Šaltinių šnektos tekstai
Full text
LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993)
PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS
Elena GRINAVECKIENE
ŠALTINIŲ ŠNEKTOS TEKSTAI
Pateikiami Šalčininkų raj. Dievčniškių apyl. Šaltinių kaimo vietinės
lietuvių šnektos su dabartiniu kasdieniu gyvenimu susiję nerišlūs tarminiai
tekstai, fonetine tranksripcija! mano užrašyti 1990 m. liepos mėn. 2-14 d.
kraštotyrinės ekspedicijos metu iš čia gimusių ir augusių gyventojų Jadvygos
Staniulienės (g. 1921 m.), Tamio Staniūlio (g. 1920 m.) ir kt.
Ši lietuvių dzūkų šnekta, kuria kalba septynios to kaimo lietuvių senbuvių
šeimos, yra periferinė ir turi labai aktyvių kontaktų su slavų — baltarusių,
lenkų, rusų — kalbų vietinėmis atmainomis. Daugiausia dėl savaiminio šio
krašto baltarusėjimo praeityje, taip pat dėl carų Rusijos bei dėl Sovietų Sąjungos
vykdytos nutautinimo politikos, dabartiniu metu čia vartojama lietuvių kalba
yra netekusi savo socialinio prestižo, galima sakyti, išstumta iš viešojo
gyvenimo ir tapusi dažniausiai tik šeimos, namų kalba. Tačiau jos visa kalbinė
sistema, kaip ir sąmoningai palaikoma lietuviškumo dvasia, yra savarankiška,
gyva, lanksti, išraiškinga. Visa tai geriausiai matyti iš čia pateikiamų tekstų.
Apie 74% čia duodamos leksikos yra grynai lietuviška, turinti daug retų
archainių elementų, daugeliu atvejų kitur mūsų tarmėse plačiau nesutinkamų,
neretai jose neturimų ar iki šiol neužfiksuotų. Gausūs šio kaimo lietuviški
smulkieji vietų vardai — baž'nic'aviet'ė" "Bažnyčiavietė', dz'irv'že'le's
"Dirvelės", g'erv'išk'is ‘Gerviskis', krašč'in'is ldūkas "Kraštinis laukas", ki‘dra -
'Kūdra', lap'ė1'u' kalnas ‘Lapeliy kalnas’, marg'elūkai 'Margelukai',
pul'k'ino' kalnas Pulkino kalnas', s£'dz'imo's ‘Sédimosios’, su.ntak'is
‘Santakis’ ir kt. — nėra patyrę jokio slavinimo. Su šnektai visomis būdingomis
fonetinėmis ir darybinėmis ypatybėmis neretai jie yra gyvai vartojami ir
vietinių baltarusių.
1 Tekstai pateikiami iš esmės tokia pat fonetine transkri ija kaip ir leidinio "Lietuvių kalbos
tarmės. Chrestomatija". V., 1970. P. 10-14, tik vienas kitas kas čia kiek su prastintas, skiriasi.
Išsk tvirtapradžių dvi arsių į, u+l,m,n,rir ui pirmojo dėmens, pa re rap tariame kaip
pusilgio (plg. ankstesnius šių šnektų užraš Stina pr igam’f.n’s’'u — Ch 356, ), Zyméji
tašku raidės dešinėje žemai (: p'i.Inas, dii.l’k’és, ap’eri.ic), kitų dvi ų ir dvibalsių (jie šnektoje il
visada) atskirų dėmenų gumas, nepavykus jo tiksliai nustatyti, nežymimas (: pom am,
taukūoc'i). Priebalsių prieš priesakinius balsius pės minkštumas nežymimas, us aiškiai
minkštus J, p (: žv'irbl'is, pap'jov'ė, šal'c'is). Po kietųjų r, z balsis i ir dvibalsis je po r, §, z šnektoje
užpakalinami silpnai ir į m (4) nevirsta (: rifikc’, kazis, kuriej, šienas, kazfen'ė). Menkai užpakalinama
ir ipo § « s(: išišlav'ė). Priebalsio n prieš k, g užpakalėjimą rodo raidės pailginta kilpelė (: d'ing'a
"dengia", lagk'ic'is'lingiuotis').
134
’
Vietiniai senbuviai lietuviai vertina ir brangina tėvų kalbą, moka senųjų
lietuvių dainų ir jas dainuoja, tačiau savo lietuviškumu nė kiek prieš
kitakalbius nesididžiuoja ir dėl to nė kiek su jais nekonfliktuoja. Ryšys su mūsų
bendrine kalba daugiausia yra televizorius, kurį čia beveik kiekvienas turi, ir
per lankančius vaikus, atvykstančius tėvams padėti iš kitų Lietuvos vietų.
Žmonės čia mažaraščiai, baigę daugiausiai vieną dvi lenkiškas pradžios
mokyklos klases, lietuviškų laikraščių (ir lenkiškų) čia beveik neskaito. Kaime
nėra mokyklinio amžiaus vaikų, taigi ir mokyklos. Nuo 1990 m. į šio kaimo
išmirusių Žmonių sodybas keliasi ir aplinkinių vietų lietuviai, kurie, be kita
ko, turi ir tikslą atidaryti čia lietuvišką mokyklą.
Gyvendami pramaišiui su vietiniais subaltarusėjusiaisiais, visi lietuviai yra
gerai išmokę vietinę baltarusių šnektą ir ja paprastai bendrauja su visais
slaviškai kalbančiaisiais, tarp jų ir su rusiškai kalbančiais šių vietų valdžios
atstovais. Bendravimas baltarusių kalba čia suformavo stichinę lietuvių-
baltarusių dvikalbystę: vietiniai lietuviai laisvai kalba baltarusiškai, dainuoja
jų dainas ir niekuo nuo jų nesiskiria (pastebėta tik, kad jie mažiau geria,
tvarkingesni, teisingesni). Neretai į savo lietuvių kalbą, nejausdami kokio
nepatogumo, jie lengvai įterpia grynai baltarusiškas, net nesulietuvintas
atskirų žodžių formas, pvz., n'echėj ‘tegu’, pasvdjemu ‘savaip’, pra'ma “stačiai,
tiesiai’, za'ra 'tuojau', dachodz’ic’ 'rūpi' ir kt., nors apskritai, mūsų
apskaičiavimu, šioje lietuvių šnektoje slaviškos kilmės žodžių esama apie
18,596, o vertalų iš baltarusių kalbos — apie 7,596. Senieji vietiniai lietuviai
moka ir lenkiškai. Lenkų kalbą daugiausiai jie vartoja melsdamiesi, kalbėdami
poterius ir atlikdami kitas katalikų religines apeigas.
Nežiūrint į tai, kad Šaltinių lietuvių šnekta iš seno yra baltarusių apsuptyje
ir aktyviai svetimų kalbų gožiama, mūsų pateikiamieji iš ausies užrašytieji
tekstai akivaizdžiai rodo, kad jos šaknys dar tebėra gyvos, o pamatai tvirti,
tiksliai atspindi dabartinius pagrindinius jos fonetikos, akcentologijos,
morfologijos, sintaksės, leksikos, semantikos, frazeologijos bruožus, šio krašto
žmonių buitį praeityje bei dabar ir išryškina tolimesnes šios šnektos raidos
tendencijas.
Remiantis nenuosekliu bendrinės kalbos dvigarsių am, an, em, en vertimu
um, un, im, in (pvz., b'indz'ina "benzinas", d'igg'a ‘dengia’, dugksc’is "stogas",
apzgufido® ‘nusigando’, bruįjktas ‘branktas’, kam’ifickameni "kur", Ii.ngas
langas“, grindz'imas ‘grendymas, kluono asla’, kumpas ‘kampas’,
p'eč'ad'iškst'ė' “krosnies dangtis’, lunta ‘lenta’, p'igk'el'i ‘penkeri’, praslufk’a
‘uZsilenkia’, unddūščė“ įmušti“, ugk'išė“ ‘ikisti’, tupk’®sn’is ‘tankesnis’,
supū.nc'o'c' ‘supancioti’, bet: agksc’i "anksti", bams’é'c’ ‘bamséti’, dangūs,
lafida ‘lenda’, ragko's, tamsu, pusaiitaru’ ‘pusantry’, swzgamZdZ’iji.
‘susiglamZg, neiSsiklojéje (apie linus), vandūoj ‘vanduo’, skambūt'ai
‘skambaliukai’ ir kt.) šnekta yra pereiginé tarp rytų ir vakarų dzūkų ( dar plg.
J. Lipskienė ir A. Vidugiris. Dieveniškių tarmė // Lietuvių kalbos gramatinė
sandara. V., 1967. P. 187).
135
Pateikiamuosiuose tekstuose ypač vertingas šnektoje gyvai vartojamas
senosios lietuvių leksikos klodas, kitur iki šiol negirdėtas ar nežinomas. Štai
vokiečiams pavadinti čia pirmą kartą lietuvių gyvojoje kalboje užrašyti senieji
terminai vod'k'is ‘vokietis’, vo'k'ė' ‘vokiet¢’ (pvz., and's tévas vo'k’is | o' mo
ma ar v6'k’é' | n’eZndf), kurių giminaitė Wokia ‘niemcy’ iki šiol tebuvo
žinoma vien iš senųjų raštų ( J. Bretkūno, M. Daukšos ir kt.). Niekur iki šiol dar
negirdėtas ir grynai lietuviškas daiktavardis sūlstis, čia gyvai vartojamas
reikšme ‘sultys’ (: ko'pūstu' ddūg sū.I'sc'ies) ir ‘strymas’ (: broT'ien'ė'
sū.I'sc'i' nOo'g m'ėsd's p'il'a ma daržai). Būdvardžio pietūmiškis ‘piety,
pietinis" (: p'ietūm'išk'is p'ienas šul'ni) gimtinė — turbūt taip pat Šaltinių
apylinkės. Gretimoje lietuvių šnektoje apie Armoniškes turimas visai retas
būdvardis pietūmis "pietinis" (LKŽ IX 933) yra neabejotinas pietūmiškis tėvas.
Pirmą kartą į lietuvių kalbos žodyną dabar pateko ir čia vartojamas lietuviškos
darybos žodis viralai ‘darZovés’ (: ito's 20°le's daržusa pre’ viral’ duga;
v'iralai šiė m’&'tai prasc'i : Vi'tūs n'el'ijo' iš pava'sar'o'), taip pat įnagininkiniai
laiko prieveiksmiai kokigjdien “kurią dieną' (: ko'k'ūojdz'ien v'ištu' paso’
dz’inai), tąjdien ‘ta dieng’ (: tūojdz'ien c'ibul'as so'dz'inam kab gel'č'us),
tuojkaft ‘ta kartą' (: tuojkaft aš aps'ifg'i. buvdū) ir kt.
Dėmesio verti ir kiti čia pirmą kartą užrašyti lietuviški (ar lietuviškos
kilmės) žodžiai, nuo dabar patekę į mūsų gimtosios kalbos leksikos lobyną,
pvz., bakan'ėl'is “taukinė', brazdz'agka-brazdžianka "plokštainis', kraujū'
k'epsn'ė' “valgis iš kepto kraujo“, krimsl'tikas (-krimsliūkas ar kremsliūkas?)
‘kremzlinis uodegos galiukas’, lagk'i'c'is ‘lankstytis, linguotis’, pasauji ‘po
saują“, prieše' ‘prieSakys’, rusuc’is ‘rieSutas’, suzgamždž'ie' ‘neiSsiklojéti’,
sv’irsn’a ‘svirtis’ ir kt. ;
Čia užrašyta ir nemažai gyvai vartojamų, kitur mūsų kalboje retai
pasitaikančių žodžių, pvz., g'eluon'ė' ‘geluonis’, išru'g'ė's ‘iSrugos’, juost'ele'-
tas ‘juostuotas, dryZuotas’, m'erg'i'št'ė' "mergaitė", pakdrtuvai "pakabai; uZlos’,
pa'kuralas ‘prakurai’, (nu)šI'ū'c' “(nu)krypti’, raižūkai “randai ant karvės ragy’
(rdiZas šia reikšme tebuvo žinomas tik iš senųjų raštų — LKZ IX 92),
sm'il'g'in'ė' ‘smilkinys’ (pastarasis iki šiol težinomas iš senųjų raštų
nekirčiuotas), swsc'ipc' ‘suausti (apie taukus)’, še'kai “viksvos' (greičiausiai), Su’
nai ‘Sen’, t'i'na, tinu’ ‘ten’, vizd’éc’ ‘ieSkoti’ (ypač vertinga atematinė jo
esamojo laiko forma v’éima ‘ieSko’, pvz., k'itas v'čima m’é'sé's kuf pre’
kaul’dko’). Gausūs ir šiai grupei priskirtini kartotinés formos, bet nekartotinés
reikšmės veiksmažodžiai su priesaga -dinéti, pvz., ižb'ė'gdz'in'ė'c' "išbėgti,
išskristi“, pan'eždž'in'ė'c' "nunešti", pašo'gdzinė'c' "pašokti", priprazdz'in'ė'c'
‘prisipratinti, priprasti“, swgul’dz’in’éc’ ‘uZgulti’, suriggdz'in'ė'c' “sujungti,
surišti“, swslaik“'indz'in'ė'c/ ‘susilaikyti’, swsto dz’in’é'c’ ‘sustoti’, und’é'dz’i-
n'€Ėc' dėti", v'ezdz'inė c'is "veistis" ir kt.
Palyginti gerai tekstuose atstovaujama šnektos gyva senoji terminija, pvz.,
klasc’i'c’ ‘brukti’, klasc’i‘tuv’é’ bruktuvé’, m’enc’a ‘pustyklé’, swmenc’tioc’
136
‘papustyti’, Zaudz’ikle’ šaudyklė“, šafkšnas ‘sniego pluta, iSlaikanti ja
vaikščiojantį“, v'ėc'i klė" "vėtyklė', v'efpst'ė' ‘girny šerdis', v'ilké'danc’is
juodasis paršiukų dantis“, v’i.pk3na ‘balZienas’ ir kt.
Iš teksty ryškėja ir iki šiol siauriau žinomos, konkrečios, specializuotos kai
kurių šnektos žodžių reikšmės, pvz., gūdas ‘nekilmingas vietinis gyventojas,
užmiršęs lietuviškai, nutautęs lietuvis", gusta “vieta, kur paukštis deda",
Izdas 'vieta, kur paukštis peri’, jaun'ik'is “jaunas (mėnuo), jaun'ikl'is
jaunasis', rietuv'“ė' 'nepjautų malkų krūva', sc'irta ‘sukapoty malkų
tvarkingai sukrauta kupeta', pap’il’c pautūs “sukrauti kaiušinius po višta
perinimui’, vd'šc'is (taukam) ‘atsidalinti (taukams)' ir kt.
Tekstuose išryškėja daug kitų semantinių dialektizmų, mažai girdėtų
kitoms mūsų šnektoms, pvz., kansomodlka ‘lehorny veislės višta', p'iktas
‘iSvirksGias’ (: p'ikta audzimo' šal'is), p'irštas.'siūlo šaka; Zagrés dalis, ant
kurios užmaunamas noragas; šakės raZas’, ža garas ‘Saka; atžala; šluotos ražas'
ir kt. Ypač daug semantinių dialektizmų esama šnektos priešdėliniuose
veiksmažodžiuose. Štai veiksmažodžiai su priešdėliu un- turi ir priešdėliams į-
(: unddūšč“ įmušti"), at- (: unšd'kc ‘atSokti’) būdingas reikšmes, o priešdėlis at-
teikia veiksmažodžiams ir iš- (: atn'eš'd'c' "išnešioti'), nu- (: attrdukc’ ‘nupjauti’)
reikšmes; veiksmažodžių priešdėlis ap- kartais vartojamas ir priešdėlio per-
reikšme (: apšv'ičsc' ‘perSviesti’); priešdėlis in- neretai čia vartojamas ir
priešdėlių at- (: inlaizdz’in’éc’ 'atleisti"), ap- (: insitkc’ ‘apvynioti’) reikšmėmis,
o priešdėlis iš(si)- — ir„priešdėlių nu(si)- (: is'imi'šč/ 'nusimyžti'), pri- (:
išlaksc'i'c' ‘prilakstyti’), pa- (: iZdv’ésc’ ‘padvésti’) reikšmes. Priešdėlis nu-
teikia veiksmažodžiams ir už- reikšmę (: nud'erč'c' 'užderėti'), priešdėlis pa-
— ir kai kurias priešdėlių at- (: pašal'dz'i'c' 'atšaldyti"), iš- (: pag’ifisc’ "išgirsti"),
nu- (: passūkc' ‘nusisukti’), su- (: pan'ešd'c' ‘sunesioti’) reikšmes, priešdėlis pra-
— ir tam tikras priešdėlio iš-(: pravari'c' ‘iSvaryti’) reikšmes; priešdėlis pri- —
ir priešdėlių pa- (: prisū'dz'i'c“ ‘pasidyti’), su- (: prišal'c“ 'sušalti"), už- (: pri-
g'i.mc' 'užgimti') kai kurias reikšmes, o priešdėlis sw- — ir nu- (: susto'c’
‘nusistoti’), j- (; sup’il’c’ įpilti"), pri- (: surišč“ "pririšti"), už- (: swsal'dz’ic’
‘uz3aldyti’) reikšmes ir pan.
Tekstuose randama leksiniy dialektizmų, šnektoje susiformavusių kitokia
reikšme negu bk. Štai priesagos -uma vediniai čia dažniausiai Žymi ne
abstraktus (plg. LGK I 311-312), o konkrečiai daiktiškai pasireiškiančius
objektus, pvz., č'urštuma ‘tir3Giai’, ilguma ‘ilgis’, dre gnuma drėgmė".
Priesagos -ickas, -d vediniai skirtingai nuo bk. čia ne mažybinės reikšmės (plg.
LKG I 580), pvz., s'adrickas ‘siauras’, žul'ickas "pilkas", plo n'ickas plonas".
Priesagų -inis, -ė ir -iškis, -ė vediniai iš senelių ir tėvų vardų turi patroniminės
priklausomybės reikšmę ir atstoja Čia menkai paplitusias žmonių pavardes,
pvz., mac'ičk'in'o' tam'išk'o' fal'fka “Tomo (Staniulio), Motiejaus sūnaus, brolis
Feliksas“, €epūk'in'o: fV'iks'išk'o: marcd's mo'tka "Felikso (Staniulio), Stepono
sūnaus, marčios motina’ ir kt. Pastaroji šnektos ypatybė iki šiol plačiau
neminima ir negirdėta. Tai gana svarbus leksinių dialektizmų archaizmas.
137
Dialektizmų, atsiradusių leksikalizuojantis fonematiniams „šnektos
elementams, tekstuose irgi esama. Tai daugiausiai šnektai ne visai įprasti
įvairūs dabartiniais laikais į ją atėję svetimžodžiai ar kokie reliktiniai jos
fonetizmai, pvz., &ino's (« šynos) “žiomenų ryk3tés’, eksp'irinas ‘aspirinas’, a's-
ma ‘astma’, katara'ka ‘katarakta’, skarvada 'keptuvė", karla'ckas I karlo kas
‘kolorado vabalas’, calafa'nas ‘celofaninis maišelis“, c'il“iv“izo'r'us ‘echoskopas’,
tūl'is ‘tiulis’, taip pat g’el'¢’us («delcius) ‘deldia’, g'ura ‘gira’, gražavirba ,
‘grauZavirba, tokia žuvelė“, purkšč'imai ‘aerozolis’, č'urštuma 'tirščiai", is“iž'0'-
v'ėT'is ‘iSsiZiojélis’, skrafidz’us ‘skrandis’ ir kt. ; Prie
Iš šnektos naujai vartojamų žodžių rasime daintioto ju’ "dainininką ;
dujin‘igku’, m'išku', kaimu“, cTogin’i’ ‘tingini’, k'aušu" "kiaušinį" ir kt.
Snektos gyvybingumą, jos išraiškingumą rodo čia užfiksuoti frazeologizmai,
pvz., sukti ūodegą "išsisukinėti' (: vaikai sūka viod'egu" | n'esa ko), pribyréti
iš dangafis "gauti už dyka’ (: iZ daggdtls n'ičkam n'eprib'i're'j), patrinti nosį
‘sugédyti’ (: aš atnėš'u kv'itu' ir patrins’u nors'i' tau) ir kt. Tekstai atspindi ir
šio krašto kai kuriuos etnografizmus. Iš jų ypač minėtini kitur retų žaidimų
pavadinimai gūžtą šokti “gūžinėti' (: pašd'ks'im gū'štu": viiendm ažriša ak'is ir
gaudo“, k'ici b'ė'ga), lenton šokti ‘toks žaidimas" (: m'efgo's swsrifik’i. eina
lunton 36'kc). Gūžta šiuo atveju galėtų reikšti ir 'išsiskėtėlį pasišiaušusį
gaudytoją' ir turbūt sietina su šnektos gūžti tūpti paleidus sparnus (apie
vištą)".
kai kurių šnektos ar gretimų apylinkių vietovardžių dabartinės
daugiskaitos formos tekstuose vartojamos pramafSiui su senesnėmis (ir
lietuviškesnėmis) vienaskaitinėmis, pvz., šal'čn'i'kai, bet šal“čn'i'k'"i, eišišk'ė's,
bet eišišk'ė'n, dz'iev'e'n'išk'ė's, bet dz'iev'e'n'išk'ė'n, taip pat tik gal'š'a,
gal'š'o's šalia lenkų Holszany.
Tekstai rodo, kad šnektoje gerai išlaikytas daiktavardžių dviskaitos
galininkas (: du spirguc'ū, pautū, arkl'u, dzv'i k'aulų, žu's'i, dal'g'i, tel'i'č'i),
kad čia vartojamos senosios pašalio einamojo vietininko formos (: kalnd p
namo'p), jog šalia įprastinių liepiamosios nuosakos formų su -k- turimos ir jos
formos be -k-(: did.i ‘duok’, ei ‘eik’, duod'it ‘duokit’), kurios kartu su dalelyte
te- reiškia ir geidžiamąją nuosaką (: teei sv'eikas, t'ebii.i), kad veiksmažodžiai
lyti, sulasti, pasvésti, svilti, be savo pagrindinių reikšmių, turi ir priežastinę ar
parūpinamąją reikšmę (: audz'imu" in Vietdtis temp’a kat I'it = lydytųsi; ko’
sula'šo'= sulašina vaistus, susw'ly; 26'le's pdašv'i'ssto's = pašventintos; k'aūly'
svėlam= svilinam šiaudais, sv'ildam'i = svilindami ražo'dz'inam; kap
k'aūlu' nūsv'elam = nusvilinam, plaunam) ir kt.
Šnektoje be, jokio reikšmės skirtumo gretimai vartojami tiek prielinksniai
až, aZu 'už', tiek ir veiksmažodžiai su šiais priešdėliais (: až ravū' p'ievžė'le's |
ažu p'iev'žl'u' litikas; ašp'i.lta vand'en'u k'e'I'as ir druskū ažupi.lta lašun'ai;
v'ė'*žo" vuod'ega as’istk’i. ifig’i &pac’u’ ir pu'kdc'ai ažusisūk'i.). Tai, galimas
daiktas, rodytų, jog nė vieno iš jų vartojimas čia dar nenusistovėjęs.
Iš įdomesnių sintaksinių konstrukcijų minėtinas net ketveriopas lyginimo
reiškimas, pvz., jd'nas vi'rrasn'is až d'nu'; g'ėrv'ė' mažičsn'ė' né'g bacė'no;;
138
žvirbl'is dz'id'e'snis kap skragždūtė; varna dz'id'e'sn'ė' šarko's.
Paskutinioji konstrukcija — aiškus slavizmas.
Šnektos akcentologinė sistema, apskritai imant, išsilaikiusi gerai, tačiau
pastebėta, kad sporadiškai kartais čia pasakoma ir gru'dūs, kaulūs, sto'rūs,
bro'kus, pl'ezo'kus, sm'eto'na, a'sma, katarika, skl'erdza ir pan., tik tokie
atvejai reti.
Tekstuose pateikta šnektos vietų vardų, žmonių pavardžių ir pravardžių,
karvių vardų.
Prie tekstų abėcėlės tvarka pateikiamas kirčiuotų, į bendrinę kalbą
transponuotų šnektos žodžių (savų ir skolinių; pastarųjų skliausteliuose
nurodoma ir kilmė), kurių nėra "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (Vilnius,
1972) ar kurių reikšmės, kartais ir formos skiriasi nuo šio žodyno nurodytųjų,
žodynėlis. Tekstuose prie pirmą kartą pavartoto tokio žodžio dešinėje pusėje
viršuje rašoma Žvaigždutė. Kai žodis tekstuose pasitaiko keletą kartų, kai jis
yra už keleto sakinių, dažniausiai kitame kontekste, žvaigždutė rašoma iš
naujo. Jungiant Zodynélyje giminiškus žodžius į lizdą, bendroji jų dalis,kaip
įprasta šio pobūdžio darbuose, atskiriama statmenu brūkšneliu.
Šaltinių šnektos tekstai — pirmas toks palyginti gausus, sakytume, beveik
izoliuotos gyvosios lietuvių šnektos kalbinių (taip pat istorinių ir etnografinių)
ypatybių lobynas, duodantis apypilnį jos kalbos struktūros ir žmonių buities
vaizdą.
Tekstai
subudaū* ir g'irdz'ū | kū" V'iftūs š'n'i'p'a* || aš klaus'u paz g'id'i'tto'ju'" ||
saugo'k'is nuzgli's'c’ ir susn'ervū0c'* || susc'aud'ė'jau* ir negal'ū suslaik'i'c' ||
ar eina I'i€tus || Vietai c'ičj man’ n'esv'eika || ar V'ietaūs | ar sn'iego' bus Il kap
Vija* sv'iet'i* | c'a saūsa || ri'c'ikšč'is* ar p'ietūmišk'is* p'ienas || aš n'end'r'u
teb daūk priringdz'i'c'* || pasta't'ė" naūju" kri'žu' || &'nas* būvo" nušl'ūv'i.* II
papldcino® k'elu" || 3'tina* p'ieskas* | tvora II ra'g/is ir n'ėskub'i | ir
v'isc'iek mū's'am* amžui n'ės's'eka* dz'i.rp'c' | v'isa* da'rom n'e tėp | kap
reik'a || anksc'i v'erša'vo's'i karv'ė' | is'ilaid'i. || šul'n'in* inlaid'au | palaikom
ir adia®dam* Il anksc'i v'erša'v'e's'i karvūk'ė' | n'elabai dz'id'ele" | p'ieno'
ma'ža || tais kaftais da'v'ė' nusp'ifkc' kamb'ikormo"* || kas Ė'mė' | m'e's n'ė II
kump'i stėv'i andna || nuvažavaū paci paz dūkru* || pamiršo: kalbu: |
pū.nc'o'jas'i* 2o'dz’ai || Vietūv'iškai kalbam ir v'isc'iek supū.nc'o'jam*
Vietūv'išku'* kalbu" || žiū.ntas Vietuv'i's* || supū.nc'o'jam karv'i' ir arkl’i || aš
| rag'i | galvėju ap'ie ti ir ap'ie tū' || tvart'i n'ičkas n'ėvo'g'a* || gail'i ga
n'avo's | šičnauna* | p'jauna | kur pakrašč'ai | ir Si€nduna c'ik tam kaftui ||
in* nakc’is padūOdz'i | o" c'a p'erdz'ien || at'e'j k'aūlu" aškalbė'c'* || nog
ižgu'sc'u'* méku aškalbė'e' g'erei* || ir n'egal'i suslaik’i'c || dz'i.rbom
139
b'ev'ėik dė'vanai* || karn'istu'* prip'il'a* | part'i's'a* namo" ir p'ėrlaidz'in'ė
ja* || atvazuOdz’in’éja* ma'šunu ir atv'eždž'in'ėja* kap tū.msu b'indz'ino's* ||
kap* tures b'indz'inos | tai ir ma'šunu' pastais'is || aš tur'ū atn'ešd'e'* bafzdu’
dzv'i savšit'es | tadū skutiOs || man’ n'ešp'ė'c'ija* barzda ll reik'a ažru'k'i'c'*
| privūčka* || a'n'i's* paprastai* kalbėjo“ | kap* attek’éjau* || reik'a bū'c'
kap sv'ec'usa || pažža'n'ijo“* vaikai | mac'ūc'u0sa s'ė'd'ėj* Vietuv'i's* ir
mok'ino“ pal'ičtūv'iškai* || iūg'i* bažn'i'€u' einam || mūma* atrdė'do' tas pac II
daf* nuv'ėjjo'* k'itap | spaudz'a || šaim'in/i'k'ė"* n'ieko'* | kap* n'ebū'davo'
žo'le's | prisp'jauna | parenka* parenka || ana* karv'i' šarra || ričtuv'ė's*
paprid'ė'to's* malko's || ana p'i'ksta | kat mo'k'i'tė'ja* n‘edii®da malkoss |
suv'isai* s'ena | kam gi jai reik'a || paz dūkru'* n'epabū'do'* | n'ėskuba
važuūOc' || kū' galė'ttai | pad'č'ttai || in* va'karo“ dusulTs jima || būvo“ man’
b'jaurū dz'ienu' || būvo' vefbni'¥a* || kū" tam'išk'ai* v'ire* valgic ||
bro1'i's* d'ejūOja || kap* sus'ifkc' | tai greit | o" kap pastaisi'i'c' | n'ė'ra t'eb*
greit || kap paZistat® | jū'su' val'a || kap* v'i'nas būvo" pasl'ik'i. | ir laid'ė' II
pask'el'a* ir laido“ | dz'idz'aus'a b'ė'da || ir nūv'eda ga'n'avo'n | aš jaū
pagul'u || d’eb’es’ai ma'to's | to'j pūse'j stė'v'i ir sté'vi ir n'ėl'ija* || n'edūOk
dz'i'v'e n'ičkam s'ifke' | kat v'is'i bū't sv'eik'i || na'kc'i" c'i'l'ai grabul'avaū*
vaistū“ | kat n’epamaidii‘t* n'ičkam m'iegė'' || pa'gal* mi€gu’ ana*
n'esskū.ndz'a || išg'i* m'iežūs n'enorėjjau laisc' || su trim p'ifštais* dro'pčai* ||
jaū prazd'ėdz'inėja* Zu'd’é'c bul'bos* || pask'els* ir Zole's || Sie m'e'tai
mažai so'dz'inom bū.l'bu' || tru'šū" | n'ieko" daug'aū n'ėp'il'am* || p'irma kat
sušūc'in'i bū.l'bas | tai rasp'iVin'ėja* | gardz'o's | o' daf* ¢i'la ir cia |
susm'e'g'i.* || ito'j* ažusv'edz'in'ė'ja* artsūz'iju* || anūrk'ė" prilauže:* || visa
sku'ra* panulufido* || marfi'nas* baltas || dūkre's* mé-3a p'ifko" | man' atv'č'
Zu. būvo' || b'išk'i'* tur'ū priskūt'i. p'ik'o' || gal' ir b'išk'i" nutrduk’é* || ir
m'e'dz'u'* priskusta || b'it'ū"* smala* || pra'bavo'jau* g'ėrc' || v'išto's gurkl'i's
p'i.lnas || man’ kap suslaik'indz'in'ėja* v'idur'ai | man’ g'i'n'ė"* rieb'ai kat
n'eva'lg'ittau | reik'a g'i.nc'is* norg* Vigū' | no'g kvardbu* | reik'a k'in-
tė'd || kap“ pavafkstam ir krifitam ir pagul'im || man’ in* kr'u'cin'ė's* sugro'-
ja* | suprakaitūOju || pre“ klū'no" šieno“ pavertau || kap sūsuk'ė' v'ėjas |
išajaū in* sdule's | ir suslaik'ė'* vėjas || kat* iš nami | tai paslaikai* kiek |
o' kat in ladūko' ir nepaslaikai || tebū.i* sv'eikas || mūr's'is* Suva | c'ik to'k'is
p'iktas || anaz* gi lanc'ugū* prikab'i.ntas* až* ka'klo" iž apac'ū'* || Kit’
šūn'i's po' k'iežmūs | po' ačlaimūs* la'ksto" || mū's'is in* sa* ačlaimo' || aš
n'ežnaū | ku dzi.rpc' || gal’ ir ku'stūr' || žū'ro" | to'k'is labai gudrūs || calafa'-
nan* suk'išų. atv'eža kaulūs || a'nas jau ir šn'i'p'a* || per ūTi'č'u"* | jéigu
sv'e'cimu' pag/ifdo“* | v'isc'iek jaū a'nas urrf* || dasl'i'tés* | tra“ška ir lanc'ti'
gas || kat pagričb'i.* | kaZufi kū dari‘t || aš jau žū'rau | kat n'eatrū'kt* ||
pakv'iec'i* | ackranda* | ac'isė'da* ir sė'dz'i* | ir lauk'a | ko’ priridu I
garū'jja | garais* išseido'“* || tam'ien'ė' ture'j p'iktu' an'ittu' || jaū kaziškai*
paval'g'i. Il kazien'ė: p'e'n'i paršal'ūs || faViks'ien'ė: sprag'elais* ir daf* kūl'a ||
fal'iks’isk’ai* su vand'en'u sumuzdZ’in’éja* gri.ndz'i'mu' || bo'V'išk'ai* krauna
140
a'v'ižas || bo''ien'ė' k'e'pa || kalvišk'ai* v'i'rai n'eas'imdo'* || kalv'išk'ė's
mort eres nujimdz’in’éja* sH p’jautuvais ja'vu'* || *Sdvarc'ien'ė' pra'še' ko'šers |
o' m'®s jau laižom bl'ū'du'* | jau ko'še's n'ė'ra || 3dvarc'išk'ai* para iz
bazn’i'¢o's || jom'iefn'ė" go'gko'sa* gūl'i m'irus | o" jo'n'išk'ai* būvo“ ac'igūlu.
I p'etrien'ė iš p'a2č'o" trauk'a grik'in'i' būzu'* || p'etrišk'ai* nė'ri m'ė'sdrs |
būvo" maistra* ir maistrien'ė'* | o" v'isi — tai maistrišk'ai* || stal'ierus* ir
stal'ifriefn'ė'* su vaikais — stal’irisk’ai* || kalvara'c'in'i'kas* ku“ karvalatūs*
dz'i.rba || karvalac'ien'ė** ir vaikai karvalč'c'išk'ai* || kal'v'i's* Viep'a c'e'tai*
n'e'šč" košes || puodūku' n'edz'id'el'i" unstatdn* ko'še's p'arčun |
ufim’et’au* lašunūku' ku'sn'žTi: || aš sakaū | aš n'en'e'šu | ba* bro'Vien'ė'*
pasak'is | kad né'ru suv'e's'c’* | kat šurdz'i'tu's'i || suv'ezdz'in'€'c'* aš n’ené'-
ru || su tū'j puOd'el'ū gri'žo" | in* V'ežanko's* pasta't'ė" | sa'ko' | jau n'ereik'a
II marci būvo" iša'ji. || su c'etū* gan'i'davo' karr'v'i" | v'ienu' n‘ed’élu*
v'iena | k'itu' | k'ita || kap* namuėsa | tai da" bišk'i"* | o* kap paga'no' | tai
sk pri¢inom* | tai daržas n'enurav'ė'tta || aš išėkstu* ir karv'es pr'ijimu* |
n'epad'eda || luggvai prag'i'v'č'no' | dv'ejis m'etūs prabūvo' |I| dūkre** gi’
VE&no' si mūm'im* || no'rėjors'i jai gri'šč" || trecina* ž'e*m'ė's | trac'a dal'a
valako' | luggva Z'&m’é || tT sto'v'ėjom?* | o" ca pastitém Kitap Il ir
vafgo' | ir darbo" || mé3a n'ėsk'iše" labai | md'mu'* ram'ino“* || ture'j k'ae'-
tr'as* dukrds* || v'iena mire’ nYergū | k'ita | kap* ištek'ėj II ji.nkstai būvo"
blo'g'i ll ėjo" | nuzgundo' || prabac'išk'ėn primc'uo0sna* at'e'j || ir klūOnas
ma* tėvo" | kaz'ul’6pka — p'iev'ele || to'j pusis* laūko' — kraščin'is ladūkas
| or c'a dz’ifvos || kuf se'dz'im* — se'dz'imo's | o' ti" ku'sn'eT'is laūko" ir
s'užul'kėle'* — šla'p'a ir bala* p'er v'iduri' || o: c'a būvo" pievele's ir
kr'in'i'€'a* | daf* so'žalku'* padare | žuvū' prildid’é ir žuv'is gaudo“ ||
laūkas ažu* p'ievė'u'ir ravai | p'i®va || vari's'imé's* ravūOsna II o" ti" až
ravū' | jaū laūkas marg'ai m'iškū ažlaista* || dz'irv'e'le's marg'elūkai —
laūkas || bažn'i'c'a'v'iet'ė" — laūkas II pul'k'ino' kalnas | lap’®1'u’ kalnas —
la'p'és vedési* || ti" lazdz'i'nas a'uga | ti" sū.ntak'is | ti vitelu ir
riečšutū' buvo || dar jaū mažai II krin'i'C'ė'le:'* ažu* mė'dz'o"* — kūdra || iva-
n'iško's — b'ė'ga iš apac'ū'* vandū0j | to'k'is šaltas || dz'i"v'en'išk'u" ba'lo's |
ūpė' gauja ir v'isa* || vaziOju dz'i'v'e'n'išk'ėn || paukštės* lūpa* | jėda va:
nagas || v'isdė'k'u'" ji'ra — ir maz | ir dz'id'el't" || va'nagas žulas* | dz'ūbas*
pra'stas* | praslugk'a* ki'sn’i | drask'i'c' kap* g'er'aū paūkšt'i | kap“
pazgauna || jieškė'ja* k'irm'ė'l'ū" g'en'i's | kduk’é* ažuk'imša* ka'm'inus |
mazidsn’é až va'mu’ || varna žula* || vairūc'išk'is (varūc'išk'is) — v'ieta pre:
ba'lai* || tadū g'ėrv'išk'is || ti jai daug'aū ba'lo's || pre: m'iE€st'e''o" m'iškūc'is
fsrma vadz'inas'i || būvo' latikas aso'dz'ino'* m'edz'ū* || pė'ra žunksn'ū* ir
šul'n'i's* || g'ėrv'u' ragėjau su jilgais snapais | jilgais kaklais | g'ėrv'ė's ko-
jo's ji.lgo's | dz'ubas* jilgas | in* aukšt'ė'sn'u'* kéju’ b'išk'i'* | kap* kur
baltū'*' pluksn’@l'u* ma‘to's n'edaūg | o" t'eb* Zula* I g'ervūc'is* kap
kačkūc'is* || g'ėrv'ė's kū'čaras* || g'en'i's to'k'is n'elabai dz'id'el'is | sé-dz’i*
prikl'ūv'i.* pre: m'č'dz'agos* ir dz'ub'čė'na* || jaū dz'ūba* džerkėo'čus* |.
141
džetk'a* in* Vietaūs || to'k'is kap ic'iej* indirkai* bace'nai* aukštū'* kė'ju" |
nuk'ifto“ topėdl'u' ir nukapėjjo'* v'iršū'n'i" | ir pada're' | kat sūkt zdu Il ir
jaū adb’e'gdzin’€jo* | p'er v'ė'lai padare: || adb'égo* | pasė'dz'i* pase'dz’i
ir n'ieko: Il ak’é'c’as d'ėdavo* m’edz’ag’in’®s* || ū'tarku'* g'ird'ėjau | kap
in* g'erū' m'č'tu" | tai išm'eta paūtu'* | kap in sugk’@sn’u* | tai pul'ūku'* |
ka'čko's* ifg'i pul'tikai || kap mažūkai ir varnu' pul'ūkai || šarka laksto" ir
visa* || žv'irbl'ait mažūkai | bame* luggafi ir pab'ė'ga* | mažuck'* || man’
tai dažnai bams'i žv'irbl'ai || žv'irbl'is Zul'ickas* | palšas* || a'ni's* v'isadū
pap'il'a* | pala's'ina kur || ir n'ieko' n'eda'ro || varno's c'ik g'č'r'a pautūs* |
k'aušus* || skragždūt'ė's* in Vietaūs pre Z&'m’'é's la'k'a | žem'ickai* ižb'ė'
gdz'in'ėja* || kap žiema | ano's* b'ijo' šal'c'u" ir la'k'a | kur n'éra drė'g-
numd's* || kat se'dė'tai b'e da'rbo' | sv'eikas bu'tai || Zolin"u’ vaistū' g'er'ū ir
n'epad'eda || kdl’ sula'šo'* | sušm'lū || praeicin’é* va'sara būvo" šalta II
špokai — ratai jū' ma'tors || jiemu* da'rom l'izdis skri'n'elas* || a"n'i"s* ju0dz"i
| mažesn'i varnos || šuva mažesn'is až* kati’ || jo'nas v'i'rasn'is* o'nd's II
g'ėrv'ė' mažičsn'ė: no'g* bace'no'* || kab bū.l'bo's* nūd'er'a* | būna ir
dz’id’elti | o" t'ėp—mažū.l'ko's* || va'l'g'i'rk vakari'kšč'o's m'é'sd's || pašlūoji
| pavalai ir tvarka || kab* b'išk'i'* šal'c'aū pazda'rre" | šal'čn'i'"k'i prisra'še II
stan'ul'ai — pavard'ū' daūk | mac'ičk'in'is* stan'ūl'is | čepūk'in'is* |
tam'išk'is* — v'is stan'ūl'ai || o paskuic’in’is*—ma* brol'i's* — tam’isk’o
fal'ka || tai v'is po'* tievdm | po’ dz'ižčdam* vadz'ina || panum’ire’* jaū daūg
| gaidz'i's st’epd nas g'iedėj po" n'ibašn'ikui* Vietūv'iškai c'ielu'* na'ke'i' ||
tarpūp'ė'dz'ai klu'n'i iš v'iefno" šė'no" | iš k'ito’ šdė'no" || krdunam arv'ižas
v'i'naū | Kitafi šienu" | trac'aū m'iežūs || stajokai* albo* tri's | al'bo' du
laiko" klū'ūnu" || p'er v'iduri® gri.ndz'i'mas || in* gri.ndz'i'mo' invažavai su
arkl'u | al'bo" t'ėp va'ikšč'or'e' || moli's* razm'ifksta* su vand'en'u | ir
kvajini* kalatkū* sumuzdZ'in’éja* gri.ndz'i'mu' || kap* p'jauna p'jautuvais ja'-
vu'* | rišalu'** dar'ro" iš tū" pac'ū' Saudi’ || rišalu' pad'eda in ž'e*m'ė's ir dė'da
in rišalo' ir suriždž'in'ėja* || pan'eždž'in'ė'ja* paė'm'i. až* rišalo“ I igg/i*
buOža'le's* sku'rū* suriša* kd'tu" ir spra'g'elas* || dzv'iju* kūl'a | v'i'nas
stūkt'erna* ir k'itas || sukrac'i* | kat iš v'idaūs ižgrū't* ko'k'is grū'das ir mec
I p'ėdus krauni Vi'g'ai | gražei | tū.8k'ai | kad daug'aū unl'isst* || nét po'
dugksc'ū* || kreiku* dutksc'o" v'ėjas sugadz'ino" || kra'klo's* | ku' laiko"
dugksc'i" || k'iek jilgumd's* klū'no" | c'iek stajd'ku'* || lo'ttom apmuždž'in'ė:-
jam* || kū'''i kra'c'a || po" dunkse'ū || atdlaidz'is | šal'c'is prapūole' | jau
šul'caū* || galafi gri.ndz'i'mo" sūstum'am tū0z gru'dūs || ir sė'das'i žmo'gūs ir
véciklu* meta priešais savi pre'k* v'ėju" || ack'irei* m'ė'k'i'na* krifita | o'
p'i.rmas rušis* — toli unšo'ksta* grū'das | k'itas ru'šūs atcha'dai* |
azddz'ai* || m'iežu' ū'sai papais'i'c' reik'a || sužer'a* | apl'igk apšlūoja ir pla'-
ka* iš eilės ifig’i* ti" || ir tadū v'Ėtto' || b'ieralin'ė' dūOna | d'ė'da bū.l'bu“* |
pil'a* m'ėk'inu'* | ir itai* b'ė'ralas || dūOdavo“ ir v'ištom bė'ralo' | Cik
daugaū mė'k'i'nu'" jimdavo" || p'elūdn'i'k'i* sup'il'a* mė'k'i'nu" || p'elūdn'i'-
142
kas sukaltas iš luntū' || ir būna dz'id'e'sn'is grudam — arūOdas || luntom
apkala kap* skrin'u'" ir prid‘ifig’a || maišusa n'esto'vė'davo' | praė'da ir maišūs
| ir grū'dus išlaidz'a ples || pro" ti" lū.ndz'o'ja ir pacūkai* || v'iena p'ele'
gūl'i iždv'ėsi.* || p'e'les ažė'd'i.* to purkd¥imu* n'edv'ėssta* | n'eprizg'er'a
suv'isai* || kat slastūs dari'davo' | dzv’i lantas sūd'eda | šakal'ūku' pada‘ro’ ||
kap suwjudz’ina | ir pruspaudz'a || ma'nas* padiri. slastūs is s'ičtku'* ||
lazdz'ukl dratiku* pakabina | tūOs la'šun'us patrauk'a || pl'aukšt ir
n'eižb'ėks—dšaūk pagaud'ė** p'el'ū" || kamard'sa in sklė'po'* pada'ri. būvo“
arūOdus || kap* assv’edé* tū' pacūku'* | tū' p'el'ūr || pele" oi greita —
vuOd'eg'it'ė' jilga | kas jū' pagaūs || pacūkas pada'bnas* igg'i p'e'lw' | c'ik
snūk'is dz'id'e'sn'is | sté'ras* | lo'p'i'tė's* suv'isai* k'itė'n'iškors ||
p'irc'is — budugk’é1is* — padaro“ palo'tas* iš puš'ū' to'k'ū" sto'rū.I'ku'*
| kad galė't sto'v'ėc' || tadū iš akm'enū' sūverc'a* kré'sn’i* | molais*
aplibdo ir kira jilgai | k&1 akm'enai n'epriši'la* | kdY n'eč'i.rška ||
akmenai dzf'idz'ūl'ai — pasp’jaudo’ | ar irska || Vinū" prikrac'a* p'i.lnu'
piifc’i | ir k'iekv'ienas saugoja | kat n'easidėkt* || dz'ū'sta p'erna'kc' |
anksc'i mo't'eres eina p'irc'in m'i.nc' || v'irai n'emi.ndo"* || v'iena mé-teris*
pagauna* glė'b'i" inti’ ir dal'in'ėja pasauji* | k'iekv'ienai ack'irdz'inėja* ||
Vinūs ku'l'ais paruša* dz'idz'ūl'ais | m'i'n'ėja* skaic'ūOja | tris ku'l'ūs tūri
sulduZu'c’ p'er dz'i®nu || kab dz'i.rba | t'ėp ir dz'i.rbasi* || kat laisva* | eitau
darZafi | ko'k'ū' žd'lu' ištrauktau || laiko“ reik'a atldisc’* || bro'1'ien'ė"* sutu'
s'is* in lub’ mano’ c'ibul'as* || praeic'in'i'* va'saru' ana* laužo" tvo'ras ir tT
s'a* c'ibul'as || k'i®kv’i®nus* m'etūs pas jū' n'ebūvo" c'ibūl'u' | o" daf* g'ir'as*
| kap* nud'erė'j* mano’ c'ibūl'o's || ir lambū'* būvo: || toki’d's géros II
v'isc'ičk gaila | apratavd'c* reik'ėj || vista para'j apniOdz’ita | pajūOdavi. ||
n'ičko' nesak'aū || varin'ėju iš aviz v'ištas || d'il'gi'ndm* ažaugi.* bro'-
Vien'ė'z* daržai || para'j suzgū'žu.* viSto's m'ėsin'ės || dzvi savaites
prastump'ė'* prašlaist'ė'* | v'i'ras ir aškapo'j* || kansomėlka* — balta v'išta II
a'no's* labai šūstro's* | paūtai* bal'c'i || paz dūkrur'* buvaū || parvažarv'i. Zi-
rau — to'k'ais pl'ė'cais* n'i'ksta ma* bū.lbo's* || žo'lė' auga | bū.l'bo's
n'ėjuda || prussapna'vo' ma an'itta ir sa'ko" | ku' I'on’a p'il'a* sū.l'sc'i"* nog
m’é'sd's ifig/i* jū'si'* daržu' || aš rasak'aū* po’ kaimu: | suslaik’é’* 'on’a po
to“ Il ir po’ nū'* dz'i®nai n'epasak’dfi | c’ik mat'aū || nechdj* dz'ievas
rasrifigdo’* || |
ddz'inu'* razdzin’éjas* | jau pagaudo'* vis || pė'ru" mat'aū —
pazdraipst'i.* gulėj || ir v&l' nusram'ina* || kas pagauna ir aždūs'ina* ||
urdén’i‘kas* pašv'i'stas pie* žo'lin'i' | ku žo'las šv'inc'a || pašv'i'sto's ||
drabnūkai* v'irSufi rasklo'dz'in'ė'jja* lapūkai || aš iš* va'l'o's li.ndz’aunu* |
teb* greit aš n'egal'ū || n'esušū'la v'efšus tarp jo'no" ir m'ikė'lo" || bū.l'bu'*
tur'ū paršam || m'ė'sd's pastat'aū* in* ga'zo'* || prisū'd'au* ir ui'ešau* | kur
bū.l'bo's || bū'na šul'n'iūn* || t'ėb b'et* kam'iū aprišu || babū.l'ka* labai m'čė'na
| or jau d'ev'i'nazd'e'šumt padaido'* (Il pas'eido'*) II aukl'inau* savas k'aulas
I no'g* žmo'n'ū' g'ird'ėjau | jėigu vuOd'ega karv'ė's žam'aū k'e'l'u" t'emp'a*
143
krimsl'ūkas* | tadū laido'si jilgai | n'ėdg'i igg'i* elu || sc'imburas*
vuOd'egėd's im* p'ec'ū'* auksc'aū || jéigu bū'na g'elsvo' purvo'* aus'isa | v'idūj
aus'ū' | tai sm'etdn’igga* | o" jéigu šva'r'o's | tai saū'ko" n'ė'ra sm'etd'no's* ||
raižūkai* in ragū' | tai skaič'ūoja | p'i.rmas raižūkas tri's m'e'tai | o" paskū*
jau k'iek raižūku' | c'iek m'e'tu' || marga | pral'ieska* | k'erša — tai* karv'u'
vardai || ir dz'iedūkas* | ir t'ievai t'ėp vadz'ino' || ža'gru' tai mat'aū iš mažū'
dz'ienū“ || aš pac'i v'ir'ausa* | ir bilbas* so'dz'inaū | ir plu'gavė'jau* |
dzirvénas ir akmen'i'Fa* || kap palaid'au plū'gu' | td'z dzefnos* k'e'l'as
viršun ir do'v'ija* plū'gu' || o" aš jū" spaudz'u | prispause' n'egal'ū || in*
laūko' krė'sn'is* akm'enū' || tii kré'sn’u daūg ir dzidzūle's || būvo" paišvė'-
žu.* tai in padmuréuku* | tai t'i kuf | tai pra'ma* paišrigko'* ir kro'snū-
k'ė's* jau šv'iežo's n'eraskraudz'in'ėjo'* n'iekas || ladz'iné* ddz'ina* plo'
nūt'ė' | bl'ižga* kap la'das || storūle'* ddz'ina kap* marga | kap plū'ksnom*
ko'k'om | kap paūkštėss* || tai vadz'inom marga || še'kai* — arkl'am p'jė'
vém | buina* žo'lė“* | laidz'a sté'ras kasas* | ba'loj* kupsc'ūkais* auga ||
p'jautuvu p’jo'vém || kūpstai* | n'el'i'gu to'sa ba'lo'sa* || ddz'ina lafida | gūl'i
| m'iegei susūki.* || pajieskéjam* to'k'6" pagal'ūko'* ir b'išk'i“* rask'ė't'ėm* ir
prispaudz'am | ėddz/'inu'* inm'i'gam* | ifisukam* ir pafn'ešam namė' II ir c'a
tur'ū ažm'etk'i.* || sa'ko' | labai g'erei* nd'g saūso' sd'pul'o'* || n'ežnaū | kap
padabari'kšč€'u* pasak'i'c' || sté'ras* kakl'ūkas | būt'el'in c'ilpo" ddz'ina* |
pie* g'/ė'ri'mu' aš niko’ n'ežnėjau || jau būt'el'in ddz'ina gal’ apsl'ūd'i.* |
ragi | ko'k'a storil’ka* || ana paspuc'a* | vajėzus | ko'k'a ana stora |
apsl'ū'sta* | kap* jilgai laikai ddz'inu' būt'el'in || daf* n'es'jaūc'a* ddz'inu" ||
d'il'g/i'nūr* priaug'i. || mes slo'b'i* | n'ėr kam vaikšč'o'c'* || dv'e'jetas
vaikū' ir 'nas* s'enam nam'ė | ar rag'ėjai | g'elsvas na'mas būvo" tūšč'as ||
an'i's turė'j ke'tv'ertu' vaikū' || atvažu0dz'in'ėja* Sunai* | prižu'rin'ėja* jūOs
I viena pas'ugėji* | k'etv'eri m'e'tai || aimtru' pag’émd’é* || tep* man’
pas'&jo* pasak'i'c' || at'ė'jo" laikas g'ėmdz/'i'c'* | g'ėmdo" vaikūs || parSiQjas’i
k'aūle* | o" karv'ė' t'el'ūOjas'i | jierūOjasi av'čė"le* | kum'el'ū'jas'i kumė'le" |
k'aūle' kra'k'as'i | karv'ė' pask'eldz'in'ėja* ifigi versus | kum'@le — ifig'i
kūm'el'us || gaidz'i's v'ištu" ta'p’ija* (|| m'i.ndo“*) || gusta | kur pautūs* (ll
k'aušus*) dė'da | o' kap so'dz'ina* | si’ko | lNizdu' reik’a padari'c' |
pap’ilc’* k'aušai ll ir c'i"'k'ickai* sūžer'a* Vizdam || kas kam'in* | bačk'ė'le'n*
| al’bo* ko'šukan* sukrė'v'i. Vizdu' || kat pu'čkūt'ė's* iš šal'ičs* išsido'* |
gaidz'ai || aš pap'il'u | n'ežu're'ji.* | ir g/eraū bū'na kap rigkc'i*
mes m'eit'ėl'ūku' ižgra'žunom* | kūm'el'us gra'žuna* || kap*
pal'iškma* su paūtais* t'X'k'is || ir karv'ė'mu reikal'i.ggas v'efšus* || mū'su'
k'itap ažusukta* kalba ||
mūrs'i* gri'bai — surav'ičško's* raud6'nos | g'eltė'nos | balto's II barav'i'-
kai paprasc'i | galva kap parason'ūkas* || barav'i'kai | k'išk'abarav'i'k'ai*
kartu's | m'ėl'inūoja k'išk'abarav'i'k'is || c'ikrū" barav'i'ku' apac’a balta
al'bo* žal'avė'ta* || beržagri'b'is* al'bo I'epši's || ko'k'is dz'id'el'is išauga ||
rasplūk'i.* kap lV'epšir's || praeic'in'i'** s'ekma'dz'ien'i" g'iedė'j || man s'e:k'ė's'i
144
labai gaidz'ai || kuričj k'aušai* šviesu's | n'eprijimc'i* || išv'ėrdz'i | v'ištom
strūp'in'i* || v'išta sé'dz’i* igg/i ga'lu' | kd vistelai p'ere:s'is* || jaūc'as'i*
tuk tuk tuk | lauk'i | kadū praskals || v'išta n'eger'ei* se'dz'i* | k'aušai šal'i"*
| sušaldo** v'ist'@lai pais is'ilupa* || o: kad reik'a lūpe' | ir kraūju'
pralaidz'a* || b'išk'i'* pralukštenai* | kap n'edaūg'i.* | ir nieko" || v'išt'el'ūs
šultai kam'iū* laik'i'c | kap clk n'edūšna* || v'ištėln'n'i'kė'** vadz'éja
v'išt'el'us || paZu'ré's'u | ar g'erai ku'rinas || žū.rn'u'* g'i ma'nas* né'ri || aš
n'eb'ijaū kalbū' || kaprisai* Zmé'n'é's || pre" Vietūv'u: g’i'v’é'na žu'dauka* ||
nu Zunoma — kdim’iSkas žmo'gūs || ko'd'ė'' ana* iš kaimo" ir v'isūs
Viežuv'ūs* mé'ka || mo'terimu* sa'ko" padabari'kšč'u* || nd'g vaikū' kalbu“
prad'ėjom laužu'e'is* lietūv'iškai || ir marci Vietūv'ė“ || ju" ma Zucku* mo'-
ma* pal'iko' || pri.prazdz'in'ė'jo'* ir ana* || al'e* v'is Vietūv'iškai kap prad'edu
| n'esuslaikaū || a'nas* Vietuv'i's* | al'e* sc'ipr'ai* dar Vietuv'i's | mus’6-
m'erai* raudo'n'i ir bal'ci | kruOpukém* || makav'i'kas* sc'iprickas* | gra'-
Zuckas* | dz'id'el'i n'eauga | kap išv'ėrdz'i | sl'idūs || rudūško's* — ju’
daug'aus'a v'isadū bū'na | cičlu'* kė'šuku'* pririgksi ju’ v'ienū' || kazl'ékai
slidus | reik'a aplupc’* | bal'c'ickas* pazda'ro' | o' kap išvėrdz'i |
sl'idz'ickas* || 1'ietaūs reik'a || Vietūs I'i'c’ prad'ėj || v'išč?"'ūk'ė's* in ko'tūko'
ū'žvalka* | kur'éj* g'elton'e'sn'ė" | kur'ė'j bal'tesn’é || z'el'an'anko's* —
to's skan'o's | reik'a lūpe' || puodz'el'an'anko's* Zmlo's* | ko'tūkai
gel'sviesni || rudūško's is'il'ugk'i.* | rūdo's rūdo's | n'et raudėmnors | ifg'i
gardūs gri'bas || gribūkai to'k'i n'edz'ick'i* ir jiiOs žal'ai* kap m'efk'a || pu
ko'c'ai* šv'ies'ai žulavdra'i* | ažussūk'i.* | n'et to'k'i kap v'ilno'n'ė'* | Sufigri-
b'ais vadzinam katrū' n'epažū'stam || einū | ké'ju nūk'ertu* ir einū || n'end'ru
ssto'dz'i n'ė'c'* || n'edūOs'u | v'isc'ičk n'epad'eda || m'inuta* ši" | m'inuta
ti" || žužmo's suv'isai* arc'i | p'ink'i ar šašu K'ilomatrai* || iž galvė's bira*
pl'ūsn'o's* || v'iena pl'usn'a || p'ilna galva pl'ūsn'u' || tamp'i'k'is | važūOk II
an’i's* n'end'-ri as'imdz'i'c* | suk’el’6'c’* reik'a || rū'p'esc'is ir rū'p'esc'is —
ru'p'esc'i.0gas* žmo'gūs pac n'ežsino: | kd: b'ijė'e' | ko drab'ė'c' | praskal't'ė
Vis kuf || iž dangaūs n'iekam n'eprib'irėj* || galu m'éno* gausi p'igk’is
rubl'ūs ir g'i'-v'ėnk || k'č'tv'eris m'etūs s'irgo' ga'lvu | pripažino" | ku
sklerdza* | išeina | I'i’k tai žo'lė's eina | sugru'Zina namo: || prism ino
ana pre'g* jai || plaūc'u' ra'g'is būvo" s'ilpnū' s'ilpnū' || gadz'ino's’i plaūc'ai II
man' pripažų'-sta katara'ku'* || aš itu0j* mataū ir n'emataū || daf* v'ienu
mataū || ap'erū.ic* n'edūOs'u || itu0j mataū ir a'datu" iūsv'er'u || aptrauk'ė'*
vienu || 6'ras k'eic'as'i | Vietūs || se'd'ė'j* se'd’éj agurkai | o' dar* išaugo" ||
jaū Suva supraiita | kū aš jus pal'igdaū* || agurkai su m'edumi labai gardū II i
ra d'e-v'in'i dantai* ir kas* savo" v'ietu' turi | n'esusc'ikdz'in'ėja* || dar
mažai k'ieno' ko'k'i* dantai || unpil’k* žū.rn'u' | kad razv’ift* || klaus'u paz
v'ienu' | sa'ko' n'e mūss'is* || vista palša* | rus'ka* kat'ė: || vévelis bli
nūs Žurn'infūs k'ėbdavo' | g'i.rno'sa sumala | gra'žu's geltė'n'i gleltén’i Il ta
šlu“ padd'ro’ sk'i'scaū ir pribrigksta* || uūp'il'a* p’i®no | av'ef'sc' k'itu' šė'nu" |
ir bl'i'nas || skarin'is | droė'b'ė' išausta ir ižbalc'inta ir klė'ja po’ bli'nais || aš
145
kadū ateidavau | klduzdavo' | kas ca ir I'i'bdavo’ važū0e' namé'p II kab g'i
jū's sapnuojat | kad aš sv'eika || išma'sto" audz'imo'* galūs ir išeido* skarin'is
|| reik’a skarin'is išmase'i'c' || kap išaudz'i | bal'c'ina | tampo" po" žO'lur | in*
Vietaūs temp’a* | kat Vi'tt* || tadū atp'jauna* || skarin'is su g'é’lI'i't'ém kap*
sk'iVūk'ėm išsido'* | pan'ešė'-jau* v'isūs | n'etur'ū || aprumb'ija* |
ažrumb'ija* | ir skarin'is || kas n‘emé-ka masc'i'c* | sūp'ina kap ka'su' | kap
kas'i't'i" || mazgūc'i" ažm'ezga* ir lūpa vaikūs | guūdz'ina vaikūs | ar nėri
skarin'o' || kap* tu suru'ktai || kat taū v'e'l'inas* ji || o" kat tav'i v'e'l'inas II o"
kat juz ga'las* pajimt || b'išk'i"* patump'aū* žo'lė's | n'eskub'ėjau | parajaū II
šurdz'is ma* skūb'ai, al'e* v'iend'dai musa | kap paz jaunu' | skubavėt'tai* ||
anksc'i tū.msu ||
straublé'* — laiskas spalvétas | vand'en'i" trauk'a || tadū bus l'i€tatis II
m'ėli'na* | žal'a | g'eltė'na — tri's rū'šu's kvd'rbu'* | trijū" kvorrbu: II
rug'in'ė' g'ura* tai būvo" p'i.rmas g'ė'rimas || val'g'ėm g'urd's | ažg'ėre'* da'-
v'ėm || k'ėbdavom in* la'pu' pl'ezd'kus* || ištic'inam bū.l'bas* su lup'i'nom |
suru'ginam bro'k'ėl'u'* || b'išk'i'* bū.l'bu sutrinam* | m'i.ltu' šatravė'tu'*
m'iežun'u' al’bo* grik'in'u' || in Viže's | in luntd's ir šūse'* p&¢un | ir k'&'pa
in kl'ev'in'u' la'pu' || sumala sutrina latūško's* mo'l'in'/ė's agūOnu" su kirv'ū |
k'itv'o" p'i.nc'u || ažv'ėrdam* vand'en'o' | ačaldom | ličtno'* vand'en'o'
ažp'il'am* in agūOnu' ir tep pada'rom | kad bū't gardū || po' du sp'irguc'ū ar
pav'ieni* | si'vu' suval'g'ei ir v'isa* || ir taukai n'ėd b'ėga daf* Il o“ kat
anksc'aū | kat* taukū' ig va'l'ai || mū's'is* Suva mū.rza | būvo“ rūdz'ikas |
iždv'ė'so'* || n'esupras'i tu’ vardū' || ir žmėd'g'iškais vadzina šūn'i“ || &nas*
n'emėksta | kat v'is'i la'ksto" | o' anas n'egal'i || prigu'že" šuva in k'etur'ū'
| ir aš ji' až* karklo" ir pririš'au* || gū'ža v'išta || p'ičtūs kū" padarei | to
suval'g'ei | buzd's* ko'k'd's || grik'in'i" | m'iežėm'i" būzu' su p'ičnu mri'lė'-
jom* ll bl'ekdnu* inlaidz'i* šul'n'in* su p'ienu || sm’etd'na* sal'dz'i ir ru'-
kš'č'i || kap* kas sku'p'aūr* p'ieno' tūri | tai ir masl’ogkas* valgo" | varšk'i
da'ro" || sv'ieža"sn'ė"* | sv'ieža sm'eto'na | pastoė'v'i | prirū'ksta* | v'isc'iek
sm'eto'na || boika* ir kri'žd'kas* || kap mušu | s'v'iestas suv'eina | ka'man*
susrenka | suskamūoja* ir išrenk'i* šaukštu | iSplaun’i pė'ru* vand’enti ||
brazdz'anka* | ji k'ep'ėm pūoOd'i ar bl'ėkoj* | gardz'i || v'el'i'kėm
kv'iec'in'i" p'i'ra"gu" k'epam || sk’efdz’am k'aūlu' || trumpū mažū p'eil'ū
n'epask'ers'i || n'edi®dam vakari ė'se' | kad žarno's būt tušt'e'sn'ė's | kap
sv'ela* || pargrov'ė*' pagov’i.* | šurdz'in ir greit || v'ienas nė | reik'a g'i
padėc' | palaik'i'c' až* kėjos || pririša | lungvai pargroė'v'ei | kraūjui palaikai
bl'ūrdu'* Il sūp'il'i* drūsko's | maišai || kraūju' pak'epam in skarvadė's* |
b'išk'i'* kv'iec'in'u" m'iltu’ | taukū' | ir gardū su dūOnu | su bl'in'ū ||
sausavd'c'i* | kap išk'epa | kab dūOna I'i'k tai pazda'ro' || tai kraujū'
k'epsn'ė:* || pada'ro“ ir vantrob'agku'* Il iš šurdz'ičs | plaūc'u' | jė'knu" ju
dz'i.rba || v'ėrdam | ufid’edam* | kat kv'ep’&t česna'ku" | 55° td | p'ip'iru'
sumaltl’ ir v'ėrdam | ir sūkam* per mašū.gku'* | ir k'emšam Zamd'sna ||
ažv'ėrdam* vand'en'i' p©d’i | ir apv'ėrdam* | kad n'ebū't žal'a || suklė'jam
146
in* ¢T'sto™* dūgno' ir primi'gam dugnū || p'jaustom ir valgom | ir
vantrob’dpko's vadz'inam || kratiju“ reik’a sūkc'* šaukštu | kad n'esuk'ėpt ||
sv'e'lam* kaūlu' || sv'ildam1i ražo'dz'inam* ir &km’en’i ar m'edz'ag'in'i'""*
ko'ki" ufid’edam* | kat n'ešustū' žarno's | kad išsidz/ittu'* garai iš v'idaūs |
kad n'ebū't d'egūr* || iškaft* kn'ū'psc'u" sv'e"lam || šaudus dė'dam | ack'ir'am
saujuki’ šaudū" ir vedz’6jam | ir svė'"lam iš kii'l'o | o" kap* n'ebū'na kilo" |
ir bla'škaz g'erei apsv'ela* || iž bla“ško" kra'c'am kali: || aukšč'i'naiku* v'erc'i
I nusv'ilom* | tai plaunam in* Vičsvu'* | b'ėt* n'es’ickt #%'m’é's | kad
vandū0j nub'ė'kt || jiskuta ir kéjas | ir visa Il kad n'esvartal'o't | pad’eda
plosku* pagal'ūku" | tT's’am* p'irk'o'n ir guldom aukšt'i'naiku || ir p'jauna
kė'jas ir apkrauna | kad n’esric’in'®t | n’esrutul’s't* || tadū p'jauna v'idur'us
I reik'a s'iekc'* vantrdbai* || nujimdo'* pa'p’ilva | p’irma nuplé3a | paklė'
ja* in* stalo" || taukus nujimdz’inéjam* | rasklo'dz’in’éjam* | kad bA3k’i**
prišalt* || tadū s'iek'a žarnas vo'n/o'n* ko'k’d'n ar n’ieké'c’on m'edzag'in'ėn*
ar kam'iūn* | ap'il'a* vand'en'u šaltu | kat taukai susc'iptu'* || jau taukai
sc'impa* | susc'ipo' || sukramt'ė' blūso's || suv'ė'd'ė" | sup’ile | sušla'po' |
sustojo“ | sukū.ndo" | susl'i'g'/ino' || taukai no'g žarnū sk'ir'as'i | vė'žas'i*
paci's || jėigu ku'davė'tas* paršas | reik'a ir p'eil'o' | o jėi riebūs | pa'ci's
sk'irias'i rankū || reik'a saugo'c'is | kad n’epaldistai šū'dus | o" tai prad’é's’i
terl'6'c’ || ažriždž'in'ėja* gėrklu' || pū'slu' p’irmul’4us’a* jišumam | jišk'el'a
pirma ir išlaidz'a m'i'žalus || vaikai n'epripuc'a | tai tévas pūc'a | žiLrn'u'
iūm'eta* | kad brazd’&tu* || reik'a ž3brai* išp'jause'i'c/ p'eil'a || an'i's*
ras'isk'irdz'inėja* || jišp'jauzdz'in'ė'ja* pal'engv'icas* iš po žabru: II jilgo's
pal'engv'ico's || kump'ai k'eturi | du pirmagalin‘ai | du ažvac'in'ai* |
ažac'in'ai* || ažac'a* || ažac'in'ai tūri daug/aū m'ė'sė's | o" p'irmagal'in'ai |
to's 16'p’eto’s* — mna'ža m'ė'sė's | kaulu" daug’dti || nugard'kaul'is* || kump'ai
| kap* sto'rasn'i | be lašun'ū' p'jauna | la'šun'us atk’ertam* | ifigi* k'e'-
tv'er'a* k'ertam | pad'edam pašal'dz'i'c'* || kap* išlaidz'a v'idurus | tadū
galvu“ atp'jaunam“* || t'i" kraūjo' bū'na daūg || d'e*dam in* sn'iegū'* | kat
kraūjas nusiplaūt* || mažū.l'kas* žarnas plondm vadz'ina | ack'i.rc' iž ga'lo"
pava'rom šū'du' | puOdūku' uūp'il'am* vandens | attrduk’am* ir
rasc'erūšujam* | v'efc'am ir vė'l' plaunam | ir k&’1 bū'na vandūoj čisstas* ||
skūtam p'eil'ūkais sl'ū'zu'* || reik'a dabė'c' | ar c'iela* | n'esupl'išu.* II
dz'idz'ū.l'ko's* Zarno's sté'ro's || reik'a taukai aprigke* | išv'erc'am ir plaunam
I p'ilvu"* rasp'jaunam* ir paskutam p'eil'ū || aš patraukdz/in'ėju* po' itai*
kalbai || kasa — kab* p'irmagal'i's stė'ras | pradz'a ž'iemo's būs šalta | o“ kab
ažac'a sto'ra | k'ita pusis* būs šalta | pava'saris šaltas || žmo'n'ū' i'ra v'isė'-
ku II po sv'ietu'* važun'ėdam'i v'isako' paklafisot | ma* v'iras k'i€k
p'ėrdari. grabū'* || ma marc’i iš rūsn'ė's || marc’s's mo'ma* vo'k'é* ar tė'vas
tic vėrk'is* | n'ežnaū kuris || rūsn'ė' iseido* m’i€st’ae1is pre’ n'č*mano" ||
eksp'irino“* n'esnd'ri g'ėrc' || ku' tévas klu'n'i daro" || m@su sū'dz'am*
n'iekd'c'o'j || sū'd'ėm | reik'a sū'dz'i'c' m'ė'su" || sk'erstuv'ės* daug'aus'a
v'ėrdam ir valgom pa'cii's || mė'su' su druskū aplaja* ačal'd'i. || vand'en'i'j
147
n'eslaiko’ || m'ė'sa suravéta* | al'e* gardz'i || m'ė'su' kadū tai k'irv'ū
pakapéjo* | n'epažiū.ndavo'* tu' madi.gku* || k'irv'/ū pakapė'ja dramnai* |
0 kab buinai sukapėjji | g'elsta | n'ebū'na tė'k'o's gardz'o's || vis reik'a &&-
so'* | sv'eika'to's || kundz'ūku'* pada‘rem ku'sn'£ Tais || sus'i'nam* | daūg
ufilanda* pu'slén || bakan’&1i* dao’ iš taukū' || kap s'end'v'iškas bakan’é-
Vis dii®no's || iš krak'enū' pauc'ičn'i'* dd'rom* || pauc'ičn'ė" sausavéta® |
ufidauzam* pšūtu'* | gardz'i | sc'ipri* | o" paskū* jau nieko | m'igkšt'ė'ja
m'igkšt'ėja ir suv'isai* n'ėk'epa || da“ n'enudz'ū'vo' kra"k'eno's no'g lū'pu" |
ir jau néri FE nicist | dt smurgl'is* | jaū k'e'c'as'i* | kat jaū d'nas
kaval'ierus | o' is'iž/6'v'ė'is* | vépla | véplavétas* | n'edak'e'p'ėT'is* |
n‘edak’®p’i.* ko'k’is | moter reik'ės papradic’ | ba* danas k'ere'pla |
k'ere'plu vadzina || apzguiid’i. buvaū | ejaū sa* kdiman || apzgundaū |
kaimas lė'b'i | o" kal'n'ūkas | laukai | o' c'a egl'inas* to'k'is aukštas |
tū.gkus | &gle's—n’epraeitai* || ir aš einū ir man’ baisū || šun'ūkas išle'k'ė" iš
egl'i'no' ir g'irdz'ū | a'n'i's* šaūk'a šun'ūko" || aš suv'isai* einū stac'om* kė'-
jom Il kéjo's padūbo'* | pazda're* kap m'edz'ag'in'ė's* || einū | šun'ūkas
sugrūržo' || išajaū n'et n'epašo'k'in'ėdamt'i* iš egl'i'no" | ac'isė'dau ir sė'dz'u |
pabūv'i.* pazda're“ blo'ga | radaū du šaptu'nū* || aškalbe'jo'* | lungv'aū
pazda‘re’ || sūsuk'ė' man’ v'isūs plaukus kaltū'nas || pas kd'žnu" v'ičnu' t'ėb
bina ll ir a'nas* nukalbė'j* no'g* kaltū'no“ || man’ ju’ nuk'ifpo" | so'p'ė'jo"
galvu“ || g'erei pazda'ro' k'iek čE'so'* II aps'ilpsnū* | apslė'pstu | ir aš
n'egal'a jaū n'ieko' || nuvažūoju in* jū“ ir aš v'ė“ dz'i.rbu kab arkl'iss II ir v'ė
teb daro's’i || at'eid'ė*" ir k'ita ažkalbeto'ja* || ir ana pac'i jaū p’érpaZuno
ma* kvara'bu'* II praeic'in'ūs* m'etūs abū pam’ire’* ir man’ pri'pu?0l'ai*
*pazdare’ || ligbn'in‘é'sa nūv'eže'| ir in c'il'ivizo'ro'* sta't'ė"| a"smu'*
pripazano’ || ir kaz zo* liga a'sma || mdZa* | kat aš paklaūs'i. | bit pasa'k'i.
Il iš n’iekur* n'ieko" ir s'ifke’ reik'a || ma* amž'una's'is* t'é'vas sismuše" ir
krito“ || aš paskrebūkas* | Vėnk'iškai p'ink'as klas'ės iSajan || Vėnk'iškai rasan
| rūšiškai raši'c' n'emod'ku || kantri'b'ė's (|| c'ierpl'i'vasc'ies*) reik'a | val'g'i'c'
m'et'aū || vaikaūm v'isa* adūOdam?* | t'eda'rai ku' || g'irtūOk'lis a"naz* būvo" |
laidč'kas* || ru'kl'i's iš puv'ė's'o"* verbd's* m'e'dz'ago's* || ma't'us kažkut ir
k'itė'k'u' || po" krik3¢i'no'm’i žmo'na jū pravar're'* || ratai gaun'i | jilgai reik'a
lauke' || m'elabai aš ifigi* sv'iestu' akvatn'i* || ragut'ė's* ragut'ėlle's iš
egl'in'ė'ss m'e'dz'ago's ar iž b'ė'ržo' || pa'važe's* grait susn'ešė'ja | kad* iž
b'ėržo' | pa'kulo'jas'i* || šūno's* g'elažūn'ėss || o'ška* | ku: iš paskd's t'i's'as*
Il važūOja su ra'gut’ém ir su O'šku | jau kraūs ji.lgas m'e'dz'agas* || su ė'šku
važūOja | o'ška paskui t'i's'as pre' m'e'dz'ago's pririšta || v'i.0kšno's* ku'
suriždž'in'ėja* || ra'gut'ėm gokto's* instaci'tta p'irmagal'in || jaū jū“ grė'v'ė:
c'iej vag'ai | 0' aš n'emat'aū || kas ti’ zo'* m'&las pusantaru'* m'č'tu' in*
stac'i'bo's || sukraūuna m'e'dz'agas* ir g'/č'r'a || iždav'in'ė'j* pašarus || dzv"i
d'ienas suslaik'i't ir pac ll 0 jei n'esd'pa | tai ir g'č'r'a ir man’ n'edūOda || kad
aš tav'i' n'egaile'tau | p'irktau ir atn'ėštau || šū'kauna | kur pad’éta | kur
nud’éta* | kat* tep* kū" | ko'k'is Satd'nas ro'dza* | kur arielka* pad'ė'ta | ir
148
suvuOdz'a | ir rafida || k'iša man' p'igk’is rubl'ūs | o' né's’is m'ėYimna* II jau -
s'en'ist'ė' || ar išūc'inai bū.l'bas* Il reik'a sugrū'sc' || kap as'iklaus'aū* ir p'2e'-
. &us pagiso* | prad'ėj glisc’* p'@us | gista || prad’&jré-dzicis vagai ll aš
vol'6jaus* po Vigėn'in'es || kur ti iZgulé's'i || aš jū" n'eg/i'd'au || kur
paskubu | aždu'stū* || se'daūs | pase'd’éjau ir g'er'aū || kap* kūl'am
dzv'iesa* | tai ditig dū.l'k'u' || žieėmu' aštuon'om išvažūoja | aštuon'om
parvažūoja || ture'jau aš dzv'i karrv'i | dzvi tel'i®l | dzvi k'aulū | dzv'i žu'-
s'i | dzv'i kačk'i* | dzv'i dal'g'i | dzv’i s'&'s’eri | du paršū | ka'c'inu | arkl'u
| b'ėržu || k'aūle" su pafšais ir dar tra'jetas pafSu’ || eila'* gan’afi v'iena ir
laukūz dz'irbau || a'nas cig b'išk'i'* pad’éj ir dar kolū'k'in ejaū || man'i jau
n'espaud'ė' kolū'k'is || kap t'i ir išlaksci'c* c'iek || o" žiemu" v'iena g'i s'i'čku'*
p'jo'v'au ragkom d'ėt' triji || daf n’eaZm’iksi* ir n‘epam’i'gés’i || galvéiji |
maš* g'i'vo' n'ėra | gal kap || tur'ū dar ko'k'ū" ma'c'i"* | iš maženū' sufik’ai
būvo" || nuv'eina t'ė'vai ir kūl'a ig* dz'ienai | 0° man'i jau kap v'i'rasn'i'*
prik'el'a ir reik'a padū0c' in* pald'tu'* blaškūs || padavol'n'a* su dzv'ičėm
ragūc'ais* || až* raikšč'o** k'i'vo'ju* k'i'vo'ju | kdl’ pak'el'u || o kai jaū
pak'el'u | man' lungv'aū | pak'ėl'c* lungv'aū kap atk'ėlc'* || vasaréjus
trump’&sn’is | o' kap rug'in'is p'édas | jig šaudai Il tadū jau pri'ž* dz'ienu'
(I pri'ždžien*) mama jau eina | kira p’@&u’ | k'iEk anksc'aū pask’el’a* |
daug'aū iškul'a || 6°ras to'k'is || priskrė'v'au* lakmd'nu* in sav'i' || p'ietūm'i
"blo'rg'aū laidz'i'c/ | mūs'o's* kremtas'i* ||
primn'ėj* sto'v'ėj bačka* su mi.ltais || kap* k'iend: dz'idė'sn'ė: | t'ep*
daug'aū pastato" || zvan'e'Vis* karv'ei | kad gird’éc bit | kur ana ter'6'-
jas* || man n’eslaiko’ galvd'j nd'g* prašal'imo'* || main'ė' v'isaipd'* || brazgū'-
nai* in* ka'klo' arkl'ui kap* karė'l'ai | to'’kl dz/'iržai || brazgūrnai kru'gl'ick'i*
skambūt'ai || v'ilkėdanc'ai* parša'l'u' ju0dz1i | a3tru's jil'gi || kap* jūOs
nukafpo’ | tai g'erai || mdZa* ir s6'pa | kas ti" klifiso'* || pas mūr's'us*
paršukūs pa'l'auk'ės* | guzai vezdzin'éjasi* po’ kaklū | iš n'6's'ies eina
pū'l'ai || žmo'n'ima blo'ga | ZuvatiOja* Il v'ienais* &'sais labai s'ifgo pafšai |
suriko’ maššunon | ažū* jašūnu' nūv'eže* || m'ed'i* muse’ | m'ėssu'
nudu®dz’in’éj* Zondui* | o" v'idur'us ažukazdz'in'ėj* || Zmé'n’é's at'eido"* ir
sa'ko' | dū'k'it mūm'im* tūOs v'idur'us || ir Ė'm'ė' | ir n'eb'ijė'j ligt: || aš
vuOd'egū' prik'imšaū maišu || pasū'd'au | turéjai in* ¢'i€l6's* rud'en'ičs II
ko'k'i' v'e'Vinu'* ižgalvė'j || paršu' šefsc'i'* p'e'šem ir žirdui pardav’in’éjom
| in*m'ilo' main’ém || ūt'ė"le's to'k'd's kap ark’é's | sto'rū.l'ko's* | pada'b-
no's* igg'i* žmo'gaūs ūt'ė'las | al'e* sté'ro's | balto's ll nas* n'edag'irsta* |
jam gafs’ai sak'i'k || &Vierai* | raistas | al’ksn’ai auga | bala* || 3afk3nas* in*
sn'iego' | mėžna* eic' p'er sn'iegu' | šarkšnas laiko" || ata's'ijo's* | kad
n'ezdre'pl'o't* jieno's | c'ies'ai eit | dra'to'* ko'k'0" stė'ro" || ra'tai | kap* tude
| o: vežimas | kap prikrautas || kalatkd* m'edz'ag'in'ė** | sp'icai*
m'edz'ag'in'ai | a'badas | 3una* | brugktas to'kls | galūkai ašp'jauta* | kat
laik’i‘tu's’i pastrdnkai* || dalga'ko'c'is* | ragk'®le" ir dal'g'ė | kl'i'ntikas* ir
re“'kvūk'ė'* prispdudz’a || c'ina dal'g'i' || reik’a pac'i.nc' in* bob&le's ku'jel'ū
149
I kas n'emė'ka | Cina n'el'ig'ai | ir n'ešienauna* dalg'ė' || dant'es* |
n'egerei* išč'in'ei | pagalū'sc' dal'g/i" | ir sum'enc'ū0c'* sa'ko' || galū'stuvas
| 0 m'enc'a* būvo" iš me'dz'agb's* || c'iekas* va m'e'dz'ago's | c'ik ap'i.ltas*
tūom žv'i'rū | kur galū'stuvus da'ro' | kad galūr'stu' || sv'irsn'is* ir sv'irs'n'a*
| t65 | ku laidz'as'i || m'i'kci* a'n'es* | oi datbštu's | oi dz'i.rba — kap*
dz'iena | t'ėp* nakc'is || pargré'vé* p'e:č€'u' | jisvale | jištū's'ė'* | daris
v'isa* pasvėjemu* || ap'inastre“* arkl'ui || ažm6'v'au naūju' ap'inastri' || pa--
šaru' n'a | to'k'i lankūc'ai padarita | ra'zg'in'ės | m'edz'ag'in'ai* ir
v'irvik'ėm | jišp'i.nta kl'ė'tkūt'/ėm* || ir prid'eda pa'šaro' || kam arc’ klū'nas
| kėšuku* n'ė'ša s'iečku'* || žulgai* padabn'i* igg'i* v'efbu'* | jil'g'i jilg'i
auga || m'e'dz'aga* t'ėp kap krū'mas || nas n'eažauga* aukštai | a'nas
laidz'a ža'garus* tė'k'us ifig’i* Z2'm'i' || ko'šuku' pina d’&1 savi || kap*
plo'n'ė'sn'is ža'garas* ir c'ičlu'* jima | o' kap sto'ra'sn'is ir p'erpūs sk'e'l'a ||
ža''u' pina || žagarūkas* ir kuri.nc’ saūsas || skisd'eda lagkuz du ir dratū* |
reik'a sustac'i'c' Z3brai* || reik'a lankūc'ai surišč" ir pap'i.nc/ | kad bt kurt
pra'dz'ai poė'ru' žabru' ugk'išč“* || tadū p'i.nc' told ir k'iek néri stac'i'c'* | ir
k'iekv'ienas b'išk'i'* trump'e'sn'is ža'garas || lagk’&1’ai jiš jė'gl'o" | o" Zabrai jiš
ergl'u' šakū' | apac'a p'inas'i jiš šakn'ū' kva'ju'* || pritrauko'* šakn'ūr II již
žulgū' macn'esn'i* | jiš šakn'ū' lū'šta || daf* ka'šukus* p'ina jiš dratū'* ||
karz’i.gka* | m'ifstan kap* ein'i II
mūma* linai n'ed'ert'jo' | sė'm'en'is | kadū prus'eido'* | tadū sf'jom II
reik'a apravė'c' || paslank'i ir žO''u' trauk'i* | pask'el'a* kuf b'išk'i'* | nutž'-
p'iji* || sviričpko's* javusa | v'ijo'kl'ai bū.lbo'sa* ir I'inusd || usn'is ba'do's'i*
| jūdrica* v'ijas'i* ir v'ijas'i | suc'i'zdz'in'ėjja* ja"vu'* || jūdri'co's dang jis
kafto' n'esma'to' || kab* se'm'enai švarus | jo's n'ebūrna || Vinūs siriša saujon
I rduna | v'&Za namūOsna || šatras dare’ ir kardavo' Vinūs in* šatrūr ||
rask'ir'a* tas saujas | in šatro's | in šatrd's ir dz'o'v'ina || kultuv'ėm* ragko'ma
pr'iek'ė** | in dz'irvė'no" klė'jom ar in ga'n'avo's | kd ac'isk'ira valaknai*
ifigi* v'iršu' | jaū laužas'i | kra'tto's'i ir ragka | o" jėi dar n'ė | suzgamždž'iji.*
laiko's'i | reik'a dar luke’ || I'inis mina mė'teres || jišm'in'i | reik'a klas-
c'ic'* || to'k'o's klase'i'tuv'ė's* padarita m'edz'ag'in'ė's* || to'k'is stajč'kas*
pad'ė'c' sauju' ir mūšč' | k&'l' spalai n'eis'ikrės* || žo'vul'i's jima | būs
Vietaūs || grab'en'ai* padari'tta | privari'ta* m'edz'ag/in'u' dantū' c'iekaz*
daikto" || šukūojam | pa'kulo's ir valaknai Vigdo's'i* || tadū SukiOjam p'er
tugk'es'n'ūs || €i'stas* va'laknas | isišukūoja pa'kulo's || to'k'ičj būvo šap'ec'ai
iš šefsc'ies* || sūkam?* sauju" in* ragko's | 0° k'itū šukūojam ir nurigkdom* pa
šukas || již blo'g/aus'u' pa'kulu" sto'rai v'efp'a | sto'rūs maišūz dž'ro' | o' jiš
Kitt | jaū paklo't'ės Il kvarbavė'jja* | dudz’a s'ū'lus II jiš pašukū“ maršk'in'us
sau mėo't'eres paaudz'a* || Vin/in/i: pašukdm padudz’i | maršk'in'us s'ūv'ė" v'i-
-ramu dro'b'in'ūs | cv'ikl'ūs* ins'ū'davo' po' pa'žase'u || auga dz'idz'o's
plaskain'o's* || sūm'erk'a ir m'irksta || v'ijo“ v'irv'ės | vad'elas | pastrogkuis* |
— pūne'us || žv'irbl'ai* la'sa kanap'ės || v'isos paūkšt'ės* ižb'ė'gdz'in'ėja* |
ligdos'i* c'ik žv'irbl'ai | karklai kab žulgai* || jū" sku'ra* šv'ies'čsn'ė: |
150
padabn'i* ifigi* Zulgu' | || jil'gh s'aurick'i* la'pai || a'nas* sté'ras n'ebūr'na |
razaugdz'in'ėja* jiz Ze'm'é's || žulgū' lapai blizga* ir skura || pumpl'ūkai*
pu'kūoc'i razdz'in'éjas* t'ėp* kap bal'c'i || n'eauga dz'idz'ūl'ai ir mažai kuf |
al'e* razdz'in'ėjas || kap* razlaidz'a* krūmu: | tai ir in'eis'i ir n'eišeis'i | tep
a'n'i's razdz'in'ėjas iš apac'ū' || slūoksn'us* plė'ša iš Viepu' d’&1’ v'i'žu' |
sugkavd'c'i* kaSukai* iž dratti* || svč'ttas* pin. || teei* sau dnas ||
p'ien'in'ė's* g'eltonai žūrdz'i | g'eltogko's* to'k’s's || šalpusn'ė's* | prisrigkaū
šalpusn'u' || as'ū'kl'ai skri'p'a* || a'n'i"s* ir vaistai | ji.gkstus g'i'dz'a || mano
n'esv'eik'i a'n'is || ir nd'g* gleltdgko's* || agra'stuos būvo" susp'i'n'i.* || kap
prad'ė'j atvezdZ'in'éc' wks iš v'i.Yr'o" | tai jif c'a ju’ prad'ė'j razdz’in’éc’is* |
t0'Z 20°le’s iš v'i.ln'o" pas’eido* || ū.9kšč'is | upk3isd ži.rn'ai || reik’a lūkš-
Ei'c'* iš ūnkšč'u' || to žo'1'ū" lapūkai Vinksm'i* | Zal'icki* | nd'g karpu: II
ričšutū" brundul'is ir lūkštas || rušuc'i's* ¢ila* k'e'k'ė' auga || tdpal'us*
aukštai iš pava'saro' laidz'a pumpurukūs || ragka vaistam d’&1’ kė'sul'o" | ro’
nū'* || iSlufido* graZei plaukai | ma'ža pasliko || kim c'ieku* tu's'i'c*
p'in'igū' | tebū.i* nam'ič || kap iškint'ė'c' | kap suslaik'i'c' || pasklapa':c'ija*
st Zmé'nu || puc'inai — m'ed'i* jū' būvo" gražū' || vaika'mu atv'eža c'ielum*
c'iel'icku" rub’@1'i ir m'e'ta* || šarmūkšn'is žžrdzi baltai || iš kafto" g'elsvo's
vūOgors | o" paskū* raudé'no's || Zifmu- | kap prišū'la*'| labai gardz'ors II jai
prapul’dz’in’éjo'* m'ė'n'es'in'ė's || išv'ilkai ir g’erai | kur a'nas* t'i' d’és’is* ||
n'edūOk dz'i'v'e | suriškd'ė'** žmor'n'es ir išv'eže: | serjo** sal'ietru' || pase'-
d'ėjo“ | ir jai pragjo || jiemu* kaz dachddz'ic'* || anas* zzl'ija* c'ik'ai ||
reik'a ei’ grudūz zūzl'i'c'* || galu av'ižū' m'iežai | grabū'zdai* igg/i*
baršč'ūs pana'šu's | gardz'aū kab bafšč'ai | n'et po’ dz'iev'e'n'išk'/ėm vaikšč'o'
jom ritkc' jū" ir ru'ginom | ir gardzl rukšč'is || grabu'zdzičn'i'* v'ėrdam |
sutrūp'inam* | nuplaunam | ka bū't švarū || g'irtūOkle's | ju“ prisvalgai
prisragk’i || jei p’er daūk suvalgai | tadū galva sūkas'i | o* kad n'edaūg | tai
ir n'i'ko' || ne c'iek td's vūOgos | k'iek c'ičj bahū'nai* galvu' sūsuka || b'išk'i:*
v'ėjas papu't'ė' ir prašalai* || pajauc'i* | kad in* kr'u'c'in'ė's* sugul'dz'in'/ė'ja*
| varna'gru'dz'is* rug'ū' varpo'sa auga | raffkam d'ė'!' vaistū | kap* karv'ė'
n'ešči'sc'ija* po' t'&li* || tai jiOs v'ėrda ir g'i.rdo" || nd'g* g'i.rsu'* ju0da dūOna
| g'irs'in'ė“* || arkl'a'ru'šk'i'n'ai* p'ievo'sa razdz'in'ėjas'si* || ru'šk'i'n/'us*
v'ėrdam | pa'c'i's rafjkam | gardz'i buza* || arkl'a'ru'šk'i'n'ai nd'g tri'dors ||
ata'žalu'* laidz'a Verba* || šun'in'ai gri'bai || raudo'ngal'v'is* gardūs |
kub'izd'el'is* auga iš kafto' baltas | pazda'ro" kab bl'ud'e''is* | di'mus
laidz'a || kap* pūšuja* karv'i" | ugk'imšč * pro’ g'ėrklu' ifigi* vidu
kub'izd'el'u' || šla'psta* kéjo's || gū'što's* daržu padari‘ta gadz'ina daržu' ||
ižguldo' v'išto's ja'vu'* | v'ienos gū.lto's* I pasko'€'ė'jo'* arkli's | ir vėtY
gū.ltors II išišė're' vištos | vieni baduwlai* | Vigdo's'i* a'šako's | m'iltai
ižb'ira* || p'i.mp'ė' p'i'h'i* p'i'h'i p'ievo'sa šaūka || g'egūže" kėdč* kur kam
pam'eta* paūtu' || v'ev'ers'i's* anksc'i pavasari" pasrė'do' Il a"nas* būvo" iša'ji.
iž galvd's || ša'škas kap ka'c'inas | dūs'ina* v'ištas | c'ig žamūr* kojjait'u" ||
krunkčjčus* jū'das | krū krū || varmai* | g'i''ai kū.nda karv'es || a"no's*
151
g'ilūja* | b'iega | n'ežūno' | kur d'ėd'is* || guggl'ai* pridz'ū'v'i" tru"šū**
karv'ei in* šd'nu' || nulup’in’éjam v'ienus | k'ic'i priskranta* || priskrase' |
priskra'to“ || trū'šo's iškrac'i'ta lauk'i || per ba'lu'* kap* ein'i | sūpas'i* | gal'i
ungrū'c* | eini pac savi k'ėldanvi || aš einū ju0gdam'is1 | kalba
prauzdam’isi || aš valgau šukūOdamt'is'i | ūrtari'dam'i* | ūrtari'dama || vaikas
eina šienu“ n'eždam'i || aš su jūoj ū'tarijju gulé'dam'’i || g'ieda* grab6dam’i* |
ana* unstū'm'ė'* n'eždam'i | n'eždama || kad kūm* lungv'aū praeit so'pul'i's*
| rė'do's | suplis galva II Ci“ gi jaūc'as | kat tušč'a | n'ieko' n'ér | c'ik kap
ko'k'a paklč't'ė" ašklo'ta* || ga'n'fėm po' itas* sup'i'klas* || baisi | kat karv'ė'
n'eunlė'kt* || v'iena v'ienu'* gai unstū.mc'* || ana* prig/imi.* t'ėp || su'nūs
su aštūon'etu vaikū' išvaža'v'i. || da" turėjo tinu* dv'e'jetu' || kuksa* Viko“ |
p'irštūs atp'jė'v'ė:* || o" a'nas* šlūbas | šlubūoja || kraivakč'ju" mafc'u" ga'vo" ||
s'emb'ertai* jau geri || saulagri'št'ė's* gražei auga | lukšt'ėn'sim | kab*
dasp'ės* Il padz'i'go“* v'iso's | paišrausc'au* | g'i glū'šus* bro'kus* || nuv'e-
jo* cibūl'o's* stumbudsna || kap* m'ėnas* šv'iče'a ir so'dz'in'i | c'ibūl'o's
eina* stumbudsna | kap kur'ūs m'etūz bū'na daūk || n'eauga niekas |
žulain'ė'* tam lauk'i || apšišukė'jjau* | žulain'ė's kumpaz g'&ras || žv'i'ras
sūv'eštas | k'&las žv'i'ravė'tas* || ab'iema* jau reik'a pajil's'ėĖ'c' || šupul'ūkai
vo'l’éjas* ačėrk'i. nd'g m'e'dz'ago's* drabn'i* || pašupul'ūota* drabn'aū* II
šakal'ai pakuralam* || pašakal'ūota* pagal'i's | jau pakufs || žarijo's da’
n'epag'is'i.* | ažm'erk'au* skaras* | prišėū.ldom vand’efis | pris'ijė'jam
p'elanū' | vand'en'u ap'il'am* | razmaiSom* ir palduk’am | ko" sustéja*
p'elanai || tadū pazdarro" sl'idūs ir m'erk'am skaras ir v'ele'jam | gn'aužom
raijko'sa || kurigj n'ešė'dam'i | n'ešėjįjam'i | c'ičj v'irinam'i || prit'erl'6's'i*
man' šaudū' | aš parinks'ū* ir b'e tav’i || in* žardū' dz'o'vina šienu II
suslaik'i'c'* n'egal'ū | eidam'i juOk'ūOs | ū'tariju* | v'erk'ū Il kap* kas cig
žo'dz'ais v'efk’a* | a'šaru'" mažai kam išeido** || o' t'ėp tai a'šaru" suvaik'i'c'*
n‘egdli || a'nas* m'iegé'dam’i ū'tarija* || tarpūpiršč'ai s6'pa || apl'igkd's* &jo’
m'&dz’as* || kū.rm'ai išk'ilnė'jo" v'isu' daržu" | c'ik apsuslaik’é* greitai ||
a'nas* grižo' || b'itl'ūr* mo'tka* | ku' k'aušus* und'ė'dz'in'ė'ja* || žo'Vin/'u'
vaistū' priragku ir išm'etu || k’eturél'ikc’i m'e'tai būvo" || kuf bu'tau ir ndrris
kad bū'c' || ackaito'm | k'iek šaukštū' vand’efis || daf* saūsa | apl'ignko's*
rug'ai ir n'ė'r iš ko’ rik’ m'edaūs || k'irm'ai ažė'nvi. | žamai ras'ilaid'i.* ||
n'ebūvo' b'it'ū" | n'ebūvo ir m'edaūs || žūrdz'i čambėras* Taudornai ||-aš pac
rinkati ir nuduOdz'in'ėjau* | prijimd'ė“* | maišais a'n'i's surigkdz’in’éj* |
mécina b'it'ū'* jauna juoda || vėjas acira'do" || kap* is'isp'ies |
surinkdz'in'ėju | sp'i'c'u' dūOda || priso'dz'i.nta* k'aušūr* bū'na v'isaipd' II
sp'ičc'u' dal'inū po'pus'au* || kap* sp'ičc'as | gelaZufi al’bo bl'ė'kon* dūOdu
Il su šlūOtu kur tu das'ieks'i* || kū'dra vand'efis st6'v'i || apl'inkd's* vand'en'o'
p'ieva | tai kū'dra* || n’eaZvaris’i* kūrlo" ku'lo'ku* || k'ifv'i" n'e'ša ir
ažvarin'ėja* kūOlu'" || ir né'ris | kad bū't riebu's | al'e* n'elabai jimas'i* || bū'-
na | kat kantav'i* pafai | o' c'ičj plo'n'ick'i* || buvaū daūk primai3u. | n'e-
iše'd'ė' Il in* k'etur'ū' p'ifštu' lašun'ai al'bo* daug/aū || pas mūs ažup'i.lta*
152
lašun'ai druskū jašč'iko'j* ir skri'n'o'j aZdarita* || ir gūl'i kap sv'iežūu* | cig
drūsku' atp'jauk* iš v'iršaūs | ir kap sv'ieža || kas m&tai t'ėp pas man’
lašun'ai gūl'i ažukasc'i* || gi.rnu' v'iršuc'in'is ir apac'inis akmūoj || lagkaz
g'elažūn'is d'&1 suk'imo &km'en’o’ || parpli@a* | kat laik'i't a'*kmen'i: ||
pre’ a'km'en'ui aus'č'le" || vefpst'é* | kat pak'el'dz'in'ė't* ir aplaidz'in'ė't*
a'km'en'i" || skrin'e"le** primuždž'in'ėjam?* igg'i* simu’ || a'šakors jau c'a ||
laužai Saki’ | m'edz'agu'* || kab laužas t6'j p'irk'a || laužas a'nas* | cC'ing'i-
nis | ultojjus* || kap &'nas isk'ific’a su tū0j barzdū || né's'is tėj kab dz'ūbas* |
m'ėl'ina* || čambėras* jam pad'ė'dz'in'ėja* | o' nog Viepu: jis jišprakaitū'ja ||
is'imū'č'ija* anas | sus'itar'a | t'ėp ir dato’ || pasti'rus* ir p'iem'enai |
kučn'ičrus*kail'us iždž'irb'in'ėja* || tam’i’ | ar g'irdz'i | kū' aš tau sakaū |
skl'ūtas — dzf'idz'ūl'is k'itv'is | s'ienėjus ta'šo" || lagk’enu* žičv'i" skūta ||
sk'iedro's | kab* drabn'aū* jima | I'd.rbo's* bū'na stė'ro's | atmuša* skl'utū
nodrg* s'ienėjjo" || I'd.rba nuv'e'j ko'k'a || mėdžna* | kaz g'i g'ina || brugkt'®--
lai* m'edz'ag'in'ai* | b'išk'i'* ašp'jauna* ir kab'ina až* v'idur'o' | ir sega II
at'®j dzeravokais* aps'e'v'i. || kasn'i'kus* uūp'ina* kasd'sna || mšštai*
m'eksc'i iš itu'* storūl'u'* s'ū'lu' al'bo* iš knatū' storasn'i || ro:m'eI'u:* va ir
n'ematatū | mataū c'ik kuf tums'aū* ir kuf šv'ies'aū tūoj ak'ū || bū.rka* iš vatč'
s | pa'mušalas ir v'iršis | v'idūj vata || bufno'sas* iš milo’ ausc’in’o | ji.lgas
| su kap'išonu || mananarka* b'e vato's | vasarin'ė' || freficus — as'ega* po'
gėrklu || n'ekūi* sk'ina || jei mažai mato’ | Zi'ro* prism'ėrk'i. | grabul'6'
jasi* | tai jau kūšlas || kūšlas ir gaidz'i's | kap* pliksnom* apaugri. kė'jjors II
akuš* | tu kušlė'c'ina* || klūbas aukštai | kump'is ažac'o'į* | o" c'a šlaun'is II
ka'klas | pakdudus | v'iršūgal'v'is | kakta || kaktdn sm'il'g/in'ė:* || o" kab
dzv'i — snilg/in'ė's || nuv'ėjjo" apzdairidama apžžu'rėdama || a'pko's p'er
mažos || ažumdo'* v'isu' d'ėlnu ||“ krumpl’ais baladéjasi* | baršk'ina* in*
ku'lė'ko'* || p'ėrl'i'tta Z&m’é | butbalko's* šė'ksta | bus Vi“tūs || €urštuma*
g'urd's Vik'i. || b'e m'iel'ū' a"nas* n'ė' k'iek n'epak'ils || bundas dūono's k'ė'-
p'ėm || m'ė's n'etarna'vom ir n'esamd'ėm || ašūm'ijo'* vandū0j in* k'e'V'o" ||
zac'i.rka* | ažv'ėrda* vand'en'i' ir maišo" mi'i.ltus || ir grik'in'i" būzu'*
val'g'ėm | gardz'i || landz'o'ja* pamažū | kap* v'ė'g'ėlle* || gražav'i.rba* —
žuv'ele' n'edz'id'ele" || v'i.rdavo' v'ėžus | raudoni | vuod'ega kap
armon'ikas* | as'isūkus* ifig'i* a'pac'u' | prieše'j* a'k'i's | palanda pre
vuOd’egd's | o paskū* prieSen II jū" ir m'ė'sa raudd'na pre’ sku'rd's* kap* |
nu val'g’ém || m'edz'agė'lu* n'iekd'c'u' dz'i.rba || žū'rau* | ti" žūba Zuba Il ir
n'echėj* žiba || Zimd's g'i kru'v'e'le" | nake'is dz'id'ele'* || vakarin'ė“ jan
istek’éj* | zaranica* | jau za'ro:s* || šičnap'ju'v'ai* | mataū aš jū's
kazdz'iena* || daf* p'i.lInac'is | grait būs priešp'il'is* || po’ jaun'ik'o'* eina
priešp'il'is || g'elč'us* || gel'"um sk’efsc’ g'er'aū || g'el'čus kap p'jautuvas
Vigdo's'i* || su tū?j šampū'n'u* plaukai Vigdo's'i* taukūoc'i || dū.i* dz'iev'e
k'aūl'in'i'* m'ė'su' val'g'i'c' | o" neitu* | indiku* pac'i aršaus'a* m'é'sa |
reik'a taukū' daūk | o' p'efka žmomn'ėss || jauc'iena sv'eika || dūjin'inkai ti:
važa'vo' || t'i'na* kv'ičtku'* prisso'dz'ini. || pė'ra žunksn'ū" | aukšč'aū tai ir
153
vūOgu' prisso'dz'in'i. || sto'jo's* ubėrščicu* | daf* nuv’ejin* kito' darbo" ||
Keturélikei nuv'ej* | to'k'a dz'id'ūle' m'ergait'ė' || v'iena kap v'ilkaz g'i
ana* || b'ern'ūkas* kė'ju' nuslduZu. būvo" || jaun'ikle'* ščupla* | maZucka* to'-
k'a || eile'sa* karv'es ga'n'ėm || kas t'i' b'isterna* ir n'ieko" n'esa'ko' ||
top'el'n'i'kas* gričb'as'i až* britvo's* | m'iran'c'is* jau n'egričps I pafšamu
tebu.i* || žuvaka'sto'* šakn'elas no'g n'ėrvu' g'e'r'a || ple'šu* ir m'etū po’
tvorrū || 'nas* kaim'i'namu g'&ras || pupo'jai* no'g ap'ec'ito" || @'n’i's n'er6'-
do’ n'igdur'* n’i€ko’ ir n'esa'ko' || k'ifv'o" p'i.nc'is || tiOsna sabal'ū'nuOsna
Vietūv'iškai ma'ža kas ū'ttarina* || išv'ersta'k'is | jilgand's'is | lu'pė'tas* | o'
darb'in'i'kas* | kū' jis | tū' padaris || k'ic'i ku' n'eturės | a'nas* padaris || aš
bū.l'bas* pabūv'i.* paso'dz'inaū || ba'losa* būrna || dūkre's* žuntai atvaZav'i.
apmūš* bro'kūs* ll iš jo's gaspadz'in'ė'* m'e's jau žėmom ko'k'a jira || pundė'-
kai* su vuOd'egom | o' vafle's b'e vuOd'egū' || kur td's v'1i0d’ego's d’&das’i*
| aš n'ežnaū || sto'rūle'* rupūrže* pundzila* | lū.ndz'o'ja* ir v'isa* ||
sp'jaudulai* in* žo'le's bina || vafle's o" kra'k'a* o rė'k'a | prad'ė'j kra'kc' |
sku'ra* pašufpo' | šurpė'ta* pazdąarre' || pas rupū'žur' neišeido'* šdė'ke' || vaf-
le's n'i'ksta | ba'lu"* n'ė'ra | n'ieko' n'ė'ra || kudm* to'l'i'n | da'ro's'i bj'aurin
|| ma'ža jū" ir ma'to's daf* || ko'k'ū0jdz'ien* ižgirsc'i varlas kra'k'anc' | reik'a
cibūl'as* tū?jdz'ien* so'dz'i.nc' | labai d'e'r'a || lancū'gai* papriris¢i* in*
vičto's sto'v'i karv'ės | paprig'iji.* bū't c'ičj bro'kai* || arkl'o" lū'po's
dz'idz'ūle's* || ba&u iš v'i'c'ū" sūranka ir sūp'ina || spafno's ji'ra pre" ito’
būč'o' || būč'us iž žulguc'ū'* || s'ietka* su lugnkū || pstrongas* margas | pl'ė
m'el'ai* raudė'n'i || ščupč'kas* paprastas* | bū'na pd'sas* žūlas* ir juodė'sn'is
I vuod'ega t'i's'ė'ss'i* po" ž'em'ė || ažusta't'ė'* p'er ūp'i' c'igklu" ir n'epagė'-
veé* | p'ėrkundo' II ins'ikl'ūvo'"* mažesn'iej || p'er v'el'i'kas sa'ko" | k'ienė'
k'aušas* pl'iš* | tas val'g'is || tadū k'itu“ k'aušu" jima ir mūša || žužmor'sa
Vičkarsto's* n'ebūvo'" | t'ievo' n'eišl'ieč'ijo“* || ejaū eišišk'ė'n nup'ifkc' karv'i
I būvo“ karšta || stalavon* ažajaū* | ižg'Ė'r'au alaūs || kab* gė:v'ė“* mani toėrj
zapal'en'a* | pas'ejaū* pas'ejaū ir n'egalau eic || kap* kaftas žmo'gūs v'&da
arkl'i' || kas man’ dari'c' | ac’igul’” varana'van | namūoOsa ku' galvės ||
p'irkaū arkl'i' | sedaūs raitas ir parvažavaū* namo || ac’ikés’é'c’ n'emėžna* |
v'isur dura || nuv'ejaū paz g'i'd'i'to'ju" || pad’éj* man'i Vigė'n'in'ėn | prad'ė'j
badz'i'c'* ukėlais* | lunggv'aū pazdare' || tadū mez da" g'i'vénom su brė'-
I'u || a"nas* at'e'j paz man'i ir sa'ko' | kaz dari'c' su arkl'u || v'&'sk tro'"bd'sna
ir pardūk Il c'iesa nūv'ed'ė' ir pardav'ė' ir ažūv'eik'ė"* p'igk’azd’eSumc
rūbl'u' || dzv'i savait'es pagulf'jau ir parajaū sv'eikas || b'ėt* parvazioc ||
sp'jaudz'in'ėjau* kraujais | n'iekas n'ežnė'įj || n’echdj* m'ičgma* || b'it'ė:*
g'e'luOn'i"* pam'eta* || n'ičekas man’ n'ezda'ro' | kab* inkū.nda | nūžeri no'g
koro’ bites ir visa* || puv'ės'ais* rukai || puv'ė's'i's verbd's* pac
ger'aus'as || kap inki.nda | tuOjkaft* sė'pa | a'k'i's pac’i.nsta | n'ega'l'i žu'-
r€'c' || kap t'Ė'vas mire’ | namuOsa Vigd'ė's'i* mo'ma* ir Fė'vo" s'esuva* II ir
bares’i kap* itai* ka'le's || prad'eda ir dūOda* duOda dūoda || pas'u'g'ėjau |
p'iktas buvaū daug'aus'a in* mamėrs || ana būvo" proc'ivna* | maža ir ma'ža
154
būvo" II ir būvo" sū'das gal'š'o'į II o" gal'š'a trizd'ešume k'ilomatru'* ašm'enč'n
važūojune' || o: sū'du" ažv'e's'e'* reik’éj mo'k'ė'c' || Ceta* pad'ėdz'in'ėj* |
n’ Ts'i | me's p'irk'o'j dz'i.rbom | ana lauki Il v'ienu: arkl'i ture'jom
I ddz'ino's* ir b'ités* g'elu'nd= || kap* prikiba* ko'k'a b'it'ė" | n’emdZna*
apzg'ind |o' k'ita b'izgd'erna* ir nuv’eina* || ža'gre' - v'ienas pagalis* |
dzv'i rūčko's* prisukta | iš apac'ū* prikalta su dzv'ičėm p'ifštais* m’&dz’aga*
I in 6's m'e'dz'ago's pada'ro" pas kavčt'i:* no'ra'gu gelazun’ic in vino
p'ifšto'* ir in* k'ito' p'ifšto" || ir pal'i'®a kur #&m'i' apv'erc'a ll no'ra'gai a'št-
ru's | kat I'i'stu Z&'m’én || grė'bl'o" dantai* iš ū/žuolo" || ma'ža m'enū | kap
dant'ūs da'ro" || prad'eda c'i.nc' p'ifitas | mas* n'i'žūp'irsc'is* || jilgai ju’ sė'pa
ir niko" n‘epadé's'i || ti's'imas* sūsuka* v'idūj ir prasmuša pi‘lai || kap*
sc'ipraū* pristė'ji* | tai sé'pa Il kap m'edz'ag'ir'is* tas šra'mas* || so'pul'o'*
ašt'ėks* || kiOm* n'ed'ė'k | n'ičkas n'epad'eda || kap pa'šunas | pajim’i a'da-
tu“ ir jišv'erc'i* kap nors || k'iškūc'ui mažūc'ui buvatū apšienav'i.* nūgaru' ||
k'išk'ien'ė'* gal’ sedz'i* kuf || k'išk'ai p'ievo'j v'e'das'i* || sak'aū | nuv'eis'u
pajims'ū tu“ k'iškūc'i" || n‘erd'dom | pas'ijėmi. k'išk'ien'ė" || k'išk'o: m'ė'sa
juoda | tėp tai skani || no'g* pa'šuno" ir t'i's'imas pazda'ro' || a'nas* labai
darpštūs | ana n'et'ėp* || aZudud’&no™* išg/i* Zmé'n’es Il jau jam g'er'aū |
k'iek passk’il'in’éja* kė'jo's | kab* ganai pavarsar'i' | siko' | gaidz'ai*
g'i®da | n'ežnai kū0m* ir g'i'dz'i'c' || bū'davo" m'i'žalais pat'epa in* nakc'ičs
| pagrauža pagrauža ir nusram'ina* || kuf karv'ė' prim'i'že"* | tai sté'v’i | ir
šulta | Sila kéjo's || daf* tai v'is'i ponai | o' būvo" visaipd* || n'e c'iekas*
būvo" ut'ėl'ū' | n'ė || namudsa razdz'in'ėjos'i* || kadū būvo" švarūs ga'sas* |
pat'ep'i ir ut'ė'l'ū" n'ebūvo' c'iekas Il ieškėj* ga'lvas || pašukūoc' pašukūoji ir
ša'rp'ec'u | ir pat'ep'i | ir n'ieko' | al'e* razdz'in'ėjas'i || pak'i'la pal/'auk'ė“* |
d'e'da* kūOm* šultū | sūka šultai | išprakaitūOji || nd'g ižgu'sc'u'* rū'k'a* |
paru'k'a* čertapalakū* || būvo" to'kū | daržusa augo" auga kap kvė'jjos* | ir
Susko's* | žūrdz'a baltai || ir itais* rirk’é'm’é's || gru'd’el’ai bū'na td'j šuško'j
| ir praeid’é* || kap* kas ir aškalba* | bū'na rū'k'a | kab* žūno' | ko'k'0'
šūn'o' plaukais arba vand’efis pasta'to" d'ė'!' td" šūn'o" ir tūoj vand'en'u
praūs'a || ir v&1' d'eb'es'ūojas in* nakc’ids || kap* apzgu'sc'i | iš kafto'
pasp’jdudz’i’k ir n'ieko n'ec'iks* ar is'im'i'šk* tuojkaft | ir v'ė" n'ieko' || ratai
ateid'ė'* || gazeto's* kap n’eskaitai | mažaū Zunai | tai ir galva ram’&'sn’é" |
o' t'ėp* tai p'i'kc'is jima | o" kap n'eg'irdz'i | v'isa* g'erai rė'do's || m'idzu's
auga in* ak'ičs | tai du pirštū* rišam | supū.nc'o'jam* su'ra'vu'* s'ū'lu" | ir
prapūola || kai kam ir dažnai auga Il n'i'kšč'is | pre'g* n'i'kšč'o" | v'idurin'is*
| pre'g mažūko: | mažūkas ll kat aūs'i's prizglaūd'i.* | n'esta'c'o's kap paršo'
| tai su skarelu mū'žas būvo: || dar gi ma'ža kaz žu.ndz'a* || mo'ma*
žundz'ama | vaikas Zii.ndo'mas || dūOno's sukramto" ir su cukrū ažkiriša* ir
dūoda žiūrsco' || reik'a kap lank'i'tu's'i* ir šo'k'in'Š'tu" lopšir's || daf* apkalta |
o' tadū n'ekalta lūbo's būvo" | tai pakar'a || daf n'ičkas n'eg'ieda* || pandm
kab* būvom | g'iedd'jom || pav'i'dzu to'k'ū" galvū' || v'i'rai jė'ja nakc'igo'n'ėn
su arkl'ais nakc'ičs gan'i'c' | g'ičda nakc'ū || eina mo't'eres p'jauc' g'i€da |
155
p'jo'v'i. ac’isé'da paijil's’éc’ g'ieda | namo“ eina iš latiko’ g'i®da | n'ed'ė''on*
sūsranka g'ieda ir g'ieda | oi oi oi | daf n'eižg'irsū || n'ekėj* l'ifkma* c'ičj
mi.ltai | gaspaddrus* st'ė'na | n'e'ša mi.ltus kamardn || reik'a maišūr'e'
pafšamu ll nū'* in Z’&'m’es ins'ise'd'Ėjjau* | n'end'r'u eic n'iekur || majav'i*
žu'kai grambuOl’ai || jū“ būvo" v'isuf p'i.lInos m'e'dz'ago's* || k'iek daf* karlė'-
ku'* | itai* karlack'i* žu'kai | nér kdc'* v'ežumū v'ėššk || a*km'en'i"*
razv'ezdz'in'ėjam* | daūk nm'ėlajam* | c'ik pd'v'iršu* | karla'ckas* ir
trūčujas'i* || Fesna'ku' žiem'in'u' tūrim || ap’in‘ai | ap'i'n/0" šuškūt'ė's* |
niekas n’eZino’ | kap* k'itap vadz'i.nc' || a'nas* parsn'eše" iZ ba'lu'* | pre’
ūp'ė's || niekur n'ebūvo' | ra'do" ir paso'dz'ino' || alūs labai sc'iprūs bū'na II
luggai ju' ažukare'i* ir ažukare'i | mdZna* sus'ifke' ir sv’eikdm | skū.ndz'as'i
| p'i'ksta || kab* dari'tau | t'ėp* padaritau || v'iena* v'iend's n'em'iT'i || ana*
prispū'ti.* ir in* to" | ir in to“ || dv'e'jetu' vaikū' tūri || v'irasn'ė"* būvo"
paprasta | igg'i tévu' | s'end'v'iška || kab* būs sk'i.rta | t'ėp * ir būs Il c'ik
jau za'ra* atdė'las būs || ato'lai* ko'k'i būs | kat* tep* v'ėlai || po ak'im'i
Yetbo's* ka'bo" | kap pas man'i || a'nas jaū atlaid'ė“* b'indz'ino's* ||
a'pšv'iet'ė'* mani v'isaipd'* | papūoOlu.* ažd'eg'imas* || po" itai* bogkūt'ei*
ca man’ da'v'ė: | ir ¢’ik pūsm' tabl’etik’é's || aš n'egal'ū apn'e'šč'* kvapūr II
galū tvo'rū' gūl'i šakn'is || kat n'esuvuOstau | al'e* sivuOdz'u || tasai sa'ko" |
Viga to'j kaprisna* || ši'mėt* da" n'ec'ieku* sūvuOdz'u || aš n'elaizdz'in'ėju* |
kat prisp'ė't* s'Ė'kla || iš* valo's vaikšč'o'ju || mdZa* lašun'ūr | al'e* lašun'ai
labai sū'ru's || n'eg/irdz'ū ir aš || pas mūs atvažuOdz'in'ėja* jau viršasn'is* ||
kap* ažuknark'a* | kū''' n'enusram'ina* | aš n'egal'a -ažm'ikc'* || stė'ras |
p'ilvoė'ttas | man’ g'eraū kab Zuntas | Kitas kra'pšto' kra'pšto" | kap*
padūodz'i val'g'i'c' | k'itas iš v'iršaūs va'lgo' | k'itas pre’ kaul'ūko" v'čima* ||
aš va v'ėimu ko ir n'erandū || pav'i'zd'ė'k* | kur pad'ėjjai šaukštu" || pasv"i'z-
d'ė'k* pac kuf pazd'ėjai || teguli tegul’i teguli | taukūoc'i n'esplauna || nd’
g lašun'ū' da n'ė' v'ienas n‘enum’ire’ | n'iekas n'eg'elto'nūoja ||
mūr'su' kaim'i v'is'i s'en'i | tai kaprisnu's* | pav'i'du's ll padari'k ir tadū
g'ėrk | n'ega'l'i suslaik'i'c' | v'irdam'i g'e'r'a || a'nas* kap* paslaiko'* | tai ir
pava'lgo' g'er'aū | o' t'ėp tai ir neva'lgo' || šard'ku'* audz'a iš lind’ ir pa'-
kulu' | asnava* juOda | juodai pakvarbavė'ta* | o" paauzdz'in'ėja* žulū* | to“
k'ais pala'l'ais* iSeido* || tai šarč'kas || s'ū'davo" k’éI'nes v'iramu | s'ū'davo'
sakuc'ūs* v'iramu | is sto'rūl'u"* paklo't'ės auzdavom Il c'a k'č"tur'o's n'i'c'i's
|| sto'viis* adav'au* dūkre'mu* | po'pus'au* rasp'jė'v'au* ll c'ik dzv'in'i'c'is |
c'ik p'ėrringdz'i'c'* reik'a | tai adb'iranko's* || pajem'ei to'k'i" pagal'ūku" ir
žūrrai* | kad bū't v'iršūj | s'u'lūku' pak'el'i | tadū ažd'ė'dz'in'ėjji* šn'u'rūs*
| kap* pripranc'i | n'ereik'a ir Vipc tais'i'c' sto'vu' || paci n'emo'k'Ėjau | o'
itu* juost'elė'tu'* tai ir aud'au || asnava* juOda | o" audm'enai* g'eltė'n'i ||
n'en'ešėjju | t'epagūl'i da' || p'ikta* šal'is* ca | o' c'a g'era šal'is || a'nas* g'i
blo'g'ickas* susn'ešė'jo" | 0 ito'j* praba'lc'inta* || c'a itai* tūl'ai* in* luggūr |
o' €'a medalis* kolū'k'i" aždž'i.rptas* || c'iemu | kurigj v'etera'nai vaind's* |
tai v'is'iemu dūoda || ručn'ikai* n'eba'l'c'inc'i | ause'i ma'to's || itas*
156
šul'k'in'ais* s'ū'lais austas || sv'eikata nuv'e'j* || se'dz'ies ausc' ir susn'ervuji*
| ir susrigkdo'* kru'vo'n || vele'dam’i pabrizg'i. || iš pa'kulu' ūržvalko's* ||
ca b'ejo'k'ū' jau margūmu' | I'i'gu's || da’ tur'ū droė'b'ė's pasl'ik'i. || dūkre**
pafv'eže' mano’ austu' ir m'e'tė** | jau n'ereikal'i.0ga || kap mūma*
s'en'iemu ir g'erei || šmagū* dusc’ || barzda tai min’ pac'iška || kab* dzv'i
n'ed'ėl'as* at'n'ešėju* | skutū Il oi nub’égo šmag/ai* tel'ilkas | šmagūs*
arkl'is | v'iras | šmag'i mo'k'ittė'ja* || p'er macnai* kv'ė'p'a || passkuta*
barzdu' | pat'epa baltu ko:k'ū | t'epl'ėjas'i* || Zundai raudė'm'i būvo" || kap
kadū ir pac savi' n‘em’i'lejau || v'inaž žū.ndas man’ sė'pa || žū.ndu | abū
žū.ndu || kap* man' patrauk'a* pasak'i'c' | t'ep* ir pasakaū | kab greic'aū
pas'eina* in* m'inc'is || p'elūnas d'edū | kap* mūlas* n'eė'stu'* | ir dar
n'epaė'd'ė'* || kap* tri'dė'le** || p'erei* p'elū'no's ir ndrg ito"* | kap val'g'i'c'
n'esndė'ris | kap* k'ifm’éle's vaika'mu || kap kas pripaZii'sta® ir dažnai g'/č'r'a
| v'isa* n'epag'ėrs'i* || sū'k'ė" ir t'eb daraū ir da" n'epaė'd'ė" || dūkre's*
n'ėjima | sa'ko" | n'ereik’a mūma* m'il'in‘u* lo'p'in'ūr* | tai ¢’a und'ėji.*
tur'ū || vaikai vūOd'egu' sūka* | n'esa'ko" | ki’ tū tū' lo'p'in/ū" prin'ešė's'i ||
pas mus sūodz'uosna | tru'šd"sna* va ir pan'ešdk Il c'a jaū Sulk’in’is* lo'p’in‘i's
pado'vanė'tas dūkre's* || mė'ša do'vanėj | kap krikšč'ijo: anū'k'i: || b'ijaū pra'-
ma* | kat n'eaždūsc'au* || nam'ič kap jira | t'ėp | pradusai* ir vé II
p'igk'el'ū"* m'ė'tu" m'ire’ | b'išk'i* pasmū'č€ino'* | Yep n'ieko" || aps'isuka*
ir v'ė' gūla | ma'tės'i | kat jaū ana sp'ėja* kap* vuOgele' || jū" daugaū
paZuno* | man'i jau pažuna ir vė nepaZu'sta || tėp tai n'egule'jo" | vaiksco
jo ifig'i* paskuic'in'o“* ||
sto'vuosa* stoc'i'vo's* dzv'i || dzv'i jūosto's* iš apac'ū'* ir dzvi per v'iduri'
| kad laikitu's'i stoc'i'vos | stov'ėt I'i'gai || to'sa jūosto'sa kl'i'-
nūkai*ažusva'ro'* || vėlanas in* kur'o' asnava* | s'ūtlai | vientara* II
velan’é lis kur audeklas sūkas'i* | 0" muštūvai | kuf sk'ičtas d'e'das'i || tadū
n'icd'i's | rat'ael'ai | kuf n'i'c'i's kab'inas'i | pakėjo's | kuf spaudz'a* rVic'is |
šaudz'i'kle'* | kur šaudo" audmenais* | šeivo's | kuf šaudz'i'kle'n d’&das’i su
s'ū'lais || apriec’au* sni.iku* | g'i k'eturi kumpai || apm’é'sc’ in* snū.iku'
plirmu’ s'ū'lu" | nog činu'* pagal'ūkai* du invarita* p'er s'ienu' ll in to'
k'ecv'ifto" kumpo’ riši pl'e'tn'i"* s'ū'lu" || itai* s'iena v'iena | Zunai | k'iek
s'ienu' apriet'ei || paaud'ei kab'i.ndam'i itu'* šakal'ūku'* || jimam ir ma'stom
| ir n'et galait dama'stom* | surišam ir asnava* || d'e*dam dzv'i ri'kšt'elas |
kur is'isk'i'ri. asnava pū'gal itu’ pagal'ūku" iš v'elano' || jimam lazduk’i |
inlaista 6'nan ir ižd'edam* itu“ asna'vu' ir razlaidz'am* p'er v'isu' v'e"lanu: ||
tas ri'kšt'elas varom? ifigi* šu ir v'Clanu" sūka || pasta'to" n'iekdc'u" ir n'iekė'
don sud’eda asnd'vu* ar paso'dz'ina vaiku" | kat sc'ipr'aū* matd-tu's’i* | ir
vera nicisna | sk'ietan || padaro" iš šakal'ūko" to'k'i" krukūc'i"* | iš šiūo-
to'ž ža'garo'* || m’edz’agin’i** sk'iCtu" d'¢"da muštuvuosna | la"zdu'" pre" td's
jūosto's* pakab'ina in* v'irvūk'ė's ir to v'irvūk'i" apmatéija® in v'elanėtT'o" II
nu ir tadū pal’igkma* tu’ la'zdu' ir riša asna"vu'* pre" (o's lazdo's | sk'ir'a po'-
smūkais || jira v'irvūk'ė's pre" n'i'c'u" | riša pre“ pakėjju“ ir spaudz'a* | ir n'f--
157
c'i's k'ilė'jas'i || šaudzi'klu* šaudo" | kru'kū* palaidz'a p'er v'ifnu ragūc'i'* ir
vė“ pruspaudz'a* || pag'iso'* ma* p'@&us ir pac'i nuv'ejaū kapsc'i'c'is* |
nuv'ejaū rė'dz'i'c' ||
pusafitaro'* rūbl'o' | pustré'c’o’ | pusk'ecv'ifto" | pusp’ifkto’ | puša'što" |
pus’epc’ifito’ | pusaštuūto' | puzd’evifito’ | puzd'ešumto" | pusv'ifnūol'ikto'
| puzdzv'i'Tikto" | pustri''ikto'«| pusk’eturélikto | pusp'igk'6'T'ikto" |
pušašė'Tikto" | pus'epc'i'n'6'Tikto" | pusadtu®n’élikto’ | puzd'ev'i'rn'ė'T'ikto"
Il ar še'rei paršūs || n'eba'gas* | jau a'nas* n 'ega'l'i n'ieko' || ak'ė'c'ū" rd"mai*
m'edz'ag'in'ai* | dantai* g'elažūn'ai | v'i'c'i's Il jo's dazdaire* s'esuva* | ir
prizdaire" || n'edakū.lta* ja'vas || pl'iek'aū p'er nagūs | pargruvaū || v'isu'
v'i.rc'in'i" žuvū' vaikas pafn'eše' || kuč* ko v'i.re'in'ė" ga'li bac’ || b'evu0d'e'-
gis Suva | labéta* karv'ė' || purslė' pask’éle* | av'irinau* ūkrapu* Il dz'i--
ko's* k'aūle's bū.lbo'sa* | no's bu.l'bo'sna lafida ir raūs'a | knšis'o'ja
paršūkai || eik po c'ičs'ai* ša'l'ai* || c'ies'd'j ranka | kair'6'j ranka ll eik po
kairei || gūdas* | kuris prasc'o'kas || a'nas gūdas | Vietūv'iškai n'emė'ka |
kdc* ir g'i'v’é'na l'i€tuvd’j | pumpuc’usa* b'ijū'nas ll c'ik v’i®nas pumpuc'i's |
daugaū n'ėra | v'isūs pumpuc'ūs nusk’i'n’é | raūs ir iš šakn'ūr || p’érZegkc’
p'ef tvo'ru' || abžerg'ė'* rovaru* || tė'j an'i'tta v'isa* abZefgi. laiko" | n'ičko
n'edūOda | n'ieko n'eprislaidz'a* || vaikai gal'in'ūOjas* || prad'ė'j gal'in'ūOc'is
ir gal'in’d'vo's’i || c'ieg daūk k'irm'inū' | kat n'et kn'ibžda || pauc'ični'* kap*
k'e'pa | pap'jausto'* lašun'ū spirgūc'ais ar sp'irgais | musa k'aušus* ir kė'pa ||
praskvėrrija* ir ko'šu' || prad'ėj aūšč' | aūšara* at'eido* | jaū aūšta || c'i'V'6'-
ja* su paūtais* per v'el'ikas | ric'ina k'aušus || lalauto'jai* g'i€da g'iesm'i'
vasėdl'inu'* linksma dz'iena || pėl'ku'" šmag'ai* pašo'gdz'in'ėja* | val'su'
Žžunksn'ūodam'i || kardbačkos* eina v'iendn pusen | aps'isuka | eina k'iton ||
obafku'* suk'el'ėjas'i* greit || sukc'in'i" ratai šė'ka || kadril'u' eina ratū | v'is'i
stov'i L v'ienaš 36'ka | pana sto" | o' kaval'ičrus ragka* || kap kardbačku" 36°
ka | sūs'jima raškom suk'el'6'dam'is'i || gal'opas* — dar Smag’afi šdrka ir
kėjom plac'aū || einam in* v'eCerigko's* | dar pašė'ks'im gū'štu'* | vi€ndm
ažriša* ak'is ir gaudo" | o' k'el'i b'ė'g'6'ja || nuv'e'j gū'šč'audam'i* | ar buz
ger'aū || n'esutvark'is'u n'ė' v'i€nd's || išaug'ino" mani mo'c'in'ė'le" |
išn'ešdė'jo" in* baltū' ragk'žė'lūr I kap* aš jėjau per ža'l'u' giraelu: |
nus'ilauž'au puc’ino’ Sak’z lw ir suk’iftau Zu. rgo' per gal'v'Ž'lur' || ir nukrito'
pūc'ino“ šak'ž'le" || kū'g'i tu laksc’i'dam’i padari'ss'i || €'ieku* jos pada’ ri. ||
da’ kap* n'ebūv'i. V'igū' b'jaur'ū' | tai dar aš m'enū | kat mo“kéta Il ir
atn'ešū kv'itu' ir patrins'ū* né'sic tau || ana* tūOs p'in'igus pas'ijims sau ir
pazd'ės s'au || aš karv'ės lauki neldidz'i's'u | za'ra* aždaris* ir v'ėlai
adaris* || sun'erva'vo'* | tai namo: plė'še's* Zu'ré'c’* to" kv'ito“ || ir su mūmim
Zmén'e's k'int'ėjo" || žmo'gūs tūri bū'c' žmo'gūs k'iekv'ienas || až* ačlaimo“*
nuvė'jj kaz'ul'udsna || a'nas* šmag'ė'sn'is* | c'ik p'igki m’&tai v'iduc'in"an*
v'iek'i* | tai nieko | o" iš maženūr* ar in* s'en'issto's | tai jaū g'ird'ė'c'* || gal
dainūOto'ju'* jieskéja* Il dū'ko'* tai reik'a | kab* g'iedz'i* | padav'au arkl'o'
ésc’ || p'irkaū sū'no' Suspd'nu* || adav'au* šūn'o' mė'su' || nutrauk'au* vaiko"
158
Cupri'nu* || atp'jė'v'au* k'išk'o" ko'jė'la" I ir g'iedd'jom | ir laik'ė's'i* g'i'-
sm'ė's* || kap*v'i'ras ma'nas* nuvaziOja dz'iev'e'n'išk'ė'n | prabū'na pusu’
dz’iend's || n'ie* n'ič* m'ieV'aus'oji || tū" m'ergaiti" pažūrstu po’ t'ė'va'mu ||
ažaidz'ik'it* ažaidz'ik'it || k'iek va'landu' || aš ve pam'irždž'in'€'ju* || stkri'-
žav'ėjji* s'ūlus in* k'etur'ū" kumpū' || invari'tta* du pagal'ūkai* || c'i'ku*
primatoė'jam* | nujifidom* || sūūlunkta asnava* | riéc’am ifigi* sto'vūs* || tėsna
jūosto'sna* ažvarin'Ėjam* Kl'inukis | kat Yifptu'si* | kat Vi'gai s'ūrlai
gul'dz'i'tu's'i* | po" v'ien'i s'ū'lu sūv'er'am || kru'kū* inlaizdz'in'ė'jam* asn4'-
vu' || k'ipsta* | k3'1'* n'ek'ips | prik'ibo" || apaug'i's* kap €'ū'das* ma* v'frras
II kalnė'p eina laūkas || daidaū* ton tupkumdn* || td: Sun’ies šaūik'a egl'i'n'i* II
n'ičkas n'ėsv'eja || nuv'ejaū pas savūs || péra Zugksn'ti'* pas'ėjė'e* | ir
vūOgu' m'ėl'i'n'u' ture't | k'iek nori || aštėks* ir jiemu tū' vūOgu' || kas jai
daf* rū'pi | pasvaikšč'o'e' | pazuré'c || vaikšč'auna* || namas būvo" pre
m'&dz’o* || té'vai mire’ | Viko' v'ienas Il dūkre'* da" blozna* buv'i. Il ko'k'i
c'a eina dzv'iesa || nuv'e'j toatl pas itu Vietūv'i" || nakcū pal'ijo" n'edaūk II
apkalta luntom | n'e s'ienėjai || laiko" tvart'i || t'ešmūoj II iž dzv'ičju" c'i'ku* la'
ja* | piila® | k'iek ms iš v'iend's karvės || kap* supjauta | tai sc'i.rta ma’
Iko's | o kap c’i€lai* prikrauta | tai ri€tuv’é* || šienu" krauna sto'gan* || kap*
ji.lgo's ša'tros suv'ersta | reik'a p'jauc' || mandl'is* dešume p'ė'dūr | arv'ižo"s
po’ p'igk’is || paršamu dūodu || bū.mba Il šūtas kap p'žrč'uj | 6'ras dudnavéd
tas* || dain’i'®a* ir dajogka* || ižglū'm'ijo* ja'vu'* || kat'ė v'iena TViko" ll no:
s'in* ū'tta-rija || snaūd'ė's* auga p'ievo'j || kup'eta šieno" ir vo'la'l'is* šieno" II
reik'a sužefdzin'ė'c'* šienu" vo'lafi* || žū.rn'us vartel'ė'ja kap ir šienu || p'&
le's žū.r/n'u' po’ rug'ūs | po'a'v'ižas prisé ja | ir sutraugdz'in'ėja* javūs |
šaudus | dréna* p'jauc' || sv'irn'i javai arūoduosna p'il'as* | kuč* kii* pad’eda
in* pri€sv’irn’o’ || no'g V'i'taūs prizglaudz'a* || svirni pakartuvai* maiša'mu |
b'et kū' gal'i pakarc' || padlčė'gu'* būvo" paddri. | arūO0duoOsa sup'i.ldavo" ja:
vu* || ifisvied’é* p'e'le's | bacai* II razmuše'* arūOdus || m'jegėrj sv'irn'i |
ko1'g'i | padlo'gu' išišlūOja ir či'sta* || p'aa:č'uj su V'ižu d'e*da dūOnu" in* &'slo’
s* | sušaud'au* greit || reik’a pakū.rc' in dudb@s* || malka gūl'i pap'ečėj* |
o' paprip'ečkas* kur smal'“ė'kai* || in* p'e*č'o" m'iegū žiemu:' || g'erei ir in p'č'-
€o' m'iegéc’ || p'ed’ad’iffksté* p'e'č'ui pridiigke || karv'ė' žū.iku'* Zvéija* ||
murz'ina | kap p'eč'ad'igskst'ė || gru'žū.ndavo'* kap kas tu’ žū.iku' | suv'ė'da
ku“ daug'aū ir n'eg'erai || uūp'il'i* drūsko's karc’d's | suųjūdz'ina v'idur'us ir
prad'eda p'ėržvo'kl'in'ėc'* | jau sv'eika || in* dz'ifgo'ro'* pazdair'aū* II
Vimp'o's* jū's labai | tai reik'a pa'sako'c' | ū'tari'e* su jūm'i || prad’és’im
m'ė's'c' aud'eklu' ||
159
Žodynėlis
A
abadas (3b) br. medinis ratlankis
abiema abiem
akiš br. aštiš
akmeny¢&ia (1) hibr. akmenuota
dirva
akmuo (3b) vario sulfatas
akvatn | us, -i (4) br. norintis
albo le. arba
ale sl. 1. ir; 2. bet
alieras (1) ajeras
amžinasis amžinąjį atilsį
anlas, -a (2) 1. jis; 2. tas
andaūž | ti, -ia, -ė įmušti
andėdinėlti, ja, -jo dėti
an | déti, -deda, -dėjo įdėti
an | grifiti, -griūna -griūvo įkristi
anlkimšti, -kimša, -kimšo įgrūsti
ankišlti, -a, -ė įkišti
an | 18kti, -lekia, -lėkė įkristi
an |ljsti, -lenda, -lifido tilpti
anme | sti, -fa, -té įdėti, įmesti
anne3 | ti, -a, -ė,įnešti
an | pilti, -pilia, -pylé įpilti; įberti
an | pinti, -pina, -pyné jpinti
anstat | §ti, -o, -ė įstatyti
an | stimti, -stumia, -stiimé įstumti
an30k | ti, -sta, -o nušokti, atSokti
apačios (3b) apačia
apdug ti, -a, -o apželti;
nesiskutusiam būti
aperūliti, -ja -jo operuoti
apinastrė (1) apinasris
apka (2) br. skylė sagai
aplkrauti, -krduna, -krovė apdėti
aplink
apleidinėlti, -ja, -jo suleisti
apllieti, -Ieja, -Iéjo apibarstyti,
160
apipilti
aplinkds aplink
aplipd |$ti, -o, -ė sulipdyti
aplūp Iti, -a, -ė nulupti
apmatė | ti, -ja, -jo hibr. apvynioti
apmušdinė Iti, -ja, -jo apkulti
apmi3| ti, -a, -ė apkaupti
apnėšlti, -a, -ė pakęsti, pernešti
appilti, -pilia, -pylė apipilti,
aplieti; apklijuoti
appratavé lti, -ja, -jo hibr.
prižiūrėti, apravėti
aprič | sti, -čia, -tė apmesti
aplrifikti, -renka, -rifiko nuimti,
nuvalyti
aprumb lyti, -ija, -ijo atsiūlėti
apsilp Iti, -sna, -o apsilpti
apsisiik | ti, -a, -ė kiek pavaikščioti
apsišukė | ti, -ja, -jo hibr. apsirikti
ap lsliūsti, -sliūsta, -sliūdo
pasidaryti slidžiam, gesti
apsusilaik | ti, -o, -ė liautis
apšien | duti, -auna, -avo pjaunant
šieną įpjauti dalgiu
apšvič | sti, -čia, -tė peršviesti
aptrduk | ti, -ia, -ė apvilkti
ap | svilti, -svela, -svilė apsvilinti
aplvirti, -vėrda, -virė apvirinti
apZefg Iti, -ia, -ė 1. apglėbti,
uZgulti; 2. uZsésti
arielka (2) br. degtiné
arkliarūškynis (1) arklio riigStyné
armonikas (1) armonika
ar3 | us, -i (4) prastas, blogas
artefizija lot. (1) hortenzija
asla (2) pečiaus padas
asma (1) astma
asnava (2) br. apmatai
atasija (1) atsaja
atažalas (1) atžala
atbėgdinėlti, -ja, -jo atskrisdinėti
atbég Iti, -a, -o atskristi
atbirankos (1) hibr. rinktiniai
atchadai (2) br. atliekos
atdar lyti, -0, -ė atidaryti
at|dūoti, -duoda, -davė atiduoti
ateid|$ti, -o, -ė ateiti
at | kélti, -kelia, -kėlė pakelti nuo
žemės
atlkifsti, -kerta, -kifto nukirsti
atléi I sti, -džia, -ė 1. parduoti; 2.
skirti
atmūšiti, -a, -ė nutašyti, nukirsti
atnešidlti, ja, -jo išnešioti
at|pjauti, -pjduna, -pjévé nupjauti
atsisé Isti, -da, -do atsitūpti
atsi | skirti, -skiria, -skyré atšokti
atskiriai atskirai
atskirdiné Iti, ja, -jo atskyrinėti
at | skristi, -skrenda, -skrido at-
bégti
at3laimas (2) kiemas
attek lėti, -a, -ėjo atitekéti
attrauk Iti, -ia, -ė nupjauti
attriik Iti, -sta, -o nutrūkti
atvaZiuodiné | ti, ja, -jo atvažiuoti
atveZdiné | ti, -ja, -jo atveZioti
audimas (2) audeklas
audmenai (32) ataudai
duklin Iti, -a, -0 auginti, penéti
duk3t las, -a (3) ilgas
auk3tynaika aukstielninka
aūšara (1) aušra
avirinti, -a, -0 nusiplikyti
azėddžiai (2) br. pasturlakos
až už
aža | a (3b) 1. užpakalis; 2. galas;
-tinis, -ė (2) užpakalinis
ažaug lti, -a, -0 užaugti
aZdar | §ti, -o, -ė uždaryti
aždegimas (2) uždegimas
aždėdinėlti, -ja, -jo užrišti
aždirbti, -a, -o uždirbti
aždūsinti, -a, -0 hibr. užmušti
ažldūsti, -dūsta, -dūso uždusti, uz-
trokšti
aZeid | yti, -o, -ė užeiti
ažėlsti, -da, -dė užėsti
ažlgėrti, -geria, -gėrė užgerti
ažimd | ti, -0, -ė užimti
ažim ti, -ima, -ėmė užimti
azkalb|ét, -a, -ėjo užkalbėti
ažkapėlti, -ja, -jo nukirsti
ažklėlti, -ja, -jo užtiesti
aZléilsti, -džia, -dė užleisti
ažl|mėgzti, -mezga, -mezgė uz-
megzti
aZmefk | ti, -ia, -ė 1. užmerkti;
2. apipilti degtine
ažlmigti, -mičgma, -migo užmigti
ažlpjauti, -pjduna, -pjévé užpjauti
ažlpilti, -pilia, -pylė užpilti
ažrišdinė Iti, -ja, -jo užrišti
ažrišti, ažūriša, ažūrišė 1. surišti;
2. užrišti
aZrik| gti, -o, -ė užrūkyti
aZrumb lyti, -ija, -ijo atsiūlėti
aZseglti, -a, -ė užsegti
ažsidėg Iti, -a, -ė užsidegti
ažsiimd I|$ti, -o, -ė užsiimti .
ažsiklaus|$ti, -0, -ė užsiklausyti
aZsisuk Iti, -a, -ė užsisukti
ažsivėlsti, -da, -dė hibr. užsiveisti
ažsodin Iti, -a, -0 užsodinti
ažšūm lyti, -ija, -ijo hibr. užtvinti
ažltėkti, -tenka, -tėko užtekti
ažū už
ažududėn Iti, -a, -o prakalbėti
ažukasdinėlti, -ja, -jo užkasti
aZukas ti, -a, -ė užkasti
aZu | karti, -karia, -koré uždangs-
tyti
azZu | kimsti, -kemsa, -kimšo
uzkimsti
aZuknafk | ti, -ia, -ė uZknarkti
ažu | pilti, -pilia, -pylé uzberti
aZusisuk Iti, -a, -¢ uZsiriosti
161
ažusivar|ti, -o, -ė įsikalti
aZusivediné ti, -ja, -jo hibr. užsi-
veisti
ažustat|$ti, -0, -ė užspęsti
ažusūk ti, -a, -ė sutvarkyti
ažuveik ti, -ia, -ė užpelnyti
ažvarinėlti, -ja, -jo įkalti
aZvar lfti, -0, -ė įkalti
ažvatin lis, -ė (2) užpakalinis
ažvėlsti, -da, -dė organizuoti
ažlvirti, -vėrda, -virė užvirinti
B
ba sl. nes
babūlka br. (1) močiutė, senelė
bacas (2) br. žiurkė
bacénas (2) le. gandras
balk |a (2) sl. statinė, -ėlė hibr. (2)
statinaitė
badylis (2) br. padaiga
bad | $ti(s), -o(si), -ė(si) durti
bahfinas (2) br. gailis
bakanélis (2) hibr. taukinė
bala (2) pelkė
baladė ltis, -jasi, -josi barškinti
baltick | as, -a (32) baltas
bams | éti, -i, -ėjo belsti
bamt bilkšt, bakst, bumt
barškin | ti, -a, -o baladoti
bartis, -asi, -ėsi pyktis
benzina (2) benzinas
berniūkas (2) sūnus
beržagrybis (2) lepšė
bet kad tik; bėt kameri į bet ką
bigsder Iti, -na, -ėjo caktelti
bir I ti, -a, -o birti
bister | ti, -na, -ėjo 1. bilsteléti;
2.kysteléti nagus
biškį vok. truputį
bitė (4) bitė
blekdnas (2) br. skardinė pienui į
162
šulinį įleisti
blėka (1) sl. skardinė kam kepti
bliūd | as (2) sl. dubuo; -ėlis (2)
hibr. dubenėlis
blizg | &ti, -a, -ėjo blizgėti
bldgick | as, -a (3b) prastas
bldzn las, -a (4) br. nesubrendęs
boika (2) br. sviestmušė
bolišk lis, -ė (2) Boliaus šeimos
narys
bonkūtė (2) hibr. buteliukas
brazd | &ti, -a, -ėjo barškėti
branktėlis (2) medinė senoviška
saga
brazdžianka (1) hibr. plokštainis
brazgūnai (2) pakinktų skamba-
liukai
britva (2) sl. skustuvas
brdk | as (2) burokas; -ėlis (2) bu-
rokėlis
brolienė (1) brolienė
brolys (3) brolis
budinkėlis (2) hibr. pastatėlis
buin las, -a (4) br. vešlus; -ai stam-
biai
būlba (1) br. bulvė
buoZglé (2) spragilo galva
butbalka (1) br. burbulas
būrka (1) br. ilgas vatinis apsiaus-
tas
bufnosas (1) br. milinis apsiaustas
buza br. (4) tiršta sriuba
C
calafdnas (2) polietileninis maišelis
ceta (4) br. teta
cibulia (2) br. svogūnas
ciél las, -a (4) sl. sveikas; visas, i5ti-
sas; -ai nesukapotai; cielum cié-
lickas visai sveikas
cieli6 I ti, -ja, -jo sl. taikyti sumušti
cviklis (2) br. trikampė medžiagos
skiautė drabuZyje
Č
čambėras (2) br. čiobrelis
čepūkin lis, -ė (1) Stepo vaikų šei-
mynykštis
čertapalaka (2) br. tokia dygi pikt-
žolė
čėsas (2) sl. laikas
č$fnos (1) br. žiomenims skirti rykš-
tė
čystlas, -a (4) sl. švarus
čystlytis, -ijasi, -ijosi sl. valytis
čiūdas (2) br. šmėkla
Ciupryna (1) br. kuodas
čiurštuma (3b) tirščiai
D
dachėdzic br. rūpi
daeid |$ti, -o, -ė hibr. artintis
dagif |sti, -sta, -do hibr. prigirdėti
dainyčia (2) br. milžtuvė
daintotoj as, -a (1) dainininkas
dajonka (2) br. milžtuvė
da | kilti, -kulia, -kiilé hibr. baigti
kulti
dalgakotis (1) dalgiakotis
damast | yti, -o, -ė hibr. baigti mas-
tyti
dafigtis (2) stogas
daifitas (4) dantis
dantis (4) dalgio ašmenų nelygu-
mas
daf dabar
darbinyklas, -ė (2) darbininkas
dasidair |$ti, -o, -ė hibr. prižiūrėti
dasiek | ti, -ia, -ė hibr. pasiekti
dasilyté I ti, -ja, -jo hibr. paliesti
daspé | ti, -ja, -jo sl. prinokti
degd karšta
déti, deda, déjo 1. kelti, jrengti;
2. sukti, vynioti
dėtis, dedasi, dėjosi dingti
dick las, -a (4) didelis
didel lis, -ė (3b) ilgas
didžiūlk | as, -a (1) hibr. storasis
didžiūl lis, -ė (2) didelis
diéd las (4) br. tėvo tėvas; -ūkas (2)
hibr. senelis
dyka kiaūlė šernas
dilgynė (3b) dilgėlė
dirb | tis, -asi, -osi darytis
dévanai veltui
dov lyti, -ija, -ijo br. gadinti; spaus-
ti
drabn las, -a (4) br. smulkus; -ai
smulkiai; -ūkas (2) hibr. smul-
kutis
dramnai br. smulkiai
drat las (2) br. viela; -ūkas (2) hibr.
vieliukė
drėgnuma (32) drėgmė
drėna br. sunku, bloga
drėpliė | tis, -jasi, -josi šlaistytis
drdbčiai (2) br. daržo kauptukas
dūi duok
dūkas (2) br. kvapas, oras
dūkrė (2) duktė
dūoti, diioda, davė nesiliauti
dūsin | ti, -a, -o hibr. smaugti
dūšna sl. trošku
dušnavėtlas, -a (1) sl. tvankokas
dviju dviese
dzeravdkas (2) br. medpadis
dzerna (4) br. velėna
dzičgorius (1) le. laikrodis
dziūbas (4) br. snapas
dziubėn | ti, -a, -o kalti
dziub lėti, -a, -ėjo šaukti, rėkti
džerkėčius (2) br. griežlė
dZefk | ti, -ia, -ė hibr. šaukti
163
E
edvartišk lis, -ė (2) Edvardo šei-
mynykštis
eglynas (3) eglynas
eilė (4) : eilę (eilėsa) ganyti ganyti
: bendrą bandą, atėjus eilei
eiti, eina, ėjo: eiti stambudsna virs-
ti žyduoliais
ekspirinas (2) aspirinas
&sti, ėda, édé kapoti (apie kandis)
F
fėliksišk | is, -ė (1) Felikso šeimy-
nykštis
frefičius (2) br. švarkas su aukšta
apykakle
G
gaidys (4): gaidžiai gieda būti
suskirdusiai blauzdų odai
galas (4) piktasis, velnias
galin liūotis, -iūojasi, -iavosi eiti
imtynių
galidpas (2) br. toks šokis
garai (4) oras, dujos, kvapas
gasas (2) br. žibalas
gaspadinė (2) br. šeimininkė
gaspaddrius (2) br. ūkininkas
gauti, gduna, gové griebti, čiupti
gdzas (2) br. dujinė
gazeta (2) sl. laikraštis
gelčius (2) delčia
geltonka (2) hibr. geltligė
geltdnk las, -a (4) hibr. geltonas
geluonč (3b) geluonis
gėmd lyti, -o, -ė gimdyti
gervūtis (2) gerviukas
gied |6ti, -a, -6jo dainuoti
164
giesmė (3) daina
gyliū liti, -ja, -jo gyliuoti
ginti, gina, gfnė drausti
gird lėti, -i, -ėjo jausti, matyti
girsa (1) dirsė
girsin lis, -ė (2) dirsėtas
girtis, giriasi, gyrėsi skelbtis
gisti, gysta, giso gesti
giura (4) gira
glūš lyti, -ija, -ijo br. stelbti
goktos (2) br. gaktos
gonkos (2) le. priemenė; veranda
grabas (4) sl. karstas
grabuli6 | tis, -jasi, -josi grabaliotis
grabul | idoti, -idoja, -idvo grabi-
néti
grabūzdas (2) br. legésis, geltonoji
usnis
grablizdiéné (2) hibr. sriuba iš le-
gėsių
gražavirba (1) nėgė
gražiai labai, smarkiai
gražicklas, -a (3b) gražus
gražinti, -a, -o romyti
graZin ti, -a, -o: g. Žūiką atstatyti
gromulį
grebeniai (3b) br. linų šukos
grebėlti, -ja, -jo grėbti
gūdas (2) nekilmingas subaltarusė-
jęs vietinis gyventojas
guld |$tis, -osi, -ėsi kristi
gūlta (1) gūžta pasėliuose
gunglys (4) sudžiūvusių mėšlų
luitas
gūžčiiauti, -iauna, -iavo gūžčioti
gūžta (2) vištų padaryta duobutė:
šokti gūžtą eiti gūžynių
I
ieškėlti, -ja, -jo ieškoti: ie. galvą
utinėti
ik iki: i. dičnai kol išaušta
ilguma (32) ilgis
imtis, imasi, ėmėsi sektis
in ant
indykas (2) sl. kalakutas
ifigi 1. į; 2. iki; ifigi Zéme žemyn
inleisdiné | ti, -ja, -jo atleisti
inléi | sti, -dZia, -dé įleisti
inme | sti, -fa, -tė įmesti
inmyg lt, -a, -o įspausti
insi | klifiti, -klifina, -kliūvo įkliūti
insiséd | &ti, -i, -ėjo įsigyventi
insi | vérti, -veria, -véré jsiverti
insi | vésti, -veda, -vedé isiveisti
instik Iti, -a, -ė apvynioti apie karti
invar |$ti, -o, -ė įkalti
išbėgdinė | ti, -ja, -jo 1. išskristi;
2. skraidyti
i8bir I ti, -a, -o išbirti
iš Idėti, -deda, -dėjo įriesti į stakles
išdvės Iti, -ta, -0 padvėsti
išeid |$ti, -o, -ė 1. išeiti; 2. išbirti;
3. galėti
išgąsčiai (1) susirgimas išsigandus
išglūm lyti, -ija, -ijo išmindžioti
išgražin Iti, -a, -o išromyti
iš |griūti, -griūna, -griūvo išbirti
iškaft iš pradžių
išken | téti, -cia, -téjo uZsikesti
iSlakst | ti, -o, -ė prilakstyti
išlėi | sti, -dZia, -ė paleisti
išlieč | yti, -ija, -ijo hibr. išgydyti
iš |lįsti, -lenda, -liūdo nuslinkti
iš maženų iš mažens
i3pjausdiné | ti , -ja, -jo išpjauti
iš | rifikti, -renka, -rifiko iSgriebti
išrūgės (1) išrūgos
išsi|krėsti, -krečia, -krėtė išbirti
išsilaid |yti, -o, -ė išsimelžti
išsilefik | ti, -ia, -ė susisukti
išsilūp Iti, -a, -ė susisukti
išsimyž|ti, -a, -ė nusišlapinti
i8simfi& | yti, -ija, -ijo hibr. išsikan-
kinti
iššdk | ti, -sta, -o išbėgti; pasitikti
išsižiOvėl lis, -ė (1) išsižiojėlis
istek | ti, -a, -ėjo patekėti
ištrauk | ti, -ia, -ė išrauti
iš valios 1. pamažu; 2. iš paskuti-
niųjų
išvef | sti, -čia, -tė ištraukti
išveždinėlti, ja, -jo išvedžioti
itlas, -a (2) šitas; itai tai
J
jaščika (1) sl. dėžė
jaunikis (2) jaunas mėnuo
jal | stis, -Ciasi, -tėsi girdėti
javas (4) javai
jiemu jiems
jonišk lis, -ė (2) Jono šeimynykštis
jūdrica (1) hibr. judrė
jūosta (1) staklių skersinis
juostelét | as, -a (1) juostuotas
jūs lis, -ė (1) jūsų
K
kačaras (1) br. gaigalas
kačk la (2) br. antis; -ūtis (2) hibr.
ančiukas
kad jei
kaladka (2) br. 1. medinis kūjis;
2. stebulė
kalvaratnykas (1) br. ratelių dir-
bėjas
kalvys (3) kalvis
kalvišk lis, -ė (2) kalvio šeimy-
nykštis
kūmas (4) gabalas: suveiti kamafi
susimušti sviestui
kambikdrmas (2) sl. kombinuoti
pašarai
kamefi kur
165
kansomdlka (1) sl. lehornų veislės
višta
kantav las, -a (4) le. keturkampis,
nutukęs
kap 1. kai; 2. kad; 3. lyg, tartum;
4. jei; 5. kuo; kap kartas kaip
tik; kap diena, tėp naktis ir die-
ną, ir naktį
kaprislas (2) kaprizingas; -nlas, -a
(4) II -n| ūs, -i (4) kaprizingas
kapst | §tis, -osi, -ėsi užsiimti nie-
kais ;
karlackas (2) kolorado vabalas:
karlūkas (2) kolorado vabalas
karnistas (2) metalinis ar plastma-
sinis siauru kaklu bakas
kardbačka (1) sl. toks šokis
karvaldtas (2) br. verpimo ratelis
karvalatienė hibr. (1) ratelių dir-
bėjo žmona
karvalčtišk lis, -ė hibr. (1) ratelių
meistro šeimynykštis
karzinka (1) sl. pintinėlė neštis į
turgų, į parduotuvę
kas kiekvienas
kasa (4) atžala, iš kurios išauga la-
pai
kasdiena kasdien
kasnykas (2) kaspinas
kašikas (3b) br. pintinė
katardka (1) katarakta
kaukė (1) sl. kuosa
kavėlis (2) sl. kalvis
kazišk lis, -ė (2) Kazio šeimy-
nykštis
kepsnė (4) :kraujij kepsné valgis iš
kepto šviežio kraujo
kėstis, kėčiasi, kėtėsi pūstis
ketr li, -ios (4) keturi
kétveria: ifigi kčtveria į keturias
dalis
kiafilin lis, -ė (1): kiaūlinė mėsa
kiauliena
166
kidaušas (3) kiaušinis
kiblti, -sta, -0 kabinėtis
kiekvien las, -a (3): kiekvieni mé&
tai kasmet
kilometras (1) kilometras
kiškiabaravykis (1) kartusis bara-
vykas
kiškienė (1) kiškė
kyvolti, ja, -jo sl. iš visų jėgų ke-
liant siūbuoti
klast|$ti, -0, -ė brukti
klast§tuvé (1) bruktuvė
klėtkūtė (2) hibr. langelis
-klyniikas (2) hibr. pleištelis
knatai (4) sl. viengijai stori siūlai
kėčiikūč sl. nors
koki4jdien (< kokifja diena) kokią
dieną
kok jis, -id (3) geras, sveikas
kol kodėl
kūšikas (1) br. pintinė
kdZn ias, -a (4) sl.: kėžnas vienas
kiekvienas
krūk ti, -ia, -ė kurkti
krankėčius (2) kranklys, juod-
varnis
kreika (2) kraigas
krekla (2) gegnė
kremsliūkas (2) uodegos galas iki
plaukų pradžios
krimstis, kremtasi, krimtosi kąsti
krinyč ia (2) br. šaltinis; -Ėlė (2)
hibr. šaltiniukas
kriūtinė (2) krūtinė
kryžokas (2) sl. sviestmušės men-
turis
krėsn |is (1) 1. akmenų krūva;
2. pirties pečius; -ūkė (2) akme-
nų krūvelė
krūglick | as, -a (3b) hibr: apvalus
krūkas (2) kablys audeklui atleisti
krukūtis (2) vąšelis į skietą verti
kruopūkėm taškeliais
kubizdelis (1) pumpotaukšlis
kučničrius (2) sl. kailiadirbys
kūdavėtlas, -a br. (1) liesokas
kūdra (1) pieva, apsupta vandens
kuksa (2) bepirštis
kūlčkas (2) sl. kumštis
kultuvė (32) medinis kultuvas linų
galvoms nukulti
kundziūkas (2) br. skilandis
kudm kuo
kūps | tas (2) keras; -Gitikas (2) ke-
riukas ;
kūšlas, -a (4) apželtkojis
kušlėtyna (1) apželtkojis
kvajin lis, -ė (2) hibr. pušinis
kvaja (2) sl. pušis
kvaraba (2) br. liga
kvarbavéti, -ja, -jo sl. dažyti
kvietka (2) br. gėlė
kvorba (4) sl. spalva
L
labé6t | as, -a (1) br. beragis
" laiddkas (2) le. pasileidélis
ldisv las, -a (3) nedirbantis val-
disko darbo
lakmdnas (2) le. senas namie dé-
vimas drabužis
laldutojas (1) kas lalauja per Ve-
lykas
lambas (3) laiškas
landžio | ti, -ja, -jo 1. slankioti;
2. réplioti
14nd2 liauti, -iauna, -iavo slankio-
ti, vaikščioti
lafikena (1) droZtuvas
lafik | ytis, -osi, -ėsi linguotis
latudka (2) br. molinis ar medinis
dubuo
14uZ | ytis, -osi, -ési: lduZytis kalba
kalbéti kitaip negu jprasta
ledin lis, -ė (2) blizgantis, geležinis
leisdiné I ti, -ja, -jo leisti
lencifigas (2) Je. grandinė
lep3 | ys, -ė(4) ištižėlis
leZdnka (1) sl. pečiaus miirelis
ligkarsta (1) sl. vaistai
liésvos (2) br. kopėčios
lieti, Iėja, lėjo 1. laistyti, pilti;
2. duoti pieninėn
lietn | as, -a (4) br.vasarodrungnis
lietuv | §s, -ė (33) lietuvis -
liežūvis (2) kalba
likd | $tis, -osi, -ėsi likti, darytis,
mažėti
likti, lifikma, liko likti
limp lus, -i (4) lipšnus
liūksm | as, -a (4) šviesus
Igti, Jija, lijo 1. lyti; 2. lydytis
liūrba (1) 1. didelė stora skiedra;
2. apsileidėlis, liurbis
lopeta (32) priekinis kumpis, petys
lopinys (33) skarelė
lopfgtė (1) hibr. letena
lūbos (4) : in lubū ant aukšto
lūkšt lyti, -0, -ė aižyti
lūpėtlas, -a (1) storalūpis
lūplti, -a, -ė draskyti
M
ma mano
macė (2) le. jėga
macn las, -a (4) le. stiprus; -ai stip-
riai
maddlis (2) medalis
mdistra (1) br. dailidė
maistrienė (1) hibr. dailidės žmo-
na
maistrišk lis, -ė (2) hibr. dailidės
šeimynykštis
majav | as, -a (4) sl.: majavas žūkas
karkvabalis
makavykas (2) br. šilbaravykis
167
manandrka (1) br. švarkas
manas (4) vyras, pats
marūnas (2) mairūnas (žydi baltai)
maslidnkos (2) sl. pasukos
mast | §ti, -o, -ė pinti raštais
maž sl. gal
mašinka (1) sl. mésmalé
matigkin lis, -é (1) Motiejaus, jo
vaikų Seimynykstis
matė | tis, -jasi, -josi sl. vyniotis
maZick | as, -a (3b) mažas
mažiūlk | as, -a (1) hibr. 1. maZu-
tis, mažasis; 2. plonasis
mčdis (2) pagaliukas, skiedra
médzZiaga (1) 1. medis; 2. Zagrés
lenta
medZiagin lis, -ė (2) medinis
medZiagélé (2) vedega
medZias (2) miškas
meékyna (2) br. pelai
mélyn las, -a (1) mėlynas
ménas (1) 1. ménuo; 2. ménulis
menčia (4) pustyklé, medinis galgs-
tuvas
mefidlis (2) sl. guba
mergyštė (2) mergaitė
mė Isti, -ta, -tė nenešioti
mėštai (2) br. čempės
mieg | 6ti, -a (-ti; -ma), -ėjo miegoti
myl lėti, -i, -ėjo mėgti
milin lis, -ė (2) vilnonis
mind lyti, -o, -ė 1. vaisinti; 2. minti
mynėja (3) linų mynėja
minuta (2) minutė
mif | ti, -ia, -ė mirti
mokytėja (1) mokytoja
molys (3) molis
moma (4) motina
motka (4) sl.: bičių motka bitinėlis
moža sl. gal
možna sl. galima
mūlas br. (2) kandys
mūma mums
168
mimim mums; mumis
musia (2) musė
musiémeris (1) musmiris
mūs lis, -ė (2) mūsų
N
nebagas (1) sl. vargšas, vargdienis
nechdjlinekdjlinekij br. tegu
nedakėpėl lis, -ė (1) hibr. nevy-
kėlis
nedakep Iti, -a, -ė hibr. būti nevy-
kéliui
nedafigi nedaug : kap nedafigj
taip nedaug
nedélia (1) sl. 1. savaitė; 2. sekma-
dienis
nedidsk | as, -a (4) nedidelis
nemožna sl. negalima
netėp ne tiek
netieku ne tiek
nibašnik las, -ė (1) br. numirėlis
nič ne
ničko neblogas
ničkur : iš ničkur ničko be prie-
žasties
nigdy Je. niekad
nižipirštis (1) hibr. landuonis
ndg 1. iš; 2. nuo; 3. uz
nésis (1) : ndsin ūtaryti šnekėti per
nosis
nil : pd nil diénai lig šios dienos
nuder lėti, -ia, -ėjo užderėti
nu |dėti, -deda, -dėjo paslėpti
nuduodiné | ti, -ja, -jo pristatyti
valdžiai
nu leiti, -eina, -ėjo 1. dingti, pra-
žūti; 2. sukakti; 3. nuskristi;
4. pasidaryti; nueiti stambudsna
išvirsti žyduoliais
nugar6kaulis (1) nugarkaulis
nuimdiné | ti, -ja, -jo 1. nulupti,
nuimti; 2. pjauti
nuimd I$ti, -o, -ė nuimti
nukalb |čti, -a, -ėjo užkalbėjimu iš-
gydyti
nukapėlti, ja, -jo nukirsti
nu lkifsti, -kerta, -kifto nuspirti
nusi | plauti, -plduna, -pl6vé nu-
tekéti
nusiramin | ti, -a, -0 negirdėti
nurinkd | §ti, -0, -ė nurinkti
nu I svilti, -svela, -svilo nusvilinti
nu | 8lifiti, -šliūna, -šliūvo nukryp-
ti, nuvirsti
nutdp lyti, -ija, -ijo hibr. numynioti
nutrduk | ti, -ia, -ė 1. nurauti; 2. iš-
traukti karštį; 3. apsukti, apgauti
O
oberkas (1) Je. toks šokis
ddzina (1) br. gyvatė
ožka (4) karukai prie rogių
P
paausdiné Iti, -ja, -jo atausti
padu Isti, -džia, -dė atausti
pabég ti, -a, -0 nuskristi
pabūd | ti, -o, -ė pabūti
pa |bfiti, -būna, -būvo palaukti
pacūkas (2) br. žiurkė
padabar§k3&ia hibr. kaip dabar
padabn las, -a (4) sl. panašus
padavolnia (2) sl. ilgakotė šakė
padeid | §ti, -o, -ė hibr. artintis
padédiné Iti, -ja, -jo padėti
paldéti, -deda, dėjo paguldyti
pad$glti, -sta, -o išdygti
padldgas (2) sl. grindys
padmūroukėa (2) br. pamatas
padūblti, -sta, -o hibr. sustingti,
pasidaryti kaip mediniam, ne-
lanksčiam
pač|sti, -da, -dé sukapoti
pagal dėl
pagal | js (3b) lenta; -iūkas (2)
1. kartelė; 2. stulpelis
pagéud lyti, -o, -¢ iSgaudyti
palgéuti, -gduna, -gdvė 1. sugauti;
2. nutverti
pagémd lyti, -0, -ė pagimdyti
palgėrti, -geria, -gėrė 1. truputį
išgerti; 2. išgerti
pagif | sti, -sta, -do išgirsti
palgisti, -gysta, -giso užgesti
pagričb | ti, -ia, -ė nutverti
paie3ké | ti, -ja, -jo paieškoti
paiSraust | §ti, -0, -ė išrauti
pai3 | rifikti, -renka, -rifiko iSran-
kioti :
paidveZ iti, -a, -ė išvežioti
pajail | sti, -čia, -tė pajusti
pakapė | ti, -ja, -jo sukapoti
pakértuvai (1) kartys
pakeldiné | ti, ja, -jo pakelti
palkėlti, -kelia, -kélé iškelti aukš-
tyn
paklė I ti, -ja, -jo patiesti
pakulo | tis, -jasi, -josi plūšotis
pakuralas (34b) prakuras
pakvarbavėlti, -ja, -jo hibr. nuda-
žyti
pakvié I sti, -čia, -tė pašaukti
palélis (2) dryžis
palengvica (2) le. nugarinė
paliauk& (3b) angina
paliaukeés (1) tokia paršelių liga
palietūviškai hibr. lietuviškai
palikd |$ti, -o, -ė palikti
pallikti, -liūkma, -liko palikti
palčtos (2) sl. 1. plautai; 2. lentos
tarp balkių javams kluone
palšlas, -a (3) gelsvai pilkas
pamaiš|$ti, -o, -ė sutrukdyti
pamif | tl, -šta, -ė numirti
169
pamė Isti, -ta, -tė palikti, padėti
pamiršdinė | ti, -ja, -jo užmiršti
pančio Itis, -jasi, -josi maišytis
panešdinė Iti, -ja, -jo nunešti
panešiė | ti, -ja, -jo sunešioti
panu | fisti, -lenda, -lifido nusinerti
panumif | ti, -Sta, -€ iSmirti
papais | ti, -0, -ė nudauZyti
papečė (3b) hibr. pakrosné
pa | pilti, -pilia, -pylé 1. paberti;
2. krauti kiaušinius, perinti
papjaust | yti, -0, -ė supjaustyti
paplėtin Iti, -a, -o paplatinti
paprastai gudiškai
paprast | as, -a (3b) tiesus, ištisas
papri | déti, -deda, -déjo prikrauti
papri | gyti, -gyja, -gijo prigyti
papripeckas (1) hibr. paprieZdys
papririš iti, -a, -ė priraidyti
pa | pulti, -piola, -puolė pasidaryti
parasoniukas (2) hibr. skėtis
par | griduti, -griduna, -gri6vé
1. sugriauti; 2. parversti
pa lrifikti, -renka, -rifiko sugrébti;
surinkti
pariš | ti, -a, -ė surišti
parplyčia (2) br. pumpuré
par3 | Gotis, -tivjasi, -dvosi par-
Siuotis
parts Iti, -ia, ¢ partempti
parQk | ¢ti, -ia, ¢ parūkyti
parvaZ liGoti, -idoja, -idvo parjoti
pasaujl po saują
paséd | ti, -i,-ėjo patupėti
pasidair | ti, -o, -ė pasižiūrėti
pasidraibst | ti, -o, -¢ išdribti
pasieid | $ti, -o, -ė artintis; kilti
pasi | eiti, -eina, -ėjo 1. išeiti; 2. at-
eiti; 3. paeiti
pasiejé Iti, -ja, -jo paeiti
pasikeldiné | ti, -ja, -jo : pasikel-
dinéti ifigi kūmelius (veršiūs),
bégtis (apie kumelg, karvę)
170
pasi | kélti, -kelia, -kélé 1. atsikelti;
2. sukilti; 3. iššokti
pasiklapat | yti, -ija, -ijo hibr. susi-
pykti
pasikočiė | ti, -ja, -jo hibr. pasi-
volioti
pasilaik | $ti, -o, -ė pasisaugoti
pasi |likti, -lifikma, -liko likti
pasimūč | yti, -ija, -ijo hibr. pasi-
kankinti
pasi |pūsti, -pučia, -pūtė padidėti
pasiskiliné | ti, -ja, -jo suskirsti
pasiski | sti, -ta, -té nusiskusti
pasifigé Iti, ja, -jo paaugti
pasi | vyzdéti, -véima, -vyzdėjo
pasiieškoti
pasiZén lyti, -ija, -ijo hibr. vesti
paskrebūkas (2) hibr. pagrandu-
kas
paskū paskui, vėliau
paskuitin lis, -ė (1) 1. paskutinioji;
2. jauniausias
paspjaud lyti, -o, -ė nusispjauti
pastyrius (2) br. kerdžius
pastrdnkai (2) br. virvės, jungian-
čios pavalkus su branktu
pasvėdjemu br. savaip
pašakaliūoti, -idoja, -idvo paskal-
dyti
pašald lyti, -o, -ė atšalti
pašipul liūoti, -iūoja, -idvo paka-
poti šipulių
pašokdinė | ti, -ja, -jo šokti
pašokinėlti, -ja, -jo pasišokinėti
patamp | §ti, -o, -ė panešioti
pa ltinti, -tina, -tyné paplakti
patraukdinė Iti, -ja, -jo kalbėti tai-
kantis
patrauk Iti, -ia, ¢ pavykti
paltrinti, Irina, -Irfnė: patrinti
nosį supėdyti
paūkštė (2) paukštis
pavažč (3b) pavaza
pavieni po vieną
pal vyzdéti, -véima, -vyzdéjo pa-
ieškoti ;
pažinti, -Zjsta (-Žina), -žino 1. pa-
žinti; 2. žinoti; 3. norėti
pečiadefigstė (2) krosniadangtė
pečiai (4) strėnos
pelūdnykas (1) peludė
penkel li, -ios (3b) penkeri
per | tis, -isi, -Ėjosi ristis
pérleidiné Iti, -ja, -jo perpardavi-
nėti
pėrpa | Zinti, -Zjsta, -Zino suprasti
pérrinkd lyti, -o, -ė austi rinktiniu
būdu
pėržvoklinė | ti, -ja, -jo hibr. atra-
joti
petrišk lis, -ė (2) Petro šeimy-
nykštis
pič 1. per; 2. apie
piéniné (1) kiaulpienė
pičskas (2) sl. smėlis
pietūmišk | is, -ė (1) pietinis
pyhi pyhi br. gyvi gyvi (apie
pempe)
piktlas, -a (4) išvirkščias
pilti, pilia, pylė 1. krėsti; 2. duoti
pieninėn; 3. berti
piltis, piliasi, pylėsi piltis
pilvas (4) skrandis
pirmulidusia pirmiausia
pifštas (2) 1. ražas; 2. siūlo šaka
plakti, -a, -ė paisyti, mušti
plaskdinios (1) pleiskanės
plécas (2) br. plotas
plėmėlis (2) hibr. dėmelė, taSkiu-
kas
plés | ti, -ia, -ė rauti
plés | tis, -iasi, -ėsi veržtis, smelktis
plétné (2) br. pyne
plezdkas (2) sl. virtų bulvių, buro-
keéliy ir miltų blynas
pliek | ti, -ia, -ė kulti
ply3iti, -ta, -o suduzti
pliusnia (2) pleiskana
plénick | as, -a (32) plonas
ploniit lis, -ė (2) laibas
plosk las, -a (4) br. plokščias
plūgavė | ti, -ja, -jo le. kaupti plū-
gu
plūksn Ia (1) 1. plunksna; 2. Zvy-
nas; -člė (2) plunksnelé
pd pagal
podzelianidnka (1) br. pusza-
liuokė
popusidu per pusę
pora (1) dviem, per du
posas (2) le. dryžis
poėviršu paviršiumi, iš viršaus
prabaltin | ti, -a, -o išbaltinti
prabavolti, -ja, -jo le. mėginti
pra | disti, -dūsta, -dūso atsikvėpti,
atgauti kvapą
praeid |$ti, -o, -ė praeiti
praeitin lis, -ė (2) praėjęs
praléi | sti, -džia, -dé paleisti
pralieska (2) br. šėma, Zibutés
spalvos (apie karve)
praluk3tén Iti, -a, -0 pralupti
prama br. stačiai, tiesiog
prapuldinėlti, -ja, -jo pradėti
prasidėdinėlti, -ja, -jo pradėti
prasilefik | ti, -ia, -ė išlinkti
prasišlaist| ti, -o, -ė prasivalkioti
prasitamp | $ti, -o, -ė prasirgti
praskvėr lyti, -ija, -ijo br. užspir-
ginti
prastlas, -a (4) br. tiesus
prašalimas (2) peršalimas
pra Išalti, -šąla, -šalo peršalti
pravar | §ti, -o, -ė i.
pri |byrėti, -bira, -byrėjo : priby-
rėti iš dangaus gauti už dyka
pribrifik | ti, -sta, -0 išbrinkti
pričina (2) br. priekabė
prič : prie nykščio smilius; prie ma-
žūko bevardis (apie pirštus)
171
priég prie; prieš
priepuolys (32) priepuolis
pričš : prieš dičną švintant
priešdičn auštant, paryčiais
priešė (1) priešakys
priešpilis (1) priešpilnis
prigim IH, -sta, -ė gimti
priičius (2) užkurys
priimd I$ti, -o, -ė priimti
pri limti, -ima, -ėmė 1. pasitikti;
2. būti užperėtam
prikabin | ti, -a, -o pririšti
prikibti, -sta, -o priekabiauti
pri | Klifiti, -kliūna, -kliūvo prilipti
pri | krdsti, -krečia, -krété priversti
prilduZ ti, -ia, -ė priskinti
primat6 | ti, -ja, -jo hibr. privynioti
primyZ ti, -a, -ė prišlapinti
primné (4) priemenė
primusdiné | ti, ja, -jo prikalti
pripilti, -pilia, -pylé pripilti
priprasdiné | ti, 4a, -jo prisipra-
tinti, priprasti
pririnkd | $ti, -o, -ė prirankioti,
pririnkti
pririš | ti, -a, -ė pririšti
prirfig | ti, -sta, -o suriigti
prisidair | $ti, -o, -é prisiZitiréti
prisieid | §ti, -o, -ė pasitaikyti
prisiglaū | sti, -dZia, -dé 1. pasi-
slépti; 2. priglusti
prisi | krduti, -krduna, -krévé pri-
sivilkti
prisiléi | sti, -dZia, -dé pasitikėti
prisimūč lyti, -ija, -ijo hibr. prisi-
kankinti
prisi | plisti, -pucia, -piité pasipiisti
prisodin I ti, -a, -o pridėti
prispé Iti, -ja, -o br. pribresti, pri-
nokti
prist6 | ti, -ja, -jo priminti
prisfid I yti, -o, -¢ pastidyti
pri | B4lti, -šąla, -šalo sušalti
172
pri | Bilt, -3yla, -šilo įkaisti
priterli6 | ti, -ja, -jo primétyti
pritrduk lyti, -o, -ė priplésti
privfčka (1) sl. pripratimas
priziariné | ti, -ja, jo prižiūrėti
protivn las, -a (4) br. priekabingas
pstrongas (4) le. upėtakis
pūčkūtė (2) hibr. kiaušinio tuštymė
pūkėčius (2) pūkuotė, pūkonė
puliūkas (2) paukščiukas
pumpliūkas (2) pumpuriukas; ka-
čiukas (karklo)
pumputys (4) pumpuras—
pundyla (2) pampla, drucké
punddkas (2) buoZgalvis
pupojys (3b) puplaiskis
purk3timai (2) purškiamieji nuo-
dai
pufvas (4) ausy medus
pusaiitar lo, -0s pusantro
pusis (4) pusė
pūšlyti, -ija, -ijo br. dumti, pūsti
puvésys (3b) pūzras bitėms rūkyti
R
ragutlės (1) rogės; -ėlės (2) rogutės
ragūtis (2) 1. staklių veleno galvos
dantis; 2. ražas
raikštis (2) ryšys
raižiūkas (2) randas
ramin | ti, -a, -o tildyti; įkalbėti
rasdiné | tis, -jasi, -josi atsirasti
raudonagalvis (2) raudonviršis
razaugdiné Iti, 4a, jo hibr. dygti
razceri3 | yti, -ija, -ijo br. ištuštinti
raz | késti, -kecia, -kété hibr. papa-
sakoti
razklodiné | ti, ja, -jo hibr.
paskleisti
razkraudiné Iti, -ja, -jo hibr. su-
krauti
razléi Isti, -džia, -dė hibr. paskirs-
tyti
razmaiš|$ti, -0, -ė hibr. išmaišyti
razmifk | ti, -sta, -0 hibr. išmirkti
razmi3 Iti, -a, -ė hibr. išardyti
razpyliné| ti, -ja, -jo hibr. sukristi
raz | pjdutl, -pjduna, -pjévé hibr.
perpjauti
razplik Iti, -a, -0 hibr. ištižti
razrinkd | $ti, -o, -ė hibr. papa-
sakoti
razsak | §ti, -o, -¢ hibr. papasakoti
razsiklodiné Iti, -ja, -jo hibr. pasi-
skleisti
razsiléi | sti, -dZia, -dé hibr. nu-
sileisti
razsiskirdiné | ti, -ja, -jo hibr. atsi-
skirti, atsidalinti
raz | skirti, -skiria, -skyré hibr. pa-
skleisti
razvesdiné Iti, ja, -jo hibr. at-
skiesti, gesinti
raz | virti, -vérda, -viré hibr. su-
virti
razZiodin | ti, -a, -o hibr. praZio-
dinti
rékviiké (2) hibr. geležinis lankelis
rietuvė (32) nepjauty malkų krūva
rifikt, refika, rifiko 1. imti iš lau-
ko; 2. atrinkti; skirtis
rišalas (3b) pedo ryšys
ritykst lis, -ė (1) rytinis
ritin | ti, -a, -o raičioti
ryžsklas, -a (4) br. šviesiai rudas
rd | dyti, -džia, -dé sl. patarti
dm | as (2) br. rėmas; -&lis (2) hibr.
lango rémelis
rona (4) sl. Zaizda
rovaras (1) le. dviratis
ručka (2) sl. rankena
rūčnykas (2) br. rankšluostis
rudenis (3b) ruduo
ruduška (2) hibr. voveruška
rik | ¢ti, -ia, -ė smilkyti
rūpestingas, -a (1) turįs rūpesčių
rupūžė (2) rupūžė
rūšys (4) rūšis
rūškyniai (2) rūgštynės
rudutys (3b) riešutas
rutulié | tis, -jasi, -josi ritinétis
S
sa savo
sakūtis (2) hibr. trumpas vyriškas
švarkelis
saulagręžtė (1) saulėgraža
sausavét | as, -a (1) hibr. apysausis
sėd lėti, -i, -ėjo 1. tupėti; 2. perėti;
3. styroti, neaugti; 4. gyventi
ten, kur sodyba
sek | tis, -asi, -ėsi galėti, pajėgti
sembertas (3) serbentas
sesuva (3b) sesuo
sėlti, -ja, -jo barstyti
siaūrick | as, -a (3P) siauras
siečka (2) sl. kapojai
sietka (2) sl. tinklas
siužilkėlė (2) hibr. tvenkinukas
skaros (4) skalbiniai -
skarvada (3b) sl. keptuvé
skerstūvės (2) durtoji vieta kiaulės
pakaklėje
sklėpas (4) br. rūsys
sklerdza (1) br. sklerozė
skregždūtė (2) kregždė
skrynglé (2) 1. girnų dėžė; 2. in-
kilas
skryp It, -ia, -ė girgZdéti
skubavétai hibr. apyskubiai
skūpū sl. maža, nedaug
skiira (4) br. žievė, oda
slidick | as, -a (3b) slidus
slifizas (2) br. gleivés
slob as, -a (4) br. menkas, silpnas
173
slūoksniai (1) liepos plėšos
smala (4) sl. : bičių smala pikis
smal&kas (2) br. soklys
smetdninga (1) hibr. kuri riebia-
pienė
smetona (2) sl. grietinė, grietinėlė
smilginė (3b) smilkinys
smurglys (3) nesubrendėlis
snafidé (2) snaudalé, tokia pievų
žolė
sniegai (4) sniego pusnis
snūika (1) br. mestuvai
sodin Iti, -a, -0 tupdyti perėti
sopulys (32) 1. skausmas; 2. géla
sdZelka (1) sl. tvenkinys
sparna (4) sparnas
spau Isti, -džia, -dė minti, kilnoti
spėlti, -ja, -jo sl. nokti (prieš mirtį)
spicas (2) br. stipinas
spjaudiné | ti, -ja, -jo spjaudyti
spjaudulas (32) spjaudalas
spragelas (3b) spragilas
stači | as, -id (4) nelinkstantis
stajokas (2) sl. 1. priebraukas;
2. stulpas
stalava (3b) br. valgykla
stalieriené (1) hibr. staliaus pati
stali@rius (2) sl. stalius
stalierišk | is, -ė (2) hibr. staliaus
Seimynyk3tis
stat yti, -o, -ė dėti
stifiburas (3b) stimbiras
stipriai 1. kietai, įtemptai; 2. smar-
kiai, tvirtai
stiprick | as, -a (3b) kietas
stipr | iis, -i (4) kietas
stipti, stimpa, stipo šalti; austi
stdgas (4) sl. stirta, kūgis
stor las, -a (3) 1. didelis; 2. platus;
-ai stambiai
storūl lis, -ė (2) storas; storasis
storūlk | as, -a (1) hibr. storas
stdė | tis, -jasi, -josi tapti
174
stotyva (2) br. staklių siena
stūvai (2) staklės
stov | &ti, -i, -ėjo gyventi
straublė (4) vaivorykštė
stukter | ti, -na, -ėjo suduoti
su |būsti, -burida, -budo pabusti
sfidas (2) sl. teismas
si | dyti, -dZia, -dé sūdyti
sugré | ti, -ja, -jo sudvilpti, sucypti
suguldiné | ti, ja, -jo uZgulti
sukeli6 | ti, -ja, -jo sukinėti
sukeli | tis, -jasi, -josi sukinétis
su | krdsti, -krecia, -krété supurtyti,
sumusti
sukryZavé | ti, -ja, -jo hibr. sukry-
Ziuoti, sukeisti
suk | tis, -asi, -ėsi riestis
sik Iti, -a, -ė 1. maišyti; 2. malti;
3. vynioti; sūkti, ūodegą slėpti
sulėaš|ti, -o, -ė sulašinti
sūlstis (1) sultys: sūlstis nog mésds
rasalas
sumenč liūoti, -itioja, -idvo paga-
ląsti
sumuddiné | ti, -ja, -jo suplūkti
sunerv | ūoti, -tioja, -avo sunervinti
sunkavėtlas, -a (1) hibr. sunkokas
sunk | us, -i (4) blogas, prastas
supančio Iti, -ja, jo 1. užveržti;
2. sumaišyti
supykla (2) liūno paversmis
suply3 ti, -ta, -o sutrūkti
sup | tis, -asi, -ési linguotis
sūrav | as, -a (4) br. lininis, nebal-
tintas
suraviedka (2) br. ūmėdė
siiravét | as, -a (1) hibr. stirokas
surinkdiné | ti, -ja, -jo rinkti, pirkti
surinkd | §ti, -o, -ė 1. surinkti;
2. sustatyti
suriddiné | ti, -ja, -jo 1. sujungti;
2. suraiSioti, surišti
surišti, -a, -ė pririšti
susičiaud lėti, -a, -ėjo nusičiaudėti
susigamzd | ti, -ija, -ijo susiglam-
Žyti, nebūti išsiklojėjusiam
susikam | Goti, -tioja, -avo susikibti
susilaikindiné Iti, -ja, -jo susilai-
kyti
susilaik | $ti, -o, -ė 1. liautis; 2. nu-
stoti; 3. susivaldyti
susinervi liti, -ja, -jo susinervinti
susinerv | ūoti, -tioja, -avo susiner-
vinti
susi | pinti, -pina, -pyné susivyti
susirinkd | $ti, -o, -ė 1. susidėti;
2. sukibti
susisūk | ti, -a, -ė 1. skauduliui iš-
tvinkti; 2. susiraityti
susitikdinė Iti, -ja, jo susisiekti
su Isifti, -siūna, -siuvė užsiūti
su |smėgti, -smefiga, -smégo būti
patulžusiam
su Istipti, -stimpa, -stipo suaušti,
sušalti
sustodiné | ti, -ja, -jo sustoti
sustd | ti, -ja, -jo nusistoti
sušald lyti, -o, -ė užšaldyti
sušaud lyti, -o, -ė pakepti duoną
sutąs |$/ti, -o, -ė sunešti
sutęsdinė Iti, -ja, -jo sutraukti
sutraukdiné | ti, ja, -jo susukti
su | trinti, -trina, -fryné sugristi
sutriipin | ti, -a, -o 1. susmulkinti;
2. sulesinti
suvaik | ti, -0, -ė sulaikyti
suvef | sti, Cia, -té padaryti
suvesdiné Iti, -ja, -jo hibr. supyk-
dyti
suve | sti, -da, -dé br. supykinti
suvisdi visai, visiškai
sužerdinė | ti, -ja, -jo sustumti
su | Zefti, -Zeria, -Zéré 1. sustumti;
2. sukrauti perėti
svietas (1) sl. pasaulis, žmonės
sviežlias, -ia (4) sl. šviežias
svilti, svėla, svilė svilinti
sviriepka (2) br. svėrė
svirsnia (2) svirtis
svirsnis (4) svirtis
svOtas (2) br. marčios ar žento tėvas
5
Sakalitikas (2) kačergaitė audimui
jtempti
šalį šalia ( ne po vista)
Salis (4) 1. šonas; 2. pusė
šalpusnė (1) šalpusnė
šampūnis (1) šampūnas
šardkas (2) br. iš linų ir pakulų
austa juodai dryžuota medžiaga
Satravét | as, -a (1) br. be lukštų
šaudyklė (32) šaudyklė
3¢iupl | as, -a (4) Je. lieknas, liesas
ščiupokas (2) le. lydeka
šeiminykė (2) šeimininkė
šėkai (4) tokia balų žolė (greičiau-
siai viksva)
šennai šen
šeptūnas (2) br. užkalbėtojas
šerkšnas (2) sniego pluta
Sefstis (2) sl. šeriai
šienapjūviai (34b) toks trijų
žvaigždžių žvaigždynas
šienauti, -duna, -avo 1.pjauti;
2. imti
šilkin lis, -ė (1) šilkinis
šįmėt šiemet
šina (2) sl. pavaža, ratlankis
šlis, -i: šie métai šiemet
šišk |a (2) sl. kankorėžis, varpa;
-ūtė (2) hibr. spurga
Siurp6t | as, -a (1) pašiurpęs
Slap | ti, -sta, -o Slapti, drékti
šliūti, šliūna, šliūvo krypti
175
Smag | iis, -i (4) greitas, linksmas,
sveikas; -iai smagiai, greitai; -Ū
smagu
šnyplti, -ia, -ė 1. šniokšti; 2. urgzti
šniūras (2) br. toks storas siūlas
Sokiné | ti, -ja, -jo suptis
80k | ti, -sta, -o šokti
špėt lyti, -ija, -ijo le. kenkti
Srdmas (2) br. randas
5fik | auti, -auna, -avo klausti šau-
kimu
Sulnys (3) šulinys
Sust kyst
šūstras, -a (4) br. greitas
Su3pdnas (2) br. pusšvarkis
T
tais | yti, -o, -ė tvarkyti
tdjdien (< t§ja diena) tą dieną
tamišk lis, -ė (2) Tomo šeimy-
nykštis
tankuma (32) tankumynas
tap lyti, -ija, -ijo sl. mindyti, vai-
sinti
tlas, -a :tais kaftais anksčiau
tąs|$ti, -o, -ė nešioti, tampyti
tebūi tebūna
teei teeinie, teprapuola, tepra-
smenga
televizorius (1) echoskopas
telias (2) veršiukas : ifigi telig iki
versiavimosi
tel liūotis, -itiojasi, -idvosi verSiuo-
tis
temp | ti, -ia, -ė 1. nešti; 2. būti nu-
tisusiam, siekti; -tis būti jtemp-
tam, tampriam
tenna ten
ténnuo ten
tėp 1. taip; 2. tai; tép kap lyg
176
teplié | tis, -jasi, -josi teptis
terba (4) sl. maišas
teri | tis, -jasi, -josi hibr. slėptis
tesimas (2) tvinkimas
tės | ti, -ia, -ė tempti, nešti, vogti
tės | tis, -iasi, -ėsi vilktis, važiuoti
tiekas (1) : tiekas daikto visas
tieku tiek
tiesė (4) dešinė
tykickai tykiai
tierplyvastis (1) br. kantrybė
tikti, tifika, tiko atsitikti
topalius (1) topolis
topelnykas (1) br. skestantis
topdlis (2) topolis
trąšos (4) mėšlas, šūdas
trauk | ti, -ia, -ė rauti
tretinaA (2) br. trečdalis valako
trydčlė (2) viduriavimas
trūč lytis, -ijasi, -ijosi le. apsi-
nuodyti
tūlis (2) užuolaida (tinklinė), tiulis
tūojkart (< tuoju kartū) tąkart
U
ubėrščica (1) sl. valytoja
ukėlas (2) sl. vaistų leidžiamoji
adata
ukrapas (1) br. verdantis vanduo
ūlyčia (1) sl. gatvės tipo kaimas
ultėjus (2) sl. tinginys
urdčnykas (1) br. žolės užkalbėji-
mui
urrrf urgzti
ūtar lyti, -ija, -ijo br. kalbėti
ūtarka (1) br. kalba, šneka
fizvalka (1) 1. kaklaraištis (grybo);
2. užvalkalas
V
vaikščlioti, -iauna, -iojo eiti
vaina (4) sl. karas
valaknas (3b) sl. pluoštas
vantrdbai (2) br. žarnos su mėšlais
vantrobianka (1) br. kepeninė
var | §ti, -o, -ė stumti
var | ytis, -osi, -ėsi gintis
vafmas (4) sparva
varndgriidis (1) skalsė
varteli6 Iti, -ja, jo vartyti
velerinka (1) br. vakarėlis
vélinas (3b) velnias
veéplavét las, -a (1) hibr. véplokas
verba (4) br. gluosnis
vefbnyčia (1) br. Verbų sekma-
dienis
vefk | ti, -ia, -ė: vefkti žodžiais
raudoti prie mirusio
vefpsté (2) girnų varpsté
vefSis (2) bulius
vesdiné | tis, -jasi, -josi atsirasti
vesdlina (1) Je. velykiné (giesmė)
ve | stis, -dasi, -dési perétis
vėtyklė (3a) vėtyklė
veversys (3b) vieversys
"vidurinlis, -ė (2) didysis (pirštas)
vičkas (2) sl. amžius
vien | as, -a (3) antras, kitas; vienas
vieną, vienas kitą; vienais čėsais
vienu metu
vientara vistiek, tas pats
vilkas (4) : kap vilkas visai vienas
vilkėdantis (1) juodasis paršiukų
dantis
vilndnė (2) toks grybas su pūkuotu
kepurėlės užlenkimu
vinkšna (1) balžienas
vyresnlis, -ė (1) vyresnis
vyriaus lias, -ia (1) vyriausias
vifšesn lis, -¢ (1) vyresnis (tarny-
boje)
viršufi į viršų
virvūkė (2) virvelė
visa viskas
visaipd visaip
visok lis, -ia (3) visoks
viščiūkė (2) toks grybas, kalpokas
vištėlnykė (1) perekšlė
vytis, vijasi, vijosi vytis
vyzdėti, véima, vyzdėjo ieškoti
vig ti, -ia, -ė vogti
vokė (1) vokietė
vėkis (1) vokietis
vūllas (4) baras (šieno); -ėlis (2) ba-
relis
volid|tis, -jasi, -josi br. 1. mėtytis;
2. gulėti, vartytis
vonia (4) negilus skardinis kubi-
liukas
vėžitis, -iasi, -ėsi atsidalinti
Z
zacirka (1) sl. plaktų miltų sriuba
zapalenia (2) Je. plaučių uždegi-
mas
zara br. tuoj, greit
zaranica (1) br. aušrinė
zaros (4) aušra
zelianianka (1) br. žaliuokė
z0O sl. per
zūzl lyti, -ija, -ijo 1. niūniuoti;
2. apgrūsti
zvančlis (2) hibr. barškalas
Ž
žagarlas (3b) 1. šaka; 2. atžala;
3. vytelė; 4. ražas; -ūkas (2) ša-
kutė
žaliai : žaliai kap mefkti žalius
kažkaip rauginti
177
Zaliavét|as, -a (1) hibr. žalsvas
žalicklas, -a (3b) žalias
žafdas (4) žaiginys lauke
žėbras (1) br. 1. šonkaulis; 2. pin-
tinės šonų lankas
žem ias, -a (4) trumpas
žemickai žemai
žen lytis, -ijasi, -ijosi sl. vesti
žydauka (1) br. žydė
žilainė (2) šlynas, melsva žemė
Zil | as, -a (4) pilkas
žilavėtas, -a (1) hibr. pilkšvas
žilgas (4) žilvitis
žilgutys (3b) karklas
Flick | as, -a (3b) pilkas
Zin | dyti, -dZia, -dé žindyti
Zingsnys (4) žingsnis
Z{sti, ZindZia, Zindo Zjsti
zitir 184, -o, -ėjo 1. žiūrėti; 2. tik-
rinti
Zivakdstas (2) br. kaulaZolé
Zivat | doti, -tioja, -dvo hibr. vidu-
riuoti
žondas (2) le. valdžia, valstybė
žvirblys (3) žvirblis
žūika (1) br. gromulys
Zvyravét las, -a (1) hibr. žvyruotas
žvėolti, -ja, -jo br. gromuliuoti
DIALEKTALE TEXTE IN DER MUNDART VON ŠALTINIAI
Zusammenfassung
Es werden phonetische transkribierte Alltagstexte in der peripheren
litauischen dzūkischen Mundart des Dorfes Šaltiniai (Kreis Dievčniškės des
Gebietes Šalčininkai) angefiihrt, die mit dem lokalen belorussischen Dialekt
wie auch den lokalen Varianten des Polnischen und Russischen aufs engste
verbunden ist. In diesen Texten spiegeln sich die Briuche, die Lebensweise,
die Kultur und das wirtschaftliche Niveau der hier von altersher ansdssigen
Litauer wider. Es wird festgestellt, daB 74% des Wortschatzes in den Texten
litauischer Herkunft ist. Daraus folgt, daB diese Mundart tief im Litauischen
wurzelt, daB ihr litauisches Wesen erhalten geblieben ist und sie die
gegenwartigen Eigenheiten der litauischen Phonetik, Akzentologie,
Morphologie, Syntax wie auch der Phraseologie widerspiegelt, wobei
verhdltnismégig klar die Tendenzen der weiteren Entwicklung dieser Mundart
zu Tage treten. In den Texten liegen ziemlich viele in der heutigen litauischén
Gemeinsprache schon rare lexikalische Archaismen vor, die in anderen
Mundarten entweder noch nicht fixiert wurden oder selten vorkommen, vgl.:
vokis, vokė "der Deutsche, die Deutsche", viralai "Gemiise", priesé
"Vorderseite, Vorderteil", rušutys "Nuf", šėkai "Riedgras", juostelétas
"gestreift", véima "er sucht, sie suchen", smilginé "Schlife" u. a.; haufig liegen
auch archaische Termini vor, vgl: klastytuvé “"Schwinge", mencia
"Schleifstein”, šefkšnas "harte, gefrorene Schneeoberfliche", vilkédantis "der
schwarze Zahn eines Ferkels" u. a. Worter mit einer in diesem Dialekt
spezialisierten Bedeutung, vgl: gūdas "ein einheimischer nichtadliger
assimilierter Litauer”, jaunikis "Neumond", jauniklis "Brautigam", vožtis "das
Fett auf dem Geddrme trennt sich leicht ab", papilti pautis "die Eier zum
Briiten zusammenlegen" u. a. sowie semantische Dialektismen, die in anderen
litauischen Mundarten und in der litauischen Gemeinsprache selten vorkomen,
vgl.: piktas "mit der Innenseite nach aufen verkehrt", pifStas "Abzweigung
eines Fadens", "Teil eines Pflugs, auf dem sich die Schar befindet", "Zinke
einer Mistgabel", Zdgaras "Zweig", "SprOBling", "Gerte eines Besens"; es liegen
auch Wortbildungsdialektismen vor, die eine andere Bedeutung als in der
litauischen Gemeinsprache und in vielen anderen Dialekten haben, vgl.:
attrdukti "abschneiden", apsviésti "durchleuchten”, insūkti "umwickeln",
nuderéti "gedeihen', prišalti "erfrieren" u. a. Im Gegensatz zu der
Gemeinsprache bezeichnen in dem zu untersuchenden Dialekt die
Ableitungen mit dem Suffix -ickas, -a keine Deminutiva wie auch in anderen
Dialekten, vgl.: siafirickas "eng, schmal”, plénickas "dūnn". Mit dem Suffix -
inis, -¢ wird in diesem Dialekt von dem Namen des Familienoberhauptes (des
Vaters) die Bezeichnung fiir einen Zugehdrigen dieser Familie abgeleitet, die
anstatt des in dieser Gegend wenig verbreiteten Familiennamen gebraucht
179
wird, vgl.: Tamiškiai "die Familie von Tomas Staniulis", Kaziškiai "die Familie
von Kazys Staniulis". Mit dem Suffixe -inis, -ė und -iškis, -ė werden auch von
den Namen der GroBvater und Vater Patronymika abgeleitet, die wiederum
die Familiennamen erzetzen, vgl.: Macičkinio Tamiškio Fel’ka "Feliksas
Staniulis der Bruder von Tomas Staniulis des Sohnes von Motiejus Staniulis",
Čepūkinio Feliksiškio marti "die Schwiegertochter von Feliksas Staniulis des
Sohnes von Steponas Staniulis" u. a. Diese Eigentūmlichkeit der untersuchten
Mundart ist als ein bis jetzt noch nicht verzeichneter dialektaler Archaismus zu
betrachten. In den zu untersuchenden Texten sind auch bis jetzt in unseren
Dialekten nicht verzeichnete zusammengesetzte Temporaladverbien
anzutreffen, denen der Instrumentalis zugrunde liegt, und deren erste
Komponente ein pronominales Pronomen bildet, vgl.: kok“dojdzien ~
kokigjdien "an welchem Tag, wann", tiiojdzien ~ t§jdien "an dem Tage, dann”,
was wiederum im Litauischen als ein rarer Archaismus zu betrachten ist. In
diesen Texten liegen auch Worter neuer Herkunft vor, die dem Wortschatz der
Gemeinsprache nidher stehen und den Einfluf dieser auf die Mundart
bezeugen, vgl.: miškas "Wald" neben dem allgemein gebrauchlichen médZias
"Wald", daintiotojas "Sanger" neben dem allgemein gebrduchlichen giedorius
"Sanger".
In den Texten spiegeln sich auch die dialektalen
Flexionseigentiimlichkeiten wider. Es ist zu verzeichnen, daB hier noch héufig
der Substantivdual gebraucht wird, vgl: du spirgučiū "zwei gebratene
Fettstiicke"”, dvi telyci "zwei junge Kiihlein" und der Imperativ ohne Suffix -k-,
vgl.: dui "gib", ei "gehe". Derartige Formen wie die letzteren werden
manchmal mit dem Prifix fe- in der adhortativen Bedeutung gebraucht, vgl.:
tebui "es sei, es seien", teei "es gehe, es gehen". In den Texten liegen auch
viele Ortsnamen vor, die sich auf die Umgebung des Dorfes Saltiniai beziehen
und beinahe durchwegs litauischer Herkunft sind, vgl.: Kraštinis laūkas,
Lapéliy kalnas, Suntakis ~ Santakis u. a.
Den Texten ist ein alphabetisches Verzeichnis von selten dialektalen
Wortern beigefiigt, mit Akzent versehen und in die Gemeinsprache
transponiert, wobei die Bedeutung und bei Entlehnungen auch die Herkunft
angegeben wird.
Die Texte in der Mundart von Saltiniai bringen eine Fiille von sprachlichen
(auch historischen und ethnographischen) Eigenheiten eines beinahe isolierten
lebendigen Dialekts, vermitteln mehr oder weniger vollstindig seine Struktur
und erhellen die Lebensweise der Menschen, die diese Mundart gebrauchen.
180