Lietuvių antroponiminė sistema XVI a.

LIETUVIŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXI (1981) VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ LIETUVIŲ ANTROPONIMINĖ SISTEMA XVI A. Lietuvių antroponiminė sistema formavosi keletą šimtmečių. Asmenų įvardijimą vienu vardu pakeitė užrašymai vardu ir aprašomojo pobūdžio ar šiaip apeliatyviniu prievardžiu, o vėliau — dviem arba trimis asmenvardžiais. Vienas šių asmenvardžių tapo pastovus, paveldimas, bendras visiems šeimos nariams, t. y. virto pavarde. Lietuvių antroponiminės sistemos vystymosi rezultatas — asmenų įvardijimas vardu ir pavarde. Jau iki XVI a. nusistovi visi pagrindiniai asmenų užrašymo būdai, aptinkami ir vėlesniais amžiais (asmenys gali būti įvardijami vienu, dviem ir trimis skirtingais asmenvardžiais). Pastebėta, kad jau XV a. antrojoje pusėje produktyviausias buvo asmenų įvardijimas dviem asmenvardžiais. Tai rodo dvinarės lietuvių antroponiminės sistemos formavimąsi. Asmenų užrašymų įvairiuose XVI a. dokumentuose analizė akivaizdžiai liudija dvinarės lietuvių antroponiminės sistemos įsigalėjimą. Pavyzdžiui, iš 4 tūkstančių skirtingų asmenų užrašymų XVI a. antrojoje pusėje tik 3,4% sudaro užrašymai vienu asmenvardžiu ir 3% — trimis skirtingais asmenvardžiais. Visi kiti atvejai — asmenų įvardijimai dviem asmenvardžiais. Panašus santykis būdingas visam XVI a. Dvinaris asmenų įvardijimo būdas XVI a. vartojamas visų socialinių luomų atstovams (vienu asmenvardžiu dažniausiai užrašomi valstiečiai, nelaisvoji dvaro šeimyna, tarnai, o trimis — kilmingųjų luomų atstovai). Tačiau įvairių svyravimų ir netolygumų XVI a. asmenų įvardijime dar daug. Visų pirma tai jau minėti būdai užrašyti asmenį vienu ar trimis asmenvardžiais. Pasitaiko užrašymo atvejų net keturiais skirtingais antroponimais. Palyginti dažnas dar šiuo laikotarpiu asmenų įvardijimas vardu ir aprašomojo pobūdžio ar šiaip apeliatyviniu prievardžiu. Be to, yra atvejų, kai tas pats asmuo gali būti užrašomas nevienodai — vienu asmenvardžiu, vardu ir aprašomojo pobūdžio prievardžiu arba dviem antroponimais ir pan. Straipsnyje nagrinėjami visi XVI a. vartoti asmenų užrašymo būdai, aptariama asmenvardžių, sudarančių įvairius asmenų įvardijimo modelius, kilmė bei daryba ir daromos išvados apie lietuvių pavardžių formavimąsi šiuo laikotarpiu. Visi straipsnio teiginiai iliustruojami daugeliu pavyzdžių, išrašytu iš įvairių publikuotų bei rankraštinių XVI a. šaltinių, kurių alfabetinis sąrašas pateikiamas straipsnio pabaigoje. Po kiekvieno pavyzdžio skliausteliuose nurodomas šaltinio numeris minėtame sąraše bei puslapio ar lapo numeris. 154 1. Asmenų įvardijimas vienu asmenvardžiu Tai gali būti tautinis lietuvių asmenvardis, pvz.: Бернатъ (6,18), Будорис (27,203), Бутвил (27,206), Доркежъ (15,62), Кгалминъ (24,227), Кгедкогвтъ (24,51), Кгетовт (27,13), Кгедутис (27,176), Кгоилюс (27,34), Ягкемин (27,67), Ясвил (27,217), Кинтовт (27,199), Кловзкойлелис (27,44), Кушилутис (27,67), Монивидъ (22,806), Мопейко (2, 216), Монтвилъ (13,18), Monwil (2,215), Можецко (2,21), Можис (27,167), Нарбuta (K linksnis; 6,20), Нареищь (2,157), Нармонть (27,176), Pukienis (2,74), Радвил (27,210), Равдонисъ (2,414), Рымъккайло (24,202), Ромейко (2,27), Рустейко (27,64), Саръккус (27,210), Скирелис (27,84), Skodeila (2,469), Стягвил (2,11), Сунькоилъ (27,106), Галицом (N linksnis; 26,888), Тортовидъ (24,49), Вобол (2,133), Жабмис (27,35), Жездрыс (27,231). Dažniau pasitaiko įvairios krikšto vardų formos, pvz.: Адамъ (15,62), Ангъдреu (2,314), Бартломей (13,500), Богданъ (15,59), Болътрутис (2,165), Борътко (27,208), Доменикъ (24,41), Кабрялъ (15,62), Грицъ (24,213), Кгерикгас (2,540), Ггигоръ (27,232), Грин (2,26), Яъкъ (2,18), Янол (2,154), Jesiulis (13,487), Jonis (16,382), Юркгелисъ (2,443), Юргисъ (24,57), Юркгутис (2,217), Юри (27,115), Каспоръ (15,52), Криштофъ (24,39), Лаврун (2,568), Лукаш (2,12), Мацелъ (2,217), Мартин (27,210), Мартинел (2,27), Martinelis (2,214), Матей (2,218), Matelis (13,282), Мицко (27,232), Мик (27,232), Микелисъ (13,14), Миколай (27,216), Микут (2,23), Микутис (27,127), Миселисъ (21,184), Павел (27,16), Павлук (2,218), Петкус (27,160), Петръ (2,23), Петралисъ (13,78), Петрашъ (24,210), Petrel (2,191), Пилипъ (24,227), Symona (K linksnis; 2,82), Стан (27,159), Станел (2,18), Станкелис (2,291), Stankus (13,380), Станиславъ (24,203), Stasis (2,37), Стасюк (2,371), Степан (2,17), Шымко (15,61), Шымонъ (15,67), Szymtis (2,213), Szymunel (2,214), Томашъ (15,63), Тумелисъ (2,416), Вацус (2,223), Валис (2,234), Венъцлавъ (15,52), Воитех (2,409), Воиткелис (2,291). XVI a., kai užrašymas dviem antroponimais lyg ir tampa asmenų įvardijimo norma, vienas asmenvardis negali suteikti pakankamos informacijos apie minimą asmenį. Todėl labai retai vienu vardu užrašomi bajorai. O jeigu tokių atvejų pasitaiko (pavyzdžiui, pakartotinai minint tą patį asmenį arba užrašant bajorą neypatingai svarbiame dokumente), paprastai vartojama ilgoji krikščioniškojo vardo forma, pvz.: pana Symona (K linksnis; 2,83), pana Onikieja (K linksnis; 2,79) ir pan. Šiaip dažniausiai XVI a. dokumentuose vienu asmenvardžiu užrašomi nelaisvieji valstiečiai, dvaro šeimyna, tarnai. Jie neturėjo stambios nuosavybės, tiesiogiai mažai dalyvavo visuomeniniame gyvenime, todėl jų įvardijimą kokiame nors rašte mažiausiai palietė pakitimai, atsiradę vystantis antroponiminei sistemai. Prireikus jie užrašomi tik vardu, dažnai jo trumpuoju variantu arba mažybine forma, galbūt 155 taip, kaip buvo kasdien vadinami. Tai paliudija ir dažnos šiuo laikotarpiu krikščioniškųjų vardų mažybinės formos1. Tačiau XVI a., kai produktyviausias yra dvinaris asmenų įvardijimas, teikiantis daugiau informacijos apie minimą asmenį, vieno antroponimo asmens užrašymui galėjo užtekti tik labai siaurame bendraujančiųjų rate. Todėl tais atvejais, kai žmogus turi tik vardą, o šiuo laikotarpiu įprasto antrojo asmenvardžio neturi (arba jis užrašančiajam nežinomas), greta vardo rašomi įvairūs apeliatyviniai prievardžiai, teikiantys papildomą informaciją apie asmenį ir padedantys jį išskirti iš bendravardžių tarpo. 2. Apeliatyviniai prievardžiai ir jų asmenvardėjimas Šie prievardžiai XVI a. labai įvairūs. Dažniausiai po vardo užrašoma asmens užsiėmimas, profesija, pvz.: Балчюс коваль (2,415), Bartłomiej kowal (13,283), Григор ковал (27,172), Jakst kowal (16,398), Ян ковал (27,47), Юръкгис ковал (27,26), Kasper kowal (2,533), Maciej kowal (2,506), Marcin kowal (16,401), Межис ковал (27,136), Наркейло ковал (6,39), Stanisław kowal (2,469), Степан ковал (6,39), Симонъ беднар (2,416), Казюлис чоботар (2,414), Миколай чоботарь (13,299), Olexi czobotarz (2,194), Стагь чоботарь (2,332), Чепутис долида (2,316), Więcko doilida (2,215), Янь, кравецъ (14,198), Митко кравец (27,217), Урбанъ кухар (2,334), Grygalus, ławnik (16,426), Petryk, ławnik (16,416), Станисъ лавникъ (3,94), Stanisław ławnik (2,397), Woyciech ławnik (2,536), Богдан мельник (2,13), Грышко мельникъ (2,244), Piotrz młynarz (2,469), Иванец огородникъ (2,234), Naruczys ogrodnik (13,282), Tomas ogrodnik (2,536), Шымко пастухъ (2,234), Павел пивовар (2,339), Stas piwowar (2,505), Янелис резникъ (3,94), Богдан рыболов (6,39), Томашъ рыбаловъ (2,335), Бонис стрыхар (2,281), Микелъ слесарь (13,299), Павел ткач (2,314), Довгейнътъ токар (2,281). Taip pat gali būti nurodomos užimamos pareigos, pvz.: Якуб попристав (6,39), Янис попристав (6,39), Павел попристав (27,133), Петръ попристав (6, 39), Воитко, перевозник (27, 64), Ян стрелец (27, 205), Валюлис тивунъ (3, 94), Петр, воит (27, 160), Stasiul, voit (13, 250), pažymima, kad asmuo yra neseniai atsikėlęs, naujakurys, pvz.: Jan novik (9, 8), Юръкгис, новосед (27, 121), Матей новосед (27, 131), Мелвид новосед (27, 10), Mikuc nowosiad (2, 196), Станис новосед (27, 131), arba užrašomas luomas — Bartłomiej, boyarzyn (13, 290), Венцлавъ боярынъ (15, 67). Retai nurodoma kokia nors kita užrašomo asmens savybė, pvz.: Миколая погорелого (K linksnis; 2, 218), Станеля хромого (K linksnis; 2, 218) ir pan. 1 V. Tagunova teigia, kad asmenvardžių mažybinių formų atsiradimą lėmė visuomeninis poreikis. Iki XVIII a. gyvojoje kalboje ir dokumentuose neprivilegijuotų luomų atstovams vadinti kaip tik ir buvo vartojamos šios formos, stengiantis pabrėžti socialinius skirtumus. Žr.: Тагунова В. И. Категория уменьшительности и ласкательности в диалектной антропонимии. – В кн.: Ономастика Поволжья. Горький, 1971, с. 82. 156 Papildomą informaciją apie užrašomą asmenį suteikia ir kitokio pobūdžio prievardžiai – tai nurodymai, kad asmuo yra užkūrys, preikuras, pvz.: Болтрутис прикуруис (27, 130), Ченута пренкура (K linksnis; 3, 182), Кгрикегута пренкура (K linksnis; 3, 182), Ендрулис унюжкур (3, 94), z Jurgiem uzkurem (Įn linksnis; 2, 179), Юри унюжкурис (3, 243), Лаврину ушкуру (N linksnis; 3,243), Мартин унюжкурис (3, 243). Gali būti nurodoma, kieno asmuo yra užkūrys ar preikuras, t. y. apeliatyvinis prievardis dar praplečiamas asmenvardžiu, pvz.: Andrzej, przeykur Mikołajowej (3, 182); Jakub, prey kur Ożakowey (3, 182), Szymos, uszkuris Bernatow (3, 243), Шымъко, Нароштове пренкур (3, 182) ir kt. Po asmens vardo gali būti užrašoma, kieno jis yra žentas: Janko, Montrynow zięc (2, 183); Янутыс, Юрковец зеньть (2, 335); Мацъ Вошайтовъ зять (13, 12); Maciej, Iaciow zienc (2, 537); Macziei, Napsow zięcz (2, 644); Paweł, zięć Goyzutow (2, 117); Zygmunt, Pawlow zięc (2, 194), ar nurodomi kiti giminystės santykiai – Adam, syn Wojciechow (2, 535); Кгрикзъ, сын небожчицы Зофии (3, 195); Яс, Кагавсапин муж (2, 223); Kasper, Andrzeiow pasynek (2, 567); Marcin, syn woytow (2, 67); Petruć, Szczepuciowei mąż (2, 214) ir pan. Visi čia pateikti užrašymo atvejai vardu ir apeliatyviniu ar šiaip aprašomojo pobūdžio prievardžiu nėra paimti iš kokio nors vieno šaltinio. Jų buvo įvairiuose minimo laikotarpio raštuose greta užrašymų dviem asmenvardžiais. Taigi šie prievardžiai XVI a. buvo lygiaverčiai su prie asmens vardo rašomais tėvavardžiais, pravardinio tipo asmenvardžiais ar jau ir pavardėmis. Jie atliko pagrindinę – skiriamąją – pastarųjų funkciją. Tai liudija ir tokie atvejai, kai nevienodi asmenų įvardijimo būdai atsiduria greta, pvz.: Кгрикгос ушкурыс а Симон Якубович (3, 243); Кгрикегута Кагавчаня а другого Кгрикегута пренкура (K linksnis; 3, 182); Матею Яцковичу, Лаврину ушкуру, Якубу Пацовичу, Петрыку ушкуру (N linksnis; 3, 243) ir pan. Dalis anksčiau minėtų apeliatyvinių bei aprašomojo pobūdžio prievardžių virsto asmenvardžiais. XVI a., ypač antrojoje jo pusėje, daug antroponimų, atsiradusių iš profesijos, amato pavadinimo, pvz.: Urban Bartnik (13, 169), Adoms Czobotoro (2, 390), Миколай Чоботарь (13, 300), Lawryn Czobotarz (13, 380), Peczu-lis Czobotarz (2, 631), Wolonczus Czobotarus (13, 107), Филипъ Дойлида (13, 299), Mikucz Doylida (2, 191), Woyciel Doylida (13, 293), Амброзъ Коваль (13, 501), Bartłomiej Kowal (13, 283), Bolcius Kowal (13,175), Czeputis Kalwis (2,523), Юрк-ецъ Кальвицъ (13, 311), Каспор Ковал (2, 309), z Petkyem Kalwiem (Įn linksnis; 13, 130), Stanisław Kowal (13, 532), Banis Krawiec (2, 567), Якубъ Кравецъ (14, 219), Jan Krawiec (13, 139), Joachym Krawiec (2, 567), Андрей Кубилъ (13, 17), Jan Kubil (13, 277), Янунис Кубилис (27, 26), Мартинъ Кубилюсъ (13, 524), Галвоши Кубилис (27, 28), Paweł Ławnik (13, 166), Ambros Melnik (2, 185), Wojtekus Miesnik (13, 129), Jan Piwowar (2, 552), Pietryk Podzius (2, 185). Apeliatyvinių bei aprašomojo pobūdžio prievardžių asmenvardėjimą XVI a. liudija ir tokie užrašymo atvejai: Яна Боярина (K linksnis; 21, 345), Матей Бо-ярынъ (24, 85); Андрей Новикъ (2, 452), Андрей Новосѣдъ (13, 526), Янь Новосель (13, 78), Janel Nowosied (13, 250), Jendrzej Nowik (2, 505), Jozef Nowosiad (2, 182), Moneiko Nowosed (2, 216), Petrik Nowosed (2, 216), Stas Nowosiad 157 (2, 182), Wojciech Nowosied (13, 250), Андрей Прейкишас (2, 413), z Andrejem Preykurem (In linksnis; 13, 126), Кергикъ Прейкишас (2, 413), Янъ Прейкишас (3, 321), Янел Прейкирис (27, 105), Janis Preikuris (2, 215), Янутъ Прейкишис (13, 525), Jas Preykurys (13, 384), Pawilus Preykurys (13, 116), Stanisław Preykuris (2, 607), s Tomaszem Preikurem (In linksnis; 2, 237), Кергикъ Ушкурисъ (13, 603), Yęndrzej Uszkuris (2, 471), Юркейсъ Ушкуръ (13, 528), Мачулисъ Ушкурисъ (13, 604), Матушъ Ушкуръ (13, 527), Paweł Uszkuris (13, 285), Петрос Ушкурис (2, 146), Станюлис Ушкурисъ (2, 321); Stasiul Woit (13, 250), arba Gryg Balžentis (2, 398), Матеи Бирутженгентис (2, 428), Szimko Dundulžentis (2, 626), Stanis Kibeikozentis (2, 638), Станисълав Котинженгентисъ (2, 417), Миколаи Кунигенгентис (2, 310), Macellis Lolzentis (13, 482), Войцусъ Петржентисъ (13, 604), Banis Urbzentis (2, 252), Pecžulis Dowkssobrolis (2, 650), Можан Кушультбралис (27, 42), Яна Петрутпрейкиша (K linksnis; 3, 321) ir kt. Nėra abejonės, kad dalis čia pateiktų užrašymo atvejų gali būti atsiradę dėl rašybos nevienodumo. Mat užrašymas didžiąja ar mažąja raide, kartu ar skyrium to meto šaltiniuose labai įvairavo (pvz., 1561 m. Virbalio miesto inventoriuje tas pats asmuo užrašytas trejopai — Macziei, Napssow zięcz; Macziei Napssowzięcz ir Macziei Napszęzentis). Tačiau dauguma minėtų užrašymų rodo apeliatyvinių bei aprašomojo pobūdžio pravardžių asmenvardėjimą, kurio tolėsnė pakopa yra įvairių patroniminių priesagų vediniai iš aptartųjų asmenvardžių, pvz.: Якѹб Калваитис (2, 291), Janelis Pudzunas (2, 644), Томашъ Пивоварайтисъ (13, 299) ir pan. Be to, vystantis antroponiminei sistemai, dalis šių asmenvardžių virto pavardėmis. Tai liudija dabartinės mūsų pavardės Čebatōrius, Čebatoriūnas, Dailidė, Dailidōnis, Kálvis, Malináitis, Puodžiūnas, Puodžius, Preikšā, Preikšas, Uškurys, Užkuráitis bei retesnės — Juōdžentis, Lāpžentis, Simonžentis, Viktažentis, Vitāžentis2 ir t. t. 3. Asmenų įvardijimas dviem asmenvardžiais Tai produktyviausias asmenų įvardijimo būdas XVI a., liudijantis dvinarės lietuvių antroponiminės sistemos nusistovėjimą. 3. 1. Pirmasis šio asmenų įvardijimo narys — tautinis ar krikščioniškas asmenvardis. XVI a. lietuvių vardų daugumą sudaro krikšto vardai, tačiau neretai vartojami ir tautiniai vardai (ypač XVI a. pirmojoje pusėje). Tiesa, įvairiuose bažnytiniuose dokumentuose, metrikų knygose ir pan. šie vardai XVI a. jau visiškai išstumti krikščioniškųjų (čia jie išlikę tik tėvavardžiuose), bet šio laikotarpio administracinio-juridinio pobūdžio dokumentuose dar apstu tautinių vardų. Pavyzdžiui, 1537 m. Žemaitijos valstiečių prievolių sąraše³ yra apie 3300 didžiajam kunigaikščiui priklausiusių valstiečių, kurie užrašyti dviem asmenvardžiais, ir iš jų maždaug 31% turi tautinį vardą. Tai daugiausia senieji dvikamieniai lietuvių asmenvardžiai, 2 Žr. Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto Pavardžių kartoteką. 3 Žr. 27 šaltinį. 158 pvz.: Буйвид Контовтович (171)4, Бутнар Рукотайтис (33), Бутримъ Пупо-итис (101), Бутвил Спукайтис (182), Дамонт Мечунос (11), Довкил Довмена йтис (135), Эинаръ Буйвидатис (24), Кегдимин Пацович (29ª), Кегд-кавят Минишайтис (22), Кегдвил Контримович (66), Кегестовт Павлович (90), Кгетовт Дидекайтис (217), Кгинвил Кентрайтис (46), Кеголмин Пикелович (43), Ягмин Бутайтис (188), Ясвил Доркгелайтис (78), Кестовт Пиктайтис (58), Контмин Жалакис (78), Контрим Скетрис (91), Контвил Довкишайтис (194), Милконт Куборайтис (44), Минбит Петрович (23), Минкеел Милякович (23), Минггол Лутис (41), Минтовт Доркгович (32), Монтаргт Кголминович (50), Монтовт Кгедвилайтис (28), Монгрим Римутович (47), Монтвил Пиктайтис (84), Монтвил Кентрайтис (86), Монвид Довкишайтис (208), Моствил Кушлейкович (52), Можрим Домейко-вич (125), Нарбут Липаитис (98), Нармонгт Микайтис (166), Наргвид Кенчейкайтис (27), Нарвил Монтвилайтис (162), Нарвоши Белевич (11), Римкгойл Минейкович (75), Родвил Контовтович (216), Сюнгтовт Якубович (86), Сингкал Монтовтович (117), Сурзмин Талвошайтис (24), Талмин Мож-римович (191), Талвоши Юшкович (197), Товтвил Царкайтис (195), Вак-гирд Варкунович (85), Видкиент Ровжетайтис (193), Вилбуг Петрашай-тис (208), Вислин Сумонтович (49), Висмонт Жубрис (44), Войдмин Кон-тейкович (78), Войнар Пиктужович (96), Войшнар Кушлейкович (52), Вош-вид Ябутович (16), Вошвил Нарволович (31), Жадовин Доркгелайтис (80). Pasitaiko ir įvairių kitokių, šiandien kartais gal kiek ir neįprastų tautinių as-menvardžių, rašomų vardo vietoje, pvz.: Бокшис Петрович (40), Балучис Нарей-кович (156), Билюс Толейтович (122), Будрел Шедвилович (43), Будрис Пелодитайтис (180), Букнюс Ворайтис (85), Бутикис Минжайттис (34), Дартокейс Юшкайтис (227), Добил Кернесис (44), Доркгунжис Кентрай-тис (79), Довкис Гулкинтович (38), Кгойлюс Спонкелис (65), Кгогнелис Ренштайтис (28), Кгойнис Волейко (29), Кентрус Витартайтис (46), Кес-тис Айримович (177), Кловсут Минжайттис (58), Кушлейко Бучайтис (42), Кушлис Уръбайтис (66), Кутурис Можримайтис (189), Локутис Скокон-тович (42), Мажус Петрович (71), Мажунтис Пиктуйжайтис (70), Мик-нюс Марьтинович (131), Можутел Контримайтис (102), Нарутс Лютко-вич (52), Пиктели Скобтайтис (41), Пиктутс Висмонович (40), Пиктужис Толутайтис (22), Рудели Миткович (116), Спиклис Можайттис (65), Спу-дейко Дрокенайтис (68), Стирбис Толутайтис (134), Талюс Руслай-тис (115), Талюшис Скралис (29), Товткус Янкович (12), Виркуттис Жо-карис (67), Войнюс Совойнович (104), Жадейко Кголминайтис (29), Жвирб-лис Петрович (77). Dauguma šių asmenvardžių šiandien nežinomi kaip vardai, bet yra išlikę mūsų pavardėse. Čia pateikti dvikamieniai bei įvairūs kiti lietuvių asmenvardžiai, užrašomi pir-moje vietoje dvinarame asmenų įvardijime, nėra tik minėto šaltinio specifika. Daž-ni jie ir kituose XVI a., ypač pirmosios jo pusės, dokumentuose. 4 Kadangi visi pavyzdžiai pateikiami iš minėto 27 šaltinio, skliausteliuose nurodomas tik puslapis. 159 XVI a. antrojoje pusėje lietuvišku vardu, ypač pravardiniu, gerokai sumažėja, juos iš vartosenos išstumia krikščioniškieji vardai. Tačiau krikšto vardų inventorius XVI a. nėra didelis. Peržiūrėjus maždaug 10 tūkstančių asmenų užrašymo atvejų, rasta apie 70 skirtingų krikšto vardų, kurie dokumentuose užrašomi labai įvairiai. Dauguma variantų atsirado dėl to, kad šaltiniai rašyti ne viena kalba (XVI a. pirmosios pusės – daugiausia rusų kalba, o antrosios pusės – lenkų kalba). Tačiau kai kurie nevienodumai atspindi krikšto vardų formų evoliuciją, tam tikrą jų prisitaikymo prie lietuvių kalbos dėsnių procesą. XVI a. dvinarniame asmenų įvardijimo modelyje pirmoje vietoje užrašomi šie krikšto vardai⁵: Adam Janauicz (2, 532), Александръ Богдановичъ (15, 52), Амброжей Андруиковичъ (24, 230), Ambrozey⁶ Staskowicz (2, 120), Андрей Андруиковичъ (15, 60), Андре-юс Милюнос (2, 272), Андриянъ Войшвидовичъ (24, 207), Анкудъ Куприяно-вич (2, 26), Антон Бояринович (2, 26), Астафей Яцыничъ (24, 39), Авкгуштын Деволайтис (2, 328), Augustyn Towtkaytis (16, 430), Балътромей Любортовичъ (24, 209), Battromiejus Gaytaytis (11, 13), Bartłomiey Czapaytys (13, 385), Bartłomieius Zyndaitis (2, 435), Benedykt Iodkavyćis (2, 606), Блажей Станьковичъ (24, 79), Богданъ Берънатовичъ (24, 201), Давыдъ Мацевичъ (24, 105), Dominik Andrusaytis (16, 400), Erasmuss Rymkaitis (2, 237), Езофъ Матее-вичъ (13, 299), Филипъ Концевичъ (24, 40), Пилип Кондолович (27, 147), Флерьянъ Барътшоевичъ (15, 58), Кгабриалъ Андруиковичъ (24, 61), Григоря Яне-лотия (K linksnis; 3, 181), Grygalis Tuscaytis (16, 385), Grygalus Gindaytis (16, 405), Grigalius Ianussaitis (2, 643), Игнат Данилович (2, 24), Яким Тубелис (27, 141), Якубъ Бридаитис (3, 94), Iakubus Stanislawaitis (13, 105), Ian Bortkayćis (2, 584), Jonas Atsaycis (2, 533), Jozefh Diwozaic (2, 188), Ермола Слотовичъ (18, 101), Яронимъ Якубовичъ (24, 222), Каликстъ Юшковичъ (24, 28), Карпъ Спяцевич (2, 24), Каспаръ Адамовичъ (24, 40), Kasper Ambrosaic (2, 518), Климентъ Михайловичъ (24, 53), Krzysztof Mikolaiewicz (13, 486), Лавринъ Бер-натовичъ (24, 53), Lauryn Piotrowicz (2, 53), Lawrynas Jonaytis (13, 485), Лазаръ Миколаевичъ (24, 76), Luk Steponaitis (2, 462), Лукашь Бернатовитисъ (13, 239), Лукан Левонович (2, 24), Мальхерович Матееевичу (N linksnis; 17,10), Марко Яновичъ (24, 210), Марътингъ Авкгуштыновичъ (24, 109), Martinas Kibu-taytus (13, 383), Матей Балчунаитис (2, 327), Matiews Giedutaytis (8, 2), Motie-ius Mikolaiatitys (13,114), Mikolay Andrzeiaytis (13,489), Mikolayus Dargaitis (13,107), Онзельма Богдановичъ (24,76), Оведи Муринович (2, 26), Paulus Ri-muidowyez (2, 179), Pawilus Iuczaitis (13, 111), Петръ Бирбилаитисъ (2, 238), Piotr Boburnaitis (2, 527), Петрас Кедминаитис (2, 320), Petras Grigowycz (2, 178), Прокон Оилевич (2, 26), Романъ Бернатовичъ (24, 231), Серафинъ Ми-хайловичъ (24,49), Сельвестръ Добрынановичъ (15,62), Sylwestra Michałowicza (K linksnis; 16, 392), Себастьянъ Мисевичъ (K linksnis; 12,407), Sebestiian Stanay-tis (2,397), Симеонъ Григорьевичъ (12,31), Symon Ambrosaytis (16,405), Stanis- 5 Nėra abejonės, kad medžiaga iš kitų XVI a. šaltinių, kurie liko neperžiūrėti, praplėstų krikšto vardų inventorių. 6 Čia pateikiami keli būdingesni ir plačiau vartojami kai kurių krikšto vardų variantai. 160 taw Bartkavtys (13, 382), Stefanus Kumžaytis (11, 12), Сменань Бортьковичь (24, 105), Stephonas Rimuidowycz (2,179), Томасъ Якубовичь (24,39), Tomaszus Giedraitys (13,107), Urban Gawrayć (13,380), Urbanas Juszkaitys (13,382), Waclaw laykowski (2,568), Валентинъ Янелаитис (2,340), Valentinus Januszewicz (2,178), Węcław Jotaytys (13,381), Войтехъ Александровичь (24,50), Woytekus Mildwagytys (13,110). Ne visi krikšto vardai XVI a. yra vienodai dažni. Dalis jų užrašyta vos po vieną ar keletą kartų, tai: Ангдриань, Анкудъ, Астафей, Блажей, Езофъ, Флерьян, Якимъ, Ярмола, Каликсть, Карпъ, Климентъ, Лазарь, Лукан, Малхеръ, Прокопъ, Овдей, Романъ, Сарафинъ, Sebastian, Сельвестръ ir kt. Tokie vardai paprastai neturi nei trumpųjų formų, nei kokių nors kitokių gretiminių variantų. Tuo tarpu dažnesnieji vardai augte apaugę jais. Pavyzdžiui, XVI a. šaltiniuose užrašytos tokios vardo Jonas formos bei jų vediniai: Jan Bortkavyčis, Янен Будраштис, Янелис Андреятис, Janik Budginavyčis, Janikas Giedcszaytys, Janikus Anksztokaithys, Janczus Jurgavtis, Janusz Auzaytis, Янушюс Бушаутис, Januszy s Giniwilayčis, Januszko Drusaytis, Janutis Bruzaitis, Janos Eykintaytys, Janus Kwiezczaitys, Janusis Janaytis, Janko Gryczaytis, Ясь Бутюшайтис, Jasas Bukontaytis, Ясюлис Янелаутис, Jasulis Iakaytis, Ясупсь Барткайтис, Jasius Ianaitis, Jonas Atsaycis, Ionelis Gadeykaytis, Hanns Butrymaičis, Hannus Kibortaitis, Iwan Krowitaitis (2,584), (2,443), (2,314), (2,613), (13,487), (13,127), (16,397), (16,419), (2,166), (2,617), (11,12), (2,546), (13,382), (13,114), (16,406), (16,389), (13,14), (13,483), (2,340), (5,1), (2,221), (2,639), (2,533), (8,2), (2,590), (2,658), (2,631) ir t. t. Ne mažiau formų, jų vedinių bei įvairių grafinių, fonetinių ir kitokių variantų turėjo ir kiti populiaresnieji krikšto vardai. Dauguma jų pateko į Lietuvą iš rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių ir kitų kalbų ir dabar yra išlikę tik mūsų pavardėse⁷. Šnekamojoje kalboje įvairios krikščioniškųjų vardų formos ir variantai greičiausiai pradėjo rastis tuoj po krikšto, kai lietuviai susidūrė su šiais vardais. Rašytiniuose šaltiniuose krikšto vardų formų įvairovė galėjo atsispindėti tik praėjus ilgesniam laikui, kai šnekamojoje kalboje jie jau buvo paplitę. XVI a. šaltiniuose jau dažni šiandien žinomi ir plačiai vartojami krikšto vardų trumpieji variantai, susidarę lietuvių kalbos dirvoje ar atėję iš kitų kalbų, pvz.: Alexy Ludkunos, Ambras Jakstaytis, Ambros Giedminaytis, Brazis Węcławowicz, Brazus pawilaytis, Андрусъ Радивоновичь, Baltrus Marcinowicz, Банис Бушзкаитис, Grig Duliebaitis, Керикас Якубаитис, Gust Woidotait, Jakas Dawgiedaytis, Jozis Misowicz, Juras Bruzaytis, Jurgis Butkaytis, Климъ Миколаевичъ, Matius Бутвилаитисъ, Mik Bernotayčis, Mikas Giedwoszaycis, Пронисъ Якубовичь, Размусь Яновичь, Sak Lawrzinowicz, Симос Миколаевич, Stanis Gieneraytis, Стась Бертькаитис, Stasius Giedwilaytis, Stapus Laygaytis, Urbas Pet- 7 Vanagas A. Mūsų pavardės. I. – Kn.: Žodžiai ir žmonės. V, 1974, p. 87–152; Vanagas A. Mūsų pavardės. II. – Kn.: Žmonės ir kalba. V., 1977, p. 49–92. 11. 91 161 kaytis (16,386), Woytkus Janikaytis (16,404), Венцус Сонтовтовичъ (21,172) ir kt. Labai dažnai XVI a. dvynariame asmenų įvardijime pirmoje vietoje rašoma mažybiniai krikšto vardu vediniai. Retai mažybinės formos sudaromos iš ilgųjų krikšto vardų formų, pvz.: Jakubelis Petkavys (8,2), Martinelis Łowcaytis (3,6) ir pan. Iš krikšto vardų trumpinių bei dviskiemenių vardų (Jonas, Petras, Tomas) padarytų mažybinių formų minimu laikotarpiu daug, pvz.: Andrik Mazaytis (2,194), Андрюло Быковичъ (13,478), Andruc Jonetaytis (13,461), Baltruc Diburaytis (13,459), Bolulis Niestajewicz (2,112), Grigiel Butkaitis (2,214), Grygul Janowicz (13,380), Grygutis Bruzaytis (13,483), Iakiel Glabaitis (2,634), Iakucis Boiaraycis (2,569), Jakutis Giedwĩaitis (2,524), Janutis Bruzaitis (2,546), Jurgielis Borzdaycis (2,604), Jurguc Budkaytis (2,189), Юркейтусъ Мурзовичъ (2,415), Matulis Eykintaytys (13,382), Мамутусъ Баболантис (2,313), Mikielis Dziugaitis (13,111), Микутъ Талюшовичъ (24,228), Mikatis Jagminaytis (16,419), Petrelis Janowicz (2,66), Petruk Mineykaytis (16,409), Petrutis Butkaytis (16,422), Symiel Daszkowicz (13,293), Елмулис Миколаевич (27,105), Szimutys Budraytis (2,393), Stanel Eitminaitis (2,214), Stasiulis Petkaitis (2,533), Stasiul Dopultaytis (2,393), Sczepuc Giedminaytis (2,183), Тамул Добковичъ (2,156), Tomiel Stanisławowicz (2,323), Urbutis Powłtaytis (5,8), Walulis Janikaytys (13,384). Mažybinių krikšto vardų formų gausumas įvairaus pobūdžio raštuose yra aptariamojo laikotarpio specifinis bruožas. Šiandien tradicinių krikšto vardų mažybinės formos vartojamos tik siaurame šeimos ar draugų rate. Tuo tarpu oficialiuose dokumentuose (pase, metrik uose) priimta rašyti ilgąsias jų formas arba trumpuosius variantus, kurie yra tapę lyg ir savarankiškais vardais. 3.2. Antruosius dvynario asmenų užrašymo narius galima skirti į dvi pagrindines grupes: 1) patronimininės kilmės antroponimai (tėvavardžiai); 2) nepatroniminiai asmenvardžiai (senieji lietuvių dvikamieniai, pravardinės kilmės ir kt. antroponimai). Pirmoji grupė yra žymiai gausesnė. Pavyzdžiui, iš 4 tūkstančių dvynario asmenų užrašymo atvejų XVI a. antrojoje pusėje apie 21% tenka užrašomams vardu ir nepatronimininės kilmės asmenvardžiu, o XVI a. pirmojoje pusėje šis procentas dar mažesnis. Taigi produktyviausias dvinaris asmenų įvardijimas XVI a. yra vardas + tėvavardis. 3.2.1. Tėvavardžiai minimu laikotarpiu sudaromi su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas bei slaviškomis -ovič, -evič ir kt. Šių priesagų produktyvumas nevienodas. Pavyzdžiui, XVI a. pirmojoje pusėje daugiausia tėvavardžių, sudarytų su slaviška patronimine priesaga -ovič. Kitas priesagas pagal produktyvumą galima surašyti tokią seka: -aitis, -evič, -ūnas, -onis. Tuo tarpu XVI a. antrojoje pusėje persvara turi tėvavardžiai su lietuviška priesaga -aitis. Po to seka priesagos -ovič vediniai, o kitos priesagos pagal produktyvumą pasiskirsčiusios tokia tvarka: -evič, -onis, -ūnas, -ėnas. Taigi pastebima tam tikra tėvavardžių darbos lietuviškėjimo tendencija, kuri dar paryškėja vėlesniais amžiais. Pastebėta, kad XV a. beveik visi tėvavardžiai sudaryti su slaviškomis patroniminėmis priesagomis -ovič, -evič, kurios ilgainiui tapo rusų kilmingųjų luomų privi- 162 legija. Kadangi XV a. dokumentuose dviem asmenvardžiais dažniausiai užrašomi kilmingųjų luomų atstovai, logiška, kad jų tėvavardžiai sudaromi su priesagomis -ovič, -evič. Antra vertus, ne lietuvių kalba rašantiems kitataučiams raštininkams paprasčiausia buvo sudaryti patronimus pagal nusistovėjusią rusų kalbos tėvavardžių darybą. Tuo tarpu lietuvių kalba tam reikalui turėjo savas darybos priemones. XVI a., kai nusistovi dvinaris asmenų įvardijimas, t. y. kai tėvavardžiai pradedami rašyti ir žemesniųjų luomų atstovams, dokumentuose greta įprastų slaviškų patroniminių priesagų atsiranda ir lietuviškos. Kai kurios jų (pvz., -aitis) jau XVI a. antrojoje pusėje yra net dažnesnės už slaviškas tėvavardines priesagas8. Sunku kalbėti apie XVI a. patroniminių priesagų priklausymą nuo užrašomųjų asmenų luominių skirtumų, kadangi šio laikotarpio inventoriuose valstiečių tėvavardžiai gali būti sudaryti su lietuviškomis ir slaviškomis patroniminėmis priesagomis. Pavyzdžiui, Jurbarko vals. Sudargo kaimo 1561 m. inventoriuje (2,576) valstiečiai, turintys valaką ar mažiau žemės, užrašyti taip: Piotr Hrynūnas, Woyčis Pietraszayčis, Roman Pietraszayčis, Paweł Stegwilayčis, Piotr Iurszayčis, Maciey, Michaiło Ianowicz, Maczys Maczkayčis, Jurgi Maczkayčis, Piotr Maczkayčis, Bartłomiej Bohdanowicz, Więcko Andrzejewicz, Miczkus Pietrykayčis, Bartłomiej Macieiewicz, Simon Marćinowicz, Rymko Nareykowicz, Więcko Nareykowicz, Maczys Iurszayčis, Jakiel Miczkayčis, Niekrasz Ianowicz, Ian Iuriewicz, Iurgi Kieturokis, Ianik Woitkowicz, Woyćiech Guczaytis, Iankus Woitkayćis, Paweł Sargun, Roman Iagminowicz, Maczys Maczkowicz, Mikolay a Ludko Miczkowiczy a Woyčis Giedrayćis, Jakiel Marćinowicz, Iurgi Bildeniewicz, Kasper Trzećiakowicz a Ienis Maczonis9 ir t. t. 3.2.2. Produktyviausia XVI a. asmenvardžių patroniminė priesaga yra -ovič (nors XVI a. antrojoje pusėje tėvavardžiai su priesaga -aitis dažnesni, tačiau visų XVI a. patronimų analizė rodo priesagos -ovič, kuri ypač produktyvi buvo XVI a. pirmojoje pusėje, persvarą). 8 Šis teiginys, kaip ir kiti panašaus pobūdžio samprotavimai, pagrįstas tik šiam darbui sukauptos medžiagos analize (XVI a. lietuvių asmenvardžių sistema nagrinėjama, turint maždaug 12 tūkstančių pavyzdžių). Lietuviškų ar slaviškų patroniminių priesagų vartojimą galbūt iš dalies lėmė dokumentų pobūdis, kalba, kuria buvo rašomas dokumentas, pats rašantysis asmuo. XVI a. medžiaga daugiausia rinkta iš dvarų inventorių. Tačiau ir iš kitokių šaltinių išrašytų tėvavardžių daryba iš esmės neprieštarauja čia keliamiems teiginiams. 9 Ar bajorų ir kitų kilmingųjų tėvavardžiai buvo dažniau sudaromi su slaviškomis patroniminėmis priesagomis, galėtų parodyti specialūs tyrinėjimai. Tačiau atrenkant pavyzdžius įvairių krikšto vardų formų (trumpinių ir mažybinių vedinių) iliustracijai, pastebėtas įdomus faktas. Kai pirmoje dvinar io asmenų įvardijimo vietoje yra ilgoji krikšto vardo forma ar jos trumpinys, tėvavardis sudarytas su bet kuria šiuo laikotarpiu vartojama patronimine priesaga. Tuo tarpu mažybinės krikšto vardų formos palyginti retai atsiduria greta tėvavardžių su priesagomis -ovič, -evič, o žymiai dažniau po jų rašomas tėvavardis su priesaga -aitis. Kadangi mažybinės ir maloninės vardų formos plačiau buvo paplitusios tarp žemesniųjų luomų atstovų (žr. asmenų užrašymus vienu asmenvardžiu), galima būtų daryti prielaidą, kad kilmingųjų luomų atstovų tėvavardžiams XVI a. būdingesnės slaviškos patroniminės priesagos. 11* 163 Tėvavardžiai su priesaga -ovič dažniausiai sudaryti iš krikšto vardų, pvz.: Каспаръ Адамовичъ (24,40), Mikolai Adamowicz (2,636), Мартынъ Аввакумовичъ (24,109), Войтко Богдановичъ (15,43), Stasius Boniulowicz (2,53), Станисъ Даниловичъ (24,207), Андрей Давидовичъ (15,43), Ian Filipowicz (10,1), Янъ Кабриаловичъ (24,56), Urban gricowicz (10,5), Mis Grygowicz (1,2), Андрей Ивановичъ (12,31), Касперь Яцковичъ (13,7), Монтонтъ Ивашковичъ (27,203), Кгиль Ивашковичъ (24,213), Юргисъ Яковичъ (15,61), Lawryn iakubowicz (9,5), Maciey Janielowicz (2,47), Peikiel Jankowicz (1,3), Товткус Янковичъ (27,12), Довкнъ Яновичъ (2,15), Kieszort Januszkowicz (2,113), Миколай Ясовичъ (13,240), Матей Юръгкеловичъ (24,80), Pawel Jurgowicz (13,282), Jasiul Kasporowicz (13,380), Лаврень Константиновичъ (12,29), Павелъ Лавриновичъ (24,69), Stanislaw Lawrynowicz (2,95), Венцлавъ Луковичъ (3,246), Lawrin Macieiowicz (2,486), Кагбриалъ Мацковичъ (24,40), Marcin Mackowicz (2,92), Якуб Мацович (27,201), Stassys Maczieiowicz (2,659), Baltrus Marcinowicz (10,1), Балътромей Мартыновичъ (15,43), Szczepan Mickowicz (2,143), Товтвилдъ Михайловичъ (15,33), Piotr Mikolaiowicz (10,2), Iakub Mikowicz (2,594), Stas Mikutowicz (10,1), Witko Olechnowicz (2,595), Банис Павилович (2,21), Jakub Pawlowicz (2,36), Нарвоши Петкович (27,33), Стась Петрашковичъ (15,67), Минбут Петорович (27,23), Мацко Проньковичъ (21,916), Jurgis Romanowicz (2,89), Marcin Symonowicz (2,99), Petr Stanislawowicz (25,5), Радивилъ Станьковичъ (24,76), Anton Stasiowicz (2,481), Миколаи Степанович (2,133), Michailo Tomkowicz (10,3), Jan Tomowicz (2,466), Марко Урбановичъ (17,10), Lawryn więckowicz (10,5), Jasis Woyciechowicz (2,47), Янъ Войтеховичъ (24,52), Macieyko Wincowicz (2,65). Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, tėvavardžiai su priesaga -ovič dažniausiai sudaromi iš pilnųjų krikšto vardų ar jų trumpinių, o žymiai rečiau iš mažybinių šių vardų vedinių. Minimu laikotarpiu daug patronimų su priesaga -ovič, sudarytų iš senųjų dvika-mienių lietuvių asmenvardžių (XVI a. pirmojoje pusėje jų netgi daugiau nei tėva-vardžių iš krikščioniškųjų vardų), pvz.: Кесмус Айрумович (27,177), Балътромей Бейнарович (24,106), Малко Будиводович (15,62), Ян Буциводович (27,53), Станиславъ Бутовтовичъ (24,229), Богданъ Бутримовичъ (15,36), Стась Бутвиловичъ (15,57), Кагбриалъ Довьятловичъ (24,228), Mateius Daugwiłowicz (2,179), Jurgi Dowgialowicz (2,631), Матвяксъ Довгкиштовичъ (24,85), Станисъ Довконтович (2,13), Станисъ Довьмонтовичъ (15,46), Jan Doinagowicz (20), Bucбym Еиксинтович (2,7), Войтко Еймонтовичъ (15,59), Maczys Eynarowicz (2,599), Miczus Gintowtowicz (2,575), Стасис Кешвилович (3,343), Jurgis Jagminowicz (13,290), Якубъ Ямонтовичъ (24,211), Шымко Ясвидовичъ (24,51), Павел Ясвилович (27,13), Лавринъ Ятовтовичъ (24,40), Петръ Кантримовичъ (24,224), Янъ Кеггайловичъ (15,70), Шимко Кибортовичъ (21,525), Petrel Mielwydowicz (2,39), Петръ Милконтовичъ (24,213), Шимко Минбутович (27,37), Степанъ Монтововичъ (24,202), Янъ Мон-тримовичъ (15,61), Шылейко Монвиловичъ (2,2), Юце Моствилович (27,141), Ian narbutowicz (10,5), Станис Наркеилович (2,14), Контин Нармонтович 164 (27,78), Вошивил Нарвилович (27,31), Янъ Радвиловичъ (24,68), Jonas Rymgailowycz (2,179), Миколай Римтовтовичъ (21,349), Ян Сиртовтович (27,22), Станиславъ Скирвойновичъ (15,67), Матей Стекевиловичъ (24,230), Наркагъ Судмонтовичъ (24,223), Миколай Тарвидович (27,152), Hrehory Towdyginowicz (1,5), Богушъ Товтиловичъ (15,69), Романъ Витортовичъ (24,102), Banis Wyzgirdowycz (2,179), Богданъ Визгирдовичъ (24,211), Бутнюс Вошюнович (27,9), Андрѣй Войшиводовичъ (15,43), Миколай Войшвиловичъ (15,66), Машко Ждавилович (2,20). Tėvavardžiai su priesaga -ovič minimu laikotarpiu sudaromi ir iš kitokių lietuvių tautinių asmenvardžių, pvz.: Юрьи Бружович (27,123), Станислав Будрович (27,152), Павел Бурбович (27,113), Jana Butowicza (K linksnis; 16,437), Кедемилъ Даркегулович (15,62), Woytko Daugutowicz (2,92), Andrey Diedowicz (2,324), Тирвилдъ Довъкковичъ (15,45), Стирбис Кедутович (27,147), Буткус Кентрович (27,112), Янко Кловосич (27,32), Шепан Корейвович (27,154), Петръ Кушелейкович (24,227), Янкис Локутович (27,143), Миллейко Можейкович (27,191), Нарвил Можович (27,36), Пац Пиктович (27,33), Юрькайс Пиктурновичъ (15,58), Янушис Пилипрович (27,48), Богданъ Ракевичъ (24,209), Maciej Rudielowicz (2,469), Мицко Страздович (2,22), Балтуш Шилекович (2,17), Андрѣи Шовклович (27,127), Юри Талутович (27,96), Матей Трумпович (2,7), Петръ Вяжсович (27,119), Павел Виркутович (27,40), Димкол Воболович (27,52), Минейко Жадейкович (27,24), Юшко Жвирблович (27,145), Jozeph Zuikowicz (2,47). 3.2.3. Su lietuviška patronimine priesaga -aitis XVI a. tėvavardžiai sudaromi: a) iš įvairių krikšto vardų formų, pvz.: Tanelis Adamaitis (2,630), Symon Ambrosaytis (16,405), Якос Андрайтис (27,160), Mikiel Andreatitis (2,520), Blazukas Andruszaicis (2,535), Мартинъ Андрушкайтисъ (15,66), Петръ Балтрушкайтисъ (2,548), Maciey Bartłomieiaytis (16,404), Czeputis Beniuszaitis (2,214), Юхно Богданойтисъ (24,224), Jonas Brazaicis (2,535), Stanisław Czepaytis (13,459), Woyciech Czepuyaitis (16,388), Stanisław Domikaytis (2,183), Богдан Доминикайтис (27,204), Станиславъ Керциотитисъ (3,94), Щепут Кгрикайтис (2,218), Jurgiel Grygalait (13,251), Петръ Якайтисъ (24,223), Петрик Якубайтис (27,74), Stanislaw Iakutaitis (2,530), Mik Ianayćis (2,583), Piotr Janelaytis (2,182), Pawilus Janikait ys (13,114), Petryk Janulaytis (16,387), Witkus Januszaytis (16,417), Jaczus Jasaytis (16,390), Łukasz Jasielaytys (13,385), Lawrynas Jonaitis (13,485), Mateius Jonelaytis (8,2), Лавринъ Юркгайтис (2,540), Юрий Юркгелайтисъ (17,54), Юркгелисъ Юркгужайтисъ (13,18), Baltutis Kasparaytis (13,461), Maczulis Ławrynaycis (2,569), Янъ Мацкайтисъ (15,65), Александро Мартинaitis (15,103), Janik Mataytis (2,183), Станюль Матейтис (2,405), Петкус Матукатис (27,137), Нармонть Микайтис (27,166), Kasper Mikatojaytis (2,183), Janus Mikielait ys (13,114), Монтвил Микутайтис (27,35), Czeputis Moteiaytis (13,489), Jurgi Narkaytis (2,189), Macius Olech naytis (13,459), Томаш Павилайтис (27,105), Iakutis petraytis (8,2), Mikolay Petrutaytis (13,461), Urbutis Powilaytis (5,8), Янушъ Проникойтисъ (24,211), Andre yus Romanaity s (13,110), Мартин Семенайтис (27,187), Pawel Symonaytis (13,459), Матей Станайтисъ (13,14), Urban 165 Stanielaytis (13,461), Jakubus Stanisławaitis (13,105), Петръ Станюкайтисъ (24,228), Paweł Staniulaitis (2,553), Шимко Станкайтисъ (15,104), Ян Стасаитис (2,437), Micius Steponaytis (11,13), Mikielis Szymkaytis (13,482), Янь Тамоцайтисъ (24,208), Łukasz Tomaycis (2,140), Ławryn Urbanaytis (13,482), Стасюлис Бауме-каутис (2,409), Walentyn Walentynaytys (13,381), Tomulis Węntławaytis (2,552), Gawdutis Wienckaytis (11,14), Jakutis Wojtekaytis (13,481), Jurgis Woytkaytis (16,424); b) iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz.: Толосъ Баревдайтис (27,204), Нарвилъ Барвондайтис (13,12), Janik Budginaytis (2,613), Грыгоръ Будвидоитис (15,58), Якубъ Бувилатис (2,146), Юркгисъ Бугиодайтисъ (24,209), Tomasz Butrymajtis (16,429), Матис Бутелайтисъ (2,145), Jurgiel Dargwilaitis (2,216), Jakas Dawgiedaytis (13,491), Stasko Dawgielaytis (16,397), Петръ Довкгелайтис (24,225), Матей Довкенитайтис (15,63), Mikolay Eydminaycis (2,579), Piotr Eygirdaycis (2,579), Matulis Eykintaytys (13,382), Stanel Eitminaitis (2,214), Мартинъ Келминайтисъ (24,222), Стан Кедминайтис (27,26), Petryk Gedwidaytis (16,415), Юргъелс Кгинтовмайтис (27,214), Andrzej Girdwilaytis (2,397), Pawlik Girdwonaytis (16,409), Piotr Jagminaytis (16,385), Marcin Jaswilaytis (2,185), Кгогиль Ятвилойтисъ (24,204), Łukasz Jawłontaytis (16,405), Jurgi Kibortaitis (2,658), Микуту Контминайтис (27,170), Razmus Kontrymaytis (16,427), Нарвил Контвейнайтис (27,180), Jankus Manwilaytys (13,382), Букишус Манжбутайтис (27,193), Ian Milkintaitis (2,639), Миколай Милконтаитис (27,73), Юрги Минмонтоитисъ (24,226), Буткус Монтвидайтис (27,194), Grigiel Monwilaitis (2,215), Юркгел Моствилойтис (27,181), Якуб Можримоитис (27,103), Минкусъ Можвидайти (13,14), Walis Narbutaytis (2,552), Лукаши Нармонтаитис (27,166), Pawlik Narwilaytis (16,407), Kasper Norwidaic (2,198), Станиславъ Радивилайтис (24,226), Woytko Radwilaytis (16,394), Богданъ Скиврийнойтисъ (24,211), Pawel Stegwilaycis (2,576), Thomas Sudwilaycis (2,594), Петръ Галвошшоттис (27,105), Можейко Таргвидайтис (27,91), Болишус Товтримайтис (27,157), Петко Товтвилайтис (15,66), Милюс Твирбутайтис (27,207), Bogusz Widminaytis (5,4), Петръ Видмонтайтис (27,185), Piotr Wiskuntaitis (2,248), Юркгис Висмилайтис (2,166), Довкоил Висминайтис (27,159), Юркгис Висмонтайтис (2,456), Якуб Висвидайтис (27,26), Jakub Wizbutaytis (2,198), Piotr Woysznaraytis (16,397), Gryg Woyszwilaytis (2,553), Maciej Zadminaytys (2,532), Andrusys Żadwanaytis (16,400); c) iš įvairių tautinių pravardinės ar kt. kilmės asmenvardžių, pvz.: Mamen Alcaūmuc (27,65), Jan Alsutaytis (2,191), Петюл Арелаŭмuc (27,111), Матеу Балчунaitис (2,327), Grigutis Balsaitis (2,249), Mikielys Barzdilaitis (2,392), Миколай Билайтисъ (15,64), Jurgi Barzdayčis (2,572), Андрушко Будрайтисъ (24,222), Petryk Burbaytis (13,380), Ягемин Бутаŭтис (27,189), Pasius Dagaytis (11,14), Кгедмин Даркгайтис (27,189), Миколай Довкшайтисъ (15,63), Stas Drasutaitis (2,364), Сгерис Gaidaitis (13,250), Мацко Кгайлайтис (27,92), Tomaszus Giedraitÿs (13,107), Ян Кеелутийтис (27,88), Slapris Iodkayčis (2,606), Можан Кестайтис (27,87), Филипъ Кетурнокаŭтисъ 166 (13,299), Martinas Kibutaytys (13,383), Ян Крепшайтис (27,158), Можутис Крутилайтис (27,158), Кинчис Кирмайтис (27,191), Яна Кушлейкойтя (k linksnis; 6, 21), Czepulis Lagaitis (2,524), Юркис Локайтис (27,154), Шим Мажавтис (2,314), Евноль Минайтис (13,13), Войдвин Минтайтис (27,75), Станис Мостайтис (15,63), Павлик Можантис (27,119), Андрей Можелайтис (27,154), Лаврык Носалтис (2,473), Urban Perkunaitis (2,533), Станис Пиктурноитис (3,208), Янелис Повкиштайтис (27,137), Stanislaw Pingulwaitis (2,545), Kasper Pupaytis (16,384), Яник Пупелаитис (27,142), Gryczus Puplesaytis (16,417), Marczin Purwaitis (2,649), Gaylus Rudaytis (11,14), Grigutis Sakalaitis (2,524), Матеŭ Сорбкайтис (15,58), Urban Szarkaytis (16,388), Янъ Талошайтис (15,57), Довкел Толайтис (27,90), Ян Трумпайтис (27,84), Szymko Wegaytis (13,482), Grygos Wilkait (2,518), Нарвил Боболайтис (27,111), Лукаш Воверавтис (27,134), Владиславъ Жалойтис (24,233), Войтко Жилайтис (27,181), Кедвил Жвирблайтис (27,64), Woyciech Žagaraytis (16,401). 3.2.4. Su slaviška patronimine priesaga -evič XVI a. tėvavardžiai žymiai retesni, nei su anksčiau minėtomis priesagomis -ovič ir -aitis. Dažniausiai tai patronimai iš krikščioniškųjų vardų, pvz.: Marcin Ambrożewicz (2,96), Адамъ Андреевич (24,60), Григоръ Балтомеевич (15,62), Janel Bartłomiejewicz (2,466), Станиславъ Болтромеевич (24,107), Jurgis Bortkiewicz (2,149), Piotr Daniewicz (2,115), Piotr Domaszewicz (2,103), Stanislaw Grygalewicz (2,108), Maciej Jakiewicz (2,112), Stanis Ianelewicz (1,2), Мартин Янушевич (2,17), Maciej Yurgiewicz (2,480), Maciej Łukaszewicz (2,33), Marcin Maciejewicz (2,85), Якубъ Мацевевич (24,53), Богданъ Мартишевич (15,65), Станюл Матеевич (6,54), Юръгел Матвеевич (27,118), Janel Matulewicz (2,117), Pikčius Mikiewicz (2,455), Матей Миколаевич (15,45), Ясь Микутевичъ (24,228), Миколай Петрошевич (27,157), Bohdan Pietkiewicz (2,101), Paweł Pietraszewicz (2,484), Мартинъ Проневичъ (13,7), Балтомей Станевичъ (24,230), Woyciech Staniuliewicz (2,148), Довкагилъ Станькевичъ (24,213), Ambros stasiewicz (10,2), Łukasz Stasulewicz (2,122), Балтомей Томашевичъ (15,65), Stanislaw Wincewicz (2,65), Петръ Витевичъ (24,58), Нарбутъ Войтюлевичъ (24,61), Мартинъ Войткевичъ (13,7). Mažiau tėvavardžių su šia priesaga sudarytų iš pravardinės ar kitokios kilmės lietuviškų asmenvardžių, pvz.: Stanis Baltniewicz (2,608), Piotr Botłukiewicz (10,5), Якубъ Будревичъ (15,66), Янъ Даръкесевичъ (24,222), Бернантъ Дребулевичъ (24,204), Станиславъ Кегиревичъ (24,69), Петръ Кеглежевичъ (2,417), Нарбутъ Когйлевичъ (15,45), Paweł Greycewicz (2,113), Богданъ Кестуцевичъ (24,104), Ян Купревич (27,229), Jorgi Kurkliewicz (9,2), Якубъ Кушлевич (2,23), Jurgi moliniewicz (10,1), Кегйлос Можевич (27,101), Marcin Mozulewicz (2,65), Янъ Можутевичъ (15,61), Matel Piktewicz (2,98), Юри Пилкевич (27,111), Петръ Рудевичъ (24,208), Ян Саркуевич (2,20), Матей Смолевичъ (21,102), Микуть Талошевичъ (15,66), Ночис Трумпелевич (2,22), Миколай Вяжевичъ, ir iš senųjų dvikamienių lietuvių antroponimų, 167 pvz.: Станиславъ Медвошиевичъ (2,23), Михайло Мельвошевичъ (24,70), Войтко Минкелевичъ (15,62), Лаврынъ Толговошевичъ (15,51). 3.2.5. Tėvavardžiai su lietuviška patronimine priesaga -onis XVI a. pirmojoje pusėje reti. Tačiau antrojoje šio šimtmečio pusėje priesagos -onis vediniai iš krikščioniškųjų vardų, senųjų dvikamienių lietuvių asmenvardžių bei pravardinės ar kitokios kilmės antroponimų neretai užrašomi greta minimo asmens vardo, pvz.: Stanis Andruszanis (2,499), Jakub banonis (9,9), Maciey Bartkonis (2,180), Станюлисъ Чепанонисъ (13,530), Банисъ Григанисъ (13,78), Maciejos Yakubanís (2,483), Петръ Якубонисъ (13,527), Kasper Jananis (13,282), Grigas Janonis (2,180), Szczepan Janulanis (13,282), Скудумисъ Янюшонисъ (13,529), Maciey Jasanis (13,286), Германъ Ясюлонисъ (13,528), Банисъ Ясонисъ (13,529), Szimko Jokubonis (2,180), Andrejus Jononis (2,179), Staniulis Jurganis (13,288), Matas Yurgionis (2,484), Grygas Lawrynanis (13,286), Tomasz Lawrinonis (2,484), Павелъ Мачулонисъ (13,530), Jan Marthinanis (2,302), Янъ Мартиновнисъ (13,530), Wulus Matonis (2,481), Czap Matulianis (2,483), Мартинъ Миконисъ (13,528), Микъ Павилонисъ (13,528), Gryg Pawłonis (2,483), Якубъ Петронисъ (13,529), Матюлис Романанис (2,271), Lawryn Stananis (13,287), Marcin Stanionis (2,399), Paweł Stanulanis (13,282), Lawryn Stasionis (13,277), Шимастъ Степанонисъ (13,527), Андрей Шимонисъ (13,527), Jurgis Thamuszonis (2,179), Янъ Войтконисъ (13, 528); Герман Бейнаронисъ (13,529), Шимастъ Бутвилонисъ (13,530), Iurgi Dowboronis (2,637), Michno Dowtortonis (2,180), Brazis Jatowtonis (2,149), Mikotay Jawgilanis (13,287), Юхно Нарбутonisъ (13,530), Batruszis Narwidonis (2,180), Janusz Rimgieylionis (2,180), Szczephan Rimwidonis (2,180), Banis Wizgirdonis (2, 180); Paweł Batłkonis (2,639), Кголмин Бовжанис (27,28), Piotr Dowkssonis (2,637), Керишс Кгаикгалонис (2,270), Jan Gawenonis (13,286), Marcin Iodanis (10,1), Буткус Кивонис (27,12), Lawryn Kunigonis (9,4), Narbut Mazulianis (2,500), Jedrzej Meylonis (13,285), Юръкеис Совсонис (27,120), Jan Styrnionis (2,552), Станелис Жалчонис (2,293). 3.2.6. Su lietuviška patronimine priesaga -ūnas tėvavardžiai minimu laikotarpiu sudaromi iš krikščioniškųjų vardų, pvz.: Piotr Ambrasūnas (2,150), Щефан Андреюн (2,307), Thomasz Andrunas (2,443), Янушко Яндрушунос (27,223), Staszko Batromiełunas (2,498), Юхно Бенюнос (27,227), Jusius Grygalunas (13,291), Ботмехъ Янигунъ (13,528), Piotr Iankunas (2,645), Stasius Łukasgunas (4,303), Jurgis Maciunas (2,150), Andrzej Maczieiunoss (2,302), Bartłomiej Mateiunas (13,289), Stasis Matucūnas (2,148), Janis Mickunas (2,366), Maciey Mikotaiunas (2,180), Wolus Motieūnas (2,180), Stanis Petkunas (2,149), Jurgis Pietraszunas (13,284), Stanius Pronckunas (2,150), Jasius Staniunas (2,147), Janelis Stankunas (13, 283), Urban Stasiunas (13, 282), Юнасъ Шимкунасъ (13,527), Банисъ Томашунъ (13, 528), Jakutis Tomaszunas (2,552), Петръ Томкунасъ (13,529), Pawełł Waytkunas (2,150), Tomasz Wenckunas, bei pravardinės kilmės lietuvių antroponimų, pvz.: Andrus Añczunas (2,628), Павел Авшун (6,64), Piotr Batczunas (2,400), Staniulis Berniunas (13,288), Ян Благодзонис (2,269), Миксъ Блодюнас (2,272), Maciey Borzdžiunas (2,604), Yonas Dydzunas (2,400), Stasis Gaylunas (13,282), 168 Jendrzej Yodziun (2,494), Мацце Кинкунос (27, 16), Петръ Клонюнасъ (13,527), Стас Кветкунос (27,227), Andrzej Medziunas (2,203), Матук Пикчионос (2,405), Mik Pikciun (2,255), Jurgi Podziunas (2,653), Łukasz Styrniunas (2,552), Jakub Szer­niunas (2,604), Мацулисъ Тауткунасъ (13,604). 3.2.7. Lietuviška patroniminė priesaga -ėnas XVI a. neproduktyvi. Tėvavardžiai su šia priesaga labai reti minimo laikotarpio dokumentuose, pvz.: Piotrass Bat­tupenas (2,659), Янасъ Бавкенисъ (13,528), Янушко Ютенасъ (13,527), Банюлис Микенос (7,54), Юркелисъ Минкененасъ (13,528), Titas Tarutenas (2,499), Чепась Петпенасъ (13,527). 3.2.8. Atskirą antrųjų asmenvardžių grupelę sudaro antroponimai su vadinamo­siomis mažybinėmis bei maloninėmis priesagomis, kurios minimu laikotarpiu yra retos. Dažnesni yra priesagų -ėlis, -ėlė, -ėlis, -ėlė vediniai (dėl užrašymo būdo šalti­niuose šių priesagų atskirti neįmanoma). Anksčiau aptartos XVI a. asmenvardžių priesagos buvo patroniminės. Kalbant apie priesagas -ėlis, -ėlė, -ėlis, -ėlė, sunku atskirti, kur jos turi patroniminės priesagos reikšmę, t. y. kada asmenvardis su šiomis priesagomis yra padarytas iš tėvo vardo ar antrojo tėvo antroponimo, užrašomo po vardo. Lietuvių kalbos atlaso medžiaga rodo, kad šiuo metu mūsų tarmėse vaikų (berniukų, paauglių, jaunuolių) pavardės yra sudaromos iš tėvo pavardės su priesa­gomis -ėlis, -ėlės. Todėl asmenvardžiuose, sudarytuose iš vienos ar kitos krikšto vardo formos su šiomis priesagomis, pastarosios kartais gali turėti ir patroniminę reikšmę, pvz., Якуб Мацелис (27,84). Kiti asmenvardžiai su šiomis priesagomis dažniausiai yra pravardinės kilmės, pvz.: Павла Авинеля (K linksnis; 17,33), Janel Budrel (2,457), Tomko Gaydel (13,293), Maciej Gražel (2,505), Marczyn Gudelis (2,398), Лукашь Каурель (3,94), Jan Meszkele (2,364), Iakub Mitelis (2,506), Станиславъ Руделисъ (2,414), Станис­лав Сенелис (6,59), Maciej Szerelis (2,471), Амбросъ Вилкелис (2,322) ir kt. Kai kuriais atvejais priesagos šiuose asmenvardžiuose gali būti patroniminės (kaip bus matyti vėliau, minimu laikotarpiu palyginti dažnai po asmens vardo užra­šomas ir nepriesaginis panašaus tipo pravardinis antroponimas). Tačiau daugeliu atvejų visiškai neįmanoma nustatyti, ar asmenvardžiai su priesagomis -ėlis, -ėlė, -ėlis, -ėlė yra padaryti iš kitų, neišvestinių antroponimų (tada šios priesagos dažnai galėtų turėti patroniminę reikšmę), ar pravardiniais asmenvardžiais yra virtusios mažybinės apeliatyvų formos. Kitos mažybinės priesagos (-ulis, -ukas, -utis) XVI a. labai retos, pvz.: Grygas Stanulis (13,286), Grygalus Janutis (13, 489), Янъ Петрутисъ (15, 62), Юшко Довкутис (2,18), Павелъ Даргентусъ (2,336), Maciej Goyzutis (2, 110), Iurgi Gierulis (2,638), Yan Sildziuk (2,255). 3.2.9. Patroniminę reikšmę neretai gali turėti ir lietuviška priesaga -iškis. XVI a. asmenvardžiai su šia priesaga sudaromi iš krikščioniškų vardų, pvz.: Iakub Ch­wiedkíškis (2,639), Mikotai Grygiškis (2,365), Балтърпишъ Лавришкисъ (2,332), Petrazs Michailiškis (2,255), Jan Mikutyszskis (2,183), Ianik Simoniskis (2,579), Iurgi Woyčiskis, iš dvikamienių lietuvių antroponimų, pvz.: Maciej Dawnaryszkysz (2,188), Ян Нарвидишкис (27,207), ar pravardinės kilmės asmenvardžių, pvz.: Павелъ Бискупишкисъ (13,311), Kasper Czypiszkis, An- 169 drzej Doyniskis (2,581), Груин Вилкишкис (27,201), Macziej Zydziskis (2,497) ir kt. Kiti šios priesagos vediniai, visų pirma vietovardiniai, neturi patroniminės reikšmės, pvz.: Петр Керновшкис (27,168), Thomas Eiragolisskis (2,641), Jurgi Jurbarkisskis (2,659), Юпи Кедайнишкис (2,322), Ian Moissagolisskis (2,649), Iurgis Punisskis (2,639), Marczin Upitisskis (2,649), Piotr Wielionisskis (2,643), Dobko Wilkiiskis (2,649) ir kt. 3. 2. 10. Be anksčiau minėtų patroniminių priesagų -ovič, -evič, XVI a. pasitaiko ir kitokių slaviškų priesagų, pvz.: -ovskis, -ickis, -inskis, -ackis ir kt. Asmenvardžiai su šiomis priesagomis XVI a. reti. Kiek dažnesni yra priesagos -ovskis vediniai, pvz.: Станислав Бердовский (24,50), Iadarn Grzegorzowski, Василей Калусовский (24,203), Миколай Мировский (15,33), Iarmoda Sakowski (2, 636), Петра Скрибовского (K linksnis; 12, 15), Кедтин Шилов'ски (27,49), Krysztoph Woytkowski (2,568). Su kitomis priesagomis padarytų asmenvardžių užrašyta vos po vieną kitą, pvz.: Pawel Kownacky (2,181), Janes Pokrywnicki (13, 380), Andrzey Wyszyński (2,568) ir pan. Vienas kitas asmenvardis su šiomis priesagomis gali būti kitataučių, iš kitur atsikėlusių asmenų. Tačiau dauguma jų (kaip ir asmenvardžiai su priesagomis -ovič, -evič) yra atėję ir paplitę per oficialius raštus. 3. 3. Visus nepatronimines kilmės asmenvardžius, kurie XVI a. užrašomi po asmens vardo, galima suskirstyti į kelias grupes. 3. 3. 1. Gausiausią grupę sudaro įvairūs pravardinės kilmės asmenvardžiai, atsiradę iš gyvūnų, augalų pavadinimų, iš įvairių bendrinių daiktavardžių ar būdvardžių, pvz.: Мартина Алсня (K linksnis; 2,416), Янушис Авижис (2,377), Янушко Барздюс (2,411), Iurgi Bildenis (2,579), Staniul Bredis (2,529), Ясъ Бубисъ (13,240), Jakst Budras (16,417), Mikolay Buyna (2,111), Jan Burba (13,386), Benedyk Dyrrda (15,145), Стасюл Докгил (2,339), Юркгел Дуда (27,36), Стас Ерелис (2,410), Janel Gaidis (2,184), Bernat Garnis (2,194), Петръ Кгекгжис (2,292), Петрыкъ Кгележисъ (21,249), Grycius Gierwis (13,487), Юри Кгожлюс (2,283), Станис Кгожьис (2,163), Maczus Gruzdys (16,417), Marczin Iodis (2,657), Marczin Kailis (2,643), Marcin Kisiel (2,487), Iurgis Kiszkis (2,499), Maciey Kleywa (1,1), Stanis Klisz (16,384), Юри Кнапцис (2,291), Matis Kodzis (2,570), Maciey Koyris (2,569), Janus Metagis (13,107), Петраш Мишкинис (6,39), Pawlik Pauxtis (16,401), Петрик Пилпис (27,112), Керикгъ Плинисъ (3,264), Tomasz Pukis (13,381), Marcin Ragayszus (2,498), Масолис Рашнис (2,406), pawil Rydik (9,2), Юркгел Ровклюс (2,315), Marko Rudis (1,1), Thomas Šėybus (2,567), Mikolai Sidobr (2,213), Jury Skiersis (2,466), Петръ Скилусъ (2,452), Ян Скилоновисъ (2,335), Peczulis Smilgis (2,365), Нарвоши Шолтис (27,47), Maczys Schernas (2,630), Матеу Швельнисъ (2,378), Jorgi teterwin (9,2), Stas Trumpa (2,215), Станюлис Вашкисъ (2,415), Iurgi Wewersis (2,649), Marczin Wilk (2,463), Петрик Жоденис (27,112). Žymiai retesni dvikamieniai pravardinio tipo asmenvardžiai, pvz.: Миколай Дидекольвисъ (17,35), Jakub Rudgolwic (16,417), Мисъ Шолгтоборвицъ 170 (15,47), Керикга Швинтадопя (K linksnis; 12,553), Юри Венорокис (27,32), Контмин Жалакус (27,78) ir pan. Prie šios grupės taip pat reikėtų priskirti asmenvardžius, kurie yra atsiradę iš įvairių apeliatyvinių prievardžių. Tai antroponimai, kilę iš profesijos, amato pavadinimo, pvz.: Станислав Балнюс (2,421), Paweł Bartnik (2,393), Paweł Czobotar (1,1), Mikucz Doylida (2,191), Czeputis Kalwis (2,523), Jan Kotylus (2,570), Ambras Kowal (16,383), Munkowau Кубилис (3,94), Paweł Kubilius (9,8), Ambros Melnik (2,185), Pietryk Podzius (2,185), iš tautybės pavadinimo, pvz.: Янелис Keydac (2,335), Малхъ Литвинъ (24,222), Tomasz Lotwin (2,462), Iwanko Rusin (2,567), Andrzej Tatarzyn (2,85), Szymon Węgrzyn, asmenvardžiai, atsiradę iš apeliatyvinių prievardžių užkūrys, preikuras ir pan., pvz.: Янъ Прейкъшас (3,321), Керикгъ Прейкшас (2,413), Stanislaw Preykuris (2,607), Миколай Ушкурис (15,16) ir pan. 3. 3. 2. Antrąją grupę sudaro senieji dvikamieniai lietuvių asmenvardžiai, pvz.: Jędrzej Buiwid (2,462), Мартинъ Бутрымъ (15,49), Балътромея Бутовилъ (3,96), Szeputis Dawkontis (11,14), Jan Ebartis (2,525), Jurgis Eytowtys (13,114), Юри Кегдойнис (27,97), Наръкели Кеглбут (27,129), Матеј Кегтовт (3,10), Walentij Jagiel (9,7), Paweł Kibarth (2,639), Ambrus Kibartis (16,412), Jan Kiesmin (2,213), Янъ Контминъ (2,223), Jurgis Mindawgis (13,111), Станиславъ Монкгойло (17,52), Andrey Montwil (2,532), Кинелъ Можримас (27,198), Piotra Narbuta (K linksnis; 3,46), Petruk Normantis (2,392), Криштофа Радивила (K linksnis; 12, 232), Яна Сантовта (K linksnis; 12, 15), Terzy Seybut (1, 4), Piotr Skirmant (16, 431), Валюлис Стегвил (2, 540), Миколай Тальвошъ (12, 253), Янъ Виторть (24, 43), Павелъ Визгинъ (2, 378), Воитеху Вожжкиру (N linksnis; 3, 99). 3. 3. 3. Labai reti atvejai, kai antrasis asmenvardis, užrašant asmenį, yra koks nors krikščioniškas vardas, pvz.: Baltromiey Andrzej (2, 75), Рачко Августинъ (12, 469), Мацукелисъ Кегикголъ (13, 241), Czep Mikołai (2, 213), Станиславъ Петръ (15, 61), Walenty Szczepan (16, 406), Walenty Urban (16, 386), Тумис Виткус (27, 172). 3. 3. 4. Atskira, tiesa, nedidelę, grupę asmenvardžių, kurie eina antruoju nariu, užrašant asmenį, sudaro slaviški apeliatyviniai antroponimai, pvz.: Iussko Balamuth (2, 629), Банис Баранъ (2, 540), Ian Beručkis (2, 639), Павелъ Быко (13, 478), Юрей Богоматичичъ (24,76), Ян Кривожиевис (2,13), Янъ Круповесь (24,78), Stanisław Miaki (2, 324), Янъ Ручка (24, 201), Тимофеи Сицогол (2, 174). Galbūt šiais asmenvardžiais minimo laikotarpio dokumentuose užrašomi kitataučiai asmenys. Tačiau neretai jų buvimą galėjo lemti raštų specifika bei kitos aplinkybės10. Pavieniai svetimos kilmės antrieji asmenvardžiai, pvz.: Jan Ermal (2, 462), Sebestian Stimer (2, 636), Piotr Tidman (2, 636) ir pan., greičiausiai įvardijo kitataučius asmenis. 10 Pavyzdžiui, nelietuviškai rašytuose minimo laikotarpio dokumentuose lietuvių asmenvardžiai galėjo būti verčiami į tą kalbą, kuria rašomas dokumentas, arba šiaip įvairiai iškraipomi. Todėl dažnai nelengva paaiškinti jų kilmę. 171 4. Asmenų įvardijimas trimis asmenvardžiais Šis įvardijimo būdas, kaip ir asmenų užrašymas vienu asmenvardžiu, XVI a. nėra dažnas. Turima medžiaga rodo, kad minimu laikotarpiu trimis asmenvardžiais dažniausiai užrašomi kilmingųjų luomų atstovai, o žymiai rečiau žemesniųjų socialinių sluoksnių asmenys. 4. 1. Pirmasis trinarío asmenų įvardijimo narys — vardas. Dažniausiai tai įvairios krikšto vardų formos — ilgieji bei trumpieji variantai, mažybiniai vediniai, pvz.: Grygalus Mikotaytis Juszkaycia (13, 488), Якубъ Мисевило Брашкайтис (13, 604), Marcin Arbanaytis Pudlaytis (13, 484), Woyciech Rymkaytis Szyntowkaytis (13, 484); Керикъ Романайтисъ Манулъ (2, 315), Матома Криштофовича Вишторта (K linksnis; 12, 412), Stanis Lawrinowicz Dermina (2, 487), Stasius Stonaytis Eydynt (13, 485); Янело Петроичъ Пликевича (13, 78), Janulis Czepaytis Szyłaukaytis (13, 484), Petrutis Jonaytis Skirudaytis (13, 483), Щепутысъ Яноулисъ Контминовичъ (2, 223). Žymiai rečiau trinariame asmenų įvardijime pirmoje vietoje užrašomas tautinis vardas, pvz.: Baltutis Mikutaitis Knipaitis (2, 546), Будра Наркевича Блудя (K linksnis; 3, 2), Кедминъ Станайтисъ Кивайтя (13, 12), Piktus Pekitaytis Petraytis (13, 485) ir pan. 4. 2. Antrieji šio asmenų įvardijimo nariai beveik visada yra patroniminės kilmės asmenvardžiai. Dažniausiai jie su lietuviškomis bei slaviškomis patroniminėmis priesagomis padaryti iš įvairių krikšto vardų formų, pvz.: Щефанъ Андреевичъ Луткунъ (4, 89), Каспоръ Августиновичъ Келишъ (17, 5), Янъ Балтромеевичъ Войнятовичъ (13, 238), Lawryn Bartkaytis Preykaytis (13, 489), Федоръ Богдановичъ Сонега (24, 69), Janulis Czepaytis Szyłaukaytis (13, 484), Юхно Якубовичъ Волчкевича (24, 41), Urban Janaytis Waydalaytis (13, 486), Piotr Januszaytis Nasztaytis (13, 484), Łukasz Lawrynwicz Doroyczunas (2, 443), Bendikus Macaitis Kobeklis (13, 111), Jan Macieiewicz Wilmątaitis (13, 491), Macis Martynkaytis Loyzentis (13, 481), Urban Matieiaitis Miraytis (13, 485), Stanislaw Mikalaiaitis Bernotaytis (13, 488), Jas Mikienas Siraitis (2, 366), Urban Mikutaytis Pudaycis (13, 483), Пепра Павилонта Августайта (K linksnis; 3, 32), Jan Petrykaytis Pawlisztys (13, 487), Paweł Stanaytis Wilmątaitis (13, 486), Валентинъ Станиславовичъ Наркаутис (2, 547), Szymas Stasiutaytis Giedgowdaytis (13, 490), Stas Urbanaytis Murza (13, 482), Матей Войтеховичъ Яновича (6, 21). Tik retais atvejais antroje vietoje užrašomas patroniminės kilmės asmenvardis yra padarytas iš lietuvių dvikamienio ar kitokio antroponimo, pvz.: Micius Dawgintaytis Manwitaycia (13, 489), Urban Mazrymaitis Pogankstys (13, 106), Гре-ори Скеревдоитис Вичоитис (2, 222), Jan Gaytaytis Szankis (13, 485), Juchno Łabutaytis Eydynikas (13, 483), Ian Podžunas Dowkssys (2, 651). Labai retai trinariame asmenų įvardijime po vardo užrašomas nepatroniminės kilmės asmenvardis, pavyzdžiui, kitas krikščioniškas vardas: Керыкгос Крыкгалюс Кекъ (2, 272), Гансис Миц Попенжемтникос (2, 272), Янели Петръ При- 172 шмонтис (15, 9), Стась Янъ Мицевичъ (15, 36)11, arba pravardinės kilmės an- troponimas, pvz.: Томашъ Блюцкисъ Плавъска (2, 237), Jurian Kayrys Prey- karys (13, 117), Петръ Машкела Кухтикъ (2, 281), Pawel Pogonksztys Kie- turaitis (13, 106). 4.3. Jau iš anksčiau pateiktų trinar io asmenų užrašymo atvejų buvo matyti, kad trečiuosius tokio įvardijimo narius galima skirti į dvi pagrindines maždaug vienodas pagal dažnumą grupes: a) patroniminės kilmės asmenvardžiai, b) antroponimai be patroniminių priesagų. Įdomu tai, kad patroniminės kilmės asmenvardžiai, trinariame asmenų įvardijime užrašomi paskutinieji, palyginti retai padaryti iš krikščioniškųjų vardų, pvz.: Щепан Мацкович Андрушкович (2, 134), Petros Petkaitýs Augústáytis (2, 532), Якуба Томашевича Бортковича (K linksnis; 3, 10), Marcin a Andrzej Stasiewi- czy Janaycie (13,487,, Мартина Войтеховича Михновича (K linksnis; 17, 3), Валентинъ Станиславовичъ Наркаутис (2, 547), Петръ Яновичъ Петкелевичъ (12, 413), Piktius Pekitaytis Petraytis (13, 485), Юрий Щефановичъ Саковича (17, 3), Pawel Grygutis Szymkaytis (13, 487), Stanis Ianuszewicz Walenthynowicz (2, 443). Tuo tarpu po asmens vardo užrašomi antrieji patroniminės kilmės asmenvardžiai kaip tik dažniausiai padaryti iš krikščioniškųjų vardų. Neretai paskutinis trinar io asmenų įvardijimo narys gali būti patroniminės priesagos vedinys iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz.: Щефан Балатро-мевецъ Енораутис (2, 548), Woyciech Stasiulaytis Giedgawdaytis (13, 490), Шенутыс Яноутис Контминоутис (2, 223), Micius Dawgintaytis Manwilay- cia (13, 489), Миколай Миколаевичъ Радзивиловича (26, XXIII), Андрей Станюловичъ Сервадайтис (13, 550), Jan Maciewicz Wilmataytis (13, 491), Миколая Андрейтица Витарнайти (K linksnis; 15, 157), Стась Якушонисъ Жадвонантисъ (2, 368), o dažniausiai iš įvairių kitokių (dažnai pravardinės kilmės) tautinių antroponimų, pvz.: Петра Павилоня Авкегутая (K linksnis; 3, 32), Jan Petraytis Budraytis (13, 484), Andrzej Janutis Dziugaytis (13, 490), Павелъ Шимковичъ Кедромотъ (15, 43), Pawel Pogonksztys Kiefturaitis (13, 106), Baltutis Mikutaitis Knipaitis (2, 546), Станислава Юрьевича Коелевича (K linksnis; 17, 9), Юрья Миколаевича Корейбовича (K linksnis; 17, 20), Матея Миколай-тиц Косанта (2,476), Stanisław Matienaytis Mažaytis (13,485), Матея Венич-коитя Минекоитя (K linksnis; 3,253), Павла Воитеховича Нарушевича (K linksnis; 18,219), Piotr Januszaytis Nasztaytis (13,484), Jurgucis Drabacis Perkmai- cis (2,536), Янел Петровичъ Пликеича (2,155), Maciey Piotrowicz Pungalwaitis (2,545), Каспер Адамовичъ Рустейковичъ (3,95), Janusis Jakubaytis Skirulaytis (13,482), Станислава Юшкевича Стебулайта (K linksnis; 15,243), Woyciech Rymkaytis Szyntowkaytis (13,484), Thomasz Jumaytis Tataraytis (13,483). Dalį asmenvardžių, kurie trinariame asmenų užrašyme eina paskutinieji, sudaro patroniminių priesagų vediniai iš slaviškos kilmės antroponimų, pvz.: Войтеха 11 Tais atvejais, kai po vardo užrašomas mažybinis krikšto vardo vedinys, jis gali būti ir patroniminės kilmės, pvz.: Pawel Grygutis Szymkaytis (13, 484), Andrzej Janutis Dziugaynis (13, 490), Анд-peu Янотисъ Случысъ (2, 377), Marcin Jurgutis Wilmonaytis (13, 486). 173 Петровича Грибовича (K linksnis; 12,412), Каспор Петровичъ Белевича (6,23), Юрьи Миколаевичъ Солобубовичъ (24,207) ir pan. Tokio tipo asmenvardžiai gali būti ir su kitokiomis slaviškomis priesagomis, pvz.: Яня Яновичъ Краговский (3,96), Романъ Якубовичъ Квятковский (13,18), Бартломей Бартошевичъ Поезерский (17,15), Станиславъ Яновичъ Заберезенский (26,XXIII) ir kt. Nepatroniminės kilmės paskutinieji trinario asmenų įvardijimo nariai dažniausiai yra įvairūs tautiniai antroponimai (senieji dvikamieniai, pravardinės kilmės ar pan.), pvz.: Jan Minelaitis Battkarcis (13,486), Будра Нарковна Блудя (K linksnis; 3,2), Юрья Балтомеевича Блуся (K linksnis; 17,2), Станиславъ Балтомомеевичъ Довгиша (4,134), Juchno Labutaytis Eydynikas (13,483), Ławrin Stanisławowicz Guz (2,252), Thomasz Maleraytis Jurgzentis (13,481), Каспоръ Авкгештыновичъ Келишъ (17,5), Bendikus Macaitis Kobeklis (13,111), Macis Martynkaytis Loyzentis (13,481), Petruys Jurgaitis Metagis (13,107), Juria Jakubowicza Meszkia (K linksnis; 20), Urban Mazrymaitys Pogankstys (13,106), Jakub Mikaytis Preykšys (13,483), Якубъ Щепутаитисъ Прейкуръ (13,535), Янели Петръ Пришмонтисъ (13,9), Миколай Криштофовичъ Радивилъ (12,254), Миколая Щефановичу Скурвиду (N linksnis; 3,321), Наумъ Даниловичъ Скребня (12,31), Петръ Керщюитис Слимпис (3,258), Томашъ Бакайтисъ Ушкурисъ (13,604), Олехно Мацулевичъ Верышъ (3,329), Janel Jasiutaytis Wilkielis (13,484), Матей Андреяитисъ Жвирблис (2,547). Minimu laikotarpiu paskutinysis trinario asmenų įvardijimo narys gali būti ir slaviškos kilmės nepatroniminis asmenvardis, pvz.: Яна Миколаевна Гашка (K linksnis; 2,151), Михаило Ивановичъ Головинъ (3,7), Юрий Станьковичъ Лецъ (24,52), Piotr Jaksztowicz Żuk (2,47) ir kt. 4.4. Dalis mūsų dvinarę antroponiminę sistemą neįprastų trinario užrašymo atvejų (ypač tie, kurių nariai yra slaviškos kilmės asmenvardžiai) gali būti susiję su kitataučiais asmenimis, su raštininkų įtakomis ar pan. Nėra abejonės, kad šis būdas yra atsiradęs pagal rusų antroponiminės sistemos pavyzdį. Tačiau gilesnė tokių užrašymo atvejų analizė motyvuoja šio įvardijimo būdo buvimą ir leidžia daryti kai kurias išvadas apie lietuvių antroponiminės sistemos vystymąsi, pavardžių atsiradimą. XVI a. produktyviausias asmenų užrašymo būdas – vardas + tėvavardis. Pradėjus rastis paveldimam asmenvardžiui, pavardei, tėvavardis taip pat dar rašomas po asmens vardo, ir dalis dvinarío užrašymo atvejų pailgėja – pasidaro trinariai. Kaip matyti iš anksčiau pateiktų pavyzdžių, XVI a. paplitę du pagrindiniai trinario asmenų užrašymo būdai: 1) vardas + I patroniminės kilmės asmenvardis + II patroniminės kilmės asmenvardis, 2) vardas + patroniminės kilmės asmenvardis + nepatroniminės kilmės antroponimas. Taigi antrasis tokio įvardijimo narys beveik visada yra patroniminės kilmės asmenvardis ir dažniausiai sudarytas iš krikšto vardo. Tai greičiausiai tėvavardis (mat XVI a. antrojoje pusėje tautiniai vardai palaipsniui išstumiami iš oficialiosios vartosenos). Tuo tarpu trečiuoju nariu einan- 174 tis patroniminės kilmės asmenvardis dažniausiai yra iš tautinio vardo. Tai rodo tam tikrą jo senumą ir leidžia įtarti esant jį pavardę (jis galėjo būti sudarytas tada, kai tautiniai vardai dar buvo plačiai vartojami, ir užrašomas asmuo jį gali būti paveldėjęs iš savo tėvo ar pan.). Be to, kai kurie užrašymo atvejai rodo, kad trečiasis narys šiame įvardijime yra svarbesnis nei antrasis. Mat pakartotinai minint tą patį asmenį, antrasis narys (greičiausiai tėvavardis) gali būti praleidžiamas, pvz.: Юс Янович Працевич, kitą kartą – Юс Працевич (2,475); Яроним Миколаевич Виконевич, kitur – Ероним Виконевич (2,475); Pawel Jonatytis Skirutaytis, kitur – Pawła Skirutaycia (K linksnis; 13,483); Павла Яновича Виржовича (K linksnis), kitur – Павель Виржовичь (17,27) ir kt. Prielaidą, kad du patroniminės kilmės asmenvardžiai trinariame asmenų įvardijime yra atsiradę skirtingu laiku ir atlieka nevienodas funkcijas (pirmasis yra tėvavardis, o antrasis greičiausiai pavardė), iš dalies patvirtina ir tokie atvejai, kai šie asmenvardžiai yra sudaryti su skirtingomis patroniminėmis priesagomis, pvz.: Андрей Станюловичь Сервадайтис (13,550), Якубъ Мисевичъ Брашкайтис (13,604), Урбана а Якуба Мартиновичов Будраитев (K linksnis; 3,253), Jan Maciewicz Wilmątaytis (13,491), Jas Mikienas Siraitis (2,366), Юркя Яновича Миткайтиса (K linksnis; 13,157), Kasper Szczefanowicz Naruszaytis (2,445), Łukasz Ławrynowicz Doroyczunas (2,443), Петръ Томашевичъ Бирукаутис (2,547), Стася Яновичь Рокгойтис (13,239) ir pan. Jeigu abu patroniminės kilmės asmenvardžiai būtų atsiradę vienu metu, jie greičiausiai turėtų ir tas pačias tėvavardines priesagas. Taigi dauguma XVI a. asmenų įvardijimo trimis asmenvardžiais atvejų vienu ar kitu būdu gali liudyti ir lietuvių pavardžių atsiradimą. 5. Lietuvių pavardžių formavimasis XVI a. Visi aptarti XVI a. asmenų įvardijimo būdai akivaizdžiai liudija dvinarės lietuvių antroponiminės sistemos vystymąsi ir nusistovėjimą. Kaip tik antrasis dvinarío asmenų užrašymo narys – tėvavardis, senasis dvikamienis asmenvardis, pravardinės kilmės antroponimas ar krikšto vardas – ir buvo ta medžiaga, iš kurios atsirado dauguma mūsų pavardžių. Iš daugybės anksčiau pateiktų pavyzdžių buvo matyti, kad po asmens vardo užrašyti antroponimai savo forma nesiskiria nuo daugelio mūsų šių dienų pavardžių. Jau pats šių asmenvardžių atsiradimo akstinas (suteikti papildomą informaciją apie užrašomąjį asmenį, išskirti jį iš bendravardžių tarpo) lėmė, kad jie atliko ir pagrindinę, skiriamąją, pavardės funkciją. Tačiau kiek jų ir kurie jau buvo virtę pavardėmis, t. y. tapę paveldimais, visiems šeimos nariams bendrais antroponimais, sunku pasakyti. Tik keleto vienos šeimos narių ar net vienos giminės dviejų trijų kartų atstovų įvardijimų tyrinėjimai padeda išspręsti šį klausimą. Kadangi tokie užrašymo atvejai dokumentuose nėra dažni, todėl konkrečios informacijos apie kiekvieno asmenvardžio virtimą pavarde jie neduoda, o padeda pasekti tik pagrindines lietuvių pavardžių formavimosi tendencijas XVI amžiuje. 175 5.1. Ypač akivaizdus pavardžių atsiradimo procesas giminių genealogijos aprašymuose, pvz. 12: giminės pradininkas Narbut, jo sūnūs užrašomi taip — Dobrohost Narbutowicz (1501 m.), Stanisław Narbutowicz (1495 m.), Mikołaj Narbutowicz (1503 m.), Wojciech Narbutowicz (1506 m.). Pastarasis paliko tris sūnus, kurie užrašomi — Jan Wojciechowicz Narbutowicz (1536 m.), Wojciechowi Wojciechowiczowi Narbutowiczowi (N linksnis; 1529 m.), Mikołajowi Wojciechowiczowi Narbutowiczowi (N linksnis; 1551 m.)13. Kitų kartų atstovai taip pat paveldi patroniminės kilmės asmenvardį Narbutowicz, o tai liudija jo virtimą pavarde. Kitos giminės pradininkas užrašytas dviem asmenvardžiais — Wojciech Naruszewicz (1499 m.). Antrasis šio įvardijimo narys greičiausiai tėvavardis. Jo sūnus — Paweł Wojciechowicz Naruszewicz (1541 m.) — paveldi tėvo tėvavardį ir perduoda jį savo vaikams, kurie užrašomi taip — Mikołaj Pawłowicz Naruszewicz (1566 m.) ir Stanisław Pawłowicz Naruszewicz (1569 m.)14. Taigi patroniminės kilmės asmenvardis Naruszewicz tampa paveldimu, t. y. virsta pavarde. Tą patį pavardės atsiradimo procesą liudija ir kitame šaltinyje surastas atvejis: giminės pradininkas Бизгиньъ, jo sūnus Янъ Бизгинтайтисъ15, pastarojo sūnus Гинятъ Юргонтисъ, o šio — Мартинъ Гинятайтисъ Бизгинтайтисъ (15,89). Kaip matyti, iš giminės pradininko vardo atsiradęs patroniminės kilmės asmenvardis yra virtęs pavarde. Kiek kitokį pavardės atsiradimo procesą atspindi toks užrašymo atvejis. Giminės pradininkas Ruszlis. Du jo sūnūs — Ginthyta (K linksnis) ir Skaywatha (K linksnis). Pirmasis sūnus — Ginthyt Ruszkaytis16 turėjo du sūnus, kurie užrašomi taip — Swirbutis Ginthytaytis ir Sugawdis Ginthytaytis. Pastarojo sūnūs — Woytkus Sugawdis, Piktonas Sugaudis, Beniaz Sugaudis (15,327). Šiuo atveju polinkį virsti pavarde turi nepatroniminės kilmės asmenvardis, kuris dvinarame tėvo įvardijime buvo rašomas pirmuoju. Kito sūnaus, įvardijamo Skaiwathos Ruszlaytis, tolesnių kartų užrašymuose paveldimo antroponimo atsiradimas neatsispindi: Skaiwathos Ruszlaytis turėjo tris sūnus — Derkinta, Wismuntha, Rupeyka (G linksnis). Pirmasis sūnus Derkintos Skaywaytaytis turėjo keturis sūnus, kurie įvardijami taip — Andruszko Derkintaytis, Możeyko Derkintaytis, Dargis Derkintaytis ir Miknius Derkintaitis. Pastarojo vėl trys sūnūs — Maciey Miknaytis, Petkus Miknaitis, Jurgis Miknaytis (15,327). 12 Čia pateikiama pora pavyzdžių iš A. Boneckio knygos „Poczet rodów w Wielkiem Księstwie Litewskiem w XV i XVI wieku“. – Warszawa, 1887. Tiesa, tai jau ne pirminis šaltinis. Mat autorius iš įvairių dokumentų rinkinių išrašęs minimus žymių giminių atstovus. Neaišku, ar tiksliai jis perteikia šaltinio užrašymo būdą. Tačiau, atsižvelgiant į tam tikrą galimą paklaidą, kai kurias išvadas galima daryti, remiantis knygoje pateikta medžiaga. 13 Žr.: Boniecki A. Min. veik., p. 196–198. 14 Žr.: Boniecki A. Min. veik., p. 199–200. 15 Neaišku, dėl kokių aplinkybių čia atsirado užrašymo klaida. Vėlesnės kartos atstovo tėvavardis rodo, kad turėtų būti Jurgis Visgintaitis. Taip ir yra vėliau aptiktame tos pačios giminės kartų aprašyme: „Wizgint… miał trzech synow — Jurgia, Bartulia a Petska. Bartulis Wizgintaytis nie miał potomstwa, także y Petkus Wizgintaytis; Jurgis zostawił dwu synow — Giniata a Petska…“ (15, 324). 16 Raidė k vietoje l greičiausiai atsiradusi dėl raštininko kaltės ar kt. panašių priežasčių. 176 Wysmunth Skaywaytaytis (antrasis asmens, užrašomo Skaywathos Ruszlaytis, sūnus) turėjo sūnų, kuris įvardijamas Ginthkus Wysmunthaytis, šio sūnus — Jakub Ginhkaytis…(15,327). Kaip matyti, nauji tos pačios giminės atstovai užrašomi vardu ir tėvavardžiu, bet neturi pastovaus, bendro visai šeimai ar giminei antroponimo. 5.2. Iš čia pateiktų, nors ir negausių, pavyzdžių jau galima daryti kai kurias pačias bendriausias išvadas apie lietuvių pavardžių formavimąsi XVI a.: 1) minimu laikotarpiu jau yra susiformavusių pavardžių; 2) dalis aptariamo laikotarpio dokumentuose minimų asmenų dar neturi pavardžių; 3) XVI a. vyksta intensyvus lietuvių pavardžių formavimasis. Kita mūsų sukaupta medžiaga pagrindžia ir motyvuoja čia iškeltus teiginius. 5.2.1. Daug informacijos apie pavardžių atsiradimą suteikia tokie užrašymo atvejai, kai greta minimi tėvas ir sūnus (ar dukros). Dalis jų liudija pavardžių buvimą XVI a. Tai tokie atvejai, kai tėvo ir sūnaus (ar dukters) įvardijime yra tas pats asmenvardis, kurį vaikai paveldi iš tėvo bei kurį be didesnės paklaidos galima vadinti pavarde, pvz.17: tėvas Петръ Боревичъ, jo sūnus Миколая Петровича Боревича (K linksnis; 15,423); … на земян господарьскихъ тогож повету Ковенского на Томаша Бортковича и на сына его Якуба Томашевича Бортковича (K linksnis; 3,10); Гелияшъ Бурба и з сыномъ своимъ Сымономъ Бурбою (In linksnis; 15,71); Jurgis Dytaythys s synem… Lukaszем Dytayciem (13,145); … земяномъ господарскимъ повету Упитского Мартину, Томашу, Станиславу Матеевичомъ Фронцкевича… отца их Матея Фронцкевича (17,9); … земенина господарского повету Упитского Юрья Станиславовича Януковича… и отца его … Станислава Януковича (17,4); Яна Ликоитя и (с) сыном его Урбаном Яновичом Ликаитем (3,30); tėvas Венцлавъ Лукович, dukterė – Ганны Венцлавовны Луковича (K linksnis; 3,246); Мисюлистъ Мику тайтисъ… сыновъ три Войтехъ, Шимкусъ, Станиславъ Мисюлевичи Мику тайтове (13,488); Петрулъ Микутайтисъ, jo sūnūs – Павелъ, Михалъ, Амброжий, Томашъ, Юргисъ, Венцко Микутайтееве (13,502); Станиславъ Можейко, jo sūnus – Петръ Станиславовичъ Можейко (15,416); …земенинъ господарский повету Упитского Янъ Петровичъ… зь сыномъ своимъ Малхеромъ Яновичомъ Петровича… (17,40); Петръ а Григорь Юревичи (kitur – K linksnis – Юревичовъ Пупшитайтевъ), jų tėvas (K linksnis) – Юря Пупшты (15,103); tėvas – Адаму Рустецковичу (N linksnis), jo sūnus – Каспер Адамович Рустецкович arba Каспер Рустецковичъ (3,95); … земенину… Миколаю Шефановичу Скурвиду (N linksnis), jo sūnus – Янъ Миколаевич Щефанович Скурвид (3,321); Матей Стукаисъ зь сынми Юрий, Криштофъ, Миколай, Керигъ Стукаисъ (13,547); … другим сыном тогох Миколая Тримпатя а братом рожонымъ Петровым Мартином и з сестрою Алжбетою Миколаевнами Тримпатями (3,182); … бояре повету Троцкого Янъ, Юрка, Петръ Богдановичи Вазгирдовичи, jų tėvas (K linksnis) – 17 Daugumoje šių pavyzdžių, jeigu įmanoma, asmenvardžiai pateikiami kontekste. Neretai tai parodo minimų asmenų giminystės ryšius, jų socialinį luomą ir pan. 12. 91 177 Богдана Вазгировича (15,18); бояринъ панцерный Езофъ Волницъ, сыны два Стасько а Ясько Волницсы (13,622). Ar antrąjį tėvo asmenvardį paveldi sūnūs, t. y. ar jis virsta pavarde, padeda pasekti ir ne vienu laiku rašytų tų pačių vietų (dvarų, kaimų) inventorių palyginimas. Pavyzdžiui, 1580 m. Vilkijos valsčiaus inventoriuje rašoma – Андреи Ретович, жена его Дорота, а сын его старший Мачулис, други Марцин, третий Миколаи, четвертый Щасны, пятый Стасюлис… (2,225), o 1594 m. inventoriuje užrašyti tik sūnūs – Мачул Рэтович, Миколаи Рэтович, Щасны Рэтович, Станислав Рэтович (2,367). Kaip matyti, patroniminės kilmės asmenvardis Ретович virsta pavarde. Kitas analogiškas atvejis – 1596 m. Šilėnų dv. inventoriuje užrašytas Юр’и Скалышютис… с сынъми своими Стасюлем, Петрушем… (2,429), o 1599 m. jau užrašoma – Stanisław s Pietruciem Skaliszayciowie, bracia rodzeni… (2,529). Taigi XVI a. jau yra susiformavusių lietuvių pavardžių. Neretai krikščioniškas ar pravardinės kilmės tėvavardis perduodamas iš kartos į kartą tampa paveldimu, t. y. virsta pavarde18. Taip pat yra pavardžių, atsiradusių iš nepatroniminės kilmės asmenvardžių. Iš pavyzdžių konteksto taip pat buvo matyti, kad paveldimą asmenvardį dažniausiai turi kilmingieji visuomenės atstovai. Tyrinėjant ankstesnių amžių lietuvių antroponiminę sistemą, pastebėta, kad lietuvių kunigaikščiai ir bajorai jau XV a. galėjo turėti paveldimą, bendrą visiems šeimos ar giminės nariams antroponimą. Tad, pradėjusios atsirasti XV a., kilmingųjų luomų atstovų pavardės toliau formuojasi ir nusistovi XVI a. 5.2.2. Du paskutinieji pavyzdžiai (§ 5.2.1) iš ne vienu metu rašytų inventorių bei vienas kitas anksčiau pateiktas liudija, kad XVI a. sporadiškai pradeda rastis ir valstiečių pavardės. Tačiau išvada apie visuotinį valstiečių pavardžių formavimąsi šiuo laikotarpiu būtų netiksli visų pirma dėl to, kad surasta labai nedaug tokių užrašymo atvejų. Antra, nemaža pavyzdžių iš įvairių minimo laikotarpio inventorių rodo valstiečius neturėjus pastovaus, paveldimo antroponimo, pvz.: Матей Датуновичъ и сыны его Петръ а дѣнь Матевии (17,17), Bartosz Daugolowicz, сынъ – Alexy, Marcin, Ambrozy a Czep Barthoszowiczowie (2,351); Janikas Giedgawdaytis, jo sūnus (K linksnis) – Macieja Janikaycia (13,490); Мартин а Банис Керишевичъ, … у Баниса сыны два Щепанъ а Павелъ Баневичы (2,225); tėvas Banis Yakubaitis, sūnus – Masiul a Jakub Banewiczy, dukterys – Baniowny (2,252); Wileyko Jakubaytis, jo sūnus – Jasiulis Wiley kaytis (13,489); Миколаи Якумаитис … зь сынъми Керикаутем, Шымем, Адамем Миколаевичами (2,406); Urban Yanaitis, jo sūnus – Staniul a Stasiul Urbanowiczy, duktė – Zania Urbanowna (2,252); Матѣя Янаитя (K linksnis) и сына его Урбана Матее- вича (K linksnis; 3,32); Станислав Ясович зь сынъми своими Лукащомъ а Ленартомъ Станиславовичами (2,341); Павел Ясович зь сынъми… Томашомъ, 18 A. Seliš”evas taip pat konstatuoja tokį pat pavardės atsiradimo kelią. Žr.: Селищев А. М. Происхождение русских фамилий, личных имен и прозвищ. – В кн.: Избранные труды. М., 1968, с. 105. 178 Станиславом, Адамомъ, Юрем, Миколаемъ Павловичами (2,341); Банис Куденисъ... у Баниса сынъ Шымко Баневичи (2,225); Яса Мартиновича зь сынами его Валентыномъ а Венцлавомъ Ясовичи (17,9); Petrukas Micaytis, jo sūnus (K linksnis) – Stanisława Petrikaycia (13,484); Mikolay Petroszuytis, jo sūnus (K linksnis) – Stanisława Mikolaiaycia (13,488); Петръ Потановичъ, jo sūnus – Чепуисъ Петраитисъ (13,274); Maciej, Jakub, Bartłomiej… Rukiani bracia, a synowie ich Paweł Maciejewicz, Andrzej Jakubobowicz, Urban y Krzysztof Bartłomiejewiczowie… (13,291); Яна Станковича (K linksnis), jo sūnus (K linksnis) – Станислава Яновича (17,15); Яно Стефанкевичъ, сынъ его Станиславъ Яновичъ (17,16); Кедутись Сукгойлись, зь сынми Лукашємъ Кедутайтемъ (13,548); Мартинъ Шаркайтисъ, зь сынми три Балатромей, Адамъ а Симонъ Мартыновичи (13,548); Венцлав Шаркутіѕ, jo dukros (Jn linksnis) – Аленою а Зофиею Венцлавовнами (2,371); Петръ Щепутайтисъ … съ сынми Яномъ а Валентыномъ, зь дочками Полониею а Аленою Петровичи (13,550); Banis Urbzentis, jo duktė – Dorota Banewna (2,252); Yanel Zomaitis, jo sūnus Krisztof, Jurgiel a Waliul Ianielowiczy (2,254). Šie pavyzdžiai rodo, kad tėvas ir sūnus (ar duktė) neturi bendro, paveldimo asmenvardžio. Vaikai užrašomi vardu ir tėvavardžiu. Tuo metu, kai įsigali dvinarė antroponiminė sistema, t. y. kai asmenų įvardijimas dviem asmenvardžiais tampa produktyviausias, jau susidaro objektyvios prielaidos pavardėms formuotis. Tai, kada jos atsiranda, lemia įvairios aplinkybės, dažniausiai — pats pavardės poreikis. Traktuodamas pavardę kaip asmenvardį, jungiantį visus vienos šeimos narius, V. Nikonovas lemiama pavardžių atsiradimo priežastimi mano esant šeimos vaidmens padidėjimą tam tikroje visuomenės vystymosi pakopoje19. Neatsiejamą pavardžių atsiradimo ir šeimos reikšmės visuomeniniame gyvenime ryšį vienaip ar kitaip akcentuoja ir ankstesni rusų antroponimijos tyrinėtojai, pabrėždami, kad pavardė, bendras visai šeimai antroponimas, kuriuo galima išreikšti priklausomybę šeimai, turto nuosavybę ir paveldėjimą, visų pirma buvo reikalingas kilmingųjų luomų atstovams, turėjusiems tą nuosavybę20. Taigi ir pagrindinė pavardžių atsiradimo priežastis lėmė tai, kad anksčiausiai jos pasirodė tarp privilegijuotų luomų atstovų. Valstiečiai, neturėdami plačių pilietinių teisių bei stambios privačios nuosavybės, kurios paveldimumu reikėtų rūpintis, aktyviai nedalyvaudami visuomeniniame gyvenime, ilgai galėjo apsieiti be pavardžių. Greičiausiai dėl tų pačių priežasčių ilgiau įvairavo ir jų užrašymas dokumentuose — dar ir vėlesniais amžiais jie galėjo būti užrašomi vienu asmenvardžiu, vardu ir apeliatyviniu prievardžiu ar pan. Rusų antroponimijos tyrinėtoja G. Simina, apibrėždama pavardę kaip oficialią, valstybiniuose dokumentuose fiksuojamą, paveldimą asmens pavadinimo dalį, pateikia vertingų samprotavimų apie pavardžių formavimąsi. Siedama pavardžių 19 Никонов В. А. Триумфальное шествие фамилий. – В кн.: Имя и общество. М., 1974, с. 184. 20 Морошкин М. Я. О фамильных именах у нынешних европейских народов. — Из журнала Министерства народного просвещения. 1834, с. 29; Карнович Е. П. Родовые прозвания. — СПб., 1886, с. 11. 12* 179 atsiradima su valstybingumo vystymusi, autorė teigia, kad pavardė buvo reikalinga, vykdant įvairius valstybinius uždavinius (surašant gyventojus, nustatant mokesčius, imant rekrutus ir pan.)21. Tokiais atvejais be pavardžių sunku buvo išsiversti. Veikiausiai tai ir buvo pagrindinė priežastis, lėmusi pavardžių atsiradimą ir žemesniuose socialiniuose luomuose. Tačiau, kaip rodo XVI a. asmenvardžių sistemos analizei sukaupta medžiaga, minimu laikotarpiu pagrindinė lietuvių valstiečių masė pavardžių dar neturėjo. 5.2.3. Ankstesniuose skyreliuose nagrinėta medžiaga, liudijanti pavardės buvimą ar nebuvimą XVI a., neatspindi visos minimo laikotarpio asmenų užrašymo padėties, todėl gali susidaryti supaprastintas įspūdis apie pavardžių formavimąsi aptariamuoju laikotarpiu. Kalbėti apie dėsningą kurio nors asmenvardžio paveldimumą, virtimą pavarde nėra lengva visų pirma dėl to, kad asmenys, net ir tie patys, gali būti užrašomi įvairiai, o antra, labai reti visų šeimos narių užrašymai greta. Kaip jau buvo minėta, tas pats asmuo gali būti užrašomas dviem arba trimis asmenvardžiais, pvz.: ... на земенина господарского повету Упитского на Матея Авгулимтиновича Давейка..., kitur – Матей Довейко (17,15); ... Олбрахту Мартиновичу Кгаштолту (N linksnis), kitur – пана Олбрахта Кгаштолта (26, LIV); ... земенинъ господарский повету Виленского пань Миколай Яновичъ Кгинтовтъ, kitur – Миколай Кгинтовтъ (12,483, 486); Stas Stanaytis Greytis, kitur – Stas Greytis (13, 481); Миколай Радивилъ, kitur – Миколай Юрьевичъ Радивилъ (12,405) ir kt. Šis užrašymo įvairavimas dažnai trukdo daryti išvadas apie paveldimo asmenvardžio buvimą ar nebuvimą. Pavyzdžiui, kai asmenys užrašomi trimis asmenvardžiais, lauktume, kad vienas jų jau būtų pavardė. Tačiau sūnūs užrašomi dviem asmenvardžiais – vardu ir tėvavardžiu – ir neturi paveldėję trečiojo tėvo antroponimo, pvz.: Станислав Григорович Яновича, земенин господарский земли Жомоитской, jo vaikai (K linksnis) – Яна, Станислава а Миколая Станиславовичов (sūnūs), Ганну, Ядвигу а Зузанну Станиславовнъ (G linksnis; dukterys) (3,100); Czapas Petraytis Szynlowkaytis, jo sūnūs (K linksnis) – Andrzeia Czepaycia, Urbana Czepaycia, Jana Czepaycia (13,483). Tokiais atvejais sunku pasakyti, ar sūnūs tikrai nepaveldi trečiojo tėvo asmenvardžio (tada jis dar nevirtęs pavarde), ar dėl nenusistovėjusio asmenų užrašymo būdo sūnums jis paprasčiausiai neprirašytas. Neaiškių asmenų užrašymo atvejų yra ir daugiau, pvz.: пана Станислава Яновича Рекутя Кезкала и за сына его Станислава Станиславовича (23, 583) arba: Воитех Воитехович Стечкевич Воцкер, земенин господарский, jo tėvas (N linksnis) – Воитеху Воцкеру, o broliai (K linksnis) – Балтромея а Яронима Воитеховичов (3,99). Sunku pasakyti, kokias funkcijas asmenų užrašyme atlieka kiekvienas iš keturių asmenvardžių, kuris jų svarbiausias. Tokį įvardijimo būdą tikriausiai reikia vertinti kaip vieną (bet ne vienintelį) nedėsningumų, atsiradusių vystantis antroponiminei sistemai, formuojantis lietuvių pavardėms. 21 Смина Г. Я. Фамилия и прозвище. — В кн.: Ономастика. М., 1969, с. 31. 180 Tokių nedėsningumų, sunkiai paaiškinamų atvejų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, broliai paprastai užrašomi su vienodais antraisiais asmenvardžiais. Kai pastarieji yra nepatroniminės kilmės, netgi galima įtarti esant juos jau pavardėmis, pvz.: Малко Скевец 3 братом... Виткомъ Скевенемъ (2,223). Vienodi brolių tėvavardžiai rodo jų priklausomybę tai pačiai šeimai, pvz.: Щефан Андрутаитисъ 3 братом Янутем Андрутаитем (2,387); Olbrycht Jankaytis z bratem swoim Macieiem Jankaytiem (15,455); ...на Петра Мейлутевича и братью его рожоную Мейлутю, Чена а Валя Мейлутевичовъ (17,18); Есъ Сировичъ, jo broliai (K linksnis) – Стался а Каспора Сировичовъ (15,10) ir t. t. Tačiau yra atvejų, kai broliai užrašomi skirtingais antraisiais asmenvardžiais, pvz.: Peterys Anksztokaitýs z bratem Macieiem Kumpinasem (13,126); Янгъ Довгердовичъ з братею Юрьем Совмайтемъ а Яномъ Милайтемъ (15,72); Станислава Герубайтя и брата его Юрга Виткайтя (15,159); Рымко Олгъкишайтисъ зъ братомъ своимъ Павломъ Санъкутаитемъ (15,84), Jury Rymkowicz z bratem Pawłem Moczul iem (13,279). Visi čia suminėti nevienodo ar sunkiai paaiškinamo asmenų užrašymo atvejai liudija visos lietuvių antroponiminės sistemos bei vieno jos nario — pavardės — formavimosi proceso sudėtingumą. Greta aiškiai apčiuopiamų dėsningumų jame juntamas ir atsitiktinumo ar net tam tikro stichiškumo elementas, kurio nereikia išleisti iš akių. Šio skyrelio pradžioje jau buvo užsiminta, kad reti tokie užrašymo atvejai, kai greta minimi visi šeimos nariai. Iki šiol pateiktuose pavyzdžiuose dažniausiai greta buvo užrašomi tėvas ir vaikai, ir tai leido spręsti, ar tėvas ir sūnūs (ar dukterys) turi bendrą asmenvardį — pavardę. Tačiau pavardė yra visus šeimos narius jungianti antroponimas. Tad daug informacijos apie jos atsiradimą galėtų teikti ir kitų šeimos narių, pavyzdžiui, vyro ir žmonos, motinos ir vaikų užrašymas greta. Tokie atvejai yra dar retesni, todėl jais remiantis negalima daryti kokių nors platesnių apibendrinimų. Galima tik konstatuoti, kad pavyzdžiai, kuriuose vyras ir žmona minimi greta, iš esmės neprieštarauja anksčiau minėtoms išvadoms apie pavardžių formavimąsi XVI a. Antai dalis jų rodo pavardės atsiradimą. Tai tokie atvejai, kai vyro ir žmonos įvardijimo modelyje yra po vieną (kartais net du ar daugiau) vienodą asmenvardį, pvz.: именемъ малжонки своей паней Зофии Яновны Давидовича, панъ Андрей Яновичъ Давидовичъ... (12,482); земянки господарьской повету Упитского Катерыны Шимъковны Жижморевича Станиславовой Яновича Яковича и у мужа ее Станислава Яновича (17,43); панъ Лаврынъ Станиславовичъ Келпигъ, jo žmona – Барбара Станиславовна Лаврынова Станиславовича Келпигова... (17,28); ... мещанка господарьская Поневежская Матеевая Вайшторовоя Ягенешка Петровна, jos vyras (N linksnis) – Матею Петкевичу Войштору... (17,11); пана Миколая Станиславовича Белозора и малжонки его паней Малгореты Миколаевны Белозоровны... (17,33). Kai kurie pavyzdžiai rodo, kad motina ir sūnus turi bendrus asmenvardžius, pvz.: Алжбета Марковна Лавринова Яновича, jos sūnus (K linksnis) – Яна Лавриновича... (17, 33); Andrzejowa Juszkayciowa Magreta, wdowa, (z) synem 181 swoim Pawłem Andrzejaytiem… (13, 488); Anna Juriowa Maciewiczowa, jos sūnus – Matutis Jurgielaytis (13, 483); ... ... жаловала намъ Скилондинная пани Катерина на сына своего дворянина нашего Добка Скилондеевича... (21, 838). Kiti užrašymo atvejai rodo, kad vyras ir žmona neturi bendro antroponimo, pvz.: Янъ Миколаевичзъ жоною Лучиею Томашовною (2,342); панъ Янъ Станиславовичъ Лойба и малъжонка его пани Дружьяна Якубовна... (17,8); Лаврынъ Мартиновичъ з жоною Настасиею Миколаевною... (17,3); ... отъ земенина господарьского повету Упитского Матея Тишка, отъ жоны его Зофии Пашковны... (17,11); Матей Войшторъ и жона его Янешика Петровна... (17,13) ir pan. Taigi dalis vyro ir žmonos, motinos ir sūnaus užrašymų kartu rodo XVI a. formuojantis bendrą šeimos antroponimą – pavardę. Įvairūs užrašymo nevienodumai ar sunkiai paaiškinami asmenų įvardijimo būdai, kaip ir pavyzdžiai, liudijantys pavardės nebuvimą, rodo, kad XVI a. – tai vienas lietuvių pavardžių formavimosi proceso etapų, o vėlesnieji amžiai – kitos šio proceso raidos pakopos. 6. Apibendrinamosios pastabos 6. 1. Produktyviausias XVI a. asmenų įvardijimas dviem asmenvardžiais liudija dvinarės lietuvių antroponiminės sistemos vystymąsi ir įsigalėjimą. 6. 2. Greta asmenų įvardijimo dviem antroponimais XVI a. dokumentuose asmenys gali būti užrašomi vienu asmenvardžiu, vardu ir apeliatyviniu ar šiaip aprašomojo pobūdžio prievardžiu, trimis (ar daugiau) skirtingais asmenvardžiais. 6. 3. Dvinarío asmenų įvardijimo pirmasis narys – krikščioniškas ar tautinis vardas. 6. 4. Antrieji nariai gali būti patroniminės kilmės asmenvardžiai (tėvavardžiai) ir nepatroniminės kilmės antroponimai. 6. 5. Tėvavardžiai XVI a. sudaromi su slaviškomis ir lietuviškomis patroniminėmis priesagomis (-ovič, -evič, -aitis, -onis, -ūnas ir kt.) iš įvairių krikšto vardų, jų formų, senųjų dvikamienių lietuvių asmenvardžių bei iš pravardinės kilmės tautinių antroponimų. 6. 6. Antrieji dvinarío asmenų įvardijimo nariai – tėvavardžiai, pravardinės kilmės antroponimai, senieji dvikamieniai lietuvių asmenvardžiai – buvo ta medžiaga, iš kurios atsirado dauguma mūsų pavardžių. 6. 7. Kai nusistovi dvinaris asmenų įvardijimas, susidaro objektyvios prielaidos pavardėms atsirasti. Jų atsiradimo laiką skirtinguose socialiniuose sluoksniuose daugiausia lemia pats pavardės poreikis. 6. 8. Pavardė, kaip pastovus, paveldimas, bendras visiems šeimos nariams antroponimas, visų pirma buvo reikalingas kilmingųjų luomų atstovams. Ji nurodė priklausomybę šeimai ar giminei, padėjo apiforminti nuosavybės paveldėjimą ir pan. Tad pradėjusios atsirasti XV a. kilmingųjų luomų atstovų pavardės toliau formuojasi ir nusistovi XVI a. 6. 9. Žemesniuose socialiniuose luomuose pavardės atsirado vėliau. Sukaupta medžiaga rodo, kad dauguma valstiečių XVI a. pavardžių dar neturėjo. Labiau 182 įvairavo ir jų užrašymo būdas aptartojo laikotarpio dokumentuose – jie galėjo būti užrašomi vienu asmenvardžiu, vardu ir apeliatyviniu ar aprašomojo pobūdžio prievardžiu ir pan. 6. 10. XVI a. – tai vienas lietuvių pavardžių formavimosi proceso etapas. Šis procesas tebesitęsia ir vėlesniais amžiais. Matyt, kaip tik ten ir reikia ieškoti visuotinio valstiečių pavardžių formavimosi. ALFABETINIS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 1. Inwentarz starostwa Bolnickiego czyli akt rewizji ograniczenia ziem tegoż starostwa. MACBRS, F. 20–65. 2. Jablonskis K. Istorijos archyvas (XVI a.). – K., 1934. 3. Jablonskis K. Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje. – K., 1941. 4. Jablonskis K. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai. – V., 1973. 5. Kopia exerpem wypisana co do wsiów Kielmienskich Wikrayciow, Petrykayciow – Widminayciow – Skilwayciow y Bityk z inwentarza poprawy pomiery Kielmienskiej w roku 1595 poczętego a 1598 skonczenego. (Ištrauka iš 1595–1598 m. Kelmės dvaro inventoriaus.) MACBRS, F. 37–10541. 6. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvaru valdytojais. – V., 1959, t. 1. 7. Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvaru valdytojais. – V., 1961, t. 2. 8. Regestr Gruszszewski… majętności Tyrkszle… (Tirkšlių miestelio inventorius). MACBRS, F. 37–507. 9. Regestr wybierania czynszow s poddanych… Capituly Wilenskiej Plebanii Paswolskiej… (1589 metų Pasvalio miestelio ir kaimų gyventojų ir jų sumokėtų mokesčių surašymas). MACBRS, F. 43–14750. 10. Rejestr nieodrobienia abo reszta z wlosci Miereczkiej za rok 1589… (Sąrašas valstiečių nesumokėtų mokesčių Merkinės valsčiuje). MACBRS, F. 21–1126. 11. Woytowstwo Žemelanskie…(Žemelėnų dvaro dokumentai). MACBRS, F. 37–525. 12. Акты, издаваемые Виленскою археографическою комиссиею. Акты Виленскаго градскаго суда. – Вильна, 1875, т. 8. 13. Акты, издаваемые Виленскою археографическою комиссиею. Инвентари имений XVI столетия. – Вильна, 1888, т. 14. 14. Акты, издаваемые Виленскою археографическою комиссиею. Акты Гродненскаго земскаго суда. – Вильна, 1890, т. 17. 15. Акты, издаваемые Виленскою комиссиею для разбора древних актов. Акты о боярах. – Вильна, 1897, т. 24. 16. Акты, издаваемые Виленскою комиссиею для разбора древних актов. Инвентари и разграничительные акты. – Вильна, 1898, т. 25. 17. Акты, издаваемые Виленскою комиссиею для разбора древних актов. Акты Упитскаго городскаго суда. – Вильна, 1899, т. 26. 18. Акты, относящиеся к истории западной России, собранные и изданные Археографическою комиссиею. – СПб., 1848, т. 2. 19. Двор его милости пана… Станислава Андреевича Повойна… Декриптишки… (Daugirdiškių dvaro dokumentai: Daugirdiškių inventorius 1552 m.). MACBRS, F. 138–1381. 20. Жомойтский земский суд. CVIA, SA 19518ª. 21. Литовская Метрика. – СПб., 1903, т. 1. 22. Литовская Метрика. Ч. 1-я: Книги записей. – СПб., 1910, т. 1. 23. Литовская Метрика. Ч. 3-я: Книги Публичных Дел. – Юрьев, 1914, т. 1. 24. Литовская Метрика. Ч. 3-я: Книги Публичных Дел. Переписи войска Литовскаго. – Пг., 1915. 183 25. На память мне, Богушу Якубовичу Бычку… (Daugirdiškių dv. dokumentai: Daugirdiškių inventorius 1569 m.), MACBRS, F. 138—1382. 26. Областное деление и местное управление Литовско-Русского государства ко времени издания Первого Литовского статута. Исторические очерки Матвея Любавского. — М., 1892. 27. Реестр всех платов и доходов господарских с земли Жомоитское через Андрея Мацковича [ir vėliau prirašyta] Николая Шимковича. — Б.м., 1537. MACBRS, F. 16—12. — Рукопись. СИСТЕМА ЛИТОВСКОЙ АНТРОПОНИМИИ XVI ВЕКА Резюме На основе анализа около 12 000 антропонимов, извлеченных из различных опубликованных и рукописных исторических источников XVI в., восстанавливается система литовской антропонимии этого периода. Констатируется, что в исследуемый период еще не существовало единой модели именования лица (выделяются одночленное, двучленное и трехчленное определение лица). Однако самым продуктивным в XVI в. является двучленное определение лица, что свидетельствует о тенденциях развития двучленной системы антропонимии у литовцев. На первом месте именования такого типа стоит чаще всего христианское имя. Однако в первой половине XVI в. нередко на этом месте встречаются и антропонимы литовского происхождения. На втором месте двучленного определения лиц могут находиться: 1) патронимические формы личных имен с производными суффиксами литовского или славянского происхождения (чаще всего — -ovič, -aitis, -evič, реже -onis, -ūnas и др.); 2) другие антропонимы, многие из которых в своей основе имеют прозвище или указывают на профессию, занятие, семейное или социальное положение именуемого лица и т. п. Все эти личные имена похожи на литовские фамилии. Однако только часть из них в XVI в. стали наследственными. Другие же по наследству не передавались, изменяясь из поколения в поколение. Делается вывод, что в XVI в. уже существовало немало литовских фамилий, которые главным образом принадлежали лицам из привилегированных слоев общества. Фамилии крестьян в данный период очень редки, так как процесс их возникновения только начинался.