Leidinys apie prancūzų medicinos terminiją

Sukneliniai Kostiuminiai . Grupė, pogrupis skaičius“ | % | skaičius | % | skaičius 2) literatūros herojai - - 1 | 1429 2 3) mitologiniai vardai 1 500 2 | 2857 5 4) įvairūs į 500, 3 | 285 5 Iš viso 20 100,00 7 [10009 37 VII. Žmonių dvasinės veiklos, kūrybos sąvokos: | 1) muzikos - - 1 | s000 2 2) meno = | - - | = | | p= HE AE 4) žmonių dvasinės būsenos, minčių, jausmų | | — | PE | . | | 5) įvairūs - | = 1 5000, ji Iš viso — | — 2 10000, 5 A. Montviliené Leidinys apie prancūzų medicinos terminiją Širkienė V. Prancūzų kalbos medicininė terminija. — V., 1977, 88 p. [Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Kauno medicinos institutas]. Kauno medicinos instituto užsienio kalbų dėstytojai yra parengę ir išleidę ne- mažai mokomųjų medicinos terminų žodynėlių, skirtų šio instituto studentams. Tokia dėstytojų veikla visaip remtina ir skatintina. Mokomieji terminų žodynai bei žodynėliai yra ne tik svarbi pagalbinė literatūra studentams — jie gali padėti tvarkyti, vienodinti ir diegti į vartoseną norminius taisyklingus terminus, šalinti terminologijos trūkumus, išaiškinti jos spragas. Taigi tinkamai parengtas, suderin- . tas su atitinkamos srities (šiuo atveju medicinos) specialistais bei kalbininkais ter- minologais mokomasis terminų žodynėlis gali veiksmingai padėti tobulinti atitin- kamos srities terminiją. Ypač tai pasakytina apie terminologiją tų mokslo sričių (tarp jų ir medicinos), kurių nėra stambių lietuviškų aiškinamųjų bei atitinkamų kalbų verčiamųjų norminamųjų terminų žodynų. 240 4 lentelė (tęsinys) Paltiniai Drapai Baldų Iš viso % skaičius % skaičius | 95 skaičius % 541 6 50,00 = | x 9 11,84 13,51 i 8,33 - | = 9 11,84 | | 13,51 2 | 1667 AY = 1 14,48 | . 100,00 12 | 100,00 ind a 76 100,00 | | 40,00 - - 1 | 25,00 4 36,36 20,00 - a PAREN 28100 2 18,18 | | | 20,00 = & 2 50,00 | 3 27,28 - = * = = | i 9,09 | 100,00 < lia 4 10000 | 11 100,00 | | | ‘Deja, paprastai nei prieš išleidžiami, nei išleisti mokomieji terminų žodynai nerecenzuojami. Dėl to tų leidinių vertė, reikšmė atitinkamos srities terminologi- jos tvarkybai bei mokymui kol kas nėra plačiau išaiškinta. V. Širkienės „Prancūzų kalbos medicininė terminija“ skirta vyresniųjų kursų studentams. Leidinį sudaro trys skyriai. Pirmajame skyriuje „Prancūzų kalbos žo- džių daryba“ (p. 5—30) pateikiami svarbiausi prancūzų kalbos žodžių (visų pirma medicinos terminų) darybos būdai ir tipai. Čia skaitytojas randa nemažai prancū- zų kalboje vartojamų priešdėlių, priesagų, parodyti būdingesni sudurtinių žodžių darybos tipai, pateiktas medicinos terminologijoje vartojamų tarptautinių terminų elementų sąrašas su juos turinčių žodžių pavyzdžiais. Antrajame skyriuje, pavadin- tame „Priedai“, įdėtas žiupsnelis prancūzų kalbos frazeologizmų, receptų ir ano- tacijų pavyzdžių. Be to, naudingi yra ir receptuose vartojamų sutrumpinimų bei mėdicinos literatūroje pasitaikančių santrumpų sąrašai. Trečią, didžiausią, knyge- lės skyrių sudaro „Prancūzų-— lietuvių kalbų medicininis žodynėlis“. Autorė pratarmėje rašo, kad tas žodynėlis yra 1966 m. išleisto „Dictionnaire franco — li- 241 tuanien de mėdicine“ tęsinys ir kad jame sudėti Žodžiai, kurie „dažnai pasitaiko,. skaitant originalius medicininius žurnalus: „La nouvelle presse mėdicale“, „Scien- ce et vie“ ir kt.“. Leidinio struktūra autorės gerai apgalvota. Studentas medikas, pagaliau ir gydytojas, skaitantis prancūzišką medicinos literatūrą, mielai šiuo leidiniu naudosis, tikėdamasis rasti būtiną reikalingą infor- maciją. Be abejo, nemažai tos informacijos ir ras, nors, aiškus daiktas, palyginti nedidelėje knygelėje ji yra smarkiai ribota. Dėl to itin aktuali į tokius leidinius dė- tinos informacijos atranka. Svarbu taip pat gerai nustatyti santykį su bendraisiais. verčiamaisiais (prancūzų — lietuvių kalbų) žodynais. Mokomasis terminų žodynas (ypač žodynėlis) turėtų papildyti bendrąjį žo- dyną, visų pirma pateikdamas tą specialiąją leksiką, kuri į bendruosius žodynus apskritai nededama ar dedama labai ribotai. Pagaliau tokių mokomųjų leidinių vertingumas tiesiog pareina nuo dedamos medžiagos tikslumo, leksikografinio pateikimo apgalvojimo ir nuoseklumo. Na, žinoma, negalima išleisti iš akių taip pat kalbos taisyklingumo. Kiekviena mokomoji priemonė turi padėti ugdyti tai- syklingos kalbos (taip pat gimtosios) įgūdžius. Tad garantuoti didelę rengiamų leidinių kalbos kultūrą yra kiekvieno autoriaus priedermė. Terminologijos sritis, taip pat sritis, kuriai priklauso nagrinėjama ar patei- kiama leksika, lietuvių kalboje turi būti pasakoma ne būdvardžiu, o daiktavardžio kilmininku. Dėl to peiktinas pats leidinio pavadinimas — geriausiai tiktų „Pran- cūzų medicinos terminija“. Taip pat taisytini leidinio „Pratarmėje“ pavartoti jun- giniai medicininiai (= medicinos) žodžiai, medicininės ( = medicinos) santrumpos, medicininė ( =medicinos) literatūra. Taisytinas ir trečiojo skyriaus pavadinimas „Prancūzų— lietuvių kalbų medicininis (= medicinos) žodynėlis“ bei p. 12 pavartotas. junginys anatominiai (=anatomijos) terminai. Įvairių tikslintinų kalbos atžvilgiu dalykų nesunku aptikti ir terminų reikšmių aiškinimuose. Pavyzdžiui, neretai vartojamas daiktavardis nebuvimas, kur labiau tiktų neturėjimas, plg. abrachie f — rankų nebuvimas 47*, asitie f — apetito nebuvimas 50 ir kt. Kalbotyroje yra skiriami terminai santrumpa ir sutrumpinimas. Receptuose dažniausiai vartojami sutrumpinimai. Leidinyje pateiktas taip pat receptuose var- tojamų prancūziškų sutrumpinimų žiupsnelis, bet autorė juos nepagrįstai vadina santrumpomis (p. 36). Knygelėje vartojama ir daugiau nevykusių ar visai lietuvių kalbotyroje neįprastų terminų. Pavyzdžiui, terminologijos literatūroje tokios ter- minų daromosios dalys, kaip auto-, -graphe „-grafas“, -logue „-logas“, macro- „mak- ro-“, micro- „mikro-“, pneumo- ir kt., vadinamos tarptautiniais terminų elementais. Autorės nusakomasis jų vadinimas „lotynų ir graikų kilmės sudurtinių žodžių jun- giamosiomis formomis“ (p. 3), „sudurtinių tarptautinių medicininių žodžių jun- giamosiomis formomis“ (p. 20) ar „sudurtinių tarptautinių medicininių žodžių darybos dėmenimis“ (p. 20) yra visai netikslus, neatitinka kalbotyros literatūro- je įprastos atitinkamų Žodžių ar terminų (pvz., forma) vartosenos ir dėl to nepri- imtinas. Nemaža dabartinės terminologijos naujovė (beje, visai nereikalinga) yra ir dūrybos, arba sudurtinių žodžių (terminų) darybos, vadinimas žodžių sujungimu (p. 5, 19). | ! Šalia pavyzdžių parašyti skaitmenys žymi recenzuojamo leidinio puslapius, kuriuose tie: 242 pavyzdžiai įdėti. Nemažai ką galima prikišti žodžių darybos aiškinimui. Leidinyje, rodos, ne visai paisoma sinchroninės pačios prancūzų kalbos žodžių darybos, dėl to išskir- ta tokių afiksų, kurių sinchroniškai negali būti, nes atitinkami žodžiai darybiškai neskaidomi, vadinasi, nelaikytini vediniais. Tai pasakytina apie knygelėje nurodytus priešdėlius abs- (abstinence f 6), ac- (accablement m, accident m, accouchement m 6), ana- (anabiose f, anatomie f 7), ante- (antecedent, antenatal 7), apo- (apoc- rine, apophyse f T), cata- (catabolisme m, catamnėse f T), di- (diplėgie f, dipode 8), mėta- (mėtabolisme m, mėtaplasie f, mėtastase f 9), pėri- (pėricarde m, pėrioste m 10), sym-, syn- (symbiose f, synchrone, syndrome m 11) ir kt. Pateiktieji afiksai prancūzų kalbos žodžių darybos literatūroje paprastai neskiriami, nes juos turintys žodžiai yra neskaidomi skoliniai. Ir pati autorė atskirais atvejais, matyt, neturi aiš- kaus supratimo, kaip darybiškai interpretuoti tam tikrus terminus, pavyzdžiui, terminas anatomie f vienur laikomas nebuvélio priešdėlio ana- vediniu (p. 7), kitur skiriamas prie priesagos -ie vedinių (p. 13). Kiek tiksliau leidinyje skiriamos pran- cūzų kalbos priesagos, bet ir čia pasitaiko aiškių klaidų, pavyzdžiui, invistigateur m turi priesagą -ateur, o ne -eur (p. 11), allaitement m, amaigrissement m, dévelop- pement m skirtina priesaga -ement, o ne -ment (p. 14), auscultation f, dėgėnaration f (=dégénération), excoriation f, inhalation f yra padaryti su priesaga -ation, bet ne -ion (p. 14). Negali būti laikomi veiksmažodžių abstraktais priesagos -ure vediniai denture f, fracture f, jointure f, ligature f, teinture f. Tad iš visų p. 15 pateik- tų tai priesagai skiriamų žodžių tikras vedinys iš veiksmažodžio yra tik brulūre f (=brūlure). Vedinys denture f yra kuopinis pavadinimas. Žodžiai fracture f, jointure f, ligature f laikomi lotynų kalbos skoliniais, čia skiriama knyginė priesa- ga (-a)ture*?. Veiksmažodžiai certifier, justifier, vivifier turi ne priesagą nebuvėlę -fier (p. 18), bet -ifier. Netikslų kai kuriais atvejais prancūziškų žodžių darybinių santykių suvoki- mą rodo ir tokie atvejai, kai neteisingai nustatomas atskirų žodžių darybos būdas. Pavyzdžiui, knygelėje comparaison f, coopėration f laikomi, matyt, priešdėlio com-, €0- vediniais (p. 7), tačiau tie žodžiai yra aiškūs veiksmažodžių abstraktai, padary- ti su priesagomis -aison ir -ation. Tam pačiam -ation darybos tipui skirtini ir knyge- lėje priešdėlio ré- vediniu laikomas réanimation f (p. 10), priešdėlio trans- vediniu įrašytas terminas transplantation f (p. 11). Tokių neteisingų darybos interpretaci- jų taip pat yra kiek daugiau. Tarp būdvardžių priesagų pavyzdžių įdėta ir daiktavardžių, pvz.: absorbants m pl „sugeriančios, susiurbiančios medžiagos“ 15, antibiotigues m pl ,antibioti- kai“ 17, diabėtigue m „Sergantis diabetu“ 15, cardiaque m ,sergantis širdies liga“ 17 (beje, neaišku, kodėl pastarasis pavyzdys laikomas priesagos -igue vediniu). Tarp sudurtinių būdvardžių pavyzdžių taip pat įdėta daiktavardžių — abu pavyz- džiai, turintys iliustruoti tipą su pirmuoju būdvardiniu ir antruoju daiktavardiniu sandu (clavie-voie „anga, tarpas“, rouge-gorge „sniegena“ 20). 2 UllreituGepr H. M. Addurcajibuoe cnosoobpazosanme BO (GPaHUYICKOM —SfBB5IKE. — JI., 1976, c. 62, 64. 243 Tarptautinius terminų elementus turinčius terminus leidinio autorė laiko su- durtiniais žodžiais, tačiau tarp pateikiamų pavyzdžių pasitaiko ir priesagų vedinių, pvz.: cardiaque „Širdies“, cardiague m „Šširdininkas“ 21, entėrite f „plonųjų žarnų uždegimas“ 22. Labai abejotinas tų elementų reikšmės aiškinimo būdas — leidi- nyje morfemos teisėmis egzistuojančios žodžių dalys lietuviškai verčiamos žodžiais, pvz.: -algie „skausmas, gėla“ 20, anthropo- „Žmogus“ 20, auto- „pats“ 22, bio- „gyvybė“ 21, -fuge „savybė“ 22, -géne „kilmė“ 22 ir t.t. Atkreipia akis ir tai, kad darybos skyriuje tam tikra (atskirais atvejais paly- ginti nemaža) pateikiamų pavyzdžių dalis nėra medicinos terminai, pvz.: con- disciple m „moksladraugis“ 7, illettrė „neraštingas, beraštis“ 6, contradiction f „prieš- taravimas“ 8, Géorgien m „gruzinas“ 11, Italien m „italas“ 11, Lituanien m „Jlietu- vis“ 11, courtoisie f „mandagumas“ 13, colossal „milžiniškas“ 15, dėveloppemen m „vystymasis“ 14, blanchatre „balkšvas“ 16, grisdtre „pilkšvas“ 16, annuel „kas- metinis“ 16, pensif „susimąstęs“ 17, barbu „barzdotas“ 17, poilu „plaukuotas, gau- ruotas“ 17, balayer „šluoti“ 17, caractėriser „charakterizuoti, apibūdinti“ 18, dou- zaine „tuzinas“ 18, vingtaine „apie dvidešimt, dvidešimt metų“ 18, millenaire „tūks- tantinis, tūkstančio metų“ 18, triple „trigubas“ 18, batterave „runkelis“ 19, timbre- poste „pašto ženklas“ 19, portemanteau „pakaba“ 19, aprės-midi „popietis“ 20, hexagone „šešiakampis“ 23, insectivore „vabzdžiaėdis“ 30 ir kt. Specialioje moko- mojoje priemonėje, rodos, naudingiau būtų pateikti įvairesnių terminų darybos pa- vyzdžių. Gausus neterminologinės leksikos pateikimas gali ir klaidinti tokioje kny- gelėje ieškantį atsakymo į neaiškius klausimus žmogų — juk visų reikalingų žodžių joje vis tiek negalima pateikti. Beje, tą patį galima prikišti ir didesnę leidinio dalį sudarančiam Zodynéliui. Ir čia sudėta palyginti nemažai bendrųjų mokslo terminų ir net šiaip Žodžių, kuriuos nesunkiai galima rasti bendruosiuose verčiamuosiuose žodynuose, be kurių studentas ar diplomuotas medikas, ir turėdamas recenzuoja- giuotas, nelygus, kreivas“ 49, assurance f „užtikrinimas, garantija; (ap)draudimas“ 50, attrait m „patrauklumas“ 51, babeurre m „pasukos“ 51, bėnėficier „turėti nau- dos“ 51, by-pass m „apėjimas; aplinkinis kelias“ 52, bref „trumpas“ 52, chaux f „kalkės“ 53, chute f „kritimas, griuvimas“ 53, compte-rendu m „ataskaita, proto- kolas“ 54, craguement m „traškėjimas, barškėjimas“ 55, crépitation f „1. traškėji- mas, girgždėjimas; 2. gargimas“ 55, dėclenchement m „pradžia, atsiradimas“ 56, dėme m „kupolas, skliautas“ 58, embarras m „sunkumas, kliūtis“ 59, envisager „numatyti“ 60, équin „arklio“ 60, estival „vasaros“ 61, ėtat m „būklė, stovis“ 61, ethnie f „nacija“ 61, jouissance f „naudojimasis malonumais, smaginimasis“ 68, laps m de temps „trumpas laiko tarpas“ 69, mesure f ,1. matavimas; 2. matas; dy- dis; 3. priemonė“ 71, monstre m „pabaisa“ 72, moyen m „priemonė“ 72, mousti- que m „uodas“ 72, néfaste „nelaimingas“ 73, obsédant „įkyrus“ 74, plan „lygus, plokščias“ 77, plat „plokščias, lygus“ 77, guadragėnaire „keturiasdešimties metų“ 79, gualitė f „kokybė“ 79, guantitė f „kiekybė“ 79, rėcent „neseniai įvykęs, nesenas, paskutinis, naujas“ 79, souche f „štamas“ 82, taux m „Il. procentai; 2. proporcija; 3. koeficientas; 4. tempas“ 83, volupté f „gašlumas“ 85, zéro m „nulis“ 86 ir kt. 244 Daugelio tokių žodžių vartotojui turbūt nė į galvą neateis ieškoti šiame žodynė- Turint galvoje, kad žodynėlis yra visai nedidelis — jame aiškinama tik beveik 1100 prancūziškų žodžių—atrodo geriausia būtų buvę jame pateikti tik specia- liuosius medicinos terminus, daugiausia dėmesio skiriant tiems, kurių nėra bend- ruosiuose verčiamuosiuose prancūzų — lietuvių kalbos žodynuose. Tokia terminy- no (žodyne pateikiamų terminų) atranka vartotojui būtų labai paranki ir naudin- ga — jis aiškiai žinotų, ko ir kur ieškoti. Nedidelės apimties žodynėlio terminyne sudėta neterminologinė leksika bei bendrieji mokslo terminai mažina leidinio in- formatyvumą iš atitinkamos srities terminijos ir tuo pačiu jo vertę. Vadinasi, termi- nų ir kitokių specialiųjų žodynų, tarp jų ir mokomųjų, terminynas turi būti sudaro- mas labai kruopščiai atsijojant turimą leksiką. Tam pačiam kalbamo tipo žodynų sudarymo principui nusikalstama ir tuo atveju, kai nedaroma kitos kalbos (šiuo atveju prancūzų) žodžių lietuviškų atitik- menų atranka. Žodžiai, kaip žinoma, dažniausiai yra daugiareikšmiai. Netikslu specialiame terminų žodyne nurodinėti visas į terminyną patekusio žodžio reikš- mes. Čia dėtinos tik atitinkamos srities terminologinés reikšmės, kitaip sakant, vienos kalbos terminui duotinas antrosios kalbos atitikmuo. Aiškus daiktas, tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, kiekvienas prancūzų medicinos terminas būtinai turės tik vieną lietuvišką atitikmenį. Dėl terminologijos sistemų susidarymo nevienodų sąlygų, žodžių reikšmių skirtingos apimties, taip pat dėl pačių kalbų leksikos ir nominacijos vidinių savitumų ne vienu atveju atitikmenų būna ne vienas, tenka skaidyti verčiamųjų terminų reikšmes ir pan. Kita vertus, neišvengiamai tenka at- sižvelgti į paplitusius sinonimus ar dubletus, ir tie dalykai skirtingose kalbose nere- tai taip pat nėra ir negali būti visai vienodi. Tačiau pateikiamieji atitikmenys turi priklausyti tai pačiai terminologijai ar jos šakai, ir nuošaly paliktinos kitos, visų pirma neterminologinės, reikšmės. V. Širkienės „Prancūzų kalbos medicininės ter- minijos“ Zodynélyje šiuo atžvilgiu, tiesa, labai nepiktnaudžiaujama, tačiau vis dėl- to pasitaiko atvejų, kai pateikiamos ir nepriklausančios medicinos terminologijai žodžių (jau ne terminų) reikšmės, pvz.: attitude f ,1. kūno padėtis; 2. laikysena; elgesys; 3. pažiūra“ 50, concevoir „Il. pastoti, tapti nėščia (=nėščiai); 2. suvokti, suprasti“ 54, débordement m „išsiliejimas, potvynis“ 56, délain m „1. uždelsimas; sukliudymas; sulaikymas; 2. laikas, terminas“ 57, dėnuement m „1. stoka; 2. skur- das“ 57, dépét m „|. saugykla; 2. nuosėdos“ 57, ėcaille f „1. žvynai; 2. plėvelė“ 58, nėbuleux „1. debesuotas, rūškanas; 2. suniuręs, liūdnas“ 73, terrain m „1. vie- tovė; 2. dirva; 3. (organizmo) konstitucija“ 83, tournesol m „1. saulėgrąža; 2. lak- muso popierėlis“ 84, tranche f „riekė; plokštelė; briauna“ 84 ir kt. Nemažu recenzuojamo mokomojo leidinio trūkumu reikia laikyti tai, kad pa- lyginti dažnai pateikiami ne prancūzų terminų lietuviškieji atitikmenys, bet tam tik- ri paaiškinimai. Taip elgiamasi ne tik tais atvejais, kai lietuviško termino nėra (to- kiais atvejais be specialistų medikų talkos kalbų dėstytojas neturėtų sudarinėti ter- minų. Rengėjui reikėtų gauti atitinkamos srities Žinomiausių specialistų ir termino- logijos komisijos pritartus pasiūlymus), bet ir tuomet, kai turimi įsigalėję ir visų vartojami terminai. Leidinio autorė peiktina už tai, kad, matyt, nesitarė su spe- 245 cialistais ir pagaliau, kad žodyno sudarymo principuose nepaaiškino (beje, tų prin- cipų apskritai neįdėjo), kaip ir kuriais atvejais reikšmė aiškinama ir kaip tai žodyne pateikiama, kad nesimaišytų su tikrais atitikmenimis. Pačiai autorei, žinoma, ne- derėjo kurti, sudarinėti naujų terminų ar įvedinėti skolinių net tuo atveju, jei lietu- vių medicinos terminologijoje būtų neįvardytos tokios prancūziškų terminų žymi- mos sąvokos, kaip abréaction f „užmirštos emocijos išryškėjimas sąmonėje“ 47, aéropéritoine m „oro ar dujų susikaupimas pilvo ertmėje“ 48, atėlectase, atélec- tasie f „oro stoka plaučių alveolėse“ 50, catamnėse f „Žinios apie ligonį, jį išrašius iš ligoninės“ 53, dipsomanie f „liguistas potraukis į alkoholį, periodiškas girtavi- mas“ 58, électrocution f „organizmo sužeidimas elektros srove, mirtis nuo elektros srovės“ 59, gdtisme m „šlapimo ar išmatų nesulaikymas“ 63, hypoxémie, hypoxie f „nepakankamas deguonies kiekis audiniuose“ 66, kopiopie f „greitas akies rau- menų nuovargis, Žiūrint į daiktus iš arti“ 68, linkage m ,su(si)jungimas dviejų ar daugiau genų toje pačioje chromozomoje“ 69, monopagie f „galvos skausmas tik vienoje vietoje“ 72, oestromanie f „liguistas moterų arba vyrų lytinis potraukis“ 74, péripyéme m „pūlinio susidarymas aplink organą“ 76, réinversion f „organo atstatymas į normalią padėtį“ 80 ir kt. Tačiau žinomų medicinos specialistų kon- sultacija būtina ir tokiais atvejais — jie bent padės tiksliai išsiaiškinti, ar nėra tam reikalui vartojamo termino® Visai nepateisinama, kai terminų apibūdinimais verčiamasi ir tada, kai esama vartojamų (kartais net labai plačiai žinomų) terminų. Pvz.: déontologie f — gydy- tojo etika, mokslas apie gydytojo teises ir pareigas 57 (=deontologija), écologie f — mokslas apie organizmo santykius su aplinka 59 (=ekologija), électro- phorėse f — elektringų koloidinių dalelių pasislinkimas, sukeltas elektros srovės; vaistų pakliuvimas į organizmą, veikiant elektros srovei 59 (=elektroforezė), gėriatrie f — mokslas apie senatvės ligas 63 (=geriatrija), orgasme m — didžiau- sias aistros pojūčio laipsnis 75 (=orgazmas), zoonoses f pl — gyvulių Južkrečia- mos ligos, perduodamos žmonėms 86 (=zoonozės). Apstu tokių pavyzdžių ir žo- džių darybos skyriuje, pvz.: amylase f — fermentas, skaidantis krakmolą 12 ( = ami- lazė), asystolie f — širdies dešiniojo skilvelio funkcijos sutrikimas 13 (=asistolija), carboxylase f — fermentas, atskiriantis angliarūgštę nuo ketoninių rūgščių 12 (=karboksilazė), cardiogramme m — grafiškas širdies judesių atvaizdavimas 21 (=kardiograma), cytologie f — mokslas apie ląsteles 22 (=citologija), diabétique m — sergantis diabetu 17 (=diabetikas), gastroscope m — prietaisas skrandžiui tirti 28 (=gastroskopas), gynécologue m — moterų ligų specialistas 23, moterų li- gų gydytojas 24 (=ginekologas), hėmoglobine f — kraujo dažomoji medžiaga 23 (=hemoglobinas), otoscope m — prietaisas ausims tirti 28 (=otoskopas), pėdia- trie f — mokslas apie vaikų ligas 27 (=pediatrija), pharmacopée f — oficialus far- macininkų vadovas 27 (=farmakopėja), stomatologie f — mokslas apie burnos ertmės organų susirgimus 29 (=stomatologija) ir kt. Toks žinomų ir plačiai varto- jamų terminų (dalis jų nuolat vartojama net paprastoje kalboje) ignoravimas, jų CBee, V. Astrausko, S. Biziulevitiaus, S. Pavilonio ir kt. „Medicinos terminų žodyne“ (V., 1980) beveik visais čia minėtais atvejais pateikti tarptautiniai terminai. Vadinasi, specialis- tams ir tos sąvokos, ir jų pavadinimai nėra paslaptis. 246 pakeitimas aiškinimais mažiau įgudusį skaitytoją (pavyzdžiui, studentą), be abejo, klaidina — galima pagalvoti, kad dėl kurių nors priežasčių tie tarptautiniai termi- nai lietuvių medicinos terminologijoje nevartotini (beje, beveik visi tie terminai pateikti visuomenei skirtame „Tarptautinių žodžių žodyne“ (V., 1969), vartojami mokslo populiarinamojoje literatūroje ir periodikoje). Vadinasi, tokia kalbamų terminų pateikimo žodynėlyje praktika kenkia norminių terminų diegimui ir moky- mui. Kadangi terminų ir jų reikšmės aiškinimų pateikimas leidinyje leksikografiš- kai nediferencijuotas, studentui bus neaišku, ar dedamieji paaiškinimai yra kokie nors išplėstiniai terminų sinonimai, ar ne (beje, neaišku, kaip ir pati-autorė tai sup- ranta). Leidinyje kableliu skiriama daug kas, ir dėl to esama nemažai painiavos. Pvz.: aéropathie f — atmosferos slėgio kitimo sąlygojama liga, kesoninė liga 48, cafard m — niūri nuotaika, depresija 52, caguesangue f — viduriavimas krauju, dizenterija 53, cinėration f — lavono sudeginimas, kremacija 53, clearance f — inkstų filtravimo koeficientas, klirensas 54, sepsis f — sunkus infekcinis susirgimas, kraujo užkrėtimas 81, cardiologue m — kardiologas, širdies ligų gydytojas 24, ét- hologie f — etologija, mokslas apie charakterį 61, incrėtologie f — endokrinologi- ja, mokslas apie vidinės sekrecijos liaukas 67, intercadense f — permušimas, širdies ritmo sutrikimas 67, mogiphonie f — balsaskylės spazmas, sunkumas kalbant 71, sudamina m pl — prakaitinė, išbėrimas balkšvomis pūslelėmis 82 ir kt. Jei galvota, kad leidinio vartotojui šie terminai bus nesuprantami ir verti paaiškinti, tai kodėl tai daroma taip nenuosekliai (vienais atvejais pirma terminas, kitais — paaiškini- mas) ir kodėl tie aiškinimai (jei pati autorė juos skiria nuo terminų) pateikiami taip pat, kaip terminai? Tai didelis kalbamo leidinio sudarymo trūkumas. Leidinyje pateiktas žiupsnelis frazeologizmų. Autorė tenkinasi jų reikšmės paaiškinimu ir visai neieško lietuviškų atitikmenų. Tai, žinoma, padeda besimo- kančiam suprasti kitos kalbos frazeologizmus, tačiau nepadeda išmokti juos išver- sti į lietuvių kalbą. Taigi šiuo atveju leidinys atlieka tik pusę darbo (žinoma, tai pa- sakytina tik apie tikrus frazeologizmus; leidinyje ne visi pateikti pavyzdžiai yra frazeologizmai, ir pastarųjų vertimas, aiškus daiktas, kokių nors papildomų sunku- mų nekelia). Taigi V. Širkienės parengtoje mokomojoje priemonėje yra leksikografinio dar- bo spragų ir trūkumų. Prie jų būtina pridurti ir tai, kad lietuviškieji atitikmenys pateikti nesukirčiuoti. Turint galvoje prastoką medikų kirčiavimo kultūrą, nieku būdu nepateisinama leisti nesukirčiuotus žodynėlius. Nors recenzuojamasis leidi- nys skirtas mokyti užsienio kalbai, tačiau, apskritai imant, tai yra kalbų moky- mosi priemonė, Tokio tipo leidiniai turi padėti išmokti ne tik taisyklingos užsienio kalbos, bet ir pavyzdingos gimtosios kalbos. Baigiant būtina pridurti, kad tokios rūšies mokomosios priemonės yra labai reikalingos ir tikrai gerai, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai imasi jų rengti. St. Keinys 247