Ratelio verpstės ir jos dalių pavadinimai

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA A. JONAITYTĖ RATELIO VERPSTĖS IR JOS DALIŲ PAVADINIMATL Didžiojoje Lietuvos dalyje verpstė dabar tvirtinama prie ratelio — įstatoma į gulsčiojo ratelio krėslą arba į stačiojo ratelio špūlės skersinio galą. Prie ratelio tvir- tinama verpstė būna dviejų tipų. Pirmojo — labiausiai paplitusio — tipo verpstė su- sideda iš gana ilgo vertikalaus stiebelio, trumpesnio į jį įstatomo horizontalaus stie- belio ir į pastarojo galą įstatomos tam tikros lentelės (kai kur reketuko, šakutės)?. Kuodelis prie lentelės dažniausiai prismeigiamas mediniu, rečiau kauliniu ar meta- liniu smaigeliu, o kartais — pririšamas. Antrojo tipo verpstę sudaro lentelė su ilgu kotu, įstatomu į atitinkamą ratelio dalį, ir smaigelis ar virvutė kuodeliui pritvir- tinti?. Pietrytiniais ir iš dalies pietiniais Lietuvos pakraščiais bei netolimose Baltaru- sijos TSR esančiose lietuviškose salose tebėra išlikusi senovės verpstė, visai atskira nuo ratelio. Tai didoka kuodelio lenta ilgu kotu, kurio galas prikaltas prie specia- lios formos pagrindo plokštės. Verpiant plokštė dedama ant kėdės ar suolo, ir ją prisėda verpėja*. Kuodelis prie tokios verpstės dažniausiai pririšamas, o pati verps- tė būna neišardoma. VERPSTĖS IR JOS STIEBELIŲ PAVADINIMAI Visos verpstės pavadinimas iš tarmių užrašytas palyginti negausiai, o užrašy- mai pasiskirstę labai netolygiai. Verpstės bendro pavadinimo visai nėra užrašyto iš žemaičių. Vakarų aukštaičiuose, be poros išimčių, duomenų turime tik iš kelių pari- binių pietinių šnektelių. Vidurio aukštaičiuose to objekto pavadinimas pasitaiko užrašytas irgi tik iš pietinės tarmės dalies (į pietus nuo Kėdainių). Negausūs ir atsi- tiktiniai duomenys teturimi ir iš rytų aukštaičių — užrašymai be jokio dėsningumo išsibarstę po visą plotą. Užtat, išskyrus tik vakarinę dalį (maždaug iki Nemuno), pačios verpstės pavadinimas kone dėsningai užrašytas dzūkų tarmėje. ! Straipsnyje nagrinėjami duomenys, užrašyti pagal Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programą (žr. Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa, Vilnius, I leidimas 1951, II — 1956, p. 15, klausimo nr. 31). Iš dalies jie dar papildyti Lietuvių kalbos žodyno kartotekos medžiaga. * Piešinį žr. Lietuvių etnografijos bruožai, Vilnius, 1964, p. 302; Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo instrukcija, Vilnius, I leidimas 1954, II— 1958, p. 126. 3 Žr. Lietuvių etnografijos bruožai, p. 303, pav. 167(3). * Piešinį žr. Lietuvių etnografijos bruožai, p. 299, pav. 162. Beje, iš kelių pietrytinių dzūkų šnektų turime užrašytą netgi verpstės prisėdamosios dalies pavadinimą. Tai ranka N&, šiki- nė Mžn, Dv, šikna Dbč, uodega Daul, Grv. 121 Užrašymų negausumui ir netolygiam pasiskirstymui būta ne vienos priežasties. Pirmiausia, Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programoje ir instrukcijoje pačios verpstės kaip atskiro objekto pavadinimo iš viso nebuvo reikalaujama. Ant- ra, ir pirmųjų dviejų tipų verpstės į ratelį įstatomos verpiant linus ar pakulas (vil- nas — tik kai kuriose vietose), o šiaip laikomos nuo jo atskirai, tad Atlaso medžia- gos rinkėjai, ypač dirbdami be instrukcijos, kur pateiktas ratelio su įstatyta verpste piešinys, pačią verpstę lengvai galėjo pamiršti užrašyti: verpstės ir jos dalių pava- dinimų visai neužrašyta daugiau kaip iš 50 tirtųjų viety®. Trečia, vakarinėje lietuvių kalbos ploto pusėje, sprendžiant iš visiško bendrojo verpstės pavadinimo užra- šymų nebuvimo, jos kaip atskiro objekto pavadinimo, atrodo, gali ir apskri- tai nebebūti. Tuo tarpu apstūs duomenys iš dzūkų šnektų aiškintini tuo, kad ten dažnai tebeturima senojo tipo — atskira nuo ratelio — verpstė, paprastai žmonių laikoma vienu dalimis neskirstomu objektu. Kad čia tikrai taip yra, patvirtina labai negausūs atskirų verpstės dalių pavadinimų užrašymai kaip tik šiose dzūkų šnektose. Ir pagaliau, tiek pačios verpstės, tiek jos dalių pavadinimų pilnas ar nepilnas, tiks- lus ar netikslus užrašymas, kaip kartais aiškiai matyti iš surinktosios medžiagos, gerokai pareina ir nuo subjektyvių priežasčių, — nuo tarmių tyrėjų išmanymo, geros valios, tikslumo, o kartais net nuo jų individualaus ,,skonio*. Užrašytieji visos verpstės pavadinimai paprastai yra tokie pat, kaip bendrieji abiejų jos stiebelių pavadinimai, o kartais, jei stiebeliai vadinami katras savaip, kaip vertikaliojo ilgojo stiebelio pavadinimai (pvz., verps¢iokas: 1. verpstė; 2. ver- tikalusis ir horizontalusis verpstės stiebeliai; 3. vertikalusis stiebelis). Žymiai rečiau toks pavadinimas būna užrašytas kaip horizontaliojo stiebelio vardas. Tik reikia pabrėžti, kad joks pavadinimas keliomis reikšmėmis paprastai nebūna užrašytas toje pačioje vietoje: vienoje jis užrašytas viena reikšme, kitoje — kita ir t. t. Dvi to paties pavadinimo reikšmės užrašytos vienoje vietoje gali būti tik tokiu atveju, kai ta vieta tirta du ar tris kartus ne vienu metu: vieni tyrėjai yra užrašę vieną reikšmę, kiti — kitą ir t. t. Tokie daugiareikšmiškumo atvejai gali rodyti du dalykus: 1) kad verpstės ir kai kurių jos dalių pavadinimai tarmėse jau nebe visada griežtai diferen- cijuojami ir 2) kad atlaso medžiagos rinkėjai patys nelabai kaip tas dalis ir jų pavadi- nimus tesuvaikė. Kiek galima spręsti iš medžiagos analizės, daugiareikšmiškumas pareina nuo abiejų minėtųjų dalykų. Daugiareikšmis pavadinimas kartais turi gana kompaktišką vieną bendrą are- alą arba bent jau savotišką koncentracijos plotą. Turint omenyje tai, be to, stengian- tis kiekvieną pavadinimą nagrinėti vienoje vietoje, pačios verpstės pavadinimai į atskirą skyrelį neišskiriami, bet aptariami drauge su atitinkamais jos dalių — stie- belių — pavadinimais. Čia galima pasakyti tiktai tiek, kad visi užrašytieji pačios verpstės pavadinimai turi šaknį verp- (rečiau varp-) ir kad kartais jie pareina dar ir nuo objekto tipo. Pvz., apie Drūskininkus į ratelį įstatomos verpstės pavadinimas yra verpscidkas, o senosios, visai atskiros nuo ratelio — vefpstis. Stengiantis prisilaikyti kokios nors pavadinimų nagrinėjimo eilės sistemos, tos pat šaknies verpstės ir jos stiebelių pavadinimai apžvelgiami pagal reikšmių gausumą: pradedama nuo keturiareikšmių ir baigiama vienareikšmiais, reikšminių grupių * Verpstės ir jos dalių pavadinimai gali būti neužrašyti ir dėl kitko; pvz., iš buv. Klaipėdos krašto tarmių jie labai dažnai neužrašyti todėl, kad ten gana seniai verpimas buvo užmestas ir il- gainiui gerokai primiršti ratelio dalių pavadinimai. ; 122 viduje laikomasi alfabeto tvarkos. Pačios reikšmės dėl trumpumo žymimos romėniš- kais skaitmenimis: I reiškia, kad žodis užrašytas kaip visos verpstės pavadinimas, II — kad žodis užrašytas kaip bendras abiejų verpstės stiebelių pavadinimas, III — kad žodis užrašytas kaip vertikaliojo verpstės stiebelio pavadinimas ir IV — kad žodis užrašytas kaip horizontaliojo verpstės stiebelio pavadinimas. 1. verp- (varp-) šaknies pavadinimai. Įvairiareikšmiai tos šaknies pavadi- nimai sudaro kompaktišką bendrą arealą, apimantį didesnę pusę viso lietuvių kalbos ploto. Vakarinė šio arealo riba, prasidėjusi prie Latvijos TSR sienos, eina per Na- majūnus, Saločiūs, Kriaušiškiūs, Joniškėlį, Rozalimą, Voskėnius, Liūtkiškius, Lė- gečius, Šaūkotą, Šnipaičius, Laužūs, Betygalą, Ilgižius, Rugénus, Vandžiėgalą, Batėgalą, Karmėlavą, Pdderiskius, Mauručiūs, Plūtiškes, Igliauką, Liudvinavą, Kalvariją, Liubdva. Į vakarus nuo tos ribos verp-|varp- šaknies pavadinimai užra- šyti tik iš nedaugelio atskirų vietų. a) Var. su verp-. Užrašytas visomis 4 galimomis rėikšmėmis, tačiau labai re- tas ir iSsibarstgs yra pavadinimas vefpstė (|verpstė) ir jo deminutyvai. I reikšme užrašyta: var. vefpsté Dknn®, Rb, Rk, Vrks, Grb, Ldž, Arn, Pjv, Gnn, Šlčn, Kč, Rud, Lz, Zt, var. verpsté Lkm, Rop, Mgn, Sms, Véz, Aps, Kmo, Zt, dem. verpsté- lė Jnšk, Rz; II reikšme: var. vefpsté Ob, Gdé, Ut, Vdsk, Ig, var. verpsté Vrs, Lgn, dem. verpstélé Ckn; Ill reikšme: var. vefpsté Antk, BIE, vefpstė || verpsté (tarm. varpsta. || varpsta.) Jtk; IV reikšme: var. verpsté Ds, dem. verpstélé Rd, BIE, Ssk. Dem. verpstélis taip pat turi 4 reikšmes. Vieno bendro arealo neturi, bet atski- ros reikšmės kartais buriasi į šiokius tokius koncentracijos plotelius. Jis dažniausiai pasitaiko šiaurinėje ir rytinėje bendrojo verp-/varp- arealo dalyje. I reikšme užr.: Alks, Mnkn, Antz, Kalv, R$, Mdš, K&g, Lb, Ckn, Šiūl, Pstv, Ktn, Gržl, Antr, Akmn, Ker, Sde. II reikšme jis gana dažnai užrašytas plote, kurio ribas maždaug galima vesti per Užūšilius, Namajūnus, Puodžiūs, Jūrgėnus, Panevėžį, Raguvą, Radžiū- nus, Kurkliūs, Alanta, Vidėniškius, Dubingiūs, Joniškį (Molėtų r.), Molėtus, Kirdei- kiūs, Kiemiėnis, Vaiskūnus, Kriaunas, Svobiski. Be to, verpstėlis ta reikšme dar užr.: Zr, Antkm, Skn. III reikšme jis užr.: Jnšk, Jrgn, Rk, o IV— Dbk, Grst. Dem. verpstūkas irgi keturiareikšmis. Jis turi ir palyginti aiškius bei kompak- tiškus bendruosius arealus. Paties didžiojo arealo ribą apytikriai galima vesti per Radžiūnus, Pagirius, Pliupūs, Kėdainius, VandZiégala, Karmélava, Pravieniškės, Palėmenę, Žasliūs, Paparčius, Šiauliūs (Širvintų r.), Skliausčiūs, Šiaudžiūs, Žėlvą, Balninkus, Knitiškiūs. Mažesniojo arealo riba nuo Lenkijos LR sienos eina maždaug per Liubavą, Ketūrvalakius, Igliauką, Plūtiškes, Pašlavantį, Naūjąją Ūtą, Ūdriją, Simną, Barčiūs, Lazdijūs ir mažiausiojo — per Šklėrius, Semeliškės, Kietūviškes, Pa- nerius, Trakus. Keletas to pavadinimo užrašymų turima dar iš įvairių kitų vietų. I reikšme verpstūkas užr.: Krkn, Kzt, Gg, Krm, Msn, SIS, Žsl, Ppr, Plut, Pšlv, Sem, Ig, Onš, Lbv, Žls. II reikšme jis užr.: Geid, Angl, Ob, Ds, Akns, Rdžn, Plp, Pg, Min, Knit, Skdt, Grvn, Kdn, Ssk, Kngš, Zm, Psd, Jkt, Jds, Šš, ZI, Vnd, Mrkt, Vp, Pbs, Krkš, Kkl, Sdz, Bté, Pdg, Manč, Nvrn, Sr, S81, Plm, Cb, Skis, Prv, Ktv, Pnr, Dgrd, Plut, Trak, Kt, Ig, NjU, SKIT, Ldvn, Dkš, Gič, Ud, Tilt, Klvr, Zls, Smn, Sip, Nvn, Rdm, Br¢, Vngr, Lzd, Avz, Kp¢, Pns. III reikšme tas pavadinimas užr.: Ds, Kur, Ok (uzr. verpetukas), Gg, Msn ir IV reikšme — Dpk, Kulv. ~ * Tarminés medZiagos lokalizacija nurodoma laikantis Lietuviy kalbos atlasui nusistatytos gyvenamųjų punktų eilės, tiktai punkto numeris pakeičiamas atitinkamos gyvenamosios vietos pavadinimo santrumpa. 123 Toliau seka verp- šaknies pavadinimai, užrašyti trimis reikšmėmis. Pirmasis. iš jų — vefpstas yra labai retas. I reikšme jis užr.: Jrgl, Vvs, Brsl, Aps, II reikšme — Skls, o III reikšme — Grst. Dem. verpsčiėkas užima bendrą kompaktišką gana didelį arealą į pietus nuo: dem. verpstūkas pagrindinio ploto. Verpsčioko arealo riba nuo BTSR sienos apytik- riai eina pro Kabeliūs, Kūniavą, Vydeniūs, Čebatoriūs, Kuršiūs, Rūdninkus, Ma- celiūs, Panėšiškes, Mefgiškes, Žiežmariūs, Kaišiadėris, Rumšiškes, Armališkes, Pėderiškius, Mauručiūs, Išlaužą, Prienus, Birštoną, Balbičriškį (užr. virpscidkas)?, Gelčiūs, Mėtelius, Avižieniūs, Veisiejus, Lėipalingį, Drūskininkus, t. y. tas area- las aprėpia pačią pietinę dalį vidurio aukštaičių, didžiąją dalį vakarų dzūkų ir vieną kitą paribinę pietinių vakarų aukštaičių šnektelę. Iš kitur verpsčiokas užrašytas tik iš keleto atskirų vietų. I reikšme tas pavadinimas užr.: Arml, Mrč, Krn, Drs, Prn, Uzg, Mrg, NmjB, GI¢, Mcl, Rūdn, Al, Gnn, Pčk, Ilgn, Dre, Chit, Vyd, Vs, LS, Knv, Mas, Drz, Rtn, Kb; III reikšme — Seln, Ilgn, Svl, Mrk. Visur kitur nurodytajame areale verpsciokas užrašytas II reikšme (iš viso 33 vietose). Be to, II reikšme jis dar užr.: Kmn, Tlm, Lkč, Krsn. Nedidelį, bet gana vientisą bendrą plotelį pačiame verp-|varp- arealo pakraš- tyje užima verp- šaknies dariniai su priešdėliais pra-, prie-, pry- (užr. pri-). To plote- lio riba eina per Lėgečius, Baisėgalą, Pociūnėliūs, Krakės, Sutkūnus, IlgiZius, Sni- paičius, Šaūkotą. I reikšme tų darinių visai neužrašyta; II reikšme užr. praverps- tūkas Pc, Az, Krk, Stkn, pryverpstūkas Bsg; III reikšme: prieverpstis Snp, prieverpstūkas Ilgž; IV reikšme: praverpstūkas PSS, prieverpstūkas Šnp, pryverpsčiū- kas Škt. Keletas verp- šaknies pavadinimų yra dvireikšmiai — užrašyti arba I, arba II reikšme. Iš jų didžiausią ir ryškiausią bendrą arealą turi pavadinimas vefpstis (/verpstis), vartojamas pietrytiniais ir iš dalies pietiniais lietuvių kalbos ploto pa- kraščiais. Vakarinė ir iš dalies šiaurinė to pavadinimo arealo riba apytikriai eina nuo Ceikinéliy per Švenčionėliūs, Mielagénus (Švenčionių r.), Troškūnus (Vilniaus r.), Ažūlaukę, Sūdervę, Marijampolį, VéZionis, Vydeniūs, Kūniavą, Drūskininkus, Macevičiūs, Kučiūnus. Netoliese į šiaurę bei vakarus nuo tos ribos šis pavadinimas irgi kartais dar pasitaiko. Var. vefpstis I reikšme užrašytas: Skm, Ckn, MI, Pirš, Švnčn, Švnč, MIS, Rop, TrškV, Ažik, Nmč, Mgn, Sde, Glb, Tilt, Jaš, Gnn, GdIS, Šičnl, Kurm, Daul, Mžn, Vyd, Vėž, Eiš, Btrm, Knv, Dgdn, Spgs, Drsk, Dbč, Grv, Lz, Vrnv, Nč, Rod, Pls, Azr, Zt.® Kur kas retesni to pavadinimo užrašymai II reikš- me — Sdk, Mrp, Pv, Kč. Var. verpstis I reikšme užr.: Zbl, Dail, Mcvé, NG; II reikš- me — Bté, BrčT. Dem. verpsčiūkas turi net 3 kiek ryškesnius koncentracijos plotelius. I reikš- me, be vienos kitos išimties, jis užrašytas rytiniame verpsčio arealo kamputyje, kar-- tais ir greta formos vefpstis: Tvr, Vsn, Antl, Kvlt, Švnčn, Švnč, Grv, be to, labai nu- tolęs nuo tos reikšmės ploto — Stm („,atneštas“ tyrėjų?). II reikšme užrašytas tas deminutyvas sudaro du koncentracijos plotelius. Didesnės koncentracijos yra plo- telis, esantis tarp Biržų ir Vabalninko (tiksliau: Prvj, Obl, Skns, Gtč, Kpr, Vb, Sim, Drsš), kur kas mažesnės — plotelis, esantis įpiečiau Dusetų ir Zarasij (VIE, Ant, Bln, Brčn). Be to, ta reikšme verpsčiūkas užr.: Tr, Kvr, Tj, Antkm, Ldk. * Be to, iš Margininkų dar užr. forma virscidkas. į ® Ta reikšme vefpstis dar užr. iš Lyduvėnų, bet greičiausiai jis ten „nuneštas“ tarmės tyrėjų. 124 Retas ir išsibarstęs yra vedinys verpstdkas. I reikšme jis užr.: Rud, Rtn; TI- Sug, Kš, Kaug, Ryk, Lntv, AkV, Vrn, Lp, Lpln. Tik viena — pirmąja — reikšme užrašyti du verp- šaknies vediniai: verpéja Vėl ir verpstys Prvn. b) Var. su varp-. Dariniai su šaknies balsiu a pasitaiko kur kas rečiau. Dides- nių ištisinių arealų jie taip pat neturi. Dėl jų geografijos apskritai galima pasakyti tiek, kad jie sutinkami vien tiktai šiaurinėje ir šiaurvakarinėje bendrojo verp-|varp- arealo dalyje. Visomis keturiomis galimomis reikšmėmis užrašyti du pavadinimai su varp-. Pirmasis jų yra vafpstė (|varpstė) ir jo deminutyvai. I reikšme vafpstė užrašyta: SmlB, Dkn, dem. varpstikė Skdv; II reikšme varpsté — Vsk, Ltk; III reikšme — Ssk, var. varpsté Dgn, dem. varpstėlė Vdln; IV reikšme — vafpstė Rm, varpstė Užpe, dem. varpstikė Uzv, varpstūkė Mšt. Antrasis keturiareikšmis pavadinimas yra dem. varpstūkas. I reikšme jis užrašytas: St, Slik; II reikšme — Dvnd, Srv, Dt, Bub, Gžn, Lbn; III reikšme — AukSP ir IV reikšme — Graz§ (uZr. skersutinis varpstikas). Trimis reikšmėmis užrašytas tik vienas pavadinimas — vafpstis (/varpstis). I reikšmės jis neturi visai, II reikšme vafpstis užr. Lau, var. varpstis Mtč; III reikšme vafpstis Šnp; IV reikšme — var. varpstis BdŠ. Tiktai dvi reikšmes — II ir III — turi dem. varpsčiūkas. 11 reikšme jis užr.: Er, Ul, Rm, Jtn, AukšP; III — Vrš. Tas pat reikšmes turi ir dem. varpstélis, kuris II reikšme užrašytas: Zml, UZ, SIE, GžnP, Kršš, Svn, Aukš, Užb, Ps, Pnd, Rk, Der, Rz, Mdkn, Sit, Sml, Spr, Jdp, Mžš, V¥n, Smn, Vdkt, Lbn; III reikšme — SI&, Alz, Skp, Si. I atskira grupelę telkiasi prieSdélétieji varp- šaknies dariniai. Jy variantai ir reiks- mes įvairuoja. Dviem reik§mém užrašytas var. prievarpstis: I reikšme — Rgé; ĮTI reikšme — Gražš ir Btg. Kiti dariniai užrašyti tik viena kuria reikšme: II reiks- me — prievarptė NrnJ, pryvarpstė Trm; IV reikšme — pravarpčiūkas Škt, pravarsčiūkas Jsv, pryvarpstis Klm, pryvarptė Užv. 2. Kitokių šaknų pavadinimai. Pavadinimai su kitokiomis šaknimis (ne verp- | varp-) reikšmių turi mažiau, nes, kaip jau buvo pasakyta, nė vienas jų niekur neužrašytas I reikšme, t. y. kaip visos verpstės pavadinimas. Šiaip jie suskyla į dvi grupes: pirmajai priklauso tokie, kurie paprastai užrašyti trimis arba dviem reikšmėmis, antrajai tokie, kurie užrašyti tiktai viena reikšme — arba tik II, arba tik III, arba tik IV. a) Imant alfabetine eile, pirmasis pirmosios grupės pavadinimas yra trireikš- mis hibridas panélé. Kiek didesnį ir aiškesnį plotą tas pavadinimas turi žemaičiuo- se. Ploto ribos yra maždaug tokios: Židikai — Puokė — Seda — Alsėdžiai — Plūn- gė — Alkas — Ūžpeliai — EidZidtai — Rūdupiai — Gadūnavas — Dauginiai — „Purvėnai. Už šio ploto ribų žemaičiuose tas pavadinimas užrašytas dar poroje vietų. Aukštaičiuose jis pasitaiko į šiaurę bei į pietus nuo linijos Radviliškis — Smilgiai (Panevėžio r.) ir Gruzdžių bei Rudiškių apylinkėse. II reikšme panėlė užr.: Pkl, Zst, PrvnM (didžioji panėlė), Mžč, Pk, Sd, Dgn, Drg, Rudš, Als, Gd, Eidž, Vsk, Mdng, Sml; III reikšme — Žd, Srp, Pln, ZIb, Gtt, Aks, Rd, Užpe, Vdin; IV reikšme — Įp, Rdp (statinūko panélé)’. ši 1 Užrašyta dar keletas kitokių tos pat šaknies pavadinimų: III reikšme — pana (sl.) KetS; hibr. panikė Zdv (ilgoji panikė), ŠI (didžioji panikė), paniūkė Dmš (kuodėlio paniūkė). Slavizmas ponas II reikšme — Vrd, III reikšme — Rt, Ždv (rt.). 125 b) Bendrą aiškų arealą, apimantį šiaurinę bei šiaurvakarinę žemaičių dalį, tu- ri rank- šaknies pavadinimai. Rytinė ir pietinė arealo riba eina per Gépailius, Pad- varélits, Dauginius, Trimésédj, Tėlšius, Zlibinus, MiZuikus, Endriejavą, Matéicius, Antkopti, Gargzdus, Kalėtę. Taigi vidurinė rank- šaknies pavadinimų arealo dalis kryžiuojasi su panėlės arealu. Vakarinėje rank- šaknies arealo dalyje, maždaug iki linijos Ylakiai — Puokė — Varduva — Alsėdžiai — Plūngė — Mižuikai — Endriejavas — Mataičiai vyrauja pavadinimas ranka. Jis užrašytas trimis reikšmėmis: II, III ir IV. Vyraujanti reikšmė yra II. Ta reikšme ranka užrašyta: Skd, Šrk, Plkn, Žemt, Ms, Vbl, Pk, Šaukl, Vndk, Vrd, Ket, Dr, Slnt, Gntl, Skrp, Als, Strp, Msn, Bbr, Krtn, Klnš, KrkIP, Pln, Sak, Mžui, Grg, End, Mtg, be to, dar LZ ir Vkš. III reikšme ji užr.: Le, YI, Ip, Gntl, Krtn, KrkIP, ZIb, Klo ir IV reikšme — Srp, Bdr, Antk. Tokias pat tris reikšmes turi ir dem. rankélé. II reikšme jis užrašytas: Knb, Ski, Zd, Gp¢, Piev, Trm, Dgn; III reikšme — Urv, o IV reikšme — Lc, Dpš, Trk, Pdv, KetS, KE, Gntl, TI, Krtn, KrkIP, ZIb, LapK*®. Tos šaknies vedinys rafikena (tarm. rgnkena) turi dvi reikšmes — II ir III. II reikšme jis užrašytas: Kerv, Klgr, Žbn, Grg; III— Bdr, LapK. Be to, II reikšme dar užr.: dem. rankenėlė Klk, dariniai — rankinė Sklir rankturys Vgr. c) Didelį ir palyginti aiškų bendrą arealą Lietuvos pietvakarinėje dalyje turi įvairūs stieb- šaknies pavadinimai. Rytuose nuo Lenkijos Liaudies Respublikos sienos iki Betygalos tos šaknies pavadinimų arealas ribojasi su bendruoju verp- / varp- šaknies pavadinimų arealu (žr. p.123), šiaurvakariuose nuo Kojėlių iki Švėkš- nos — su rank- šaknies pavadinimų arealu, o likusioji šiaurinė ir iš dalies šiaur- rytinė riba yra tokia: Švėkšna — Stirbiškė — Šilalė — Girdiské — Adomaičiai — Skabūčiai — Labūnavčlė — KraZziai — Kelmė — Lyduvėnai — Betygala. Tiktai dar pasakytina, kad iš nurodytojo ploto reikia atmesti didžiąją dalį buv. Klaipėdos krašto tarmių, iš kurių šių verpstės dalių pavadinimų neužrašyta (plg. p. 122 išnašą 5).Šiokia tokia tos šaknies pavadinimų koncentracijos tendencija dar pastebima šiau- rėje, palatvėje, plote tarp Gėpaičių, Papilės, Gruzdžių, Rudiškių ir Žagūrės. Dar iš keleto kitų vietų tos šaknies pavadinimai užrašyti atsitiktinai. Bendrajame areale įvairūs stieb- šaknies pavadinimai užrašyti daugiau ar mažiau pramaišiui ir aiškes- nių atskirų plotelių kaip ir nesudaro. Reikšmių jie taip pat turi nevienodai. Daugiau- Sia — po tris reikšmes — turi kai kurie deminutyvai. Dem. stiebėčlis turi II, III ir IV reikšmes. Iš jų aiškiai vyraujanti yra II reikšmė, Ta reikšme šis deminutyvas užrašytas: Žg, Gpč, Dlb, Sbl, Kyb, Rudš, Pžč, Adm, Pj, Nmk, Vn, Žv, Jc, Trg, Jni, Pšlt, Erž, Kul, Vrt, Žnd, Paul, Mdn, Rgl, Eič, Grdž, Bit, Sdr, Jrb, Jt, Kriū, Vikj, Zp, Grš, Šnk, Nm, Žvr, Br, KzR, Zal, Plv, KzK, ĄžB, Mzr, Kbr, Alvt, Vlkv, Kps, Vlkb. III reikšme stiebėlis užr.: Gdč, Dpš, Trk, KIš, Grd, Alj, Trs, Pgr, Lm, Rs, Žgč, Jc, Pau, Mšt, Paul, Stak, Grdž, Skr, Jrb, Skrd, ĄžB, Alvt, Klam, Brt ir IV reikšme — NmšŠ, Lauks, DglšR. Tokias pat tris reikšmes turi ir dem. stiebūkas. Daugiausia užrašymų yra su II reikšme — Alj, Bt, Vdk, Grk, Ar, Jd, Pgsn, DgišR, Raud, VI, Ck, Sk, Lkš, Bjr, Agu, Br, KzR, Žal, Alk, Plv, Klam, truputį mažiau su III — Pp, Lbnl, Skbč, Pašl, Krž, Kim, Adm, Pkrž, Sg, Stl, NmšŠ, Lau (/enčikės stiebūkas), Pšlt, Ar, DglšR, Pjv, IV reikšme tas dem. užrašytas rečiausiai — Pkrž, Pgr, Vdk, Rs, Jc, Pau, Stak. 10 Be to, IV reikšme dar užrašyta deni.: rankikė Klo, rankiūkė Slv, statinėlio rankūtė Lnkv, 126 Forma stiebas užrašyta dviem reikšmėm: II ir III; II reikšme — Kjl, Sk¢, Nmk, Jni, Smln, Vinč, Blk, Zal, ĄžB, Kbr, Všt, Graz', o III reikšme — Drg, Plik, Šv, StirK, Rm (užr. varpstés stiebas), Tvsk, BdS, SII, Vdk, Ktč, Pau, Lauks. Pora stieb- šaknies vedinių užrašyti tik viena — III — reikšme. Tai dem. stie- biūkas Drg, Ldv, Btg ir stiebūtis VI. d) Trimis reikšmėmis užrašytas deminutyvinis pavadinimas stulpėlis, o dviem reikšmėm — stulpiūkas. Abu jie palyginti reti, aiškių arealų neturi. Pramaišiui su kitų šaknų pavadinimais jie daugiausia užrašyti dešiniajame Nemuno krante verp- | varp- ir stieb- šaknų pavadinimų arealy sandūroje. Rytų Lietuvoje jie grupuo- jasi apie liniją Sūviekas — Kūktiškės. Kitur užrašyti tik iš atskirų vietų. Dem. stulpėlis užrašytas II, III ir IV reikšme. II reikšme užr.: Svk, Avl, Ant, Tršk, Jknn, Sug, Ktk, Bté, Jaš; III reikšme — Sdb, Skt, Pšš, Šlpb, Jsv, Kulv, Me, Mnšk, Užsl; IV reikšme — Ldv, Šnp, Arn. Dem. stulpiūkas užrašytas II ir III reikšme. II reikšme užr.: Gnč, Btg, Lnč; III reikšme — Kši, Kim, Pkrž, Ldv, Slv, Tvrj, Zp. Be to, forma stulpeliūkas II reikš- me dar užr. Tj. e) Iš dar mažiau paplitusių pavadinimų dviem reikšmėm — III ir IV — užra- Sytas deminutyvas stipinūkas: III reikšme — Kltn, o IV — Vg, Lkv. Kiti pasitai- kantys tos šaknies vediniai užrašyti vien tiktai III reikšme: stipikė Vvr, stipinas Rt, Klm, Tt, stipiniūkas Pkrž. Toliau eina įvairūs viena kuria nors reikšme užrašyti pavadinimai. Iš šios gru- pės rečiausiai pasitaiko tokie, kurie užrašyti II reikšme. Tai sl. kavaliérius Kbl, hibr. kuodėlštangė Drck, sargėlis Mrč, sargiūkas Mtč, hibr. stabélis (plg. lat. stabs „,stiebas, stulpas“) Kri, Nair, steibūlai (užr. stebūlūi) Rsn, hibr. panélés'® kėja Stpr, panėlės kojos“ NrnJ, verpstės kotas Dbk, verpstės kotėlis Bržn, hibr. verpsčiūko romėlis Kvlt. Būdingų vien III arba vien IV reikšme, t. y. kaip vertikaliojo arba horizontalio- jo verpstės stiebelio vardai, užrašytų pavadinimų negausu. Be to, abu stiebeliai, kiek galima spręsti iš turimos medžiagos, aiškiai atskirus pavadinimus turi ne tokia- me jau dideliame plote. To ploto ribą apytikriai galima nusakyti taip: Švėkšna — Rietavas — Telšiai — Papilė — Meškūičiai — Vaškai — Pakrūojis — Šeduva — Šiluva — Šilalė — Švėkšna. Kitur, kaip matyti iš aptartųjų daugiareikšmių pavadi- nimų, jų vardai gerokai sumišę, nors kartais tam tikrų diferencijavimo tendencijų galima užčiuopti. Sakysim, tos pat šaknies stiebelių pavadinimai vienas nuo kito kartais skiriasi: 1) priesaga, pvz., al* — raiikena, b — ranka Bdr, a — raiikena, b — rankėlė LapK, a — stiebėlis, b — stiebukas Pgr, Jc, Stak, a — stiebūkas, b — stiebėlis NmŠ, DglšR, a — varpstėlis, b — varpsčiūkas Ši; 2) nedeminutyvine ir deminutyvine forma, pvz., a — prieverpstis, b — prieverpstūkas Šnp, a — “1 Pastarosiose dviejose vietose (Vt, Graž) užrašyta stiėbas. Neturint užrašytų kitų linksnių, neaišku, ar tvirtagalė priegaidė čia tarmės faktas, ar tyrėjų klaida. 12 Panelė tose apylinkėse vadinama lentutė, prie kurios prismeigiamas kuodelis. 13 T šiaurę nuo Biržų, pačioje palatvėje, III reikšme — kaip vertikaliojo verpstės stiebelio pavadinimas — užr. kdja Kld, Ttr, Ljn. Sprendžiant iš to, kad šiose vietose dėsningai neužrašytas horizontaliojo stiebelio vardas, kdja Cia greičiausiai laikytina bendru abiejų stiebelių pavadinimu. Tai pat reikšmei, tur būt, priskirtinas ir dem. kojėlė GžnP, kuris tyrėjų yra užr. IV reikšme. '4 Aptariant čia verpstės stiebelių pavadinimų diferencijavimo priemones, vertikalusis stie- belis žymimas raide a, horizontalusis raide b. 127 ranka, b — rankėlė Gntl, KrkIP, Žlb, a — ranka, b — rankikė Klo, a — stie- bas, b — stiebėlis Lauks, a — stiebas, b — stiebūkas Vdk, Pau, a — vefpstas, b — verpstėlis Grst, a — verpstė, b — verpstėlė BIE; 3) nedeminutyvine ir deminu- tyvine forma su pažyminiu, pvz., a — ranka, b — mažėji rankėlė Lc, Krtn; 4) pa- Zyminiais, pvz., a — stabėlis (hibr.), b — skersinis stabėlis Kri, a — stiebėlis, b — skersinis stiebėlis Vlkv, a — stiebūkas, b — skersinis stiebūkas V1, a — varps- čiūkas, b — mažėlis varpsčiūkas AukšP, a — verpstūkas, b — maZésnis verpstū- kas Vnd, a — didfsis stiebėlis, b — stiebėlis Trg, Jni, a — aukštoji panėlė (hibr.), b — mažėji lentélés panėlė Sd, a — didžioji ranka, b — mažėji ranka Klnš, a — il- gasai verpstėlis, b — skersinis verpstėlis Lel, a — išilginis stulpeliūkas, b — skersi- nis stulpeliūkas Tj, a — išilginis varpstėlis, b — skersinis varpstėlis Šmn, a — iš- ilginis verpstūkas, b — skersinis verpstūkas Čb, a — statinis varpstėlis, b — skersi- nis varpstėlis Der, a — stiebėlis didysis, b — stiebėlis mažiūkas Eič, a — stiebūkas didysis, b — skersinis stiebūkas Sk; 5) priesaga ir pažyminiu, pvz., a — stiebėlis, b — skersinis stiebūkas Rs. Plote, kuriame abu stiebeliai turi atskirus vardus, vertikalusis stiebelis paprastai vadinamas įvairiais stfat- šaknies vediniais. Forma statinis, išskyrus trejetą atvejų, užrašyta iš vakarinės minėtojo ploto dalies — iš įvairių žemaičių šnektų: Pdv, Pp, Rdp, Urk, Dž, Lks, Vds, Gdm, Žr, Slpg, Sauk, Krtv, Tv, Vg, Mtč, StirL, Lkv; greičiausiai per apsirikimą, kaip bendras abiejų stiebelių pavadinimas — Eig, Eidž. Aukštaičiuose statinis užr.: Škn, Kpčn, Srk, var. statinys — Spt. Tik žemaičių šnektose pasitaiko dem. statinėlis: Rug, Lpl, TI, Lk, Šdv, ir tik aukštaičių šnektose statinėlis: Stgv, Mkn, GZnP, Gst, Brd, Nrv, Lnkv, Gln, Nrš, Pkr, Krb, Sd, Miež, Nj, Skt; greičiausiai per apsirikima, kaip bendras abiejų stiebelių pavadinimas — Bčn, Stpr (rdtinio statinélis), Rgn. Dem. statiniūkas užrašytas: Auks, Gd, Trš, Rdn, Pkš, Krš, Lpč, Gnt, Lpr, Spn, Rz, Pkp, Lbnl, Pd, Kbl, Tt, Lgč, Tvrj; greičiausiai per apsirikima, kaip bendras abiejų stiebelių pava- dinimas — Kntv, Aukšt. Dem. statinitkas užrašytas: Mic, Rdp, Varn, Slpg, Užv, Gml, Vg, Sin, Lkv, Pal, Kv, Nuom. Forma statėlis (hibr. ? plg. lat. stats ,,kuolas, stulpas, statinis“) užrašyta Nair; greičiausiai per apsirikima, kaip bendras abiejų stiebelių pavadinimas — Jo, kaip horizontaliojo stiebelio pavadinimas — Jnšk, Jrgn. Iš atskirų vietų užrašyta ir kitokių vertikaliojo stiebelio pavadinimų: cigénas 0 Pin, verpsčiūko kojélé Mtj, kojūkė Šlv, pérvagis || pervagis Rmč, stdvas Skn. Horizontaliajam stiebeliui vadinti plačiausiai vartojami įvairūs skers- šaknies dariniai. Forma skersinis užrašyta: Pp, Škn, Gst, Trš, Brd, Nrv, Urk, Kpčn (stati- nėlio skersinis), Rk, Krtv, Sd, Rt, VdIn, Sdb, Nj, MZ (rt.), Zdv, Lkv, Kim, Tt, Nrb (verpsteélio skersinis), Kv (pryverpstés skersinis), Kltn, Ut, Spt, Tlm, Vgt, Mtj, Užsl (stulpelio skersinis), Skrd, Pjv, Brt, Seln (verpséioko skersinis), Ilgn, Mrk (verpscio- ko skersinis), var. skefsinis Srk. Dem. skersinélis užrašytas: Gdč, Pdž, Gln, Pkr, Krb, Gtt, Jtk, Skp, MieZ, Vdln, Kur (vefpscio skersinélis), Užsl (stulpélio skersinélys), Seln; skersinélis Gg. Dem. skersiniūkas užrašytas: Nair, Rdn, Pkš, Krš, Dmš, Lpč, Dž, Lpr, Spn, Nrš, Rz (statiniūko skersiniūkas), Skp, Pkp, Kšl, Pd, Kbl, Lgč, Slv, Alj, Tvrj, Šlpb, 128 Lau (/enčikės skersiniūkas), Btg, Ilgž, Paul, Jrb, Mnšk, Zp, o dem. skersinūkas — Rdp, Šipg, Vg. Šin, Ždv, StirL, Lkv, Skbč, Pašl, Krž, Kim, Šdv, Nuom, Pkrž, Grd, Pšlt (stiebūko skersinūkas), Tms, Grdž, Skr, Alvt, Klam, Svl. Forma skėrsis ir jos vediniai, išskyrus vieną atvejį, užrašyta tik iš žemaičių: skėrsis Rug, Žr, Vvr, Sv, Tvsk; dem. skersélis Lpl, Lk, Rt, Jdr; dem. skersii- kas Sk, Pp, Gu, Gd, Trš, Gnt, Lks, Vds, Gdm (statinio skersiūkas), Varn, Gml, o skersitkas — StirK. Be to, su skers- dar užrašyta: skefslenté Adm, skeifsmedis Krb, skersinis mé- dis Drg, skefsstiebis Rmč. Iš atskirų vietų užrašyta ir kitokių horizontaliojo stiebelio pavadinimų: alk i- nė Yl, alkūnikė Šlpg, balžėnūkas Ši, kojėlė Aks, liktūkas (hibr., plg. lat. likt „dėti, statyti“) SIE, statinėlio medėlis Stgv, priešakis verpstūko Msn, prijungimas Alz, ramsčiūkas Št. Baigiant pastabas apie verpstės stiebelių pavadinimus, dar pasakytina, kad, be tikrųjų pavadinimų, kartais pasitaiko užrašytų ir tokių jų pakaitalų, kaip kuélas, lazda, lazdėlė, lazdikė, medaitis, pagalys, pagaliūkas, palkėlė (hibr.), šakaliūkas ir pan. PRIEVARPSTĖS PAVADINIMAI Kaip jau minėta straipsnio pradžioje, kuodelis paprastai tvirtinamas prie tam tikros lentutės. Tačiau Pietų Lietuvoje vienur kitur jis dedamas ant tam tyčia parink- tos kelių ražų medinės šakelės arba reketuko?®. Beto, kai kur skirtingi būna linų (pakulų, pašukų) ir vilnų kuodelio kabinami įtaisai, pvz., apie Eičiūs, Rasčinius, Baftninkus verpiamos vilnos uždedamos ant tam tikros šakutės, o linai Eičiuosė ir Raséiniuose kabinami ant lentelės, Baftnin- kuose — ant reketuko. Kuodelio lentelės pavadinimai tarmėse gana įvairūs, tačiau jose neužfiksuota tiesioginio pagrindinės Ik. normos!“ — prievarpstė — atitikmens. Artimiausias jai — deminutyvas prievarpstėlė užrašytas irgi tik iš 2 vietų — Žg, Gdč. Retas ir variantas su šaknies balsiu e — prieverpstėlė Vnk. O apskritai tos šaknies ir to darybinio tipo prievarpstės pavadinimai labiausiai paplitę šiaurvakarinėje žemaičių dalyje. Rytinę šio ploto ribą galima vesti per Laižuvą, Viekšniūs, Mickiškę, Vidso- dį, Varniūs, pietinę — nuo Vafnių per Eidžiotūs, Žlibinus, Karklėnus (Plungės r.), Stropeliūs, Krėtingą, Pryšmančiūs. Į pietryčius nuo šio ploto irgi dar pasitaiko vie- nas kitas paskiras užrašymas. 15 Tokia šakelė apie Žaliąją, Kybartus esą ir vadinasi šakūrė. O rekečių ir reketukų būna įvairių. Kartais jie, atrodo, panašūs į šakutę, plg. Lietuvių kalbos žodyno kartotekos užrašymus: „reketys — ...ne iš lentos verpstė, bet iš trišakio sulenkta, ant kurios pririša kuodelį“ Mrs: „reketys — ėglio šakotą šaką gražiai aplygina ir įstato ratelin, prideda tarp šakelių linų ar pakulų ir verpia“ LS. Bet gali būti ir įmantresnių, plg. Žodyno kartotekos užrašymą: „reketirkas, prie kurio pririša kuodelį verpiant, ...padarytas iš 4 stulpelių ir jie sujungti skersiniais — turi stačia- kampainės prizmės pavidalą“ Klvr. Kiek galima spręsti iš Lietuvių kalbos atlaso fonduose esančio piešinio, Baftninkų apylinkės reketukas nuo ką tik aprašytojo skiriasi tuo, kad jo abu galai yra smai- li — skersiniai abiejuose galuose priglausti prie storesnės šerdies, o reikiamą skersinių išlinkima palaiko ant šerdies tam tikru nuotoliu vienas nuo kito užmauti du nevienodo didumo (viršutinis mažesnis) ratukai. Kokio pavidalo yra buvęs Didvyžių apylinkės reketukas, nežinia, nes iš tos vietos užrašytame Žodyno kartotekoje esančiame lapelyje tepaaiškinta, jog tai ratelio verpstė. 18 Žr. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1972, p. 611. 9. Užs. Nr. 1026 129 Iš visų žemaitiškų variantų 1k. normai artimiausias yra pry varpstė. Nors atski- ro ištisinio plotelio jis neužima, be to, yra užrašytas dažniausiai šalia kitų variantų ar pavadinimų, bet vis dėlto labiau koncentruojasi nurodytojo bendrojo arealo pietry- čių kampe, užr.: Vrd, Als, Eig, KrkIP, už arealo ribų — Pašl; var. pryvarpsté užr.: Žlb, Vds; už arealo ribų užrašytas var. pryvarpstis Kšl; dem. privarpstelė užr. Vkš. Iš kelių vietų užrašyta formų su šaknies balsiu e: pryverpstė Strp, Kbl, pryverpstė Rdp, Eidž, Kv, be to, abejotina forma pryverpė Eidž. Labiau šiaurrytiniame bendrojo arealo kampe, galima sakyti, ištisinį plotelį užima forma pryvarptė, užr.: Pkl, Lz, Pk, Dgn, Gntl, be to, Gršl, Varn, var. pry- varptč ZIb, pryvarptas Sd, dem. pryvarptėlė užr. Knb, Zst ir pryvarptelė — Skl, Dpš, Urv, Trk, Dgn, Mic. Be to, užr. forma pryvarpelė Gu. Vientisiausią ir aiškiausią plotelį turi var. pryvartė (| pryvartė), užimantis visą vakarinę bendrojo arealo dalį. Rytinė to plotelio riba eina per Kerviūs, Ylakius, Vabaliūs, Vindeikiūs, AlsédZius, Babrungėnus. Forma pryvartė užr.: Msn, Krtn. Ne savo areale užr. dem. privartelė Vkš. Pavadinimas vefpstė!" atskirais užrašymais yra išsibarstęs po įvairias tarmes. Jis užrašytas: Kld, Bčn, Tim, Me, Skrd, Klv, Jv; šalia kitų pavadinimų — Gtč, Vb, Pašl, Stak, Nmn, Lp. Taip pat išsibarstęs ir beveik visada užrašytas šalia kokio nors kito pavadinimo yra ir var. verpstė — TI, Eidž, Vvr (rt.), Dbk, Sug, Cl, Avž. Retas ir dem. verpstėlė — TI, Rdp, Sdk, Vgt, Dkš. Vyriškosios giminės forma vefpstis užr. Skn, var. verpstis — Paul, Grdž; dem. verpsčiūkas — Gtč, Vb, Kvlt, verpscio- kas Ilgn, verpstėlis Pbr, Pin, Vdln, Nrb, verpstinėlis Šd, verpstukėlis Vdkt. Pasitaiko užrašytų formų su šaknies balsiu a, tai: vafpsté RdN, Pk, Gin, Grk, varpstė Lks, Vds, Aks, Šlpg, dem. varpstikė Trš, Užv, vaipstis Žd, Vg, dem. varps- tėlis Ttr, Ljn, Nair, Mdkn, varpstūkas Bub. Nedidelį, bet labai aiškų ir vientisą arealą turi hibridinis prievarpstės pavadi- nimas kuodėlnyčia. Arealo riba, netoli Sudargo prasidėjusi nuo RTFSR Kalinin- grado srities sienos, eina per Vertimūs, Žindaičius, Girdžiūs, Skirsnemunę, Raudd- nę, Kriūkūs, Aguikiske, Pilviškius, Vilkaviškį, Alvitą, Kybartus, t. y. tas pavadi- nimas labiausiai būdingas daliai veliuoniškių ir pietinių vakarų aukštaičių, bet šiaurvakariniame arealo kampe aprėpia ir paribines šiaurinių vakarų aukštaičių šnektas. Ne savo areale jis užrašytas tiktai Gervinėje, t. y. jau Zemaiciuose. Visų didžiausią bendrą plotą užima įvairūs /ent- šaknies pavadinimų varian- tai. Žemaičiuose tos šaknies darinių visai neužrašyta tik pryvartės ir jos variantų plote. Vakarų aukštaičiuose, išskyrus paribio šnekteles, jų nėra kuodėlnyčios areale beiį pietus nuo to arealo esančiose šnektose. Į /ent- šaknies variantų plotą taip pat įeina geroka dalis rytų aukštaičių tarmės ir pačios vakarinės rytų dzūkų šnektelės. Rytinę bendrojo /ent- šaknies variantų arealo ribą apytikriai galima vesti per Virškupėnus, Afiglininkus, Šukiėnis, Berklainiūs, Dafišiškius, Šalteniūs, Kafsa- kiškį, Panevėžį, Raguvą, Traūpį, Jotainius, Okainius, Gaižūnus, Pasėdą, Markū- '7 Tas ir kiti toliau pateikiami verp-/varp- šaknies pavadinimai, jų variantai ir deminutyvai, lygiai kaip ir kai kurie priešdėlėtieji jų dariniai, iš kitų vietų užrašyti kaip bendri visos verpstės ar jos stiebelių pavadinimai (plg. p. 123—125). Neaišku, ar visur tokie užrašymai atspindi realiūs tarmių faktus, t. y. tai, kad skirtingose tarmėse tuo pačiu vardu vadinami skirtingi objektai, ar kai kur jie atsiradę dėl to, kad tyrėjai supainiojo verpstės dalis. 130 | tiškius, Gegužinę, Vievį ir toliau į pietryčius iki pat Dievėniškių. Tiesa, į pietryčius maždaug nuo linijos Drūskininkai — Perloja — Varėna — Valkininkai — Mari- jampolis prievarpstės pavadinimas apskritai labai retai kur teužrašytas. Bendrąjį /ent- šaknies arealą įvairūs variantai suskaldo į mažesnius plotelius. Kartais tie ploteliai vienas nuo kito atsiriboja labai griežtai, o kartais iš dalies susi- kerta, susikryžiuoja. Žemaičiai tarp Kretingds, Plūngės, Rietavo, Žviūgių, Vainūto, Ramūčių, Vei- viržėnų, Dumpii, Plikių prievarpstei vadinti vartoja formą /entūlė ar jos vedinius: lentalėlė Pln, lentalikė Vvr; be to, tas vedinys dar užr. Šdv. Šiaurinę ir rytinę bendrojo /ent- šaknies arealo dalį užima dem. lentélé. Jo uži- mamo ploto riba, prasidėjusi nuo Latvijos TSR sienos, eina maždaug pro Židikūs, Sėdą, Varduvą, Gadūnavą, Papilę, Šiupyliūs, Šiauliūs, Radviliškį, Vaidulonius, Pociūnėliūs, Šlapaberžę, Kėdainius, Labūnavą, Vandžiėgalą, Rumšiškes, Žiežma- riūs, Barčiūs (Trakų r.), Valkininkūs, Kuršiūs. Be to, tas deminutyvas turi dar du mažus atskirus plotelius — vieną žemaičiuose tarp Lieplaukės, Luokės, Šlapgirės, Rietavo, Žlibinų, kitą rytų aukštaičiuose apie Kurkliūs, Žėlvą, Juodausius, Pabais- ką; šiaip iš atskirų vietų jis užrašytas ir kitų pavadinimų plotuose. Dem. lenčiūkė pagrindinis arealas užima trikampį tarp Baisėgalos, Žeimių ir Aridgalos, be to, tas deminutyvas dar užrašytas iš atskirų vietų — Zg, Drg, Dmg, Skt, Ldv, Slv, Alj, Ktv, Trak. Nedidelis ir nelabai aiškus dem. lenciké plotas. Jis yra į vakarus nuo /enčiū- kės arealo ir gana siauru ruožu tęsiasi abipus žemaičių dūnininkų ir aukštaičių ri- bos. To ploto ribas apytikriai galima vesti per Džiuikiūs, Aukštelkę, Siaulénus, Reks- čiūs, Betygalą, Pagausantį, Juodaičius, Pauliūs, Vidūklę, Giniočiūs, Kubiliūs, Pa- dubysį, Gūdmoniškę. Į vakarus nuo šio ploto gana aiškų ir vientisą arealą užima dem. lentikė. Šiaurinė to deminutyvo arealo riba žemaičių donininkų plotu eina per Defceklius ir Kojeliūs, dūnininkų plotu per Tvaskučiūs, Tėnenius, Pajūrį, Tverūs, Šlapgirę, to- liau dounininkų pakraščiu per Kaunatūvą, Tryškius, Papilę, nuo čia suka į pietry- čius ir žemaičių-aukštaičių riba eina iki Šiaulių, o toliau atsiduria į /enčikės ploto vakarinę ribą. Pietinė /entikės arealo riba, galima sakyti, eina Nemunu. Pačią pietinę bendrojo /ent- šaknies arealo dalį užima dem. lentūkė. Vakarinė ir šiaurinė jo užimamo ploto riba eina per Navininkūs, Ketūrvalakius, Pilviškius, Kazlų Rūdą, Išlaužą, Birštoną, Gripiškes, Panėšiškes. Dem. l/entūtė užima labai nedidelį ištisinį plotelį tarp Lekėčių, Péderiskiy, Mozūriškių, Kazlįū Rūdės ir Sunkariii. Be to, greta kitų pavadinimų jis uZr.: Btg, Jni, Erž, Vrt, DgISR, Lbn, Bit, Smin, Alvt, Klam, Klvr, Prl. Kitokie /ent- šaknies variantai (lenta, lentelyté, lentyté ir pan.) yra labai išsibars- tę, negausūs ir atskirų plotelių nesudaro. Į rytus nuo bendrojo /ent- šaknies arealo tęsiasi /opet- šaknies variantų plotas. Vakarinė ploto riba eina per Virškupėnus, Gataučiūs, Vabalniūką, Karsakiškį, Miežiškius, Ramygalą, Aukštadvarį (Panevėžio r.), Pagirius, Siesikus, Markūtiš- kius, Mančiušėnus, Neverėnis. Tos šaknies variantai savo atskirų aiškesnių arealų nesudaro. Apskritai, iš tos šaknies variantų vyrauja dem. /operčlė (rytiniame bend- rojo arealo pakraštyje iš atskirų vietų užr. lopetélé), o dem. lopetytė (priegaidė ty- rėjų žymėta vidurinė) užrašytas pramaišiui su juo. 9* 131 Pietvakarinės kapsų šnektos vartoja iš buv. Rytprūsių vokiečių skolinto pava- dinimo variantus ir perdirbinius'®. Tai wikelé' Všt, Graž, Brt, vikėlė Pjv, Klam, vikelka (hibr.?) Žal, vikelnyčia (< vikelė-kkuodėlnyčia) Plv, užr. viklpurė?? Kbr, vikelpė Žal, Kbr, vikeltupė Alk, VIkv. Kaip prievarpstės pavadinimas iš atskirų vietų dar užrašytas hibr. panélé Nrnl, Stpr, Rdn, Bbr, Pkr, Kpčn, Vsk, Ėr, Jsv, bet neaišku, ar tikrai čia visur tuo vardu vadinama prievarpstė, o ne kuri kita verpstės dalis (plg. p. 125). Kitokių prievarpstės pavadinimų labai reta. Užrašyta tik b0ba Skt, galvėlė VIE, Tršk, Lel, tarm. kr'0"gt (<?) PZ. Beje, kone iš visų rytų dzūkų tos verpstės dalies pavadinimo apskritai neužra- šyta (plg. p. 122). VIRBALO PAVADINIMAI Kaip jau minėta, kuodelis prie prievarpstės pririšamas virvute, pvz., Rb, Kmn, Kzt, Antkm, Skn, Gdr, Zbl, Mgn, Užg, Sem, BrčT, Klam, VIk, GdIS, Seln, Mžn, Srj, Drsk, Rud, Aps, Kmo, Grv, Lz, Vrnv*?*, arba prismeigiamas tam tikru smaige- liu. Smaigelis paprastai būna medinis, bet kai kur daromas iš žąsies sparno kaulo, pvz., Vdkt, Prk, Pžč, Vrt, Žnd. Kartais, iš ko padarytas smaigelis, nusako pats jo pavadinimas, pvz., kaulėlis GžnP, kauliūkas Dmp, Kjl, Kbl, Lnč, Mdn, Eič, Smln, Agu, Br: drata (germ.) Tršk, dem. drarėlė (hibr.) Kur, drūtas (germ.) Vnd, Uzsl, Ktv, Trak, dem. dratélis (hibr.) Pnr; cviékas (sl.) Sb, Všn, cviekėlis (hibr.) Mdš; nėglis (germ.), Drck, užr. dem. negeliūkas (hibr.) Kbr; vinis Klam ir pan. Šiaipjau plačiausiai vartojamas kuodelio smaigelio pavadinimas yra su Ik. norma sutampantis vifbalas bei jo deminutyvai. Tos šaknies variantų beveik visai neužrašyta tiktai didžiojoje dalyje žemaičių, maždaug į vakarus ir į šiaurę nuo li- nijos Leckava — Tirkšliai — Pievėnai — Trimčsėdis — Rūdupiai — Eidžiotai — Kraziai — Ginidčiai — Raséiniai — PaSaltuonys — Jociai — Pagramantis — Zvii- giai — Teneniai — Stirbiské (Kvėdarnos apylinkė) — Satigos. Reti jie ir dalyje Piety Lietuvos šnektų, plote tarp Kučiūnų, Daukšių, Jiézno, Mergiškių, Onuškio, Merkinės. Šios šaknies deminutyvai labai aiškių atskirų arealų nesudaro. Galima tik pa- sakyti, kad dem. virbalėlis dažniausiai užrašytas vad. Mūšos upyno (ypač kairiojo Mūšos kranto) šnektose — Stgv, Nair, Mkn, GžnP, Kršš, Jnšk, Ps, be to, gretimai — Pbr. Forma virbalėlis koncentruojasi smailiame žemaičių šnektų trikampyje tarp Knabikų, Luokės, Klykolių. 18 Tačiau iš turimų užrašymų neaišku, ar tais variantais ir perdirbiniais vadinama kuodelio lentelė, arreketukas (šakutė), nes pavadinimas paprastai užrašytas be objekto nusakymo, o kartais nurodomos abi realijos, pvz., ..lentuté ar šakutė“ Vikv. 19 Plg, „der Wickel... Ein Wickel Flachs, Hede — der um den Wockenstock gewundene Flachs...“, zr. H. Frischbier, Preussisches Wėrterbuch..., II, Berlin, 1883, p. 467. 20 Plg. „die Wickelpuppe — Flachspuppe am Wocken“, H. Frischbier, Preussisches Worterbuch..., II, p. 467. 21 Tuo gal iš dalies paaiškinama tai, kad daugiau kaip iš 130 tirtųjų gyvenamųjų vietų šis klausimas visai neatsakytas. Ypač trūksta atsakymų iš rytų dzūkų, vakarų dzūkų atsakų kiek dau- giau tėra irgi tik iš panemunės šnektų. Beveik nėra atsakų iš vakarų aukštaičių ir vakarų dzūkų šnektų maždaug tarp Jūrbarko, Vilkijos, Metelių, Lazdijų. Vos keli atsakai teturimi iš buv. Klaipė- dos krašto tarmių, bet ten dėl kitos priežasties — jau senokai namie nebebuvo verpiama. 132 Dem. virbaliūkas pramaišiui su kitais tos pat šaknies variantais išsibarstęs į vakarus apytikriai nuo linijos Žeimėlis — Kapčiūnai — Panevėžys — Ėriškiai — Okainiai — Rugėnai — Zapyškis. Forma virbalūkas užrašyta: BdŠ, Pj, Grd. Katra iš tų dviejų formų turima klaipėdiškių aukštaičių (Kul, Lauks), sunku pasakyti, kadangi / čia visada būna palatalizuotas. Atskirų arealų neturi ir įvairūs smeig- | smaig- šaknies dariniai. Lk. normos (virbalas) sinonimas smeigtūkas ryškesnio centro iš viso neturi ir yra užrašytas iš įvairių tarmių atskirų vietų — Stpr, Mkn, Bnrč, Rdp, Ltk, Klm, Šnp, Rs, Trg. Lnč, Vrk, Mnšk, Vikv. Užrašyta ir keletas kitokių smeig- šaknies darinių: smeigras Tms (| smeigs- tas), Lkč, smeigtūvas Grd, dem. smeigtuvūkas Lbnl, kuodélsmeigis Jni. Įvairuoja ir variantai su šaknies dvibalsiu ai. Daugiausia jie susikoncentravę plote tarp Kušleikių, Tytuvėnų, Kalnūjų, Pašaltuonio, Ruagiliy, Jocių, Nemaks- čių, Kelmės. Šiaurinėje to ploto dalyje iki Nemakščių ir Alėjū vyrauja dem. smaig- čiūkas. Išskyrus Rūgaliūs, į tą bendrą plotą nepatenka dem. smaigtūkas, dar užr. Žr, Jknč, Kav. Forma smaigtis užr. Aljir ne bendrame plote — Rudš. Var. smaigs- čiūkas užr.: Tt, Ldv, Pau ir ne bendrame plote — Gnt. Iš atskirų vietų dar užr.: smaigstélé Urv, smaigstėlis NrnJ, smaigstis Btr, smaigščius Kln; forma smaigas Trg, be to, Grip, smaigiūkas Pšlt, be to, Grš, smaigūtis Pod, var. prysmaigas Jc. Kas sau išsibarstę ir šmaikšt- variantai: šmaikštėlis Sd, Ryk, Lntv, šmaikš- ‘iukas Mrg, šmaikštūkas Urk, Jz, uzr. smaikštis NmjA. Ne griežti arealai, o tik tam tikri didesnės koncentracijos plotai būdingi kišt- | kyš(t)- | kaišt- šaknies pavadinimų variantams. Tokių plotų yra du. Šiauri- nis, aprėpiantis didžiąją dalį žemaičių dūnininkų ir kai kurias paribines že- maičių dounininkų bei šiaurinių vakarų aukštaičių šnektas, iš dalies susi- kryžiuoja su smeig- | smaig- šaknies variantų koncentracijos ploteliu. Šiaurinio ploto ribą apytikriai galima vesti per Eidžiotūs, Vidsodį, Vaiguvą, Pakražantį, Alé- jus, Paupį, Pauliūs, Vertimūs, Rūgaliūs, Batakius, Pagramantį, Žvingiūs, Tvasku- čiūs, Zadvainus, Rietavą iki Eidžiotų. Antrojo — pietinio — koncentracijos plo- to šiaurinė riba eina per Daukšiūs, Gelčiūs, Kriauniūs, Onuškį. Čia telkiasi variantai su šaknies dvibalsiu ai. Atskiri kišt- | kyš(t)- | kaišt- variantai užrašyti taip: kaištis Vsk, Nvk, Skt, Rki, Vdk, Onš, dem. kaiščiūkas Gnč, Vdk, kaištūkas Šnp, Rgl, Srj, keištūkas Zdv; kaikštis Kriau, Ilgn, Kč, Mrk, Lpln, dem. kaiksiélis Svl, kaiksiikas Dkš, Glč, Avi; kysas Vds, Vrt, Paul, Grdž, dem. kyšėlis Bt, kyšiūkas Vg, Pkiz, Nmk, kyšū- kas Pkrz, Alj, Pau, kisukas Užv (|| kisiukas), Pasl; kyštis Rt (|| kystélis), Tvsk, Žv, dem. kystikas Lkv, StirK, Pkrž, SI; dem. kiščiūkas Gm), kistukas Eid. Lkv, Nuom, Tn, Rm¢, Pgr. Didelė dalis žemaičių dounininky ta objektą vadina slavizmu švdika (plg. brus. weaiika „plokščia yla**; virbalas vyžoms pinti**“). To pavadinimo ir jo va- riantų arealo riba, prasidėjusi Latvijos TSR pasienyje nuo Laižuvos, eina per Pievė- nus, Trimėsėdį, Gadūnavą, Zlibinus, Babrungénus, Gintališkę, Salantus, Serapi- nus, Žemytę. Be to, švdaika dar užr. Rdp, Žr. Rytiniame arealo pakraštyje, maždaug iki linijos Leckava — Dapšiai — Varduva — Gadūnūavas,. vyrauja dem. švaikė- lė (hibr.). Šio pavadinimo variantų užrašyta tik hibridai pašvdika Šrk, švaikštėlė Skl (|| švaika). Švaikos areale kitokių pavadinimų teužrašyta labai retai. ?*2 Žr. Bejopyceko-pyecknii c10Baps, Mocksa, 1962, p. 1023. 22 Žr. 3 napoanara cJoyHika, Minck, 1975, p. 52. 133 Į pietvakarius nuo švdikos ploto yra nedidelis, bet aiškus — jame beveik neuž- rašyta jokių kitokių pavadinimų — slavizmo dufšliokas ir jo variantų arealas. Arealo riba, prasidėjusi nuo Latvijos TSR sienos ties Zemyte, eina per Mišėnus, Kark- Iénus (Plungės r.), Mižuikūs, Rietūvą, Endriejavą, Judrėnus, Veiviržėnus, Gargz- dūs, Plikiūs, Kalėtę. Be to, Lietuvių kalbos žodyno kartotekoje dufšliokas ta reikšme dar užr. Pj. To pavadinimo variantų irgi maža: dūršliokas Jdr, duršliokėlis (hibr.) Klgr, duršlokas Mžui, Vvr, tarm. doėršloks Mtč, duršliūkas (hibr.) Klo, dūrkšlis Plik. Iš atskirų vietų pasitaiko dar ir kitokių pavadinimų: adata Skp, adata Rmč: Yla Gdč, SI&, Gln, Škns, Tj, NjŪ, ylėlė Pbr; sagtūkas Pkp; užr. stemberis Sg; uzr. šypas (sl.) Tlt (verpsčio sPpas), Al; Snirpslys Aks; špygljs Jdr; špilka (sl.) DglšR, Zgr; žigūlas (plg. lenk. žygulec ,,prietaisas prikabinti lynui prie suktuvo“*?) Kaug, užr. žigolas Kš, žėgalas MIS. Kaip prievarpstės virbalo pavadinimai (daugiausia atsitiktinai, per apsirikimą ?) dar užrašyti: kylis (sl.) Sv, kyliūkas (hibr.) Jrb, kylūkas (hibr.) Tvsk; kratiklis Seln, kratyklūkė Lzd, Avž, kretiklis Zgr; kukélé Vgt; pryvarpstikė Slpg, privarps- tiké Skbč, varpsčikė Pd, varpst)klė VKS, verpstėlė Lks. Daugiau kaip iš 80 po visą lietuvių kalbos plotą išsibarsčiusių vietų užrašyti nebe tikri pavadinimai, o tik jų pakaitalai, tokie, kaip: kuėlas, kuolėlis, kuoliūkas; medėlis, medūkas, medžiūkas: pagalditis, pagalidkas, pagaliūkas, pagalūkas; šakalys, Sakalditis, šakalėlis, šakaliū- kas; šipulys, šipuliūkas ir pan. Kaip matome, verpstės ir ypač jos dalių pavadinimų lietuvių kalbos tarmėse yra gana daug ir įvairių. Daugiausia jie yra savi, bet būna ir skolinių bei hibridų, Vis dėlto, palyginę verpstės ir jos dalių pavadinimus su viso ratelio bei jo dalių pa- vadinimais®®, turime pripažinti, kad tarp pastarųjų skolinių ir hibridų yra daugiau. Tas dalykas, be įvairių kitų priežasčių, gali būti aiškinamas gana vėlyvu ratelio pa- plitimu Lietuvoje** ir tuo, kad iš pradžių ratelius dirbdavo ir pardavinėdavo sve- timtaučiai meistrai, o vėliau vietiniai jų mokiniai, perėmę iš savo mokytojų ne tik- tai amatą, bet ir nelietuvišką jo terminiją. A. MOHAKTHTE HA3BAHHSA MPSCJIHŲbI H EE YACTEH Pea3anome PaccMaTpuBaloTC Ha3BaHUA MPACAHUB (T.e. COOPYIKEHHS AI MPUKPenJeHns u NOJŲLEp- »HBaHHsi KV/LeEJIH) u ee vacteil. Konctatupyercst, uTo Ha3BaHHe caMmoil NpsiC/iHUbI 3aduKcuposa- HO OOBIYHO TOJIbKO B TeX JHTOBCKHX TOBOpaX, HA TEPPHTOPHH KOTOPBIX COXpaHHJIaCh pea.ius CTApHHHOTO THNA, T.e. MPACJIHUA, KOTOpas He NMPUKpEnJseTcs K camonpsake. Bo Bcex OcTa.1b- HbiX roBopax 6oJiee H.JIH MeHee M0./1HO 3aTMHCAHbI Hib HA3BAHHA COCTABHBIX yacTefl MPACJHILBI. Hassauust npsicanusl H ee yacteii 04eHb 4aCTO GBHIBAIOT MHOTO3HAUKHbIMH. Hanp., vefpsté | verpsté B OJHHX TOBOpax O3HauaeT CaMy NPACJHLY, B APYFHX — BEpTHKAJIbHbI!N H FOPH3OHTAb- HbIfi CTOJIOHKH, 06pa3yiouue „HOXKY“ npac/uibl 60/1ee HOBOTO THA, B TpeTbHX — TOJIbKO Bep- THKA;IbHbIlH CTOJIGHK, B YETBEPTHIX — TOJIbKO MOPH3OHTAIbHBI CTOJIČHK H, HAKOHEL, B MATHX — * Slownik języka polskiego Jana Kartowicza, Adama Krynskiego i Wladistawa Niedžwiedzkiego..., VIII, Warszawa, 1927, p. 734. ** Ratelio ir jo dalių pavadinimai sukartografuoti Lietuvių kalbos atlaso I tome (žemėla- piai nr. 60—63 ir jų komentarai), Vilnius, 1977. ** Žr. Lietuvių etnografijos bruožai, p. 300—301. 134 „roJIOBY““ NPSACAHUD, T.e. AOWEYKY, K KOTOPOil NPHUKA/ILIBAETCS HJM NPHBA3LIBAETCH KV Ae/1b; verpstikas B OJAHHX rOBOpax ymotpeljsfieTcsi Kak Ha3BaHue Beeil TIDpACJHULI, B APYrHX — Kak obuiee HazBaHue OOOHX YMOMAHYTHIX CTOJIOHKOB, B TPETbHX — KaK Ha3BaHHe TOJILKO B2pTHKAJIb- HOTO CTOJIOHKA, A B UCTBEPTHIX — KaK HA3BaHHE TOJIBKO TODH3OHTAJIbHOTO CTO/IGHKA: ranka | -ėlė B pas iMuHLIX TOBOpaX VIIOTpeG/ISECTCH B Tpex 3Ha4UeHHAX: Kak obuiee Ha3BaHHe OČOHX CTOJIŪH- KOB, 00pa3yiomux ,HOKKY “ TMpsC.IHIbI, KAK Ha3BaHHe BEPTHKAJIBHOIO CTOJIOHKA H KaK Ha3BaHHe FOPH3OHTAILHOrO C€TOJIGHKA. MuoroskaunocTb OCOGEHHO XapaKTepHa AAs CJIOB, ynotpebase- MbIX B KayecTse Ha3BaHHM CaMoil NpsC/ HUB H Ha3BAHHI CTOJIOHKOB, 06pa3yiomux ee ,HOKKY“. YcranasiuBaercs, TO Takas MHOTO3HAUHOCTb B OCHOBHOM oGyc.i0Bj1€Ha ABYMsI NpHuHHAMH : HA3BAHHA NPACTHUBI H ee YacTeil B roBopax yiKe He Bcerja 4eTko AH(pQepeHuHpyioTes, a COGH- PATE] MaTepuajia Aas aT/1aCa JHTOBCKOTO A3blKa TOXKeE OTHIOAb He BCErja A0CTATOYHO XOPOLLIO pasbupa.iuch Kak B CAMHX PeajHAX, Tak H B HX HA3BAHHAX. YeTanasansaeTcs Take, uTO pa3jHYHBIE HA3BaHHA, 00pa3oBaHHble OT OAHOrO KOpHA, 4acTo HMeIOT OOuIHe apea.ibi H.IH XOTS Obl CBOCOGpa3HbIe 3OHBI KOHLEHTpauHH. Takue obuue ape - aJbl MOTYT OhiTh OUEHb GOIbUIMMHI, HAMp., apeas pas HYHbLIX Ha3BaHMII, 06pa30BaHHbIX OT KOp- HS verp-[varp-, 3auuMaeT 66.1bUIVIO YacTh Beeil TEPPHTOPHH JIHTOBCKOrO f3bika. B obuuit apean KOpHS verp-/varp- Kax COCTaBHbe YaCTH BXOAAT YETKHe OOInHe apea bl OTAEJBHLIX MHOTO3HAU- HBIX Ha3Bannli (Hanp.: vefpstis, verpsciikas, verpstikas, verpséiskas wu Ap.), KOTOpLIE B CBO OHEPEAL MHOTAA AeJISTCS HA apea/ibl OTAEAbHBIX 3HaueHuii. Ome apeajibi Hassaumii, OGpa30- BaHHBIX OT ApyTHX KOPHeIl, He TaK CJIOXKHbI, XOTS B HHX HOTA TOKE BhIAEAAIOTCH 60.16 Me Kue apeaJibl OTAE/IbHBIX Ha3BaHHIt H.iH 3HaueHHĖH. Ilanee npuBojia Tex Bee 3adįOuKcHpoBaHHbIe Ha3BaHHA Camoli NPAC/AHULI H ee yacTeit: CTO1O0H- KOB, 00pa3syiouux „HOXKY“, JOLIEUKH, K KOTOPOil MpHKpensercs KYJIEJIb, H CITHUbI, NpHKAJIbI- Balomeli xyaeab K aomeuke. [loguepkuBaercsi, UTO Aas HA3LIBAHUS CaMOil NpSAC/AHUL yNOTpes- AAIOTCA TOJIbKO pa3JjiHuKHbIe 0GPa3OBAHUSA OT KOPHS verp-/ varp-, a B OTAGJBHBIX C.1y4asx ee Ha- 3BAHHE 3aBHCHT OT THNA peas iH, HAaNp., B OKPeCTHOCTAX ĮĮpyckuHHHKAR NpPACJHIA CTAPHHHOTO THIIA — VveFpstis, NPSCIHILA HOBOrO TUNA — verpsciokas. Jlaetcs Take reorpadus Kaxaoro Ha- 3BAHHA, VKasHIBAGTCA MPOHCXOKAGHHE 3aHMCTBOBaHuii. Kowcratupyercs, 4TO, no cpassenuio C HasBaHHfAMH CaAMOMPAJIKH H ee yacTeil, CPen Ha3BaHil NPACAHULI H ee yacTeil 3aHMCTBOBA- Hil MeHble. DTO ABJIGHHE OTYACTH OOBACHAETCS CPABHHTEJBHO MO3AHHM MOSBJICHHEM CaMO- NpA.10K B JInTBE H TEM, UTO OGBLIYHO HX H3TOTOBSA IH MacTepa He JH TOBILbI.