„Lazūnų tarmės žodyno“ papildymai

LIETUVIU LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS »sLAZUNU TARMES ZODYNO* PAPILDYMAI Laziiny apylinkés Snekta, viena archaiskiausiy ir savitiausiy lietuviy kalbos tarmiy Siy dieny Baltarusijos (Gardino srt. Vijés, arba Yvijés raj.) pastaruoju metu visiskai baigia nykti. 1890 m. pagal A. Pliaterio per seniiinus surinktus ir Anonimo (J. Rozvadovskio?) apdorotus duomenis vadinamojoje Laziiny apylinkéje (tuo metu jéjusioje j ASmenos apskrities BOkSto, Jarétiskiy ir Lugamény valstiu sudéti) lietuviskai kalban¢iy Zmoniy buyo uzZraSyta 3559 asmenys. 1906 m. tia apsilankes Jonas Jablonskis pats jsitikino, kiek daug ¢ia tuo metu dar kalbéta lietuviskai, ta¢iau kartu jis sielojosi, kad jau nemaza buvo ir ,,gudaujantiy“, kurie nors lietuviskai mokédami Seimose, ypaé miSriose, jau kalbéjo vadinamaja paprastaja kalba, t. y. vietine rytiniy slavy (baltarusiy arba ,,poprostu“) tarme. Todél, manytina, kad tuo metu i§ viso lietuviskai mokanéiy Zmoniy Laztiny, Didi ir i§ dalies B6kSto parapijoje dar buvo daugiau kaip 6000. Lietuvi8kai suprantan- ¢iy ir dar Siek tiek pakalbéti mokanéiy seneliy 1957 m. buvo rasta net VinkSnénu kaime, priklausangiame Vijos parapijai. Po Pirmojo pasaulinio karo privatios lietuviskos mokyklos ir véliau skaityklos dar bandé kurtis Bebrény, Daunoriij, Laztiny ir Pasaliy kaimuose, bet labai greitai lenky valdininky jos buvo likviduotos. Nemaza vietos lietuviy kultirai nusipelnes Laziinuose vikaraves kunigas Gumbaragis buvo iStremtas. Lietuviskai kalbantiems buvo sudaryta labai nepakanti atmosfera. B. Maknickas, g. 1908 m. i8 Saliniy k. ir M. Varanelyté, g. 1910 m. i8 Mégiiny k. prisimena, kaip jiems jau bemaz uzZaugusiems buvo sunku pradéti kalbéti .,poprostu“. 1952—1960 m. lietuviy kalbininkai ¢ia rado dar gana daug lietuviskai mokaniu vyresniosios kartos atstovy. Deja, laikas juos negailestingai Sienavo, 1988 m. iSvykos metu Gia berasta tik 5 gerai lietuvi8kai mokantys kalbéti seneliai: Petras Zalddkas (1903 — 1989) i§ Bebrény k., gyvenes prie Laziiny k., Bronius Maknickas, g. 1908 m. Saliniy k., dabar gyvenantis Daunoriy k., Bronius Varanélis, g. 1912 m. Pasaliy k., Jasius AviZi¢ius, g. 1913 m. Pasaliy k. ir jauniausia Filimona Varanelyte-Avizi¢iené, g. 1925 m. Pasaliy k. Lietuvi8kai suprantan¢iy ir dar Siek tiek pakalbéti mokan¢iy seny Zmoniy yra gerokai daugiau, bet jie savo tévy kalba jau per daug uzZmirse ir kalbininkams i8 jy maZa naudos. Kalbos leksika, arba zodyna, inventorizuoti visada nelengva, nes ji yra neribota, jtakoms atvira ir pastoviai kintanti sistema. Todél uZfiksuoti absoliuéiai visus 160 esamus, buvusius bei galimus kalbos ar tarmés ZodZius vargu ar iS viso jmanoma. | atspausdinta ,,Laziiny tarmés zodyna“. V., 1985 (toliau LTZ) pateko tik iki 1982 m. autoriy surinkti ZodZiai. Ta¢iau autoriai Cia ir toliau kasmet lankydamiesi rinko j minéta Zodyna nepatekusius ZodZius ar jy reik’mes. Ypaé nemazas ju pluostas susikaupé 1988 m., kai medziaga Cia ilgiau buvo renkama pagal Europos kalby atlaso programa, skirta leksikologijai. Papildymus sudaro daugiausia jau ankséiau fiksuoty ZodZiy (Saknu) formos ir reikSmés vediniai, kurie nebuyo pateke j LTZ. Tai prieSdéliniai dariniai (pvz.: pasi-agrastduti, papa-akéti, pri-miklyti), priesagy vediniai (pvz.: -audinéti, -musdjti, malkété sf. dem.1, médlkiné sf., rietuvélé sf. dem.), semantiniai, arba reikSmés, dariniai (vertiniai) ar vediniai (pvz.: baronditis ,,perkiino oZelis“, broliikas ,naSlaité“, dégintis ,,ieSkoti erzily“). I LTZ yra nepatekusiy sangraziniy veiksmazodziy (pvz.: gyvéntis, pasinoréti, tasftis) ir atvirkStiai - LTZ uZra8yta tik sangraziniy veiksmazodZiy, bet néra nesangraziniy (pvz.: dakldusti, priskandalyti, dazinoti). Pasitaiko kitokios darybos esamojo laiko formy, pvz.: defiga, grista, klempa, kliudzia, minkia, mifkia greta LTZ nurodyty defgia, griiva, klimpsta, minko... Vienas kitas veiksmaZodis uZraSytas su nesutrumpéjusiais prieSdéliais, pvz.: apimiti (Apijama lakstis, apijama [kolorado vabaly] kap viiogy, a¥ raudénoz biilbos Psl.), azusinti (Tep katy gyvuonifi paSiny azuspniau Psl.). Dél tarmés nykimo ir glaudziy kontakty su slavy kalbomis dalies Zodziu svyruoja kamienas (pvz.: graztavas, skiet¥s, Zibankstis, plz. LTZ graztivis, skiétas, Zibanksté), skaitius (pyz.: matavjlai, salota, plg. LTZ matavjlas, salétos), giminé (pvz.: ésliai, stotyva, plg. LTZ éslés, stot}vas). Uzra8yta nemaza Zodziy, besiskiriantiy kirtio vieta, pvz.: boikiis, -i adj. (4) (Oi boikis berniikaz bivo Psl.), éeraunfkas sm. (2) (Kinigas Zindj, sto Gnas éaraunykas Psl.). dziédai sm. pl. (2) (In dziédy gi gatavija vdlgye geraii jau Bbr.), keturnytis sm. (1) (Ketiirnycis itai vadzinos Bbr.), merkavoti (Jaigi jiis tep mitsi merkavdjat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis gelténa, grazi Psl.), pifkdyti (Ariélky reikéj pirgdzyc, o grasy nebiwvo Bbr.), restinis, -é adj. (2) (Nubégo restinis autdbusas un Jiirotiskes Psl.). visokis, -id pron. def. (4) (Riko ir ritko mani: ir baliavpkai, ir niéméai, ir visokia chalerija Psl.), zakristija sf. (2) (Pilna zakristija ti béby Psl.), Zvaigidé sf. (2) (Zvaigidé kaktoj Psl.). Atskirai minétinos j LTZ nepatekusios jdomesnés Zinomy ZodzZiy formos ar ju vartosena, pvz.: abidvép ad. (Manip gi abidvép dukterép masinos savos: ir vienap, ir kitap Psl.), arklitoj instr. (O tep arklitioj vazingja, rovarais vazinéja Psl.), tavo ne bédd ,,ne tavo béda“ (Tavo ne béda, a¥ méku askalbéc Sunj, Stmes nelds Psl.), pribiitas, -a ,atvykes“ (Cia visi Zmonés pribitci, svecimi Rbr.), jiemiem (Insake jiemiem Psl.), radusps ,,radesi* (Visékiy familijy bivo radusys Bbr.), prieg Sventiemjiem (Sifgo i po tém gi nimiré un visi Svintitju, prieg visiem Svintiemjiem Psl.), tamifi in. (AS jimi umpilsiu poperdlin tami vuozZuolinés karés Psl.) kaliep * Toliau pateikiamy pavyzdziy ra8yba ir santrumpos (pvz.: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl ir kt.) yra tokie pat kaip ir LTZ. [zangoje tia pateikiamos ZodzZiy formos su iliustraciniais sakiniais toliau Zodyno papildymuose nebekartojamos. Nekartojami ir naujieji skoliniai, pateikti be sakiniy. M1, Lietuviu kalbotyros klausimai 29 t. 161 ad. (Kaliep maski Sunyciai Gud.), senépip al. (Sendpip a%eik, mdZa anas tau rassakis Psl.). Vartojamos savotiskos jvardZiuotinés empfatinés formos, pvz.: kitasai nom. Ur dziédai biivo, vienas ir kitasai Uos.), kinigojo gen. (Reikia klausyc kinigojo Psl.), udavdj nom. ,,naslé“ (AS udavéj gi buvaii tris [metus] su pusi Psl.). Minétini ir jidomesni j LTZ nepateke frazeologiniai junginiai, pvz.: an visds Salyos ,,labai smarkiai* (Jai reikia réke un visds galvés, kad ana girdét kij Psl.); an véjo ,niekais, veltui“ (Ot ir visa razlais un véjo Psl.); a¥ ausiq imtis ,labai nustebti* (Anas kap pracités pro tavi, tai tu az ausiij imsies); az Zivaty rinktis ,netverti i§ juoko* (Anas kap pracitds iz gazétos, tai visi at Zivaty, rankas Psl.); pabucitioti prabajy ,,nicko nerasti, rasti duris uZrakintas* (Pabuciavai prabdjy ir namé Psl.); do chalerija ,,daug, atsakanéiai“ (Lasiq a(Z)sivedé da chalérija Psl.); dant}s midrascies ,,proto dantis“ (Duncjs midrascies, més sdkém Psl.); duoti prikiiryti ,,duoti pylos, ikyriai pulti* (Duds prikiirye any [uodai], nepamiegdsi Psl.); Diévo karvdite ,,boruzé™; ir diiko nebiiti ,.nieko nebiti* (O moméz dukterés ir diiko nér Psl.); ciélq maisq ,labai daug™ (Priiitarijau jumi ciély maisy, ciély maisy priiitarijau, primelavaii Psl.); kdutis dvacia ,,spardytis“ (Arkl}s kdunas dzvaciu Psl.); kap éebatas ,,visiskai* (Sakai, dufnas kap ¢ebdtas Psl.); kap ce?tas ,,be galo“ (PartizOnai géré kap Certai Psl.); kap kacérga ,,nevikriai* (Kam dnas [kuinas] man, tisia Kéjas kap kacérgas Psl.); kap zvanai ,,skambiai* (Kap bitvom Pasaly, tai biilo giemam kap zvanai Psl.); kap Zvéris ,,verZliai, greitai* (Arklfs aima kap Zvéris Psl.); ran nueiti ,,pasituStinti* (Zivati syla, éran nenuyeisi, tep ir smefcis Psl.); pirma galva an karkizés ,,pusamzis Zmogus“ (Dar nesénas — pirma galva un karkizées Jsk.); nug razumo nuvaryti ,,prisvaiginti* (Kap dau pamaku galvon, ir nug razumo nuvare, o Petriuky i ty Psl.); nug mazaniq dienq ,,i8 mazens, i8 vaikystés“ (Tai any nug mazani dzieni mokéj, nu bécios kalbéj Uos.); lieZuvi turéti ,,mokéti kalba “ (Vot kiek lieZiviy tur — kéturis lieZuvits — ir Pasaly sédziu Psl.); pirmdj polka »pirmasis Sokis“ (Svdtu pirmdj éerka ir pirmdj pol’ka Psl.); strukas lieZuvis kai kalbama apie ,,zagiinus“* — Laziiny tarme kalbanéius (Strikas lieZivis miis, toli nenuveisi Jsk.); vyZt daiiZtas ,,apdujes, keistas“ (Anas tokis kap vyiu daiistas Gud.) Dél kalbos pamirsimo ir glaudaus kontakto su slavy kalbomis pasitaiko daug ivairiy hibridy, skoliniy, atskiry garsy svyravimo, pvz.: baraznda sf. (4), plg. ezia (Ur itoj barazna, nér az0s, 0 kad biit gi aza Psl.), bébocka sf. (4), plg. boba, bobulé (Bobocka, rassakai mimi skasky Psl.), Olena sf. (1) ,,kaulas“, padasva sf. (4), plg, padas, padébniai ady., plg. padabnas (Giema kap baciuska paddbniai Psl.), ponediéinykas sm. (1), plg. panediéinykas (Dar moZa ponediéinykan saké Psl.), sakaras, sacharas sm., plg. cukrus (Sakaro gi nebivo, ito cukro Bbr. Aspylé viogas sdcharu Bbr.), saroka sf. (2), plg. Sdrka, susim adv., plg. sausiém, sausim (Vo, kad pasako, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviéZickas -@ adj. (3>), plg. SviéZickas (Sviezicki paiitai, gdrdiis Psl.), SéestlPvai, Séeslfvai adv. (Jau sudzievia Séestlivai Psl.), udaiicas sm. (2), plg. udaiidius (Itai udava su udauch apsizanijo ir dar radaiisi aX juoseii Psl.), z6ratka sf. (1), plg. zdaratka. Nemaza jy dalis yra aiskiis okazionalizmai. Vienas ilgai lietuviSkai nekalbéjes joskiniskis (Samuselis), norédamas_pasakyti 162 Zodj arklys jam pridéjo Zirgo Sakni, pasakydamas: Zirklps ir kumélé, bet Sia toliau tesé — Nivedé arkliis ganye Isk. Ménesiy pavadinimai dabar daugiausia yra vartojami slaviski, nors dalis Zmoniy Zino ir lietuviSkuosius atitikmenis, pvz.: saiisis sm. (2) — sticnius sm. (2), vasdris sm. (2) — litttasai sm. (2), kévas sm. (1) — méréius sm. (2), balafidis sm. (2) — kyiétnius sm. (2), gegizé sf. (2) — méjus sm. (2), birzélis sm. (2) — ceFveus sm. (2), liepas sm. (1) — lipeus sm. (2), rugpjtitis sm. (1) — sérpnius sm. (2), rugséjis sm. (1) — (v)zZésnius sm. (2), spalis sm. (2) — padziérnykas sm. (1), /apkritis sm. (1) — listapédas sm. (2), gruéddis sm. (2) — gridnius sm. (2). Papildymuose pateikiamy naujy Sakny Zodziy ar jy reiksmiy palyginti nedaug. I§ ju didesné dalis yra skoliniai ir daZ%nai dubliuoja lietuviskuosius. Tai gerai matyti i§ nuorody j LTZ esamus Zodzius ar jy reikSmes. Pagrindinés formos pateikiamos tik naujy veiksmaZodziy (priesaginiy vediniy ir skoliniy). Kitos jvairios prieSdélinés ar sangrazinés formos, isskyrus viena kita nesutapima, yra pavienés ir paprastai nesiskiria nuo analogisky LTZ dariniu. Pirmiausia pateikiama lietuvi8koji leksika, t. y. ZodZiai su lietuviskomis Saknimis. Kartu taip pat dedami ir nedaug pakite tarptautiniai zodziai ir seni j literatiring kalba jéje skoliniai. If viso Sia leksikos dalj sudaro apie tris penktadalius visu papildymu: abi kuris (hibr.) pron. indef. bet kuris: Atvazudjit subatén vot abi kurén Psl. pasi-agrastauti kaip Ik.: Amd sédan pasagrastdue Dnr. papa-akéti visa apakéti: Zydzitinai jau papaakéji bul’bas Dur. Kumpuosa jau visa papaakéta Dnr. ambolatorija sf. (1) ambulatorija: AX jau i¥ ambolatorijos bégu Psl. amérika sf. (1) gério Salis: Negodni tj Zménés, cionviikai amérika Psl. amerikénas sm. (2) plg. amerikOntius: Vaikai amerikénai, tj gimj Bbr. an praep. su gen. pagal: Ne sénas, dar grazis un jo méty. Pranikas grazus un jo méty Psi. apsiavimas sm. (2) kaip Ik.: Apsiaiic, tai briingus bivo apsiavimas Bbr. pa-ardyti iSardyti: Paardzjc skdra mdina, o tadit pastatai kad néri Dnr. pasi-ardinéti paarti, praarti: Kap pasardzinéjo perdzién, tep, sako, nata peciai sépa Dnr. pasi-arti paaréti: Dave ir berniku kijsni pasdre, kad prijuikt Dur. raz-Arti (hibr.) suarti: Néra a26s, a kad bitt gi aza, o taigi aza razarta tj ir tj Psl. artysis, -i adj. (2) artimas: Pastaté cionsiikos tai galafi artysian Psl. papa-A8trinti visa iSgalasti: Kalviep papadstrino visa: ir peiliis, ir pidutuvus Dnr. aitomas sm. (1) atomas: Ir dt Gtomas, visa (potvynj) Dziévas visa kab déu, tep ir Gtomo nereikia Psl. nusi-audyti nusiauti: Nusiaiidai gi jau tv, ké stévi kap stulpas Dnr. augdinéti, -éja, -éjo augti. ap-augdinéti apZelti: Kap rufkos apaugdzinés, bétas bis Zmudj Psi. at-augti 1. kaip Ik.: Nugirina (raga), pakél' atduga, bilva su vienu ragi Psl. 2. kaip Ik.: Apédé (sodus), ir nebivo lakst®, ale atdugo Bbr. i 163 az-dugti 2. uzskresti: Kaminas azdugo stiodziais Psl. aukStas, -& adj. (3) 2. Zymint kokybe: Balci miltai, pirmojo sérto, dukSto sérto Dnr. aukiiné sf. (1) Zr. alkiiné: Tai kad gréps aukiiném itep vo Psl. panusi-aiiti visiems nusiauti: Per pievy any ajo panusiavi, basi Dnr. papa-dusti visa iSausti: 7k Velvkai visa jau bivom papadudi Dur. avarija sf. (1) kaip lk.: Manim stinas avdrijoj numiré Psl. avytinis, -€ adj. (1) avies, aviu: Avytiné mésd Psl. az praep. su gen. 11. paskui, i§ paskos: Kdrves ganyc reikia aic ir aic az karviy Jsk. iSsi-badziéti prasibastyti: Issibadzidjo pernakc, daba? miégma Dnt. paiS-baidyti visa iSbaidyti: tas séténas vistas paisbaidé Dnr. baidlyvas, -a adj. zr. bailyvas: Baidljvas dnas viso bijo. Baidljvas arklys, insibaidé ir raznesé Psl. balanda sf. (3°) kaip lk.: Sipo duds, balandds itos Psl. pa-balnoti kaip lk.: Arkljs jai pabalnétas, séddi ir joj Dur. baltas, -A adj. (3) 2. brangus: Paz bdltas selas sédéjau ir savas kalbas kalbéjau Bbr., Bzm. pra-balti kaip Ik.: Papilia un drébés pelang ir tadi un dernés, kad prabalt Bbr. baronaitis sm. (2) perkiino ofelis: Barondicis 261j séja Psl. pais-barstyti visa iSbarstyti: Kap nedzrisé maiso, tep ir paisbafsté griidus un kelio Dnt. pa-barSkinti pabelsti: Pazdairai, kas tj pabarskino? Dnr. i$si-barti refl. Zr. iSbarti: Kap any i(s)siboré, tep daba¥ nesuveido kriivon Dnr. prisi-bédavéti 2. refl. prisiaimanuoti: And ndta prisbéedavéjo po béciai Dnr. i8-bégiéti kaip Ik.: Vaikai kap ragi izbégidjo Dnr. in-bégti ibégti: As pirkion inbégau, kacérgy émiaii ir begdm biidés Psi. nu-bégti 4. greit nuvaziuoti: Nubégo rescinis autobusas Jarétixken Psl. pad-bégti 3. atvaziuoti: Atveza if Lazény, un révaro padbéga ir petka Bbr. beldinéti, -éja, -éjo belsti, bildéti. at-beldinéti atbildéti, atsibelsti: Nu niéméai adbeldinéj ir selaz dégino visa Psl. bernikas sm. (2) 3. nevedgs bernas, viengungis: Nebivo Zmonds né, ne, bernukit vo tep ir gyvéna Psl. berZikas sm. (2) dem. Zr. berzys: Berziikai ir cionwiikai yra Bbr. pa-bezdéti pasmardinti: Kap kadi dnas ir pabezda Dnr. pri-bezdéti Zr. prisibezdéti: Pribezdéjo, ainé ndsj veFcia Dnt. pa-blaskyti nuplukti, isbrukti: Jaa visis lintis tadi bivom pablaski Dur. prisi-bliauti kaip Ik.: Manos karvés prisibliais negirdzytos Dnr. pa-bliiznyti pakalbéti nieky: Anas négal' biic nepabliizniji Dnr. blogybé sf. (1) kaip Ik.: Ir visdkias blogybes pragyvenai Dnr. blogyn adv. Zr. blogas 1: Nu gerésnis kisni, bo ne blogjn aima Psl. pa-braidyti kaip Ik.: itas vaikas neixtrivés nepabraidj po tindenj Dnr. brazdas sm. (4) kaip Ik.: Reikia pjduc kap brazdas rafdasi Psl. az-brinkti pakilti: [sminkyta diona a¥brinko Dnt. 164 pa-bristi kaip lk.: Pabrefdz' tj kysnj, pazdair, kas tj gul' Dnr. brolitikas sm. (2) naSlaité: Brolitkai cik #$dz' darzaly Psl. bronchitas sm. (2) kaip Ik.: Nu a jiis nuk ké gérét, nug bronchito? Psl. briikSterti, -ia, -é igilti: Nu Odzina, brat, briksters, sucinsi kap kalada Psl. prisi-bidinti kaip lk.: Négaliu jo prizbidzinc, naéta miéke'! Dnr. bulbaviena sf. (3) plg. bulbiena: Makryéa kldjasi apacidéj kur bul'baviend Bor. birbalka (hibr.) sf. (1) burbulas: Vérda, lif burbalkos Sokinéja Psl. burokélis sm. (2) valgomasis burokas: Tai raudénus burokis vadzina burokéliais Bbr. an-biiti kiek pabiiti, pastovéti: AZ vaik@% neunbis manim ito kundziiiko Ps\. in-biiti 1. iSlikti gyvam, iSgyventi: Tada az néméy neinbisi, a(2)strélis Psl. 2. pabiti, iSkesti: Oijé kap aima kdrvés kakariizon, tai né rédos né kokids néra, negali inbiicie Psl. pa-biiti 3. atsitikti, pasitaikyti: K@lai i(5)siméko, visa pabiista Bbr. buza'sf. (2) 2. burna: O ki, sakail, maz jau buzon duds, kat papraxfsiu Psl. cakoti, -oja, -ojo cikséti: Mdza ku? cdkoja &ésai Gud. charakteris sm. (1) kaip lk.: Visi un vieno charaktaro vaikai kap Gabdatai Psl. cikt interj. kirtimui Zyméti: O u2fs i(§)sttimé gdlvy ir cikt man birnon Psi. pa-ciukoti pacypséti: Any (visteliai) lif kisnj paciukoja Dnr. cukriné sf. (2) cukraligé: Cukrini sifksta t6j, kuri a¥ jaunikio Dnr. Seplf¥s sm. (4) plg. cepela 1: Mdika pavadino éeplii, éeplis Gud. Sian6j adv: Zr. cianai: Jaw nesnéri ciandj biicie, jaw send dzirbuos Ps. Gianuikai adv. Zr. Giondika: Kab ras itep &enuikai, ku?akai brukavéjom iilyéias Psi. prisi-tiunéti prisityléti: Dds jau prisciiinéjau Dnr. Sitnti, Cifina, Gino tilti. pri-titnti pritilti: Sako, kap atvazdéu BokStan, priciiino, jau negieddj, jaw nucicho, bijéj bokséoniq Psi. apsi-dairinéti 3. refl. prizitiréti: Daba? reikia ir mony jdju apzdairinéc Dur. iS-daryti paruosti: Reikia paljno izdaryc Psl. daiisos sf. pl. (4) atograzos: Zijses béga un dausi, un Silto déikto Psl. at-dauzdinéti 2. muSimu atkirpti: Mandm drkliu karéis ce?tas papyné, reikia iskifpe, ale nékerpa, akmenit: addauzdinéja (f\k.) Psl. dauvinéti, -éja, -éjo Zr. dauzdinéti. per-dauZinéti Zr. perdauZdinéti: Prisdko vienas kitém nepérdauzinée tuFgo Bbr. an-daiiZti 2. ismeigti, ikalti: UfAdauza Zamén podlky ir ima vadzias Ps). pain-daiiZti daugelj ikalti: Paiftidauza kuolaliis ir tad vaikscioja (meta audekla) Bbr. paaz-dédinéti uZdangstyti: Un Ziemds reikia pirkditéj visiis lungeliis paaidédinéc Dnr. insi-dédinéti refl. zr. indédinéti: Sakélés, kuF Spulid inzdédzinéja Psl. degas, -nti part. 2. iimus: Degas arkifs Psl. déginti 4. biti karsta dél kino kar8vio: Dégina visy ir gélvy dégina Psl. 5. ref). ieSkoti erzily: Kumélé déginasi, kumelidp néri Psl. 165 az-dégti 3. jdegti: Azdégj ridas visas Psl. in-dégti jkaisti: Taigi pridega kusnj pécuj (duona), kap mocnai ifdega pécus Bbr. insi-dégti uZsidegti: Stiodziai reikia ixtrindzinéc, bo insidéks kamini, a(2)sidéks pirkia Psl. ‘ paaz-dengdinéti daznai uzdengti: Any avurkivs un nakeiés paazdingdzinéja Dnr. defigti, defiga, -é plg. dengti 1: Tadiv saudaiz defiga Dnr. ap-difigti apdengti: Abdenga Saudais ir kréiky paddro Dnt. az-deiigti 4. uzdrausti, uZdaryti: O kap dazinds vlascis, da jimi a¥dinks ity, kaplyéy jiisix atdinks Psi. dengtiivas sm. (2) dangtis: Dingtuva kéc ki apdigdzinéjam Dnr. dengtuvélis dem. (2): Reikia dingtuvelitt apdifige pieny Dnr. déti 9. skirti: Gpvi azimdé (uz javy i8ganyma) ir Strafy déjo Bbr. az-déti 5. uzZgesinti: Papriléjau undenio, GFsta akdéjau igni Psi. pasi-déti 5. refl. paziuréti: tas firmanas padzdema-nimiré, gul' negyvas Psl, dezert¥ras sm. (2) kaip Ik.: Azémé tos dezertyris Psl. diémedis sm. (1) kaip Ik. diemedélis dem. (2): Diemedélis dugo tj Psl. dienav6ti, -oja, -ojo (hibr.) dienagoti: J vakardja ir dienavéja Jsk. diészin adv. neZinia: Atseis ar neatseis, jati dzié(z)zin Psl. Dieviliau botiiliau interj. (nuostabai reiksti): O t7 gi bala, Dzieviliau bociiliau! Psl. pais-dirbinéti viso prigaminti: Jr ko Jémp nér paisdzirbdzinéta! Dnr. pér-dirbdinéti Zr. perdirbinéti: Nu ale méza bérdirbdinéj cid Gnas Ps. da-dirbti (hibr.) pabaigti dirbti: A¥ paskrébuska, bocia skrebéj skreboj ir kdjy nedadzirbo (nes Slubas) Psl. i$si-dirbti 5. refl. susitepti: Kléj skarééy un stalo, kad stalas nei(§)sidzifpt Bbr. pra-dirbti iSleisti: Pasiimi riblj ir pradzirbi Psi. dirigiotis, -tiojasi, -dvosi svyruoti: Vilkai kap azididzia medzj, tep at médzias dirigtojasi Psl. pa-drabstfti iSkapstyti: KuF itai ragéta, vistos daFéy padrapsté Dnr. paapsi-draskyti daugeliui apsidraskyti: Any (vaikai) kap lif siveima kriivon, tep paapsidrasko Dnr. draiigas sm. (4) (nj.) kaip Ik.: Nu draugai jo suvazayj Psi. dryZinis sm. (2) jrankis iSpjauti graiztams: DryZinin pjduna ravélj ir déma dugny Psi. dukteris sf. (3°) Zr. dukté: A¥ po bocitt Varanélio Mikaldjo dukteris Psl. paan-dioti atiduoti, iSdalinti: Jat and dikteris paafdau az jaunikio Psl. parazdioti (hibr.) iSdalinti: Miléuskasai (zeme) tai li¥ parapkém parazdave. Jai any slizijo, tai jiem parazdavé Bbr. prisi-dioti 3. refl. uzderéti: Tadi ciej lindicei ka(p) prizdioma tep nata gerai Bbr. susi-diioti vaidentis: Sake, suzdavji bitvo gaidzjs Bbr. paaz-dignyti visur jstatyti dugna: Paazdignijo visis kuodziis Dur. 166 pa-dvésti kaip Ik.: Nebi, dabar danas (telias) nepadvés Dnr. dvilkt interj. staigiam judesiui reik8ti: Un ti um pievos nuvéjo, itai visi dvilkt i nuvéjo (fotografuotis) Psl. dvynys sm. (4) plg. dvynykas: Dzvyniai bio any. And turéj dzvyniis Psl. dzaii interj. varpeliy garsui zyméti: Ech va%ioja jau dnys — dzaf dzaf dzan, kap jau Zino, kur mefgos yra Bbr. i8-dziiiboti 3. issiurb&ioti, i8gerti: Pakysni ir izdziitbojom tep més tit vpny Psl. diiovindinéti, -éja, -éjo dziovinti. pér-dziovindinéti perdZiovinti: Nesudziiivo kap kaftas, reikia pérdziovindzinéc Psi. pais-dziovinti daug iSdZiovinti: Dabaf tai néra bédés, paizdziovino ir véZa Bbr. pér-dziovinti dziovinti is naujo: Reikia pérdziovindzinéc siény, ne ku* désies — pérdziovinsim Psl. pra-dZiovinti padZiovinti: Pradziovinam rugiis ir malam Bbr. éch interj. pasigéréjimui reik8ti: Ech vatioja anys, ku? mefgos yra Bbr. at-eidyti 5. iSeiti: Kap ataidém iX pirkios, tep pakavolki atpjéu ditonos ir dau Psi. ap-eiti 6. aptekti: Kifmélém apéj sédas, niéko nepadarém. Slyvas visas apéj, visa ¢ysta apéj kifmélés Bbr. at-eiti 8. pasitraukti, nueiti: O bdba lafda: ataiki, sako, ir kriicinén dau kulokix Psi. da-eit 5. nustipti: Un Velpky kap aSpjéu (kumpi), tep ir verSis daaijo. Un Azigavéeniy azdugo, o un Velyky ne. Ir verSis dadjo Bbr. i$-eiti prasidéti, uzeiti: Pradéjom gérc, kap vaina isaj, kap bolsevikai atdj Psl. nu-eiti 6. moraliai nusigyventi: Daba? svietas nuvéjo Psl. pa-eiti 4. paskesti: Pie trjs paéjo. Trjs vaikai paéj itam priidi Bbr. pér-eiti 5. pakeisti stovykla: Bivo péraji SASozdésim tisecy nug balieviky (pas vokieéius) Psl. raz-eiti 6. atsitikti, ivykti: Nu vot itep bivo, tep razdjo Psl. ésliai sm. pl. (4) Zr. éslés: Esliai padarjta nug katuko Psl. ap-ésti 2. apnaikinti: O miisius sods apédé ndto, ir nebivo laksti Bbr. papa-ésti visa suésti: Visa jau papaédé: ir Si@ny, ir Saudis Dne. fikusas sm. (1) kaip Ik.: Zara ik lubom bus fikusas Dnr. gailestis, -ies sf. (1) gailéjimas, uZuojauta: Kap gdilascies nér, tep nér ké verke Psl. su-galvéti kaip Ik.: Niéko dnas nesugalvéjo ir nesugalvés — kap bio, tep ir liks po sendm Dnr. at-ganinéti atganyti: Vienas pastjrus gdné, o més kaleiky adganinéjam Jsk. uZ-ganyti kaip lk.: O tadi ci@ly vasary gano, du pudi uzgano Bbr. pasi-g§sdinti 2. refl. iSsigasti: Kap any usvydo, tep vis) pasgazdzino ir panubégo, paskopé visi Dnr. uisi-gasti iSsigasti: Alne u(2)sigundait, kap trieksterai durim Dnr. gaudytis 2, refl. painiotis: Oi suiku bivo pragiirincie poprostu, gaudais lietiiviskai vis Psl. 167 aisi-gavéti refl. Zr. aZgavéti: O a(Z)sigavéc un Azugavéniy reikia Bbr. geltonavétas, -a (hibr.) adj. (1) geltonokas: Geltonavéta morkva téj, ruda tumsésné geltonavota Psl. pais-gérti 2. po kiek iSgerti: Kap cik paizgera tep ir skdunasi Bbr. gesyti 2. duoti garo, bombarduoti: Araplanai vis skrafida, kisnj abdairé Zmoniqi, balsevSky ir géso Psl. giedodinéti, -éja, -éjo giedoti, dainuoti. at-giedodinéti giesme atitarti: Anas azgieddj, 0 and adgiedodinéja jam Psl. at-gied6ti atsakyti giedant: Jr vél aZgiema and, o itoj adgiema jam. Kap nor tep atgiema. Kap jdm papiola, tep adgiema Psl. ai-giedéti 2. paskelbti: A/' svabédy azgieddjo balsevpkai, visas frontas, po visy fronty azgieddjo i fsid Psi. pri-gied6ti visaip iSsigalvojus giedoti: Jr prigiema visdp ti anas Psl. susi-gifiéyti kaip Ik.: Any suzginéijo, o pie kij, paci nezZinat Dnr. pasi-gifsti 3. pajusti: O kq pagifdot tadi? Psl. pa-gyti kaip Ik.: Kap pagija, pdts (Sa8as) nuslupa Psl. refl.: Sasas kap pazgis, pats nuslips Psi. gyvénti 5. tverti: Gi judkas, négalim gyvénc iz ito judko Psl. gyvéntis refl. Zr. gyventi 1: Kap gyvénasi tdu, kas girdécis? Psl. su-gyvénti 3. gyvenant jsigyti: Su juoj and bérny sugyvéno Psl. gyvuonys sm. (3*) Zr. gyvuonis: Gyvuonj's nata sépa,. Tep aS kafty gyvuonin paSing azusyniau Psl. pri-gébti apgaubti, pridengti: Prigdb! tu jq kuoj, kad nesusait Dnr. az-grauti 2. uzdéti: NéSa ki uzgrévi un kaklo Psi. grazéti, -éja, -éjo kaip Ik. pa-grazéti kaip Ik.: Pagrazéjau kisnj, pajaunéjau Psl. graZtivas sm. (2) Zr. graztuvis: Nebivo kndliy, alé siké gryxtuvi ir tadu kuolalits k6lé Uos. grebézdas sm. (2) grebéstas: Tadi ituos grebezdiis primudzinéjo Dnr. grebéti, -dja, -djo Zr. graboti: Grebdjom ir vézém, bo visa saiisa bivvo Psl. nusi-gréZti nusisukti: Agdtos diéonos padema — véjas nizgriZa Sénan Bbr. uz-gritbti 2. paimti: Juos dzémé, paveléj visus tijaiikai, neizbégo, azgriébé balSevykai Psl. griditi 4. pulti: Niékali per ty vijany nepéraisi, pimpés présta un galvos griina Psi. ap-griiiti 4. atsigulti, uzmigti: Girtaz buvai, abgruvaii mieguf Psl. in-grititi 2. jeiti: Bivo keturi (vokietiai) selon ingrityj Psl. paaZgriiti daugeliui uZgriiiti: Itos dudbés jau suvisix paazgriyi Dnr. par-griiti, pargridista Zr. pargrititi: Da? géra top, kdlai nepargrista, kap pargriiva, gil’ Bbr. grobti, -ia, -é kaip Ik. ap-grobti sugrobti, sau suimti: O Jurikas (ponas) tai dpgrobé zamj ir jait un tolerq pafdavé Bbr. 168 pasak@rius, -é (hibr.) smob. (2) pasakotojas: Itai tas pasakérus, kur melioja visa Psl. paskrebiikas sm. (2) pagrandukas: Paskrebiikas, jau itai pasliédniasai_vaikas Psi. is-pasnykauti i8biti pasninkaujant: Blo, visy pasnyky iSpasnykayj, lis un Vel~ky atsigavéjam Dnt. pasukos sf. pl. (1) Zr. pa’ukelés: Pasukos jau itai, niait, pasukos, ky Suktoja Psi. pitalas sm. (3°) 2. karvés gimda: Més vadzinam pdtalu. Bista, kdrveip patalas iSaima laukafi Psi. pautditis sm. (1) peras: Jai kap ixduga jaund bite, nata tadi pautdicius déma Psl. pavakariui ady. j pavakarj: Ganyc nemoznéj, kab diioma (uodai) iZ ryto albo pavakarui, tep neinturési, izbéks Psl. pavifS praep. su gen. virs: Pavir§ undenio plikauja paukfrus Psl. pédélis sf. (2) dem. Zr. 2 pédas: 2. pédsakas: Paméc' mdn choc saviis piedeliis, chot savus Zodeliiis, kada as pédeliiis skaitytau momittj iimindzinétau Drv. 4 pef prt. su kas ekspresyvumui reikSti: Vaikai atvazitioja Sei tei ir biega, Zinot kas per vaikai, dabaf vaikai nato... Psl. pérti, péria, péré muSti, veléti: Apmukinam ir tadic kultuvém périam Bbr. pésti: adv. pestiomis: AZ gi cidngle aimi: pésti, 0 nii nuvazZavaii un révaro Psi. ap-péSti apipesti: Kap tu mani ési su plinksnom? — O kap as té appesi Psl. piktas, -a adv. (4) prastas, blogas: Tai géras Sonas, o itai piktas Sénas (medZiagos) Psl. az-pildinéti uZpilti, uzZkasti: Da mand momilé, da mand radnickéj, da jau gi axpildzinéjam tavi, da jaiigi nei§aisi (r.) Drv. pad-pildinéti (hibr.) barstyti: Salietru patpildzinéjam bul'bas Dnr. pilnas, -A adj. (3) 6. netruktinas: Dzvidesim traji métai bivo nepilni Psl. pilnickas, -a adj. (3°) pilnutélis: Ni pilnicky viédry prildidém (pieno) Dar. in-pilti jpilti: O tadukai un rytéjo milty impila Psl. i8-pilti 3. iSmusti, i8berti: Jr dégino ir iSpyté visy véidy SaSais Psl. su-pilti 2. iSmuSti, i8berti: Kap agudnom visy sipilia drabnickai Psl. pynélé sf. (2) dem. 3. mastelé: Tadu jau skarudéy dzirba, papina pynelas Bbr. raz-pinti (hibr.) pinant perskirti: Un rédo (skyrimu) raspyniau kasds Psl. su-pinti 3. supainioti, sumai8yti: Gali supinc, reikia atsilsée adzynds dzvi Psl. atsi-pifkti 2. refl. iSsipirkti: O itas dixkart kimigas rédas, kij nok smefcies atsipifko Psl. raz-pirkdinéti (hibr.) iSpirkti, pirkti: Nu tadi gi vistem saké, kas tiri mésy raspirgdzinéc Bbr. pifgdinti 2. gaudyti: Lapé nata vistas pifgdzina Psl. at-pitkti 2. nupirkti: Se/dj bivo Sniiiras tokis (Zemés), bivo atpirkj (iS pono) Bbr. ak-pifkti 2. nupirkti: Ponas biwvo jémj lekdjy, kad visa jam paduodinét, visa éPsta, kad dudvot, jam kit aspiFkt k@ tép Bor. 175 i8-pifkti 2. iSmokéti nustatyta kaina: O kiekkaft azimdeé (gyvi), 0 bocid su momu ik vainai isperka, addirba ar tj rubli ar tj di Bor. pad-pirkti (hibr.) plg. papirkti 2: Gaspadinios itos padpirktos bivo Psl. pirses sf. pl. Zr. pirSys. pirSt@lis sm. (2) dem. Zr. pirStas: Vaikiep dabar maskicki pirstéliai Dnr. i-pjaudinéti 2. iSskirstyti, apmatuoti: Ttai Polséis futaris kad ixpjaudzinéjo Bbr. ap-pjauti 3. papjauti: Sugdw barondici, appjévé, pockas isriftko (ps.) Psl. in-pjauti 2. atpjauti: Tada as jam impjéviau tep kilagramy pie triz dionos Psl. pjudyti, pjido, pjadé kaip Ik. pa-pjudyti kaip Ik.: Emé pats papjidé jij Suni Gud. plausdinéti, -éja, -éjo plausti. is-plausdinéti iSplauti: Ztep vo néSam in ipés ir ixplauzdzinéjam, kap jau &ysta bitiip, kap pelanq nebiit Bbr. pliauSééti, pliaiiStia, -éjo (hibr.?) pliaukséeti: Pliausei pliauséu pliauscutes, képé moma bandutés Lz. pliau&tiatés sf. pl. (2) katutés: Pliauséu pliausci pliauscutés, képé moma bandutés Lz. pliaiiskyti 2. taSkyti: Balon vaikai pliaiiskija Ps. plikinéti, -éja, -éjo plaukioti: Anas tj plikinéj plikinéj ir pastapijo Bbr. poniilé sf. (2) dem. Zr. ponia: Ne, poniiila, nepracittosiu Psl. portoti, -tioja, -dvo kinkyti i pora: Bilo, kap lif pavasaris, tep ir portiojam arklius Dnt. su-portoti kaip Ik.: Jr suporayj (arklius), ir pavienidi drém Dnt. posmas sm. (2) kaip lk.: O driiobé bivo pinkidlika pudsmy Psl. pozicija sf. (1) frontas, mii8is: Kai djo pozicija, tai medzi bivom Jsk. pradalgynas sm. (3) dem. Zr. pradalgys: Dar neiséjai né pradalgyno, Zarit ataima mano mergélé Psl. prastas, -a adj. (1) 5. tiesus: Vaiky tai unsugdzinéjau juostu, kad prastos kdjoz bit ir rufikos Psl. pra-prausdinéti iSplauti: Tep and praprausdzinéja, kur reikia Psl. at-praiisti 2. numazgoti, nuSveisti: Undeniu neatprausi katilalio, bo riebiis Psl. pravardé sf. (3°) kaip Ik.: Masy pravardé Aviza Jsk. preparatas sm. (2) kaip Ik.: O and-kokié jai preparato reikéjo — nuvéjo kitén kamaralén Psl. préboba sf. (1) prosenelé: Jap ddr yra proboba Psl. pad-puldinéti (hibr.) papulti: Jdmp kokid itai kvaraba patpuldzinéja Dnr. pusélé sf. (2) pusvalakis: Nebiedni bivo, turéj pusélj (zemés) Jsk. at-pfisti kaip Ik.: Vuot sakaii, kufgi tet atnesé gi nejait Si viejas atpité Psl. pri-piisti pudiant pripildyti: Pawkiry prikoéoja, pripucia ir strélija Psl. putinfs (rt.) sm. (3°) Zr. putinas: Puciniai dugo, raudénos viiogos Psl. ragutaités sf. pl. (1) 2. apatinis Zandikaulis: Kap ddu per ragutdites, tep ir grivo Psi. su-rakinti kaip lk.: Jq@ vdré surakinj runkds Dnt. 176 ramiulis sm. (2) 2. didZioji ramuné: Ramiliy kiek nori pie pirkiy Psl. az-raSinéti 2. jrasyti j eile: Kap neZanytas, nea(z)sakinéja neazrasinéja (j eile butui) Psl. papri-rasinéti daug priraSyti: Jap tj viso papriraSinéta un sienos Dnr. pri-ra’yti 3. pridéti: Mdn métai prirasyta Psl. pri-raugti kaip lk.: Bivom prirdugi nemazai kopiisty, ir perziém suvdlgém Dnr. raukSlélé sf. (2) dem. Zr. raukSlé: Jad ir tavimp raukslatés radés Dor. iS-raiisti 2. iSkasti: Anas nuvéj, pazdairé — ixrausta duobé Psl. panu-ravéti visa iSravéti: Zmonésa jaii visu? panuravéci darzai Dnr. razdairiklis (hibr.) sm. (2) Zvalgas, Snipas: Daba?, kap tadit, tep nuveitai (vaikas), pasakjty, tai aStaisftas maskas razdairiklis, a(Z)strélyt askaft Psl. is-regéti pamatyti: Any sako, mdza kadit ifragési Psl. refl.: Nu alé més i(%)siragésim ddr kadu Psl. pa-rékauti pabarti: Parékauc Gnas tai gal' un visi Dnt. répti, -ia, -€ imti, glébti. ap-répti apimti, apsésti: Kab lif azZydéj sédai, tep ir aprépé (kirmélés) Bbr. retai adv. 3. skystai: I§ pirmo azrascinéja ratai Psl. rietuyélé sf. (2) dem. Zr. rietuvé: Sukrai ity mdlky rietuvélén Dnr. nusi-rinkdinéti 4. refl. nusirengti: Nusringdzinéj ir guldais miégo Dnr. ap-rifikti 5. surinkti: Mdza ir daba* jr Zoléj (kolorado vabaly), kas jtios aprifiks Bbr. dasi-rifikti 4. refl. gauti, paimti: Tai tfsecis aima ir pra¥o dionos, kuFgi dasrinksi, tai tridna dasrifike Psl. in-riSti apristi: Skaruoci ifrixi gi cébry ir tad& tindenj laji in ti pelang Bbr. panu-riSti visa nuristi: Tadi ituos autus nog kdéjy panurisém Dar. prisi-risti 2. refl. prikibti: Nu diimoju, palaky, if nu tavis prisrisu gi kad. Nu ir aS jai jép prisrisai Psl. ritinditis sm. (1) menturis: Ricindiciu bdikoj dzirba sviesty Psl. pri-ritinti kaip 1k.: Tty backélj reikia priricine prieg Silni Dnr. ai-rokséti sukriukti: Itai parsingd kiaiilé azrokséj Dnt. romélé sf. (2), romélis sm., romkélis sm. (2) avilio remelis: Adingei ir pakérei mez romkéliy, romélésna pakorei, isémei roméli, i(5)sukei Psl. riibélis sm. (2), dem. Zr. ribas: Ir maskickdm vaiku riibeliis reik pi?gdzinc Dnr. riidZivoti, -iioja, -iivo ridyti. azu-ridzivoti 1. uZridyti: Az geltonai azuriidziioja gelazis Psl. 2. uzZraudonyti, parausti: AzZuriidzioja gelazis tadi raudénai Psl. in-riigti jrigti: Inriigsta ir vérda kiséliy Bbr. riigtis sm. (1) kaip lk.: Cik riigciai duga Psl. sakarinas sm. (2) Zr. sacharinas: Sakarinas visa bivo — arba, cikro gi nebivo. Tep sakariny pitko ir sdldé Bbr. apsi-sakinéti 3. refl. atsiliepti, duoti Zinia: [§va%du kaSku? Pélicin ir neapsisakinéja ndvet Psl. at-sakinéti plg. atsisakinéti: AS nemdku atsakye, aS atsakinéju papélsku. Kél' man palitatisku neatsakinéji Psl. 12. Lietuviun kalbotyros klausimai 29 t. 177 in-sakinéti paliepti: Aik adgriski kdrvj if tj ir ik ti, adgriik, insakinéja Bbr. prisakinéti liepti: Ni@kas jdm neprisakinéjo aie médzian Dnt. pér-sakyti perdaug pasakyti: Mdza kq negerai pérsakei, moa kq padarai negerai (r.) Drv. * prisakyti kaip lk.: Gyvenii kap Dziévas prisaké, nu kq spavédécis Psl. raz-sakyti 4. uzsakyti: Kad dnas Zanytas (biity), razsakyt (kooperatinj buta) un j6, ne Zanytas, nea(z)sakinéja. Noréjau kaperat}vy rasakye Psi. salota sf. (2) Zr. salotos: Salotd paséta Psl. samaniioti, -tioja, -Avo Zr. samanoti. ap-samanioti apaugti gyvaplaukiais: Anas apsamandvj visas, samani jémés Psi. simas sm. (4) Samas: BerZuondj samiis gdudém Psl. pa-sapnuoti kaip Ik.: Kap aimiegmi, tep ir pasapnioju Dnr. séna n. Zr. senas 2: Kas girdéc, kas pas tii? — Visa séna Psl. senéti, -éja, -éjo kaip Ik. an-senéti subresti: Kab jau unsenéja Zolé, tai jau tad driitésné Bbr. seseris sf. (3°) Zr. sesudj: Jau ti regéj, seseris regéj ir regéj brolitkas mazasnysai Psi. , papa-séti keliems séti: O daba? Z6lj papaséj Psl. sétuvé sf. (3#) Zr. sétuvelé: O jai kap dtaima Velykos, tai tad sétuvélj, dzidelj sétuyj prikrduna stiriy. Tad jai pastato sietuyj ir vdlgo Bbr. pri-sifgti daug iSsirgti: AX tep prisifgi, sloba Psl. ai-siiiti 2. prisititi: Jdm gélj a(Z)sitva cia Psl. pri-skandalyti Zr. prisiskandalyti: Kazkap tadi itas manaz girtaz biwvo ir priskandalijo Psi. skietf¥s sm. (4) Zr. skietas: Tj skiecjs unsidédzinéja. Skiecs mustivuosa bivo Psi. skrad adv. plg. skradziai: Aik skrad Zamj, skrad zémliu Psl. skrynélé sf. (2) réminis avilys: Manimp yra viend skrynélé bitiy Psl. skripkaité sf. (1) dem. Zr. skripka: Kunigiep bivo Vincusis su skripkditi Ps. at-skristi 3. nubégti: Sw striel'ba nvéj, al' netoli atskrido, sako tep metry Sézdesiat moze Psl. skirinis, -é (hibr.) adj. (2) odinis: Manimp plonickas skiirinis dzirzalis dziégorop Dnr. slistas sm. (2) spastai: Pelé iflanda ir tep jq rascisnija slastas Psl. sl¥sti, -ta, -do kaip lk.: Kap atlyga, sniegus minkStas, tadi aima gerai rdgutés, slfsta gerai per sniégy Psl. smélys sm. (4) Zr. spélys: Oi ity sméliq, buvo vdsary Psl. snarglitoti, -itoja, -iavo kaip Ik. apsi-snarglitioti kaip Ik.: Bébos laida apsisnargliayj jop Psl. snukjs (dz) sm. (4) Zr. snukis: Arklio snukjs dzidelis Psl. sniisti, -sta, -do kaip Ik. pri-sniisti kaip lk.: Tai dziédas, sénis, kap atsigulé, prisniido Psl. 178 ai-sodinti 2. uZdaryti j kaléjima: Kab nuveisi, li¢éyc tai pragaisi, tu?mon a(#)sodifis Psl. 3. ivaryti: Kap azldidé kdjon (gaidys) Séry, kap a(Z)sodzino litkon Psl. pa-sodinti 5. uZdaryti j kaléjima: Noréj turmén jj pasodzinc Psl. pere-sopéti (hibr.) pereiti skausmui: Visa vientara sopéj pakél' peresopéj Psl. spalva sf. (4) kaip lk.: Nedaranka spalvés un adziéZos Dnr. spalvétas, -a (nj.) adj. (1) kaip Ik: AzZk/6j spalvéty skéterej Dnr. spalgentas sm. (1) Zr. spalgenas: Spalgintus Zalitis isranka Psl. spaiigelis (rt.) sm. (1) Zr. spalgentas: Spafigeliai raisti duga Psl. ai-spirti priversti: Any gi maskiis vaikiis a(Z)spiria, ir gano Psl. ansi-statinéti refl. Zr. anstatinéti: Ir pritkélis iton Saudyklén unsistacinéja Ps\. raz-statinéti (hibr.) i8skéstai statyti, isskétoti: KlySdvas arkl}s placiat kéjas rastacinéja Psl. in-statyti jstatyti, jkiSti: Pieny iSlaja, potum pieny pécun instato, kad Gnas atvirt Psi. pastatyti 11. jstatyti: Sako, batumém institiitan més jq ku* pastatj Psi. 12. uzvekuoti: Jai itoj savq avurky pastaté dzvidesime bénky Psl. pri-statyti 4. privekuoti: Dzvidesime bénky avurky pristaté Psl. stipris, -i adj. (4) 5. kietas: Gerai, kap scipriis miégas Psl. apsi-stéti 3. refl. sustoti: Cid gi neapsistéja itos Zijses, béga toliait. Li¥ cidn pimpé, uncis ciondi apsistéja Bbr. ras-straigdinéti (hibr.) ismétyti: O kap nesausi, tep rasstraigdzinéja ir dziovina téliau (Siena) Dnr. strolia sf. (4) toks paukStis, strazdas: Strolia tokia patiksté grazi Ps. an-stimti 2. jterpti: LieZavj ir Gnas unstiimé Psl. i8-stimti 2. priversti iSeiti: JO neaznoréj, ir if Laziiny ikstimé (Gumbaragi) Psl. 3. i8ki8ti O ups i(§)sttimé gdlvy (i8 plysio) Psl. pad-stimti 2. pastiiméti: Cibulids béba kap ravéji ragi, sussiki (Zaltys) kab déSros, patstumia runki Psl. su-stimti, sistuma plg. sustimti: /ékulia, tadi séistuma vienai galaa ir tad vétykli pilia Psl. pad-sukdinéti (hibr.) raityti: Kap sveikas arkljs, tai aukStai kéjas patsugdzinéja Psi. sukti 6. grezti: Skyldites siiké ir kuolaliits kélé Uos. ai-sukti 3. jtvirtinti: Veriu grufidj a(Z)suka Psl. 4. refl. susivelti: Plaukai kap kdém a(2)sisuka galv6n, tep vadzina kaltiini Psl. 5. refl. apsvaigti: Téj galva a(z)- sisuké, pragaigso téj béba Psl. iSsi-sikti 3. iSsilenkti, isvengti: Tai tadu klindé ir kimigy, ale kimigas i(%)sisuké Uos. Ciej kaskap i(§)sisuké, izbégo, a ity dzémé Psl. paiS-sikti 2. iSgrezti: Vot skjlés bivo pai(§)suktos Psl. pasi-sikti 5. refl. iSgulti: Bulbiend (bulvienojai) passiki, negerai Sienduc Bbr. supuoklynas sm. (3) liiinas: Tep jai nemdzna bivo aic, supuoklynas biivo Jsk. surditas sm. (2) kaip Ik.: Sakai, kij tu nii apsiségi, taigi surdity kaikokj Psi. sveikas, -A adj. 4. tvirtas, stambus: Oi brat sveiki lasiai: dzideli, kriitinés va kokids Psi. Pats mazasnjsai o sveikas bérnas Psi. i 179 sveikickas, -a adj. (3°) sveikutis: Bik sveikickas (sako uzgerdami arba atsisveikindami) Psl. Bik sveikas (uzgeriant). — GeF sveikickas (atsako) Psl. sverdinéti, -éja, -éjo sverti. raz-sverdinéti (hibr.) sverti: Visdki jdmp darbai: magazinan ra(z)sverdzinéja Psi. svetélis sm. (2) dem. Zr. svetias 1: Jai ir svetéliai atvazdu, reikia priimdzye Dnr. sviestis 6. guldytis: Kap az gerklés sugdu, tep ir pa arkli, sviedzias pie Zamj arkli Psi. pa-sviesti palikti: Tq dtvezé, o kuF nugrivo, rytdju pasviedé, (nes) jau timsu biivo Psi. pais-sviesti visus i8mesti: Bités tranis ixkapdjo, pai(s)sviedé Dnr. i&-svilinti 2. iSdeginti: Dauroniai visi éfsta biwvo i(§)svilinta, sudéginta Psl. su-syilinti sudeginti: O Jotautuds vientiolika taksivky susvilino partizénai Psl. svétas sm. (2) 2. jaunojo ar jaunosios tévas ar tévai: Tai mdnas svdtas; més sv6tai, ba miisi vaikai pasizanino Psl. syotija sf. (2) vestuviy palyda: Ir svotija visa aima Bbr. Sachmitos sf. pl. (2) Sachmatai: Vaikai jau Zdidzia Sachmatom Dnt. Sakélés sf. pl. (2) ratelio Sakumélis: Sakélés, kur Spulia inzdédzinéja Psl. Saldinéti, -éja, -éjo Salti. ap-Saldinéti palaipsniui apSalti: ApSaldzinéja visa ladi Psl. Salikélis sm. (2) dem. Zr. Salikas: Jap sagité mélynicka, o Salikélis Zalickas Dnr. paaz-Salti visiems uZSalti: Kap lif Ziema, tep miis visi lungai paa(zZ)sijla Dnt. Sa8kos sf. pl. (2) Sa8kés: Ir Saikom Gnas moka Zdisc Dnr. Saudytis, -osi, -ési spjaudytis: Uzi kap itai un kélio iSvarfe, tep Sdudosi Psl. pa-Saukdinéti pasaukti: Paméc' mdn choc savits pédelitis, chéc savits Zodeliis, kad a& pédelitis skait¥tau momili iimindzinétau, da a§ gi momilés paSaukdzinétau (r.) Drv. Saiikti 2. skelbti: Triskat Saiikia (jungtuves), kimigas Saiikia, Zmudj gi neSatiks Bbr. az-Sauti nuSauti: Rasstrélys, a(Z)Sais ir gulési Psl. iSsi-Sauti 2. refl. iSsikiSti: Jaip ldpetos nata i(§)siSdvj Psl. Serékas sm. (2) Zr. Sarékas: O més be miégo, basi, gryni, Serékas, 6 kap bitvo Psi. SeSélis sm. (1) kaip Ik.: Saséliai jau kijsnj ilgéja Psl. Sép adv. Zr. Siaip: Susrifiki tai Sep, tai tép ittarijo Uos. SeSerinis, -é adj. (2) SeSetas: As, sdko, SaSariniais arkliais galii vaivoc Psl. in-Sienauti prisienauti: Kiek jau inSienavai? Psl. uz-Sikti uZtersti, pasakyti ka nemalonaus: Britkiai saké: i(Z)siku, ustriedziu tdu Psl. Siltéti, -éja, -éjo kaip Ik. pa-Siltéti kaip Ik.: Atsisuko véjas nuk palidnios, pasiltés Psl. Simtak@jis sm. (2) kaip Ik.: A(2)sivedé Simtakdjy daiigel' Psl. SifSna adv. baugu, Siurpu: (Vilkai) kab azgiema vakary ridenj, tep pirkidj SifSna sédéc Psl. 180 Siultas, -A adj. (4) Zr. Siltas: Nuvéj manjs, pirkiudj pieno Siulto pagéré Psl. Slioti 2. prk. urmu pirkti: Visa pifgdzino, visa Sldvé Bbr. Smirkterti, -ia, -é perverti kulky serija: Pastdté tah gala, Smirkteré i sid Psh. pa-Snekéti kaip 1k. Atvdré, panemiécku pasnekéj Psi. az-Sokdinéti painiotis (apie lieZuvj): Jai a(2)Sokdzinéja lieziwvis papréstu daugiaii Psl. paaz-Sokdinéti daZnai kliiti, painiotis: Jai liezivis sugurintas, jau paa(Z)Sokdzinéja Psl. pad-S6kti 3. pakelti: Kap lif atais, pirmiej cény instatis, tai kitas nepatsdéks Bbr. Sukioti 3. kar8ti: Vilnas rastrdukia rufkom, raspatraSija, 0 tad Sukuoc nésa Psi. pa-Sukuoti issukuoti, pavalyti: Pasukavai linus, 0 tadit verpi Bbr. ap-Sundinéti apSusti: O maskicki gi nata .apiundzinéja vaikai (suvystyti) Psl. Simiojis, -i adv. (1) Suns: Atdj ji@zikas nakcit manis un kiémo ir azlifido pabiidi Sunioju Psi. Siist interj. bandos Sovimui j krosnj Zyméti: Képé moma bundelas = Sist pécun, Sust p&cun Gud. Sventélé sf. (2) dem. Zr. Sventé: Aima Svintélé, and bits man nemiela, ana man bus sunkicka be savés momidés, Zmonii duktélés (r.) Drv. pa-Svieséti praauSti: Jai paivieséjo, reik kélcis Dnt. Sviésiai adv. su Sviesa, nesutemus; A atajai dabar sviésiai Psl. Svidzias, -a adj. (4) 2. naujas, kitas: Misi kunigai Sviezi Vilniuj? Dur. tadiikai adv. plg. taduikai: Jaa tadikai pieskis neprilimpa Psl. tadum ady. plg. tada, tadui: Tadwm sako jam Drv. at-taisinéti 1. paleisti: Parapky a(t)taisingjo un Kalédq Dnr. 2. laikyti: (pamaldas): A(t)taisinéja nabozenstvas kimigas i§ Iujés Dnr. ag-taisinéti priruosti, uZtaisyti: AStaisingja kinigu in pirmdsios Velyky dziends sni@doniy. Nu and aStaisingjo tj kinigu visa éfsta Psl. iS-taisinéti 3. daryti, krésti: Stukds iStaisinéjo, Stukdrus bivo Psl. at-taisyti 3. paleisti: Nu un rytdjo unksci nuvéj baznyéon kimigas, attaisé Zménes visits (namo) Psl. i&-taisyti 3. jrengti: Pifkiy iStaisé, apSaliavéjo Dnt. talmidas sm. (2) 1. kaip Ik. 2. bet kokia stora knyga: Kas itai zo talmidas? Dnr. 3. prk. ivairiis raStai, popieriai: Ar nddavét visiis talmudis? Dnt. tamséti, -éja, -éjo kaip Ik. pa-tamséti kaip 1k.: Kokid gi manda bus pirkid dzidelé kokid gi ana tumsi, kap biwo sviesi, tai man gi jau patumséjo (r.) Drv. tamsickas, -A adj. (3°) tamsutis: Jdsi tumsicka pirkélé, mazi lungéliai Dnt. tarp praep. su gen. 1. vietai Zzyméti: Ta®p kdjy sédz inliftdj Psl. 2. santykiams zyméti (plg. mez): BeZdmniai taFp s@vj gudduja Bbr. tasytis 7. refl. sunkiai gyventi: Kad itai mani bdcios paldidj, tep a& nu vo Pasaly netysytaus, modza lingviaii gyvéntau Psl. taSkas sm. (4) kaip Ik.: Taskais tokis nuvéji Psl. i8-tekéti 2. iSeiti uz vyro; Nu jau viend az jaunikio isdjo, istekéjo Psl. 181 aZ-tekti plg. uztekti: Bul'bos nepasakje grafos, man aztéks bil'by Psi. tekfinas (rt.) sm. (2) patinas (avinas): Svécimas tekiinas in miisias avytes atskrido Psl. tekiinioti, -tioja, -fivo lakstytis, ieSkoti aviny: Avyté cekiintoja Psl. pa-tekiintioti pasilakstyti: Jaa pacekiindu avyté Psl. tekitis sm. (2) toks paukStis: Tekicis paiiksté tokid Psl. telyélé sf. (2) telyéaité nesuaugusi: Bivo telyédité ir versalis Ps}. t@nakai adv. plg. tenaka: O klioni tinakai lingas stéu Gud. az-tesdinéti 2. uZtverti: Nu itep (vadeles) aztjzdzinéjom, kad vilkai nepérait Psi. iS-tésti 3. suverpti: Zty Ziémy néverpiau, navet né vieno siiilo neistisiau Psi. 4. apvilkti: Rusikos siiristos va cia un drat, balcickaé maninarkéleé ixtjsta Ps). nu-tésti 2. nuvaryti: AZrakinai maSiny, ir niékas nenutjs Dur. pérsi-testi 2. refl. pasirodyti: Vilkq neragéc, iigriido achétnykai, rata kur pérsitisia Psl. raz-tésti 2. pavilioti: Gdl' rastisc, gal'—cid biioby yra mils ity bielariisky Psl. tf interj. nusispjovimui Zyméti: Bébos lafda apsisnargliavi, laida apsikldji marsku jau, tft! Psl. tiek adv. 2. tik: Jj priri§é pas médziagy ir ciek nuiogy Psl. tiesinis, -é adj. (2) deSinysis: Sika ciesinin Sénan Psl. tilifontioti, -ioja, -dvo telefonuoti (plg. telefonavoti): Davdi més tilifomioc Barisavan Psl. pri-tilti apstoti: Lietis kyisnj pricilo, médina vaziioc Dnr. pa-tingéti kaip lk.: Kad nepacingés mokycis, bis Zmuédj Dnr. tinguliené sf. (1) tinginé: O tw mergélé, tu tinguliené, tingiejai séce ir apravéce (d.) Drv. tértas sm. (2) kaip Ik.: Gardis tortas, tokis saldius Dnr. tracht interj. SmakSt (staigiam veiksmui Zyméti): And jdm tracht ir atvazdu itoj merga Psl. transportas sm. (1) kaip Ik.: 77 gi neima niékas trdnsportas né kokis Psl. pa-traukyti suplésyti: Negirdét bivo, kat (vilkai) patrdukyt Zmonigq, kiaiilj kad azima, tep patrduko in kavélky Psl. ap-traukti nuo saves paimti: Kab nuveimi darbani, tep aptrdukia kijsni, ti diionos dioma, tj bébos padnesa, dioma Psl. i§-traukti 2. susprogdinti: Askalé duris, miny paddéj ir iXtrduké Psl. nu-traukti 3. nulauZti: Dalgi, kuris neméka (pjauti), tep ir pagurina, niaigi nutrdukia ar kap pagurina nemokédamy Bbr. 4. susprogdinti: Du ldgerai nutrdukta Psi. pér-traukti pritraukti, prikalbéti pereiti: Any sliZijo niéméam, a partizonai jtios pértrauké Sijatikai Psl. raz-traukti 3. kedenti: Ddr rastrdukia rufikom vilny, kad nebit kavélky, o tadikai Suktioe néSa Psi. trenys sm. (4) kinvarpa: Trenjs insigrtida médziagon ir kremta Psl. trijosa adv. Zr. trijuosa: Més trijosa sédéjom ir neiZgérém viends ciérkos Psl. 182 i&-trindinéti 2. isbraukti: Stiodziai reikia ixtrindzinéc, bo a(Z)sidéks pirkia Ps. iksi-trindinéti refl. Zr. i8trindinéti 1: Ir skudtertis dudé, abriisus i(§)sitrindzinéc dudé Bbr. ai-trinti 2. uZmaisyti: Ir aztrina, ir buza Bbr. ifsi-trinti 3. trinant iSbyréti: O kap jau i(§)sitrina linai, paranki, kiiliués pari- $i Bbr. nusi-trinti 4. refl. iSnykti jraSui: Paka vienai jiis itai pacituosit, tai kitai jau nustris (magnetofono juosta) Psl. pa-trinti 3. iSplakti: Nu and gi (macas) patrinta tuokia pluona buvo Psl. trumpickas, -4 adj. (3°) trumputis: Josi sukienkélé ndta trumpicka Dur. turéti 8. privaléti: Sake, kas tiri mésy raspirgdzinée Bbr. ap-turéti iSsaugoti: Tj ndto undudj dzidelis iSaj, ir tep skaejny chaté kab apturécie, ifvarinéj skacyny Psl. paaz-turéti 1. sulaikyti: Undenj, paazturéjo Psl. 2. visus sustabdyti: Arklius lif gali selés paazturéj Dnr. pa-turindinéti 1. palaikyti, paremti: Ddu un kélio dionos, margarino, desrds ir 4ménés paturindzinéjo Psl. 2. prilaikyti, fiksuoti: Noragai apsodinta un médziagos. Ragééus kur apsodinta, 0 paturindzinéja gelazis tokid Psl. turklfs sm. (4) kaip lk.: O turkliq kiek buvo Psl. tvartélis sm. (2) dem. Zr. tvartas: Svirndp dastaté tvartélj maskicky Dnr. pa-tvérti pertverti, atitverti: Tvdrti patvérta katukai Psl. ich interj. plg. och: Ziema, ich Ziema! Bbr. ugdinti, -ina, -ino Zr. ugdyti. pri-ugdinti Zr. priugdyti: Savq avu?ky and jau priugdini Jujdj bivo Psi. ugi interj. ogi, Stai: AS pazinait, tdj ldpé néSa kj, a tigi Zijsi, atémiau Lz. lgné sf. (1) plg. ugnis: Em dékti ugné Psl. ui interj. ai, oi (nusistebéjimui reikSti): Ui tj tai Zmoénés bio negodni Psl. in interj. plg. 1 an: O kakariizy un tj pasiejom ir cia o Psl. inakai interj., unakai plg. un: Fel'ka tavas vdikScojo, ti inakai tokiés Gaganiskos surditu Dauronjs Psl. Itai gali unakai tijaitkai itus, kad pagrido Psl. ungurys sm. (3°) kaip Ik.: Ungur& miis néra, any kap uzai, chalérija Psl. ak-vadintis 2. jvardyti: Palitéusku tai visa azvadzinosi daiktai Bbr. pa-vadziéti 2. pabraukyti: Iteb va pifstais pavadzidja sdu per kakty, po lipas pavadzidja Psl. vaikditis sm. (1) dem. vaikas: Vo ity many vieny vaikdit tiri téj mergélé (dukra) Psi. an-vaikStioti. pavaikScioti, pakeliauti: Itai unvdikséoj daugiati unrazumnéjo tadi Zmoénés Dnr. ‘ ap-valgyti suvalgyti nuo virsaus: Sugavai Zivi, mésy apvdlgiau, 0 kauliis pastatiai Drv. ap-varinéti 2. kiek nuvaryti, nubaidyti: Zwkq bivo un bil'by, alé kisnj_apvarinéjom Bbr. iSpra-varinéti iSvaikyti, issklaidyti: Tep ataima milicija, iSpravaringj, kad neiitarytai palitéusku, kad nesmékytai Bbr. 183 nu-yarinéti nubaidyti: Darzi j% (vabaly) daiig bio, nuvaringjom Psl. pra-varinéti iSvaikyti: O tep, kad bit nepravarinéji, tai biit paisimdki, alé nepazvalidjo (lenkai) Bbr. pri-varyti 2. daug suvaryti: [ves jéos (i8 lagerio), un rytdjo pilna véel', privaro Psi. varZa sf. (1) kaip Ik.: VdrZas statém Psl. suyaziuodinéti suvaziuoti: Jump suvazuodzinétumém visi Psl. at-vaZiuondinéti Zr. atvaziuodinéti: Nu cid atvaziuondzinéja vaikai Psl. Paka Franiikas gyvéna, tai Gnas vis atvazuondzinéja manjs Psl. az-vaziuondinéti Zr. azvazZiuoti: Azvazuondzinéja ir tt gi nakvéja karéméj, ir géra Psl. Any dar noréj azvaznondzinée Valdzikuos Vladzikop Psl. ap-vazuoti kaip Ik.: Anas vazinéj su jioj, visy sviéty apvazdu Bbr. paraz-vaziuoti (hibr.) issivazinéti: Vaikai parazvazdu Psl. pér-vaziuoti 2. kaip 1k.: Itai diimoju as pérva%uosiu kelin ituoj, kap jauni vaZuoja, o a8 kap gruvait an Séno Psi. 3. persikelti: AX vaktosiu, jau skdra pérvazuosiu Vilniun Psl. véliunas sm. Zr. véliumas: Ir véliuno reikéj, ir visa gi reikéjo Psl. i8-versdinéti 2. iSorine puse pakeisti vidine: 45 paukjry iSversdzinéju an kito Sono Psl. vetsti 3. vrt. grazinti: Kap insidioma — azdzirba, neinsidtioma = tep ir sav grasy névercia atgdl' Psl. 4, refl. rastis: I§ kur itai veFcias visi iciej su barzdém Psl. ai-vesti 2. jversti: O tj bivo akmenjs dzverstas Psl. pérsiversti refl. Zr. perversti 2: Tai visa tj jau pérversta Uos. pa-vérti suverti: A uzj's pautiz déjo: pavérta pavérta visa in tokiq siilditiy Ps|. verSélis sm. (2) 2. jaunas bulius: Kérvj triskaft vadzidjau versaliop Bbr. aisi-vesdinéti susipykti, susikiviréyti: Anas su visais a(2)sivesdzinéja, © tokis jai Zmuéj Dnr. pad-yesdinéti (hibr.) privesti: O kap atvaro kdrves ir padvezdzinéja Bbr. aisi-vésti Zr. azvesti 2: Lasii{ yra, a(Z)sivedé da chalerija Psl. az-vésti 5. (vrt.) iverti: Kiaiilai dirzali déveda, kad neratist Zamés Psl. isi-vésti 4. refl. iSnykti: Kazq ty dzykij biwo, kap avytées vaikSéiojo, alé i(§)sivedé, néra Psl. pad-vésti 3. uZsiundyti: Nu tadu az ity kdrvi Gnas padvedé niémey Bbr. paiS-vésti iSnaikinti: Paisvedé arkliis Bbr. razsi-vésti 2. igsiskirti: Anas rasivédj su Zménu, géra labai ariélky Psl. vestitvé (nj.) sf. (2) plg. Slitibas: Sinis jémé vestivi Bbr. vétrinasai, -6ji smob. véjavaikis:. Anas tokis kap kokis vietrinasai bivo Psl. in-véZti nuvezti: K@ suvésc reikia vaikdm invésé Psl. papri-véZzti daug ko atvezti: Parduovdjo tai cukierkas, tai abaronkas paprivézi Bbr. vit visa adv. visai visa: Azdauza vic visa Psl. vidur§s sm. (3°) 2. vidus: Kimigas jau ir hingy addaré is viduro, lix azaie, patise Psi. vienap ady. vienaip, i8 vienos pusés: Ir viendp ir kitap ragéjau Bbr. 184 kaliuSka sf. (2) Zr. kaliuéka: Anaz gi vdgia 6buolius un ity kaliisky Psl. kamandiiti, -ija, -ijo Zr. kamandavoti: Svdtas visy veséliy kamanditjo, svéto visi klaiiso Psl. kambajus (sv.) sm. (2) Zr. kombainas: Rugiits pjdutuvu pjdvém, o daba? jau kambajum Bbr. kambik6rmas (sl) sm. (2) kombinuoti paSarai: Priviru Zoliq ir tadi jau kombikérmo pripiliu Bbr. kanéenia (sl.) sf. (2) galas, absurdas: In sdvo kiémo neturi valios, nu kanéenia Psi. dasi-kantiéti baigtis: Un pénsijos gi daskanédja métai Psl. pa-kantraliavéti patikrinti: Pakantraliavéjo magaziny, ale niéko nerado, visa uspravi Dnr. kaptius sm. (2) 3. kas panaSu j kaupa, skruzdélynas: Skruzdéliy yra, kapcy padaro skujij Psl. kara (sl.) sf. (4) Zievé: Anas (briedis) kary jéma Ziémy, viiozuoly apkramta zie - my Psi. karaladskasai, -oji (sl.) adj. kolorado: Daba? jau rad6és karaladskiej Zukai Bbr. karaulatas sm. (2) Zr. kalavaratas: O tadi kalauratais verpiam Ssk. kaftytis, -ijasi, -ijosi (sl.) lenktis, riestis. aisi-kaftyti susilenkti, susitraukti: And jaii a(Z)sika?cijo, jau vdikséoja kap krikélis Bor. karisté (sl.) sf. (2) nauda: Anas dzirba, o karistés né kokids Psl. kasavoéti, -éja, -djo (sl.) naikinti. az-kasavéti panaikinti: Otarijo seniej, iitarijo, al‘ da¥ tai né, jau kap paskélé, askasavoj ty lieZivj Psi. kastrulia (sv.) sf. (2) puodas: Pats prigatdvija siipo, o tokiq kastriliy privira, visi staima, suvéma Psl. katikas (sv.) sm. (2) atitverta vieta tvarte: Avyjtiy katikas, kdrviy katikas. Tvaértas parastvérta katikais. Tvdrti patvérta katukai Psl. kaziulka (sl.) sf. (2) tokia Zolé, svéré: Kaziiilkos geltonai ¥dz' Psl. kilia sf. (2) Zr. kilogramas: Kilid sviesto du Simtai (rubliy) bavo Psl. kleSé¥s (sl.) sm. (4) erké: Cid ity klescy ir varmij daiigelia yra Psl. kliSavas, -a (hibr.) adj. (4) kliSas, klisokas: Klisavas arkljs, placiai kéjas rastacinéja Psl. klitdius (sl.) sf. (2) medgraZtis: Ir kliuéu siiké skylas Uos. klumokas sm. (2) 2. gumulas: Stojés klumokw kifmélés Bbr. knySka (sl.) sf. (2) dem. Zr. knyga: Arkliai aSraspti, ksiénskos biivo tokiés, knyskos Bbr. pa-kniurtoti 2. ieSskoti kuiliy, tekiy: Kiaitilé pakniirdu Psl. koklikas (sv.) sm. (3°) tokia arkliy liga: Jdm kdklikas Psl. kombfjus (sv.) sm. (2) kombainas: Kombajo paprasém, kombdjus iskiilé Bbr. koniuchas (s1.) sm. (1) arklininkas: Tokis bivo kéniuchas iz Valdziky Psl. padsi-koséti pasiraitoti: Patsikosdj kisnj, bo icia gilt Dnr. kova (sv.) sf. (4) kava: K@ gérsi, kdvy ar arbéty Dnr. 191 krempayoti, -dja, -djo Zr. krepoti. in-krempavoti suristi: Inkrempav6j ji vadziom Psl. krépkai ady. Zr. krépkiai: Krépkai dnas (baronas) kdunasi Psl. krepéti, -6ja, -djo (sl.) riSti, tvirtinti: Davdi jj krepdéc vadziom Psl. kromélé sf. (2) dem. Zr. kroma: /tai su kromélém any vazingj Bbr. krikélis 6. ketyirtadalis litro: Kas tai ariélkos, kad krikéli peFka, niekali kad krikélj tep itai, ogi arielka Bbr. krulickai adv. Zr. krulickas: Avjté aima laukafi krulickai, kap kiskis Psl. kuborkélé 2. dem. (2) déZuté nuo konservy: Ir iton kuborkélén biwvo daiig prikrduta mésés Dnr. su-kulitioti pradéti Slubuoti: /r ké itai Krasulia (karvé) sukulidu? Dor. kul6tius (sl?) sm. (2) bernas: Nu Bronius, nu, kuldéau, kaz girdéc. Nu, kul6éau, ku¥ varysim ganyc Psl. kuny¢ia (sl.) sf. (2) kiauné: Ir Saskg, ir kunScy bio Psl. kupkas sm. (2) Zr. ktibkas: Vo indéj tu itan kiipkan, intéj daba? sdu Psl. kyajélé sf. (2) dem. Zr. kvaja: Kvajalé maskicka pie kéliy iféugi Dur. kyatera (sy.) sf. (2) butas: Jtai aX un kvatéros ti gyveni Psl. ap-kvorbayoti nudazyti, apdazyti: Mdn apkvorbavudj kiek keliniqj, aX visa vientara vienoseii vdikscosiu Psl. pa-kvorbayéti padazyti: Pakvorbavdjau visiis lakmonis Dnr. lapota (sl.) sf. (2) lopeta, lizé: Déma bufdy in lapétos itos padari Psl. lasys (sl.) sm. (4) briedis: Lasiq a(z)sivedé da chalérija Psl. lek6jus (sl.) sm. (2) dvaro tarnas: Pénaz biwo ji jémj az lekdjy, kad visa jam paduodinét, visa &fsta kad duovét Bbr. lempasas (sv.) sm. (2) juostelé: Cid un rankéviy balci ciej lempasai jai insidzirbj Psl. lepka (si.) sf. (2) musgaudis: Kaddi bivo lépkos misiom gdudye Dnt. pa-lépoti niekus pakalbéti, pataukSti: Ot kap kadu ir anas palépoja ki Dur. li$nia adv. Zr. lisnas: Jad liinia gyyeni ir tep Dnt. liStvélé sf. (2) dem. plg. listva: Pifkiy dabar apkaldzinésim listvélém Dnr. litauka (sl.) sf. (2) lietuvé: Nemédku atsakjc lietiviskai, ot litauka Psl. litatiskas, -4 adj. (4) Zr. litauskasai: Més visa sakom, Sto litaiiskoj respiiblikoj daugiaii viso yra Psl. liza (sl.) sf. (2) Zr. lize: Tokia liza padaryta Psl. pa-lojoti paplisti: And kap kadu paldjoja Dnr. pri-l6joti priplisti: Kad and nebiit prildjoji un mani, tep as su jioj iitarytau Dnr. l6pterti, -ia, -¢ (hibr.) plySti, sprogti: Ir zddchteré dnas (vilkas) daikti, Sirdzis lopteré Psl. pa-liimyti aplamdyti: Nu Petriikas apvajavéj, mécnai apvajavoj, mécnai_ paliimijo Bbr. maciora (sl.) sf. (2) veisliné: Turé kiaiili macidry. Maciora, kur parsis veda Psi. magazina (rt.) sf. (2) Zr. magazinas: Any magazinas turéj, 0 dabaf Zmiones magazinus tir Bbr. 192 mignezas (sv.) sm. (1) magnetas: Tisia mdgnezas a(Z)sikiiryc Psl. maika (sl.) sf. (1) marSkinai¢iai: Rubasky sty jémiai, mdiky Gfsty jémiaii, bo moza savéj adziéZoj kuF (guli) Psl. majéntkas (sl.) sm. (2) dvaras: Gi Mégiinuosa turéj majéntky Bbr. majontkélis dem. (2): Visu? gi bivo majontkéliai Bbr. malavéjus (sl.) sm. (2) piené: Maladéjus geltonai azpdz' po pievas, po visu¥ malaééjus Bbr. maladéti, -éja, -éjo (sl.) jaunéti. pa-maladéti pajaunéti: Kijsnj pamaladzéjau, pajaunéjau Psl. pa-maliayéti padazyti: Grifides ndta britkios kap nepamaliavétos Dnr. malinarka sf. (1) Zr. maninarka: Tep itai jati burnosis siitvé, malindrkas Bbr. malédzyvas sm. (1) Zr. malddziva. marnayéti 2. marinuoti: Oi nedziovinci baravykai, marnavoti Psl. marStina (sl.) sm. (2) rauk8lé: Susraiiki Zmudj — vienos marséinos Psl. ma8inka (sy.) sf. (1) medsukys: Isémei romélj, jau pilnas medaiis, dtneSei masinkon i(&)sukei ir medis Psl. matayflai sm. pl. (2) Zr. matavylas: Yra toki matavylai matkis matic vyc, dzirpe matkus Bbr. raz-matéti is$vaistyti: Anas mdza tadu nuims ituos grasus ir §¢ tj razmatuds Psi. i§si-meldavoti iSsiregistruoti: Tadi més i(5)simeldavojom Boksti Dur. pri-mefiéyti prikankinti: PrimeAdijo dny mani un pastarinko Dnr. méz (sl.) praep. su gen. Zr. tarp: Méz lapétky sdpa Psl. miernyéasai (s].) sm. (2) matininkas: Miz bivo tokis miernféasai Bbr. milidtis, -idjasi, -idjosi (sl.) painiotis: Vieny 26dj lietiviskai, kity paprostu, visdp kap, ir a§ jau milidjuos Bbr. pasi-minyti refl. Zr. paminyti: Nu ir pasminijo anas vaiviodamas ix Jujés su Surpickuoj Bbr. mléti, -éja, -éjo (sl.) alpti: A¥ mléju, kad nug autdbuso liksii Psl. su-mléti apalpti: Negaléj biice, sumléj Psl. métiakosis, -i adj. pamotés: Tj duktié ém mééiakosi ir Susalo Drv. mlis (sl.) sm. (2) kandis: MOlis néta éma vilny Psl. miityti, -ija, -ijo (sl.) kankinti: Nemitcij ti ito vaiko Dnr. az-mitéyti nukankinti: Cid kinigy akmiicijo, niumiré Psl. midrickas, -A (hibr.) adj. (3°) gudrutis: Berndicis itokis spratinickas do midrickas Dnr. pri-muStrayoti privarinéti, priuiti: Bat ir mani primustravdji Gnos (vyro seserys), kad nebiitum atsidalijj Dnr. naboZenstva (sl.) sf. (2) pamaldos: Jujéj jau a(t)taisinéja nabozenstvas Dnt. natdlnykas (sl.) sm. (1) virsininkas: Anas un nacdéinyko mékosi Dnt. nadiélas (sl.) sm. (2) Zemés dalis, sklypas: Nadiélas biwvo tracina Bbr. nairadnésnis, -é adj. sup. Zr. radnas: Da mand momiulé, da buvai man naigerésné, da buvai mén nairadnésné (r.) Drv. 19, Lietuviy kalbotyros klausimai 29 t. 193 naiskariai adv. sup. Zr. skariai: Més visa Vilniun vazuojam, ko reikia visa Vilniun vaztojam, naiskariat Vilniun Psl. napiéSu adv. Zr. pieSu: Reiks napiéSu aicie Psl. nastojaSvias, -ia (sl.) adj. (2) tikras: Tep vot manip nérd itai kad brélis nastojastas viends momés ir vieno bocids, ir sesti néra, aX viend Psl. nastajaSviai adv.: O pjdviau nastajaséai, nug bdby neligdiaiis Ps. nemétiira (sl.) sf. (2) plg. nemtius: Tokis sveikaz bivo neméira Psl. nesyla (hibr.) sf. negalia: Ciondi geraii kélék syla, o kap nesyla, kas bis tad Bbr. niénvioti, -ioja, -iojo (sl.) Zr. nentyti: Nu ir nuvéj, niéncioj ti vaikus Psl. nistemmas, -A (sl.) adj. (4) sausas, pasninkiskas: Pelang dziend itai jau nifCemna dziend, nistemnai adv.: Kap pelang dziend, tai jai tadi ni§éemnai (valgom) Bbr. dtpuskas (sl.) sm. (1) atostogos: Kadi Irend rafka otpusky? Dnr. paéés (sl.) adv. nuolat: Vo tep paéés tai mdn né, man nesvizddvojo Bbr. pateskos (sl.) sf. pl. (1) Zr. paSukos: Sapecin jau kap suktios, tai paéeskos Psl. pativoncas (sv.) sm. (2) paauglys, vaikagalys: Ja& paddugi, jau godi buvom pacivéncai Psl. padkyésnica (sl.) sf. (1) pauodegys: Itai mes sakom patkvdsnica karvés Psl. padnebené sf. (4) Zr. padnebienia: Padnebené sopéj Psl. padpriigas (sl.) sm. (2) patprfivas, Zr. papriiga: Patpriigy po drklio pilvi padrizazinéja. Pavalkai, balnélis, patpinka, patpritvas, nabédrikai Psl. padpriva sf. (2) Zr. papriga: Padpriiva arkldicip Psl. paduSkaité sf. (1) dem. Zr. paduska: Askabini paduskdit{ kokii Psl. padveterkas (sl.) sm. (2) pavakarys: Un padvecée?ko vdlgom desrés ar lasiniij, skvariskos su paiitais, pieno riksto ar présko, kap kas k6 nor Psl. padvesidlkai (sl.) sm. pl. (2) sugraZtai, atlankai: Un kités nedélios biwvo padvesidlkai Psi. pakldnas (sl.) sm. (2) linkéjimas: Ir nog manj Maceikai Zamicky Zamicky paklény Psi. palityti, -ija, -ijo (sl.) gauti: Anas palicija zarplaty, kam reikia dudvoja Psl. paludnia sf. (2) 2. piety Salis, plg. pusé dienos: Véjas atsisuké nuk palidnios Psi. pamastinis (hibr.) sm. (2) paklotas ant kelio sienojas: Tj bivo gréblia, pamastiniai supitvi, vazuoc ndta negerai Dnt. pamdjemu (sl.) adv. mano nuomone: Nu a§ nepracitavai, kokia masind, as necitdjau, ale pamdjemu Zivuliai (Ziguliai) Psl. panenka (sl.) sf. (2) Zr. panelé: Nu kap tava panenka Gud. paperétyti, -ija, -ijo (sl.) prieStarauti: And kdznam paperécija Dnr. az-paperétyti paprieStarauti: Ki jam nepasakai, Gnas visa azpaperé¢ija Dnr. papolsku (sl.) ady. lenkiSkai: PriraSai man laksty papél'sku Psl. papitnasai, -6ji (sl.) adj. (4) pakeliui vaziuojantis: Stovéjau, aima papittnosios, néranka Psl. parisku (sl.) adv. rusi8kai: PriraSai mdn lakSty papol'sku, kad négali parisku priragye Psl. 194 pri-parédkayoti prirengti, paruoSti: Nuk pirmo aisii kascie (bulviy), tep gi visa reikia gi priparédkavocie Psl. paskrébuSka (sl.) sf. (1) pagrandukas: Ai paskrébuska, paskucinis Psl. pastarus sm. (1) Zr. pastYrus. pastupéti, -dja, -djo (sl.) istoti: Grddnion pastupdc dokumentus musi nivezé Psi. pasusiédsku (sl.) adv. arti, kaimynystéje: Ir a tj buvaii pasusiétsku Bbr. paSkustva sf. (2) Zr. paskustva: Kiryc tai paskustva Psl. pasnidreli (hibr.) adv. réziais, kas rézis: Bebrény laukai pasniiirali vadzinosi, kap itai jai koki §niiraliai Bbr. patraSyti, -ija, -ijo (sl.) kedenti. ras-patrasyti iskedenti: Rastrdukia vilny, rufikom raspatrasija, 0 tad Sukioc néSa Psl. paukfrus (sl.) sm. (2) 1. pislé: AS paukjry iSverzdzinéju un kito Séno Psl. 2. riebaly karoliai: Pavif§ dindenio pliikauja paukjrus Psl. pautyna (sl.) sf. (2) voratinklis: 77 li§ paucfnos karilitioja Psl. payozka (sl.) sf. (2) veZimas, vezétios: Davé jam grasy, pavozky grazy Psl. pazemka (hibr.) sf. (2) Zemuogé: Pazemky bivo daiig raudoni Psi. paZmiisku (sv.) adv. lietuviskai: Astionis vaikiis moké, pazmiisku méké Psl. pelavynos (sl.) sf. (2) pl. pjuvenos: K6 nevdlgé: ir pelavynds vdlgé, ir Z61j vis6kiy vdlgé Psl. perendsica (sl.) sf. (1) tarpuakis: Kap dau perendsicon, tep ir abgruvaii Psl. perestroika (sl.) sf. (2) persitvarkymas: Nu kap jisim perestroika tj Psl. pésenina (sl?) sf. (1) Svilis: Pésenina kieta Zolé Psl. petlia (sl.) sf. (1) kilpa: Kazds gdudém, petlids statém Psl. pripielavéti pripjauti pjiklu: Pripielavéjom mdlkos, dos bis un visds Ziemés Dnr. pieryti, -ija, -ijo (hibr.) perti: Jr pieriji piedus spragelais Bbr. piésu (sl.) adv. péstiomis: Nu reikia aic piésu Psl. pasi-pilnyti 2. pamedizioti: Emiai birdénky, aisii paspilnyc Psl. pirnykas (sl.) sm. (1) varputis: Pirnykas nata imasi Psl. pistdImaSina (sv.) sf. (1) automatas: Vdikscoj su pistdl'masinu un kaklo pakori Psi. pladyti, -ija, -ijo (sl.) vaisinti. az-pladyti apvaisinti: Jaund motkd daugiaii azpladzija bitiy Psl. plastas (sl.) sm. (2) letena, kojos péda: A(Z)sopé plastas Psl. plésnés (sl.) sf. pl. (2) pelésiai: Jaa ir plésniy radds Psl. plékoti, -oja, -ojo (sl.) tapSnoti. pa-plékoti patap$noti: Pazdairé un ity poperq, man papliéskoj, Sto godna dar mana Sirdzis Psl. pletavykas (sl.) sm. (2) plepys: AzZibelavysa un galo selds pletavykas bivo, Petruska pletavikas Bbr. plionka (sy.) sf. (2) juosta: Itai kiek kafty iitaris tdj viend plionka Psl: plitikoti, -oja, -ojo (sl.) pliuSkenti, skalbti: Priléji tindenio niekdciy do ir pirkidj pliiikoji Bor. uy 195 pl6Séius (sI.) sm. (2) apsiaustas: Nugruvait balon. Gerai, sto pludscus va itas biwvo mani Psl. ponéekas (sv.) sf. (1) spurga: Vo itokis stioras Gnas, tai, séko, visa vientara pénéekas tokis Psl. polskas (sl.) adj. (4) Zr. polskasai, 4. katalikas: Ttas 4intas pol'skas ir visi trys polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nér risko niéko Psl. poryti, -ija, -ijo (sl.) virinti. in-poryti uZfundyti: Ir az sikinés tu?mon, desims méty impérijo Psl. pézyva (sl.) sf. (1) penas, maistas: Ir busel néra, bo pdzyvos néra Psi. pradiélas (sl.) sm. (2) pradanté, spraga: Pradziélas dzidelis me¥ dunciij Ps. praktikav6ti, -d6ja, -djo (sv.) Zr. praktikauti: Anas grasy nevilnas, ne, ale kimigas praktikavoja jj Psl. prakidyti, -ija, -ijo (sl.) iSdykauti. susi-prakidyti susikompromituoti: Nu kap susprakidzijo, tep tadi igvaré nug arefdos Bbr. pras (sl.) praep. su acc. per: And patilifanavdj pras tilifonu, un pirmo atd%o patilifanavoj Psl. prastyti, -ija, -ijo (sl.) tiesinti, tvarkyti. iS-prastinti i8valyti: Jr tj iiprastijo ir ti, nu vot CySciai kisnj Psi. pa-prastyti aptvarkyti: Any gi mdn paprdscijo visa, pifkiy Psl. prativyti, -ija, -ijo (sl.) prieStarauti: Daktorka sako — a kards duosiu tau, tep aS jau nepracivijau Psl. prativniai (sl.) adv. bjauriai: Lazénai labai praciuniai iitarija Gud. 1 prauda (sl.) sf. (1) plg. tiesa: Itai bavo prduda Psi. 2 prauda (sl.) adv. plg. tiesa: O niékali dar ieskojo, Cort zndjet kury méty 2amés, praduda Bbr. prichadZalas (sl.) sm. (2) ateivis: Tai prichadzalai koki, if ku? primuos stoji Bbr. pistka (sl.) sf. (4) dykra, nederlinga zemé: Bivo pifkj piistky tokig, piistky se- /6j Psi. puzyrius (sl.) sm. (2) piislé: Kas pazdaré, kad sépa puzfrus Psl. rabaSkavéti -6ja, -djo (sl.) Zr. rabaSkauti: Ot vaikas, nenusédz', visaraba Skavdja Dnr. ap-rabaSkav6ti Zr. aprabaSkauti: Nér Zinids, kas susiédy aprabaskavéjo Dn. iS-rabaSkavoti Zr. iSrabaSkauti: Visu? iirabaskavds (vaikai), niékur nepakuopsi nog jq Dnr. radimka (sl.) sf. (1) intapas: Radimka ragée un kaklo Psl. radjnos (sl.) sf. pl. (2) gimimas, gimtuvés: Itamp berniitkip skéra radzjnos bis Dnr. ras (sl.) interj. ki8t: A¥ rds sklénfcy pastatiai Psi. raSvinéti, -éja, -éjo Zr. raScinioti. az-raStinéti Zr. aZraStinioti: AzZrascinéji pastato in péco, kad padriikt. 1§ pirmo azraséinéja ratai Psl. ravas sm. (4) 2. raukslé: Délno ravai dzideli Psl. 196 paravinti parékti, paverkti: Testa paravina (vaikas) kisni, unsispakajis Dnr. paansi-rédyti visiems apsirengti: Visi bernai paunsirédj suvéj un vesélios Dnr. pa-rekomendayéti parekomenduoti: Kap niékas neparakamendayds, tep ir negdusi ddérbo Dnt. ré&k@lé (hibr.) sf. (2) puskubilis: Or nigkali gi bivo itos dziéskos, rieskélés nedzidelés Bbr. re&ta sf. (2) 2. likutis: O tadu nuva%avo, résty parifiko, o jau cid ir dzvflikta Ps\. ridliauka (sv.) sf. (2) ridlius: AtneSé vo rigliaukds tep vo ilgio ir itep va plécio Psi. rizavétas, -a (sl.) adj. (1) sartas: RiZavotas arklys Psl. rodimka (sl.) sf. (1) plg. ridimka: Ar jau ti rédimka, ar tep kas un kaktos Psl. pa-rédyti patarti: Ir kas parddzijo gére myzZalus Psl. | refl.: Ar géra ar bléga, nos pasrédija, Gnos paiitarija (r.) Drv. Pasrédzyk su savom momulém Drv. roliuiti, -iilja, -idjo (sv.) ritinti (per jéga): Kab atstums, ir rolitic durjs, tep sio, visa Psl. riSinti, -ina, ino (sl.) liesti. pa-riSinti paliesti: A¥ girdéjau, Gnas kap parisino, tep tt li§ traska Psl. ridyti, -ija, -ijo Zr. ruSinti. pa-riigyti paliesti: Kap parisija Sirsas, nér ddikto Psl. saliénkiné (hibr.) sf. (1) druskiné: Salidnkiné, kur pilia drusky Psl. saltySas (sl.) sm. (1) kaimo seniiinas, SaltySius: Tai ddr kap saltySu Gnas bivo Psi. samsynas sm. (3) pravardinis Dervagiy gyventojo pavadinimas: Dervagiskits gudenioniskiai vadzino samsynais Gud. sardéénykas (sl.) sm. (1) tokia Zolé: Sirdzis sépa, tai sardéényko privirau Psl. savidtas sm. (2) Zr. sovietai: Any a(Z)sivedé aS karvi, nu kap saviétas azaj. Saviétas azajo ir i§varé ji, kad azvést kdrvj Bbr. sélyti, -ija, -ijo (sl.) kelti gyventojus. i$-s@lyti isskirstyti kur gyventi: Tadi jos iSsélijo po selas Bbr. pais-sélyti iskeldinti: Nostnai bivo, tad gi, pdnas paissélijo Bbr. razsi-sélyti isplisti, apsigyventi: Bebrénuosa Sasozdésim namuky bivo pries vainy, bivo jai gédniai rasiséliji Bbr. sernitka sf. (2) Zr. sernitkas: Tj sernickos, tj data ciktai Bbr. skalka (sl.) sf. (1) skalkélé: Itai skdlkos (kanapiy) ir stiovi kap skvaruska (kopistuose) Bbr. skaris, -i (sl.) adj. (4) greitas: Bit gerai, kali skaris ir sil'nus biitai Bbr. skata (sl.) sf. (4) plg. skatyna: Skatén kad izeit, patraiikt, patraiikt, ale jiem (vilkams) chvatdja mésds Psl. skreboti, -6ja, -6jo (sl.) gramdyti: As paskrébuska, bocia skrebdj, skrebdj ir kojy nedadzirbo Psl. sklédas (sl.) sm. (2) sandélis: Un sklédo bocia dzirba, dnas padédzinéja Psl. slidkiis, -i (sl.) adj. (4) glitus: Undudj (Sarmo) gelténas tokiz grazis undudj ir danas slitkis tokis Bbr. 197 sliéptius sm. (4) Zr. sliepokas: Va itoki buini, dzideli ir maski, ir sliepi sliépcai, kap més sakom Psl. sl¥noti, -oja, -ojo Zr. slynyti: Aima kraiijis, aima, vuo prayerpi (pirStus), visa gi sljnoji Psl. sluzanka (sl.) sf. (1) tarnaité: Nesake, sta sluzdnka, ale panenka Gud. az-sliizyti uzZtarnauti: O jdm davi bivo desenciny, kur anas asliiZijo, tai vieny daFZy Bbr. j smuragas (sl.) sm. (2) pieva: And turéjo Zivycis, 0 nei smurdgo, niéko nebiwo Bbr. sokas (sl., nj.) sm. (2) plg. sula: Ldidziam sdky, kélgi ne, sdky Ididzia Bbr. sota sf. (2) Zr. sotka: Trizdesimt sdty ddu ir gana Bbr. smiéSnas, -a (sl.) adj. (4) linksmas, mégstantis juokus: Oi anas smiésnas Zmogis Psi. smérgoti, -oja, -ojo (sl.) braukti, brukti. ap-smOrgoti apibraukti: Lins tadi apsmérgojam, tadx kléjam Isk. pri-smorgoti pribraukyti: Avizq pribraukiau, prismérhojau Psl. ansi-spakajyti refl. Zr. anspakajyti: Testa paravina kisni, unsispakajis Dnr. sparyti, -ija, -ijo (sl.) skalsinti: Kap Dziévas sparyty jimi (sakoma valgantiems ) Psi. sparyZavoti, -djo, -6jo Zr. paralyZuoti. susparyZayoti suparalyZuoti: Jaiigi ji susparyZavoj, vieny ity Sony atrifiko Psl. spavédé sf. (1) Zr. spaviedis: Tercijérkos kas ménas aima spavédés Psl. spaviedétis 2. refl. iSpazinti nuodémes: O ki dnos spavieddjasi, kiba vdgia Gnos Psl. 2 an-spéti prinokti: A tadz kap unspéja linai, rduna, braiiko Bbr. 2 in-spéti iSnokti: Zinaii, dabar inspés grikiai Psl. spikuliacija (sv.) sf. (1) spekuliacija, prekyba: Prisako, spikulidcijy vienas kitém nepérdauzinés Bbr. spranZinaiikos (sl.) sf. pl. (2) spyruoklinés akétios: Tad ataj spranzinaitkom itom péraidinéj kisnj Psi. spranZinayoti, -oja, -ojo (sv.) drapakuoti, kultivuoti. pa-spranZinavéti pakultivuoti: Dzirvény ti paspranzinavéja kisni, tryst atveZam, paaram Psl. staramodnai (sl.) ady. senamadiskai: Sako aik pazdairyk, kap Gnos iitarija, nata staramodnai Bbr. starSina (sl.) sf. (2) virSaitis: Ir stdrastap ir starsindp buvaii, kur nebuvaii Ps\. stidivka (sl.) sf. (2) toks paukStis; zilé?: Stidiukos tokids toa zimavéja Bor. stojdkas sm. (2) Zr. stajékas: stojokélis dem. (2): Nu vo blaskjc linai Sr stojokélis. Itai pastacyc Zuksmy stojokélis padarfta Psl. stotyva sf. ppr. pl. Zr. stotyvas: Vélanas, stocSvos, tai kur stovai toki, sést lintélé Psl. strakavoti, -6ja, -djo (sl.) apdrausti: Prik Pél's¢ai arkliai jau strakavéci bavo Bbr. strétnas, -A adj. (4) Zr. stréénasai: Tai manas strécnas brolitikas Psl. 198 pa-strélidti susaudyti: Su {dais nivezZé médzian ir pastrélidj Psl. raz-stréliéti Zr. aZstrélyti: Ni@mcai dZve%é Krupliuds ir rastrélidjo Psl. strégastis (sl.) sf. (1) draudimas, drausmé: Arié/kai (naminei) niékali strégascis bivo Bbr. strdsyti, -ija, -ijo (sl.) baidyti: UZfs neskiinda, Gnas stroSija, kap itai un ji qimi Psl. | refl.: S@nas, alé nebijo, nesistrdsija Psl. in-stré8yti prigasdinti: Ji tadi saviétai, kab atdjo, instrésijo Bbr. pa-stfikoti pabelsti: Nuvéji jump, pastiikoj lungan, mazu Gny jaii miéke Dnt. stuSkélé sf. (2) dem. Zr. stu’ka: Itoj stuskélé kap kaftas mergutai padais kasés Dor. sudba (sl.) sf. (4) likimas: Itai sudba tokia Zmégo Psl. siidyna (sl.) sf. (2) plg. pasiida: Burokeliis sukapdjam sidzynon ir pastatom Bbr. siikravitios (sl.) sf. (1) piliai: Vocy dzicka ir sukraviéos nubégo. O kiek sukravycy isaj Psl. sumka (sI.) sf. (2) krep8ys: Tep tijaiikai prieg sienai stéu béba ir su sumki Ps. surévatka (s].) sf. (1) isrigos: Surdvatka béga is klynélio Psl. survitiitas (sv.) sm. (2) servitutas: Visu? gi bivo majontkéliai. Paandavj bivo survitutis Bbr. sustivas (sl.) sm. (2) sanarys: Visi sustdvai sépa Psl. svaboda (sl.) sf. (2) laisvé, taika: O tadit parazrifikom, kap isaj jau svaboda, kas savy azrifiko (karves) Psl. svékras (sl.) sm. (4) uoSvis ar SeSuras: Itai sesudj mano svékro, vyro bocids Psi. svierépa (sl.) sf. (2) svéré: Un laitko vienos svériépos paisdugi Psl. svindkas (hibr.) sm. (2) paauges parSas: Jai svindkai, jai kusnj dzidesni parSGliai. Kur pafSai kisnj dzidesni, tai svindkai Psi. svistioti, -tioja, -Avo (sl.) Svilpauti: Salavéjus svistioja grazai Psl. Saravoti, -dja, -djo (sl.) lietiant trinti, brozdinti: Bégdamos kdja az kdjos Saravéja Psl. | refl.: Ei, sako itos bébos, ku tu tj pie sieny Saravojies Psl. ap-Saravéti apibrozdinti: Skraidzjdamos Gnas kdjas apSaravojo Psl. Sa8a (sv.) sf. (4) plentas: Tai tep vo Sasa, 0 més cid kandvoj sédéjom Psi. Séébrélis (hibr.) Giobrelis: Visa Scébraliy privérdu ir geri Psl. S¥pas (sl.) sm. (4) padaigas, spaiglys: Skiurdj vieni Sfpai, veddma jdunas capulis Psi. Stiotka (sl.) sf. plg. Sepetelis: Arklip Scotka pie kapitis Psl. Sipkis, -i (sl.) adj. (4) greitas: Sipkis arkifs, 0 gédniai béga. Dabar Sipki boba Psl. Sipkiai adv.: Arkijs skrafida Sipkiai. Pavarnéja drklj Sipkiati Psi. skarpietka (sl.) sf. (2) puskojiné: In kdjy dzirba skarpietkas Psl. 3k6lnykas, -é (sl.) scom. (1) mokinys: Mani vaikai dar Skélnykai bivo, vdikSéoj Skalon Gud. Slifipkotis, -ojasi, -ojosi (sl.) taikytis: Nuvejai paz ii, ti Fives Sliiipkojasi Drv. Sopa (sl.) sf. (2) pasitiré: Pastdté sépy tokiq Gud. Spiégas (sv.) sm. (4) Snipas, seklys: Daba¥, kap tadu, tep nuveitai, Spiégas pasakjty, a(2Z)strélyt aska?t Psi. 199 Spygits (sv.) sm. (4) Sp¥gas (2) kaulo Giulpai: Kdulo Spygis ixtiadj. Spygas riebus Psl. Spilka (sl.) 3. sagé: Spilky unsék kriicinén Dnr. Spilkélé dem. (2): Na tdu spilkéii maskicky, unsisék Dnr. , SpGras (sv.) sm. (2) pentinas: Gaidziep Spérai. Kap azldidé kdjon spory, kap a(Z)sodzino Psl. Stampdlius (sv.) sm. (2) tilto atrama: Atkasé traciy Stampéliy, Gkmenj dastdjo, paveléjo, ismeté virsuf (ps.) Psl. Strifas (sv.) sm. (4) bauda: Gyvi azimdeé ir Strafy déjo Bbr. Stuka (sl.) sf. (2) pokStas, juokai: Oi rédé Stukas Psl. Stuk6rius (sl.) sm. (2) pokStininkas, iSdaigininkas: Ot Stukérus, ojojéj, ki Gnas bivo Stukdrus Psi. Svédras (sv.) sm. (2) megztinis: Anas juody svédry pagriebé Psl. Svédskas, -a (sl.) adj. (4) SvediSkas: Syédskasai emph.: Kad Zilas su rudais obuoliais itai Svédskasai arklfs Psl. Svogerka (sl.) sf. (2) svainé: Itai Svogerka mana biwo atdji Psl. tablietka (sv.) sf. (2) tableté: Oi mdn tep siuaté ir tabletkds i¥ Vilnio Psl. talatyti, -ija, -ijo sl.) galabinti: Vilkai jas (avis) ndta talacija Psl. tancav6ti, -dja, -djo (sl.) Sokti: Seni jauni ir kuproti, visi nori tancavoti Bbr. Bez. Gud. tapatké (sl.) sf. (1) Sliuré: O tas tapackes pamesii ti, kur bis révaras Psl. az-tapyti uZtvindyti: Tj ndto undudj dzidelis ikaj, aktdpijo daiig Zamés Psl. tarcijorka (sy.) sf. tercijorka (2) vienuolé: Tarcijérky biwvo Jujdj. Tercijorkos kas ménas aima spavédés Psl. temipyti, -ija, -ijo (sl.) naikinti: Kvioj Gny tempija pelas? Dnr. i8-tempyti iSnaikinti: Nér kuvoj misiy ixtempyc Dnr. paiStempyti visa iSnaikinti: Jap jai nér misiy — paixtempytos Dnr. tichti, -sta, -o (sl.) tilti: nu-tichti nutilti: Jai negieddj, jaii nucicho Psl. tiéSytis, -ijasi, -ijosi (sl.) guostis: A¥ ciéSijuos savuém mergiitom Psl. pasi-tiSyti pasiguosti: AS vis tep jém pasiciésiju Psl. patilifanav6ti patelefonuoti: And patilifanavdj un Zamés un pirmo atdZo (ir etaZo) Psi. timoféjauka sf. (1) Zr. timofeika: MozZa timoféjauka tj buvus Psl. tisnindinéti, -éja, -éjo (hibr.) plg. tisnyti. ap-tisnindinéti prispausti: Kap sudzirba visits sienoliits, jioj apcisnindzinéja Dor. an-tisnyti priverZti: Ling pédy rafka, klioni uncisnija ufkrutniu ir abbratko Bbr. ap-tisnyti 1. apspaudyti: Padadro krjzy un pirmésios bundélées, nu pifitais apcisnija Psl. 2. paslégti: Pamakais apcisnija, kad undudj linis azimt, kad nebiit be undenio Psl. raz-tisnyti prispausti, sutraiSkyti: Pelé ifilanda, tep ji rascisnija slastas Psl. 200