„Lazūnų tarmės žodyno“ papildymai

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS „LAZŪNŲ TARMĖS ŽODYNO“ PAPILDYMAI Lazūnų apylinkės šnekta, viena archaiškiausių ir savičiausių lietuvių kalbos tarmių šių dienų Baltarusijos (Gardino srt. Vijos, arba Yvijos raj.) pastaruoju metu visiškai baigia nykti. 1890 m. pagal A. Platerio per seniūnus surinktus ir Anonimo (J. Rozvadovskio?) apdorotus duomenis vadinamojoje Lazūnų apylinkėje (tuo metu įėjusioje į Ašmenos apskrities Bókšto, Jūrėtiškių ir Lugamėnų valsčių sudėtį) lietuviškai kalbančių žmonių buvo užrašyta 3559 asmenys. 1906 m. čia apsilankęs Jonas Jablonskis pats įsitikino, kiek daug čia tuo metu dar kalbėta lietuviškai, tačiau kartu jis sielojosi, kad jau nemaža buvo ir „gudaujančių“, kurie nors lietuviškai mokėdami šeimose, ypač mišriose, jau kalbėjo vadinamąja paprastąja kalba, t. y. vietine rytinių slavų (baltarusių arba „poprostu“) tarme. Todėl, manytina, kad tuo metu iš viso lietuviškai mokančių žmonių Lazūnų, Dūdų ir iš dalies Bókšto parapijoje dar buvo daugiau kaip 6000. Lietuviškai suprantančių ir dar šiek tiek pakalbėti mokančių senelių 1957 m. buvo rasta net Vinkšnėnų kaime, priklausančiame Vijos parapijai. Po Pirmojo pasaulinio karo privačios lietuviškos mokyklos ir vėliau skaityklos dar bandė kurtis Bebrėnų, Daunorių, Lazūnų ir Pāsalių kaimuose, bet labai greitai lenkų valdininkų jos buvo likviduotos. Nemaža vietos lietuvių kultūrai nusipelnes Lazūnuose vikaravęs kunigas Gumbaragis buvo ištremtas. Lietuviškai kalbantiems buvo sudaryta labai nepakanti atmosfera. B. Maknickas, g. 1908 m. iš Salinių k. ir M. Varanelytė, g. 1910 m. iš Mėgūnų k. prisimena, kaip jiems jau bemaž užaugusiems buvo sunku pradėti kalbėti „poprostu“. 1952—1960 m. lietuvių kalbininkai čia rado dar gana daug lietuviškai mokančių vyresniosios kartos atstovų. Deja, laikas juos negailestingai šienavo, 1988 m. išvykos metu čia berasta tik 5 gerai lietuviškai mokantys kalbėti seneliai: Petras Žaldokas (1903—1989) iš Bebrėnų k., gyvenęs prie Lazūnų k., Bronius Maknickas, g. 1908 m. Salinių k., dabar gyvenantis Daunorių k., Bronius Varanėlis, g. 1912 m. Pasalių k., Jasius Avižius, g. 1913 m. Pasalių k. ir jauniausia Filimona Varanelytė-Avižičienė, g. 1925 m. Pasalių k. Lietuviškai suprantančių ir dar šiek tiek pakalbėti mokančių senų žmonių yra gerokai daugiau, bet jie savo tėvų kalbą jau per daug užmiršę ir kalbininkams iš jų maža naudos. Kalbos leksiką, arba žodyną, inventorizuoti visada nelengva, nes ji yra neribota, įtakoms atvira ir pastoviai kintanti sistema. Todėl užfiksuoti absoliučiai visus 160 esamus, buvusius bei galimus kalbos ar tarmės žodžius vargu ar iš viso įmanoma. I atspausdinta „Lazūnų tarmės žodyną“. V., 1985 (toliau LTŽ) pateko tik iki 1982 m. autorių surinkti žodžiai. Tačiau autoriai čia ir toliau kasmet lankydamiesi rinko į minėtą žodyną nepatekusius žodžius ar jų reikšmes. Ypač nemažas jų pluoštas susikaupė 1988 m., kai medžiaga čia ilgiau buvo renkama pagal Europos kalbų atlaso programą, skirtą leksikologijai. Papildymus sudaro daugiausia jau anksčiau fiksuotų žodžių (šaknų) formos ir reikšmės vediniai, kurie nebuvo patekę į LTŽ. Tai priešdėliniai dariniai (pvz.: pasi-agraštáuti, papa-akėti, pri-miklyti), priesagų vediniai (pvz.: -audinėti, -mušdėti, malkėlė sf. dem.¹, malkinė sf., rietuvėlė sf. dem.), semantiniai, arba reikšmės, dariniai (vertiniai) ar vediniai (pvz.: baronáitis „perkūno oželis“, broliukas „našlaitė“, dėgintis „ieškoti ežių“). Į LTŽ yra nepatekusių sangrąžinių veiksmažodžių (pvz.: gyvėntis, pasinorėti, tašytis) ir atvirkščiai — LTŽ užrašyta tik sangrąžinių veiksmažodžių, bet nėra nesangrąžinių (pvz.: daklausti, prisikandalyti, dažinoti). Pasitaiko kitokios darybos esamojo laiko formų, pvz.: dėnga, grūsta, klėmpa, kliūdžia, minkia, mirkia greta LTŽ nurodytų dengia, grūva, klimpsta, minko... Vienas kitas veiksmažodis užrašytas su nesutrumpėjusiais priešdėliais, pvz.: apimti (Apijama lakštus, apijama [kolorado vabalų] kap vuogų, až raudonoz búlboš Psl.), ažušinti (Tep kartų gyvuoninį pašimų ažušyniau Psl.). Dėl tarmės nykimo ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis dalies žodžių svyruoja kamienas (pvz.: gražtuvas, skietỹs, žibankštis, plg. LTŽ gražtūvis, skietas, žibankštė), skaičius (pvz.: matavýlai, salotá, plg. LTŽ matavýlas, salótos), giminė (pvz.: ėsliai, stotyvà, plg. LTŽ ėsles, stotyvas). Užrašyta nemaža žodžių, besiskiriančių kirčio vieta, pvz.: boikùs, -i adj. (4) (Oi boikùs bernùkaz búvo Psl.), čeraunýkas sm. (2) (Kūnigas žinój, što ėnas čėraunýkas Psl.). dziędai sm. pl. (2) (In dziędų gi gatávija válgyc gerau jau Bbr.), ketūrnỹtis sm. (1) (Ketūrnỹcis itai vadzinos Bbr.), merkavóti (Jaūgi jūs tep mūsi merkavójat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis geltóna, graži Psl.), pirkdyti (Ariėlky reikėj pīrgdzyc, o grašų nebūvo Bbr.), reštinis, -ė adj. (2) (Nubėgo reštinis autobusas un Jūrótiskes Psl.). visokis, -ià pron. def. (4) (Rinko ir rinko mani: ir balšavýkai, ir niėmčai, ir visokià chalėrija Psl.), zakristijà sf. (2) (Pilnà zakristijà tų bóbu Psl.), žvaigždė sf. (2) (Žvaigždė kàktoj Psl.). Atskirai minėtinos į LTŽ nepatekusios įdomesnės žinomų žodžių formos ar jų vartosena, pvz.: abidvėp ad. (Manip gi abidvėp dukterėp mašinos šåvos: ir vienåp, ir kitåp Psl.), arkliūoj instr. (O tep arkliūoj važinėja, rovarais važinėja Psl.), tåvo ne bėdà „ne tavo bėda“ (Tåvo ne bėdà, aš móku aškalbėc šūnį, šūnes nelós Psl.), pribūtas, -à „atvykęs“ (Cia visi žmonės pribūci, svečimi Rbr.), jiemiem (In-sàkė jiemiem Psl.), radusỹs „radęsi“ (Visókių familių búvo radusỹs Bbr.), prieg šventėmjiem (Sirgo i po tôm gi nùmirė un visų švintūjų, prieg visiem švintėmjiem Psl.), tamiñ in. (Aš jūmi umpilsiu poperålin tamiñ nuožuolnės karós Psl.) káliep 1 Toliau pateikiamų pavyzdžių rašyba ir santrumpos (pvz.: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl ir kt.) yra tokie pat kaip ir LTŽ. Įžangoje čia pateikiamos žodžių formos su iliustraciniais sakiniais toliau žodyno papildymuose nebekartojamos. Nekartojami ir naujieji skoliniai, pateikti be sakinių. 11. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 161 ad. (Kāliep maski šunýčiai Gud.), senōpip al. (Senōpip ažēik, mōža ānas tāu rassa-kis Psl.). Vartojamos savotiškos įvardžiuotinės empatinės formos, pvz.: kitãsai nom. (Ir dziėdai būvo, viēnas ir kitãsai Uos.), kūnigojo gen. (Reikia klausyc kūnigojo Psl.), udavój nom. „našlė“ (Aš udavój gi buvaũ tris [metus] su pusī Psl.). Minėtini ir įdomesni į LTŽ nepatekę frazeologiniai junginiai, pvz.: an višōs galvōs „labai smarkiai“ (Jai reikia rékc un višōs galvōs, kad anā girdėt kũ Psl.); an vėjo „niekais, veltui“ (Ot ir visa razlais un vėjo Psl.); až ausių imtis „labai nustebti“ (Ānas kap pračiitōs pro tavi, tai tu až ausių imsiēs); až živatų rinktis „netverti iš juoko“ (Ānas kap pračiitōs iš gazētos, tai visi až živatų rankas Psl.); pabučiūoti prabājų „nieko nerasti, rasti duris užrakintas“ (Pabuciavai prabājų ir namō Psl.); do chalērija „daug, atsakančiai“ (Lasiũ a(ž)sivedē da chalērija Psl.); dantys mūdrascies „proto dantis“ (Duncys mūdrascies, mės sākēm Psl.); duōti prikūryti „duoti pylos, įkyriai pulti“ (Duōs prikūryc āny [uodai], nepamiegōsi Psl.); Diēvo kar-vāitē „boružė“; ir dūko nebūti „nieko nebūti“ (O momōz dukterēs ir dūko nēr Psl.); ciēlų maišą „labai daug“ (Priūtarijau jūmi ciēlų maišų, ciēlų maišų priūtarijau, primelavāu Psl.); kāutis ažvačia „spardytis“ (Arklýs kāunas ažvačiu Psl.); kap čebatas „visiškai“ (Sakaũ, dūrnas kap čebātas Psl.); kap čērtas „be galo“ (Partizōnai gērē kap čertai Psl.); kap kačērga „nevikriai“ (Kam ānas [kuinas] mān, tįsia kōjas kap kačērgas Psl.); kap zvanai „skambiai“ (Kap būvom Pāsaly, tai būlo giē-mam kap zvanai Psl.); kap žvėris „veržliai, greitai“ (Arklýs āima kap žvėris Psl.); ōran nueiti „pasituštinti“ (Živati svlā, ōran nenueisi, tep ir smerčis Psl.); pirmā galvā an karkūžēs „pusamžis žmogus“ (Dar nesēnas — pirmā galvā un karkūžēs Jsk.); nug rāžumo nuvaryti „prisvaiginti“ (Kap dāu pāmaku galvōn, ir nug rāžumo nuvārē, o Petrūkų į tų Psl.); nug mažanų dienų „iš mažens, iš vaikystės“ (Tai āny nug mažanų dzienų mokēi, nu bōcios kalbēi Uos.); liežūvi turėti „mokėti kalbą“ (Vot kiek liežūvi turū — kēturis liežūviūs — ir Pāsaly sēdziu Psl.); pirmōj polkā „pirmasis šokis“ (Svōtu pirmōj čerkā ir pirmōj pol'kā Psl.); strūkas liežūvis kai kalbama apie „žagūnus“ — Lazūnų tarpe kalbančius (Strūkas liežūvis mūs, tolī nenuevisi Jsk.); vyžų daužėtas „apdujęs, keistas“ (Ānas tokīs kap vyžų dauštas Gud.) Dėl kalbos pamiršimo ir glaudaus kontakto su slavų kalbomis pasitaiko daug įvairių hibridų, skolinių, atskirų garsų svyravimo, pvz.: baraznà sf. (4), plg. ežia (Ir toj baraznà, nēr ažōs, o kad būt gi ažā Psl.), bōbočka sf. (4), plg. bōba, bobulė (Bōbočka, rassākai mūmi skāškų Psl.), ōlena sf. (1) „kaulas“, padāšva sf. (4), plg. pādas, padōbnai adv., plg. padābnas (Giema kap bāciuska padōbnai Psl.), ponedielnykas sm. (1), plg. panedielnykas (Dar mōža ponedielnykan sākē Psl.), sākaras, sāčharas sm., plg. cukrus (Sākaro gi nebūvo, īto cūkro Bbr. Ašpīlē vūogas sācharu Bbr.), sarokā sf. (2), plg. šārka, susim adv., plg. sausēm, sausim (Vo, kad pasāko, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviežickas -à adj. (3ᵇ), plg. švėžickas (Sviežicki paūtai, gārdūs Psl.), ščestlyvai, ščeslyvai adv. (Jau sudzievū ščestlyvai Psl.), udaũ-cas sm. (2), plg. udaũčius (Ītai udavā su udaucių apsižānio ir dār radāisi aš juosnī Psl.), žōratka sf. (1), plg. žōaratka. Nemaža jų dalis yra aiškūs okazionalizmai. Vienas ilgai lietuviškai nekalbėjęs joskūniškis (Samuelis), norėdamas pasakyti 162 žodį arklyš jam pridėjo žirgo šaknį, pasakydamas: žirklyš ir kumelė, bet čia toliau tęsė — Nüvedė arklūš ganýc Jsk. Mėnesių pavadinimai dabar daugiausia yra vartojami slaviški, nors dalis žmonių žino ir lietuviškuosius atitikmenis, pvz.: saušis sm. (2) — stičnius sm. (2), vasaris sm. (2) — liūtasai sm. (2), kóvas sm. (1) — mórčius sm. (2), balandis sm. (2) — kvietnius sm. (2), gegužė sf. (2) — mójus sm. (2), biržėlis sm. (2) — čėrvcus sm. (2), liepas sm. (1) — lipcus sm. (2), rugpjūtis sm. (1) — šerpnius sm. (2), rugsėjis sm. (1) — (v)žesnius sm. (2), spális sm. (2) — padziėrnykas sm. (1), lãpkrītis sm. (1) — listapōdas sm. (2), gruōdis sm. (2) — grūdnius sm. (2). Papildymuose pateikiamų naujų šaknų žodžių ar jų reikšmių palyginti nedaug. Iš jų didesnė dalis yra skoliniai ir dažnai dubliuoja lietuviškuosius. Tai gerai matyti iš nuorodų į LTŽ esamus žodžius ar jų reikšmes. Pagrindinės formos pateikiamos tik naujų veiksmažodžių (priesaginių vedinių ir skolinių). Kitos įvairios priešdėlinės ar sangrąžinės formos, išskyrus vieną kitą nesutapimą, yra pavienės ir paprastai nesiskiria nuo analogiškų LTŽ darinių. Pirmiausia pateikiama lietuviškoji leksika, t. y. žodžiai su lietuviškomis šaknimis. Kartu taip pat dedami ir nedaug pakitę tarptautiniai žodžiai ir seni į literatūrinę kalbą įėję skoliniai. Iš viso šią leksikos dalį sudaro apie tris penktadalius visų papildymų: abi kuris (hibr.) pron. indef. bet kuris: Atvažujit subatōn vot abi kurōn Psl. pasi-agrastáuti kaip lk.: Amà sõdan pasagrastáuc Dnr. papa-akėti visa apakėti: Žydziūnai jau papaakėji bul’bàs Dnr. Kumpuosa jau visa papaakėta Dnr. ambolatōrija sf. (1) ambulatorija: Aš jau iš ambolatōrijos bėgu Psl. amērika sf. (1) gério šalis: Negodni tį žmonės, cionbikai amērika Psl. amerikōnas sm. (2) plg. amerikōnčius: Vaikai amerikōnai, tį gimė Bbr. an praep. su gen. pagal: Ne šėnas, dar gražūs un jo metų. Pranūkas gražūs un jo metų Psl. apsiavimas sm. (2) kaip lk.: Apsiauc, tai brungus būvo apsiavimas Bbr. pa-ardýti išardyti: Paardzýe skōra mõžna, o tadiu pastātai kad nori Dnr. pasi-ardnėti paarti, praarti: Kap pasardzīnėjo perdzėn, tep, sãko, nāta peciāi sopa Dnr. pasi-árti paartėti: Dãvė ir bernāku kįsnį pasārė, kad prjunkt Dnr. raz-árti (hibr.) suarti: Nėra ažōs, a kad būt gi ažā, o taigi ažā razartā tį ir tį Psl. artýsis, -i adj. (2) artimas: Pastātė cionbikos tàn galān artysian Psl. papa-aštrinti visa išgaląsti: Kalviep papaštrino visa: ir peiliūs, ir pjāutuvus Dnr. ātomas sm. (1) atomas: Ir ōt ātomas, visa (potvynį) Džievãs visa kab dâu, tep ir ātomo nereikia Psl. nusi-audýti nusiau ti: Nusiaūdai gi jau tū, kō stōvi kap stulpas Dnr. augdinėti, -ėja, -ėjo augti. ap-augdinėti apželti: Kap runīkos apaugdzinės, bōtas būs žmōj Psl. at-augti 1. kaip lk.: Nugūrina (ragą), pakōl’ atauga, būva su vienu ragū Psl. 2. kaip lk.: Apėdė (sodus), ir nebūvo lakštį, ale atāugo Bbr. 11* 163 až-augti 2. užskresti: Kaminas ažaugo suodžiais Psl. aukštas, -à adj. (3) 2. Žymint kokybę: Balci miltai, pirmojo sòrto, aukšto sòrto Dnr. aukūnė sf. (1) žr. alkūnė: Tai kad grėps aukūnėm įtep vo Psl. panusì-aūti visiems nusiauti: Per pievų ãny ájo panusiávi, basì Dnr. papa-áusti visa išaušti: Ik Velūkai visą jau buvom papaáudę Dnr. avãrija sf. (1) kaip lk.: Manim sūnas avãrijoj nūmirė Psl. avýtinis, -ė adj. (1) avies, avių: Avýtinė mėsa Psl. až praep. su gen. 11. paskui, iš paskos: Kárves ganýc reikia aic ir aic až kárvių Jsk. išsi-badžioti prasibastyti: Išsibadžiojo pernàkę, dabar miẽgma Dnr. paiš-baidyti visa išbaidyti: Įtas šėtònas vištàs paišbaidė Dnr. baidlyvas, -a adj. žr. bailyvas: Baidlyvas ãnas viso bijo. Baidlyvas arklyš, insibáidė ir ràznėsė Psl. balandà sf. (3ᵇ) kaip lk.: Sūpo duõs, balandõs tos Psl. pa-balnóti kaip lk.: Arklyš jau pabalnótas, sėdai ir jōj Dnr. báltas, -à adj. (3) 2. brangus: Paz báltas selàs sėdėjau ir savàs kalbàs kalbėjau Bbr., Bžm. pra-bálti kaip lk.: Pàpilia un dróbes pelanų ir tadiu un dernõs, kad prabalt Bbr. baronáitis sm. (2) perkūno oželis: Baronáitis žõlį sėja Psl. paiš-barstyti visa išbarstyti: Kap neážrėse maišo, tep ir paišbarstė grūdus un kėlio Dnr. pa-barškinti pabelsti: Pazdairai, kas ti pabarškino? Dnr. išsi-bárti refl. žr. išbarti: Kap ãny i (š.)sibórė, tep dabar nesuveido krūvõn Dnr. prisi-bedavóti 2. refl. prisiaimanuoti: Anã nãta prisibedavójo po bõciai Dnr. iš-bėgioti kaip lk.: Vaikai kap ragi išbėgiojo Dnr. in-bėgti įbėgti: Aš pirkiõn inbėgau, kačèrgu ėmiau ir bėgõm būdòs Psl. nu-bėgti 4. greit nuvažiuoti: Nubėgo reščinis autobūsas Jūrótiškėn Psl. pad-bėgti 3. atvažiuoti: Atveža iš Lazūnų, un rõvaro padbėga ir pèrka Bbr. beldinėti, -ėja, -ėjo belsti, bildėti. at-beldinėti atbildėti, atsibelsti: Nu niẽmčai adbel dinėj ir selãz dègino visa Psl. bernūkas sm. (2) 3. nevedęs bernas, viengungis: Nebūvo žmonõs nė, ne, bernukū vo tep ir gyvėna Psl. beržūkas sm. (2) dem. žr. beržys: Beržūkai ir cionbìkai yrà Bbr. pa-bezdėti pasmardinti: Kap kadù ãnas ir pàbezda Dnr. pri-bezdėti žr. prisibezdėti: Pribezdėjo, alně nõsi vėrcia Dnr. pa-blaškyti nuplukti, išbrukti: Jaũ visùs linùs tadiù būvom pablàški Dnr. prisi-bliaūti kaip lk.: Mãnos kárvės prisibliauš negirdžtos Dnr. pa-bliūžnyti pakalbėti niekų: Ãnas nègal' būc nepabliūzniji Dnr. blogýbė sf. (1) kaip lk.: Ir visókias blogýbes pragývenai Dnr. blogýn adv. žr. blogas 1: Nu gerėsnis kūsni, bo ne blogýn àima Psl. pa-braidyti kaip lk.: Įtas vaikas neištrivõs nepabraidė po ūndeni Dnr. brãzdas sm. (4) kaip lk.: Reikia pjáuc kap brãzdas raũndas Psl. až-brinkti pakilti: Išminkyta dúona ažbrinko Dnr. 164 pa-bristi kaip lk.: Pabrėndž' tį kūsni, pazdair, kas tį guli Dnr. broliukas sm. (2) našlaitė: Broliūkai cik žýzd' daržaly Psl. bronchitas sm. (2) kaip lk.: Nù a jùs nuk kõ gėret, nug bronch(i)to? Psl. brūkšterti, -ia, -ė įgilti: Nu õdzina, brāt, brūkšters, sucēinsi kap kaladā Psl. prisi-būdinti kaip lk.: Nėgaliu jō prizbūdzinc, nāta miēkc' Dnr. bulbavienà sf. (3) plg. bulbiena: Makryčā klōjasi apaciōj kur bul'bavienà Bbr. burbalka (hibr.) sf. (1) burbulas: Vėrda, liš būrbalkos šokinėja Psl. burokėlis sm. (2) valgomasis burokas: Tai raudōnus burokūs vadzina burokėliais Bbr. an-būti kiek pabūti, pastovėti: Až vaikų neunbūs manīm ito kundziūko Psl. in-būti 1. išlikti gyvam, išgyventi: Tadù až nēmčų neinbūsi, a(ž)strēlis Psl. 2. pabūti, iškęsti: Oijē kap āima kārvēs kakarūžon, tai nē rōdos nē kokiōs nēra, negal' inbūcie Psl. pa-būti 3. atsitikti, pasitaikyti: Kōlai i(š)simōko, visa pabūsta Bbr. buža sf. (2) 2. burna: O kū, sakau, maź jau būzon duōs, kat paprašysiu Psl. čakoti, -oja, -ojo ciksėti: Mōža kur čakoja češai Gud. charakteris sm. (1) kaip lk.: Viši un vieno charāktaro vaikai kap čābatai Psl. čikt interj. kirtimui žymėti: O užžs i(š)stūmė gālvu ir čikt mān būrnon Psl. pa-čiukoti pacypsėti: Any (višteliai) liš kūsni paciukoja Dnr. cukrinė sf. (2) cukraligė: Cukrini šir(k)sta tōj, kuri až jauniko Dnr. čeplys sm. (4) plg. čepela 1.: Māika pavadino čepliu, čeplys Gud. čianoj adv. žr. čianai: Jau nēsnōri čianōj būcie, jau senā džirbuos Psl. čianuikai adv. žr. čionāika: Kab ras itep čenuikai, kurākai brukavōjom ūlyčias Psl. prisi-čiunėti prisitylėti: Dōs jau prisčiūnėjau Dnr. čiunti, čiūna, čiūno tilti. pri-čiunti pritilti: Sāko, kap atvažāu Bōkštan, pričiūno, jau negiedōj, jau mucho, bijōj bokščōnių Psl. apsi-dairinėti 3. refl. prižiūrėti: Dabar reikia ir žmōnų jōjų apzdairinēc Dnr. iš-daryti paruošti: Reikia palyno išdaryc Psl. dausos sf. pl. (4) atogrąžos: Žūsēs bēga un dausų, un šilto dāikto Psl. at-daužinėti 2. mušimu atkirpti: Manām ārkliu karčūs čērtas papynė, reikia iškirpc, ale nekerpa, akmeniu addaužinėja (flk.) Psl. daužinėti, -ėja, -ėjo žr. daužd(in)ėti. per-daužinėti žr. perdaužinėti: Prišāko vienas kitām nepērdaužinēc tūrgo Bbr. an-daužti 2. įsmeigti, įkalti: Undauža žamēn pōlku ir ima vadziās Psl. pain-daužti daugelį įkalti: Paindauža kuolaliūs ir tadū vaikščioja (meta audek- lą) Bbr. paaž-dėdinėti uždangstyti: Un žiemōs reikia pirkātēj visūs lungelius paażdedinēc Dnr. insi-dėdinėti refl. žr. indėdinėti: Šakėlēs, kur špuliā inzėddinėja Psl. degas, -nti part. 2. ūmus: Degūs arkļys Psl. dėginti 4. būti karšta dėl kūno karščio: Dēgina visų ir gālvu dēgina Psl. 5. refl. ieškoti eržilų: Kumēlē dēginasi, kumeliōp nōri Psl. 165 až-dėgti 3. įdegti: Aždegė rūdas visas Psl. in-dėgti įkaisti: Taigi pridega kūsni pečuj (duona), kap mochai indėga pečius Bbr. insi-dėgti užsidegti: Šuodziai reikia ištrindzinėc, bo insidėks kamini, a(ž)sidėks pirkia Psl. paaž-dengdinėti dažnai uždengti: Any avurkuš un nakcės paażdíngdzinėja Dnr. deñgti, deñga, -ė plg. dengti 1: Tadu šaudais deñga Dnr. ap-diñgti apdengti: Abdenga šaudais ir kroiku padaro Dnr. až-dėgti 4. uždrausti, uždaryti: O kap dazinōs vlasčis, da jūmi aždīñks ītu, kaplyčių jūsiu aždīñks Psl. dengtuvas sm. (2) dangtis: Dingtuviu kôc kų apdigdzinėjam Dnr. dengtuvelis dem. (2): Reikia dingtuvelių apdinge pienų Dnr. dėti 9. skirti: Gyvį ažimde (už javų išganymą) ir štrafų dejo Bbr. až-dėti 5. užgesinti: Papritlėjau ūndeniō, čysta aždėjeu ugnį Psl. pasi-dėti 5. refl. pažiūrėti: Ītas fūrmanas paždema-nūmirė, gũl neģīvas Psl. dezertýras sm. (2) kaip lk.: Ažemė tuos dezertyrus Psl. diemedis sm. (1) kaip lk. diemedėlis dem. (2): Diemedėlis augo tī Psl. dienavóti, -oja, -ojo (hibr.) dienagoti: I vakarōja ir dienavōja Jsk. diešin adv. nežinia: Atseis ar neatseis, jau dziē(ž)žin Psl. Dievùliau bočiùliau interj. (nuostabai reikšti): O tī gi balā, Dzievūliau bočiūliau! Psl. paiš-dirbinėti viso prigaminti: Ir kô jamp nēr paišdzirbdzinėta! Dnr. pér-dirbdinėti žr. perdirbinėti: Nu ale mōža pérdirbdinėj čià ānas Psl. da-dirbti (hibr.) pabaigti dirbti: Aš paskrebūška, bocià skrebój skrebój ir kōju nedadzirbo (nes šlubas) Psl. išsi-dirbti 5. refl. susitepti: Klōj skarōčų un stālo, kad stālas nei(š)sidiržint Bbr. pra-dirbti išleisti: Pasimi rūblį ir pradzirbi Psl. dirigúotis, -úojasi, -ávoši svyruoti: Vilkai kap ažžaidzia medzy, tep až mēdzias dirigūjasi Psl. pa-drabstyti iškapstyti: Kūr itai ragėta, vištos daržų padrāpstė Dnr. paapsi-draskýti daugeliui apsidraskyti: Any (vaikai) kap lis šūveima krūvōn, tep paapsidraško Dnr. draũgas sm. (4) (nj.) kaip lk.: Nu draugai jō suvažāvi Psl. dryžinis sm. (2) įrankis išpjauti graižtams: Dryžiniu pjāuna ravelį ir dėma dūgnų Psl. dukteris sf. (3ᵇ) žr. dukte: Aš po bociū Varanėlio Mikalōjo dukteris Psl. paan-duoti atiduoti, išdalinti: Jau ana dukteris paandau až jaunīkio Psl. parazdúoti (hibr.) išdalinti: Milēnksasai (žemę) tai lis parapkām parāzdavē. Jau āny slūžijo, tai jiem parāzdavē Bbr. prisi-dúoti 3. refl. užderėti: Tadu cieji lināciei ka(p) pridzūoma tep nāta gerai Bbr. susi-dúoti vaidentis: Sākė, suždāvi būvo gaidžyš Bbr. paaž-dūgnyti visų įstatyti dugną: Paaždūgnijo visūs kuodžius Dnr. 166 pa-dvėsti kaip lk.: Nebi, dābar ānas (telias) nepadvės Dnr. dvilkt interj. staigiam judesiui reikšti: Un ti um pievos nuvėjo, itai visi dvilkt i nuvėjo (fotografuotis) Psl. dvynyš sm. (4) plg. dvynykas: Dzvyniai būvo āny. Anà turėj dzvyniūs Psl. dzaň interj. varpelių garsui žymėti: Ėch važiuoja jau ānys – dzaň dzaň dzaň, kap jau žino, kur mergos yra Bbr. iš-džiūboti 3. išsiurbčioti, išgerti: Pakusni ir išdžiūbojom tep mės tų vynų Psl. džiovindinėti, -ėja, -ėjo džiovinti. pér-džiovindinėti perdžiovinti: Nesudžiūvo kap kārtas, reikia pérdžiovindzinėc Psl. paiš-džiovinti daug išdžiovinti: Dabar tai nėra bėdės, paiždžiovino ir vėža Bbr. pér-džiovinti džiovinti iš naujo: Reikia pérdziovindzinėc šienų, ne kur dė́sies – pérdziovinsim Psl. pra-džiovinti padžiovinti: Pradžiovinam rugiūs ir mālam Bbr. ėch interj. pasigėrėjimui reikšti: Ėch važiuoja ānys, kur mergos yra Bbr. at-eidėti 5. išeiti: Kap ataidėm iš pirkios, tep pakavolki atpjóu duonos ir dáu Psl. ap-eiti 6. aptek­ti: Kirmėlėm apėj sōdas, nieko nepadarėm. Slyvàs visàs apėj, visa čysta apėj kirmėlės Bbr. at-eiti 8. pasitraukti, nueiti: O bōba laīnda: ataiki, sāko, ir krūcinėn dâu kulokū Psl. da-eit 5. nustipti: Un Velýkų kap ašpjōu (kumpį), tep ir veršis daūjo. Un Ažūgavenįų ažūgo, o un Velýkų ne. Ir veršis daūjo Bbr. iš-eiti prasidėti, užeiti: Pradėjom gėrc, kap vainà išāj, kap bolševykai atāj Psl. nu-eiti 6. moraliai nusigyventi: Dabar svietas nuvėjo Psl. pa-eiti 4. paskęsti: Pie trýs paėjo. Trýs vaikai paėi itam prūdį Bbr. pér-eiti 5. pakeisti stovyklą: Būvo pérājį šāsoz dēšim tyšečių nug bolševykų (pas vokiečius) Psl. raz-eiti 6. atsitikti, įvykti: Nu vot itep būvo, tep razājō Psl. ėšliai sm. pl. (4) žr. ėšles: Ėšliai padarýta nug katūko Psl. ap-ėsti 2. apnaikinti: O mūsus sodis apėdė nāto, ir nebūvo lakštų Bbr. papa-ėsti visa suėsti: Visa jau papaėdė: ir šienų, ir šaudūs Dnr. fikusas sm. (1) kaip lk.: Žara ik lūbom būs fikusas Dnr. gáilestis, -ies sf. (1) gailėjimas, užuojauta: Kap gáilascies nėr, tep nėr kō verkc Psl. su-galvóti kaip lk.: Niēko ānas nesugalvōjo ir nesugalvōs – kap būvo, tep ir liks po senām Dnr. at-ganinėti atganyti: Vienas pastýrus gānė, o mės kaleikų adganinėjām Jsk. už-ganýti kaip lk.: O tadū cielų vasarų gāno, du pudų užgāno Bbr. pasi-gāsdinti 2. refl. išsigąsti: Kap āny užšvýdo, tep visi pasgūzdzino ir panubėgo, páskōpė visi Dnr. užsi-gāsti išsigąsti: Aìne u(ž)sigumdau, kap triekšterai durim Dnr. gāudytis 2. refl. painiotis: Ói sunku būvo pragūrincie poprostu, gāudais lietuviškai vis Psl. 167 ążsi-gavėti refl. žr. ažgavėti: O a(ž)sigavėc un Ažūgavėnių reikia Bbr. geltonavótas, -a (hibr.) adj. (1) geltonokas: Geltonavóta markvà tǫj, rudà tumšesnė geltonavóta Psl. paiš-gérti 2. po kiek išgerti: Kap cik paižgera tep ir skaūnasi Bbr. gesýti 2. duoti garo, bombarduoti: Araplānai vis skrañda, kūšni abdairė žmonių, balševykų ir gėso Psl. giedodinėti, -ėja, -ėjo giedoti, dainuoti. at-giedodinėti giesme atitarti: Ānas ažgiedój, o anà adgiedodinėja jām Psl. at-giedóti atsakyti giedant: Ir vėl ažgieme anà, o itoj adgiema jām. Kap nór tep atgiema. Kap jām papūola, tep adgiema Psl. až-giedóti 2. paskelbti: Al¹ svabōdų ažgiedójo balševýkai, visas frōntas, po visų frōntų ažgiedójo i fsio Psl. pri-giedóti visaip išsigalvojus giedoti: Ir prigiema visāp tī ānas Psl. susį-giñčyti kaip lk.: Āny suzginčiojo, o pie kū, paci nežinaū Dnr. pasi-giŕsti 3. pajusti: O kū pagirdot tadū? Psl. pa-gýti kaip lk.: Kap pagija, pāts (šašas) nūslupa Psl. refl.: Šašas kap pažgis, pāts nuslūps Psl. gyvénti 5. tverti: Gi juōkas, nėgalim gyvénc iż ito juōko Psl. gyvéntis refl. žr. gyventi 1: Kap gyvėnasi tāu, kas girdėcis? Psl. su-gyvénti 3. gyvenant įsigyti: Su juōj anà bērny sugyvėno Psl. gyvuonỹs sm. (3ᵃ) žr. gyvuonis: Gyvuonỹs nāta sopa. Tep aš kartū gyvuonīn pāšinų ažūšūniau Psl. pri-góbti apgaubti, pridengti: Prigōb¹ tu jū kūoj, kad nesušalt Dnr. až-grānti 2. uždėti: Nēša kū užgrōvi un kāklo Psl. gražėti, -ėja, -ėjo kaip lk. pa-gražėti kaip lk.: Pagražėjau kūšni, pajaunėjau Psl. grāžtuvas sm. (2) žr. grāžtuvis: Nebūvo knōlių, alē sukē gruštuvū ir tadū kuola-liūs kōlē Uos. grebėzdas sm. (2) grebestas: Tadū ivuos grebėzdus primuždinėjo Dnr. grebóti, -ója, -ójo žr. graboti: Grebōjom ir vėžem, bo visa saūsa būvo Psl. nusi-gręžti nusisukti: Agōtos dūonos pādema – vējas nūzgrīža šōnan Bbr. už-griebti 2. paimti: Jūos ažēmē, pavelėj visūs tijaukai, neižbēgo, ažgriebē balševýkai Psl. griūti 4. pulti: Niēkali per ty vījany nepēraisi, pīmps prōsta un galvōs grūna Psl. ap-griūti 4. atsigulti, užmigti: Gīrtaz buvaū, abgruvaū miegun Psl. in-griūti 2. eiti: Būvo keturi (vokiečiai) selōn ingrūvi Psl. paažgrūti daugeliui užgrūti: Ītos duōbes jau suvisū paažgrūvi Dnr. par-griūti, pargrūšta žr. pargrūti: Dar gēra tōp, kōlai nepārgrūsta, kap pargrūva, gūl¹ Bbr. grōbti, -ia, -ė kaip lk. ap-grōbti sugróbti, sau suimti: O Jūrikas (ponas) tai āpgrobē žāmį ir jau un tolerų pārdavē Bbr. 168 grūntas sm. (2) 1. žemė, sklypas: Męs tį jau turėjom cėlių grūntų, cėlių grūntų turėjom, o čia buvo kevirta čėsčis grūnto Psl. 2. prigimtis, būdas: Āny kažkokį vieno grūnto su tuo Vlādžiku Kuzmičium, vieno grūnto Psl. ažsi-grūsti 4. refl. patekti, nueiti: Kur tu dėjes, neišaisi mėkur toli medzi lūgan a(ž) sigrūdi Psl. dasi-grūsti (hibr.) sulaukti: Lēdzve chalerija, lēdzve dauggrūdau dzenos, bijojau Psl. pāaž-grūsti visa užkišti: Kur ānas jūs paāžgrūdo, ir paci nežinau Dnr. pa-grūsti 4. prigrūsti, sukimšti: Pagrūstos mašinos bažnyčioj Bbr. 5. sušaudyti, nužudyti: Bokščioniūs būvo suvāri visūs strēliōc, daug pagrūdo Psl. Visūs pagrūdo partizōnai, sudėgino sėlų Psl. papa-grūsti visa sudaužyti: Dabař papagrūdo visūs aparatus (degtinės) Psl. susi-grūsti 4. refl. susikimšti, susirinkti: Visi suzgrūdi cionā uliavoja Bbr. gudōninas, -a adj. (1) gudenioniškis: Nūnešė gudōninon ūpên rōkų ir nutāpijo Psl. da-gulėti (hibr.) gulint iškęsti: Mān labai vo sōpa itas dāiktas, aš nègaliu dagulėti Psl. ap-gulti sugulti, užmigti: Susriņki, būvo, ir giema, nu ir visa, kōlėk ābgula Bbr. gumà sf. (4) kaip lk.: Iž gumòs visa būvo Psl. pra-gūrinti pradėti, persilaužti: Oi, sunku būvo pragūrinciē ūtaryc poproštu, gaudais lietuviškai vis Psl. gurklys 4. Adomo obuolys: Žmuōj su dideliu gurkliu Psl. haŕ interj. barimuisi žymėti: O jau senì, tep haŕ, haŕ, haŕ vienas un vieno bōramės Psl. iešniekas, -a adj. (3ᵇ) trumputis, ankštutis: Da koki tavi namėliai, koki āny iešniekiūs, koki āny siauriekūs (r.) Drv. ieškoti(s) 3. refl. kėdentis: Vištos ieškosi, būs šalna Psl. atsi-ilsinėti 2. būti mirusiam: Al' dar āny nuvēj pas namūs atsilšinēc. Jau āny atsilšinėja visi, jau visi ažmigo lietuviai Uos. až-imdyti 5. sulaikyti, norint gauti išpirką: Um pievōs nelāidė jau, gyvi ažimđė ir štafų dėjo. O kiekkkart (ponas) ažimđė gyvi Bbr. ažimti 6. paimti, pagauti: Juos ažėmė ir pavelėj visūs Pel. Ažėmė dezertyŕus ir visa Psl. 7. atimti: Cia tadū ažėmė diōnų selōj Bbr. 8. užgriebti: Nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. 9. sutikti: Sāko, o kad aš jį ažėmž, būūtum pautarini Psl. 10. paimti dėl išpirkos: Ir ažima gyvi ir ažvāro Bbr. nu-imti 6. paimti pinigų pagal taupomąją knygelę: Aš jau nuvėjau un počtos nūjemiau šimtų rūblių Psl. pri-imti 5. sudoroti: Vo šienavāi (nors lietus) nu do va prijėmiau kūsni, o kūsni ažėmė lietūs Bbr. Visa jau priimta nog laukō Bbr. indas (nj.) sm. (1) kaip lk.: Paštiloju pīrkų, pāprašiu indus ir sēdziu Dnr. institūtas sm. (2) kaip lk.: Atvedė mani institutan anā Psl. intrŷs sm. (4) žr. intrius: Intrŷs būvo, vienų pautų Psl. jazmentà sf. (4) jazminas: Jazmintà gražì āugo. Skynėm jazmintàs Psl. 169 nu-jódyti užgui, nuvaryti: Arklÿs tep nujódytas, kad ir vežimo nepàtisia Dnr. Sėdzis un árklio, liš nemujódai Dnr. jokìs, -ìa pron. def. joks: O itaz gi dár netúr mašinos jokiós Psl. jujiškis, -ė smob. adj., jujiškis (2) Vijòs, Yvijòs: Jaũ itoj jujiškė savų avūrkų pastatė dvzvidešimc bōnkų. Visa vientara, sàko, jujiškis kūningas dažinòs. Pašàkė kūningu itam jujiškam Psl. kabiniètas sm. (2) kabinetas: Anà mani àtvedė savàn kabiniètan Psl. atsi-kabinti 2. atsikratyti: Nug jų atsikabinau jau aš Psl. kadà ne kadà adv. retkarčiais: Nu išgerà kadù ne kadù, al’ itai gi ne pjėnyča Psl. kadàisnis, -ė adj. (1) žr. kadaikščias: Ot būvo darbo, kadàisnitai sàkė, ot Uos. kairanÿs (rt.) adj. (4) žr. kairinis: Ciesinin ar kairanìn šónan nuveïs, kur pakeravòsi Psl. kairinis, -ė adj. (2) kairysis: Pakeravòsi, sûks kairinin ar ciesinin šónan Psl. an-kaisti suprakaitūoti: Ot nat šlapià paždaràu unkaĭtus Psl. pa-kākoti pasitūštinti: Sėdzis un pūodo, pakākòj Dnr. kálti 4. (vrt.) durti, skersti: Kiaulė žviegià, kap jų kàla kas Psl. pri-kálti 2. daug įkalti: Dunciai toki šakėlėse prikalcì (ratelio) Psl. 3. pridaužyti, primušti: Mocnai jām prikòlē galvòn visur, itai jau tām ažūbelavìškiu Bbr. at-kalbėti 2. atkerėti: Kaltūnas galvòj būvo, nukirpo kasàs, atkalbėjo Psl. pér-kalbėti 1. kaip lk.: Nu ir pérkalbėjau aš tadù tì adgal’ Uos. 2. pakalbėti, pašnekėti: Tai tì tìjau kalbėjau visa, nu ir pérkalbėjau aš Uos. pasi-kalitiuoti pasikibinti: Āny ir paskalitiuoja kap niėkas nėrag Dnr. kamblÿs sm. (4) žr. kamlys: Žolės priranka, àtsuka itus kamblìus ir ėda Psl. kamštis sm. (2) žr. kamštv̇s: Āškimsė abūdų galū bačkòs itais kumščiais tokiais Psl. paap-kapóti visa apkapoti: Gudzìškėse visos medžiagos paapkapótos Dnr. karasÿs sm. (4) žr. karosas, karosis: Įtų karasìų daugėl’ būvo Dnr. kardiogramà sf., kardiagramà (2) kaip lk.: Mān padàrė kardiogramų. Nu gerai, ažrašinėja mān tų kardiagramų Psl. ap-karšti 2. įkyreti: Jaũ mān reikia dàrbas dzirbc, jaũ mān apkarò (kalbėti) Uos. refl. Apsikàrsta lig vākari kap dzidėlė dzienà Psl. at-kàrti 2. nuimti kas pakarta, nudžiauti: Vo gi dár nepastàtėm gòdniai šėpos, ūn neatkórau niėko Psl. pérsi-karti persiversti: Anà (gyvatė) pérsikara in šakuòs (gimdyti) Psl. pri-kàrti prikabinti: O kiek ūn nù papýniau, ojojoj prikòrau ūn pilna pirkioj, dár ūn kumpi pripilta (svogūnų) Psl. kasnÿkas sm. (2) 3. gaidžio pakaklės karoliai: Gaidziep po barzdū kasnÿkai karulioja Psl. ažsi-kàsti refl. žr. ažkasti: Aš a(ž)sikasiua pieskañ Drv. kàstis 3. refl. gilti: Užys neskùnda. Slivinÿs geltonìckas slìepas ir kūndasi, inkiš, kad išlìstai un jō Psl. 170 in-kąšti 3. užvalgyti, užkąsti: Nu tai biednas neturėjė kavolko duonos inkųsc Psl. 1 kaštōnas sm. (2) kaip lk.: Pie pifkių kaštōnai augo Psl. 2 kaštōnas adj. (2) kaštoninis: Mūs buvo kaštōnas arklỹs Psl. katilėlis sm. (2) kareivių indas: Negrūdo mūs, nevelėj, kacilėlė atnešė – vo jėse Psl. kaušinis (nj.) sm. (2) (plg. pautas) kiaušinis: Skvaruškamp reikia undaužė kaušinių Dnr. Vištos godniai dėma kaušinius Dnr. kažkienas, -à adj. (4) nežinia kieno: Kaškieną karvė išbėgo Psl. kėkšta sf. (1) kėkštas: Kėkšta čia pie mūs būsta Psl. kelėlis sm. (2) dem. žr. kelias: Da kadū gi aš sustikšiū, ir kurgi aš lauksiu iš kokio kelėlio, iš kokio kraštelio (r.) Drv. kelỹs sm. (4) kelias: Kap aškirtaũ aš kartū (gluodeną) kelý, galvā nulindo, nuodega kap liko, pusis, tep ir gulėj Psl. pauzši-kélti visiems atsikelti: Jaũ pau(ž)sikėlėt? ap-kėpti apšalti: Pakā ažėjau tijaukai metrų kokių šimtas, o šalna būvo, ir ap-kepiau Psl. su-kėpti 6. sudilginti: Tep mán visų kūnų kap dzilginēm kas šukepė, tep degī pazdarė. Visas kūnas mānas kap itai dzilginēm šukeptas Psl. pauž-kiīmšti visa užkamšyti: Liš paaškiimiš visas skylās, kad nepūšt Dnr. iš-kīrpti kaip lk.: Karčūs čėrtas papȳnė, reikia iškīrpė Psl. až-kīršti 2. papjauti: Aškirto (avį), in kāklo ir spira (vilkas) Psl. pa-kīršti sukapoti: Kirviū pakirsiū lapūš, nu siečkornia nepasatcyta Psl. kītakas pron. indef. kitkas: Reikėj išdūmot kītakų Psl. kītąroz (hibr.) adv. žr. kitąkart: Kituroz tai ažrašysiu, ažrašysiu adresų Psl. da-kláusti žr. dasiklausti: Daklāusi, dadēsi vilnų ity jau, siūlų Psl. an-klīmpti, ānklempa, -o plg. anklimpti: Dzidelės bālos būvo. Kārve kap ūnlānda, tai ir ūnklempa Bbr. kliūdytis, kliūdžiasi, kliūdėsi žr. kliudyti: Kab itai (žaltį) un kėlio… išvaryc, tep šāudosi, alė itep nekludzis, nesklūdzia Psl. paāž-klodinėti visa užkloti: Juosā visos lāškos paašklodzinėtos mārškom Dnr. klōti, -ōja, -ōjo 4. (vrt.) guldyti: Balnicon ju klōj, ale anā nėgulė Psl. iš-klōti 2. paskleisti: Nū išklōja (linus), tai tadū padziūsta kiek tų čėso Bbr. paaž-klōti visa užkloti: Tė būvo visā kluonienā paažklōta (linai) Dnr. pér-kōšdinėti perkošti: Kap reikia ir dukārt pērkošdinėjam (piena) Dnr. kramtytis 2. refl. kandžiotis: Kramtosi arklỹs Psl. krėpterti, -ia, -ė numirti, pastipti: Liš iš Lazīnų, o visi krēpterė iš hālado Psl. krėstis 6. refl. drebėti: Krėčiaus kap apušė Psl. pri-krikštyti daug pakrikštyti: Kūningas Fēliksas Petkēvičius Lazīnuose būvo, nu vo tadū prikrikščėjo visa Fēliksų Psl./refl.: Pinkiōlika vaikų, apkřikščioji, pris-krikščijau vaikų Psl. krimslė sf. (4) kremzlė: Krimslės = mėsōs nērā Psl. in-krimsti įkąsti: Ašiškas, jō inkrimst nemožna, sukiūrus jau Bbr. pa-nukristi visiems nukristi: Ažnac panukrito visi lakštai Dnr. 171 paiš-kūlti visa iškulti: Anà Jazėbas jau visą paiškùlė, visų jau Dnr. su-kūlti 2. sumaišyti, sutrinti: Kanãpių prikrùna tarbelę, sikulia, sikulia ir in kopūstùs mèta Bbr. kunigáitis sm. (1) dem. žr. kunigas: Jõunas gražùs kunigáicis Psl. kurčias, -ià adj. (4) 2. prk. abejingas: Kùmeli kab įmpeni gòdniai, ãnas tadù kurčias, nėgirdaž' nieko Psl. kvãpas sm. (4) kaip lk.: Gardùs kvãpas girdėcie, kvėpia nãta Psl. laikyti, laiko, laikė (rt.) kaip lk.: Kùmpis būs gražùs laikýc ir vályc Psl. paiš-laižyti visą išlaižyti: Ragì šuòj alkùnas, visàs tolierkàs paišlaižė Dnr. lãjus sm. (2) plg. tukas: Lãjus itai nog živãto nùimta. Tai riebùmų tų vadzina lãjus Psl. iš-lãkti 2. išgerti: Čiùt ne visų sklenyčių išlakiau Psl. papri-laižyti daug prilaužyti: Ir pradėc nemòžna, kap medži paprilaužyta Dnr. lãužti 2. smarkiai skaudėti: Po nakčiù tai tep lãuža kõjį, sõpa, negaliù aic Uos. aż-leisdinėti leisti, tvenkti: Mės atãjom cianai, tai jau ūndeni ażlaizdinėjo Bbr. dasi-leisdinėti 2. refl. prisileisti: Ir karvė yra, kų nedaslaizdinėja tėlio Psl. leisti 8. pjūdyti, siundyti: Per nedėlių būl'bom čėstavojau, per miestelį šunimi lãidiau (flk.) Bbr. atsi-léisti 9. ats igauti, atau gti: Apėdė nãto ir nebùvo lakštų, alė atãugo priš Pėtrų, priš pãtį Pėtrų atsiláidė Bbr. aż-léisti 5. paleisti, patvenkti: Dár nebùvo to prūdo, al' ażláidė ūndeni Bbr. da-léisti 4. labai apleisti: Reikia pazdairýc kap daláista baznyčà lažuniškė Bbr. iš-léista 6. išspausdinti: Ir ãny su itùoj ponù išláidė kšionškų vo itų Psl. pa-lėkti patekti, pereiti: Visa manõs momùlės runkėlės dirbo, o dabãr pãlėkė visa un manų runkėlių Drv. lėnkiškai (rt.) adv. kaip lk.: Až gi galiù kalbėc ir lėnkiškai Psl. papri-lėnkti visiems prilenkti: Paprilankit gãlvas, bo žãmos dùres Dnr. lešys sm. (4) lęšis: Lėšùs sėjo, menù. Lėšai bùvo pasėta Psl. 1 at-léti 2. nupilti, supilti: Atlėjo pienų, per septýnias nedėlias visa visa atlėjo, kiaulės penėjo, tep kų džirbo Bbr. 1 papri-léti pripilti: Paprilėjau ūndenio, sustatiau visą Psl. aż-lýginti užlyginti: Ridl iaukos nedãvė – runkom ašpìlt ir ażlýginit Psl. nu-lýginti aplyginti: Padãro bundėlį, runkàs pàprausia, kad anà neliptų tep, nulýgina gražai ir tadù pėčun Psl. lináitis sm. (1) dem. žr. linas: Tadù ciej lináiciai kap przidùoma, tep nãta gerai Bbr. pri-lipti priglusti: Nu, mùža manimarkáiti jõ, placi kokiù un jõ neprilipi Psl. ap-lisdinėti žr. aplisti: Kap aplizdinėja lĩpa, baltà džirbasi visa vientara Psl. ap-lìsti apkepeti, apsitraukti: Lùpos vo kaškàp aplanda, pazdãro bãltos Psl. paan-lìsti visiems įlisti, apsigyventi: Tadù svečimòn jáujon paumlìdom Dnr. pad-lýti (hibr.) palyti: Vo itùoj mašinù nuvažiuotumėt, ale vo lietùs padlijo kùšni Psl. 172 lyžt interj. kaip lk.: Aš aimū, liežuvį lyžt tū gėlažį ir liko visa skūrālė Psl. lopetā sf. (3ª) 3. mentikaulis: Jaip lópetos nāta i(š)šišóvi Psl. lópt interj. makt (staigiam gėrimui žymėti): Lópce iżgėrau úndēnio, aškūndau, apsidairāu Psl. lotēlē sf. (2) dem. žr. lota: Prikišto medzi tokių lotēlių strukickų Dnr. lótis 4. refl. plūstis: Lójasi kap kālē Psl. ap-lotúoti prikalti lotas prie gegnių: Tadū jau aplotāvom pírkių Dnr. lūptis 12. refl. plėšytis, ištisai giedoti: Dróčus, kap pradēs šienāuc pievas, tep ir lūpasi visų nāktį Psl. nusi-lūpti refl. žr. nulūpti 2: Šašas pāts nuslūps, kap pazgīs Psl. 2 mā pron. pers. dat. sg. man: O kūnigas padūmoj, što ir mā gi gālas jau Psl. macis sf. (4) mācas: Nu ēm āny tu māci kėpē Psl. In itos Velýkos maciēs āny prikėpē. Momā rēkia un mañi, kad aš neimtāu tōs maciēs Psl. at-maininėti žr. atmainyti 2: Aštuniólika žmógų reikēj atmaininētē visa Psl. pra-mainyti 2. pakeisti: Nu itas vartaunýkas aži kitūs metūs stōu, niekas jō nepramainō Psl. insi-maišyti įsijungti: Sāko nu dabar, kad tu insimaišei aš tau zadāču dėjosiu Psl. malkėlē sf. (2) dem. žr. malka: Priskāldai malkēlēs Dnr. málkinē sf. (1) kaip lk.: Mālkų sukraūsim málkinēn Dnr. insi-mālti įsiterpti gyventi: Dauronysā insimōlē būvo, norēj škōlu padarýc Psl. išši-māudyti refl. žr. išmaudyti: Ūpēj išsimāudīd mūm lingvēs pazdarē Dnr. pa-mazgóti paplauti: Nā pamazgōj mā peciūs, bo nedāstiekiaū Dnr. medinasai adj. emph. partizanas, bandos narys, miškinis: Medziniej visūs pastrelioj Psl. ◊ mēdinasai gaidātis kikilis: Mēdinasai gaidātis su čūbeliū Psl. mēnūlis (nj.) sm. (2) plg. menas: Saulālē nusilāidē, mēnūlis uštekējo (d.) Bbr. pasi-mēlstī kaip lk.: Kap kadū ir ānas pašmeldžia Dnr. mētytis 3. gyventi klajojant: Vot tai tep ir mētemēs, be sā daīkto Psl. susi-mýgti susiveržti: Anā susmýgus, senā, macitkā Psl. pri-miklyti priminti: Primiklijō su sā čebātais un padlōgos, dabar praūš tu jū Dnr. mikrafōnas sm. (2) mikrofonas: Ti ir mikrafōnų būvo pastāti un stālo Uos. ministras sm. (2) kaip lk.: Kētūris liežuvīs turū (moku) ir Pāsaly sēdžiu, kap ministras tī Litvōn Psl. aż-minkyti, ažminkią, -ē plg. ažminkyty: Kap ažminkia dūonų, sodzina un ližēs ir pēčun Psl. mintis 2. refl. glamžytis: Manip itas pluōščus būvo, ānas nēsmina Psl. minutēlē sf. (2) dem. žr. minuta: O māno momūlai do jau rešciniā adynēlē, do raščiniā minutēlē (r.) Drv. mirkýti, miškia, -ē plg. mirkyti: Tadū miškiam undenų dzvi nedēlias, abo ir daugiaūs Gud. iš-mirkti, išmerka 2. suminkštėti: Āny (linai) išmerka per nedēlias dzvi, moža tris, kap kadū mirksta Psl. pa-mirkti 2. kiek mirkti: Ot undenų vienān pamirks, tadū kitan ir tadū apdziūs (kumpis) Psl. 173 pri-mišti kaip lk.: Tai aš dažik kalbėjau, kap maškas, o dabar primiršau. Uos. pa-mýžti pasišlapinti: Pamyžu čierkon ir ėžgeru. Psl. atsi-mókyti pasimokyti kiek reikia: Tris metus atsimókė ir dirba Psl. motýnė (nj.) sf. (2) motina: Bocià grāmatuos, motýnė gramātna Psl. mūginti, -ina, -ino raginti (apie arkli): Vežimi sėdėdamos visa mūgino árklį Dnr. pa-mūginti paraginti, pavaryti: Užlìndi an vežimo pamūgino árklį Dnr. mūšyti, mūšdo, mūšdė mušti. da-mūšyti (hibr.) pribaigti: Damuždė vieną klėvų, būt jau išaugęs Bbr. až-mūšti užmušti: Mōža ažmušė jį Psl. pa-mūšti 3. primušti: Aš nieko nepagūrdau, nepāmūšau ir nieko nepāvoguau, gyvenu kap Dzievas prisākė Psl. 4. užmušti: Zāra nukris ir pamūš mūs Dnr. nei conj. 2. negu: Numirė daugiau nei dešėtkas Bbr. papri-nešdinėti daug prinešti: Padegėliam žmonės paprineždžinėję miltų, kruopų, viso paprineždžinėję Dnr. nešinėti, -ėja, -ėjo nešti. pér-nešinėti nešant apžergti: Kad ažvačinė kója pérnešinėja pirmagalini, itokio árklio vaiskań nerinko Psl. išsi-nešti 2. refl. išsikelti: Tik ti šėc1 visi, kas liki gyvas, pie dvarų, o aš o šė i(š)-sinešau Bbr. pér-nešti 3. išverti, pakelti: Ito negaliu kap sakyč negaliu ito pérnešč Psl. nešulkà (hibr.) sf. (2) kuprinē: Nešoji itas nešulkas parinki in pecių Psl. pa-niežėti kaip lk.: Kap paniežč, paskasau Dnr. pasi-norėti refl. žr. panorėti: Jėsc nóris, pasnorės per trīs dienās, a tadū jau nesnóris Bbr. nōrma sf. (1) duoklė: Aš un stānecos nüvežau nōrmų Psl. 3 o prt. 2. štai: Atvežė mani bocià šėjaukai o un itos bėdōs Psl. pabandeli adv. po bandelę: Dāu un kėlio pabundeli ir margarino Psl. pagūdišku (hibr.) adv. gudiškai, baltarusiškai: Pagūdišku nemokėjau ū̄taryc maskā Psl. paisas sm. ppr. pl. (2) peisas: Aš menū kap paisus nešōj. Vaikščoj paisus palaidi ir bóobos, ir mērgo Psl. pajūosti adv. po juosta: Nu pajūosti išāudi iš ty siūly Psl. pakeli adv. pakeliui: Pakelį ti tōliau nėra nieko Bbr. palietuvišku (hibr.) adv. žr. palietuviški: Visi juōksis tadū, kap mēs ū̄tarysim palietuvišku, āny pabielarušku, o mēs palietuvišku Jsk. pamaiši adv. po maišą: Ir būl'bu pakāsim ir jūniem pamaiši bul'bu pripilsim Psl. pāmazgos sf. pl. (3ᵇ) kaip lk.: Pāmazgas kiauālēm addūomam Psl. parāvasai, -ōji (sl.) adj. emph. (4) garinis: Lazūnuosa būvo paravōj mēlnyča Bbr. parkalinis, -ė adj. parkelinis (2) plg. perkelinis: Marškiniai drobiniai būvo, itai dabar jau parkaliniai Bbr. perkelinis, -ė adj. (2) kaip lk.: Itai dabar perkeliniai, niekali drobiniai būvo visa, nu Bbr. 174 pasakōrius, -ė (hibr.) smob. (2) pasakotojas: Ītai tas pasakōrus, kur meluoja visa Psl. paskrebūkas sm. (2) pagrandukas: Paskrebūkas, jau ītai pašliedniasei vaikas Psl. iš-pasnykāuti išbūti pasninkaujant: Būlo, visų pāšnykų išpasnykāvi, liš un Velykų atsigaivējam Dnr. pāšukos sf. pl. (1) žr. pašukelės: Pāšukos jau ītai, niāu, pāšukos, kū šukūoja Psl. pātalas sm. (3ᵇ) 2. karvės gimda: Mēs vadzinam pātalu. Būsta, kārveip pātalas išāuma laukān Psl. pautāitis sm. (1) peras: Jaũ kap išāuga jaunā bitē, nāta tadū pautāicius dēma Psl. pavakariũ adv. į pavakarį: Ganỹc nemožnēj, kab dūoma (uodai) iš rūto albo pavakaruī, tep neinturēsi, išbēks Psl. pavirš praep. su gen. virš: Pavirš ūndeniō plūkauja paukūrus Psl. pēdelis sf. (2) dem. žr. 2 pēdas: 2. pēdsakas: Pamēc mān chōb savīs piedelīš, chot savīs žodelīš, kadā aš pēdeliūs skaitytau momūti išmindzinētau Drv. 4 pēŗ prt. su kas ekspresyvumui reikšti: Vaikai atvažiuoja šeī tei ir biega, žinot kas per vaikai, dabar vaikai nāto… Psl. pērti, pėria, pėre mušti, velėti: Apmūkinam ir tadū kultuvēm pėriam Bbr. pēstū adv. pėsčiomis: Až gi ciongłe aimū pēstū, o nū nuvažavau un rōvaro Psl. ap-pēšti apipešti: Kāp tu mani ēsi su plūnksnom? — O kāp aš tō appēšu Psl. piktas, -à adv. (4) prastas, blogas: Tai gēras šōnas, o ītai piktas šōnas (medžiagos) Psl. až-pildinēti užpilti, užkasti: Da manā momūlē, da manā radnickoī, da jau gi ažpildzinējam tavī, da jaugi neišāisi (r.) Drv. pad-pildinēti (hibr.) barstyti: Salietrū patpildzinējam bul’bās Dnr. pīlnas, -à adj. (3) 6. netruktinas: Dzvidēšim traji mētai būvo nepilnī Psl. pīlnickas, -à adj. (3ᵃ) pilnutėlis: Nū pilnickų viedrų prilāidēm (pieno) Dnr. in-pīlti įpilti: O tadūkai un rytōjo miltų impīla Psl. iš-pīlti 3. išmušti, išberti: Ir dēgino ir išpȳte visų veidų šasāis Psl. su-pīlti 2. išmušti, išberti: Kap aguōnom visų šūpilīa drabnickai Psl. pynēlē sf. (2) dem. 3. mastelė: Tadū jau skaruōčių džirba, pāpina pynelās Bbr. raz-pinti (hibr.) pinant perskirti: Un rēdo (skyrimu) raspȳniau kasās Psl. su-pinti 3. supainioti, sumaišyti: Galiū supinc, reikia atsilšēc adzynās dzvi Psl. atsi-pīrkti 2. refl. išsipirkti: O itas dūkart kūnigas rōdas, kū nok smērčies atsipirko Psl. raz-pirkdinēti (hibr.) išpirkti, pirkti: Nu tadū gi visiem sākē, kas tūri mēšu raspirgdzinēc Bbr. pīrgdinti 2. gaudyti: Lāpē nāta višṭās pīrgdzina Psl. at-pīrkti 2. nupirkti: Selōj būvo šniūras tokis (žemēs), būvo atpīrki (iš pono) Bbr. až-pīrkti 2. nupirkti: Pōnas būvo jēmį lekōjų, kad visa jam paduodinēt, visa čysta, kad dūovot, jam kū ažpīrkt kū tēp Bbr. 175 iš-pirkti 2. išmokėti nustatytą kainą: O kiekkarčių ažimdė (gyvi), o bocį su momi ik vainai išperka, addirba ar tį rublį ar tį di Bbr. pad-pirkti (hibr.) plg. papirkti 2: Gaspadnios įtos pàdpirktos buvo Psl. piršės sf. pl. žr. piršys. pirštėlis sm. (2) dem. žr. pirštas: Vaikiep dabar maskickį pirštėliai Dnr. iš-pjaudinėti 2. išskirstyti, apmatuoti: Įtai Pòlščis futaràs kad išpjaudzinėjo Bbr. ap-pjauti 3. papjauti: Sugàu baronàči, appjòvė, počkàs išriñko (ps.) Psl. in-pjauti 2. atpjauti: Tadù aš jam impjòviau tep kilogramų pie triz dìonos Psl. pjudýti, pjúdo, pjúdė kaip lk. pa-pjudýti kaip lk.: Ėmė pàts papjùdė jų šuniù Gud. plausdinėti, -ėja, -ėjo plausti. iš-plausdinėti išplauti: Įtep vo nešam in ùpes ir išplaudzinejam, kap jau čystà būtùp, kap pelanù nebùt Bbr. pliauščėti, pliauščia, -ėjo (hibr.?) pliaukšėti: Pliauščù pliauščù pliauščùtės, kėpė momà bandutės Lz. pliauščutės sf. pl. (2) katutės: Pliauščù pliauščù pliauščùtės, kėpė momà bandutės Lz. pliauškyti 2. taškyti: Bàlon vaikai pliauškija Psl. plūkinėti, -ėja, -ėjo plaukioti: Ānas tį plūkinėj plūkinėj ir pastàpijo Bbr. poniùlė sf. (2) dem. žr. ponia: Ne, poniùla, nepračitùsios Psl. porúoti, -úoja, -àvo kinkyti į porą: Bùlo, kap liš pavàsaris, tep ir porúojam árklius Dnr. su-porúoti kaip lk.: Ir suporàvė (arklius), ir pavienìdi órèm Dnr. pòsmas sm. (2) kaip lk.: O drùobė bùvo pinkiòlikà puòsmų Psl. pozicija sf. (1) frontas, mūšis: Kai àjo pozicija, tai medzì bùvom Jsk. pradalgýnas sm. (3) dem. žr. pradalġys: Dar neišėjai nė pradalgýno, žiūriu ataíma màno mergėlė Psl. pràstas, -à adj. (1) 5. tiesus: Vaikų tai unsugdzìnėjau juostu, kad pràstos kòjoz būt ir runkos Psl. pra-prausdinėti išplauti: Tep anà praprausdzìneja, kur reikia Psl. at-praūsti 2. numazgoti, nušveisti: Úndeniu neatpraūsi katilàlio, bo riebuš Psl. pravardė sf. (3ᵇ) kaip lk.: Mūsų pravardė Avižà Jsk. preparàtas sm. (2) kaip lk.: O anà-kokio jái preparàto reikėjo — nuvėjo kitòn kamaràlėn Psl. próhoba sf. (1) prosenelė: Jáp dar yrà próhoba Psl. pad-puldinėti (hibr.) papulti: Jàmp kokià itai kvarabà patpuldzìneja Dnr. pusėlė sf. (2) pusvalakis: Nebiedni bùvo, turėj pusėlį (žemės) Jsk. at-pūsti kaip lk.: Vuot sakai, kurġi tų atnešė gi nejau ši vėjas atpūtė Psl. pri-pūsti pučiant pripildyti: Paukštyn prikòčioja, pripučia ir strėlja Psl. putinys (rt.) sm. (3ᵇ) žr. putinas: Puciniai àugo, raudònos viùgos Psl. ragutàitės sf. pl. (1) 2. apatinis žandikaulis: Kap dàu per ragutàites, tep ir grūvo Psl. su-rakinti kaip lk.: Jų varė surakinti runkàs Dnr. 176 ramūlis sm. (2) 2. didžioji ramunė: Ramūlių kiek nori pie pirkių Psl. až-rašinėti 2. įrašyti į eilę: Kap nežānytas, nea(ž)sakinėja neažrašinėja (į eilę butui) Psl. papri-rašinėti daug prirašyti: Jāp tj viso paprirašinėta un sienos Dnr. pri-rašyti 3. pridėti: Mān mētai prirašyta Psl. pri-rūgti kaip lk.: Būvom prirūgę nemažai kopūstų, ir peržiem suvalgēm Dnr. raukšlėlė sf. (2) dem. žr. raukšlė: Jau ir tavīm raukšlālēs radōs Dnr. iš-rašti 2. iškasti: Ānas muvēj, pazdairē — išraustā duobē Psl. panu-ravėti visa išravėti: Žmonēsā jau visū pamuravēci daržai Dnr. razdairiklis (hibr.) sm. (2) žvalgas, šnipas: Dabar, kap tadū, tep nuveitai (vaikas), pasakytū, tai aštaisytas maškas razdairiklis, a(ž)strēlyt aškārt Psl. iš-regėti pamatyti: Āny sāko, moža kadū išragēsi Psl. refl.: Nu alē mės i(š)si-ragēsim dār kadū Psl. pa-rēkauti pabarti: Parēkauc ānas tai gāl' un visū Dnr. rēpti, -ia, -ē imti, glėbti. ap-rēpti apimti, apsėsti: Kab liš ažžydēj sōdai, tep ir aprēpe (kirmėlės) Bbr. retai adv. 3. skystai: Iš pirmo ažruščinėja ratai Psl. rietuvėlė sf. (2) dem. žr. rietuvė: Sukraū įtū malkū rietuvēlen Dnr. nusi-rinkdinėti 4. refl. nusirengti: Nusringdzinēj ir guldais miego Dnr. ap-rinkti 5. surinkti: Moža ir dabar yr žōtej (kolorado vabalų), kas juos ap-rinks Bbr. dasi-rinkti 4. refl. gauti, paimti: Tai tyšecēs āima ir prašo duonos, kūrgi dasrink-ši, tai trūdna dasrinkc Psl. in-rūšti aprišti: Skaruōčū iñriši gi čebrū ir tadū ūndenī laji in tū pelanū Bbr. panu-rūšti visa nurūšti: Tadū ituos autūs nog kōjū panūrīšēm Dnr. prisi-rūšti 2. refl. prikibti: Nu dūmoju, palūkŷ, iš nu tavīs prisrišū gi kadū. Nu ir aš jau jōp prisišau Psl. ritinātis sm. (1) menturis: Ricināčiu bōikoj dzīrba sviestū Psl. pri-ritinti kaip lk.: Įtū bačkēli reikia priricinc prieš šūlni Dnr. až-rokšēti sukriukti: Įtai paršinga kiaulē ažrokšēj Dnr. romėlė sf. (2), romēlis sm., romkēlis sm. (2) avilio remelis: Aždingej ir pakōrei mež romkēliū, romēlēsna pakōrei, išēmei romēli, i(š)sukei Psl. rūbēlis sm. (2), dem. žr. rūbas: Ir maskickām vaiku rūbeliūs reik pīrgdzinc Dnr. rūdžiuoti, -iuoja, -iāvo rūdyti. ažu-rūdžiuoti 1. užrūdyti: Až geltonai ažurūdžiuoja gelažis Psl. 2. užraudonyti, parausti: Ažurūdžiuoja gelažis tadū raudōnai Psl. in-rūgti įrūgti: Inrūgsta ir vērda kisēliū Bbr. rūgtis sm. (1) kaip lk.: Cik rūgčiai āuga Psl. sakārinas sm. (2) žr. sacharinas: Sakārinas visa būvo — arba, cukro gi nebūvo. Tep sakārinu pīrko ir sāldē Bbr. apsi-sakinėti 3. refl. atsiliiepti, duoti žinią: Išvažaū kažkur Pōlščin ir neapsisa-kinēja nāvet Psl. at-sakinėti plg. atsisakinėti: Aš nemōku atsakŷc, aš atsakinēju papōlsķu. Kōl mān palitaušku neatsakinēj Psl. 12. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 177 in-sakinėti paliepti: Aik adgrīški kārvi iš tī ir iš tī, adgrīšk, insakinėja Bbr. prisakinėti liepti: Niekas jām neprisakinėjo čia medžian Dnr. pēr-sakyti per daug pasakyti: Mōža kū negrai pār sakēi, mōža kū padarai negerai (r.) Drv. prisakyti kaip lk.: Gyvenū kap Dzievas prisakė, nu kū spavēdōcis Psl. raz-sakyti 4. užsakyti: Kad ānas žāntas (bitų), razsakyt (kooperatini butą) un jō, ne žāntas, nea (ž)sakinėja. Norėjau kaperatīvų rasakyc Psl. salotā sf. (2) žr. salotos: Salotā pašēta Psl. samanūoti, -ūoja, -āvo žr. samanōti. ap-samanūoti apaugti gyvapluakiais: Ānas apsamanūvė visas, samanū žemės Psl. sāmas sm. (4) sāmas: Beržuonōj samūs gāudēm Psl. pa-sapnūoti kaip lk.: Kap ažmiegmū, tep ir pasapnūoju Dnr. sēna n. žr. senas 2: Kas girdēc, kas pas tīb? — Visa sēna Psl. senėti, -ēja, -ėjo kaip lk. an-senėti subręsti: Kab jau unsenėja žolė, tai jau tadū drūtēsnė Bbr. seseris sf. (3ᵇ) žr. sesuoj: Jau tī regėj, seseris regėj ir regėj broliukas mažasnyšai Psl. papa-sėti keliems sėti: O dabar žōli papasēj Psl. sētuvė sf. (3a) žr. sētuvelė: O jau kap ātaima Velýkos, tai tadū sētuvėlė, didelēi sētuvī prikrāuna sūrių. Tadū jau pastāto sietuvī ir vālgo Bbr. pri-sirgti daug išsirgti: Aš tep prisirgī, slobā Psl. až-siūti 2. prisiūti: Jām gēli a(ž)siūva čia Psl. pri-skandālyti žr. prisiskandalyti: Kažkāp tadū itas mānaz girtaz būvo ir priskandālijo Psl. skietys sm. (4) žr. skietas: Tī skiečys unsidēdzinēja. Skiečys muš tīvuosa būvo Psl. skrad adv. plg. skradžiai: Aik skrad žāmī, skrad žemliu Psl. skrynėlė sf. (2) rėminis avilys: Manīm yra viena skrynėlė bitų Psl. skripkāitė sf. (1) dem. žr. skripka: Kunigien buvo Vincusis su skripkāiti Psl. at-skrīsti 3. nubėgti: Su striel’bū nūvēj, al’ netoli atskrido, sāko tep metrų šeždesiat mādze Psl. skūrinis, -ė (hibr.) adj. (2) odinis: Manīm plōnicks skūrinis dziržālis džiēgorop Dnr. slāstas sm. (2) spąstai: Petē ihilanda ir tep jį rascisnija slāstas Psl. slýsti, -ta, -do kaip lk.: Kap atlyga, sniegūs minkštas, tadū āima gerai rāgutēs, slýsta gerai per sniegų Psl. smēlys sm. (4) žr. spėlys: Oi itų smēlių būvo vāsarū Psl. snargliūoti, -iūoja, -iāvo kaip lk. apsi-snargliūoti kaip lk.: Bōbos lānda apsisnargliāvi jōp Psl. snukys (dž) sm. (4) žr. snukis: Árklo snukýs dzidelis Psl. snūsti, -sta, -do kaip lk. pri-snūsti kaip lk.: Tai dziedas, sēnis, kap atsigulė, prisnūdo Psl. 178 až-sodinti 2. uždaryti į kalėjimą: Kab nuveisi, liečvc tai pragaiši, turmon a(ž)sodinš Psl. 3. įvaryti: Kap ažlaidė kojon (gaidys) šorn, kap a(ž)sodzino litkon Psl. pa-sodinti 5. uždaryti į kalėjimą: Norėj turmōn jį pasodzinc Psl. pere-sopėti (hibr.) pereiti skausmui: Visa vientara sopėj pakōl¹ peresopėj Psl. spalvà sf. (4) kaip lk.: Nedāranka spalvōs un adžiēžos Dnr. spalvōtas, -a (nj.) adj. (1) kaip lk.: Ažklōj spalvōtų skōterc Dnr. spalgentas sm. (1) žr. spalgenas: Spalgintus žalžius išrank(a) Psl. spaṅgelis (rt.) sm. (1) žr. spalgenas: Spaṅgeliai raisti auga Psl. až-spirti priversti: Any gi maskūs vaikus a(ž)spiria, ir gano Psl. ansi-statinėti refl. žr. anstatinėti: Ir prūtkelis iton šaudyklei unsistacinēja Psl. raz-statinėti (hibr.) iškėstai statyti, išskėto­ti: Klyšāvas arklÿs placiai kōjas rastacinēja Psl. in-statyti įstatyti, įkišti: Pienų išlaja, pōtum pienų pėčun instāto, kad ānas atvirt Psl. pastatyti 11. įstatyti: Sāko, būtumēm institutan mēs jū kur pastāti Psl. 12. užvekuoti: Jaū itoj savų avurku pastāte dzvidešimc bōnku Psl. pri-statýti 4. privekuoti: Dzvidešimc bōnku avurku pristātė Psl. stiprūs, -i adj. (4) 5. kietas: Gerai, kap sciprūs miēgas Psl. apsi-stōti 3. refl. sustoti: Čia gi neapsistōja itos žūses, bēga tōliau. Liš cōn pimpe, ūncis cionāi apsistōja Bbr. ras-straigdinėti (hibr.) išmėtyti: O kap nesausi, tep rasstraigdzinēja ir dziovina tōliau (šieną) Dnr. strolia sf. (4) toks paukštis, strazdas: Strolia tokiā paukštē graži Psl. an-stūmti 2. įterpti: Liežūvi ir ānas unstūmė Psl. iš-stūmti 2. priversti išeiti: Jō nezažnorēj, ir iš Lazūnų išstūmė (Gumbaragi) Psl. 3. iškišti O užžs i(š)stūmė galvų (iš plyšio) Psl. pad-stūmti 2. pastūmėti: Cibuliàs bōba kap ravēji rāgi, sussūki (žaltys) kab dėšros, pātstumia rankū Psl. su-stūmti, sūstuma plg. sustūmti: Iškulia, tadū šūstuma vienan galan ir tadū vēvykli pilia Psl. pad-sukdinėti (hibr.) raityti: Kap sveikas arklys, tai aukštai kōjas patsugdzinēja Psl. sūkti 6. gręžti: Skylāites sūkė ir kuolaliūs kōlē Uos. až-sūkti 3. įtvirtinti: Vešų grūndį a(ž)suka Psl. 4. refl. susivelti: Plaukai kap kām a(ž)sisuka galvōn, tep vadzina kaltūnū Psl. 5. refl. apsvaigti: Tōj galvā a(ž)-sūskē, pragaišo tōj bōba Psl. išsi-sūkti 3. išsilenkti, išvengti: Tai tadū kliūdė ir kūnigų, ale kūnigas i(š)si-sukė Uos. Ciej kažkāp i(š)sisukė, iżbēgo, a itu aže mē Psl. paiš-sūkti 2. išgręžti: Vot skylēš būvo pai(š)suktos Psl. pasi-sūkti 5. refl. išgulti: Bulbienā (bulvienojai) passūkē, negerai šienauc Bbr. supuoklÿnas sm. (3) liūnas: Tep jau nemōžna būvo alc, supuoklÿnas būvo Jsk. surdūtas sm. (2) kaip lk.: Sakāi, kū tū nū apsisēgē, taigi surdūtų kažkokį Psl. sveikas, -a adj. 4. tvirtas, stambus: Oi brāt sveiki lasiai: dzideli, krūtinės va kokiōs Psl. Pāts mažasnyšai o sveikas bernas Psl. 12* 179 sveikiškas, -à adj. (3b) sveikutis: Būk sveikiškas (sako užgerdami arba atsisveikindami) Psl. Būk sveikas (užgeriant). — Ger’ sveikiškas (atsako) Psl. sverdinėti, -ėja, -ėjo sverti. raz-sverdinėti (hibr.) sverti: Visóki jámp darbai: magazinàn ra(z)sverdzinėja Psl. svetėlis sm. (2) dem. žr. svečias 1: Jaũ ir svetėliai atvažù, reikia priimdyc Dnr. sviéstis 6. guldyti: Kap až gerklės sugáu, tep ir pa árkli, sviedzias pie žãmį árkli Psl. pa-sviésti palikti: Tũ àtvėžė, o kur nugrùvo, rytójų pàsviedė, (nes) jau tũmsu būvo Psl. paiš-sviesti visus išmesti: Bitės tranùs iškapójo, pai(š)sviėdė Dnr. iš-svilinti 2. išdeginti: Dauroniai visi čýsta būvo i(š)svilinta, sudegįnta Psl. su-svilinti sudeginti: O Jotautuõs vienúolika taksvúkų susvilino partižonai Psl. svótas sm. (2) 2. jaunojo ar jaunosios tėvas ar tėvai: Tai mánas svótas; mės svótai, ba mūsi vaikãi pasižãnino Psl. svotijà sf. (2) vestuvių palyda: Ir svotijà visà àima Bbr. šachmãtos sf. pl. (2) šachmatai: Vaikai jau žídzia šachmãtom Dnr. šakėlės sf. pl. (2) ratelio šakumėlis: Šakėlės, kur špulià inzėdzinėja Psl. šaldinėti, -ėja, -ėjo šalti. ap-šaldinėti palaipsniui apšalti: Apšaldzinėja visa ladù Psl. šalikėlis sm. (2) dem. žr. šalikàs: Jàp sagùtė mėlynička, o šalikėlis žãlickas Dnr. paàž-šalti visiems užšalti: Kap liš žiemà, tep mūs visi lungai paa(ž)šūla Dnr. šãškos sf. pl. (2) šaškės: Ir šãškom ãnas moka žãisc Dnr. šaudytis, -osi, -ėsi spjaudytis: Uži kap itai un kėlio išvarýc, tep šaudosi Psl. pa-šaukdineti pašaukti: Pamėc' mán chòc savùs pėdeliùs, chòc savùs žodeliùs, kad aš pėdeliùs skaitytau momùli išmindzinėtau, da aš gi momùlės pašaukdzinėtau (r.) Dnv. šáukti 2. skelbti: Triskàrt šáukia (jungtuves), kùnigas šáukia, žmùoj gi nešáuks Bbr. až-šauti nušauti: Rasstrėlýs, a(ž)šaũs ir gulėsi Psl. išši-šauti 2. refl. išsikisti: Jaũ lopėtos náta i(š)šiòvi Psl. šėrėkas sm. (2) žr. šarėkas: O mės be miego, basi, gryni, šėrėkas, ō kap būvo Psl. šėšelis sm. (1) kaip lk.: Šašėlai jau kųsni ilgėja Psl. šėp adv. žr. šiaip: Susirinkį tai šėp, tai tep ùtarijo Uos. šėšerinis, -ė adj. (2) šešetas: Aš, sako, šašariniais arkliais galiù važiuoc Psl. in-šienauti prísienauti: Kiek jau inšienavai? Psl. už-šikti užteršti, pasakyti ką nemalonaus: Britkiai sakė: ù(ž)šiku, uštriedziu táu Psl. šiltėti, -ėja, -ėjo kaip lk. pa-šiltėti kaip lk.: Atsisúko vėjas nuk paliùdnio, pašiltęs Psl. šimtakojis sm. (2) kaip lk.: A(ž)sivedė šimtakojų daugėl’ Psl. šìršna adv. baugu, šiurpu: (Vilkai) kab ažgiema vakarų rudenį, tep pirkiõj šìršna sėdėc Psl. 180 šiùltas, -à adj. (4) žr. šiltas: Nuvėj manìs, pirkuiōj pieno šiùlto pagerė Psl. šliuoti 2. prk. urmu pirkti: Visa pìrgdazino, visa šlãvė Bbr. šmùrkterti, -ia, -ė perverti kulkų serija: Pastãtė tañ galañ, šmùrkterė į siõ Psl. pa-šnekėti kaip lk.: Atvãrė, panemėčkù pašnekėj Psl. až-šokdinėti painiotis (apie liežuvį): Jaũ a(ž)šokdzinėja liežùvis paprõstu daugiaũ Psl. paaž-šokdinėti dažnai kliūti, painiotis: Jaũ liežùvis sugùrintas, jau paa(ž)šokdzinėja Psl. pad-šókti 3. pakelti: Kap ùš atais, pirmieji čėnu instatis, tai kitas nepašóks Bbr. šukúoti 3. karšti: Vilnas rastraùkia rùnkom, raspatràšija, o tadù šukúoc neša Psl. pa-šukúoti iššukuoti, pavalyt(i): Pašukavai liniùs, o tadù verpi Bbr. ap-šundinėti apšusti: O maskickì gi nãta apšundzineja vaikai (suvystyti) Psl. šúniojìs, -i adv. (1) šuns: Atãj jėžikas nakčiù manìs un kiemo ir ažlindo pabùdù šúnioju Psl. šùst interj. bandos šovimui į krosnį žymėti: Kėpė momà bundelàs — šùst pėčun, šùst pėčun Gud. šventėlė sf. (2) dem. žr. šventė: Áima švintėlė, anà būs mán nemielà, anà man būs sunkickà be savõs momùlės, žmonių duktėlės (r.) Drv. pa-šviesėti praaušti: Jaũ pašviesėjo, reik kėlcis Dnr. šviesiai adv. su šviesa, nesutemus: Aš atajaũ dabar šviesiai Psl. švìežias, -à adj. (4) 2. naujas, kitas: Mùsi kunigai švìeži Vilniuj? Dnr. tadùkai adv. plg. tadùkai: Jaũ tadùkai pieskùs neprilìmpa Psl. tadùm adv. plg. tada, tadui: Tadùm sãko jãm Drv. at-tais inėti 1. paleisti: Pãrapky a(t)taisinėjo un Kalėdų Dnr. 2. laikyti: (pamal- das): A(t)taisinėja naboženvstvàs kùnigas iš lùjos Dnr. až-tais inėti priruošti, užtaisyti: Aštaisinėja kùnigu in pirmõsios Velykų dzienõs sniedoniu. Nu anà ažtaisinėjo tį kùnigu visa čysta Psl. iš-tais inėti 3. daryti, krėsti: Štukàs ištaisinėjo, štukùrus būvo Psl. at-taisýti 3. paleisti: Nu un rytójo unksci nuvėj baznyčõn kùnigas, attaisé žmonės visùs (namo) Psl. iš-taisýti 3. įrengti: Pìrkiu ištaisė, apšaliavójo Dnr. talmùdas sm. (2) 1. kaip lk. 2. bet kokia stora knyga: Kas tai zo talmùdas? Dnr. 3. prk. įvairūs raštai, popieriai: Ar nùdavėt visùs talmùdus? Dnr. tamsėti, -ėja, -ėjo kaip lk. pa-tamsėti kaip lk.: Kokià gi manà būs pirkia didelė kokià gi anà tamsi, kap būvo šviest, tai mán gi jau patamsėjo (r.) Drv. tãmsickas, -à adj. (3⁰) tamsutis: Jõsi tamsickà pirkėlė, maži lungėliai Dnr. tarp praep. su gen. 1. vietai žymėti: Tãrp kójų sėdz inùndį Psl. 2. santykiams žymėti (plg. mež): Bežamiai tãrp savì gudùja Bbr. tašýtis 7. refl. sunkiai gyventi: Kad tai mani bėcios palãidai, tep aš nu vo Pãsaly netùšytau, moža lingviaũ gyventau Psl. tãškas sm. (4) kaip lk.: Taškais tokis nuvėj Psl. iš-tekėti 2. išeiti už vyro: Nu jau vienà až jaunikio išėjo, ištekėjo Psl. 181 až-tėkti plg. užtekti: Būl'bos nepasakýc gražos, mán ažtėks búl'bu Psl. tekūnas (rt.) sm. (2) patinas (avinas): Svečimas tekūnas in mūsias avūtes atskrido Psl. tekūnuoti, -uoja, -avo lakstytis, ieškoti avių: Avytė cekūniuoja Psl. pa-tekūnuoti pasilakstyti: Jau pacekūninau avytę Psl. tekūtis sm. (2) toks paukštis: Tekūtis paikštė tokià Psl. telyčėlė sf. (2) telyčaitė nesuaugusi: Būvo telyčaitė ir veršalis Psl. tėnakai adv. plg. tėnaka: O klūoni tėnakai lūngas stóu Gud. až-tėsdinėti 2. užtverti: Nu itep (vadeles) ažtėzdinėjam, kad vilkai nepėrait Psl. iš-tėsti 3. suverpti: Itų žiemų nevėpiau, nėvet nė vieno siūlo neištisčiau Psl. 4. apvilkti: Rūnkos surištos va čia in dratų, balcička marīnarkėlė ištišta Psl. nu-tėsti 2. nuvaryti: Ažrakinai mašinų, ir niekas nenutįs Dnr. pėrsi-tėsti 2. refl. pasirodyti: Vilkų neragėc, izgrūdo achoťnykai, rata kur pėrsitįsia Psl. raz-tėsti 2. pavilioti: Gál' rastīs, gál'—čia búlobų yra mūs itų bielaruškų Psl. tfiū interj. nusispjovimui žymėti: Bóbos lända apsisnargliävi, lända apsiklóji märšku jau, tfū! Psl. tiek adv. 2. tik: Jį pririšė pas medžiagų ir ciek nuogų Psl. tiesinis, -ė adj. (2) dešinysis: Sūka ciesinin šónan Psl. tilifonūoti, -ūoja, -āvo telefonuoti (plg. telefonavoti): Davāi mės tilifonūoc Barisavan Psl. pri-tilti apstoti: Lietūs kūsni pricilo, možna važūoc Dnr. pa-tingėti kaip lk.: Kad nepaceingėš mókycis, būs žmuój Dnr. tingulienė sf. (1) tinginė: O tu mergėlė, tu tingulienė, tingiejai sėce ir apravėce (d.) Drv. tòrtas sm. (2) kaip lk.: Gardūs tòrtas, tokis saldūs Dnr. tràcht interj. šmakšt (staigiam veiksmui žymėti): Anà jam tràcht ir atvažūo įtoj mergà Psl. tránsportas sm. (1) kaip lk.: Tė gi neima niekas tránsportas nė kokis Psl. pa-tráukyti suplėšyti: Negirdėt buvo, kat (vilkai) patráukyt žmonių, kiaūli kad ažima, tep patráuko in kavòlku Psl. ap-tráukti nuo savęs paimti: Kab nuveimi darbàn, tep aptráukia kūsni, tį duonos dúoma, tį bóbos pádneša, dúoma Psl. iš-tráukti 2. susprogdinti: Aškale duris, minų paddėj ir ištráukė Psl. nu-tráukti 3. nulaužti: Dalgi, kuris nemóka (pjauti), tep ir pagūrina, niàugi nutráukia ar kap pagūrina nemokėdamu Bbr. 4. susprogdinti: Du lāgerai nutráukta Psl. pér-tráukti pritraukti, prikalbėti pereiti: Āny slūžijo niēmcam, a partizonai juos pértraukė šijaukai Psl. raz-tráukti 3. kedenti: Dár rastraūkia rūnkom vīlnu, kad nebūt kavòlku, o tadūkai šūkūoc nėša Psl. trenýs sm. (4) kinvarpa: Trenýs insigrūda medžiagon ir kremta Psl. trijosa adv. žr. trijuosa: Mės trijosa sėdėjom ir neižgėrėm vienōs čierkos Psl. 182 iš-trindinėti 2. išbraukti: Šuodžiai reiškia ištrindzinėc, bo a(ž)sidėks pirkią Psl. išsi-trindinėti refl. žr. ištrindinėti 1: Ir skuoterstis audė, abrūšus i(š)sitrindzinėc audė Bbr. až-trinti 2. užmaišyti: Ir ažtrina, ir buzà Bbr. išsi-trinti 3. trinant išbyrėti: O kap jau i(š)sitrina linai, pãranki, kūliuos pāriši Bbr. nusi-trinti 4. refl. išnykti įrašui: Pakā vienai jūs itai pačiūtuosit, tai kitai jau nustrinīs (magnetofono juosta) Psl. pa-trinti 3. išplakti: Nu anà gi (macas) patrintà tuokią pluonà būvo Psl. trūmpickas, -à adj. (³ᵇ) trumpūtis: Jos sukienkėlė nāta trumpickà Dnr. turėti 8. privalėti: Sākė, kas türi mūsų raspirdzinėc Bbr. ap-turėti išsaugoti: Tē nāto unduoj didelis iššā, ir tep skacēynu chatē kab apturē-cie, išvarinėj skacēynu Psl. paaž-turėti 1. sulaikyti: Ūndeni, paažturėjo Psl. 2. visus sustabdyti: Ārklus iš gali selōs paažturēj Dnr. pa-turindinėti 1. palaikyti, paremti: Dāu un kėlio duonos, margarino, dešrōs ir žmonės paturindzinėjo Psl. 2. prilaikyti, fiksuoti: Norāgai apsodinta un medžiagos. Ragočius kur apsodinta, o paturindzinėja gelāžis tokia Psl. turklýs sm. (4) kaip lk.: O turklių kiek būvo Psl. tvartėlis sm. (2) dem. žr. tvartas: Svirnōp dastātē tvartēli maškiakų Dnr. pa-tvērti pertverti, atitverti: Tvarti patvērta katūkai Psl. ūch interj. plg. och: Žiemā, ūch žiemā! Bbr. ugdinti, -ina, -ino žr. ugdyti. pri-ugdinti žr. priugdyti: Savū avurkụ anà jau priugdini Jujōj būvo Psl. ugi interj. ogi, štai: Aš pažinau, tōj lāpē neša kų, a ugi žūsl, atėmiau Lz. ūgnė sf. (1) plg. ugnis: Ēm dēkti ūgnē Psl. ūi interj. ai, oi (nusistebėjimui reikšti): Ūi ti tai žmonės būvo negodni Psl. ūn interj. plg. 1 an: O kakarūžų ūn tī pasėjom ir čiā o Psl. ūnakai interj., unakāi plg. un: Fel'kà tāvas vaikščojo, tī ūnakai tokios Gaganiškos surdūtu Dauronys Psl. Itān gali unakai tījaukai itus, kad pagrūdo Psl. ungurýs sm. (3ᵇ) kaip lk.: Ungurių mūs nēra, āny kap užai, chalērija Psl. až-vadintis 2. įvardyti: Palitēusku tai visa ažvadzinosi daiktai Bbr. pa-vadžioti 2. pabr aukyti: Īteb va pirštais pavadžioja sāu per kākčių, po lūpas pavadžioja Psl. vaikāitis sm. (1) dem. vaikas: Vo itų māny vienų vaikāiti tūri tōj mergėlė (dukra) Psl. an-vaikščioti pavaikščioti, pakeliauti: Ītai unvaikščoj daugiau unrazumnējo tadū žmonės Dnr. ap-vālg yti suvalgyti nuo viršaus: Sugavāu žūvį, mēsų apvālgiau, o kaulus pastatiai Drv. ap-varinėti 2. kiek nuvaryti, nubaidyti: Žukų būvo un bū'l'bu, alē kūsni apvarinėjom Bbr. išpra-varinėti išvaikyti, išsklaidyti: Tep ātaima milicija, išpravarinėj, kad neūtar ytai palitēusku, kad nesmōkyvai Bbr. 183 nu-varinėti nubaidyti: Daržį jį (vabalų) daug būvo, nuvarinėjąm Psl. pra-varinėti išvaikyti: O tep, kad būt nepravarineję, tai būt paisimokę, alė nepazvaliojo (lenkai) Bbr. pri-varyti 2. daug suvaryti: Išvės juos (iš lagerio), un rytōjo pilna vėl, privāro Psl. varža sf. (1) kaip lk.: Varžas statėm Psl. suvažiuodinėti suvažiuoti: Jūmp suvažiuodzinėtumėm visi Psl. at-važiьondinėti žr. atvažiuodinėti: Nu čia atvažiuondzinėja vaikai Psl. Pakā Franūkas gyvėna, tai ānas vis atvažiuondzinėja manīs Psl. až-važiьondinėti žr. ažvažiuoti: Ažvažiuondzinėja ir tī gi nakvōja karčmōj, ir gėra Psl. Āny dar norėj ažvažiuondzinēc Valdzikiuos Vlādzikop Psl. ap-važuoti kaip lk.: Ānas važinėi su jūoj, visų sviēčių apvažāu Bbr. paraz-važiьoti (hibr.) išsivažinėti: Vaikai parazvažāu Psl. pér-važiьoti 2. kaip lk.: Ītai dūmoju aš pérvažiosiu keliū ituoju, kap jaunī važuoja, o āš kap gruvāu an šōno Psl. 3. persikelti: Aš važūosiu, jau skōra pérvažiuosiu Vilniun Psl. vėliunas sm. žr. vėliumas: Ir vėliuno reikėj, ir visa gi reikėjo Psl. iš-versdinėti 2. išorinę pusę pakeisti vidine: Aš paukščių išversdzinėju an kito šōno Psl. veršti 3. vrt. grąžinti: Kap insidūoma – aždzirba, neinsidūoma – tep ir savį grāšų nėvercia atgāl Psl. 4. refl. rastis: Iš kur itai verčias visi iciej su barzdom Psl. až-veršti 2. įversti: O tī būvo akmenys ažverstas Psl. pérsiveršti refl. žr. perversti 2: Tai visa tī jau pérversta Uos. pa-vérti suverti: A užys pautūž dėjo: pavérta pavérta visa in tokių siūlāitių Psl. veršelis sm. (2) 2. jaunas bulius: Kārvį triskārt vadziójau veršaliop Bbr. ažši-vesdinėti susipykti, susikivirčyti: Ānas su visais a(ž)sivesdzinėja, tokis jau žmuōj Dnr. pad-vesdinėti (hibr.) privesti: O kap atvāro kārves ir padvezdzinėja Bbr. ažši-vėsti žr. ažvesti 2: Lasių yra, a(ž)sivėdė da chalėrija Psl. až-vėsti 5. (vrt.) įverti: Kiaūlai diržāl ažveda, kad neraūšt žāmės Psl. išsi-vėsti 4. refl. išnykti: Kazū tī dzyky būvo, kap avītės vaikščiojo, alė i(š)si-vedė, nèra Psl. pad-vėsti 3. užsiundyti: Nu tadū až itų kārvį ānas pādvėdė niėmčų Bbr. paiš-vėsti išnaikinti: Paišvėdė arklius Bbr. razsi-vėsti 2. išsiskirti: Ānas rasivėdį su žmōnu, gėra labai aržielkų Psl. vestūvė (nj.) sf. (2) plg. šliūbas: Sūnūs ēmė vestūvį Bbr. vėtrinasai, -ōji smob. vėjavाकis: Ānas tokis kap kokis vėtrinasai būvo Psl. in-vėžti nuvežti: Kū suvėsc reikėja vaikam invėsc Psl. papri-vėžti daug ko atvežti: Parduoūojo tai cukierkās, tai abaronkās paprivėžį Bbr. vič visa adv. visai visa: Aždaūža vič visa Psl. vidurys sm. (3ᵇ) 2. vidus: Kūnigas jau ir lūngų addārė iš viduro, liš ažaic, patīsc Psl. vienāp adv. vienaip, iš vienos pusės: Ir vienāp ir kitāp ragėjau Bbr. 184 an-vilgyti 2. sudregti: O aš čia kiek turėjau adžiežos, kiek aš unvilgiau, kū nug lietauš, o kū nuk ito poto Psl. vilkti, velka, vilko kaip lk. pa-vilkti panešti: Nusmencėjau, jau ir kojų nepavėlku Bbr. susi-vilkti sueiti: Kas ir kojų nepavilko, tancavocė susivilko (d.) Bbr. at-vírti 1. apvirti: Bòbos ranka grybus, katilų priranka, atvira Psl. 2. sutrukinti: Piėnų pėčun instāto, kad ānas atvìrt Psl. pér-virsti apvirsti: Vienų vežimų (šieno) gōdniai ātvėžė, o su kitū pérvirto vežimū Psl. pér-virti iš naujo išvirti: Ašpýlė viūogas sàcharu, itai vīrs, pérvirs Psl. visickai adv. visai: Anà gānė kārvi, ti visickai netoli jų gānė kārvi Psl. visùrkai adv. vidur: Ānas visùrkai būvo, kab būvo jāunas Bbr. výti 4. vrt. pinti: Nei mán rūtelė skinčie, nei vainikėlį výcie (d.) Bbr. at-võgti 2. pavogti: Bijòj, što itai jāmp pavõks kas, advõks Bbr. pasi-voliōti pagulėti, patingėti: Ānas ir pasvolióc liūbija Dnr. razsi-voliōti (hibr.) aptrūšti: Māža kokis kamõrus yr rassivoliōji Psl. susi-voliōti volojantis niekais nueit: Ažū viščių niekas nesusvoliōs Psl. zolžà sf. (2) struma, salta, liauka: Zolžà tokia va būvo Psl. zomãšinis, -ė smob. adj. (2) Zomašių kaimo: Žinai itų zomãšini Marilkų Psl. žagraitė f. (1) dem. žr. žagrė: Gerai ártie žagraitėm itom Psl. žaidindinėti, -ėja, -ėjo žr. žaidinėti. pra-žaidindinėti plg. pražaidinėti: Ānys gi kārves pražaidindzinėjo Psl. až-žaisti 2. užstaugti: Kap vākāras, tai kad ažžaidzia (vilkai) medzỹ, tep až medzias diriguojasi, nāta stāugia gražai Psl. žarnėlė sf. (2) dem. žr. žarna: Tadū ity mėsy žarnėlėn sukemsām Dnr. žarúoti, -úoja, -āvo žeruoti. pér-žaruoti perdegi, peržeruoti: Tadū kāminų dāro, kap nūveima žārjos, péržaruoja Dnr. žēmickas, -à adj. (3ᵇ) nuolankus, žemutis: Ir nog manī Maceikai žāmickų žāmickų paklõm Psl. ap-žergti kaip lk.: Apžargė čāpėlų, merīgos jojo prieš šūhni ir klašės kuranī šōni lōja šūnes, tai tī ais až jaunīkio Dnr. žibankštis sf. (4) žr. žibenksė: Oi gražī žibankštīs, alė neragėc dabar Psl. žich interj. pliūpt: Ir visa momnà paci ragė̃j — žich žich ūgnė (girtam iš burnos) Psl. pra-žydėti pražysti: Kap jurginia pražydz', tep jau skōra ir ruduōj Dnr. žiēsti, -žia, -dė žerti. iš-žiēsti išžerti: Sūdega malka, žarijas duobėten i(s)žiedzia Dnr. žinōti 2. pripažinti: Kap āni (seni) būvo, Dziēvų žinōj, žinōj Dziēvų, o mēs jau ne tep žinom, lis dárbas, dárbas, dárbas Psl. da-žinōti žr. dasižinōti: Mān atsiūnc' kōrtų, kap dažinōsi iš kur āny. Sāko, visa vientara dažinōs kūngas Psl. pa-žinōti pažinti: Aš tų senų seniai pažinōjau, per nedėlių būl'bom čėstavōjau Bbr. 185 žirmūniškis, -ė smob. adj. (2) Žirmūnų: O su žirmūniškių vakar ar užvakar nuvažāu Grōdnion Psl. žmonà sf. (3) 2. moteris: Cià yrà žmonà tokià Jsk. žužlà sf. (4) vabzdys: Visókios žužlos yrà, žinai itas žužlas Psl. Toliau pateikiami skoliniai ir įvairūs nelietuviškų šaknų hibridai, sudarantys apie du penktadalius papildymų. pri-abecóti pridėti: Ānas móka liš priabecóc Dnr. papa-ablavóti visa paobliuoti: Papaabliavój visàs lintàs Dnr. ačmūryti, -ija, -ijo (sl.) pritrenkti, apkvainti: Taz lygiai negyvas, ji ačmūrijo Bbr. adnaselcus (sl.) sm. (2) nekolūkietis, pavienis: Aš nežičiju adnaselcu. Aš buvau adnaselcus Bbr. adrāzu (sl.) adv. plg. iškart: Kurièi politaušku štarijo adrāzu pažinsi Psl. akċizija (sv.) sf. (1) akcizas: Arièlkai (naminei) niekali strōgascis būvo, akċizija būvo Bbr. akċiznykas (sv.) sm. (1) kas skiria baudą, akcizą: Akċiznykai skraidė ir skraidė un arklių, tai un rovarų Bbr. pa až-akorkavóti visus butelius užkimšti: Pa ažkorkavóji butélius, unstàc' šėpon Dnr. akraikėlis (hibr.) sm. (2) žr. akraičikas: Liko liš akraikėlis dūonos Psl. albōmas (sv.) sm. (2) albumas: Ītai albōmas patigrāfkom Dnr. alelėdas (sl.) sm. (2) lijundra: Alelėdas āima ir apšaldzinėja visà ladū Psl. alionkà (sl.) sf. (2) blaudikaulis: Īlgas kāulas vadzinasī alionkà Psl. ambāras (sl.) sm. (2) sandėlys, kluonas: Nūg ito ambāro jos tracià pirkia būs Psl. aṅkrutnis (hibr.) sm. (1) raištis priveržti linų pédų galvenas šukuojant: Unċisnija įtep unkrutniu pédų ir abb r aukō Bbr. an rāzo (hibr.) adv. iškarto, iškart: Kap unlàisiu, tep anà įtjaukai pragaiš un rāzo Psl. araplānas (sv.) sm. (2) lėktuvas: Araplānai vis skrandà ir skrandà Psl. pa-arendavóti kiek panuomoti: Ānas liš metūs itų žāmi pa arendavoj Dnr. arkestrà (sv.) sf. (2) orkestras: Kap tràciukārt a(ž) zvānyśiu, ka(d) tavà besiedà šoktū, arkestrà žāist Psl. ārkotis, -ojasi, -ojosi bartis, draskytis: Škādzinsam vienas vieno, ale visa vientara ārkojamės (su vyru) Psl. arlēkas (sl.) sm. (2) gerklė, koserė: Arlēkas sōpa. Arlēkas ragēc Psl. paiš-arņyti visa išžerti: Paišarņiji žarjās, pauciēni stacyśim Dnr. išarpavóti išarpuoti: Išarpavóji nuvē abiēdoc Dnr. paiš-arpavóti visa išarpuoti: Ik nedēliai visa būvom paišarpavóji Dnr. pri-arpavóti priarpuoti: Kadāi priarpavójam vien miežų pie dešims maišų Dnr. asōtkai (sl.) sm. pl. (2) nuosėdos: Asōtkai liki un dūgno Psl. astiñčins (sl.) sm. (2) 2. vieškelis: Mūmi arċį itas astiñčius Psl. atrutà sf. (2) 2. cheminės trąšos: Atrutù sėja ir sėja, tai i(š)sivedė pimpės Psl. 186 atvaratnýkas (sl.) sm. (2) kalnierius, atlankas: Apsisėgi maninārkų, nėrā atvaratnýkų Psl. ātvarāgas (sl.) sm. (1) varškė: Móža válgysi ātvarago su pienu Psl. atvarōgas (sl.) sm. (2) žr. atvaragas: Iš atvarōgo sūrus dirba Psl. azijōtas (sv.) sm. (2) azijietis: Žmónes vedōma ti azijōtai būvo visì Psl. bābuška (sl.) sf. (1) plg. bobutė: Sāko, bābuška, kap aš pasakiau Psl. paraz-bagotėti visiems praturtėti: Mėgunai būvo nāta parazbagocēję Dnr. razsi-bagotėti refl. žr. razbagotėti: Ānas tai jau nāta ra(z)sibagocējo Dnr. su-bagotėti praturtėti: Dabar subagocējom Psl. bagūnas (sl.) sm. cafūnas (2) gailis: Medi bahūnas baltai žýd, baūnas Bbr. bākos (sv.) sf. pl. (2) plg. bakai: Pāsai mōterų, bākos vyrų Psl. balakōnas (sl.) sm. (2) prastas apsiaustas: Ānas kaškūokį balakōnų apsisēgė Psl. pa-balamūtyti paplepėti: Ānas lis pabalamūcyc mōka, o gōdo nepasakis Dnr. prisi-baliavōti prisipuotauti: Ot prisbaliavōjom Juskýcip un vesēlios Dnr. baliezniā (sl.) sf. (2) liga: O tōj mán pasākė, što manīm yr balezniā kauluosōbi Psl. balšēvykasai, -ōji smob. bolševikas: O kici ti ruskiej būvo, balšēvykiej Psl. pa-baltōti pakalbėti nesuprantamai: Pabaltōjo ir razrińkc nemōžna Dnr. baotėti, -ēja, -ējo (sl.) plg. bagotėti. pa-baotėti praturtėti: Pabaocējom: būvom suvisū blogōj pirkēlėj, o dar rāgit kokiā Bbr. pa-barabōnyti pažvanginti: Ānas paibarabōnji tōm aguōnom: vot, sāko, kiek mēs pridziovinōm Psl. basanožkà (sl.) sf. (2) basutės: Aš turėjau kitās sāvo basanoškās Psl. baválnā (sv.) sf. (4) medvilnė: Bavalnōs siūlais audžia Psl. bazāras (sv.) sm. (2) paklausa: Reikia kap turėtum bazārų Bbr. pa-besiedavōti pašnekėti: Kap lis šuveimam su jūoj, tep ir pabesiedavōjam Dnr. bielarūsini, -ė smob. (1) baltarūsis: Nu kap, ar galētut padēc bielarūsinei Psl. biliētus sm. (2) žr. bilietas: Būvo brūngus biliētus, devýni zlōtai Psl. biliūtnis (sl.) sm. (2) biuletenis, ligos lapelis: Aisiū mergutōs tilifonavō dukterēs Jujōn, al’ andā dar un biliūtnio Psl. birdāńka (sv.) sf. (1) šautuvas: Ēmiaū birdāńku, kitu aisiū paspilnyc Psl. blechonkā (sv.) sf. (2) forminė duona: Seniaū nebūvo itų blechōnkų, savā duōna būvo Psl. pa-bliednēti išblyšk­ti: Kō tu tep pabliednējai, ar i(š)sigundai? Dnr. blōznas, -ā (sl.) adj. (4) jaunas, nesubrendėlis: Jaūgi až dar buvaū blōznas Bbr. bōlis sm. (2) plg. bolius: O jau mōčeka priringdzinēja, jau būōli svitaise Drv. bonkā (sv.) sf. (2) stiklainis: Baravykų turū dzvi bonkās Psl. bōj (sl.) imper. regi, žiūrėk, aure: Bōj, itoj ruskōj, itai ne mūsu mergutā Psl. bridā (sl.) sf. (4) bjaurumas, bjaurybė: Kāukų, tos bridōs yrā da chalerija Psl. brigadiēris sm. (2) žr. brigadyrius: Anā brigadiērių gyvena Psl. brikiētas (sv.) sm. (2) briketas: Tōrfo brikietus kūrinom Psl. brukēlis (nibr.) sm. (2) skrandis, plg. živatas: Brukēlis sōpa Psl. 187 iš-budavóti pastatyti: Anas pìrkių išbudavójo viențara kap sklenyčà Dnr. | refl.: Žydžūnai i(š)sibudavójì alně gražūžì pazdairyć Dnr. pérsi-budavoti persikraustyti: Jaũ keturólika metų kap mẽs visa ši pérsibudavójì Uos. buláuka (sl.) sf. (1) bumbulas, galvutė: Buláukos áuga un jų Psl. burčyti 3. priekaištauti, bartis: Jaũ neũtarysìu, burčyja martėlė, kad neimù darbóp Bbr. bùselka (sl.) sf. (1) kìelė: Bùselka tadù pasròdo, kab atàima buselai Psl. čėkoti (sl.) (< tėkoti?) žr. ciekoti: Avýtės mūsios jaũ čėkuoja Psl. čekūnuoti, -ūoja, -āvo žr. tekūnuoti: Avýtė čekūnuoja Psl. pa-čekūnuoti žr. patekūnuoti: Avýtė pacekūnàu Psl. cenà (sl.) sf. (2) kaina: Kad liš atàis pirmìej, cėnų instatis, tai tep ir būs Bbr. chaladelnykas (sl.) sm. (1) šaldytuvas: Unstātai pienų chaladelnykan Dnr. chalėrija (sv.) sf. (1) 1. bjaurybė: Visókių varmų bùvo, visókios chalėrijos bùvo Psl. 2. daugybė: Un dývo, kas do chalėrija bùvo kirmelių Bbr. chazéika (sl.) sf. (1) šeimininkė: Ītai chazéikos bernukáicis Psl. čilytis, -ijasi, -ijosi žr. kilytis. pasi-chilyti pajudėti, dėtis: Da kaip mán gyvenčie, da kur mán paschilycie, kop mán pristūlycie (r.) Drv. chòdnykas (sl.) sm. (1) takelis, patiesalas: Ītókius áudė in padlògų chòdnykus Bbr. pa-chrapinti paknarkti: Pachrapina kap kadù ir ánas Dnr. cigòras (sv.) sm. (2) cigaras: Cigòras iš vieno lãkšto tutūno Psl. cisūnas (sl?) sm. (2) žinduklis: Cisūnas kumeláicis, bo cicky žinda Psl. cviẽtnasai, -óji (sl.) adj. emph. (4) spalvotasis: Pìrko du tilivizoru cviẽtnõsius Psl. čepelà sf. (3ᵇ) 2. žibinto dalis, skalai įdėti: Šakalỹs čepelój undėta dėga Dnr. čėsai (sl.) adv. dažnai: O itai čėsai tep bùsta Psl. čierkà sf. (2) žr. čerkà: Su savìn nešójùos čierkų. Pàmžų čìėrkon ir ižgėru Psl. čystas, -à adj. (4) 2. grynas, visiškas: Visi bùvo čysci litvinai, visi Psl. čystenka adv. žr. čyst: Vo liš viena lazuńiškė bažnyčia apláista čystenka Bbr. čystindinėti -ėja, -ėjo žr. čystyti. pér-čystindinėti, pervalyti: Un grebenių tai pérčyscindzineja Bbr. apsi-čystyti, 2. refl. pašalinti gimdymo nuovalas: Apsičiỹstijo kárvė Psl. čitonià (sl.) sf. (2) skaitymas: Ir kokià manà čitonià Psl. až-čitóti įskaityti: O darban váikščójo, tai ažčitója (už išganymą) Bbr. pasi-čitóti refl. pačiototi: Na im ksiōńšku ir tu pasčitój Dnr. čiubótas, -a (hibr.) adj. (1) kuoduotas: Čubóta višta gerėšnė Psl. čiudesà (sl.) sf. (4) stebuklas: O kokià bùvo čudesà Psl. čmėlyś (sl.) sm. (4) žr. spėlys: Dar tų čmėlių màža ragėc Psl. dãliai (sl.) adv. žr. toliau: Pàsaliai visi palitaušku kalbėjo, o jauã dãliai dãliai pàmirė Psl. 188 dastãyti, -ija, -ijo (sl.) pristatyti: O kad ir nuvažuos ir mókycis, tai mės nedastãvysim grašų Psl. dėkauka (sv.) sf. (1) čerpė: Dėkaukom diñkta Psl. delščikas (sl.) sm. (1) tarnas: Lekõjus, visa kap aficėrip delščikas Bbr. dernà (sl.) sf. (4) velėna: Deŕnų jėmė ir klõjo kanovãs Uos. dernėlė dem. (2): Mės tų kišam po žalių dernelį, po geltonų peskelį (r.) Mės tuoji peskelį pricinsynsim, dzernelį aždũksi (r.) Drv. diãkas (sv.) sm. (2) diakonas: Sãko, aš bũsiu bãčiuška, o tu bũk diãku Psl. diėdai sm. (2) 2. tokia žolė: Dziėdai — tokia žolė Psl. diežà (sl.) sf. žr. dzieškà 2: Dũona gardesnė buvo savà: nu šūmalai, visa dziežos tokiõž buvo, ažraščinõji ir kepi Bbr. dynė (sv.) sf. (2) kirkšnis: Kõjas sõpa iš dỹnių Psl. dirėktorka (sl.) sf. (1) direktorė: Ragiũ, jaũ aima dirėktorka Psl. dõchlickas, -à (hibr.) adj. (3ᵇ) perkoręs, išdžiūvęs: O až gi buvau tokia sausicka, dochlickà Psl. dõktorka (sl.) sf. (1) gydytoja: Tep aima tõj ir manà dõktorka Psl. dõvyti 2. smaugti, pjauti: Ány (vilkai) avýtez dõvijo Uos. insi-dõvoti užderėti: Buvõja un dzirvōno nãta linai godni unsidũvoja Bbr. dõsits (dõsit) (sl.) adv. žr. dos: Až žãmės nereikia sūdzycis, žãmės dõsic, dõsit Bbr. dránka (sl.) sf. (1) malskna: Dránka kap skiedà Psl. Dránkos pridzírbom Dnr. drapõkas (sv.) sm. (2) žr. drapočius: Drapokũs ėmei, àtkasei, kap liš radai nestõras šaknis ir lupì Psl. drõžnyti, -ina, -ino (sl.) erzinti: Vienaz drõžnijam, o kitas per gálvų kab dãvem Psl. pasi-durnãčyti pakvailioti: Ánas pasdurnãčija kũsni, o tadù sėdzi čiũniu Dnr. su-durnãčyti žr. susidurnãčyti: Kap pabuvai nejėd ir negėrė tep sudurnãčiji žmũoj Psl. durnavõtas, -a (sl.) adj. (1) negudrus: Tì kokià bõba durnavõta jam pašãkė Psl. sudurnėti, -ėja, -ėjo (hibr.) plg. 2 sudurti: Sakìs, sudurnėjau suviš Psl. dũšintis 2. refl. vargti: Dabaŕ jau gerai, tai nėkali dũšinosi, ver̃pė cielų žiemų ir vasarų Bbr. 3. refl. imtyniauti: Suskabino, ir dũšinos, ir pargrõvė tų Bbr. až-dũšintis 2. refl. užtrošksti: Tas ladìs kap atsigulė und žãmės, tep anos (žuvys) aždũšinosi Bbr. pa až-dũšinti pasmaugti, papjauti: O vilkų buvo, prieš vaimų tai vilkų buvo, paždũšina ir árklį, ir kárvę Bbr. pa-dũšinti nugalabyti, pasmaugti: Ar kas tì padũšino jūs (vištelius), ar ãny pãcys išgaišo Dnr. pa-dziũboti suėsti: Kù jom (vištom) nepãpili, visa padziũboja Dnr. fėstas (sv.) sm. (2) šventė: Fėstas dzidelis cionãi buvo Bbr. fraziėrus (sv.) sm. (2) kirpėjas: Reikia aic jau fraziėrop Psl. fundavõti, -õja, -õjo (sv.) vaišinti gėrimu. až-fundavõti pavaišinti gėrimu: Aš ažfundavõtau, aš ir ažmokėtau Psl. 189 fūrmonas sm. (1) žr. furmanas: Čeravnykas sako in fūrmono Psl. futrā (sl.) sf. (2) kailiniai: Tōj šalnēlē dāu gražū futrū apsisēkce. O čia tōj gražōj futroj, ir žalato Drv. garčēčios sf. pl. (2) plg. arčica: Oi, gerai garčēčos su mėsu ar su skvaruškū suvālgyc Psl. pa-gaspadorāuti pašemininkauti: Kiek ti ānas pagaspadorāu — liš metūs Dnr. gātarius (sv.) sm. (3b) lentpjūvė: Kur mēlnyča, Lazūnosa gātarius tokis bīvo. O tadū jau gatarai toki jau bīvo palāista Bbr. gōdnas, -ā adj. (4) 2. didelis, žymus apimtimi: Anā tokiā kab bacīkas gōdnas Psl. gramatvōdas (sl.) sm. (2) žaibolaidis: Tai gramatvōdai jau bīvo išlāista, o iš pirmo gi nebīvo gramatvōdū Bbr. gramkulia sf. (2) žr. gramkulka: Pākulas išsiusiau, šrātū ažspīrau ir gramkulias aždėjau Psl. gricelina (sv.) (2) glicerinas: Tadū momā atnēša gricalinos. Tadū gricalinū mōzoja Psl. raz-griešyti atleisti nuodėmes: Až bāčiuškos spāvedin ka(b) bāčiuška razgriešīs, tadū tai pavōksi (p.) Psl. gryžā (sl.) sf. (4) gumbas, trūkis: Ir manīm yra gryžā Bbr. grūščikas (sl.) sm. (1) krovėjas: Grūščiku kiekkārt dżirbo po metūs, po dū, tep sveikātos nechvatoja grūščiku dżirpc Psl. guliavōti (sl.) skraidyti, zuiti: Mōškos drābnos guliavōja, kad chmūrna Psl. guntāvas, -ā (sv.) adj. (4) malksnom lentelėm dengtas: Liš kad gražai sukrauči būit, gražai paviršāi, ot guntavi toki Bbr. gūzikas sm. (3b) 2. varnalėšų burbuolė su sėkla: Vaikāi guzikais svāidēs Psl. gvāltam (sv.) adv. su triukšmu, plg. gvoltu; triukšmingai: Mēs jau gvāltam rēkiam Psl. haladauka (sl.) sf. (2) badas, badavimas: Momā pāmirē iš haladaukos Psl. indīkas (sv.) sm. (2) kalakutas: Indīkai tai ne mūsiai nē — martēlēs. Indīku nērā mūs Bbr. invalidtkā (sv.) sf. (2) invalidė: Anā invalidtkā Psl. iškolā (sv.) sf. (2) sinagoga: Tai āny āj tī iškōlon ir jiem prisāko jau tī načālnykas jau jūjis Bbr. iveiskasai, -oji (sl.) adj. (4) žr. jujiškis: Itas Jujōi, iveiskasai kunigas tai gi litaučas, tas jāunas kunigēlis Psl. iziperšnykas (sv.) sm. (1) tokia žolė: Iziperšnykas yra žolē un aukšto lauko āuga Psl. jāvaras (sl.) sm. (1) ajeras: Un jāvaro kēpēm dioun Psl. generōlas sm. (2) žr. generolas: Jenerōlip buvai? Gud. jēšli (sl.) conj. jeigu: Jēšli tu aisi vōke, tu gyvensi Psl. kalis (sl.) adv. kadaise: Cionāi kalis bīvo Litvā Jsk. kalchōzas (sl.) sm. (2) žr. kalkozas: (Bulves) parinkdzinēja kap nūveima kalchōzan Dnr. kalērija sf. (1) žr. chalerija: Kām itas āžaras patrūbnas, kap kalērijū ānas Bbr. 190 kaliuška sf. (2) žr. kaliučka: Ānas gi vōgia obuolius un itu kaliušku Psl. kamandūti, -ūja, -ūjo žr. kamandavoti: Svōtas visų veselijų kamandūjo, svōto visi klaūso Psl. kambājus (sv.) sm. (2) žr. kombainas: Rugiūs pjautuvu pjōvēm, o dabār jau kambājam Bbr. kambikōrmas (sl) sm. (2) kombinuoti pašarai: Priviru žolių ir tadū jau kombikōrmo pripilū Bbr. kančenia (sl.) sf. (2) galas, absurdas: In sāvo kiēmo neturi vāl ios, nu kančeniā Psl. dasi-kančiōti baigtis: Un pėnsijos gi daskankčōja mėtai Psl. pa-kantraliavōti patikrinti: Pakantraliavōjo magazinų, ale nieko nerādo, visa uspravi Dnr. kāpčius sm. (2) 3. kas panašu į kaupą, skruzdėlynas: Skruzdėlių yrā, kāpčių padāro skujų Psl. kara (sl.) sf. (4) žievė: Ānas (briedis) karū jēma žiemų, vuožūolų apkrama žiemų Psl. karalādskasai, -oji (sl.) adj. kolorādo: Dabār jau radōs karalādskiej žūkai Bbr. karaulātas sm. (2) žr. kalavaratas: O tadū kalauārtais verpiam Jsk. karčytis, -ījasi, -ījosi (sl.) lenktis, riestis. ažsi-karčyti susilenkti, susitraukti: Anā jau a(ž)sikarčījo, jau vaikščōja kap krūkelis Bbr. karistė (sl.) sf. (2) nauda: Ānas dżirba, o karistės nė kokiōs Psl. kasavōti, -ōja, -ōjo (sl.) naikinti. až-kasavōti panaikinti: Ūtarijo seniej, ūtarijo, al' dar tai nė, jau kap paskėlė, aškasavōj ty liežūvi Psl. kastrulā (sv.) sf. (2) puodas: Pāts prigatāvija šūpo, o tokių kastrūlių privira, visi sūāima, suvėma Psl. katūkas (sv.) sm. (2) atitverta vieta tvartė: Avytį katūkas, kārvių katūkas. Tvārtas parastvērta katūkais. Tvārti patvērta katūkai Psl. kaziulkā (sl.) sf. (2) tokia žolė, svėrė: Kaziūlkos geltonai žydz' Psl. kiliā sf. (2) žr. kilogramas: Kiliā sviesto du šimtai (rublių) būvo Psl. kleščys (sl.) sm. (4) erkė: Ciā ity kleščy ir varmų daugėlia yrā Psl. klišāvas, -ā (hibr.) adj. (4) klišas, klišokas: Klišāvas arklys, plāciai kōjas rastacinėja Psl. kliūčius (sl.) sf. (2) medgražis: Ir kliūčių šūkė skvylās Uos. klumōkas sm. (2) 2. gumulas: Stojōs klumokų kirnėles Bbr. knyškā (sl.) sf. (2) dem. žr. knyga: Arkliai ašrašyti, kšiōnškos būvo tokiōs, knyškos Bbr. pa-knīruōti 2. ieškoti kųilių, tekių: Kiaulė pakmūrāu Psl. kōklikas (sv.) sm. (3ᵇ) tokia arklių liga: Jām kōklikas Psl. kombājus (sv.) sm. (2) kombainas: Kombājo paprāšēm, kombājus iškālė Bbr. kōniuchas (sl.) sm. (1) arklininkas: Tokis būvo kōniuchas iš Valdzikų Psl. padsi-kosōti pasiraitoti: Patsikosōj kųsni, bo icia gili Dnr. kovā (sv.) sf. (4) kava: Kų gėrsi, kōvų ar arbōtų Dnr. 191 krempavóti, -ója, -ójo žr. krepoti. in-krempavóti surišti: In-krempavój jí vãdziom Psl. krėpkai adv. žr. krėpkiai: Krėpkai ãnas (baronas) káunasi Psl. krepóti, -ója, -ójo (sl.) rišti, tvirtinti: Davai jí krepóc vãdziom Psl. kromėlė sf. (2) dem. žr. kroma: Įtai su kromėlėm ãny važinėi Bbr. krūkelis 6. ketvirtadalis litro: Kas tai arielkos, kad krūkelį pėrka, niekali kad krūkelį tep įtai, ogi arielkõ Bbr. krulickai adv. žr. krulickas: Avýtė ãima laukan krulickai, kap kiškis Psl. kuborkėlė 2. dem. (2) dėžutė nuo konservų: Ir iton kuborkėlėn bùvo daug prikráuta mešõs Dnr. su-kuliúoti pradėti šlubuoti: Ir kõ įtai Krasulià (karvė) sukuliáu? Dnr. kulõčius (sl?) sm. (2) bernas: Nu Brõnius, nu, kulõčiau, kãz girdėc. Nu, kulõčiau, kur varysim ganýc Psl. kunyčia (sl.) sf. (2) kiaunė: Ir šaškų, ir kunyčių bùvo Psl. kùpkas sm. (2) žr. kūbkas: Vo inlėj tu itan kùpkan, inlėj dabar šau Psl. kvajėlė sf. (2) dem. žr. kvaja: Kvajėlė maskickà pie kėlių išaugi Dnr. kvaterà (sv.) sf. (2) butas: Įtai aš un kvatėros ĩ gyvenu Psl. ap-kvorbavóti nud dažyti, apdažyti: Mãn apkvorbavuój kiek kėlinių, aš visa vientara vienoski váikščiosiu Psl. pa-kvorbavóti padažyti: Pakvorbavojau višus lakmonūs Dnr. lapotà (sl.) sf. (2) lopeta, ližė: Dėma bundų in lapõtos itos padarė Psl. lašýs (sl.) sm. (4) briedis: Lasių a(ž)sivedė da chalėrija Psl. lekõjus (sl.) sm. (2) dvaro tarnas: Põnaz bùvo jĩ jėmė až lekõjų, kad visa jam paduodinėc, visa čysta kad duovõt Bbr. lempãsas (sv.) sm. (2) juostelė: Čià un rankõvių balci cėj lempãsai jaũ insidzirbĩ Psl. lepka (sl.) sf. (2) musgaudis: Kadãi bùvo lėpkos mūsiom gaũdyc Dnr. pa-lėpoti niekus pakalbėti, pataukšti: Ot kap kadũ ir ãnas palėpoja kų Dnr. lišnia adv. žr. lišnas: Jaũ lišnia gyvenu ir tep Dnr. lišțvėlė sf. (2) dem. plg. lištva: Piŕkių dãbar apkaldzinėsim lištvėlėm Dnr. litaukà (sl.) sf. (2) lietuvė: Nemóku atsakyc lietuviškai, ot litaukà Psl. litaũskas, -à adj. (4) žr. litauskasai: Mės visa sãkom, što litaũskoj respublikoj daugiau viso yrà Psl. ližà (sl.) sf. (2) žr. ližė: Tokià ližà padaryta Psl. pa-lõjoti paplūsti: Anà kap kadũ palõjoja Dnr. pri-lõjoti priplūsti: Kad anà nebūt prilõjoj un manĩ, tep aš su juói ũtarytau Dnr. lõpterti, -ia, -ė (hibr.) plyšti, spro gti: Ir zdõchterė ãnas (vilkas) daikti, širdzis lõpterė Psl. pa-lūmyti aplamdyti: Nu Petrūkas apvajavój, mõcnai apvajavój, mõcnai palūmijo Bbr. maciorà (sl.) sf. (2) veislinė: Turėj kiaũli maciõru. Maciorà, kur paršūs vėda Psl. magazinà (rt.) sf. (2) žr. magazinas: Ãny magazinãs turėj, o dabar žmūones magazinūs tūr Bbr. 192 mãgnezas (sv.) sm. (1) magnetas: Tjįsa mãgnezas a(ž)sikūryc Psl. mãika (sl.) sf. (1) marškinaičiai: Rubãškų čỹstų jėmiau, mãikų čỹstų jėmiau, bo mȯža savõj adžiežoj kur̃ (guli) Psl. majõntkas (sl.) sm. (2) dvaras: Gi Mėgãnuosa turėj majõntkų Bbr. majontkėlis dem. (2): Visur̃ gi būvo majontkėliai Bbr. malačėjus (sl.) sm. (2) pienė: Malačėjus geltonai ažỹdž’ po piėvas, po visur malačėjus Bbr. maladėti, -ėja, -ėjo (sl.) jaunėti. pa-maladėti pajaunėti: Kū̃sni pamaladžėjau, pajau nė jau Psl. pa-maliavóti padažyti: Grindės nãta britkios kap nepamaliavōtos Dnr. malinárka sf. (1) žr. maninarka: Tep itai jau būrnosus siūve, malinarkas Bbr. malõdžyvas sm. (1) žr. malõdživa. marnavóti 2. marinuoti: Oi nedžiovinci baravykai, marnavōti Psl. marščina (sl.) sm. (2) raukšlė: Susrauki žmuõj – vienos marščinos Psl. mašinka (sv.) sf. (1) medsukys: Išėmei romėlį, jau pilnas medaũs, atnėsei mašinkon i(š)sukei ir medūs Psl. matavýlai sm. pl. (2) žr. matavylas: Yrã toki matavýlai matkùs matúoc výc, džirpc matkùs Bbr. raz-matōti išsvaistyti: Ãnas mõža tadù nuim̃s itùos gražùs ir šį tį razmatuõs Psl. išsi-meldavoti išsiregistruoti: Tadù mēs i(š)simeldavojom Bókšti Dnr. pri-menčyti prikankinti: Primenčijo ãny mani un pastarūnko Dnr. mėž (sl.) praep. su gen. žr. tarp: Mėž lapõtkų sópa Psl. miernýč asai (sl.) sm. (2) matininkas: Mūz būvo tokis miernýčasai Bbr. miliótis, -iójasi, -iójosi (sl.) painiotis: Vienų žõdi lietuviškai, kitų paprõstu, visāp kap, ir aš jau milijójuos Bbr. pasi-minyti refl. žr. paminyti: Nu ir pasminijo ãnas važiuodamas iš Jujõs su Šurpickuoj Bbr. mlėti, -ėja, -ėjo (sl.) alpti: Aš mlėju, kad nug autobūso liksiu Psl. su-mlėti apalpti: Negalėj būce, sumlėj Psl. mõčiakosis, -i adj. pamotės: Tõj duktė ėm mõčiakosi ir sušãlo Drv. mõlis (sl.) sm. (2) kandis: Mõlis nãta ėma vilmų Psl. mūčyti, -ija, -ijo (sl.) kankinti: Nemūčij tū ito vaiko Dnr. aż-mūčyti nukankinti: Čià kùngių ažmūčijo, numirė Psl. mūd rickas, -à (hibr.) adj. (3ᵇ) gudrutis: Bernãicis itokis spraũnickas do mūdrickas Dnr. pri-muštravóti privarinėti, priūti: Būt ir mani primuštravōji ãnos (vyro seserys), kad nebūtum atsid aliję Dnr. naboženstvà (sl.) sf. (2) pamaldos: Jujõj jau a(t)taisinėja naboženstvàs Dnr. načálnykas (sl.) sm. (1) viršininkas: Ãnas un načálnyko mõkosi Dnr. nadiėlas (sl.) sm. (2) žemės dalis, sklypas: Nadiėlas būvo traucina Bbr. naĩradnesnis, -ė adj. sup. žr. radnas: Da manà momùtė, da buvai mãn naĩgeresnė, da buvai mãn naĩradnesnė (r.) Drv. 13. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 193 naiskariai adv. sup. žr. skariai: Mės visa Vilniun važiuojam, ko reikia visa Vilniun važiuojam, naiskariai Vilniun Psl. napiėšu adv. žr. piešu: Reiks napiėšu aicie Psl. nastojáščiàs, -ia (sl.) adj. (2) tikras: Tep vot manip nėra itai kad brólis nastojáščas vienós momòs ir vieno bočiós, ir sesú nėra, às viena Psl. nastajáščiai adv.: O pjoviau nastajáščai, nug bóby neligdaiás Psl. nemčiūra (sl.) sf. (2) plg. nemčius: Tokis sveikaz buvo nemčiūrā Psl. nesylà (hibr.) sf. negalia: Cionái gerai kólėk sỹlą, o kap nesylà, kàs būs tadū Bbr. niėnčioti, -ioja, -iojo (sl.) žr. nečnyti: Nu ir nuvėj, niėnčioj ti vaikūs Psl. niščėmnas, -à (sl.) adj. (4) sausas, pasninkiškas: Pelanių dzienā itai jau niščėmnā dzienā, niščėmnai adv.: Kap pelanių dzienā, tai jau tadū niščėmnai (valgom) Bbr. òtpuskas (sl.) sm. (1) atostogos: Kadù Irenà ranka òtpuskų? Dnr. pačės (sl.) adv. nuolat: Vo tep pačės tai màn nė, màn nesbįzdóvojo Bbr. pačėskos (sl.) sf. pl. (1) žr. pašukos: Šapeciù jau kap šukúos, tai pačėskos Psl. pačivõncas (sv.) sm. (2) paauglys, vaikagalis: Jaũ padáugi, jaũ godi būvom pačivõncai Psl. padkvõšnica (sl.) sf. (1) pauodegys: Itai mes sākóm patkvõšnica kārvės Psl. padnebenė sf. (4) žr. padnebienia: Padnebenė sopėj Psl. padprūgas (sl.) sm. (2) patprūvas, žr. paprūga: Patprūgų po árklio pilvū padrizāžinėja. Pavalkai, balnėlis, patpinka, patprūvas, nabėdrikai Psl. padprūvā sf. (2) žr. paprūga: Padprūvā árkláicip Psl. padūškaitė sf. (1) dem. žr. padūška: Aškabini padūškāiti kokių Psl. padvečėrkas (sl.) sm. (2) pavakarys: Un padvečėrko valgóm dešrõs ar lašinių, skvarūškos su paštais, pieno rūūkšto ar prėsko, kap kas kó nór Psl. padvešiōlkai (sl.) sm. pl. (2) sugrąžtai, atlankai: Un kitós nedėlios būvo padvešiōlkai Psl. paklónas (sl.) sm. (2) linkėjimas: Ir nog manį Maceikai žāmickų žāmickų paklónų Psl. palūčyti, -ija, -ijo (sl.) gauti: Ėnas palūčija zarpłātų, kam reikia duōvoja Psl. paludnià sf. (2) 2. pietų šalis, plg. pusė dienos: Vėjas atsisukė nuk palūdniós Psl. pamastinis (hibr.) sm. (2) paklotas ant kelio sienojas: Tį būvo grėblià, pamastiniai supūvį, važiuoc nāta negėrai Dnr. pamōjemu (sl.) adv. mano nuomone: Nu às neprācitavau, kokia mašinà, às nečitójau, ale pamōjemu Živuliai (Žiguliai) Psl. panenka (sl.) sf. (2) žr. panelė: Nu kap tavā panenka Gud. paperėčyti, -ija, -ijo (sl.) prieštarauti: Anà kóżnam paperėčija Dnr. až-paperėčyti paprieštarauti: Kų jam nepasakai, ānas visa ažpaperėčija Dnr. papõlsku (sl.) adv. lenkiškai: Prirašai màn lāksčių papõl'sku Psl. papūtnosai, -óji (sl.) adj. (4) pakeliui važiuojantis: Stovėjau, āima papūtnosios, nèranka Psl. parūšku (sl.) adv. rusiškai: Prirašai màn lāksčių papõl'sku, kad nėgali parūšku prirašyc Psl. 194 pri-parėdkavoti priprengti, paruošti: Nik pirmo aisū kąscie (bulvių), tep gi visa reikia gi priparėdkavocie Psl. paskrebūška (sl.) sf. (1) pagrandukas: Aš paskrebūška, paskučinis Psl. paštarus sm. (1) žr. pastyrus. pastupóti, -ója, -ójo (sl.) įstoti: Gródnion pastupóc dokumentús mūsi niuvezė Psl. pasusiėdsku (sl.) adv. arti, kaimynystėje: Ir aš ti buvaũ pasusiėtsku Bbr. paškuštvà sf. (2) žr. paskustva: Kūryc tai paškuštvà Psl. pašniūreli (hibr.) adv. režiais, kas režis: Bebrėnų laukai pašniūrali vadžinosi, kap itai jau kokį šniūraliai Bbr. patrašyti, -ija, -ijo (sl.) kedenti. ras-patrašyti iškedenti: Rastraukia vilnų, rūikom raspatrašija, o tadi šūkuoc neša Psl. paukŷrus (sl.) sm. (2) 1. pūslė: Aš paukŷrų išverzdinėju un kito šóno Psl. 2. riebalų karoliai: Paviriš ūndenio plūkauja paukŷrus Psl. pautyna (sl.) sf. (2) voratinklis: Tį liš paučynos karilįuoja Psl. pavožka (sl.) sf. (2) vežimas, vežėčios: Dāvė jam grąžų, pavožkų grąžų Psl. pažemkà (hibr.) sf. (2) žemuogė: Pažemkų būvo daug raudonų Psl. pažmūisku (sv.) adv. lietuviškai: Aštūonis vaikis mókė, pažmūisku mókė Psl. pelavynos (sl.) sf. (2) pl. pjuvenos: Kō neválgė: ir pelavynàs valgė, ir žóli visókių valgė Psl. perenósica (sl.) sf. (1) tarpuakis: Kap dau perenósicon, tep ir abgruvai Psl. perestroikà (sl.) sf. (2) persitvarkymas: Nu kap jūsim perestroikà tój Psl. pēsenina (sl?) sf. (1) švilis: Pēsenina kietā žolė Psl. petlià (sl.) sf. (1) kilpa: Kazàs gūdėm, petliàs stātėm Psl. pripielavóti pripjauti pjūklu: Pripielavójam malkos, dos būs un višós žiemós Dnr. pierýti, -ija, -ijo (hibr.) perti: Ir pierýji piedus spragelais Bbr. piešu (sl.) adv. pėsčiomis: Nu reikia aic piešu Psl. pasi-pilmyti 2. pamėdžioti: Ėmiai birdānku, aišių paspīlnyc Psl. pirnykas (sl.) sm. (1) varputis: Pirnykas nāta imasi Psl. pištólmašina (sv.) sf. (1) automatas: Vaikščoj su pištól mašina un kāklo pakóri Psl. plādýti, -ija, -ijo (sl.) vaisinti. až-plādýti apvaisinti: Jaunā motkà daugiaũ ažplādžija bītų Psl. plāstas (sl.) sm. (2) letėna, kojos pėda: A(z)sopėj plāstas Psl. plėšnes (sl.) sf. pl. (2) pelėsiai: Jaũ ir plėšnių radòs Psl. plėškoti, -oja, -ojo (sl.) tapsnoti. pa-plėškoti patapšnoti: Pazdairė un itų poperų, man paplieškoji, što godnà dār manā širdzis Psl. pletavýkas (sl.) sm. (2) plepys: Ažūbelavysa un gālo selós pletavýkas būvo, Petrušką pletavýkas Bbr. plionkà (sv.) sf. (2) juosta: Itai kiek kartų ūtarīs tój viena plionkà Psl. pliūkoti, -oja, -ojo (sl.) pliuškenti, skalbti: Prilėji ūndenio niekóčiu do ir pirkióji pliūkóji Bbr. 13* 195 plōščius (sl.) sm. (2) apsiaustas: Nugruvau bālon. Gerāi, što pluōščus va itas būvo manī Psl. pōnčekas (sv.) sf. (1) spurga: Vo itokis stūoras ānas, tai, sāko, visa vientara pōnčekas tokis Psl. pōlskas (sl.) adj. (4) žr. pols kasai, 4. katalikas: Ītas žintas pōl'skas ir visi trīs polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nēr rūško niēko Psl. pōryti, -ija, -ijo (sl.) virinti. in-pōryti užfundyti: Ir až šikinēs tūrmōn, dešimš metų impōrijo Psl. pōžyva (sl.) sf. (1) penas, maistas: Ir buselį nēra, bo pōžyvos nēra Psl. pradielas (sl.) sm. (2) pradantē, spraga: Pradžielas džidelis mež duncių Psl. praktikavōti, -ōja, -ōjo (sv.) žr. praktika uti: Ānas grāšu nevīlnas, ne, ale kūnigas praktikavōja jī Psl. prakūdyt(i), -ija, -ijo (sl.) išdykauti. susi-prakūdyt(i) susikompromituoti: Nu kap susprakūdžiojo, tep tadū išvārē nug arēndos Bbr. prās (sl.) praep. su acc. per: Anā patilifanavōj prās tilifōnu, un pirmo atažō patilifanavōj Psl. prāstyti, -ija, -ijo (sl.) tiesinti, tvarkyti. iš-prāštinti išvalyti: Ir ti išprāštijo ir tī, nu vot čyščiau kūsni Psl. pa-prāstyti aptvarkyti: Āny gi mān paprāščio visa, pīrkių Psl. prativyti, -ija, -ijo (sl.) prieštarauti: Daktorkā sāko — āš ka rōs duōsiu tau, tep āš jau nepracivijau Psl. prativniai (sl.) adv. bjauriai: Lazūnai labai praciniai štārīja Gud. 1 prāuda (sl.) sf. (1) plg. tiesa: Ītai būvo prāuda Psl. 2 prāuda (sl.) adv. plg. tiesa: O niēnkali dār ieškojo, čōr žnajet, kurų metų žāmēs, prāuda Bbr. prichadžalas (sl.) sm. (2) ateivis: Tai prichadžalai koki, iš kurī primuos stōjē Bbr. pūškā (sl.) sf. (4) dykra, nederlinga žemē: Bīvo pīrki pūškų tokių, pūškų selōj Psl. puzȳrius (sl.) sm. (2) pūslē: Kas pazdarē, kad sōpa puzȳrus Psl. rabaškavōti -ōja, -ōjo (sl.) žr. rabaškauti: Ot vaikas, nemušēdž, visaraba škavōja Dnr. ap-rabaškavōti žr. aprabaškauti: Nēr žiniōs, kas susiēdų aprabaškavōjo Dnr. iš-rabaškavōti žr. išrabaškauti: Visur išrabaškavōs (vaikai), niēkur nepakūopsi nog jū Dnr. rād imka (sl.) sf. (1) intapas: Rād imka ragēč un kāklo Psl. radȳnos (sl.) sf. pl. (2) gimimas, gimtuvēs: Ītamp bērniukip skōra radžynos būs Dnr. rās (sl.) interj. kišt: Āš rās sklēnyčių pastatiau Psl. raščinēti, -ēja, -ējo žr. raščinioti. až-raščinēti žr. ažraščinioti: Ažraščinēji pastāto in pēčo, kad padrūkt. Iš pirmo ažraščinēja ratai Psl. rāvas sm. (4) 2. raukšlē: Dēlno ravai džideli Psl. 196 paravinti parekti, pavervkti: Testą paravina (vaikas) kūsnį, unispakaė jis Dnr. paansi-rėdyti visiems apsirengti: Visi bernai paunsirėdį suveji un vešėlios Dnr. pa-rekomendavóti parekomenduoti: Kap niėkas neparakemendavôs, tep ir negãusi dárbo Dnr. rėškėlė (hibr.) sf. (2) puskubilis: Oi niėkali gi buvo itos džiėškos, riėškėlės nedzidelės Bbr. reštà sf. (2) 2. likutis: O tadū nuvažiavo, rešė parinko, o jau čia ir dzvylykta Psl. ridliaukà (sv.) sf. (2) ridlius: Atnešė vo rigliaukàs tep vo ilgio ir itep va plocio Psl. rižavótas, -a (sl.) adj. (1) sartas: Rižavótas arklyš Psl. rõdimka (sl.) sf. (1) plg. rãdimka: Ar jau ti rõdimka, ar tep kas un kãktos Psl. pa-rõdyti patarti: Ir kas parõdžijo gėrc myžalus Psl. | refl.: Ar gėra ar blõga, ānos pasrõdija, ānos paũtarija (r.) Drv. Pasrõdzyk su savòm momũlėm Drv. roliūti, -iūja, -iūjo (sv.) ritinti (per jėgą): Kab atstumš, ir roliūc durys, tep sio, visa Psl. rūšinti, -ina, ino (sl.) liesti. pa-rūšinti paliesti: Aš girdėjau, ānas kap parūšino, tep tį liš traška Psl. rūšyti, -ija, -ijo žr. rūšinti. pa-rūšyti paliesti: Kap parūšija širšas, nėr dáikto Psl. saliõnkinė (hibr.) sf. (1) druskinė: Saliõnkinė, kur pilia druskų Psl. sãltyšas (sl.) sm. (1) kaimo seniūnas, šaltyšius: Tai dár kap saltyšu ānas būvo Psl. samsýnas sm. (3) pravardinis Dervagių gyventojo pavadinimas: Dervagiškiūs gudenioniškiai vadzino samsvnais Gud. sardėčnykas (sl.) sm. (1) tokia žolė: Širdzis sopa, tai sardėčnyko privirau Psl. saviėtas sm. (2) žr. sovietai: Āny a(ž)sivedė aš karvi, nu kap saviėtas ažāj. Saviėtas ažājo ir išvārė jį, kad ažvėst kárvi Bbr. sėlyti, -ija, -ijo (sl.) kelti gyventojus. iš-sėlyti išskirstyti kur gyventi: Tadū juos iššėlijo po selās Bbr. paiš-sėlyti iškeldinti: Nosūnai būvo, tadū gi, pónas paišsėlijo Bbr. razsi-sėlyti išplisti, apsigyventi: Bebrėnuosa šašozdėšim namūkų būvo prieš vai-nų, būvo jau gòdniai rasisėliji Bbr. sernička sf. (2) žr. serničkas: Ti serničkos, tį ādāta ciktai Bbr. skálka (sl.) sf. (1) skalkėlė: Itai skálkos (kanapių) ir stūovi kap skvaruškà (ko-pūstuose) Bbr. skarùs, -i (sl.) adj. (4) greitas: Būt gerai, kal skarùs ir sil'nus būtai Bbr. skatà (sl.) sf. (4) plg. skatȳna: Skatōn kad išėit, patraukt, patraukt, ale jiem (vilkams) chvatōja mėsōs Psl. skrebóti, -ója, -ójo (sl.) gramdyti: Aš paskrebūška, bocià skrebój, skrebój ir kójų nedadzirbo Psl. sklõdas (sl.) sm. (2) sandėlis: Un sklodo bocià dzirba, ānas padėdzinėja Psl. slidkùs, -i (sl.) adj. (4) glitus: Unduōj (šarmo) geltonas tokiz gražūs unduōj ir ānas sliktūs tokis Bbr. 197 šliępčius sm. (4) žr. sliepokas: Va itoki buini, dideli ir maski, ir sliepi sliepčai, kap mės šakom Psl. šlynoti, -oja, -ojo žr. slynyti: Aima kraujis, aima, nuo pravērpi (pirštus), visa gi slynoj Psl. słu žanka (sl.) sf. (1) tarnaitė: Nesākē, šta služanka, ale panenka Gud. až-slūžyti užtarnauti: O jām dāvi būvo desenciu, kur ānas aslužijo, tai vienų daržų Bbr. smurāgas (sl.) sm. (2) pieva: And turėjo žyvčis, o nei smurāgo, nieko nebūvo Bbr. sōkas (sl., nj.) sm. (2) plg. sula: Lāidziam sōku, kōlgi ne, sōku lāidzia Bbr. sotà sf. (2) žr. sotka: Trizdešimt sōtų dāv ir ganà Bbr. smiēšnas, -à (sl.) adj. (4) linksmas, mėgstantis juokus: Oi ānas smiēšnas žmogus Psl. smōrgoti, -oja, -ojo (sl.) braukti, brukti. ap-smōrgoti apibraukti: Linus tadū apsmōrgojam, tadū klōjam Jsk. pri-smōrgoti pr abraukyti: Avižų pribraukiau, prismōrhojau Psl. ansi-spakājyti refl. žr. anspakājyti: Testā paravina kūsni, unsspakājis Dnr. spāryti, -īja, -ījo (sl.) skalsinti: Kap Dziēvas spāryty jūmi (sakoma valgantiems) Psl. sparyžāvōti, -ōjo, -ōjo žr. paralyžuoti. susparyžāvōti suparalyžuoti: Jaugi ji susparyžāvōj, vienų itų šōnų atriņko Psl. spāvēde sf. (1) žr. spaviedis: Tercijōrkos kas mēnas aima spāvēdes Psl. spaviedōtis 2. refl. išpažinti nuodėmes: O kū ānos spaviedōjasi, kiba vōgia ānos Psl. 2 an-spēti prinokti: A tadū kap unspēja linai, rāuna, braūko Bbr. 2 in-spēti išnokti: Žinau, dābar inspēs grikiai Psl. spikuliācija (sv.) sf. (1) spekuliacija, prekyba: Prisāko, spikuliācijū vienas kitām nepēr daužinēs Bbr. spranžināukos (sl.) sf. pl. (2) spyruoklinės akėčios: Tadū atāj spranžināukom itom pērāidinēj kūsni Psl. spranžinavōti, -oja, -ojo (sv.) drapakuoti, kultivuoti. pa-spranžinavōti pakultivuoti: Dzirvōny tų paspranžinavōja kūsni, trūšū atvežam, pāaram Psl. staramodnaī (sl.) adv. senamadiškai: Sāko aik pazdairīk, kap ānos ūtaria, nāta staramodnaī Bbr. staršīna (sl.) sf. (2) viršaitis: Ir stārastap ir staršināp buvau, kur nebuvau Psl. stidivkā (sl.) sf. (2) toks paukštis; zilē?: Stidukos tokiōs tōža zimavōja Bbr. stojōkas sm. (2) žr. staīēkas: stojokēlis dem. (2): Nu vo blašky linai yr stojokēlis. Ītai pastacīs žuksmu stojokēlis padarȳta Psl. stotyva sf. ppr. pl. žr. stotyvas: Vēlanas, stocyvos, tai kur stōvai toki, sēst lintēlē Psl. strakavōti, -ōja, -ōjo (sl.) apdrausti: Prik Pōlščai arkļiai jau strakavōci būvo Bbr. strēčnas, -à adj. (4) žr. strēčnasai: Tai mānas strēčnas broliūkas Psl. 198 pa-strėlióti sušaudyti: Su žydais nuvežė medzian ir pastrelioj Psl. raž-strėlióti žr. ašztrelyti: Niemčai ažvežė Krupľiuos ir rastreliojo Psl. strōgastis (sl.) sf. (1) draudimas, drausmė: Ariēlkai (naminei) niēkali strōgascis būvo Bbr. strōšyti, -ija, -ijo (sl.) baidyti: Užús neskūnda, ānas strōšija, kap itai un jį gimi Psl. | refl.: Šēnas, alē nebijo, nesistrōšija Psl. in-strōšyti prigasdinti: Jē tadū saviētai, kab atājo, instrēšijo Bbr. pa-stūkoti pabelsti: Nuvėjė jum̧p, pastūkoi lungān, mažū āny jau miēkce Dnr. stuškēlē sf. (2) dem. žr. stuška: Ītoj stuškēlē kap kārtas mergūtai padais kasōs Dnr. sudbà (sl.) sf. (4) likimas: Ītai sudbà tokia žmogō Psl. sūdyna (sl.) sf. (2) plg. pasūda: Burokeliūs sukapojam sūdžynon ir pastātom Bbr. sūkravičios (sl.) sf. (1) pūliai: Vocy̆ džickà ir sūkravičos nubēgo. O kiek sūkravyčių išāj Psl. sumkà (sl.) sf. (2) krepšys: Tep tįjaukai prieg sienai stōu bōba ir su sumkà Psl. surōvatka (sl.) sf. (1) išrūgos: Surōvatka bēga iš klynelio Psl. survitutas (sv.) sm. (2) servitutas: Visur gi būvo majontkēliai. Paandavē būvo survitutus Bbr. sustāvas (sl.) sm. (2) sąnarys: Visi sustāvai šōpa Psl. svabodà (sl.) sf. (2) laisvė, taika: O tadū parazriņkom, kap išāj jau svabodà, kas sāvu ažriņko (karves) Psl. svēkras (sl.) sm. (4) uošvis ar šešuras: Ītai sesuōj māno svēkro, vyro bociōs Psl. svierēpà (sl.) sf. (2) svērė: Un laukō vienos svierēpos paišaugi Psl. svinōkas (hibr.) sm. (2) paaugęs paršas: Jaū svinōkai, jaū kūsni didesni paršaliai. Kur paršai kūsni didesni, tai svinōkai Psl. svistūoti, -ūoja, -āvo (sl.) švilpauti: Salavējus svistuoja gražai Psl. šaravōti, -ōja, -ōjo (sl.) liečiant trinti, brozdinti: Bēgdamos kōja až kōjos šaravōja Psl. | refl.: Ei, sāko itos bōbos, kur tū tē pie sienu šaravōjies Psl. ap-šaravōti apibrozdinti: Skraidzīydamos ānas kōjas apšaravōjo Psl. šašà (sv.) sf. (4) plentas: Tai tep vo šašà, o mēs čia kanōvoj sēdējom Psl. ščebrēlis (hibr.) čiobrelis: Visa ščebrālių privērdū ir gerū Psl. šypas (sl.) sm. (4) padaigas, spaiglys: Skūrōj vieni šypai, vedōma jāunas capūlis Psl. ščiotkà (sl.) sf. plg. šepetelis: Ārklip ščotkà pie kapitūs Psl. šipkùs, -ī (sl.) adj. (4) greitas: Šipkùs arklīs, o gōdniai bēga. Dābar šipkī bōba Psl. šipkiai adv.: Arklīs skrańda šipkiai. Pavarnejà arklī šipkiau Psl. skarprietkà (sl.) sf. (2) puskojine: In kōjų dżirba skarprietkās Psl. škōlnykas, -ē (sl.) scom. (1) mokinys: Mani vaikai dar škōlnykai būvo, vaikščoj škālon Gud. šliūpkotis, -ojasi, -ojosi (sl.) taškytis: Nuvėjau paz ūpē, ti žūves šliūpkojasi Drv. šopà (sl.) sf. (2) pašīurē: Pastātē šōpų tokių Gud. špiegas (sv.) sm. (4) šnipas, seklys: Dabař, kap tadū, tep nuveitai, špiegas pasakytų, a(ž)strēlyt ažkait Psl. 199 špygùs (sv.) sm. (4) špỹgas (2) kaulo čiulpai: Kãulo špygùs išlindì. Špỹgas riebùs Psl. špilkà (sl.) 3. sagė: Špilkų unsėk krūcinėn Dnr. špilkėlė dem. (2): Na tàu špilkėli mãškieckų, unsisėk Dnr. špòras (sv.) sm. (2) pentinas: Gaidžiep špòrai. Kap ažláidė kójən špòrų, kap a(ž)sodzino Psl. štampòlius (sv.) sm. (2) tilto atrama: Àtkasė trãcių štampòlių, ákmeni dastójo, pavėlėjo, išmetė viršūn (ps.) Psl. štrãfas (sv.) sm. (4) bauda: Gyvi ažimdė ir štrãfų dėjo Bbr. štukà (sl.) sf. (2) pokštas, juokai: Oi ródė štukàs Psl. štukõrius (sl.) sm. (2) pokštininkas, išdaigininkas: Ot štukõrus, ojojoj, kū ānas bīvo štukõrus Psl. švėdras (sv.) sm. (2) megztinis: Ānas juodu švėdru pagriebė Psl. švėdskas, -à (sl.) adj. (4) švediškas: švėdskasai emph.: Kad žīlas su rudais obuoliais itai švėdskasai arkļīs Psl. švogerka (sl.) sf. (2) svainė: Ītai švogerka manà bīvo atāji Psl. tabletka (sv.) sf. (2) tabletė: Oi mán tep siuñtė ir tabletkãs iš Vilnio Psl. talāčyti, -ija, -ijo (sl.) galabinti: Vilkai jãs (avis) nāta talāčija Psl. tancavóti, -ója, -ójo (sl.) šokti: Senì jauni ir kupròti, visi nori tancavóti Bbr. Bež. Gud. tāpāckė (sl.) sf. (1) šliurė: O tas tāpāckes pamesiù tī, kur būs rōvaras Psl. až-tāpyti užtvindyti: Tī nāto unduõj dzidelis išāj, astāpijo daug žãmės Psl. tarcijorkà (sv.) sf. tercijorkà (2) vienuolė: Tarcijorkų bīvo Jujō. Tercijorkos kas mēnas āima spāvēdes Psl. tēmpyti, -ija, -ijo (sl.) naikinti: Kūoj āny tēmpija pelãs? Dnr. iš-tēmpyti išnaikinti: Nēr kūoj mūsių ištēmpyc Dnr. paiš-tēmpyti visa išnaikinti: Jāp jāũ nēr mūsių — paistėmpytos Dnr. tìchti, -sta, -o (sl.) tilti: nu-tìchti nutilti: Jaũ negiedój, jaũ nucìcho Psl. tiẽšytis, -ijasi, -ijosi (sl.) guostis: Aš ciēšijuos savvòm mergùtom Psl. pasi-tiẽšyti pasiguosti: Aš vis tep jōm pasiciēšiju Psl. patilifãnavóti patelefonuoti: Anà patilifãnavój um žãmės un pirmo atāžo (ir etāžo) Psl. timofējauka sf. (1) žr. timofeika: Mõža timofējauka tī bīvus Psl. tisninidìnėti, -ėja, -ėjo (hibr.) plg. tisnyti. ap-tisninidìnėti prispausti: Kap sudzìrba visūs sienolìus, juój apcisnindzìneja Dnr. an-tisnyti priveržti: Linų pēdų ranka, klūoni uncìsnija uñkrūtnìu ir abb rāuko Bbr. ap-tisnyti 1. apspaudyti: Padāro kryžų un pirmōsios bundėlės, nu pirštais apcisnija Psl. 2. paslėgti: Pamakais apcisnija, kad unduõj linūs ažimt, kad nebūt be ūndenio Psl. raz-tisnyti prispausti, sutraiškyti: Pelē īnilanda, tep jū rascisnija slāstas Psl. 200 tōleras (sv.) sm. (1) žr. taleris: Ānas jau un tolerų pardovoj. Tolerai kráuta, po šimti piñkiosdėšimc tolerų aktãras Bbr. tōrfas sm. (1) žr. torpas: Iš tōrfo brikietūs dirba Psl. trōtyti, -ija, -ijo (sl.) prarasti: Insidiúoma aždžirba, neinsidiúoma, tep ir savų pinigų nevertica adgal, trōcija Psl. až-trūčyti užnuodyti: Vynas ažtrūčytas būvo, ir mesà Psl. tulmāčyti, -ija, -ijo (sl.) aiškinti: Aš tadū jau lietūviškai jiep kláusiuos ir tep aš jái tulmāčiju, tulmāčiju Psl. turbācija (sv.) sf. (1) rūpestis, gaišatis: Ītai reikia turbācijos mán, siūsc kurãkai Psl. tvarōkas sm. (2) žr. atvarogas: Kai pazdāro tvarōkas ūstas, ir tadū klynėlin išlaja Psl. udōbnas, -à (sl.) adj. (4) patogus, geras: Cià gi udōbnas dáiktas, gòdns Bbr. udùšlyvas, -à (sl.) adj. (4) dusulingas: Udùšlyvas arklỹs Psl. ūksusas (sl.) sm. (1) plg. acatas: Dar ūksuso prilaja Bbr. uražėinas, -à (sl.) adj. (4) vešlus, stambus: Dziėdai uražėinus būvo, sveiki kap niėmčai dzideli, stori Bbr. usprāvi (sl.) adv. tvarkinga, teisinga: Nieko nerādo (bloga), visa usprāvi būvo Dnr. ūstickas, -a adj. (3ᵇ) žr. ūstas: Labai graži, rudzikà, ūseickà (barzda), nu jāunas Psl. ustupōti, -oja, -ojo (sl.) nusileisti: Vilkų kap būsta, tai ohō neustupōja Bbr. pér-ūtarindinėti kartoti: Āny paskui mani ūtarija pérūtarindzinėja kiekkārt Psl. ūtaritis refl. žr. ūtaryti: Ītaigi skāška ūtarijasi tokia Bbr. ūtarți, -ia, -ė plg. ūtaryti: Tep ūtara ūtara abudu su tūoj žmogum Psl. užōrius (sl.) sm. (2) raštas: Asnavà drobinė būs, ir lis užōrius būs iš vilnos Psl. valiskà (sv.) sf. (2) lagaminas: Jām valiskų reikia nunėsc kurãkai kap sėdnāvidjasi į kokian vagōnan, a kurī Bbr. varanaūskasai, -ōji (sl.) adj. emph. (4) Varenavo: O dár žintas kadū atvažūos tas su mašīnu varanaūskasai Psl. pa-varāžyti paburti: Anà jós atāj pavarāžyc Dnr. vartavōti, -ōja, -ōjo (sl.) budėti, saugoti: Vartavōjo, kad neriñkt kas Bbr. pa-vartavōti pasaugoti: Tāvo nebėdā, aš inhsiū, tu iš mani pavartavōsi Psl. večerinkà (sl.) sf. (2) vakaronė: Ōi večerinkà cionai būvo Psl. vėjalkà (sl.) sf. (1) blakstiena: Blakscỹnės ar vėjalkos vientara Gud. venčiavōti, -ōja, -ōjo žr. vinčiavoti | refl.: Nu ir āny ti Vỹšniavan nuvažāu venčavōcis Psl. su-venčiavōti suvinčiavoti: Nesuvenčavōci kap skacynà gyvėna Psl. veraplānas (sv.) sm. (2) araplanas: Veraplānai nakciū skraido Psl. vesėlija (rt.) sf. (1) žr. veselija: Mės šiėmet Vilniun gi vot prieš vesėliju važinie-jom mašinū savū Psl. vỹjanas (sl.) sm. (1) ganykla: Niẽkali per tū vỹjanu neprėreiti: pìmpė sprōsta um galvōs grīna Psl. 14. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 201 vikrus (sl.) sm. (2) verpetas: Kad plaukai šūkasi, tep sakom vikrus galvoj Psl. vlaštis (sl.) sf. (2) valdžia: Pōnuosa gi visā vlaštis būvo Bbr. vopnā (sl.) sf. (4) kalkės: Tvorā vopnū pabaļcinta Psl. atsi-vožyti išdristi: Aš neatsivožyju jōp įtaryc Lz. vožnas, -à (sl.) adj. svarbus: Any mān nu tep itai vožnì tuokį žmōnės Psl. žad (sl.) adv. plg. atgal: Rēkia (arkliui): tprū žad, ir tìsia ažvaciōn Psl. zajaulenē (sl.) sf. (2) pareiškimas: Sāko, kap pāts padajōt zajaulenī Psl. zapāsas (sl.) sm. (2) atsarga: Nēr zapāso prigatāvyta Psl. zarplatā (sl.) sf. (2) atlyginimas: Ānas palūcija zarplatų Psl. žavadku (sl.) adv. šuoliais: Iš keturū kōjų bēga, žāvatku, žāvatku bēga Psl. žbōnas sm. (2) 2. širšių kūlys: Širšos žbōnų kap pridirba, parūšiji — kūndasi Psl. zbuvētis (sl.) scom. (4) susenėlis: Senā mergā jau zbuviecis Psl. zdōchterti, -ia, -ē (hibr.) nusprogti, pastipti: Ir zdōchterē ānas (vilkas) daikt! Psl. zdžēkotis, -ojasi, -ojosi plg. zdžēkavotis: Ōi ānas iš manī zdžēkojasi Psl. zemliānka (sl.) sf. (1) rūsys, žeminė: Sūnūs padārē zemliānkų bul'bās pilc Dnr. zginýti, -ija, -ijo(sl.) žūti: Pragaišo, nēra liš pōra obuolāitių, zginijo, visa zginijo Bbr. zladijēs (sl.) sm. (2) piktadarys: Ānas vōgē, zladijēs, vagis būvo Psl. znakāmas, -à (sl.) adj. (4) pažįstamas: O kapgi itai tau znakāmā itoj dōktorka Psl. zoslonā sf. (2) žr. zoslonka: Zoslonā aždžinkō pěčų Psl. zovādas (sl.) sm. (2) veislė, paveldėjimas: Tep pācia dzideli būvo žmōnēs, tep ne visi, zovādas kokis Bbr. zvaliōti,-iōja, -iōjo žr. zvalyti. pa-zvaliōti leisti, nedrausti: Lietuviškai ūtaryt nepazvaliōjo Bbr. zvanēlis sm. (2) žvangutis, barškutis: Zvanēliai āuga pievosa Psl. pa-zvānyti paskambinti: Škāloj pazvānija, kad susrīnkt vaikai Dnr. žagūnskasai, -oji adj. emph. (4) žr. žagūnskas: Nēgaliu kalbēt jau tep lietuviškai, kap mūsis belarūskasai nu žagūnskasai, tep Psl. žalūdkas (sl.) sm. (2) skrandis: Žalūtkas sopēj, atsisākē doktorai, jau neliečis Psl. žandamēras (sv.) sm. (2) žr. žandorius: Mūs vārē iš Lazūnų žandamērų, Gudemiōnysai sugāu gyvų, žandamērų ažrīnko Psl. žandōrius (sv.) sm. (2) žandaras: Al', brāt, sveikaz žandōrus, dzidelis, sveikas, riebiūs Psl. žydāuškasai, -oji (sl.) adj. (4) žydiškas: Žydāuškasai (liežuvis) su niemcų nesuveido Psl. žirmūnskasai, -ōji smob. adj. emph. (4) žr. žirmūniškis: Svōtaz dāu žirmūnskasai Psl. žirnūs, -ī (sl.) adj. (4) riebus, trašus: Ciōn žirni žāmē Bbr. 202 žyvytis 2. refl. misti: Anà turėjo žyvytis, o niėko nebūvo Bbr. žuravina (sl.) sf. (2) plg. spalgenas: Žuravynų tų prirankam ir žuravynų priesnijam, ir verdi kisėlių Bbr. А. ВИДУГИРИС, Й. ПЯТРАУСКАС ДОПОЛНЕНИЕ К „СЛОВАРЮ ЛАЗУНСКОГО ГОВОРА“ Резюме В статье приводятся слова Лазунского говора (с/с Бакшты и Лаздуны, Ивьевский р-н Гродненской обл. БССР), которые авторами были собраны в 1983—1988 гг. и не вошли в „Словарь Лазунского говора“ (1985 г.). В вводных примечаниях дается краткая грамматическая характеристика приводимой лексики, упоминается, что в начале XX в. на территории говора по-литовски говорили еще приблизительно 6000 человек, в настоящее время — лишь несколько стариков. Собранная лексика (с иллюстративными предложениями) состоит из двух частей. В первой части приводятся слова с литовскими корнями, а также старые заимствования и международные слова, которые употребляются в системе говора, как и в литовском литературном языке. Во второй части указываются недавние или совершенно новые заимствования и гибриды. 14*