K. Širvydo „Punktų sakymų“ lenkiškoji pratarmė

K. Širvydo „Punktų sakymų“ lenkiškoji pratarmė K. Širvydas (apie 1580— 1631) plačiai žinomas ne tik lenkų — lotynų — lietuvių kalbų žodynu („Dictionarium trium linguarum“), bet ir pamokslais, išleistais ats- kira knyga, pavadinta „Punktai sakymų“ („Punkty Kazan“). Pamokslai lygiagrečiai duodami lietuviškai ir lenkiškai. Pirmosios dalies pa- mokslus į lenkų kalbą vertė pats K. Širvydas, o antrosios — jo bendraamžis J. Jak- navičius. Iki mūsų laikų K. Širvydo „Punktai sakymų“ buvo išleisti dar tris kartus. Pirmą kartą bažnyčios reikalams sužemaitinta kalba be lenkiško teksto 1845 m. juos išleido L. Montvydas, Sedos klebonas®. Mokslo reikalui „Punktų sakymų“ pirmąją dalį taip pat be lenkiško teksto perspausdino vokiečių kalbininkas R. Gar- bė*. Leidinio įvade R. Garbė aptarė „Punktų sakymų“ rašybą, kalbos ypatybes. Fotografuotinį abiejų dalių leidimą su plačiu įvadu, kuriame apžvelgiamas K. Širvydo gyvenimas, pamokslų kalbos ypatybės, parengė vokiečių kalbininkas F. Špechtas*. Ištraukų iš „Punktų sakymų“ abiejų dalių yra paskelbta įvairiose chrestoma- tijose, tekstų rinkiniuose, vadovėliuose*. „Punktų sakymų“ pirmąją dalį sudaro K. Širvydo lotyniška eilėmis ir proza parengta dedikacija Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui, Lietuvos jėzuitų pro- vinciolo Jono Jamielkovskio lotyniška aprobata, K. Širvydo lenkiška keturių pus- lapių „Pratarmė į skaitytoją“ („Przedmowa do czytelnika“), lotyniškas evangelijų ir pamokslų indeksas®, lietuviškų ir lenkiškų evangelijų ir pamokslų tekstas. „Pun- ktų sakymų“ teksto paraštėse duotos lietuviškų ir lenkiškų pamokslų tezės, knygos pabaigoje — alfabetinis lotyniškas „Punktų sakymų“ pagrindinių sąvokų indek- sas’, ! Tai pamokslų santraukos, pagrindinės pamokslų mintys „punktai“. Punkty Kazan od Ad- wentu aj do Postu, Litewskim jezykiem z wytlumaczeniem na Polskie przez Kéiedza Konstan tego Szyrwida, Theologa Societatis Iesv, z dozwoleniem starszych wydane. W Wilnie W Drukarni Akademiey Societatis Iesv Roku M. DC. XXIX, Punkty Kazan Na Post Wielki Jezykiem Litewskiem Przez W. X. Constantego Szyrwida Theologa Societatis Iesv napisane, a Teraz na Polski Jezyk pzettumaczone, y obo- iem do Druku podane. Za pozwoleniem StarBych. W Wilnie, W Drukarni Akademii So- cietatis Jesv. Roku Panskiego, 1644. * Punktay sakimu nu Adwento iki Gawienes, par Kuniga Kastantina Szyrwida senowie isz- duoti, o dabar darbu ir tobiu Kuniga Leona Montwida, Teologijos Magistra, Sedos Klebo- na, isznauje iszspausti Wilniui. Spaustuwej Jozapa Zawadzki. 1845, Leidėjas pateikė trumpą prakalba, kurioje mini K. Sirvyda kaip pamokslininka. Knygos leidimo priežastis: „Kaipo atminimas kalbos senolių mūsų...“. į * Litauische und Lettische Drucke des 16. und 17. Jahrhunderts herausgegeben von Adalbert Bezzenberger. IV, Heft. Szyrwid's Punkty Kazan (Punktai Sakimu) von Jahre 1629. Mit einer grammatischen Einleitung herausgegeben vom Richard Garbe. Gotingen, 1844. ¢ Syrwids Punktay sakimu (Pankty Kazan), Teil 1: 1629, Teil II: 1644 litauisch und polnisch — mit kurzer grammatischer Einleitung herausgegeben von Dr. Franz Specht, Gottingen, 1929. * Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuvių kalba 1547— 1861. — V., 1960, t. 1, p. 396. * Index Dominicarum et Punctorum, quae in hac parte operis continentur. 7 Index rerum praecipuarum quae in his Punctis Continentur. 248 Antrąją „Punktų sakymų“ dalį sudaro gavėniai skirtos evangelijos ir pamoks- lai, trumpa lotyniška aprobata, parašyta Lietuvos jėzuitų provinciolo Jono Gru- ževskio, keliolikos žodžių Jono Jaknavičiaus lotyniška dedikacija, du kaip ir pirmo- sios dalies indeksai abu išspausdinti knygos pradZioje®. Mums čia rūpi pirmosios „Punktų sakymų“ dalies lenkiškoji „Pratarmė į skaitytoją“ („Przedmowa do czytelnika“). K. Širvydo pratarmė yra labai reikšminga. Ji leidžia geriau pažinti „Punktų sakymų“ rašymo istoriją, jų paskirtį, pobūdį, K. Širvydo požiūrį į savo lenkišką vertimą, į lietuviško kirčiuoto teksto reikalingumą ir į to meto lietuvių religinę raštiją. Pratarmėje paaiškinta, kaip naudotis pamoks- lais, kokie yra buve skaitytojų poreikiai, pateikiama žinių ir iš K. Širvydo biogra- fijos. Pratarmė aiškiai rodo, kad pamokslai buvo skiriami ne tik lietuvių ir lenku pamokslininkams, bet ir tiems, kurie šių kalbų nemoka: „Savo punktus, rašytus lietuviškai, išdėstau lenkų kalba, kad jie, plisdami žmonėse, būtų naudingi ir tiems, kurie gerai moka lietuviškai, ir tiems, kurie nė kiek nemoka lietuviškai...“. Tam rei- kalui K. Širvydas ir pateikė prie lietuviško ir lenkiško teksto lotyniškas pamokslų tezes, nuorodas į šventą raštą ir lotyniškus pamokslų ir tezių indeksus. Kad K. Sir- vydo pamokslai skirti ne vien lietuviams kunigams, bet ir lenkams, ir kitomis kalbo- mis kalbantiems kunigams, rodo jo pastaba, jog reikia sukirčiuoti lietuvišką tekstą: „Lietuviškame knygos tekste reikėtų vartoti tam tikrus ženklus, lotyniškai vadina- mus akcentūs, kad nemokantys lietuviškai galėtų taisyklingai tarti ir skaityti. Bet akcentui žymėti reikia naujo specialaus šrifto, o kartu ir išlaidų, kurių dabar — negalėčiau padengti. Kas nori tobulu lietuvišku akcentu kalbėti, tegul klausosi, kaip kalba lietuviškai mokantys Žmonės ir pratinasi prie taisyklingo kirčiavimo“. K. Širvydas, būdamas gerai filologiškai išsilavinęs, veikiamas M. Daukšos „Postilės“ (1599 m.) kirčiuoto teksto, rūpinosi „Punktų sakymų“ kirčiavimu. Iš pratarmės galima daryti prielaidą, kad K. Širvydo laikais lietuvių liaudžiai esant beraštei, lietuviškų knygų nedaug tebuvo, tai lenkų kunigai, dirbę lietuviško- se parapijose, K. Širvydo „Punktų sakymų“ evangelijas ir pamokslus skaitė baž- nyčiose vietos lietuviams. Kad lietuviams lietuviškai nemokančių kunigų skaitomas K. Širvydo pamokslų tekstas būtų geriau suprantamas, K. Širvydas patarė įsiklausyti į lietuviškai mokančių kalbą ir pratintis prie taisyklingo tarimo. K. Širvydas labai stengėsi, kad lietuviškas ir lenkiškas tekstas būtų aiškus, suprantamas. Jis nesiekė, kad iš jo vertimo kas nors mokytųsi lenkų kalbos: „Jei- gu kam pasirodytų lenkiškas vertimas nelabai tobulas ir apdorotas, težino, jog čia nesistengiau taip išversti į lenkų kalbą, kad iš šio vertimo galėtų mokytis lenkų kal- bos. Norėjau išversti pažodžiui,. kiek tai leidžia dalyko esmė, iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą taip, kad mano vertimas būtų suprantamas“. Iki K. Širvydo „Punktų sakymų“ I dalies pasirodymo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje tebuvo išleistos vos kelios katalikiškos knygos: P. Kanizijaus ka- tekizmas, išleistas apie 1585 m., M. Daukšos verstas katekizmas (1595 m.), M. Daukšos „Postilė“ (1599 m.), paties K. Širvydo lenkų—lotynų— lietuvių žodyno pirmasis leidimas (apie 1620 m.). * Index Punctorum guae in hac parte continentur. Index rerum aliguarum. 249 Tokią padėtį, kad lietuvių religinė raštija yra negausi, K. Širvydas konstatuo- ja savo pratarmėje: „Knygų, parašytų lotynų ir kitomis kalbomis, turime jau kone be skaičiaus, o lietuvių kalba knygų, labai reikalingų sielų išganymui, yra per maža“. K. Širvydas paaiškino, kodėl jis pateikė ne išsamius pamokslus, o tik trumpus evangelijų punktus (tezes). Plačių pamokslų K. Širvydas nerengęs ne vien dėl silp- nos sveikatos, bet ir dėlto, kad jo laikais pamokslai būdavo trumpi: „Turėjau ome- nyje, kad besidomintys mano šį veikalą lengvai galėtų skaityti ir kad punktai būtų naudingi pamokslininkams, kuriems reikalingi ne tiek žodžiai, kiek pati esmė. Ne vien dėl savo silpnos sveikatos sudariau nedidelę pamokslų knygą, bet ir dėl dabar- tiniais laikais mėgstamo glaustumo“. K. Širvydas detaliau paaiškino, kaip naudotis jo pamokslais. Pateiktoms evan- gelijoms K. Širvydas pridėjo ne po vieną, bet po kelis pamokslus, kad būtų iš ko pa- sirinkti. Be to, davė paprastų pamokslų, skirtų neišprususiems, ir nuodugnesnių — išsilavinusiems. Šioje knygoje yra dalykų, kurie neišprususiems bus nesuprantami, o suvokiami tiktai labiau išsilavinusiems. Pasirenkant pamokslus, darytina atran- ka: „Paprastiems žmonėms reikia sakyti prieinamiau, o labiau išprususiems — nuodugniau. Dėl to čia duodu pasirinkti paprastų punktų daugiau, negu sudėtin- gų“. Iš pratarmės sužinome, kad rengdamas spaudai savo pamokslus, K. Širvydas buvo labai silpnos sveikatos: „Parengiau tik keliolikos sekmadienių punktus, nes, būdamas silpnos sveikatos, turėjau darbą lengvinti, skirstydamas dalimis“. K. Širvydas turėjo tikslą parašyti trūkstamus (nuo velykų iki advento) pamok- slus: „Nors ir būdamas silpnos sveikatos, tikiuosi, patenkindamas tavo, skaitytojau, norą kuo greičiau pateikti ir kitus pamokslus“. Pratarmė baigiama K. Širvydo laikais įprastu linkėjimu skaitytojui: „Mielas skaitytojau, būk malonus priimti ir tinkamai naudotis mano šiuo darbu kaip malo- ne“, „Przedmowa do czytelnika“ parašyta senovine lenkų kalba, ilgais periodiniais sakiniais, senovišku retoriniu stiliumi. Nors K. Širvydo pratarmė rašyta 30 metų po M. Daukšos „Postilės“ garsio- sios lenkiškos pratarmės, bet savo keliamomis mintimis K. Širvydas M. Daukšai neprilygo. Jis nekėlė gimtosios kalbos teisių, nepateikė patriotinių minčių. Tačiau „Punktai sakymų“ pralenkė M. Daukšos „Postilę“ savo originalumu®. Be to, jie geriau negu M. Daukšos verstinė „Postilė“ atspindėjo gyvenamąjį laikotarpį ir lietuvių buitį. Toliau pateikiame K. Širvydo „Punktų sakymų“ pratarmės „Przedmowa do czytelnika“ lietuvišką vertimą. * „Punktai sakymų“ — rašė J. Lebedys — pirmas atvejis lietuvių kultūros istorijoje, kur len- kiškas tekstas verstas iš lietuviško. Žr. Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. — V., 1977, p. 83. 250 Pratarmė į skaitytoją Malonus skaitytojau, pateikiu tau, kaip manau, gana neblogus punktus pamoks- lams, o ne pačius išsamius pamokslus, kaip įprasta kitose postilėse. Turėjau omeny- je, kad besimokantys mano šį veikalą lengvai galėtų skaityti ir kad punktai būtų nau- dingi pamokslininkams, kuriems reikalingi ne tiek žodžiai, kiek pati esmė. Ne vien dėl silpnos sveikatos sudariau nedidelę pamokslų knygą, bet ir dėl dabartiniais laikais mėgstamo glaustumo. Knygų, parašytų lotynų ir kitomis kalbomis, turime jau kone be skaičiaus, o lietu- vių kalba knygų labai reikalingų sielų išganymui, yra per maža. Savo punktus, rašy- tus lietuviškai, išdėstau lenkų kalba, kad jie, plisdami žmonėse, būtų naudingi ir tiems, kurie gerai moka lietuviškai, ir tiems, kurie nė kiek nemoka lietuviškai, bet yra rū- pestingi savo artimųjų sieloms, skaitydami lenkišką vertimą, supras iš šalia esančio lietuviško teksto. Jeigu kam pasirodytų lenkiškas vertimas nelabai tobulas ir apdorotas, težino, Jog čia nesistengiau taip išversti į lenkų kalbą, kad iš šio vertimo galėtų mokytis lenkų kalbos. Norėjau išversti pažodžiui, kiek tai leidžia esmė, iš lietuvių kalbos į lenkų kalbą taip, kad mano vertimas būtų suprantamas. Jeigu kas paklaus, kodėl savo pasiūlymus patvirtinu tiktai švento rašto įrodymais, atsakysiu, kad jie yra labai nuodugnūs ir įrodantys kiekvieną dievo apreikštą tiesą, o protas, imdamas iš jų įrodymus, stiprina valią. Knygos paraštėse duodu labai trumpas lotyniškas tezes, kurios buvo išdėstytos vi- same pamoksle, kad kiekvienas žinotų, kurį punktą skaityti, ką imti iš to punkto sau reikalingu atveju. Taip pat pridėjau ir svarbiausių dalykų lotynišką registrą, kad knyga būtų naudinga ir tiems, kurie nemoka šių dviejų kalbų. Registras nurodo į knygos paraštes, kur skaitytojas greit suras pačią mokslo esmę, apibrėžtą tam tikrais punktais ir jų patvirtinimą šventajame rašte. Lietuviškame knygos tekste reikėtų vartoti tam tikrus ženklus, lotyniškai vadina- mus akcentus, kad nemokantys lietuviškai galėtų taisyklingai tarti ir skaityti. Bet akcentui žymėti reikia naujo specialaus šrifto, o kartu ir išlaidų, kurių dabar negalėčiau padengti. Kas nori tobulu lietuvišku akcentu kalbėti, tegul klausosi, kaip kalba lietu- viškai mokantys žmonės ir pratinasi prie taisyklingo kirčiavimo. Apibūdinęs pačią knygą, noriu paaiškinti, kaip geriau ja naudotis. Visų pirma šiuos punktus kai kas gali naudoti apmąstymui ar meditacijai, savo asmeniškai naudai ir savo pamaldumui sužadinti. Čia yra gausi medžiaga naudingam apmąstymui. Šiais punktais galima naudotis ne tik pamokslams, bet egzortacijai ir pamaldiems pokalbiams. Duodamuose punktuose pateikiu daugiau įrodymų, kad jais galėtumei naudotis savo nuožiūra arba išsirinktumei iš jų vieną punktą, kurį išplėstumei ir pakan- kamai išaiškintumei. Daugiau punktų duodu sekmadieniui, kad galėtumei iš jų, kas patinka išsirinkti. Kai kuriuos apmąstymui, kai kuriuos kitų pamokymui. Galėtumei punktus vieną su kitu sujungti savo nuožiūra. Šioje knygoje yra dalykų, kurie neišprususiems bus nesuprantami, o suvokiami tiktai labiau išsilavinusiems. Pasirenkant pamokslus, darytina atranka: paprastiems žmonėms reikia sakyti prieinamiau, o labiau išprususiems — nuodugniau. Dėl to čia 251