Priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardai iš hidronimų
Full text
LIETUVIŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXI (1981)
MARYTĖ RAZMUKAITĖ
PRIESAGINĖS DARYBOS LIETUVOS TSR GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDAI IŠ HIDRONIMŲ
Didelė dalis priesaginės darybos Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardų (oikonimų) yra priesagų vediniai iš kitų vietovardžių — hidronimų bei kitų oikonimų. Straipsnyje apsiribojama tik hidroniminiais gyvenamųjų vietų vardais, oikoniminiai paliekami apžvelgti kita proga.
Apžvalga pradedama nuo hidroniminės kilmės gyvenamųjų vietų vardų ne vien dėl jų darybos priesagų įvairumo ir gausumo, bet ir dėl to, kad ir patys Lietuvos TSR hidronimai yra ne tik labiausiai išnagrinėtas, bet ir oficialiai visiems prieinamas, o kartu ir seniausias mūsų vardyno sluoksnis.
Plačiau Lietuvos TSR oikonimai, neminint atskirų straipsnių spaudoje apie vieną kitą vietovardį arba priesagą2, nėra darybiškai nagrinėti. Todėl šiame straipsnyje, pasitelkus oficialiai dabar egzistuojančių gyvenamųjų vietų vardų sąrašą3, norima apžvelgti visus įmanomus priesaginės darybos oikonimų iš hidronimų atvejus, nurodyti čia dažniau aptinkamų priesagų paplitimą.
Bendresnį afiksinės ir beafiksės oikonimų darybos iš hidronimų vaizdą yra pateikęs J. Balčikonis straipsnyje „Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų“4. Šiame įvairios darybos hidroniminių oikonimų sąraše priesaginių vedinių pateikta nedaug — 85 vietovardžiai, padaryti su priesagomis: 1) -aitis (-aitė), 2) -ėnai, 3) -iečiai, 4) -ijai, 5) -inė (-iniai), 6) -ininkas, -ininkai (-inyk-), 7) -iškis, -iškiai, -iškė, 8) -onys, 9) -(y)tis, -(u)tys, 10) -ūnai. Gausiausią oikonimų grupę čia sudarė priesagos -ėnai vediniai (35 pavyzdžiai).
Žemiau pateikiamame vedinių sąraše — 27 priesagos (netraukiant į šį skaičių abiejų giminių ir skaičiaus galūninių variantų, straipsnyje skirtų į a, b, c pogrupius). Mūsų surinkta medžiaga taip pat rodo, kad produktyvumu išsiskiria priesaga -ėnai (84 pavyzdžiai), sudaranti apie 30% visų čia teikiamų vedinių. Į šį sąrašą, kuriame pateikta 260 vietovardžių, pateko ir beveik visi priesaginės darybos oikonimai iš
1 Plg. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. — V., 1963; Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba. — V., 1970.
2 Plg. Safarewicz J. Litewskie nazwy miejscowe na -iszki. — Onomastica. 1956, rocz. II, zesz. 1, s. 15—63.
3 Turimas galvoje „Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“ (V., 1974, d. 1 ir 1976, d. 2).
4 Balčikonis J. Gyvenamųjų vietų pavadinimai iš ežerų ir upių vardų. — Kn.: Rinktiniai raštai. V., 1978, t. 1, p. 339—349; Бальчиконис Й. Названия литовских населенных пунктов, образованные от названий рек и озер. — In: Lingua Posnaniensis. Poznań, 1959, t. 7, s. 240—252.
199
J. Balčikonio straipsnio, išskyrus du kaimų vardus — Verėduvaitė5 (Rs) ir Antupyčiai6 (Btg), kurių darybos aiškinimas sukėlė abejonių. Verėduvaitė greičiausiai yra deminutyvinis vedinys iš netoli esančio kaimo vardo Verėduva (Rs), nes upės vardas Verėduva, šiuo metu turimais duomenimis, nežinomas. Kaimo vardas Antupyčiai, atrodo, yra ne priesagos -yčiai vedinys iš čia neužfiksuoto hidronimo *Antupis ar pan., o priešdėlio ant- vedinys iš upės, kuri teka pro šį kaimą, vardo Upytė.
Abejonių dėl vienokios ar kitokios darybos kelia ir kai kurie kiti J. Balčikonio straipsnyje pateikti vietovardžiai — pastabos dėl jų darybos bus prie pačių vietovardžių, išnašose.
Kadangi darybiškai sieti gyvenamosios vietos vardą su vienu ar kitu hidronimu galima tik tuomet, kai gyvenvietė įsikūrusi netoli to vardo upės ar ežero, tai straipsnyje pateikti oikonimų ir hidronimų pavyzdžiai lokalizuojami, nurodant artimiausio stambesnio gyvenamojo punkto santrumpą (gyvenamųjų vietų vardų sutrumpinimus, išskyrus Ck — Ceikiniai (Ignalinos r.), Čb — Čiobiškis (Širvintų r.), Kdl — Kiduliai (Šakių r.), Mdž — Modžiūnai (Švenčionių r.), Pīn — Piniava (Panevėžio r.), Plkn — Paluknys (Trakų r.) ir Ršk — Reškutėnai (Švenčionių r.), žr. p. 146—149).
Priesagos ir jų vediniai straipsnyje pateikiami abėcėlės tvarka, nes kitoks pateikimas, pavyzdžiui, pagal vedinių gausumą, šiuo atveju neturėtų didesnės reikšmės, nes priesagos pasiskirsčiusios daugiau ar mažiau areališkai.
1. -aičiai. Judr-aičiai k. (Lkc): Judrė up. (Lkc); Lank-aičiai k. (Sk): Lankà up. (Sk); Nosv-aičiai k. (Užp): Nosvė up. (Užp); Trūmp-aičiai k. (Sk): Trūmpė up. (Sk); Vilk-aičiai k. (Žr): Vilka up. (Žr); Žvirgžd-aičiai k. (Gž): Žvirgždė up. (Gž).
1a. -aitis. Nemūn-aitis mstl. ir k. (Al): Nėmunas up. (Al); Strūn-aitis* k. (Švnč): Strūnà up. ir k. (Švnč).
2. -alės. Akmen-alės k. (Dr): Akmenà up. (Dr).
2a. -aliai. Stigr-aliai k. (Kv): Stigrė up. (Šv); Vėž-aliai k. (Šauk): Vėžys up. (Šauk).
3. -(i)auka. Igl-iāuka k. (Igl): Yglà ež., Yglė up. (Igl).
4. -(i)ava. Jūr-ava k. (Vš): Jūra up. (Trg); Sasn-avà mstl. (Ss): Sasnà up. (Ss); Sakn-iavà k. (Vs): Saknà up. (Vs).
5. -ėčiai. Lek-ėčiai mstl. (Šk): Liėkė up. (Lkč).
6. -elė. Kirsn-ėlė* k. (Rdm): Kirsnà up. ir k. (Rdm); Stirn-ėlė vs. (Mlt): Stirnė up. (Mlt).
6a. -eliai. Gergžd-ėliai k. (Krš): Gergždas up. (Krš); Vygr-ėliai k. (Graž): Vygris ež. (Graž).
7. -ėlė. Dabikin-ėlė* k. (Akm): Dābikinė up. ir k. (Akm); Kretuon-ėlė vs. (Ršk): Kretuonà up. (Ršk); Ringuv-ėlė k. (Krš): Ringuvà up. (Krš).
7a. -ėlis. Tūrup-ėlis* k. (Ldvn): Tūrupis up. ir k. (Ldvn).
8. -ėnai. Agluon-ėnai k. (Prk): Agluonà up. (Prk); Ais-ėnai k. (Vvr): Aisė up. (Vvr); Alksn-ėnai k. ir gelež. st. (Plv): Elksnė up. (Plv); Anykšt-ėnai k. (Btr): Anykš-
5 Žr. Balčikonis J. Min. veik., p. 346; Бальчиконис Й. Указ. соч., с. 248.
6 Žr. Balčikonis J. Min. veik., p. 348; Бальчиконис Й. Указ. соч., с. 250.
* Žvaigždute pažymėtos vietovardžių formos, kurios gali būti deminutyvinės oikoniminės (turima galvoje galima jų daryba ir iš visai greta ar netoliese esančių kitų gyvenamųjų vietų vardų).
200
tė up. Anýkštis ež. (Btr); Ašv-ėnai k. (Vkš): Ašvà up. (Vkš); Aukštup-ėnai k. (Kp): Aukštupỹs up. (Kp); Aukup-ėnai k. (Kdn): Aukùpė up. (Kdn); Aunuv-ėnai k. (Šauk): Aunùva up. (Šauk); Ažýt-ėnai k. (Krk): Ažýtė up. (Krk); Bābrung-ėnai k. (Plt): Bābrungas up. (Plt); Bērkin-ėnai k. (Tl): Bērkina up. (Tl); Bikav-ėnai k. (Vn): Bi-kava up. (Vn); Bit-ėnai k. (Pgg): Bitė up. (Pgg); Bub-ėnai k. (Rt): Bubà up. (Rt); Bul-ėnai k. (Krtv): Bùlis up. (Krtv); Darb-ėnai mstl. ir gelež. st. (Krtn): Darbà up. (Dr); Dub-ėnai k. (Al): Dùbis up. (Al); Erl-ėnai k. (Slnt): Erla up. (Slnt); Gailint-ėnai buv. k. (Mrk): Gáilintas ež. (Mrk); Gam-ėnai k. (Pp): Gāmė up. (Pp); Gaveik-ėnai k. (Ign): Gaveikis ež. (Ign); Gēdik-ėnai k. (Žr): Gēdika up. (Žr); Gerduv-ėnai k. (Grg): Gerdaujē⁷ up. (Grg); Gyst-ėnai k. (Vl): Gystūs up. (Vl); Gumilt-ėnai k. (Šauk): Gumiltà up. (Šauk); Jod-ėnai k. (Pln): Jōdė up. (Pln); Judr-ėnai mstl. (Tl): Judrà up. (Tl); Juodup-ėnai k. (Slnt): Juodupis up. (Slnt); Juodp-ėnai (< *Juodupėnai) k. (Šmn): Juodupė up. (Šmn); Kaltan-ėnai mstl. ir k. (Švnč): Kaltānis ež. (Klt); Karkl-ėnai mstl. (Krž): Kārklė up. (Krž); Kārklup-ėnai k. (Pjv): Kārklupė up. (Pjv); Kārtup-ėnai k. (Jrb): Kārtupis up. (Jrb); Kriau-k-ėnai k. (Rd): Kriáukė up. (Rd); Kriaun-ėnai k. (Ob): Kriaunà up. (Ob); Krosn-ėnai k. (Krsn): Krosnà up. (Krsn); Kūlup-ėnai k. (Krt): Kūlupis up. (Krt); Kūrtuv-ėnai mstl. (Šl): Kūrtuva up. (Krtv); Lañkup-ėnai k. (Vš): Lankupà up. (Vš); Lata v-ėnai k. (Tršk): Latavà up. (Tršk); Lañkup-ėnai k. (Rk): Laukupė up. (Rk); Lazduon-ėnai k. (Vn): Lazduonà up. (Vn); Lýdav-ėnai mstl. ir gelež. st. (Šlv): Lydūva up. (Šlv); Liepdeg-ėnai k. (An): Liepdegỹs up. (An); Lýlav-ėnai k. (Trg): Lylavà up. (Trg); Lok-ėnai k. (Jon): Lokỹs || Lōkė up. (Jon); Lukn-ėnai k. (Pln): Luknà up. (Pln); Lump-ėnai k. (Pgg): Luñpė up. (Pgg); Miš-ėnai k. (Pln): Mišė ež. (Pln); Nevard-ėnai k. (Varn): Nevardà up. (Varn); Not-ėnai k. (Slnt): Nōtė || Notija up. (Slnt); Pieštv-ėnai k. (Srd): Pieštvė up. (Srd); Piev-ėnai k. (Trk): Pievỹs up. (Trk); Piktup-ėnai k. (Pgg): Pik-tūpė up. (Pgg); Plunk-ėnai k. (Rt): Pluñkė up. (Rt); Purv-ėnai k. (Vkš): Pūrvas up. (Vkš); Račiup-ėnai k. (Kp): Račiupỹs up. (Kp); Raudon-ėnai k. (Raud): Raudōnė up. (Raud); Raud-ėnai k. (Rdn): Raudà up. (Rdn); Ring-ėnai k. (Brb): Riñgis up. (Brb); Riñguv-ėnai k. (Krš): Riñguva up. (Krš); Sausdrav-ėnai k. (Pln): Sausdrāvas up. (Pln); Stigr-ėnai k. (Kv): Stigrė up. (Kv); Šak-ėnai k. (Kv): Šakà up. (Kv); Šalp-ėnai k. (Vvr): Šalpė up. (Vvr); Šaul-ėnai k. (Lp): Šaulỹs ež. (Lp); Šerkšn-ėnai k. (Trk): Šerkšnė up. (Trk); Šiaud-ėnai k. (Šv): Šiaudė up. (Šv); Šlav-ėnai k. (An): Šlavė up. (An); Týtuv-ėnai mst. (Klm): Týtuva up. ir ež. (Klm); Upit-ėnai k. (Vvr): Upità up. (Vvr); Ūš-ėnai k. (Užv): Ūšna up. (Užv); Varp-ėnai k. (Jon): Varpė up. (Jon); Vaŕtul-ėnai k. (Šil): Vartulỹs up. (Šil); Vašuok-ėnai k. (Tršk): Vašuokà up. (Tršk); Vedeg-ėnai k. (Rt): Vedegà up. (Rt); Viešv-ėnai k. (Tl): Viešvė up. (Tl); Vieštōv-ėnai k. (Kl): Vieštōvė up. (Kl); Virm-ėnai k. (Nv): Vīrma up. (Nv); Žāig-ėnai buv. k. (Krš): Žāigis up. (Krš); Žar-ėnai k. (Krp): Žārė up. (Krp); Žar-ėnai (< *Žarn-ėnai) mstl. (Tl): Žarnà up. (Žr); Žemal-ėnai k. (Rdn): Žemalė up. (Rdn); Žvels-ėnai k. (Grg): Žvelsà up. (Grg).
8a. -ėnas. Plon-ėnas k. (Všk): Plōnė up. (Všk).
9. -ėsiai. Velp-ėsiai k. (Šlv): Velpė up. (Šlv).
7 Greičiausiai iš Gerdaujės ankstesnės ar buvusios gretiminės lyties *Gerdava || *Gerduva.
14. 91
201
10. -ica. Įstr-icà k. (Pin) : Įstras up. (Pin).
11. -iečiai. Pál-iečiai k. (Pkr) : Palà up. (Pkr).
12. -ijai. Lazd-ijai⁸ mst.: Lazda||Lazdija up. (Lzd); Seir-ijai⁸ mstl. (Lzd): Seirà up., Seirijis ež. (Srj).
13. -yliai. Mok-yliai k. (Aln) : Mokìà up., Makỹs ež. (Blnk).
14. -inė. Dabrap-inė k. (Žgč) : Dābrupis up. (Žgč); Kemstrot-inė k. (Krkn) : Kiemsrūtas up. (Krkn); Merk-inė mstl. ir vs. (Vrn), k. (Trgl) : Merkỹs up. (Vrn, Trgl); Nemenč-inė mst. (V): Nemenčia up. (Nmč).
15. -ynė. Sidabr-ynė k. (Jnš) : Sidabrà up. (Jnš); Vėgėl-ynė k. (Klm) : Vėgėlė up. (Klm).
16. -iniai. Grauž-iniai k. (Graž) : Graužė up. (Lbv); Lazd-iniai k. (Ad) : Lazdauja up. (Ad); Ring-iniai k. (Žgč) : Ringė up. (Žgč).
17. -ininkai. Alš-ininkai k. (Stk) : Alšià || Alšė up. (Stk); Áng-ininkai (Smn) : Angỹs ež. (Smn); Ánti-ininkai k. (Skdv) : Ánčia up. (Skdv); Biržtv-ininkai k. (Dr) : Biržtva up. (Dr); Dūlg-ininkai k. (Lp) : Dūlgas ež. (Lp); Eīm-ininkai k. (An) : Eī-mė up. (An); Gėg-ininkai k. (Pgg) : Gėgė up. (Pgg); Įlg-ininkai k. (Mrk) : Įlgis ež. (Mrk); Juost-ininkai k. (Tršk) : Juostà, Júosta up. (Tršk); Peršėk-ininkai k. (Ūd) : Peršėkė up. (Ūd); Sārt-ininkai k. (Žgč) : Sārtė up. (Žgč); Spengl-ininkai k. (Onš) : Spenglà ež. (Onš); Strėv-ininkai k. (Žž) : Strėvà up. (Žž); Šalč-ininkai mst. ir k. (Šlčn) : Šalčia up. (Šlčn); Šiekšt-ininkai k. (Ppl) : Šiekštė up. (Ppl); Trump-ininkai k. (Žgč) : Trumpė up. (Žgč); Viev-ininkai k. (Vvs) : Viev̇is ež. (Vvs); Vilk-ininkai k. (Lp) : Vilkė up. (Lp); Virk-ininkai k. (Stk): Virkiùs up. (Stk); Žib-ininkai k. (Plng) : Žibà up. (Plng).
17a. -ninkai. Ates-niñkai k. (Smn): Atesỹs ež. (Smn); Dusėl-ninkai k. (Ūd): Du-sėlė ež. (Ūd); Glūos-ninkai k. (Smn) : Glūosnė up. (Smn); Gruož-ninkai k. (Onš) : Gruožė up., Gruožỹs ež. (Onš); Kertau-ninkai k. (Žž) : Kertìs up. (Žž); Mūs-ninkai mstl. (Šr) : Musė up. (Msn); Nevėž-ninkai k. (Tršk, Nj) : Nevėžis up. (Tršk, Nj); Obel-ninkai (< *Obelij-ninkai?) k. (Smn) : Obelijà ež. (Smn); Plasap-ninkai (< *Pla-saup-ninkai) k. (Btr) : Plasaupė up. (Btr); Sám-ninkai vs. (Onš) : Sámė up., Sámis ež. (Onš); Švái-ninkai (< *Šuoj-ininkai) k. (Sml): Šuoja up. (Sml).
17b. -ninkas. Vabal-ninkas mst. (Brž) : Vabalà up. (Vb).
18. -iškė. Cedrōn-iškė k. (Šauk) : Cedronas up. (Šauk); Dausýn-iškė k. (Krž): Dausinas ež. (Krz); Gérv-iškė k. (Šll) : Gérvė up. (Šll); Įlg-iškė k. (Smal) : Ilgỹs ež. (Smal); Saman-iškė k. (Ck) : Samānis ež. (Ck); Sandrauš-iškė k. (Šlv) : Sandrauà up. (Šlv); Skirpt-iškė (< *Skirpst-iškė) k. (Gdl) : Skirpṡtas up. (Gdl); Višak-iškė k. (KzR) : Višakis up. (KzR); Vaipon-iškė k. (Klvr): Vaiponė k. (Klvr).
18a. -iškės. Alksn-iškės k. (Gdl) : Alksnė up. (Gdl); Bikel-iškės k. (Dgc) : Bikėlė up. (Dgc); Dubrav-iškės k. (Srj) : Dubravà up. (Srj); Karnel-iškės k. (Dbg) : Karnė-lis ež. (Dbg); Kỹv-iškes k. (Rkn) : Kyvė up. (Rkn); Limin-iškės k. (Dgc) : Liminas ež. (Dgc); Mineik-iškės k. (Dgc) : Mineikis ež. (Dgc); Mül-iškės k. (Brš) : Mūlys up. (Brš); Pravien-iškės k. ir gelež. st. (Rmš) : Praviena || Pravėna up. (Rmš).
Šie J. Balčikonio min. straipsnyje pateikti oikonimai gali būti ir nepriesaginės darybos, plg. Lazd-ijai mst.: Lazdija up., Seir-ijai mstl.: Seirijis ež.
202
18b. -iškis. Apeik-iškis k. (Ob) : Apeikė up. (Ob); Balbiėr-iškis mst. t. g. (Prn) : Barbierà up. (Brb); Ėlm-iškis k. (An) : Ėlmė up., Ėlmis ež. (An); Grauź-iškis vs. (Skp): Grauźė up. (Skp); Juodup-iškis vs. (Ob) : Juodupis up. (Ob); Kiaun-el-iškis k. (Lkm) : Kiaunà up., Kiaũnas ež. (Lkm); Kumpōn-iškis k. (Sb) : Kumpōnas up. (Sb); Kumpuol-iškis k. (Ob) : Kumpuõlis ež. (Antz); Kūp-iškis mst. (Kp) : Kupà up. (Kp); Savėl-iškis k. (Pkr) : Savėlis up. (Pkr); Taurūp-iškis k. (Šš) : Taurūpis up. (Šš); Upėl-iškis k. (Blnk) : Upėlė up. (Blnk); Vilkav-iškis mst. ir gelež. st. : Vilkavjà up. (Vlkv).
18c. -iškiai. Aist-iškiai k. (Brt) : Aistà up. (Brt); Akmen-iškiai k. (Šmk) : Akmenė up. (Šmk); Amaly-iškiai k. (Igl) : Āmalvas ež., Amalvė up. (Igl); Armen-iškiai k. (Srd) : Armenà up. (Srd); Čiōt-iškiai k. (Užv) : Čiōtupis up. (Užv); Daũb-iškiai k. (Pp) : Daubà up. (Pp); Demen-iškiai k. (Srj): Dėmenas ež. (Srj); Drūtav-iškiai k. (Gr) : Drūtupis up. (Gr); Dubin-iškiai k. (Plk, Kr) : Dubinė up. (Plk, Kr); Dums-iškiai k. (Jon) : Dūmsė up. (Jon); Eisrav-iškiai k. (Pgg): Eisrava up. (Pgg), Gausant-iškiai k. (Vl) : Gausantė up. (Vl); Gulbin-iškiai k. (Ldvn, Plv): Gulbinas up. (Ldvn, Plv); Juod-iškiai k. (Šr): Juodė up. (Šr); Kilėv-iškiai k. (Dbk): Kilėva up. (Dbk); Kuin-iškiai k. (Šll): Kuñė up. (Šll); Kupr-iškiai k. (Klm): Kuprė up. (Klm); Liaud-iškiai k. ir vs. (Bsg): Liaudė up. (Bsg); Paik-iškiai k. (Kps): Paikis up. (Kps); Pent-iškiai k. (Grš): Pentà up. (Grš); Plv-iškiai mstl. (Vlkv): Plvė up. (Plv); Rāguv-iškiai k. (Krtn): Rāguva buv. up. (Krtn); Raudėn-iškiai k. (Klvr): Raudėnis ež. (Klvr); Serbent-iškiai k. (Brž): Serbentà up. (Brž); Šilup-iškiai k. (Kdl): Šilupis up. (Kdl); Uōg-iškiai k. (Vks): Uogÿs up. (Vks); Vāigu-viškiai k. (Plk): Vāiguva up. (Plk); Žiūr-iškiai k. (Kp): Žiurà ež. (Kp).
19. -yškiai. Jot-yškiai k. (Gl): Jotijà up. (Gl); Rik-yškiai k. (Erž): Rikijà up. (Erž); Vilk-yškiai mstl. (Šlu): *Vilkija > Vilka up. (Pgg).
20. -ka. Jaugil-ka k. (Krk): Jaugilà up. (Krk); Kaimėn-ka vs. (Čb): Kaimenà up. (Čb); Kamãi-ka k. (Čb): Kamajā up. (Čb); Lankup-kà k. (Všt): Lankupà up. (Všt); Lapaĩ-ka k. (Vvs): Lapojà up. ir ež. (Vvs); Lukštin-ka k. (Mlt): Lūkštinis ež. (Mlt); Mušāl-ka k. (Tj): Mušėlė up. (Tj); Nevėž-ka k. (Kur): Nevėža up. ir ež. (Kur); vs. (Tršk): Nevėžis up. (Tršk); Šlavin-ka vs. (JnšM): Šlavinas ež. (JnšM); Žiežmār-ka vs. (Vvs): Žiežmarà up. (Vvs).
21. -ōčiai. Seirij-ōčiai k. (Srj): Seirijis ež. (Srj).
22. -ojai. Prāgaly-ojai k. (Akm): Pragalyȳs up. (Akm).
23. -onai. Gėl-v-onai mstl. ir k. (Šr): Gėlve up. (Glv).
24. -(i)oniai. Knieb-ióniai k. (Grk): Kniebà up. (Grk).
24a. -(i)onys. Griež-iónys k. (An): Griežà || Griežià up. (An); Juod-ónys k. (Msn): Juodà up. (Msn); Liel-iónys k. (Stk): Lielius ež. (Stk); Luk-ónys (<*Lukn-onys) k. (Plkn): Luknà up. ir ež. (Plkn); Mer-iónys k. (Pbrd): Merà || Merià up. (Pbrd); Mēž-iónys k. (Mdž): Mēžià || Mēžė up. (Mdž); Myl-iónys k. (Švnč): Mylė up. ir ež. (Švnč); Pien-iónys k. (Kvr): Pienià up. (Kvr); Svyl-iónys k. (Ad): Svylà up. (Ad); Vėl-iónys k. (Dglš): Vėlys ež. (Dglš).
25. -ūčiai. Širv-ūčiai k. (Krtv): Širva ež. (Krtv).
26. -ukai. Rib-ukai k. (Šlv): Ribà up. (Šlv).
14*
203
27. -ūnai. Dumbl-ūnai k. (Kp): Dumblỹs || Dumblis up. (Kp); Nemaj-ūnai || Neman-ūnai k. (Brš): Nẽmumas || Nẽmanas up. (Brš).
Atskirą oikonimų grupelę sudaro vietovardžiai iš priešdėlinių hidroniminės kilmės vedinių. Tai gyvenamųjų vietų vardai, padaryti ne tiesiog iš hidronimų, o per tarpinę grandį – priešdėlinį vietos reikšmės apeliatyvą arba oikonimą. Šių vedinių pasitaiko su priesagomis -iečiai, -ininkai, -ninkai, -iškės, -iškis, -iškiai.
Paištr-iečiai k. (Pmp): paištrai (-ė, -ys) arba *Paištriai (-ė, -ys) < Įstras up. (Pmp); Patatul-iečiai k. (Vb): patatuliai (-ė, -ys) arba *Patatuliai (-ė, -ys) < Tātula up. (Vb); Pāvies-ininkai (< *Paveisiej-ininkai) buv. k. (Vs): paveisiejai (-ė, -ys) arba *Paveisiejai (-ė, -ys) < Veisiejis ež. (Vs); Pamiš-ninkai k. (Lnkv): pamišis arba Pamišis k. (Lnkv) < Mūša up. (Lnkv); Pakerm-iškės k. (Dgč): pakerniai (-ė, -ys) arba *Pakerniai (-ė, -ys) < Kernỹs ež. (Dgč); Pakert-iškės k. (Žž): pakertai arba Pakertai k. (Žž) < Kertùs ež. (Žž); Paner-iškės k. (Vvs): paneriai arba Paneriai k. (Vvs) < Nerìs up.; Pagilb-iškis k. (Ktk): pagilbỹs arba Pagilbỹs k. (Ktk) < Gilbà up. (Ktk); Paskard-iškis k. (Slk): paskardė (-ys), paskardžiai arba *Paskardė (-ys), *Paskardžiai < Skaŕdžius up. (Slk); Palied-iškiai k. (Prnv): paliedė (-is, -ys), paliedžiai arba *Paliedė (-is, -ys), *Paliedžiai < Liedas up. (Prnv); Užžukary-iškės k. (Mšg): užžuk arv iai (-ė, -is, -ys) arba *Užžuk arv iai (-ė, -is, -ys) < Karvỹs ež. ir k. (Mšg).
Straipsnyje nėra surinkti visiškai visi priešaginės darybos oikonimai, kurie galėtų būti siejami su hidronimais – čia įtraukti tik aiškesni, mažiau abejonių keliantys atvejai⁹. Tačiau ir čia pateikiama medžiaga leidžia susidaryti bendresnį šios grupės vietovardžių vaizdą. Žinoma, neturint prieš akis visų priesagų, su kuriomis oikonimai padaromi iš kitų žodžių, pavyzdžiui, iš asmenvardžių, kitų oikonimų, apeliatyvų, sunku dabar pasakyti, kurios tų priesagų yra specifinės, vartojamos tik gyvenamųjų vietų vardų daryboje iš hidronimų. Atrodo, kad būdingiausios čia bus patroniminio tipo priesagos -aičiai, -ėnai, -onys, -ininkai, -ninkai, sudarančios daugiskaitines oikonimų formas.
Kai kurios šių priesagų, pavyzdžiui, -aičiai, -ėnai, -onys, savo reikšme labai artimos asmenvardinėms, todėl ir gyvenamųjų vietų vardai, kaip kuopinė sąvoka, su šio tipo priesagomis turi daugiskaitos galūnes. Pačią priesagą, vienokią ar kitokią jos formą, kaip ir apskritai darybos priemones, neretai suponuoja pats objektas, su kuriuo susiejamas gyvenamosios vietos vardas, todėl atskirų grupių vediniuose (hidroniminiuose, oikoniminiuose, apeliatyviniuose) gali vyrauti ir skirtingi priesagų tipai. Vediniuose iš hidronimų bene populiariausios ir bus patroniminio tipo priesagos, ko, atrodo, negalima būtų pasakyti apie kitus priesagines darybos oikonimus, išvestus iš kitų oikonimų arba asmenvardžių, nes jau kiti santykiai tarp vardo ir objekto (deminutyviniai, priklausomybės ir pan.) nulemia ir kitą vyraujančių priesagų tipą.
Atkreipę dėmesį į produktyvesnių vedinių iš hidronimų priesagų paplitimą Lietuvoje, matysime, kad kai kurios jų sudaro gana aiškius arealus. Dažnai jie sutam-
9 Pavyzdžiui, miesto vardas Įsrutis || Įsrutỹs (dabar Černiachovskas, Kaliningrado sr.), J. Balčikonio teikiamas prie priesaginių vedinių, gali būti ir nepriesaginis, o perimtas tiesiog iš tos pačios upės vardo Įstrà dažnesnės gretiminės lyties Įsrutis || Įsrutỹs.
204
pa ir su tarmių plotais. Pavyzdžiui, pati produktyviausia priesaga -ėnai10 išplitusi visoje Lietuvoje, tačiau žemaičiuose, išskyrus pietinį (dūnininkų) pakraštį, ji, galima sakyti, yra vienintelė oikonimuose iš hidronimų.
Priesaga -onys10 dažniau aptinkama rytų aukštaičių (apie Anykščius, Kavarską, Musninkus) ir dzūkų rytinio bei pietryt inio ploto (apie Daugėliškį, Pabradę, Švenčionėlius, Švenčionis, Adutiškį, Trakus) vietovardžiuose.
Priesagos -ininkai, -ninkai neturi aiškesnių paplitimo ribų. Gal kiek ryškesni keli jų ploteliai — žemaičių dūnininkų bei jų pietinio paribio teritorijoje (apie Skaudvilę, Žygaičius, Tauragę, Pagėgius) ir pietrytinėje Lietuvos dalyje (apie Žiežmarius, Vievi, Stakliškes, Trakus, Onuškį, Butrimonis, Simną, Ūdriją, Leipalingį, Merkinę, Šalčininkus).
Kitos šio (asmenvardinio, patroniminio) tipo priesagos, tarp jų ir -aičiai10, ne labai produktyvios, teturi po vieną kitą at kelis vedinius.
Priesagos su -išk-, kad ir pasižyminčios produktyvumu, būdingos ne tik oikonimams, padarytiems iš hidronimų, bet paplitusios ir vediniuose iš kitų vardžodžių, ypač asmenvardžių11. Įdomu tai, kad abiejų giminių bei skaičiaus formų paplitimas vediniuose iš hidronimų su šiomis priesagomis irgi palyginti areališkas. Pavyzdžiui, -iškės paplitusios šiaurrytinėje (apie Zarasus, Degučius, Uteną), pietrytinėje (apie Dubingius, Maišiagalą, Vilnių), pietinėje (apie Birštoną, Kapsuką) Lietuvoje; -iškė — rytų dzūkų (apie Smalvas, Ceikinius) ir žemaičių dūnininkų bei jų paribio (apie Šaukėnus, Kražius, Šilalę, Šiluvą) ploteliuose; -iškiai labiausiai susitelkę vakarų aukštaičių plote prie Nemuno ir Užnemunėje; -iškis — įvairiose rytų aukštaičių vietose.
Visiškai kito tipo priesagos yra -ava, -inė, -ynė, aptinkamos ne tik vediniuose iš hidronimų. Būdamos kuopinės arba vietą žyminčios reikšmės12, šios priesagos sudaro tik vienaskaitines oikonimų formas. Jų vedinių iš hidronimų nėra daug, todėl ir pastebimų paplitimo plotų čia nesusidaro.
IŠVADOS
1. Lietuvos TSR oikonimų daryboje iš hidronimų produktyvus priesaginis darybos būdas (27 priesagų grupės).
2. Priesaginiuose vediniuose iš hidronimų išryškėja priesagos dviejų tipų: a) asmenvardinio (patroniminio) ir b) vietos, arba kuopinės, reikšmės.
3. Būdingesnės hidroniminių oikonimų daryboje yra asmenvardinio tipo priesagos, sudarančios vedinių daugiskaitos formas; produktyviausia ir vyraujanti šio tipo priesaga yra -ėnai, išplitusi beveik visoje Lietuvoje.
4. Susidaro daugiau ar mažiau ryškesni būdingesnių priesagų paplitimo plotai.
10 Manoma, kad priesagų -aičiai, -ėnai, -onys paplitimo plotai oikonimų vediniuose turėtų sutapti su asmenvardžių priesagų -aitis, -ėnas, -onis paplitimo plotais. Tai iš dalies jau matyti, prieš akis turint XVII a. asmenvardžių priesagų paplitimą. — Plg. Maciejauskienė V. Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a. — Kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1977, t. 17, p. 159—168.
11 Plg. Safarewicz J. Min. veik., p. 57—63.
12 Žr. Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1965, t. 1, p. 396—404, 419—421.
205
ОЙКОНИМЫ СУФФИКСАЛЬНОГО ОБРАЗОВАНИЯ ОТ ГИДРОНИМОВ В ЛИТОВСКОЙ ССР
Резюме
На материале ойконимов, представленных в „Справочнике административно-территориального деления Литовской ССР“, ч. 1-я и 2-я („Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas“. — V., 1974, d.1 ir 1976, d. 2), рассматривается одна из групп суффиксальных ойконимов — ойконимы, образованные от гидронимов. В структуре данных названий (около 260 примеров) выделяются 27 суффиксов. Эти суффиксы сводятся к двум типам: 1) суффиксы, близкие по своему словообразовательному значению к употребляемым при именовании лиц (патронимическим), образующие плюральные формы ойконимов, и 2) суффиксы со словообразовательным значением места или скопления, образующие сингулярные формы ойконимов.
Констатируется, что наиболее популярны при образовании ойконимов от гидронимов суффиксы 1-го (патронимического) типа (напр., -ėnai, -onys, -ininkai, -ninkai и др.), среди которых самым продуктивным является -ėnai (при его помощи образуется около 30% производных ойконимов).
Утверждается, что для некоторых более продуктивных суффиксов, напр. -ėnai, -onys, -iškė, -iškės, -iškis, -iškiai, могут быть установлены более или менее четко выделяющиеся ареалы.
209