Fatinės kalbos funkcijos formos, semantika ir vaidmuo komunikacijos procese

SOCIALINĖS LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Liudvika DRAZDAUSKIENĖ FATINĖS KALBOS FUNKCIJOS FORMOS, SEMANTIKA IR VAIDMUO KOMUNIKACIJOS PROCESE Kalbos funkcijos yra ta bendroji lingvistinės komunikacijos sąvoka, kuri gali būti ir yra buvusi savarankišku aprašymo objektu [Laguna G. A., 1927, Mounin G., 1967 ir kiti]. Tačiau dažniausiai aprašomuosiuose darbuose kalbos funkcijos įveda- mos išsamesniam kalbos vartojimo vaizdui pateikti [Sapir E., 1969, Būhler K., 1934, Gardiner A. H., 1951, Henle P., 1958, Pollock Th. C., 1955, Hayakawa S. I.,1964, Herzler J. O., 1965, Boulton M., 1968, ir kiti] arba kitų mokslų, pavyzdžiui, stilis- tikos teorijai pagrįsti [Jakobson R., 1966, Bunorpamos B. B., 1963, 130—132, Axmanospa O. C. u nup., 1966, 161 —183, Akhmanova O., 1970, 28—34; 1972, 78 — 85, iš dalies Halliday M. A. K., 1973, 7—8, 103—104, Turner G. W., 1973, 203-226 ir kiti]. Kalbos funkcijos sąvoka yra viena svarbiausių sociolingvistinio tyrimo kategori- jų. Kitaip tariant, kalbos funkcija savaime pasireiškia tik sociolingvistinio tyrinėjimo metu, o ne abstraktaus kalbos aprašymo teorijoje. Anglų sociolingvistikoje [Firth J.R., 1957, Ouirk R., 1968, Halliday M. A. K., 1973] kalbos funkcija suprantama kaip tiks- las, pasiekiamas kalba. M. Halidėjaus sudarytoje apibendrintoje socialinio kalbos vartojimo schemoje (1 lentelė) kalbos funkcijos inkorporuotos vidurinėje faktų api Table | SOCIOLOGICAL NETWORK OF LANGUAGE Inter- personal Eini () BAR Ria || || | all | || I wo oo fra y USES of SITUATION MEANING FUNCTIONAL FORMAL GRAMMATICAL LANGUAGE TYPES POTENTIAL COMPONENTS POTENTIAL STRUCTURES of GRAMMAR From Halliday MAK. EXPLORATIONS IN THE FUNCTIONS OF LANGUAGE. London, 1973, p. 101. 75 bendrinimo pakopoje. Darbuose tų autorių, kurie remiasi deskriptyvinės lingvistikos teiginiais apie kalbos ir šnekos dichotomiją, įsivedama papildomų kategorijų [Axma- Hosa I". H., I'o66ener H. B. u ap., 1971], o kalbos funkcijos sąvoka nors ir specialiai tikslinama [Axmanosa O. C. u 1p., 1966], bet be jos neapsieinama. Pirmųjų darbuose vartojamas tik vienas terminas, t. y. kalbos funkcija (a function of language), o ski- riant kalbos ir šnekos sąvokas (language and speech), sociolingvistikoje tenka kalbėti apie šnekos, o ne kalbos funkcijas (dyHKOŪKH petun, a He s35IKAa). Anglų sociolingvis- tikoje išeities taškas yra ne F. de Sosiūro (F. de Saussure) kalbos ir šnekos dichoto- mija, 0 daugiapakopio natūralaus kalbos funkcionavimo sąvoka. Pavyzdžiui, M. Ha- lidėjaus formuluotėje kalba nedalijama į abstrakciją ir aktyvą. Kalba yra prasmės po- tencialo pasirinkimo galimybė, kurią riboja kultūrinė-lingvistinė išraiška. Šis pasirin- kimas dar kitaip apibūdinamas santykiu tarp „Ką galiu išreikšti“ (What I can mean) ir „Kągaliu pasakyti“ (What I can say). Priėmus šį postulatą, terminologinių netikslu- mų nelieka, ir sociolingvistinėms kategorijoms nereikia papildomų paaiškinimų. Įvairių autorių darbuose kalbos funkcijos sąvokos turinys suprantamas skirtin- gai. Įvairuoja ir funkcijų skaičius. Pavyzdžiui, E. Sapiras ir B. Strang kalbos funk- ciją supranta kaip komunikacijos motyvą ir skiria tris funkcijas (communication f., thought sustaining f.,socializing f.). M. Boultonas (1968), J. F. Volvorkas [J. F. Wall- work, 1969] kalbos funkciją supranta kaip kontekstualiai nukreiptą kalbinę veiklą, bet M. Boultonas išskiria penkias (emotive f., ceremonial f., magic f., ritual f., reli- gious f.), o J. F. Volvorkas — aš- Table 2 tuonias (language used for phatic communication, ceremonial pur- poses, language as an instrument of action, language used to keep the records, to convey ideas and infor- R : amatį:Jakabson ble self-improvement, to embody Faclors in verbal communication and enable thought) kalbos |funk- cijas. Vienos atskiros kalbos funkci- GONTEXT jos tyrimas, remiantis nuosekliąja ADDRESSER MESSAGE ADDRESSEE kaili Lia Ios CONTACT M. Halidéjaus schema ar izoliuoto- CODE mis sociologu sistemomis, gali atro- dyti šiek tiek dirbtinis ir mecha- niškas, bet jis įmanomas. Vienos Functions of Language funkcijos tyrimą paranku pagrįsti R. Jakobsono kalbos funkcijų sis- REFERENTIAL tema, nes joje kalbos funkcija yra EMOTIVE POETIC CONATIVE skirtingomis lingvistinėmis priemo- PHATIC nėmis realizuoti įvairūs kalbos akto METALINGUAL aspektai, o visos funkcijos suvokia- mos glaudžioje tarpusavio sąveiko- je, vienai dominuojant konkrečioje situacijoje (2 lentelė). Maksimaliai izoliuotos fatinės funkcijos tyri- mas yra įmanomas todėl, kad ši funkcija turi labai apibrėžtą vietą From STYLE IN LANGUAGE komunikacijos procese: fatinė funk- ed.by Th.Sebeok cija dominuoja kalbos akto pra- Mass. MIT. 1966. p.353,.357. džioje ir pabaigoje. 76 Kalba fatinėje funkcijoje yra sociatyvioji en raport kalba, kai kalbama tik tam, kad netylėtum. (Pastaruoju metu, atrodo, galutinai nusistovėjo terminas — kalkė Jatinė funkcija, ,,atnueckas Oynkunsa“, kilęs iš B. Malinovskio pasiūlyto termino “phatic® [Malinowski B., 1936]. Terminas KoHTaKTOycTaHAB/IHBAIOIIA OVHKIKA [AxmanoBa O. C., 1966] nėra visiškai tikslus, nes fatiné funkcija — tai ne tik kontak- to užmezgimas su pašnekovu. Fatiné funkcija pačia plačiausia prasme pasireiškia užmezgant, palaikant ir nutraukiant lingvistinį-socialinį kontaktą žodinio ar rašto kalbos akto metu.) Fatinės funkcijos formos labai įvairios ir varijuoja nuo grynųjų iki visiškai inte- gruotų. Elementariausia šios funkcijos išraiška yra pasisveikinimai, atsisveikinimai ir kitos mandagumo formulės, o rafinuočiausia — balinė, arba niekų kalba (Stoš- kaus K. terminas, 1969), plačiai žinomas angliškasis ''small talk“. Hierarchiškai su- grupavus, galima išskirti keletą fatinės funkcijos pasireiškimo formų: 1) neartikuliuoti pauzes užpildantys garsai ir žodžiai, triukšmai; 2) pasisveikinimai, atsisveikinimai ir kitos mandagumo formulės; 3) niekų kalba (small talk); 4) įžangos, įvadai, pripaZinimai-padékos (acknowledgements), turiniai, pabaigos: 5) apibendrinamosios frazės rišliame tęstiniame tekste; 6) pavadinimai, antraštės, skyriai; 7) techninis paragrafo išskyrimas tęstiniame tekste ir kt. 1. Iš neartikuliuotų, pauzes užpildančių garsų (er, uhm, ahm, umps; ė-ė, hm ir kt.) tik vienas khm|h-khm yra tinkamas kontaktui užmegzti, efektyvus, suprantamas ir nepriklauso nuo kultūros, kalbos ir vietos. Šis garsas žadina tokią jautrią, ypač patarnaujančių darbuotojų, reakciją, kad net nesąmoningas natūralus krenkštelėji- mas atkreipia dėmesį, tarytum jis būtų nekantrumo ženklas. Visi kiti neartikuliuoti, pauzes užpildantys garsai praktiškai nefunkcionuoja kaip savarankiški kontaktui užmegzti. Jie labai gausūs platesninose fatinės kalbos kontekstuose ir efektyvesni palaikyti kontaktui: 1) Um, you will remember, we're going to take — er — a new bit today; 2) Now, the meaning, I think, is — er — on the whole clear; 3) Na, kažin kaip, ar bus pavasaris? — Hm, ką čia gali žinoti. Pats charakteringiausias pauzes užpildantis garsas anglų kalboje yra er, lietuvių kalboje — Am-m, kartais — ė-ė. Iš kontaktą palaikančių ir pauzes užpildančių žodžių plačiai yra žinomas angliš- kas well, kuris, kaip D. Parker tekstu iliustruoja R. Jakobsonas, gali išreikšti visos situacijos sutrikimą ir įtampą. Nekvalifikuotai vartojamas well gali būti regionalinės kalbos varianto bruožas. Pavyzdžiui, kai kurie amerikiečių lingvistai teigia, kad Ta- rybų Sąjungoje vartojama anglų kalba, kuri apskritai yra labai aukšto lygio, išsiskiria pernelyg dažnais well ir just. Lietuvių kalboje analogiško ir taip paplitusio pauzes užpildančio žodžio nėra. Kiti šios rūšies žodžiai (you know, you see, I suppose, I be- lieve, I think, I mean; sakau, vadinasi, žinai, matyt, (aš) manau ir kt.) efektyvūs ir vartojami ne tik kontaktui užmegzti ir palaikyti, bet ir kaip draugiško tono bei fa- miliarumo ženklas. Kontaktui palaikyti ir pauzėms užpildyti, ypač anglų kalboje, labai dažnai įterpiami ištiktukai ok, ah bei jungtukai and, but ir kt. Pastebėta, kad angliškai kalbantieji turi gana platų standartinių pauzes užpildan- čių garsų ir žodžių arsenalą, o lietuvių kalboje, neskaičiuojant individualių priežo- džių, jų kur kas mažiau. Apskritai pauzes užpildančių garsų ir žodžių dažnumas priklauso nuo individualaus ir nacionalinio charakterio. 2. Pasisveikinimai, atsisveikinimai ir kitos mandagumo formulės, kaip antai: Hello! Hi! Labas! Sveikas! Good morning. Labas rytas. Good afternoon. Laba diena. Good evening. Labas (geras) vakaras. 77 Good night. Labanakt. How do you do. Labai malonu. Syeiki! Excuse me. Atsiprašau. I am (so, very) sorry. Atleiskite, dovanokite. Thank you. Ačiū. Dėkoju. Thanks a lot etc. Labai ačiū ir kt., kalboje funkcionuoja ne savo nominaline verte, bet kaip kontakto užmezgimo ir žmogiškumo išraiškos priemonė. Iš tikrųjų nė viena šių formulių nesuprantama kaip žinia apie gerą dieną ar žmogaus fizinę būklę. Jos parodo, kad kalbantysis pažįsta žmogų, draugiškai nusiteikęs, tos pačios bendruomenės narys. Niveliuotos pasisveiki- nimų-atsisveikinimų semantikos ir funkcinės svarbos pavyzdys yra ,,Labas rytas“, siuvinėjamas ant rankšluosčių, ir Have a good day, JAV, kai kur priklijuotas ant sie- nos prie išėjimo. Įdomu, kad urbanizacija suniveliavo mandagumo formulių reikšmę, ir sveikintis gatvėje tik išreiškiant savo draugiškumą pašaliniams yra nenormalu ir praktiškai neį- manoma. Tačiau atsiprašymai yra viena geriausių trumpučio kontakto išreiškimo priemonių ir sparčios urbanizacijos sąlygomis yra labai formalūs. JAV, pavyzdžiui, mandagumo formulės tariamos energingai, glaustai, paviršutiniškai intonuojamos (pvz., Excuse me) ir, priklausomai nuo situacijos, netgi atsainiai ttumpinamos (pvz., [kkju] vietoj Thank you). Kaimiečių tarpe pasisveikinimai ir atsisveikinimai kur kas prasmingesni ir daž- nesni. Dar ir mūsų dienomis Lietuvos kaimietis kartais jaučiasi esąs labai nedrau- giškas, jeigu jis nepasisveikina su atsitiktiniu praeiviu. Toks žmogiško kontakto iš- reiškimas charakteringas, pavyzdžiui, ir uždariems didžiųjų JAV miestų institutams. Anglų kalboje pasisveikinimai, išskiriant tik familiarius universalius Hello! ir Hil, o lietuvių kalboje — „,„Labas““, aiškiai yra pasiskirstę pagal paros metą. Tik ang- lų kalboje išlikęs įdomus bruožas atsisveikinti pasisveikinimo formule, pakeitus in- tonaciją. Pavyzdžiui, Good morning!, pasakytas krentančiu tonu, reiškia ,,Labas ry- tas“, o kylančiu tonu — „Viso gero“. Ir anglų, ir lietuvių kalbose pasisveikinimai ir atsisveikinimai aiškiai pasiskirstę pagal situacijų formalumą. Familiariose kasdieninėse situacijose, nepriklausomai nuo kalbančiųjų amžiaus, maksimaliai rekurentiškas yra Hello! (lietuvių kalboje analo- giškas „,Labas“). Formalesnėse situacijose, esant amžiaus ar padėties skirtumui, dažniausi yra Good morning!, (,,Labas rytas!“), Good evening! (,,Labas vakaras!“) ir t. t. Lietuviškas „Laba diena“ yra palyginti neutralus; jis stokoja pastovios formalu- mo konotacijos, kuri charakteringa angliškajam Good afternoon!, vartojamam tik formaliose situacijose aukštos padėties žmonių (ambasadorių, karininkų, vadovų, senų profesorių ir kt.). Lyginant su anglų, lietuvių kalba stokoja dar vieno, dabar tik pirmo susipažinimo situacijoje vartojamo taip pat labai formalaus pasisveikinimo How do you do!, apytiksliai atitinkančio labai formaliai intonuotą lietuvišką „Labai malonu“, kuris lietuvių kalboje daug plačiau vartojamas ir išreiškia įvairius prasmės niuansus. Norminiai atsisveikinimai abiejose kalbose analogiški, neutralūs arba familiarūs: Good bye! ir ,,Viso gero!“ ; Bye, See you! ir „Iki pasimatymo“; Bye, bye!, Cheerio! ir „Viso!“, „Su!“ ir specifiniai familiarūs Tatty bye!, Toodle-oo! ir jiems analogiški „Atia!“ ir ,,Bai!“ lietuvių kalboje. Formaliausias atsisveikinimas anglų kalboje yra pasisveikinimo formulė (pavyzdžiui, Good morning?), ištarta kylančiu tonu, kuriai analogiška lietuviška galėtų būti ,,Likite sveiki!“. Atsiprašymo ir apgailestavimo formulės anglų kalboje yra žymiai emfatiškesnės negu lietuvių kalboje. Galima lyginti: Sorry!, I'm so sorry! I'm so very sorry indeed!, I do apologize! Forgive me! ir „,Atsiprašau!“, „,„Labai atsiprašau!“, , Atleiskite!*, ,,Dovanokite“. 78 Įdomu, kad anglų kalboje nėra analogiško lietuviškam „Prašom“, sakomo ką nors paduodant, o atsakymai į padėkas anglų kalboje labai įvairūs ir gana galantiš- ki. Pavyzdžiui: Not at all, It was nothing, Forget it, You're welcome, Glad to help, My pleasure, It was no trouble (No trouble), I'm only too glad to help, Think nothing of it, That's (It's) all right ir amerikietiškas That's O. K., lyginant su lietuviškais „Prašom“ ir ,,Nér(a) už ką“. Tik mandagumo formulių anglų ir lietuvių kalbose apžvalga rodo, kad anglų kalba kalbantieji akivaizdžiai nešykšti kalbinės veiklos geriems jausmams išreikšti arba sužadinti. 3. Niekų kalba'(small talk), kasdieninėse situacijose pasireiškianti bent vienu klau- simu How are you? (galimi ir dažni variantai: How's life?, How was it? — dažniau- sias atsakymas Fine! And you?), kuris anglų kalboje gali pakeisti net pasisveikinimą, lyginant su lietuvių ,,Kaip gyveni?“ (galimi ir dažni variantai: „Kaip laikais(i) ?“, „Kaip sekasi?“, žemaitiškas ,,Kaip yr?“ — dažniausias atsakymas „,„Gerai“!, ,,Nie- ko!“, „Gerai yr“) yra visiškai analogiška abiejose kalbose kaip ir trumpi pokalbiai apie orą, sveikatą, pažįstamus ir pan., prieš pradedant dalykiškesnį pokalbį arba atsi- tiktinai susitikus. Pavyzdžiui: ““Good evening, Mrs Halifax“. “Evening, Bert. It's very cold out“. “It’s very cold in“. „Labas!“ „Sveikas!“ „Tai oras... Nei žiema, nei vasara“. „Ir sninga, ir lyja. Iš vasaros irgi nieko negali tikėtis, kai žiema tokia“. “Hello! How are you these days? Haven't seen you for ages!“ “I'm all right, I suppose”. “Hello, Ingrid! Are you better?” “Yes, thanks. I'm going back to work on Monday”. “Taken a fair while, hasn’t it?” “There were complications...” „Bjaurus oras. Drėgna“. „Negali nesirgti tokiu oru. Šaltų iki kokių penkių laipsnių, vis kitaip būtų“. „Labas vakaras. Jus Danguolė trukdo, jei dar atsimenate“. „A, labas vakaras. Kaipgi, žinoma, atsimenu. Na, ką jūs man pasakysite ?*¢ Kaip jūs laikotės ?“ „Ačiū, gerai“. „Sveikata nesiskundžiate? Kaip jūsų vaikutis ?“ „Ačiū, gerai“. „Ar sveikas?“ „Sveikas, gerai“. “And how was Martin?“ Pra He's a nice chap, nis't he? He took me to a nice spot or two. He sends you is love“. “He's not thinking of coming back?“ “I doubt it“. “He was nice to me, Martin“. “ Hello!“ “Hello! How are you?“ “Fine. Er — that's a very good book you gave me“. “I'm happy you like it“. “Very good, indeed“. „Labas, močiute“. „Labas, labas“. 79 „Susipažinkite...“ „Tai kad mes matėmės“. „A, tiesa, matėtės per mūsų vestuves“. „Pavasaris greitai bus...“ „Tai taip, sniego mažai bematyti...“ „Tai kad jo ir nebuvo. Šiemet vaikai negavo net rogutėm pavažinėti...“ Kiek retesni lietuvių kalboje yra labai formalios, rafinuotos niekų kalbos atvejai, kaip retesnės ir jos atsiradimo situacijos ir kitokia auklėjimo ir kultūros istorija, ne- gu anglų visuomenėje. Įdomu tik tai, kad anglų ir lietuvių niekų kalba išsilavinusių anglų ir lietuvių tarpe yra labai štampuota. Menkiau išsilavinusių žmonių tarpe, ypač tarp lietuvių, niekų kalba nuoširdesnė ir originalesnė. Retas, bet labai akivaizdus pavyzdys yra „Dar vienas pamirštas žodelis“ vietoje standartinio „P. S.“ lietuviškame laiške. 4. Grynosios fatinės kalbos formos ypač charakteringos šnekamajai, o integruo- tos ir kai kurios grynosios — rašytinei kalbai. Rašytinėje kalboje fatinė funkcija ma- žiau kondensuota negu šnekamojoje, ir formaliai visus įvadus, įžangas, pabaigas ir ypač pripažinimus-padėkas (acknowledgements) galima vadinti fatinės funkcijos išraiškos formomis. Tipiškos yra laiškų pradžios ir pabaigos. Pavyzdžiui: 1) Thank you so much for your last letter... I wish you all the very best, in everything. Yours, Ila. 2) Dear Ellyn, it was so nice of you to remember me. It took me months to respond to your last letter... With best wishes to you and yours. Love, Lorian. 3) Dear Louise, first of all, please accept my apologies for not responding sooner to the lovely letter and thoughtful gifts you sent at Christmas... A very happy New Year to you! Love, Ellyn Waldman. 4) Rita, skubu Tau rašyti, kad tėvelis dar šiandien iSsiysty laišką... Buciuoju, Mama. 5) Mieli vaikučiai, ačiū uz laiškelį, kurį gavome. Naujo pas mus nieko... Lauksim, kada parvažiuosi. Duok žinią. Bučiuojam visus jus keturis. Tėvai. Fatinės funkcijos medžiaga laiškuose patvirtina šiek tiek menkesnę emocinę iš- raišką lietuvių kalboje, kurios stoką pastebėjome ir mandagumo formulėse (p. 78). Kreipinys be "Dear" anglų kalboje praktiškai nepasitaiko, o lietuvių kalboje malo- niniai žodžiai kreipinyje charakteringi tik familiariems ir artimųjų laiškams. Grafinės tradicijos rezultatas yra „aš“ (/) rašymas didžiąja raide anglų kalboje, o „jūs“ (you) mažąja. Tačiau tai keistas kontrastas lietuvių kultūrinei tradicijai, kurioje „aš“ ra- Soma mažąja, o „Jūs“ didžiąja raide. Anglų visuomenėje fatinės funkcijos išraiška laiškuose yra tokia standartizuota, kad daugybė laiško rašymo vadovų (pavyzdžiui, Alexander L. G., 1975; Gordon Humphreys, 1955 ir kiti) pateikia išbaigtus kreipinius įvairių įstaigų ir įvairių rangų vadovams, laiškų pradžios ir pabaigos frazių sąrašus įvairioms progoms, pilnus laiš- kų modelius ir kitas detales. Fatinės funkcijos išraiška tradiciškai įsigalėjusi net knygose, leidžiamose angliš- kos kultūros šalyse. Angliškuose leidiniuose, po titulinio puslapio, visada spausdi- nami pripažinimai-padėkos, kurie yra vieni labiausiai standartizuotų konvenciona- lios niekų kalbos variantų. Pavyzdžiui: I would like to express my gratitude to the authors of the papers included in this volume. I particularly wish to thank Anthony Cohen and Sieb Nootebom who encour- aged me to edit this collection. The publishers who granted me permission to reprint the papers are also gratefully acknowledged, including the New American Library, the Yale Scientific Magazine, the British Journal of Disorders of Communication, ... and Mouton and Co. While most of the errors included in the Introduction and the Appendix were not- ed by myself, I am grateful to Peter Ladefoged and lisa Lehiste who tuned in their linguistic [phonetic ears to note many errors for me. 80 In addition I would like to express my deepest appreciation to Peter Ladefoged who continues to serve as my teacher and as an inspiration in all of my work. I am of course indebted to all those who unadvertently provided the data for this book. They include many of the UCLA Linguistics Department students and faculty as well as other personal friends. They will undoubtedly recognize their particular contributions. Besides acting as a source of data, their many useful comments, sugges- tions, and criticisms have helped to clarify my own thinking. The fact that they do not run when they see me approaching with my ‘little black book’ is a tribute to their patience and intellectual honesty. Special mention must be noted of the time and effort contributed by Donald MacKay of the UCLA Department of Psychology in his many discussions with me on this top- ic. The typing of the manuscript by Renee Wellin is also gratefully acknowledged. The work reported here was supported in part by UCLA intramural research funds and in part by grants from the National Science Foundation, The National Institutes of Health, and the Office of Naval Research. Finally, I would like to thank my husband, Jack, for his encouragement and his ability to overlook or excuse my constant "errors" (V. Fromkin. Speech Errors as Lin- guistic Evidence). Sis pavyzdys néra pats tipiskiausias padėkos knygose atvejis, nes jame yra origi- nalių jumoristinių-emocinių nukrypimų. Tačiau jo kalba yra labai štampuota. Tokios ir panašios padėkos kartojasi iš knygos į knygą ir nieko, nebent tik socialinę bei au- torinių teisių konvenciją, nepatvirtina. Nei lietuviškuose, nei rusiškuose leidiniuose analogiškų padėkų-pripažinimų nėra. Po padėkos-pripažinimo ir trumpo įžanginio žodžio angliškuose leidiniuose yra knygos turinys, pačios kondensuočiausios informacijos skyrius knygoje, kuris integruoja ir fatinę funkciją, nes turinys — pristatymo rekomendacija, pagal kurią knygos pasirenkamos knygynuose, o dažnai ir bibliotekoje. Taigi turinio vieta kny- gos pradžioje funkciškai yra pateisinama. Keista, funkciškai nepateisinama tradicija yra spausdinti turinį knygos gale. Išimtinai komunikacinę funkciją knygose atlieka dalykinės ir vardų rodyklės, spausdinamos knygų gale. Rodyklių komunikacinis vaidmuo yra toks svarbus, kad mokslinę literatūrą be jų labai sunku, praktiškai netgi neįmanoma skaityti. Fatinė funkcija integruota ir grožiniame kūrinyje, tiktai šiuo atveju fatika yra mak- simali savieiga, o įžangų (kartais pabaigų) tekstas kondensuoja labai daug įvaizdžių ir neretai autoriaus išbaigtą viso kūrinio idėją. Taip, pavyzdžiui, fatinę funkciją in- tegruoja įžanginis Antano Biliūno apsakymo „Tėviškė“ paragrafas: Jeigu mane kas paklaustų, kurioje pasaulio vietoje žmogui linksmiausiai šviečia saulė, gražiausiai žydi gėlės, gieda paukščiai, ošia medžiai, ūkauja vėjas, — aš atsaky- čiau — Tėviškėje. Jeigu mane kas paklaustų, kuriame visos žemės kamputyje žmogui gražiausias pavasaris, ramiausia vasara, spalvingiausias ruduo, balčiausias ir puriausias žiemos sniegas, — aš taip pat atsakyčiau — Tėviškėje. Jeigu mane kas paklaustų, su kuria vieta žmogų riša gražiausi ir geriausi jo atsiminimai, — aš ir vėl atsakyčiau — su Tėviške, su tomis vietomis, kur mes gimėme ir augome, iš kurių prasidėjo mūsų gyvenimo kelias. Ir kur tik žmogus bebūtų, kur begyventų, kur bekeliautų, — visur jį pasiveja greitasparnis Tėviškės ilgesio paukštis, vaikystės dienų klyksmu nusmelkdamas širdį ir nors mintimis sugrąžindamas į tą žemės kampelį, kurio dulkes kaip didžiausią šven- tenybę po ilgų klajojimų nusilenkia paliesti sukepusiomis lūpomis net rūsčiausios šir- dies žmonės. Visas tolesnis apsakymo tekstas — tai tik vienas gražiai papasakotų tėviškės mei- lės pasireiškimo atvejų. Apsakymo idėja yra lyrinėje įžangoje, kuria rašytojas subti- liai užmezga kontaktą su jautriu skaitytoju. Paviršutiniškų įspūdžių ieškančiam skai- tytojui toks kontakto užmezgimas yra pernelyg varginantis. 6. Užs. Nr. 1554 81 Visi rašytojai, kurie mėgo (šuolaikinei literatūrai įmantrios įžangos necharakterin- gos) sudėtingas įžangas su architektūros (V. Hugo), gamtos (Th. Hardy, O. Wilde, V. Krėvė, A. Vienuolis ir kiti), laikotarpio (Č. Dikensas) ar aplinkos aprašymais, harmoningai suderindavo fatinę funkciją su estetine ir dar, nepradėję intrigos ar istorijos, pranešdavo skaitytojui, kokiose sudėtingose gyvenimo ir jausmų peripetijose jie parodys savąjį grožio idealą. 5. Fatinę funkciją (kontakto palaikymą) rišliame tęstiniame tekste atlieka api- bėndrinančios frazės, kurios yra trumpos ir dažniausiai tik reziumuoja iki tol pateik- tą informaciją. Pavyzdžiui: To sum up, we should be careful about formulas. But we should also continue to re- search all aspects of readability, with the object of learning something about it, not pro- ducing a usable formula (J. Dawkins. Syntax and Readability. Newark, 1975, 44). Trumpos apibendrinancios frazės labai padeda palaikyti kontaktą paskaitoje ir techninėje literatūroje. Mat, kai informacijos krūvis didėja be pertraukos, atsiranda fizinis poreikis pauzės, kaip kontakto palaikymo priemonės protinei veiklai tęsti. Trumpos apibendrinančios frazės padeda atnaujinti dėmesį ir sutvirtina kontaktą. 6. Neminint štampuotų pradžios ir pabaigos frazių, įdomu pastebėti, kaip pava- dinimai, antraštės ir skyrių padalos tampa fatinės funkcijos išraiška. Kad antraštės ir pavadinimai savo turiniu ir tipografiniu įmantrumu turi masinti skaitytoją, Zino- ma iš praktinės stilistikos vadovėlių. Skyrių padalos ir teksto pertraukimas, pasiro- do, taip pat integruoja fatinę funkciją. Štai, pavyzdžiui, vienas paskutiniųjų šiuolaiki- nės anglų rašytojos M. Drebl romanų ““The Realms of Gold” į skyrius nedalijamas, bet autorė kartkartėmis pertraukia intriguojantį pasakojimą grožiniame kontekste ryšio neturinčiomis pastabomis, kurios tarsi dalija į skyrius, nes realybės relevantiš- kumu suardo emocinio įspūdžio tėkmę. Pavyzdžiui: Janet Bird née Ollerenshaw was pushing her pram along Tockley High Street. The fact that she was doing this, as she was some 23 pages ago, does not indicate that no time has passed since that last brief encounter. Nor does it indicate a desire on the part of the narrator to impose an arbitrary order of significance upon events. It is sim- ply a fact that Janet Bird spent a great deal of time pushing her pram up and down Tockley High Street. She had not much choice. She had little else to do. One could, arguably, have picked her up at one or another of the various monotonous and repetitive tasks that filled her day, but she might as well be allowed some exercise. For she gets little (M. Drabble. The Realms of Gold. N. Y., 1976, p 121 — 122). David Ollerenshaw threw his cigarette end into the crater. The volcano received it, spewing gently from its blackened lungs, like a tired old prophet. Imagine him, David Ollerenshaw, standing there, the only unbearded geologist in the business, fair-haired, long-necked, short-sighted, indefinably English, indefin- ably odd, with the oddness of one who spends much time alone, thinking about inhu- man things. Watch him, as he begins to stumble, a small figure against a small volcano, down the mounds of pyroclastic rubble, back to his new car. Tomorrow, he sets sail "for Africa. And we can leave him there, on the eve of departure, and return home to Frances Wingate: she is a more familiar figure, a more manageable figure, in every way (p. 180—181). Sprendžiant iš šio rašytojos romano teksto, vizualinis-grafinis ar lingvistinis tgs= tinio pasakojimo dalijimas būtinas, kad fiziškai būtų įmanoma bendrauti su rasytoja- 7. Analogiškas dviem pastariesiems (apibendrinančios frazės, pavadinimai ir skyrių padalos) fatinės funkcijos išraiškos atvejis yra ir teksto dalijimas į paragrafus. Nors kūrybinio rašinio vadovėliuose teigiama, kad paragrafas žymi minties ar temos vystymo pakopas, tipografinis paragrafų išskyrimas integruoja ir fatinę funkciją. Pirmasis paragrafų sakinys paprastai yra trumpas. Pirmojo sakinio trumpumas ir 82 teksto grafinis sulaužymas atkreipia dėmesį ir sutvirtina kontaktą su tekstu. Pavyz- džiui: This then is style. As technically manifested in literature it is not the power to touch with ease, grace, precision, any note in the gamut of human thought or emotion. But essentially it resembles good manners. It comes from endeavouring to under- stand others, of thinking for them rather than for yourself — of thinking, that is, with the heart as well as the head. It gives rather than receives; it is nobly careless of thanks or applause, not being fed by these but rather sustained and continually refresh- ed by an inward loyalty to the best (Sir Arthur Quiller-Couch. On the Art of Writing. Cambridge, 1938, 14). Nors klasikiniuose apibréZimuose fatiné funkcija paprastai apibūdinama kaip kalbinė veikla, kai kalbama tik tam, kad pabendrautum, bet neperduotum informa- cijos, iš tikrųjų yra labai sunku nustatyti net ir fatiškiausių posakių informacinį krū- vį. Juk net komplimentai arba atsakymai apie orą ir sveikatą turi nors ir nedidelį informacinį relevantiškumą. Teisingiau būtų teigti, kad kalba fatinėje funkcijoje ne- turi praktinio kryptingumo ir todėl neįgyja informacinės vertės. Tačiau negalima pa- neigti ir to fakto, kad kalbos fatinėje funkcijoje semantika yra maksimaliai sunive- liuota, nes net nedidelės pastangos pasakyti ką nors originalaus ar prasmingo, atsa- kant į šablonišką klausimą, dažnai sąlygoja pašnekovo (ypač anglo) pasimetimą ir sumišimą. Su šiuo teiginiu šiek tiek nesiderina tematinė kalbos fatinės funkcijos įvairovė. Palaikant kontaktą, gali būti kalbama apie orą, sveikatą, pažįstamus, aplinką, ke- liones, rūbus, knygas, spektaklius ir t. t. Naujausi tyrinėjimai parodė, kad pokalbiai apie sveikatą yra šiek tiek populiaresni arba bent jau nenusileidžia populiarumu po- kalbiams apie orą, kurie ilgą laiką buvo vadinami tipiškiausiais angliškais socialiniais pokalbiais. Natūralus fatinės funkcijos vaidmuo komunikacijos procese neabejotinas. Ši funk- cija išliko net sąmoningai jos neskatinusiose visuomenėse. Galima kalbėti tik apie kalbinio kontakto komunikacijos procese tobulinimą ir apie fatinės funkcijos kaip visuomenės ir individo kultūros išraiškos formas. Mat, jeigu apie Ramiojo vandenyno salų vietinius gyventojus B. Malinovskis rašė, kad niūniavimu ir niurnėjimu būryje prie laužo jie parodo esą savi tos bendruomenės nariai, kad nori jausti bendrumą, tai šiuolaikinė visuomenė daugeliu atvejų žmogiško bendravimo lingvistinę išraiškos for- mą pakeitė fizine. Gana dažnai aplinkinių dėmesys atkreipiamas ne kalba, o judesiu. Malinovskis sąmojingai teigė, kad draugijoje tylintis žmogus skatina manyti, jog jis akmenį rankoj laiko. Taigi ar galima be nuostolių kalbinę veiklą pakeisti fizine arba tylėjimu ir ką tai turėtų reikšti? Tobulai valdoma kontakto užmezgimo ir palaikymo lingvistinė technika, kaip fatinės funkcijos išraiška, padidina kalbos įtaigumą, oratorišką sėkmę, žymi žmogiš- kumą ir sugebėjimą bendrauti, o bendrauti žmogus linkęs iš prigimties. Taigi samo- ningas fatinės funkcijos išraiškos tobulinimas gali tik pakelti ir individo, ir visuo- menės kultūrą. Fatinė funkcija, kaip lingvistinė kategorija, turi labai aiškius skiriamuosius po- žymius. Kalba fatinėje funkcijoje yra maksimaliai štampuota. Šiai kalbai charakterin- gi subjektyvios kvalifikacijos laisvi žodžių junginiai, nesudėtinga, tik linijinė sintaksė (visiškai nėra sudėtinių prijungiamųjų sakinių, išreiškiančių aiškinamuosius priežas- tinius ryšius), daug įterptinių žodžių, kurie žymiai sumažina kategoriškumą ir padi- dina familiarumą, gausu pauzes užpildančių garsų ir perdėtai emfatinė intonacija. Fatinės funkcijos tyrimas teikia medžiagos teoriniams apibendrinimams. Kalba fatinėje funkcijoje liudija mechaniškumą kalbos procese ir įgalina formuluoti įdomią hipotezę apie lingvistinės patirties kaupimo ir jos mechaninio atgaminimo, o ne nuo- seklios generacijos vaidmenį kalboje. ii 83 Literatūra Alexander L. G. Essay and Letter Writing. London, 1975. Akhmanova O. S. The Principles and Methods of Linguostylistics. M., 1970. Akhmanova O. S. Linguostylistics: Theory and Method. M., 1972. Boulton M. The Anatomy of Language. London, 1968. Biihler K. Sprachtheorie. Jena, 1934. Firth J. R. Papers in Linguistics (1934—1951). London, 1957. Gardiner A. H. The Theory of Speech and Language. Oxford, 1951. Halliday M. A. K. Explorations in the Functions of Language. London, 1973. Hayakawa S. I. Language in Thought and Action. New York, 1964. Henle P. Language, Thought and Culture. Ann Arbor, 1958. Herzler J. O. A. Sociology of Language. New York, 1965. Humphreys G. The Teach Yourself Letter Writing. London, 1955. Jakobson R. Linguistics and Poetics. — In: Style in Language. Massachusetts, 1966. Languna G. A. Speech, Its Function and Development. New Haven, 1927. Malinowski B. The Problem of Meaning in Primitive Languages. — In: The Meaning of Meaning by C. K. Ogden and I. A. Richards. London, 1936. Mounin G. Les fonctions du langage. — Word, 1967, vol. 23, No. 1-3. Pollock Th. C. a. o. Language Arts and Skills. New York, 1955. Quirk R. Essays on the English Language Medieval and Modern. London, 1968. Sapir E. Language. — In: The English Language by W. F. Bolton and D. Crystal. Cambridge (Mas- sachusetts), 1969, vol. 2. Stoškus K. Kaip suprasti kita? — Problemos. 1969, t. 1 (3). Turner G. W. Stylistics. Harmondsworth, 1973. Wallwork J. F. Language and Linguistics. London, 1969. Axmanosa I. M., Tio66ener KU. B. un ap. TlpuHunns H MeTO]JIbi JIEKCHKOJIOTHH KaK COHHOJIHHTBHC- THUecKOH AKCIKTIJIHHbI. — M., 1971 Axmanosa O. C. CjoBaps JHHIBHCTHUECKHX TepMHHOB. — M., 1966. Axmanosa O. C. u ap. O npuHUMIAX H METOAAX JiAHTBHCTHUeCKOTO Hcc.iejoBaHns, — M., 1966. Bunorpanos B. B. Crunnucrnuxra. Teopusi nostinueckoii peun. ITostuka. — M., 1963 Vilniaus valstybinio universiteto Anglų filologijos katedra dOPMbI, CEMAHTHKA H POJIb PATUHYECKOH ®YHKU HH PEYH B TIP OLLECCE KOMMYHHKALIUH Pesome Ha ocHoBe MNpeANOCH/IOK COBPEMEHHOI COUHOJHHTBHCTHKH B CTaThe MPHBOAMTCS 0030p taTiuecKoii OyHKUHH peuH KaK OJHOI H3 T JIABHbIX KaTETOpHH 3TOro HATIpaBJIeHHA B JIHHTBHCTHKE. Anajnusupyercs oOurmpHbeiti MaTepua.Ji aHTJIHHCKOTO H JIHTOBCKOTO SI3HIKOB, HJITIOCTPHD Y IOIIIH H OOpM5I NpO;IBJIEHHS (aTHuecKoil OVHKULHH B IIpolLecce KOMMYHHKAnHH, OrnnckiBaloTCSH pa3H006pa3- HBIE UHCTbIE H HHTETDHDpOBAHHEIE (DOpM5I (daTHYUECKOH (DVHKIKHH H OO BSICHACTCS HX pOJIb B KOMMY - HHKanHKH. [laercs OneHKAa atnueckoit (dyHKUHH Kak cnocoba BblparkeHHs HHAHBHAYaJbHOH H OOIIEeCTBeHHOH KY JIbTYPHI. Kparko Xapaktepusyercst ceMaHTHKa peuH B (aTHuecKoH (QYHKUHH, ONpe/teJISIOTCA ee JIHHT- BHCTHYECK}HE OCOGEHHOCTH H HEHHOCTb 53bIKOBOTO MaTepna/ia, NpejCTaB semMoro aTON OynKuneli B TEOPETHYECKHX OČOČINEHKHAX.