Šaltinių šnektos tekstai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Elena GRINAVECKIENĖ ŠALTINIŲ ŠNEKTOS TEKSTAI Pateikiami Šalčininkų raj. Dieveniškių apyl. Šaltinių kaimo vietinės lietuvių šnektos su dabartiniu kasdieniu gyvenimu susiję nerišlūs tarminiai tekstai, fonetine transkripcija1 mano užrašyti 1990 m. liepos mėn. 2-14 d. kraštotyrinės ekspedicijos metu iš čia gimusių ir augusių gyventojų Jadvygos Staniulienės (g. 1921 m.), Tamio Staniulio (g. 1920 m.) ir kt. Ši lietuvių dzūkų šnekta, kuria kalba septynios to kaimo lietuvių senbuvių šeimos, yra periferinė ir turi labai aktyvių kontaktų su slavų — baltarusių, lenkų, rusų — kalbų vietinėmis atmainomis. Daugiausia dėl savaiminio šio krašto baltarusėjimo praeityje, taip pat dėl carų Rusijos bei dėl Sovietų Sąjungos vykdytos nutautinimo politikos, dabartiniu metu čia vartojama lietuvių kalba yra netekusi savo socialinio prestižo, galima sakyti, išstumta iš viešojo gyvenimo ir tapusi dažniausiai tik šeimos, namų kalba. Tačiau jos visa kalbinė sistema, kaip ir sąmoningai palaikoma lietuviškumo dvasia, yra savarankiška, gyva, lanksti, išraiškinga. Visa tai geriausiai matyti iš čia pateikiamų tekstų. Apie 74% čia duodamos leksikos yra grynai lietuviška, turinti daug retų archainių elementų, daugeliu atvejų kitur mūsų tarmėse plačiau nesutinkamų, neretai jose neturimų ar iki šiol neužfiksuotų. Gausūs šio kaimo lietuviški smulkieji vietų vardai — baž'nic'aviet'e ‘Bažnyčiavietė’, dz'irv'ėl'e's ‘Dirvelės’, g'ėrvišk'is ‘Gerviškis’, krašč'in'is laukas ‘Kraštinis laukas’, kū'dra ‘Kūdra’, lap'el'ų kalnas ‘Lapelių kalnas’, marg'elūkai ‘Margelukai’, pulk'ino kalnas ‘Pulkino kalnas’, šė'dz'imo's ‘Šėdimosios’, sū.ntak'is ‘Santakis’ ir kt. — nėra patyrę jokio slavininimo. Su šnektai visomis būdingomis fonetinėmis ir darybinėmis ypatybėmis neretai jie yra gyvai vartojami ir vietinių baltarusių. 1 Tekstai pateikiami iš esmės tokia pat fonetine transkripcija kaip ir leidinio "Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija". V., 1970. P. 10-14, tik vienas kitas dalykas čia kiek supaprastintas, skiriasi. Išskyrus tvirtagrūdžių dvigarsių i, u + l, m, n, r ir u pirmojo dėmens, pagal mūsų ausį tariamo kaip pusilgio (plg. ankstesnius šių šnektų užrašymus tų. mūsu, p'rigam'n's'u — LKT Ch 356, 358), žymėjimą tašku raidės dešinėje žemai (: p'į.lnas, dū.l'k'es, ap'er.uč), kitų dvigarsių ir dvibalsių (jie šnektoje ilgį visada) atskirų dėmenų ilgumas, nepavykus jo tiksliai nustatyti, nežymimas (: l'ėpəm, ėinam, taukuoč'i). Priebalsių prieš priešakinius balsius grupės minkštumas nežymimas, išskyrus aiškiai minkštus l, p (: žv'irbl'is, pap'jov'ė, šāl'č'is). Po kietųjų r, z balsis i ir dvibalsis ie po r, š, ž šnektoje užpakalini sparnų ir i (ne) nevirsta (: rink'č, kazis, kuriei, šenas, kazen'ė). Menkai užpakalinama ir i po š, s (: iššlav'ė). Priebalsio n prieš k, g užpakalėjimą rodo raidės pailginta kilpelė (: d'ing'a ‘dengia’, lank'ic'is ‘lingiuotis’). 134 Vietiniai senbuviai lietuviai vertina ir brangina tėvų kalbą, moka senųjų lietuvių dainų ir jas dainuoja, tačiau savo lietuviškumu nė kiek prieš kitakalbius nesididžiuoja ir dėl to nė kiek su jais nekonfliktuoja. Ryšys su mūsų bendrine kalba daugiausia yra televizorius, kurį čia beveik kiekvienas turi, ir per lankančius vaikus, atvykstančius tėvams padėti iš kitų Lietuvos vietų. Žmonės čia mažaraščiai, baigę daugiausiai vieną dvi lenkiškas pradžios mokyklos klases, lietuviškų laikraščių (ir lenkiškų) čia beveik neskaito. Kaime nėra mokyklinio amžiaus vaikų, taigi ir mokyklos. Nuo 1990 m. į šio kaimo išmirusių žmonių sodybas keliasi ir aplinkinių vietų lietuviai, kurie, be kita ko, turi ir tikslą atidaryti čia lietuvišką mokyklą. Gyvendami pramaišiui su vietiniais subaltarusėjusiaisiais, visi lietuviai yra gerai išmokę vietinę baltarusių šnektą ir ja paprastai bendrauja su visais slaviškai kalbančiaisiais, tarp jų ir su rusiškai kalbančiais šių vietų valdžios atstovais. Bendravimas baltarusių kalba čia suformavo stichinę lietuvių-baltarusių dvikalbystę: vietiniai lietuviai laisvai kalba baltarusiškai, dainuoja jų dainas ir niekuo nuo jų nesiskiria (pastebėta tik, kad jie mažiau geri, tvarkingesni, teisingesni). Neretai į savo lietuvių kalbą, nejausdami kokio nepatogumo, jie lengvai įterpia grynai baltarusiškas, net nesulietuvintas atskirų žodžių formas, pvz., n’echoj’ ‘tegu’, pasvōjemu ‘savaip’, prā’ma ‘stačiai, tiesiai’, zā’ra ‘tuojau’, dachōdz’ic’ ‘rūpi’ ir kt., nors apskritai, mūsų apskaičiavimu, šioje lietuvių šnektoje slaviškos kilmės žodžių esama apie 18,5%, o vertalų iš baltarusių kalbos — apie 7,5%. Senieji vietiniai lietuviai moka ir lenkiškai. Lenkų kalbą daugiausiai jie vartoja melsdamiesi, kalbėdami poterius ir atlikdami kitas katalikų religines apeigas. Nežiūrint į tai, kad Šaltinių lietuvių šnekta iš seno yra baltarusių apsuptyje ir aktyviai svetimų kalbų gožiama, mūsų pateikiamieji iš ausies užrašytieji tekstai akivaizdžiai rodo, kad jos šaknys dar tebėra gyvos, o pamatai tvirti, tiksliai atspindi dabartinius pagrindinius jos fonetikos, akcentologijos, morfologijos, sintaksės, leksikos, semantikos, frazeologijos bruožus, šio krašto žmonių buitį praeityje bei dabar ir išryškina tolimesnes šios šnektos raidos tendencijas. Remiantis nenuosekliu bendrinės kalbos dvigarsių am, an, em, en vertimu um, un, im, in (pvz., b’indz’ina ‘benzinas’, d’īg’a ‘dengia’, duōksc’is ‘stogas’, apzgūndo ‘nusigando’, bruōktas ‘branktas’, kam’iñ<kameñ> ‘kur’, lū.ngas ‘langas’, grī.ndz’im as ‘grendymas, kluono asla’, kuōmpas ‘kampas’, p’ēč’ad’iokst’ē ‘krosnies dangtis’, lanta ‘lenta’, p’ink’el’i ‘penkeri’, praslūb’k’a ‘užsilenkia’, undūsc’ ‘įmušti’, unk’isc’ ‘įkisti’, tunk’ē’sn’is ‘tankesnis’, sūpū.nc’o’c’ ‘supančioti’, bet: anksc’i ‘anksti’, bams’ē’c’ ‘bamsėti’, dangūs, lañda ‘lenda’, rañko’s, tãmsu, pusantaru ‘pusantrų’, sužgamāždž’iji ‘susiglamžę’, neišsikloję (apie linus), vandoj ‘vanduo’, skambūt’ai ‘skambaliukai’ ir kt.) šnekta yra pereiginė tarp rytų ir vakarų dzūkų ( dar plg. J. Lipskienė ir A. Vidugiris. Dieveniškių tarmė // Lietuvių kalbos gramatinė sandara. V., 1967. P. 187). 135 Pateikiamuosiuose tekstuose ypač vertingas šnektoje gyvai vartojamas senosios lietuvių leksikos klodas, kitur iki šiol negirdėtas ar nežinomas. Štai vokiečiams pavadinti čia pirmą kartą lietuvių gyvojoje kalboje užrašyti senieji terminai vó·k’is ‘vokietis’, vó·k’ė· ‘vokietė’ (pvz., anó·s t’ė·vas vó·k’is / o·mo·mà ar vó·k’ė· / n’ežnà), kurių giminaitė Wokia ‘ni emcy’ iki šiol tebuvo žinoma vien iš senųjų raštų (J. Bretkūno, M. Daukšos ir kt.). Niekur iki šiol dar negirdėtas ir grynai lietuviškas daiktavardis sùlstis, čia gyvai vartojamas reikšme ‘sultys’ (: ko·pà·stu· dáug sú·l’sc’ies) ir ‘sūrymas’ (: bro·l’ien’ė· sú·l’sc’i· nó·g m’ė·šò·s p’il’a mà daržàn). Būdvardžio pietùmiškis ‘pietų, pietinis’ (: p’ietùm’isk’is p’ienas šul’n’i) gimtinė — turbūt taip pat Šaltinių apylinkės. Gretimoje lietuvių šnektoje apie Armoniškes turimas visai retas būdvardis pietùmis ‘pietinis’ (LKŽ IX 933) yra neabejotinas pietùmiškis tėvas. Pirmą kartą į lietuvių kalbos žodyną dabar pateko ir čia vartojamas lietuviškos darybos žodis viralai ‘daržovės’ (: ito·s žò·l’es daržusà pre· v’iralo· àuga; v’iralai šie m’ėtai prasč’i· l’i·tus n’el’jo· iš pavà·saro), taip pat įnagininkiniai laiko prieveiksmiai kokįadien ‘kurią dieną’ (: ko·k’ùojdz’ien v’ištu· paso· dz’inai), tájdien ‘tą dieną’ (: tuojdz’ien c’ìbul’as sodz’inam kàb g’ėl’č’us), tuojkaft ‘tą kartą’ (: tuojkaft aš aps’irg’ì, buvà) ir kt. Dėmesio verti ir kiti čia pirmą kartą užrašyti lietuviški (ar lietuviškos kilmės) žodžiai, nuo dabar patekę į mūsų gimtosios kalbos leksikos lobyną, pvz., bakan’ė·l’is ‘taukinė’, brazdz’ánka~brazdžiánka ‘plokštainis’, kraują k’epsn’ė· ‘valgęs iš kepto kraujo’, krimsl’ùkas (~krimsliukas ar kremsliukas?) ‘kremzlinis uodegos galiukas’, lañk’i·c’is ‘lankstytis, linguotis’, pasaujù ‘po saują’, priėse· ‘priešakys’, rušuc’is ‘riešutas’, suzganždz’i·c’ ‘neišsiklojeti’, sv’iršn’à ‘svirtis’ ir kt. Čia užrašyta ir nemažai gyvai vartojamų, kitur mūsų kalboje retai pasitaikančių žodžių, pvz., g’ėluon’ė ‘geluonis’, išru g’ės ‘išrūgos’, juos’ėlė-tas ‘juostuotas, dryžuotas’, m’erg’ì·štė· ‘mergaitė’, pakàrtuvai ‘pakabai; užlos’, pà·kuralas ‘prakurai’, (nu)šl’ù·c’ ‘(nu)krypti’, raižùkai ‘randai ant karvės ragų’ (raižas šia reikšme tebuvo žinomas tik iš senųjų raštų — LKŽ IX 92), sm’il’g’in’ė· ‘smilkinys’ (pastarasis iki šiol težinomas iš senųjų raštų nekirčiuotas), susc’ìpc’ ‘suausti (apie taukus)’, še·kai ‘viksvos’ (greičiausiai), šr’nai ‘šen’, t’ina, t’inu ‘ten’, v’i·zd’ė·c’ ‘ieškoti’ (ypač vertinga atematinė jo esamojo laiko forma v’ėima ‘ieško’, pvz., k’itas v’ėima m’ė·šò·s kuf pre·kaul’ùko). Gausūs ir šiai grupei priskirtini kartotinės formos, bet nekartotinės reikšmės veiksmažodžiai su priesaga -dinėti, pvz., ižb’ė·gdz’in’ė·c’ ‘išbėgti, išskristi’, pan’ėdz’in’ė·c’ ‘nunešti’, pašo·gdz’in’ė·c’ ‘pašokti’, pripradz’in’ė·c’ ‘prisipr atinti, priprast’, sugul’dz’in’ė·c’ ‘užgulti’, suringdz’in’ė·c’ ‘sujungti, surišti’, suslaik’indz’in’ė·c’ ‘susilaikyti’, sùsto·dz’in’ė·c’ ‘sustoti’, und’ė·dz’in’ė·c’ ‘dėti’, v’ėdz’in’ė·c’is ‘veistis’ ir kt. Palyginti gerai tekstuose atstovaujama šnektos gyva senoji terminija, pvz., klasc’ì·c’ ‘brukti’, klasc’ì·tuv’ė· ‘bruktuvė’, m’enc’à ‘pustyklė’, sùmenc’ùoc’ 136 ‘papustyti’, šaudž’iklė ‘šaudykle’, šafkšnas ‘sniego pluta, išlaikanti ją vaikščiojantį’, vė’c’iklė ‘vėtyklė’, v’efps’tė ‘girnų šerd is’, v’ilkó·danc’is ‘juodasis paršiukų dantis’, v’í.ŋkšna ‘balžienas’ ir kt. Iš tekstų ryškėja ir iki šiol siauriau žinomos, konkrečios, specializuotos kai kurių šnektos žodžių reikšmės, pvz., gūdas ‘nekilmingas vietinis gyventojas, užmiršęs lietuviškai, nutautęs lietuvis’, gu’šta ‘vieta, kur paukštis deda’, l’įzdas ‘vieta, kur paukštis peri’, jaun’īk’is ‘jaunas (mėnuo)’, jaun’ikl’is ‘jaunasis’, rietuv’ė ‘nepjautų malkų krūva’, sc’írta ‘sukapotų malkų tvarkingai sukrauta kupeta’, pap’í.l’c’ pautūs ‘sukrauti kiaušinius po višta perinimui’, vó’šč’is (taukam) ‘atsidalinti (taukams)’ ir kt. Tekstuose išryškėja daug kitų semantinių dialektizmų, mažai girdėtų kitoms mūsų šnektoms, pvz., kansomólika ‘lehornų veislės višta’, p’iktas ‘išvirkščias’ (: p’iktà audzìmo· šal’is), p’írštas ‘siūlo šaka; žagrės dalis, ant kurios užmaunamas noragas; šakės ražas’, žãgaras ‘šaka; atžala; šluotos ražas’ ir kt. Ypač daug semantinių dialektizmų esama šnektos priešdėliniuose veiksmažodžiuose. Štai veiksmažodžiai su priešdėliu un- turi ir priešdėliams į- (: undãšč’ ‘įmušti’), at- (: unšó·kc ‘atšokti’) būdingas reikšmes, o priešdėlis at- teikia veiksmažodžiams ir iš- (: atn’es’ó·c’ ‘išnešioti’), nu- (: attráukc’ ‘nupjauti’) reikšmes; veiksmažodžių priešdėlis ap- kartais vartojamas ir priešdėlio per- reikšme (: apšv’íesc’ ‘peršviesti’); priešdėlis in- neretai čia vartojamas ir priešdėliu at- (: inlaizdz’ín’ėc’ ‘atleisti’), ap- (: insùkc’ ‘apvynioti’) reikšmėmis, o priešdėlis iš(si)- — ir priešdėliu nu(si)- (: is’imì’šč’ ‘nusimyžti’), pri- (: išlaksc’íc’ ‘prilakstyti’), pa- (: išdv’ėsc’ ‘padvėsti’) reikšmes. Priešdėlis nu- teikia veiksmažodžiams ir už- reikšmę (: nud’erė·c’ ‘užderėti’), priešdėlis pa- — ir kai kurias priešdėlių at- (: pašãldz’íc’ ‘atšaldyti’), iš- (: pag’ísc’ ‘išgirsti’), nu- (: passùkc’ ‘nusisukti’), su- (: pan’ešó·c’ ‘sunešioti’) reikšmes, priešdėlis pra- — ir tam tikras priešdėlio iš- (: pravar’íc’ ‘išvaryti’) reikšmes; priešdėlis pri- — ir priešdėlių pa- (: prisù’dz’íc’ ‘pasiūdyti’), su- (: prišálc’ ‘sušalti’), už- (: pri-g’í.mc’ ‘užgimti’) kai kurias reikšmes, o priešdėlis su- — ir nu- (: shstó·c’ ‘nusistoti’), į- (: sup’í.l’c’ ‘įpilti’), pri- (: surĩšč’ ‘pririšti’), už- (: sušãldz’íc’ ‘užšaldyti’) reikšmes ir pan. Tekstuose randama leksinių dialektizmų, šnektoje susiformavusių kitokia reikšme negu bk. Štai priesagos -uma vediniai čia dažniausiai žymi ne abstraktus (plg. LGK I 311-312), o konkrečiai daiktiškai pasireiškiančius objektus, pvz., č’ūrštuma ‘tirščiai’, ilguma ‘ilgis’, drè’gnuma ‘drėgmė’. Priesagos -ickas, -à vediniai skirtingai nuo bk. čia ne mažybinės reikšmės (plg. LGK I 580), pvz., s’áarickas ‘siauras’, žùl’ickas ‘pilkas’, pló·n’ickas ‘plonas’. Priesagų -inis, -ė ir -iškis, -ė vediniai iš senelių ir tėvų vardų turi patroniminės priklausomybės reikšmę ir atstoja čia menkai paplitusias žmonių pavardes, pvz., mac’iek’in’o· tam’išk’o· fėl’kà Tomo (Staniulio), Motiejaus sūnaus, brolis Feliksas’, č’epùk’in’o· fėl’iks’išk’o· marc’o·s mo·tkà ‘Felikso (Staniulio), Stepono sūnaus, marčios motina’ ir kt. Pastaroji šnektos ypatybė iki šiol plačiau neminima ir negirdėta. Tai gana svarbus leksinių dialektizmų archaizmas. 137 Dialektizmų, atsiradusių leksikalizuojantis fonematiniams šnektos elementams, tekstuose irgi esama. Tai daugiausiai šnektai ne visai įprasti įvairūs dabartiniais laikais į ją atėję svetimžodžiai ar kokie reliktiniai jos fonetizmai, pvz., č’īno's (‹ šynos) ‘žiomenų rykštės’, eksp’īrinas ‘aspirinas’, ā’sma ‘astma’, katarā’ka ‘katarakta’, skarvadā ‘keptuvė’, karlā’kas || karlō’kas ‘Kolorado vabalas’, calafā’nas ‘celofaninis maišelis’, č’īl’īvizo’rus ‘echoskopas’, tū’lis ‘tulis’, taip pat g’ēl’č’us (‹delčius) ‘delčia’, g’ūra ‘gira’, gražav’i.rba ‘graužavirba, tokia žuvelė’, purkšč’īmai ‘aerozolis’, č’urštumà ‘tirščiai’, isiž’ō’v’ē’lis ‘išsižiojęlis’, skrandz’us ‘skrandis’ ir kt. Iš šnektos naujai vartojamų žodžių rasime dainūoto’ju ‘dainininką’, dūjin’īoku; m’išku; kāimu; č’īng’in’ī ‘tinginį’, k’āušū ‘kiaušinį’ ir kt. Šnektos gyvybingumą, jos išraiškingumą rodo čia užfiksuoti frazeologizmai, pvz., sukti uodegą ‘išsisukinė ti’ (: vaikai suka vuod’egu’ | n’esā’ko’), pribyrėti iš dangaus ‘gauti už dyka’ (: iš dangāts n’iekam n’eprib’īrē), patrinti nosį ‘sugėdyti’ (: aš atnē’s’u kv’itu’ ir patrī.ns’u nō’s’i: tāu) ir kt. Tekstai atspindi ir šio krašto kai kuriuos etnografizmus. Iš jų ypač minėtini kitur retų žaidimų pavadinimai gūžta šōkti ‘gūžinėti’ (: pašōks’im gū’štu’: v’ienām ažrisa ak’is ir gāudo, k’ici b’ēga), lentōn šōkti ‘toks žaidimas’ (: m’ergo’s susriñk’i. ēina luntōn šō’kc). Gūžta šiuo atveju galėtų reikšti ir ‘išsiskėtėli pasišiaušusi gaudytoją’ ir turbūt sietina su šnektos gūžti ‘tūpti paleidus sparnus (apie vištą)’. Kai kurių šnektos ar gretimų apylinkių vietovardžių dabartinės daugiskaitos formos tekstuose vartojamos pramaišiui su senesnėmis (ir lietuviškesnėmis) vienaskaitinėmis, pvz., šāl’č’n’i’kai, bet šal’č’n’ik’i, eišišk’ēs, bet eišišk’ēn, dz’iev’ēn’išk’ēs, bet dz’iev’ē’n’išk’ēn, taip pat tik gal’s’ā, gal’s’ō’s šalia lenkų Holszany. Tekstai rodo, kad šnektoje gerai išlaikytas daiktavardžių dviskaitos galininkas (: du spirguc’ū, pautū, ārk’lu, dzv’i k’aulū, žu’s’i, dal’g’i, t’ēl’i’č’ū), kad čia vartojamos senosios pašalio einamojo vietininko formos (: kalnō’p, namō’p), jog šalia įprastinių liepiamosios nuosakos formų su -k- turimos ir jos formos be -k- (: dū.i ‘duok’, ei ‘eik’, duod’it ‘duokit’), kurios kartu su dalelyte te- reiškia ir geidžiamąją nuosaką (: teei sv’eikas, t’ēbū.i), kad veiksmažodžiai lýti, sulāšti, pašvėsti, svīlti, be savo pagrindinių reikšmių, turi ir priežastinę ar parūpinamąją reikšmę (: audž’imu’in l’ietās t’ēmp’a kat l’īt = lydytųsi; kō’l sulā’šo = sulāšina vais tus, skūš’lu, žō’le’s pašv’i’sto’s = pašventintos; k’aulū sv’ē’lam = svilinam šiaudais, sv’ildam’i = svilindami ražo’dz’inam; k’āulū nušv’ēlam = nusvilinam, plāunam) ir kt. Šnektoje be jokio reikšmės skirtumo gretimai vartojami tiek prielinksniai až, ažu ‘už’, tiek ir veiksmažodžiai su šiais priešdėliais (: až ravō’ p’ievāle’s | ažū p’iev’āl’u lāukas; ašp’ī.lta vānd’en’u k’ē’l’as ir druskų ažūpī.lta lāsn’āi; v’ēžo· vuod’ega as’isuk’i. iīg’i ā’pac’ū ir pu’koc’āi ažsisuk’i.). Tai, galimas daiktas, rodytų, jog nė vieno iš jų vartojimas čia dar nenusistovėjęs. Iš įdomesnių sintaksinių konstrukcijų minėtinas net ketveriopas lyginimo reiškimas, pvz., jō·nas v’īrasn’is až ō·nu; g’ērv’ē mažiesn’ē nō’g bac’ē no’. 138 žv'irbl'īs dz'id'ė:sn'īs kàp skragždùt'ė; vãrna dz'id'ė:sn'ė: šárko's. Paskutinioji konstrukcija — aiškus slavizmas. Šnektos akcentologinė sistema, apskritai imant, išsilaikiusi gerai, tačiau pastebėta, kad sporadiškai kartais čia pasakoma ir gru'dus, kaulùs, sto'rùs, brò'kus, pl'ėžò'kus, sm'ėtò'na, ã'sma, katarã'ka, sk'ėròža ir pan., tik tokie atvejai reti. Tekstuose pateikta šnektos vietų vardų, žmonių pavardžių ir pravardžių, karvių vardų. Prie tekstų abėcėlės tvarka pateikiamas kirčiuotų, į bendrinę kalbą transponuotų šnektos žodžių (savų ir skolinių; pastarųjų skliausteliuose nurodoma ir kilmė), kurių nėra "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (Vilnius, 1972) ar kurių reikšmės, kartais ir formos skiriasi nuo šio žodyno nurodytųjų, žodynėlis. Tekstuose prie pirmą kartą pavartoto tokio žodžio dešinėje pusėje viršuje rašoma žvaigždutė. Kai žodis tekstuose pasitaiko keletą kartų, kai jis yra už keleto sakinių, dažniausiai kitame kontekste, žvaigždutė rašoma iš naujo. Jungiant žodynėlyje giminiškus žodžius į lizdą, bendroji jų dalis, kaip įprasta šio pobūdžio darbuose, atskiriama statmenu brūkšneliu. Šaltinių šnektos tekstai — pirmas toks palyginti gausus, sakytume, beveik izoliuotos gyvosios lietuvių šnektos kalbinių (taip pat istorinių ir etnografinių) ypatybių lobynas, duodantis apypilnį jos kalbos struktūros ir žmonių buities vaizdą. Tekstai subudã* ir g'irdz'ù | kù'l'ėtùs š'n'ip'a* || aš kláus'u paz g'íd'ito'ju' || sáugo'k'is nuzgùs'c' ir susn'ervùo'c* || susc'aud'ė'jau* ir negalù suslaik'íc' || ar èina l'ėtùs || l'ėtai c'ėj mán' n'esv'eika || ar l'ėtàus | ar sn'ėgo' bus || kap l'ija* sv'iet'i* | c'a sàša || rí'c'ikšč'is* ar p'ietumišk'is* p'ėnas || aš n'enór'u t'eb dàuk prirìngdz'íc* || pastã't'ė nãuju' kri'žu' || ã'nas* búvo' nušl'ùv'i.* || paplòc'ino* k'ėlu || šl'ã'na* p'ėskas* | tvo'rà || rà'g'is ir n'ėskub'i | ir v'isc'iek mú's'am* ãmžuì n'ė's'ėka* dz'ír.pc' | v'isa* dà'rom n'ė t'ėp | kap reik'a || ankšč'i v'eršã'vo's'i kárv'ė: | is'iláid'i. || šul'n'īn* inlaid'au | palaikom ir adúodam* || ankšč'i v'eršã'v'e's'i karvùk'ė: | n'elabai dz'id'ėle' | p'ėno' mãža || tais kartais dà'v'ė: nusp'irkc' kamb'ikórmo* || kas ė'mė: | m'ė's n'ė || kump'í stóv'i an'əna || nuvažavãd pac' paz dùkrù* || pam'iršò' kalbu' | pú.nc'o'jas'i* žõ'dz'ai || l'ė'tuv'iškai kalbam ir v'isc'iek supù.nc'o'jam* l'ė'tuv'išku* kalbu || žù.ntas l'ė'tuv'i:s* || supù.nc'o'jam kárv'i: ir árkl'i: || aš | rag' | galvó'ju áp'ic tù ir áp'ie tù || tvárt'i n'ėkas n'ėvo'g'a* || gail'i gã'n'avo's | šėnãuna* | p'jáuna | kur pakrašc'ai | ir šėnãuna čik tám kartuи || in* nakc'ės padùod'z'i | o' c'a p'erdz'ėn || at'ej k'ãulù: aškalbėc' || nog lžgu'sc'u* mó'ku aškalbėc' g'ėrėi || ir n'ėgal'i suslaik'íc' || dz'ír.bom 139 b’ev’éik dó·vanai* ‖ karn’istu·* prip’il’a* | part’īs’a* namō· ir p’ėrlaidž’in’ė· ja* ‖ atvažųodz’in’ė·ja* mā·šnu ir atv’ėždž’in’ė·ja* kap tū.msu b’indz’inos* ‖ kap* turės b’indz’inos | tai ir mā·šnu· pastais’īs ‖ aš tur’u atn’ešo’c* barzdu· dzy’i savāit’es | tadū skutūos ‖ mān’ n’ešp’ė’cija* barzdā ‖ reik’a ažru’k’ic’* | priv’ėčka* ‖ ān’is* paprastai* kalbėjo· | kap* att’ek’ė·jau* ‖ reik’a bū’c’ kap sv’ėc’usā ‖ pažžā’n’ijo* vaikāi ‖ mac’uc’uosa s’ė’d’ė· l’ietuv’īs* ir mok’no· pal’ė’tuv’īškai* ‖ iñg’i* bažn’ī’č’u· einam ‖ mūma* atrō·do· tas pač ‖ daŕ* nuv’ė·jo* k’itāp | spāudz’a ‖ šaim’in’ik’ė·* n’ėko· | kap* n’ebūdavo· žo·les | prisp’jāuna | pārenka* pārenka | anā* kārv’i šāra ‖ r’ė tuv’ės* paprid’ė·to·s* mālkos ‖ anā p’iksta | kat mo’k’it’to’ja n’ėdūoda mālkos ‖ suv’īsāi* s’enā | kām g’i jai reik’a ‖ paz dūkru* n’ėpabū·do·* | n’ėskuba važūoc’ ‖ kū· galė·tai | pad’ė·tai ‖ in* vā·karo· dusul’īs jīma ‖ būvo· mān’ b’jaurū dz’ė·nu ‖ būvo· v’ėbn’i’č’a* ‖ kū· tam’iškai* v’īre· vā’l’g’ic’ ‖ bro’l’īs* d’ėjūoja ‖ kap* sus’ifkc’ | tai greit | o· kap pastais’i’c’ | n’ėra t’eb* greit ‖ kap pažįstat* | jūsu· val’a ‖ kap* v’īnas būvo· pas’īk’i. | ir laid’ė ‖ pašk’el’a* ir lāido· | dz’idž’aus’a b’ė·da ‖ ir nuv’ėda gā’n’avo·n | aš jau pagul’u ‖ d’ėb’ės’ai mā·to·s | to’j pūsc’| stō’v’i ir stō’v’i ir n’ėl’ija* ‖ n’ėdūok dz’īv’e n’ėkam s’īk’ | kat v’īs’i bū·t sv’eik’ā ‖ nā’kc’i c’īl’ai grabul’avāt* vaistū | kat n’ėpamaiš’īt* n’ėkam m’ėgo’c’ ‖ pā’gal’ m’ėgu· anā* n’esskū.ndz’a ‖ iñg’i* m’ėžus n’enorė·jau laisi* ‖ su trim p’īštai* drō’pcai* ‖ jau prazd’ė·dz’inė·ja* žū·d’ė·c’ bū·l’bos* ‖ pask’els* ir žo·les ‖ šie m’ė’tai mažai so·dz’inom bū·l’bu ‖ tru·šū | n’ėko· daug’au n’ėp’il’am* ‖ p’irma kat sušu·c’im’i bū·l’bas | tai rasp’il’in’ė·ja* | gārdz’os | o· dar* c’īla ir c’īla | susm’ė·g’i.* ‖ l’to’* ažusvėdz’in’ė·ja* artėnž’ju·* ‖ anū’k’ė· prilāužė* v’īsa skurta* panulīndo· ‖ marū’nas* bā’tas ‖ dūkres* mō’sa p’irko· | mān’ atv’ė· žū· būvo ‖ b’īsk’i* tur’u priskūt’i. p’īko· ‖ gal’ ir b’īsk’i nutrauk’ė* ‖ ir m’ė·dž’u* priskusta ‖ b’it’u* smala* ‖ prā’bavo’jau* g’ėrc’ ‖ v’īsto·s gurkl’īs p’ī.lnas ‖ mān’ kap suslaik’indz’in’ė·ja* v’idur’āi | mān’ g’īn’ė* rieb’ai kat n’ėvāl’g’it’au | reik’a g’ī.nc’is* nō’g’ l’īgu· | nō’g kvara·bu* | reik’a k’in-tė’c’ ‖ kap* pavarkstam ir krīntam ir pagul’im ‖ mān’ in* kr’u’cin’ė·s* sugrō·ja* | suprakaitūoju ‖ pre· klūno· š’ėno· pāv’er’au ‖ kap susuk’ė v’ė·jas | išajau in* šāulė·s | ir suslaik’ė* vė’jas ‖ kat* iš namū· | tai paslaikai* kiek | o· kat in lāk’o· ir nepaslaikai ‖ tebū·i* sv’eikas ‖ mū’s’is* šūva | c’ik to’k’is p’iktas ‖ ānaz* g’i lanc’u’gū* prikab’ī.ntas* až* kā·klo· iš apac’ū* ‖ k’itā šūn’is po· k’iemūs | po· ačlaimūs* lāksto· ‖ mū’s’is in* sā* ačlaimo· ‖ aš n’ėžnā | ku· dz’ī.rpc’ ‖ gal’ ir ku’stū· ‖ žū’ro· | to’k’is labai gudrūs ‖ calafā-nan* shk’īsh. atv’ėža kaulus ‖ ānas jau ir šn’īp’a* ‖ per ū·l’ī’c’u* | jėigu sv’ėcimu· pag’īrdo·* | v’isc’iek jau ānas urrp* ‖ dasl’it’ės* | trāška ir lanc’ū· gas ‖ kat pagrieb’i.* | kažnū kė· dar’īt ‖ aš jau žū·rau | kat n’eatrū·kt* ‖ pakv’iec’* | āc’kranda* | ac’isė·da* ir sė·dz’i* | ir lāuk’a | kō’l’ pririšu ‖ garū’ja | garais* išėido· ‖ tam’ėn’ė· turė·j p’īktu· an’ī’tu· ‖ jau kaziškai* pavāl’g’i. ‖ kazi’en’ė· p’ė’n’i pašal’ūs ‖ fəl’iks’ėn’ė· spragelais* ir dar* kūl’a ‖ fəl’iks’īšk’ai* su vānd’en’u smuždž’in’ė·ja* grī.ndz’im’u ‖ bo’l’īšk’ai* krāuna 140 ä’v’ižas || bo’l’én’é k’épa || kalv’isk’ai* v’irai n’eas’imdo* || kalv’isk’é’s mó’t’eres nujimdž’in’éja* su p’jautuvais jä’vu* || ėdvarc’ien’é präšė kóše’s | o· m’e’s jau laižom bl’ūdu· | jau kóše’s n’ėra || ėdvarc’isk’ai* par’äj iš bažn’i’čo’s || jo’n’ien’é gõ’ko·sa* gū’l’i m’irus | o· jo’n’isk’ai* būvo· ac’igūlb. || p’etrien’é iš p’ä’č’o· tráuk’a grik’in’i· būzu* || p’etrisk’ai* nóri m’e’šó’s || būvo· maístra* ir maistrien’é* | o· v’is’i — tai maistrisk’ai* || stal’ierus* ir stal’ierien’é* su vaikais — stal’ierisk’ai* || kalvarä’c’in’i·kas* ku· karvalatūs* dz’írba || karvalac’ien’é* ir vaikai karvaló’c’isk’ai* || kal’v’is* l’iep’a c’e’tai* n’ėšč’ kóše’s || puodūku· n’edz’id’el’i unstāt’āų kóše’s p’äčun | unm’ėt’au* lašinūku· ku’sn’ä’ėl’i· || aš sakāu | aš n’en’ėšu | ba* bro’l’ien’é* pasak’is | kad nóru suv’ės’c’* | kat širdz’itu’s’i || suv’ėdzd’in’é’c’* aš n’enóru || su tūj puod’el’ū grižo· | in* l’ėžaṅko’s* pastā’t’ė | s’āko· | jau n’ereik’a || marc’i būvo· išāji. || su c’etu* gan’i’davo· kár’v’i· | v’ėnu· n’ed’ė’l’u* v’ienā | k’itu· | k’itā || kap* namūoša | tai dá· b’isk’i* | o· kap pagā’no· | tai su prič’inom* | tai daržas n’enurav’ėta || aš išókstu* ir kárv’es pr’ijimu* | n’epād’eda || lüngvai prag’i’v’ėno· | dv’ėjs m’ėtus prabūvo· || dūkre·* g’i· v’ėno· su mūm’im* || no’rė’jo’s’i jai gri’šč || trecinā* ž’ė’m’ės | trac’ā dal’ā valā’ko· | lüngvā ž’ė’m’ė || t’i· stov’ė’jom* | o· c’a pastā’t’ėm k’itap || ir vargo· | ir dárbo· || mó·ša n’ėsk’ išė· labai | mō’mu* ram’ino·* || turė’k’ae’tr’as* dukrės* || v’ėna mirė· m’ergū | k’itā | kap* ištek’ėji || p.nkstai būvo· blo’g’i || ė’jo· | nuzgūndo· || prabac’isk’ėn primc’uosna* at’ėji || ir klū’0nas mā* t’ė’vo· || kaz’ul’ónka — p’iev’ėle· || t’ōj pusis* lāuko· — kraščin’is lāukas | o· c’a dz’ifvo’s || kur sė’dz’im* — sė’dz’imo·s | o· t’i· ku’sn’ė’lis lāuko· ir s’užnl’kė’le* — šlā’p’a ir balā* p’er v’īduri || o· c’a būvo· p’iev’ėle’s ir krin’i’č’ā* | daf* sōžalku· padāre· | žuvā· priláid’ė ir žuv’is gáudo· || lāukas ažu* p’iev’ėlu· ir ravai | p’ėva || varis’imes* ravūosna || o· t’i· až ravū· | jau lāukas marg’ai m’isku ažl’āista* || dz’iry’ėle’s marg’elūkai — lāukas || bažn’i’c’av’ėrė — lāukas || pul’k’ino· kālnas | lap’ė’lu· kālnas — lā’p’ės v’ėd’ės’i || t’i· lazdz’in’as ā’uga | t’i· sū.ntak’is | t’i· v’įt’ė’lu· ir riešutū· būvo· || dar jau mažā || krin’i’č’ėle* ažu* mė’dz’o* — kūdra || ivā’n’iskos — b’ėga iš apac’ū* vandūoį | to’k’is šaltas || dz’iv’ė’n’isk’u· bā’lo·s | ūpė· gauja ir v’isa* || vazūoįu dz’iv’ė’n’isk’ėn || paukštės* lūpa* | jė’da vā’nagas || v’iso·k’u j’ira — ir mažū· | ir dz’id’el’ė || vā’nagas žūlas* | dz’ūbas* prāstas* | praslūgk’a* ku’sn’i | drask’i’c’ kap* g’er’āu paukšt’i· | kap* pazgāuna || jieškó’ja* k’irm’ė’lu· g’en’is | kāuk’ė* ažuk’imiša* kām’inus | mažiesn’ė až vā’ru· || vārna žūla* || vairuc’isk’is (variuc’isk’is) — v’ieta pre· bā’lai* || tadū g’ėrv’isk’is || t’i· jau daug’āu bā’lo·s || pre· m’ėst’ė’l’o· m’iskuč’is fōrma vadz’inas’i || būvo· lāukas aso’dz’ino* m’edz’ū· || pōra žūnksn’ū* ir šul’n’is* || g’ėrv’u· ragė’jau su ilgais snapais | ilgais kaklais || g’ėrv’ės kó’jo’s j’ilgo·s | dz’ūbas* j’ilgas | in* aukšt’ė’sn’u* kóju b’isk’i* || kap* kur baltū* plūksn’ė’lu* mā’tos n’edāug | o· t’ėb* žūla* || g’ėrv’uc’is* kap kaččuc’is* || g’ėrv’ės kāčaras* || g’en’is to’k’is n’elabai dz’id’el’is | sė’dz’i· prikl’ūv’i· pre· m’ėdz’agos* ir dz’ub’ėna* || jau dz’ūba* džerkō’cus* | 141 džefk’a* in* l’ietās || to’k’is kap ic’iej* indžikai* bacenai* aukštū* kóju- || nuk’ifto· topol’u ir nukapójo* v’irsū’n’i | ir padāre· | kat sūkt l’izdu· || ir jāu adb’ēgdz’in’éjo* | p’er v’élai padāre· || adb’ego* | pase·dz’i* pase·dz’i ir n’eko· || ak’é’cas d’é’davo* m’edz’ag’in’es* || ū·tarku* g’ird’éjau | kap in* g’eru· m’é·tu | tai išm’eta pãutu* | kap in suŋk’esn’u* | tai pul’ūku* || kã·cko*s* irgi pul’ūkai || kap mažūkai ir vãrnu· pul’ūkai || šārka lā·ksto· ir v’isa* || žv’irl’ai* mažūkai | bāmc* luŋgai ir pab’é·ga* | mažnčk’* || mán’ tai dažnai bāms’i žv’irl’ai || žv’irl’is žùl’ickas* | pál’sas* || ã·ni*s* v’isadū pap’il’a* | palā·s’ina kur || ir n’eko· n’edãro || vārno·s c’ik g’ė·r’a pautūs* | k’áušu*s* || skragždūt’ės* in l’ietās pre· ž’ė·m’ės lā·k’a | žem’ickai* ižb’ė·gdz’in’éja* || kap žiemą | ã·no*s* b’ijo· šal’c’u ir lak’a | kur n’ė·ra drė·gnumō*s* || kat sė·dė·tai b’e dãrbo· | sv’eikas bu·tai || žol’in’u· vaistū· ger’u ir n’epād’eda || kó’l sblā·šo* | sbl·lu || praec’in’é* vā·sara būvo· šalta || špokai — ratai jū· mātos || jiemu* dã·rom l’izdūs skri’n’elās* || ã·ni*s* juodz’i | mažesn’i vāmo·s || šuva mažesn’is až* kã·ti || jō·nas v’irasn’is* o·no·s || g’ėrv’ė mažiesn’ė no·g* bac’eno* || kab bū’l’bo*s* nud’er’a* | bū·na ir dz’id’elū· | o· t’ėp—mažū’l’ko*s* || vālg’ik vakarī’kšč’o·s m’ė·so·s || pašlūoji | pavalai ir tvarkā || kab* b’išk’i·* šal’c’āū pazdāre· | šal’c’n’i·k’i prisrāše· || stan’ul’ai — pavard’ū· dã·k | mac’iek’in’is* stan’ul’is | č’epuk’in’is* | tam’šk’is* — v’is stan’ul’ai || o paskuic’in’is*—mà* bro’l’is*— tam’šk’o fel’kā || tai v’is po* t’ievām | po· dz’idām· vadz’ina || panūm’ire* jāu dã·g | gaidz’is st’epō·nas g’ė·dōj po· n’ibāsn’ikui l’ietuv’iskai c’ėlu· nã·kc’i || tarpup’ė·dz’ai klu·n’i iš v’ieno· šo·no· | iš k’ito· šo·no· || kráunam ā·v’izas v’inan | k’itañ š’ėnu· | trac’añ m’ėžu· || stajo·kai* albo* trīs | al’bo· dū laiko· klū·nu· || p’er v’idur’ grī·ndz’i·mas || in* grī·ndz’imo· invazavai sū ārk’u | al’bo· t’ėp vaikšč’o·c’ || mo’l’is* razm’irķsta* sū vānd’en’u | ir kvajini* kalatku* sūmuždz’in’éja* grī·ndz’imu || kap* p’jāuna p’jautuvais jā-vu* | rišalu* dã·ro iš tū· pac’ū šaudū || rišalu· pad’eda in ž’ė·m’ės ir d’eda in rišalo· ir sūnidz’in’éja* || pan’ėdz’in’éja* paėm’i. až* rišalo || iōgi* buožā’les* skurū* sūriša* kó’tu· ir sprā·g’elas* || dzv’iju* kū’la | v’inas stūk’ėrna* ir k’itas || sūkrac’i* | kat iš v’idāus išgrūt* kok’is grū·das ir m’ec’i || p’ė’dus kráuni l’ī’g’ai | gražei | tū·gk’ai | kad daug’āū unl’ist* || nėt po· dunksc’ū* || kreiku* duŋkso· v’ė’jas sūgadz’ino· || krā·klo·s* | ku· laiko· duŋksc’i || k’iek jilgumō*s* klū·no· | c’iek stajo·ku* || lo·tōm apmuždž’in’é-jam* || kū’l’i krā·c’a || po· duŋksc’ū || ató·laidz’is | šal’c’is prapūole· | jau šūl’c’āū* || galan grī·ndz’imo· sūstum’am tūoz grū·dus || ir sė·das’i žmo·gus ir v’ė·c’i·kly* m’ė·ta prī·šais sav’i pre·k* v’ė·ju· || ack’irei* m’ė·k’i’nā* kriñta | o· grūdai bira* to’l’āū | skrañda to’l’ī grū·das | sūŋku’z grūdai n’ev’ienō·dzi || p’ī·rmas rušīs* — to’l’ī unšóksta* grū·das | k’itas rušīs atchādai* | azōdz’ai* || m’ėžu· ū·sai papais’ic’ reik’a || šūžera* | apl’īfk apšlūoja ir plā-ka* iš eilė·s iōgi* t’ī || ir tadū v’ė·to· || b’ieralin’ė dūona | d’ėda bū’l’bu* | p’īl’a* m’ė·k’i’nu* | ir itai* b’ė·ralas || dūodavo· ir v’ištom bė·ralo· | c’ik daugāū m’ė·k’i’nu· jīmdavo· || p’ėludn’i’k’i* sūp’il’a* m’ė·k’i’nu· || p’ėludn’i- 142 kas s̄kal̄tas is l̄nta* || ir bū·na dz’id’e·sn’is gru·dám — arūodas || l̄ntōm àpkala kap* skrīn’u ir prīd’īg’a || maišusā n’esto·vēdavo· | praēda ir maišūs | ir grūdus išlaidž’a pē·le·s || pro· tī· lū·ndz’o·ja ir pacūkai* || v’iena pē·le· gūl’i izdvē·si.* || pē·le·s ażē·d’i.* tū· purkšč’imu.* n’edvē·sta* | n’eprizg’er’a šv’īsāi* || kat slastūs darīdavo· | dzv’i lantās šīd’eda | šakal’uku· padā·ro· || kap sījūdz’ina | ir pruspāudz’a || mā·nas* padāri. slastūs is s’ietku·* || lazdz’uk’i dratūku·* pakab’ina | tūos lā·šņ’us patrāuk’a || pl’āūkšt ir n’eizb’ēks—dāuk pagāud’ē·* p’el’ū· || kamarō·sa in sklē·po·* padāri. būvo· arūodus || kap* āssv’ēdē·* tū· pacūku·* | tū· p’el’ū· || p’elē· oi greitā — vuod’eg’īt’ē jilga | kas jū· pagāuš || pacūkas padā·bnas* īg’i p’ē·lū· | c’ik snūk’is dz’id’e·sn’is | stō·ras* | lo’p’īt’ēs* šv’īsāi* k’itō’n’isko’s || p’irč’is — budyŋk’ēl’is* — padā·ro· palotās* iš puš’ū· to’k’ū· sto’rū·l’ku·* | kad galē·t sto·vē·c’ || tadū iš akm’enā· šiv’erc’a* krō·sn’i* | mo·l’ais* apl’ibdo· ir kūra jilga | kōl’ akm’enai n’eprišū·la* | kōl’ n’eč’ī.rška || akmenai dz’idz’ūl’ai — pasp’jāudo· | ar č’ī.rška || l’inū· prikrac’a* p’īlnu· p’irč’i | ir k’iekv’ienas sāugo·ja | kat n’easidekt* || dz’ūsta p’ernā·kc’ | aŋksc’i mō·teres ēina p’irč’in m’ī·nc’ || v’īrai n’emī·ndo·* || v’ienā mō·teris* pagāuna* glē·b’i l’inū· ir dal’in’ē·ja pasaujī* | k’iekv’ienai ack’irdz’inē·ja* || l’inūs ku·l’ais pāruša* dz’idz’ūl’ais || m’in’ē·ja* skaic’ūo·ja | tris ku·l’ūs tūri sulāužn’c’ p’er dz’ēnu || kab dz’ī·rba | t’ēp ir dz’ī·rbasi* || kat laisvā* | eitāu daržāŋ | kok’ū· žō·lū· ištrauktaū || laiko· reik’a atlaiśc’* || bro·l’ēn’ē·* šitu· s’is* in lubū· māno· c’ibul’ās* || praeic’in’i* vā·saru· anā* lāužo· tvo·ras ir tī· s’a* c’ibul’ās || k’iekv’ienus* m’ētus pas jā· n’ebūvo· c’ibul’u | o· daf* g’īr’as* | kap* nud’erē·i* māno· c’ibul’o’s || ir lambū·* būvo· || to’kiō·s g’ē·ro’s || v’isc’iek gaila | apratavo·c* reik’ēi || v’išta parāi apnūodz’i’ta | pajūodavi || n’ieko· nesak’āu || variŋ’ēju iš ay’izū· v’ištās || d’il’g’i nēm* ażāugi.* bro·l’ēn’ē·z* daržai || parāi szgō·žH·* v’īštos m’ē·s’in’ēs || dzvi savai’es prastūmp’ē·* prašlais’t’ē·* | v’īras ir aškāpo·j* || kansomōlka* — baltā v’išta || ā·no’s* labai šūstros* | pārtai* bal’c’i || paz dūkrū·* buvā || parvažā·vi. žū·rau — to’k’ais pl’ē·cais* n’īksta mā* bū·l’bo’s* || žōl’ē· auga | bū·l’bo’s n’ējuda || pruspapnā·vo· mā an’īta ir sā·ko· | ku·l’on’a p’īl’a* sū·l’sc’i* nōg m’ē·sō’s īg’i* jū·si* dafžu || aš rasak’āu* po· kāimu· | suslaik’ē·* l’on’a po· tō· || ir po· nū* dz’ēnai n’epasak’āu | c’ik mat’āu || nechoj* dz’ēvas rasriŋgdo·* || ōdz’inu* razdz’in’ē·jas* | jau pagāudo· v’ās || pōru· mat’āu — pazdraipst’i.* gulēj || ir v’ēl’ nusram’ina* || kas pagāuna ir aždūs’ina* || urocn’i’kas* pašv’istas pie· žōt’in’i | ku· žo’las šv’inč’a || pašv’istos || drabnukai* v’īršūn rasklo·dz’in’ēja* lapūkai || aš iš* vā’l’o’s lū·ndz’aunu* | t’eb* greit aš n’egal’u || n’esēšū·la v’efšūs tarp jō·no· ir m’ikō·lo· || bū·l’bu·* tur’ū paršām || m’ē·sō’s pastat’āu* in* gā·zo·* || prisū·d’au* ir un’ēšau* | kur bū·l’bo’s || bū·na šul’n’in* || t’ēb b’et* kam’in āprisu || babū·l’ka* labai m’ē·na | o· jau d’ev’ī’nazd’ēšimt padaido·* (|| pas’ēido·*) || āukl’inau* savās k’aulās || no’g* žmo’n’ū· g’ird’ējau | jēigu vuod’egā kārv’ēs žam’āu k’ēl’u t’ēm’p’a* 143 krimsl’ùkas* | tadù láido’s’i jilgaī | n’ėdg’i iõg’i* t’ė’l’u* || sc’īm̄buras* vuod’egō’s im* p’ėc’ū* auksc’āu || jėigu būna g’ėlsvo· pūfvo* aus’isa | v’idīj aus’ū· | tai sm’etō’n’inga* | o· jėigu švār’o’s | tai sā’ko· n’ė’rā sm’etō’no·s* || raižūkai* in ragū· | tai skaič’ūoja | p’í.rmas raižukas tr’is m’ė’tai | o· paskū* jau k’iek raižuku· | c’ėk m’ė’tu || margā | pral’ieskā* | k’ersā — tai* kārv’u· vardaī || ir dz’iedūkas* | ir t’ievai t’ėp vadz’ino· || žāgru· tai mat’āu iš mažā· dz’ienū· || aš pac’ī v’ir’ausa* | ir bū·l’bas* sodz’ināū | ir plugavō’jau* || dzirvō’nas ir akmen’īč’ā* || kap palāid’āu plūgu· | tō’z dzefnos* k’ėl’as v’iršūn ir dō·v’ija* plūgu· || o· aš jū· spaudz’ū | prispāusc’ n’ėgal’ū || in* lāuko· krō’sn’is* akm’ėnū· || tō· krō’sn’u dāug ir dzidzulė’s || būvo· paišvē-žī* tai in padmurōuku·* | tai t’i· kuf | tai prāma* paišriōko·* ir kro·snū-k’ė’s* jau šv’iejėž’o’s n’ėraskraud’z’in’ė’jo·* n’ėkas || ladz’inė·* ddz’ina* plo·nū’t’ė· | bl’īzga* kap lādas || storūle·* ddz’ina kap* margā | kap plū·ksnom* kok’om | kap pāukšt’ė’s* || tai vadz’inom margā || šė·kai — arkl’ám p’jō· v’ėm | buinā· žo’lė·* | laidz’a stō’ras kasās* | bā’loj* kupsc’ūkai*s āuga || p’jāutuvu p’jō·v’ėm || kūpstaī* | n’ė’l’igu to’sā bā’lo·sa* || ddz’ina lañda | gū’l’i | m’ėgci šusuki.* || pajieškō’jam* tok’ō· pagal’ūko·* ir b’isk’i* rask’ė’t’ėm* ir prispāudz’am | ddz’inu· inm’ī’gam* | iñsu kam* ir pafn’ėšam namō· || ir c’ā tur’ū ažm’ėfk’i.* || sā’ko· | labaī g’ėreī* nō’g sādsō· sō’pul’o·* || n’ėžnāū | kap padabari’kšč’ū* pasak’ic’ || stō’ras* kakl’ūkas | būt’ėl’in c’ilpo· ddz’ina* || pie* g’ė’ri·mu· as n’ėko· n’ėžnō jau || jau būt’ėl’in ddz’ina gal’ apsl’ūd’i.* | rag’ | ko’k’ā storū’l’ka* || anā pāspūc’a* | vajėzus | ko’k’ā anā sto’rā || apsl’ūsta* | kap* jilgaī laikai ddz’inu· būt’ėl’in || daf* n’es’jāt’c’a* ddz’inu· || d’ī’lg’īna* priāug’i. || m’ė’s slo’b’i* | n’ė’r kam vaikšč’ō’c’* || dv’ėjetas vaikū ir ā nas* s’ėnam nam’ė | ar rag’ė’jai | g’ėlsvas nāmas būvo· tušč’as || ā’n’i’s turė’j kė’tv’ertu’ vaikū || atvaž’uodz’in’ė’ja* šur’naī | prižūrin’ėja* jūos || v’ė’na pas’ū’gė’ji* | k’ėtveri m’ė’tai || aīntru pagėmd’ė* || t’ėp* man’ pas’ė’jo* pasak’ic’ || at’ė’jo· laikas g’ėmdz’ic’ | g’ėmdo· vaikus || paršū’jas’i k’āulė | o· kārv’ė t’ė’l’ū’ojasi | jierū’ojasi av’ėle· | kum’ėl’ū’jasi kumė’le· || k’āulė krā’k’as’i | kārv’ė pask’ėldz’in’ė’ja* iōgi v’ėršūs | kum’ė’le — iōgi kūm’ėl’us || gaidz’is v’īštu tāp’īja* (|| m’ī.ndo* ) || gušta | kur pautūs* (|| k’āusus*) d’ėda | o· kap sodz’ina* | sā’ko· | l’izdu rėik’ā padari’c’ | pap’ī.r’c* k’aušai || ir c’ī’k’ickai* sūžer’a* l’izdan || kas kam’in* | bac’k’ėl’en* | al’bo* kō’sikan* skro’v’i. l’izdu || kat pur’čkut’ė’s iš šal’ė’s* išeido· | gaidz’āi || aš pap’ī’ru | n’ėžū’rė’ji.* | ir g’ėrau būna kap rinkči* || m’ė’s m’ėit’ėTuku· izgrā’žīnom* | kūm’ėl’us grā’žīna* || kap* pal’ījkma* su pāutais* t’ā’k’is || ir kārv’ėmu reikal’īngas v’ėršės* || mūsu· k’ītap ažisukta* kalbā || mū’s’i* gr’ī’bai — surav’ėško·s* raudō’nos | g’ėltō’nos | bālto·s || barav’ī-kai paprasc’ī | galvā kap parason’ūkas* || barav’ī’kai | k’īšk’abarav’ī’k’ai* kārtu·s | m’ė’l’inū’ja k’īšk’abarav’ī’k’is || c’ikrū· barav’īku· apac’ā baltā al’bo* žal’avō’ta* || beržagrī’b’is* al’bo l’ėpš’is || ko’k’is dz’īd’ėl’is išauga || rasplūk’i.* kap l’ėpš’is || praeic’in’ī* s’ekmād’z’ien’ī· g’ėdōj || mān s’ė’k’ė’s’i. 144 labai gaidz’ai || kuriej k’aušai* šv’ės’us | n’eprijimc’a* || išv’ėrdz’i | v’nštom šutrup’in’i* || v’išta šė’dz’i* iġġ’i gālu· | kō’l’ v’išt’ė’l’ai p’erė’s’is* || iāuc’as’i* tūk tūk tūk | lāuk’i | kadū praskals || v’išta n’eger’ei* šė’dz’i* | k’aušai šal’i* | sšāldo·* v’išt’ė’l’ai pā’c’is iš’lupa* || o· kad reik’a lūpc’ | ir krāčių pralaídz’a* || b’išk’i* pralukšt’enai* | kap n’edāug’i* | ir n’ėko· || v’išt’ėl’us šaltai kam’in* laik’ic’ | kap c’ik n’edūšna* | v’išt’ėln’i’kė:* vadz’ōja v’išt’ėl’us || pažurė’s’u | ar g’erai kurīnas || žī.rn’u* g’i mā’nas* nó·ri || aš n’eb’ijau kalbū· || kaprisai* žmón’ės | pre· l’ietuv’u g’i·v’ėna žh’dauka* || nu žh’no’ma — kā’im’iškas žmo’gus || kō’d’ė’l ana* iš kāimo· ir v’isus l’iežuv’us* mó·ka || mo’t’erimu* sā’ko· padabariškš’u* || nō·g vaikū· kalbū· prad’ė·jom lāužn’c’is* lietuv’iškai || ir marc’i l’ietūv’ė· || ju· mā’žhcku* mo-ma* pal’iko· || pri·prazdz’in’ėjo·* ir anā* || al’ė* v’is l’ietuv’iškai kap prad’ėdu | n’esšslaiķāgū || ā’nas* l’ietuv’išs* | al’ė* sc’iprai* dār l’ietuv’is || mus’ó-m’erai* raudó’n’i ir bal’c’ī || krupūķem* || makav’i’kas* sc’iprickas* | grā-žhckas* | dz’īd’ėl’i n’éauga | kap išv’ėrdz’i | sl’īdus || rudūško*s* — ja-daug’aus’a v’isadū būna | cēlu* kō’šhaku* pirmoķs’i ju·v’ėntu || kazl’ėkai sl’īdu·s | reik’a aplūpc’ | | bál’c’ickas* pazdā·ro· | o· kap išv’ėrdz’i | sl’īdž’ickas* || l’ietāus reik’a || l’ietūs l’ic’ prad’ė·j || v’iš’ūk’ė*s in kō’tūko· ūžvalka* | kur’ōj g’ėlton’ėsn’ė· | kur’ōj bal’ė’sn’ė· || z’el’an’ānko*s — tō’s skā’n’o·s | reik’a lūpc’ || poudz’el’an’ānko*s žh’lo*s* | kō’tūkai g’ėl’sv’ėsn’ī || rudūško’s is’il’ūķī* || rūdo’s rūdo’s | n’et raudó·no’s | irg’i gardūs grī’bas || grī’bukai toķ’ī n’edz’ick’ī* ir jūos žal’ai* kap m’ėrk’a || pu-kō·c’ai* šv’ė’s’ai žh’lavó·c’i* | ažišsūk’i* | n’et toķ’ī kap v’ilnó·n’ė* | sūgri-b’ais vadzinam katrū n’epazž’stam || einū | kō’ju nūk’ėrtu* ir einū || n’enó·ru sūstodz’i n’ėc’* || n’edūos’u | v’isc’ėk n’ėpad’ėda || m’inuta* šī· | m’inuta t’ī || žh’žmo’s sav’isāi* arc’ī | p’ingk’ī ar šaši k’ilomtrai* || iż galvō’s bira* pl’ūsh’os* || v’iena pl’ūsn’a || p’ilna galvā pl’ūsn’u || tamp’īk’is | važūok || ā’n’is* n’enó·ri as’imdz’ic* | suk’el’ō·c’* reik’a || rū·p’esc’is ir rū·p’esc’is — rū·p’esc’ī·ogas* žmo’gus pāc n’ézh’ino· | kō· b’ijó·c’ | kō· drab’ė·c’ | praskal’ė·l’is kuf || iż dangāus n’ėkam n’eprib’irėj* || galī m’ė·no* gāusi p’iok’is rubl’ūs ir g’i·v’ėķ || k’ėtv’ėris m’ėtu’s s’irgo· gā’lvų | pripažhno· | ku-sklėroža* | išėina | l’īk tai žo’l’ė’s eina | sūgru·žh’na namō· || prismū·čino·* anā pre’g* jāi || plāuc’u· rā·g’is būvo· s’ilpnt’ s’ilpnd’ || gadz’ino’s’i plāuc’ai || mān’ pripažh’-sta katarā·ku* || aš ituOj* matāū ir n’ematāū || daf* v’ėnu matāū || ap’erū.ic* n’edūos’u || ituOj matāū ir ā’datu· īnsv’er’u || aptrāuk’ė:* v’ėnu || ó·ras k’ėic’as’i | l’ietūs || se·d’ė*j* se·d’ė*j agufkai | o· daf* išāugo· || jāū šuvā supranta | kū· aš jùs pal’igādāū* || agufkai sū m’ėdum labai gardū || i· rā· d’e-v’īn’i dantai* ir kās* sāvo· v’ėtu· tūri | n’esšc’īkdž’in’ėja* || daf mažāi k’ienō· ko’k’ī* dantai || unpí.l’k* žh.rn’u· | kad razv’irft* || klāus’u paz v’ėnu· | sā’ko· n’ė mú’s’is* || v’išta palšā* | rus’kā* kat’ė· || t’ėv’ė’l’is bl’ī-nūs žh’rm’in’ūs k’ebdavo· | g’ī.rno’sa sūmala | grā·žu·s geltón’i g’eltó’n’i || tā-šlu· padā·ro· sk’i·scāu ir pribriṅksta* || unp’īl’a* p’ėno || av’efsc’ k’ītu· šo·nu· | ir bl’ītnas || skarīn’is | dró·b’ė· išāusta ir iżbálc’inta ir kló·ja po· bl’īnais || aš 145 kadù at'eidavau | kláuzdavo· | kàs c'á ir l'í·bdavo· važùoc' namóp || kab g'i jà's sapnùojat | kad aš sv'eikà || išmà·sto· audz'imo* galùs ir išèido* skarn'is || reík'a skarn'is išmasc'íc' || kap išàudz'i | bál'cina | tañpo· po· žǒ·lɪ || in* l'íetàus t'ém'pà* | kat l'ít* || tadù atp'jáuna* || skarn'is sɪ g'èl'í·t'em kap* sk'i·l'úk'em išèido* || pan'ešó·jau* v'ísus | n'etur'u || apruñb'ija* | ažruñb'ija* | ir skarn'is || kas n'émó·ka masc'íc* | šɪp'ina kap kà·su | kap kas'ít'i || mazgùc'i ažm'ezga* ir lùpa vaikùs | guñdz'ina vaikùs | ar nórí skarn'o || kap* tu shru·ktái || kat tàu v'él'inas* ji || o· kat tav'i v'él'inas || o· kat jùz gà·las* pajimt || b'íšk'i* patump'àu* žò·lès | n'eskub'éjau | parajàu || širdz'is ma* skùb'ai, al'e* v'ienódai mùša | kap paz jáunu· | skubavó·tai* || aŋksc'i tù·msu || straublè* — laŋkas spalvó·tas | vánd'en'i tráuk'a || tadù bus l'íetàus || m'èl'í·na* | žal'à | g'eltóna — tr'ís rù·šɪ's kvòrbu* | trijù· kvòrbu || rug'in'é g'urà* tai bùvo· p'í·rmas g'èrimas || vál'g'em g'uro·s | ažg'érc* dā-v'ém || k'ebdavom in* là·pu· pl'ezó·kus* || išuc'ínam bú·l'bas* sɪ lup'ínom | syru·g'ínam bro·k'é·l'u* || b'íšk'i* bú·l'bu sytrinám* | m'í·ltu· šatravó·tu* m'iežn'u· al'bo* grik'ín'u· || in l'ízes | in lɪntò·s ir šusc* pè·cun | ir k'é·pa in kl'ev'ín'u· là·pu· || smala šutrina latùško*s mó·l'in'é·s agùonu· sɪ kirv'u· | k'írv'o· p'í·nc'u || ažv'érdam* vánd'en'o· | acàldom | lietno· vánd'en'o· ažp'íl'am* in agùonu· ir t'ep padà·rom | kad bù·t gardù || po· du sp'irguc'ù ar pav'ien'í* | sà·vu· sval'g'ei ir v'ísa* || ir taukai n'ed b'é·ga dap* || o· kat aŋksc'àu | kat* taukò· ig vàl'ai || mú·s'is* šùva mú·rza | bùvo· rùdz'ikas | išdv'é·so* || n'esupras'i tu· vardù· || ir žmòg'giškais vadz'ina šùn'i || à·nas* n'émé·ksta | kat v'is'i là·ksto· | o· à·nas n'egàl'i || prìgužè· šùva in k'etùr'u· | ir aš ji· až* kà·klo· ir prìriš'au* || gù·ža v'ištà || p'í·etùs kà· padarėi | tù· suvalg'ei | buzò·s* ko·k'òs || grik'ín'i· | m'iežn'í· bùzu sɪ p'íenu m'í·lé·jom* || bl'ekó·nu* inlaidź'i* šul'n'íñ* sɪ p'íenu || sm'etò·na* sal'dz'i ir ru-kš'c'ɪ || kap* kàs skup'àu* p'íeno· turi | tai ir masl'ònkàs* válgo· | váršk'i dà·ro· || sv'iežà·sn'é·* | sv'iežà sm'etò·na | pastó·vi | prìrù·ksta* | v'ísc'iek sm'etò·na || boikà* ir kri·žò·kas* || kap mušɪ | s'v'iestas sɪv'eina | kà·man* sɪsrenka | sɪskamùoja* ir išrenk'i* šáukštu | išpláun'i pó·ru* vand'enù· || brazdz'áŋka* | jù· k'é·p'em púod'i ar bl'é·koj* | gardz'i || v'el'ikòm kv'iec'ín'i p'írà·gu· k'é·pam || sk'efdź'am k'àñɪ || trumpù mažu p'eil'ù n'epask'ers'í || n'edùodam vakari é·sc' | kad žárno·s bù·t tušt'é·sn'é·s | kap sv'ěla* || pargró·v'é· pagóv'i· | šurdz'ín ir greit || v'íenas nè | reík'a g'i padéc' | paláik'íc až* kójos || prìriša | lɪŋgvai pargró·v'ei | kràuju palaikai bl'ó·du* || šɪp'íl'i* drùško·s | maišai || kràuju pàk'épam in skarvadò·s* | b'íšk'i* kv'iec'ín'u· m'í·ltu | taukù· | ir gardù sɪ dúonu | sɪ bl'ín'u || sausavó·c'ɪ | kap išk'épa | kab dúona l'ík tai pazdà·ro· || tai krauju· k'épɪ·r'é·* || padà·ro· ir vantrob'àŋku* || iš šɪrdz'ies | plàuc'ù· | jèk'nu· ju· dz'í·rba || v'érdam | uñd'édam* | kat kv'ép'é·t česnà·ku | šò· tò· | p'íp'iru· smaltù· ir v'érdam | ir sùkam* per mašɪ·nku* | ir k'émšam žarnò·sna || ažv'érdam* vánd'en'i púod'i ir apv'érdam* | kad n'ebù·t žal'à || skló·jam 146 in* č’isto* dūgno ir prim’īgam dugnū || p’jāustom ir vālgom | ir vantrob’ānko’s vadz’inam || krāuju reik’a sūk* šāukštu | kad n’esūk’ept || sv’e’lam* kāulu* || sv’ildam’ī ražo’dz’inam* ir ā’km’en’i ar m’edz’ag’in’i* kok’i und’edam* | kat n’esūstū žārno’s | kad išēidz’ītu* garai iš v’īdāūs | kad n’ebūt d’eg*|| iškart* kn’ū’psc’u sv’e’lam || šāudus dēdam | ack’ir’am saujuki šautu ir vedz’ō’jam | ir sv’e’lam iš kū’l’o | o’ kap* n’ebūna kū’l’o | ir blāškaz g’erei āpsv’ela* || iš blāško krāč’am kū’l’i || aukšč’īnaiku* v’erc’i || nusv’īlom* | tai plāunam in* l’īesvu* | b’et* n’es’iekt ž’æm’ēs | kad vandūoj nub’ēkt || jškuta ir kó’jas | ir v’īsa || kad n’esvartal’ōt | pād’eda plošku* pagal’ūku | t’īs’am* p’irk’ō’n ir gūldom aukšt’īnaiku || ir p’jāuna kó’jas ir apkrāuna | kad n’esric’in’ēt | n’esrutul’ōt* || tadū p’jāuna v’īdurus || reik’a s’iekc* vantrobai* || nujīmdo* pā’p’ilvū | p’irmā nuplēša | pakló’ ja* in* stā’lo || tāukus nujīmdz’in’ējam* rasklo’dz’in’ējam* | kad b’īšk’i* prišalt* || tadū s’iek’a žārmas vo’n’ō’n* kok’ō’n ar n’iekó’c’o’n m’edzag’in’en* ar kam’īn* | āp’il’a* vānd’en’u šaltu | kat taukai sūsc’īptu* || jau taukai sc’īmpa* | sūsc’īpo* || sūkrām’t’ē blūso’s || sv’ēd’ē: | svp’ī’le: | svšlā’po’ | sūstó’jo’ | sūkū.ndo’ | susl’īg’ino’ || taukai no’g žarnū sk’īras’i | vóžas’i* pāč’is || jėigu ku’davó’tas* pafšas | reik’a ir p’ēil’o | o’ jėi riebūs | pāč’is sk’īrias’i rankū || reik’a sāugoc’is | kad n’epalaistai šūrdus | o’ tai prad’ēs’i t’erl’ō’c’ || ažriždž’in’ėja* gėrklū || pūrslū p’irmul’aus’a* jīshmam | jīšk’el’a pirmā ir išlāidz’a m’īžalus || vaikai n’epripuc’a | tai t’ē’vas puc’a | žū.rn’u in’m’eta* | kad brazd’ētu* || reik’a žėbrai* išp’jāusc’ic’ p’eil’ū || ā’n’is* ras’isk’irdz’in’ėja* || išp’jauzdz’in’ėja* pal’engv’icās* iš po’ žėbru || jīlgo’s pal’engv’ico’s || kūmp’ai k’ė turi | du pirmagal’in’ai | du ažvač’in’ai* | ažac’in’ai* | ažac’ā* || ažac’in’ai tūri daug’āu m’ė’sō’s | o’ p’irmagal’in’ai | tō’s ló’p’eto’s* — māža m’ė’sō’s | kāulu daug’āu || nugaró’kaul’is* || kūmp’ai | kap* sto’rasn’i | be lašin’ū p’jāuna | lā’šin’us atk’ertam* | īg’i* k’ē-tv’er’ā* k’ėrtam | pād’edam pašāl’dz’ic’* || kap* išlāidz’a v’īdurus | tadū gālvu* atp’jāunam* || t’ī krāujo būna dāug || d’ėdam in* sn’iegū* | kat krāujas nusiplāt* || mažū’l’kas* žārnas plo’nōm vadz’ina | ack’īrc’ iš gālo’ pavārom šūdu | pu’odīku ūp’il’am* vandēns | attrāuk’am* ir rasc’erūšjam* | v’efc’am ir vė’l plāunam | ir kō’l būna vandūoj č’īstas* || skūtam p’eil’ūk ais sl’ō’zu* || reik’a dabó’c’ | ar c’ielā* | n’es’pl’ī’šh.* || dz’idz’ū.l’ko*s žārno’s stó’ro’s || reik’a taukai apriškc* | išv’erc’am ir plāunam || p’īlvu* rasp’jāunam* ir paškutam p’eil’ū || aš patraukdz’in’ėju* po’ itai* kalbai || kasa — kab* p’irmagal’īs stó’ras | pradz’a ž’iemōs būs šaltā | o’ kab ažac’a stó’ra | k’ita pusis* būs šaltā | pavāsaris šā’ltas || žmo’n’ū: irā v’isó-k’u || po’ sv’ietu* važun’ė’dam’i v’īsako’ paklaūso’t || mā* v’īras k’iek p’ėrdari. grabū* || mā marc’i iš rūsn’ė’s || marc’ō’s mo’mā* vó’k’ė* ar t’ė’vas p’i* vó’k’is* | n’ėznau kuris || rūsn’ė išėido* m’ėst’æ’lis prc’n’ėmano* || eksp’īrino* n’esnō’ri g’ėrc’ || ku t’ėvas klu’n’ī dā’ro || m’ėsu’ sūdž’am* n’iekó’c’oj || sū’d’ėm | reik’a sūdž’ic’ m’ėsu’ || sk’erstuv’ės* daug’āus’a v’ėrdam ir vālgom pāč’is || m’ėsu’ su drusku āplaja* acāl’d’i. || vand’ėn’ī j”}]},{ 147 n’eslaiko· || m’esą su’ravo’ta* | al’e* gardz’i || m’esu· kadū tai k’irv’ū pakapō’jo-* | n’epažū.ndavo* tu· mašl.nku* || k’irv’ū pakapō’ja dramnai* | o· kab būinai sīk apō’ji | g’elsta | n’ebū’na to’k’os gardz’os || v’is reik’a čėso* | sv’eikā’to’s || kundz’uku* padā’rem ku’sn’ā’l ais || sus’ūnam* | dāug uñlanda* pu’slen || bakan’ėli-* dā’ro iš tauku· || kap s’enō’v’iskas bakan’ėlis dūono’s || iš krak’enū· pauč’ien’i-* dā’rom* || pauč’ien’ė· sausavō’ta* | uñdaužam* pāltu* | gardz’i | s’cipri* | o· paskū* jau nieko | m’įkšt’ėja m’įkšt’ėja ir sv’visai* n’ek’epa || dā’ n’enudz’ū’vo· krā’k’eno’s no’g lū’pu· | ir jau nō’ri ž’žė’n’i’č’is* | ot smurg’l’is* | jāu k’ėc’as’i* | kāt jāu ā’nas kaval’ierus | o· is’īž’ō’v’ė’lis* | v’ė’pla | v’ė’plavō’tas* | n’edak’ė’p’ė’lis* | n’edak’ė’p’i.· kok’is || mot’er’ū· reik’ės paprašy’c’ | ba* ā’nas k’ėre’pla | k’ėre’plu vadz’ina || apzguñd’i. buvāū | ejāu sā* kāiman || apzguñdāt | kāimas lō’bi | o· kal’n’ūkas | laukai | o· č’a egl’i’nas* to’k’is āukštas | tū.ŋkus | ė’gle·s—n’epraeītai* || ir aš einū ir mán’ baisū || šun’ūkas išlek’ė iš egl’i’no· ir g’irdz’ū | ā’n’is* šāuk’a šun’ūko· || aš sv’visai* einū stac’ōm* kō’jom || kō’jo’s padūbo* | pazdā’re· kap m’edz’ag’in’ės* || einū | šun’ūkas sūgrī’žo· || išajāu n’et n’epašo’k’in’ė’dami* iš egl’i’no· | ac’īsė’dau ir sė’dz’u || pabūv’i.* pazdā’re· blō’ga | radāū dū šaptu’nū* || aškalbe’jo* | lūngv’āū pazdā’te· || sūsuk’ė· mán’ v’isūs plāukus kaltū’nas || pas kō’žnu· v’ienu· t’eb bū’na || ir ā’nas* nukalbė’j* no’g* kaltū’no· || mán’ ju· nuk’irpo· | so’p’ė’jo· gálvu· || g’ėrei pazdā’ro· k’iek čėso* || aps’ilpsnū* | apslō’pstū | ir aš n’egal’ū jāu n’ieko || nuvažūoju in* jā· ir aš v’ė· dz’i.rbu kab arkl’is || ir v’ė· t’eb dāro’s’i || at’ėid’ė* ir k’itā ažkalbėto’ja* || ir anā pac’i jāu p’ėrpazūno* mā* kvarā’bu* || praeic’in’ūs* m’ėtūs abū pam’ire·* ir mán’ pri’puol’ai* pazdā’re· || l’īgō’n’in’ėsa nūv’ėže· | ir in c’il’ivizo’ro* stā’tė· | ā’smu* pripažīno· || ir kaz zo* l’īgā ā’sma || mōža* | kat aš paklāus’i. | bū’t pasā’k’i. || iš n’ėkur* n’ieko· ir s’ifk’c’ reik’a || mā* amž’ūnā’s’is* t’ė·vas sūs mušė· ir krīto· || aš paskrebūkas* | l’ėŋk’iskai p’įk’ās klas’ės išajāu || l’ėŋk’iskai rašāū | rūšiškai raši’c’ n’emō’ku || kantr’ib’ės (|| c’ierp’l’ivasc’ies*) reik’a || vāl’gi’c’ m’ė’taū || vaikām v’isa* adūodam* | t’edā’rai ku· || g’irtuok’lis ā’naz* būvo· | laidō’kas* || ru’kl’is iš puv’ė’s’o·* v’erbōs* m’ė’dz’ago’s* || mā’t’us kažkur ir k’itō’k’u· || po· krikšč’ino’m’i žmo’na ją pravārė·* || ratai gāun’i | ilgai reik’a lāukc’ || n’elabai aš ing’i* sv’ėstu· akvatn’ī* || rā’gut’ės* ragut’ė’les iš egl’in’ės m’ė’dz’ago·s ar iż b’ė’ržo· || pā’važė:s* grāit susn’ėšo’ja | kad* iż b’ė’ržo· | pā’kulo’jas’i* || šūno’s* g’elazūn’ės || o’škā* | ku· iš paskō’s t’is’as* || važūoja su rā’gut’em ir su o’šku | jau krāūs j’įlgas m’ė’dz’aga*s || su o’šku važūoja | o’škā paskui t’is’as pre· m’ė’dz’ago’s pririšta || v’į.oksno’s* ku· sriždz’in’ė’ja* || rā’gut’em gō’kto’s* instac’ī’ta p’irmagal’in || jau ju· grō’v’ė c’ėi vag’āi | o· aš n’emat’āū || kas t’i· zo* m’ė’las pusantaru· m’ė’tū in* stac’ī’bo·s || sukrāuna m’ė’dz’aga*s ir g’ėr’a || iżdav’in’ė’j’ pā’šarus || dzv’ī d’ienās suslaik’īt ir pac || o· jei n’esō’pa | tai ir g’ėr’a ir mán’ n’edūoda || kad aš tav’ī n’egailė’tau | p’irktaū ir antr’ėštau || šūkauna | kur pad’ėta | kur nū’d’ėta* | kat* ėp* kū· | kok’is šatō’nas rō’dza* | kur arielkā* pad’ėta | ir 148 švuoʒ’a | ir rañda || k’ša man’ p’ik’is rub’l’us | o· nó·s’is m’é·l’í·na* || jau s’en’st’e || ar išučinai bú.l’bas* || reik’a sugrú·sc’ || kap as’iklaus’ā* ir p’a·č’us pagíso* | prad’éj g’isc’* p’äč’us | g’ista || prad’éj ród’z’i·c’is vag’ā || as vo·l’ó·jaus* po’ l’ígó·n’in’es || kur t’i· išgule’s’i || aš jō· n’eg’íd’au || kur paš kubu | aždu·st’u* || se·dãds | pas e·d’é·jau ir g’er’ā || kap* kùl’am dzv’éša* | tai dãg dú.l’k’u || ži·mu· aštuo·n’óm išvažú·ja | aštuo·n’óm parvažú·ja || turé·jau as dzv’i ká·rv’i | dzv’i t’el’i·č’i | dzv’i k’aulù | dzv’i žu·s’i | dzv’i kack’i* | dzv’i dal’g’i | dzv’i s’e·s’eri | du paršù | kã·c’inu | árkl’u | b’éržu || k’ãle· sʰ paršais ir dár träjetas paršù | elli* gan’ãu v’ienà ir laukùz dz’írbau || ã·nas c’íg b’ísk’i·* pad’éj ir dár kolù·kin ejãu || man’i jau n’espáud’é kolù·k’is || kap t’i· ir išlaksči·c’ c’iek || o· ži·mu· v’ienà g’i s’í·cku* p’jó·v’au raʒkom d’é·l trijù || daf n’eãžm’iks^ ir n’epam’ígó·s’i || galvó·ji | mãs* g’í·vo n’éra | gál kap || turù dar kok’ù mã·c’i· | iš maženù suók’ai búvo || nuv’ėina l’évai ir kùl’a ig’ dz’í·nai | o· man’i jau kap v’írasn’i* prik’él’a ir reik’a padùo·c’ im’ paló·tu* blaskùs || padavol’n’ā* su dzv’iem ragùč’ais* || až* raikšč’o* k’í·vo·ju* k’í·vo·ju | kó·l pak’él’u || o· kai jãu pak’él’u | mán lạngv’ãu | pak’él’c* lạngv’ãu kap atk’él’c* || vasaró·jus trump’é·sn’is | o· kap rug’n’is p’é·das | jil’g’i šaudà || tadù jau pri·ž* dz’í·cnu (|| pri·ždzien*) mama jau eina | kùra p’äč’u | k’iek aŋks’ãu pašk’él’a* | daug’ãu iškul’a || ó·ras to·k’is || priskró·v’au* lakmó·nu* in sav’i || p’ietum’i blo·g’ãu laidz’i·c’ | mùs’os* kremtas’i* || primn’éj* sto·v’éj bačkà* sʰ mi·ltais || kap* k’í·enó· dz’idė·sn’é | t’ep* daug’ãu pastã·to || zvan’é·l’is* kárv’ei | kad g’ird’é·c’ bùt | kur anà ter’ó·jas* || mán n’eslaiko· galvó·ji nög* prasál’imo* || main’é· v’isaipó·* || brazgù·nai* in* kã·klo· árkl’ui kap* karõ·l’ai | to·k’i dz’íržai || brazgù·nai kru·g’lick’i* skambùt’ai || v’ílkódanc’ai* paršá·l’u juoʒ’i | ã·štru·s jil’g’i || kap* jùos nukafpo· | tai g’erai || mòdža* ir só·pa | kãs t’i· klãtso·* || pas mú·s’us* paršukùs pã·l’au·k’e·s* | guzai v’ezdz’in’é·jas* po· kaklù | iš n’ó·s’ies eina pù·l’ai || žmo·n’ima bló·ga | žyvatuó·ja* || v’ienais* č’é·sais labai s’í·go paršai | sʰrìgko· mã·šnon | ažù* jašù·nu· nùv’éžė· || m’ed’i* mùše· | m’é·su· nuduoʒ’in’éj* žóndui* | o· v’dur’us ažukadʒ’in’éj* || žmo·n’é·s at’éido·* ir sã·ko· | dú·k’it mùm’im* tùos v’dur’us || ir é·m’é· | ir n’éb’ijó·j ligã· || as vuo·d’egù· prik’imšãu maišu· || pasú·d’au | turé·jai in* c’ielo·s* rud’en’ies || kok’i· v’él’inu* išgalvó·j || paršù· šefsc’i* p’é·šem ir žñ’dui pardav’in’éjom | in*m’ilo· main’em || ùt’é·le·s to·k’ó·s kap árk’é·s | sto·rú·l’ko·s* | padã·b-nos* ig’g’i* žmo·g’ãs ùt’elas | al’e* stó·ro·s | bálto·s || ã·nas* n’edag’irsta* | jãm gafs’ai sak’ik || ã·l’ierai* | raistas | a·l’ksn’ai áuga | balà* || šarkšnas* in* sn’égo· | mòžna* eic’ p’er sn’égu | šarkšnas laiko· || atã·s’ijo·s* | kad n’ézdre·pl’ó·t* jėnos | c’v’é·s’ai eit | drã·to·* kok’ó· stó·ro· || rã·tai | kap* tušč’i | o· v’éžùmas | kap prikrautas || kalatkà* m’edz’ag’in’é·* | sp’lcai* m’edz’ag’in’ai | ã·badas | šmà· | bruñktas to·k’is | galùkai ašp’jauta* | kat laik’t’u·s’i pastó·nkai* || dalg’à·ko·c’is* | rank’é·lė· ir dal’g’é· | kl’í·nùkas* ir re·kvùk’é·* prispáud’ża || c’ina dal’g’i || reik’a pac’í·nc’ in* bo·b’e·l’e·s ku·jel’ù 149 || kas n’emō’ka | c’ina n’el’į’g’ai | ir n’ešenáuna* dalg’é· || danť’es* | n’egerei* išč’įn’ei | pagalū’sc’ dal’gi· | ir sam’enc’ūOc* sã:ko· || galū’stuyas | o· m’ēnc’á* būvo· iš m’ēdz’agos* || c’iekas* va m’ēdz’agos | c’ik ap’įltas* tuom žv’irù | kur galū’stuvus dã:ro· | kad gala·stu· || sv’irsn’is* ir sv’irs’n’á* | tōj | ku’ laidz’as’i || m’į·kci* ã’n’es* | oi darbštus | oi dz’įrba — kap* dz’iena | t’ep* nakc’s || pargrō’vė* p’ė’c’u | jišvã·le· | jištu’s’ė·* | darǹs v’įsa* pasvōjemu* || ap’nastre** árkl’ui || ažmō’v’au nāju· ap’nastri || pāšaru’ n’ēša | tok’į laŋkuc’ai padar’ita | rāzg’įr’ės | m’ēdz’ag’įn’ai ir v’irvuk’ēm | jišp’į.nta kl’ėtkut’ēm || ir pnd’eda pāšaro· || kam arc’į klū’nas | kōšku· n’ēša s’įč’ku* || žilgai* padabn’į* iog’į· v’erbu· | jil’gį jil’gį auga || m’ēdz’aga* t’ep kap krūmas || ã’nas n’eazáuga* aukštai | ã’nas laidz’a žagarus* tōk’us iog’į· žã’m’į· || kōšku p’įna d’ėl’ sav’į | kap* plot’esn’is žã’garas* ir c’ėlu* įma | o· kap stora’sn’is ir p’erpūs sk’e’la || žã’tu p’įna || žagarukas* ir kurį·nc’ šausas || šįd’eda laŋkūz du ir dratū* | reik’a sъstac’įc’ žėbrai* || reik’a laŋkuc’ai širisc’ ir pap’į.nc’ | kad būt kuf prā’dz’ai pō’ru· žėbru’ uŋk’išč* || tadū p’į.nc’ to’l’āu ir k’iek nōri stac’įc’* | ir k’iekv’įenas b’įšk’į· trump’esn’is žã·garas || laŋk’e’la’i jis jē’gl’o· | o· žėbrai jis ė’gl’u· šakū· || apac’a p’įnas’i jis šakn’ū· kvã’ju·* || pritrāuko·* šakn’ū· || již žilgō· macn’esn’į* | jis šakn’ū· lū’šta || dar* kā·šukus* p’įna jis dratū·* || karz’į.ka* | m’įestan kap* ein’į || mūma* l’inai n’ed’ere’jo· || sė’m’en’is | kadū prys’eido·* | tadū sė’jom || reik’a apravė’c’ || paslaŋk’į ir žō’l’į· trāuk’į* | paškel’a* kuf b’įšk’į· | nutā-p’įji* || sv’įrėpko*s* javusà | v’įjo’kl’ai bū.bosa* ir l’inusa || usn’is bā·dos’i* | jūdric’a* v’įjas’į* ir v’įjas’i | sъc’į’zdz’in’ė’ja* jā’vu·* || jūdri’co’s dã·g jis karto· n’esmã·to· || kab* sė’m’enai švã·ru’s | jō’s n’ebū’na || l’inūs širisa sáujon || rāuna | v’ė·ža namūosna || šatras dã·re· ir kárdavo· l’inūs in* šatrū· || rašk’ir’a* tãs sáujas | in šatrō·s | in šatrō·s ir dz’o’v’ina || kultuv’ēm* raŋko’ma pl’įek’ė·* | in dz’irvō·no· klō’jom ar in gã’n’avo’s | kō’l ac’įsk’ira valaknai* įggi* v’įršū· | jãu láužas’i | krā·to’s’i ir raŋka | o· jėi dár n’ė | sъzgamėžd’įji.* laikos’i | reik’a dár láukc’ || l’inūs m’įna mō’teres || išm’in’i | reik’a klas-c’įc’* || tok’ō’s klas’c’į’tuv’ės* padar’ita m’ēdz’ag’įn’ė’s* || tok’įs stažōkas* pad’ėc’ sáuju· ir mušc’ | kō’l spā’l’ai n’eįsik’ėres* || žo’vul’is įma | bus l’ietāus || grab’en’ai* padar’ita | priprvar’ita* m’ēdz’ag’įn’ų dantū· c’iekaz* dãikto· || šukūojam | pā·kulos ir valaknai l’įgdo’s’i || tadū šukūojam p’er tunke’sn’ūs || c’įstas* vã’lagnas | įsišukūoja pā·kulos || to’k’įej būvo šap’ec’ai iš šefsc’ies* || sūkam* sáuju· in* raŋko·s | o· k’įtū šukūojam ir nurinkdom* pā-šukas || již blo’g’áus’u pā·kulu· sto’rai v’efp’a | sto’rūs maišuz dã·to | o· jis k’įtū· | jāu paklo’tės || kvarbavō’ja* | áudz’a s’ūlus || jis pašūku· máršk’in’ūs sau mō’t’eres paáudz’a* || l’in’įmi· pašukom paáudz’i | máršk’in’ūs s’ūv’ė· v’į-ramu dro’b’in’ūs | c’v’įkl’ūs* ins’ū’davo· po· pā’žasc’u || áuga dz’įdz’o·s plaskáino’s* || šum’erk’a ir m’įrksta || v’įjo· v’įrv’ės | vad’elas | pastrookūs* | pū.nc’us || žv’irbl’ai* lãs’a kanap’es || v’įsos pāukšt’es* įzb’ėgdz’in’ėja* | l’įgdos’į c’ik žv’irbl’ai || karklai kab žilgai* || jū· skurā* šv’įes’esn’ė· | 150 padabnɨ* įgi* žūlgu' | || jil'gɪ s'aurick'ɪ* lā'paɪ || ā'nas* stō'ras n'ebū'na | razaugdz'in'éja* již ž'e'm'é's || žūlgū' lā'paɪ bl'īzga* ir skur'a || pump'l'ukai* pu'kūoc'i razdz'in'éjas* t'ép* kap bal'c'i || n'éauga dz'idz'ul'ai ir mazāi kur | āle* razdz'in'éjas || kap* razlaidza* krū'mu' | tai ir in'eis'ɪ ir n'eiseis'ɪ | t'ep ā'n'is razdz'in'éjas iš apac'ū. || slūoksn'us* plē'sa iš l'iepu d'é'l' v'īžu' || suŋkavōc'i* kašikai* iž dratū* || svō'tas* p'ī'n'i. || t'eei* sau ā'nas || p'ien'in'é's* g'ėltonaɪ žū'dz'i | g'ėltonko's* to'k'ō's || šālpusn'é's* | prisrinkāū šālpusn'u || as'ū'k'l'ai skrī'p'a* || ā'n'is* ir vaistai | jī.ŋkštus g'īdz'a || māno n'esv'eik'ɪ ā'n'is || ir nō'g* g'ėltonko's* || agrā'stuos būvo' susp'ī'n'i.* || kap prad'éj atv'éždž'in'é'c'ūko* iš v'ī.l'n'o | tai jir c'a ju' prad'éj razdz'in'é'c'is* || to žō'le's iš v'ī.l'n'o pas'eido* || ū.ŋkšč'is | uŋkšč'isa žū.m'ai || reika' lūks-č'ic* iš ūŋkšč'u || tū žo'l'ā' lapūkai l'iŋksm'i* | žal'ick'ɪ* | nō'g kárpu. || riešutā' brundul'īs ir lūkštas || rušuc'īs* c'ila* k'é'k'é' aūga || tōpal'us* aukštai iš pavā'saro' laidz'a pumpurukūs || raŋka vaistām d'é'l' kō'sul'o | ro'nū*. || išlūndo* gražēi plaukai | māža pas'l'iko || kām c'ieku* tu's'ic* p'in'igū' | t'ebū.i* nam'ie || kap iškint'é'c' | kap sūslaik'īc* || pasklapā'c'ija* sū žmō'nu || puc'inai — m'ed'ī* jū' būvo' gražā' || vaikā'mu atv'éža c'ielum* c'ɪ'e'licku' ru'b'ėl'i ir m'é'ta* || šermūkšn'is žū'dzi baltai || iš karto' g'elsvo's vū'ogo's | o' paskū* raudō'no's || žiemu' | kap prišū'la* | labai gárdz'o's || jai prapul'dz'in'éjo.* m'é'n'es'in'é's || išv'ilkai ir g'erai | kur ā'nas* t'ī d'é's'is* || n'edūok dz'iv'e | suriŋkd'é.* žmō'n'es ir išv'eže' || š'ęjo* sal'ietru' || pase'-d'é'jo' | ir jai praē'jo || jiemu* kaz dachodz'ic* || ā'nas* zūž'ija* c'īk'ai || reika' eic' grū'dūz zūž'ic* || galū avīžā' m'iežai || grabūzdai* įgi* baršč'ūs panā'šu's | gardz'āū kab baršč'ai | n'et po' dz'iev'ēn'isk'ém vaikšč'o' jom riŋkc' jū' ir ru'g'inom | ir gardz'i ru'kšč'is || grabū'dziēn'i* v'érdam | sūtrūp'inam* | nuplāunam | ka būt švarū || g'irtuokl'es | jū' prisvālgaɪ prisrank'i || jei p'er dāuk sūvālgaɪ | tadū galvā sūkas'i | o' kad n'edāug | tai ir n'ī'ko || ne c'iek tōs vū'ogos | k'iek c'iej bahū'nai* gálvu' šīsuka || b'īšk'i* v'éjas papū't'é ir prašalaɪ* || pājauc'i* | kad in* kr'uc'in'é's* sūgul'dz'in'éja* || varnà'gru'dz'is* rug'ū' vā rpo'sa aūga | raŋkam d'é'l' vaistu | kap* kárv'é n'ešč'ic'ija* po' t'ėl'i* || tai jūos v'érda ir g'ī.rdo' || nō'g* g'ī.rsu* juodà dūona | g'irs'in'é* || arkl'ā'ru'šk'i'n'ai* p'ievo'sa razdz'in'éjas'si* || ru'šk'i'n'us* v'érdam | pā'c'is raŋkam | gardz'i bužā* || arkl'ā'ru'šk'i'n'ai nō'g tri'dō's || atāžalu* laidz'a v'érba* || šun'in'ai gr'ibai || raudō'gal'v'is* gardūs | kub'izd'el'is* aūga iš karto' baltas | pazdā'ro' kab bl'ud'é'l'is* | dū'mus laidz'a || kap* pūšūja* kárv'i: || uŋk'imšč* pro' g'érklu' įgi* v'īdu' kub'izd'el'u || šlā'psta* kō'jo's || gū'sto's* daržū padar'ita gadz'ina dafzū' || ižguldo v'īšto's jā'vu* | v'ienos gūlto's* || pasko'č'ō'jo* arkl'is | ir v'é'l' gūlto's || iššė're v'īšto's | v'ienā badū'l'ai* | l'īgdo's'i* ā'šako's | m'ī.ltai žīb'ira* || p'ī.mp'é p'ī'h'i* p'ī'h'i p'ievo'sa šāika || g'eguže' kōč* kuf kām pam'eta* pāūtu || v'ev'ers'i's* aŋksc'ī pavā'sari' pasōrōdo' || ā'nas* būvo' išā'ji. iž galvō's || šāškas kap kā'c'inas | dūs'ina* v'īštas | c'īg zamū* kojāit'u || krunkō'cus* jū'das | krū krū || varmai* | g'ī'l'ai kū.nda kárv'es || ā'no's* 151 g'il'uja* | b'iega | n'ežino* | kur d'éc'is* || gungl'ai* pridž'ú'v'i tru'sū* kárv'ei in* šo'nu || nulup'in'é'jam v'ienus | k'ic'i priskranta* || priskrašc' | priskrā'to* || trū šo's iškrac'íta lauk'i || per bā'lu* kap* ein¹ | sūpas'i* | gal'i ungrū'c* || ein¹ pac sav'i k'éldam'i || aš einū ju⁰gdam'is'¹ || kalba praudam'is'¹ || aš válgau šukú⁰dam'is'i | ū'tari'dam'i* | ū'tari'dama || vaikas eina šienu n'eždam'¹ || aš sy júoj ū'tari'ju gulé'dam'i || g'ieda* grabó'dam'i* || anā* unstū'm'é* n'eždam'¹ | n'eždamā || kad kūm* lngv'ād praeit so'pul'is* | ró'dos | supl'is galvā || tī' g'i jātcas | kàt tusč'ā | n'íeko n'é'r | c'ik kap ko'k'ā pakló't'ē ašklotā* || gā'n'ém po'itas* sup'i'klas* || baisū | kat kárv'é n'eunl'é* || v'iena v'ienu* gā'li unstū.mc* || anā* prig'imi.* rēp || su'nūs su aštuon'etu vaikū išvažā'v'i. || dá' turé'jo t'ínu* dv'é'jetu || kuksa* l'iko' p'irštus atp'jó'v'é* || o'ānas* šlūbas | šlubuója || kraivakō'ju marf'c'u gā'vo. || s'emb'ertai* jau g'eri || sáulagri'š't'é*s* gražei āuga | lukšt'é'n'sim | kab* dasp'é*s || padz'í'go* v'isos | paisráusc'au* | g'i glū'sus* brō'kus* || nuv'é-jo* c'ibūl'o*s* stumbuošna || kap* m'é'nas* šviéc'a ir so'dz'in'i | c'ibūl'o's eina* stumbuošna | kap kur'ūs m'étuz bū'na dauk || n'éauga niekas | žalain'é* tam lauk'i || apšišukó'jau* | žalain'é's kūmpaz g'é'ras || žv'iras šv'ėštas | k'e'l'as žv'iravó'tas* || ab'iema* jau reik'a pajil's'é'c' || špūl'ukai vo'l'ó'jas* ačó'k'i. nō'g m'é'dz'ago*s* drabn'¹* || pašpūl'uota* drabn'āt* || šakal'ai pakuralām* || pašakal'uota* pagal'īs | jau pakurś || žarijo's dá'n'epag'is'i.* || ažm'erk'au* skarās* | prišš.l.dom vand'é'ns | pris'ijó'jam p'elanū' | vánd'en'u ap'il'am* | razmaišom* ir palāuk'am | kó'l' šysto'ja* p'elanai || tadū pazdā'ro sl'idūs ir m'erk'am skarās ir v'ele'jam | gn'áužom raško'sa || kurie n'éšo'dam'i | n'éšo'jam'i | c'éi v'irinam'i || prit'erl'ó's'i* mán' šaudū | aš parinks'ū* ir b'e tav'i || in* žardā dz'o'v'ina šienu || suslaik'í'c* n'egal'ū | eidam'i ju⁰k'os | ū'tariju* | v'erk'ū || kap* kas c'ig žō'dz'ais v'erk'a* | āšaru mažai kám išėido* || o'tėp tai āšaru švaik'íc* n'egā'l'i || ānas* m'iegó'dam'i ū'tarija* || tarpūpiršč'ai só'pa || ap'ilnkō*s* ējo' m'é'dz'as* || kū.rm'ai išk'ilnó'jo. v'isu' daržū' | c'ik apsslais'k'é* greitai || ānas* grižo' || b'it'ū* mo'tkā* | ku'k'áušus* und'é'dz'in'éja* || žo'l'ín'u vaistū' priranku ir išm'etu || k'eturo'likc'i m'é'tai būvo* || kur bu'tau ir nó'ris kad bū'c' || ackaitom | k'ik šaukštū vand'é'ns || dar* šāsa | ap'ilnkō*s* rug'ai ir n'é'r iš ko'riškc' m'é'daūs || k'irm'ai ažem'i. | žamai ras'ilāidi.* || n'ébuvo* b'it'ū | n'ébuvo ir m'é'daūs || žū'dz'i čamboras* raudo'nai || aš pac rikāu ir nuduodz'in'éjau* | prijimd'é* | maišais ā'n'is šunkdz'in'éj* || mó'c'ina b'it'ū* jaunā ju⁰da || v'é'jas ac'irā'do || kap* is'isp'ies | šunkdz'in'é'ju | sp'íc'u dúoda || priso'dz'inta* k'auša* bū'na v'isaipō* || sp'íec'u dal'inu po'pus'āu* || kap* sp'íec'as | gelāžūn al'bo bl'é'kon* dúodu || su šlū'otu kur tu das'ieks'i* || kū'dra vand'é'ns sto'v'i || ap'ilnkō*s* vánd'en'o p'é'va | tai kū'dra* || n'éažvari's'i* ka'lo' kūl'óku* || k'irv'i n'é'sa ir ažvarin'é'ja* kó'olu || ir nó'ris | kad bū't n'ébus | al'e' n'elabai jimas'i* || bū-na | kat kantav'i* paršai | o' c'éi plo'n'ick'i* || buvū dauk primaišū. | n'é-išė'd'é || im* k'etūr'ū p'irštū' lašn'āi al'bo* daug'āu || pas mūs ažūp'ilta* 152 lašun’ai druškų jašč’iko’j ir skri’n’o’j aždari’ta* || ir gùl’i kap sv’iežà* | c’ig drušku’ atp’jauk* iš v’iršaus | ir kap sv’ieža || kas m’ėtai t’ėp pas man’i lašun’ai gùl’i ažikasc’* || g’i.rnu’ v’iršuc’in’is ir apac’inis akmðoj || lagkaz g’elažn’is d’ė’| suk’imo’ āk’m’en’o || parp’l’i’č’* | kat laik’i’t āk’men’i || pre’ āk’m’en’ui aus’ė’le || v’ėpšt’ė* | kat pak’el’dz’in’ė’t* ir aplaidz’in’ė’t* āk’m’en’i || skrin’ė’le* primuždž’in’ė’jam* iĝg’i* s’inu* || āšako’s jau c’ā || laužai šakù | m’ėdz’agu* || kab lāužas t’oj p’irk’ā || lāužas ānas* | c’ogi-n’is | ultòjus* || kap ā’nas išk’inča sų túoj barzdù || nó’s’is t’oj kab dz’ùbas* | m’ė’l’ina* || čambòras* jām pad’ėdz’in’ė’ja* | o’ nộg l’iepu’ jis išsprakaitú’ja || is’imù’c’ija* ānas | sus’itar’a | t’ėp ir dā’ro || past’irus* ir p’iem’enai || kučn’ėrus*kail’us išdž’irib’in’ė’ja* || tam’i | ar g’irdz’i | kū’ aš tāu sakāũ || skl’ùtas — dz’idz’ùl’is k’ifv’is | s’ienó’jus tā’so || lagk’enu* žiev’i’ skùta || sk’iedro’s | kab* drabn’āu* jima | l’ù.rbo’s* bū’na stó’ro’s | atmùša* skl’utù nộg* s’ienó’jo || l’ù.rba nuv’ėj kok’ā || mòžna* | kaz g’i g’ina || bruokt’ė-l’ai* m’ėdz’ag’in’ai* | b’išk’i* ašp’jauna* ir kab’ina až* v’idur’o | ir sė’ga || at’ė’j dzeravõ’kais* aps’ė’v’i. || kasn’ikus* uñp’ina* kasõ’sna || mẽštai* m’eksc’i iš itu* storùl’u* s’ù’lu al’bo* iš knatù’ storasn’i || ro’m’ė’l’u* va ir n’ematāu | matāũ c’ik kur tums’āũ* ir kuf šv’ies’āũ tuo j ak’ù || bū.rka* iš vatò·s | pāmùšalas ir v’iršūs | v’idũj vata || bufno’sas* iš m’ilo· ausc’in’o | j.īgas | sų kap’išonu || mananārka* b’e vatò’s | vasarin’ė· || frenčus — aš’ega* po’ gėrklù || n’ekūi* sk’ina || jei mažai m’ā’to· | žùro* prism’ėrk’i. | grabul’ó· jasi* | tai jau kūšlas || kūšlas ir gaidz’i’s | kap* plú·ksnom* apāug’i. kó’jo’s || akš* | tu kušlė’c’ina* || klùbas aukštai | kum’pis ažac’ó’j* | o’ c’ā šlaun’ıs || kā’klas | pakāušus | v’iršugal’vis | kaktā || kaktõn sm’il’g’in’ė* || o’ kab dzv’i — sm’il’g’in’ės || nuv’ė’jo· apzdair’idama ažžùrėdama || ā·pko’s p’er mā’žo’s || ažimdo* v’isu d’ėlnu || krumpl’ais baladò’jasi* | baršk’ina* in* kulò·ko* || p’ėrl’ita ž’ã’m’ė· | bu.fbalko’s* šõ’ksta | bus l’i’tūs || č’urstùma* g’urò’s l’āk’i. || b’e m’iel’ò· ānas* n’ė k’iek n’ėpak’ėlis || bundàs dúono’s k’ė-p’ėm || m’ės n’etarnāv’om ir n’esam’ėm || ašùm’ijo* vandòj in* k’ė’lo || zac’irka* | ažv’ėrda* vánd’en’i· ir maišo· m’íltus || ir grik’in’i· būzu* vál’g’ėm | gardz’i || lāndz’o’ja* pamažù | kap* v’ė’g’ė’le || gražav’írba* — žuv’ėle· n’edz’ide’le || v’irdavo· v’ė’žus | raudó’n’i | vuod’egà kap armòn’ikas* | as’isùkus* iĝg’i* āpac’ù | priėšė* ā’k’is || palanda pre’ vuod’egòs | o paskù* priėšė’n || jù ir m’ė’sà raudó’na pre’ skurõ’s* kap* | nu vál’g’ėm || m’ėdz’ag’ėl’ė* n’iekó’c’ù dz’ìrba || žùrau* | k’i žùba žùba || ir n’echòj* žùba || žiemõs g’i kruv’ėle || nakc’is dz’ù’dele* || vakarin’ė jau ištek’ė’j* | zaran’ica* | jau žāro*s || šėnap’juv’āi* | matāũ aš jù’s kazdz’iena* || dar* p’i.lnač’is | grafit bus priėšp’il’is* || po’ jaun’ik’o* eina priėšp’il’is || g’ėlč’us* g’ėl’č’um sk’ėrsc’ g’erāu || g’ėl’č’us kap p’jautuvas l’igdo’s’i* || su túoj šampū’n’u* plaukai l’igdo’s’i* taukuoč’i || dú.i* dz’ėv’e k’āl’in’i* m’ė’su· vál’g’ic’ | o’ n’ė itu* | indì’ku* pac’i aršāus’a* m’ė’sà | reik’a taukù· dāuk | o’ p’ėrka žmón’ės || jauč’iena sv’eika || dùjin’inkai t’i· važā’vo· || t’i’nā* kv’ietku* prissò·dz’ini. || pó’ra žnksn’ù· | aukšč’āũ tai ir 153 vūogu’ prisso’dz’in’i. || sto’jo’s* ubōrščių* | da* nuv’ėj in* kito dárbo || k’eturo’l’ikc’i nuv’ėj* | tok’ą dz’id’ūle’ m’ergait’ė || v’iena kap v’ilkaz g’i anā* || b’ern’ūkas* kóju nuslūžn. būvo’ || jaun’kle* ščupła* | mažicka* tok’ą || eile’sā* kárv’es gā’n’ėm || kas t’i b’isterna* ir n’eko’ n’esā’ko’ || tōp’el’n’ikas* grieb’asi až* brītvo’s* | m’iran’c’is* jau n’ėgrieps || paršamu t’ebū.i* || žvakā’sto* šakn’ėlas no’g n’ėrū g’ė’ra || plė’su* ir m’etu po’ tvo’rū || ānas* kaim’inamu g’ė’ras || pupo’jai* no’g ap’ėcito || ā’n’is n’eródo’ n’igdb* n’ėko ir n’esā’ko || k’irv’o p’in.c’is || tuosna sabal’ūnuosna l’ietuv’iskai mažā kas ūtarina* || išvėrsta’k’is | jilganō’s’is | lupó’tas* | o’ darb’im’ikas* | kū’jims | t’ū’ padaris || k’ic’i ku’ n’etures | ānas* padaris || aš bū.l’bas* pabūv’i.* paso’dz’ināū || bā’losa* bū’na || dukre’s* žintai atvažā’v’i. apmūs* bro’kūs* || iš jo’s gaspadz’in’ė* m’ės jau žinom ko’k’ā ji’rā || pundō-kai* sū vuod’egom | o’ vaflė’s b’e vuod’egū’ || kur tōs v’ūod’ego’s d’ė’das’i* | aš n’ėznāū || sto’rūle:* rupū’že’ pundz’ila* | lū.ndz’oja* ir v’isa* || sp’jaudulai* in* žolė’s bū’na || vaflė’s o’ krā’k’a* o’ rė’ka | prad’ėj krā’kc’ || skūra* pašūfpo’ | šurpō’ta* pazdā’re’ || pas rupū’žd’ neišeido* šō’kc’ || vaflė’s n’iksta | bā’lu* n’ė’ra | n’ėko’ n’ė’ra || kuōm* to’l’in | dā’ro’s’i b’jaurīn || mažā jū’ ir māt’os daf* || kok’ū’jodz’ien* izgirsc’i varlās krā’k’anc’ | reīk’a cibūl’as* tūojdz’ien* so’dz’in.nc’ | labāi d’ė’ra || lancū’gai* papririšč’i* in* vietos stō’v’i kárv’ės || paprig’iji.* bū’t c’iej brō’kai* || ārkl’o’ lūpo’s dz’id’z’ūle’s* || būč’u iš v’ic’d’ū šīranka ir šūp’ina || spafno’s ji’rā pre’ito:* būč’o || būč’us iš žilguč’ū:* || s’ietka* sū luŋkū || pstrōngas* mārgas | plė’m’ė’lai* raudō’n’i || ščupō’kas* paprastas* | bū’na pō’sas* žblas* ir juodė’sn’is || vuod’egā t’īs’ė’s’i* po’ ž’em’ė || ažstā’t’ė:* p’er ūp’i’ c’īklu ir n’epagō-v’ė:* | p’ėrkundo’ || ins’ik’l’ūvo* mažesn’iej || p’er v’el’ikas sā’ko’ | k’ienō’ k’āušas* p’l’īš* | tās vāl’g’is || tadū k’itu k’āušu: jima ir mūša || žūžmo’sa l’iekarsto’s* n’ebūvo’ | t’ėvo’ n’ėišl’ėc’ijo:* || ejāu ešišk’ėn nup’irkc’ kárv’i || būvo’ káršta || stalavōn* ažajāū* | izg’ėr’au alāūs || kab* gō’v’ė:* man’i tōj zapal’en’ā* | pas’ėjāū* pas’ėjāū ir n’ėgalāū eic || kap* kaftas žmo’gūs v’ėda ārkl’i || kas mán’ darī’c’ | ac’igul’c’ varanā’van | namu’osa ku’ galvōs || p’irkāū ārkl’i: | sedāus raitas ir parvažavā* namō || ac’ikōs’ėc’ n’emōžna* | v’isur dūr’a || nuv’ėjāt paz g’id’i’toju || pad’ėj* man’i ligō’n’in’ėn | prad’ėj badz’īc’* ukolais* | lŋgv’āo pazdā’re || tadū m’ėz dā’ g’iv’ėnom sū brō-l’ū || ānas* at’ėj paz man’i ir sā’ko’ | kaz darī’c’ sū ārkl’u || v’ėsk trobō’sna ir pardūk || c’iesā nuv’ėd’ė ir pardav’ė ir ažv’ėik’ė* p’ik’kazd’ėšmc rubl’u || dzv’i savāit’ės pagulė’jau ir parajāū sv’ėikas || b’ėt* parvažūoc’ || sp’jaudz’in’ėjau* kraujais | n’ėkas n’ėžnō’j || n’ėchōj* m’iegma* || b’it’ė:* g’ė’luon’i:* pām’ėta* || n’ėkas mán’ n’ėzdā’ro’ | kab* inkū.nda | nūžeri nō’g kō’r’o b’it’ės ir v’isa* || puv’ės’ais* ru’kai || puv’ės’īs v’erbō’s* pač g’er’āus’as || kap inkū.nda | tuojkaft* só’pa | ā’k’i’s pac’īnsta | n’ėgā’li žu-rė’c’ || kap t’ė’vas m’ėre’ | namu’osa l’igd’ė’s’i* mo’mā* ir t’ė’vo’ s’esuvā* || ir bā’re’s’i kap* itai* kā’les || prad’ėda ir dū’oda* dū’oda dū’oda || pas’u’g’ėjau | p’iktas buvāū daug’āus’a in* mamō’s || anā būvo’ proc’ivnā* | mažā ir mažā 154 bùvo˙ || ir bùvo˙ sù˙das gal’š’oj || o˙ gal’ša trizd’ešimc k’ilomètru:* ašm’enõ˙n važuojunc’ || o˙ sù˙du ažv’e˙s’c* reik’ėj mo’k’ėc’ || c’età* pad’e˙dz’in’ėj* | n’epasak’is’i || m’ės p’irk’õj dz’í.rbom | anà lauk’ || v’ėnu˙ árkl’i: turė jom || òdz’ino˙s* ir b’it’ės* g’elu˙nė:* || kàp* prik’iba* ko’k’à b’it’ė* | n’emožna* apzg’in˙c’ | o˙ k’ità b’izgd’erńa* ir nuv’eina* || ž’agrė - v’ėnas pagalis* | dzv’i rùčko˙s* prisukta | iš apac’ù* prikálta sù dzv’ėm p’írštais* m’ėdz’aga* || in tõ˙s m’ėdz’ago˙s padã˙ro˙ pas kavõ˙li˙* no˙rã˙gu g’elàžùn’i˙ in v’ėno p’íršto˙* ir in* k’ito p’íršto˙ || ir pal’i’č’à kur ž’ėm’i˙ apv’erč’a || no˙rã˙gai a˙štrus | kat l’ístu˙ ž’ėm’en || grėbl’o˙ dantai* iš ù˙žuolo˙ || mã˙ža m’enù | kàp dant’ùs dã˙ro˙ || pràd’eda c’í.nc’ p’írštas | mãs* n’ížb’írsc’is* || jilġai ju˙ só˙pa ir n’ėko˙ n’epadė’s’i || t’is’imas* šùsuka* vidùj ir pràsmuša pù’lai || kàp* sc’íprã˙* pristòji* | tai só˙pa || kàp m’ėdz’agin’is* tas šrã˙mas* || só˙pul’o˙ ašt’ėks* || kùom* n’ėd’ėk | n’ėkas n’epad’eda || kàp pà˙šunas | pàjim’i a˙da-tu˙ ir išv’erc’i* kàp nó˙rs || k’iškùc’ui mažùc’ui buvã apsieñav’i:* nùgaru˙ || k’išk’ėn’ė* gal’ sedz’i* kuf || k’išk’ai p’ėvoj v’ėdas’i || sakãu | nuv’eis’u pajims’u tu˙ k’iškùc’i || n’erã˙dom | pas’ijėmi. k’išk’ėn’ė: || k’išk’o˙ m’ėsa juoda | t’ėp tai skan’i || nõ˙g* pà˙šuno˙ ir t’is’imas pazdã˙ro˙ || ã˙nas* labai darpštùs | anà n’ėt’ėp* | ažhudud’ė˙no˙* igg’i* žmo’n’ės || jau jám g’erãu || k’iek passk’il’in’ėja* kó˙jo˙s | kàb* ganai pavã˙sar’i | sã˙ko | gaidz’ai* g’ėda | n’ėžnai kùom* ir g’ídz’ir˙c’ || bùdavo˙ m’i˙žalais pà˙epa in* nakc’ies | pagràuža pagràuža ir nusram’ina* || kuf kàrv’ė prim’i˙žė:* | tai stó˙vi | ir šùlta | šù’la kó˙jo˙s || da* tai v’is’i põ˙nai | o˙ bùvo˙ v’isaipõ˙* || n’ė c’iekas* bùvo˙ ut’ė’l’ù: n’ė || namùoša razdz’in’ėjos’i* || kadù bùvo˙ švarus gã˙sas* | pà˙tep’i ir ut’ė’l’ù: n’ėbuvo˙ c’iekas || iėškoji* gálvas || pašukùoc’ pašukuoji ir šã˙pec’ù | ir pà˙tep’i | ir n’ėko˙ l’ale* razdz’in’ėjas’i || pak’ila pal’auk’ė:* | d’ė.da* kùom* šùltù | sùka šùltai | išprakaiťuoj’i || nõ˙g išgu’sc’u˙ ru’k’a* | pàru’k’a* čertapalakù* || bùvo˙ to’k’i | daržusà áugo áuga kàp kvà˙jos* | ir šùsko˙s* | žù˙dz’a baltai || ir itais* rù˙k’ėm’ės || grùd’ėrai bùna tõj šùskoj || ir praeid’ė:* || kàp* kàs ir ã˙skalba* | bùna rù˙k’a | kàb* žùno˙ | ko’k’o˙ šùno˙ plaukais arbà vand’ėns pastã˙to˙ d’ė’l’ tõ˙ šùno˙ ir tùoj vand’en’u praùs’a || ir v’ė’l’ d’ėb’es’uojas in* nakc’ies || kàp* apzgu’sc’i | iš kafto˙ pasp’jaudz’ik ir n’ėko˙ n’ėc’iks* ar iš’im’íršk* tuojkart | ir v’ė n’ėko˙ || ratai at’ėid’ė:* || gažėto˙s* kàp n’ėskaitai | mažàu žinai | tai ir galvà ram’ėsn’ė˙ | o˙ t’ėp* tai p’í’kc’is jma | o˙ kàp n’ėg’irdz’i | v’isa* g’erai ró˙do˙s || m’iėžys aùga in* ak’ies i tai dù pirštù˙ rišam | šùpù.nc’o˙jam* su˙rã˙vu* s’úlu˙ | ir prapùola || kai kàm ir dažnai áuga || n’í’kšč’is | pre˙g’ n’í’kšč’o˙ | v’idurin’is* | pre˙g mažùko: | mažùkas || kat ãu’s’is prizglàud’i:* | n’estã˙c’o˙s kàp pařšo˙ | tai sù skareli mà˙žas bùvo˙ || dar* gi mà˙ža kàz žù.ndz’a* || mo˙mà* žùndz’ama | vaikas žù.ndo˙mas || dùo˙no˙s sukramto˙ ir sù cukrù ažùrisa* ir dùoda žù’sc’ || reik’a kàp lañk’itus’i* ir šo˙k’in’ė˙tu˙ lopšùs || dar* apkálta | o˙ tadù n’ėkálta lùbo˙s bùvo˙ | tai pàkara || dar n’ėkas n’ėg’ėda* || panõ˙m kàb* bùvom | g’ėdõ˙jom || pav’ídzu to’k’ù galvù: || v’írai jó˙ja nakc’igo’n’ėn sù arkl’ais nakc’ies gan’íc’ | g’ėda nakc’ù || eina mó˙t’eres p’jauc’ g’ėda | 155 p’jó’v’i. ac’is’é’da pajil’s’é’c g’íeda | namō· eina iš lāuko· g’íeda | n’ed’é’lon* sùsranka g’íeda ir g’íeda | oi oi oi | daf n’éizg’irs’¹ || n’ekoj* l’īgkma* c’iej m’íl.tai || gaspadōrus* st’éna | n’éša m’í.ltus kamarōn || reik’a maišī’c paršamu || nū* in ž’em’es ins’ise’d’éjau* | n’enō’r’u eic n’ekur || majav’i* žu’kai grambuol’ai || jū· būvo· v’isuf p’īlnos m’ėrdz’ago*s || k’iek daf* karlō-ku* | itai* karlack’i* žu’kai | nōr koc* v’ežmū v’ėšk || ākm’en’i* razv’ezdz’in’éjam* | dāuk n’élajam* | c’ik p’ōv’iršu* | karlāckas* ir tručjas’i* || č’esnā’ku žiėm’in’u tūrim || ap’in’ai | ap’in’ū šūškūt’ės* || niekas n’éžino | kap* k’itāp vadz’in.c || ā:nas* pafsn’ėše· iż bā:lu· | pre-up’ės || n’ekur n’ebūvo· | rā:do· ir paso’dz’ino· || alūs labai sc’iprūs būna || lungai ju· ažhkārc’i* ir ažhkārc’i | mōžna* sns’ifkc’ir sv’eikām | skū.ndz’as’i | p’īksta || kāb* darītau | t’ėp* padarītau || v’ėna* v’ėno·s n’em’il’i || anā* prispu·ti.* ir in* tō· | ir in tō· || dv’ėjetu· vaikū· tūri || v’írasn’é·* būvo· paprastā | īg’i t’ė’vu· | s’enō’v’iška || kab* būs sk’ī.rta | t’ėp* ir būs || c’ik jau zāra* atō’las būs || atō’lai* kok’i būs | kat* t’ėp* v’elai || pō· ak’im’i t’erbo·s* kābo· | kap pas man’i || ā:nas jād atlaīd’é:* b’indz’ino*s* || à’pšv’iet’é:* man’i v’isaipō* | papūolų,* ažd’egimas* || po· itai* bonkūt’ei* c’a man’ d’av’ė· | ir c’ik pūsh* tabl’etuk’ės || aš n’egal’u apn’é:šč* kvapā· || galū tvorū· g’ul’i šakn’īs || kat n’esyvuOstau | al’e* šyvuOdz’u || tasai šāko· | l’igā tōj kaprisnā* || ši·met* dā· n’ec’eku* šyvuOdz’u || aš n’elaizdz’in’éju* | kat prisp’ė*t* s’ékla || iš* vā’l’o:s vaikšc’oju || mōža* lašn’ō· | al’e* lašn’āi labai sū’ru:s || n’eg’irdz’u ir aš || pas mūs atvažuOdz’in’éja* jau viršasn’is* || kap* ažhknark’a* | kō’l’ n’enusram’ina* | aš n’egal’u ažm’ikc* || stō:ras | p’ilvō·tas | man’ g’erāu kab žū.ntas || k’itas krā:psto· krā:pšto· | kap* paduodz’i vāl’g’ic’ | k’itas iš v’irsāš vālgo· | k’itas pre· kaul’ūko· v’éima* || aš va v’éimu kō· ir n’erandu || pav’izd’é:k* | kur pad’éjai šaukštu || pasv’iz-d’é:k* pac kuf pazd’éjai || t’egul’i t’egul’i t’egul’i | taukuOc’i n’esplāuna || nō g lašn’ū· dā n’é: v’ėnas n’enūm’ire | n’iekas n’eg’elto’nūoja || mū·su· kāinm’i v’is’ī s’en’ī | tai kaprisnu*s* | pav’īdu·s || padar’ik ir tadū g’ėrk | n’ėgā’l’i suslaik’ic’ | v’irdam’i g’ė’rā || ā:nas* kap* paslaikō* | tai ir pavālgo· g’erāu | o· t’ėp tai ir nevālgo || sarōku* āudz’a iš l’inū ir pā-kulu | asnavā* juOdā | juOdai pakvarbavōta* | o· paauzd’in’éja* žulū* | to· k’ais palā’lais* išėido* || tai šarōkas || s’ūdavo k’él’nes v’īramu | s’ūdavo· sakuc’ūs* v’īramu | is sto’rūl’u* paklo’t’ės āuzdavom || c’a k’étur’o:s n’ic’is || sto’vūs* adav’au* dūktė’mu* | po’pus’āu* rasp’jōv’au* || c’ik dzv’in’ic’is | c’ik p’érringdz’ic’* reik’a | tai add’iráṅko*s || pajem’ei to’k’i· pagal’ūku· ir žūrai* | kad būt v’irsūj | s’u’luku· pak’el’i | tadū ažd’é’dz’in’éji* šn’ūru*s* || kap* pripranc’i | n’ėreik’a ir l’ipc tais’ic’ stō’vu || pac’i n’emok’éjau | o· itu* juos’ėlė·tu* tai ir āud’au || asnavā* juOdā | o· audm’enai* g’elto’n’i || n’en’éšōju | t’ėpagul’i dā || p’ikta* šal’is* c’a | o· c’a g’ėra šal’is || ā:nas* g’i blō’g’ickas* sns’n’éšōjo | o· ito’j* prabā’lc’inta* || c’a itai* tūl’ai* in* lungū· | o· c’a medā’lis* kolū’k’i aždž’ī.rptas* || c’ėmu | kuriej v’eterā’nai vainō*s* | tai v’is’iemu dúoda || ručn’īkai* n’ébā’lc’inc’i | ausc’i mā:to’s || itas* 156 šĭl’k’in’ais* s’ū’lais āustas || sv’eikata nuv’ēj* || s’ē’dz’ies āusc’ ir sūs’n’ervuj* | ir susriškdo* kru’vōn || v’elē’dam’i pabrizg’i. || iš pa’kulu’ ū’zvalko*s || c’a b’e jo’k’ū jau margūmu | l’īg’us || da’ tur’ū dro’b’e’s pasl’ik’i. || dūkre* pafv’ēže* mano’ āustu’ ir m’ē’t’e* | jau n’ereikal’i.oga || kāp mūma* s’en’iemu ir g’erei || šmagū* āusc’ || barzdā tai mān’ pac’iška || kab* dzv’i n’ed’ē’l’as* a’n’ešōju* | skutū || oi nub’ē’go’ šmag’ai* t’el’ukas | šmagūs* arkl’is | v’īras | šmagī mo’k’it’o*ja* || p’er macnai* kv’ē’p’a || pāsskuta* barzdu | pātepa bāltu ko’k’ū | t’ep’l’ōjas’i* || žundai raudō’n’i būvo* || kap kadū ir pac sav’i n’em’il’ē’jau || v’inaž žū.ndas mān’ sō’pa || žū.ndu | abū žū.ndu || kap* mān’ patrāuk’a* pasak’ic’ | t’ep* ir pasakāū | kab greic’āū pas’ēina* in* m’inc’is || p’ēl’nas d’edū | kap* mūlas* n’ē’štu* | ir dar n’epae’d’ē* || kap* tri’de’le* || g’erei* p’ēl’no’s ir nō’g ito* | kap vāl’g’ic’ n’esnō’ris | kap* k’ifm’ē’les vaikāmu || kap kās pripazū’sta* ir dažnai g’ē’r’a || v’isa* n’epag’ērs’i* || sā’k’ē ir t’eb darāū ir dā’ n’epae’d’ē || dūkre’s* n’ējima | sā’ko’ | n’ereik’a mūma* m’il’in’u* lo’p’in’ū* | tai c’a und’ēji.* tur’ū || vaikāi vūod’egu’ sūka* | n’esā’ko | kū’ tū tū’ lo’p’in’ū’ prin’ēšō’s’i || pas mus sūodz’uosna | tru’šō’sna* va ir pan’ēšok || c’a jāū šĭlk’in’is* lo’p’in’is pado’vanō’tas dūkre’s* || mō’ša do’vanōj | kap krikšči’jo’ anū’k’i || b’ijāū prāma* | kat n’e aždūsc’au* || nam’ie kap ji’ra | t’ep | pradusai* ir v’ē’ || p’īŋk’el’ū* m’ē’tu’ m’ire’ | b’īšk’i* pasmū’č’ino* | t’ēp n’ēko || aps’isuka* ir v’ē’ gūla | mā’t’ē’si | kāt jāū anā* sp’ē’ja* kap* vuog’ē’le || jā’ daugāū pažīno* | man’i jau pažīna ir v’ē’ nepažī’sta || t’ēp tai n’egule’jo’ | vaikšcō’ jo’ iġġ’i* paskuić’in’o* || stō’vuosa* stoc’ī’vo’s* dzv’i || dzv’i jūosto’s* iš apac’ū* ir dzv’i per v’iduri | kad laik’ītu’s’i stoc’ī’vo’s | stov’ēt l’īg’ai || to’sa jūosto’sa k’li’nūkai* ažšvā’ro* || v’ē’lanas in* kur’ō’ asnavā* | s’ū’lai | v’ientara* || v’elan’ē’l’is kuf āudeklas sūkas’i* | o’ muštu vai | kur sk’ietas d’ē’das’i || tadū n’īc’is | rat’ē’l’ai | kur n’īc’is kab’inas’i | pakō’jo’s | kur spāudz’a* n’īc’is | šaudž’i’kle* | kur šaudo’ audmenais* | šēivo’s | kur šaudž’i’kle’n d’ē’das’i šū s’ū’lais || āpriec’au* snū.iku* | g’i k’eturi kumpai || apm’ē’sc’ in* snū.iku’ p’irmu’ s’ū’lu | nō’g čī’nu* pagal’ūkai* dū invarī’ta* p’er s’ēnu || in tō’ k’ecy’irto’ kūmpo’ rišū pl’ē’tn’i* s’ū’lu || itai* s’ēna v’ēna | žūnai | k’iek s’ēnu’ apriec’ci || paaud’ei kab’ī.ndam’i litu* šakal’ūku* || jimam ir mā’stom | ir n’et galan damā’stom* | sūrišam ir asnavā* || d’ē’dam dzv’i ri’kšt’ēlas | kur is’isk’ī’ri. asnavā pā’gal litu’ pagal’ūku iš v’ē’lano || jimam lazduk’i | inlāista šō’nan ir izd’edam* litu’ asnā’vu ir razlāidz’am* p’er v’īsu’ v’ē’lanu || tās ri’kšt’ēlas vā’rom* iġġ’i šū ir v’ē’lanu’ sūka || pastā’to’ n’iekoc’ū ir n’iekō’ c’on sūd’eda asnā’vu* ar pasod’z’ina vaiku’ | kat sc’ipr’ād* matō’tu’s’i* | ir v’ē’r’a n’īc’isna | sk’iectāñ || padā’ro iš šakal’ūko’ to’k’ī krukuc’ī* | iš šūdo-tož žā’garo* || m’ē’dz’āg’n’i* sk’ē’ću d’ē’da muštuvoūosna | la’zdū pre’ tō’s jūosto’s* pakab’ina in* v’irvuk’ēs ir tū’ v’irvuk’i’ apmatō’ja* in v’elan’ē’l’o’ || nu ir tadū pal’ī’jkma* tu’ la’zdū ir riša asnā’vu* pre’ tō’s lazdo’s | sk’īr’a po’smūkais || ji’ra v’irvuk’ēs pre’ n’īc’u | riša pre’ pakō’ju ir spāudz’a* | ir n’ī- 157 c’is k’ilójas’i || šaudziklḧ* šaudo· | kru·ku* palaidz’a p’er v’ienu ragųc’i* ir vė· pruspáudz’a* || pag’iso·* ma* p’äž’č’us ir pac’i nuv’ējāu kapsc’ic’is* | nuv’ējāu ró·dz’i·c’ || pusāntaro·* rubl’o· | pustrė·c’o· | pus’ecv’ifto· | pus’ifkto· | pušā·što· | pus’epc’inito· | pusāštūnto· | puzd’ev’īnto· | puzd’ešmīto· | pusv’ienūlikto· | puzdzv’īlikto· | pustr’īlikto· | pusk’eturo’likto· | pus’ink’o’likto· | pušāš’likto· | pus’epc’in’ó’likto· | pusāstūn’ó’likto· | puzd’ev’in’ó’likto· || ar š’rei paršūs || n’ebā’gas* | jau ānas* n’egā’li n’r’eko· | ak’ēc’ū rōmai* m’edz’ag’in’ai* | dantai* g’elazūn’ai | v’ic’is || jō·s dazdairė* s’esuvā* | ir prīzdairė· || n’edakū·lta jāvas || pl’iek’āta p’er nagūs | pargruvā || v’isu v’irč’in’i žuv’· vaikās pafn’ėsė || kūč* kō v’irč’in’ė gā’li būc’ || bėvuod’ėg’is sūva | labōta* kārv’ė || pušlė pask’ėle·* | av’irinaū· ūkrapu* || dz’īkos* k’āles būl’bo·sa* | āno·s būl’bo·sna landa ir rāds’a | knāis’o·ja paršūkai || eik po c’ies’ai* šāl’ai* || c’ies’ōj ranka | kair’ōj ranka || eik pō· kairėi || gūdas* | kuris prasc’ōkas || ānas gūdas | l’ietuv’iskai n’emōka | koc’ ir g’iv’ėna l’ietuvōj || pumpuc’usa* b’ijū’nas || c’ik v’ėnas pumpuc’is | daugā n’ėra | v’īsūs pumpuc’ūs nusk’in’e· | rāus ir iš šakn’ū· || p’erženkc’ p’er tvōru || abžerg’ė* rovaru* || tōj an’īta v’isa* abžėrgi. laiko· | n’ieko n’ėdūoda | n’ieko n’eprislāidz’a* || vaikai gal’in’ūojas* | prad’ėji gal’in’ūoc’is ir gal’in’ā·vos’i || c’ieg dāuk k’irm’inū· | kat n’et kn’ībzda || pauc’ieni* kap* k’ėpa | pap’jāusto* lašīn’ū spirguc’ais ar sp’irǵais | mūša k’āušus* ir k’ėpa || praskvōrija* ir kō·šū || prad’ėji āušč’ | aušara* at’ėido· | jāu aušta || c’il’ōja* sū pāutais* per v’el’ikas | r’ic’ina k’āušus || lalāutojai* g’ėda g’iesm’i vėsol’inu* l’inksmā dz’ienā || pōl’ku· šmag’ai* pašōgdz’in’ėja* | vālsu· žūnksn’ūodam’i || karōbačkos* eina v’ienōn pūsen | aps’isuka | eina k’itōn || obėfku* suk’el’ojas’i* greit || suk’in’i ratai šō·ka | kadril’u· eina ratū | v’is’i stōvi | v’ienaš šō·ka | panā stō· | o· kaval’ierus ranka* || kāp karōbačku· šō·ka | š’s’ima rafkom suk’el’ōdam’is’i || gal’ōpas* — dār šmag’āu šō·ka ir kōjom plac’āu || einam in* v’ėcer’inko·s* | dār pašōk’s’im gūštu* | v’ienām āžriša* ak’is ir gāudo· | o· k’el’i b’ė’g’ōja || nuv’ėji gū’šč’audam’i* | ar buz g’er’āu || n’esetvark’is’u n’ė· v’ienōs || išaug’ino· man’i mo·c’in’ėle· | išn’ėšōjo· in* baltā rank’āėlū· || kāp* aš jō:jau p’er žāl’u· gir’āėlū· | nus’ilāuž’au puc’ino· šak’āėlū· ir suk’iftaū žū·rgo· p’er gal’v’āėlū· || ir nukrito· puc’ino· šak’āėlė || kų·g’i tu laks’īdami padar’īs’i || c’ėku* jū·s padāri. || dā· kāp* n’ebūv’i, l’īgū· b’jaur’ū· | tai dār aš m’enū | kat mo·k’ėta || ir atn’ešu ky’itu· ir patrins’ū* nō·si tāu || anā* tūos p’in’igus pas’ījims sāu ir pazd’ės s’au || aš kārv’ės lauk’i n’elāidz’is’u || žāra* āzdaris* ir vė’lai adaris* || sm’n’er vā·vo·* | tai namō· plėšės* žūr’ėc’* tō· kv’ito· || ir sū mūmim žmō·n’ės k’int’ėjo· || žmō·gus tūri būc’ žmō·gus k’iekv’ėnas || až* ac’laimo* nuv’ėji kaz’ul’ūosna || ānas* šmag’ėsn’is* | c’ik p’īlki m’ėtai v’iduc’in’an* v’iek’i* | tai n’ieko | o· iš maženū* ar in* s’en’isto·s | tai jāu g’ird’ėc’* || gāl’ dainūotoju* ješkōja* || dūko* tai reik’a | kab* g’iedz’i || pādav’au ārkl’o· ė·sc’ || p’irkāu sū·no· sūšpō·nu* || adav’au* sūn’o· m’ėsu· || nutrāuk’au* vaiko· 158 č upr̄nu* || atp’jó’v’au* k’išk’o ko’je·lu· || ir g’iedó’jom | ir laik’és’i* g’i-smé’s* || kap*v’í’ras mā·nas* nuvažūoja dz’iev’e’n’išk’ēn | prabū·na pūš· dz’ienō’s || n’ie* n’ie* m’iel’áus’o’ji || tū· m’ergáit’i pažá’stu po’ t’ē’vā·mu || ažaidz’ik’it* ažaidz’ik’it || k’iek vā·landu· || aš vè pam’irždž’in’éju* || sukrižav’óji* s’ū·lus in* k’etūr’ū· kumptū· || invari’ta* du pagal’ūkai* || c’iku* primató·jam* || nujīmdoм* || sibl̄ukta asnavā* | rieč’am ingi* sto’vūs* || tošna júosto·sna* ažvarin’éjam* k’li’nukus | kat t’imptus’i* | kat l’í’g’ai s’ū’lai gul’dz’itu·s’i* | po’ v’ien’i s’ū’ly sīver’am || kru’kū* inlaizdz’in’éjam* asnā·vu· || k’ipsta* | kō’l* n’ek’ips | prik’ibo· || apáug’is* kap č’ū·das* mā* v’í’ras || kalnó’p eina laūkas || daidā* ton tuŋkumōn* || tō· šun’ies šauk’a egl’i’n’i* || n’iekas n’esv’eja || nuv’ejaū pas savūs || pó’ra žuŋksn’ū* pas’ėj’ec* | ir vū’ogu· m’ė’l’īn’u turė’t || k’iek nó·ri || aš’eks* ir jėmu tū· vū’ogu· || kas jài dar* rō·pi | pasvāikšč’o’c’ | pažū’rė’c’ || vāikšč’auna* || nā·mas būvo· prem’ė·dz’ō·* || t’ė·vai m’ire· | l’iko v’ienas || dūkre· dá’ bloznā* būv’i. || ko’k’i c’a eina dzv’iesa || nuv’eji to’laū pas itu· l’jėtuv’i || nakcū pal’jo· n’edānk || apkálta luntōm | n’e s’ienōjai || laik’o tvárt’i || t’ešmōji || iš dzv’ieju· c’iku* lā·ja* | p’īla* | k’iek m’ės iš v’ienōs kārvės || kap* spjāuta | tai sc’īrta mā·lkos | o kap c’ielai* prikráuta | tai rietuvė·* || šėnu· krāuna stō·gan* || kap* jī’lgo·s šā’tros sīver’sta | reik’a p’jauc’ || męndl’is* dešmīnc p’ė·da· | ā·v’ižo·s po’ p’iŋk’s || paršamu dúodu || bū.mba || šūtas kap p’ė·č’ui | ó·ras dušnavō·tas* || dain’i’č’ā* ir dajonkā* || išglā·m’ijo* jā·yu· || kat v’ienā l’iko· || nó·s’in* ū·ta-rija || snād’ės* āuga p’ėvoji || kup’eta šėno· ir vo’la’l’is* šėno· || reik’a sūžėrdzin’é’c* šėnu· vo’lān* || žū.r’n’us vart’el’ója kap ir šėnu· || p’ė·le’s žū.r’n’u· po’ rug’ūs | po’ ā·v’ižas prisė’ja | ir sutraugdz’in’éja* javūs | šāudus | drėna* p’jauc’ || sv’īrn’i javai āruodūsna p’ī’as* | kuč’ kū· pad’eda in* pr’ęsv’īn’o· || nō·g l’it’ātās priglaudz’a* || sv’īrn’i pakārtuvai* maišā·mu || b’et kū· gal’i pakārc’ | padlō·gu* būvo· padāri. | arū·du·sa šup’īldavo· jā·vu* || īns’ved’ė* p’ė’les | bā·cai* || rāžmūse* arū·dus || m’jėgój sv’īrn’i | kō’l’gi | padlō·gu išīšlūoja ir c’ista* || p’ė·č’ui su l’īžu d’ė·da dúonu· in* ā·slos* | sušāud’au* greit || reik’a pakū·rc’ in duob’ės* || mālka gul’i pap’ėč’ėj* | o’ paprip’ėckas* kur smal’ė’kai* || in* p’ė·č’o m’iegā žī·mu || g’erė ir in p’ė·č’o m’iegó’c’ || p’ėč’ad’ījkštė* p’ė·č’ui prid’ījkć’ || kārv’ė žū.iku* žvōja* || murz’ina | kap p’ėč’ad’ījkšt’ė || gru·žū.ndavo·* kap kas tū· žū.iku | šv’ėda ku· daug’ad ir n’eg’erai || ūn’īl’i* drūško·s karc’ō’s | šv’judz’ina v’idur’us ir prad’eda p’ėržvo’klin’ė’c* | jau sv’eika || in* dz’iego·ro* pazdair’āu* || l’īm’p’os* jū·s labā | tai reik’a pāsako’c’ | ū·tari’c* su jūm’i || prad’ė’s’im m’ė’s’c’ āud’ėklu· || 159 Žodynėlis A ābadas (3b) br. medinis ratlankis abiema abiem akiš br. aštiš akmenyčia (1) hibr. akmenuota dirva akmuō (3b) vario sulfatas akvatn|ūs, -į (4) br. norintis albo le. arba āle sl. 1. ir; 2. bet āliēras (1) ajeras amžināšis amžināji atilsi ān|as, -ā (2) 1. jis; 2. tas andāž|ti, -ia, -ė įmušti andėdinė|ti, -ja, -jo dėti an|dėti, -deda, -dėjo įdėti an|grūti, -grūna, -grūvo įkristi an|kimšti, -kimša, -kimšo įgrūsti ankīš|ti, -a, -ė įkišti an|lėkti, -lekia, -lėkė įkristi an|lįsti, -lenda, -lindo tilpti anmė|sti, -ta, -tė įdėti, įmesti annėš|ti, -a, -ė įnešti an|pilti, -pilia, -pylė įpilti; įberti an|pinti, -pina, -pynė įpinti anstat|yti, -o, -ė įstatyti an|stūmti, -stumia, -stūmė įstumti anšōk|ti, -šta, -o nušokti, atšokti āpāčios (3b) apačia apāug|ti, -a, -o apžėlti; nesiskutusiam būti aperu|oti, -ja -jo operuoti apinastrė (1) apinasris apkā (2) br. skylė sagai ap|krāuti, -krāuna, -krōvē apdėti aplink apleidinė|ti, -ja, -jo suleisti ap|lieti, -leja, -lėjo apibarstyti, apipilti aplinkōs aplink aplipd|yti, -o, -ė sulipdyti aplūp|ti, -a, -ė nulupti apmatō|ti, -ja, -jo hibr. apvynioti apmušdinė|ti, -ja, -jo apkluti apmuš|ti, -a, -ė apkau(p)ti apnėš|ti, -a, -ė pakėsti, pernešti app|lti, -pilia, -pylė apipilti, aplieti; apklijuoti appratavō|ti, -ja, -jo hibr. prižiūrėti, apravėti aprie|sti, -čia, -tė apmesti ap|riṅkti, -renka, -riṅko nuimti, nuvalyti apruūmb|lyti, -ija, -ijo atsiūlėti apsilp|ti, -sna, -o apsilpti apsisūk|ti, -a, -ė kiek pavaikščioti apsisūkō|ti, -ja, -jo hibr. apsirikti ap|sliūsti, -sliūsta, -sliūdo pasidaryti slidžiam, gesti apsusilaik|yti, -o, -ė liautis apšien|auti, -āuna, -āvo pjaunant šieną įpjauti dalgiu apšvie|sti, -čia, -tė peršviesti aptrauk|ti, -ia, -ė apvilkti ap|svilti, -svela, -svilė apsvilinti ap|virti, -vėrda, -virė apvirinti apžerg|ti, -ia, -ė 1. apglėbti, užgul(t)i; 2. užsėsti arielka (2) br. degtinė arkliarūškynis (1) arklio rūgštynė armōnikas (1) armonika arš|ūs, -į (4) prastas, blogas artenzija lot. (1) hortenzija asla (2) pečiaus padās āsma (1) astma asnavā (2) br. apmatai atāšija (1) atsaja atāžalas (1) atžala atbėgdinė|ti, -ja, -jo atskrisdinėti 160 atbėg|ti, -a, -o atskristi atbiránkos (1) hibr. rinkiniai atchádai (2) br. atliekos atdar|yti, -o, -ė atidaryti at|duoti, -duóda, -davė atiduoti ateid|yti, -o, -ė ateiti at|kelti, -kelia, -kėlė pakelti nuo žemės at|kirsti, -kerta, -kirto nukirsti atlėi|sti, -džia, -ė 1. parduoti; 2. skirti atmúš|ti, -a, -ė nutašyti, nukirsti atnešiõ|ti, -ja, -jo išnešioti at|pjáuti, -pjáuna, -pjóvė nupjauti atsisė|sti, -da, -do atsitūpti atsi|skirti, -skiria, -skýrė atšokti atskirai atskirai atskirdinė|ti, -ja, -jo atskyrinėti at|skristi, -skrenda, -skrido atbėgti atšlaimas (2) kiemas attek|ėti, -a, -ėjo atitekėti attráuk|ti, -ia, -ė nupjauti attrú k|ti, -sta, -o nutrūkti atvažiuodiné|ti, -ja, -jo atvažiuoti atveždinė|ti, -ja, -jo atvežioti audimas (2) audeklas audmenai (3a) ataudai áuklin|ti, -a, -o auginti, penėti áukšt|as, -a (3) ilgas aukštynaika aukštelninka aušara (1) aušra avirinti, -a, -o nusiplikyti azodžiai (2) br. pasturlakos až už aža|čia (3b) 1. užpakalis; 2. galas; -tinis, -ė (2) užpakalinis ažáug|ti, -a, -o užaugti aždar|yti, -o, -ė uždaryti aždegimas (2) uždegimas aždedinė|ti, -ja, -jo užrišti aždirbti, -a, -o uždirbti aždusinti, -a, -o hibr. užmušti až|dusti, -dūsta, -dūso uždusti, užtrǒkšti ažeid|yti, -o, -ė užeiti ažėl|sti, -da, -dė užėsti až|gérti, -geria, -gėrė užgerti ažimd|yti, -o, -ė užimti ažīm|ti, -ima, -ėmė užimti ažkalb|ėti, -a, -ėjo užkalbėti ažkapó|ti, -ja, -jo nukirsti ažkló|ti, -ja, -jo užtiesti ažlėi|sti, -džia, -dė užleisti až|mėgzti, -mezga, -mezgė užmegzti ažmerk|ti, -ia, -ė 1. užmerkti; 2. apipilti deg tine až|migti, -miegma, -migo užmigti až|pjáuti, -pjáuna, -pjóvė užpjauti až|pilti, -pilia, -pýlė užpilti ažrišdinė|ti, -ja, -jo užrišti ažrišti, ažuriša, ažurišė 1. surišti; 2. užrišti ažrūk|yti, -o, -ė užrūkyti ažruṃb|lyti, -ija, -ijo atsiūlėli ažseg|ti, -a, -ė užsegti ažsidėg|ti, -a, -ė užsidegti ažsiimd|yti, -o, -ė užsiimti ažsiklaus|yti, -o, -ė užsiklausyti ažsisūk|ti, -a, -ė užsisukti ažsivė|sti, -da, -dė hibr. užsiveisti ažsodın|ti, -a, -o užsodinti ažšūm|yti, -ija, -ijo hibr. užtvinti až|tekti, -tenka, -teko užtekti ažu už ažududén|ti, -a, -o prakalbėti ažukasdínė|ti, -ja, -jo užkasti ažukás|ti, -a, -ė užkasti ažu|kárti, -karia, -kórė uždangstyti ažu|kimšti, -kemša, -kimšo užkimšti ažuknark|ti, -ia, -ė užknarkti ažu|pilti, -pilia, -pýlė užberti ažusisūk|ti, -a, -ė užsiriesti 161 ažusivar | yti, -o, -ė įsikalti ažusivedinė | ti, -ja, -jo hibr. užsiveisti ažustat | yti, -o, -ė užspęsti ažusùk | ti, -a, -ė sutvarkyti ažuveik | ti, -ia, -ė užpelyti ažvarinė | ti, -ja, -jo įkalti ažvar | yti, -o, -ė įkalti ažvatin | lis, -ė (2) užpakalinis ažvèlsti, -da, -dė organizuoti až|virti, -vérda, -virė užvirinti B bà sl. nes babùlka br. (1) močiutė, senelė bàcas (2) br. žiurkė bacėnas (2) le. gandras bačk|a (2) sl. statinė, -ėlė hibr. (2) statinaitė badýlis (2) br. padąiga bad|yti(s), -o(si), -ė(si) durti bahūnas (2) br. gailis bakanėlis (2) hibr. taukinė balà (2) pelkė baladō|tis, -jasi, -josi barškinti báltick|as, -à (3a) baltas bams|ėti, -i, -ėjo belsti bámt bilkšt, bakst, bumt bárškin|ti, -a, -o baladoti bártis, -asi, -ėsi pyktis benzinà (2) benzinas berniùkas (2) sūnus beržagýbys (2) lepšė bèt kad tik; bèt kameñ į bet ką bigsder|ti, -na, -ėjo caktelti bir|ti, -a, -o birti bister|ti, -na, -ėjo 1. bilstelėti; 2. kyštelėti nagus biški yok, truputį bitė (4) bitė blekōnas (2) br. skardinė pienui į šulinių įleisti blėka (1) sl. skardinė kam kepti bliūd|as (2) sl. dubuo; -ėlis (2) hibr. dubenėlis bližg|ėti, -a, -ėjo blizgėti blògick|as, -a (3b) prastas blōzn|as, -a (4) br. nesubrendęs boikà (2) br. sviestmušė bolišk|is, -ė (2) Boliaus šeimos narys bonkūtė (2) hibr. buteliukas brazd|ėti, -a, -ėjo barškėti branktėlis (2) medinė senoviška saga brazdžiánka (1) hibr. plokštainis brazgūnai (2) pakinktų skamba-liukai britvà (2) sl. skustuvas brōk|as (2) buro kas; -ėlis (2) burokėlis brolienė (1) brolienė brolýs (3) brolis budinkėlis (2) hibr. pastatėlis buin|as, -à (4) br. vešlus; -ai stambiai būlba (1) br. bulvė buoželė (2) spragilo galva bufbalka (1) br. burbulas būrka (1) br. ilgas vatinis apsiaus-tas burnosas (1) br. milinis apsiaustas buzà br. (4) tiršta sriuba C calafānas (2) polietileninis maišelis cetà (4) br. teta cibulìa (2) br. svogūnas cièl|as, -a (4) sl. sveikas; visas, ištisas; -ai nesukapotai; cielum cìelickas visai sveikas cielió|ti, -ja, -jo sl. taikyti sumušti cvìklis (2) br. trikampč medžiagos skiautė drabužyje 162 Č čambōras (2) br. čiobrelis; čepūkin|is, -ė (1) Stepo vaikų šeimynyktštis; čertapalakā (2) br. tokia dygi piktžolė; čėsas (2) sl. laikas; čynos (1) br. žmonėmis skirti rykštė; čyst|as, -ā (4) sl. švarus; čyst|ytis, -ijasi, -ijosi sl. valytis; čiūdas (2) br. šmėkla; čiūpryna (1) br. kuodas; čiurštumā (3b) tirščiai D dachōdzic br. rūpi; daeid|yti, -o, -ė hibr. artintis; dagir|sti, -sta, -do hibr. prigirdėti; dainyčia (2) br. milžtuvė; dainūotoj|as, -a (1) dainininkas; dajonkā (2) br. milžtuvė; da|kūlti, -kulia, -kūlė hibr. baigti kultį; dalgākotis (1) dalgiakotis; damast|yti, -o, -ė hibr. baigti mąstyti; dañgtis (2) stogas; dañtas (4) dantis; dantis (4) dalgio ašmenų nelygumas; dañ dabar; darbinỹk|as, -ė (2) darbininkas; dasidair|yti, -o, -ė hibr. prižiūrėti; dasiek|ti, -ia, -ė hibr. pasiekti; dasilytē|ti, -ja, -jo hibr. paliesti; daspēlti|ti, -ja, -jo sl. prinokti; degā karšta; dēti, dēda, dējo 1. kelti, įrengti; 2. sukti, vynioti; dētis, dēdasi, dējosi dingti; dick|las, -ā (4) didelis; didel|lis, -ė (3b) ilgas; didžiul|as, -ā (1) hibr. storasis; didžiul|lis, -ė (2) didelis; died|las (4) br. tęvo tęvas; -ūkas (2) hibr. senelis; dyka kiaulē šernas; dilgyne (3b) dilgėlė; dirb|tis, -asi, -osi darytis; dōvanai veltui; dōvlyti, -ija, -ijo br. gadinti; spaus-ti; drābn|as, -ā (4) br. smulkus; -ai smulkiai; -ūkas (2) hibr. smulkutis; dramṇai br. smulkiai; drāt|las (2) br. viela; -ūkas (2) hibr. vielukė; drēgnumā (3a) drėgmė; drēna br. sunku, bloga; drēpliō|tis, -jasi, -josi šlaistytis; drōbčiai (2) br. daržo kauptukas; dūi duok; dūkas (2) br. kvapas, oras; dūkrē (2) duktė; dūoti, dūoda, dāve nesiliauti; dūsin|ti, -a, -o hibr. smaugti; dūšna sl. trošku; dūšnavōt|as, -a (1) sl. tvankokas; dviju dviese; dzeravōkas (2) br. medpadis; dzernā (4) br. velėna; dziēgorius (1) le. laikrodis; dziūbas (4) br. snapas; dziubēn|ti, -a, -o kalti; dziub|ēu, -a, -ējo šaukti, rėkti; džerkōčius (2) br. griežlė; džerk|ti, -ia, -ė hibr. šaukti 163 E edvartišk|is, -ė (2) Edvardo šeimynykštis eglẏnas (3) eglẏnas eilė (4) : eilė (eilėsda) ganyti ganyti bendrą bandą, atėjus eilei eiti, eina, ėjo : eiti stambuošna virsti žyduoliais ekspirnas (2) aspirinas ėsti, ėda, ėdė kapoti (apie kandis) F feliksisk|is, -ė (1) Felikso šeimynykštis frenčius (2) br. švarkas su aukšta apykakle G gaidys (4) : gaidžiai gieda būti suskirdusiai blaudzu odai gãlas (4) piktasis, velnias galin|iuotis, -iuojasi, -iãvosi eiti imtynių galiòpas (2) br. toks šokis garai (4) oras, dujos, kvapas gãsas (2) br. žibalas gaspadinė (2) br. šeimininkė gaspadõrius (2) br. ūkininkas gauti, gáuna, gõvė griebti, čiup ti gãzas (2) br. dujinė gazetà (2) sl. laikraštis gelčius (2) delčia geltonka (2) hibr. gelti̇gė geltõnk|as, -a (4) hibr. geltonas geluonė (3b) geluonis gėmd|yti, -o, -ė gimdyti gervūtis (2) gerviukas giedl|ėti, -a, -ėjo dainuoti giesmė (3) daina gyliù|ti, -ja, -jo gyliuoti ginti, gina, gýne drausti gird|ėti, -i, -ėjo jausti, matyti girsa (1) dirse girsin|is, -ė (2) dirsėtas girtis, giriasi, gỹrėsi skelbtis gisti, gysta, gĩso gesti giūra (4) gira glūs|yti, -ija, -ijo br. stelbti gõktos (2) br. gaktos gõnkas (2) le. priemenė; veranda grãbas (4) sl. karstas grabuliõ|tis, -jasi, -josi grabaliotis grabuli|uoti, -iuoja, -iavo grabinėti grabūzdas (2) br. legėsis, geltonoji usnis grabūzdienė (2) hibr. sriuba iš legėsių gražavírba (1) nėgė gražiai labai, smarkiai gražick|as, -a (3b) gražus gražin|ti, -a, -o romyti gražin|ti, -a, -o: g. žūiką atstatyti gromulį grebeniai (3b) br. linų šukos grebõl|ti, -ja, -jo grėbti gùdas (2) nekilmingas subbaltarusėjęs vietinis gyventojas guld|ytis, -osi, -ėsi kristi gùlta (1) gūžta pašėliuose gunglỹs (4) sudžiūvusių mėšlų luitas gūžč|liauti, -iauna, -iavo gūžčioti gūžta (2) vištų padaryta duobutė: šokti gūžtą eiti gūžynių I ieškõ|ti, -ja, -jo ieškoti: ie. galvą utinė ti 1k iki: 1. dienai kol išaušta 164 ilguma (3a) ilgis im̃tis, imasi, ėmėsi sektis in ant indýkas (2) sl. kalakutas iñgi 1. į; 2. iki; iñgi žẽmę žemyn inleisdinė́ti, -ja, -jo atleisti inlė́sti, -džia, -dė įleisti inmė́sti, -ta, -tė įmesti inmýgti, -a, -o išpausti insi|kliū́ti, -kliūna, -kliūvo įkliūti insisėdė́ti, -i, -ėjo įsigyventi insi|vérti, -veria, -vėrė įsiverti insi|vė́sti, -veda, -vedė įsiveisti insùkti, -a, -ė apvynioti apie kartų invar|gyti, -o, -ė įkalti išbėgdinė́ti, -ja, -jo 1. išskristi; 2. skraidyti išbir|ti, -a, -o išbirti iš|dėti, -deda, -dėjo įriesti į stikles išdvė́sti, -ta, -o padvėsti išeid|ýti, -o, -ė 1. išeiti; 2. išbirti; 3. galėti išgaščiai (1) susirgimas išsigandus išglūm|yti, -ija, -ijo išmindžioti išgražin|ti, -a, -o išromyti iš|grūti, -grūna, -grūvo išbirti iškart iš pradžių išken|tėti, -čia, -tėjo užsikęsti išlakst|yti, -o, -ė prilakstyti išlė́i|sti, -džia, -ė paleisti išlieč|yti, -ija, -ijo hibr. išgydyti iš|listi, -lenda, -lindo nuslinkti iš maženų iš mažens išpjausdinė́ti, -ja, -jo išpjauti iš|riñkti, -renka, -riñko išgriebti išrūgės (1) išrūgos išsi|krėsti, -krečia, -krėtė išbirti išsiláid|yti, -o, -ė išsimelžti išsilenk|ti, -ia, -ė susisukti išsilūp|ti, -a, -ė susisukti išsimyž|ti, -a, -ė nusišlapinti išsimū́č|yti, -ija, -ijo hibr. išsikankinti iššók|ti, -sta, -o išbėgti; pasitikti išsižióvėl|is, -ė (1) išsižiojėlis ištek|ėti, -a, -ėjo pateketi ištrauk|ti, -ia, -ė išrauti iš valios 1. pamažu; 2. iš paskutiniųjų išver|sti, -čia, -tė ištraukti išveždinė́ti, -ja, -jo išvedžioti it|las, -a (2) šitas; itai tai J jaščika (1) sl. dėžė jauñkis (2) jaunas menuo jaũ|stis, -čiasi, -tėsi girdėti jãvas (4) javai jiemu jiems jonišk|is, -ė (2) Jono šeiminykštis jūdrica (1) hibr. judrė juosta (1) staklių skersinis juostelėt|as, -a (1) juostuotas jūs|is, -ė (1) jūsų K kãčaras (1) br. gaigalas kačk|a (2) br. antis; -ūtis (2) hibr. ančiukas kãd jei kaladkà (2) br. 1. medinis kūjis; 2. stebulė kalvarãtnykas (1) br. ratelių dirbėjas kalvỹs (3) kalvis kalvišk|is, -ė (2) kalvio šeiminykštis kãmas (4) gabalas: suveiti kaman susimušti sviestu kambikõrmas (2) sl. kombinuoti pašarai kameñ kur 165 kansomólka (1) sl. lehorņu veislės višta kantãv|as, -à (4) le. keturkampis, nutukęs kàp 1. kai; 2. kad; 3. lyg, tartum; 4. jei; 5. kuo; kàp kaĩtas kaip tik; kàp dienà, tẽp naktìs ir dieną, ir naktį kaprìs|as (2) kaprizingas; -n|as, -à (4) || -n|ùs, -ì (4) kaprizingas kapst|ytis, -osi, -ėsi užsiimti niekais karliãckas (2) kolorado vabalas karlòkas (2) kolorado vabalas karmìstas (2) metalinis ar plastmasinis siauru kaklu bakas karõbačka (1) sl. toks šokis karvalãtas (2) br. verpimo ratelis karvalatẽnė hibr. (1) ratelių dirbėjo žmona karvalõtišk|is, -ė hibr. (1) ratelių meistro šeimyniškis karzinka (1) sl. pintinėle neštis į turgų, į parduotuvę kãs kiekvienas kasà (4) atžala, iš kurios išauga lapai kasdienà kasdien kasnỹkas (2) kaspinas kašìkas (3b) br. pintinė katarãka (1) katarakta kaukė (1) sl. kuosa kavõlis (2) sl. kalvis kazišk|is, -ė (2) Kazio šeimyniškis kepsnė (4) :kraujų kepsnė valgis iš kepto šviežio kraujo kẽstis, kẽčiasi, kẽtėsi pūstis ket|ù, -ios (4) keturi ketveria: įngi ketveria į keturias dalis kiaulin|is, -ė (1): kiaulinė mėsa kiauliena kiáušas (3) kiaušinis kìb|ti, -sta, -o kabinėtis kiekvien|as, -a (3): kiekvieni mẽtai kasmet kilòmetras (1) kilometras kiškabaravỹkis (1) kartusis baravykas kiškėnė (1) kiškė kỹvol|ti, -ja, -jo sl. iš visų jėgų keliant siubuoti klast|yti, -o, -ė brukti klastytuvė (1) bruktuve klėtkutė (2) hibr. langelis klỹnukas (2) hibr. pleištelis knataĩ (4) sl. viengijai stori siūlai kočìlkùč sl. nors kokįájdien (<i> kokiąja dieną) kokią dieną kok|ìs, -ià (3) geras, sveikas kol kodėl košìkas (1) br. pintinė kõžn|as, -à (4) sl.: kõžnas vienas kiekvienas krãk|ti, -ja, -ė kurkti krankõčius (2) kranklys, juodvarnis kreĩka (2) kraigas krekla (2) gegnė kremsliùkas (2) uodegos galas iki plaukų pradžios krìmstis, kremtãsi, krim̃ tosi kąsti krinỹč|ia (2) br. šaltinis; -ėlė (2) hibr. šaltiniukas kriūtnė (2) krūtinė kryžõkas (2) sl. sviestmušės menturis krósn|is (1) 1. akmenų krūva; 2. pirties pečius; -ùkė (2) akmenų krūvelė krūglick|as, -à (3b) hibr. apvalus krūkas (2) kablys audeklui atleisti krukùtis (2) vašelis į skietą verti kruopùkėm taškeliais 166 kub|ždėlis (1) pumpotaukšlis kučnierius (2) sl. kailiadirbys kudavót|as, -a br. (1) liesokas kūdra (1) pieva, apsupta vandens kuksa (2) bepirštis kulókas (2) sl. kumštis kultuvė (3a) medinis kultuvas linų galvoms nukulti kundžiukas (2) br. skilandis kuõm kuo kūps|tas (2) keras; -čiūkas (2) ke-riukas kūšlas, -à (4) apželtkojis kušlėtyna (1) apželtkojis kvaj|n|is, -ė (2) hibr. pušinis kvaja (2) sl. pušis kvarabà (2) br. liga kvarbavóti, -ja, -jo sl. dažyti kvietka (2) br. gėlė kvorbà (4) sl. spalva L labót|as, -a (1) br. beragis laidókas (2) le. pasileidėlis láisv|as, -à (3) nedirbantis valdiško darbo lakmónas (2) le. senas namie dėvimas drabužis laláutojas (1) kas lalauja per Velykas lámbas (3) laiskas lándžio|ti, -ja, -jo 1. slankioti; 2. rėplioti lándži|auti, -iauna, -iavo slankio-ti, vaikščioti laškėna (1) drožtuvas lañk|ytis, -osi, -ėsi linguotis latuška (2) br. molinis ar medinis dubuo láuž|ytis, -osi, -ėsi : laužytis kalbą kalbėti kitaip negu įprasta ledin|is, -ė (2) blizgantis, geležinis leisdiñė|ti, -ja, -jo leisti lenčiūgas (2) le. grandinė lepš|ys, -ė (4) ištižėlis ležánka (1) sl. pečiaus mūrelis liekarsta (1) sl. vaistai liésvos (2) br. kopėčios liẽti, lieja, liejo 1. laistyti, pilti; 2. duoti pieninėn liẽtn|as, -à (4) br. vasarodrungnis lietuv|ys, -ė (3a) lietuvis liežùvis (2) kalba likd|ytis, -osi, -ėsi likti, darytis, mažėti likti, linkma, liko likti limp|ūs, -i (4) lipšnus liñksm|as, -à (4) šviesus lýti, lija, lijo 1. lyti; 2. lydytis liùrba (1) 1. didelė stora skiedra; 2. apsileidėlis, liurbis lopetà (3a) priekinis kumpis, petys lopinys (3a) skarelė lopytė (1) hibr. letena lùbos (4) : in lubų ant aukšto lùkšt|yti, -o, -ė aižyti lūpót|as, -à (1) storalūpis lūp|ti, -a, -ė draskyti M mà mano mãčė (2) le. jėga mãčn|as, -à (4) le. stiprus; -aĩ stipriai madãlis (2) medalis mãistra (1) br. dailidė maistrienė (1) hibr. dailidės žmona maistr|išk|is, -ė (2) hibr. dailidės šeimynyštis majãv|as, -à (4) sl. : majãvas žūkas karkvabalis makavýkas (2) br. šilbaravykis 167 mananārka (1) br. švarkas mānas (4) vyras, pats marūnas (2) mariūnas (žydi baltai) masliõnkos (2) sl. pasukos mast|yti, -o, -ė pinti raštais maž sl. gal mašin|ka (1) sl. mėsmalė matiẽkin|is, -ė (1) Motiejaus, jo vaikų šeimynyškis matól|tis, -jasi, -josi sl. vynioti māžick|as, -a (3b) mažas mažiùlk|as, -a (1) hibr. 1. mažu-tis, mažasis; 2. plonasis mēdis (2) pagaliukas, skiedra medžiaga (1) 1. medis; 2. žagrės lenta medžiag|in|is, -ė (2) medinis medžiagėlė (2) vedega medžias (2) miškas mėkynā (2) br. pelai mėlyn|as, -a (1) mėlynas mėnas (1) 1. mėnuo; 2. mėnulis menčia (4) pustyklė, medinis galąstuvas mefōdlis (2) sl. guba mergỹštė (2) mergaitė mèl|sti, -ta, -tė nenešioti mēstai (2) br. čempės mieg|lóti, -a (-ti; -ma), -ójo miegoti my|lėti, -i, -ėjo mėgti milin|is, -ė (2) vilnonis mind|yti, -o, -ė 1. vaisinti; 2. minti mynėja (3) linų mynėja minutā (2) minutė mir|ti, -ia, -ė mirti mokytója (1) mokytoja molỹs (3) molis moma (4) motina motka (4) sl.: bičių motka bitinėlis moža sl. gal možna sl. galima mūlas br. (2) kandys mūma mums mūmim mums; mumis musia (2) musė musiõmeris (1) musmiris mūs|lis, -ė (2) mūsų N nebāgas (1) sl. vargšas, vargdienis nechój|nekój|nekùj br. tegu nedakẹpėl|is, -ė (1) hibr. nevykėlis nedakẹp|ti, -a, -ė hibr. būti nevykėliui nedaugį nedaug : kāp nedaugį taip nedaug nedėlia (1) sl. 1. savaitė; 2. sekmadienis nedidsk|as, -ā (4) nedidelis nemōžna sl. negalima netēp ne tiek netēku ne tiek nibāšnik|as, -ė (1) br. numirėlis niẽ ne niẽko neblogas niẽkur : iš niekur nieko be priežasties nigdy le. niekad nižipirštis (1) hibr. landuonis nōg 1. iš; 2. nuo; 3. už nōsis (1): nōsin ū taryti šnekėti per nosis nū : pō nū dienai lig šios dienos nuder|ėti, -ia, -ėjo užderėti nu|dėti, -deda, -dėjo paslėpti nud(u)odinē|ti, -ja, -jo pristatyti valdžiai nu|leiti, -eina, -ėjo 1. dingti, pražūti; 2. sukakti; 3. nuskrįsti; 4. pasidaryti; nueiti stamb(u)osna išvirti žyduoliais nugarōkaulis (1) nugarkaulis nūimdine|ti, -ja, -jo 1. nulupti, nuimti; 2. pjauti 168 nuimd|yti, -o, -ė nuimti nukalb|ėti, -a, -ėjo užkalbėjimu išgydyti nukap|ti, -ja, -jo nukirsti nu|kirsti, -kerta, -kirto nusprti nusi|plauti, -plūna, -plovė nutekėti nusiram|inti, -a, -o negirdėti nurinkd|yti, -o, -ė nurinkti nu|svilti, -svela, -svilo nusvilinti nu|šliūti, -šliūna, -šliūvo nukrypti, nuvirsti nutāp|yti, -ija, -ijo hibr. numynioti nutrauk|ti, -ia, -ė 1. nurauti; 2. ištraukti karštį; 3. apsukti, apgauti O oberkas (1) le. toks šokis òdžina (1) br. gyvatė ožka (4) karukai prie rogių P paausdinė|ti, -ja, -jo atausti paāu|sti, -džia, -dė atausti pabėg|ti, -a, -o nuskristi pabūd|yti, -o, -ė pabūti pa|būti, -būna, -būvo palaukti pacūkas (2) br. žiurkė padabarykščia hibr. kaip dabar padābn|as, -ą (4) sl. panašus padavolnia (2) sl. ilgakotė šakė padeid|yti, -o, -ė hibr. artintis padėdinė|ti, -ja, -jo padėti pa|dėti, -deda, dė́jo paguldyti padýg|ti, -sta, -o išdygti padlōgas (2) sl. grindys padmūrouka (2) br. pamatas padūb|ti, -sta, -o hibr. sustingti, pasidaryti kaip mediniam, ne- lankščiam paėl|sti, -da, -dė sukapoti pāgal dėl pagal|ys (3b) lenta; -iùkas (2) 1. kartelė; 2. stulpelis pagāud|yti, -o, -ė išgaudyti pa|gáuti, -gauna, -góve 1. sugauti; 2. nutverti pagėmd|yti, -o, -ė pagimdyti pa|gérti, -geria, -gėré 1. truputį išgerti; 2. išgerti pagir|sti, -sta, -do išgirsti pa|gįsti, -gysta, -giso užgesti pagrięb|ti, -ia, -ė nutverti paieškō|ti, -ja, -jo paieškoti paišraust|yti, -o, -ė išrauti paiš|rinkti, -renka, -rinko išrankioti paišvėž|ti, -a, -ė išvežioti pajaud|sti, -čia, -tė pajusti pakapō|ti, -ja, -jo sukapoti pakārtuvai (1) kartys pakeldinė|ti, -ja, -jo pakelti pa|kélti, -kelia, -kėlė iškelti aukštyn paklō|ti, -ja, -jo patiest(i) pākulo|tis, -jasi, -josi plūšotis pākurálas (34b) prakuras pakvarbavō|ti, -ja, -jo hibr. nudazyti pakvie|sti, -čia, -tė pašaukti palelis (2) dryžis palengvica (2) le. nugarinė paliaukė (3b) angina paliaukės (1) tokia paršelių liga palietuviškai hibr. lietuviškai palikd|yti, -o, -ė palikti pa|likti, -linkma, -liko paliktų palōtos (2) sl. 1. plautai; 2. lentos tarp balkių javams kluone pāls|as, -ą (3) gelsvai pilkas pamais|yti, -o, -ė sutrukdyti pamir|ti, -šta, -ė numirti 169 pamè|sti, -ta, -tė palikti, padėti pamirsdinė|ti, -ja, -jo užmiršti pančio|tis, -jasi, -josi maišytis panešdinė|ti, -ja, -jo nunešti panešio|ti, -ja, -jo sunėšioti panu|įšti, -lenda, -lindo nusinerti panumiž|ti, -šta, -ė išmirti papais|yti, -o, -ė nudaužyti papečė (3b) hibr. pakrosnė pa|pilti, -pilia, -pylė 1. paberti; 2. krauti kiaušinius, perinti papjaušt|yti, -o, -ė supjaustyti paplótin|ti, -a, -o paplatinti paprastai gudiškai paprast|as, -a (3b) tiesus, ištisas papri|dėti, -deda, -dėjo prikrauti papri|gyti, -gyja, -gijo prigyti papripeckas (1) hibr. paprieždys papririš|ti, -a, -ė priraišyti pa|pulti, -puola, -puolė pasidaryti parasoniukas (2) hibr. skėtis par|griauti, -griauna, -griovė 1. sugriauti; 2. parversti pa|rinkti, -renka, -rinko sugrėbti; surinkti pariš|ti, -a, -ė surišti parplyčia (2) br. pumpurė parš|iuotis, -uojasi, -avosi paršiuotis partėž|ti, -ia, -ė partempti parūk|yti, -ia, -ė parūkyti parvaž|iuoti, -iuoja, -iavo parjoti pasaujį po saują pasėd|ėti, -i, -ėjo patupėti pasidair|yti, -o, -ė pasižiūrėti pasidraibst|yti, -o, -ė išdribti pasieid|yti, -o, -ė artintis; kilti pasi|eiti, -eina, -ėjo 1. išeiti; 2. ateiti; 3. paeiti pasiejė|ti, -ja, -jo paeiti pasikeldinė|ti, -ja, -jo : pasikel-dinėti ingi kumelius (versius), bėgtis (apie kumelę, karvę) pasi|kelti, -kelia, -kėlė 1. atsikelti; 2. sukilti; 3. iššokti pasiklapā|tyti, -ija, -ijo hibr. susipykti pasikočio|ti, -ja, -jo hibr. pasivolioti pasilai|kyti, -o, -ė pasisaugoti pasi|linkti, -linkma, -liko likti pasimuč|yti, -ija, -ijo hibr. pasikankinti pasi|pūsti, -pučia, -pūtė padidėti pasiskilinė|ti, -ja, -jo suskirsti pasisku|sti, -ta, -tė nusiskusti pasitūgėl|ti, -ja, -jo paaugti pasi|vyzdėti, -vėima, -vyzdėjo pasieškoti pasižen|yti, -ija, -ijo hibr. vesti paskrebukas (2) hibr. pagranda-kas paskų paskui, vėliau paskutin|is, -ė (1) 1. paskutinioji; 2. jauniausias paspjāud|yti, -o, -ė nusispjauti pastyrius (2) br. kerdžius pastrónkai (2) br. virvės, jungiančios pavalkus su branktu pasvōjemu br. savaip pašakaliūoti, -iuoja, -iāvo paskaldyti pašāld|yti, -o, -ė atšalti pašipul|iuoti, -iuoja, -iāvo pakapoti šipulių pašokdinė|ti, -ja, -jo šokti pašokinė|ti, -ja, -jo pasišokinėti patamp|yti, -o, -ė panešioti pa|lįnti, -tina, -tynė paplakti patraukdinė|ti, -ja, -jo kalbėti tai-kantis patrāuk|ti, -ia, -ė pavykti pa|trinti, trina, -trynė: patrynė nusišūgdyti pankštė (2) pankštis pavažė (3b) pavaža 170 pavien po vieną pa|vyzdėti, -vėima, -vyzdėjo paieškoti pažinti, -žįsta (-žina), -žino 1. pažinti; 2. žinoti; 3. norėti pečiadėgkstė (2) krosniadangtė pečiai (4) strėnos pelūdnykas (1) peludė penkel|i, -ios (3b) penkeri per|ėtis, -isi, -ėjosi ristïs pérleidinėti, -ja, -jo perpardavinėti pérpa|žinti, -žįsta, -žino suprasti pérrinkd|yti, -o, -ė austį rinktiniu būdu péržvoklinė|ti, -ja, -jo hibr. atra- joti petrišk|is, -ė (2) Petro šeimynykštis pie 1. per; 2. apie pieninė (1) kiaulpienė pieškas (2) sl. smėlis pietūmišk|is, -ė (1) pietinis pyh pyh br. gyvi gyvi (apie pempę) pikt|as, -a (4) išvirkščias pilti, pilia, pylė 1. krėsti; 2. duoti pieninėn; 3. berti piltis, piliasi, pylėsi piltis pilvas (4) skrandis pirmulāusia pirmiausia pirštas (2) 1. ražas; 2. siūlo šaka plak|ti, -a, -ė paisyti, mušti plaskainios (1) pleiskanos plėcas (2) br. plotas plėmelis (2) hibr. dėmelė, taškiukas plėš|ti, -ia, -ė rauti plėš|tis, -iasi, -ėsi veržtis, smelktis plėtnė (2) br. pynė plezokas (2) sl. virtų bulvių, burokėlių ir miltų blynas pliek|ti, -ja, -ė kulti plỹš|ti, -ta, -o sudužti pliusnia (2) pleiskana plónick|as, -a (3a) plonas plonut|is, -ė (2) laibas plòsk|as, -a (4) br. plokščias plūgavó|ti, -ja, -jo le. kaupti plūgu plúksn|a (1) 1. plunksna; 2. žvynas; -ėlė (2) plunksnelė põ pagal podzelianiánka (1) br. pusžaliuokė popusiáu per pusę póra (1) dviem, per du pōsas (2) le. dryžis póviršu paviršiumi, iš viršaus prabáltin|ti, -a, -o išbal tintį prabavol|ti, -ja, -jo le. mėginti pra|dūsti, -dūsta, -dūso atsikvėpti, atgauti kvapą praeid|yti, -o, -ė praeiti praeitn|is, -ė (2) praėjęs pralėl|sti, -džia, -dė paleisti pralieska (2) br. šėma, žibutės spalvos (apie karvę) pralukštén|ti, -a, -o pralup ti prāma br. stačiai, tiesiog prapuldinél|ti, -ja, -jo pradėti prasidėdinél|ti, -ja, -jo pradėti prasileńk|ti, -ja, -ė išlinkti prasis|laist|yti, -o, -ė prasivalkioti prasitamp|yti, -o, -ė prasirgti praskvór|yti, -ija, -ijo br. užspirginti prāst|as, -a (4) br. tiesus prašaļimas (2) peršalimas pra|šālti, -šāla, -šālo peršalti pravār|yti, -o, -ė išvaryti pribyrėti, -bira, -byrėjo : pribyrėti iš dangaus gauti už dyka pribrink|ti, -sta, -o išbrinkti pričina (2) br. prie kabė prie : prie nykščio smilius; prie mažuko bevardis (apie pirštus) 171 prieg prie; prieš priepuolys (3a) priepuolis prieš: prieš dieną švintant priešdien auštant, paryčiais priešė (1) priešakys priešpilis (1) priešpilnis prigimti -sta, -ė gimti priimčius (2) užkurys priimti -o, -ė priimti prilįsti -ima, -ėmė 1. pasitikti; 2. būti užperėtam prikabinti -a, -o pririšti prikibti -sta, -o priekabiauti priklišti -kliūna, -kliuvo prilipti prikrešti -krečia, -krėtė priversti prilaužti -ia, -ė priskinti primatoti -ja, -jo hibr. privynioti primyžti -a, -ė prišlapinti priminė (4) priemenė primušdinėti -ja, -jo prik alti pripilti, -pilia, -pylė pripilti priprasdinėti -ja, -jo prisipratinti, priprasti pririnkdyti, -o, -ė prirankioti, pririnkti pririšti -a, -ė pririšti prirūgti -sta, -o surūgti prisidairyti, -o, -ė prisižiūrėti pris ieidyti, -o, -ė pasitaikyti prisiglausti, -džia, -dė 1. pasislėpti; 2. priglusti prisikrauti, -krauna, -krovė prisivilkti prisileisti, -džia, -dė pasitikėti prisimuč ioti, -ija, -ijo hibr. prisikankinti prisipūsti, -pučia, -pūtė pasipūsti prisodinti, -a, -o pridėti prispėti, -ja, -o br. pribręsti, prinokti pristoti, -ja, -jo priminti prisūdyti, -o, -ė pasūdyti pr i šalti, -šąla, -šalo sušalti pr išilti, -šyla, -šilo įkaisti priterlioti -ti, -ja, -jo primėtyti pritr au klyti, -o, -ė priplėšti pr ivyčka (1) sl. pripratimas prižiūrinėti -ja, -jo prižiūrėti prot iv n las, -a (4) br. priekabingas pstrōngas (4) le. upėt akis pūčkūtė (2) hibr. kiaušinio tuštyme pūkčius (2) pūkuotė, pūkonė puliūkas (2) paukščiukas pumpliūkas (2) pumpuriukas; kačiukas (karklo) pumputys (4) pumpuras— pundyla (2) pampla, dručkė pundōkas (2) buožgalvis pupojys (3b) puplaiškis purkštimai (2) purskiamieji nuodai purvas (4) ausų medus pusāntarlo, -ōs pusantro puslis (4) pusė pūšlyti, -ija, -ijo br. dumti, pūsti puvėšys (3b) pūzras bitėms rūkyti R rāgutlės (1) rogės; -ėlės (2) rogutės ragūtis (2) 1. staklių veleno galvos dantis; 2. ražas raikštis (2) ryšys raiziūkas (2) randas raminti -a, -o tildyti; įkalbėti rasdinėtis, -jasi, -josi atsirasti raudonagalvis (2) raudonviršis razaugdinėti, -ja, -jo hibr. dygti razcerūšlyti, -ija, -ijo br. ištuštinti razlėkšti, -kėčia, -kėtė hibr. papasakoti razklodinėti, -ja, -jo hibr. paskleisti razkraudinėti, -ja, -jo hibr. sukrauti 172 razlė | sti, -džia, -dė hibr. paskirstyti razmaiš | yti, -o, -ė hibr. išmaišyti razmirk | ti, -sta, -o hibr. išmirkti razmuš | ti, -a, -ė hibr. išardyti razpylinė | ti, -ja, -jo hibr. sukris­ti raz | pjauti, -pjāuna, -pjōvē hibr. perpjauti razplūk | ti, -a, -o hibr. ištižti razrinkd | yti, -o, -ė hibr. papasakoti razsak | yti, -o, -ė hibr. papasakoti razsiklodinė | ti, -ja, -jo hibr. pasiskleisti razsilė | sti, -džia, -dė hibr. nusileisti razsiskirdinė | ti, -ja, -jo hibr. atsiskirti, atsidalynti raz | skirti, -skiria, -skyrė hibr. paskleisti razvesdinė | ti, -ja, -jo hibr. atskies­ti, gesinti raz | virti, -vérda, -virė hibr. suvir­ti razžiodin | ti, -a, -o hibr. pražiodinti rėkvuokė (2) hibr. geležinis lankelis rietuvė (3a) nepjautų malkų krūva riñkti, reñka, riñko 1. imti iš lauko; 2. atrinkti; skirtis rišalas (3b) pėdo ryšys rýtykst | is, -ė (1) rytinis rītin | ti, -a, -o raičioti rȳžsk | as, -a (4) br. šviesiai rudas rō | dỵti, -džia, -dė sl. patarti rōm | as (2) br. rėmas; -ėlis (2) hibr. lango rėmelis ronà (4) sl. žaizda ròvaras (1) le. dviratis ručka (2) sl. rankena rūčnykas (2) br. rankšluostis rudenīs (3b) ruduo ruduška (2) hibr. voveruška rūkl | yti, -ia, -ė smilkyti rūpesting | as, -a (1) turis rūpesčių rupūžė (2) rupūžė rušys (4) rūšis rūškūniai (2) rūgštynės rušutys (3b) riešutas rutuliō | tis, -jasi, -josi ritinėtis S sà savo sakūtis (2) hibr. trumpas vyriškas švarkelis sáulagrėžtė (1) saulėgraža sausavōt | as, -a (1) hibr. apysausis sėd | ėti, -i, -ėjo 1. tupėti; 2. perėti; 3. styroti, neaugti; 4. gyventi ten, kur sodyba sėk | tis, -asi, -ėsi galėti, pajėgti señbertas (3b) serbentas sesuvà (3b) sesuo sė | ti, -ja, -jo barstyti siadričk | as, -a (3b) siauras siedka (2) sl. kapojai sietka (2) sl. tinklas siužinkėlė (2) hibr. tvenkinukas skāros (4) skalbiniai skarvada (3b) sl. keptuvė skerstūvės (2) durtoji vieta kiaulės pakaklėje sklėpas (4) br. rūsys sklerōza (1) br. sklerozė skregždūtė (2) kregždė skrynėlė (2) 1. girnų dėžė; 2. inkilas skryp | ti, -ia, -ė girgždėti skubavōtai hibr. apyskubiai skūpu sl. maža, nedaug skūra (4) br. žievė, oda slidick | as, -a (3b) slidus slūžas (2) br. gleivės slōb | as, -a (4) br. menkas, silpnas 173 slúoksniai (1) liepos plėšos smala (4) sl.; bičių smala pikis smalėkas (2) br. soklys smetóninga (1) hibr. kuri riebiapienė smetona (2) sl. grietinė, grietinėlė smilginė (3b) smilkinys smurglys (3) nesubrendėlis snaude (2) snaudalė, tokia pievų žolė sniegai (4) sniego pusnis snuika (1) br. mestuvai sodin|ti, -a, -o tupdyti perėti sopulys (3a) 1. skausmas; 2. gėla sōželka (1) sl. tvenkinys sparnà (4) sparnas spáu|sti, -džia, -dė minti, kilnoti spė|ti, -ja, -jo sl. nokti (prieš mirtį) spicas (2) br. stipinas spjaudinė|ti, -ja, -jo spjaudyti spjaudulas (3a) spjaudalas sprāgelas (3b) spragilas stači|as, -ia (4) nelinkstantis stajōkas (2) sl. 1. priebrankas; 2. stulpas stalavà (3b) br. valgykla stalierienė (1) hibr. staliaus pati stalierius (2) sl. stalius stalierišk|is, -ė (2) hibr. staliaus šeiminykštis stat|yti, -o, -ė dėti stimbūras (3b) stimbras stipriai 1. kietai, įtemptai; 2. smarkiai, tvirtai stiprick|as, -a (3b) kietas stiprlūs, -i (4) kietas st|pti, stimpà, stipo šalti; aušti stōgas (4) sl. stirtą, kūgis stōr|as, -a (3) 1. didelis; 2. platus; -ai stambiai storùl|is, -ė (2) storas; storasis storùlk|as, -a (1) hibr. storas stō|tis, -jasi, -jōsi tapti stotyva (2) br. staklių siena stōvai (2) staklės stov|ėti, -i, -ėjo gyventi straublė (4) vaivorykštė stūkter|ti, -na, -ėjo suduoti su|būsti, -būnda, -būdo pabusti sūdas (2) sl. teismas sū|dyti, -džia, -dė sūdyti sugrō|ti, -ja, -jo sušvilpti, sucypti suguldinė|ti, -ja, -jo užgulti sukeliō|ti, -ja, -jo sukinėti sukeliō|tis, -jasi, -josi sukinėtis su|krėsti, -krečia, -krėtė supurtyti, sumušti sukryžavō|ti, -ja, -jo hibr. sukryžiuoti, sukeisti sùk|tis, -asi, -ėsi riestis sùk|ti, -a, -ė 1. maišyti; 2. malti; 3. vynioti; sukti, úodegą slėpti sulāš|ti, -o, -ė suląšinti sùlstis (1) sultys: sùlstis nog mėsōs rasalas sumenč|iuōti, -iuoja, -iāvo pagąlašti sumušdinė|ti, -ja, -jo suplūkti sunery|uoti, -uoja, -āvo sunervinti sunkayōt|as, -a (1) hibr. sunkokas sunk|ūs, -i (4) blogas, prastas supānpčio|ti, -ja, -jo 1. užveržti; 2. sumaišyti supykla (2) liūno paversmis su|pilti, -pilia, -pylė supilti, įpilti suplý|sti, -ta, -o sutrūkti sùp|tis, -asi, -ėsi linguotis sūrā|vas, -a (4) br. lininis, nebal-tintas suravieška (2) br. ūmedė sūravōt|as, -a (1) hibr. sūrokas surinkdinė|ti, -ja, -jo rinkti, pirkti surinkd|yti, -o, -ė 1. surinkti; 2. sustatyti surišdinė|ti, -ja, -jo 1. sujungti; 2. suraišioti, surišti 174 surìšti | ti, -a, -ė pririšti susičiaudėti, -a, -ėjo nusičiaudėti susigamzdyti, -ija, -ijo susiglamžyti, nebūti išsiklojėjusiam susikam | luoti, -úoja, -āvo susikibti susilaikindinė | ti, -ja, -jo susilaikyti susilaik | yti, -o, -ė 1. liautis; 2. nu-stoti; 3. susivaldyti susinervū | lti, -ja, -jo susinervinti susinerv | luoti, -úoja, -āvo susinervinti susi | plnti, -pina, -pynė susivyti susirinkd | yti, -o, -ė 1. susidėti; 2. su-kibti susisūk | ti, -a, -ė 1. skauduliui iš-tvinkti; 2. susiraityti susitikdinė | ti, -ja, -jo susisiekti su | siūti, -siūna, -siuvė užsiūti su | smėgti, -smēnga, -smēgo būti patulžusiam su | stipti, -stīmpa, -stīpo suaušti, sušalti sustodinė | ti, -ja, -jo sustoti sustó | lti, -ja, -jo nusistoti sušald | yti, -o, -ė užšaldyti sušáud | yti, -o, -ė pakepti duoną sutas | yti, -o, -ė sunešti sutešdinė | ti, -ja, -jo sutraukti sutraukdinė | ti, -ja, -jo susukti su | trinti, -trina, -trynė sugrūsti sutrūpin | ti, -a, -o 1. susmulkinti; 2. sulesinti suváik | yti, -o, -ė sulaikyti suver | lsti, -čia, -tė padaryti suvesdinė | ti, -ja, -jo hibr. supykdyti suvėl | sti, -da, -dė br. supykinti suvisái visai, visiškai sužerdinė | ti, -ja, -jo sustumti su | žerti, -žeria, -žėrė 1. sustumti; 2. sukrauti perėti svietas (1) sl. pasaulis, žmonės sviež | lias, -ià (4) sl. šviežias svilti, svėla svilė svilinti sviriepkà (2) br. svėrė svirsnià (2) svirtis svirsnis (4) svirtis svòtas (2) br. marčios ar žento tėvas § šakaliūkas (2) kačergaitė audimui įtempti šalý šalia ( ne po višta) šalis (4) 1. šonas; 2. pusė šálpusnė (1) šalpusnė šampūnis (1) šampūnas šarókas (2) br. iš linų ir pakulų austa juodai dryžuota medžiaga šatravót | as, -a (1) br. be lukštų šaudýklė (3a) šaudykle ščūpl | as, -a (4) le. lieknas, liesas ščūpókas (2) le. lydeka šeiminýkė (2) šeimininkė šėkai (4) tokia balų žolė (greičiau-siai vik sva) šenmai šen šeptūnas (2) br. užkalbėtojas šerksnas (2) sniego pluta šerštis (2) sl. šeriai šienapjūviai (34b) toks trijų žvaigždžių žvaigždynas šien | láuti, -āuna, -āvo 1. pjauti; 2. imti šilkin | is, -ė (1) šilkinis šįmet šiemet šina (2) sl. pavaža, ratlankis š | ls, -i: šie metai šiemet šišk | a (2) sl. kankorėžis, varpa; -ūtė (2) hibr. spurga šiurpót | as, -a (1) pašiurpęs šlap | ti, -sta, -o šlapti, drėkti šliūti, šliūna, šliūvo krypti 175 šmag|ùs, -ì (4) greitas, linksmas, sveikas; -iai smagiai, greitai; -ù smagu šnyp|ti, -ia, -ė 1. šniokšti; 2. urgzti šniūras (2) br. toks storas siūlas šokinė|ti, -ja, -jo suptis šók|ti, -sta, -o šokti špėt|lyti, -ija, -ijo le. kenkti šramas (2) br. randas šūk|lauti, -auna, -avo klausti šaukimu šulnys (3) šulinys šust kyšt šūstras, -à (4) br. greitas šušpōnas (2) br. pusšvarkis T tais|yti, -o, -ė tvarkyti táidien (< tája dienà) tą dieną tamišk|is, -ė (2) Tomo šeimy-nykštis tankumà (3a) tankumynas tãp|lyti, -ija, -ijo sl. mindyti, vai-sinti t|às, -à :tais kaftais anksčiau taš|yti, -o, -ė nešioti, tampyti tebùl tebūna teei teenie, teprapuola, tepra-smenga televizorius (1) echoskopas tėlias (2) veršiukas : ingį tėlią iki veršiavimosi tel|iuotis, -iuojasi, -iavosi veršiuotis teñp|ti, -ia, -ė 1. nešti; 2. būti nutįsusiam, siekti; -tis būti įtemp-tam, tampriam tennà ten ténnuo ten tèp 1. taip; 2 tai; tèp kàp lyg teplió|tis, -jasi, -josi teptis terbà (4) sl. maišas terió|tis, -jasi, -josi hibr. slėptis tešimas (2) tvinkimas tẽs|ti, -ia, -ė tempti, nešti, vogti tẽs|tis, -iasi, -ėsi vilktis, važiuoti tiekas (1) : tiekas dáikto visas tiekù tiek tiesė (4) dešinė tykické tykiai tierplyvastis (1) br. kantrybė tikti, tíñka tiko atsitikti tòpalius (1) topolis tòpelnykas (1) br. skęstantis topòlis (2) topolis trašos (4) mėšlas, šūdas tráuk|ti, -ia, -ė rauti tretinà (2) br. trečdalis valako trydėlė (2) viduriavimas trùč|ytis, -ijasi, -ijosi le. apsi-nuodyti tùlis (2) užuolaida (tinklinė), tiulis túojkart (< túoju kartù) tàkart U ubórščica (1) sl. valytoja ukolas (2) sl. vaistų leidžiamoji adata ukrápas (1) br. verdantis vanduo ūlyčia (1) sl. gatvės tipo kaimas ultõjus (2) sl. tinginys uròčnykas (1) br. žolės užkalbėji-mui urrt urgzti ūtar|yti, -ija, -ijo br. kalbėti ūtarka (1) br. kalba, šneka ūžvalka (1) 1. kaklaraištis (grybo); 2. užvalkalas 176 V vaikščioti, -jauna, -jojo eiti vainà (4) sl. karas valaknas (3b) sl. pluõštas vantrobai (2) br. žarnos su mėšlais vantrobiañka (1) br. kepeninė var|yti, -o, -ė stumti var|ytis, -osi, -ėsi gintis vaſmas (4) sparva varnāgrūdis (1) skalsė vartelió|ti, -ja, -jo vartyti večerinka (1) br. vakarėlis vēlinas (3b) velnias vēplavót|as, -a (1) hibr. vēplokas verbà (4) br. gluosnis verbnyčia (1) br. Verbų sekmadienis verk|ti, -ia, -ė : verkti žodžiais raudoti prie mirusio verpstė (2) gimų varpstė veršis (2) bulius vesdinė|tis, -jasi, -josi atsirasti vesòlinà (1) le. velykinė (giesmė) vē|stis, -dasi, -dėsi perėtis vētyklė (3a) vėtyklė veversys (3b) vieversys vidurn|is, -ė (2) didysis (pirštas) viekas (2) sl. amžius vien|as, -à (3) antras, kitas; vienas vieną, vienas kitą; vienais čėsais vienu metu vientara vis tiek, tas pats vilkas (4) : kàp vilkas visai vienas vilkódantis (1) juodasis paršiukų dantis vilnóne (2) toks grybas su pūkuotu kepurėlės užlenkimu vinkšna (1) balžienas výresn|is, -ė (1) vyresnis výriaus|ias, -ia (1) vyriausias viršesn|is, -ė (1) vyresnis (tarnyboje) viršūR i viršų virvukė (2) virvelė vìsa viskas visaipõ visaip visok|ìs, -jà (3) visokš vištiukė (2) toks grybas, kalpokas vištėnykė (1) perekšlė výtis, vijasi, vījosi vytis vyzdėti, vẽima, vyzdėjo ieškoti vōg|ti, -ia, -ė vogti vókė (1) vokietė vókis (1) vokietis vōl|as (4) baras (šieno); -ėlis (2) barelis volió|tis, -jasi, -josi br. 1. mėtytis; 2. gulėti, vartytis vonià (4) negilus skardinis kubiliukas vōž|tis, -iasi, -ėsi atsidalynti Z zacirka (1) sl. plaktų miltų sriuba zapalenia (2) le. plaučių uždegimas zāra br. tuoj, greit zarancica (1) br. aušrinė zāros (4) aušra zelianiañka (1) br. žaliuokė zō sl. per žūžl|yti, -ija, -ijo 1. niūniuoti; 2. apgrūsti zvanelis (2) hibr. barškalas Ž žāgar|as (3b) 1. šaka; 2. atžala; 3. vytelė; 4. ražas; -ūkas (2) šakutė žaliai : žaliai kap merkti žalius kažkaip rauginti 177 žaliavót|as, -a (1) hibr. žalsvas žālick|as, -à (3b) žalias žafdas (4) žaginys lauke žebras (1) br. 1. šonkaulis; 2. pintinės šonų lankas žem|as, -à (4) trumpas žemickai žemai žen|ytis, -ijasi, -ijosi sl. vesti žydáuka (1) br. žydė žilainė (2) šlynas, melsva žemė žil|as, -à (4) pilkas žilavótas, -a (1) hibr. pilkšvas žilgas (4) žilvitis žilgutẏs (3b) karklas žilick|as, -à (3b) pilkas žin|dyti, -džia, -dė žindyti žingsnỹs (4) žingsnis žįsti, žindžia, žindo žįsti žiūr|ėti, -o, -ėjo 1. žiūrėti; 2. tikrinti ž vakāštas (2) br. kaulažolė živat|uoti, -úoja, -āvo hibr. viduriuoti žõndas (2) le. valdžia, valstybė žvirblỹs (3) žvirblis žūika (1) br. gromulys žyvavót|as, -a (1) hibr. žvyruotas žvó|ti, -ja, -jo br. gromuliuoti DIALEKTALE TEXTE IN DER MUNDART VON ŠALČINIAI Zusammenfassung Es werden phonetische transkribierte Alltagstexte in der peripheren litauischen dzūkischen Mundart des Dorfes Šalčiniai (Kreis Dieveniškės des Gebietes Šalčininkai) angeführt, die mit dem lokalen belorussischen Dialekt wie auch den lokalen Varianten des Polnischen und Russischen aufs engste verbunden ist. In diesen Texten spiegeln sich die Bräuche, die Lebensweise, die Kultur und das wirtschaftliche Niveau der hier von altersher ansässigen Litauer wider. Es wird festgestellt, daß 74% des Wortschatzes in den Texten litauischer Herkunft ist. Daraus folgt, daß diese Mundart tief im Litauischen wurzelt, daß ihr litauisches Wesen erhalten geblieben ist und sie die gegenwärtigen Eigenheiten der litauischen Phonetik, Akzentologie, Morphologie, Syntax wie auch der Phraseologie widerspiegelt, wobei verhältnismäßig klar die Tendenzen der weiteren Entwicklung dieser Mundart zu Tage treten. In den Texten liegen ziemlich viele in der heutigen litauischen Gemeinsprache schon rare lexikalische Archaismen vor, die in anderen Mundarten entweder noch nicht fixiert wurden oder selten vorkommen, vgl.: vókis, vóké "der Deutsche, die Deutsche", viralài "Gemüse", priešė "Vorderseite, Vorderteil", rušùlys "Nuß", šekai "Riedgtas", juostelėtas "gestreift", vėima "er sucht, sie suchen", smilginė "Schläfe" u. a.; häufig liegen auch archaische Termini vor, vgl.: klastytuvė "Schwinge", menčia "Schleifstein", šerkšnas "harte, gefrorene Schneeoberfläche", vilkódantis "der schwarze Zahn eines Ferkels" u. a. Wörter mit einer in diesem Dialekt spezialisierten Bedeutung, vgl.: gùdas "ein einheimischer nichtadliger assimilierter Litauer", jaunikis "Neumond", jauniklis "Bräutigam", vóžtis "das Fett auf dem Gedärme trennt sich leicht ab", papìltì pautùs "die Eier zum Brüten zusammenlegen" u. a. sowie semantische Dialektismen, die in anderen litauischen Mundarten und in der litauischen Gemeinsprache selten vorkommen, vgl.: pìktas "mit der Innenseite nach außen verkehrt", piñštas "Abzweigung eines Fadens", "Teil eines Pflugs, auf dem sich die Schar befindet", "Zinke einer Mistgabel", žágaras "Zweig", "Sprößling", "Gerte eines Besens"; es liegen auch Wortbildungsdialektismen vor, die eine andere Bedeutung als in der litauischen Gemeinsprache und in vielen anderen Dialekten haben, vgl.: attráukti "abschneiden", apšviėsti "durchleuchten", insùkti "umwickeln", nuderėti "gedeihen", prišálti "erfrieren" u. a. Im Gegensatz zu der Gemeinsprache bezeichnen in dem zu untersuchenden Dialekt die Ableitungen mit dem Suffix -ickas, -a keine Diminutiva wie auch in anderen Dialekten, vgl.: siaùrickas "eng, schmal", plónickas "dünn". Mit dem Suffix -inis, -ė wird in diesem Dialekt von dem Namen des Familienoberhauptes (des Vaters) die Bezeichnung für einen Zugehörigen dieser Familie abgeleitet, die anstatt des in dieser Gegend wenig verbreiteten Familiennamen gebraucht 179 wird, vgl.: Tamiškiai "die Familie von Tomas Staniulis", Kaziškiai "die Familie von Kazys Staniulis". Mit dem Suffix -inis, -ė und -iškis, -ė werden auch von den Namen der Großväter und Väter Patronymika abgeleitet, die wiederum die Familiennamen ersetzen, vgl.: Maciekinio Tamiškio Fel’kà "Feliksas Staniulis der Bruder von Tomas Staniulis des Sohnes von Motiejus Staniulis", Čepūkinio Feliksiškio marti "die Schwiegertochter von Feliksas Staniulis des Sohnes von Steponas Staniulis" u. a. Diese Eigentümlichkeit der untersuchten Mundart ist als ein bis jetzt noch nicht verzeichneter dialektaler Archaismus zu betrachten. In den zu untersuchenden Texten sind auch bis jetzt in unseren Dialekten nicht verzeichnete zusammengesetzte Temporaladverbien anzutreffen, denen der Instrumentalis zugrunde liegt, und deren erste Komponente ein pronominales Pronomen bildet, vgl.: kok’úojdzień ~ kokiájdien "an welchem Tag, wann", túojdzień ~ tájdien "an dem Tage, dann", was wiederum im Litauischen als ein rarer Archaismus zu betrachten ist. In diesen Texten liegen auch Wörter neuer Herkunft vor, die dem Wortschatz der Gemeinsprache näher stehen und den Einfluß dieser auf die Mundart bezeugen, vgl.: miškas "Wald" neben dem allgemein gebräuchlichen mēdžias "Wald", dainúotojas "Sänger" neben dem allgemein gebräuchlichen giedórius "Sänger". In den Texten spiegeln sich auch die dialektalen Flexionseigentümlichkeiten wider. Es ist zu verzeichnen, daß hier noch häufig der Substantivdual gebraucht wird, vgl.: du spirgučiu "zwei gebratene Fettstücke", dvi telyči "zwei junge Kühe" und der Imperativ ohne Suffix -k-, vgl.: dù "gib", eĩ "gehe". Derartige Formen wie die letzteren werden manchmal mit dem Präfix te- in der adhortativen Bedeutung gebraucht, vgl.: tebù "es sei, es seien", teeĩ "es gehe, es gehen". In den Texten liegen auch viele Ortsnamen vor, die sich auf die Umgebung des Dorfes Šaltiniai beziehen und beinahe durchwegs litauischer Herkunft sind, vgl.: Kraštinis laakas, Lapėlių kalnas, Sūntakis ~ Sáńtakis u. a. Den Texten ist ein alphabetisches Verzeichnis von selten dialektalen Wörtern beigefügt, mit Akzent versehen und in die Gemeinsprache transponiert, wobei die Bedeutung und bei Entlehnungen auch die Herkunft angegeben wird. Die Texte in der Mundart von Šaltiniai bringen eine Fülle von sprachlichen (auch historischen und ethnographischen) Eigenheiten eines beinahe isolierten lebendigen Dialekts, vermitteln mehr oder weniger vollständig seine Struktur und erhellen die Lebensweise der Menschen, die diese Mundart gebrauchen. 180