Lietuviškos kilmės leksika Aũkštdvario lenkų šnektoje

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA E. GRINAVECKIENĖ LIETUVIŠKOS KILMĖS LEKSIKA AUKŠTDVARIO LENKŲ ŠNEKTOJE Tyrinėjant Trakų raj. Aukštadvario apylinkių šnekamąja žmonių kalbą, konstatuota, kad tų apylinkių senųjų vietinių gyventojų dalis kalba lenkiškai ir kad daugumas jų iš seno lietuviškai beveik ar ir visai nemoka. Lenkų kalbos vartojimas šiose vietose turi netrumpą savo istoriją1. Šiose apylinkėse lenkų kilmės bajorai nuo senų laikų yra turėję savo dvarus, per kuriuos, be abejo, kartu su lenkų kultūra plito ir ilgainiui įsigalėjo ir lenkų kalba. Lenkų kalba čia irgi nėra nei vientisa, nei gryna. Visų pirma jai būdingas vietinis tarminis koloritas2. Be to, joje gyvas ir tam tikras baltarusiškos, o ypač lietuviškos leksikos sluoksnis3. Lietuviška leksika yra glaudžiai susijusi tiek su praeities, tiek ir su dabarties visuomeniniu-kultūriniu Lietuvos kaimo žmonių gyvenimu ir apima daugiausia įvairius kasdienės vartosenos terminus. Čia pateikiamas pluostelis tokios lietuviškos leksikos4, mūsų užrašytos Aukšt-dvaryje 1972 m. apilinka ‘apylinkės būstinė’ : apilinka postawiona tutaj; nauczyciel mieszka gdzie apilinka, plg. liet. apýlinkė. bàndimas ‘bandymas’: ja zrobię bàndimas, plg. liet. bañdymas. barszkùli ‘skambaliukai, kabinami arkliui ant kaklo’: z barszkułami swaty przyjechali, plg. liet. tarm. barškūliai. 1 Žr. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I, Vilnius, 1966, p. 188–189; plg. Halina Turska, O powstaniu polskich obszarów językowych na Wileńszczyźnie (toliau — H. Turska), Wilno, 1939, p. 1 tt. 2 Čia ypač minėtinas žodžio galo a, ę tarimas trumpai (panašiai kaip lietuvių trumpų o, e) ir be nosinio atspalvio, pvz.: majo = mają, żyje = żyją (pateikiamosiose nagrinėjamų žodžių iliustracijose šios galūnės ir rašomos taip, kaip yra tariamos). Panašūs tarimo atvejai būdingi ir Bialystoko (Lenkijos Liaudies Respublika) lenkų tarmėms, plg. Teksty gwarowe z Białostocczyzny z komentarzem językowym, pod red. A. Obrębskiej-Jabłońskiej, Warszawa, 1972, p. 18–25, 27 tt. Sangražos dalelytė się čia tariama kaip sia (brążąc sia); veiksmažodžių būtojo laiko vyriškosios giminės vienaskaitos formų ł po priebalsio netariamas (zjad ‘źjadł’); esamojo laiko daugiskaitos I asmuo vartojamas su galūne -mo (nazywamo ‘nażywamy’). Pasitaiko čia ir kitų smulkesnių tarminių skirtýbių. 3 Plg. H. Turska, p. 63 tt. 4 Vietinėje lenkų tarmėje vartojamų lituanizmų reikšmė geriausiai išryškėja iš pateikiamų iliustracinių sakinių. Visais atvejais lituanizmai lyginami su lietuviškais atitikmenimis; reikalui esant (kai nepakanka lietuviško pavyzdžio arba kai lenkų vartojamas kitas žodis), — ir su atitinkamais lenkų literatūrinės kalbos, baltarusių ir rusų kalbų žodžiais. Daugelio atvejų iš lietuvių kalbos paskolintasis žodis yra išlaikęs savo senąją kirčio vietą. Tokiam kirčiavimui išryškinti lituanizmais laikomų žodžių kirčiuotasis skiemuo pažymėtas gravio ženklu. 136 baladāč sia ‘klibėti, judėti’: trzeba patrzyć, żeby podkowa nie baladala sia na kopycie. zabalaďe sia ‘susidrumsti’: woda zabalaďala sia. Abiem atvejais žodžio reikšmė pakitusi, plg. liet. baladōtis ‘belstis, trankytis’. blinda ‘blindė’: blinda — miękkie drzewo, plg. liet. blinda, bliñdē, blendis. boltùsnik ‘kailiadirbys’: poprosilam boltusznika, że wełny nie wydarbal, plg. liet. baltùšnikas, baltùšnykas ‘kailiadirbys’, bet: lenk. białoskórnik5. bònda 1. ‘kepalas’: napiekli wielka bônda; 2. ‘bandelė’: on bônda zjad; ona piec paliła, bôndy piekła; 3. ‘kugelis’: bônda upiekli tarkowana, plg. liet. bandā, bandelē. branktùk ‘nytims parišti pagaliukas’: branktùki trzeba przyczepić do warstatu i tkać, plg. liet. branktùkas ‘brazgulis nytims parišti’. brāzgāč sia ‘brązgintis’: on poczał brązgāč sia, a do chaty nie poszed, plg. liet. brązgintis; pabrāzgāč sia ‘subarskėti’: jak tylko pabrāzgali sia kluczy (reples), i ona wyciąguje ząb, plg. liet. pasibrązginti. bròdnik ‘bradìņys’: łapali ryby z brodnikiem, plg. liet. bradìņys. Šis skolinys vartojamas ir lenkų lk. Iš pastarosios jis greičiausiai ir bus pakliuvęs į tiriamąją šnektą, plg. dar bradzinỹs (Onuškis, Pivašiūnai). brukòwač ‘burkuoti’: polny gołąb brukùje, plg. liet. brukúoti < burkúoti. bùksa 1. ‘beragis, bekojis, berankis’: bùksa krowa; on bùksa — niema ręki; 2. ‘protezas’: nosi on noga w bùksie, plg. liet. buksà ‘beragė karvė, žmogus be pirštų’. bucz ‘bučius’: buczy stawili, plg. liet. bučius6. bùmbul ‘bumbulas, varpa’: kozibrodka ma bùmbul taki, plg. liet. bùmbulas. burbulíč ‘bumbėti, priekaištauti’: baba burbulùje i burbulùje, plg. liet. burbuliuoti. burbùlka 1. ‘burbuliukas’: jak burbùłki podymùjo sia, to będzie długi deszcz; 2. ‘kas bumba, priekaištauja’: baba taka wielka burbùłka, plg. liet. burbuliùkas, burbulas. burlùga ‘košė’: mleko — jak burlùga, plg. liet. burlagà ‘purvynas, košė’. cyr wir wir pawàšaris: skowronek goworić: cyr wir wir pawàšaris. džegieć ‘degutas’: czysty džegieć z brzozowej kory, plg. lenkų lk. džegieć (< liet. degùtas). dyrwān ‘dirvonas, nedirbama dirva’: na dyrwān trzeba słać len; wyorać na zima dyrwān; czomberek na dyrwànach rośnie, plg. lenk. lk. dyrwan (< liet. dirvōnas). Šnektos žodžio kirčio vieta rodo, kad jis gautas tiesiog iš lietuvių kalbos. dudùk ‘dudutis (Upupa epops)’: dudùk na deszcz krzyczy, plg. liet. tarm. dudùkas, bet: lenk. dudek, br., r. yòdō. dùji ‘dujos’: przygotowila na dùji, plg. liet. dùjos. dùlka ‘spaliai’: dužo dùlki w lmie. Reikšmė pakitusi, plg. liet. dùlkės. elektryñia ‘elektrinė’: jak zrobili elektryñia, zrobilo sia jezioreczko, plg. liet. elektrinė. gil ‘gyl ys’: gili kąsajo krowy, plg. liet. gylỹs. 5 Plg. Słownik języka polskiego ułożony pod redakcją Jana K a r ł o w i c z a, A d a m a K r y ń s- kiego, Władysława Niedźwiedzkiego, I, Warszawa, 1900, p. 189: 1 (Boltùsznik) garbasz < może z Lit. báltas = bialy, więc. białoskórnik >. Lietuvių terminologija, V., 1975, p. 166. 6 Plg. K. Mūlenbacha Latviešu valodas vārdnīca, Rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, I, Rīga, 1923–1925, p. 334; V. Urbutis, Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai, „Baltistica“, V(1), 1969, p. 51–52. 137 gilować ‘gyliuoti’: giliūjo krowy i teluki, plg. liet. gyliuoti. giminazija ‘gimnazija’: on w gimnazji uczył sia, plg. liet. tarm. gimināzija (psn.), bet lenkų lk. gimnazjum. girmik ‘eigulys’: girmiki zbierajo smarkaczy brzozowe, plg. liet. lk. girininkas. Žodžio forma rodo, kad jis atėjęs iš gretimų lietuvių tarmių, plg. dar girinykas (Onuškis, Stakliškės, Pivašiūnai ir kt.). girnikija ‘girininkija’: do girnikiji wiozo te szyszki, plg. liet. tarm. girmykiją, lk. girininkiją. giwis ‘pempė’: giwis przylecial, plg. liet. gyvis gyvis (pempės šauksmas), gyvė, gyvūtė ‘pempė’. grābel ‘grėblys’: tutaj grābel i kosa, plg. liet. grėblỹs, grėblis, bet: lenkų lk. grabie (daugiskaitinė forma), taip pat br. граблі, i: граблю. grabiast ‘grėbestas’: grabiasty pilowane; sloma przywiãzujo do grabiasta; grabiast nowy, plg. liet. grebėstas. grabiastowāć ‘grėbestuoti’: trzeba grabiastować chata, plg. liet. grebestuoti. gùmbas ‘gimda; gimdos skausmai’: moja kobieta gùmbas męczy, plg. liet. gùmbas. jākny ‘kepenys’: on tylko zjad lietki, jākny i serce; jākny bywajo przy bebeku; trzeba pokosztować miętuza jākny, plg. liet. jėknos. jinkszczyr ‘inkštiras’: jinkszczyr ten wyciśni, i robak wylezi, jak jemu trzeba; w skórze znak jest, gdzie jinkszczyr był, plg. liet. inkštiras. kaciuk ‘kačiukas’: w tym rojstu kaciuk taki kniau kniau, plg. dzūkų (Onuškis, Pivašiūnai) kaciukas, liet. kačiukas, bet: lenkų kotka ‘katė’, kociak, kociątko. kambariuk ‘kambariukas’: ona ma jeden kambariuk, plg. liet. kambariukas. karczūki ‘karčiukės’: karczūkami drzewa rzucili do wody, plg. liet. karčiūkė. kasztaniuk ‘rusvo plauko arklys’: kasztaniuk u jego byl taki dobry, plg. liet. kaštaniukas (<lenk. kasztanek). kiernož ‘kuilys’: do kiernoža trzeba pędzić świnia; dziki kiernož. керно́з, кірно́з plačiai pažįstami ir baltarusų kalbos tarmėse BTSR⁷. Rusų кирнос, кирноз M. Fasmeris laiko polonizmu⁸, o F. Slavskis tuo abejoja ir laiko abejotinomis ankstesnes šio žodžio etimologijas⁹. Kadangi žodis patikimos etimologijos neturi, mėginame pasiūlyti naują, paremtą lietuvių kalbos faktais. Mūsų nuomone, savo reikšme ir daryba šis žodis gana lengvai galėtų būti siejamas su liet. kernėžas, kernāžas ‘kas žemo ūgio, plačiapetis, stiprus, mėgsta peštis’¹⁰ (dėl darybos plg. vaikėzas, bambėzas, nar nėžas), kuris savo ruožtu glaudžiai susijęs su kerną „kas kernėja, neužauga“, kerniukas ‘vaikezas’, taip pat kerōti, kėras. klak ‘suvobuliuotas kąsnis, gumulas’: koń klāki robie; żuje żuje i wyżuca ten klak, plg. liet. klākas, klėkas ‘gabana, kamštis’. Liet. klākas visai su pamatu laikomas rusų клок ‘пучок (волос, шерсти)’ ir lenkų kłaki ‘wyczeski lnu albo konopi, pakuły’ giminaičiu¹¹. Savo semantika jis, mūsų nuomone, visai artimas ir rusų 7 Pvz.: ён прыёхаў вылгаць кернога Žiliai, Vyijos raj.; цы кнур, цы керноз S. Smilginiai, Varanavo raj.; dar žr. T. Ф. Сцяшковіч, Матэрыялы да слоўніка Гродзенскай вобласці, Мінск, 1972, p. 229. 8 Žr. М. Фасмер, Этимологический словарь русского языка, II, Москва, 1967 (toliau — M. Фасмер), p. 238. 9 Žr. Fr. Sławski, Słownik etymologiczny języka polskiego, II, Kraków, 1958–1965 (toliau — Fr. Sławski), p. 155–156. 10 Žr. Lietuvių kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 334; Lietuvių terminologija, p. 178. 11 Žr. LKŽ V 952. 138 klėk ‘лягущая икра; что либо затвердевшее’12. Lietuvių kalboje teisėtais jo giminaičiais, be abejo, laikytini klekėtas, klėkena ‘kresulys’, klėkenas ‘karvės išmatos’, klekāše ‘tirštas purvynas’, klakóti ‘prikimšti’, paklàkti ‘paspringti’, užklàkti ‘užspringti’, klakúoti ‘daryti klaką’, suklekėti ‘sukrešėti, sutirštėti’, klėkti ‘tenėti, krešėti’. Taigi, galimas daiktas, arčiausiai tiesos ta M. Fasmerio ir F. Slavskio šio žodžio etimologijos dalis, kurioje slavų клок, клаки siejami su liet. klekti13. Turint tai galvoje, greičiausiai diskutuotina nuomonė, pagal kurią lietuvių klākas laikomas skoliniu iš rusų14. Tai, be abejonės, garsažodinės kilmės žodis. klūmpi ‘klumpės’: klūmpi nosili kiedýś; skaptukiem klūmpi wybierali, plg. liet. klūmpė. kòmblą ‘kamienas, kamblys’: kòmblą drzewa twardziejsza; kobieta len czesała: kòmblì tut, wierchowiny tut rzuciła, plg. liet. kamblys, bet: r. комель, br. каме́ль. krējga ‘kraigas’: bocian na krējdzie gniazdo zrobil, plg. liet. kraigas, krėigas. krent ‘krantas’: dalej dyrwāń, a pod krēntem jeziora my zasneli, plg. liet. krańtas. krušnia 1. ‘akmenų krūva laukuose’: w kruśniach ptaki żyli; 2. ‘jaujos krosnis’: w kruśnie jamka zrobiona i potem kamieni nakładzioné, plg. liet. krúśnė ‘akmenų krūva laukuose’. kubilūk ‘kubiliukas’: kubilūk dla baćwiń, plg. liet. kubiliūkas, bet: lenk. kubelek, kubelko ‘kibiriukas’; br. кубенók, кубе́лак ‘statinaitė’15. kumpiàk 1. ‘kumpis’: kumpiàki wiąży na tej żerdeczki; 2. ‘šlaunis’; kumpiàk boli; koguta kumpiàk, plg. liet. kùmpis: kùmpti. kolūk ‘akuotas’: nie będziesz pejsać jęczmień, to z kolūkami będzie, plg. liet. kuoliukas16, dar plg. kuolinė adata, kuõlis ‘vinis’. kupràty ‘kuprotas’: człowiek kupràty, plg. liet. kuprótas. liszcza ‘lęšiai’: z tej liszczi bliny pieć dobrze, plg. džukų tarm. lišiai < lėšiai. lūrba ‘didelė rasto skiedra’: trzeba lūrby zbić z płaszczaków, plg. liet. liūrba. labūnić sia ‘gerintis’: on labūnil sia, labūnil sia i tutaj pojechał, plg. liet. lābin-tis ‘gerintis’. lek ‘lankas’: lęk z drzewa dla węcierza; lęk zrobiony na kosie; lęczki z drzewa, plg. liet. lañkas. lūpy ‘lūpos’: i lūpy, i usty nazywamo, plg. liet. lūpos. mokikła ‘mokykla’: droga do mokikły idzie, plg. liet. mokykla. motūla ‘motulė’: ojciec zdrowy, a motūła? u mojej motūły tak było; moja motūła upiekła kiepski chleb, plg. liet. tarm. motùlė, motùlė, bet: lenk. matula. 12 Žr. M. Фасмер, p. 246. 13 Žr. M. Фасмер, p. 252; Fr. Sławski, p. 247–248. 14 Žr. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Wörterbuch, Heidelberg – Göttingen, 1955–1962 (toliau – E. Fraenkel), p. 263. 15 Dėl kūbilas kilmės plg. S. Karaliūnas, Dėl keleto lietuvių kalbos skolinių, – Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos, Vilnius, 1970, p. 183. B. Vanagienės ir V. Vitkausko pastaba (žr. Dr. dėl kūbelo, – Leksikos tyrinėjimai, Vilnius, 1972, p. 222, 6 išnaša), jog „nors S. Karaliūno siūloma šio žodžio etimologija ir labai įdomi, bet vis dėlto sunku atsisakyti siejimo su slaviškuoju… къбълъ…“, būdama be įrodymų, mūsų nuomone, savaime atmestina, nekeisdama padėties, plg. dar S. Karaliūnas, Iš baltų kalbų puodininkystės terminijos istorijos, – Lietuvių terminologija, p. 132, 14 išnaša. 16 Dėl kuõlas kilmės plg. E. Fraenkel, p. 312. 139 odlurbòwać ‘nutašyti nuo rašto liurbas’: odlurbūji kolunem i czeszy sklutem; plaszczak odlurbowali, plg. liet. liùrba. oksciùki ‘padaigos, padaigšiai’: oksciùki rosno kurom, plg. liet. akščiùkai: akštinai, bet: lenkų ość ‘spyglýs’. osklutòwać ‘su skliutu nutašyti’: osklutowali plaszczak, plg. liet. nuskliùuoti ‘nutašyti’, žr. sklut. oszàki ‘ašakos’: oszàki zostajo sia od żyta; w chlebie dużo oszàków, plg. liet. ašakos. pàkulnica ‘audinys iš pakulų’: pàkulnica dla spodniczki; pàkulnica z pakuly, spodniczka robio, plg. liet. tarm. pakulnỹs + slav. priesaga -ica, dar plg. iš Lietuvos gautą17 lenkų tarmių pakulnica. pàkuly ‘pakulos’: pàkuly dla worków; baba obložyla sia pàkulami, plg. liet. pàkulos. Kirčio vieta rodo, kad žodis imtas tiesiai iš liet. pamìnkl ‘paminklas’: wszystkie te paminkły on zakopal, plg. liet. pamìklas. pàmpuch ‘spurga; purus blynas su mielėmis’: te bliny nazywamo pàmpuchi. Etimologai lenkų pampuch laiko skoliniu iš vok. Pfannkuchen (vok. aukšt. pfannkuoche, vok. žem. pannekòke) ‘keptas iš kiaušinių (frixum ex oves) blynas, paplotis’, atsiradusiu distancinės progresyvinės asimiliacijos keliu p–k > p–p18. Kaip pàmpuch fonetika rodo, į tiriamąją Aukštudvario šnektą jis bus patekęs iš lenkų kalbos. Lietuvių kalboje pažįstamas jo variantas pampuškà, gautas taip pat per lenkus19. Tačiau ar iš tikrųjų pàmpuch ir jo variantai neabejotini germanizmai? Remdamiesi atskirų žodžių formomis, atsiradusiomis dėl kontaktų kaimynų (lietuvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių) kalbose ir jų tarmėse ir kai kuriais lietuvių kalbos fonetikos bei semantikos duomenimis, mėginsime pasiūlyti naują žodžio pàmpuch etimologiją ir ją motyvuoti. Sutinkant su tuo, kad skoliniams apskritai būdingas tam tikras jų formos iškraipymas bei pastarosios prisiderinimas prie dėsnių tos kalbos (ar tarmės), kuriai jis skolinamas (plg. vok. Korridor > liet. tarm. kolidorius, r. tarm. коридор; lot. marmor > liet. tarm. mármulas, r. мрамор; liet. nėrimastis > br. tarm. не́марасць; vok. Planke > liet. tarm. blánka; liet. pirtis > Rytpr. vok. tarm. Birt, vok. Feldscher, r. tarm. фершал ir kt.), vis dėlto gana nelengva patikėti, kad lenkų pampuch (iš jo ir lenk. pampuszka, liet. pampuškà, r. пампушка) fonetiškai galėjo atsirasti iš vokiečių kalbos dvikamienio Pfann-kuchen distancinės progresyvinės asimiliacijos keliu, liežuvio užpakaliniam k dėl liežuvio priešakinio p asimiliuojamosios įtakos pavirtus į p. Juk garsai paprastai panašėja, kai jie yra tos pačios ar artimos artikuliacijos (plg. mūsų aukščiau nurodytus atvejus), o čia kalbamoji priebalsių asimiliacija neįprasta ir vargu ar fonetiškai įmanoma. Panašaus garsų panašėjimo atvejų lenkų kalbos šaltiniai nefiksuoja20. Nepažįstajes, kiek mums žinoma, nė lietuvių kalba. 17 Žr. Słownik gwar polskich, ułożył Jan Karłowicz (toliau — SGP), IV, Kraków, 1906, p. 12. 18 Žr. Aleksander Brückner, Słownik etymologiczny języka polskiego, Warszawa, 1970, p. 393; М. Фасмер, Этимологический словарь русского языка, III, Москва, 1971, p. 194. 19 Plg. E. Fraenkel, 536. 20 Plg. Z. Klemensiewicz, T. Lehr-Spławiński, S. Urbańczyk, Gramatyka historyczna języka polskiego, Warszawa, 1955, p. 154–156. 140 Mažai tikimas ir vienareikšmio vokečių Pfannkuchen, patekusio į lenkų kalbą, virtimas daugiareikšmiu. Tam tikrų abejonių kelia šalia pampuch buvimas žodžių pepuch, pepuszka, pepuszek, turinčių visas pampuch reikšmes ir dar kelias joms analogiškas²¹. Vadinasi, šių abejų grupių žodžių semantika yra visiškai ta pati, tik pirmąją jų atstovauja vos vienas pampuch, o antrąją — gausus būrys vedinių. Šių žodžių semantikos bendrumas ir jų formų lyginimas leidžia gana nesunkiai įžvelgti tiesioginį giminišką tarp jų ryšį. Juk šaknys pep- ir pamp- fonetiškai visai įmanomos. Tai neabejotinai kitas šaknies balsių kaitos laipsnis. Tačiau tai, be abejo, nėra lenkų kalbos padaras (plg. lenkų: zębaty : ząb; dębina : dąb ir pepuch : pampuch vietoj laukiamo *papuch). Pasitelkus į pagalbą lietuvių kalbą, visai dėsningai galima įžiūrėti jai būdingą reiškinį (plg. rimti : remti : ramstis; linkti : lenkti: lankas; semti: samtis. Taigi ir pemp- : pamp-). Ir tam, beje, nė kiek neprieštarauja nė tų žodžių semantika, nė jų forma. Tai iš dalies parem ia ir gausūs lietuvių kalbos pavyzdžiai su abiem šaknies balsių kaitos laipsniais (plg. pimpis ‘nedidelis skauduliukas, spuogas; pimpalas’, pimpukas ‘mažas vaikas; kas mažo ūgio’, pimputys ‘pumpuras’, pimpiras ‘susivėlusių plaukų sruoga, kuokštas’, pimpolas ‘apgamas, antauga’, pimpkus ‘pempus’ : pempūs ‘apkūnus, riebus’, taip pat pėmpė22 ‘nedidelis sėjinų šeimos pelkių paukštis; prasta mergina’; pėmpėti ‘nykti, džiūti, pendėti’²³: pampti ‘plėstis, pūstis; augti į pilvą, storėti; tint i, pusti; brinkti, pursti, didėti’, pámpa ‘nedidelis išsipūtimas, gumbas’, pámpė ‘kas storas, išsipūtęs’, pámpla ‘neaukštas, pilvotas žmogus; gyvulys su išvirtusiu, dideliu pilvu’, pamplė ‘ištižėlis, nevykėlis’, pamplýs ‘storulis, pilvūzas, neūžauga’, pamputys ‘gurgolas; gniutulas; išsipūtusi bandelė, spurga; riebus, nedidelio augumo vaikas, berniukas’ ir d. kt., plg. dar Rytrp. vok. tarmių greičiausiai skolinius iš lietuvių Pampe, Pampel, Pams „Brei, dickes Mus, dicke Suppe, Breiiges überhaupt“²⁴). Taigi galima būtų manyti, kad ir pampuch su visa savo semantika lenkų galėtų būti gautas iš lietuvių. Tai ypač patvirtintų ir lietuvių tarmių pampūkas ‘iš kvietinių miltų keptas blynas’ tiesioginis lenkų pampuch dėsningas 21 Žr. Słownik języka polskiego ułożony pod redakcją Adama Kryńskiego i Władysława Niedźwiedzkiego, IV, Warszawa, 1908, p. 29, 31; SGP, IV, p. 22, 81. 22 Liet. pėmpė siejimas su latv. pempe ‘eine kurze Peitsche; der kurze Schwanz der Schweine, Stumpfschwanz der Pferde’, kaip siūlo E. Frenkelis (p. 569), yra visai pamatuotas. Juk ir J. Endzelynas (žr. K. Mūlenbacha, Latviešu valodas vārdnīca, rediģējis, papildinājis, turpinājis J. Endzelīns, III, Rīgā, 1927—1929, p. 199) latv. pempe sieja su pėmpt, pámp’t ‘pūstis’, tik nurodytosios pempe reikšmės, mūsų nuomone, labiau yra susijusios su storumo, o ne su trumpėjimo sąvoka, plg. dar latv. pēmpis ‘der Bauch, der Schmerzbauch’, pempel is ‘ein ziemlich dicker, untersetzter Mensch’, pempelēties ‘sich sehr warm und dicht ankleiden, verhüllen’ ir kt. Taigi ir liet. pėmpė savo vardą greičiausiai bus gavusi ne nuo trumpos uodegos (jos uodega, beje, visai netrumpa!), o nuo atsikišusio kuodo. Jei ši pėmpės etimologija atrodytų priimtina, E. Frenkelio siejimas jos su kėmpė ‘Baumschwamm’ atkristų. 23 Pėmpėti taip pat greičiausiai neatskiriamas nuo pámpti ‘pūstis’, nežiūrint į tai, kad LKŽ, IX, p. 778 pateikiamos jo reikšmės ‘nykti, džiūti, pendėti’. Šias jo reikšmes kiek patikslina jas iliustruojantys žodyno pavyzdžiai: kad ir išpėmpėjusi karvė — vis karvė, o ne ožka. Vístą, žąsį išpėmpėjusi; Išpėmpėjusi kaip kempinė. Pavyzdžių mintis lyg ir rodytų, kad savo semantika pėmpėti vis dėlto yra labiau artimesnis sąvokai ‘plėstis, pursti, brinkti’, negu ‘džiūti, trauktis’. 24 Preussisches Wörterbuch. Ost-und Westpreussische Provincialismen in alphabetischen Folge von H. Frischbier, II, Berlin, 1883, p. 119. 141 gas fonetinis atitikmuo25. Taigi, pripažindami giminystę tarp lenk. pampuch ir liet. pampūkas ir laikydami juos tos giminystės pradininkais, turėtume šiuo atveju atsisakyti ir vok. Pfannkuchen vaidmens. Lietuviškas žodis, patekęs į lenkų dirvą, išsaugojo iki mūsų dienų savo pirmykštį šaknies vokalizmą bei semantiką, įgijo slavišką priesagą -uška ir toks jis toliau bus buvęs skolinamas kitoms slavų kalboms bei vėl grįžęs į lietuvių kalbą. pardawiej̇as ‘pardavėjas’: zaszłam do tej mięsnej, i pardawiej̇as dał mnie loj, plg. liet. pardavėjas. Žodis į lenkų tarmę patekęs visai naujai, nes ir liet. kalbos tarmėse jis apskritai palyginti naujas, plg. kiek senesnį kráutuvininkas ar skolinį krómininkas. parsiūk ‘paršiukas’: miala parsiūka i zakhula; koryto dla parsiūków; dwanaście parsiūków przyleciało, plg. liet. paršiukas. pėjsać ‘paisyti’: jęczmień trzeba pėjsać, plg. liet. paisyti, paisas ‘nupaisytų miežių akuotas; nepaisyti, su akuotais miežių grūdai’. pėjsany ‘išpaisy­tas’: jęczmień pėjsany, plg. liet. paisyti, paisytas. pienkietūkas ‘pažymys „penki“’: nauczyciel pienkietūkas postawił, plg. liet. penketūkas. piesta ‘piesta’: my mieli piestu, plg. liet. piestà. pirmininkas ‘pirmininkas’: on byl pirminikas kolchozu, plg. liet. tarm. pirminykas, lk. pirmininkas. Vadinasi, žodis pasiskolintas iš gretimų lietuvių šnektų. plàszczyć ‘daužyti, plėškinti’: kto tam płaszcze drzwiczkami, plg. liet. plėškinti ‘daužyti, trankyti’, bet: lenk. on płaska ‘jis tranko’. pliewa ‘pleura, plaučių plėvė’: zachorowal on na pliewa, plg. lenk. plewa ‘pelai’, br. плёва ‘plėvė’, liet. plėvė. Žodžio fonetika rodo, kad jis skolintas iš lietuvių. ploksz ‘pliokšt’: ploksz i popłyła, plg. liet. pliókšt. pòs­zor ‘pašaras’: on pòszoru przywioz do konia, plg. liet. pašaras. pradzienik ‘asmuo, ganantis paeiliui bandą tiek dienų, kiek bandoje ganoma jo nuosavų galvijų’: skierdzia nie można wytrzymać, to pradzieniki siedli, plg. liet. tarm. pradzienýkas, lk. pradienińkas ‘pradieniui dirbantis darbininkas’26. pramūga ‘tarpas tarp krosnies ir sienos’: pramūga — żeby ściana nie zapaliła się, plg. liet. pramūgà ‘tarpas tarp sienos ir krosnies; tarpas tarp miško ir ežero; iškarta; įduba; duobė ant kelio’, plg. dar prasimūginti ‘prasibrauti’27. przyświron ‘priesvirnis’: na przyświron podloga stawio, i deszcz nie zaleje, plg. liet. priesvirnis. 25 LKŽ IX 315 pampūkas, mūsų nuomone, be pamato laikomas skoliniu iš lenkų kalbos. Pažymėtina dar, kad lenkų kalboje greta pampuch užfiksuotas ir pampuk, vartojamas ta pačia reikšme (žr. Słownik języka polskiego przez M. Samuela Bogumiła Linde, II, część II, w Warszawie, 1811, p. 620). Jis ir galėtų būti liet. pampūkas tiesioginis pirminis atitikmuo, vėliau lenkų dirvoje išvirtęs į pampuch. Kad lenkų pampuszka gautas iš Lietuvos ar pirmiausia užfiksuotas jos dokumentuose, be kita ko, patvirtina ir SGP IV 22. 26 Plg. dar Е. Й. Грынаевецкене, И. П. Ковальчук, Ю. Ф. Мацкевич, Е. М. Романович, Северозападные белорусские говоры литовского пограничья, — Балто-славянский сборник, Москва, 1972, p. 383. 27 Dėl pramūgos ryšio su lenkų framuga plg. dar А. У. Арашонкава, Е. І. Грынаевцкене, І. П. Кавальчук, Ю. Ф. Мацкевич, Я. М. Рамановіч, Л. Ф. Шаталава, З лек-сікі беларускіх гаворак заходняй зоны, „Весці Акадэміі навук Беларускай ССР, № 4, 1969, Серия грамадскіх навук“, p. 126. 142 pulkować sia ‘rinktis į pulką, būriuotis’: ryby pulkuojo sia do narestu, plg. liet. pulkúotis28. pumpéryca ‘pumpurė’: pumpéryca — že trzyma spodni kamień. Pumpyrca greičiausiai < *pumpuryca < liet. pumpurė + slav. priesaga -yca. pundėczek ‘puntagalvis’: pundėczki wychodzo: głowy wielkie, z ogonami, plg. liet. pundagalvis, pundagalvis; pundōkas, pundžius, pūngalvis, pūngzla, puntūkas, puntagalvis ‘t. p.’, pundza ‘pampla, dručkis’. pùsla ‘puslė’: moczowa pusta, plg. liet. pùslė. radikis ‘ridikai’: dokładali kruczki, bulby i radikis, plg. liet. ridikai. raudonik ‘raudonikis’: i raudoniki rosno: czerwona główka, plg. liet. raudoni-kis, džūkų raudonikas. rėžgini ‘rėzgìnės’: i mierosz (= tam tikras tinklas) robio jak rėzgini; kiedyś stomy nosili w rėzginiac̄h, plg. liet. rėžginės. rojst ‘raistas’: z ròjstu mech wiezli; jest rojst jakie trzy aktary; jest jego przy ròjstach, on poszed do ròjstu, plg. liet. raistas. rojstèczek ‘raistel is’: w tym rojsteczku wody mnie do kolan; do rojsteczku ja jej zaprowadzil, plg. liet. raistas. scimbir ‘stag aras’: liście odlecieli, jeden scimbir został sia, plg. džūkų scimbiras, liet. stimbiras, stimbas, stimbirys ‘stag aras’, stim bti ‘kietėti, augti į stiebą’. siesielė ‘medicinos sesuo’: ta siesielė przyszła do nas i mówi, plg. džūkų sesėlė, liet. sesėlė. skaptūk ‘skaptukas’: skaptūkiem wybierali łyżki; skaptūk jak ciesiolka, plg. liet. skaptūkas. skaptować ‘skaptuoti’: skaptūk dobrze skaptuje, plg. liet. skaptuoti. skierstūwi ‘skerstuvės’: skierstūwi niesie jeden drugiemu, plg. liet. skerstù-vės. skierdž ‘(s)kerdžius’: skierdž i siedem pastuchów; skierdžia musieli brać, gdzie wioska nie wielka, i skierdžia nie można wytrzymać, plg. liet. (s)kerdžius. skierdžiowy ‘(s)kerdžiaus’: skierdžiowa jęcznica (= jajęcznica), plg. skierdž. skilāndzia ‘skilandis’: skilāndzi wiąży na tej żerdeczki, plg. liet. skilandis. sklut ‘kirvis raštams tašyti’: skluty byli; czesze skłutem, plg. liet. skliutas. sōla ‘sala’: w jeziorze sōla taka; w sōlach i drzewa rosno, i grzyby; na sōly w jeziorze, plg. liet. sala. stembula ‘stambas, kotas’: stembula buraków, plg. liet. stámbas, stem̄bas, stam̄baras, stemberys, stembris ‘augalo stagaras, stiebas’, stembti ‘pasidaryti stangriam’. strōzda ‘strazdas’: strōzda wykarmi dzieci ziaziulki; strōzda większa jak szpak, plg. liet. strāzdas, lenk. drozd. swiron ‘svirnas’: oni poszli do swirna poleżać; swiron na wysokich nożkach stawio; w swirnie zrobiona dla mięsa takie żerdeczki, plg. liet. svīrnas. 28 Plg. dar E. Fraenkel, p. 665—666; P. Skardžius, Die slavischen Lehnwörter im Alt-lita uischen, Kaunas, 1931, p. 183. Lenkų kalboje pulkować bežinomas tik reikšme ‘sudarinėti kariuomenės pulkus’ ir būdingas vien tik seniesiems raštams (Słownik języka polskiego Jana Karłowicza, Adama Kryńskiego i Władysława Niedźwiedzkiego, V, Warszawa, 1912, p. 433). Naujajame lenkų kalbos žodyne (Słownik języka polskiego, redaktor naczelny Witold Doroszewski, VII, Warszawa, 1965) jis visai nepateikiamas. Be to, ir pats lenkų pulk neturi lietuvių pulkui būdingos reikšmės ‘būrys, draugė’, iš kurios, be abejo, pasidaryta ir tiriamosios tarmės pulkować sia reikšmė. 143 szakàlik ‘šakaliukas’: szakàlik taki krótkį zrobiony, plg. liet. šakaliùkas. szėszka ‘šeškas’: szėszka stary (ir apie gudrų žmogų), plg. liet. šeškas. szlin ‘šlynas’: szlin — siwa ziemia, niedobra, nic tam nie rośnie, plg. liet. šlẏnas. szẏpul ‘šipulys’: narobil szypuli na rozpałka, plg. liet. šipulys. szùly ‘šulai’: szùly w drzwiach, plg. liet. šulai. teletnikàjtis ‘teliukų žardelis, teliukų užtverta ganykla’: teletnikàjtis tam dobry, plg. liet. tarm. telėtnykdítis < br. цярлнник + liet. priesaga -aitis. trėjna ‘skalus pušinis pagalys balანoms’: zrobili takie trėjny z klodek; moj człowiek narobil trėjnów, naszczepal bląków, plg. liet. tarm. treinas. tript ‘tript’: tript, i stawal, plg. liet. tript. trùkziel ‘trùkžolė, tokia vaistažolė nuo trūkio (Plantago lanceolata)’: suchiego trukźielu niema; trùkziel jak kwitnie, to bialo, jak morkownik < iš liet. trùkis + lenk. ziele ‘žolė’ (tuo būdu tiriamasis žodis hibridas), plg. liet. trùkžolė (< trùkis + žolė). ùdra ‘ūdra’: ùdra — piękny zwierzak, plg. liet. ūdra, lenk. wydra. ùkia mokikla ‘ūkio mokykla’: gdzie ten parkam, tu ùkia mokikla, plg. liet. ūkio mokykla. Junginys į Aukšt- dvario lenkų tarmę bus patekęs buržuazinės valdžios metais, kai šios paskirties mokyklos buvo steigiamos. walgikla ‘valgykla’: teraz tam dom stoi, i tam walgikla, plg. liet. valgykla. Žodis į tarmę galėjo patekti ir naujais, net pokariniais laikais, kai valgyklomis plačiau pradėjo naudotis ir kaimas. wàrža ‘pintinė gyvai žuviai vandenyje laikyti’: wàrža — żeby ryba żywa była; jeziorze on wàrży trzymal, plg. liet. vàrža, lenk. wiersza. węcierż ‘venterīs’: węcierż ma dwie garly, plg. liet. vénteris. wiercina ‘kirbinė’: wiercina obarzanek kosztuje rubel; bywalo i pięć i sześć wiercinów obarzanek wygram, plg. liet. virtinė. wirsžajtis ‘buvęs renkamas ar skiriamas valsčiaus administracijos įstaigos viršininkas’: on byl wirsžajtis, plg. liet. psn. viršáitis. Žodis į tiriamąją tarmę bus patekęs buržuazinės valdžios metais. żàblą ‘užbliauti’: żàblal ten jagniuczek, plg. liet. užbliovė, bet: br. забляяў, lenkų lk. bečzeć ‘bliauti’; plg. dar sen. lenkų blwać, bluć ‘vemti’ (apie kraują). zaputnėj ‘sutinti’: noga zaputnęła mocno, plg. liet. supùto. żilwica ‘žilvitis’: żilwicami wiązali plot, ćwieków nie bylo; rozgi z żilwicy, plg. liet. žilvitis. żlugta ‘žlugtas’: do tej żlugty wody dużo trzeba; moknie bielizna w żlugcie, plg. liet. žlugtas. Pateiktieji leksiniai lituanizmai rodo, kad Aukšt-dvario lenkų tarmė, intensyviai veikiama aplinkinių lietuvių kalbos tarmių, taip pat ir lietuvių literatūrinės kalbos, palyginti smarkiai keičia savo žodyną, gana lengvai skolinasi lietuviškus žodžius ir terminus (ypač kultūrinę ir buitinę terminiją). Daugumas šios tarmės lituanizmų yra išsaugoję lietuvių kalbai būdingą kirčiavimą (barszkùli, baladàč sia, apilinka, kubilik ir kt.) ir daugeliu atvejų lietuvišką, vietinėms lietuvių tarmėms būdingą fonetiką (liszcza ‘lęšiai (> lęšiai)’, girnikija „girininkija’, gimìnàzia ‘gimnazija’ ). Visai naujai į tarmę patekusiieji lituanizmai liko neadaptuoti ir išlaikė sveiką savo lietuvišką formą (pienkietùkas, siesietė, pardawėjas, walgikla). 144 Visa tai rodo, kad Aukštadvario lenkų tarmė, jausdama nuolatinę ir betarpišką lietuvių kalbos ir jos tarmių įtaką, yra gerokai pakitusi ir gana žymiai praplėtusi lenkų kalbos sistemos ribas. Э. ГРИНАВЕЦКЕНЕ ЛЕКСИКА ЛИТОВСКОГО ПРОИСХОЖДЕНИЯ В ПОЛЬСКОМ ГОВОРЕ ОКРЕСТНОСТЕЙ АУКШТДВАРИСА (Тракайский р-н) Резюме Во время диалектологической экспедиции 1972 г. в польском говоре Аукштадвариса (Тракайский р-н) нами записано определенное количество слов (около 120 лексем) литовского происхождения. Эти заимствования тесно связаны с общественно-культурной жизнью села как наших дней, так и прошлого. Их составляют в основном различные термины, употребляемые в повседневном быту, напр.: apilinka „местонахождение сельского совета“, branktūk „палочка для привязывания ремиз“, būmbul „колос, головка“, jākny „печень“, jinkszczy „угорь, прыщ“, pūsła „мочевой пузырь“, raudonik „подосиновик“, skaptik „небольшое долби́ло“, žilwica „верба, ива“ и др. Большинство слов литовского происхождения сохранили акцентуацию, свойственную литовскому языку (: jinkszczy, raudonik, skaptik), а некоторые из них — фонетику, характерную для местного литовского говора (: liszcza, ср. лит. диал. [š́iai, литер. яз. lėšiai „чечевица“). Новые литовские заимствования в польском говоре еще не успели адаптироваться, не лишились окончаний, чуждых польскому языку, и употребляются в той же форме, что и в литовском языке (: rienkietākas „пятёрка“, pardawiejas „продавец“). Все это свидетельствует о том, что литовскому и польскому говорам на исследуемой территории издавна свойственны интенсивные языковые контакты и в настоящее время при контактировании польский говор является более „берущей“, чем „дающей“ стороной. Приводятся литовские соответствия всем заимствованиям, а также предлагаются новые этимологии некоторых лексем. 10. Užs. Nr. 1026