Ekskliuzyviniai žodžių variantai su balsiais „a“ ir „u“

LIETUVIU LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) VYTAUTAS VITKAUSKAS EKSKLIUZYVINIAI ZODZIU VARIANTAI SU BALSIAIS 4 IR U* ZodzZiy varianty su balsiais a iru lietuviy kalboje, ypat jos tarmése, yra nemaZai. Ju daug pateikiama LKZ tomuose. Jie visi tarsi susiskirste i kelias grupes. I. Tai bene paprastiausia grupé, kur a : u dél onomatopéjos. Pirmiausia Cia bus ivairiis veiksmazodZiai, garsaZodziai, kur variantai su balsiu a rodo lyg ir Svelnesnj garsa, lengvesnj ar létesnj veiksma, o su balsiu wu trankesnj: kdbeldoti || kubeldoti, dadnoti || dudnéti ,,kalbéti, vograuti“, kraménti || kKruménti ,,koséti*, krapinéti \| krupinéti_,,vaikStinéti, vos eiti*, raresjs || ruresys ,,bildesys“, raréti || ruréti ,,bildéti*, stapalinéti || stupalinéti ,,valkiotis“ ir t. t. (apie Simtq uZraSyty tokiy pavyzdziy). Tai yra tik veiksmo gyvinimo priemoné. Viena abejoné: pavyzdziai yra i8 skirtingy Snekty, vienoje Snektoje vartojama tik dalis pavyzdziy — vienur su -a-, kitur su -w-: pakét || pukst, Smaksteléti \\ SmukSteléti ir kt.; alidti Sikauti“ daug kur Lietuvoje ir wliéti Kupi8kio kra8te: ul'é:je p'iemanas, r'ék'e Sim. Prie tos grupés Sliejasi gana keisti keleto ZodZiy variantai. Visi Zinote, kad Zodzio ripuzé ,,Bufalo vulgaris; toks keiksmas“ varianta E. Frenkelis sieja su rdpalioti ,,ropoti* ir kt. Tarmése (Zemaitiuose ir dziikuose) tai aiskiai turi Zaidimo elementy: rdpuZé || rapiZa sakoma lyg juokaujant, slepiant Sj keiksma nuo vaiky. Balsio wu pakeitimas balsiu a turi humoro reikSme, neturi pastovumo, todél fonetiniy désniy Gia taikyti nereikia. Ypaé tai aiSku Zodyje sabifkaulis ,uzpakalio kaulas“, be to, Zemaitiuose girdéta ir sabiniké .uzpakaliukas“. Be jokiy désningumy w pakeitus balsiu a, zodj sabifkaulis galima jau vieSiau pasakyti, 0 ZodZiu sabiniké net pajuokauti su vaikais. Tas pats yra ir su ZodZiy matu?zé it mutuFzé ,,skysta sriuba; niek. burna“. Dziikuose tai irgi turi eufeminizuojan¢ios reik8més: mutufzé (—-mutnis, mutinys, muté) yra pirminé forma, kiek SiurkStesné, 0 matufzé tarsi Svelniau, ,zaidybiné“ forma. Il. NemaZas pluo’tas ZodZiy varianty su a || atsirade dél ide. skiemeniniy 1, m,n, r>al, am, an, ar || ul, um, un, ur (kafkti \| ku®kti, skarti \\ skiarti — skaris \| skuris, karkuljs \\ kurkulfs, skaruljs \| skuruljs ir t. t.). Taip yra skirtingose Snektose atsiradusios formos gamalas || giimulas, gramuljs .,gniutulas“ || grumuljs »grumstas“, ramoti ,,biti ramiam“ || ruméti ,ramiai tisoti“, saluva ,sala“ BB || * Straipsnis parengtas I tarptautinéje baltistikos konferencijoje skaityto praneSimo pagrindu. 204 sulava N (Zodj sala Fraenkelis sieja su saléri, plg. saléti, salvéti ir sula, suléti). Cia biina susipynusios kelios Saknys, visos darybinés grandinés jokia Snekta neturi — ilike tik pavieniai faktai. Dél to susipynimo atsiranda naujy Zodziy, pyz., mama || muma || moma ,,motina“. Dabar Zemaiéiy mun-, numtarima daugumas kalbininky laiko désningu fonetiniu pasikeitimu (net V. Toporovas pakeité savo nuomone ,,Priisy kalbos zodyne*, kalbédamas apie kamanas) (Tonopos, 1980, 200). Man rodos, kad Cia yra kazkas svarbiau, skyriau, nes daugelyje Snekty to negalima pagristi kokiu désniu (raseiniskiuose, vakary Zemaitiuose am, an viename skiemenyje nepakinta, o skirtinguose taip — ir ne visuose Zemaitiuose). Ypaé neduoda pagrindo fonetiniam désniui kairysis Nemuno krantas (Kafklé, net Gastos — LKZ kartoteka, V. Kurtinaitio uZras’ymas), vakary Zemaitiai ir piety Zemaiciai raseiniSkiai. Uzmirsom Ch. Stango mintj, kad mun gali biti i8 ty ide. skiemeniniy */, m, 2, r (Stang, 1966, 34—35). IS tiesu, kodél nesigintijam dél kokio skdrti ir skirti fonetisko ypatingumo, o dél analogisko mun-, numgintijamés (Zinkevicius, 1966, 299; Grinaveckis, 1960, 71; Grinaveckis, 1973, 172; Vanagiené, Vitkauskas, 1969, 212—214). Juk ir Gia, ir ten air wu kaitaliojasi visai tolygiai — vienos Snektos turi vienas formas, o kitos skirtingas. III. Didoka grupé Zodziy varianty su a || uw yra susijusi su balty kalby balsiy kaitos a eilés jéjimu j w eile skirtingose Snektose: ganidti ,,vyti* Nm, Lp || gunidti Auk, Lnkv || gonidti Dbk (ir gdinidti || guinidti), plajoti End \\ plujoti_.,valkiotis“ (ir plaujoti), lajus || lujus ,,greit lojantis“ (suliti, sulijo), gakcioti \\ gékcioti Rs \\ gukcibti ,,zagséti* Ds, Skd, grajoti ,.graibstyti™ || grujoti Sug, gramantas || grumantas Pnd, Skn (gromafitas Kr’), ramits || rumis (pajario Zem.) || romis, sravis | sruvis || srovits; sravénti || sruvénti \| srovénti. IV. Bene daugiausia tokiy ZodZiy su ekskliuzyviai pasirodan¢iais balsiais a ir u yra be sonanty, neturi ir onomatopéjiskumo. Pvz.: a2 ir uz, sa || su; dpé ir senyju zmoniy tradicinés tarmés Minapiai Tel8iy raj. m'gnapé (kursiy Keklio kunigaikstystéje — tarsi i§ Blesés ir MaZiulio teiginio apie kurSiy ir priisy artuma, plg. prisy ape ,upé“); Gbas Smn \) bas Sd; abaslaité Smn || wbaslaité Svné, Str; daburys Prk. |) duburjs; daburkis Akm || dubufkis Kr8 ,,duobé upéje, eZere“, gdabalas || gitbulas J, Stk; gabalinis || gubalinis Rdn (gobal'i.n'is cé.kres); gabiis \\ gubiis J, M. Valané, sugubéti ,sugebéti* Kltn; gabéta Ak || gubieta Bsg ,.deivé“, plg. gabija ,deivé, Sventa ugnis“; gabstd ,gabana“ Kair || gubind ,,kuokStas“ Sl; gabuzas Prk, Rs, J || gubuzas ,,pundas“ BrZ, Sg, kabti .mirti* Ds, Kp, Mlt || kibti, kakinti »pakankamai teikti* || kakinti ,sotinti, daug duoti*, kakoryt OG421 || kukoryt suzporyt* Vrn; kadaras J, Vrd || kiduras K, Kip, Kin, plg. dar sk@daras ,,kadaras* Ut || skiduras; kapiirna Lzd \| kupiirna ,.kupstas“ Drsk, Mrk; kasuld ,,keké“ Lkm || kusulfs,gumulas* J || kisulas; putra i kusula sustioka Kr8; krajoti ,,métyti* pr || krujioti ,rauti* Rdm; katuljs ..kutenimas* Sint, Dr || kutulps; lazgéti ,,plevésuoti® Krt || Juzgéti ,,virpéti, judéti* Tl, Sint; /@ginti Zem. J ,,kalbinti“ |) luginti »Vilioti* B; /akatas || likutas ,skuduras“ Ll, Up, Lkv, Kltn; /@patas ,skuduras* M. Valané || /ipatas Zem.; /agaminas ,,dézé kelionei ka susidéti, manta“ || lugaminas Q397 ,,maisto atsargos“ || /ugumas J; latis ,,mazas ir storas* Rgy |) /itis .,trum205 pu kojy storulis* Zem.; magéti ,,noréti* || mugéti (in dé.rbu’ nat miga ,,labai nori* Rod, Kargaudq k.); maguoti ,noréti* Vd8, Kvr, Ldk, Vik || muguoti ,,aistringam biti* zem., J; maklas ,,zioplys* Skp, Kp || mukid ,,sudribélis, kas nesusigaudo“ MI, Bsg; maSalas ,,uodas“ || masalas vak. dziiky || misulas Zem.; mazgas || mizgas Zvr, Nm; pladuka Sts; Ggr || pluduiike || pludufigé Zem. ,,palaidiiné“; plaké ,,mekSras* PrL || plikeé ,,tokia Zuvis“; plakti ,,musti* || plikti ,linus*; rakti || rukti_ ,eZeras rufka, riko t. y. auga, augo; rapikas || ropite || rupité ,,bulve“ Wr, Sv, Jdr — LKA I 161; rapti ,nesveikuoti“ || ripti ,darytis rauplétam, turéti raupu“; rasnoti ,,lynoti“ Grg, Grk || rusnéti ,.létai sroventi* Ky; ratinéti ,,sukinétis“ || rutinéti ,,ritinétit Rod, Dv; sdlig ,sulig* J, LD427, Jrb, Rs, ZZ, Ad || salvg Stl, Irb, Slv ir silig, salei Jz; stabaras \| stiburas; smaklé smazgo kilpa* J || smuklé »kilpa: Zabangos* Grv, Ln, A. Baran; skabris || skubrus »Vikrus, greitas“; stagité »arklas; Zagré“ || stigé LKA I 105. Pavyzdziy yra gana daug. Jy atsiradimo prieZastys tikriausiai tokios: a) Balsiy supanaSéjimas ar pakeitimas kitu: gabulas \\ gibulas (gubalinis), kratulps, kapirna || kupirna. Tai senas reiskinys: plg. liet. nigara || nugard || nigura (Klp) (tik 1977 metais uZraiyta Kukuliskiy kaime, nezinoma LKZ, la. mugura); b) Tolimas rySys su a eilés balsiy kaita: gab-, gob-, gub-, pla-, plo- (plu-); c) Dalis Zodziy u galéjo igauti i8 ide. *6, Minétuoju Stango, dar Endzelyno ir kity teiginiu ..7, J, m,n“ prieksa baltu u (6) dazkart mijas ar baltu a, e... tad varbit radies no sakotné@ja neuZverta o (un n) vajinajuma (Endzelins, 1951, 53). Galima manyti, kad stugé, muzgas, mugiioti, pludufke, skubrisir t. t. turi wi8 *o: Plg. J. Kazlausko (Kasmaycxac, 1962, 24), V. Maziulio (Madziulis, 1970, 16—18) teiginius apie *6 egzistavima (prieSinga nuomoné: Zinkevitius, 1980, 58—59). Ar is to *6 negaléjo atsirasti stugé (Salia stagiité), miizgas Nm, Zvr ir kt. ir dar kelios deSimtys Zodziy. Kaip kitaip paai8kinti gana daug paraleliy formy su Sakniniais balsiais a ir u? Prie tokios balsiy a ir wu kaitos yra prisidéje ir seni skoliniai, kur w : a i8 slavy *6: sabata || subata, kravduninkas || kruvduninkas (visiSkai nejtikétina, kad kuduras nuo K. Alminauskio laiky bity laikomas skoliniu, plg. skadaras || skaduras; kadar¥s \\ skadarjs ir t. t.; plg. dar analogiska atvejj: rumulais laikome savo Zodziu, © rdmaloti || rumuloti germanizmais; dar skatilé || skacivlé ir skutulé \\ skuciile). Idomus ir dyibalsio -aianalogo -uibuvimas panasiuose skirtingy Snekty Zodziuose: rdinas \\ riinas, rdinyti || ruinyti ,,biti rainam“, rdisas || riiSas, rdisti || ruisti (rdiXcioti || rii¥cioti, rdisis || ruisis), rdizyti || ruizZyti, rdikis ,sijonas“ Skdy |) rikis 8v, Vn, Grdm ir t. t. Cia dar tik tyrinéjimo pradzia. Tas a ir u toks métiojimasis pastebétas seniai, tik nebuvo kada prisésti. Jei Sia apraSomi dalykai pasirodyty ne niekai, ne véjai, tai bus tyrinéjama toliau. Prof. M. Rudzyté 1985 mety Baltistikos konferencijoje yra tarsteléjusi, kad panasiy reiSkiniy yra ir latviy Snektose, augzemnieky vonuks ,,vanagas“ ir kt. LITERATURA Endzelins J. LatvieSu valodas gramatika. Riga, 1951. Grinayeckis V. Siaurés vakary dinininky tarmiy fonetinés ypatybés ir jy raida // Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai. 1960. T. i. 206 Grinaveckis V. Zemai¢iy tarmés istorija. V., 1973. Kazlauskas J. Lietuviy kalbos istoriné gramatika. V., 1968. Maiiulis V. Balty ir kity indoeuropietiy kalby santykiai. V., 1970. Stang Chr. S. Vergleichende Grammatik der Baltischen Sprachen. Oslo-Bergen-Tromso, 1966. Vanagiené B., Vitkauskas V. Dél Zemai¢iy munir num- // Lietuviy kalbotyros klausimai. 1969. T. 11. Zinkevitius Z. Lietuviy dialektologija. V., 1966. Zinkevigius Z. Lietuviy kaibos istoriné gramatika. V., 1980. T. 1. Ka3aaycxac WU. K passutaio o6ureGantHiicKoi cuctembt racHbix // Bonpocbi 13bIKO3HaHua. 1962. No 4. Tonopos B. H. [pyccxuii a3bix / Cnopapp K. M., 1980. B. BATKAYCKAC 9KCKJINO3MBHBIE BAPHAHTbI CJIOB C TIACHbIMM 4 HU Pesiome B S1MTOBCKOM S3bIKe CyIIecTByeT HeMaJIO CJIOB C BapHaHTAaMH, pa3IM4alOUMMUCA TlaCHbiMi au u. Bce npHMepbl MOXHO DeNHTb Ha YeTbIPe TPyMtibl: 1. Cnopa onomatonenyeckoro mpoucxoxgenus: dadndti || dudndti ,rosoputb™, raresys || ruresys ,°poxoT™ Hw ap. > 2. Cuopa, rue a || uw mpou3oumo or uze. */, m, a, r>al, am, an, ar |\ ul, um, un, ur: gamalas || gimulas ,Kom, Kny6", raméti|| rumdti ,,6vtTs CnOKOiiHbIM™ H Ap. 3. Cnosa, rae BapHaliTbI C KOPHEBBIMH @ H U CBA3aHbI C YePEOBAHHeEM KOPHEBbIX T1aCHbIX a|| «|| 0: ganiéti || guniéti || gonidti ,.mporoHaTD™, sravits || srovits || sruvas ,,Tekyanii® w ap. 4. Cnopa, rue a|| uv, 10 MHeHHIO aBTOpa, NpoMcxoAHNO OT ApeBHeSaNTHiicKorO *6: gabiss || gubis ,,cnocoOusii", dbas || dbas ,cTapuinas nexKa™, stagite || stigé coxa“ H ap.