Ratelio verpstės ir jos dalių pavadinimai

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA A. JONAITYTĖ RATELIO VERPSTĖS IR JOS DALIŲ PAVADINIMATL Didžiojoje Lietuvos dalyje verpstė dabar tvirtinama prie ratelio — įstatoma į gulsčiojo ratelio krėslą arba į stačiojo ratelio špūlės skersinio galą. Prie ratelio tvirtinama verpstė būna dviejų tipų. Pirmojo — labiausiai paplitusio — tipo verpstė susideda iš gana ilgo vertikalaus stiebelio, trumpesnio į jį įstatomo horizontalaus stiebelio ir į pastarojo galą įstatomos tam tikros lentelės (kai kur reketuko, šakutės)?. Kuodelis prie lentelės dažniausiai prismeigiamas mediniu, rečiau kauliniu ar metaliniu smaigeliu, o kartais — pririšamas. Antrojo tipo verpstę sudaro lentelė su ilgu kotu, įstatomu į atitinkamą ratelio dalį, ir smaigelis ar virvutė kuodeliui pritvirtinti?. Pietrytiniais ir iš dalies pietiniais Lietuvos pakraščiais bei netolimose Baltarusijos TSR esančiose lietuviškose salose tebėra išlikusi senovės verpstė, visai atskira nuo ratelio. Tai didoka kuodelio lenta ilgu kotu, kurio galas prikaltas prie specialios formos pagrindo plokštės. Verpiant plokštė dedama ant kėdės ar suolo, ir ją prisėda verpėja*. Kuodelis prie tokios verpstės dažniausiai pririšamas, o pati verpstė būna neišardoma. VERPSTĖS IR JOS STIEBELIŲ PAVADINIMAI Visos verpstės pavadinimas iš tarmių užrašytas palyginti negausiai, o užrašymai pasiskirstę labai netolygiai. Verpstės bendro pavadinimo visai nėra užrašyto iš žemaičių. Vakarų aukštaičiuose, be poros išimčių, duomenų turime tik iš kelių paribinių pietinių šnektelių. Vidurio aukštaičiuose to objekto pavadinimas pasitaiko užrašytas irgi tik iš pietinės tarmės dalies (į pietus nuo Kėdainių). Negausūs ir atsitiktiniai duomenys teturimi ir iš rytų aukštaičių — užrašymai be jokio dėsningumo išsibarstę po visą plotą. Užtat, išskyrus tik vakarinę dalį (maždaug iki Nemuno), pačios verpstės pavadinimas kone dėsningai užrašytas dzūkų tarmėje. ! Straipsnyje nagrinėjami duomenys, užrašyti pagal Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programą (žr. Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, Vilnius, I leidimas 1951, II — 1956, p. 15, klausimo nr. 31). Iš dalies jie dar papildyti Lietuvių kalbos žodyno kartotekos medžiaga. * Piešinį žr. Lietuvių etnografijos bruožai, Vilnius, 1964, p. 302; Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcija, Vilnius, I leidimas 1954, II— 1958, p. 126. 3 Žr. Lietuvių etnografijos bruožai, p. 303, pav. 167(3). * Piešinį žr. Lietuvių etnografijos bruožai, p. 299, pav. 162. Beje, iš kelių pietrytinių dzūkų šnektų turime užrašytą netgi verpstės prisėdamosios dalies pavadinimą. Tai ranka N&, šikinė Mžn, Dv, šikna Dbč, uodega Daul, Grv. 121 Užrašymų negausumui ir netolygiam pasiskirstymui būta ne vienos priežasties. Pirmiausia, Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programoje ir instrukcijoje pačios verpstės kaip atskiro objekto pavadinimo iš viso nebuvo reikalaujama. Antra, ir pirmųjų dviejų tipų verpstės į ratelį įstatomos verpiant linus ar pakulas (vilnas — tik kai kuriose vietose), o šiaip laikomos nuo jo atskirai, tad Atlaso medžiagos rinkėjai, ypač dirbdami be instrukcijos, kur pateiktas ratelio su įstatyta verpste piešinys, pačią verpstę lengvai galėjo pamiršti užrašyti: verpstės ir jos dalių pavadinimų visai neužrašyta daugiau kaip iš 50 tirtųjų viety®. Trečia, vakarinėje lietuvių kalbos ploto pusėje, sprendžiant iš visiško bendrojo verpstės pavadinimo užrašymų nebuvimo, jos kaip atskiro objekto pavadinimo, atrodo, gali ir apskritai nebebūti. Tuo tarpu apstūs duomenys iš dzūkų šnektų aiškintini tuo, kad ten dažnai tebeturima senojo tipo — atskira nuo ratelio — verpstė, paprastai žmonių laikoma vienu dalimis neskirstomu objektu. Kad čia tikrai taip yra, patvirtina labai negausūs atskirų verpstės dalių pavadinimų užrašymai kaip tik šiose dzūkų šnektose. Ir pagaliau, tiek pačios verpstės, tiek jos dalių pavadinimų pilnas ar nepilnas, tikslus ar netikslus užrašymas, kaip kartais aiškiai matyti iš surinktosios medžiagos, gerokai pareina ir nuo subjektyvių priežasčių, — nuo tarmių tyrėjų išmanymo, geros valios, tikslumo, o kartais net nuo jų individualaus ,,skonio*. Užrašytieji visos verpstės pavadinimai paprastai yra tokie pat, kaip bendrieji abiejų jos stiebelių pavadinimai, o kartais, jei stiebeliai vadinami katras savaip, kaip vertikaliojo ilgojo stiebelio pavadinimai (pvz., verps¢iokas: 1. verpstė; 2. vertikalusis ir horizontalusis verpstės stiebeliai; 3. vertikalusis stiebelis). Žymiai rečiau toks pavadinimas būna užrašytas kaip horizontaliojo stiebelio vardas. Tik reikia pabrėžti, kad joks pavadinimas keliomis reikšmėmis paprastai nebūna užrašytas toje pačioje vietoje: vienoje jis užrašytas viena reikšme, kitoje — kita ir t. t. Dvi to paties pavadinimo reikšmės užrašytos vienoje vietoje gali būti tik tokiu atveju, kai ta vieta tirta du ar tris kartus ne vienu metu: vieni tyrėjai yra užrašę vieną reikšmę, kiti — kitą ir t. t. Tokie daugiareikšmiškumo atvejai gali rodyti du dalykus: 1) kad verpstės ir kai kurių jos dalių pavadinimai tarmėse jau nebe visada griežtai diferencijuojami ir 2) kad atlaso medžiagos rinkėjai patys nelabai kaip tas dalis ir jų pavadinimus tesuvaikė. Kiek galima spręsti iš medžiagos analizės, daugiareikšmiškumas pareina nuo abiejų minėtųjų dalykų. Daugiareikšmis pavadinimas kartais turi gana kompaktišką vieną bendrą arealą arba bent jau savotišką koncentracijos plotą. Turint omenyje tai, be to, stengiantis kiekvieną pavadinimą nagrinėti vienoje vietoje, pačios verpstės pavadinimai į atskirą skyrelį neišskiriami, bet aptariami drauge su atitinkamais jos dalių — stiebelių — pavadinimais. Čia galima pasakyti tiktai tiek, kad visi užrašytieji pačios verpstės pavadinimai turi šaknį verp- (rečiau varp-) ir kad kartais jie pareina dar ir nuo objekto tipo. Pvz., apie Drūskininkus į ratelį įstatomos verpstės pavadinimas yra verpscidkas, o senosios, visai atskiros nuo ratelio — vefpstis. Stengiantis prisilaikyti kokios nors pavadinimų nagrinėjimo eilės sistemos, tos pat šaknies verpstės ir jos stiebelių pavadinimai apžvelgiami pagal reikšmių gausumą: pradedama nuo keturiareikšmių ir baigiama vienareikšmiais, reikšminių grupių * Verpstės ir jos dalių pavadinimai gali būti neužrašyti ir dėl kitko; pvz., iš buv. Klaipėdos krašto tarmių jie labai dažnai neužrašyti todėl, kad ten gana seniai verpimas buvo užmestas ir ilgainiui gerokai primiršti ratelio dalių pavadinimai. ; 122 viduje laikomasi alfabeto tvarkos. Pačios reikšmės dėl trumpumo žymimos romėniškais skaitmenimis: I reiškia, kad žodis užrašytas kaip visos verpstės pavadinimas, II — kad žodis užrašytas kaip bendras abiejų verpstės stiebelių pavadinimas, III — kad žodis užrašytas kaip vertikaliojo verpstės stiebelio pavadinimas ir IV — kad žodis užrašytas kaip horizontaliojo verpstės stiebelio pavadinimas. 1. verp- (varp-) šaknies pavadinimai. Įvairiareikšmiai tos šaknies pavadinimai sudaro kompaktišką bendrą arealą, apimantį didesnę pusę viso lietuvių kalbos ploto. Vakarinė šio arealo riba, prasidėjusi prie Latvijos TSR sienos, eina per Namajūnus, Saločiūs, Kriaušiškiūs, Joniškėlį, Rozalimą, Voskėnius, Liūtkiškius, Lėgečius, Šaūkotą, Šnipaičius, Laužūs, Betygalą, Ilgižius, Rugénus, Vandžiėgalą, Batėgalą, Karmėlavą, Pdderiskius, Mauručiūs, Plūtiškes, Igliauką, Liudvinavą, Kalvariją, Liubdva. Į vakarus nuo tos ribos verp-|varpšaknies pavadinimai užrašyti tik iš nedaugelio atskirų vietų. a) Var. su verp-. Užrašytas visomis 4 galimomis rėikšmėmis, tačiau labai retas ir iSsibarstgs yra pavadinimas vefpstė (|verpstė) ir jo deminutyvai. I reikšme užrašyta: var. vefpsté Dknn®, Rb, Rk, Vrks, Grb, Ldž, Arn, Pjv, Gnn, Šlčn, Kč, Rud, Lz, Zt, var. verpsté Lkm, Rop, Mgn, Sms, Véz, Aps, Kmo, Zt, dem. verpstélė Jnšk, Rz; II reikšme: var. vefpsté Ob, Gdé, Ut, Vdsk, Ig, var. verpsté Vrs, Lgn, dem. verpstélé Ckn; Ill reikšme: var. vefpsté Antk, BIE, vefpstė || verpsté (tarm. varpsta. || varpsta.) Jtk; IV reikšme: var. verpsté Ds, dem. verpstélé Rd, BIE, Ssk. Dem. verpstélis taip pat turi 4 reikšmes. Vieno bendro arealo neturi, bet atskiros reikšmės kartais buriasi į šiokius tokius koncentracijos plotelius. Jis dažniausiai pasitaiko šiaurinėje ir rytinėje bendrojo verp-/varparealo dalyje. I reikšme užr.: Alks, Mnkn, Antz, Kalv, R$, Mdš, K&g, Lb, Ckn, Šiūl, Pstv, Ktn, Gržl, Antr, Akmn, Ker, Sde. II reikšme jis gana dažnai užrašytas plote, kurio ribas maždaug galima vesti per Užūšilius, Namajūnus, Puodžiūs, Jūrgėnus, Panevėžį, Raguvą, Radžiūnus, Kurkliūs, Alanta, Vidėniškius, Dubingiūs, Joniškį (Molėtų r.), Molėtus, Kirdeikiūs, Kiemiėnis, Vaiskūnus, Kriaunas, Svobiski. Be to, verpstėlis ta reikšme dar užr.: Zr, Antkm, Skn. III reikšme jis užr.: Jnšk, Jrgn, Rk, o IV— Dbk, Grst. Dem. verpstūkas irgi keturiareikšmis. Jis turi ir palyginti aiškius bei kompaktiškus bendruosius arealus. Paties didžiojo arealo ribą apytikriai galima vesti per Radžiūnus, Pagirius, Pliupūs, Kėdainius, VandZiégala, Karmélava, Pravieniškės, Palėmenę, Žasliūs, Paparčius, Šiauliūs (Širvintų r.), Skliausčiūs, Šiaudžiūs, Žėlvą, Balninkus, Knitiškiūs. Mažesniojo arealo riba nuo Lenkijos LR sienos eina maždaug per Liubavą, Ketūrvalakius, Igliauką, Plūtiškes, Pašlavantį, Naūjąją Ūtą, Ūdriją, Simną, Barčiūs, Lazdijūs ir mažiausiojo — per Šklėrius, Semeliškės, Kietūviškes, Panerius, Trakus. Keletas to pavadinimo užrašymų turima dar iš įvairių kitų vietų. I reikšme verpstūkas užr.: Krkn, Kzt, Gg, Krm, Msn, SIS, Žsl, Ppr, Plut, Pšlv, Sem, Ig, Onš, Lbv, Žls. II reikšme jis užr.: Geid, Angl, Ob, Ds, Akns, Rdžn, Plp, Pg, Min, Knit, Skdt, Grvn, Kdn, Ssk, Kngš, Zm, Psd, Jkt, Jds, Šš, ZI, Vnd, Mrkt, Vp, Pbs, Krkš, Kkl, Sdz, Bté, Pdg, Manč, Nvrn, Sr, S81, Plm, Cb, Skis, Prv, Ktv, Pnr, Dgrd, Plut, Trak, Kt, Ig, NjU, SKIT, Ldvn, Dkš, Gič, Ud, Tilt, Klvr, Zls, Smn, Sip, Nvn, Rdm, Br¢, Vngr, Lzd, Avz, Kp¢, Pns. III reikšme tas pavadinimas užr.: Ds, Kur, Ok (uzr. verpetukas), Gg, Msn ir IV reikšme — Dpk, Kulv. ~ * Tarminés medZiagos lokalizacija nurodoma laikantis Lietuviy kalbos atlasui nusistatytos gyvenamųjų punktų eilės, tiktai punkto numeris pakeičiamas atitinkamos gyvenamosios vietos pavadinimo santrumpa. 123 Toliau seka verpšaknies pavadinimai, užrašyti trimis reikšmėmis. Pirmasis. iš jų — vefpstas yra labai retas. I reikšme jis užr.: Jrgl, Vvs, Brsl, Aps, II reikšme — Skls, o III reikšme — Grst. Dem. verpsčiėkas užima bendrą kompaktišką gana didelį arealą į pietus nuo: dem. verpstūkas pagrindinio ploto. Verpsčioko arealo riba nuo BTSR sienos apytikriai eina pro Kabeliūs, Kūniavą, Vydeniūs, Čebatoriūs, Kuršiūs, Rūdninkus, Maceliūs, Panėšiškes, Mefgiškes, Žiežmariūs, Kaišiadėris, Rumšiškes, Armališkes, Pėderiškius, Mauručiūs, Išlaužą, Prienus, Birštoną, Balbičriškį (užr. virpscidkas)?, Gelčiūs, Mėtelius, Avižieniūs, Veisiejus, Lėipalingį, Drūskininkus, t. y. tas arealas aprėpia pačią pietinę dalį vidurio aukštaičių, didžiąją dalį vakarų dzūkų ir vieną kitą paribinę pietinių vakarų aukštaičių šnektelę. Iš kitur verpsčiokas užrašytas tik iš keleto atskirų vietų. I reikšme tas pavadinimas užr.: Arml, Mrč, Krn, Drs, Prn, Uzg, Mrg, NmjB, GI¢, Mcl, Rūdn, Al, Gnn, Pčk, Ilgn, Dre, Chit, Vyd, Vs, LS, Knv, Mas, Drz, Rtn, Kb; III reikšme — Seln, Ilgn, Svl, Mrk. Visur kitur nurodytajame areale verpsciokas užrašytas II reikšme (iš viso 33 vietose). Be to, II reikšme jis dar užr.: Kmn, Tlm, Lkč, Krsn. Nedidelį, bet gana vientisą bendrą plotelį pačiame verp-|varparealo pakraštyje užima verpšaknies dariniai su priešdėliais pra-, prie-, pry- (užr. pri-). To plotelio riba eina per Lėgečius, Baisėgalą, Pociūnėliūs, Krakės, Sutkūnus, IlgiZius, Snipaičius, Šaūkotą. I reikšme tų darinių visai neužrašyta; II reikšme užr. praverpstūkas Pc, Az, Krk, Stkn, pryverpstūkas Bsg; III reikšme: prieverpstis Snp, prieverpstūkas Ilgž; IV reikšme: praverpstūkas PSS, prieverpstūkas Šnp, pryverpsčiūkas Škt. Keletas verpšaknies pavadinimų yra dvireikšmiai — užrašyti arba I, arba II reikšme. Iš jų didžiausią ir ryškiausią bendrą arealą turi pavadinimas vefpstis (/verpstis), vartojamas pietrytiniais ir iš dalies pietiniais lietuvių kalbos ploto pakraščiais. Vakarinė ir iš dalies šiaurinė to pavadinimo arealo riba apytikriai eina nuo Ceikinéliy per Švenčionėliūs, Mielagénus (Švenčionių r.), Troškūnus (Vilniaus r.), Ažūlaukę, Sūdervę, Marijampolį, VéZionis, Vydeniūs, Kūniavą, Drūskininkus, Macevičiūs, Kučiūnus. Netoliese į šiaurę bei vakarus nuo tos ribos šis pavadinimas irgi kartais dar pasitaiko. Var. vefpstis I reikšme užrašytas: Skm, Ckn, MI, Pirš, Švnčn, Švnč, MIS, Rop, TrškV, Ažik, Nmč, Mgn, Sde, Glb, Tilt, Jaš, Gnn, GdIS, Šičnl, Kurm, Daul, Mžn, Vyd, Vėž, Eiš, Btrm, Knv, Dgdn, Spgs, Drsk, Dbč, Grv, Lz, Vrnv, Nč, Rod, Pls, Azr, Zt.® Kur kas retesni to pavadinimo užrašymai II reikšme — Sdk, Mrp, Pv, Kč. Var. verpstis I reikšme užr.: Zbl, Dail, Mcvé, NG; II reikšme — Bté, BrčT. Dem. verpsčiūkas turi net 3 kiek ryškesnius koncentracijos plotelius. I reikšme, be vienos kitos išimties, jis užrašytas rytiniame verpsčio arealo kamputyje, kar-- tais ir greta formos vefpstis: Tvr, Vsn, Antl, Kvlt, Švnčn, Švnč, Grv, be to, labai nutolęs nuo tos reikšmės ploto — Stm („,atneštas“ tyrėjų?). II reikšme užrašytas tas deminutyvas sudaro du koncentracijos plotelius. Didesnės koncentracijos yra plotelis, esantis tarp Biržų ir Vabalninko (tiksliau: Prvj, Obl, Skns, Gtč, Kpr, Vb, Sim, Drsš), kur kas mažesnės — plotelis, esantis įpiečiau Dusetų ir Zarasij (VIE, Ant, Bln, Brčn). Be to, ta reikšme verpsčiūkas užr.: Tr, Kvr, Tj, Antkm, Ldk. * Be to, iš Margininkų dar užr. forma virscidkas. į ® Ta reikšme vefpstis dar užr. iš Lyduvėnų, bet greičiausiai jis ten „nuneštas“ tarmės tyrėjų. 124 Retas ir išsibarstęs yra vedinys verpstdkas. I reikšme jis užr.: Rud, Rtn; TISug, Kš, Kaug, Ryk, Lntv, AkV, Vrn, Lp, Lpln. Tik viena — pirmąja — reikšme užrašyti du verpšaknies vediniai: verpéja Vėl ir verpstys Prvn. b) Var. su varp-. Dariniai su šaknies balsiu a pasitaiko kur kas rečiau. Didesnių ištisinių arealų jie taip pat neturi. Dėl jų geografijos apskritai galima pasakyti tiek, kad jie sutinkami vien tiktai šiaurinėje ir šiaurvakarinėje bendrojo verp-|varparealo dalyje. Visomis keturiomis galimomis reikšmėmis užrašyti du pavadinimai su varp-. Pirmasis jų yra vafpstė (|varpstė) ir jo deminutyvai. I reikšme vafpstė užrašyta: SmlB, Dkn, dem. varpstikė Skdv; II reikšme varpsté — Vsk, Ltk; III reikšme — Ssk, var. varpsté Dgn, dem. varpstėlė Vdln; IV reikšme — vafpstė Rm, varpstė Užpe, dem. varpstikė Uzv, varpstūkė Mšt. Antrasis keturiareikšmis pavadinimas yra dem. varpstūkas. I reikšme jis užrašytas: St, Slik; II reikšme — Dvnd, Srv, Dt, Bub, Gžn, Lbn; III reikšme — AukSP ir IV reikšme — Graz§ (uZr. skersutinis varpstikas). Trimis reikšmėmis užrašytas tik vienas pavadinimas — vafpstis (/varpstis). I reikšmės jis neturi visai, II reikšme vafpstis užr. Lau, var. varpstis Mtč; III reikšme vafpstis Šnp; IV reikšme — var. varpstis BdŠ. Tiktai dvi reikšmes — II ir III — turi dem. varpsčiūkas. 11 reikšme jis užr.: Er, Ul, Rm, Jtn, AukšP; III — Vrš. Tas pat reikšmes turi ir dem. varpstélis, kuris II reikšme užrašytas: Zml, UZ, SIE, GžnP, Kršš, Svn, Aukš, Užb, Ps, Pnd, Rk, Der, Rz, Mdkn, Sit, Sml, Spr, Jdp, Mžš, V¥n, Smn, Vdkt, Lbn; III reikšme — SI&, Alz, Skp, Si. I atskira grupelę telkiasi prieSdélétieji varpšaknies dariniai. Jy variantai ir reiksmes įvairuoja. Dviem reik§mém užrašytas var. prievarpstis: I reikšme — Rgé; ĮTI reikšme — Gražš ir Btg. Kiti dariniai užrašyti tik viena kuria reikšme: II reiksme — prievarptė NrnJ, pryvarpstė Trm; IV reikšme — pravarpčiūkas Škt, pravarsčiūkas Jsv, pryvarpstis Klm, pryvarptė Užv. 2. Kitokių šaknų pavadinimai. Pavadinimai su kitokiomis šaknimis (ne verp- | varp-) reikšmių turi mažiau, nes, kaip jau buvo pasakyta, nė vienas jų niekur neužrašytas I reikšme, t. y. kaip visos verpstės pavadinimas. Šiaip jie suskyla į dvi grupes: pirmajai priklauso tokie, kurie paprastai užrašyti trimis arba dviem reikšmėmis, antrajai tokie, kurie užrašyti tiktai viena reikšme — arba tik II, arba tik III, arba tik IV. a) Imant alfabetine eile, pirmasis pirmosios grupės pavadinimas yra trireikšmis hibridas panélé. Kiek didesnį ir aiškesnį plotą tas pavadinimas turi žemaičiuose. Ploto ribos yra maždaug tokios: Židikai — Puokė — Seda — Alsėdžiai — Plūngė — Alkas — Ūžpeliai — EidZidtai — Rūdupiai — Gadūnavas — Dauginiai — „Purvėnai. Už šio ploto ribų žemaičiuose tas pavadinimas užrašytas dar poroje vietų. Aukštaičiuose jis pasitaiko į šiaurę bei į pietus nuo linijos Radviliškis — Smilgiai (Panevėžio r.) ir Gruzdžių bei Rudiškių apylinkėse. II reikšme panėlė užr.: Pkl, Zst, PrvnM (didžioji panėlė), Mžč, Pk, Sd, Dgn, Drg, Rudš, Als, Gd, Eidž, Vsk, Mdng, Sml; III reikšme — Žd, Srp, Pln, ZIb, Gtt, Aks, Rd, Užpe, Vdin; IV reikšme — Įp, Rdp (statinūko panélé)’. ši 1 Užrašyta dar keletas kitokių tos pat šaknies pavadinimų: III reikšme — pana (sl.) KetS; hibr. panikė Zdv (ilgoji panikė), ŠI (didžioji panikė), paniūkė Dmš (kuodėlio paniūkė). Slavizmas ponas II reikšme — Vrd, III reikšme — Rt, Ždv (rt.). 125 b) Bendrą aiškų arealą, apimantį šiaurinę bei šiaurvakarinę žemaičių dalį, turi rankšaknies pavadinimai. Rytinė ir pietinė arealo riba eina per Gépailius, Padvarélits, Dauginius, Trimésédj, Tėlšius, Zlibinus, MiZuikus, Endriejavą, Matéicius, Antkopti, Gargzdus, Kalėtę. Taigi vidurinė rankšaknies pavadinimų arealo dalis kryžiuojasi su panėlės arealu. Vakarinėje rankšaknies arealo dalyje, maždaug iki linijos Ylakiai — Puokė — Varduva — Alsėdžiai — Plūngė — Mižuikai — Endriejavas — Mataičiai vyrauja pavadinimas ranka. Jis užrašytas trimis reikšmėmis: II, III ir IV. Vyraujanti reikšmė yra II. Ta reikšme ranka užrašyta: Skd, Šrk, Plkn, Žemt, Ms, Vbl, Pk, Šaukl, Vndk, Vrd, Ket, Dr, Slnt, Gntl, Skrp, Als, Strp, Msn, Bbr, Krtn, Klnš, KrkIP, Pln, Sak, Mžui, Grg, End, Mtg, be to, dar LZ ir Vkš. III reikšme ji užr.: Le, YI, Ip, Gntl, Krtn, KrkIP, ZIb, Klo ir IV reikšme — Srp, Bdr, Antk. Tokias pat tris reikšmes turi ir dem. rankélé. II reikšme jis užrašytas: Knb, Ski, Zd, Gp¢, Piev, Trm, Dgn; III reikšme — Urv, o IV reikšme — Lc, Dpš, Trk, Pdv, KetS, KE, Gntl, TI, Krtn, KrkIP, ZIb, LapK*®. Tos šaknies vedinys rafikena (tarm. rgnkena) turi dvi reikšmes — II ir III. II reikšme jis užrašytas: Kerv, Klgr, Žbn, Grg; III— Bdr, LapK. Be to, II reikšme dar užr.: dem. rankenėlė Klk, dariniai — rankinė Sklir rankturys Vgr. c) Didelį ir palyginti aiškų bendrą arealą Lietuvos pietvakarinėje dalyje turi įvairūs stiebšaknies pavadinimai. Rytuose nuo Lenkijos Liaudies Respublikos sienos iki Betygalos tos šaknies pavadinimų arealas ribojasi su bendruoju verp- / varpšaknies pavadinimų arealu (žr. p.123), šiaurvakariuose nuo Kojėlių iki Švėkšnos — su rankšaknies pavadinimų arealu, o likusioji šiaurinė ir iš dalies šiaurrytinė riba yra tokia: Švėkšna — Stirbiškė — Šilalė — Girdiské — Adomaičiai — Skabūčiai — Labūnavčlė — KraZziai — Kelmė — Lyduvėnai — Betygala. Tiktai dar pasakytina, kad iš nurodytojo ploto reikia atmesti didžiąją dalį buv. Klaipėdos krašto tarmių, iš kurių šių verpstės dalių pavadinimų neužrašyta (plg. p. 122 išnašą 5).Šiokia tokia tos šaknies pavadinimų koncentracijos tendencija dar pastebima šiaurėje, palatvėje, plote tarp Gėpaičių, Papilės, Gruzdžių, Rudiškių ir Žagūrės. Dar iš keleto kitų vietų tos šaknies pavadinimai užrašyti atsitiktinai. Bendrajame areale įvairūs stiebšaknies pavadinimai užrašyti daugiau ar mažiau pramaišiui ir aiškesnių atskirų plotelių kaip ir nesudaro. Reikšmių jie taip pat turi nevienodai. DaugiauSia — po tris reikšmes — turi kai kurie deminutyvai. Dem. stiebėčlis turi II, III ir IV reikšmes. Iš jų aiškiai vyraujanti yra II reikšmė, Ta reikšme šis deminutyvas užrašytas: Žg, Gpč, Dlb, Sbl, Kyb, Rudš, Pžč, Adm, Pj, Nmk, Vn, Žv, Jc, Trg, Jni, Pšlt, Erž, Kul, Vrt, Žnd, Paul, Mdn, Rgl, Eič, Grdž, Bit, Sdr, Jrb, Jt, Kriū, Vikj, Zp, Grš, Šnk, Nm, Žvr, Br, KzR, Zal, Plv, KzK, ĄžB, Mzr, Kbr, Alvt, Vlkv, Kps, Vlkb. III reikšme stiebėlis užr.: Gdč, Dpš, Trk, KIš, Grd, Alj, Trs, Pgr, Lm, Rs, Žgč, Jc, Pau, Mšt, Paul, Stak, Grdž, Skr, Jrb, Skrd, ĄžB, Alvt, Klam, Brt ir IV reikšme — NmšŠ, Lauks, DglšR. Tokias pat tris reikšmes turi ir dem. stiebūkas. Daugiausia užrašymų yra su II reikšme — Alj, Bt, Vdk, Grk, Ar, Jd, Pgsn, DgišR, Raud, VI, Ck, Sk, Lkš, Bjr, Agu, Br, KzR, Žal, Alk, Plv, Klam, truputį mažiau su III — Pp, Lbnl, Skbč, Pašl, Krž, Kim, Adm, Pkrž, Sg, Stl, NmšŠ, Lau (/enčikės stiebūkas), Pšlt, Ar, DglšR, Pjv, IV reikšme tas dem. užrašytas rečiausiai — Pkrž, Pgr, Vdk, Rs, Jc, Pau, Stak. 10 Be to, IV reikšme dar užrašyta deni.: rankikė Klo, rankiūkė Slv, statinėlio rankūtė Lnkv, 126 Forma stiebas užrašyta dviem reikšmėm: II ir III; II reikšme — Kjl, Sk¢, Nmk, Jni, Smln, Vinč, Blk, Zal, ĄžB, Kbr, Všt, Graz', o III reikšme — Drg, Plik, Šv, StirK, Rm (užr. varpstés stiebas), Tvsk, BdS, SII, Vdk, Ktč, Pau, Lauks. Pora stiebšaknies vedinių užrašyti tik viena — III — reikšme. Tai dem. stiebiūkas Drg, Ldv, Btg ir stiebūtis VI. d) Trimis reikšmėmis užrašytas deminutyvinis pavadinimas stulpėlis, o dviem reikšmėm — stulpiūkas. Abu jie palyginti reti, aiškių arealų neturi. Pramaišiui su kitų šaknų pavadinimais jie daugiausia užrašyti dešiniajame Nemuno krante verp- | varpir stiebšaknų pavadinimų arealy sandūroje. Rytų Lietuvoje jie grupuojasi apie liniją Sūviekas — Kūktiškės. Kitur užrašyti tik iš atskirų vietų. Dem. stulpėlis užrašytas II, III ir IV reikšme. II reikšme užr.: Svk, Avl, Ant, Tršk, Jknn, Sug, Ktk, Bté, Jaš; III reikšme — Sdb, Skt, Pšš, Šlpb, Jsv, Kulv, Me, Mnšk, Užsl; IV reikšme — Ldv, Šnp, Arn. Dem. stulpiūkas užrašytas II ir III reikšme. II reikšme užr.: Gnč, Btg, Lnč; III reikšme — Kši, Kim, Pkrž, Ldv, Slv, Tvrj, Zp. Be to, forma stulpeliūkas II reikšme dar užr. Tj. e) Iš dar mažiau paplitusių pavadinimų dviem reikšmėm — III ir IV — užraSytas deminutyvas stipinūkas: III reikšme — Kltn, o IV — Vg, Lkv. Kiti pasitaikantys tos šaknies vediniai užrašyti vien tiktai III reikšme: stipikė Vvr, stipinas Rt, Klm, Tt, stipiniūkas Pkrž. Toliau eina įvairūs viena kuria nors reikšme užrašyti pavadinimai. Iš šios grupės rečiausiai pasitaiko tokie, kurie užrašyti II reikšme. Tai sl. kavaliérius Kbl, hibr. kuodėlštangė Drck, sargėlis Mrč, sargiūkas Mtč, hibr. stabélis (plg. lat. stabs „,stiebas, stulpas“) Kri, Nair, steibūlai (užr. stebūlūi) Rsn, hibr. panélés'® kėja Stpr, panėlės kojos“ NrnJ, verpstės kotas Dbk, verpstės kotėlis Bržn, hibr. verpsčiūko romėlis Kvlt. Būdingų vien III arba vien IV reikšme, t. y. kaip vertikaliojo arba horizontaliojo verpstės stiebelio vardai, užrašytų pavadinimų negausu. Be to, abu stiebeliai, kiek galima spręsti iš turimos medžiagos, aiškiai atskirus pavadinimus turi ne tokiame jau dideliame plote. To ploto ribą apytikriai galima nusakyti taip: Švėkšna — Rietavas — Telšiai — Papilė — Meškūičiai — Vaškai — Pakrūojis — Šeduva — Šiluva — Šilalė — Švėkšna. Kitur, kaip matyti iš aptartųjų daugiareikšmių pavadinimų, jų vardai gerokai sumišę, nors kartais tam tikrų diferencijavimo tendencijų galima užčiuopti. Sakysim, tos pat šaknies stiebelių pavadinimai vienas nuo kito kartais skiriasi: 1) priesaga, pvz., al* — raiikena, b — ranka Bdr, a — raiikena, b — rankėlė LapK, a — stiebėlis, b — stiebukas Pgr, Jc, Stak, a — stiebūkas, b — stiebėlis NmŠ, DglšR, a — varpstėlis, b — varpsčiūkas Ši; 2) nedeminutyvine ir deminutyvine forma, pvz., a — prieverpstis, b — prieverpstūkas Šnp, a — “1 Pastarosiose dviejose vietose (Vt, Graž) užrašyta stiėbas. Neturint užrašytų kitų linksnių, neaišku, ar tvirtagalė priegaidė čia tarmės faktas, ar tyrėjų klaida. 12 Panelė tose apylinkėse vadinama lentutė, prie kurios prismeigiamas kuodelis. 13 T šiaurę nuo Biržų, pačioje palatvėje, III reikšme — kaip vertikaliojo verpstės stiebelio pavadinimas — užr. kdja Kld, Ttr, Ljn. Sprendžiant iš to, kad šiose vietose dėsningai neužrašytas horizontaliojo stiebelio vardas, kdja Cia greičiausiai laikytina bendru abiejų stiebelių pavadinimu. Tai pat reikšmei, tur būt, priskirtinas ir dem. kojėlė GžnP, kuris tyrėjų yra užr. IV reikšme. '4 Aptariant čia verpstės stiebelių pavadinimų diferencijavimo priemones, vertikalusis stiebelis žymimas raide a, horizontalusis raide b. 127 ranka, b — rankėlė Gntl, KrkIP, Žlb, a — ranka, b — rankikė Klo, a — stiebas, b — stiebėlis Lauks, a — stiebas, b — stiebūkas Vdk, Pau, a — vefpstas, b — verpstėlis Grst, a — verpstė, b — verpstėlė BIE; 3) nedeminutyvine ir deminutyvine forma su pažyminiu, pvz., a — ranka, b — mažėji rankėlė Lc, Krtn; 4) paZyminiais, pvz., a — stabėlis (hibr.), b — skersinis stabėlis Kri, a — stiebėlis, b — skersinis stiebėlis Vlkv, a — stiebūkas, b — skersinis stiebūkas V1, a — varpsčiūkas, b — mažėlis varpsčiūkas AukšP, a — verpstūkas, b — maZésnis verpstūkas Vnd, a — didfsis stiebėlis, b — stiebėlis Trg, Jni, a — aukštoji panėlė (hibr.), b — mažėji lentélés panėlė Sd, a — didžioji ranka, b — mažėji ranka Klnš, a — ilgasai verpstėlis, b — skersinis verpstėlis Lel, a — išilginis stulpeliūkas, b — skersinis stulpeliūkas Tj, a — išilginis varpstėlis, b — skersinis varpstėlis Šmn, a — išilginis verpstūkas, b — skersinis verpstūkas Čb, a — statinis varpstėlis, b — skersinis varpstėlis Der, a — stiebėlis didysis, b — stiebėlis mažiūkas Eič, a — stiebūkas didysis, b — skersinis stiebūkas Sk; 5) priesaga ir pažyminiu, pvz., a — stiebėlis, b — skersinis stiebūkas Rs. Plote, kuriame abu stiebeliai turi atskirus vardus, vertikalusis stiebelis paprastai vadinamas įvairiais stfatšaknies vediniais. Forma statinis, išskyrus trejetą atvejų, užrašyta iš vakarinės minėtojo ploto dalies — iš įvairių žemaičių šnektų: Pdv, Pp, Rdp, Urk, Dž, Lks, Vds, Gdm, Žr, Slpg, Sauk, Krtv, Tv, Vg, Mtč, StirL, Lkv; greičiausiai per apsirikimą, kaip bendras abiejų stiebelių pavadinimas — Eig, Eidž. Aukštaičiuose statinis užr.: Škn, Kpčn, Srk, var. statinys — Spt. Tik žemaičių šnektose pasitaiko dem. statinėlis: Rug, Lpl, TI, Lk, Šdv, ir tik aukštaičių šnektose statinėlis: Stgv, Mkn, GZnP, Gst, Brd, Nrv, Lnkv, Gln, Nrš, Pkr, Krb, Sd, Miež, Nj, Skt; greičiausiai per apsirikima, kaip bendras abiejų stiebelių pavadinimas — Bčn, Stpr (rdtinio statinélis), Rgn. Dem. statiniūkas užrašytas: Auks, Gd, Trš, Rdn, Pkš, Krš, Lpč, Gnt, Lpr, Spn, Rz, Pkp, Lbnl, Pd, Kbl, Tt, Lgč, Tvrj; greičiausiai per apsirikima, kaip bendras abiejų stiebelių pavadinimas — Kntv, Aukšt. Dem. statinitkas užrašytas: Mic, Rdp, Varn, Slpg, Užv, Gml, Vg, Sin, Lkv, Pal, Kv, Nuom. Forma statėlis (hibr. ? plg. lat. stats ,,kuolas, stulpas, statinis“) užrašyta Nair; greičiausiai per apsirikima, kaip bendras abiejų stiebelių pavadinimas — Jo, kaip horizontaliojo stiebelio pavadinimas — Jnšk, Jrgn. Iš atskirų vietų užrašyta ir kitokių vertikaliojo stiebelio pavadinimų: cigénas 0 Pin, verpsčiūko kojélé Mtj, kojūkė Šlv, pérvagis || pervagis Rmč, stdvas Skn. Horizontaliajam stiebeliui vadinti plačiausiai vartojami įvairūs skersšaknies dariniai. Forma skersinis užrašyta: Pp, Škn, Gst, Trš, Brd, Nrv, Urk, Kpčn (statinėlio skersinis), Rk, Krtv, Sd, Rt, VdIn, Sdb, Nj, MZ (rt.), Zdv, Lkv, Kim, Tt, Nrb (verpsteélio skersinis), Kv (pryverpstés skersinis), Kltn, Ut, Spt, Tlm, Vgt, Mtj, Užsl (stulpelio skersinis), Skrd, Pjv, Brt, Seln (verpséioko skersinis), Ilgn, Mrk (verpscioko skersinis), var. skefsinis Srk. Dem. skersinélis užrašytas: Gdč, Pdž, Gln, Pkr, Krb, Gtt, Jtk, Skp, MieZ, Vdln, Kur (vefpscio skersinélis), Užsl (stulpélio skersinélys), Seln; skersinélis Gg. Dem. skersiniūkas užrašytas: Nair, Rdn, Pkš, Krš, Dmš, Lpč, Dž, Lpr, Spn, Nrš, Rz (statiniūko skersiniūkas), Skp, Pkp, Kšl, Pd, Kbl, Lgč, Slv, Alj, Tvrj, Šlpb, 128 Lau (/enčikės skersiniūkas), Btg, Ilgž, Paul, Jrb, Mnšk, Zp, o dem. skersinūkas — Rdp, Šipg, Vg. Šin, Ždv, StirL, Lkv, Skbč, Pašl, Krž, Kim, Šdv, Nuom, Pkrž, Grd, Pšlt (stiebūko skersinūkas), Tms, Grdž, Skr, Alvt, Klam, Svl. Forma skėrsis ir jos vediniai, išskyrus vieną atvejį, užrašyta tik iš žemaičių: skėrsis Rug, Žr, Vvr, Sv, Tvsk; dem. skersélis Lpl, Lk, Rt, Jdr; dem. skersiikas Sk, Pp, Gu, Gd, Trš, Gnt, Lks, Vds, Gdm (statinio skersiūkas), Varn, Gml, o skersitkas — StirK. Be to, su skersdar užrašyta: skefslenté Adm, skeifsmedis Krb, skersinis médis Drg, skefsstiebis Rmč. Iš atskirų vietų užrašyta ir kitokių horizontaliojo stiebelio pavadinimų: alk inė Yl, alkūnikė Šlpg, balžėnūkas Ši, kojėlė Aks, liktūkas (hibr., plg. lat. likt „dėti, statyti“) SIE, statinėlio medėlis Stgv, priešakis verpstūko Msn, prijungimas Alz, ramsčiūkas Št. Baigiant pastabas apie verpstės stiebelių pavadinimus, dar pasakytina, kad, be tikrųjų pavadinimų, kartais pasitaiko užrašytų ir tokių jų pakaitalų, kaip kuélas, lazda, lazdėlė, lazdikė, medaitis, pagalys, pagaliūkas, palkėlė (hibr.), šakaliūkas ir pan. PRIEVARPSTĖS PAVADINIMAI Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, kuodelis paprastai tvirtinamas prie tam tikros lentutės. Tačiau Pietų Lietuvoje vienur kitur jis dedamas ant tam tyčia parinktos kelių ražų medinės šakelės arba reketuko?®. Beto, kai kur skirtingi būna linų (pakulų, pašukų) ir vilnų kuodelio kabinami įtaisai, pvz., apie Eičiūs, Rasčinius, Baftninkus verpiamos vilnos uždedamos ant tam tikros šakutės, o linai Eičiuosė ir Raséiniuose kabinami ant lentelės, Baftninkuose — ant reketuko. Kuodelio lentelės pavadinimai tarmėse gana įvairūs, tačiau jose neužfiksuota tiesioginio pagrindinės Ik. normos!“ — prievarpstė — atitikmens. Artimiausias jai — deminutyvas prievarpstėlė užrašytas irgi tik iš 2 vietų — Žg, Gdč. Retas ir variantas su šaknies balsiu e — prieverpstėlė Vnk. O apskritai tos šaknies ir to darybinio tipo prievarpstės pavadinimai labiausiai paplitę šiaurvakarinėje žemaičių dalyje. Rytinę šio ploto ribą galima vesti per Laižuvą, Viekšniūs, Mickiškę, Vidsodį, Varniūs, pietinę — nuo Vafnių per Eidžiotūs, Žlibinus, Karklėnus (Plungės r.), Stropeliūs, Krėtingą, Pryšmančiūs. Į pietryčius nuo šio ploto irgi dar pasitaiko vienas kitas paskiras užrašymas. 15 Tokia šakelė apie Žaliąją, Kybartus esą ir vadinasi šakūrė. O rekečių ir reketukų būna įvairių. Kartais jie, atrodo, panašūs į šakutę, plg. Lietuvių kalbos žodyno kartotekos užrašymus: „reketys — ...ne iš lentos verpstė, bet iš trišakio sulenkta, ant kurios pririša kuodelį“ Mrs: „reketys — ėglio šakotą šaką gražiai aplygina ir įstato ratelin, prideda tarp šakelių linų ar pakulų ir verpia“ LS. Bet gali būti ir įmantresnių, plg. Žodyno kartotekos užrašymą: „reketirkas, prie kurio pririša kuodelį verpiant, ...padarytas iš 4 stulpelių ir jie sujungti skersiniais — turi stačiakampainės prizmės pavidalą“ Klvr. Kiek galima spręsti iš Lietuvių kalbos atlaso fonduose esančio piešinio, Baftninkų apylinkės reketukas nuo ką tik aprašytojo skiriasi tuo, kad jo abu galai yra smaili — skersiniai abiejuose galuose priglausti prie storesnės šerdies, o reikiamą skersinių išlinkima palaiko ant šerdies tam tikru nuotoliu vienas nuo kito užmauti du nevienodo didumo (viršutinis mažesnis) ratukai. Kokio pavidalo yra buvęs Didvyžių apylinkės reketukas, nežinia, nes iš tos vietos užrašytame Žodyno kartotekoje esančiame lapelyje tepaaiškinta, jog tai ratelio verpstė. 18 Žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1972, p. 611. 9. Užs. Nr. 1026 129