodžių antrinės priesagos į vedinius nepereina, plg.: dalmuo (: dal-yti), reikmenys (: reik-ėti), skaitmuo STZ (: skait-yti). Visai nebūdinga šio tipo vedinius daryti iš priešdėlinių veiksmažodžių. Vienintelis priešdėlėtas vedinys yra netirpmenys „netirpiosios mišinio dalys“ ChZ, tačiau ir jis pats gali būti kartais padarytas su priešdėliu (priešingas tirpmenys). -alas Su priesaga -alas terminų padaryta beveik penkis kartus mažiau, negu su priesaga -inys. Kiek daugiau negu pusė vedinių yra veiksmo rezultato pavadinimai, pvz.: gemalas „naujo augalinio organizmo užuomazga sėkloje, sudaryta iš šaknelės ir pumpurėlio“ BŽ, guralas GŽ, „dūlėjimo produktai“ MŽ, lydalas STŽ, „sulydyta, skysta masė“ ChZ, tirpalas „skystos konsistencijos heterogeninis kūnas, sudarytas iš tirpiklio ir jame disperguoto kito kūno smulkių neįžiūrimų dalelių“ BŽ, ChŽ, FŽ, GŽ, MŽ, STŽ, verpalai „verpimo mašinų siūlų pavidalo produkcija, pagaminta iš riboto ilgio pluoštinių medžiagų — vilnos, medvilnės, linų ir pan.“ ATŽ. Kitiems vediniams kiek būdingesnė veiksmo objekto pavadinimo reikšmė, pvz.: pakaitalas ChZ, STZ, skaitalas LZ, smilkalas ChZ. Vienas kitas vedinys yra artimas kitiems darybos būriams, pvz.: augalas BŽ, MŽ gali būti laikomas ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimu, masalas SZ — įrankio pavadinimu, reikalas EZ, GŽ,STŽ — veiksmažodžio abstraktu. Šio tipo vedinių pamatiniais žodžiais dažniausiai eina pirminiai, rečiau mišriniai veiksmažodžiai (pvz.: lydalas, reikalas, skaitalas). Tik vienas vedinys masalas darybiškai siejasi su antriniu veiksmažodžiu. Darybos pamatu imamas būtasis kartinis laikas, pvz.: pabėralas SŽ (: pabėrė, paberti, paberia). Antrinės veiksmažodinės priesagos, esančios pamatinėse lytyse, į vedinius nepereina, plg.: reikalas (: reik-ėjo). Pamatiniai veiksmažodžiai dažniau būna galininkiniai, maždaug kas ketvirtas vedinys turi priešdėlinį pamatinį kamieną, pvz.: pabėralas SŽ, pakaitalas ChŽ, STŽ, užbėralas SŽ, užminkalas SŽ. Šaknies balsių kaita būdinga tik vediniui pakaitalas (: pakeitė). -tis Priesagos -tis vediniai (jų yra 11) dažniausiai pavadina veiksmo rezultatą ir tik kartais gali būti suvokiami kaip veiksmo objekto pavadinimai. Darybiškai jie yra susiję su pirminių galininkinių veiksmažodžių bendratimi, pvz.: užduotis EZ 31 Šio tipo vediniai yra daromi iš laipsniuojamų būdvardžių. Iš nelaipsniuojamų būdvardžių išvesti ypatybių pavadinimai yra retai pasitaikančios išimtys, pvz.: artutinumas FŽ, niekinumas TŽ, sąlyginumas TŽ, tolyginumas EŽ, visuotinumas EZ. Visai savotiškas ir darybiškai išsiskiriantis vedinys yra vyresnumas STŽ. Gausinti terminologijoje tokias išimtis nėra nei tikslu, nei būtina. Tvarkant atitinkamų sričių terminus, rengiant naujus terminų žodynus, būtų naudinga ir šių dabar teikiamų terminų atsisakyti. Priesagos -umas vediniai rodo nemažą terminologijos palinkimą remtis tarptautiniais žodžiais. Hibridų, išvestų su priesaga -umas iš būdvardžių, yra kiek daugiau negu trečdalis (189 skirtingi vediniai iš 534, arba 3594). Itin daug hibridų yra pamatinių būdvardžių su priesaga -iškas, -a tarpe (90 iš 154 skirtingų vedinių, arba 589%). Daugiau negu penktadalis šio tipo vedinių remiasi dalyviais. Dauguma jų yra padaryti iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių. Rečiau vediniai daromi iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvių ir palyginti nedaug teišvedama iš reikiamybės dalyvių. Veiksmo laiko reikšmė daugumoje vedinių yra smarkiai apsitrynusi arba iš viso ji nebzsuvokiama. Pamatiniai dalyviai neretai yra jau apibūdvardėję, pavyzdžiui, dalis jų laipsniuojami, pvz.: matomas (; matomumas GZ, SZ), pakankamas (: pakankamumas STZ), paperkamas(: paperkamumas TŽ), pataisomas (: pataisomumas STZ), praeinamas (: praeinamumas MZ), priklausomas (: priklausomumas EZ, TŽ), suprantamas(: suprantamumas STZ), motyvuotas (: motyvuotumas TŽ), pagrįstas (: pagristumas STZ, TŽ), raižytas (: raižytumas SZ), rangytas (: rangvtumas ATZ), suinteresuotas (: suinteresuotumas EZ, TZ), treniruotas (: treniruotumas SZ), užimtas (: užimtumas EZ). Iš kai kurių tokių dalyvių yra išvesti ir vartojami prieveiksmiai su -ai. Tai labai aiškūs dalyvių būdvardėjimo požymiai, Tačiau ypatybių pavadinimų padaroma ir iš tokių dalyvių, kurių būdvardėjančiais laikyti dar negalima (vienintelis jų būdvardėjimo požymis būtų nebent pačių abstraktų vedimas, tačiau šiuo atveju juo remtis netinka). Vieną kitą su reikiamybės dalyviu siejamą priesagos -umas vedinį nesunkiai galima aiškinti ir kitaip, pvz.: atsitiktinumas STZ, TŽ, priverstinumas TŽ, sutartinumas SZ greičiausiai yra padaryti ne iš reikiamybės dalyvių, bet iš būdvardžių (atsitiktinis, priverstinis, sutartinis). Tokia daryba yra netaisyklinga. Įdomu pažymėti, kad maždaug dviejų trečdalių vedinių, padarytų iš dalyvių, rusiškieji atitikmenys taip pat yra išvesti iš atitinkamo laiko dalyvių. Tai rodo, kad rusų terminologija skatina lietuviškų terminų darybą iš dalyvių. Pasitaiko ir pamorfemiui išverstų terminų, pvz.: išmirkstamumas — KamoKaemocmo ChZ, nuginčijamumas — ocnopumocmo TŽ, pasikartojamumas „kartojimasis“ — noembpsaemocmo GZ, MZ, STZ, pritaikomumas — npumenumocms STZ, TŽ, sutankinamumas — ynaomusemocms GZ, MZ, sufadinamumas — 6036ydumocmo, 6036yscdaemocms ChZ, uZsiliepsnojamumas — eocnaamensemocms ChZ; priplotumas — npunatociymocms GZ. Iš kitokių žodžių padaromi tik atskiri vediniai. Pavyzdžiui, iš skaitvardziy padaryti tik pirmumas STŽ, TŽ ir vienumas LŽ, o iš daiktavardžių — atodangumas GŽ, invalidumas EŽ, TŽ ir pamainumas EŽ. 38 -ystė Priesaga -psté sudaro antrąjį darumo atžvilgiu ypatybių pavadinimų darybos tipą, tačiau jos vedinių terminų žodynuose pateikta 11 kartų mažiau negu dariausiojo priesagos -umas tipo. Dauguma vedinių yra visuomenės mokslų (ekonomikos, literatūros, teisės) terminai. Beveik trečdalis šio tipo vedinių eina mokslo ar kitokių veiklos sričių arba atitinkamo pamatiniu žodžiu pasakomų asmenų užsiėmimo pavadinimais, pvz. : amatininkystė EŽ, LŽ, avininkystė EŽ, bankininkystė EŽ, daržininkystė EŽ, dažininkystė ChŽ, dumblininkystė BZ, durpininkystė MZ, fermerystė EZ, gyvulininkystė EŽ, laivininkystė EŽ, TŽ, medvilninkystė EŽ, miškininkystė MŽ, pievininkystė MŽ, sodininkystė BŽ, šilkininkystė EŽ, verslininkystė EŽ, žemdirbystė EŽ, žuvininkystė EŽ, MŽ. Prie jų reikšmės atžvilgiu šliejasi ir tie šio tipo vediniai, kuriais pasakomas asmenų užsiėmimo pobūdis, pvz.: antrapareigystė EŽ, keliapareigystė EZ, kišenvagystė TŽ, kyšininkystė TŽ, kustarininkystė „naminė gamyba“ EZ, novatorystė EZ, nuomininkysté EZ, pusininkystė EZ, streiklaužystė EZ, vagystė TZ. Dauguma šių vedinių yra padaryta iš asmenų pavadinimų, turinčių priesagą -ininkas. Keletas vedinių yra įvairių ekonomikos srovių bei visuomeninių santykių pobūdžio pavadinimai, pvz.: bajorystė EŽ, bevaldystė TŽ, dvivaldystė TŽ, fritrederystė EŽ, griunderystė EŽ, įpėdinystė TŽ, kontrahentystė EŽ, patvaldystė TŽ, pilnavaldystė TŽ, vergvaldystė EŽ, vienvaldystė EŽ, TŽ, visavaldystė EŽ. Likusieji vediniai pavadina įvairias asmenų ypatybes ar dar atsietesnį būvį, padėtį. Tos ypatybės taip pat betarpiškai kyla iš pamatiniu žodžiu einančio asmens apibūdinamojo pavadinimo, pvz.: autorystė LŽ, TŽ, bendraautorystė LŽ, TŽ, bendraredaktorystė LŽ, bežemystė (žemės neturėjimas) EŽ, brokdarystė EŽ, daugiažemystė EŽ, daugpatystė TŽ, dvipatystė TŽ, giminystė TŽ, ilgaamžystė EŽ, mažametystė EŽ, TŽ, naujakurystė EŽ, narystė TŽ, nepilnametystė TŽ, svainystė TŽ, tėvystė TŽ, tolregystė FZ, trumparegystė FZ, vaikžudystė TZ. Visi terminai yra išvesti iš daiktavardžių. Beveik visi pamatiniai daiktavardžiai yra asmenų pavadinimai. Mokslo ir atitinkamų užsiėmimo sričių pavadinimai paprastai daromi iš asmenų pavadinimų pagal profesiją (dažniausiai jie turi priesagą -ininkas). Retkarčiais, tiesa, sunku pasakyti, ar iš tikrųjų yra toks asmens pavadinimas (pvz.: dumblininkas „dumblių tyrinėtojas ar globotojas, augintojas“, plg. dumblininkystė „dumblių natūralių telkinių globojimas arba jų auginimas maistui, vaistams ir pan., praktikuojamas kai kuriuose pajūrio kraštuose“ BŽ), ar, turint prieš akis kitus panašius vedinius, segama jau sudurtinė priesaga -ininkysté. Iš ne ašmenų pavadinimų padarytas tik terminas prabysté GZ. -ybė Pagal vartojamų terminologijoje vedinių skaičiu tai trečioji'priesaga po -umas ir -ystė (41 vedinys). Didžioji priesagos -ybė vedinių dalis yra ekonomikos, teisės ir literatūros terminai. Tai, kad dauguma vedinių yra vartojama visuomeninių šakų terminologijoje, rodo, kad jais pavadinamos ypatybės yra susijusios su visuomenės gyvenimo reiškiniais. 39 Šio tipo vediniai pavadina ypatybes arba tam tikrą būklę, padėtį panašiai kaip ir priesagos -umas vediniai. Tačiau -ybė vedinių pavadinamosios ypatybės yra kiek intensyvesnės, konkretesnės, neretai turi dar priklausymo kam atspalvį. Dėl to dalis šio tipo vedinių yra įgavę visai konkrečią reikšmę, jais gali būti žymimi ir atitinkamą ypatybę turintys dalykai, pvz.: atstovybė EŽ, TŽ, nuosavybė EŽ, LŽ, TŽ, vadovybė EŽ, TŽ, vyresnybė TŽ, vyriausybė TŽ. Priesagos -ybė vediniai daromi iš daiktavardžių, būdvardžių, dalyvių. Atskiri žodžiai yra išvesti iš skaitvardziy, įvardžių bei prieveiksmių. Daiktavardiniai vediniai daromi ir iš asmenų pavadinimų, pvz.: asmenybė LŽ, atstovybė EŽ, TŽ, piktadarybė TŽ, pilietybė TŽ, vadovybė EŽ, TŽ, valdinybė TŽ, ir iš kitokių (dažniausiai abstrakčios reikšmės), pvz.: aplinkybės LZ. STZ, aplinkybė TZ, gérybé EZ, kiekybė STZ, pareigybé TZ, savivaldybé EZ, tautybé TZ, valstybė EZ, TZ. Būdvardžiai, kuriais remiasi priesagos -ybé vediniai, dažniausiai būna laipsniuojami. Pvz.: individualybė LŽ, ypatybė STŽ, lygybė EŽ, STŽ, TŽ, nelygybė EŽ, STŽ, TŽ, tapatybė STŽ, TŽ, teisybė STŽ, vertybė EŽ, TŽ, visagalybė EZ. DarybiSkai labai išsiskiria teisės terminai bevaldinybé ir dvivaldinybé. Tai netaisyklingos darybos vediniai, kurie neturi pasidaryti pavyzdžiu naujoms netaisyklingybėms daryti. Maždaug penktadalio vedinių pamatiniai žodžiai yra dalyviai. Beveik visi šie ypatybių pavadinimai yra padaryti iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, pvz.: atsakomybė EŽ, TŽ, atskaitomybė EŽ, TŽ, galimybė STŽ, kilnojamybė (kilnojamasis turtas) EŽ, neliečiamybė TŽ, nepriklausomybė EŽ, TŽ, priklausomybė EŽ, FŽ, STŽ, TŽ, tikimybė EŽ, MŽ, STŽ. Iš reikiamybės dalyvio išvestas tik būtinybė EŽ. Darybiškai mažiau aiškus vedinys skirtybė STŽ gali būti išvestas iš neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvio. Patys tie dalyviai yra daugiau ar mažiau apibūdvardėję. Kitokius pamatinius kamienus turi vediniai daugybė STŽ, kokybė ATŽ, EŽ, STŽ, savybė BŽ, EŽ, STŽ, SŽ, vienybė TŽ. Kitos priesagos Su 15 likusių priesagų yra padaryta tik po vieną arba keletą ypatybių pavadinimų, tad jų vaidmuo terminologijoje yra ribotas. Daugumos šių tipų vedinių pamatiniais žodžiais eina būdvardžiai, tačiau -yba, -urys ir kai kurių kitų priesagų vediniai remiasi daiktavardžiais. Vienas kitas vedinys darybiškai santykiauja su skaitvardžiais arba įvardžiais. Iš viso su šiomis priesagomis išvesti 34 vediniai. -ata : lengvata EZ, TŽ, visata FZ. -atis : sausatis MZ, senatis EZ, TZ. -enybé : pirmenybė EZ, STZ, SZ, TZ. -iava : lygiava EZ. .yba : kalnakasyba EZ, GZ, laivyba EZ, SZ, TZ, raštvedyba TZ, sargyba TZ, saskaityba EZ, STZ, TZ. <ija : vergija EZ. „lės : rauplės „augalų liga, kurios pažeistas vaisių arba gumbų paviršius primena rauplėtą odą“ BZ. 40 -mė |: sausmé ,sausumas, sausmetis“ MZ. -muo : lygmuo GZ, MZ, pradmuo EZ, purmuo „puri uoliena; mergelis“ MZ, GZ, skersmuo GZ. -ovė : bendrovė TŽ, gerovė EZ, įvairovė STZ, vergovė EZ, vienovė LZ. ra: sausra GZ, MZ. -sé i spragsé ,,spausdinto audinio yda; tamsi dėmė su šviesiu ruoZeliu per vidurį, atspausdinta tąja spausdinimo veleno vieta, nuo kurios brauklė, išlenkta atsitiktinai pakliuvusio kieto kūnėlio, nenubraukė dažų“ ATZ. Atrodo, kad šis vedinys darybiškai yra susijęs su daiktavardžiu spraga. -uliai : juoduliai liga, sukeliama Rhytisma genties ir kitų grybų“ BZ. -uma |: dauguma STZ, TŽ, ilguma SZ, mažuma TŽ, platuma SZ, šlapuma MZ, vėsuma GZ, visuma EZ, STZ. -urys : vidurys SZ. Vardažodžių abstraktų darybos atskiri tipai gerokai skiriasi darybos polinkiais nuo liaudies žodžių darybos, tad ir terminų, kurie nėra specialiai padaryti, o paimti iš neterminologinės leksikos, čia yra mažiau. Tokių, žinoma, gali būti tarp visų priesagų vedinių, ypač tai pasakytina apie nedariųjų tipų -atis, -mė, -ra, -urys ir kai kurių kitų vedinius. VARDAŽODINĖS YPATYBĖS TURĖTOJŲ IR PROFESINIAI ASMENŲ PAVADINIMAI Ši darybos būrį sudaro vediniai, kuriais pavadinami asmenys pagal jų užsiėmimą arba šiaip kokią iš pamatinio vardažodžio kylančią ypatybę. Dalis vedinių eina kitokių gyvių bei negyvų dalykų pavadinimais, kurių pamatiniu vardažodžiu pasakomas koks jiems būdingas bruožas. Šiuo metu lietuvių kalbos žodžių darybos tyrinėjimuose įprasta čia nagrinėjamus vedinius skirstyti į du darybos būrius — vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimus ir asmenų pavadinimus pagal profesiją“. Tačiau atrodo, kad abejus šiuos vedinius geriau laikyti vieno darybos būrio nariais. Juos artimai sieja bendra daryba (pamatinių žodžių pobūdis bei darybos afiksai) ir bendra darybos reikšmė — pavadinimas pagal būdingą ypatybę (profesija, arba užsiėmimas, juk irgi yra tarsi būdinga asmens savybė). Be to, visi asmenų pavadinimai pagal profesiją yra vienintelio literatūrinės kalbos žodžių darybos tipo (priesaga -ininkas, -ė) vediniai. Ta pati priesaga sudaro ir patį darųjį literatūrinėje kalboje vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos tipą. Neretai tuo pačiu vediniu gali būti pavadinamas tiek asmuo, nuolat užsiimantis tam tikru darbu ar veikla, tiek ir atsitiktinai, laikinai dirbantis žmogus. Tokių pat reikšmės skirtumų tūri ir veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų dariausių tipų vedinių dalis. Dėl to šiame darbe asmenų pavadinimai pagal profesiją ir vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai ir yra nagrinėjami kaip vienas darybos būrys. Šio būrio vedinius pagal reikšmę galima skirstyti taip: 1) asmenų pavadinimai pagal užsiėmimą, 2) kitokie asmenų pavadinimai, 3) gyvūnų pavadinimai, 4) negyvų dalykų (daiktų) pavadinimai. Prie vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų čia, kaip ir įprasta lietuvių kalbos žodžių daryboje, neskiriami pavadinimai pagal kilmę bei priklausymą, vietų pavadinimai, nors savo bendruoju reikšmės pobūdžiu jie taip pat nėra itin tolimi nagrinėjamam būriui. 11 Taip skirstoma V. Urbučio darbuose. Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, p. 340 ir 406. 41 Šiam būriui priklauso 323 terminų žodynuose pateikti vediniai, kurie yra padaryti su 46 priesagomis. Tačiau didesniu darumu tepasižymi tik 3 priesaginiai darybos tipai. Tai priesagos -ininkas, -ė, -inis, -ė, -ainis, -ė. Su šiomis priesagomis yra sudaryti du trečdaliai visų vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesinių asmenų pavadinimų. Daugiausia vedinių turi priesaga -ininkas, -ė (apie 409, visų šio būrio vedinių). -ininkas, -ė Šios priesagos vediniai sudaro dvi reikšmės grupes — asmenų pavadinimus pagal užsiėmimą ir kitus vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimus. Didesnė vedinių dalis yra asmenų pavadinimai pagal užsiėmimą, pvz.: amatininkas BZ, apybraižininkas LZ, apsakymininkas LŽ, brigadininkas EZ, bujerininkas SZ, dainininkas, -ė LŽ, darbininkas EZ, GZ, TZ, desantininkas SZ, didmenininkas EZ, diskininkas SZ, finansininkas EZ, grandininkas EZ, imtynininkas SZ, įrankininkas EZ, krepšininkas SZ, kronikininkas LZ, maratonininkas SZ, muitininkas EZ, parašiutininkas SZ, pasakininkas LZ, perforatorininkas EZ, prekybininkas EZ, prozininkas LZ, remontininkas MZ, rutulininkas SZ, sandélininkas EZ, slalomininkas SZ, slidininkas SZ, startininkas SZ, statybininkas EZ, stendininkas SZ, svarstininkas STZ, šachtininkas GZ, šuolininkas SZ, tabelininkas MZ, tinklininkas SZ, verslininkas EZ. Asmenų pavadinimų pagal užsiėmimą pamatiniai žodžiai dažniausiai reiskia to užsiėmimo objektą ar padarinį, pvz.: augalininkas BŽ, boksininkas SŽ, futbolininkas SŽ, geonuotraukininkas GŽ, geodezininkas MŽ, metraštininkas LŽ, sąskaitininkas EZ, TŽ, teisininkas TŽ, vairininkas STZ, SZ. Rečiau pamatiniu žodžiu pasakoma užsiėmimo.vieta, pvz.: kasininkas EZ, krautuvininkas EZ, sandėlininkas EŽ, šachtininkas GŽ, vartininkas SŽ, arba užsiėmimo pobūdis, pvz.: antraeilininkas BZ, namudininkas EZ, TZ, pamainininkas EZ, pusininkas EZ, savaitininkas EZ, vienetininkas EZ, TZ. Apie trečdalį vedinių sudaro kitokie vardazodinés ypatybės turėtojų pavadinimai. Daugumą ir čia sudaro asmenų pavadinimai, tik šios grupės vediniai dažniausiai nerodo asmens užsiėmimo, o paprastai pažymi ko turėjimą, priklausymą kam, susijimą su kuo, palinkimą į ką ir kt. ypatybes, pvz.: akcininkas EŽ, TŽ, artelininkas EŽ, bankininkas EŽ, baudžiauninkas EŽ, baudžiavininkas EŽ, bendrininkas TŽ, bendruomenininkas EŽ, biržininkas EŽ, bylininkas TŽ, činšininkas EZ, TZ, čyžininkas EZ, dalininkas EZ, dešimtininkas EZ, duoklininkas EZ, dvarininkas EZ, imonininkas EZ, indėlininkas EZ, TZ, kaltininkas TZ, kySininkas TZ, koncesininkas EZ, TZ, kontrabandininkas EZ, kooperatininkas EZ, laZininkas EZ, nepriemokininkas EZ, TZ, nuomininkas EZ, TZ, pajininkas TZ, pavienininkas EZ, TZ, pensininkas EZ, TZ, pravaikstininkas EZ, TZ, priešininkas TZ, privatininkas EZ, TZ, prizininkas SZ, rekordininkas SZ, rentininkas EZ, sqjungininkas TZ, savininkas EZ, TZ, skolininkas EZ, TZ, smurtininkas TZ, streikininkas EZ, šeimininkas EZ, tarpininkas EZ, TZ, viršininkas EZ, STZ, TZ. Tik keletas vedinių pavadina įvairius daiktus, pvz.: laidininkas FZ, STZ, pažodininkas LŽ, pėstininkas SŽ (šachmatai, perkeltinė reikšmė), posmininkas „stiprus suktas arba dvejintas siūlas, kryžmiškai perrišantis lygiagrečią lininių verpalų sruogą į 10 posmų, medvilninių verpalų sruogą į 7 posmus“ ATŽ. 42 Dažniausiai šio tipo vediniai yra daromi iš daiktavardžių, tačiau yra truputis vedinių, kurie remiasi būdvardžiais, skaitvardžiais bei įvardžiais, pvz.: bendrininkas TZ, nelaidininkas FZ, pavienininkas EZ, TZ, paZodininkas LZ, pėstininkas SZ, privatininkas EZ, TZ; deSimtininkas EZ, pirmininkas SZ, TZ; savininkas EZ, TZ. Pamatiniai kamienai dažniau būna lygūs pamatinių žodžių šaknims, plg.: darbininkas EŽ, TŽ, matininkas MŽ, pievininkas MZ, yrininkas SZ, viršininkas EZ, STZ, TZ. Tačiau nemažos vedinių dalies kamienai turi priešdėlius, priesagas, o kai kurie yra net sudurtiniai, pyz.: apžvalgininkas LŽ, pasakėtininkas LZ, pernuomininkas TZ, posédininkas TZ, pramonininkas EZ, superlaidininkas FZ; baudziavininkas EZ, krautuvininkas EZ, lenktynininkas SZ, statybininkas EZ, vienetininkas EZ, TZ; dviratininkas SZ, kirtavietininkas GZ, laikrastininkas LZ, tautosakininkas LZ ir kt. Priesagos -ininkas, -¢ vediniai dažniausiai remiasi grynai lietuviškais ZodZiais, tačiau nesunkiai ji gali būti prisegama ir prie tarptautinių ar šiaip svetimos kilmės žodžių, plg.: barjerininkas SZ, eksportininkas EZ, frachtininkas EZ, TZ, importininkas EZ, kalambiirininkas LZ, spiningininkas SZ ir kt. Daryboje numetamas pamatinio Žodžio galas -ija, pvz.: akcininkas EZ, TZ (: akc-ija), geodezininkas MZ (: geodez-ija), koncesininkas EZ, TZ ( : konces-ija), pensininkas EZ, TZ (: pensija), plg. dar ir kooperatininkas EZ (: kooperac-ija, kooperat-yvas). Retkarčiais vediniai turi trumpesnį priesagos variantą -inkas, pvz.: Sulininkai (šachtos) GZ, arba -ninkas, pvz.: baudžiauninkas EZ. Tačiau naujadarai paprastai daromi su pilnuoju priesagos variantu -ininkas, plg.: didmenininkas EŽ, įmonininkas EZ, lenktynininkas SZ, pamainininkas EZ, pavienininkas EZ, TZ, pramonininkas EZ ir kt. MoteriSkosios giminės vedinių terminų žodynai beveik iš viso nepateikia, tačiau tai nereiškia, kad mokslo ir kitose srityse vartojami vien tik vyriškosios giminės vediniai. Tad tokia terminų žodynų praktika neatspindi tikrosios padėties kalboje. Verta rimtai suabejoti, ar tikslu ir ateity tokiais atvejais terminus pateikti tik vyriškąja gimine. -inis (-iai), -ė Šio tipo vedinių didesnė dalis yra vyriškosios giminės, ir jų dauguma yra įvairūs gyvūnų ir augalų sistematikos pavadinimai. Visi tokie vediniai terminologijoje yra daugiskaitiniai, ir šiam darbui visi išrinkti iš V. Gudelio „Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodyno“. Tai daugiausia paleontologijos terminai. Pvz.: apgaubiniai (Tunicata), liežuvėliniai (Ligulatae), nuovaliniai, placentiniai (Eutheria), spyniniai (Articulata), stuomeniniai (Cormophyta), žiuželiniai (Flagellatae). Tokių terminų pamatiniais Žodžiais dažniausiai imami daiktavardžiai. . Jais pasakomas arba kuris būdingesnis būrio atstovas, pvz.: arkliniai (Eguidae), kiauliniai (Suina), pataisiniai (Lepidophyta), būdingesnė kūno dalis, pvz.: sterbliniai (Marsupialia), straubliniai (Proboscidea), stuburiniai (Vertebrata), šarviniai (Ostracodermi), arba pasakomas koks panašus į to būrio atstovus Zinomesnis dalykas, pvz.: gniužuliniai (Thallophyta), laivukiniai (Nautiloidea), arba dar kitokie požymiai, pvz.: nelygiaraumeniniai (ir nelygiaraumeniai). 43 Beveik trečdalio vedinių pamatiniai kamienai yra nelietuviškos kilmės — jais eina įvairūs tarptautinių žodžių kamienai, pvz.: chordiniai (Chordata), psilofitiniai (ir psilofitai). Nemaža tokių vedinių dalis, matyt, iš viso neturi atskirai vartojamų lietuvių terminologijoje pamatinių žodžių. Vediniai tokiu atveju tikriausiai vedami tiesiai iš atitinkamų lotyniškų terminų, pvz.: anapsidiniai (Anapsida), baragvanatiniai (Baragwanathiales), benetitiniai (Bennettitales), diapsidiniai (Diapsida), euriapsidiniai (Euryapsida), kordaitiniai (Cordaitales), lepidodendriniai (Lepidodendrales), sinapsidiniai (Synapsida), terapsidiniai (Therapsida). Iš nagrinėjamų vedinių išsiskiria banginiai (Cetacea), kuris, nors ir turi tą pačią priesagą, tačiau kaip gyvūnų sistematikos narys yra paimta atskiro gyvūno pavadinimo daugiskaita. Pats žodis banginis, žinoma, yra šio darybos tipo vedinys. Ketvirtadalis šio tipo vedinių pavadina įvairius negyvus dalykus, dauguma jų vartojami sporto terminologijoje, pvz.: akiniai, futboliniai, kampinis, krepšinis, rankinis, skersinis, tinklinis. Ir šių vedinių pamatiniai žodžiai dažniausiai yra daiktavardžiai. Tik keletas vedinių yra padaryti iš būdvardžių, pvz.: akiuotinis „įakiuotas laukinukas; laukinukas su prigijusia akute“ BŽ, gulstinis GŽ, skersinis SŽ, šaltinis GZ, MZ, EZ, FŽ, LŽ, "STZ. MoteriSkosios giminės vediniai pavadina įvairius negyvus dalykus. Jų pamatiniai daiktavardžiai žymi būdingą vediniu pavadinamam dalykui vietą, pvz.: krantinė MŽ, SŽ, kuprinė SŽ, palapinė EŽ, SŽ, sostinė TŽ, šoninė GŽ, medžiagą, iš kurios padarytas, arba sudėtines dalis, pvz.: grandinė MŽ, GŽ, SŽ, ChŽ, FŽ, STŽ, stiklinės „įvairių matmenų, stiklinės pavidalo laboratoriniai indai“ ChŽ, paskirtį, pvz.: dugninė „žr. meškerė“ SŽ, lopšinė LŽ, pirštinė SŽ ir kt. Dalis vedinių, vartojamų botanikos terminologijoje, eina vaismedžių veislių arba jų vaisių pavadinimais, pvz.: butelinės „pailgos formos kriaušės žalsvai geltonos arba geltonos spalvos odele, kurią ištisai arba didele dalimi dengia tamsiai ar rausvai rudos rūdys <...>“, kiaušininės „slyvų veislės, kurių vaisiai į kotelio pusę yra žymiai nusmailėjusios formos su minkštu minkštimu“, kremzlinės „trešnių veislės, kurių vaisiai turi tvirtą, standų minkštimą, o syvai yra spalvoti arba bespalviai“, muskatinės ,,mazo ar vidutinio dyžio, įvairios, daugiausia pailgos formos vasarinės ar rudeninės kriaušės su stipriai jaučiamu muskatiniu kvapu, pvz., Rugsėjo muskatinė“, sviestinés (Berės) „kriaušių veislės, kurių nunokusių vaisių minkštimas primena sviesto konsistenciją“, širdinės „trešnių veislės, kurių vaisių minkštimas yra minkštas, o sultys spalvotos arba bespalvės <...““, taukinės „vidutinio dydžio ar didelės, pailgos ar apvalainos formos, tirpstančiu ar pusiau tirpstančiu minkštimu kriaušės“, vengrinės „slyvų veislės, kurių vaisiai yra pailgos nusmailėjusiais galais formos, kietu cukringu minkštimu ir plokščiu smailiais galais kauliuku“. Dauguma vedinių padaryta iš paprastųjų daiktavardžių, pvz.: daržinė SŽ, kraštinė STŽ, rėtinė STŽ, stoginė SŽ ir kt., tačiau keletas vedinių remiasi išvestiniais daiktavardžiais, pvz.: klostinė „audinio yda; audinio vieta, neapdailinta dėl susidariusios klostės (nenumarginta, nepašiaušta, nenusvilinta ir pan.)“ ATŽ, pelėsinė „audinio yda; pilka audinio vieta, blogai nusidažiusi dėl to, kad dažomas audinys buvo ilgai gulėjęs šlapias ir pažeistas pelėsių“ ATZ. Dalis vedinių remiasi būdvardžiais. Jais pavadinami įvairūs daiktai, turį pamatiniais būdvardžiais pasakomas ypatybes, pvz.: gulstinė SŽ, įžambinė STŽ, palaidinė SZ, statinė SZ, šakotinė SZ, nuolaidinė GZ, skersinė GZ. Tik vienas terminas dešimtinė EŽ padarytas iš skaitvardžio. 44 -ainis, -ė Tai trečias darumo atžvilgiu vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos tipas, tačiau jam priklausančių vedinių yra 7 kartus mažiau negu priesagos -ininkas, -ė vedinių. Vediniais pavadinamos gamtinių medžiagų (dažniausiai akmenų) rūšys, pvz.: briaunainis GZ, kriauklainis GZ, paplokštainis GZ, ragainis GZ, smiltainis ChZ, GZ, žemės viršutinio sluoksnio rūšis, pvz.: silainé MZ, GZ, žvirgždainė MZ. Keletas vedinių eina gyvūnų ir augalų sistematikos pavadinimais, pvz.: ginkainiai (Ginkgophyta) GŽ, maurabragainiai (Charophyta) GŽ, papartainiai (klasė Filicales) GZ, sagainiai (Cycadophyta) GŽ. Likusieji vediniai pavadina įvairius konkrečius dalykus, pvz. : jėgainė EZ, FZ, MZ, kampainis STZ, SZ, sniegainé GZ. Didesnė vedinių dalis yra padaryta iš daiktavardžių. Ketvirtadalis vedinių remiasi būdvardžiais, pvz.: gulstainis FZ, įstrižainė SZ, paplokštainis GZ, pilkainis GZ, skersainis GZ. Kitos priesagos Visas būrys (43) vardazodinés ypatybės turėtojų pavadinimų priesagų sudaro palyginti menkai darius tipus. Su dauguma jų (30) yra vartojama tik po 1—2 vedinius. Iš viso su šiomis priesagomis padaryti 103 vediniai. -alas : baltalas ChZ, niekalas STZ, TZ, riebalai BZ, ChZ, svambalas FZ, MZ, šlapalas BZ, ChZ, virbalas MZ, SZ. -aras : Zabaras GZ, MZ. -eivis, -ė: oreivis SZ. Nors lietuvių kalbos žodžių darybos veikaluose ši priesaga ir nenurodoma, tačiau sinchroniškai ją išskirti galima. Nagrinėjamoje terminologijoje vartojamas šis vienas vedinys, tačiau literatūrinėje kalboje jų yra ir daugiau. Vediniai priklauso asmenų pavadinimų pagal užsiėmimą grupei. -eklis : rarpeklis GZ. -ena : galvena „linų vaisius — dėžutė“ BZ, kregždenos „lapų dėmėtumas, sukeliamas grybo Corynespora mslonis Lind“ BZ, rankena MZ, STZ, SZ. „ėčia : pasakėčia LZ. -laga : medžiaga, -os BZ, EZ, FZ, GZ, LZ, MZ, STZ, TZ. -(iau)jas : pusiaujas SZ. «tava : žaliava, -os ChZ, EZ. -yba : sodyba EZ. -ienos : Zalienos MZ. «ietis : kolikietis EZ, olimpietis SZ, pasienietis SZ, pilietis TZ, užsienietis TZ, valstietis EZ. Šio tipo vedinių nemaža dalis pavadina asmenis pagal jų kilimo bei gyvenamąją vietą, tačiau tokie vediniai, kaip olimpietis ir pan. yra artimai susiję su vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimais. -ikés : trumpikės SZ. -iklis : jaunikliai SZ, tarpiklis GZ, STZ, vardiklis STZ. -ilas : ratilas (aplink saulę, mėnulį) GZ. -ilis : vandenilis ChZ, GZ, SZ. -imas : apskritimas SZ, glitimas BZ, minkštimas BZ, skystimas ChŽ, tirštimai ChZ. -ymas : baltymas, -ai BZ, ChZ, sūrymas ChŽ, GZ. -yna : lentyna GZ. -inys : šulinys GZ, MZ, valinys GZ, Zabinys MZ, žirginys BZ. -iokas : vidutiniokas (vidutinis valstietis) EZ. „(ijukas: gulstinukas ,,7ematigis vaismedis gulséiomis, pažeme einančiomis šakomis <...>“ BZ, ketvertukas ,keturios chromosomų grupės, kurios susidaro po dviejų vienas po kito sekančių branduolio pasidalijimų, vykstant redukciniam dalijimuisi (mejozei)“ BŽ, 45 lipniukas ,,polinarijaus <...> dalis, išskirianti lipnų skystį, su kurio pagalba polinarijus prikimba prie vabzdžio kūno“ BZ, laukinukas „iš sėklos ar vegetatyviniu būdu išaugintas nekultūrinis jaunas vaismedis <...>“ BŽ, riestukas „tipas vienastypio žiedyno, kurio šakojimasis vyksta vienoje plokštumoje ir šakelės orientuotos vis į tą paCia pusę — dešinėn arba kairėn <...>“ BZ, savaiminukas ,savaime, be miškininkų priežiūros, iš sėklos išaugęs medelis“ BZ, sėjinukas „iš sėklos išaugęs medelis, kuris paskui persodinamas į nuolatinę vietą“ BZ, sėklinukas „sėklai auginamas augalas (burokas, runkelis), kol dar jaunas; vėliau išauga i sėklojų“ BZ, sodinukas ,,persodintas iš daigyno arba iš pasodintų vaisių išaugęs (pvz., ąžuolo, riešutmedžio) medelis“ BŽ. Vediniai sėjinukas, sodinukas gali būti išvesti ir iš veiksmažodžių. Tokiu atveju tai būtų priesagos -inukas vediniai ir priklausytų veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų būriui. -kis : vidurkis EZ, FZ, STZ. ys: dygliai BZ. -mé : kryimé STZ. -mena : maZmenos EZ, sausmena „bendrame drėkinimo plote nedrékinama vieta <...>“ MZ. -muo : lygmuo GZ, MZ, purmuo GZ, MZ, skaitmuo EZ, skersmuo GZ, STZ. -oliai : kanopociai (Ungulata) GZ, SZ. -ojas(-us) : durpojas ChZ, GZ, MZ, filmojus „plėvelę sudaranti medžiaga“ ChZ, kauciukojus ChZ, séklojas „sėklai auginamas augalas“ BZ, uolojas GZ. -okšlis : putokslis ChZ, riebokslis MZ, SZ. =okšnis : dervoksnis GZ. -onas : dirvonas EZ, MZ. -orius : isorius SZ. -ové : bendrovė EZ, daržovės BZ, rankové STZ, verslové ChZ, EZ. -té : geležtė SZ. -uliai : gyvuliai EZ. -umynai: kartumynai BZ. -ūnas : gyvūnas GZ, lapinas BZ, misrinas BZ, pareigūnas EZ, pirminas EZ, TZ, plėšrūnas SZ, ristanas SZ, seniūnas TZ, skalinas ChZ, GZ, MZ, žymūnas SZ. -ūnė : galūnė STZ, viršūnė BZ, STZ. -uočiai : lapuočiai BŽ, spygliuočiai (Coniferae) BŽ, GŽ, spinduliuočiai GŽ, šarvuočiai (Dasypodidae) GŽ. -uolis : aistruolis „sporto entuziastas“ SZ, atsparuolis GZ, grynuolis ChZ, GZ, spartuolis EZ, stipruolis SZ, Zieduolis GZ. -uonys : pirmuonys (Protozoa) GZ. -uoté : rainuoté SZ, sparnuoté STZ, vaskuoté STZ. Dalis čia minimų priesagy vedinių yra paimti iš neterminologinés leksikos. Tai pasakytina apie priesagų -(i)aga, -aras, -inys, -yna, -orius ir kai kuriuos kitus vedinius. Tie žodžių darybos tipai nėra produktyvūs ir literatūrinėje kalboje. Tačiau dalis kitų tipų, nors ir turėdami nedaug vedinių, vis dėlto yra davę ir naujadarų, plg. priesagų -ilis, -očiai, -ojas(-ojus), -(i)ukas, -uočiaiir kt. vedinius. Kai kurių terminų reikšmė yra perkeltinė, pvz.: „vienuolis“ MŽ, kuris žymi hidrotechninį įrenginį vandens nutekėjimui iš tvenkinių ir kt. vandens telkinių reguliuoti. Tai yra aiškus reikšmės vertinys iš rusų kalbos atitinkamo termino ,,monax®. DEMINUTYVAI Deminutyvai, kurių nagrinėjamų sričių terminologijoje yra 256, turi daiktavardinius pamatinius kamienus ir žymi dažniausiai tą patį dalyką, kaip ir jų pamatiniai žodžiai. Tačiau deminutyviniais vediniais pavadinami dalykai paprastai būna mažesni už tos pat rūšies dalykus, žymimus pamatiniais daiktavardžiais, Dalis vedinių 46 arba visai neturi mažybinės reikšmės, arba ji bent neiškyla kaip svarbiausia su daryba susijusi reikšmė. Tokie vediniai paprastai pavadina skirtingus dalykus, negu jų pamatiniai Žodžiai, ir sudaro vadinamuosius specialios reikšmės deminutyvus. Literatūrinėje kalboje daliai deminutyvų būdingas ir pamatiniu žodžiu žymimo dalyko vertinimas bei su juo susijusių jausmų iškėlimas. Terminologijoje emocionalumo ir ekspresyvumo yra vengiama, tad deminutyvai čia žymiai mažiau paplitę, negu apskritai literatūrinėje kalboje. Tai yra vidutinio didumo (vedinių skaičiumi) terminų darybos būrys. Dauguma (55%) lietuviškų deminutyviniy terminų yra padaryta su priesaga -elis, -ė. Gerokai mažiau (2794) terminų padaryta su priesaga -ėlis, -ė, Šios priesagos deminutyvų daryboje viena antrą papildo, nes tik abi kartu gali apimti visą pamatinių daiktavardžių įvairovę. Deminutyviniai terminai dažniausiai ir yra jų vediniai (daugiau negu keturi penktadaliai). Iš kitų priesagų šiek tiek išsiskiria dar-(i)ukas ir -uté (apie 15%, visų vedinių). Kitos 4 priesagos turi tik po keletą nagrinéjamuose žodynuose pateiktų vedinių, Didesnė priesagos -elis, -ė deminutyvų dalis žymi tuos pačius dalykus, kaip ir jų pamatiniai daiktavardžiai. Tačiau tie deminutyvų žymimi dalykai yra mažesni arba ir visai maži. Vadinasi, priesagos -elis, -ė deminutyvinių terminų pagrindinė reikšmė yra mažybinė. Pvz.: aikštelė STZ, SZ, ąselė GZ, balnelis SZ, bokštelis SZ, borteliai SZ, dangtelis BŽ, STŽ, dirželis SZ, duobelė SZ, durelės STZ, gairelé SZ, gaubtelis STZ, gojelis SZ, graibstelis SZ, graiZelis BZ, grindelés SZ, griovelis MZ, grotelės MZ, STZ, gurbelis SZ, juostelė STZ, SZ, kaistelis STZ, kartelė SZ, knatelis ATZ, knygelė EZ, kotelis BZ, SZ, kryželis GZ, kuodelis ATZ, kuokstelis ATZ, laksteliai BZ, lapelis BZ, EZ, LŽ, STZ, lazdelė SZ, lentelė SZ, mazgeliai ATZ, mentelé ChZ, STZ, SZ, miestelis EZ, miglelé SZ, narvelis FZ, GZ, plėvelė ChZ, FZ, MZ, STZ, plokstelé ChZ, FZ, STZ, SZ. plutelée GZ, MZ, rūkelis GZ, samtelis SZ, skiautelés ATZ, skylelés BZ, spyglelis BZ, stalelis GZ, stovelis SZ, saknelé BZ, upelis GZ, MZ, vamzdelis FZ, STZ, SZ, vėjelis SZ, vytelé BZ. Kiti šio tipo vediniai eina savitų dalykų pavadinimais, jų reikšmės ryšys su pamatiniais žodžiais yra gana tolimas: Vedinių reikšmė šiuo atveju būna perkeltinė. Pvz.: barzdelė „plaukelių kuokštas ant vainikėlio arba taurelės“ BZ, dalelė „įprastinis elementarinės ir koloidinės dalelių pavadinimas“ ChŽ, FZ, STZ, gardelė ,,mažiausias kristalas; atomų išsidėstymo būdas kristale“ ChŽ, FŽ, GŽ, STŽ, kuokeliai „žiedinių augalų mikrosporofilai < ... >, gaminantys žiedadulkes“ BZ, laivelis (kaitinimui) ChZ, laukelis SZ (šachmatai, šaškės), mastelis „Žemėlapio, plano ar brėžinio linijos ilgio santykis su tikruoju vietos ar nubrėžto daikto ilgiu“ MZ, SZ, STZ, piestelė „moteriškoji žiedo dalis, sudaryta iš vieno arba daugiau suaugusių vaislapėlių“ BŽ, porelė „audinio yda; dviejų siūlų, neperskirtų kitos sistemos siūlais, ruoželis“ ATŽ, skarelė „plokščia skraistė, dengianti sporangių krūveles daugelio paparčių lapuose“ BŽ, skiepelis „skiepijimo būdu sukultūrintas ir išaugintas jaunas augalas, skirtas persodinti į nuolatinę augimo vietą (sodinamoji medžiaga)“ BŽ, sruogelės „gamybinės atliekos; šimto metrų ilgio siūlo atkarpos, nulenktos laboratoriniais lankstais iš bandomųjų šeivų arba ričių į sruogas ir praėjusios joms skirtus numerio, stiprumo, ištįsimo arba kitus laboratorinius bandymus < ...>“* 47 5. deminutyvai — 256 6. veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai — 248 7. veiksmo rezultato pavadinimai — 224 8. vietų pavadinimai: vardažodiniai, — 99 veiksmažodiniai — 36 9. kuopiniai pavadinimai — 27 10. pavadinimai pagal kilmę ir priklausymą ; — 16 11. švenčių bei apeigų pavadinimai = 1 iš viso —4955 4. Visi su priesagomis išvesti terminai priklauso 245 žodžių darybos tipams, tačiau tik 33 terminų darybos tipai turi daugiau negu po 10 vedinių. Tai patys darieji ir literatūrinės kalbos daiktavardžių darybos tipai, pavyzdžiui, veiksmų pavadinimų -imas | -ymas, -tis, -yba, ypatybių pavadinimų -umas, -ybė, -ystė, vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesinių asmenų pavadinimų -ininkas, -ė, -inis, -ė, veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų -tojas, -a, -ėjas, -a, -tinis, -ė, veiksmo rezultato pavadinimų -inys, -alas, -muo, įrankių pavadinimų -fuvas, -iklis, -tukas, deminutyvų -elis, -ė | -élis, -ė, vietų pavadinimų -ynas, -uma, -iné, -ykla, kuopinių pavadinimų -ijair kt. Šiems daresniems tipams priklauso 4415 vedinių, arba 89,19, visų nagrinėjamų darinių. Itin dideliu vedinių gausumu išsiskiria veiksmų pavadinimų darybos priesagos -imas ir -ymas, su kuriomis išvesta vos ne pusė visų nagrinėjamų terminų (48,6%). Antrasis vedinių skaičiaus atžvilgiu yra ypatybių pavadinimų darybos tipas -umas (149%, vedinių). Toliau eina deminutyvų priesagos -elis, -ė, -ėlis, -ė (iš viso 210 vedinių), veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesagos „tojas, -a ir -ėjas, -a (148 vediniai), vardažodinės ypatybės turėtojų ir profesinių asmenų pavadinimų priesaga -ininkas, -ė (129 vediniai), įrankių pavadinimų priesaga -tuvas (119 vedinių), veiksmo rezultato pavadinimų priesaga -inys (77 vediniai), vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesaga -inis, -ė (73 vediniai), ypatybių pavadinimų priesaga -ystė (61 vedinys) ir įrankių pavadinimų priesaga -iklis (54 vediniai). Su šiomis priesagomis (kiekviena jų turi ne mažiau kaip 50 vedinių) išvesta 17,6%, visų nagrinėjamų vedinių. 20 priesaginių tipų turi 11 —50 vedinių ir 212 darybos tipų neturi daugiau kaip 10 vedinių. Tai rodo, kad daugumos terminų darybai būdingas vienodumas. Literatūrinėje kalboje darių daiktavardžių darybos priesaginių tipų yra daugiau. Be to, ne viename būryje labiau išsiskiria patys darieji 1—2 terminų tipai. 5. Terminologijoje vengiami tie literatūrinės kalbos žodžių darybos tipai, kuriems būdingi emociniai ir ekspresiniai reikšmės atspalviai. Pavyzdžiui, deminutyvai literatūrinėje kalboje yra patys gausiausi priesaginių daiktavardžių tarpe, o terminologijoje — tai tik vidutinio didumo būrys, nes jie čia vartojami tik mažybine ir specialia reikšme. Beveik visai nebūdingi terminologijai gausūs literatūrinės kalbos veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybos tipai, kurių vediniai pavadina asmenis su menkinamuoju reikšmės atspalviu. 6. Terminų daryba turi ir daugiau būdingų savitumų, pavyzdžiui: a) darybos tipų specializavimas (jis lietuvių terminologijoje nepakankamas), b) atskirų tipų darybos ribų išplėtimas, lyginant su literatūrine kalba, c) gausesnis negu apskritai li54 teratūrinėje kalboje darybiškai skaidomą kamieną turinčių žodžių naudojimas vedinių darybai, d) atskiruose darybos tipuose hibridų gausumas (su tarptautiniais pamatiniais kamienais), e) didesnis negu apskritai literatūrinėje kalboje vertinių paplitimas. 7. Dauguma terminų yra taisyklingi dariniai. Pasitaikantys nevykėliai dažniausiai yra akli morfeminiai vertiniai iš kitų kalbų. Ydingų terminų dažniau pasitaiko dėl netinkamo pamatinio žodžio parinkimo, rečiau dėl nevykusio priesagų vartojimo. Sutrumpinimai ATŽ A. Jurevičius, A. Čižas, Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas, I, Vilnius, 1962. BŽ — Botanikos terminų žodynas, sudarė Botanikos žodyno komisija, redagavo prof. dr. J. Dagys (vyr. redaktorius), biol. m. k. A. Lekavičius ir jo m. b. V. MaliSauskiené, Vilnius, 1965. ChZ — K. Daukšas, Chemijos žodynas, Vilnius, 1960. DŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, II papildytas leidimas, redakcinė kolegija: J. Kruopas (atsak. redaktorius), A. Lyberis, D. Lukšys, J. Paulauskas, | J. Senkus | K. Ulvydas, Vilnius, 1972. EZ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas, redakcinė kolegija: Lietuvos TSR MA akademikas K. Meškauskas (ats. red.), A. Poviliūnas, V. Puronas, A. Skupeika, Vilnius, 1966. FŽ — Fizikos terminų žodynas, redaktorius Lietuvos TSR MA akad. P. Brazdžiūnas, Vilnius, 1958. GŽ — V. Gudelis, Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas, Vilnius, 1956. LZ — Literatūros terminų žodynas (sudarė J. Petronis, V. Vanagas, A. Zalatorius), Vilnius, 1962. MŽ — J. Čeičys, Melioracijos terminų žodynas, Vilnius, 1960. STZ — V. Kairys, A. Kaminskas, Z. Kudirka, R. Kundrotiené, | M. LipSicas|, A. Mačernius, J. Norkus, J. Riaubiinas, J. Stanaitis, B. Stulpinas, A. Sliavas, Rusy—lietuviy—angly kalbų skaičiavimo technikos terminų žodynas, Vilnius, 1971. SZ — Sportinių terminų žodynas (redakcinė kolegija: Z. Gobikas, V. Kazlauskas, TSRS nusipelnęs sporto meistras J. Lagunavičius, ped. m. kand. P. Normantas, biol. m. kand. V. Petkus, P. Rimša, V. Steponaitis (atsak. sudarytojas), Vilnius, 1959, TZ — Teisinių terminų žodynas, sudarė A. Žiurlys, redakcinė kolegija: Lietuvos TSR MA narys-koresp. J. Bulavas, prof. K. Jablonskis (atsak. redaktorius), Lietuvos TSR MA tikrasis narys J. Žiugžda, A. Žiurlys, Vilnius, 1954. C. KEAHHC CY®PUKCAJIbHOE OBPAB3OBAHHE JIMTOBCKUX TEPMHHOB Pe3iome B pa6ore ucenegyeres cydĖukKcajibHoe 06pa30BaHHe JIHTOBCKHX OJAHOC/IOBHBIX TED MHHOB CYIIeCTBHTE/IbHBIX HA OCHOBe MATepualia 10 (H3HUECKON, XHMHUecKOH, reojiornuecKOH H OH3HKO-reorpaguueckoii, 60TaHHUECKOH, MeJIHOpaTHBHOK, TEKCTHJIbHOK, BbluKHCJIHTEJIbHO-TeXHHUECKOH, IOpHAHYECKOI, JHTepaTypOBEAUEeCKOH, SKOHOMHUECKOH H CNOpTHBHOH TEDpMHHOJIOTHH TO TEpMHHOJIOTHUECKHM CJIOBADpS1M, H3/ĮaHHbIM B CoBeTckoil Jiuree. Cybhukcajnsuoe TepMnHHo00pa30BaHHe SIBJISETCH CAMBIM BaXKHBIM CpejJĮCTBOM MOMOJIHEHH ST TepMHHOJIOTHH — Gojiee ĮĮByx Tpereli Bcex oGpa3oBaHuii BbIBe/ĮeHbI C cyddukcamu. Odserr pa55 Goth CocrabBiišieT 4955 cydOuKcaibHbix JIEpHBATOB, GOMBUIMHCTBO KOTOpBIX (Gojiee ABYX Tpereit) o6pas3oBaHo OT rAarojioB. Ha ocHoBe ĮiepuBaunoHHOTO 3HaueHHs H XapaKTepa MPOH3BOASLIHX CJIOB BBbILEJIEHbI CJEAYIOIHE KJacChl epHBATOB: a) OTIrJIaroJIbHbIX — Ha3BAHHS JelicTeuil, Ha3BaHHSA OpyjHH JeHCTBHS, Ha3BaHUA NesTejieli H HOCHTeJeil IJaro/bHOro npu3Haka, Ha3BaHHA pesysibTata gelicTBHA, Ha3BaHua MecTa, G) OTBIMEHHBIX — HA3BaHHA HMEHHOrO MpH3HAaKa, Ha3BaHus HOCHTE ell HMEHHOTO IipH3HAKA H JIHI M0 npodeccHH, ĮeMHHYTHBbI, Ha3BaHHA MeCTa, coOnpaTe.ibHbIe Ha3BaHHS H HA3BAHUS IO IPOH CXOKACHHIO H NPUHAAJIEKHOCTH. B Kak lom Kaacce paccMaTpuBAIOTCS THIIbI 0Gpa3oBaHusi TEDMHHOB (BCEro HX 245). TepMuHOOGpa30BaHHIO XapaKTepHo: 1) Goubllloe pacnpocrpaHeHHe JEPHBATOB C abcTpakTHbIM 3HaueHHeM (Gojiee MOJIOBHHBI BCEX PacCMAaTPUBAEMbIX JEPHBATOB SIBJSIOTCH Ha3BaHHSIMH neficTBHil, LIecTas UacTb BCX JEPHBATOB — Ha3BaHHS HMeHHOTO MNPH3HAKA), 2) 3HAYHTE/bHOE NMPEBOCXOACTBO B MPOAYKTHBHOCTH |—2 C/0BOOGpA30BaTe/bHBIX THTIOB B KAXKJOM KJiacce, 3) He3HauHTe IbHOE 110 CPABHEHHIO C JIHTEPATyPHBIM SI3BIKOM HCIOJIb30BaHHe THIIOB C SMOLUHOHA/IbHBIMH, SKCITPECCHBHBIMH 3HaueHHAMH, 4) crieninaJiH3alnusi (Oka HeJ0CTaTOYHA) H YHHPHKAUHSA CJIOBOOGpa30BaTe /IbHBIX CPEACTB, 5) PaCiIHpEHHE CJI0BOOGPA30BATEIbHBIX BO3MO2*KHOCTEH HeKOTOPHIX NMPOAYKTHBHBIX THMOB, 6) HIHPOKOE NpHBJEUEHHE HHTepHALHOKHAJIbHbIX MPOH3BOAAIMX CJIOB, 7) Goabluee, ueM B ole HTEPATYPHOM SI3bIKE, PaCNpPOCTPAHEHHE KaJleK. HenpasnibHocTb 06pa3oBaHusi TEDMHHOB Halle BCEro BO3HUKAET H3-3a MOMOP(EMHOTO KabKHPOBaHHS.