Lietuviška audinių pragmonimika

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) Apžvalgos, recenzijos LIETUVIŠKA AUDINIŲ PRAGMONIMIKA 1. Įvadinės pastabos 1.1. Pragmonimas – graikiškos kilmės žodis (pragma „daiktas, prekė“, onoma „vardas“), reiškiantis tikrinį prekės vardą. Kai kurie kalbininkai pragmonimiką priskiria onomastikai1, tačiau iš tikrųjų šios rūšies žodžių vieta kalbos leksikos sistemoje yra gana problemiška. Pragmonimai buvo vartojami jau senovės Romoje, Ispanijoje, Egipte. Manoma, kad viena iš pirmykščių pragmonimų formų buvo antroponimas – meistro vardas. Savo vardu gamintojas ženklindavo padarytus gaminius (ginklus, muzikos instrumentus, indus ir kt.), ženklą juose iškalinėdamas, juos antspauduodamas ir pan. Tokie ženklai buvo vartojami net iki XVII a. Tačiau ilgainiui, vystantis prekybai, didėjo prekių gamybos apimtis, įvairėjo jų asortimentas. Meistro vardas pragmonimikai pasidarė nebepakankamas. Dėl to pradėti vartoti žymių žmonių, mitologinių būtybių, literatūros herojų vardai, toponimai ir kt. Vėliau atėjo ir bendrinių daiktavardžių eilė. Tikriniais prekių vardais tampa brangakmenių, astronomijos ir meteorologijos reiškinių, gyvūnų ir kt. pavadinimai2. Mūsų spartaus ekonominio vystymosi amžiuje kartu su daugybe naujų prekių atsiranda ir gausybė jas pavadinančių tikrinių vardų. Dabartiniu metu būtų neįmanoma išsiversti nei vien tik su giminines sąvokas pavadinančiais terminais (pvz., dviratis, fotoaparatas, televizorius ir pan.), nei vien tik su rūšiniais pavadinimais (pvz., moteriškas dviratis, spalvotas televizorius ir pan.), nes vienos jų rūšies gaminama daugybė įvairių atmainų. Taigi pragmonimas dabar eina tarsi rūšiniu prekės pavadinimo papildu. Nenuostabu, kad tikriniai prekių vardai visame pasaulyje skaičiuojami milijonais. Jų yra žymiai daugiau, negu bet kurios kalbos žodžių. Mat pagal galiojančias taisykles ir standartus tos pačios grupės prekės negali gauti tapačių arba panašių pragmonimų. 1.2. Tikriniai vardai atlieka daugiausia žymimąją funkciją, o pragmonimai pirmiausia turi atlikti atraktyvinę (patraukiamąją, sudominamąją) ir estetinę funkciją. Todėl svarbus reikalavimas, kad pragmonimu einantis žodis asocijuotųsi su gaminiu, tiesiogiai ar netiesiogiai sietųsi su jo paskirtimi, savybėmis, išvaizda, žodžiu, išreikštų jo esmę. Tikriniai prekių vardai turi būti aiškios reikšmės, vienareikšmiai, lengvai įsimenami, nesunkūs ištarti, kuo trumpesni žodžiai. Be abejo, 1 Комолова З. П. Семантическая мотивированность прагмонимов. – Проблемы семантики. – М.: Наука, 1974, с. 333; Москович В. А. Товарные знаки. – В кн.: Ономастика. М., 1969, с. 251. 2 Москович В. А. Товарные знаки. – Указ. соч., с. 252; Цепелевецкий А. М. Нужная книга. – Вопросы изобретательства, 1967, № 5, с. 54–55. 224 pragmonimais netampa neigiamą emocinį atspalvį turintys žodžiai³. Manoma, kad nereikėtų kurti abreviatūrinių pragmonimų, nes juos sunku atsiminti, nepatogu ištarti ir pan.⁴ Kuriant pragmonimus, aktuali jų motyvacijos problema. Tarybinė kalbininkė Z. Komolova, tyrinėjusi įvairių kalbų pragmonimus, nustatė, kad yra tikrinių prekių vardų, sukurtų tų pačių semantinės motyvacijos faktorių pagrindu. Autorės nuomone, tai leidžia kalbėti apie pragmonimikos universalijas. Pateikiama tokių universalijų pavyzdžių: 1) gaminio dydis, pvz.: motoroleris „Malys“; 2) medžiaga, kuri yra viena iš sudedamųjų gaminio dalių, pvz.: saldainiai „Likernaja“; 3) žmogus ar daiktas, kuriam skirtas gaminys, pvz.: portatyvinė dujinė viryklė „Turist“; 4) gaminio kokybė, pvz.: „Lutčy“ — metalinių gaminių valymo priemonė; 5) gaminio funkcija: „Miechočistka“ — priemonė spalvotam dirbtiniam kailiui valyti; 6) gaminio pagaminimo vieta, pvz., šaldytuvas „Penza“; 7) gaminį išleidžianti gamykla, pvz.: traktorius „Kirovec“; 8) to paties „būrio“ daiktas kaip ir pragmonimo „turėtojas“, pvz.: radiola „Simfonija“, „Gama“; 9) asmuo, kūrinys, įvykis, herojus, geografinis objektas ir pan., kuriam įprasminti skiriamas gaminys, kaip antai: saldainiai „Spartak“, laikrodis „Antarktida“⁵. Be abejo, turint omenyje prekių gausumą ir įvairovę, galima teigti, kad šių universalijų sąrašas nėra išsamus. Turbūt autorė to ir nesiekė. Ji tik norėjo parodyti kai kuriuos bendrus semantinės pragmonimų motyvacijos modelius. Šio straipsnio tikslas aptarti vienos prekių grupės — 1950–1979 m. laikotarpio lietuviškų audinių pragmonimiką⁶. (Iki 1950 m. buvo gaminama tik keletas audinių su tikriniais pavadinimais. Tai vilnonis suknelinis audinys „Liuks“ ir drapas „Baltika“.) Didžiausias dėmesys skiriamas semantinių žodžių grupių — audinių pragmonimų kilmės šaltinių analizei, paliečiant šių šaltinių tinkamumo audinių pragmonimikai problemą. Straipsnyje parodytas tikrinių audinių pavadinimų skaičiaus kitimas, aptariami jų motyvacijos faktoriai, pateikiamos audinių pragmonimų kūrimo rekomendacijos⁸. 2. Lietuviškos audinių pragmonimikos apžvalga 2.1. Audinių mažmeninių kainų kainoraščių, valstybinių standartų, techninių sąlygų ir techninių aprašymų duomenimis, 1950–1979 m. respublikoje pragmonimais vadinti 789 audiniai, iš jų 411 vilnonių, 358 šilkinių, 11 lininių ir 9 medvilniniai. ³ Москович В. А. Указ. соч., с. 253. ⁴ Савин-Лазарева Э. С. Вопросы выбора товарных знаков. — Вопросы изобретательства, 1967, № 6, с. 50. ⁵ Комолова З. П. Указ. соч., с. 337–338. ⁶ Pavyzdžiai imami iš Lietuvos TSR lengvosios pramonės ministerijos audinių pavyzdžių albumų, Lietuvos TSR lengvosios pramonės ministerijos techninių aprašymų registracijos žurnalo (1973–1979), Lietuvos TSR lengvosios pramonės ministerijos techninių sąlygų registracijos žurnalo (1966–1979) ir iš įvairių 1950–1979 m. laikotarpio audinių kainoraščių. 8. 1019 225 Pirmiausia pragmonimais imta vadinti vilnonius audinius. Be jau minėtų „Liuks“ ir „Baltikos“, 1955 m. pradėta gaminti vilnonį kostiuminį audinį „Drobė“, paltinį „Vasara“ (fabrikas „Drobė“), drapą „Spalis“ (fabrikas „Liteksas“). Šilkinių audinių tikriniai pavadinimai pasirodė truputį vėliau. 1957 m. „Kauno audiniai“ gamino šiuos šilkinius audinius: „Berželis“, „Genys“, „Gintaras“, „Kregždutė“, „Neris“, „Pavasaris“, „Snaigė“. 1959 m. atsirado keletas lininių audinių pragmonimų, kaip antai: suknelinis audinys „Banga“, medžiagos vaikškiems drabužiams „Palanga“ ir „Vasara“. Tuo tarpu pirmasis medvilninių audinių pragmonimas pavartotas tik 1966 m. Tada fabrikas „Audėjas“ pradėjo gaminti gobeleną „Lietuva“. Lietuvos TSR gaminamų audinių tikrinių pavadinimų skaičiaus kitimas paskutiniaisiais trimis dešimtmečiais (1950–1979 m.) parodytas 1 lentelėje. Jau nuo 1960 m. audinių pragmonimų gerokai pagausėjo. Daugiausia jais pavadinama šilkinių ir vilnonių audinių, mat jų gaminama žymiai daugiau ir įvairesnių negu lininių ir medvilninių. 2.2. Kalbant apie lietuviškų audinių pragmonimų motyvaciją, minėtina, kad dauguma šių tikrinių pavadinimų yra tarsi memorialiniai, t.y. remiasi gamtos reiškinių, vietovardžių, augalų, gyvūnų, gaminių, įrenginių ir kitais pavadinimais, taip pat atspindi žmonių dvasinės veiklos ir kūrybos sąvokas. Vienas kitas audinių pragmonimas yra ir kitokios motyvacijos, pvz.: gaminio kokybė (audinys „Liuks“ bei „Kristalas“ ir „Perlas“ – blizgantys audiniai); gaminio prigimtis (audiniai „Krepas“, „Bajus“); gaminio paskirtis (burių audinys „Jachta“); gaminį išleidžiantis fabrikas (audiniai „Drobė“, „Lima“, „Liteksas“). Pragmonimų motyvacija glaudžiai susijusi su jų šaltiniais. Kokių gi semantinių grupių žodžiai vartojami lietuviškiems audiniams sudaryti? Tai gamtos reiškinių pavadinimai, vietovardžiai, augalų, gyvūnų, gaminių ir įrenginių, įmonių pavadinimai, žmonių vardai, dvasinės žmonių veiklos ir kūrybos sąvokos (žr. 2 lentelę). 3 ir 4 lentelėse parodyta dar smulkesnė šilkinių ir vilnonių audinių pragmonimų šaltinių semantinė klasifikacija. Tinkamai parinkti tikriniai audinių pavadinimai vaidina teigiamą vaidmenį sudarant audinių asortimentą, teikia vartotojui informaciją apie gaminį, tarsi reklamuoja jį. 2.2.1. Gamtos reiškinių pavadinimai labiausiai būdingi šilkiniams audiniams (65 šilkinių audinių pragmonimai iš 108 šio kilmės šaltinio pragmonimų). Jie sudaro apie penktadalį šių audinių tikrinių vardų. Tai įvairių gamtinių medžiagų (pvz., „Gintaras“, „Perlas“, „Rubinas“, „Žėrutis“), dangaus kūnų (pvz., „Marsas“, „Satelė“), metų laikų (pvz., „Pavasaris“, „Vasara“), paros dalių (pvz., „Diena“, „Rytas“, „Vakaras“) ir kiti įvairūs pavadinimai, kaip antai: „Aidas“, „Giedra“, „Rasa“, „Verpetas“, „Žara“ ir pan. Šiais pragmonimais vadinama nemaža „Kauno audinių“ produkcijos dalis. Kai kurie jų siejasi su medžiagos paskirtimi, pvz., vakarinis audinys „Vakaras“, medžiagos išvaizda, pvz.: „Perlas“, „Kristalas“. Dauguma jų tiesiog skirti gamtos reiškiniams įprasminti. 2.2.2. Vilnonių audinių pragmonimai gamtos reiškinius atspindi kiek silpniau (36 vilnonių audinių pragmonimai iš 108 šio kilmės šaltinio pragmonimų). Jie sudaro tik apie dešimtąją dalį visų vilnonių medžiagų tikrinių vardų. Pavyzdžiui, 226 vilnoniai sukneliniai audiniai „Banga“, „Pavasaris“, „Saulė“, kostiuminiai audiniai „Aidas“, „Gintaras“, „Rūkas“, paltiniai audiniai „Migla“, „Pūga“, „Snaigė“, „Sniegutis“, „Vaivorykštė“, „Žaibas“, „Žvaigždutė“, drapas „Šerkšnas“ ir kt. Vilnonių audinių pavadinimo gamtos reiškiniais apskritai peikti negalėtume. Tačiau negirtina tai, kad šiems audiniams (ypač kostiuminiams ir paltiniams) vartojami tų pačių gamtos reiškinių grupių arba tiesiog tie patys pavadinimai, kaip ir šilkiniams audiniams, pvz.: „Aidas“, „Giedra“, „Gintaras“, „Migla“, „Pūga“, „Puta“, „Rytas“, „Vaivorykštė“, „Vasaras“ ir kt. Juk vilnoniai audiniai storesni, šiurkštesni, todėl ir jų pragmonimai turėtų kelti kiek kitokius vaizdinius. 2.2.3. Vietovardžiai dažniausiai vartojami vilnonių audinių tikriniams pavadinimams sudaryti (137 vilnonių audinių pragmonimai iš 190 šio šaltinio pragmonimų ir trečdalis iš visų vilnonių audinių pragmonimų). Tai etnografinių sričių, gyvenviečių, jūrų, ežerų, upių, piliakalnių ir kt. vardai. Gausiausiai vietovardžiai parenkami paltiniams audiniams, pvz.: „Akmenė“, „Dainava“, „Dangė“, „Dubysa“, „Gondinga“, „Juodkrantė“, „Puožas“, „Sartai“, „Žeimena“ ir drapams, kaip antai: „Ančia“, „Dūkštas“, „Kaunas“, „Kauno marios“, „Neris“, „Nevėžis“, „Palanga“, „Rambynas“, „Šatrija“ ir pan. Vilnonių kostiuminių audinių šiais pragmonimais vadinama tik 20, pvz.: „Akmena“, „Kražiai“, „Merkys“, „Nida“, „Naglis“, „Nosą“, „Pandėlys“, „Turmantas“, „Venta“ ir kt., o suknelinių vos keletas — „Dainava“, „Neringa“ ir kt. Vilnonių audinių tikrinių pavadinimų kūrimui iš vietovardžių reikėtų pritarti. Tai didelė leksikos grupė. Joje galima rasti daug ir įvairių pragmonimikai tinkamų pavadinimų. 2.2.4. Šilkinių audinių vietovardžiais nusakoma tik apie septintadalį visų šilkinių audinių (48 pragmonimai iš 190 šio šaltinio tikrinių vardų), pvz.: „Baltija“, „Dainava“, „Dubysa“, „Naglis“, „Nevą“, „Nevėžis“, „Praha“, „Tokijo“, „Vilnius“, „Žalgiris“ ir kt. Daugiausia šiam reikalui vartojami gyvenviečių ir upių pavadinimai. 2.2.5. Apie penktadalis vilnonių audinių tikrinių vardų — augalų pavadinimai (81 pragmonimas iš 150 šio šaltinio pragmonimų). Daugiausia tai gėlių (pvz., „Aguona“, „Jurginas“, „Raganė“, „Tulpė“), medžių ir krūmų (pvz., „Akacija“, „Ąžuolas“, „Ąžuoliukas“, „Eglė“, „Eglutė“, „Liepa“, „Putinas“, „Skroblas“, „Uosis“), vaisių ir uogų (pvz., „Avietė“, „Svarainis“, „Riešutas“), augalų dalių (pvz.: „Lapas“, „Žiedelis“) pavadinimai. Augalų pavadinimai ypač dažnai vartojami vilnonių suknelinių ir vilnonių kostiuminių audinių pragmonimams sudaryti. 2.2.6. Gana daug šilkinių audinių apibūdinama augalų pavadinimais (66 šilkinių audinių pragmonimai iš 150 šio tikrinių vardų šaltinio žodžių), pvz.: „Aguona“, „Astra“, „Jurginas“, „Kamelija“, „Kaštanas“, „Lazdynas“, „Palmė“, „Riešutas“, „Uoga“, „Žilvitis“ ir kt. Gėlių ir medžių vardai sudaro maždaug po trečdalį šilkinių audinių tikrinių pavadinimų. Tačiau gėles reiškiančių žodžių (ypač šilkiniams audiniams pavadinti) galėtų būti vartojama dar daugiau. Juk gėlės geriau negu medžiai gali apibūdinti šilkinių audinių tekstūrą, jų švelnumą, spalvų žaismingumą. 8* 227 2.2.7. Šilkinių ir vilnonių audinių pramonikoje randame ir gyvūnų pavadinimus reiškiančių daiktavardžių. Jais įvardyta 49 šilkiniai ir 45 vilnoniai audiniai. Labiausiai paplitę paukščius ir gyvulius bei žvėris reiškiantys daiktavardžiai, pvz.: šilkiniai audiniai „Aras“, „Dobilis“, „Garnys“, „Genys“, „Geniukas“, „Pingvinas“, „Povas“ bei „Avinėlis“, „Briedis“, „Zuikis“ ir pan. Vilnoniai audiniai: „Garnys“, „Genys“, „Kielė“, „Pelėda“, „Pingvinas“, „Briedis“, „Stumbras“, „Šernas“ ir kt. Kalbant apie šilkinius audinius, minėtina, kad gyvulius bei žvėris reiškiantys daiktavardžiai ypač būdingi dirbtiniams kailiams, pvz.: „Avinėlis“, „Katinėlis“, „Leopardas“, „Mopsas“, „Pudelis“, „Ūdra“ ir kt. Tai vykę pramoninai, gerai atspindintys dirbtinio kailio išvaizdą. 2.2.8. Gaminių ir įrenginių pavadinimais daugiausia apibūdinami šilkiniai audiniai (30 šilkinių audinių tikrinių vardų iš 50 šio šaltinio pramoninių, pvz.: „Arfa“, „Fleita“, „Jachta“, „Kanklės“, „Karuselė“, „Palydovas“, „Raketa“, „Skudutis“ ir kt. Vieni iš šių pramoninių (pvz., burių audinys „Jachta“) parodo audinio paskirtį, kiti (pvz., muzikos instrumentai „Kanklės“, „Skudutis“) gerai tinka audinio išvaizdai, jo švelnumui, lengvumui nusakyti. 2.2.9. Vienas kitas audinys vadinamas įmonių pavadinimais, pvz.: vilnoniai audiniai „Drobė“, „Lima“, „Liteksas“. Šilkiniam audiniui duotas abreviatūrinis pavadinimas „Ziko“ (Ziberto šilko kombinatas). Abreviatūriniams audinių pavadinimams nereikėtų pritarti jau vien dėl to, kad dažnai jie esti suprantami tik patiems gamintojams. 2.2.10. Apie penktadalis vilnonių ir tiek pat šilkinių audinių pramoninių — vienokie ar kitokie žmonių pavadinimai. Tai literatūros herojų (pvz., „Buratinas“, „Coliukė“, „Pelenė“), mitologinių būtybių (pvz., „Aitvaras“, „Laumė“), etnografinių Lietuvos sričių ar miestų gyventojų (pvz., „Dzūkė“, „Kaunietė“, „Žemaitis“), žmonių grupių bei profesijų pavadinimai (pvz., „Medžiotojas“, „Moksleivė“, „Pionierius“, „Žvejys“), amžiaus tarpsnių (pvz., „Jaunystė“, „Mažylė“), giminystės ryšių (pvz., „Sesutė“, „Uošvė“) ir pan. pavadinimai. Ypač populiarūs įprastiniai žmonių vardai. Jais daugiausia linkstama vadinti šilkinius suknelinius audinius, pvz.: „Asta“, „Gintė“, „Gražina“, „Milda“, „Ona“, „Silva“, „Stasė“, „Vida“, „Jūratė“, taip pat ir vilnones suknelines medžiagas, kaip antai: „Asta“, „Elvyra“, „Judris“, „Jūratė“, „Lina“, „Milda“, „Nijolė“ ir kt. Istorinių asmenybių vardai gana populiarūs drapoms pavadinti, pvz.: „Mantas“, „Margiris“, „Mindaugas“, „Vytenis“, „Žygimantas“ ir kt. Drapų pramoninių dalį — istorinių asmenybių vardus — galėtume laikyti memorialiniais. Jie sukelia didingumo, iškilmingumo įspūdį, kuris neblogai dera prie šių medžiagų storumo, sunkumo. Tačiau ateityje, kuriant audinių tikrinius pavadinimus, žmonių vardų nereikėtų pernelyg dažnai naudoti. 2.2.11. Dalies audinių tikriniai pavadinimai — dvasinės žmonių veiklos bei kūrybos sąvokos. Čia atsispindi literatūros formos ar žanrai (pvz., „Baladė“, „Pasaka“, „Sakmė“), meno sąvokos (pvz., „Etiudas“), šokių (pvz., „Kepurinė“, „Rumbo“, „Suktinis“, „Tango“) pavadinimai, sportas (pvz., „Sambo“, „Šachmatai“), mados kryptys (pvz., „Midi“). Gana ryškios šioje grupėje žmonių santykių (pvz., „Draugystė“, „Talka“), žmonių idealų (pvz., „Laisvė“, „Pažanga“, „Taika“) 228 sąvokos, dvasinės žmonių būsenos (pvz., „Laimė“, „Ramybė“, „Romantika“, „Svajonė“, „Viltis“). Daugiausia (41 iš 53 šio šaltinio pragmonimų) dvasinės žmonių veiklos ar kūrybos sąvokomis vadinami šilkiniai audiniai. Tinkamai parinkti šios grupės pragmonimai leidžia gražiai įprasminti audinius. 2.2.12. Lininių ir medvilninių audinių tikrinių pavadinimų negausu (lininių – 11, medvilninių – 9 pragmonimai). Lininių medžiagų pragmonimai – tai gamtos reiškinius žymintys žodžiai (pvz., „Aušra“, „Banga“, „Pavasaris“, „Vaivorykštė“, „Vasara“), vietovardžiai (pvz., „Minija-4“, „Palanga“, „Širvėna“), augalų pavadinimai (pvz., „Aguona“, „Liepa“, „Rūta“). Trys medvilninių audinių pragmonimai – tai žmonių pavadinimai („Džūkė“, „Elzė“, „Sūduvietė“); po kelis jų sutampa su gamtos reiškinių (pvz., „Rytas“, „Ruduo“) ir vietovardžių (pvz., „Lietuva“, „Neris“) pavadinimais, vienas – įmonės pavadinimas („Audėjas“). 2.3. Apžvelgus lietuvišką audinių pragmonimiką, matyti dalinė tikrinių pavadinimų specializacija pagal audinių grupes ir kartu pagal fabrikus. Tokia specializacija laikytina teigiamu dalyku. Ji atsirado, pradėjus atskiriems fabrikams savo produkciją vadinti vienos ar kelių semantinių grupių pragmonimais. Pavyzdžiui, „Laisvės“ fabrikas vilnonius paltinius ir kostiuminius audinius daugiausia pavadina ežerų vardais, pvz.: „Gelvis“, „Gilutis“, „Narutis“, „Nosas“, „Puožas“, „Senkutis“, „Šlavantas“, „Vėlys“, „Žaltytis“, „Žuvintas“ ir kt. „Nemuno“ fabriko vilnoniai paltiniai ir kostiuminiai audiniai dažniausiai turi gyvenamųjų vietų vardus, kaip antai: „Kelmė“, „Kražiai“, „Lieplaukė“, „Pandėlys“, „Telšiai“, „Utena“. Tačiau šie fabrikai tikrinius audinių pavadinimus galėtų specializuoti ir smulkiau, t.y. pagal audinio paskirtį. Pavyzdžiui, paliekant gyvenviečių pavadinimus „Nemuno“, o ežerų „Laisvės“ paltiniams audiniams, reikėtų paieškoti naujų pragmonimų grupių šių fabrikų gaminamoms kostiuminėms medžiagoms. Drapai – daugiausia „Litekso“ produkcija. Tai stori, sunkūs audiniai, todėl jiems parinkti memorialiniai, tarsi iškilmingumo atspalvį turintys pavadinimai, pvz.: miestų („Kaunas“, „Vilnius“), istorinių bei įžymių vietovių („Pilėnai“, „Stelmužė“), gamtos paminklų („Puntukas“), upių („Neris“, „Nevėžis“), kalnų („Rambynas“, „Šatrija“), istorinių asmenybių („Mindaugas“, „Vytenis“, „Žygimantas“) vardai. Atrodo, kad šie pragmonimai vykę, tačiau kažin ar nevertėtų sumažinti drapų tikrinių vardų šaltinių semantinių grupių skaičių. 2.3.1. Didžiausią vilnonių kostiuminių audinių dalį gamina „Drobės“ susivienijimas. Šie audiniai dažniausiai vadinami medžiais (pvz., „Ąžuolas“, „Beržas“, „Gluosnis“, „Kaštanas“, „Klevas“, „Putinas“) bei paukščiais (pvz., „Apuokas“, „Garnys“, „Gužutis“, „Kėkštas“, „Kikilis“, „Kurtinys“, „Laukys“, „Žvirblis“) reiškiančiais daiktavardžiais. Tokie pragmonimai gana geri: medžio žievę bei skerspjūvį, taip pat paukščio plunksnas iš dalies gali imituoti vilnonio kostiuminio audinio raštas. Tačiau paukščių pavadinimų nereikėtų vartoti „Drobės“ gaminamiems vilnoniams sukneliniams audiniams pavadinti, pvz.: „Gervė“, „Kielė“, „Volungė“ ir kt. 2.3.2. Vilnonių suknelinių audinių asortimentas siauresnis negu šilkinių. Jie daugiausia gaminami vienspalviai. Dauguma jų turi pragmonimus, sukurtus augalų 229 Lietuvos TSR gamintų audinių pramoninių Laikotarpis Vilnonių skaičius % Šilkinių skaičius % 1950 – 1959 m. 56 13,63 20 ¹5,59 1960 – 1969 m. 209 50,85 134 37,43 1970 – 1979 m. 146 35,52 204 56,98 Iš viso 411 100,00 358 100,00 Lietuvos TSR 1950 – 1979 m. gamintų Grupė Vilnoniai skaičius % Šilkiniai skaičius % Gamtos reiškiniai 36 8,76 65 18,16 vietovardžiai 137 33,33 48 13,41 Augalų pavadinimai 81 19,71 66 18,43 Gyvūnų pavadinimai 46 11,19 49 13,69 Gaminių ir įrenginių pavadinimai 20 4,87 30 8,38 Įmonių pavadinimai 4 0,97 1 0,28 Žmonių vardai 76 18,49 58 16,20 Žmonių dvasinės veiklos, kūrybos sąvokos 11 2,68 41 11,45 Iš viso 411 100,00 358 100,00 230 1 lentelė skaičiaus kitimas 1950—1979 m. Lininių Medvilninių Iš viso skaičius % skaičius % skaičius % 3 27,27 — — 79 10,01 8 72,73 1 11,11 352 44,61 — — 8 88,89 358 45,38 11 100,00 9 100,00 789 100,00 2 lentelė audinių pramoniniai pagal kilmės šaltinius Medvilniniai Linijiniai Iš viso skaičius % skaičius % skaičius % 2 22,22 5 45,46 108 13,69 2 22,22 3 27,27 190 24,08 — — 3 27,27 150 190,1 — — — — 95 12,04 — — — — 50 6,34 1 11,11 — — 6 0,76 3 33,34 — — 137 17,36 1 11,11 — — 53 6,72 9 100,00 11 100,00 789 100,00 231 lu pavadinimų pagrindu, pvz.: „Aguona“, „Alyva“, „Flioksas“, „Lubinas“, „Petunija“, „Pipiras“. Šiuos audinius ir ateityje tikslinga vadinti vienspalvių gėlių, vaisių, uogų pavadinimais. Šilkinių audinių raštai ryškesni, dažniausiai margi. Jiems tinka margażiedės gėlės, gamtos reiškinius ar dvasines žmonių kūrybos sąvokas nusakantys žodžiai. Turbūt nevertėtų šilkinių audinių vadinti vietovardžiais, medžiais, o ypač — žmonių vardais. 2.3.3. Neblogi vaikiškų audinių pragmonimai. Ypač vykę literatūros herojus reiškiantys tikriniai audinių vardai, pvz.: „Coliukė“, „Nežiniukas“, „Spragtukas“ bei mažybiniai daiktavardžiai, kaip antai: „Drugelis“, „Kanarėlė“, „Karosiukas“, „Putinėlis“, „Žiedelis“ ir kt. 2.4. Ateityje tobulinant audinių pragmonimų sistemą, pravartu būtų kiekvieno fabriko gaminamoms atskiroms audinių grupėms pagal paskirtį parinkti po vieną ar kelias vyraujančias tikrinių audinių pavadinimų semantines grupes. Keičiantis audinių asortimentui, sunku pasiekti, kad tikriniai audinių pavadinimai gyvuotų ilgesnį laiką, keletą dešimtmečių, kaip pavyzdžiui, „Baltika“, „Lilūks“. Tačiau didesnis audinių pragmonimų pastovumas vis dėlto būtų teigiamas dalykas. Kaip šį klausimą išspręsti, verta pamąstyti gamybininkams. Vargu ar tikslinga suteikti audiniui naują tikrinį pavadinimą tik nežymiai pakeitus medžiagos struktūrą. Tokiu atveju galėtume vartoti pragmonimų serijas, nurodančias gamybos metus arba audinio eilės numerį. Vienas kitas panašus bandymas pasitaikė. Pavyzdžiui, „Drobė“ gamino audinį „Krepas-65“, „Liteksas“ — „Neringa-2“, „Stumbras-2“, „Laisvė“ — „Tauras-2“ ir kt. Nemažas lietuviškų audinių pragmonimų trūkumas tas, kad neretai tas pats žodis vartojamas keliems skirtingiems gaminiams pavadinti. Tokių pavadinimų, straipsnio autorės duomenimis, yra net 123. Dažniausiai sutampa vilnonio ir šilkinio audinio pragmonimai, pvz.: vilnonis paltinis audinys ir šilkinis suknelinis audinys „Akacija“ (1970 m.), vilnonis paltinis ir šilkinis suknelinis audinys „Asta“ (1974 m.), vilnonis paltinis audinys „Šilas“ (1976) ir šilkinis suknelinis audinys „Šilas“ (1976). Vienodai („Neris“) vadinamas šilkinis audinys (1957—1979 m.) ir vilnonis gobelenas (1970 m.). Sutampa kelių vilnonių ir lininių audinių tikriniai pavadinimai, pvz.: vilnonis suknelinis audinys „Aušra“ (1965 m.) ir lininis portjerinis audinys „Aušra“ (1966 m.), vilnonis drapas „Palanga“ (1957 m.) ir lininis audinys vaikiškiems drabužiams „Palanga“ (1959 m.). 29 iš 123 audinių pragmonimų kartojasi net tris kartus, pvz.: „Rytas“ — vilnonis kostiuminis audinys (1965 m.), šilkinis suknelinis audinys (1967, 1979 m.) ir medvilninis suknelinis audinys (1979 m.); „Vaivorykštė“ vadinamas vilnonis paltinis audinys (1965 m.), šilkinis suknelinis audinys (1968 m.) ir lininis suknelinis audinys (1969 m.). Tokie pasikartojantys pragmonimai menkai informuoja pirkėjus apie audinio grupę, jo paskirtį, gamintoją. Todėl kuriant tikrinius audinių pavadinimus, reikėtų daugiau išradingumo. Lietuviškų audinių pragmonimų kūrėjai kartais vartoja netaisyklingas, nenormines sąlyginių pavadinimų formas, pvz.: „Astra“ (= „Astras“), „Dangė“ (= „Danė“), „Gondinga“ (= „Gandinga“), „Kadugys“ (= „Kadagys“), „Kaštanas 232 3 lentelė Šilkinių audinių (1950—1979 m.) pragmonimai pagal kilmės šaltinius Grupė, pogrupis Skaičius % I. Gamtos reiškiniai: 1) gamtinės medžiagos 10 15,38 2) dangaus kūnai 6 9,23 3) metų laikai 4 6,15 4) mėnesiai 4 6,15 5) paros dalys 3 4,62 6) įvairūs 38 58,47 Iš viso 65 100,00 II. Vietovardžiai: 1) etnografinės sritys 5 10,42 2) gyvenvietės 19 39,59 3) jūros 1 2,08 4) ežerai — — 5) upės 15 31,25 6) kalnai 1 2,08 7) įvairūs 7 14,58 Iš viso 48 100,00 III. Augalų pavadinimai: 233 3 lentelės (tęsinys) Grupė, pogrupis Skaičius % 1) medžiai 24 36,36 2) gėlės 26 39,39 3) vaisiai 1 1,52 4) uogos 3 4,55 5) įvairūs 12 18,18 Iš viso 66 100,00 IV. Gyvūnų pavadinimai: 1) gyvuliai 18 36,74 2) paukščiai 26 53,06 3) vabzdžiai 4 8,16 4) įvairūs 1 2,04 Iš viso 49 100,00 V. Gaminių bei įrenginių pavadinimai: 1) gaminiai 21 70,00 2) įrenginiai 9 30,00 Iš viso 30 100,00 VI. Žmonių vardai: 1) asmenvardžiai 34 58,62 2) literatūros herojai 6 10,34 234 3 lentelė (tęsinys) Grupė, pogrupis Skaičius % 3) mitologiniai vardai 7 12,07 4) įvairūs 11 18,97 Iš viso 58 100,00 VII. Žmonių dvasinės veiklos, kūrybos sąvokos: 1) literatūros 6 14,63 2) muzikos 6 14,63 3) meno 3 7,32 4) sporto, šokių, žaidimų 10 24,39 5) žmonių dvasinės būsenos, minčių, jausmų 13 31,71 6) įvairūs 3 7,32 Iš viso 41 100,00 (= „Kaštonas“), „Lavanda“ (= „Levanda“), „Tokijo“ (= „Tokijas“), „Topolis“ (= „Tuopa“), „Žvejas“ (= „Žvejys“) ir kt. Audinių pramoninių variantus bei dubletus skirtingiems audiniams pavadinti galima pateisinti, pvz.: „Eglė“ ir „Eglutė“, „Lakštingala“ ir „Lakštutė“, „Pūkas“ ir „Pūkelis“, „Snaigė“ ir „Snieguolė“, „Svaja“ ir „Sv onė“, „Garnys“ ir „Gūžutis“, „Konvalija“ ir „Pakalnutė“, „Salvija“ ir „Šalavijas“ ir pan. Tačiau į daugiareikšmius žodžius, darančius tikrinius audinių pavadinimus, orientuotis nereikėtų. Dauguma tikrinių audinių pavadinimų sudaryta perkėlus gyvūnų, gamtos reiškinių, augalų pavadinimų reikšmę. Tik labai retai vieną kitą pramoninį galima priskirti galūninei darybai, pvz.: „Šviesė“, „Žiedė“. Tačiau tokių vedinių labai nedaug. Ateityje lietuviškų audinių pramoninių darybą reikėtų paįvairinti. Negausu taip pat sudėtinių pramoninių, pvz.: „Jūrinis krepas-74“, „Kauno marios“, „Lietuviškas drapas“ ir kt. Kilmės atžvilgiu dauguma audinių pramoninių – lietuviški žodžiai. Tarptautinių pasitaiko vienas kitas, pvz.: „Akacija“, „Apolonas“, „Floksas“, „Fragmentas“, „Narcizas“, „Marsas“, „Orbita“, „Palmė“, „Reljefas“, „Šachmatai“ ir kt. 235 Vilnonių audinių (1950—1979 m.) Grupė, pogrupis | Sukneliniai | Kostiuminiai | skaičius | skaičius | % | skaičius I. Gamtos reiškiniai: 1) gamtinės medžiagos | – | – | 1 | 16,67 | 8 2) dangaus kūnai | 2 | 28,57 | – | – | 1 3) metų laikai | 1 | 14,29 | 1 | 16,67 | 3 4) mėnesiai | – | – | 1 | 16,67 | 1 5) paros dalys | – | – | 1 | 16,67 | – 6) įvairūs | 4 | 57,14 | 2 | 33,32 | 6 Iš viso | 7 | 100,00 | 6 | 100,00 | 19 II. Vietovardžiai: 1) etnografinės sritys | 2 | 100,00 | 1 | 5,00 | 5 2) gyvenvietės | – | – | 12 | 60,00 | 45 3) jūros | – | – | – | – | – 4) ežerai | – | – | 4 | 20,00 | 19 5) upės | – | – | 2 | 10,00 | 16 6) kalnai | – | – | 1 | 5,00 | – 7) įvairūs | – | – | – | – | 3 Iš viso | 2 | 100,00 | 20 | 100,00 | 88 III. Augalų pavadinimai: 236 4 lentelė pragmonimai pagal kilmės šaltinius Paltiniai Drapai Baldų Iš viso % skaičius % skaičius % skaičius % 42,11 1 25,00 — — 10 27,78 5,26 1 25,00 — — 4 11,11 15,79 — — — — 5 13,89 5,26 1 25,00 — — 3 8,33 — — — — — 1 2,78 31,58 1 25,00 — — 13 36,11 100,00 4 100,00 — — 36 100,00 5,68 1 4,17 — — 9 6,57 51,13 10 41,66 2 66,67 69 50,36 — 1 4,17 — — 1 0,73 21,60 4 16,67 — — 27 19,71 18,18 5 20,83 — — 23 16,79 — 2 8,33 1 33,33 4 2,92 3,41 1 4,17 — — 4 2,92 100,00 24 100,00 3 100,00 137 100,00 237 Grupė, pogrupis Sukneliniai Kostiuminiai skaičius % skaičius % skaičius 1) medžiai 5 17,86 19 67,86 13 2) gėlės 17 60,71 4 14,28 7 3) vaisiai — — 1 3,57 — 4) uogos 1 3,57 — — 1 5) įvairūs 5 17,86 4 14,29 3 Iš viso 28 100,00 28 100,00 24 IV. Gyvūnų pavadinimai: 1) gyvuliai — — 2 7,69 1 2) paukščiai 5 100,00 24 92,31 8 3) vabzdžiai — — — — 2 4) įvairūs — — — — 1 Iš viso 5 100,00 26 100,00 12 V. Gaminių ir įrenginių pavadinimai: 1) gaminiai 2 50,00 5 100,00 5 2) įrenginiai 2 50,00 — — — Iš viso 4 100,00 5 100,00 5 VI. Žmonių vardai: 1) asmenvardžiai 18 90,00 1 14,29 25 238 4 lentelė (tęsinys) Paltiniai | Drapai | Baldų | Iš viso % | skaičius | % | skaičius | % | skaičius | % 54,16 | 1 | 100,00 | — | — | 38 | 46,91 29,17 | — | — | — | — | 28 | 34,57 — | — | — | — | — | 1 | 1,24 4,17 | — | — | — | — | 2 | 2,47 12,50 | — | — | — | — | 12 | 14,81 100,00 | 1 | 100,00 | — | — | 81 | 100,00 8,33 | 2 | 66,67 | — | — | 5 | 10,87 66,67 | 1 | 33,33 | — | — | 38 | 82,61 16,67 | — | — | — | — | 2 | 4,35 8,33 | — | — | — | — | 1 | 2,17 100,00 | 3 | 100,00 | — | — | 46 | 100,00 100,00 | 3 | 100,00 | 3 | 100,00 | 18 | 90,00 — | — | — | — | — | 2 | 10,00 100,00 | 3 | 100,00 | 3 | 100,00 | 20 | 100,00 67,57 | 3 | 25,00 | — | — | 47 | 61,84 239 Grupė, pogrupis | Sukneliniai | Kostiuminiai | * | skaičius | % | skaičius | % | skaičius 2) literatūros herojai | — | — | 1 | 14,29 | 2 3) mitologiniai vardai | 1 | 5,00 | 2 | 28,57 | 5 4) įvairūs | 1 | 5,00 | 3 | 42,85 | 5 Iš viso | 20 | 100,00 | 7 | 100,00 | 37 VII. Žmonių dvasinės veiklos, kūrybos sąvokos: 1) muzikos | — | — | 1 | 50,00 | 2 2) meno | — | — | — | — | 1 3) sporto | — | — | — | — | 1 4) žmonių dvasinės būsenos, minčių, jausmų | — | — | — | — | 1 5) įvairūs | — | — | 1 | 50,00 | — Iš viso | — | — | 2 | 100,00 | 5 A. Montvilienė Leidinys apie prancūzų medicinos terminiją Širkienė V. Prancūzų kalbos medicininė terminija. – V., 1977, 88 p. [Lietuvos TSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija. Kauno medicinos institutas]. Kauno medicinos instituto užsienio kalbų dėstytojai yra parengę ir išleidę nemažai mokomųjų medicinos terminų žodynėlių, skirtų šio instituto studentams. Tokia dėstytojų veikla visai remtina ir skatintina. Mokomieji terminų žodynai bei žodynėliai yra ne tik svarbi pagalbinė literatūra studentams – jie gali padėti tvarkyti, vienodinti ir diegti į vartoseną norminius taisyklingus terminus, šalinti terminologijos trūkumus, išaiškinti jos spragas. Taigi tinkamai parengtas, suderintas su atitinkamos srities (šiuo atveju medicinos) specialistais bei kalbininkais terminologais mokomasis terminų žodynėlis gali veiksmingai padėti tobulinti atitinkamos srities terminiją. Ypač tai pasakytina apie terminologiją tų mokslo sričių (tarp jų ir medicinos), kurių nėra stambių lietuviškų aiškinamųjų bei atitinkamų kalbų verčiamųjų norminamųjų terminų žodynų. 240