„Lazūnų tarmės žodyno“ papildymai

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ALOYZAS VIDUGIRIS, JONAS PETRAUSKAS „LAZŪNŲ TARMĖS ŽODYNO““ PAPILDYMAI Lazūnų apylinkės šnekta, viena archaiškiausių ir savičiausių lietuvių kalbos tarmių šių dienų Baltarusijos (Gardino srt. Vijos, arba Yvijos raj.) pastaruoju me- tu visiškai baigia nykti. 1890 m. pagal A. Pliaterio per seniūnus surinktus ir Ano- nimo (J. Rozvadovskio?) apdorotus duomenis vadinamojoje Lazūnų apylinkėje (tuo metu įėjusioje į Ašmenos apskrities Bokšto, Jūrėtiškių ir Lugamčnų valsčių sudėtį) lietuviškai kalbančių žmonių buvo užrašyta 3559 asmenys. 1906 m. čia ap- silankęs Jonas Jablonskis pats įsitikino, kiek daug čia tuo metu dar kalbėta lie- tuviškai, tačiau kartu jis sielojosi, kad jau nemaža buvo ir „gudaujančių“, kurie nors lietuviškai mokėdami šeimose, ypač mišriose, jau kalbėjo vadinamąja pa- prastąja kalba, t. y. vietine rytinių slavų (baltarusių arba „poprostu“) tarme. To- dėl, manytina, kad tuo metu iš viso lietuviškai mokančių žmonių Lazūnų, Dūdų ir iš dalies Bėkšto parapijoje dar buvo daugiau kaip 6000. Lietuviškai suprantan- čių ir dar šiek tiek pakalbėti mokančių senelių 1957 m. buvo rasta net Vinkšnėnų kaime, priklausančiame Vijos parapijai. Po Pirmojo pasaulinio karo privačios lietuviškos mokyklos ir vėliau skaityklos dar bandė kurtis Bebrėnų, Daunorių, Lazūnų ir Pasalių kaimuose, bet labai greitai lenkų valdininkų jos buvo likviduotos. Nemaža vietos lietuvių kultūrai nusipelnęs Lazūnuose vikaravęs kunigas Gumbaragis buvo ištremtas. Lietuviškai kalbantiems buvo sudaryta labai nepakanti atmosfera. B. Maknickas, g. 1908 m. iš Salinių k. ir M. Varanelytė, g. 1910 m. iš Mėgūnų k. prisimena, kaip jiems jau bemaž užau- gusiems buvo sunku pradėti kalbėti „poprostu“. 1952—1960 m. lietuvių kalbininkai čia rado dar gana daug lietuviškai mokan- čių vyresniosios kartos atstovų. Deja, laikas juos negailestingai šienavo, 1988 m. išvykos metu čia berasta tik 5 gerai lietuviškai mokantys kalbėti seneliai: Petras Žaldėkas (1903 — 1989) iš Bebrėnų k., gyvenęs prie Lazūnų k., Bronius Maknickas, g. 1908 m. Salinių k., dabar gyvenantis Daunorių k., Bronius Varanėlis, g. 1912 m. Pasalių k., Jasius Avižičius, g. 1913 m. Pasalių k. ir jauniausia Filimona Varane- lytė-Avižičienė, g. 1925 m. Pasalių k. Lietuviškai suprantančių ir dar šiek tiek pa- kalbėti mokančių senų žmonių yra gerokai daugiau, bet jie savo tėvų kalbą jau per daug užmiršę ir kalbininkams iš jų maža naudos. Kalbos leksiką, arba žodyną, inventorizuoti visada nelengva, nes ji yra neribo- ta, įtakoms atvira ir pastoviai kintanti sistema. Todėl užfiksuoti absoliučiai visus 160 esamus, buvusius bei galimus kalbos ar tarmės žodžius vargu ar iš viso įmanoma. Į atspausdintą „Lazūnų tarmės žodyną“. V., 1985 (toliau LTŽ) pateko tik iki 1982 m. autorių surinkti žodžiai. Tačiau autoriai čia ir toliau kasmet lankydamiesi rinko į minėtą žodyną nepatekusius žodžius ar jų reikšmes. Ypač nemažas jų pluoš- tas susikaupė 1988 m., kai medžiaga čia ilgiau buvo renkama pagal Europos kalbų atlaso programą, skirtą leksikologijai. Papildymus sudaro daugiausia jau anksčiau fiksuotų žodžių (šaknų) formos ir pasi-agrastduti, papa-akéti, pri-miklyti), priesagų vediniai (pvz.: -audinéti, -mus- dyti, malkėlė sf. dem.*, mdlkinė sf., rietuvėlė sf. dem.), semantiniai, arba reikšmės, dariniai (vertiniai) ar vediniai (pvz.: Daronditis „perkūno oželis“, broliūkas „ma- šlaitė“, dėgintis „ieškoti eržilų“). Į LTŽ yra nepatekusių sangrąžinių veiksmažodžių (pvz.: gyvėntis, pasinorėti, tąsytis) ir atvirkščiai — LTŽ užrašyta tik sangrąžinių veiksmažodžių, bet nėra nesangrąžinių (pvz.: dakldusti, priskandalyti, dažinoti). Pasitaiko kitokios darybos esamojo laiko formų, pvz.: deriga, griista, klempa, kliūdzia, minkia, mitkia greta LTŽ nurodytų deiigia, griiva, klimpsta, minko... Vienas kitas veiksmažodis užrašytas su nesutrumpėjusiais priešdėliais, pvz.: apirnti (Apijama lakštūs, apijama [kolorado vabalų] kap vūogų, až raudonoz būlbos Psl.), ažušinti (Tep karty gyvuoniii pasiny ažušyniau Psl.). Dėl tarmės nykimo ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis dalies žodžių svyruo- ja kamienas (pvz.: grąžtūvas, skietys, žibankštis, plg. LTŽ grąžtūvis, skičtas, Zibaiiks- tė), skaičius (pvz.: matavylai, salota, plg. LTZ matavylas, salétos), giminė (pvz.: ėsliai, stotyva, plg. LTŽ čėslės, stotivas). Užrašyta nemaža žodžių, besiskiriančių kirčio vieta, pvz.: boikūs, -i adj. (4) (Oi boikūs bernūkaz būvo Psl.), čeraunykas sm. (2) (Kūnigas žinoj, što ūnas čarau- nykas Psl.). dziédai sm. pl. (2) (In dziédy gi gatūvija valgyc geraii jau Bbr.), ketūr- nytis sm. (1) (Ketūrnycis itai vadzinos Bbr.), merkavėti (Jaūgi jūs tep musi merka- vojat Psl.), miedzis sf. (4) (Miedzis geltona, graži Psl.), pirkdyti (Aričlkų reikėj pirgdzyc, o grūšų nebūvo Bbr.), reštinis, -ė adj. (2) (Nubégo reštinis autobusas un Jūrotiškes Psl.). visokis, -ia pron. def. (4) (Rinko ir riūko mani: ir balšavykai, ir niėmčai, ir visokia chalėrija Psl.), zakristija sf. (2) (Pilna zakristija tą bobų Psl.), žvaigždė sf. (2) (Žvaigždė kūktoj Psl.). Atskirai minėtinos į LTŽ nepatekusios įdomesnės žinomų žodžių formos ar jų vartosena, pvz.: abidvėp ad. (Manip gi abidvėp dukterėp mašinos sūvos: ir vie- nap, ir kitap Psl.), arkliūoj instr. (O tep arkliūoj važinėja, rovarais važinėja Psl.), tūvo ne bėda „me tavo bėda“ (Tavo ne bėda, aš moku askalbéc šūnį, Sunes nelės Psl.), pribiitas, -a „atvykęs“ (Cia visi žmonės pribūci, svecimi Rbr.), jiemiem (In- sūkė jiemiem Psl.), radusys „radęsi“ (Visokių familijų būvo radusys Bbr.), prieg šventiemjiem (Sirgo i po tom gi nūmirė un visū švintūjų, prieg visiem švintiemjiem Psl.), tamiū in. (Aš jūmi umpilsiu poperūlin tamii vuoZuolinés karos Psl.) kaliep ! Toliau pateikiamų pavyzdžių rašyba ir santrumpos (pvz.: adj. dem. sl, Bbr, Dnr, Psl ir kt.) yra tokie pat kaip ir LTZ. Įžangoje čia pateikiamos žodžių formos su iliustraciniais sakiniais to- liau žodyno papildymuose nebekartojamos. Nekartojami ir naujieji skoliniai, pateikti be sakinių. 11. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 161 ad. (Kaliep maski šunyciai Gud.), sendpip al. (Sendpip ažeik, moZa ūnas tdu rassa- kis Psl.). Vartojamos savotiškos įvardžiuotinės empfatinės formos, pvz.: kitasai nom. (Ir dziėdai būvo, vienas ir kitasai Uos.), kūnigojo gen. (Reikia klausyc kūnigojo Psl.), udavéj nom. „našlė“ (Aš udavoj gi buvail tris [metus] su pusi Psl.). Minėtini ir įdomesni į LTŽ nepatekę frazeologiniai junginiai, pvz.: an visds galyės „labai smarkiai“ (Jai reikia réke un visos galvos, kad ana girdėt kū Psl.); an vėjo „niekais, veltui“ (Ot ir visa razlais un vėjo Psl.); až ausiį imtis „labai nu- stebti“ (Anas kap pracitds pro tavi, tai tu až ausių imsies); až živatū rinktis „netverti iš juoko“ (Anas kap pračitos iž gazėtos, tai visi až Zivatij rankas Psl.); pabučiuoti prabūjų „nieko nerasti, rasti duris užrakintas“ (Pabuciavai prabūjų ir namo Psl.); do chalėrija „daug, atsakančiai“ (Lasiij a(ž)sivedė da chalėrija Psl.); dantys mūd- rascies „proto dantis“ (Duncys mūdrascies, mes sūkėm Psl.); duoti prikūryti „duo- ti pylos, įkyriai pulti“ (Duds prikūryc any [uodai], nepamiegosi Psl.); Diévo kar- vditė „boružė“: ir dūko nebūti „nieko nebūti“ (O momoz dukterės ir dūko nėr Psl.); ciela maišą „labai daug“ (Priūtarijau jūmi ciėlų maišų, ciély maišų priūtarijau, primelavaii Psl.); kdutis ūžvačia „spardytis“ (Arklys kdunas ūžvaciu Psl.); kap čebatas „visiškai“ (Sakaū, durnas kap čebūtas Psl.); kap čertas „be galo“ (Parti- zonai gėrė kap čertai Psl.); kap kačėrga „nevikriai“ (Kam ūnas [kuinas] man, tįsia kėjas kap kačėrgas Psl.); kap zvanai „skambiai“ (Kap būvom Pasaly, tai būlo gie- mam kap zvanai Psl.); kap žvėris „veržliai, greitai“ (Arklys aima kap žvėris Psl.); éran nueiti „pasituštinti“ (Živati syla, oran nenuveisi, tep ir smercis Psl.); pirma galva an karkūžės „pusamžis žmogus“ (Dar nesénas — pirma galva un karkūžės Jsk.); nug rūzumo nuvaryti „prisvaiginti“ (Kap dau pamaku galvėn, ir nug rūzumo nuvūrė, o Petrūkų i tų Psl.); nug maZanij dienų „iš mažens, iš vaikystės“ (Tai any nug mažanū dzienij mokéj, nu bacios kalbėj Uos.); liežūvį turėti „mokėti kalbą“ (Vot kiek liežūvių turū — kéturis liežuvius — ir Pasaly sėdziu Psl.); pirmėj polka „pirmasis šokis“ (Svétu pirmoj čerka ir pirmėj pol'ka Psl.); strūkas liežūvis kai kal- bama apie „Žagūnus“ — Lazūnų tarme kalbančius (Strūkas liežūvis miis, toli nenuveisi Jsk.); vyžū daūžtas „apdujęs, keistas“ (Anas tokis kap vyžū daiistas Gud.) Dėl kalbos pamiršimo ir glaudaus kontakto su slavų kalbomis pasitaiko daug įvairių hibridų, skolinių, atskirų garsų svyravimo, pvz.: barazna sf. (4), plg. ežia (Ir itoj barazna, nėr ažės, o kad būt gi aža Psl.), bobocka sf. (4), plg. bėba, bobūlė (Bdbočka, rassūkai mūmi skūskų Psl.), Olena sf. (1) „kaulas“, padašva sf. (4), plg. pūdas, padobniai adv., plg. padūbnas (Giema kap būciuška padobniai Psl.), pone- dičinykas sm. (1), plg. panedičlnykas (Dar moZa ponediėlnykan sūkė Psl.), sūkaras, sūcharas sm., plg. cūkrus (Sakaro gi nebūvo, ito cūkro Bbr. Ašpylė vūogas sūcharu Bbr.), saroka sf. (2), plg. šarka, susim adv., plg. sausiėm, sausim (Vo, kad pasūko, tai susim neteip, susim neteip, Psl.), sviéZickas -a adj. (3“), plg. šviėžickas (Sviežicki paiitai, gdrdiis Psl.), §Cestlyvai, ščeslyvai adv. (Jau sudzievū ščestlyvai Psl.), udaii- cas sm. (2), plg. udaii¢ius (Itai udava su udaucū apsiZanijo ir dar radaiisi aš juoseli Psl.), zoratka sf. (1), plg. zdaratka. Nemaža jų dalis yra aiškūs okazionalizmai. Vienas ilgai lietuviškai nekalbéjes joskiiniskis (Samuselis), norėdamas pasakyti 162 žodį arklys jam pridėjo žirgo šaknį, pasakydamas: Zirkljs ir kumėlė, bet čia to- liau tęsė — Nūvedė arkliūs ganyc Jsk. Mėnesių pavadinimai dabar daugiausia yra vartojami slaviški, nors dalis žmonių Zino ir lietuviškuosius atitikmenis, pvz.: saūsis sm. (2) — stičnius sm. (2), vasdris sm. (2) — liūtasai sm. (2), kévas sm. (1) — mėrčius sm. (2), balaiidis sm. (2) — kviétnius sm. (2), gegūžė sf. (2) — mėjus sm. (2), biržėlis sm. (2) — červcus sm. (2), liepas sm. (1) — lipcus sm. (2), rugpjūtis sm. (1) — sėrpnius sm. (2), rugsėjis sm. (1) = (v)žėsnius sm. (2), spalis sm. (2) — padziérnykas sm. (1), lapkritis sm. (1) — listapodas sm. (2), gruodis sm. (2) — grūdnius sm. (2). Papildymuose pateikiamų naujų šaknų žodžių ar jų reikšmių palyginti nedaug. Iš jų didesnė dalis yra skoliniai ir dažnai dubliuoja lietuviškuosius. Tai gerai matyti iš nuorodų į LTŽ esamus žodžius ar jų reikšmes. Pagrindinės formos pateikiamos tik naujų veiksmažodžių (priesaginių vedinių ir skolinių). Kitos įvairios priešdėlinės ar sangrąžinės formos, išskyrus vieną kitą nesutapimą, yra pavienės ir paprastai nesiskiria nuo analogiškų LTŽ darinių. Pirmiausia pateikiama lietuviškoji leksika, t. y. žodžiai su lietuviškomis šakni- mis. Kartu taip pat dedami ir nedaug pakitę tarptautiniai Žodžiai ir seni į litera- tūrinę kalbą įėję skoliniai. Iš viso šią leksikos dalį sudaro apie tris penktadalius visų papildymų: abi kuris (hibr.) pron. indef. bet kuris: Atvažuėjit subaton vot abi kurén Psl. pasi-agrastauti kaip lk.: Ama sédan pasagrastauc Dnr. papa-akčti visa apakėti: Žydziūnai jau papaakėjį bul'būs Dnr. Kumpuosa jau visa papaakėta Dnr. ambolatėrija sf. (1) ambulatorija: Aš jau iš ambolatorijos bėgu Psl. amėrika sf. (1) gėrio šalis: Negodni tį žmonės, cionwiikai amėrika Psl. amerikdnas sm. (2) plg. amerikončius: Vaikai amerikonai, tį gimį Bbr. an praep. su gen. pagal: Ne sėnas, dar gražūs un jo mėtų. Pranūkas gražūs un jo méty Psl. apsiavimas sm. (2) kaip lk.: Apsiaūc, tai brūngus būvo apsiavimas Bbr. pa-ardyti išardyti: Paardzyc skora mėžna, o tadū pastūtai kad nori Dnr. pasi-ardinčti paarti, praarti: Kap pasardzinėjo perdzién, tep, sūko, nata peciai sopa Dnr. pasi-arti paarėti: Davė ir bernūku kųsnį pasdre, kad prijuiikt Dnr. raz-ūrti (hibr.) suarti: Nėra ažos, a kad būt gi aža, o taigi aža razarta tį ir tį Psl. artysis, -i adj. (2) artimas: Pastatė cionwiikos tan galafi artysian Psl. papa-ūštrinti visa išgaląsti: Kalviep papadstrino visa: ir peiliūs, ir pjdutuvus Dnr. ūtomas sm. (1) atomas: Ir dt atomas, visa (potvynį) Dziévas visa kab ddu, tep ir ūtomo nereikia Psl. nusi-audyti nusiauti: Nusiaiidai gi jau ti, ké stovi kap stulpas Dnr. augdinėti, -ėja, -ėjo augti. ap-augdinčti apželti: Kap ruiikos apaugdzinés, botas būs žmuėj Psl. at-augti 1. kaip Ik.: Nugūrina (ragą), pakol' atūuga, būva su vienu ragū Psl. 2. kaip Ik.: Apédé (sodus), ir nebūvo lakštų, alė atdugo Bbr. Ie 163 az-dugti 2. užskresti: Kaminas aždugo suodziais Psl. aukštas, -a adj. (3) 2. Žymint kokybę: Balci miltai, pirmojo sérto, aukšto sorto Dnr. aukūnė sf. (1) žr. alkūnė: Tai kad grėps aukiiném itep vo Psl. panusi-aiiti visiems nusiauti: Per pievų any d@jo panusiūvį, basi Dnr. papa-austi visa išausti: Ik Velykai visa jau būvom papadudį Dnr. avūrija sf. (1) kaip Ik.: Manim sūnas avarijoj nūmirė Psl. avytinis, -ė adj. (1) avies, avių: Avytinė mėsa Psl. až praep. su gen. 11. paskui, iš paskos: Kdrves ganyc reikia aic ir aic až karvių Jsk. išsi-badžiėti prasibastyti: ISsibadzidjo pernakc, dabar miégma Dnr. paiš-baidyti visa išbaidyti: Žtas §étdnas vištas paišbaidė Dnr. baidlyvas, -a adj. žr. bailyvas: Baidlyvas ūnas viso bijo. Baidlyvas arklys, insi- baidė ir raznešė Psl. balanda sf. (3?) kaip Ik.: Sūpo duds, balandds itos Psl. pa-balnėti kaip Ik.: Arklys jaii pabalnotas, séddi ir joj Dnr. baltas, -a adj. (3) 2. brangus: Paz baltas selas sėdėjau ir savas kalbas kalbėjau Bbr., Bžm. pra-balti kaip lk.: Papilia un drobės pelani ir tadū un dernos, kad prabalt Bbr. baronditis sm. (2) perkūno oželis: Barondicis žėlį sėja Psl. paiš-barstyti visa išbarstyti: Kap nedžrišė maišo, tep ir paišbai'stė griidus un kė- lio Dnr. pa-barškinti pabelsti: Pazdairai, kas tį pabarškino? Dnr. išsi-barti refl. žr. išbarti: Kap any i(š)siborė, tep dabai nesuveido krūvėn Dnr. prisi-bédavéti 2. refl. prisiaimanuoti: Ana nata prisbėdavojo po bėciai Dnr. iš-bėgioti kaip Ik.: Vaikai kap ragi iZbégidjo Dnr. in-bėgti įbėgti: Aš pirkion inbėgau, kačėrgų émiai ir bégom būdos Psl. nu-bėgti 4. greit nuvažiuoti: Nubėgo reščinis autobūsas Jūrotiškėn Psl. pad-bégti 3. atvažiuoti: AtveZa iš Lazūnų, un rovaro padbéga ir perka Bbr. beldinėti, -ėja, -ėjo belsti, bildėti. at-beldinéti atbildėti, atsibelsti: Nu niėmčai adbeldinėj ir selaz dėgino visa Psl. bernūkas sm. (2) 3. nevedęs bernas, viengungis: Nebūvo žmonės nė, ne, bernukū vo tep ir gyvėna Psl. beržūkas sm. (2) dem. žr. beržys: Beržūkai ir cionwuikai yra Bbr. pa-bezdéti pasmardinti: Kap kadū danas ir pabezda Dnr. pri-bezdėti žr. prisibezdėti: Pribezdėjo, alnė nosį vercia Dnr. pa-blaškyti nuplukti, išbrukti: Jaū visūs linus tadū būvom pablaski Dnr. prisi-bliauti kaip Ik.: Manos kdrvés prisibliaūs negirdzytos Dnr. pa-bliūznyti pakalbėti niekų: Anas négal' būc nepabliūznijį Dnr. blogybė sf. (1) kaip Ik.: Ir visokias blogybes pragyvenaii Dnr. blog¥n adv. žr. blogas |: Nu gerésnis kisni, bo ne blogin aima Psl. pa-braidyti kaip Ik.: Itas vaikas neistrivés nepabraidj po ūndenį Dnr. brizdas sm. (4) kaip Ik.: Reikia pjduc kap brazdas raridasi Psl. az-brinkti pakilti: I§minkyta diona aZbrinko Dnr. 164 pa-bristi kaip Ik.: Pabreiidz' tį kysnj, pazdair, kas tį gul' Dnr. broliūkas sm. (2) našlaitė: Broliūkai cik #ydz' daržūly Psl. bronchitas sm. (2) kaip Ik.: Nit a jūs nuk ko gérét, nug bronchito? Psl. brūkšterti, -ia, -ė įgilti: Nu ddzina, brat, brūkšters, sucinsi kap kalada Psl. prisi-būdinti kaip Ik.: Négaliu jo prizbūdzine, nūta miéke' Dnr. bulbaviena sf. (3) plg. bulbiena: Makryča klėjasi apaciėj kur bul'baviena Bbr. būrbalka (hibr.) sf. (1) burbulas: Vėrda, liš būrbalkos šokinėja Psl. burokélis sm. (2) valgomasis burokas: Tai raudonus burokūs vadzina burokė- liais Bbr. an-būti kiek pabūti, pastovėti: Až vaikū neunbūs manim ito kundziūko Psl. in-būti 1. išlikti gyvam, išgyventi: Tadū až nėmčų neinbūsi, a(#)strélis Psl. 2. pabūti, iškęsti: Oijė kap aima karvės kakarūzon, tai nė rédos nė kokios nėra, negali inbiicie Psl. pa-būti 3. atsitikti, pasitaikyti: Kėlai i(š)simoko, visa pabiista Bbr. buza“sf. (2) 2. burna: O kį, sakaū, maž jau būzon duds, kat paprašysiu Psl. cūkoti, -oja, -ojo ciksėti: MoZa kur cūkoja čėsai Gud. charūkteris sm. (1) kaip Ik.: Visi un vieno charūktaro vaikai kap čabūtai Psl. cikt interj. kirtimui žymėti: O ups i(š)stūmė galvų ir cikt man būrnon Psl. pa-ciukoti pacypsėti: Any (višteliai) lis kūsnį paciukoja Dnr. cukriné sf. (2) cukraligė: Cukrini sirksta toj, kuri až jaunikio Dnr. čeplys sm. (4) plg. čepela 1: Mdika pavadino čepliū, čeplys Gud. čianėj adv. Zr. čianai: Jau nesnori cianoj biicie, jau sena dzirbuos Psl. čianuikai adv. Zr. čionaika: Kab ras itep čenuikai, kufakai brukavéjom iilycias Psl. prisi-Ciunéti prisityléti: Dos jau prisciiinéjau Dnr. čiūnti, čiūna, čiūno tilti. pri-čiūnti pritilti: Sako, kap atvaZzdu Bokštan, priciūno, jau negiedėj, jau nuci- cho, bijoj bokščoniū Psl. apsi-dairinčti 3. refl. prižiūrėti: Dabaf reikia ir žmonų joju apzdairinée Dar. iš-daryti paruošti: Reikia palyno iždaryc Psl. daūsos sf. pl. (4) atogrąžos: Žūses bėga un dausū, un šilto daikto Psl. at-dauždinčti 2. mušimu atkirpti: Mandm drkliu karčūs čertas papynė, reikia iškirpe, ale nékerpa, akmeniū addauždinėja (f1k.) Psl. daužinėti, -ėja, -ėjo žr. dauždinėti. per-daužinčti Zr. perdauždinėti: Prisako vienas kitdm nepėrdaužinėc tuigo Bbr. an-daūžti 2. įsmeigti, įkalti: Uidauza žūmėn polkų ir ima vadzias Psl. pain-daūžti daugelį įkalti: Paifidauža kuolaliūs ir tadū vaikščioja (meta audek- lą) Bbr. paaZ-dédinéti uždangstyti: Un žiemos reikia pirkditėj visūs lungeliūs paaždėdinėc Dnr. insi-dėdinčti refl. žr. indėdinėti: Šakėlės, kui Spulia inzdėdzinėja Psl. degas, -nti part. 2. ūmus: Degūs arklys Psl. dėginti 4. būti karšta dėl kūno karščio: Dėgina visų ir galvų dėgina Psl. 5. ref]. ieškoti eržilų: Kumėlė dėginasi, kumelidp nori Psl. 165 až-dėgti 3. įdegti: Aždėgį rūdas visas Psl. in-dėgti įkaisti: Taigi pridega kųsnį pėčuj (duona), kap mocnai ifidega pėčus Bbr. insi-dėgti užsidegti: Stodziai reikia ištrindzinėc, bo insidėks kamini, a(ž)sidėks pirkia Psl. į paaZ-dengdinéti dažnai uždengti: Any avurkūs un nakciés paaždingdzinėja Dnr. dengti, deiiga, -ė plg. dengti 1: Tadū Saudaiz deriga Dnr. ap-diūgti apdengti: Abdenga šaudais ir kréiky padūro Dnr. až-deiigti 4. uždrausti, uždaryti: O kap dažinės vlūscis, da jumi aždinks ity, kap- Iyéy jūsių aZdinks Psl. dengtūvas sm. (2) dangtis: Dingtuvū koc kū apdigdzinėjam Dnr. dengtuvėlis dem. (2): Reikia dingtuveliū apdifige pienų Dnr. dėti 9. skirti: Gyvį ažimdė (už javų išganymą) ir štrafų dėjo Bbr. až-dėti 5. užgesinti: Paprilėjau undenio, ¢ysta aZdéjau ūgnį Psl. pasi-déti 5. refl. pažiūrėti: Žtas furmanas pazdema-nūmirė, gūl' negyvas Psl. dezertyras sm. (2) kaip Ik.: Ažėmė tūos dezertyrūs Psl. diémedis sm. (1) kaip Ik. diemedėlis dem. (2): Diemedėlis dugo tį Psl. dienavéti, -oja, -ojo (hibr.) dienagoti: I vakarėja ir dienavoja Jsk. diėsžin adv. nežinia: Atseis ar neatseis, jaii dzié(z)Zin Psl. Dievūliau bočiūliau interj. (nuostabai reikšti): O tį gi bala, Dzievūliau bociū- liau! Psl. paiš-dirbinėti viso prigaminti: Ir ké jdmp nėr paišdzirbdzinėta! Dnr. pėr-dirbdinėti žr. perdirbinéti: Nu ale mėža pėrdirbdinėj cia anas Psl. da-dirbti (hibr.) pabaigti dirbti: Aš paskrėbuška, bocia skreboj skrebėj ir kojų nedadzirbo (nes šlubas) Psl. išsi-dirbti 5. refl. susitepti: Kl0j skarėčų un stūlo, kad stūlas nei(š)sidzirpt Bbr. pra-dirbti išleisti: Pasiimi rūblį ir pradzirbi Psl. dirigūotis, -ūojasi, -avosi svyruoti: Vilkai kap ažždidzia medzy, tep až médzias diriguojasi Psl. pa-drabstyti iškapstyti: Kuf itai ragėta, vištos darZy padrapstė Dnr. paapsi-draskyti daugeliui apsidraskyti: Any (vaikai) kap liš sūveima krūvon, tep paapsidrūsko Dnr. draūgas sm. (4) (nj.) kaip Ik.: Nu draugai jo suvažūvį Psl. dryžinis sm. (2) įrankis išpjauti graižtams: Dryžiniū pjauna ravėlį ir dėma dūgnų Psl. dukteris sf. (3°) žr. duktė: Aš po bociū Varanėlio Mikalėjo dukteris Psl. paan-dūoti atiduoti, išdalinti: Jait ana dikteris paaiidau až jaunikio Psl. parazdūoti (hibr.) išdalinti: Milėuskasai (žemę) tai liš parapkdm parazdavė. Jaii any slūžijo, tai jiem parazdavė Bbr. prisi-dūoti 3. refl. užderėti: Tadū ciej lindicei ka(p) prizdūoma tep nūta gerai Bbr. susi-dūoti vaidentis: Sake, suzdavi būvo gaidzys Bbr. paaž-dūgnyti visur įstatyti dugną: Paaždūgnijo visūs kuodziūs Dnr. 166 pa-dvčsti kaip Ik.: Nebi, dabar ūnas (telias) nepadvés Dnr. dvilkt interj. staigiam judesiui reikšti: Un tį um pievos nuvéjo, itai visi dvilkt i nuvėjo (fotografuotis) Psl. dvynys sm. (4) plg. dvynykas: Dzvyniai būvo ūny. Ana turėj dzvyniūs Psl. dzaii interj. varpelių garsui žymėti: Ech važuoja jau anys — dzai dzaii dzafi, kap jau žino, kur mergos yra Bbr. iš-dziūboti 3. išsiurbčioti, išgerti: Pakysni ir iždziūbojom tep més tū vynų Psl. džiovindinėti, -ėja, -ėjo džiovinti. pėr-džiovindinėti perdžiovinti: Nesudzitivo kap kaftas, reikia pėrdziovindzinėc Psl. paiš-džiovinti daug išdžiovinti: Dabaf tai nėra bėdės, paiždziovino ir vėža Bbr. pėr-džiovinti džiovinti iš naujo: Reikia pėrdziovindzinėc šiėnų, ne kui dėsies — pėrdziovinsim Psl. pra-džiovinti padžiovinti: Pradziovinam rugiūs ir mūlam Bbr. ėch interj. pasigėrėjimui reikšti: Ech vaZioja anys, kui mergos yra Bbr. at-eidyti 5. išeiti: Kap ataidém iš pirkios, tep pakavolki atpjou duonos ir dau Psl. ap-eiti 6. aptekti: Kišmėlėm apėj sėdas, nieko nepadūrėm. Slyvas visas apéj, visa ¢ysta apéj kirmėlės Bbr. at-eiti 8. pasitraukti, nueiti: O béba laiida: ataiki, sūko, ir krūcinėn dau kulokū Psl. da-eit 5. nustipti: Un Velykų kap ašpjdu (kumpį), tep ir veisis daaijo. Un Ažū- gavėnių aždugo, 0 un Velykų ne. Ir veršis daūjo Bbr. iš-eiti prasidėti, užeiti: Pradėjom gėrc, kap vaina išūj, kap bolševykai atūj Psl. nu-eiti 6. moraliai nusigyventi: Dabaf svietas nuvėjo Psl, pa-eiti 4. paskęsti: Pie tris paėjo. Trys vaikai paéj itam priidi Bbr. pėr-eiti 5. pakeisti stovyklą: Būvo pėrajį šūšozdėšim tysecy nug balSeviky (pas vokiečius) Psl, raz-eiti 6. atsitikti, įvykti: Nu vot itep būvo, tep razūjo Psl. ėsliai sm. pl. (4) žr. ėslės: Ėsliai padaryta nug katūko Psl. | ap-Esti 2. apnaikinti: O miisius sodūs apėdė nato, ir nebūvo lakštų Bbr. papa-čėsti visa suėsti: Visa jau papaéde: ir Sieny, ir šaudūs Dnr. fikusas sm. (1) kaip Ik.: Zara ik lūbom būs fikusas Dnr. gailestis, -ies sf. (1) gailėjimas, užuojauta: Kap gdilascies nėr, tep nėr ko verkc Psl. su-galvéti kaip Ik.: Niėko anas nesugalvėjo ir nesugalvés — kap būvo, tep ir liks po senam Dnr. at-ganinčti atganyti: Vienas pastirus gūnė, o més kaleikų adganinėjam Jsk. už-ganyti kaip Ik.: O radu ciély vasary gano, du pudū užgūno Bbr. pasi-gąsdinti 2. refl. išsigąsti: Kap any ušvydo, tep visi pasgūzdzino ir panubégo, paskopė visi Dnr. užsi-gąsti išsigąsti: Alne u(ž)sigundaū, kap triekšterai durim Dur. gaudytis 2, refl. painiotis: Oi suiku būvo pragurincie poprostu, gaudais lieti- viskai vis Psl. 167 azsi-gavéti refl. žr. ažgavėti: O a(ž)sigavėc un Ažūgavėnių reikia Bbr. geltonavėtas, -a (hibr.) adj. (1) geltonokas: Geltonavota morkva toj, ruda tum- sėsnė geltonavota Psl. paiš-gėrti 2. po kiek išgerti: Kap cik paižgera tep ir skdunasi Bbr. gesyti 2. duoti garo, bombarduoti: Araplanai vis skraiida, kūsnį abdairé Zmoniij, balševykų ir géso Psl. giedodinėti, -ėja, -ėjo giedoti, dainuoti. at-giedodinéti giesme atitarti: Anas ažgiedoj, o ana adgiedodinėja jam Psl. at-giedoti atsakyti giedant: Ir vėl ažgiema ana, o itoj adgiema jam. Kap nor tep atgiema. Kap jam papuola, tep adgiema Psl. až-giedoti 2. paskelbti: A!' svabėdų ažgiedėjo balševykai, visas frontas, po vi- sy frontų ažgiedojo i fsié Psl. pri-giedoti visaip išsigalvojus giedoti: Ir prigiema visap tį ūnas Psl. susi-giūčyti kaip Ik.: Any suzgiicijo, o pie kū, paci neZinaii Dnr. pasi-gifsti 3. pajusti: O kū pagirdot tadu? Psl. pa-gyti kaip Ik.: Kap pagija, pats (šašas) nūslupa Psl. refl.: Šašas kap pazgis, pats nuslūps Psl. gyvėnti 5. tverti: Gi juokas, nėgalim gyvénc iž ito juoko Psl. gyvėntis refl. žr. gyventi 1: Kap gyvėnasi tdu, kas girdėcis? Psl. su-gyvėnti 3. gyvenant įsigyti: Su jūoj ana bėrnų sugyvėno Psl. gyvuonys sm. (3*) žr. gyvuonis: Gyvuonjs nata sopa. Tep aš kaFty gyvuonin pa- šinų ažušyniau Psl. pri-gobti apgaubti, pridengti: Prigéb' tu jū kūoj, kad nesušatt Dnr. až-grauti 2. uždėti: Nėša kū užgrovį un kūklo Psl. grazéti, -ėja, -ėjo kaip Ik. pa-grazéti kaip lk.: Pagražėjau kųsnį, pajaunėjau Psl. grąžtūvas sm. (2) žr. grąžtuvis: Nebūvo knėlių, alė sūkė grųštuvū ir tadū kuola- liūs kolė Uos. grebėzdas sm. (2) grebėstas: Tadū ituos grebezdis primuždžinėjo Dnr. greboti, -ėja, -ėjo Zr. graboti: Grebojom ir vėžėm, bo visa saiisa būvo Psl. nusi-grézti nusisukti: Agotos duonos padema — vėjas nūzgrįža šonan Bbr. už-gričbti 2. paimti: Juos džėmė, pavelėj visūs tįjaūkai, neižbėgo, aZgriébé bal- ševykai Psl. griūti 4. pulti: Niekali per tų vijjany nepéraisi, pimpės prosta un galvés griūna Psl. ap-griūti 4. atsigulti, užmigti: Girtaz buvaii, abgruvaii mieguii Psl. in-grifiti 2. įeiti: Būvo keturi (vokiečiai) selon ingrivi Psl. paažgriūti daugeliui užgriūti: tos duobės jau suvist paažgrūvį Dar. par-griūti, pargriūsta žr. pargriūti: Daf gėra top, kėlai nepargrūsta, kap pargrūva, gul' Bbr. grobti, -ia, -ė kaip Ik. ap-grobti sugrobti, sau suimti: O Jūrikas (ponas) tai apgrobė ami ir jaii un tolerį pardavė Bbr. 168 gruiitas sm. (2) 1. žemė, sklypas: Mės tį jail turėjom ciély gruiity, ciély gruiity turėjom, o cia būvo kecvirta &ascis grufito Psl. 2. prigimtis, būdas: Any kažkoki vieno grurito su tuo Vladziku Kuzmičum, vieno grurito Psl. ažsi-grūsti 4. refl. patekti, nueiti: Kuf tu dėsies, neišaisi ničkur toli medzi lūgan a(ž)sigrūdį Psl. ; dasi-grūsti (hibr.) sulaukti: Lédzve chalérija, lėdzve dazgrūdau dzienés, bijojau Psl. paaž-grūsti visa užkišti: Kui anas jūos paažgrūdo, ir paci nežinai Dur. pa-grūsti 4. prigrūsti, sukimšti: Pagriistos mašinos baznyčoj Bbr. 5. sušaudyti, nužudyti: Bokščoniūs būvo suvūrį visūs strėlidc, daūg pagrūdo Psl. Visūs pagriido partizénai, sudėgino sėlų Psl. papa-grūsti visa sudaužyti: Dabaf papagriido visūs aparatūs (degtinės) Psl. susi-grūsti 4. refl. susikimšti, susirinkti: Visi suzgriidi ciondi uliavéja Bbr. gudoninas, -a adj. (1) gudenioniškis: Nūnešė gudoninon ūpėn réky ir nutdpijo Psl. da-guléti (hibr.) gulint iškęsti: Man labai vo sdpa itas daiktas, aš négaliu dagu- lėti Psl. ap-gulti sugulti, užmigti: Susrifiki, būvo, ir giema, nu ir visa, kolėk abgula Bbr. guma sf. (4) kaip Ik.: I¥ gumos visa būvo Psl. pra-gūrinti pradėti, persilaužti: Oi, suiku būvo pragūrincie Ūūtaryc poprėstu, gaudais lietūviškai vis Psl. gurklys 4. Adomo obuolys: Žmuėj su dzideliu gūrkliu Psl. haf interj. barimuisi žymėti: O jau seni, tep ha¥, haf, har vienas un vieno bo- ramės Psl. iėsnickas, -a adj. (3°) trumputis, ankštutis: Da koki tavi namėliai, koki any iėsnickūs, koki any siaiirickiis (r.) Drv. ieSkoti(s) 3. refl. kedentis: Vištos jieškosi, būs šalna Psl. atsi-ilsinčti 2. būti mirusiam: Al' dai any nuvėj pas namūs atsilsinėc. Jaū any atsilsinėja visi, jai visi ažmigo lietuviai Uos. aZ-imdyti 5. sulaikyti, norint gauti išpirką: Um pievos neldidé jaii, givi ažimdė ir štūfų dėjo. O kiekkait (ponas) ažimdė gyvi Bbr. ažimti 6. paimti, pagauti: Juos ažėmė ir pavelėj visūs Pel. Ažėmė dezertyrūs ir visa Psl. 7. atimti: Cia tadū ažėmė dūonų selj Bbr. 8. užgriebti: Nu do va prijė: miau kųsnį, o kųsnį ažėmė lietūs Bbr. 9. sutikti: Sako, o kad aš ji ažėmį, būtum paii- tarinį Psl. 10. paimti dėl išpirkos: Ir ažima gyvį ir ažvaūro Bbr. nu-imti 6. paimti pinigų pagal taupomąją knygelę: Aš jau nuvejaū un péctos nūjemiau Simtu rūblių Psl. pri-imti 5, sudoroti: Vo šienavaii (nors lietus) nu do va prijėmiau kūsnį, o kūsnį ažėmė lietūs Bbr. Visa jai priimta nog laūko Bbr. iūdas (nj.) sm. (1) kaip Ik.: Patshioju pirkių, paprausiu indus ir sédziu Dnr. institūtas sm. (2) kaip Ik.: Atvedė mani institūtan ana Psl. intrys sm. (4) žr. intrius: Intriis būvo, vient pautū Psl. jazmenta sf. (4) jazminas: Jazminta graži dugo. Skynėm jazmintas Psl. 169 nu-jodyti užguiti, nuvaryti: Arklys tep nujodytas, kad ir vežimo nepatįsia Dnr. Sėdzis un arklio, liš nenujodai Dnr. jokis, -ia pron. def. joks: O itaz gi ddr netūr mašinos jokios Psl. jujiškis, -ė smob. adj., jūjiškis (2) Vijos, Yvijos: Jail itoj jujiškė savū avurky pastūtė dzvideSime bénky. Visa vientara, sūko, jujiškis kunigas daZinds. Pasūkė kūnigu itam jūjiškiam Psl. kabiničtas sm. (2) kabinetas: Ana mani atvedė savan kabiniétan Psl. atsi-kabinti 2. atsikratyti: Nug ji atsikabinaii jau aš Psl. kada ne kada adv. retkarčiais: Nu ižgera kadū ne kadū, al' itai gi ne pjiėnyča Psl. kadaisinis, -ė adj. (1) Zr. kadaikščias: Ot būvo darbo, kaddisiniai sake, ot Uos. kairanys (rt.) adj. (4) Zr. kairinis: Ciesinin ar kairaniii šonan nuveis, kur pake- ravosi Psl. kairinis, -€ adj. (2) kairysis: Pakeravdsi, sūks kairinin ar ciesinin šonan Psl. an-kaisti suprakaituoti: Ot nat šlapia pazdaraii unkaitus Psl. pa-kikoti pasitustinti: Sédzis un puodo, pakdkoj Dnr. kalti 4. (vrt.) durti, skersti: Kiaulé 2viégia, kap jų kala kas Psl. pri-kalti 2. daug įkalti: Dunciai toki Sakélése prikalci (ratelio) Psl. 3. pridauzyti, primusti: Mocnai jam prikolé galvon visuf, itai jaū tam aZubelavis- kiu Bbr. at-kalbéti 2. atkeréti: Kaltiinas galvdj būvo, nukifpo kasas, atkalbéjo Psl. pér-kalbéti 1. kaip Ik.: Nu ir pérkalbéjau aš tadū tį adgal' Uos. 2. pakalbėti, pašnekėti: Tai tį tijau kalbėjau visa, nu ir pérkalbéjau as Uos. pasi-kalitūoti pasikibinti: Any ir paskalitioja kap niékas nérag Dnr. kamblys sm. (4) Zr. kamlys: Žolės priranka, atsuka itus kamblius ir ėda Psl. kamštis sm. (2) žr. kamstys: Aškimšė abudu galū bačkės itais kumščiais to- kiais Psl. paap-kapéti visa apkapoti: Gudziskése visos médziagos paapkapétos Dnr. karasys sm. (4) Zr. karosas, karosis: Ity karasiij daiigel' būvo Dnr. kardiograma sf., kardiagrama (2) kaip lk.: Man padaré kardiogramy Psl. Nu gerai, aZraSinéja man ity kardiagramy Psl. ap-katsti 2. jkyréti: Jaii man reikia darbas dzirbe, jaū man apkarto (kalbėti) Uos. refl. Apsikafsta lig vakari kap dzidelé dziena Psl. at-karti 2. nuimti kas pakarta, nudziauti: Vo gi ddr nepastatém godniai $épos, un neatkorau niéko Psl. pérsi-karti persisverti: Ana (gyvatė) pérsikara in Sakuds (gimdyti) Psl. pri-karti prikabinti: O kiek un nū papyniau, ojojoj prikérau un pilna pirkidj, dar un kumpi pripilta (svogūnų) Psl. kasnykas sm. (2) 3. gaidžio pakaklés karoliai: Gaidziep po barzdū kasnjkai karulivoja Psl. azsi-kasti refl. Zr. aZzkasti: Aš a(Z)sikasiau pieskaii Drv. kastis 3. refl. gilti: UZjs neskiunda. Slivinps geltonickas sliepas ir kindasi, inkyst, kad iZlistai un jo Psl. 170 in-kąsti 3. užvalgyti, užkąsti: Nu tai biėdnas neturėj kavélko duonos inkųsc Psl. 1 kaštūnas sm. (2) kaip Ik.: Pie pirkių kaštonai dugo Psl. 2 kaštonas adj. (2) kaštoninis: Miis būvo kaštonas arklys Psl. katilėlis sm. (2) kareivių indas: Negriido mūs, nevelėj, kacildli atneša — vo jėse Psl. kaušinis (nj.) sm. (2) (plg. pautas) kiaušinis: Skvarūškump reikia undaūžč kau- šinių Dnr. Vištos godniai dėma kaušiniūs Dnr. kažkičnas, -a adj. (4) nežinia kieno: Kaškiena karvė ižbėgo Psl. kėkšta sf. (1) kėkštas: Kėkšta cia pie mūs būsta Psl. kelélis sm. (2) dem. žr. kelias: Da kadū gi aš sustiksiū, ir kurgi aš lauksiu iš ko- kié kelalio, iš kokio kraštėlio (r.) Drv. kelys sm. (4) kelias: Kap aškirtaū aš kartų (gluodeną) kely, galva nuliūido, vuo- dega kap liko, pusis, tep ir gulėj Psl. paužsi-kėlti visiems atsikelti: Jail pau(ž)sikėlėt? ap-kėpti apšalti: Paka aZéjaii tijaukai mėtrų kokiū šimtas, o šalna būvo, ir ap- kepiau Psl. su-kėpti 6. sudilginti: Tep mdn visų kūnų kap dzilginėm kas sūkepė, tep degii pazdaré. Visas kūnas manas kap itai dzilginėm sūkeptas Psl. pauž-kimšti visa užkamšyti: Liš paaškimš visas skylas, kad nepiist Dnr. iš-kifpti kaip lk.: Karčūs čertas papynė, reikia iškirpe Psl. az-kifsti 2. papjauti: ASkifto (avį), in kaklo ir spira (vilkas) Psl. pa-kifsti sukapoti: Kirviū pakirsiū lapūs, nu siečkornia nepastacyta Psl. kitakas pron. indef. kitkas: Reikėj iždūmot kitakų Psl. kitaroz (hibr.) adv. žr. kitąkart: Kityroz tai ažrašysiu, ažrašysiu ūdresų Psl. da-klausti žr. dasiklausti: Dakldusi, dadėsi vilnų ity jau, siūlų Psl. an-klimpti, anklempa, -o plg. anklimpti: Dzidelės būlos būvo. Karvė kap uii- landa, tai ir uiiklempa Bbr. kliudytis, kliūdžiasi, kliūdėsi Zr. kliudyti: Kab itai (žaltį) un kėlio... išvaryc, tep šdudosi, alė itep nekliudzis, neskliūdzia Psl. paaž-klodinčti visa užkloti: Juosa visos lūškos paasklodzinétos marškom Dnr. klėti, -ėja, -ėjo 4. (vrt.) guldyti: Balnicon jų kloj, ale ana nėgulė Psl. iS-kléti 2. paskleisti: Nu iškloja (linus), tai tadū padziūsta kiek tį čėso Bbr. paaž-klėti visa užkloti: Tį būvo visa kluoniena paaZkléta (linais) Dnr. pėr-kėšdinėti perkošti: Kap reikia ir dukart pėrkošdzinėjam (pieną) Dar. kramtytis 2. refl. kandžiotis: Kramtosi arklys Psl. krėpterti, -ia, -ė numirti, pastipti: Liš iž Lazūnų, o visi krėpterė iš halado Psl. krėstis 6. refl. drebėti: Kréciaiis kap apušė Psl. pri-krikštyti daug pakrikštyti: Kūnigas Fėliksas Petkėvičius Lazūnuose būvo, nu vo tadū prikrikščijo visa Fėliksų Psl.|refl.: Pinkiolika vaiki, apkrikščijosi, pris- krikščijau vaikū Psl. krimslė sf. (4) kremzlė: Krimslės — mésds nėra Psl. in-krimsti įkąsti: Ašūškas, jo inkrimst nemėžna, sukudrus jaii Bbr. Pa-nukristi visiems nukristi: Ažnakc panukrito visi lakštai Dnr. 171 paiš-kūlti visa iškulti: Ana Jazėbas jaii visa paiskiilé, visų jūvų Dnr. su-kūlti 2. sumaigyti, sutrinti: Kanapiy prikrduna tarbėlį, sūkulia, sūkulia ir in kopūstūs mėta Bbr. kunigaitis sm. (1) dem. žr. kunigas: Jdunas gražūs kunigdicis Psl. kuičias, -ia adj. (4) 2. prk. abejingas: Kūmelį kab impeni godniai, ūnas tadū kuf“- cias, nėgirdz' niėko Psl. kvapas sm. (4) kaip Ik.: Gardūs kvapas girdécie, kvėpia nata Psl. laikyti, laiko, laikė (rt.) kaip lk.: Kumpis būs gražūs laikye ir valgyc Psl. paiš-laižyti visa išlaižyti: Ragi šuoj alkanas, visas tolierkas paišlaižė Dnr. lūjus sm. (2) plg. tukas: Lėjus itai nog živūto nūimta. Tai riebumy tų vadzina lajus Psl. iš-lakti 2. išgerti: Čiūt ne visų sklenjéy išlakiau Psl. papri-laužyti daug prilaužyti: Ir praaic nemėžna, kap medzi paprilduZyta Dnr. laužti 2. smarkiai skaudėti: Po nakciū tai tep lduZa kėjų, sopa;, negaliū aic Uos. az-leisdinéti leisti, tvenkti: Mės atdjom ciandi, tai jaii undenj aZlaizdzinéjo Bbr. dasi-leisdinéti 2. refl. prisileisti: Ir karvė yra, kū nedaslaizdzinéja télio Psl. léisti 8. pjudyti, siundyti: Per nedéliy bul'bom čestavėjau, per miestéli šūnimi laidiau (flk.) Bbr. atsi-léisti 9. atsigauti, ataugti: Apėdė nato ir nebūvo lakštų, alé atdugo priš Pét- rų, priš pati Pėtrų atsilaidė Bbr. az-léisti 5. paleisti, patvenkti: Dar nebūvo to priido, al' ažlaidė ūndenį Bbr. da-léisti 4. labai apleisti: Reikia pazdairye kap dalaista baznyča lazūniškė Bbr. iS-léista 6. išspausdinti: Ir any su ituoj ponu išlaidė ksionškų vo ity Psl. pa-Ičkti patekti, pereiti: Visa mands momidés runkėlės dirbo, o dabaf palėkė visa un mani runkėlių Drv. lėnkiškai (rt.) adv. kaip 1k.: AZ gi galiu kalbéc ir lėnkiškai Psl. papri-lenkti visiems prilenkti: Paprilankit galvas, bo žūmos dures Dnr. lęšys sm. (4) lęšis: LiSus séjo, menu. Lisai būvo paséta Psl. 1 at-léti 2. nupilti, supilti: Atléjo pienų, per sepcynias nedélias visa visa atiéjo, kiaulas penéjo, tep ki dzirbo Bbr. 1 papri-léti pripilti: Papriléjau undenio, sustatiaii visa Psl. az-lyginti uZlyginti: Ridliaiikos nédavé — rufikom aspilit ir aZlyginit Psl. nu-lyginti aplyginti: Padūro bundėlį, runkas paprausia, kad ana neliptij tep, nulygina graZai ir tadū pėčun Psl. linditis sm. (1) dem. Zr. linas: Tadu ciej lindiciai kap prizdioma, tep nata gerai Bbr. pri-lipti priglusti: Nu, moZa maninarkditi jo, placi kokia un jo neprilipj Psl. ap-lisdinéti Zr. apljsti: Kap aplizdzinéja lūpa, balta dzirbasi visa vientara Psl. ap-listi apkepti, apsitraukti: Lūpos vo kaškap aplanda, pazdūro baltos Psl. paan-lįsti visiems įlisti, apsigyventi: Tadū svecimon jaujon paunliūdom Dnr. pad-lyti (hibr.) palyti: Vo ituoj masini nuvaZiotumét, ale vo lietūs padlijo kūsni Psl. 172 lyžt interj. kaip Ik.: Aš aimū, liežuviū lyšt tū gėlažį ir liko visa skiirdalé Psl. lopeta sf. (3*) 3. mentikaulis: Jaip ldpetos nūta i(š)sišovį Psl. lėpt interj. makt (staigiam gėrimui žymėti): Ldpc ižgėrau ūndenio, aškūndau, apsidairaii Psl. lotėlė sf. (2) dem. žr. lota: Prikifto medzi tokiū lotėlių strukicki Dnr. lėtis 4. refl. plūstis: Lėjasi kap kūlė Psl. ap-lotūoti prikalti lotas prie gegnių: Tadū jaii aplotūvom pirkių Dnr. lūptis 12. refl. plėšytis, ištisai giedoti: Drėčus, kap pradės šienduce pievas, tep ir lūpasi visų naktį Psl. nusi-lūpti refl. žr. nulupti 2: Šašas pats nuslūps, kap pazgis Psl. 2 mé pron. pers. dat. sg. man: O kūnigas padiimoj, što ir md gi galas jau Psl. macis sf. (4) mūcas: Nu ém any ty maci képc Psl. In itos Velykos maciés any prikepé. Moma rėkia un mani, kad aš neimtaii tés maciés Psl. at-maininéti Žr. atmainyti 2: AStuoniolika žmogū reikéj atmaininéc visa Psl. pra-mainyti 2. pakeisti: Nu itas vartaunykas aZu kitūs metus stou, niékas jo nepramaino Psl. insi-maišyti įsijungti: Sako nu dabaf, kali tu insimaiSei as tau zadūčų duosiu Psl. malkélé sf. (2) dem. Zr. malka: Priskdldai malkélés Dnr. malkiné sf. (1) kaip lk.: Malkų sukrdusim madlkinén Dnr. insi-malti įsiterpti gyventi: Dauronysa insimolį būvo, noréj školų padarye Psl. išsi-maudyti refl. žr. išmaudyti: Ūpėj išsimaudį mim lingvės pazdūrė Dnr. pa-mazgéti paplauti: Na pamazgėj ma peciūs, bo nedasiekiu Dnr. medinasai adj. emph. partizanas, bandos narys, miškinis: Medziniej visūs pastrėlioj Psl. {> mėdinasai gaidaitis kikilis: Mėdinasai gaidaicis su čubeliū Psl. mėnūlis (nj.) sm. (2) plg. mėnas: Saulalé nusildidé, mėnūlis uštekėjo (d.) Bbr. pasi-melsti kaip Ik.: Kap kadū ir anas pasmeldzia Dnr. mėtytis 3. gyventi klajojant: Vot tai tep ir mčtėmės, be sa daikto Psl. susi-mygti susiveržti: And susmygus, sena, macitką Psl. pri-miklyti priminti: Primiklijo su sa čebūtais un padlėgos, dabaf praūs' tu ji Dnr. mikrafonas sm. (2) mikrofonas: Tį ir mikrafony būvo pastūtį un stūlo Uos. ministras sm. (2) kaip Ik.: Kėturis liežuviūs turū (moku) ir Pasaly sédziu, kap ministras tį Litvon Psl. až-minkyti, ažminkią, -ė plg. ažminkyti: Kap ažminkia diony, sodzina un ližės ir pėčun Psl. mintis 2. refl. glamžytis: Manip itas pluoščus būvo, ūnas nėsmina Psl. minutėlė sf. (2) dem. žr. minuta: O mano momulai do jau reščinia adynėlė, do raščinia minutėlė (r.) Drv. mirkyti, mifkia, -ė plg. mirkyti: Tadū mirkiam undeny dzvi nedélias, abo ir daugiaūs Gud. iš-mifkti, išmerka 2. suminkštėti: Any (linai) išmerka per nedėliaz dzvi, moėža tris, kap kadū mirksta Psl. pa-mifkti 2. kiek mirkti: Ot undeny vienari pamifks, tadu kitan ir tadū apdziūs (kumpis) Psl. 173 pri-mifšti kaip Ik.: Tai aš daitk kalbėjau, kap maskas, o dabaf primiršaii Uos. pa-myZti pasišlapinti: Pamyžu čiėrkon ir ižgeru Psl. atsi-mokyti pasimokyti kiek reikia: Tris metus atsimokė ir dirba Psl. motyné (nj.) sf. (2) motina: Bocia gramatnas, mot)nė gramatna Psl. muiginti, -ina, -ino raginti (apie arklį): VeZimi sédédamos visa muūigino arklį Dnr. pa-mūiginti paraginti, pavaryti: Užliūdį un vežimo pamūigino drklį Dnr. mušdyti, mūšdo, mūšdė mušti. da-mušdyti (hibr.) pribaigti: Damūždė vienų klėvų, būt jau iSdugis Bbr. až-mūšti užmušti: MoZa ažmušė jį Psl. pa-mūšti 3. primušti: Aš ničėko nepagrūdau, nepamušau ir ničko nepavogiau, gyvenū kap Dziėvas prisūkė Psl. 4. užmušti: Zara nukris ir pamūš mūs Dnr. nei conj. 2. negu: Nūmirė daugiaii nei desétkas Bbr. papri-nešdinėti daug prinešti: Padėgėliam žmonės paprineždžinėjo miltų, kruopų, viso paprineždžinėj Dnr. nešinėti, -ėja, -ėjo nešti. pėr-nešinėti nešant apžergti: Kad ažvacinė kėja pėrnešinėja pirmagalinį, itokio arklio vaiskan neriūko Psl. išsi-nėšti 2. refl. išsikelti: Tik tį séc' visi, kas likį gyvas, pie dvūrų, o aš o šį i(š)- sinešau Bbr. pėr-nešti 3. ištverti, pakelti: Ito nėgaliu kap sakyc nėgaliu ito pėrnešč Psl. nešulka (hibr.) sf. (2) kuprinė: Nešoj itas nešulkas parinkį in peciū Psl. pa-niežėti kaip lk.: Kap paniėžč, paskasaū Dnr. pasi-noréti refl. žr. panorėti: Jésc noris, pasnorés per triz dzienas, a tadu jaii nesnoris Bbr. norma sf. (1) duoklė: Aš un stdncos nuveZau normy Psl. 3 o prt. 2. štai: AtveZé mani bocia šįjaūkai o un itos bėdos Psl. pabandeli adv. po bandelę: Dau un kélio pabundeli ir margarino Psl. pagūdišku (hibr.) adv. gudiskai, baltarusiškai: Pagudisku nemokéjau ūtaryc maska Psl. paisas sm. ppr. pl. (2) peisas: Aš meni kap paisūs nešėj. Vdikščoj paisūs paldidį ir bobos, ir mergos Psl. pajūosti adv. po juostą: Nu pajūosti išaudi iš tų siūlų Psl. pakeli adv. pakeliui: Pakeli tį toliau nėra niéko Bbr. palietūvišku (hibr.) adv. Zr. palietuviški: Visi judksis tadū, kap més ūtarysim palietūvišku, ūny pabielarūsku, o mės palietūvišku Jsk. pamaiši adv. po maišą: Ir būl'bų pakūsim ir jūmiem pamaiši bil by pripilsim Psl pamazgos sf. pl. (3°) kaip Ik.: Pamazgas kiaiilém addiiomam Psl. parūvasai, -ėji (sl.) adj. emph. (4) garinis: Lazūnuosa būvo paravėj mėlnyča Bbr. parkalinis, -ė adj. parkelinis (2) plg. perkelinis: Marškiniai drobiniai būvo, itai dabai jau parkaliniai Bbr. perkelinis, -ė adj. (2) kaip Ik.: Itai dabaf parkeliniai, niėkali drobiniai būvo visa, nu Bbr. 174 pasakėrius, -ė (hibr.) smob. (2) pasakotojas: Itai tas pasakėrus, kur melioja visa Psl. paskrebūkas sm. (2) pagrandukas: Paskrebūkas, jau itai pasliėdniasai vaikas Psl. iš-pasnykauti išbūti pasninkaujant: Biilo, visų pūsnykų išpasnykūvį, liš un Ve- lyky atsigavėjam Dnr. pūšukos sf. pl. (1) Zr. pasukelés: Pasukos jau itai, niail, paSukos, ky Sukiioja Psl. pitalas sm. (3°) 2. karvės gimda: Mės vadzinam patalu. Biista, kdrveip patalas iSaima laukan Psl. pautaitis sm. (1) peras: Jaū kap išduga jauna bitė, nata tadū pautdicius dėma Psl. pavakariui adv. į pavakarį: Ganyc nemožnėj, kab dūoma (uodai) iž ryto albo pavakarui, tep neinturėsi, ižbėks Psl. pavifš praep. su gen. virš: Pavirš ūndenio plūkauja paukjrus Psl. pėdėlis sf. (2) dem. žr. 2 pėdas: 2. pėdsakas: Paméc' mdn choc savūs piedeliūs, chot savūs žodeliūs, kada aš pėdeliūs skaitytau momūtį iSmindzinétau Drv. 4 pef prt. su kas ekspresyvumui reikšti: Vaikai atvažiuoja Sei tei ir biega, žinot kas per vaikai, dabai vaikai nato... Psl. pėrti, péria, péré mušti, veléti: Apmūkinam ir tadū kultuvėm pėriam Bbr. pėstū adv. pesčiomis: AZ gi ciongle aimū pėstū, o nū nuvažavaūi un révaro Psl. ap-pėšti apipešti: Kap tu mani ési su plūnksnom? — O kap aš tėi appešū Psl. piktas, -a adv. (4) prastas, blogas: Tai géras šonas, o itai piktas šonas (medžia- gos) Psl. až-pildinėti užpilti, užkasti: Da mana momūlė, da mana radnickėj, da jau gi ašpildzinėjam tavi, da jaūgi neišaisi (r.) Drv. pad-pildinéti (hibr.) barstyti: Salietrū patpildzinėjam bul 'bas Dnr. pilnas, -a adj. (3) 6. netruktinas: Dzvidešim traji métai būvo nepilni Psl. pilnickas, -a adj. (3*) pilnutėlis: Nii pilnicky viėdrų prildidém (pieno) Dnr. in-pilti įpilti: O tadūkai un rytojo miltų impila Psl. iš-pilti 3. išmušti, išberti: Ir dėgino ir išpytė visų véidy šašais Psl. su-pilti 2. išmušti, išberti: Kap agudnom visų sūpilia drabnickai Psl. pynélé sf. (2) dem. 3. mastelė: Tadū jau skaruėčų dzirba, papina pynelas Bbr. raz-pinti (hibr.) pinant perskirti: Un rėdo (skyrimu) raspyniau kasas Psl. su-pinti 3. supainioti, sumaišyti: Galiū supinc, reikia atsilséc adzynas dzvi Psl, atsi-pifkti 2. refl. išsipirkti: O itas dūkart kūnigas rodas, kū nok smefcies atsi- pirko Psl. raz-pirkdinéti (hibr.) išpirkti, pirkti: Nu tadū gi visiem sūkė, kas tūri mésy ras- pirgdzinėc Bbr. pifgdinti 2. gaudyti: Lūpė nata vištas pirgdzina Psl. at-pitkti 2. nupirkti: Seldj būvo šniūras tokis (žemės), būvo atpiikj (iš pono) Bbr. až-pifkti 2. nupirkti: Ponas būvo jėmį lekėjų, kad visa jam paduodinėt, visa čysta, kad duovot, jam kū aSpitkt ki tép Bbr. 175 iš-pifkti 2. išmokėti nustatyta kaina: O kiekkaft ažimdė (gyvį), o bocia su mo- mū ik vainai išperka, addirba ar tį rūblį ar tį dū Bbr. pad-pifkti (hibr.) plg. papirkti 2: Gaspadinios itos padpirktos būvo Psl. piršes sf. pl. žr. piršys. pirštėlis sm. (2) dem. žr. pirštas: Vaikiep dabar maskicki pirštėliai Dnr. iS-pjaudinéti 2. išskirstyti, apmatuoti: Itai Polščis futarūs kad išpjaudzinėjo Bbr. ap-pjauti 3. papjauti: Sugdu barondicį, appjovė, počkas isriiiko (ps.) Psl. in-pjauti 2. atpjauti: Tadū aš jam impjoviau tep kilagrūmų pie triz dūonos Psl. pjudyti, pjūdo, pjūdė kaip Ik. pa-pjudyti kaip Ik.: Ėmė pats papjūdė jū šuniū Gud. plausdinéti, -ėja, -ėjo plausti. iš-plausdinčti išplauti: Irep vo nėšam in ūpės ir išplauzdzinėjam, kap jau čysta būtūp, kap pelanū nebiit Bbr. pliauščėti, pliaūščia, -&o (hibr.?) pliaukšėti: Pliaušči pliauščū pliauščūtės, képé moma bandutės Lz. pliauščiūtės sf. pl. (2) katutés: Pliauščū pliauščū pliauščutės, képé moma bandu- tės Lz. pliaiiskyti 2. taskyti: Balon vaikai pliaiiskija Psl. pliikinéti, -ėja, -&o plaukioti: Anas tį plikinéj plūkinėj ir pastapijo Bbr. poniulé sf. (2) dem. Zr. ponia: Ne, poniūla, nepracitiosiu Psl. porioti, -ūoja, -ūvo kinkyti i porą: Biilo, kap liš pavasaris, tep ir poriojam drk- lius Dnr. su-porūoti kaip Ik.: Ir suporavi (arklius), ir pavieniai érém Dnr. pdsmas sm. (2) kaip Ik.: O driobé būvo pinkidlika puésmy Psl. pozicija sf. (1) frontas, mūšis: Kai @jo pozicija, tai medzi būvom Jsk. pradalgynas sm. (3) dem. Zr. pradalgys: Dar neišėjaii nė pradalgyno, žūrū atai- ma mano mergélé Psl. pristas, -a adj. (1) 5. tiesus: Vaikų tai unsugdzinéjau jūostu, kad prastos kdjoz būt ir rurikos Psl. pra-prausdinéti išplauti: Tep ana praprausdzinėja, kur reikia Psl. at-praūsti 2. numazgoti, nušveisti: Undeniu neatprausi katilalio, bo riebūs Psl. pravardé sf. (3?) kaip Ik.: Mūsų pravardė Aviža Jsk. preparatas sm. (2) kaip Ik.: O and-kokiė jai preparūto reikėjo — nuvėjo kiton kamaralén Psl. proėboba sf. (1) prosenelė: Jap dar yra proboba Psl. pad-puldinéti (hibr.) papulti: Jamp kokia itai kvaraba patpuldzinėja Dnr. pusčlė sf. (2) pusvalakis: Nebiedni būvo, turėj pusėlį (žemės) Jsk. at-pūsti kaip Ik.: Vuot sakaii, kufgi ter atnešė gi nejail šį viejas atpūtė Psl. pri-pūsti pučiant pripildyti: Paukjry prikočoja, pripucia ir strėlija Psl. putinys (rt.) sm. (3?) žr. putinas: Puciniai dugo, raudonos vūuogos Psl. ragutžitės sf. pl. (1) 2. apatinis žandikaulis: Kap ddu per ragutdites, tep ir grūvo Psl. su-rakinti kaip Ik.: Ji varė surakinį runkas Dnr. 176 ramūlis sm. (2) 2. didžioji ramunė: Ramūlių kiek nori pie pirkių Psl. až-rašinėti 2. įrašyti į eilę: Kap nežūnytas, nea(ž)sakinėja neažrašinėja (į eilę butui) Psl. papri-raSinéti daug prirašyti: Jap tį viso paprirašinėta un sienos Dnr. pri-radyti 3. pridėti: Mdn mėtai prirašyta Psl. pri-raugti kaip lk.: Būvom prirdugį nemažai kopūstų, ir peržiėm suvalgėm Dnr. raukšlėlė sf. (2) dem. žr. raukšlė: Jail ir tavimp raukšlūlės radés Dnr. iš-raūsti 2. iškasti: Anas nuvėj, pazdairė — išrausta duobé Psl. panu-ravéti visa išravėti: Zmonésa jaii visu? panuravėci daržai Dnr. razdairiklis (hibr.) sm. (2) žvalgas, šnipas: Dabar, kap tadū, tep nuveitai (vaikas), pasakytų, tai aštaisytas mūskas razdairiklis, a(ž)strėlyt aškafrt Psl. iš-regėti pamatyti: Any sako, moža kadū išragėsi Psl. refl.: Nu alė més i(š)si- ragėsim dar kadū Psl. pa-rėkauti pabarti: Parékauc nas tai gal' un visį Dnr. répti, -ia, -ė imti, glėbti. ) ap-répti apimti, apsėsti: Kab liš ažžydėj sédai, tep ir aprėpė (kirmėlės) Bbr. retai adv. 3. skystai: Iš pirmo ažraščinėja ratai Psl. rietuvėlė sf. (2) dem. žr. rietuvė: Sukraii ity malkų rietuvėlėn Dar. nusi-rinkdinéti 4. refl. nusirengti: Nusringdzinéj ir guldais miégo Dnr, ap-riiikti 5. surinkti: MoZa ir dabaF jr Zoléj (kolorado vabalų), kas jios ap- rifiks Bbr. dasi-rifikti 4. refl. gauti, paimti: Tai tjsedis aima ir praso duonos, kurgi dasrink- si, tai trudna dasrinike Psl. in-ri8ti apriSti: Skaruočū ifirisi gi cébry ir tadū ūndenį laji in ti pelanū Bbr. panu-riSti visa nuriSti: Tadū ituos autūs nog kojy panurisém Dnr. prisi-rišti 2. refl. prikibti: Nu diimoju, palikyp, iš nu tavis prisrišū gi kadū, Nu ir aš jaū jop prisrišaū Psl. ritinaitis sm. (1) menturis: Ricindiciu boikoj dzirba sviesty Psl. pri-ritinti kaip Ik.: Ity bačkėlį reikia priricine prieg šūlni Dnr. az-rokséti sukriukti: Itai parSinga kiaiilé aZrokséj Dar. romélé sf. (2), rom@lis sm., romkélis sm. (2) avilio remelis: AZdingei ir pakorei meZ romkeéliy, romélésna pakdorei, išėmei romėlį, i(š)sukei Psl. rūbėlis sm. (2), dem. Zr. rūbas: Ir maskickdm vaiku rūbeliūs reik pirgdzinc Dnr. rūdžiūoti, -iūoja, -idvo rūdyti. ažu-rūdžiūoti 1. užrūdyti: Až geltonai ažurūdžiūoja gelažis Psl. 2. užraudo- nyti, parausti: Ažurūdzuoja gelažis tadū raudonai Psl. in-rūgti įrūgti: Inriigsta ir vérda kisėlių Bbr. rūgtis sm. (1) kaip lk.: Cik rūgciai duga Psl. sakarinas sm. (2) žr. sacharinas: Sakarinas visa būvo — arba, cūkro gi nebūvo. Tep sakarinų pirko ir saldė Bbr. apsi-sakinéti 3. refl. atsiliepti, duoti žinią: Išvaždu kaškur Pėlščin ir neapsisa- kinėja nūvet Psl. at-sakinčti plg. atsisakinėti: Aš nemoku atsakyc, aš atsakinėju papolsku. Kol' man palitaūsku neatsakinėji Psl. 12. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 177 in-sakinėti paliepti: Aik adgrįški karvį iš tį ir iš tį, adgrįšk, insakinėja Bbr. prisakinéti liepti: Niėkas jam neprisakinėjo aic mėdzian Dnr. pėr-sakyti perdaug pasakyti: MoZa kij negerai pėrsakei, moža kū padarai ne- gerai (r.) Drv. - prisakyti kaip 1k.: Gyvenū kap Dziévas prisaké, nu kū spavédécis Psl. raz-sakyti 4. užsakyti: Kad ūnas Zanytas (būtų), razsakyt (kooperatinį butą) un jo, ne žūnytas, nea(ž)sakinėja. Norėjau kaperatyvų rasakyc Psl. salota sf. (2) žr. salotos: Salota paséta Psl. samanūoti, -ūoja, -ūvo Zr. samanėti. ap-samanūoti apaugti gyvaplaukiais: Anas apsamanūvį visas, samanū jėmės Psl. sūmas sm. (4) šamas: Beržuonėj samūs gdudém Psl. pa-sapnūoti kaip Ik.: Kap aZmiegmu, tep ir pasapnuoju Dnr. sčna n. žr. senas 2: Kas girdėc, kas pas tūr? — Visa sėna Psl. senéti, -ėja, -ėjo kaip lk. an-senéti subręsti: Kab jau unsenėja žolė, tai jau tadū drūtėsnė Bbr. seseris sf. (3?) žr. sesudj: Jau tį regėj, seseris regėj ir regėj broliūkas mažasnysai Psl. : papa-séti keliems sėti: O dabar žėlį papaséj Psl. sėtuvč sf. (38) žr. sėtuvelė: O jai kap ataima Velykos, tai tadū sétuvelj, dzidelį sétuvi prikrduna sūrių. Tadū jaū pastūto sietuvį ir valgo Bbr. pri-sifgti daug išsirgti: Aš tep prisirgį, sloba Psl. až-siūti 2. prisiūti: Jdm gėlį a(ž)siūva cia Psl. pri-skandalyti žr. prisiskandalyti: Kažkap tadū itas mūnaz girtaz būvo ir priskan- dalijo Psl. skietys sm. (4) žr. skietas: Tį skiecjs unsidédzinéja. Skiecys muštūvuosa būvo Psl. skrad adv. plg. skradžiai: Aik skrad žūmį, skrad zėmliu Psl. skrynélé sf. (2) rėminis avilys: Manimp yra viena skrynėlė bitių Psl. skripkaité sf. (1) dem. Zr. skripka: Kunigiep būvo Vincusis su skripkditi Psl. at-skristi 3. nubėgti: Su striel'bū nvéj, al "netoli atskrido, sako tep métry Sézde- siat moZe Psl. i skūrinis, -ė (hibr.) adj. (2) odinis: Manimp plonickas skūrinis dzirZalis dziėgo- rop Dnr. slistas sm. (2) spąstai: Pelé ifilanda ir tep jū rascisnija slūstas Psl. slysti, -ta, -do kaip Ik.: Kap atlyga, sniegūs minkštas, tadū aima gerai rūgutės, slysta gerai per sniégy Psl. "„smėlys sm. (4) žr. spėlys: Oi ity smėliūį būvo vūsarų Psl. snargliūoti, -iūoja, -idve kaip Ik. apsi-snargliūoti kaip Ik.: Bobos laiida apsisnargliūvį jop Psl. snukys (dž) sm. (4) žr. snukis: Arklio snukys dzidelis Psl. snūsti, -sta, -do kaip Ik. pri-snūsti kaip Ik.: Tai dziėdas, sėnis, kap atsigulė, prisniido Psl. 178 až-sodinti 2. uždaryti į kalėjimą: Kab nuveisi, lie¢yc tai pragaiši, turmon a(ž)so- diūis Psl. 3. įvaryti: Kap ažlaidė kojon (gaidys) šėrų, kap a(ž)sodzino litkon Psl. pa-sodinti 5. uždaryti į kalėjimą: Noréj turmén ji pasodzinc Psl. pere-sopéti (hibr.) pereiti skausmui: Visa vientara sopėj pakėl' peresopėj Psl. spalva sf. (4) kaip Ik.: Nedaranka spalvés un adziėžos Dnr. spalvotas, -a (nj.) adj. (1) kaip Ik: Ažklėj spalvéty skéterej Dnr. spalgentas sm. (1) žr. spalgenas: Spalgintus žaliūs išranka Psl. spaiigelis (rt.) sm. (1) Zr. spalgentas: Spaiigeliai raisti duga Psl. až-spirti priversti: Any gi maskūs vaikūs a(ž)spiria, ir gūno Psl. ansi-statinčti refl. Zr. anstatinéti: Ir prūrkėlis iton šaudykiėn unsistacinėja Psl. raz-statinčti (hibr.) išskėstai statyti, išskėtoti: Klyšūvas arklys placiai kojas rastacinėja Psl. in-statyti įstatyti, įkišti: Pienų išlaja, potum pienų pėčun instūto, kad nas atvifFt Psl. pastatyti 11. įstatyti: Sūko, būtumėm institūtan mės jū kur pastūtį Psl. 12. už- vekuoti: Jaii itoj savūį avurky pastatė dzvideSime bonky Psl. pri-statyti 4. privekuoti: DzvideSime bonky avuiky pristatė Psl. stiprūs, -i adj. (4) 5. kietas: Gerai, kap scipriis miégas Psl. apsi-stéti 3. refl. sustoti: Cia gi neapsistdja itos Zises, bėga toliaii. Lis cion pimpé, uncis ciondi apsistoja Bbr. ras-straigdinéti (hibr.) išmėtyti: O kap nesausi, tep rasstraigdzinėja ir dziovina tėliau (šieną) Dnr. strolia sf. (4) toks paukštis, strazdas: Srrolia tokia paūkštė graži Psl. an-stūmti 2. įterpti: Liežūvį ir anas unstiimé Psl. iš-stūmti 2. priversti išeiti: JO neažnorėj, ir iš Lazūnų išstūmė (Gumbaragi) Psl. 3. iškišti O uZjs i(š)stūmė galvų (iš plyšio) Psl. pad-stūmti 2. pastūmėti: Cibulias boba kap ravėjį rūgi, sussūkį (žaltys) kab dėšros, patstumia runkū Psl. su-stūmti, sūstuma plg. sustūmti: Žškulia, tadū sšistuma vienafi galan ir tadū vétykli pilia Psl. pad-sukdinčti (hibr.) raityti: Kap sveikas arklys, tai aukštai kėjas patsugdzinėja Psl. sūkti 6. gręžti: Skyldites sūkė ir kuolaliūs kėlė Uos. až-sūkti 3. įtvirtinti: Veršu gruiidį a(%)suka Psl. 4. refl. susivelti: Plaukai kap kam a(ž)sisuka galvén, tep vadzina kaltūnū Psl. 5. refl. apsvaigti: 76j galva a(ž)- sisukė, pragaišo toj boba Psl. išsi-sūkti 3. išsilenkti, išvengti: Tai tadū kliūdė ir kūnigų, ale kūnigas i(š)si- sukė Uos. Ciej kaškap i(š)sisukė, ižbėgo, a ity ažėmė Psl. paiš-sūkti 2. išgręžti: Vot skylės buvo pai(š)suktos Psl. pasi-sūkti 5. refl. išgulti: Bulbiena (bulvienojai) passūkį, negerai šienduc Bbr. supuoklynas sm. (3) liūnas: Tep jail nemožna būvo aic, supuoklynas būvo Jsk. surdutas sm. (2) kaip Ik.: Sakail, kū tu nil apsiségi, taigi surduty kaškokį Psl. sveikas, -a adj. 4. tvirtas, stambus: Oi brat sveiki lasiai: dzideli, krūtinės va kokios Psl. Pats mažasnysai o sveikas bėrnas Psl. 12* 179 sveikickas, -a adj. (3?) sveikutis: Būk sveikickas (sako užgerdami arba atsisvei- kindami) Psl. Biik sveikas (užgeriant). — GeF sveikickas (atsako) Psl. sverdinéti, -ėja, -ėjo sverti. raz-sverdinéti (hibr.) sverti: Visoki jdmp darbai: magazinani ra(z)sverdzinéja Psl. svetčlis sm. (2) dem. žr. svečias 1: Jail ir svetėliai atvaždu, reikia priimdzye Dnr. sviestis 6. guldytis: Kap až gerklės sugdu, tep ir pa drkli, sviedzias pie žūmį arklį Psl. pa-sviesti palikti: 74 atvežė, o kui nugrūvo, rytoju pasviedė, (mes) jau tūmsu būvo Psl. paiš-sviesti visus išmesti: Bitės tranūs iškapėjo, pai( §)sviedé Dnr. i%-svilinti 2. išdeginti: Dauroniai visi č)sta būvo i(§)svilinta, sudéginta Psl. su-svilinti sudeginti: O Jotautuds vientiolika taksūvkų susvilino partizonai Psl. svotas sm. (2) 2. jaunojo ar jaunosios tėvas ar tėvai: Tai manas svdtas; més svotai, ba miisi vaikai pasiZanino Psl. svotija sf. (2) vestuvių palyda: Ir svotija visa aima Bbr. Sachmitos sf. pl. (2) šachmatai: Vaikai jau ždidzia šachmūtom Dnr. šakčlės sf. pl. (2) ratelio šakumėlis: Šakėlės, kur špulia inzdėdzinėja Psl. šaldinėti, -ėja, -ėjo šalti. ap-šaldinčti palaipsniui apšalti: Apšaldzinėja visa ladū Psl. šalikčlis sm. (2) dem. žr. šalikas: Jap sagūtė mėlynicka, o Salikélis žūlickas Dnr. paaž-šalti visiems užšalti: Kap liš žiema, tep mūs visi lungai paa(ž)šūla Dnr. šaškos sf. pl. (2) šaškės: Ir šūškom dnas moka Zdisc Dnr. šaudytis, -osi, -ėsi spjaudytis: Ūžį kap itai un kėlio išvarye, tep šdudosi Psl. pa-šaukdinėti pašaukti: Pameéc' mdn choc savūs pėdeliūs, choc savūs žodeliūs, kad aš pėdeliūs skaitytau momūlį išmindzinėtau, da aš gi momulés paSaukdzinétau (r.) Drv. Saiikti 2. skelbti: Triskait Saitkia (jungtuves), kūnigas šaūkia, Zmudj gi nešaūks Bbr. až-šauti nušauti: Rasstrélys, a(ž)šaūs ir gulėsi Psl. išsi-šauti 2. refl. išsikišti: Jaip Iopetos ndta i(š)sišovį Psl. šerčkas sm. (2) žr. šarėkas: O mės be miégo, basi, gryni, šerėkas, 0 kap būvo Psl. ; šeščlis sm. (1) kaip Ik.: Šašėliai jau kūsnį ilgėja Psl. šėp adv. žr. šiaip: Susrinikį tai šėp, tai tép ūtarijo Uos. šešerinis, -ė adj. (2) šešetas: Aš, sūko, šašariniais arkliais galiū važuoc Psl. in-šienauti prišienauti: Kiek jau inšienavai? Psl. už-šikti užteršti, pasakyti ką nemalonaus: Britkiai sūkė: ū( ž)šiku, uštriedziu tau Psl. šiltėti, -ėja, -ėjo kaip Ik. pa-Siltéti kaip Ik.: Atsisūko vėjas nuk palūdnios, pašiltės Psl. šimtakėjis sm. (2) kaip Ik.: A(ž)sivedė šimtakėjų daiigel' Psl. šifšna adv. baugu, šiurpu: (Vilkai) kab ažgiema vūkarų rūdenį, tep pirkidj širšna sėdėc Psl. 180 šiultas, -a adj. (4) žr. šiltas: Nuvėj manįs, pirkiudj pieno šiulto pagéré Psl. šlūoti 2. prk. urmu pirkti: Visa pirgdzino, visa šlūvė Bbr. šmūrkterti, -ia, -ė perverti kulkų serija: Pastatė tan galafi, šmūrkterė i sio Psl. pa-šnekėti kaip lk. Atvūrė, panemiécku pašnekėj Psl. až-šokdinėti painiotis (apie liežuvį): Jaū a(ž)šokdzinėja liežūvis Swen dau- giaii Psl. paaz-Sokdinéti dažnai kliati, painiotis: Jaii lieZuvis sugurintas, jau paa(%)sok- dzinéja Psl. pad-86kti 3. pakelti: Kap lis atais, pirmiej cény instatis, tai kitas nepatšoks Bbr. šukūoti 3. karšti: Vilnas rastraukia ruiikom, raspatrasija, o tadū Sukioc nésa Psl. pa-šukūoti iššukuoti, pavalyti: Pašukavai linus, o tadū verpi Bbr. ; ap-šundinčti apšusti: O maskicki gi nčta apsundzinéja vaikai (suvystyti) Psl. 'šiniojis, -i adv. (1) Suns: Atėj jieZikas nakciū manįs un kiėmo ir ažliūdo pabūdū šūnioju Psl. šūst interj. bandos šovimui į krosnį žymėti: Kėpė moma bundelas — šūst pėčun, Sust pėčun Gud. Sventélé sf. (2) dem. Zr. šventė: Aima Svintélé, ana būs man nemiela, ana man būs sunkicka be savas momūlės, Zmonii duktélés (r.) Drv. pa-Svieséti praausti: Jaii pasvieséjo, reik kélcis Dnr. Svidsiai adv. su šviesa, nesutemus: Aš atajaii dabar šviesiai Psl. SviéZias, -a adj. (4) 2. naujas, kitas: Musi kunigai švieži Vilniuj? Dnr. tadukai adv. plg. taduikai: Jail tadūkai pieskus neprilimpa Psl. tadum adv. plg. tada, tadui: Tadurm sūko jam Drv. at-taisinéti 1. paleisti: Pūrapkų a(t)taisinėjo un Kalėdū Dnr. 2. laikyti: (pamal- das): A(t)taisinėja naboženstvas kūnigas iš Iujos Dnr. aZ-taisinéti priruošti, užtaisyti: Aštaisinėja kūnigu in pirmosios: Velyškų dziends sniédoniy. Nu ana aštaisinėjo tį kūnigu visa čysta Psl. iš-taisinėti 3. daryti, krėsti: Štukas ištaisinėjo, štukdrus būvo Psl. at-taisyti 3. paleisti: Nu un rytėjo unksci nuvėj baznyčon kimigas, attaisė žmones visūs (namo) Psl. iš-taisyti 3. įrengti: Pifkiy ištaisė, apšaliavėjo Dnr. talmūdas sm. (2) 1. kaip Ik. 2. bet kokia stora knyga: Kas itai zo talmūdas? Dnr. 3. prk. įvairūs raštai, popieriai: Ar nūdavėt visūs talmudūs? Dnr. tamséti, -ėja, -ėjo kaip Ik. pa-tamséti kaip Ik.: Kokia gi mana būs pirkia dzidelė kokia gi ana tumsi, kap būvo šviesi, tai man gi jau patumséjo (r.) Dry. tamsickas, -a adj. (3*) tamsutis: Josi tumsicka pirkélé, maži lungéliai Dnr. tarp praep. su gen. 1. vietai žymėti: Taip kojų sédz inlifidi Psl. 2. santykiams žymėti (plg. mez): BeZimniai taip savi gudduja Bbr. tasytis 7. refl. sunkiai gyventi: Kad itai mani bécios paldidi, tep as nu vo Pasaly netysytaus, moza lingviaii gyvéntau Psl. taškas sm. (4) kaip Ik.: Taskais tokis nuvéji Psl. iš-tekėti 2. išeiti už vyro: Nu jau viena až jaunikio išūjo, ištekėjo Psl. 181 až-tėkti plg. užtekti: Bul'bos nepasakyc grūžos, man ažtėks būl'bų Psl. tekūnas (rt.) sm. (2) patinas (avinas): Svécimas tekūnas in mūsias avytes atskri- do Psl. tekūnūoti, -ūoja, -ūvo lakstytis, ieškoti avinų: Avyré cekūmioja Psl. pa-tekūnūoti pasilakstyti: Jaū pacekiindu avyté Psl. tekūtis sm. (2) toks paukštis: Tekūcis paiiksté tokia Psl. telyččlė sf. (2) telyčaitė nesuaugusi: Būvo telyédité ir veršūlis Psl. tėnakai adv. plg. tęnaka: O kluoni tinakai lūngas stou Gud. az-tesdinéti 2. užtverti: Nu itep (vadeles) ažtįzdzinėjom, kad vilkai nepėrait Psl. iš-tėsti 3. suverpti: Žtų žiėmų néverpiau, navet nė vieno siūlo neištįsiau Psl. 4. apvilkti: Ruiikos sūrištos va cia un dratū, balcicka maninarkėlė ištįsta Psl. nu-tėsti 2. nuvaryti: Ažrakinai mašinų, ir niėkas nenutįs Dnr. pėrsi-tęsti 2. refl. pasirodyti: Vilkū neragėc, ižgrūdo achotnykai, rata kur pér- sitįsia Psl. raz-tésti 2. pavilioti: Gdl' rastįsc, gdl' — cia būobų yra mūs ity bielarūskų Psl. tfū interj. nusispjovimui žymėti: Bobos laiida apsisnargliūvį, laida apsiklėojį maršku jau, tfu! Psl. tiek adv. 2. tik: Jį pririšė pas mėdziagų ir ciek nuogų Psl. tiesinis, -ė adj. (2) dešinysis: Sūka ciesinin šonan Psl. tilifonūoti, -ūoja, -dvo telefonuoti (plg. telefonavoti): Davdi més tilifonioc Ba- risavan Psl. pri-tilti apstoti: Lietūs kūsnį pricilo, mėžna važiūoc Dnr. pa-tingéti kaip Ik.: Kad nepacingės mokycis, būs Zmudj Dnr. tingulienė sf. (1) tinginė: O tu mergėlė, tu tingulienė, tingiejai sėce ir apravėce (d.) Drv. tūrtas sm. (2) kaip Ik.: Gardūs tortas, tokis saldūs Dnr. tracht interj. šmakšt (staigiam veiksmui žymėti): Ana jdm tracht ir atvaZdu itoj merga Psl. transportas sm. (1) kaip Ik.: Tį gi neima niékas transportas nė kokis Psl. pa-traukyti suplėšyti: Negirdét būvo, kat (vilkai) patrdukyt Zmonii, kiaūlį kad ažima, tep patrduko in kavėlkų Psl. ap-traukti nuo savęs paimti: Kab nuveimi darbaii, tep aptrdukia kųsnį, tį dūonos dūoma, tį bobos padneša, dūoma Psl. iš-traukti 2. susprogdinti: Aškalė duris, minų paddėj ir ištrdukė Psl. nu-traukti 3. nulaužti: Dalgį, kuris nemoka (pjauti), tep ir pagūrina, niaūgi nutraukia ar kap pagūrina nemokédamy Bbr. 4. susprogdinti: Du lūgerai nutrdukta Psl, pėr-traukti pritraukti, prikalbėti pereiti: Any slūžijo niėmčam, a partizonai jūos pėrtraukė šįjaūkai Psl. raz-traukti 3. kedenti: Dar rastraukia ruūikom vilnų, kad nebūt kavélky, o ta- dūkai šukūoc nėša Psl. trenys sm. (4) kinvarpa: Trenps insigriida mėdziagon ir kremta Psl. trijosa adv. žr. trijuosa: Mės trijosa sédéjom ir neižgčrėm viends čiėrkos Psl. 182 iS-trindinéti 2. išbraukti: Suodziai reikia ištrindzinėc, bo a(ž)sidėks pirkia Ps. iSsi-trindinéti refl. Zr. ištrindinėti 1: Ir skuotertis dudė, abrūsūs i(š)sitrindzinėc audė Bbr. až-trinti 2. užmaišyti: Ir aZtrina, ir buza Bbr. išsi-trinti 3. trinant išbyrėti: O kap jau i(š)sitrina linai, paranki, kūliuos pari- ši Bbr. nusi-trinti 4. refl. išnykti įrašui: Paka vienai jūs itai pačitūosit, tai kitai jau nus- trifis (magnetofono juosta) Psl. pa-trinti 3. išplakti: Nu ana gi (macas) patrinta tuokia pluona būvo Psl. trumpickas, -a adj. (3°) trumputis: Josi sukienkėlė nūta trumpicka Dnr. turėti 8. privalėti: Sakė, kas tūri mėsų raspirgdzinėc Bbr. ap-turéti išsaugoti: Tj nato undudj dzidelis išūj, ir tep skaciny chatė kab apturé- cie, išvarinėj skacynų Psl. paaž-turčti 1. sulaikyti: Undenj, paažturėjo Psl. 2. visus sustabdyti: Arklius liš gali selés paažturėj Dnr. pa-turindinéti 1. palaikyti, paremti: Ddu un kélio duonos, margarino, dešros ir žmonės paturindzinéjo Psl. 2. prilaikyti; fiksuoti: Norūgai apsodinta un mėdziagos. Ragėčus kur apsodinta, o paturindzinėja gelažis tokia Psl. turklys sm. (4) kaip Ik.: O turkliū kiek būvo Psl. tvartčlis sm. (2) dem. žr. tvartas: Svirndp dastūtė tvartėlį maskicky Dnr. pa-tvėrti pertverti, atitverti: Tvarti patvėrta katūkai Psl. ūch interj. plg. och: Žiema, ūch žiema! Bbr. ugdinti, -ina, -ino žr. ugdyti. pri-ugdinti Zr. priugdyti: Savi avuiky ana jau priugdinį Jujoj būvo Psl. ugi interj. ogi, štai: Aš pažinaū, toj lapė nėša kū, a ūgi žūsį, atėmiau Lz. ūgnė sf. (1) plg. ugnis: Em dėkti ūgnė Psl. ui interj. ai, oi (nusistebėjimui reikšti): Ui tį tai žmonės būvo negodni Psl. un interj. plg. 1 an: O kakarūzų un tį pasiejom ir cia o Psl. ūnakai interj., unakai plg. un: Fel'ka tavas vaikščojo, tį ūnakai tokios Gaganiš- kos surdūtu Dauronys Psl. Itai gali unakai tijaiikai itus, kad pagrūdo Psl. ungurys sm. (3°) kaip lk.: Ungurū mūs nėra, any kap užai, chalėrija Psl. až-vadintis 2. įvardyti: Palitėusku tai visa ažvadzinosi daiktai Bbr. pa-vadžiėti 2. pabraukyti: Iteb va pirštais pavadzidja sdu per kūktų, po lūpas pavadzioja Psl. vaikaitis sm. (1) dem. vaikas: Vo ity many vienų vaikditį tūri tėj mergėlė (dukra) Psl, an-vaikščioti pavaikščioti, pakeliauti: Itai unvdikséoj daugiaū unrazumnėjo tadū žmonės Dnr. ; ap-valgyti suvalgyti nuo viršaus: Sugavaii žūvį, mésy apvalgiau, o kaulūs pasta- tiaū Drv. ap-varinčti 2. kiek nuvaryti, nubaidyti: Žukū būvo un būl'bų, alė kūsnį apvari- nėjom Bbr. išpra-varinčti išvaikyti, išsklaidyti: Tep ataima milicija, išpravarinėj, kad neiita- rytai palitéusku, kad nesmokytai Bbr. 183 nu-varinéti nubaidyti: Darži jij (vabalų) daūg būvo, nuvarinėjom Psl. pra-varinėti išvaikyti: O tep, kad būt nepravarinėjį, tai būt paisimokį, alė nepa- zvalidjo (lenkai) Bbr. pri-varyti 2. daug suvaryti: Išvėš jūos (iš lagerio), un rytéjo pilna vėl', privūro Psl. varža sf. (1) kaip lk.: Varžas stūtėm Psl. suvažiuodinčti suvažiuoti: Jump suvaZuodzinétumém visi Psl. at-važiuondinėti Žr. atvažiuodinėti: Nu cia atvažiuondzinėja vaikai Psl. Paka Franūkas gyvėna, tai ūnas vis atvažuondzinėja manįs Psl. až-važiuondinėti Zr. ažvažiuoti: Ažvažuondzinėja ir tį gi nakvoja karčmėj, ir gėra Psl. Any dar norėj ažvažuondzinče Valdzikuos Vlūdzikop Psl. ap-važūoti kaip Ik.: Anas važinėj su jūoj, visų sviety apvaZdu Bbr. paraz-važiūoti (hibr.) išsivažinėti: Vaikai parazvažau Psl. pėr-važiuoti 2. kaip Ik.: Žtai dūmoju aš pėrvažuosiu keliū ituoj, kap jauni va- žuoja, 0 aš kap gruvaii an šono Psl. 3. persikelti: Aš važiosiu, jau skora pėrvažuo- siu Vilniun Psl. vėliunas sm. žr. vėliumas: Ir vėliuno reikėj, ir visa gi reikėjo Psl. iš-versdinėti 2. išorinę pusę pakeisti vidine: Aš paukjry išversdzinėju an kito šono Psl. veisti 3. vrt. grąžinti: Kap insidiioma — aždzirba, neinsidiioma — tep ir savų grūšų névercia atgdl' Psl. 4. refl. rastis: Iš kur itai vercias visi iciej su barzdom Psl. az-veisti 2. įversti: O tį būvo akmenys ažverstas Psl. pėrsiversti refl. žr. perversti 2: Tai visa tį jau pėrversta Uos. pa-vėrti suverti: A uZjs pautūz dėjo: pavėrta pavėrta visa in tokiū siūlditių Psl. verščlis sm. (2) 2. jaunas bulius: Kdarvį triskaft vadziojau veršaliop Bbr. ažsi-vesdinčti susipykti, susikivirčyti: Anas su visais a(ž)sivesdzinėja, tokis jaū Zmuéj Dnr. pad-vesdinéti (hibr.) privesti: O kap atvaro kdrves ir padvezdzinéja Bbr. azsi-vesti Zr. azvesti 2: Lasiū yra, a(%)sivedé da chalérija Psl. az-vesti 5. (vrt.) įverti: Kiaūlai diržalį a¥veda, kad neraiist žūmės Psl. išsi-vėsti 4. refl. išnykti: Kazį ty dzykū būvo, kap avytės vdikščiojo, alė i(š )si- vedė, nėra Psl. pad-vėsti 3. užsiundyti: Nu tadū až ity kdrvi danas padvedė niėmčų Bbr. paiš-vėsti išnaikinti: Paišvedė arkliūs Bbr. razsi-vėsti 2. išsiskirti: Anas rasivėdį su žmonu, gėra labai ariélky Psl. vestūvė (nj.) sf. (2) plg. šliūbas: Sūnūs jėmė vestūvį Bbr. vétrinasai, -6ji smob. vėjavaikis: Anas tokis kap kokis vietrinasai būvo Psl. in-vėžti nuvežti: Ki suvésc reikia vaikam invėšč Psl. papri-vėžti daug ko atvežti: Parduovdjo tai cukierkas, tai abaronkas paprivėžį Bbr. vič visa adv. visai visa: Aždauža vic visa Psl. vidurys sm. (3%) 2. vidus: Kūnigas jau ir lūngų addūrė iš viduro, lis ažaic, patįsc Psl. vienap adv. vienaip, iš vienos pusės: Ir vienap ir kitap ragéjau Bbr. 184 an-vilgyti 2. sudrėgti: O aš cia kiek turėjau adziėžos, ciek aš unvilgiau, kū nug lietaūs, o kū nuk ito poto Psl. vilkti, velka, vilko kaip Ik. pa-vilkti panešti: Nusmefičijau, jail ir kojų nepavelku Bbr. susi-vilkti sueiti: Kas ir kėjų nepavilko, tancavoce susivilko (d.) Bbr. at-virti 1. apvirti: Bobos rafika grybūs, katilų priranka, atvira Psl. 2. sutrukin- ti: Piény pėčun instato, kad danas atvirt Psl. pėr-virsti apvirsti: Vienų vežimų (šieno) godniai atvežė, o su kitū pérvirto veži- mū Psl. pėr-virti iš naujo išvirti: Ašpylė viiogas sūcharu, itai virs, pérvirs Psl. visickai adv. visai: Ana gané kdrvi, tį visickai netoli jij gūnė karvį Psl. visufkai adv. vidur: Anas visurkai būvo, kab būvo jdunas Bbr. vyti 4. vrt. pinti: Nei mdn rūtėlį skincie, nei vainikėlį vycie (d.) Bbr. at-vdgti 2. pavogti: Bijoj, Sto itai jdmp pavéks kas, advéks Bbr. pasi-voliéti paguléti, patingéti: Anas ir pasvoliéc lifibija Dnr. razsi-voliéti (hibr.) aptriusti: Maža kokis kamérus yr rassivolidji Psl. susi-volioti voliojantis niekais nueit: Ažū vištų niekas nesusvoliés Psl. zolza sf. (2) struma, salta, liauka: Zolza tokia va būvo Psl. zomūšinis, -ė smob. adj. (2) Zomašių kaimo: Žinai ity zomūšinį Marilkų Psl. žagraitė f. (1) dem. žr. žagrė: Gerai drtie Zagrditém itom Psl. Zaidindinéti, -ėja, -ėjo žr. žaidinėti. pra-žaidindinčti plg. pražaidinėti: Anys gi karves pražaidzindzinėjo Psl. až-žaisti 2. užstaugti: Kap vūkaras, tai kad ažžaidzia (vilkai) medzy, tep až mėdzias dirigūojasi, nūta stdugia gražai Psl. žarnėlė sf. (2) dem. žr. žarna: Tadū ity mėsų žarnėlėn sūkemšam Dnr. žarūoti, -ūoja, -dvo žėruoti. pėr-žaruoti perdegti, peržėruoti: Tadū kūminų daro, kap nūveima žatjos, pėrža- ruoja Dnr. žėmickas, -a adj. (3°) nuolankus, žemutis: Ir nog mani Maceikai žūmickų žū- mickų paklony Psl. ap-žefgti kaip Ik.: ApZaigi čapėlų, mergos jojo prieg šulni ir klaiisés kuraii $6ni loja Sunes, tai tį ais až jaunikio Dnr. žibankštis sf. (4) žr. žibenkštė: Oi graži žibunkščis, alė neragėc dabar Psl. Zich interj. pliupt: Ir visa moma paci ragéj — žich Zich ūgnė (girtam iš burnos) Psl, pra-žydėti pražysti: Kap jurginia pražydz', tep jaii skora ir rududj Dnr. žiėsti, -zia, -dė Zerti. iš-žiėsti išžerti: Sūdega mdlka, žarjas duobélén i(š)žiedzia Dnr. žinoti 2. pripažinti: Kap ani (seni) būvo, Dziévy %indj, žinėj Dzičvų, o més jau ne tep žinom, liš darbas, darbas, darbas Psl. da-žinoti Zr. dasižinoti: Mdn atsiuiic' kérty, kap dažinosi iš kur any. Sako, visa vientara dažinės kungas Psl. pa-Zinéti pažinti: Aš ty sény seniai pafindjau, per nedéliy bil'bom čestavėjau Bbr. 185 žirmūniškis, -ė smob. adj. (2) Žirmūnų: O su žirmūniškiū vakar ar užvakar nu- vaZdau Grodnion Psl. žmona sf. (3) 2. moteris: Cia yra žmona tokia Jsk. žužla sf. (4) vabzdys: Visdkios ZuZlos yra, Zinail itas ZuZlas Psl. Toliau pateikiami skoliniai ir įvairūs nelietuviškų šaknų hibridai, sudarantys apie du penktadalius papildymų. pri-abecéti prižadėti: Anas moka liš priabecėc Dnr. papa-abliavėti visa paobliuoti: Papaabliavoj visas lintas Dnr. ačmūryti, -ija, -ijo (sl.) pritrenkti, apkvaitinti: Taz lygiai negyvas, jį ačmūrijo Bbr. adnaselcus (sl.) sm. (2) nekolūkietis, pavienis: Aš nežičiju adnasėlcu. Aš buvaii adnaselcus Bbr. adrūzu (sl.) adv. plg. iškart: Kuriej politaiisku ūtarijo adrazu pažinsi Psl. akcizija (sv.) sf. (1) akcizas: Ariélkai (naminei) niėkali strégascis būvo, akci- zija būvo Bbr. akciznykas (sv.) sm. (1) kas skiria baudą, akcizą: Akciznykai skraidė ir skraidė un arklių, tai un rovari Bbr. paaž-akorkavėti visus butelius užkimšti: Paažkorkavėjį butėliūs, unstac' šėpon Dnr. akraikčlis (hibr.) sm. (2) žr. akraičikas: Liko liš akraikėlis dionos Psl. albomas (sv.) sm. (2) albumas: Itai al'bomas patigrafkom Dnr. alelédas (sl.) sm. (2) lijundra: Alelédas aima ir apSaldzinéja visa ladu Psl. alionka (sl.) sf. (2) blauzdikaulis: flgas kdulas vadzinasi alionka Psl. ambdras (sl.) sm. (2) sandélys, kluonas: Nug ito ambaro jos tracia pirkia bus Psl. aiikrutnis (hibr.) sm. (1) raištis priverzti linų pédui galvenas Sukuojant: Uncis- nija itep urikrutniu pėdų ir abbraiiko Bbr. an rizo (hibr.) adv. iškarto, iškart: Kap unldisiu, tep ana tijaukai pragais un razo Psl. araplinas (sv.) sm. (2) lėktuvas: Araplanai vis skraiida ir skrafida Psl. pa-areiidavoti kick panuomoti: Anas li§ metus ity žūmį paareiidavoj Dnr. arkestra (sv.) sf. (2) orkestras: Kap traciykart a(Z)zvanysiu, ka(d) tava besie- da Sokty, arkestra Zdist Psl. afkotis, -ojasi, -ojosi bartis, draskytis: Skadzinam vienas vieno, ale visa vientara afkojamés (su vyru) Psl. arlékas (sl.) sm. (2) gerklė, koseré: Arlékas sopa. Arlékas ragéc Psl. paiš-afnyti visa iSZerti: Paišarnij Zarjas, pauciénj stacysim Dnr. iSarpavoti iSarpuoti: ISarpavéji nuvé abiédoc Dnr. paiS-arpavéti visa iSarpuoti: Ik nedéliai visa buvom paišarpavėjį Dnr. pri-arpavéti priarpuoti: Kaddi priarpavéjom vien miéZy pie dešims maišų Dnr. asotkai (sl.) sm. pl. (2) nuosėdos: Asdtkai liki un digno Psl. astiūčius (sl.) sm. (2) 2. vieškelis: Mumi arci itas astifi¢us Psl. atruta sf. (2) 2. cheminės trąšos: Atrutū sėja ir sėja, tai i(§)sivedé pimpés Psl. 186 atvaratnykas (sl.) sm. (2) kalnierius, atlankas: Apsisėgį manindrkų, néra atva- ratnykų Psl. atvaragas (sl.) sm. (1) varškė: Moža valgysi atvarago su pienu Psl. atvardgas (sl.) sm. (2) žr. atvaragas: Iš atvardgo sūrus dirba Psl. azijotas (sv.) sm. (2) azijietis: Žmones vedéma tį azijotai būvo visi Psl. babuška (sl.) sf. (1) plg. bobutė: Sako, būbuška, kap aš pasakiaii Psl. paraz-bagotėti visiems praturtėti: Mėgūnai būvo ndta parazbagocėjį Dnr. razsi-bagotéti refl. žr. razbagotėti: Anas tai jau nata ra(z)sibagocėjo Dnr. su-bagotéti praturtėti: Dabar subagocėjom Psl. bagūnas (sl.) sm. bafinas (2) gailis: Medi bahiinas baltai žydz, baiinas Bbr. būkos (sv.) sf. pl. (2) plg. bakai: Paisai moterų, būkos vyrų Psl. balakėnas (sl.) sm. (2) prastas apsiaustas: Anas kaškūokį balakoūnų apsisėgį Psl. pa-balamūtyti paplepėti: Anas liš pabalamūcyc moka, o godno nepasakis Dnr. prisi-baliavoti prisipuotauti: Ot prisbaliavéjom Juskycip un vesėlios Dnr. balieznia (sl.) sf. (2) liga: O téj man pasūkė, Sto manimp yr baleznia kauluosė: Psl. balševykasai, -ėji smob. bolševikas: O kici tį ruskiej būvo, balševykiej Psl. pa-baltėti pakalbėti nesuprantamai: Pabaltéjo ir razriiikc neméZna Dnr. baotéti, -ėja, -ėjo (sl.) plg. bagotėti. pa-baotéti praturtėti: Pabaocéjom: būvom suvisū blogdj pirkėlėj, o dar ragit kokia Bbr. pa-barabėnyti pažvanginti: Anas pabarabénij tom aguénom: vot, sūko, kiek més pridziovinom Psl. basanožka (sl.) sf. (2) basutės: Aš turėjau kitas sūvo basanoškas Psl. bavalna (sv.) sf. (4) medvilnė: Bavalnės siūlais dudzia Psl. bazaras (sv.) sm. (2) paklausa: Reikia kap turčtum bazūrų Bbr. pa-besiedavėti pašnekėti: Kap liš sūveimam su jūoj, tep ir pabesiedavéjam Dnr. bielarūsinis, -ė smob. (1) baltarusis: Nu kap, ar galétut padéc bielarūsinei Psl. biliėtus sm. (2) žr. bilietas: Būvo brūngus biliétus, devyni zlotai Psl. biliūtnis (sl.) sm. (2) biuletenis, ligos lapelis: Aisiū mergutos tilifonavoc dukte- rės Jujon, al' ana dar un biliūtnio Psl. birdanka (sv.) sf. (1) šautuvas: Emiaii birdankų, kitų aisiū paspilnyc Psl. blechonka (sv.) sf. (2) forminė duona: Seniaii nebūvo ity blechénky, sava dūona būvo Psl. pa-bliednéti išblykšti: Ko tu tep pabliednėjai, ar i(š)sigundai? Dnr. bloznas, -a (sl.) adj. (4) jaunas, nesubrendėlis: Jaūgi až dar buvaii bloznas Bbr. bėlis sm. (2) plg. bolius: O jau mėčeka priringdzinéja, jai buolį sutaisė Drv. bonka (sv.) sf. (2) stiklainis: Baravykų turū dzvi bonkas Psl. bėj (sl.) imper. regi, žiūrėk, aure: Bėj, itoj ruskdj, itai ne mūsi merguta Psl. brida (sl.) sf. (4) bjaurumas, bjaurybė: Kdukų, itos bridės yra da chalėrija Psl. brigadičris sm. (2) žr. brigadyrius: Ana brigadiérip gyvėna Psl. brikičtas (sv.) sm. (2) briketas: Torfo brikietus kūrinom Psl. brukėlis (hibr.) sm. (2) skrandis, plg. živatas: Brukėlis sopa Psl. 187 iš-budavėti pastatyti: Anas pirkių išbudavoėjo vientara kap sklėnyča Dar. | refl.: Žydziūnai i(š)sibudavėjį alnė gražū pazdairyc Dnr. pėrsi-budavoti persikraustyti: Jai keturolika mėtų kap més visa šį pérsibudavoji Uos. bulauka (sl.) sf. (1) bumbulas, galvutė: Buldukos duga un jij Psl. bufčyti 3. prickaiStauti, bartis: Jail neditarysiu, buicija martélé, kad neimi darbop Bbr. buselka (sl.) sf. (1) kielė: Buselka tadū pasrédo, kab ataima buselai Psl. ečkoti (sl.) (< t&koti?) Zr. ciekoti: Avytés miisios jail cékuoja Psl. cekūnūoti, -ūoja, -dvo Zr. tekūnuoti: Avyté cekimiioja Psl. pa-cekūnūoti Zr. patekūnuoti: Avyté pacekiindu Psl. cena (sl.) sf. (2) kaina: Kad liš ataiš pirmiej, cény instatis, tai tep ir bus Bbr. chaladelnykas (sl.) sm. (1) šaldytuvas: Unstatai pienų chaladelnykan Dnr. chalérija (sv.) sf. (1) 1. bjaurybé: Visokių varmij būvo, visokios chalérijos būvo Psl. 2. daugybė: Un dyvo, kas do chalérija būvo kirmelii Bbr. chazéika (sl.) sf. (1) šeimininkė: Itai chazéikos bernukdicis Psl. chilytis, -ijasi, -ijosi Žr. kilytis. pasi-chilyti pajudėti, dėtis: Da kaip man gyvėncie, da kur man paschilycie, kop man pristūlycie (r.) Drv. chodnykas (sl.) sm. (1) takelis, patiesalas: Žtokius dudė in padlėgų chédnykus Bbr. pa-chrapinti paknarkti: Pachrapina kap kadū ir ūnas Dnr. cigdras (sv.) sm. (2) cigaras: Cigéras iš vieno lūkšto tutūno Psl. cisūnas (sl?) sm. (2) žinduklis: Cisūnas kumeldicis, bo cickų žinda Psl. cvičtnasai, -ėji (sl.) adj. emph. (4) spalvotasis: Piško du tilivizoru cvietmiosius Psl. čepela sf. (3°) 2. žibinto dalis, skalai įdėti: Šakalys Šepėlėj undėta dėga Dnr. čėsai (sl.) adv. dažnai: O itai čėsai tep biista Psl. čierka sf. (2) Zr. čerka: Su savim nešėjuos čiėrkų. Pamyžu cierkon ir ižgeru Psl. čystas, -a adj. (4) 2. grynas, visiškas: Visi būvo Ččysci litvinai, visi Psl, čystenka adv. Zr. Cyst: Vo liš viena lazūniškė baznyča apldista č)stenka Bbr. Cystindinéti -ėja, -ėjo žr. čystyti. pėr-čystindinčti, pervalyti: Un grebeniū tai péréyscindzinéja Bbr. apsi-čYstyti, 2. refl. pašalinti gimdymo nuovalas: Apsičystijo karvė Psl. čitonia (sl.) sf. (2) skaitymas: Ir kokia mana čitonia Psl. | az-Citoti įskaityti: O darbaii vdaikščojo, tai ažčitėja (už ižganymą) Bbr. pasi-čitoti refl. pačitoti: Na im ksionškų ir tu pasčitėj Dnr. čiubotas, -a (hibr.) adj. (1) kuoduotas: Čubota višta gerésné Psl. čiudesa (sl.) sf. (4) stebuklas: O kokia būvo čudesa Psl. čmėlys (sl.) sm. (4) žr. spėlys: Dar ity čmeliį maža ragéc Psl. daliai (sl.) adv. žr. toliau: Pdsaliai visi palitaiisku kalbėjo, o jaii daliai daliai pa- mirė Psl. i 88 dastavyti, -ija, -ijo (sl.) pristatyti: O kad ir nuvažuos ir mokycis, tai més neda- stūvysim grūšų Psl. dėkauka (sv.) sf. (1) čerpė: Dékaukom dirikta Psl. delščikas (sl.) sm. (1) tarnas: Lekėjus, visa kap aficėrip delščikas Bbr. derna (sl.) sf. (4) velėna: Defnų jėmė ir klėjo kanovas Uos. dernėlė dem. (2): Mės téi kišam po žaliū derneli, po geltonu peskeliū (r.) Mės tūoj peskeliū pricisnysim, dzerneli ažduksi (r.) Drv. didkas (sv.) sm. (2) diakonas: Sdko, aš būsiu baciuska, o tu būk diaku Psl. diédai sm. (2) 2. tokia žolė: Dziédai — tokia žolė Psl. dieža (sl.) sf. žr. dzieška 2: Diūona gardėsnė būvo sava: nu sūmalai, visa dziéZos tokiėz būvo, ažraščinioji ir kepi Bbr. dynė (sv.) sf. (2) kirkšnis: Kojas sopa iš dynių Psl. dirėktorka (sl.) sf. (1) direktorė: Ragiū, jaii aima dirėktorka Psl. dochlicka Psl. dūktorka (sl.) sf. (1) gydytoja: Tep aima toj ir mana déktorka Psl. ddvyti 2. smaugti, pjauti: Any (vilkai) avytez dévijo Uos. insi-dovoti užderėti: Buvoja un dzirvono nata linai godni unsiduévoja Bbr. ddsits (ddsit) (sl.) adv. Zr. dos: AZ Zamés nereikia sūdzycis, Zamés dosic, dosit Bbr. dranka (sl.) sf. (1) malksna: Drdnka kap skieda Psl. Drdnkos pridzirbom Dnr. drapdkas (sv.) sm. (2) Zr. drapo€ius: Drapokus émei, atkasei, kap lis radai ne- storas šaknis ir lupi Psl. drėžnyti, -ina, -ino (sl.) erzinti: Vienaz dréZnijam, o kitas per galvų kab dūvėm Psl. pasi-durnščyti pakvailioti: Anas pasdurnūčija kūsnį, o tadū sédz' ciūniu Dnr. su-durnačyti Žr. susidurnačyti: Kap pabuvai nejéd ir negėrį tep sudurnūčiji žmuėj Psl. durnavétas, -a (sl.) adj. (1) negudrus: Tį kokia béba durnavéta jam pasūkė Psl. sudurnéti, -ėja, -ėjo (hibr.) plg. 2 sudurti: Sakis, sudurnėjau suvisū Psl. dūšintis 2. refl. vargti: Dabaf jau gerai, tai niėkali dūšinosi, verpė ciėlų žiėmų ir vasary Bbr. 3. refl. imtyniauti: Suskabino, ir dūšinos, ir pargrovė ti Bbr. až-dūšintis 2. refl. užtrokšti: Tas ladūs kap atsigulė und žūmės, tep ūnos (žuvys) aždūšinosi Bbr. paaž-dūšinti pasmaugti, papjauti: O vilkū būvo, priež vainy tai vilkū būvo, paaždūšina ir arklį, ir karvį Bbr. pa-dūšinti nugalabyti, pasmaugti: Ar kas tį padūšino jūos (vištelius), ar any pūcys išgaišo Dnr. pa-dziūboti sulesti: Ky jom (vištom) nepapili, visa padziūboja Dnr. fėstas (sv.) sm. (2) šventė: Fėstas dzidelis ciondi būvo Bbr. frazijičrus (sv.) sm. (2) kirpėjas: Reikia aic jau frazijiérop Psl. fundavėti, -ėja, -ėjo (sv.) vaišinti gėrimu. až-fundavėti pavaišinti gėrimu: Aš ažfundavodtau, aš ir ažmokėtau Psl. 189 fūrmonas sm. (1) žr. furmanas: Ceraunjkas sako in furmono Psl. futra (sl.) sf. (2) kailiniai: Tėj šalnėlė dau graZy futry apsisékce. O cia tėj gražėj futroj, ir zūlato Drv. D garčįčios sf. pl. (2) plg. arčica: Oi, gerai garčj)čos su mėsū ar su skvaruškū su- valgyc Psl. pa-gaspadorauti pašeimininkauti: Kiek tį ūnas pagaspadordu — liš metūs Dnr. gitarius (sv.) sm. (3?) lentpjūvė: Kur mėlnyča, Lazinuosa gatarus tokis būvo. O tadū jau gatarai toki jau būvo palaista Bbr. godnas, -a adj. (4) 2. didelis, žymus apimtimi: Ana tokia kab bacūkas godnas Psl. gramatvodas (sl.) sm. (2) žaibolaidis: Tai gramatvodai jau būvo išlaista, o iš pirmo gi nebūvo gramatvody Bbr. gramkulia sf. (2) žr. gramkulka: Pūkulas ištįsiau, šrūtų ažspyrau ir gramkulias aždėjau Psl. gricelina (sv.) (2) glicerinas: Tadū moma atneša gricalinos. Tadu gricalinū mo- zoja Psl. raz-gričšyti atleisti nuodėmes: Až būciuškos spūviedin ka(b) būciuška razgriė- šis, tadu tai pavoksi (p.) Psl. gryža (sl.) sf. (4) gumbas, trūkis: Ir manimp yra gryža Bbr. grūščikas (sl.) sm. (1) krovėjas: Grūščiku kiekkait dzirbo po metus, po du, tep sveikūtos nechvatoja grūščiku dzirpe Psl. guliavéti (sl.) skraidyti, zuiti: Mėškos drūbnos guliavija, kad chmūrna Psl. guntūvas, -a (sv.) adj. (4) malksnom lentelėm dengtas: Liš kad gražai sukrauci būt, gražai paviridi, ot guntavi toki Bbr. gūzikas sm. (3?) 2. varnalėšų burbuolė su sėkla: Vaikai guzikais svdaidės Psl. gvaltam (sv.) adv. su triukšmu, plg. gvoltu; triukšmingai: Mės jau gvaltam rė- kiam Psl. haladauka (sl.) sf. (2) badas, badavimas: Moma pamirė iž haladaiikos Psl. indikas (sv.) sm. (2) kalakutas: Indikai tai ne miisiai nė — martėlės. Indikų nėra mūs Bbr. invalitka (sv.) sf. (2) invalidė: Ana invalitka Psl. iškola (sv.) sf. (2) sinagoga: Tai any aj tį iškolon ir jiem prisūko jau ti nacdl- nykas jau jūjis Bbr. iveiskasai, -oji (sl.) adj. (4) žr. jujiškis: Žtas Jujoj, iveiskasai kimigas tai gi li- taiicas, tas jaunas kunigėlis Psl. izipefsnykas (sv.) sm. (1) tokia žolė: Izipersnykas yra žolė un dukšto laiiko duga Psl. javaras (sl.) sm. (1) ajeras: Un jūvaro képém diony Psl. jenerdlas sm. (2) žr. generolas: Jenerdlip buvai? Gud. jėsli (sl.) conj. jeigu: Jėsli tu aisi véke, tu gyvėnsi Psl. kalis (sl.) adv. kadaise: Ciondi kalis būvo Litva Jsk. kalchėzas (sl.) sm. (2) žr. kalkozas: (Bulves) parinkdzinéja kap nūveima kalcho- zan Dnr. kalėrija sf. (1) žr. chalerija: Kam itas ūžaras patrūbnas, kap kalėrijų ūnas Bbr. 190 kaliuška sf. (2) žr. kaliučka: Anaz gi vogia obuolius un ity kaliūškų Psl. kamanduiti, -ūja, -ūjo žr. kamandavoti: Svétas visų vesėlių kamandūjo, svoto visi klaūso Psl. kambdjus (sv.) sm. (2) žr. kombainas: Rugiūs pjdutuvu pjovėm, o dabafi jau kam- būjum Bbr. kambikdrmas (sl) sm. (2) kombinuoti pašarai: Priviru žoliū ir tadū jau kombi- kérmo pripiliu Bbr. kančenia (sl.) sf. (2) galas, absurdas: In sūvo kiėmo neturi vilios, nu kančenia Psl. dasi-kančioti baigtis: Un pėnsijos gi daskančoja mėtai Psl. pa-kantraliavoti patikrinti: Pakantraliavéjo magazinų, ale ničko nerūdo, visa uspravi Dnr. kūpčius sm. (2) 3. kas panašu į kaupą, skruzdėlynas: Skruzdėlių yra, kūpčų padūro skujų Psl. kara (sl.) sf. (4) žievė: Anas (briedis) kūrų jéma žiėmų, vūožuolų apkramta %ié- mų Psl. karaladskasai, -oji (sl.) adj. kolorado: Dabaf jau radės karalūdskiej žukai Bbr. karauldtas sm. (2) žr. kalavaratas: O tadū kalaurūtais verpiam Jsk. kafčytis, -ijasi, -ijosi (sl.) lenktis, riestis. ažsi-kafčyti susilenkti, susitraukti: Ana jai a(ž)sikaičijo, jau vaikščoja kap krūkėlis Bbr. karistė (sl.) sf. (2) nauda: Anas dzirba, o karistės nė kokios Psl. kasavėti, -ėja, -ėjo (sl.) naikinti. až-kasavėti panaikinti: Ūtarijo seniej, ūtarijo, al' dar tai nė, jau kap paskėlė, aškasavoj tų liežūvį Psl. kastrulia (sv.) sf. (2) puodas: Pats prigatavija sūpo, o tokiū kastrūlių privira, visi sūaima, suvėma Psl. katūkas (sv.) sm. (2) atitverta vieta tvarte: Avytių katūkas, karvių katūkas. Tvartas parastvėrta katūkais. Tvdarti patvėrta katūkai Psl. kaziulka (sl.) sf. (2) tokia žolė, svėrė: Kaziūlkos geltonai žydz' Psl. kilia sf. (2) žr. kilogramas: Kilia sviesto du šimtai (rublių) būvo Psl. kleščys (sl.) sm. (4) erkė: Cia ity kleščū ir varmū daūgelia yra Psl. klišavas, -a (hibr.) adj. (4) klišas, klišokas: Klišūvas arklys, placiai kėjas rasta- cinėja Psl. kliūčius (sl.) sf. (2) medgraztis: Ir kliučū sūkė skylas Uos. klumėokas sm. (2) 2. gumulas: Stojos klumokū kirmėlės Bbr. knyška (sl.) sf. (2) dem. žr. knyga: Arkliai ašrašyti, ksionškos būvo tokios, knys- kos Bbr. pa-kniurūoti 2. ieškoti kuilių, tekių: Kiaūlė paknūrdu Psl. koklikas (sv.) sm. (3?) tokia arklių liga: Jdm koklikas Psl. kombdjus (sv.) sm. (2) kombainas: Kombdjo paprasém, kombajus iskiité Bbr. koniuchas (sl.) sm. (1) arklininkas: Tokis būvo koniuchas i¥ Valdziky Psl. padsi-koséti pasiraitoti: Patsikosdj kūsnį, bo icia gil Dnr. kova (sv.) sf. (4) kava: Ki gérsi, kovų ar arbéty Dnr. 191 krempavėti, -ėja, -ėjo žr. krepoti. in-krempavėoti surišti: Inkrempavėoj jį vadziom Psl. krėpkai adv. žr. krėpkiai: Krėpkai ūnas (baronas) kdunasi Psl. krepėti, -ėja, -ėjo (sl.) rišti, tvirtinti: Davdi ji krepoc vadziom Psl. kromčlė sf. (2) dem. žr. kroma: Itai su kromėlėm any važinėj Bbr. krūkėlis 6. ketvirtadalis litro: Kas tai ariélkos, kad krūkėlį perka, niėkali kad krūkėlį tep itai, ogi arielka Bbr. krulickai adv. žr. krulickas: Avytė aima laukaii krulickai, kap kiškis Psl. kuborkėlė 2. dem. (2) dėžutė nuo konservų: Ir iton kuborkėlėn būvo daiig pri- krauta mésés Dnr. su-kuliūoti pradėti Slubuoti: Ir ké itai Krasulia (karvė) sukuliau? Dnr. kulėčius (sl?) sm. (2) bernas: Nu Bronius, nu, kulėčau, kaz girdéc. Nu, ku- lėčau, kui varysim ganyc Psl. kunyčia (sl.) sf. (2) kiaunė: Ir Sask, ir kunyéy būvo Psl. kūpkas sm. (2) žr. kūbkas: Vo inlėj tu itan kūpkan, inléj dabafi sdu Psl. kvajėlė sf. (2) dem. žr. kvaja: Kvajūlė maskicka pie kėlių išaugį Dnr. kvatera (sv.) sf. (2) butas: Žtai aš un kvatėros tį gyvenū Psl. ap-kvorbavéti nudažyti, apdažyti: Mdn apkvorbavudj kiek keliniį, aš visa vientara vienoseli vaikščosiu Psl. pa-kvorbavėti padažyti: Pakvorbavojau visūs lakmonus Dnr. lapota (sl.) sf. (2) lopeta, ližė: Déma buiidy in lapėtos itos padarį Psl. lasys (sl.) sm. (4) briedis: Lasii a(ž)sivedė da chalėrija Psl. lekėjus (sl.) sm. (2) dvaro tarnas: Pénaz būvo ji jėmį až lekėjų, kad visa jam pa- duodinėt, visa čysta kad duovét Bbr. lempasas (sv.) sm. (2) juostelė: Cia un rankovių balci ciej lempdsai jaii insi- dzirbį Psl. lepka (sl.) sf. (2) musgaudis: Kaddi būvo lėpkos mūsiom gdudyc Dnr. pa-Ičpoti niekus pakalbėti, pataukšti: Ot kap kadū ir ūnas palėpoja kū Dnr. lišnia adv. žr. lišnas: Jaū lišnia gyvenū ir tep Dnr. lištvėlė sf. (2) dem. plg. lištva: Piškių dabar apkaldzinésim lištvėlėm Dnr. litauka (sl.) sf. (2) lietuvė: Nemoku atsakyc lietūviškai, ot litauka Psl. litaūskas, -a adj. (4) žr. litauskasai: Mės visa sūkom, Sto litaiiskoj respūblikoj daugiaū viso yra Psl. liža (sl.) sf. (2) žr. ližė: Tokia liža padaryta Psl. pa-lėjoti paplūsti: Ana kap kadū paldjoja Dnr. pri-lėjoti priplūsti: Kad ana nebiit prildjoji un mani, tep aš su jūoj ūtarytau Dnr. lėpterti, -ia, -ė (hibr.) plyšti, sprogti: Ir zdochteré danas (vilkas) daikti, širdzis lopterė Psl. pa-lūmyti aplamdyti: Nu Petrūkas apvajavéj, mdcnai apvajavéj, mécnai pa- liimijo Bbr. maciora (sl.) sf. (2) veislinė: Turėj kiatilį maciory. Maciora, kur paršūs vėda Psl, magazina (rt.) sf. (2) žr. magazinas: Any magazinas turéj, o dabai žmūones ma- gazinūs tūr Bbr. 192 mūgnezas (sv.) sm. (1) magnetas: Tįsia magnezas a(ž)sikūryc Psl. maika (sl.) sf. (1) marškinaičiai: Rubūškų čj)stų jėmiaū, mdiky čystų jėmiaū, bo moZa savėj adziėžoj kui (guli) Psl. majontkas (sl.) sm. (2) dvaras: Gi Mégiinuosa turéj majontkų Bbr. majontkėlis dem. (2): Visur gi būvo majontkéliai Bbr. malačėjus (sl.) sm. (2) pienė: Malačėjus geltonai ažydz' po pievas, po visu? ma- lačėjus Bbr. maladéti, -ėja, -ėjo (sl.) jaunėti. pa-maladėti pajaunéti: Kųsnį pamaladzéjau, pajaunėjau Psl. pa-maliavėti padažyti: Grinides nata britkios kap nepamaliavétos Dnr. malinarka sf. (1) žr. maninarka: Tep itai jaū burnosūs siūvė, malindrkas Bbr. malddzyvas sm. (1) Zr. malėdziva. marnavéti 2. marinuoti: Oi nedziovinci baravykai, marnavéti Psl. martina (sl.) sm. (2) raukšlė: Susraitki žmuėj — vienos marščinos Psl. masinka (sv.) sf. (1) medsukys: Išėmei romélj, jau pilnas medaiis, atnešei masin- kon i(š)sukei ir medis Psl. matavylai sm. pl. (2) Zr. matavylas: Yra toki matavylai matkūs matioc vyc, dzirpe matkus Bbr. raz-matéti iššvaistyti: Anas moZa tadū nuims ituos grašūs ir šį ti razmatuds Psl. iSsi-meldavoti issiregistruoti: Tadii més i(3)simeldavojom Béksti Dur. pri-meii€yti prikankinti: Primeiicijo any mani un pastarinko Dnr. mėž (sl.) praep. su gen. Zr. tarp: Mėž lapétky sépa Psl. mierny¢asai (sl.) sm. (2) matininkas: Miiz būvo tokis miernj¢asai Bbr. miliétis, -i6jasi, -iėjosi (sl.) painiotis: Vienų žėdį lietuviskai, kitų paprostu, vi- sap kap, ir aš jau milidjuos Bbr. pasi-minyti refl. Zr. paminyti: Nu ir pasminijo anas vaZiodamas iš Jujés su Sur- pickūoj Bbr. mléti, -&ja, -ėjo (sl.) alpti: Aš mlėju, kad nug autobuso liksiū Psl. su-mléti apalpti: Negaléj biice, sumléj Psl. mūėčiakosis, -i adj. pamotės: 76] duktié ém méciakosi ir šušūlo Drv. mėlis (sl.) sm. (2) kandis: Mélis nata éma vilnų Psl. mūčyti, -ija, -ijo (sl.) kankinti: Nemūčij tū ito vaiko Dnr. až-mūčyti nukankinti: Cia kanigy aZmiicijo, nūmirė Psl. mūdrickas, -a (hibr.) adj. (3*) gudrutis: Berndicis itokis spraūnickas do mūdric- kas Dnr. pri-muštravėti privarinėti, priuiti: Būt ir mani primuštravėjį anos (vyro seserys), kad nebūtum atsidaliji Dnr. naboZenstva (sl.) sf. (2) pamaldos: Iujėj jau a(t)taisinėja naboZenstvas Dnr. načalnykas (sl.) sm. (1) viršininkas: Anas un načalnyko mokosi Dnr. nadičlas (sl.) sm. (2) žemės dalis, sklypas: Nadiélas būvo tracina Bbr. nairadnésnis, -ė adj. sup. žr. radnas: Da mana momūlė, da buvai mdn naigerėsnė, da buvai man nairadnėsnė (r.) Drv, 12, Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 193 naiskariai adv. sup. žr. skariai: Mės visa Vilniun važūojam, ko reikia visa Vil- niun važūojam, naiskariai Vilniun Psl. napičšu adv. žr. piešu: Reiks napiėšu aicie Psl. nastojūščias, -ia (sl.) adj. (2) tikras: Tep vot manip néra itai kad brėlis nasto- jūščas vienos momės ir vieno bočiės, ir sesū nėra, aš viena Psl. nastajūščiai adv.: O pjoviau nastajūščai, nug bobų neligdiaiis Psl. nemčiūra (sl.) sf. (2) plg. nemčius: Tokis sveikaz būvo nemčūrą Psl. nesyla (hibr.) sf. negalia: Ciondi geraii kolėk syla, o kap nesyla, kas būs tadū Bbr. ničnčioti, -ioja, -iojo (sl.) Zr. nenčyti: Nu ir nuvėj, niéncioj tį vaikūs Psl, niščemnas, -a (sl) adj. (4) sausas, pasninkiškas: Pelanįū dziena itai jau niščemna dzienė, niščemnai adv.: Kap pelanij dziena, tai jail tadū niščemnai (valgom) Bbr. otpuskas (sl.) sm. (1) atostogos: Kadi Irena ranka otpusky? Dnr. paččs (sl) adv. nuolat: Vo tep pačės tai mdn nė, mdn neseizddvojo Bbr. pačeskos (sl.) sf. pl. (1) Zr. pasukos: Šapeciū jau kap Sukios, tai paceskos Psl. pativoncas (sv.) sm. (2) paauglys, vaikagalys: Jad paddugi, jau godi būvom pa- čivoncai Psl. padkvdsnica (sl.) sf. (1) pauodegys: Itai mes sūkom patkvėosnica karvės Psl. padnebenč sf. (4) žr. padnebienia: Padnebenė sopėj Psl. padprūgas (sl.) sm. (2) patprūvas, žr. paprūga: Patpriigy po drklio pilvū padriž- džinėja. Pavalkai, balnėlis, patpinka, patpriivas, nabėdrikai Psl. padprūva sf. (2) žr. paprūga: Padprūva arkldicip Psl. paduškaitė sf. (1) dem. Zr. paduška: Aškabini paduškaitį kokiū Psl. padvečefkas (sl.) sm. (2) pavakarys: Un padvečerko valgom dešrės ar lašinių, skvarūškos su paiitais, pieno rūkšto ar prėsko, kap kas ko nor Psl. padvesidlkai (sl.) sm. pl. (2) sugrąžtai, atlankai: Un kités nedélios būvo padve- siolkai Psl. paklėnas (sl.) sm. (2) linkėjimas: Ir nog manį Maceikai žūmickų žūmickų pa- klonų Psl. palūčyti, -ija, -ijo (sl.) gauti: Anas palūčija zarplūtų, kam reikia dudvoja Psl. paludnia sf. (2) 2. pietų šalis, plg. pusė dienos: Vėjas atsisukė nuk palūdnios Psl. pamastinis (hibr.) sm. (2) paklotas ant kelio sienojas: Tį būvo grėblia, pamas- tiniai supūvį, važūoc nūta negerai Dnr. pamėjemu (sl.) adv. mano nuomone: Nu aš nepracitavai, kokia mašina, aš necitéjau, ale pamojemu Živuliai (Žiguliai) Psl. panenka (sl.) sf. (2) žr. panelė: Nu kap tava panenka Gud. paperščyti, -ija, -ijo (sl.) prieštarauti: And kožnam paperėčija Dnr. až-paperččyti paprieštarauti: Kij jam nepasakai, ūnas visa ažpaperėčija Dnr. papdlsku (sl.) adv. lenkiškai: Prirūšai man lūkštų papol'sku Psl. papūtnasai, -ėji (sl.) adj. (4) pakeliui važiuojantis: Stovėjau, aima papūtnosios, nėranka Psl. parūsku (sl.) adv. rusiškai: Prirūšai man lūkštų papol'sku, kad nėgali parūsku prirašyc Psl. 194 pri-parčdkavoti prirengti, paruošti: Nuk pirmo aisiū kūscie (bulvių), tep gi visa reikia gi priparėdkavocie Psl. paskrėbuška (sl.) sf. (1) pagrandukas: Aš paskrėbuška, paskucinis Psl. pastarus sm. (1) žr. pastYrus. pastupėti, -ėja, -6jo (sl.) įstoti: Grodnion pastupoc dokumentūs mūsi nūvežė Psl. pasusičdsku (sl.) adv. arti, kaimynystėje: Ir aš tį buvaii pasusiétsku Bbr. paškustva sf. (2) žr. paskustva: Kūryc tai paškustvą Psl. pašniūreli (hibr.) adv. rėžiais, kas rėžis: Bebrėnų laukai pašniūrali vadzinosi, kap itai jaii koki šnūraliai Bbr. patrasyti, -ija, -ijo (sl.) kedenti. ras-patrūšyti iškedenti: Rastrdukia vilnų, ruiikom raspatrūšija, o tadū šukūoc nėša Psl, paukyrus (sl.) sm. (2) 1. pūslė: Aš paukjry išverzdzinėju un kito šono Psl. 2. riebalų karoliai: Pavifš iūndenio plūkauja paukjrus Psl. pautyna (sl.) sf. (2) voratinklis: Tį liš paucynos kariliūoja Psl. pavozka (sl.) sf. (2) vežimas, vežėčios: Davé jam grūšų, pavozky grūžų Psl. paZzemka (hibr.) sf. (2) žemuogė: Pažemkų būvo daiig raudonij Psl. pažmūisku (sv.) adv. lietuviškai: Aštūonis vaikūs mokė, pažmūisku mokė Psl. pelavynos (sl.) sf. (2) pl. pjuvenos: Ké nevalgė: ir pelavynas valgė, ir 261i viso- kiy valgė Psl. perenėsica (sl.) sf. (1) tarpuakis: Kap dau perenosicon, tep ir abgruvaū Psl. perestroika (sl.) sf. (2) persitvarkymas: Nu kap jūsim perestroika toj Psl. pėsenina (sl?) sf. (1) švilis: Pėsenina kieta žolė Psl. petlia (sl.) sf. (1) kilpa: Kazas gdudém, petlias stūtėm Psl. pripielavéti pripjauti pjūklu: Pripielavéjom malkos, dos būs un visos žiemos Dnr., pieryti, -ija, -ijo (hibr.) perti: Ir pieriji piedus spragelais Bbr. pičšu (sl.) adv. pėsčiomis: Nu reikia aic piėšu Psl. pasi-pilnyti 2. pamedžioti: Ėmiaū birddnky, aisiū paspilnyc Psl. pirnykas (sl.) sm. (1) varputis: Pirnykas nūta imasi Psl. pistdlmasSina (sv.) sf. (1) automatas: Vdikščoj su pistol'masinu un kūklo pakéri Psl. pladyti, -ija, -ijo (sl.) vaisinti. až-plūdyti apvaisinti: Jauna motka daugiaii ažplūdzija bitių Psl. plastas (sl.) sm. (2) letena, kojos pėda: A(ž)sopėj plūstas Psl. plésnés (sl.) sf. pl. (2) pelėsiai: Jaa ir plėsnių radés Psl. pl&koti, -oja, -ojo (sl.) tapšnoti. pa-plėškoti patapšnoti: Pazdairė un ity poperū, man papliéskoj, Sto godna dar mana Sirdzis Psl. pletavykas (sl) sm. (2) plepys: AZubelavysa un galo sels pletavikas būvo, Pet- ruska pletavikas Bbr. plionka (sv.) sf. (2) juosta: tai kiek kafty ditaris tj viena plionka Psl. plidikoti, -oja, -ojo (sl.) pliuskenti, skalbti: Priléji tindenio niekéciy do ir pir- kiaj pliiikoji Bbr. I» 195 plėščius (sl.) sm. (2) apsiaustas: Nugruvaii būlon. Gerai, što pluoščus va itas būvo mani Psl. pončekas (sv.) sf. (1) spurga: Vo itokis stūoras nas, tai, sūko, visa vientara poncekas tokis Psl. polskas (sl.) adj. (4) žr. polskasai, 4. katalikas: Žras žintas pol'skas ir visi trys polskiej. Mani gi visi polskiej, manip gi nėr rūsko nieko Psl. poryti, -ija, -ijo (sl.) virinti. in-pdryti užfundyti: Ir až šikinės turmon, dešims mėtų impėrijo Psl. požyva (sl.) sf. (1) penas, maistas: Ir buselij nėra, bo pdžyvos nėra Psl. pradičlas (sl.) sm. (2) pradantė, spraga: Pradzičlas dzidelis mež dunciū Psl. praktikavéti, -ėja, -ėjo (sv.) Zr. praktikauti: Anas grasy nevilnas, ne, ale kūni- gas praktikavéja jį Psl. prakūdyti, -ija, -ijo (sl.) išdykauti. susi-prakūdyti susikompromituoti: Nu kap susprakūdzijo, tep tadū išvūrė nug arefidos Bbr. pras (sl.) praep. su acc. per: Ana patilifanavoj pras tilifonu, un pirmo atūžo pa- tilifanavoj Psl. prastyti, -ija, -ijo (sl.) tiesinti, tvarkyti. iš-prastinti išvalyti: Ir tį išprastijo ir tį, nu vot čyščiaū kųsnį Psl. pa-prastyti aptvarkyti: Any gi mdn paprūscijo visa, pirkių Psl. prativyti, -ija, -ijo (sl.) prieštarauti: Daktorka sūko — aš kards dūosiu tau, tep aš jau nepracivijau Psl. prativniai (sl.) adv. bjauriai: Lazinai labai praciuniai ūtarija Gud. I prauda (sl.) sf. (1) plg. tiesa: Žtai būvo prauda Psl. 2 prauda (sl.) adv. plg. tiesa: O niėkali dar ieškojo, ort znūjet kurų mėtų ža- mės, prauda Bbr. prichadžalas (sl.) sm. (2) ateivis: Tai prichadžūlai koki, iš kur primuos stoji Bbr. pūstka (sl.) sf. (4) dykra, nederlinga žemė: Būvo pirkį piistky tokiū, pūstkų se- lėj Psl. puzyrius (sl.) sm. (2) pūslė: Kas pazdūrė, kad sépa puzyrus Psl. rabaSkavéti -ėja, -ėjo (sl.) Zr. rabaškauti: Ot vaikas, nenusédz', visaraba škavėja Dnr. ap-rabaškavėti žr. aprabaškauti: Nėr žinios, kas susiédy aprabaskavéjo Dnr. iš-rabaškavėti žr. išrabaškauti: VisuF išrabaškavės (vaikai), niekur nepakuopsi nog jų Dnr. radimka (sl.) sf. (1) intapas: Radimka ragée un kaklo Psl. radynos (sl.) sf. pl. (2) gimimas, gimtuvės: Itamp berniūkip skora radzynos būs Dnr. ras (sl) interj. kišt: Aš ras sklénjcy pastatiaii Psl. raščinėti, -ėja, -€jo Zr. raščinioti. až-raščinčti žr. ažraščinioti: Ažraščinėji pastato in péco, kad padrūkt. Iš pirmo ažraščinėja ratai Psl. ravas sm. (4) 2. raukšlė: Dėlno ravai dzideli Psl. 196 paravinti parėkti, paverkti: Testa paravina (vaikas) kųsnį, unsispakūjis Dnr. paansi-rėdyti visiems apsirengti: Visi bernai paunsirėdį suvėj un vesėlios Dnr. pa-rekomendavoti parekomenduoti: Kap niėkas neparakamendavės, tep ir negausi darbo Dnr. rėškėlė (hibr.) sf. (2) puskubilis: Or niekali gi būvo itos dziéskos, rieškėlės ne- dzidelės Bbr. rešta sf. (2) 2. likutis: O tadū nuvaZavo, rėštų pariiiko, o jau cia ir dzvylikta Psl. ridliauka (sv.) sf. (2) ridlius: Atnešė vo rigliaukas tep vo ilgio ir itep va plėcio Psl. rižavotas, -a (sl.) adj. (1) sartas: Rižavotas arklys Psl. rodimka (sl.) sf. (1) plg. rddimka: Ar jau ti rédimka, ar tep kas un kūktos Psl. pa-rėdyti patarti: Ir kas parddzijo gérc myZalus Psl. | refl.: Ar gėra ar bloga, anos pasrėdija, anos paiitarija (r.) Drv. Pasrddzyk su savėm momūlėm Drv. roliūiti, -iuja, -iūjo (sv.) ritinti (per jėgą): Kab atsturns, ir roliūic durys, tep sio, visa Psl. rusinti, -ina, ino (sl.) liesti. pa-ruSinti paliesti: Aš girdėjau, ūnas kap parisino, tep tį li§ traska Psl. rūšyti, -ija, -ijo Žr. rušinti. pa-rūšyti paliesti: Kap parūšija širšas, nėr daikto Psl. salidnkinė (hibr.) sf. (1) druskinė: Salionkinė, kur pilia drūskų Psl. saltyšas (sl.) sm. (1) kaimo seniūnas, šaltyšius: Tai dar kap saltyšu anas būvo Psl. samsynas sm. (3) pravardinis Dervagių gyventojo pavadinimas: Dervagiškiūs gudenioniškiai vadzino samsynais Gud. sardėčnykas (sl.) sm. (1) tokia žolė: Širdzis sopa, tai sardėčnyko privirau Psl. savičtas sm. (2) žr. sovietai: Any a(ž)sivedė aš kdrvi, nu kap saviétas aZaj. Saviétas aZdjo ir išvarė ji, kad aZvést kdrvi Bbr. sélyti, -ija, -ijo (sl.) kelti gyventojus. iš-sėčlyti išskirstyti kur gyventi: Tadu jios issélijo po selas Bbr. pais-sélyti iškeldinti: Nosūnai būvo, tadu gi, ponas paissélijo Bbr. razsi-s€lyti išplisti, apsigyventi: Bebrénuosa šašozdėšim namūkų būvo prieš vai- nų, būvo jaii godniai rasisėlijį Bbr. sernička sf. (2) žr. serničkas: Tį serničkos, tį ūdata ciktai Bbr. skalka (sl.) sf. (1) skalkėlė: /tai skalkos (kanapių) ir stūovi kap skvaruška (ko- pūstuose) Bbr. skarūs, -i (sl.) adj. (4) greitas: Būt gerai, kali skarūs ir sil'nus biitai Bbr. skata (sl.) sf. (4) plg. skatyna: Skaton kad ižeit, patraūkt, patraūkt, ale jiem (vilkams) chvatėja mėsos Psl. skrebėti, -ėja, -ėjo (sl.) gramdyti: Aš paskrėbuška, bocia skrebėj, skrebėj ir kojų nedadzirbo Psl. sklddas (sl.) sm. (2) sandėlis: Un sklėdo bocia dzirba, danas padėdzinėja Psl. slidkūs, -i (sl.) adj. (4) glitus: Undudj (šarmo) geltonas tokiz gražūs undudj ir anas slitkūs tokis Bbr. 197 sliėpčius sm. (4) žr. sliepokas: Va itoki buini, dzideli ir maski, ir sliepi sliépcai, kap mės sūkom Psl. slynoti, -oja, -ojo Zr. slynyti: Aima kraūjis, aima, vuo praverpi (pirštus), visa gi slynoji Psl. služanka (sl.) sf. (1) tarnaitė: Nesūkė, Sta sluZdinka, ale panenka Gud. až-slūžyti uZtarnauti: O jdm davi būvo desenciny, kur anas aslii%ijo, tai vienų daržų Bbr. smurdgas (sl.) sm. (2) pieva: And turéjo Zivycis, o nei smurdgo, niéko nebuvo Bbr. sokas (sl., nj.) sm. (2) plg. sula: Ldidziam séky, kolgi ne, soky ldidzia Bbr. sota sf. (2) Zr. sotka: TrizdeSimt sotų ddu ir gana Bbr. smičšnas, -a (sl.) adj. (4) linksmas, mėgstantis juokus: Oi dnas smiésnas žmogūs Psl. smorgoti, -oja, -ojo (sl.) braukti, brukti. ap-smorgoti apibraukti: Linus tadū apsmérgojam, tadu kldjam Jsk. pri-smdrgoti pribraukyti: AviZi§ pribraukiau, prismérhojau Psl. ansi-spakajyti refl. Zr. anspakajyti: Testa paravina kųsnį, unsispakdjis Dnr. sparyti, -ija, -ijo (sl.) skalsinti: Kap Dziévas sparyty jūmi (sakoma valgantiems) Psl. sparyZavéti, -6jo, -6jo Zr. paralyZuoti. susparyzavoti suparalyZuoti: Jaūgi ji susparyZavij, vienų ity Sony atrifiko Psl. spavede sf. (1) Zr. spaviedis: Tercijorkos kas ménas aima spavédés Psl. spaviedétis 2. refl. išpažinti nuodėmes: O kū anos spavieddjasi, kiba végia anos Psl. 2 an-spéti prinokti: A tadū kap unspéja linai, rduna, braiiko Bbr. 2 in-spéti iSnokti: Zinaii, dabar inspés grikiai Psl. spikulidcija (sv.) sf. (1) spekuliacija, prekyba: Prisako, spikuliacijy vienas kitam nepérdauZinés Bbr. spranzinaiikos (sl.) sf. pl. (2) spyruoklinés akėčios: Tadū atdj spranZinaiikom itom péraidinéj kųsnį Psl. spranzinavéti, -oja, -ojo (sv.) drapakuoti, kultivuoti. pa-spranzinavéti pakultivuoti: Dzirvony ti paspranfinavéja kūsnį, trųšū at- veZam, paaram Psl. staramodnai (sl.) adv. senamadiskai: Sako aik pazdairyk, kap anos fitarija, nata staramodnai Bbr. starSina (sl.) sf. (2) viršaitis: Ir starastap ir starfinap buvaii, kur nebuvaii Psl. stidivka (sl.) sf. (2) toks paukštis; zilé?: Stidiukos tokios toZa zimavéja Bbr. stojokas sm. (2) Zr. stajékas: stojokelis dem. (2): Nu vo blaskyc linai jr Stojoke: lis. Itai pastacyc žūksmų stojokélis padaryta Psl. stotyva sf. ppr. pl. Zr. stotyvas: Velanas, stocjvos, tai kur stovai toki, sést lin- télé Psl. strakavoti, -ėja, -6jo (sl.) apdrausti: Prik Pol'§¢ai arkliai jau strakavéci būvo Bbr. strénas, -a adj. (4) Zr. strėčnasai: Tai manas stréénas brolivkas Psl. 198 pa-strélioti sušaudyti: Su žydais nūvežė mėdzian ir pastrėlioj Psl. raz-strėlioti Zr. ažstrėlyti: Niémdcai ažvežė Krupliuos ir rastrėliojo Psl. strogastis (sl.) sf. (1) draudimas, drausmė: Ariélkai (naminei) ničkali strogascis būvo Bbr. strūšyti, -ija, -ijo (sl.) baidyti: UZjis neskiinda, danas strėošija, kap itai un jį ąimi Psl. | refl.: Sėnas, alė nebijo, nesistrošija Psl. in-strd8yti prigąsdinti: Jį tadū saviétai, kab atdjo, instrošijo Bbr. pa-stūkoti pabelsti: Nuvėjį jump, pastūkoj lungaii, mažū any jaii mieke Dnr. stuškėlė sf. (2) dem. žr. stuška: Itoj stuškėlė kap kaittas mergūtai padais kasos Dar. sudba (sl) sf. (4) likimas: Itai sudba tokia žmogo Psl. sidyna (sl.) sf. (2) plg. pasūda: Burokelius sukapojam sudzynon ir pastūtom Bbr. sūkravičios (sl.) sf. (1) pūliai: Vocy dzicka ir sūkravičos nubėgo. O kiek sukra- vyéy isaj Psl. sumka (sl.) sf. (2) krepšys: Tep tijaiikai prieg sienai stou boba ir su sumkū Psl. surdvatka (sl.) sf. (1) išrūgos: Surdvatka bėga iš klynélio Psl. survitutas (sv.) sm. (2) servitutas: Visur gi būvo majontkéliai. Paandavi būvo survitutūs Bbr. sustivas (sl.) sm. (2) sąnarys: Visi sustavai sopa Psl. svaboda (sl.) sf. (2) laisvė, taika: O tadu parazriiikom, kap išūj jau svaboda, kas savy ažriūko (karves) Psl. svėkras (sl.) sm. (4) uošvis ar šešuras: Itai sesudj mano svėkro, vyro bocios Psl. svierépa (sl.) sf. (2) svėrė: Un laitko vienos svėričpos paišdugį Psl. svindkas (hibr.) sm. (2) paaugęs paršas: Jail svindkai, jaū kūsnį dzidesni par- Saliai. Kur paršai kųsnį dzidesni, tai svindkai Psl. svistūoti, -ūoja, -avo (sl.) švilpauti: Salavėjus svistūoja gražai Psl. Saravéti, -ėja, -6jo (sl.) liečiant trinti, brozdinti: Bégdamos koja až kojos šara- véja Psl. | refl.: Ei, sūko itos bobos, kuf tu tį pie sienų šaravojies Psl. ap-šaravėti apibrozdinti: Skraidzydamos anas kėjas apšaravėjo Psl. šaša (sv.) sf. (4) plentas: Tai tep vo Sasa, o més cia kanévoj sédéjom Psl. ščėbrėlis (hibr.) čiobrelis: Visa ščėbralių privérdu ir geru Psl. šypas (sl.) sm. (4) padaigas, spaiglys: Skūrėoj vieni $ppai, vedoma jdunas ca- pulis Psl. ščiotka (sl.) sf. plg. Sepetelis: Arklip ščotka pie kapitis Psl. Sipkus, -i (sl.) adj. (4) greitas: Šipkūs arklys, o godniai bėga. Dabar Sipki béba Psl. Sipkiai adv.: Arklys skrafida Sipkiai. Pavarnéja arklį Sipkiaii Psl. skarpietka (sl.) sf. (2) puskojiné: In kdjy dzirba skarpietkas Psl. Skdlnykas, -ė (sl.) scom. (1) mokinys: Mani vaikai dar školnykai būvo, vdikscoj Skalon Gud. Slifipkotis, -ojasi, -ojosi (sl.) taškytis: Nuvejaii paz upi, ti žūves §lifipkojasi Drv. Sopa (sl.) sf. (2) pašiūrė: Pastaté Sopy tokiig Gud. Spiégas (sv.) sm. (4) šnipas, seklys: DabaF, kap tadu, tep nuveitai, Spiégas pasa- kyty, a(Z)strélyt askart Psl. 199 špygūs (sv.) sm. (4) Spygas (2) kaulo čiulpai: Kdulo špygūs išliūdį. Spigas rie- būs Psl. špilka (sl.) 3. sagė: Špilkų unsėk krūcinėn Dnr. špilkėlė dem. (2): Na tdu špilkė- lį mūskickų, unsisėk Dnr. _ $poras (sv.) sm. (2) pentinas: Gaidziep Sporai. Kap ažlaidė kojon šporų, kap a(ž)sodzino Psl. štampėlius (sv.) sm. (2) tilto atrama: Atkasé trūcių štampėlių, akmenį dastėjo, paveléjo, išmetė viršun (ps.) Psl. štrafas (sv.) sm. (4) bauda: Gyvi ažimdė ir štrūfų dėjo Bbr. Stuka (sl.) sf. (2) pokštas, juokai: Oi rodė štukas Psl. Stukdrius (sl.) sm. (2) pokštininkas, išdaigininkas: Ot štukorus, ojojėj, kū anas būvo štukorus Psl. švėdras (sv.) sm. (2) megztinis: Anas jūodų švėdrų pagriebė Psl. švėdskas, -a (sl.) adj. (4) švediškas: švėdskasai emph.: Kad žilas su rudais obuo- liais itai švėdskasai arklys Psl. švogerka (sl.) sf. (2) svainė: Itai švogerka mana būvo atdji Psl. tablietka (sv.) sf. (2) tabletė: Oi mdn tep siufité ir tabletkas iš Vilnio Psl. talačyti, -ija, -ijo (sl.) galabinti: Vilkai jas (avis) nata talūčija Psl. tancavéti, -ėja, -ėjo (sl.) šokti: Seni jauni ir kuproti, visi nori tancavéti Bbr. Bež. Gud. tapačkė (sl.) sf. (1) šliurė: O tas tapackes pamesiū tį, kur būs révaras Psl. až-tapyti užtvindyti: Tj nato unduėoj dzidelis išūj, aštūpijo daūg žūmės Psl. tarcijorka (sv.) sf. tercijorka (2) vienuolė: Tarcijorkų būvo Jujoj. Tercijorkos kas ménas aima spūvėdės Psl. tempyti, -ija, -ijo (sl.) naikinti: Kuoj any tempija pelas? Dnr. iš-tempyti išnaikinti: Nėr kioj mūsių ištempyc Dnr. paiš- tempyti visa išnaikinti: Jap jaii nėr mūsių — paištempytos Dnr. tichti, -sta, -o (sl.) tilti: nu-tichti nutilti: Jai negiedoj, jaii nucicho Psl. tiėšytis, -ijasi, -ijosi (sl.) guostis: Aš ciėšijuos savuém mergūtom Psl. pasi-tiéSyti pasiguosti: Aš vis tep jom pasiciėšiju Psl. patilifanavoti patelefonuoti: Ana patilifanavoj un žūmės un pirmo atūžo (ir etū- žo) Psl. timofėjauka sf. (1) žr. timofeika: MoZa timofėjauka tį būvus Psl. tisnindinéti, -ėja, -ėjo (hibr.) plg. tisnyti. ap-tisnindinėti prispausti: Kap sudzirba visūs sienoliūs, jūoj apcisnindzinėja Dnr. an-tisnyti priveržti: Lin pėdų ranika, klioni uncisnija uiikrutniu ir abbraūko Bbr. ap-tisnyti 1. apspaudyti: Padaro krjZy un pirmosios bundėlės, nu pirštais ap- cisnija Psl. 2. paslėgti: Pamakais apcisnija, kad unduėj linus ažimt, kad nebiit be undenio Psl. raz-tisnyti prispausti, sutraiškyti: Pelė inilanda, tep jų rascisnija slūstas Psl. 200 tūleras (sv.) sm. (1) žr. taleris: Anas jaū un toleri pardovoj. Télerai krduta, po šimti piūkiosdėšimc tolerų aktūras Bbr. torfas sm. (1) žr. torpas: Iš torfo brikietūs dirba Psl. trotyti, -ija, -ijo (sl.) prarasti: Insidioma aždzirba, neinsidioma, tep ir savū pi- nigų névercia adgal, trécija Psl. až-trūčyti užnuodyti: Vynas ažtrūčytas būvo, ir mėsa Psl. tulmačyti, -ija, -ijo (sl.) aiškinti: Aš tadū jau lietūviškai jiep kldusiuos ir itep aš jai tulmūčiju, tulmūčiju Psl, turbūcija (sv.) sf. (1) rūpestis, gaišatis: Itai reikia turbūcijos man, siūsc kurakai Psl. tvarūkas sm. (2) žr. atvarogas: Kai pazdūro tvarékas ustas, ir tadū klynėlin išlaja Psl. uddbnas,-a (sl.) adj. (4) patogus, geras: Cia gi udobnas daiktas, godnas Bbr. udūšlyvas, -a (sl.) adj. (4) dusulingas: Udūšlyvas arklijs Psl. ūksusas (sl.) sm. (1) plg. acatas: Daf ūksuso prilaja Bbr. uražeinas, -a (sl.) adj. (4) vešlus, stambus: Dziėdai uraZeiniis būvo, sveiki kap niėmčai dzideli, stori Bbr. uspravi (sl.) adv. tvarkinga, teisinga: Niėko nerūdo (bloga), visa uspravi būvo Dnr. ūstickas,-a adj. (3°) žr. ūstas: Labai graži, rudzicka, ūscicka (barzda), nu jdu- nas Psl. ustupoti, -oja, -ojo (sl.) nusileisti: Vilki kab būsta, tai ohé neustupoja Bbr. pėr-ūtarindinėti kartoti: Any paskui mani ūtarija pėrūtarindzinėja kiekkart Psl, ūtarytis refl. žr. ūtaryti: Žtaigi skūska ūtarijasi tokia Bbr. ūtarti, -ia, -ė plg. ūtaryti: Tep ūtara Ūtara abūdu su tūoj žmogum Psl. uzdrius (sl.) sm. (2) raštas: Asnava drobinė būs, ir liš uzérus būs iš vilnos Psl. valiska (sv.) sf. (2) lagaminas: Jam valiskų reikia nunėšč kurakai kap sédnavi- jasi tį kokiahi vagonan, a kur Bbr. varanaūskasai, -6ji, (sl.) adj. emph. (4) Varenavo: O dar žintas kadū atvažuos tas su mašinū varanaiskasai Psl. pa-varizyti paburti: Aną jos atūj pavarūžyc Dnr. vartavėti, -6ja, -ėjo (sl.) budėti, saugoti: Vartavėjo, kad neriūkt kas Bbr. pa-vartavoti pasaugoti: Tūvo nebéda, aš inlįsiū, tu liš mani pavartavési Psl. večerinka (sl.) sf. (2) vakaronė: Oi večerinka cionai būvo Psl. vėjalka (sl.) sf. (1) blakstiena: Blakscinés ar vėjalkos vientara Gud. vendiavéti, -6ja, -6jo Zr. vinčiavoti | refl.: Nu ir any tį Vysniavan nuvaždu ven- čavocis Psl. su-venčiavoti suvinčiavoti: Nesuvenčavoci kap skacyna gyvėna Psl. veraplinas (sv.) sm. (2) araplanas: Veraplūnai nakciū skraido Psl. vesčlija (rt.) sf. (1) žr. veselia: Mes šiėmet Vilniun gi vot prieš vesėlijų važinie- jom mašinū savū Psl. vyjanas (sl.) sm. (1) ganykla: Ničkali per ti vijjany nepėreiti: pimpė sprosta un galvés griina Psl. 14, Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 201 vikrus (sl.) sm. (2) verpetas: Kad plaukai sūkasi, tep sūkom vikrus galvėj Psl. viastis (sl.) sf. (2) valdžia: Pdonuosa gi visa vlūstis būvo Bbr. vopna (sl.) sf. (4) kalkės: Tvora vopnū pabdlcinta Psl. atsi-vdžyti išdrįsti: Aš neatsivoZiju jop ūŪtaryc Lz. vožnas, -a (sl.) adj. svarbus: Any mdn nu tep itai vožni tuoki žmonės Psl. zūd (sl.) adv. plg. atgal: Rčėkia (arkliui): tprū zūd, ir tįsia ažvacion Psl. zajaulenia (sl.) sf. (2) pareiškimas: Sūko, kap pats padudt zajaulėnių Psl. zapūsas (sl.) sm. (2) atsarga: Nėr zapdso prigatūvyta Psl. zarplata (sl.) sf. (2) atlyginimas: Anas palūčija zarplūtų Psl. zūvadku (sl.) adv. šuoliais: Iš keturij kojų bėga, zavatku, zūvatku bėga Psl. zbonas sm. (2) 2. širšių kūlys: Širšos zbony kap pridirba, parūšiji — kūndasi Psl. zbuvėtis (sl.) scom. (4) susenėlis: Sena merga jail zbuviecis Psl. zdochterti, -ia, -ė (hibr.) nusprogti, pastipti: Ir zdochteré anas (vilkas) daikti Psl, zdzškotis, -ojasi, -ojosi plg. zdzėkavotis: Oi dnas iž mani zdzėkojasi Psl. zemlianka (sl.) sf. (1) rūsys, žeminė: Sūnūs padūrė zemliankų bul'bas pilc Dnr. zginyti, -ija, -ijo(sl.) žūti: PragaiSo, nėra liš pora obuolditiy, zginijo, visa zginijo Bbr. zladi&jus (sl.) sm. (2) piktadarys: Anas vogė, zladiéjus, vagis būvo Psl. žnakūmas, -a (sl.) adj. (4) pažįstamas: O kapgi itai tau znakama itoj dėktorka Psl. zoslona sf. (2) žr. zoslonka: Zoslona aždiūke pėčų Psl. zovūdas (sl.) sm. (2) veislė, paveldėjimas: Tep pdcia dzideli būvo žmonės, tep ne visi, zovūdas kokis Bbr. zvaliėti,-iėja, -iėjo žr. zvalyti. pa-zvaliéti leisti, nedrausti: Lietūviškai ūtaryt nepazvaliojo Bbr. zvančlis sm. (2) Zvangutis, barškutis: Zvanėliai duga pievosa Psl. pa-zvanyti paskambinti: Skaloj pazvūnija, kad susriūkt vaikai Dar. žagūnskasai, -oji adj. emph. (4) žr. žagunskas: Nėgaliu kalbčt jau tep lietūviš- kai, kap miisis belarūskasai nu žagūnskasai, tep Psl. žalūdkas (sl.) sm. (2) skrandis: Žalūtkas sopėj, atsisūkė doktorai, jau neliėčis Psl. žandamėras (sv.) sm. (2) žr. žandorius: Mūs vūrė iš Laziiny žandamėrų, Gude- nionysai sugdu gyvų, Zandamery aZrifiko Psl. 7andorius (sv.) sm. (2) žandaras: Al ' brat, sveikaz Zandérus, dzidelis, sveikas, riebus Psl. | žydaūskasai, -ėji (sl.) adj. (4) žydiškas: Žydaūskasai (liežuvis) su niemcū nesu- veido Psl. žirmūnskasai, -ėji smob. adj. emph. (4) žr. žirmūniškis: Svdtaz dau žirmūnska- sai Psl. žirnūs, -i (sl.) adj. (4) riebus, trąšus: Cidn žirni žūmė Bbr. 202 živytis 2. refl. misti: Ana turėjo živytis, o nieko nebūvo Bbr. žuravina (sl.) sf. (2) plg. spalgenas: Žuravynų tū prirankam ir žuravynų pricis- nijam, ir vėrdi kisėlių Bbr. A. BUAVIUPUC, V. IILSATPAVCKAC AOTIOJIHEHHE K ,,CJIOBAPIO JIA3YHCKOTO IOBOPA“ Pe3iome B crarbe npuBogsTes cnosa Jlazykekoro roBopa (c/c Bakmrrsi um. Jlaanymsi, UsbeBcknii p-H I'ponnenckoit 061. BCCP), koTopsie aBTOpaMH GkbDIH cobpanbl B 1983 —1988 rr. u He BOmUIH B „CxnoBaps JIazyrckoro roBopa“ (1985 r.). B BBoaHBIX NpUMEYaHHAX aeTCA KpaTkas TDAMMATH- HeCkas xa paKTEpHCTHKA MPHBOAUMOM JIEKCHKH, YIOMHHAETCS, YTO B Havane XX B. Ha TEPPHTOPHH rOBOpa MO-JIMTOBCKH TOBODHJIH elle NIpHOJIH3HTEJILHO 6000 venosek, B HACTOAIIEE BPEMS — JIHIID HECKOJIBKO CTapHKOB. Cobpannas jiekchka (C HIUTIOCTPATHBHBIMH NIDEeJUIOKXEHHAMH) COCTOMT M3 ABYX yacrteii. B NepBOH YaCTH NPHBOAATCA CJIOBA C JINTOBCKHMH KODHSMM, a TaKxe CTapblie 3aMMCTBOBaHHS H MEXIyHapOIHbIE CJIOBA, KOTOPbIC YIOTPEOAAIOTCS B CHCTEME TOBODa, Kak H B INTOBCKOM nHTepa- TYPHOM si3bike. BO BTOpoH YacTH YKA3bLIBAIOTCA HeJaBHHE HJIH COBEPIICHHO HOBBIE 32HMCTBOBA- HUA H THODMH/IbI. 14%