Dėl socialinio termino „rykūnia“ formos

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) J. KARACIEJUS DĖL SOCIALINIO TERMINO RYKŪNIA FORMOS Senosios Lietuvos oficialiuose raštuose, parašytuose kitomis kalbomis (baltaru- sių, lenkų, iš dalies lotynų) yra patekę ne tiek jau mažai lietuviškų žodžių", kurių rašy- ba palyginti labai įvairuoja. Todėl iš šiuose raštuose randamų užrašymų ne visada lengva atstatyti tikrąją lietuviško žodžio lytį. Be to, kai kurie šiuose raštuose aptin- kami lietuviški žodžiai taip iškraipyti, jog iš pirmo žvilgsnio netgi nelengva patikė- ti jų lietuviškumu. Tai nesunku įsitikinti pasižiūrėjus į K. Jablonskio knygą „Lietu- viški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje“ (K., 1941). Pvz.: berelo = bėralas dokumentuose rašoma: 6epezna, 6epana, 6apeia, 62paa, 6apaa, 6epsna, G3psaa: biero- ta, berta (p. 2—4); jevja =jauja: ec Aa, A6'A, esq, essa, A85A, €'6AR, EeBbA, e6HA, A62U (nom. dual.); iowia, iawia, jewia, iewia, iownia, jawia, jawgia, iawgia, jowia, jewnia, jownia (p. 78 — 84). Dėl to norint nustatyti kiek galima autentiškesnę šiuo- se raštuose randamo lietuviško žodžio (ypač jeigu jis jau pasitraukęs į pasyvųjį leksikos fondą ir gyvojoje kalboje nebevartojamas) lytį, neretai kyla nemaža sun- kumų, nes galima „rekonstruoti“ ne vieną, bet kelias formas. Vienas toks nelietuviškuose raštuose palyginti dažnas, o lietuviškuose raštuose atrodo tik J. Bretkūno biblijoje (pakitusia reikšme) bei K. Širvydo žodyne randamas, bet jau seniai gyvojoje kalboje nebevartojamas žodis, kurio lietuviška forma iki šiol nėra aiški — socialinis terminas rykūnia. Jo rašyba senuosiuose, kitomis kalbomis para- šytuose, dokumentuose labai įvairuoja, o K. Širvydo žodyne pateikta vienaskai- tos vardininko forma rikunia (56)? taip pat kelia abejonių. Iš senųjų ne lietuvių kalba rašytų reikalų raštų lietuviškus žodžius rinkęs ir tyri- nėjęs K. Jablonskis minėtoje knygoje vienaskaitos formą atstato rykūnė?. Tokia šio socialinio termino forma iš K. Jablonskio knygos pateko ir į kitų istorikų dar- bus*. Kuo remdamasis K. Jablonskis šią formą laikė autentiškiausia, sunku tiksliai * K. Jablonskis nurodo, kad senuosiuose ne lietuvių kalba rašytuose dokumentuose jam pa- vyko rasti 218 bendrinių „pagrindinių lietuviškų žodžių, o kartu su išvestiniais <...> jų yra apie 320“. — Žr.: Jablonskis K.. Lietuviški žodžiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys- tės oficialiųjų raštų kalboje ir jų reikšmė Lietuvos kultūros ir visuomenės istorijai. — Kn.: Jablonskis K. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai. V., 1973, p. 273. * Čia ir toliau skaičiai po pavyzdžių, paimtų iš K. Širvydo žodyno, žymi trečiojo K. Širvydo žodyno leidimo puslapius. Naudotasi fotografuotiniu šio žodyno leidimu. — Kn.: Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. V., 1979. ' * Jablonskis K. Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos raštinių kalboje. — K., 1941, d. 1, p. 195. Ą * Plg.: Būtėnas D. Rykūnė. — Kn.: Iš lietuvių kultūros istorijos. V., 1958, t. 1, p. 243— 247; Jurginis J. Lietuvos valstiečių istorija. — V., 1978, p. 33. 124 pasakyti. Patikimiausią nuomonę šiuo klausimu yra ne taip seniai išdėstęs K. Pa-- kalka®, kuris pirmasis suabejojo šitokio atstatymo taisyklingumu. K. Pakalkos manymu, šio Žodžio vienaskaitos vardininko forma yra ne rykūnė, bet rykūnia at- ba rykinija®. Tačiau ir toliau lieka ne visai aišku, kuriai iš šių formų atiduoti pirme-- nybę, nes, kaip jau buvo sakyta, K. Širvydo žodyne pateiktą formą rikunia iš tik- rųjų galima atstatyti tik į rykūnia arba rykūnija ir jokiais būdais ne į rykūnė. Ir štai kodėl. K. Širvydo žodyno trečiajame leidime vardažodžių gale -ė dažniausiai rašo- ma -e (x 760x), retkarčiais — -ie (2 42x)ir yra tik vienas pavyzdys, kur vienaskaitos. vardininke vienur rašoma -ia, kitur — -e, nors, atsižvelgiant į lenkų bei lotynų kalbų žodžius bei lietuviškus atitikmenis, galima įtarti, jog taip daroma sąmoningai, pvz.: Obecnošč | Praefentia. Buytis | bumenia, bukla, p. 229; potomnošč | potomny cads | Posteritas. potam, bumene, p. 336. Todėl savaime peršasi išvada, kad K. Šir- vydas žodyne rašmenimis puikiausiai skyrė -ė- kamieną nuo -iG- kamieno. Tiesa, šiame K. Širvydo žodyno leidime yra palyginti nemažai vardažodžių, kurių gale rašoma -ia. Pastaroji galūnė vartojama dviem atvejais: vienur ji rašoma vietoj -ija (xX15x), kitur — vietoj -ia (x26x)". Tačiau -ia = -ija, be jokios abejonės, skai- tytina šiuose žodžiuose: abacia 266, adweria 314, ceremonia 236, herejia 91, kan- celari-a 94, kanoni-a 95, matmagia 162, materia 124, 411, mumia 182, padwaria 73 (nors senuosiuose raštuose yra ir padvaré), panonia 374, piwania 297, plebonia 285, Jtacia 420, suplikacia 427, S3alawia 432. Iš pacituoty pavyzdžių nesunku pastebėti, kad tai daugiausia slaviškos kilmės arba per slavų kalbas į lietuvių kalbą atėję kitų kalbų žodžiai?. Šalia šių pavyzdžių K. Širvydo žodyne -ia žymima -įaū- kamieno moteriškosios giminės daiktavardžiai: bumenia 229, iBmonia 391, miefkieria 427, minia 36, nuomonia 14, 52, 381, ratušia 374, sumania 353, wiešnia 73, wišnia 481, jinia 2 ir t.t. Matyt, K. Širvydo laikais -iū- kamienas buvo plačiau vartojamas negu dabar. Nuo to laiko dalis šio kamieno žodžių tarmėse dėl fonetinių bei mor- fologinių priežasčių perėjo į -ė- kamieną, nes abiejų šių kamienų sąveika pastebima ir dabar®. Vadinasi, norint nustatyti autentiskiausig šio socialinio termino forma, rei- kia ieškoti kitų šaltinių. Jau kelis kartus minėtoje K. Jablonskio knygoje pateikta nemažas pluoštas senųjų dokumentų, kuriuose vartojama rykūnia, ištraukų. Tačiau juose įvairiais linksniais vartojamas šis socialinis terminas morfologijos požiūriu, atrodo, yra labiau priderintas prie dokumento kalbos ir nėra visiškai patikimas šaltinis autentiškiausiai jo formai atstatyti. Pavyzdžiui, Vilniaus vaivadijos ir Uk- mergės pavieto teritorijose rašytuose dokumentuose randame tokias jo formas: 5 Pakalka K. Iš lietuvių kalbos žodžių istorijos (rykūnija, rykūnia ir rykūnė). — Kalbos kultūra. 1974, sąs. 27, p. 68. ¢ Pakalka K. Min. str., p. 68—69. Plg. dar: Lietuvių kalbos žodynas. V., 1978,t. 11, p. 518. 7 Čia neskaičiuojami tokie pavyzdžiai, kai -ia rašoma po e, o (gieradeia 29, nutirpintoia 53) bei po č, dž (gifloéia 4, newedšžia 14). $ Skardžius P. Die slavischen Lehnworter im Altlitauischen. — K., 1931, p. 25, 49, 95, 126, 136, 150, 170, 205, 210. * Plačiau žr.: Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. — V., 1966, p. 223—226. 125 PHIKVH A, pbIKYKOSA, pbiKYKbu, pbiKYKbIO, rykuny, rykuniey, rykunia; poixyKio, pbiky- HUSA, psiKYUKHUU, poiKykusa, rykuniiq, rykunia, rykuniey, rykunij“, Tiesa, šis socialinis terminas retkarčiais pasitaiko XVII a. lietuviškose priesai- kose. Tačiau ir jose žodis rašomas nevienodai, pvz.: Asz Palanya Adamaycia, ry- kunya pono Iono Purtikos prysiekiu, Upytė (1642 m.)**; Asz Ona Jurgaicia Ry- kuniia'® Pona Albrychta Pousleyska prysiekiu, Upytė (1651 m.). Bet šios priesai- kos, kaip matyti iš autentiSkesniu ju publikacijų, užrašytos, atrodo, ne taip jau ge- rai lietuvių kalbą mokėjusių žmonių, nes kartais du atskiri žodžiai suplakami į vie- nals, Atrodo, kad autentiSkiausia šio socialinio termino forma galima atstatyti remiantis lietuvių kalbos faktais. Berods visi kalbininkai pripažįsta, jog nomen agentis rykūnia yra etimologiškai sietina su senuosiuose raštuose dažnai aptinkamu veiksmažodžiu rykauti „valdyti, tvarkyti, šeimininkauti, rikiuoti“. Vadinasi, dary- bos požiūriu tai neturėtų būti labai senas archaizmas, nes nesunkiai galime išskir- ti šaknį ryk- ir priesagą -ūn- (plg. bėgūnas, tekūnas). Todėl, remiantis K. Širvy- do pateikta forma rikunia bei prisiminus, jog tarmėse -iū- kamieno bei -ė- kamie- no žodžiai neretai pereina vienas į kitą!*, galima manyti, kad autentiškiausia šio socialinio termino forma yra rykūnia (plg. viešnia). Taip galvojant nesunku pa- aiškinti, kodėl J. Bretkūnas tą patį žodį rykūne retkarčiais vartojo „Ssugulovės, Keibsweib“ reikšme. Nereikia užmiršti, kad lietuvių kalboje turime kelis daiktavardžius nomina agentis fem. su priesaga -ija : gabija ir kt., nomina agentis neutr. beprotija „pai- kius, kvailys“ (LKŽ I2 758), meldija „prašytojas, kas meldžia“ (LKŽ VII 1028) bei nomina agentis masc. medijas, prekijas ir kt. Bet darybiškai visi jie nuo rykū- nios labai skiriasi — tiek moteriškosios, tiek bevardės, tiek vyriškosios giminės nomina agentis yra sudaryti priesagą -ija pridedant tiesiog prie šaknies, o ne prie išvestinio kamieno. Iš minėtų nomina agentis fem. et neutr. seniausias, be abejo, yra gabija'®, o beprotija bei meldija, matyt, yra ne tokie jau seni dariniai, nes, anot P. Skardžiaus, „šiaipjau priesaga -ija nomina agentis nelinkstame žymėti“!*. Šį teiginį iš dalies patvirtina ir akademinis „Lietuvių kalbos žodynas“, kuriame prie šių žodžių randame tik dvi santrumpas — J, Sb, t.y. abu jie žinomi tik iš J. Juškos žodyno, o meldija užrašytas dar ir Subačiaus apylinkėse, nors P. Skardžiui abu jie buvo žinomi tik iš J. Juškos žodyno*". | 10 Jablonskis K. Min. veik., d. 1, p. 195, 196, 197, 199, 200, 201, 1 Ten pat, p. 329. 12 J. Gerulis antrą kartą paskelbęs šią priesaiką 1927 m. nurodo, jog originale parašytą forma rykunica pirmasis jos paskelbėjas J. Spruogis „skaitė Rykuniia; rodosi taisyklingiau“. — Žr. Gerullis J. Senieji lietuvių skaitymai. — K., 1927, p. 243, išn. 1. — Tokią J. Spruo- gio pataisą, net neužsimindamas apie ją, priėmė ir K. Jablonskis. — Zr.: Jablonskis K. Min. veik., p. 203. 12 Plg.: Gerullis J. Min. veik., p. 243. 14 Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. — V., 1966, p. 223—226. '* Fraenkel E. Litauisches etymologisches Waorterbuch. — Heidelberg — Gottingen, 1962, Bd. 1, p. 126-127, 1€ Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba. — V., 1943, p. 83. 17 Ten pat. 126 ‘ Taigi pati šio žodžio daryba bei kiti kalbos duomenys rodytų, jog autentiškiau- sia šio socialinio termino forma turbūt yra rykūnia, o ne rykūnija. Rykūnija, jeiga ji iš viso buvo lietuvių kalboje vartojama, tai tikriausiai ne pačiai rykūniai pavadin- ti, o kuria nors kita reikšme (plg. seniūnija, perkūnija, gyvūnija). Todėl rykūnija var- toti nomen agenti fem. reikia labai labai atsargiai, nes lietuvių kalboje, rodos, netu- rime nė vieno tokios darybos nomina agentis daiktavardžio. Be to, K. Širvydo žodyne esančių -é- ir -ja- kamienų daiktavardžių rašybos analizė rodo, kad tiek K. Širvydo raštai, tiek kiti lietuvių kalbos faktai neduoda jokio pagrindo užrašymą rykunia atstatyti į rykūniją. Pateikti faktai rodytų, kad autentiškiausia šio sociali- nio termino forma yra rykūnia, o ne rykūnė. O ®OPME COILIMAJIBHOI'O TEPMHHA RYKUNIA Pe3oMe B opuumansaeix nokymentax XVI — XVII BB. Benmukoro xusxecTea JIATOBCKOrO, HAIIHCAHHBIX Ha OeJIOpyCCKOM, IIOJIbCKOM H YaCTHYHO Ha JIATHHCKOM f3bIKaX BCTPEYAETCH HEMAJIO JIATOBCKHX CJIOB, GONBINMHCTBO KOTOPBIX, KaK NPABHIO, — Pa3Hble CONMAJbHBIE TEDMHHbI, OOO3HAYAMOUHE CIeLHĖ)HYECKHE UEpTLI NOJHTHYECKOH H GKOHOMHYECKOČ XH3HH TOCy1apCTBa H YXKe JIABHO CTABINHC ucropusmamu. Opdorpadus (ocoOGexno Mopdonormueckux HopM) THTOBCKAX CJIOB, BCTDSH1310- LIHXCA B THX JOKYMEHTaX, OY€Hb pa3HOOOpa3Ha, H CO3)aeTCHS BIIEJATIJIEHHE, YTO OHA 3aBHCHUT OT a3bika nokymenTa. Ilo3TOMY JĮaJIEKO He BCerJia SCHO, KaKAS,i Mopdoorayeckas (DOpMA ckpeiBaeTes noj TaKOH pa3sHOO0Opa3HOH opdorpadmeii, OcOGEHHO ECJIH CJIOBO HE BCTPEYAETCH B IHCHMEHHBIX NaMSATHHKAX jIATOBCKOTO fA3bIKA TOTO BPEMEHH. OjiuH H3 TAKHX COIHHAJIbHLIX TEPMHHOB JIKTOBCKOTO s3bIKa, Mopdosoruyeckas Gopma KOTO- poro JI0 CHX NOP HE COBCEM NCHA, — rykinia , KeHINWHA, OTBETCTBEHHAs 3a xo3aiicTBO“. B odH- URANBHBIX JIOKYMEHTAX TOTO BDEMEHH BCTPEYAIOTCH Take (DOPMBI 3TOTO CIIOBA: PHIKYH A, DSIKYKBA, PHIKYHUR, DHIKYHBIO, DHIKYHUIO, puIKyuruw, rykunia, rykuniey, rykuny, rykunij m np. Kpome Toro, B caosape K. lllupeunaca scrpevaeM rikunia (aM. naj. ei. 4.). Beinaronmiics 35aTOK H HCCJIejIOBA- TeJIb CTapbiX ApXHBOB, HCTOpHK K. S010HCKHC peKOHCTPYHpOBAJ HMM. man. ed. 4. — rykané, T.€. OH OyMaJ, 4TO y CJIOBa Okina OCHOBa Ha -é-. Takas (hopMa 3TOTO COLKHAJILHOTO TEPMHHA JIH- TOBCKOTO S513bIKA YIIOTDEOJISETCA H B TpPyJax HCTOPHKOB. BriepBBIe B MpaBHIILHOCTH 3TOM PEKOHCTPYK- mar ycomamics K. IMaxanka. ITo ero MHEHHIO, 3TOT CTADpbIė COLHAJILHLIŪ TEPMHH MOXHO pe- KOHCTPYHPOBaTh TOJILKO cieayiommM oOpaszoM: rykūnia mmm rykinija, RO HEKOMM 00paszom He rykané. OnHaxo, He COBCEM SICHO, KOTOPOI M3 3THX ABYX OPM OTHAaTh NpeanouTeHHe. B cratse, CCBHINIASCHh HA CTATHCTHUCCKHĖ anamu3 opdorpadum cnosaps K. Ilupsunaca H {Ha MOJIEJIH CI0BO- 06pa30BaHHA JHTOBCKOrO fA3bIKa, ABTOD NMEITAETCH JOKAa3aTh, YTO HacToswas (dopMa 3TOro COBA ecT rykinia, aro B XVI—XVII BB. JtaBHBbili TEDMHH MME] OCHOBY Ha -d-. 127