Lietuviškos kilmės leksika Aũkštdvario lenkų šnektoje

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA E. GRINAVECKIENĖ LIETUVIŠKOS KILMĖS LEKSIKA AUKSTDVARIO LENKŲ ŠNEKTOJE Tyrinėjant Trakų raj. Aūkštdvario apylinkių šnekamąją žmonių kalbą, kons- tatuota, kad tų apylinkių senųjų vietinių gyventojų dalis kalba lenkiškai ir kad dau- gumas jų iš seno lietuviškai beveik ar ir visai nemoka. Lenkų kalbos vartojimas šiose vietose turi netrumpą savo istoriją?!. Šiose apylinkėse lenkų kilmės bajorai nuo senų laikų yra turėję savo dvarus, per kuriuos, be abejo, kartu su lenkų kultūra plito ir ilgainiui įsigalėjo ir lenkų kalba. Lenkų kalba čia irgi nėra nei vientisa, nei gryna. Visų pirma jai būdingas vieti- nis tarminis koloritas?. Be to, joje gyvas ir tam tikras baltarusiškos, o ypač lietuviš- kos leksikos sluoksnis®. Lietuviška leksika yra glaudžiai susijusi tiek su praeities, tiek ir su dabarties visuomeniniu-kultūriniu Lietuvos kaimo Žmonių gyvenimu ir apima daugiausia įvairius kasdienės vartosenos terminus, Čia pateikiamas pluoštelis tokios lietuviškos leksikos*, mūsų užrašytos Aukšt- dvaryjė 1972 m. apilinka "apylinkės busting’ : apilinka postawiona tutaj; nauczyciel mieszka gdzie apilinka, plg. liet. apylinkė. bandimas "bandymas": ja zrobie bandimas, plg. liet. baridymas. barszkūli ‘skambaliukai, kabinami arkliui ant kaklo': z barszkulami swaty przyjechali, plg. liet. tarm. barškūliai. 1 Zr. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I, Vilnius, 1966, p. 188—189; plg. Halina Turska, O powstaniu polskich obszarow językowych na Wilenszezyžnie (toliau — H. Turska), Wilno, 1939, p. 1 tt. 2 Čia ypač minėtinas žodžio galo gq, ę tarimas trumpai (panašiai kaip lietuvių trumpų o, e) ir be nosinumo atspalvio, pvz.: majo = mają, žuje = žują (pateikiamosiose nagrinėjamų žodžių iliustracijose šios galūnės ir rašomos taip, kaip yra tariamos). Panašūs tarimo atvejai būdingi ir Bialystoko (Lenkijos Liaudies Respublika) lenkų tarmėms, plg. Teksty gwarowe z Bialostoczyzny z komentarzem językowym, pod red. A. Obrębskiej— Jablonskiej, Warszawa, 1972, p. 18—25, 27 tt. Sangrąžos dalelytė sie čia tariama kaip sia (brazgaé sia); veiksmažodžių būtojo laiko vyriško- sios giminės vienaskaitos formų # po priebalsio netariamas (zjad ‘zjadl’); esamojo laiko daugiskai- tos I asmuo vartojamas su galūne -mo (nazywamo ‘nazywamy’). Pasitaiko čia ir kitų smulkesnių tarminių skirtybių. * Plg. H. Turska, p. 63 tt. 4 Vietinėje lenkų tarmėje vartojamų lituanizmų reikšmė geriausiai išryškėja iš pateikiamų iliustracinių sakinių. Visais atvejais lituanizmai lyginami su lietuviškais atitikmenimis; reikalui esant (kai nepakanka lietuviško pavyzdžio arba kai lenkų vartojamas kitas žodis), — ir su atitinka- mais lenkų literatūrinės kalbos, baltarusių ir rusų kalbų žodžiais. Daugeliu atvejų iš lietuvių kalbos paskolintasis žodis yra išlaikęs savo senąją kirčio vietą. Tokiam kirčiavimui išryškinti lituanizmais laikomų žodžių kirčiuotasis skiemuo pažymėtas gravio ženklu. 136 baladaé sia ‘klibéti, judėti': trzeba patrzyé, žeby podkowa nie baladala sia na kopycie. zabaladaé sia ‘susidrumsti’: woda zabaladala sia. Abiem atvejais žodžio reikšmė pakitusi, plg. liet. baladétis ‘belstis, trankytis". r blinda ‘blindé’: blinda — mietke drzewo, plg. liet. blinda, bliūdė, blendis. boltūsznik ‘kailiadirbys’: poprosilam boltusznika, že welny nie wydarbal, plg. liet. baltūšninkas, baltūšnykas ‘kailiadirbys’, bet: lenk. bialoskornik®. bonda 1. ‘kepalas’: napiekli wielka bonda; 2. ‘bandelé’ : on bonda zjad; ona piec palila, bondy piekla; 3. ‘kugelis’: bonda upiekli tarkowana, plg. liet. banda, bandėlė. branktūk ‘nytims parišti pagaliukas’: branktūki trzeba przyczepič do warsta- tu i tkač, plg. liet. branktūkas "brazgulis nytims parišti". brazgač sia ‘brazgintis’: on poczal brazgač sia, a do chaty nie poszed, plg. liet. brdzgintis; pabrazgač sia "subarškėti': jak tylko pabrazgali sia kluczy (replės), i ona wyciqguje ząb, plg. liet. pasibrązginti. brodnik ‘bradinys’: lapali ryby z brodnikiem, plg. liet. bradinys. Šis skolinys vartojamas ir lenkų Ik. Iš pastarosios jis greičiausiai ir bus pakliuvęs į tiriamąją šnektą, plg. dar bradzinys (Onuškis, Pivašiūnai). brukowaé "burkuoti': polny goląb brukūje, plg. liet. brukioti < burkuūoti. būksa 1. ‘beragis, bekojis, berankis': būksa krowa; on būksa — niema reki; 2. ‘protezas’: nosi on noga w būksie, plg. liet. buksa "beragė karvė, žmogus be pirštų". bucz "bučius': buczy stawili, plg. liet. bucius®. būmbut ‘bumbulas, varpa': kozibrodka ma bumbul taki, plg. liet. bumbulas. burbulič ‘bumbéti, priekaištauti': baba burbulije i burbulije, plg. liet. burbu- liūoti. burbūtka 1. ‘burbuliukas’: jak burbūlki podymujo sia, to bedzie dlugi deszcz; 2. ‘kas bumba, priekaištauja': baba taka wielka burbūlka, plg. liet. burbuliūkas, burbulas. burlūga "košė': mleko — jak burlūga, plg. liet. burlaga "purvynas, košė". cyr wir wir pawasaris: skowronek goworié: cyr wir wir pawasaris. dziegieč ‘degutas’: czysty dziegie¢ z brzozowej kory, plg. lenkų lk. dziegieč (<liet. degūtas). dyrwan ‘dirvonas, nedirbama dirva': na dyrwan trzeba slač len; wyorač na zima dyrwan; czomberek na dyrwanach rošnie, plg. lenk. Ik. dyrwan (< liet. dirvonas). Šnektos žodžio kirčio vieta rodo, kad jis gautas tiesiog iš lietuvių kalbos. dudūk ‘dudutis (Upupa epops)': dudūk na deszez krzyezy, plg. liet. tarm. dudū- kas, bet: lenk. dudek, br., r. ydoo. duji ‘dujos’: przygotowila na dūji, plg. liet. dijos. dulka ‘spaliai’: duzo dūlki w Inie. Reikšmė pakitusi, plg. liet. dūlkės. elektrynia 'elektrinė': jak zrobili elektrynia, zrobilo sia jezioreczko, plg. liet. elektrinė. gil ‘gylys’: gili kąsajo krowy, plg. liet. gylys. * Plg. Stownik jezyka polskiego utožony pod redakeją Jana Kartowicza, Adama Kryns- kiego, Wtadyslawa Niedžwiedzkiego, I, Warszawa, 1900, p. 189: 1 (Boltusznik) garbasz < moze z Lit. baltas = bialy, wieč. bialoskornik >; Lietuvių terminologija, V., 1975, p. 166. ® Plg. K. Miilenbacha Latviešu valodas vūrdnica, Redišėjis, papildindjis, turpinšjis J. Endzelins, I, Riga, 1923—1925, p. 334; V. Urbutis, Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai, „Baltistica“, V(1), 1969, p. 51—52. 137 gilowač "gyliuoti': gilujo krowy i teluki, plg. liet. gyliūoti. giminazja "gimnazija": on w giminazji uczyl sia, plg. liet. tarm. gimindzija (psn.), bet lenkų Ik. gimnazjum. girnik 'eigulys': girniki zbierajo smarkaczy brzozowe, plg. liet. Ik. girininkas. Žodžio forma rodo, kad jis atėjęs iš gretimų lietuvių tarmių, plg. dar girinykas (Onuš- kis, Stakliškės, Pivašiūnai ir kt.). girnikija "girininkija': do girnikiji wiozo te szyszki, plg. liet. tarm. girnykija, Ik. girininkija. giwis "pempė': giwis przylecial, plg. liet. gyvis gyvis (pempės šauksmas), gyvė, gyvūtė “pempé’. grabel "grėblys': tutaj grabel i kosa, plg. liet. grėblys, grėblis, bet: lenkų Ik. grabie (daugiskaitinė forma), taip pat br. epdbai, r. epdbau. grabiast "grebėstas': grabiasty pilowane; sloma przywiązujo do grabiasta; gra- biast nowy, plg. liet. grebėstas. grabiastowač '"grebėstuoti': frzeba grabiastowac chata, plg. liet. grebėstuūoti. gūmbas "gimda; gimdos skausmai": moja kobieta gūmbas meczy, plg.liet. gumbas. jakmy "kepenys": on tylko zjad lietki, jakny i serce; Jakny bywajo przy bebeku: trzeba pokosztowaé migtuza jakny, plg. liet. jéknos. jinkszezyr “inkStiras’: jinkszczyr ten wycisni, i robak wylezi, jak jemu trzeba; w skorze znak jest, gdzie jinkszczyr byl, plg. liet. inkstiras. kaciūk "kačiukas': w tym rojstu kaciik taki kniau kniau, plg. dzūkų (Onuškis, Pivašiūnai) kaciūkas, liet. kačiūkas, bet: lenkų kotka "katė', kociak, kociątko. kambariūk "kambariukas': ona ma jeden kambariūk, plg. liet. kambariūkas. karezūki "karčiukės': karczikami drzewa ržucili do wody, plg. liet. kardiuké. kasztaniūk "rusvo plauko arklys': kasztaniūk u jego byl taki dobry, plg. liet. kastaniukas (<lenk. kasztanek). š kiernėz “kuilys’: do kiernėza trzeba pedzi¢ šwinia: dziki kiernėz. KepHO3, KipHO3 plačiai pažįstami ir baltarusių kalbos tarmėse BTSR’. Rusų KUpHoC, KUpHo3 M. Fasmeris laiko polonizmu®, o F. Slavskis tuo abejoja ir laiko abejotinomis anks- tesnes šio žodžo etimologijas®. Kadangi žodis patikimos etimologijos neturi, mėgi- name pasiūlyti naują, paremtą lietuvių kalbos faktais. Mūsų nuomone, savo reikšme ir daryba šis žodis gana lengvai galėtų būti siejamas su liet. kernėzas, kernūzas "kas žemo ūgio, plačiapetis, stiprus, mėgsta peštis'?? (dėl darybos plg. vaikėzas, bambė- zas, narnėzas), kuris savo ruožtu glaudžiai susijęs su kerna , kas kernėja, neužauga“, kerniūkas "vaikezas', taip pat kerdti, kéras. klak ‘suvobuliuotas kąsnis, gumulas': kori klaki robie: Zuje žuje i wyžuca ten klak, plg. liet. klūkas, klėkas ‘gabana, kamštis". Liet. kldkas visai su pamatu laikomas rusų KA0K ‘my4YoK (Bosioc, mepctH)’ ir lenkų klaki ‘wyczeski Inu albo konopi, pakuly’ giminai¢iu. Savo semantika jis, mūsų nuomone, visai artimas ir rusų * Pvz.: én npolėxai) esiaseusiyb keprosa Žiliai, Yvijos raj.; ust KHYp, 4bi KepHd3 S. Smil- giniai, Varanavo raj.; dar žr. T. O. Cusurkošiu, Marspsisnki ja: cAoykika: T pog3nenckali BoG;jracui, Minek, 1972, p. 229. * Žr. M. Oacmep, DrumMojornuecknil cj0Bape pycckoro s3bika, II, Mocxsa, 1967 (to- liau — M. ® acmep), p. 238. ?* Zr. Fr. Stawski, Stownik etymologiczny jezyka polskiego, II, Krakow, 1958 — 1965 (to- liau — Fr. Stawski), p. 155-156. 10 Zr. Lietuvių kalbos gramatika, I, Vilnius, 1965, p. 334; Lietuviy terminologija, p. 178. Zr. LKZ V 952. 138 KAČK “narymiauba HKpa; U4uTO JIMOO 3artBepieBuiee™. Lietuvių kalboje teisė- tais jo giminaičiais, be abejo, laikytini klekėtas, kiekena ‘kreSulys’, klėkenas "karvės išmatos", klekūšė "tirštas purvynas’, klakéti "prikimšti', paklakti "paspring- ti’, užklakti “uzspringti’, klakuoti "daryti klaka’, suklekéti "'sukrešėti, sutirstéti’, klék- ti ‘tenéti, krešėti". Taigi, galimas daiktas, arčiausiai tiesos ta M. Fasmerio ir F. Slavskio šio žo- džio etimologijos dalis, kurioje slavų x10K, klaki siejami su liet. klékti'®. Turint tai galvoje, greičiausiai diskutuotina nuomonė, pagal kurią lietuvių klūkas laikomas skoliniu iš rusų**. Tai, be abejonės, garsažodinės kilmės žodis. klūmpi "klumpės": klūmpi nosili kiedys; skaptukiem klūmpi wybierali, plg. liet. klūmpė. kombla "kamienas, kamblys’: kombla drzewa twardziejsza; kobieta len czesa- la: kombli tut, wierchowiny tut rzucila, plg. liet. kambljs, bet: r. Komeas, br. Kaméao. kréjga ‘kraigas’: bocian na kréjdzie gniazdo zrobil, plg. liet. kraigas, kreigas. krent "krantas": dalej dyrwan, a pod kréntem jeziora my zasneli, plg. liet. kran- tas. krūšnia 1. "akmenų krūva laukuose": w krasniach ptaki žyli; 2. "jaujos krosnis": w krūšnie jamka zrobiona i potem kamieni nakladzione, plg. liet. krūsnė "akmenų krūva laukuose". kubilūk "kubiliukas': kubilūk dla bačwin, plg. liet. kubiliūkas, bet: lenk. kube- lek, kubelko ‘kibiriukas’; br. kybeadx, kybérax “statinaité’s, kumpiak 1. “kumpis’: kumpiaki wiqzy na tej zerdeczki; 2. "šlaunis"; kumpiak boli; koguta kumpiak, plg. liet. kumpis: kumpti. kolūk ‘akuotas’: nie bedziesz pejsač jęczmien, to z kolūkami będzie, plg. liet. kuoliūkas**, dar plg. kuoliné ūdata, kuėlis "vinis". kupraty ‘kuprotas’: czlowiek kupraty, plg. liet. kuprotas. liszeza "lęšiai': z tej liszezi bliny pieč dobrze, plg. dzūkų tarm. lįšiai < Iėšiai. lūrba "didelė rąsto skiedra': trzeba lūrby zbič z plaszezakdw, plg. liet. liūrba. labimi¢ sia "gerintis': on labūni! sia, labūnil sia i tutaj pojechal, plg. liet. lūbin- tis ‘gerintis’. lek "lankas": lek z drzewa dla wecierza; lek zrobiony na kosie; lėczki z drzewa, plg. liet. larnikas. lūpy ‘lapos’: i /ūpy, i usty nazywamo, plg. liet. lūpos. mokikla ‘mokykla’: droga do mokikly idzie, plg. liet. mokykla. motūla "motulė": ojciec zdrowy, a motūla? u mojej motūly tak bylo; moja mo- tūla upiekla kiepski chleb, plg. liet. tarm. motile, motūlė, bet: lenk. matula. 12 Žr. M. OacmMep, p. 246. '8 Žr. M. ®acwmep, p. 252; Fr. Stawski, p. 247—248. 14 Žr. E. Fraenkel, Litauisches etymologisches Worterbuch, Heidelberg — Gottingen, 1955-1962 (toliau — E. Fraenkel), p. 263. 4 Džl kabilas kilmės plg. S. Karaliiinas, Džl keleto lietuvių kalbos skolinių, — Iš lietuvių leksikologijos ir leksikografijos, Vilnius, 1970, p. 183. B. Vanagienės ir V. Vitkausko pastaba (žr. Dar dži kubelo, — Lzksikos tyrinėjimai, Vilnius, 1972, p. 222, 6 išnaša), jog,,nors S. Karaliūno siūloma šio žodžio etimologija ir labai įdomi, bet vis dėlto sunku atsisakytisiejimo su slaviškuoju... ksbsltb...““, būdama be įrodymų, mūsų nuomonė, savaims atkrinta, nekeisdama padėties, plg. dar S. Karaliūnas, Iš baltų kalbų puodininkystės terminijos istorijos, — Lietuvių terminologija, p. 132, 14 išnaša. ' Dėl kudlas kilmės plg. E. Fraenkel, p. 312. 139 odlurbowaé 'nutašyti nuo rąsto liurbas’: odlurbūji kolunem i czeszy sklutem: plaszezak odlurbowali, plg. liet. liūrba. oksciūki "padaigos, padaigšliai': oksciūki rosno kurom, plg. liet. aksčiūkai: akstinai, bet: lenkų ošč "spyglys'". osklutowaé ‘su skliutu nutašyti': osklutowali plaszczak, plg. liet. nuskliutioti *nutašyti', zr. sklut. oszaki ‘aSakos’: oszaki zostajo sia od žyta; w chlebie duzo oszakow, plg. liet. asakos. pakulnica "audinys iš pakuly’: pakulnica dla spodniczki; pakulnica z pakuly, spodniczka robio, plg. liet. tarm. pakulnys + slav. priesaga -ica, dar plg. iS Lietuvos gautą!" lenkų tarmių pakulnica. pakuly ‘pakulos’: pakuly dla workow; baba oblozyla sia pakulami, plg. liet. pakulos. Kirčio vieta rodo, kad žodis imtas tiesiai iš liet. paminkl ‘paminklas’: wszystkie te paminkly on zakopal, plg. liet. pamiūiklas. pampuch ‘spurga; purus blynas su mielémis’: fe bliny nazywaemo pampūchi. Etimologai lenkų pampuch laiko skoliniu iš vok. Pfannkuchen (vok. aukšt. pfan- kuoche, vok. žem. pannekoke) "keptas iš kiaušinių (frixum ex oves) blynas, paplotis’, atsiradusiu distancinės progresyvinės asimiliacijos keliu p—k > p—p'. Kaip pém- puch fonetika rodo, į tiriamąją Aukštdvario šnektą jis bus patekęs iš lerkų kalbos. Lietuvių kalboje pažįstamas jo variantas pampuska, gautas taip pat per lerkus?*. Tačiau ar iš tikrųjų pampuch ir jo variantai neabejotini germanizmai? Remdamiesi atskirų žodžių formomis, atsiradusiomis dėl kontaktų kaimynų (lietuvių, baltarusių, rusų, lenkų, vokiečių) kalbose ir jų tarmėse ir kai kuriais lietuvių kalbos fonetikos bei semantikos duomenimis, mėginsime pasiūlyti naują žodžio pampuch et mologiją ir ją motyvuoti. Sutinkant su tuo, kad skoliniams apskritai būdingas tam tikras jų formos iš- kraipymas bei pastarosios prisiderinimas prie dėsnių tos kalbos (ar tarmės), kuriai jis skolinamas (plg. vok. Korridor > liet. tarm. kolidorius, r. tarm. Koaudop; lot. marmor > liet. tarm. mdrmulas, r. mpamop; liet. nėrimastis > br. tarm. Hėmapacųo; vok. Planke > liet. tarm. bldnka; liet. pirtis > Rytpr. vok. tarm. Birt, vok. Feldscher, r. tarm. ¢epwan ir kt.), vis dėlto gana nelengva patikėti, kad lenkų pampuch (iš jo ir lenk. pampuszka, liet. pampuška, r. namnytuka) fonetiškai galėjo atsirasti iš vokiečių kalbos dvikamienio Pfann-kuchen distancinės progresyvinės asimiliacijos keliu, liežuvio užpakaliniam k dėl liežuvio priešakinio p asimiliuojamosios įtakos pavirtus į p. Juk garsai paprastai panašėja, kai jie yra tos pačios ar artimos artikuliacijos (plg. mūsų aukščiau nurcdytus atvejus), o čia kal- bamoji priebalsių asimiliacija neįprasta ir vargu ar fonetiškai įmanoma. Panašaus garsų panašėjimo atvejų lenkų kalbos šaltiniai nefiksuoja“". Nepažįsta jos, kiek mums žinoma, nė lietuvių kalba. 17 Zr. Slownik gwar polskich, utožyt Jan Kartowicz (toliau — SGP), IV, Krakow, 1906, p. 12. 8 Žr. Aleksander Briick ner, Stownik etymologiczny jezyka polskiego, Warszawa, 1970, p. 393; M. ®acwmep, Drumosoruueckuil caoaps pycckoro sawika, III, Mockea, 1971, p. 194. 19 Plg, E. Fraenkel, 536. * Plg. Z. Klemensiewicz, T. Lehr-Splawinski, S. Urbanczyk, Gramatyka histo- ryczna jezyka polskiego, Warszawa, 1955, p. 154—156. 140 Mažai įtikimas ir vienareikšmio vokiečių Pfannkuchen, patekusio į lenkų kalbą, virtimas daugiareikšmiu. Tam tikrų abejonių kelia šalia pampuch buvimas žodžių pepuch, pepuszka, pę- puszek, turinčių visas pampuch reikšmes ir dar kelias joms analogiškas?!. Vadinasi, šių abiejų grupių žodžių semantika yra visiškai ta pati, tik pirmąją jų atstovauja vos vienas pampuch, o antrąją — gausus būrys vedinių. Šių žodžių semantikos bend- rumas ir jų formų lyginimas leidžia gana nesunkiai įžvelgti tiesioginį giminišką tarp jų ryšį. Juk šaknys pep- ir pamp- fonetiškai visai įmanomos. Tai neabejotinai kitas šaknies balsių kaitos laipsnis. Tačiau tai, be abejo, nėra lenkų kalbos padaras (plg. lenkų: z¢baty: ząb; dębina : dab ir pgpuch : pampuch vietoj laukiamo *pąpuch). Pasitelkus į pagalbą lietuvių kalbą, visai dėsningai galima įžiūrėti jai būdingą reiš- kinį (plg. rimti : remti : ramstis; liūkti : lefikti: laikas; sėmti: sdmtis. Taigi ir pemp- : pamp-). Ir tam, beje, nė kiek neprieštarauja nė tų žodžių semantika, nė jų forma. Tai iš dalies paremia ir gausūs lietuvių kalbos pavyzdžiai su abiem šaknies balsių kaitos laipsniais (plg. pimpis "nedidelis skauduliukas, spuogas; pimpalas’, pimpūkas "mažas vaikas; kas mažo gio’, pimputys "pumpuras", pimpiras "susivėlu- sių plaukų sruoga, kuokštas', pimpolas ‘apgamas, antauga’, pimpkus ‘pempus’ : pem- pus 'apkūnus, riebus', taip pat pémpé®® "nedidelis sėjikų šeimos pelkių paukštis; prasta mergina'; pémpéti "nykti, džiūti, pendėti'**: pampti "plėstis, pūstis; augti į pilvą, storėti; tinti, pusti; brinkti, pursti, didėti', pdmpa "nedidelis išsipū- timas, gumbas", pdmp? "kas storas, išsipūtęs', pdmpla "neaukštas, pilvotas žmogus; gyvulys su išvirtusiu, dideliu pilvu', pamplé "ištižėlis, nevykėlis', pamplys "storulis, pilvūzas, neužauga', pamputys ‘gurgolas; gniutulas; išsipūtusi bandelė, spurga; riebus, nedidelio augumo vaikas, berniukas" ir d. kt., plg. dar Rytpr. vok. tarmių greičiausiai skolinius iš lietuvių Pampe, Pampel, Pams ,,Brei, dickes Mus, dicke Suppe, Breiiges ūberhaupt“**). Taigi galima būtų manyti, kad ir pampuch su visa savo semantika lenkų galėtų būti gautas iš lietuvių. Tai ypač patvirtintų ir lietuvių tarmių pampūkas "iš kvietinių miltų keptas blynas" tiesioginis lenkų pampuch désnin- ®t Žr. Slownik języka polskiego utožony pod redakeją Adama Krynskiegoi Wtadys- tawa Niedžwiedzkiego, IV, Warszawa, 1908, p. 29, 31; SGP, IV, p. 22, 81. *2 Liet. pémp? siejimas su latv. pempe ‘eine kurze Peitsche; der kurze Schwanz der Schwei- ne, Stumpfschwanz der Pferde’, kaip siūlo E. Frenkelis (p. 569), yra visai pamatuotas. Juk ir J. Endzelynas (žr. K. Miilenbacha, Latviešu valodas vardnica, redišėjis, papildindjis, turpinajis J. Endzzlins, III, Rigi, 1927-1929, p. 199) latv. pempe sieja su pémpt, pampt ‘pustis’, tik nurody- tosios pempe reikšmės, mūsų nuomone, labiau yra susijusios su storumo, 0 ne su trumpėjimo sąvo- ka, plg. dar latv. pėmpis ‘der Bauch, der Schmerbauch’, pempezlis ‘ein ziemlich dicker, untersetzter Mensch’, pempelétiés ‘sich sehr warm und dicht ankleiden, verhiillen’ ir kt. Taigiir liet. pėmpė savo vardą greičiausiai bus gavusi ne nuo trumpos uodegos (jos uodega, beje, visai netrumpa!), o nuo atsikišusio kuodo. Jei ši pempės etimologija atrodytų priimtina, E. Frenkelio siejimas jos su kém- pė ‘Baumschwamm® atkristų. * Pėmpėtitaip pat greičiausiai neatskiriamas nuo parūpti "pūstis"', nežiūrint į tai, kad LKŽ, IX, p. 778 pateikiamos jo reikšmės "nykti, džiūti, pendėti'. Šias jo reikšmes kiek patikslina jas iliu- struojantys žodyno pavyzdžiai: kad ir išpėmpėjusi karvė — vis karvé, o ne ožka. Višta, žąsis išpėm- pėjusi; Išpėmpėjusi kaip kempinė. Pavyzdžių mintis lyg ir rodytų, kad savo semantika pémpéti vis dėlto yra labiau artim2snis sąvokai "plėstis, pursti, brinkti’, negu ‘dziati, trauktis". * Preussisches Wėrterbuch. Ost-und Westpreussische Provinzialismen in alphabetischen Folge von H. Frischbier, II, Berlin, 1883, p. 119. 141 gas fonetinis atitikmuo®. Taigi, pripažindami giminystę tarp lenk. pampuch ir liet. pampūkas ir laikydami juos tos giminystės pradininkais, turėtume šiuo atveju atsi- sakyti ir vok. Pfannkuchen vaidmens. Lietuviškas žodis, patekęs į lenkų dirvą, iš- saugojo iki mūsų dienų savo pirmykštį šaknies vokalizmą bei semantiką, įgijo sla- višką priesagą -uška ir toks jis toliau bus buvęs skolinamas kitoms slavų kalboms bei vėl grįžęs į lietuvių kalbą. pardawiėjas "pardavėjas': zaszlam do tej miesnej, i pardawiėjas dal mnie loj, plg. liet. pardavėjas. Žodis į lenkų tarmę patekęs visai naujai, nes ir liet. kalbos tar- mėse jis apskritai palyginti naujas, plg. kiek senesnį krdutuvininkas ar skolinį krėmininkas. parsiūk "paršiukas': miala parsiūka i zaklula; koryto dla parsiūkow; dwanascie parsiūkow przylecialo, plg. liet. paršiūkas. pėjsač "paisyti": jeczmien trzeba pėjsač, plg. liet. paisyti, paisas ‘nupaisyty miežių akuotas; nepaisyti, su akuotais miežių grūdai'. pėjsany ‘iSpaisytas’: jeczmien pėjsany, plg. liet. paisyti, paisytas. pienkietūkas "pažymys „,penki““': nauczyciel pienkietūkas postawil, plg. liet. penketūkas. piesta "piesta': my mieli piestu, plg. liet. piesta. pirminikas ‘pirmininkas’: on by! pirminikas kolchozu, plg. liet. tarm. pirmi- nykas, 1k. pirmininkas. Vadinasi, žodis paskolintas iš gretimų lietuvių šnektų. plaszezyč "daužyti, pleškinti': kto tam plaszeze drzwiczkami, plg. liet. plėškinti "daužyti, trankyti', bet: lenk. on plaska ‘jis tranko’. pliewa “pleura, plaučių plėvė': zachorowal on na pliewa, plg. lenk. plewa ‘pelai’, br. nas6a "plėvė", liet. plėvė. Žodžio fonetika rodo, kad jis skolintas iš lietuvių. ploksz "pliokšt': ploksz i poplyla, plg. liet. pliokšt. poszor "pašaras': on poszoru przywioz do konia, plg. liet. pūšaras. pradzienik ‘asmuo, ganantis paeiliui bandą tiek dienų, kiek bandoje ganoma jo nuosavų galviju’: skierdzia nie možno wytrzymač, to pradzieniki szedli, plg. liet. tarm. pradzienykas, 1k. pradieniiikas "pradieniui dirbantis darbininkas'**. pramūga ‘tarpas tarp krosnies ir sienos': pramūga — žeby šciana nie zapali- la sia, plg. liet. pramiiga "tarpas tarp sienos ir krosnies; tarpas tarp miško ir ežero; iškarta; įduba; duobė ant kelio", plg. dar prasimūginti “prasibrauti’®, przyšwiron ‘priesvirnis’: na przysšwiron podloga stawio, i deszcz nie zaleje, plg. liet. priesvirnis. 235 LKŽ IX 315 pampūkas, mūsų nuomone, be pamato laikomas skoliniu iš lenkų kalbos. Pažymėtina dar, kad lenkų kalboje greta pampuch užfiksuotas ir pampuk, vartojamas ta pačia reikš- me (Zr. Stownik języka polskiego przez M. Samuela Bogumita Linde, II,częšč II, w Warszawie, 1811, p. 620). Jis ir galėtų būti liet. pampūkas tiesioginis pirminis atitikmuo, vėliau lenkų dirvoje išvirtęs į pampuch. Kad lenkų pampuszka gautas iš Lietuvos ar pirmiausia užfiksuotas jos dokumen- tuose, be kita ko, patvirtina ir SGP IV 22. * Plg. dar E. H. I'punaseuxene, H. II. Kosaabuyk, IO. O. Maukesny, E. M. Po- MaHOBHu, Cepeposzanansbie Geji0opyccKHe TrOBODpbI JHTOBCKOrO norpaHHubA, — Bajto-ciassnc- Kul c6opuuk, Mocksa, 1972, p. 383. *7 Dėl pramūgos ryšio su lenkų framuga plg.dar A. VY. Apawounkasa, E. I. Tpunasen- Kene, I. II. Kasaasuyk, IO. O. Mankesiu, 51. M. Pamanosgiu, JI. O. IllarTajana, 3 Jex- ciki Gesiapyckix raBopak 3axo/tnsilt 30Kbr, ,Becui Akajgjomii naByk Besapyockait CCP, Nt 4, 1969, Cepus rpamanckix HaByk“, p. 126. 142 pulkowač sia "rinktis į pulką, būriuotis': ryby pulkūjo sia do narestu, plg. liet. pulkūotis*8. pumpryca ‘pumpuré’: pumpryca — že trzyma spodni kamien. Pumpryca grei- čiausiai < *pumpuryca < liet. pumpūrė + slav. priesaga -yca. pundėczek ‘puntagalvis’: pundėczki wychodzo: glowy wielkie, z ogonami, plg. liet. pūndagalvis, pundagalvis; pundėkas, puūidžius, pimgalvis, pūngžla, puntūkas, puntagaivis "t. p.’, pūndza ‘pampla, dručkis". pūsta "pūslė": moczowa pūsla, plg. liet. pūsiė. radikis "ridikai': dokladali kruczki, bulby i radikis, plg. liet. ridikai. raudonik ‘raudonikis’: i raudoniki rosno: czerwona gléwka, plg. liet. raudoni- kis, dzūkų raudonikas. rėzgini ‘rezginés’: i mierosz (= tam tikras tinklas) robio jak rėzgini; kiedys slomy nosili w rėzginiach, plg. liet. rėzginės. rojst ‘raistas’: z rojstu mech wiezli; jest rojst jakie trzy aktary; jest jego przy rojstach, on poszed do rojstu, plg. liet. raistas. rojstéczek ‘raistelis’: w tym rojstéczku wody mnie do kolan: do rojstéczku ja jej zaprowadzil, plg. liet. raistas. scimbir ‘stagaras’: liscie odlecieli, jeden scimbir zostal sia, plg. dzūkų scimbi- ras, liet. stimbiras, stimbas, stimbirys ‘stagaras’, stimbti "kietėti, augti į stiebą'. siesiėle "medicinos sesuo’: ta siesiéle przyszla do nas i mowi, plg. dzūku sesé- fe, liet. sesélé. skaptūk ‘skaptukas’: skaptikiem wybierali lyzki: skaptuk jak ciesiolka, plg. liet. skaptikas. skaptowaé ‘skaptuoti’: skaptik dobrze skaptije, plg. liet. skaptioti. skierstiwi "skerstuvės': skierstūwi niesie jeden drugiemu, plg. liet. skerstu- vės. skierdž "(s)kerdžius': skierdž i siedem pastuchow; skierdzia musieli brač: gdzie wioska nie wielka, i skierdzia nie možno wytrzymač, plg. liet. (s)kerdzius. skierdzidwy ‘(s)kerdZiaus’: skierdziowa jecznica (=Jjajecznica), plg. skierd?. skilandzia ‘skilandis’: skilandzi wiqzy na tej erdeczki, plg. liet. skildndis. sklut "kirvis rąstams tašyti': sklūty byli: czesze sklūtem, plg. liet. skliūtas. sola ‘sala’: w jeziorze sola taka: w solach i drzewa rosno, i grzyby: na soly w Jeziorze, plg. liet. sala. stembūla ‘stambas, kotas’: stembūla burakow, plg. liet. stambas, stembas, stam- baras, stemberys, stembris "augalo stagaras, stiebas’, stembti "pasidaryti stangriam’. strozda ‘strazdas’: strozda wykarmi dzieci ziaziulki ; Strozda wieksza jak szpak, plg. liet. strūzdas, lenk. drozd. swiron ‘svirnas’: oni poszli do swirna poležač; swiron na wysokich nozkach stawio; w swirnie zrobiona dla mięsa takie žerdeczki, plg. liet. svifnas. ** Plg. dar E. Fraenkel, p. 665—666; P. Skardžius, Die slavischen Lehnwėrter im Alt- litauischen, Kaunas, 1931, p. 183. Lenkų kalboje puikowač bežinomas tik reikšme 'sudarinėti ka- riuomenés pulkus" ir būdingas vien tik seniesiems raštams (Slownik języka polskiego Jana Kar- towicza, Adama Krynskiego i Wiadystawa Niedzwiedzkiego, V, Warszawa, 1912, p. 433). Naujajame lenkų kalbos žodyne (Stownik języka polskiego, redaktor naczelny Witold Doroszewski, VII, Warszawa, 1965) jis visai nepateikiamas. Be to, ir pats lenkų putk neturi lie- tuvių pulkui būdingos reikšmės "būrys, draugé’, iš kurios, be abejo, pasidaryta ir tiriamosios tarmės pulkowač sia reikšmė. i ) 143 szakalik ‘Sakaliukas’: szakalik taki krotki zrobiony, plg. liet. šakaliūkas. szėszka 'šeškas': szėszka stary (ir apie gudry žmogų), plg. liet. šėškas. szlin "šlynas': szlin — siwa ziemia, niedobra, nic tam nie rosnie, plg. liet. šlynas. szypul 'šipulys': narobil szypūli na rozpalka, plg. liet. šipulys. szūly "šulai': szaly w drzwiach, plg. liet. Šulai. teletnikajtis "teliukų žardelis, teliukų užtverta ganykla': teletnikajtis tam dob- ry, plg. liet. tarm. telétnykditis < br. yaramuixk + liet. priesaga -aitis. trėjna ‘skalus pušinis pagalys balanoms"': zrobili takie trėjny z klodek; moj czlowiek narobil trėjnow, naszczepal blgkow, plg. liet. tarm. treinas. tript "tript': tript, i stawal, plg. liet. tript. trūkziel "'trūkžolė, tokia vaistažolė nuo trūkio (Plantago lanceolata)’: suchie- go trukziėlu niema; trūkziel jak kwitnie, to bialo, jak morkownik < iš liet. trūkis + lenk. ziele "žolė" (tuo būdu tiriamasis žodis hibridas), plg. liet. trūkžolė (< trūkis + žolė). ūdra 'ūdra': ūdra — piekny zwierzak, plg. liet. ūdra, lenk. wydra. ūkia mokikla 'ūkio mokykla': gdzie ten parkan, tu ūkia mokikla, plg. liet. ūkio mokykla. Junginys į Aukštdvario lenkų tarmę bus patekęs buržuazinės valdžios metais, kai šios paskirties mokyklos buvo steigiamos. walgikla "valgykla': teraz tam dom stoji, i tam walgikla, plg. liet. valgykla. Žo- dis į tarmę galėjo patekti ir naujais, net pokariniais laikais, kai valgyklomis plačiau pradėjo naudotis ir kaimas. warža "pintinė gyvai Zuviai vandenyje laikyti': warza — žeby ryba žywa byla; jeziorze on waržy trzymal, plg. liet. varža, lenk. wiersza. wėcierz "venteris': wėcierz ma dwie garly, plg. liet. vénteris. wiercina "kirbinė': wiercina obarzanek kosztuje rubel; bywalo i pieč i szešč wiercinow obarzanek wygram, plg. liet. virtinė. wirszajtis "buvęs renkamas ar skiriamas valsčiaus administracijos įstaigos Vir- šininkas': on byl wirszajtis, plg. liet. psn. virsditis. Žodis į tiriamąją tarmę bus patekęs buržuazinės valdžios metais. zablaé "užbliauti': zablal ten jagniuczek, plg. liet. uzbliové, bet: br. 3abasiay, lenkų Ik. beczeé “bliauti’; plg. dar sen. lenkų blwaé, blué¢ “vemti’ (apie kraują). zaputnieé¢ ‘sutinti’: noga zaputnéla mocno, plg. liet. suputo. zilwica "Žilvitis": Zilwicami wiqzali plot, ¢wiekow nie bylo: rozgi z Zilwicy, plg. liet. žilvitis. žlūgta "žlugtas': do tej zZtugty wody dužo trzeba; moknie bielizna w žlūgcie, plg. liet. žlūgtas. Pateiktieji leksiniai lituanizmai rodo, kad Aūkštdvario lenkų tarmė, intensy- viai veikiama aplinkinių lietuvių kalbos tarmių, taip patir lietuvių literatūrinės kalbos, palyginti smarkiai keičia savo žodyną, gana lengvai skolinasi lietuviškus žodžius ir terminus (ypač kultūrinę ir buitinę terminiją). Daugumas šios tarmės lituanizmų yra išsaugoję lietuvių kalbai būdingą kirčiavimą (barszkūli, baladač sia, apilinka, kubilūk ir kt.) ir daugeliu atvejų lietuvišką, vietinėms lietuvių tarmėms būdingą, fonetiką (/iszeza "lęšiai (>lįšiai)*, girnikija „,girininkija', giminazja *gimnazija'). Visai naujai į tarmę patekusieji lituanizmai liko neadaptuoti ir išlaikė sveiką savo lietuvišką formą (pienkietūkas, siesiėte, pardawiejas, walgikla). 144 Visa tai rodo, kad Aūkštdvario lenkų tarmė, jausdama nuolatinę ir betarpišką lietuvių kalbos ir jos tarmių įtaką, yra gerokai pakitusi ir gana žymiai praplėtusi lenkų kalbos sistemos ribas. 2. TPHHABELLKEHE JIEKCHKA JIMTOBCKOIO IPOHCXO)X/JĮEHHS B NOJIbCKOM TOBOPE OKPECTHOCTEMH AYKIIT/ABAPHCA (Tpaxaickuit p-u) Pe3iome Bo spems JinajiekTOjrOrHueckol skenegnnunnu 1972 r. B nojnsCKOM roBope AyKuwTasapuca (Tpaxaiickuit p-H) Hamu 3anucaHO ONpeeJieHHO? KOJIHUeCTBO CJIOB (OKOJIO 120 jiekceM) auTOBC- KOTO NpOHCXOKACHHS. DTH 3AaHMCTBOBAHHS TECHO CBH3AHbI C OOIINECTBEHHO-KY JIbTVYDHON XKH3HB5IO Cea Kak HaWmX ĄKelt, Tak H Npomjoro. Ux COcTAB/ISIIOT B OCHOBHOM pa3jinunHbIe TePMHHBI, VYnO- TpedO/iAeMbl2 B NOBCeAHeBHOM OkiTY, Hanp.: apilinka „„MeCTOHAXOXKJĮeHHė CEJbCKOro COBETA““, branktūk „nanouka Aas npuBA3LIBaHAS peMu3“, bambul „konoc, ronoBka“, jakny „reuens“, Jinkszezyr „yrops, npsun“, pūsla „MoueBoit ny3kips“, raudonik »MONOCHHOBHK “, skaptūk „Me- Go:mnbinuoe Jt0J1OHJio“, žilwica „Bep6a, usa“ u Ap. BojnbumtHerBo CA0B THTOBCKOTO TIpOHCXOK/(SHIHS COXpaHHJIH AKUEHTYAIHIO, CBOHCTBEHH VIO JHTOBCKOMY SA3BIKY (: jinkszezyr, raudonik, skaptitk), a nekoTOpbIe u3 Hux — doHeTHKy, xapaK- TEPHYIO A711 M2CTHOTO JIHTOBCKOTO rosopa (: liszcza, cp. aut. Auaa. lįšiai, nuTep. na. lėšiai „ue- yeBHua“). HoBste Jit TOBCKHE 3aHMCTBOBAHHS B MOJIbCKOM rosope elle He VCIIeJIH ala THDOBATbCA, He JHIHINCH OKOHUAHHĖ, UVKILIX IOJIbCKOMY fI3BIKY, H VIIOTDpEČJISIIOTCH B Toil Ke popme, uTo H B JIHTOBCKOM s13bIKe (: pienkietukas ,natépka®”, pardawiejas „NpogaBen“). Bee 3710 CBHIETEJIb- CTBYET O TOM, HTO JHTOBCKOMY H MOJbCKOMY TOBOpaM Ha HCCJEAYeMOli TEPPHTOPHH H3AABHA CBOHCTBEHHLI HHTEHCHBHBIC A3bIKOBbIE KOHTAKTbI H B HACTOSILEE BpeMSA IPH KOHTAKTHDOBAHHH NojIibCKHH roBop sBaAsieTcs OoOee „Gepymeit“, ueM „Jalomei“ cTOpoHKof. IlpuBona res JIHTOBCKHE COOTBETCTBHS BCEM 3aHMCTBOBAHHAM, A TaKKe npejį 1araiOTCA HOBbIe 3THMOJIOTHH HEKOTODpbIX JIEKCEM. 10. Užs. Nr. 1026