Apie K. Širvydo žodyno pirmojo leidimo pavadinimą

IŠ LIETUVIŲ KALBOTYROS ISTORIJOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XX (1980) K. PAKALKA APIE K. ŠIRVYDO ŽODYNO PIRMOJO LEIDIMO PAVADINIMĄ Minint Vilniaus universiteto 400 metų sukaktį, su kuria sutampa žymaus lietuvių senosios raštijos kūrėjo ir pirmojo kalbininko Konstantino Širvydo (1579—1631) gimimo (400) metinės, dar labiau didėja susidomėjimas universiteto pradinio laikotar- pio istorija, jo pirmųjų profesorių darbais, gyvenimu ir veikla. Įvairūs karai, dažni Vilniaus gaisrai per keturis šimtmečius sunaikino daug kultūros vertybių, knygų. Iš Širvydo darbų nepasiekė mūsų laikų jo parengta lietuvių kalbos gramatika („Clauis linguae Lituanicae“), neišliko nei vieno lenkų —lotynų— lietuvių kalbų Zo- dyno antrojo leidimo (1631 m.) egzemplioriaus, o pirmojo leidimo teišliko vieninte- lis be pradžios ir pabaigos egzempliorius. Neturima tikslių duomenų, kada Širvydas pradėjo rengti žodyną, gramatiką, su kuo jis labiausiai bendravo, kas buvo jo darbo tęsėjai, kokį pavadinimą turėjo pir- masis ir antrasis Žodyno leidimas. Taip pat nėra žinoma, kur Širvydas palaidotas, trūksta jo biografijos detalesnių duomenų. Apie Širvydo kilmę težinome tiek, kad jis, be abejo, kilęs iš bajorų Sirvydų, ku- rių dvarelių XVI a. buvę Dabužiuose ir Griežionyse, netoli Anykščių!. Rytietiška Širvydo kilmę remia ir jo raštų kalbinės ypatybės. Čia norime išreikšti nuomonę, kaip galėjo būti vadinamas Širvydo žodyno pir- masis leidimas, taip pat atkreipti dėmesį į mūsų dienomis kartojamus netikslumus dėl Širvydo žodyno kalbų eilės, leidimų pobūdžio ir pan. Apie Širvydo žodyno pirmųjų leidimų titulinį puslapį, pavadinimą galima kiek spręsti iš pirmųjų trijų šio autoriaus bibliografų P. Alegambės, N. Sotvelo, S. Rostovs- kio pateiktų duomenų bei XVI— XVII a. lenkų žodynų antraščių. Pirmieji bibliografai Širvydo žodyną vadino „Dictionarium“ ir nurodė tris jo kalbas: P. Alegambė — Dictionarium Latino—Polono— Lithuanicum?, N. Sotve- las ir S. Rostovskis — Dictionarium Polono — Latino — Lituanicum?, Visų išlikusių trijų (trečiojo—penktojo) leidimų tituliniuose puslapiuose įrašyta „Dictionarium trium linguarum“, t. y. kalbos neišvardijamos, o tenkinamasi bendru pavadinimu — trijų kalbų žodynas. Minėtų bibliografų pateikiama ne Širvydo žodyno antraštė, o išvardijamos žo- dyno kalbos: N. Sotvelas ir S. Rostovskis nurodo, kad žodynas yra lenkų— lotynų — ! Jablonskis K. Steponas Jaugelis—Telega. — Kn.: Lietuvių kultūra ir jos veikėjai, V., 1973 p. 215. ? Alegambe P. Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu. Antverpiae, 1643, p. 84. * Sotvellus N. Bibliotheca scriptorum Societatis Jesu. Romae, 1676, p. 157; Rostowski S. Lituanicarum Societatis Jesu historiarum provincialium. Pars prima. Vilnae, 1768, p. 457. 4. 599 97 lietuvių kalbų, o P. Alegambės bibliografijoje į pirmą vietą iškelta lotynų kalba. Ga- limas daiktas, P. Alegambė žodyno kalbų eilę sukeitė sąmoningai: norėdamas suteik- ti tuo metu moksle vyraujančiai lotynų kalbai išskirtinę vietą, specialiai minėjo ją pirmiausia. Nematęs originalo egzemplioriaus, P. Alegambė, žinoma, galėjo ir pa- prasčiausiai apsirikti. Pirmųjų bibliografų paminimi šie Širvydo darbai: „Puncta [Concionum]...“, „Dictionarium...“, „Clauis linguae Lituanicae“. Tas faktas verčia manyti, kad Širvydas ir parengė tris atskirus veikalus: pamoks- lus, lotyniškai vadinamus „Puncta Concionum...“, žodyną „Dictionarium...“ ir gramatiką „Clauis linguae Lituanicae“. Kadangi gramatika neišliko, o žodyno pirmojo leidimo egzempliorius be pra- džios ir pabaigos, tai iki šiol nežinome, kaip pats Širvydas savo žodyną vadino. J. Bal- čikonis manė, kad „Clauis linguae Lituanicae“ galėjo būti vadinamas Širvydo pir- masis žodyno leidimas, o gramatikos apskritai nėra buvusios. Savo įrodymui J. Bal- čikonis rėmėsi vieno XVIII a. pradžioje Bazelio mieste (Šveicarijoje) išleisto žodyno pavadinimu ,,Clauis linguae Latinae Basileae, 1716“. Vis dėlto minėtoji nuomonė tvirtesnio pagrindo neturi. Pirma. Jeigu Širvydo trikalbio žodyno pirmasis leidimas būtų turėjęs pavadinimą „Clauis linguae Lituanicae“, tai pirmieji bibliografai „Clauis...“ ir „Dictiona- rium...““ būtų laikę viena bibliografine pozicija. Juk visuose Širvydo žodyno leidi- muose kalbų eilė buvo ta pati: lenkų —lotynų—- lietuvių. Antra. Vadinti žodyną ,,Clauis...“ vardu iki Širvydo tradicijos nebuvo. Tokiu vardu XV— XVII a. lenkų leksikografai nevadino nei vieno savo žodyno. Tuo tar- pu populiariausias lenkų ir kitų tautų žodynų pavadinimas buvo „Dictionarium““. Didelę įtaką Širvydui turėjo lenkų leksikografų Mikalojaus Folkmaro—Balta- zaro Fontano ir Gžegožo Knapskio žodynai. Kaip jau esame išaiškinę, pagal Folk- maro—Fontano „Dictionarium quator linguarum...“ (1613) „Polonicolatina“ dalį Širvydas parengė savo trikalbio lenkų —lotynų— lietuvių žodyno pirmąjį leidi- mą. Širvydas iš M. Folkmaro — B. Fontano ėmė ne tik lenkišką ir lotynišką žodžių registrą, bet tikriausiai ir jo pavadinimą ,,Dictionarium®. Vėlesni leidėjai atskirų žodyno leidimų pavadinimų nekaitaliojo, laikėsi pirmojo. Nors antrajam—trečia- jam leidimui registras buvo imtas iš G. Knapskio žodyno ,, Thesaurus polonolatino- graecus“, bet pavadinimas liko ,,Dictionarium®. Pavadinimas ,„,Thesaurus“ Širvy- do žodynui būtų ir netikęs, nes pastarasis buvo daug mažesnės apimties (Širvydas ir jo darbo tęsėjai daugelio G. Knapskio žodyno žodžių neįdėjo). * Balčikonis J. Rinktiniai raštai. V., 1978, t. 1, p. 279. * Murmelius J. Dictionarium variarum rerum tum adultis utillissimus, germanica atgue polonica interpretatione adjecto etiam vocabulorum et capitulorum indice. Cracoviae, 1526, 1528, 1533, 1540, 1541. XVII a. šis žodynas kelis kartus išleistas pakeista antrašte — Dictionarium trium lin- guarum. Cracoviae, 1615, 1625, 1626, 1628. Mymerus F. Dictionarium trium linguarum, lati- nae, teutonicae et polonicae potiora vocabula continens. Regimonti, 1529. Volckmar N. Dictio- narium trilingue ad discendam linguam latinam polonicam et germanicam accomodatum. Gedani 1596; Dictionarium quator linguarum, latine, germanice et polonice, per Nicolaum Volckmarum... Gedani, 1613. 98 „Lexiconu“ lenkų leksikografų pavadintas tik vienas Zodynas®. Todėl ir Širvydas savo žodyno pirmąjį leidimą vargu ar galėjo vadinti „lexicon“. Žinoma, kol dar neturime naujų ir dar tikslesnių duomenų apie Širvydo gramatiką ir neatsiras jo žodyno pirmųjų dviejų leidimų egzempliorių, tol, kalbėdami apie šių darbų istoriją, daugeliu atvejų turėsime tenkintis tik prielaidomis. Mūsų laikais Širvydo žodynas yra tapęs bibliografine retenybe. Kiek daugiau tėra išlikusių tik paskutiniojo (penktojo) leidimo egzempliorių. Todėl rašiusieji apie Šir- vydo žodyną, kartais nesusipažinę su naujaisiais tyrinėjimais, neretai painioja Zo- dyno kalbų eilę: laiko jį lotynų — lenkų — lietuvių", lietuvių —lenkų— lotynų? ar len- ku —lietuviy —lotyny® kalbų žodynu. Taip, sukeitus kalbų eile, iSkraipomas žodyno pobūdis, klaidinami skaitytojai. Kol Širvydo žodyno pirmojo leidimo data (iki 1972 m.) buvo laikomi 1629 m., teigėme, kad šio leidimo lenkiškos ir lotyniškos dalies šaltinis yra M. Folkmaro „Dictionarium guadrilingue“ ketvirtojo leidimo (1623—1624) „Polonicolatina“ da- lis*?. Ši dalis vienoda visų keturių M. Folkmaro— B. Fontano žodyno leidimų: I — 1596, II — 1605, III — 1613, IV — 1623—1624. Dabar, kai pagal vandenZenklius išaiškinta ankstyvesné ir tikslesnė Širvydo pir- mojo leidimo spausdinimo data (apie 1620 m.)', turime kiek kitaip žiūrėti į minėto leidimo lenkiškosios ir lotyniškosios dalies šaltinį. Širvydas galėjo naudotis vienu iš trijų ankstesnių M. Folkmaro— Fontano žodyno leidimų (I — 1596, II — 1605, III — 1613). Reikia manyti, jam prieinamiausias galėjo būti trečiasis (1613) leidimas. K. IIAKAJIKA O 3AMJIABHH MEPBOrO U3JAHHS CJIOBAPS K. LIIUPBUIIACA Peswome OT nepBoro H3jaHHA TpĖX bS3bIuHOTO MOJIBCKO-JIATHHCKO-JIHTOBCKOTO CJIOBA- psi K. IllupBnujnaca (okojio 1620 r.) go Haumix JiHeilt COXpaHHJICSH TOJIbKO OJHH JIe- dekKTHEIH (Ges Havana H KoHua) sk3emmusip. [ostomy NpsiMbIX yKasaHHil Ha 3a- 8 Maczynski J. Lexicon latino-polonicum ex optimis latinae-linguae scriptoribus concinnatum. Krélewiec, 1564. * Lietuvos TSR istorija / Redakcinė kolegija: Jablonskis K., Jurginis J., Žiugžda J. V., 1957, t. 1, p. 298; Jurginis J. Renesansas ir humanizmas Lietuvoje. V., 1965, p. 261; Jurgi- nis J., Merkys V., Tautavičius A. Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio Foy V., 1968, p. 136; Historia nauki polskiej. Wroclaw — Warszawa — Krakow, 1970, 2, p. 65, 200. 8 i B. 3uakomrech: Jlutsa. Buabhioc, 1977, c. 137. * Čepaitienė J., Déjus T., Jankevičienė S. Lietuviy kalbos vadovélis mokykly dėstomąja rusų kalba IX Klasei. V., 1969, p. 8-9. 1* Pakalka K. Dėl K. Sirvydo ,,Dictionarium trium linguarum* lenkiškosios — lotyniškosios da- lies šaltinio. — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1960, t. 1(8), p. 217—221. " Pakalka K. Apie defektinį trikalbį K. Širvydo žodyną, Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai, A serija, 1973, t. 4(45), p. 131—142; Balašaitis A., Pakalka K. Dar dėl K. Sirvydo defektinio žodyno leidimo datos. — Baltistica, 1976, t. 12(2), p. 171—175. 4 99