Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų

LIETUVIŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXI (1981) MARYTĖ RAZMUKAITĖ PRIESAGINĖS DARYBOS LIETUVOS TSR GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI IŠ HIDRONIMŲ Didelė dalis priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardų (oiko- nimų) yra priesagų vediniai iš kitų vietovardžių — hidronimų bei kitų oikonimų. Straipsnyje apsiribojama tik hidroniminiais gyvenamųjų vietų vardais, oikonimi- niai paliekami apžvelgti kita proga. Apžvalga pradedama nuo hidroniminės kilmės gyvenamųjų vietų vardų ne vien dėl jų darybos priesagų įvairumo ir gausumo, bet ir dėl to, kad ir patys Lietuvos TSR hidronimai yra ne tik labiausiai išnagrinėtas, bet ir oficialiai visiems prieina- mas’, o kartu ir seniausias mūsų vardyno sluoksnis. Plačiau Lietuvos TSR oikonimai, neminint atskirų straipsnių spaudoje apie vie- ng kitą vietovardį arba priesaga? nėra darybiškai nagrinėti. Todėl šiame straipsnyje, pasitelkus oficialiai dabar egzistuojančių gyvenamųjų vietų vardų sarasa®, norima apžvelgti visus įmanomus priesaginės darybos oikonimų iš hidronimų atvejus, nu- rodyti čia dažniau aptinkamų priesagų paplitimą. Bendresnį afiksinės ir beafiksės oikonimų darybos iš hidronimų vaizdą yra pa- teikęs J. Balčikonis straipsnyje „Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų“. Šiame įvairios darybos hidroniminių oikonimų sąraše priesaginių vedinių pateikta nedaug — 85 vietovardžiai, padaryti su priesagomis: 1) -aitis (-aitė), 2) -ėnai, 3) -iečiai, 4) -ijai, 5) -inė (-iniai), 6) -ininkas, -ininkai (-inyk-), T) -iškis, -iškiai, -iškė, 8) -onys, 9) -(y)tis, -(u)tys, 10) -ūnai. Gausiausią oikonimų grupę čia sudarė priesagos -ėnai vediniai (35 pavyzdžiai). Žemiau pateikiamame vedinių sąraše — 27 priesagos (netraukiant į šį skaičių abiejų giminių ir skaičiaus galūninių variantų, straipsnyje skirtų į a, b, c pogrupius). Mūsų surinkta medžiaga taip pat rodo, kad produktyvumu išsiskiria priesaga -ėnai (84 pavyzdžiai), sudaranti apie 30%, visų čia teikiamų vedinių. Į šį sąrašą, kuriame pa- teikta 260 vietovardžių, pateko ir beveik visi priesaginės darybos oikonimai iš 1 Plg. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. — V., 1963; Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba. — V., 1970. * Plg, Safariewicz J. Litewskie nazwy miejscowe na -iszki. — Onomastica. 1956, rocz. II, zesz. 1, s. 15—63. * Turimas galvoje „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“ (V., 1974, d. 1 ir 1976, d. 2). * Balčikonis J. Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. — Kn.: Rinktiniai raštai. V., 1978, t. 1, p. 339—349; Baubunkonunc WM. Hassauus JH TOBCKHX HACEICHHBIX NYHKTOB, 06pa30BanHble OT Ha3BaHHH peK H O3ep. — In: Lingua Posnaniensis. Poznai, 1959, t. 7, s. 240—252, 199 J. Balčikonio straipsnio, išskyrus du kaimų vardus — Veréduvdité® (Rs) ir Aritupy- čiai“ (Btg), kurių darybos aiškinimas sukėlė abejonių. Veréduvdité greičiausiai yra deminutyvinis vedinys iš netoli esančio kaimo vardo Veréduva (Rs), nes upės vardas Veréduva, šiuo metu turimais duomenimis, nežinomas. Kaimo vardas Aritupyčiai, atrodo, yra ne priesagos -yčiai vedinys iš čia neužfiksuoto hidronimo *Antupis ar pan., o priešdėlio ant- vedinys iš upės, kuri teka pro šį kaimą, vardo Upytė. Abejonių dėl vienokios ar kitokios darybos kelia ir kai kurie kiti J. Balčikonio straipsnyje pateikti vietovardžiai — pastabos dėl jų darybos bus prie pačių vietovar- džių, išnašose. | Kadangi darybiskai sieti gyvenamosios vietos vardą su vienu ar kitu hidronimu galima tik tuomet, kai gyvenvietė įsikūrusi netoli to vardo upės ar ežero, tai straips- nyje pateikti oikonimų ir hidronimų pavyzdžiai lokalizuojami, nurodant artimiausio stambesnio gyvenamojo punkto santrumpą (gyvenamųjų vietų vardų sutrumpinimus, išskyrus Ck — Ceikiniai (Ignalinos r.), Cb — Čidbiškis (Širvintų r.), Kdl — Ki- duliai (Šakių r.), Mdž — Modžiūnai (Švenčionių r.), Pin — Piniava (Panevėžio r.), Plkn — Paluknės (Trakų r.) ir Ršk — Reškutėnai (Švenčionių r.), žr. p. 146— 149). Priesagos ir jų vediniai straipsnyje pateikiami alfabeto tvarka, nes kitoks pateiki- mas, pavyzdžiui, pagal vedinių gausumą, šiuo atveju neturėtų didesnės reikšmės, nes priesagos pasiskirsčiusios daugiau ar mažiau areališkai. 1. -aičiai. Judr-dičiai k. (Lkč): Jūdrė up. (Lkč); Ldnk-aiciai k. (Sk): Lanka up. (Sk); Nosv-dičiai k. (Užp): Nosvé up. (Užp); Trūmp-aičiai k. (Sk): Trumpė up. (Sk); Vilk-aičiai k. (Žr): Vilka up. (Žr); Žvirgžd-dičiai k. (GZ): Žvirgždė up. (GZ). la. -aitis. Nemun-ditis mstl. ir k. (Al): Nėmunas up. (Al); Strūn-ditis* k. (Švnč): Strūna up. ir k. (Švnč). 2. -alės. Akmen-alés k. (Dr): Akmena up. (Dr). 2a. -aliai. Stigr-aliai k. (Kv): Stigrė up. (Šv); Véz-aliai k. (Sauk): Vėžys up. (Sauk). 3. -(i)auka. Igl-iduka k. (Igl): Ygla ez., Yglė up. (Igl). 4. -(i)ava. Jiir-ava k. (V8): Jūra up. (Trg): Sasn-ava mstl. (Ss): Sasna up. (Ss); Sakn-iava k. (Vs): Sakna up. (Vs). 5. -ėčiai. Lek-é¢iai mstl. (Sk) : Liekė up. (Lk). 6. -elė. Kirsn-élé* k. (Rdm) : Kirsna up. ir k. (Rdm); Stirn-élé vs. (Mlt) : Stir- nė up. (Mit). 6a. -eliai. GergZd-éliai k. (Krš) : Gergždas up. (Krš); Vygr-éliai k. (Graz) : Vygris ez. (Graz). 7. -ėlė. Dabikin-élé* k. (Akm): Dabikiné up. ir k. (Akm); Kretuon-élé vs. (Ršk) : Kretuona up. (R3k); Ringuv-élé k. (Krš) : Ringuva up. (Krš). Ta. -élis. Tūrup-ėlis* k. (Ldvn): Tūrupis up. ir k. (Ldvn). 8. -ėnai. Agluon-énai k. (Prk): Agluona up. (Prk); Ais-énai k. (Vvr) : Aisė up. (Vvr); Alksn-énai k. ir gelež. st. (Plv): Elksné up. (Pv); Anykst-énai k. (Btr) : Anyks- 5 Žr. Balčikonis J. Min. veik., p. 346; banbunkonuc K. Yras. cou., c. 248. 6 Zr. Balčikonis J. Min. veik., p. 348; Basbunkounuc K. Ykas. cou., c. 250. * Žvaigždute pažymėtos vietovardžių formos, kurios gali būti deminutyvinés oikoniminés (turima galvoje galima jų daryba ir iš visai greta ar netoliese esančių kitu gyvenamųjų vietų vardų). 200 tė up., Anykštis ež. (Btr); Ašv-ėnai k. (Vkš): Ašva up. (Vkš); Aukštup-ėnai k. (Kp): Aukštupys up. (Kp); Aukup-énai k. (Kdn): Aukūpė up. (Kdn); Aunuv-ėnai k. (Sauk): Aunuva up. (Sauk); Ažyt-ėnai k. (Krk): Ažytė up. (Krk); Babrung-énai k. (Plt): Babrungas up. (Plt); Befkin-énai k. (Tl): Bérkina up. (Tl); Bikav-énai k. (Vn): Bi- kava up. (Vn); Bit-énai k. (Pgg) : Bitė up. (Pgg); Bub-énai k. (Rt): Buba up.(Rt); Bul-énai k. (Krtv) : Bulis up. (Krtv); Darb-énai mstl. ir gelež. st. (Krtn): Darba up. (Dr); Dub-énai k. (Al): Dubis up. (Al); Erl-énai k. (Sint) : Erla up. (Sint); Gai- lint-énai buv. k. (Mrk) : Gdilintas ez. (Mrk); Gam-énai k. (Pp) : Gamé up. (Pp); Gaveik-énai k. (Ign): Gaveikis ez. (Ign); Gédik-énai k. (Zr): Gédika up. (Zr); GeFduv- -énai k. (Grg) : Gerdaujé® up. (Grg); Gyst-énai k. (VI): Gystus up. (VI); Gumilt-énai k. (Sauk): Gumilta up. (Sauk); Jod-énai k. (Pn): Jėdė up. (Pn); Judr-énai mstl. (TI) : Judra up. (Tl); Juodup-énai k. (Sint): Jūodupis up. (Sint); Jūodp-ėnai (< * Juodupénai) k. (Smn): Jūodupė up. (Smn); Kaltan-énai mstl. ir k. (Švnč) : Kaltanis ez. (Kt); Karkl-énai mstl. (Krz): Karklė up. (Krz); Kafklup-énai k. (Pjv): Karklupé up. (Pjv); Kdrtup-énai k. (Jrb) : Kdrtupis up. (Jrb); Kriduk-énai k. (Rd) : Kriduké up. (Rd); Kriaun-énai k. (Ob): Kriauna up. (Ob); Krosn-énai k. (Krsn): Krosna up. (Krsn); Kiilup-énai k. (Krt) : Kūlupis up. (Krt); Kirtuv-énai mstl. (SI) : Kūrtuva up. (Krtv); Lasikup-énai k. (Všt) : Lankupa up. (Všt); Latav-énai k. (Tršk) : Latava up. (Tršk); Laikup-énai k. (RK) : Laukupé up. (RK); Lazduon-énai k. (Vn): Lazduona up. (Vn); Lyduv-énai mstl. ir gelež. st. (SIv) : Lyduva up. (Slv); Liepdeg- -énai k. (An): Liepdegys up. (An); Lylav-énai k. (Trg): Lylava up. (Trg); Lok-énai k. (Jon): Lokys || Loké up. (Jon); Lukn-énai k. (Pln): Lukna up. (Pln); Lump-énai k. (Pgg): Lumpė up. (Pgg); Mis-énai k. (Pln) : Misé ež. (Pln); Nevard-énai k. (Varn): Nevarda up. (Varn); Not-énai k. (Sint): Nété || Notija up. (Sint); Piestv-énai k. (Std) : Piéstvé up. (Std); Piev-énai k. (Trk) : Pievys up. (Trk); Piktup-énai k. (Pgg): Pik- tupé up. (Pgg); Plunk-énai k. (Rt): Pluniké up. (Rt); Purv-énai k. (Vkš): Puivas up. (Vkš); Radiup-énai k. (Kp): Raciupys up. (Kp); Raudon-énai k. (Raud) : Raudéoné up. (Raud); Raud-énai k. (Rdn) : Rauda up. (Rdn); Ring-énai k. (Brb): Rifgis up. (Brb); Rifiguv-ėnai k. (Krš) : Ringuva up. (Krš); Sausdrav-énai k. (Pln): Sausdra- vas up. (Pn); Stigr-énai k. (Kv): Stigré up. (Kv); Sak-énai k. (Kv): Saka up. (Kv); Salp-énai k. (Vvr) : Salpé up. (Vvr); Saul-énai k. (Lp): Sauls ez. (Lp); Serksn-énai k. (Trk): Šerkšnė up. (Trk); Siaud-énai k. (Šv) : Siaiidé up. (Šv); Slav-énai k. (An): Slavé up. (An); Tytuv-énai mst. (Klm): Tytuva up. ir ez. (Kim); Upit-énai k. (Vvr) : Upita up. (Vvr); Usn-énai k. (Užv) : Usna up. (Užv); VaFp-énai k. (Jon): Vafpė up. (Jon); Vaitul-énai k. (Ši) : Vartulys up. (S11); Vasuok-énai k. (Tršk) : Vašuoka up. (Tršk); Vedeg-énai k. (Rt) : Vedega up. (Rt); Viesv-énai k. (Tl): Viešvė up. (Tl); Viestév-énai k. (Kl): Viestévé up. (Kl); Virm-énai k. (Nv): Virma up. (Nv); Zdig- -énai buv. k. (Kr): Zdigis up. (Krš); Zar-énai k. (Krp): Zaré up. (Krp); Zar-énai (< *Zarn-énai) mstl. (TI) : Zarna up. (Zr); Zemal-énai k. (Rdn) : Zemalé up. (Rdn); Zvels-énai k. (Grg) : Zvelsa up. (Grg). 8a. -énas. Plon-énas k. (VSk) : Ploné up. (VSk). 9. -esiai. Velp-ėsiai k. (Slv): Velpé up. (Sv). 7 Greičiausiai iš Gerdaujés ankstesnės ar buvusios gretiminés lyties *Gerdava || *Gerduva. 14. 91 201 10. -ica. [str-ica k. (Pin) : Istras up. (Pin). 11. -iečiai. Pal-ieciai k. (Pkr) : Pala up. (Pkr). 12. -ijai. Lazd-ijai® mst.: Lazda| Lazdija up. (Lzd); Seir-ijai® mstl. (Lzd): Seira up., Seirijis ež. (Stj). 13. -yliai. Mok-yliai k. (Aln) : Mokia up., Makjs ez. (Blnk). 14. -iné. Dabrup-iné k. (Žgč) : Dabrupis up. (Žgč); Kemstrot-iné k. (Krkn) : Kiemsrutas up. (Krkn); Merk-iné mstl. ir vs. (Vrn), k. (Trgl) : Merkys up. (Vrn, Trgl); Nemencé-iné mst. (V): Nemencia up. (Nm). 15. -yné. Sidabr-yné k. (Ins) : Sidabra up. (Ins); Veégél-yné k. (Klm) : Vėgėlė up. (Kim). 16. -iniai. GrduZ-iniai k. (Graz) : GrduZé up. (Lbv); Lazd-iniai k. (Ad) : Lazdau- ja up. (Ad); Ring-iniai k. (Žgč) : Ringé up. (Zgd). 17. -ininkai. Alš-iniūkai k. (Stk) : Alia || AIšč up. (Stk); Ang-ininkai (Smn) : Angys ez. (Smn); Ant-ininkai k. (Skdv) : Ančia up. (Skdv); BirZtv-ininkai k. (Dr) : Birtva up. (Dr); Dilg-ininkai k. (Lp) : Dūlgas ez. (Lp); Elm-ininkai k. (An) : EI- mé up. (An); Gég-ininkai k. (Pgg) : Gėgė up. (Pgg); llg-ininkai k. (Mrk) : Ilgis ež. (Mrk); Juost-inifikai k. (Tršk) : Juosta, Juosta up. (Tršk); Persék-ininkai k. (Od) : Persékeé up. (0d); Saft-ininkai k. (Žgč) : Safté up. (Žgč); Spengl-inifikai k. (Ong) : Spengla ež. (Ons); Strév-inifikai k. (Žž) : Strėva up. (Žž); Salé-ininkai mst. ir k. (Šičn) : Šalčia up. (Šlčn); Šiekšt-iniūkai k. (Ppl) : Šiekštė up. (Ppl); Trump-iniūikai k. (Žgč) : Trumpė up. (Žgč); Viev-iniūkai k. (Vvs) : Vievis ež. (Vvs): Vilk-iniūkai k. (Lp) : Vilkė up. (Lp); Virk-ininkai k. (Stk): Virkiūs up. (Stk): Zib-inifikai k. (Plng) : Žiba up. (Plng). 17a. -ninkai. Ates-niūikai k. (Smn): Atesys ež. (Smn); Dusél-ninkai k. (Ud): Du- sėlė ez. (Ud); Ghios-ninkai k. (Smn) : Gluosnė up. (Smn); GrioZ-ninkai k. (Onš) : Grūožė up., Gruožys ež. (Onš); Kertau-niūkai k. (Žž) : Kertūs up. ( Žž); Mūs-ninkai mstl. (Šr) : Musé up. (Msn); Nevėž-niūikai k. (Tršk, Nj) : Nevėžis up. (Tršk, Nj); Qbel-niiikai ( < *Obelij-ninkai?) k. (Smn) : Obelija ez. (Smn); Plasap-niūkai (< *Pla- saup-ninkai) k. (Btr) : Plasūupė up. (Btr); Sdm-ninkai vs. (Onš) : Sūmė up., Samis ež. (Ons); Svdi-ninkai (< *Suoj-ininkai) k. (Sml): Suoja up. (Sml). 17b. -ninkas. Vabal-niiikas mst. (BrZ) : Vabala up. (Vb). 18. -iškė. Cedréon-iske k. (Sauk) : Cédronas up. (Sauk); Dausjn-iské k. (KrZ): Daiisinas ež. (Krž); Gérv-iské k. (Bll) : Gérve up. (SII); lig-iské k. (Smal) : Ilgjs ez. (Smal); Saman-iské k. (CK) : Samanis ez. (Ck); Sandraiis-iské k. (Šiv) : Sandrava up. (Slv); Skirpt-iské (< *Skirpst-iské) k. (Gd) : Skifpstas up. (Gdl); ViSak-iské k. (KzR) : Višakis up. (KzR); Vaipon-iské k. (Klvr): Vaiponé k. (Klvr). 18a. -iškės. Alksn-iskés k. (Gdl) : Alksné up. (Gdl); Bikel-iskés k. (Dgč) : Bikėlė up. (Dgč); Dubrav-iskés k. (Stj) : Dubrava up. (Srj); Karnel-iskés k. (Dbg) : Karne- lis ež. (Dbg); Kjpv-iskés k. (Rkn) : Kyvé up. (Rkn); Limin-iskés k. (Dg) : Liminas ež. (Dg); Mineik-iskés k. (Dg) : Mineikis ez. (Dg); Miil-iskés k. (BrS) : Mūlys up. (Brš); Pravien-iskés k. ir gelež. st. (Rmš) : Praviena || Pravéna up. (Rmš). Sie J. Balčikonio min. straipsnyje pateikti oikonimai gali būti ir nepriesaginés darybos, plg. Lazd- -ijai mst.: Lazdija up., Seir-ijai mstl.: Seirijis ež. 202 18b. -iškis. Apeik-iškis k. (Ob) : Apeikė up. (Ob); Balbiėr-iškis mst. t. g. (Prn) : Barbiera up. (Brb); Elm-iskis k. (An) : Elmé up., Elmis ež. (An); Grauz-iskis vs. (Skp): Graūžė up. (Skp); Juodup-iskis vs. (Ob) : Jiiodupis up. (Ob); Kiaun-el-iskis k. (Lkm) : Kiaunė up., Kiaiinas ež. (Lkm); Kumpon-iskis k. (Sb) : Kumpénas up. (Sb); Kumpuol-iskis k. (Ob) : Kumpuélis ež. (Antz); Kup-iskis mst. (Kp) : Kupė up. (Kp); Savél-iskis k. (Pkr) : Savélis up. (Pkr); Taurip-iskis k. (Šš) : Tauripis up. (Šš): Upél-iskis k. (Blnk) : Upėlė up. (Blnk); Vilkav-iškis mst. ir gelež. st.: Vilkauja up. (Vikv). Išc. -iškiai. Aist-iškiai k. (Brt) : Aista up. (Brt); Akmen-iškiai k. (Šmk) : Ak- mena up. (Šmk); Amaly-iskiai k. (Igl) : Amalvas ež., Amalvé up. (Ig); Armen-iskiai k. (Std) : Armena up. (Std); Čiot-iškiai k. (Uzv) : Cidtupis up. (Uzv); Daiib-iskiai k. (Pp) : Dauba up. (Pp); Demen-iskiai k. (Srj): Démenas ež. (Srj); Driitav-iskiai k. (Gr) : Driitupis up. (Gr); Dubin-iškiai k. (Plk, Kr) : Dubinė up. (Plk, Kr); Dums- -iškiai k. (Jon) : Dūmsė up. (Jon); Eisrav-iškiai k. (Pgg): Eisrava up. (Peg); Gausant- -iškiai k. (V1) : Gausaiité up. (V1); Gulbin-iškiai k. (Ldvn, Pv): Gulbinas up. (Ldvn, PIV); Jiod-iskiai k. (Sr): Jiodé up. (Sr); Kilév-iskiai k. (Dbk): Kiléva up. (Dbk): Kuin-iskiai k. (SI): Kuiné up. (Sl); Kūpr-iškiai k. (Klm): Kūprė up. (Klm); Liaud- -iškiai k. ir vs. (Bsg): Lidudé up. (Bsg); Paik-iskiai k. (Kps): Pdikis up. (Kps); Pent- -iSkiai k. (Gr3): Penta up. (Gr3); Pilv-iskiai mstl. (Vlkv): Pilvė up. (Plv); Raguv-is- kiai k. (Krtn): Raguva buv. up. (Krtn); Rauden-iskiai k. (Klvr): Raudenis ez. (Klvr); Serbent-iskiai k. (Brž): Serbenta up. (Brz); Šilūp-iškiai k. (Kdl): Šilūpis up. (Kdl); Uég-iskiai k. (Vkš): Uogys up. (Vkš); Viiguv-iskiai k. (Plk): Vaiguva up. (Plk); Žiūr-iškiai k. (Kp): Žiūra ež. (Kp). 19. -yškiai. Jot-Y)škiai k. (Gl): Jotija up. (Gl); Rik-pskiai k. (Erž): Rikija up. (Erž); Vilk-yskiai mstl. (Šiu): *Vilkija> Vilka up. (Pgg). 20. -ka. Jaugil-ka k. (Krk): Jaugila up. (Krk); Kaimén-ka vs. (Cb): Kaimena up. (Cb); Kamdi-ka k. (Cb): Kamaja up. (Cb); Lankup-ka k. (Vit): Lankupa up. (Všt); Lapdi-ka k. (Vvs): Lapoja up. ir ež. (Vvs); Lukstin-ka k. (Mt): Lūkštinis ež. (Mt); Mušal-ka k. (Tj): Musélé up. (Tj); Nevéz-ka k. (Kur): Nevéza up. ir ež. (Kur); vs. (Tršk): Nevėžis up. (Tršk); Slavin-ka vs. (InšM): Slavinas ez. (InšM); Žiežmdr- -ka vs. (Vvs): ZieZmara up. (Vvs). 21. -oliai. Seirij-ociai k. (Sj): Seirijis ez. (Srj). 22. -ojai. Pragalv-ojai k. (Akm): Pragalvjs up. (Akm). 23. -omai. Gélv-onai mstl. ir k. (Sr): Gelvé up. (Glv). 24. -(i)omiai. Knieb-ioniai k. (Grk): Knieba up. (Grk). 24a. -(i)onys. GrieZ-ionys k. (An): Grieža || GrieZia up. (An); Juod-dnys k. (Msn): Jūoda up. (Msn); Liel-inys k. (Stk): Liėlius eZ. (Stk); Luk-dnys (< * Lukn-onys) k. (Plkn): Lukna up. ir ež. (Plkn): Mer-iénys k. (Pbrd): Mera | Meria up. (Pbrd); Méz-iénys k. (MdZ): Mėžia || Mėžč up. (Mdž); Myl-ionys k. (Švnč): Mylé up. ir ež. (Švnč): Pien-ionys k. (Kvr): Pienia up. (Kvr); Svyl-iénys k. (Ad): Svyla up. (Ad); Vél-ionys k. (Dglš): Vėlys ez. (Dglš). 25. -udiai. Širv-ūčiai k. (Krtv): Sirva ež. (Krtv). 26. -ukai. Rib-ukai k. (Šlv): Riba up. (Šiv). 14% 203 27. -ūnai. Dumbl-iūnai k. (Kp): Dumbljs || Dumblis up. (Kp); Nemaj-tinai || Nemanč-iūnai k. (Brš): Nėmunas || Nėmanas up. (Brš). Atskirą oikonimų grupelę sudaro vietovardžiai iš priešdėlinių hidroniminės kil- mės vedinių. Tai gyvenamųjų vietų vardai, padaryti ne tiesiog iš hidronimų, o per tarpinę grandį — priešdėlinį vietos reikšmės apeliatyvą arba oikonima. Šių vedi- nių pasitaiko su priesagomis -ieciai, -ininkai, -ninkai, -iškės, -iškis, -iškiai. Paistr-iėčiai k. (Pmp): paįstriai (-ė, -ys) arba *Paistriai (-ė, -ys) < Istras up. (Pmp); Patatul-iéciai k. (Vb): patatuliai (-ė, -ys) arba *Patatuliai (-ė, -ys) < Tatula up. (Vb); Pūvies-ininkai (< *Paveisiej-ininkai) buv. k. (Vs): paveisiejai (-ė, -ys) arba *Pavei- siejai (-ė, -ys)< Veisiejis ež. (Vs); Pamūš-ninkai k. (Lnkv): pamūšis arba Pamūšis k. (Lnkv)< Mūša up. (Lnkv); Pakern-iškės k. (Dgč): pakerniai (-ė, -ys) arba *Pa- kerniai (-ė, -ys)< Kernys ež. (Dgč); Pakert-iškės k. (Žž): pakertai arba Pakertai k. (Žž) < Kertūs ež. (Žž); Paner-iškės k. (Vvs): paneriai arba Paneriai k. (Vvs) < Ne- ris up.; Pagilb-iškis k. (Ktk): pagilbys arba Pagilbys k. (Ktk)<Gilba up. (Ktk); Paskard-iskis k. (Slk): paskardė (-ys), paskardžiai arba *Paskardė (-ys), *Paskar- džiai< Skardžius up. (Slk); Palied-iškiai k. (Prnv): paliedė (-is, -ys), paliedžiai arba *Paliedė (-is, -ys), *Paliedžiai< Liedas up. (Prnv); Užūkary-iškės k. (Mšg): užu- karviai (-ė, -is, -ys) arba *Užukarviai (-ė, -is, -ys)< Karvys ež. ir k. (Mšg). Straipsnyje nėra surinkti visiškai visi priesaginės darybos oikonimai, kurie ga- lėtų būti siejami su hidronimais — čia įtraukti tik aiškesni, mažiau abejonių ke- liantys atvejai?. Tačiau ir čia pateikiama medžiaga leidžia susidaryti bendresnį šios grupės vietovardžių vaizdą. Žinoma, neturint prieš akis visų priesagų, su kurio- mis oikonimai padaromi iš kitų Žodžių, pavyzdžiui, iš asmenvardžių, kitų oikoni- mų, apeliatyvų, sunku dabar pasakyti, kurios tų priesagų yra specifinės, vartoja- jamos tik gyvenamųjų vietų vardų daryboje iš hidronimų. Atrodo, kad būdingiau- sios čia bus patroniminio tipo priesagos -aičiai, -ėnai, -onys, -ininkai, -ninkai, suda- rančios daugiskaitines oikonimų formas. Kai kurios šių priesagų, pavyzdžiui, -aičiai, -ėnai, -onys, savo reikšme labai ar- timos asmenvardinėms, todėl ir gyvenamųjų vietų vardai, kaip kuopinė sąvoka, su šio tipo priesagomis turi daugiskaitos galūnes. Pačią priesagą, vienokią ar kito- kią jos formą, kaip ir apskritai darybos priemones, neretai suponuoja pats objek- tas, su kuriuo susiejamas gyvenamosios vietos vardas, todėl atskirų grupių vedi- niuose (hidroniminiuose, oikoniminiuose, apeliatyviniuose) gali vyrauti ir skirtin- gi priesagų tipai. Vediniuose iš hidronimų bene populiariausios ir bus patronimi- nio tipo priesagos, ko, atrodo, negalima būtų pasakyti apie kitus priesaginės dary- bos oikonimus, išvestus iš kitų oikonimų arba asmenvardžių, nes jau kiti santykiai tarp vardo ir objekto (deminutyviniai, priklausomybės ir pan.) nulemia ir kitą vy- raujančių priesagų tipą. Atkreipę dėmesį į produktyvesnių vedinių iš hidronimų priesagų paplitimą Lie- tuvoje, matysime, kad kai kurios jų sudaro gana aiškius arealus. Dažnai jie sutam- * Pavyzdžiui, miesto vardas Įsrutis || Isrutys (dabar Cerniachovskas, Kaliningrado sr.), J. Balčiko- nio teikiamas prie priesaginių vedinių, gali būti i. nepriesaginis, o perimtas tiesiog iš tos pačios upės vardo [sra dažnesnės gretiminės lyties Įsrutis || Įsrutys. 204 pa ir su tarmių plotais. Pavyzdžiui, pati produktyviausia priesaga -énail® išplitusi visoje Lietuvoje, tačiau Žemaičiuose, išskyrus pietinį (dūnininkų) pakraštį, ji, gali- ma sakyti, yra vienintelė oikonimuose iš hidronimų. Priesaga -onys'® dažniau aptinkama rytų aukštaičių (apie Anykščius, Kavars- ką, Musninkus) ir dzūkų rytinio bei pietrytinio ploto (apie Daugėliškį, Pabradę, Švenčionėlius, Švenčionis, Adutiškį, Trakus) vietovardžiuose. Priesagos -ininkai, -ninkai neturi aiškesnių paplitimo ribų. Gal kiek ryškesni kelijų ploteliai — žemaičių dūnininkų bei jų pietinio paribio teritorijoje (apie Skaud- vilę, Žygaičius, Tauragę, Pagėgius) ir pietrytinėje Lietuvos dalyje (apie Žiežmarius, Vievį, Stakliškes, Trakus, Onuškį, Butrimonis, Simna, Udrija, Leipalingį, Merki- nę, Šalčininkus). Kitos šio (asmenvardinio, patroniminio) tipo priesagos, tarp jų ir -aiciail®, ne- iabai produktyvios, teturi po vieną kita ar kelis vedinius. Priesagos su -išk-, kad ir pasižyminčios produktyvumu, būdingos ne tik oiko- nimams, padarytiems iš hidronimų, bet paplitusios ir vediniuose iš kitų vardažo- džių, ypač asmenvardžių!!. Įdomu tai, kad abiejų giminių bei skaičiaus formų pa- plitimas vediniuose iš hidronimų su šiomis priesagomis irgi palyginti areališkas. Pavyzdžiui, -iškės paplitusios šiaurrytinėje (apie Zarasus, Degučius, Uteną), piet- rytinėje (apie Dubingius, Maišiagalą, Vilnių), pietinėje (apie Birštoną, Kapsuką) Lietuvoje; -iškė — rytų dzūkų (apie Smalvas, Ceikinius) ir žemaičių dūnininkų bei jų paribio (apie Šaukėnus, Kražius, Šilalę, Šiluvą) ploteliuose; -iškiai labiau- siai susitelkę vakarų aukštaičių plote prie Nemuno ir Užnemunėje; -iškis — įvai- riose rytų aukštaičių vietose. Visiškai kito tipo priesagos yra -ava, -inė, -ynė, aptinkamos ne tik vediniuose iš hidronimų. Būdamos kuopinės arba vietą žyminčios reikšmės??, šios priesagos sudaro tik vienaskaitines oikonimų formas. Jų vedinių iš hidronimų nėra daug, todėl ir pastebimų paplitimo plotų čia nesusidaro. IŠVADOS 1. Lietuvos TSR oikonimų daryboje iš hidronimų produktyvus priesaginis da- rybos būdas (27 priesagų grupės). 2. Priesaginiuose vediniuose iš hidronimų išryškėja priesagos dviejų tipų: a) as- menvardinio (patroniminio) ir b) vietos, arba kuopinės, reikšmės. 3. Būdingesnės hidroniminių oikonimų daryboje yra asmenvardinio tipo prie- sagos, sudarančios vedinių daugiskaitos formas; produktyviausia ir vyraujanti šio tipo priesaga yra -ėnai, išplitusi beveik visoje Lietuvoje. 4. Susidaro daugiau ar mažiau ryškesni būdingesnių priesagų paplitimo plotai. 10 Manoma, kad priesagų -aičiai, -ėnai, -onys paplitimo plotai oikonimų vediniuose turėtų sutapti su asmenvardžių priesagų -aitis, -ėnas, -onis paplitimo plotais. Tai iš dalies jau matyti, prieš akis turint XVII a. asmenvardžių priesagų paplitimą. — Plg. Maciejauskienė V. Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. — Kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1977, t. 17, p, 159—168. 1 Plg, Safariewicz J. Min. veik., p. 57-63. 12 Žr, Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1, p. 396—404, 419—421. 205 ORHKOHHMbI CYVEMKCAJIbHOTO OBPA30BAHMHSI OT rHAPOHHMOB B JIATOBCKOK CCP Peamnome Ha marepnajie ONKOHHMOB, TIpejįcTABJIeHHbIX B „CripaBOuHHKe AJĮMHHHCTpaTHBHO-TeppHTO - puaabHoro gejenus Jlutosckoit CCP“, u. 1-a u 2-s („Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“. — V., 1974, d.1 ir 1976, d. 2), paccmaTpHBaeTcsi OAHa M3 rpynm cyg- (HUKCaNbHBIX ONKOHHMOB — OKOHHMBI, 0GpasoBaHHbe OT THAPOHHMOB. B CTpyKType JaHHBIX Hassanuii (okos0 260 npuMepoB) shigeasiorcsa 27 cydpukcon. ITH CyOĖOHKChI CBOAATCS K ABYM THnaM: 1) cyddrkce, 6:1H3KHE NO CBOEMY CJIOBOOGpa30BATeJIbHOMY 3HAYEHHIO K Y OTPeG.1sIeMbIM NMpH HMeHOBAHHH JiHų (NMAaTPOHHMHYECKHM), o6pasylomue nJiopajbhbie (GOpMbl OHKOHHMOB, H 2) cyddHKCE co CcJI10B006Gpa30BaTeJibHbIM 3HatueHHeM MecTa HJIH CKONJeHHs, o6pasyiomue CHH- ryasipHeie OOpMbI OHKOHHMOB. KoucraTupyercs, uTo HaHGojiee NOTYJISpHbI NpH 00pa3oBaHHH OHKOHHMOB OT I'HPOHHM OB cydduKesl 1-ro (NaTPOHHMHUECKOr0) THNA (Hanp., -énai, -onys, -ininkai, -ninkai u Ap.), cpeiu KOTOPHIX CaMBIM NMPOAYKTHBHBIM SB.IS6TCH -énai (npn ero nomomu obpasyercs 0ko.10 30% npo- H3BOJHLIX OHKOHHMOB). VTBepkaaeTcs, 4TO JŲIS HEKOTOpHIX Gojiee NPOAYKTHBHBIX cyddukcos, nanp. -énai, -onys, -iské, -iskés, -iskis, -iskiai, MOTYT ObiTb yCTAHOBJIEHbI GOjiee HJIH MEHee YeTKO BblAe/fIouHecs apeaJisl.