Šaltinių šnektos tekstai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Elena GRINAVECKIENE ŠALTINIŲ ŠNEKTOS TEKSTAI Pateikiami Šalčininkų raj. Dievčniškių apyl. Šaltinių kaimo vietinės lietuvių šnektos su dabartiniu kasdieniu gyvenimu susiję nerišlūs tarminiai tekstai, fonetine tranksripcija! mano užrašyti 1990 m. liepos mėn. 2-14 d. kraštotyrinės ekspedicijos metu iš čia gimusių ir augusių gyventojų Jadvygos Staniulienės (g. 1921 m.), Tamio Staniūlio (g. 1920 m.) ir kt. Ši lietuvių dzūkų šnekta, kuria kalba septynios to kaimo lietuvių senbuvių šeimos, yra periferinė ir turi labai aktyvių kontaktų su slavų — baltarusių, lenkų, rusų — kalbų vietinėmis atmainomis. Daugiausia dėl savaiminio šio krašto baltarusėjimo praeityje, taip pat dėl carų Rusijos bei dėl Sovietų Sąjungos vykdytos nutautinimo politikos, dabartiniu metu čia vartojama lietuvių kalba yra netekusi savo socialinio prestižo, galima sakyti, išstumta iš viešojo gyvenimo ir tapusi dažniausiai tik šeimos, namų kalba. Tačiau jos visa kalbinė sistema, kaip ir sąmoningai palaikoma lietuviškumo dvasia, yra savarankiška, gyva, lanksti, išraiškinga. Visa tai geriausiai matyti iš čia pateikiamų tekstų. Apie 74% čia duodamos leksikos yra grynai lietuviška, turinti daug retų archainių elementų, daugeliu atvejų kitur mūsų tarmėse plačiau nesutinkamų, neretai jose neturimų ar iki šiol neužfiksuotų. Gausūs šio kaimo lietuviški smulkieji vietų vardai — baž'nic'aviet'ė" "Bažnyčiavietė', dz'irv'že'le's "Dirvelės", g'erv'išk'is ‘Gerviskis', krašč'in'is ldūkas "Kraštinis laukas", ki‘dra - 'Kūdra', lap'ė1'u' kalnas ‘Lapeliy kalnas’, marg'elūkai 'Margelukai', pul'k'ino' kalnas Pulkino kalnas', s£'dz'imo's ‘Sédimosios’, su.ntak'is ‘Santakis’ ir kt. — nėra patyrę jokio slavinimo. Su šnektai visomis būdingomis fonetinėmis ir darybinėmis ypatybėmis neretai jie yra gyvai vartojami ir vietinių baltarusių. 1 Tekstai pateikiami iš esmės tokia pat fonetine transkri ija kaip ir leidinio "Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija". V., 1970. P. 10-14, tik vienas kitas kas čia kiek su prastintas, skiriasi. Išsk tvirtapradžių dvi arsių į, u+l,m,n,rir ui pirmojo dėmens, pa re rap tariame kaip pusilgio (plg. ankstesnius šių šnektų užraš Stina pr igam’f.n’s’'u — Ch 356, ), Zyméji tašku raidės dešinėje žemai (: p'i.Inas, dii.l’k’és, ap’eri.ic), kitų dvi ų ir dvibalsių (jie šnektoje il visada) atskirų dėmenų gumas, nepavykus jo tiksliai nustatyti, nežymimas (: pom am, taukūoc'i). Priebalsių prieš priesakinius balsius pės minkštumas nežymimas, us aiškiai minkštus J, p (: žv'irbl'is, pap'jov'ė, šal'c'is). Po kietųjų r, z balsis i ir dvibalsis je po r, §, z šnektoje užpakalinami silpnai ir į m (4) nevirsta (: rifikc’, kazis, kuriej, šienas, kazfen'ė). Menkai užpakalinama ir ipo § « s(: išišlav'ė). Priebalsio n prieš k, g užpakalėjimą rodo raidės pailginta kilpelė (: d'ing'a "dengia", lagk'ic'is'lingiuotis'). 134 ’ Vietiniai senbuviai lietuviai vertina ir brangina tėvų kalbą, moka senųjų lietuvių dainų ir jas dainuoja, tačiau savo lietuviškumu nė kiek prieš kitakalbius nesididžiuoja ir dėl to nė kiek su jais nekonfliktuoja. Ryšys su mūsų bendrine kalba daugiausia yra televizorius, kurį čia beveik kiekvienas turi, ir per lankančius vaikus, atvykstančius tėvams padėti iš kitų Lietuvos vietų. Žmonės čia mažaraščiai, baigę daugiausiai vieną dvi lenkiškas pradžios mokyklos klases, lietuviškų laikraščių (ir lenkiškų) čia beveik neskaito. Kaime nėra mokyklinio amžiaus vaikų, taigi ir mokyklos. Nuo 1990 m. į šio kaimo išmirusių Žmonių sodybas keliasi ir aplinkinių vietų lietuviai, kurie, be kita ko, turi ir tikslą atidaryti čia lietuvišką mokyklą. Gyvendami pramaišiui su vietiniais subaltarusėjusiaisiais, visi lietuviai yra gerai išmokę vietinę baltarusių šnektą ir ja paprastai bendrauja su visais slaviškai kalbančiaisiais, tarp jų ir su rusiškai kalbančiais šių vietų valdžios atstovais. Bendravimas baltarusių kalba čia suformavo stichinę lietuviųbaltarusių dvikalbystę: vietiniai lietuviai laisvai kalba baltarusiškai, dainuoja jų dainas ir niekuo nuo jų nesiskiria (pastebėta tik, kad jie mažiau geria, tvarkingesni, teisingesni). Neretai į savo lietuvių kalbą, nejausdami kokio nepatogumo, jie lengvai įterpia grynai baltarusiškas, net nesulietuvintas atskirų žodžių formas, pvz., n'echėj ‘tegu’, pasvdjemu ‘savaip’, pra'ma “stačiai, tiesiai’, za'ra 'tuojau', dachodz’ic’ 'rūpi' ir kt., nors apskritai, mūsų apskaičiavimu, šioje lietuvių šnektoje slaviškos kilmės žodžių esama apie 18,596, o vertalų iš baltarusių kalbos — apie 7,596. Senieji vietiniai lietuviai moka ir lenkiškai. Lenkų kalbą daugiausiai jie vartoja melsdamiesi, kalbėdami poterius ir atlikdami kitas katalikų religines apeigas. Nežiūrint į tai, kad Šaltinių lietuvių šnekta iš seno yra baltarusių apsuptyje ir aktyviai svetimų kalbų gožiama, mūsų pateikiamieji iš ausies užrašytieji tekstai akivaizdžiai rodo, kad jos šaknys dar tebėra gyvos, o pamatai tvirti, tiksliai atspindi dabartinius pagrindinius jos fonetikos, akcentologijos, morfologijos, sintaksės, leksikos, semantikos, frazeologijos bruožus, šio krašto žmonių buitį praeityje bei dabar ir išryškina tolimesnes šios šnektos raidos tendencijas. Remiantis nenuosekliu bendrinės kalbos dvigarsių am, an, em, en vertimu um, un, im, in (pvz., b'indz'ina "benzinas", d'igg'a ‘dengia’, dugksc’is "stogas", apzgufido® ‘nusigando’, bruįjktas ‘branktas’, kam’ifickameni "kur", Ii.ngas langas“, grindz'imas ‘grendymas, kluono asla’, kumpas ‘kampas’, p'eč'ad'iškst'ė' “krosnies dangtis’, lunta ‘lenta’, p'igk'el'i ‘penkeri’, praslufk’a ‘uZsilenkia’, unddūščė“ įmušti“, ugk'išė“ ‘ikisti’, tupk’®sn’is ‘tankesnis’, supū.nc'o'c' ‘supancioti’, bet: agksc’i "anksti", bams’é'c’ ‘bamséti’, dangūs, lafida ‘lenda’, ragko's, tamsu, pusaiitaru’ ‘pusantry’, swzgamZdZ’iji. ‘susiglamZg, neiSsiklojéje (apie linus), vandūoj ‘vanduo’, skambūt'ai ‘skambaliukai’ ir kt.) šnekta yra pereiginé tarp rytų ir vakarų dzūkų ( dar plg. J. Lipskienė ir A. Vidugiris. Dieveniškių tarmė // Lietuvių kalbos gramatinė sandara. V., 1967. P. 187). 135 Pateikiamuosiuose tekstuose ypač vertingas šnektoje gyvai vartojamas senosios lietuvių leksikos klodas, kitur iki šiol negirdėtas ar nežinomas. Štai vokiečiams pavadinti čia pirmą kartą lietuvių gyvojoje kalboje užrašyti senieji terminai vod'k'is ‘vokietis’, vo'k'ė' ‘vokiet¢’ (pvz., and's tévas vo'k’is | o' mo ma ar v6'k’é' | n’eZndf), kurių giminaitė Wokia ‘niemcy’ iki šiol tebuvo žinoma vien iš senųjų raštų ( J. Bretkūno, M. Daukšos ir kt.). Niekur iki šiol dar negirdėtas ir grynai lietuviškas daiktavardis sūlstis, čia gyvai vartojamas reikšme ‘sultys’ (: ko'pūstu' ddūg sū.I'sc'ies) ir ‘strymas’ (: broT'ien'ė' sū.I'sc'i' nOo'g m'ėsd's p'il'a ma daržai). Būdvardžio pietūmiškis ‘piety, pietinis" (: p'ietūm'išk'is p'ienas šul'ni) gimtinė — turbūt taip pat Šaltinių apylinkės. Gretimoje lietuvių šnektoje apie Armoniškes turimas visai retas būdvardis pietūmis "pietinis" (LKŽ IX 933) yra neabejotinas pietūmiškis tėvas. Pirmą kartą į lietuvių kalbos žodyną dabar pateko ir čia vartojamas lietuviškos darybos žodis viralai ‘darZovés’ (: ito's 20°le's daržusa pre’ viral’ duga; v'iralai šiė m’&'tai prasc'i : Vi'tūs n'el'ijo' iš pava'sar'o'), taip pat įnagininkiniai laiko prieveiksmiai kokigjdien “kurią dieną' (: ko'k'ūojdz'ien v'ištu' paso’ dz’inai), tąjdien ‘ta dieng’ (: tūojdz'ien c'ibul'as so'dz'inam kab gel'č'us), tuojkaft ‘ta kartą' (: tuojkaft aš aps'ifg'i. buvdū) ir kt. Dėmesio verti ir kiti čia pirmą kartą užrašyti lietuviški (ar lietuviškos kilmės) žodžiai, nuo dabar patekę į mūsų gimtosios kalbos leksikos lobyną, pvz., bakan'ėl'is “taukinė', brazdz'agka-brazdžianka "plokštainis', kraujū' k'epsn'ė' “valgis iš kepto kraujo“, krimsl'tikas (-krimsliūkas ar kremsliūkas?) ‘kremzlinis uodegos galiukas’, lagk'i'c'is ‘lankstytis, linguotis’, pasauji ‘po saują“, prieše' ‘prieSakys’, rusuc’is ‘rieSutas’, suzgamždž'ie' ‘neiSsiklojéti’, sv’irsn’a ‘svirtis’ ir kt. ; Čia užrašyta ir nemažai gyvai vartojamų, kitur mūsų kalboje retai pasitaikančių žodžių, pvz., g'eluon'ė' ‘geluonis’, išru'g'ė's ‘iSrugos’, juost'ele'- tas ‘juostuotas, dryZuotas’, m'erg'i'št'ė' "mergaitė", pakdrtuvai "pakabai; uZlos’, pa'kuralas ‘prakurai’, (nu)šI'ū'c' “(nu)krypti’, raižūkai “randai ant karvės ragy’ (rdiZas šia reikšme tebuvo žinomas tik iš senųjų raštų — LKZ IX 92), sm'il'g'in'ė' ‘smilkinys’ (pastarasis iki šiol težinomas iš senųjų raštų nekirčiuotas), swsc'ipc' ‘suausti (apie taukus)’, še'kai “viksvos' (greičiausiai), Su’ nai ‘Sen’, t'i'na, tinu’ ‘ten’, vizd’éc’ ‘ieSkoti’ (ypač vertinga atematinė jo esamojo laiko forma v’éima ‘ieSko’, pvz., k'itas v'čima m’é'sé's kuf pre’ kaul’dko’). Gausūs ir šiai grupei priskirtini kartotinés formos, bet nekartotinés reikšmės veiksmažodžiai su priesaga -dinéti, pvz., ižb'ė'gdz'in'ė'c' "išbėgti, išskristi“, pan'eždž'in'ė'c' "nunešti", pašo'gdzinė'c' "pašokti", priprazdz'in'ė'c' ‘prisipratinti, priprasti“, swgul’dz’in’éc’ ‘uZgulti’, suriggdz'in'ė'c' “sujungti, surišti“, swslaik“'indz'in'ė'c/ ‘susilaikyti’, swsto dz’in’é'c’ ‘sustoti’, und’é'dz’in'€Ėc' dėti", v'ezdz'inė c'is "veistis" ir kt. Palyginti gerai tekstuose atstovaujama šnektos gyva senoji terminija, pvz., klasc’i'c’ ‘brukti’, klasc’i‘tuv’é’ bruktuvé’, m’enc’a ‘pustyklé’, swmenc’tioc’ 136 ‘papustyti’, Zaudz’ikle’ šaudyklė“, šafkšnas ‘sniego pluta, iSlaikanti ja vaikščiojantį“, v'ėc'i klė" "vėtyklė', v'efpst'ė' ‘girny šerdis', v'ilké'danc’is juodasis paršiukų dantis“, v’i.pk3na ‘balZienas’ ir kt. Iš teksty ryškėja ir iki šiol siauriau žinomos, konkrečios, specializuotos kai kurių šnektos žodžių reikšmės, pvz., gūdas ‘nekilmingas vietinis gyventojas, užmiršęs lietuviškai, nutautęs lietuvis", gusta “vieta, kur paukštis deda", Izdas 'vieta, kur paukštis peri’, jaun'ik'is “jaunas (mėnuo), jaun'ikl'is jaunasis', rietuv'“ė' 'nepjautų malkų krūva', sc'irta ‘sukapoty malkų tvarkingai sukrauta kupeta', pap’il’c pautūs “sukrauti kaiušinius po višta perinimui’, vd'šc'is (taukam) ‘atsidalinti (taukams)' ir kt. Tekstuose išryškėja daug kitų semantinių dialektizmų, mažai girdėtų kitoms mūsų šnektoms, pvz., kansomodlka ‘lehorny veislės višta', p'iktas ‘iSvirksGias’ (: p'ikta audzimo' šal'is), p'irštas.'siūlo šaka; Zagrés dalis, ant kurios užmaunamas noragas; šakės raZas’, ža garas ‘Saka; atžala; šluotos ražas' ir kt. Ypač daug semantinių dialektizmų esama šnektos priešdėliniuose veiksmažodžiuose. Štai veiksmažodžiai su priešdėliu unturi ir priešdėliams į- (: unddūšč“ įmušti"), at- (: unšd'kc ‘atSokti’) būdingas reikšmes, o priešdėlis atteikia veiksmažodžiams ir iš- (: atn'eš'd'c' "išnešioti'), nu- (: attrdukc’ ‘nupjauti’) reikšmes; veiksmažodžių priešdėlis apkartais vartojamas ir priešdėlio perreikšme (: apšv'ičsc' ‘perSviesti’); priešdėlis inneretai čia vartojamas ir priešdėlių at- (: inlaizdz’in’éc’ 'atleisti"), ap- (: insitkc’ ‘apvynioti’) reikšmėmis, o priešdėlis iš(si)- — ir„priešdėlių nu(si)- (: is'imi'šč/ 'nusimyžti'), pri- (: išlaksc'i'c' ‘prilakstyti’), pa- (: iZdv’ésc’ ‘padvésti’) reikšmes. Priešdėlis nuteikia veiksmažodžiams ir užreikšmę (: nud'erč'c' 'užderėti'), priešdėlis pa- — ir kai kurias priešdėlių at- (: pašal'dz'i'c' 'atšaldyti"), iš- (: pag’ifisc’ "išgirsti"), nu- (: passūkc' ‘nusisukti’), su- (: pan'ešd'c' ‘sunesioti’) reikšmes, priešdėlis pra- — ir tam tikras priešdėlio iš-(: pravari'c' ‘iSvaryti’) reikšmes; priešdėlis pri- — ir priešdėlių pa- (: prisū'dz'i'c“ ‘pasidyti’), su- (: prišal'c“ 'sušalti"), už- (: prig'i.mc' 'užgimti') kai kurias reikšmes, o priešdėlis sw- — ir nu- (: susto'c’ ‘nusistoti’), j- (; sup’il’c’ įpilti"), pri- (: surišč“ "pririšti"), už- (: swsal'dz’ic’ ‘uz3aldyti’) reikšmes ir pan. Tekstuose randama leksiniy dialektizmų, šnektoje susiformavusių kitokia reikšme negu bk. Štai priesagos -uma vediniai čia dažniausiai Žymi ne abstraktus (plg. LGK I 311-312), o konkrečiai daiktiškai pasireiškiančius objektus, pvz., č'urštuma ‘tir3Giai’, ilguma ‘ilgis’, dre gnuma drėgmė". Priesagos -ickas, -d vediniai skirtingai nuo bk. čia ne mažybinės reikšmės (plg. LKG I 580), pvz., s'adrickas ‘siauras’, žul'ickas "pilkas", plo n'ickas plonas". Priesagų -inis, -ė ir -iškis, -ė vediniai iš senelių ir tėvų vardų turi patroniminės priklausomybės reikšmę ir atstoja Čia menkai paplitusias žmonių pavardes, pvz., mac'ičk'in'o' tam'išk'o' fal'fka “Tomo (Staniulio), Motiejaus sūnaus, brolis Feliksas“, €epūk'in'o: fV'iks'išk'o: marcd's mo'tka "Felikso (Staniulio), Stepono sūnaus, marčios motina’ ir kt. Pastaroji šnektos ypatybė iki šiol plačiau neminima ir negirdėta. Tai gana svarbus leksinių dialektizmų archaizmas. 137 Dialektizmų, atsiradusių leksikalizuojantis fonematiniams „šnektos elementams, tekstuose irgi esama. Tai daugiausiai šnektai ne visai įprasti įvairūs dabartiniais laikais į ją atėję svetimžodžiai ar kokie reliktiniai jos fonetizmai, pvz., &ino's (« šynos) “žiomenų ryk3tés’, eksp'irinas ‘aspirinas’, a'sma ‘astma’, katara'ka ‘katarakta’, skarvada 'keptuvė", karla'ckas I karlo kas ‘kolorado vabalas’, calafa'nas ‘celofaninis maišelis“, c'il“iv“izo'r'us ‘echoskopas’, tūl'is ‘tiulis’, taip pat g’el'¢’us («delcius) ‘deldia’, g'ura ‘gira’, gražavirba , ‘grauZavirba, tokia žuvelė“, purkšč'imai ‘aerozolis’, č'urštuma 'tirščiai", is“iž'0'- v'ėT'is ‘iSsiZiojélis’, skrafidz’us ‘skrandis’ ir kt. ; Prie Iš šnektos naujai vartojamų žodžių rasime daintioto ju’ "dainininką ; dujin‘igku’, m'išku', kaimu“, cTogin’i’ ‘tingini’, k'aušu" "kiaušinį" ir kt. Snektos gyvybingumą, jos išraiškingumą rodo čia užfiksuoti frazeologizmai, pvz., sukti ūodegą "išsisukinėti' (: vaikai sūka viod'egu" | n'esa ko), pribyréti iš dangafis "gauti už dyka’ (: iZ daggdtls n'ičkam n'eprib'i're'j), patrinti nosį ‘sugédyti’ (: aš atnėš'u kv'itu' ir patrins’u nors'i' tau) ir kt. Tekstai atspindi ir šio krašto kai kuriuos etnografizmus. Iš jų ypač minėtini kitur retų žaidimų pavadinimai gūžtą šokti “gūžinėti' (: pašd'ks'im gū'štu": viiendm ažriša ak'is ir gaudo“, k'ici b'ė'ga), lenton šokti ‘toks žaidimas" (: m'efgo's swsrifik’i. eina lunton 36'kc). Gūžta šiuo atveju galėtų reikšti ir 'išsiskėtėlį pasišiaušusį gaudytoją' ir turbūt sietina su šnektos gūžti tūpti paleidus sparnus (apie vištą)". kai kurių šnektos ar gretimų apylinkių vietovardžių dabartinės daugiskaitos formos tekstuose vartojamos pramafSiui su senesnėmis (ir lietuviškesnėmis) vienaskaitinėmis, pvz., šal'čn'i'kai, bet šal“čn'i'k'"i, eišišk'ė's, bet eišišk'ė'n, dz'iev'e'n'išk'ė's, bet dz'iev'e'n'išk'ė'n, taip pat tik gal'š'a, gal'š'o's šalia lenkų Holszany. Tekstai rodo, kad šnektoje gerai išlaikytas daiktavardžių dviskaitos galininkas (: du spirguc'ū, pautū, arkl'u, dzv'i k'aulų, žu's'i, dal'g'i, tel'i'č'i), kad čia vartojamos senosios pašalio einamojo vietininko formos (: kalnd p namo'p), jog šalia įprastinių liepiamosios nuosakos formų su -kturimos ir jos formos be -k-(: did.i ‘duok’, ei ‘eik’, duod'it ‘duokit’), kurios kartu su dalelyte tereiškia ir geidžiamąją nuosaką (: teei sv'eikas, t'ebii.i), kad veiksmažodžiai lyti, sulasti, pasvésti, svilti, be savo pagrindinių reikšmių, turi ir priežastinę ar parūpinamąją reikšmę (: audz'imu" in Vietdtis temp’a kat I'it = lydytųsi; ko’ sula'šo'= sulašina vaistus, susw'ly; 26'le's pdašv'i'ssto's = pašventintos; k'aūly' svėlam= svilinam šiaudais, sv'ildam'i = svilindami ražo'dz'inam; kap k'aūlu' nūsv'elam = nusvilinam, plaunam) ir kt. Šnektoje be, jokio reikšmės skirtumo gretimai vartojami tiek prielinksniai až, aZu 'už', tiek ir veiksmažodžiai su šiais priešdėliais (: až ravū' p'ievžė'le's | ažu p'iev'žl'u' litikas; ašp'i.lta vand'en'u k'e'I'as ir druskū ažupi.lta lašun'ai; v'ė'*žo" vuod'ega as’istk’i. ifig’i &pac’u’ ir pu'kdc'ai ažusisūk'i.). Tai, galimas daiktas, rodytų, jog nė vieno iš jų vartojimas čia dar nenusistovėjęs. Iš įdomesnių sintaksinių konstrukcijų minėtinas net ketveriopas lyginimo reiškimas, pvz., jd'nas vi'rrasn'is až d'nu'; g'ėrv'ė' mažičsn'ė' né'g bacė'no;; 138 žvirbl'is dz'id'e'snis kap skragždūtė; varna dz'id'e'sn'ė' šarko's. Paskutinioji konstrukcija — aiškus slavizmas. Šnektos akcentologinė sistema, apskritai imant, išsilaikiusi gerai, tačiau pastebėta, kad sporadiškai kartais čia pasakoma ir gru'dūs, kaulūs, sto'rūs, bro'kus, pl'ezo'kus, sm'eto'na, a'sma, katarika, skl'erdza ir pan., tik tokie atvejai reti. Tekstuose pateikta šnektos vietų vardų, žmonių pavardžių ir pravardžių, karvių vardų. Prie tekstų abėcėlės tvarka pateikiamas kirčiuotų, į bendrinę kalbą transponuotų šnektos žodžių (savų ir skolinių; pastarųjų skliausteliuose nurodoma ir kilmė), kurių nėra "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" (Vilnius, 1972) ar kurių reikšmės, kartais ir formos skiriasi nuo šio žodyno nurodytųjų, žodynėlis. Tekstuose prie pirmą kartą pavartoto tokio žodžio dešinėje pusėje viršuje rašoma Žvaigždutė. Kai žodis tekstuose pasitaiko keletą kartų, kai jis yra už keleto sakinių, dažniausiai kitame kontekste, žvaigždutė rašoma iš naujo. Jungiant Zodynélyje giminiškus žodžius į lizdą, bendroji jų dalis,kaip įprasta šio pobūdžio darbuose, atskiriama statmenu brūkšneliu. Šaltinių šnektos tekstai — pirmas toks palyginti gausus, sakytume, beveik izoliuotos gyvosios lietuvių šnektos kalbinių (taip pat istorinių ir etnografinių) ypatybių lobynas, duodantis apypilnį jos kalbos struktūros ir žmonių buities vaizdą. Tekstai subudaū* ir g'irdz'ū | kū" V'iftūs š'n'i'p'a* || aš klaus'u paz g'id'i'tto'ju'" || saugo'k'is nuzgli's'c’ ir susn'ervū0c'* || susc'aud'ė'jau* ir negal'ū suslaik'i'c' || ar eina I'i€tus || Vietai c'ičj man’ n'esv'eika || ar V'ietaūs | ar sn'iego' bus Il kap Vija* sv'iet'i* | c'a saūsa || ri'c'ikšč'is* ar p'ietūmišk'is* p'ienas || aš n'end'r'u teb daūk priringdz'i'c'* || pasta't'ė" naūju" kri'žu' || &'nas* būvo" nušl'ūv'i.* II papldcino® k'elu" || 3'tina* p'ieskas* | tvora II ra'g/is ir n'ėskub'i | ir v'isc'iek mū's'am* amžui n'ės's'eka* dz'i.rp'c' | v'isa* da'rom n'e tėp | kap reik'a || anksc'i v'erša'vo's'i karv'ė' | is'ilaid'i. || šul'n'in* inlaid'au | palaikom ir adia®dam* Il anksc'i v'erša'v'e's'i karvūk'ė' | n'elabai dz'id'ele" | p'ieno' ma'ža || tais kaftais da'v'ė' nusp'ifkc' kamb'ikormo"* || kas Ė'mė' | m'e's n'ė II kump'i stėv'i andna || nuvažavaū paci paz dūkru* || pamiršo: kalbu: | pū.nc'o'jas'i* 2o'dz’ai || Vietūv'iškai kalbam ir v'isc'iek supū.nc'o'jam* Vietūv'išku'* kalbu" || žiū.ntas Vietuv'i's* || supū.nc'o'jam karv'i' ir arkl’i || aš | rag'i | galvėju ap'ie ti ir ap'ie tū' || tvart'i n'ičkas n'ėvo'g'a* || gail'i ga n'avo's | šičnauna* | p'jauna | kur pakrašč'ai | ir Si€nduna c'ik tam kaftui || in* nakc’is padūOdz'i | o" c'a p'erdz'ien || at'e'j k'aūlu" aškalbė'c'* || nog ižgu'sc'u'* méku aškalbė'e' g'erei* || ir n'egal'i suslaik’i'c || dz'i.rbom 139 b'ev'ėik dė'vanai* || karn'istu'* prip'il'a* | part'i's'a* namo" ir p'ėrlaidz'in'ė ja* || atvazuOdz’in’éja* ma'šunu ir atv'eždž'in'ėja* kap tū.msu b'indz'ino's* || kap* tures b'indz'inos | tai ir ma'šunu' pastais'is || aš tur'ū atn'ešd'e'* bafzdu’ dzv'i savšit'es | tadū skutiOs || man’ n'ešp'ė'c'ija* barzda ll reik'a ažru'k'i'c'* | privūčka* || a'n'i's* paprastai* kalbėjo“ | kap* attek’éjau* || reik'a bū'c' kap sv'ec'usa || pažža'n'ijo“* vaikai | mac'ūc'u0sa s'ė'd'ėj* Vietuv'i's* ir mok'ino“ pal'ičtūv'iškai* || iūg'i* bažn'i'€u' einam || mūma* atrdė'do' tas pac II daf* nuv'ėjjo'* k'itap | spaudz'a || šaim'in/i'k'ė"* n'ieko'* | kap* n'ebū'davo' žo'le's | prisp'jauna | parenka* parenka || ana* karv'i' šarra || ričtuv'ė's* paprid'ė'to's* malko's || ana p'i'ksta | kat mo'k'i'tė'ja* n‘edii®da malkoss | suv'isai* s'ena | kam gi jai reik'a || paz dūkru'* n'epabū'do'* | n'ėskuba važuūOc' || kū' galė'ttai | pad'č'ttai || in* va'karo“ dusulTs jima || būvo“ man’ b'jaurū dz'ienu' || būvo' vefbni'¥a* || kū" tam'išk'ai* v'ire* valgic || bro1'i's* d'ejūOja || kap* sus'ifkc' | tai greit | o" kap pastaisi'i'c' | n'ė'ra t'eb* greit || kap paZistat® | jū'su' val'a || kap* v'i'nas būvo" pasl'ik'i. | ir laid'ė' II pask'el'a* ir laido“ | dz'idz'aus'a b'ė'da || ir nūv'eda ga'n'avo'n | aš jaū pagul'u || d’eb’es’ai ma'to's | to'j pūse'j stė'v'i ir sté'vi ir n'ėl'ija* || n'edūOk dz'i'v'e n'ičkam s'ifke' | kat v'is'i bū't sv'eik'i || na'kc'i" c'i'l'ai grabul'avaū* vaistū“ | kat n’epamaidii‘t* n'ičkam m'iegė'' || pa'gal* mi€gu’ ana* n'esskū.ndz'a || išg'i* m'iežūs n'enorėjjau laisc' || su trim p'ifštais* dro'pčai* || jaū prazd'ėdz'inėja* Zu'd’é'c bul'bos* || pask'els* ir Zole's || Sie m'e'tai mažai so'dz'inom bū.l'bu' || tru'šū" | n'ieko" daug'aū n'ėp'il'am* || p'irma kat sušūc'in'i bū.l'bas | tai rasp'iVin'ėja* | gardz'o's | o' daf* ¢i'la ir cia | susm'e'g'i.* || ito'j* ažusv'edz'in'ė'ja* artsūz'iju* || anūrk'ė" prilauže:* || visa sku'ra* panulufido* || marfi'nas* baltas || dūkre's* mé-3a p'ifko" | man' atv'č' Zu. būvo' || b'išk'i'* tur'ū priskūt'i. p'ik'o' || gal' ir b'išk'i" nutrduk’é* || ir m'e'dz'u'* priskusta || b'it'ū"* smala* || pra'bavo'jau* g'ėrc' || v'išto's gurkl'i's p'i.lnas || man’ kap suslaik'indz'in'ėja* v'idur'ai | man’ g'i'n'ė"* rieb'ai kat n'eva'lg'ittau | reik'a g'i.nc'is* norg* Vigū' | no'g kvardbu* | reik'a k'intė'd || kap“ pavafkstam ir krifitam ir pagul'im || man’ in* kr'u'cin'ė's* sugro'- ja* | suprakaitūOju || pre“ klū'no" šieno“ pavertau || kap sūsuk'ė' v'ėjas | išajaū in* sdule's | ir suslaik'ė'* vėjas || kat* iš nami | tai paslaikai* kiek | o' kat in ladūko' ir nepaslaikai || tebū.i* sv'eikas || mūr's'is* Suva | c'ik to'k'is p'iktas || anaz* gi lanc'ugū* prikab'i.ntas* až* ka'klo" iž apac'ū'* || Kit’ šūn'i's po' k'iežmūs | po' ačlaimūs* la'ksto" || mū's'is in* sa* ačlaimo' || aš n'ežnaū | ku dzi.rpc' || gal’ ir ku'stūr' || žū'ro" | to'k'is labai gudrūs || calafa'- nan* suk'išų. atv'eža kaulūs || a'nas jau ir šn'i'p'a* || per ūTi'č'u"* | jéigu sv'e'cimu' pag/ifdo“* | v'isc'iek jaū a'nas urrf* || dasl'i'tés* | tra“ška ir lanc'ti' gas || kat pagričb'i.* | kaZufi kū dari‘t || aš jau žū'rau | kat n'eatrū'kt* || pakv'iec'i* | ackranda* | ac'isė'da* ir sė'dz'i* | ir lauk'a | ko’ priridu I garū'jja | garais* išseido'“* || tam'ien'ė' ture'j p'iktu' an'ittu' || jaū kaziškai* paval'g'i. Il kazien'ė: p'e'n'i paršal'ūs || faViks'ien'ė: sprag'elais* ir daf* kūl'a || fal'iks’isk’ai* su vand'en'u sumuzdZ’in’éja* gri.ndz'i'mu' || bo'V'išk'ai* krauna 140 a'v'ižas || bo''ien'ė' k'e'pa || kalvišk'ai* v'i'rai n'eas'imdo'* || kalv'išk'ė's mort eres nujimdz’in’éja* sH p’jautuvais ja'vu'* || *Sdvarc'ien'ė' pra'še' ko'šers | o' m'®s jau laižom bl'ū'du'* | jau ko'še's n'ė'ra || 3dvarc'išk'ai* para iz bazn’i'¢o's || jom'iefn'ė" go'gko'sa* gūl'i m'irus | o" jo'n'išk'ai* būvo“ ac'igūlu. I p'etrien'ė iš p'a2č'o" trauk'a grik'in'i' būzu'* || p'etrišk'ai* nė'ri m'ė'sdrs | būvo" maistra* ir maistrien'ė'* | o" v'isi — tai maistrišk'ai* || stal'ierus* ir stal'ifriefn'ė'* su vaikais — stal’irisk’ai* || kalvara'c'in'i'kas* ku“ karvalatūs* dz'i.rba || karvalac'ien'ė** ir vaikai karvalč'c'išk'ai* || kal'v'i's* Viep'a c'e'tai* n'e'šč" košes || puodūku' n'edz'id'el'i" unstatdn* ko'še's p'arčun | ufim’et’au* lašunūku' ku'sn'žTi: || aš sakaū | aš n'en'e'šu | ba* bro'Vien'ė'* pasak'is | kad né'ru suv'e's'c’* | kat šurdz'i'tu's'i || suv'ezdz'in'€'c'* aš n’ené'- ru || su tū'j puOd'el'ū gri'žo" | in* V'ežanko's* pasta't'ė" | sa'ko' | jau n'ereik'a II marci būvo" iša'ji. || su c'etū* gan'i'davo' karr'v'i" | v'ienu' n‘ed’élu* v'iena | k'itu' | k'ita || kap* namuėsa | tai da" bišk'i"* | o* kap paga'no' | tai sk pri¢inom* | tai daržas n'enurav'ė'tta || aš išėkstu* ir karv'es pr'ijimu* | n'epad'eda || luggvai prag'i'v'č'no' | dv'ejis m'etūs prabūvo' |I| dūkre** gi’ VE&no' si mūm'im* || no'rėjors'i jai gri'šč" || trecina* ž'e*m'ė's | trac'a dal'a valako' | luggva Z'&m’é || tT sto'v'ėjom?* | o" ca pastitém Kitap Il ir vafgo' | ir darbo" || mé3a n'ėsk'iše" labai | md'mu'* ram'ino“* || ture'j k'ae'- tr'as* dukrds* || v'iena mire’ nYergū | k'ita | kap* ištek'ėj II ji.nkstai būvo" blo'g'i ll ėjo" | nuzgundo' || prabac'išk'ėn primc'uo0sna* at'e'j || ir klūOnas ma* tėvo" | kaz'ul’6pka — p'iev'ele || to'j pusis* laūko' — kraščin'is ladūkas | or c'a dz’ifvos || kuf se'dz'im* — se'dz'imo's | o' ti" ku'sn'eT'is laūko" ir s'užul'kėle'* — šla'p'a ir bala* p'er v'iduri' || o: c'a būvo" pievele's ir kr'in'i'€'a* | daf* so'žalku'* padare | žuvū' prildid’é ir žuv'is gaudo“ || laūkas ažu* p'ievė'u'ir ravai | p'i®va || vari's'imé's* ravūOsna II o" ti" až ravū' | jaū laūkas marg'ai m'iškū ažlaista* || dz'irv'e'le's marg'elūkai — laūkas || bažn'i'c'a'v'iet'ė" — laūkas II pul'k'ino' kalnas | lap’®1'u’ kalnas — la'p'és vedési* || ti" lazdz'i'nas a'uga | ti" sū.ntak'is | ti vitelu ir riečšutū' buvo || dar jaū mažai II krin'i'C'ė'le:'* ažu* mė'dz'o"* — kūdra || ivan'iško's — b'ė'ga iš apac'ū'* vandū0j | to'k'is šaltas || dz'i"v'en'išk'u" ba'lo's | ūpė' gauja ir v'isa* || vaziOju dz'i'v'e'n'išk'ėn || paukštės* lūpa* | jėda va: nagas || v'isdė'k'u'" ji'ra — ir maz | ir dz'id'el't" || va'nagas žulas* | dz'ūbas* pra'stas* | praslugk'a* ki'sn’i | drask'i'c' kap* g'er'aū paūkšt'i | kap“ pazgauna || jieškė'ja* k'irm'ė'l'ū" g'en'i's | kduk’é* ažuk'imša* ka'm'inus | mazidsn’é až va'mu’ || varna žula* || vairūc'išk'is (varūc'išk'is) — v'ieta pre: ba'lai* || tadū g'ėrv'išk'is || ti jai daug'aū ba'lo's || pre: m'iE€st'e''o" m'iškūc'is fsrma vadz'inas'i || būvo' latikas aso'dz'ino'* m'edz'ū* || pė'ra žunksn'ū* ir šul'n'i's* || g'ėrv'u' ragėjau su jilgais snapais | jilgais kaklais | g'ėrv'ė's kojo's ji.lgo's | dz'ubas* jilgas | in* aukšt'ė'sn'u'* kéju’ b'išk'i'* | kap* kur baltū'*' pluksn’@l'u* ma‘to's n'edaūg | o" t'eb* Zula* I g'ervūc'is* kap kačkūc'is* || g'ėrv'ė's kū'čaras* || g'en'i's to'k'is n'elabai dz'id'el'is | sé-dz’i* prikl'ūv'i.* pre: m'č'dz'agos* ir dz'ub'čė'na* || jaū dz'ūba* džerkėo'čus* |. 141 džetk'a* in* Vietaūs || to'k'is kap ic'iej* indirkai* bace'nai* aukštū'* kė'ju" | nuk'ifto“ topėdl'u' ir nukapėjjo'* v'iršū'n'i" | ir pada're' | kat sūkt zdu Il ir jaū adb’e'gdzin’€jo* | p'er v'ė'lai padare: || adb'égo* | pasė'dz'i* pase'dz’i ir n'ieko: Il ak’é'c’as d'ėdavo* m’edz’ag’in’®s* || ū'tarku'* g'ird'ėjau | kap in* g'erū' m'č'tu" | tai išm'eta paūtu'* | kap in sugk’@sn’u* | tai pul'ūku'* | ka'čko's* ifg'i pul'tikai || kap mažūkai ir varnu' pul'ūkai || šarka laksto" ir visa* || žv'irbl'ait mažūkai | bame* luggafi ir pab'ė'ga* | mažuck'* || man’ tai dažnai bams'i žv'irbl'ai || žv'irbl'is Zul'ickas* | palšas* || a'ni's* v'isadū pap'il'a* | pala's'ina kur || ir n'ieko' n'eda'ro || varno's c'ik g'č'r'a pautūs* | k'aušus* || skragždūt'ė's* in Vietaūs pre Z&'m’'é's la'k'a | žem'ickai* ižb'ė' gdz'in'ėja* || kap žiema | ano's* b'ijo' šal'c'u" ir la'k'a | kur n'éra drė'gnumd's* || kat se'dė'tai b'e da'rbo' | sv'eikas bu'tai || Zolin"u’ vaistū' g'er'ū ir n'epad'eda || kdl’ sula'šo'* | sušm'lū || praeicin’é* va'sara būvo" šalta II špokai — ratai jū' ma'tors || jiemu* da'rom l'izdis skri'n'elas* || a"n'i"s* ju0dz"i | mažesn'i varnos || šuva mažesn'is až* kati’ || jo'nas v'i'rasn'is* o'nd's II g'ėrv'ė' mažičsn'ė: no'g* bace'no'* || kab bū.l'bo's* nūd'er'a* | būna ir dz’id’elti | o" t'ėp—mažū.l'ko's* || va'l'g'i'rk vakari'kšč'o's m'é'sd's || pašlūoji | pavalai ir tvarka || kab* b'išk'i'* šal'c'aū pazda'rre" | šal'čn'i'"k'i prisra'še II stan'ul'ai — pavard'ū' daūk | mac'ičk'in'is* stan'ūl'is | čepūk'in'is* | tam'išk'is* — v'is stan'ūl'ai || o paskuic’in’is*—ma* brol'i's* — tam’isk’o fal'ka || tai v'is po'* tievdm | po’ dz'ižčdam* vadz'ina || panum’ire’* jaū daūg | gaidz'i's st’epd nas g'iedėj po" n'ibašn'ikui* Vietūv'iškai c'ielu'* na'ke'i' || tarpūp'ė'dz'ai klu'n'i iš v'iefno" šė'no" | iš k'ito’ šdė'no" || krdunam arv'ižas v'i'naū | Kitafi šienu" | trac'aū m'iežūs || stajokai* albo* tri's | al'bo' du laiko" klū'ūnu" || p'er v'iduri® gri.ndz'i'mas || in* gri.ndz'i'mo' invažavai su arkl'u | al'bo" t'ėp va'ikšč'or'e' || moli's* razm'ifksta* su vand'en'u | ir kvajini* kalatkū* sumuzdZ'in’éja* gri.ndz'i'mu' || kap* p'jauna p'jautuvais ja'- vu'* | rišalu'** dar'ro" iš tū" pac'ū' Saudi’ || rišalu' pad'eda in ž'e*m'ė's ir dė'da in rišalo' ir suriždž'in'ėja* || pan'eždž'in'ė'ja* paė'm'i. až* rišalo“ I igg/i* buOža'le's* sku'rū* suriša* kd'tu" ir spra'g'elas* || dzv'iju* kūl'a | v'i'nas stūkt'erna* ir k'itas || sukrac'i* | kat iš v'idaūs ižgrū't* ko'k'is grū'das ir mec I p'ėdus krauni Vi'g'ai | gražei | tū.8k'ai | kad daug'aū unl'isst* || nét po' dugksc'ū* || kreiku* dutksc'o" v'ėjas sugadz'ino" || kra'klo's* | ku' laiko" dugksc'i" || k'iek jilgumd's* klū'no" | c'iek stajd'ku'* || lo'ttom apmuždž'in'ė:- jam* || kū'''i kra'c'a || po" dunkse'ū || atdlaidz'is | šal'c'is prapūole' | jau šul'caū* || galafi gri.ndz'i'mo" sūstum'am tū0z gru'dūs || ir sė'das'i žmo'gūs ir véciklu* meta priešais savi pre'k* v'ėju" || ack'irei* m'ė'k'i'na* krifita | o' p'i.rmas rušis* — toli unšo'ksta* grū'das | k'itas ru'šūs atcha'dai* | azddz'ai* || m'iežu' ū'sai papais'i'c' reik'a || sužer'a* | apl'igk apšlūoja ir pla'- ka* iš eilės ifig’i* ti" || ir tadū v'Ėtto' || b'ieralin'ė' dūOna | d'ė'da bū.l'bu“* | pil'a* m'ėk'inu'* | ir itai* b'ė'ralas || dūOdavo“ ir v'ištom bė'ralo' | Cik daugaū mė'k'i'nu'" jimdavo" || p'elūdn'i'k'i* sup'il'a* mė'k'i'nu" || p'elūdn'i'- 142 suvuOdz'a | ir rafida || k'iša man' p'igk’is rubl'ūs | o' né's’is m'ėYimna* II jau - s'en'ist'ė' || ar išūc'inai bū.l'bas* Il reik'a sugrū'sc' || kap as'iklaus'aū* ir p'2e'- . &us pagiso* | prad'ėj glisc’* p'@us | gista || prad’&jré-dzicis vagai ll aš vol'6jaus* po Vigėn'in'es || kur ti iZgulé's'i || aš jū" n'eg/i'd'au || kur paskubu | aždu'stū* || se'daūs | pase'd’éjau ir g'er'aū || kap* kūl'am dzv'iesa* | tai ditig dū.l'k'u' || žieėmu' aštuon'om išvažūoja | aštuon'om parvažūoja || ture'jau aš dzv'i karrv'i | dzvi tel'i®l | dzvi k'aulū | dzv'i žu'- s'i | dzv'i kačk'i* | dzv'i dal'g'i | dzv’i s'&'s’eri | du paršū | ka'c'inu | arkl'u | b'ėržu || k'aūle" su pafšais ir dar tra'jetas pafSu’ || eila'* gan’afi v'iena ir laukūz dz'irbau || a'nas cig b'išk'i'* pad’éj ir dar kolū'k'in ejaū || man'i jau n'espaud'ė' kolū'k'is || kap t'i ir išlaksci'c* c'iek || o" žiemu" v'iena g'i s'i'čku'* p'jo'v'au ragkom d'ėt' triji || daf n’eaZm’iksi* ir n‘epam’i'gés’i || galvéiji | maš* g'i'vo' n'ėra | gal kap || tur'ū dar ko'k'ū" ma'c'i"* | iš maženū' sufik’ai būvo" || nuv'eina t'ė'vai ir kūl'a ig* dz'ienai | 0° man'i jau kap v'i'rasn'i'* prik'el'a ir reik'a padū0c' in* pald'tu'* blaškūs || padavol'n'a* su dzv'ičėm ragūc'ais* || až* raikšč'o** k'i'vo'ju* k'i'vo'ju | kdl’ pak'el'u || o kai jaū pak'el'u | man' lungv'aū | pak'ėl'c* lungv'aū kap atk'ėlc'* || vasaréjus trump’&sn’is | o' kap rug'in'is p'édas | jig šaudai Il tadū jau pri'ž* dz'ienu' (I pri'ždžien*) mama jau eina | kira p’@&u’ | k'iEk anksc'aū pask’el’a* | daug'aū iškul'a || 6°ras to'k'is || priskrė'v'au* lakmd'nu* in sav'i' || p'ietūm'i "blo'rg'aū laidz'i'c/ | mūs'o's* kremtas'i* || primn'ėj* sto'v'ėj bačka* su mi.ltais || kap* k'iend: dz'idė'sn'ė: | t'ep* daug'aū pastato" || zvan'e'Vis* karv'ei | kad gird’éc bit | kur ana ter'6'- jas* || man n’eslaiko’ galvd'j nd'g* prašal'imo'* || main'ė' v'isaipd'* || brazgū'- nai* in* ka'klo' arkl'ui kap* karė'l'ai | to'’kl dz/'iržai || brazgūrnai kru'gl'ick'i* skambūt'ai || v'ilkėdanc'ai* parša'l'u' ju0dz1i | a3tru's jil'gi || kap* jūOs nukafpo’ | tai g'erai || mdZa* ir s6'pa | kas ti" klifiso'* || pas mūr's'us* paršukūs pa'l'auk'ės* | guzai vezdzin'éjasi* po’ kaklū | iš n'6's'ies eina pū'l'ai || žmo'n'ima blo'ga | ZuvatiOja* Il v'ienais* &'sais labai s'ifgo pafšai | suriko’ maššunon | ažū* jašūnu' nūv'eže* || m'ed'i* muse’ | m'ėssu' nudu®dz’in’éj* Zondui* | o" v'idur'us ažukazdz'in'ėj* || Zmé'n’é's at'eido"* ir sa'ko' | dū'k'it mūm'im* tūOs v'idur'us || ir Ė'm'ė' | ir n'eb'ijė'j ligt: || aš vuOd'egū' prik'imšaū maišu || pasū'd'au | turéjai in* ¢'i€l6's* rud'en'ičs II ko'k'i' v'e'Vinu'* ižgalvė'j || paršu' šefsc'i'* p'e'šem ir žirdui pardav’in’éjom | in*m'ilo' main’ém || ūt'ė"le's to'k'd's kap ark’é's | sto'rū.l'ko's* | pada'bno's* igg'i* žmo'gaūs ūt'ė'las | al'e* sté'ro's | balto's ll nas* n'edag'irsta* | jam gafs’ai sak'i'k || &Vierai* | raistas | al’ksn’ai auga | bala* || 3afk3nas* in* sn'iego' | mėžna* eic' p'er sn'iegu' | šarkšnas laiko" || ata's'ijo's* | kad n'ezdre'pl'o't* jieno's | c'ies'ai eit | dra'to'* ko'k'0" stė'ro" || ra'tai | kap* tude | o: vežimas | kap prikrautas || kalatkd* m'edz'ag'in'ė** | sp'icai* m'edz'ag'in'ai | a'badas | 3una* | brugktas to'kls | galūkai ašp'jauta* | kat laik’i‘tu's’i pastrdnkai* || dalga'ko'c'is* | ragk'®le" ir dal'g'ė | kl'i'ntikas* ir re“'kvūk'ė'* prispdudz’a || c'ina dal'g'i' || reik’a pac'i.nc' in* bob&le's ku'jel'ū 149 I kas n'emė'ka | Cina n'el'ig'ai | ir n'ešienauna* dalg'ė' || dant'es* | n'egerei* išč'in'ei | pagalū'sc' dal'g/i" | ir sum'enc'ū0c'* sa'ko' || galū'stuvas | 0 m'enc'a* būvo" iš me'dz'agb's* || c'iekas* va m'e'dz'ago's | c'ik ap'i.ltas* tūom žv'i'rū | kur galū'stuvus da'ro' | kad galūr'stu' || sv'irsn'is* ir sv'irs'n'a* | t65 | ku laidz'as'i || m'i'kci* a'n'es* | oi datbštu's | oi dz'i.rba — kap* dz'iena | t'ėp* nakc'is || pargré'vé* p'e:č€'u' | jisvale | jištū's'ė'* | daris v'isa* pasvėjemu* || ap'inastre“* arkl'ui || ažm6'v'au naūju' ap'inastri' || pa-- šaru' n'a | to'k'i lankūc'ai padarita | ra'zg'in'ės | m'edz'ag'in'ai* ir v'irvik'ėm | jišp'i.nta kl'ė'tkūt'/ėm* || ir prid'eda pa'šaro' || kam arc’ klū'nas | kėšuku* n'ė'ša s'iečku'* || žulgai* padabn'i* igg'i* v'efbu'* | jil'g'i jilg'i auga || m'e'dz'aga* t'ėp kap krū'mas || nas n'eažauga* aukštai | a'nas laidz'a ža'garus* tė'k'us ifig’i* Z2'm'i' || ko'šuku' pina d’&1 savi || kap* plo'n'ė'sn'is ža'garas* ir c'ičlu'* jima | o' kap sto'ra'sn'is ir p'erpūs sk'e'l'a || ža''u' pina || žagarūkas* ir kuri.nc’ saūsas || skisd'eda lagkuz du ir dratū* | reik'a sustac'i'c' Z3brai* || reik'a lankūc'ai surišč" ir pap'i.nc/ | kad bt kurt pra'dz'ai poė'ru' žabru' ugk'išč“* || tadū p'i.nc' told ir k'iek néri stac'i'c'* | ir k'iekv'ienas b'išk'i'* trump'e'sn'is ža'garas || lagk’&1’ai jiš jė'gl'o" | o" Zabrai jiš ergl'u' šakū' | apac'a p'inas'i jiš šakn'ū' kva'ju'* || pritrauko'* šakn'ūr II již žulgū' macn'esn'i* | jiš šakn'ū' lū'šta || daf* ka'šukus* p'ina jiš dratū'* || karz’i.gka* | m'ifstan kap* ein'i II mūma* linai n'ed'ert'jo' | sė'm'en'is | kadū prus'eido'* | tadū sf'jom II reik'a apravė'c' || paslank'i ir žO''u' trauk'i* | pask'el'a* kuf b'išk'i'* | nutž'- p'iji* || sviričpko's* javusa | v'ijo'kl'ai bū.lbo'sa* ir I'inusd || usn'is ba'do's'i* | jūdrica* v'ijas'i* ir v'ijas'i | suc'i'zdz'in'ėjja* ja"vu'* || jūdri'co's dang jis kafto' n'esma'to' || kab* se'm'enai švarus | jo's n'ebūrna || Vinūs siriša saujon I rduna | v'&Za namūOsna || šatras dare’ ir kardavo' Vinūs in* šatrūr || rask'ir'a* tas saujas | in šatro's | in šatrd's ir dz'o'v'ina || kultuv'ėm* ragko'ma pr'iek'ė** | in dz'irvė'no" klė'jom ar in ga'n'avo's | kd ac'isk'ira valaknai* ifigi* v'iršu' | jaū laužas'i | kra'tto's'i ir ragka | o" jėi dar n'ė | suzgamždž'iji.* laiko's'i | reik'a dar luke’ || I'inis mina mė'teres || jišm'in'i | reik'a klasc'ic'* || to'k'o's klase'i'tuv'ė's* padarita m'edz'ag'in'ė's* || to'k'is stajč'kas* pad'ė'c' sauju' ir mūšč' | k&'l' spalai n'eis'ikrės* || žo'vul'i's jima | būs Vietaūs || grab'en'ai* padari'tta | privari'ta* m'edz'ag/in'u' dantū' c'iekaz* daikto" || šukūojam | pa'kulo's ir valaknai Vigdo's'i* || tadū SukiOjam p'er tugk'es'n'ūs || €i'stas* va'laknas | isišukūoja pa'kulo's || to'k'ičj būvo šap'ec'ai iš šefsc'ies* || sūkam?* sauju" in* ragko's | 0° k'itū šukūojam ir nurigkdom* pa šukas || již blo'g/aus'u' pa'kulu" sto'rai v'efp'a | sto'rūs maišūz dž'ro' | o' jiš Kitt | jaū paklo't'ės Il kvarbavė'jja* | dudz’a s'ū'lus II jiš pašukū“ maršk'in'us sau mėo't'eres paaudz'a* || Vin/in/i: pašukdm padudz’i | maršk'in'us s'ūv'ė" v'i- -ramu dro'b'in'ūs | cv'ikl'ūs* ins'ū'davo' po' pa'žase'u || auga dz'idz'o's plaskain'o's* || sūm'erk'a ir m'irksta || v'ijo“ v'irv'ės | vad'elas | pastrogkuis* | — pūne'us || žv'irbl'ai* la'sa kanap'ės || v'isos paūkšt'ės* ižb'ė'gdz'in'ėja* | ligdos'i* c'ik žv'irbl'ai | karklai kab žulgai* || jū" sku'ra* šv'ies'čsn'ė: | 150 padabn'i* ifigi* Zulgu' | || jil'gh s'aurick'i* la'pai || a'nas* sté'ras n'ebūr'na | razaugdz'in'ėja* jiz Ze'm'é's || žulgū' lapai blizga* ir skura || pumpl'ūkai* pu'kūoc'i razdz'in'éjas* t'ėp* kap bal'c'i || n'eauga dz'idz'ūl'ai ir mažai kuf | al'e* razdz'in'ėjas || kap* razlaidz'a* krūmu: | tai ir in'eis'i ir n'eišeis'i | tep a'n'i's razdz'in'ėjas iš apac'ū' || slūoksn'us* plė'ša iš Viepu' d’&1’ v'i'žu' | sugkavd'c'i* kaSukai* iž dratti* || svč'ttas* pin. || teei* sau dnas || p'ien'in'ė's* g'eltonai žūrdz'i | g'eltogko's* to'k’s's || šalpusn'ė's* | prisrigkaū šalpusn'u' || as'ū'kl'ai skri'p'a* || a'n'i"s* ir vaistai | ji.gkstus g'i'dz'a || mano n'esv'eik'i a'n'is || ir nd'g* gleltdgko's* || agra'stuos būvo" susp'i'n'i.* || kap prad'ė'j atvezdZ'in'éc' wks iš v'i.Yr'o" | tai jif c'a ju’ prad'ė'j razdz’in’éc’is* | t0'Z 20°le’s iš v'i.ln'o" pas’eido* || ū.9kšč'is | upk3isd ži.rn'ai || reik’a lūkšEi'c'* iš ūnkšč'u' || to žo'1'ū" lapūkai Vinksm'i* | Zal'icki* | nd'g karpu: II ričšutū" brundul'is ir lūkštas || rušuc'i's* ¢ila* k'e'k'ė' auga || tdpal'us* aukštai iš pava'saro' laidz'a pumpurukūs || ragka vaistam d’&1’ kė'sul'o" | ro’ nū'* || iSlufido* graZei plaukai | ma'ža pasliko || kim c'ieku* tu's'i'c* p'in'igū' | tebū.i* nam'ič || kap iškint'ė'c' | kap suslaik'i'c' || pasklapa':c'ija* st Zmé'nu || puc'inai — m'ed'i* jū' būvo" gražū' || vaika'mu atv'eža c'ielum* c'iel'icku" rub’@1'i ir m'e'ta* || šarmūkšn'is žžrdzi baltai || iš kafto" g'elsvo's vūOgors | o" paskū* raudé'no's || Zifmu- | kap prišū'la*'| labai gardz'ors II jai prapul’dz’in’éjo'* m'ė'n'es'in'ė's || išv'ilkai ir g’erai | kur a'nas* t'i' d’és’is* || n'edūOk dz'i'v'e | suriškd'ė'** žmor'n'es ir išv'eže: | serjo** sal'ietru' || pase'- d'ėjo“ | ir jai pragjo || jiemu* kaz dachddz'ic'* || anas* zzl'ija* c'ik'ai || reik'a ei’ grudūz zūzl'i'c'* || galu av'ižū' m'iežai | grabū'zdai* igg/i* baršč'ūs pana'šu's | gardz'aū kab bafšč'ai | n'et po’ dz'iev'e'n'išk'/ėm vaikšč'o' jom ritkc' jū" ir ru'ginom | ir gardzl rukšč'is || grabu'zdzičn'i'* v'ėrdam | sutrūp'inam* | nuplaunam | ka bū't švarū || g'irtūOkle's | ju“ prisvalgai prisragk’i || jei p’er daūk suvalgai | tadū galva sūkas'i | o* kad n'edaūg | tai ir n'i'ko' || ne c'iek td's vūOgos | k'iek c'ičj bahū'nai* galvu' sūsuka || b'išk'i:* v'ėjas papu't'ė' ir prašalai* || pajauc'i* | kad in* kr'u'c'in'ė's* sugul'dz'in'/ė'ja* | varna'gru'dz'is* rug'ū' varpo'sa auga | raffkam d'ė'!' vaistū | kap* karv'ė' n'ešči'sc'ija* po' t'&li* || tai jiOs v'ėrda ir g'i.rdo" || nd'g* g'i.rsu'* ju0da dūOna | g'irs'in'ė“* || arkl'a'ru'šk'i'n'ai* p'ievo'sa razdz'in'ėjas'si* || ru'šk'i'n/'us* v'ėrdam | pa'c'i's rafjkam | gardz'i buza* || arkl'a'ru'šk'i'n'ai nd'g tri'dors || ata'žalu'* laidz'a Verba* || šun'in'ai gri'bai || raudo'ngal'v'is* gardūs | kub'izd'el'is* auga iš kafto' baltas | pazda'ro" kab bl'ud'e''is* | di'mus laidz'a || kap* pūšuja* karv'i" | ugk'imšč * pro’ g'ėrklu' ifigi* vidu kub'izd'el'u' || šla'psta* kéjo's || gū'što's* daržu padari‘ta gadz'ina daržu' || ižguldo' v'išto's ja'vu'* | v'ienos gū.lto's* I pasko'€'ė'jo'* arkli's | ir vėtY gū.ltors II išišė're' vištos | vieni baduwlai* | Vigdo's'i* a'šako's | m'iltai ižb'ira* || p'i.mp'ė' p'i'h'i* p'i'h'i p'ievo'sa šaūka || g'egūže" kėdč* kur kam pam'eta* paūtu' || v'ev'ers'i's* anksc'i pavasari" pasrė'do' Il a"nas* būvo" iša'ji. iž galvd's || ša'škas kap ka'c'inas | dūs'ina* v'ištas | c'ig žamūr* kojjait'u" || krunkčjčus* jū'das | krū krū || varmai* | g'i''ai kū.nda karv'es || a"no's* 151 g'ilūja* | b'iega | n'ežūno' | kur d'ėd'is* || guggl'ai* pridz'ū'v'i" tru"šū** karv'ei in* šd'nu' || nulup’in’éjam v'ienus | k'ic'i priskranta* || priskrase' | priskra'to“ || trū'šo's iškrac'i'ta lauk'i || per ba'lu'* kap* ein'i | sūpas'i* | gal'i ungrū'c* | eini pac savi k'ėldanvi || aš einū ju0gdam'is1 | kalba prauzdam’isi || aš valgau šukūOdamt'is'i | ūrtari'dam'i* | ūrtari'dama || vaikas eina šienu“ n'eždam'i || aš su jūoj ū'tarijju gulé'dam'’i || g'ieda* grab6dam’i* | ana* unstū'm'ė'* n'eždam'i | n'eždama || kad kūm* lungv'aū praeit so'pul'i's* | rė'do's | suplis galva II Ci“ gi jaūc'as | kat tušč'a | n'ieko' n'ér | c'ik kap ko'k'a paklč't'ė" ašklo'ta* || ga'n'fėm po' itas* sup'i'klas* || baisi | kat karv'ė' n'eunlė'kt* || v'iena v'ienu'* gai unstū.mc'* || ana* prig/imi.* t'ėp || su'nūs su aštūon'etu vaikū' išvaža'v'i. || da" turėjo tinu* dv'e'jetu' || kuksa* Viko“ | p'irštūs atp'jė'v'ė:* || o" a'nas* šlūbas | šlubūoja || kraivakč'ju" mafc'u" ga'vo" || s'emb'ertai* jau geri || saulagri'št'ė's* gražei auga | lukšt'ėn'sim | kab* dasp'ės* Il padz'i'go“* v'iso's | paišrausc'au* | g'i glū'šus* bro'kus* || nuv'ejo* cibūl'o's* stumbudsna || kap* m'ėnas* šv'iče'a ir so'dz'in'i | c'ibūl'o's eina* stumbudsna | kap kur'ūs m'etūz bū'na daūk || n'eauga niekas | žulain'ė'* tam lauk'i || apšišukė'jjau* | žulain'ė's kumpaz g'&ras || žv'i'ras sūv'eštas | k'&las žv'i'ravė'tas* || ab'iema* jau reik'a pajil's'ėĖ'c' || šupul'ūkai vo'l’éjas* ačėrk'i. nd'g m'e'dz'ago's* drabn'i* || pašupul'ūota* drabn'aū* II šakal'ai pakuralam* || pašakal'ūota* pagal'i's | jau pakufs || žarijo's da’ n'epag'is'i.* | ažm'erk'au* skaras* | prišėū.ldom vand’efis | pris'ijė'jam p'elanū' | vand'en'u ap'il'am* | razmaiSom* ir palduk’am | ko" sustéja* p'elanai || tadū pazdarro" sl'idūs ir m'erk'am skaras ir v'ele'jam | gn'aužom raijko'sa || kurigj n'ešė'dam'i | n'ešėjįjam'i | c'ičj v'irinam'i || prit'erl'6's'i* man' šaudū' | aš parinks'ū* ir b'e tav’i || in* žardū' dz'o'vina šienu II suslaik'i'c'* n'egal'ū | eidam'i juOk'ūOs | ū'tariju* | v'erk'ū Il kap* kas cig žo'dz'ais v'efk’a* | a'šaru'" mažai kam išeido** || o' t'ėp tai a'šaru" suvaik'i'c'* n‘egdli || a'nas* m'iegé'dam’i ū'tarija* || tarpūpiršč'ai s6'pa || apl'igkd's* &jo’ m'&dz’as* || kū.rm'ai išk'ilnė'jo" v'isu' daržu" | c'ik apsuslaik’é* greitai || a'nas* grižo' || b'itl'ūr* mo'tka* | ku' k'aušus* und'ė'dz'in'ė'ja* || žo'Vin/'u' vaistū' priragku ir išm'etu || k’eturél'ikc’i m'e'tai būvo" || kuf bu'tau ir ndrris kad bū'c' || ackaito'm | k'iek šaukštū' vand’efis || daf* saūsa | apl'ignko's* rug'ai ir n'ė'r iš ko’ rik’ m'edaūs || k'irm'ai ažė'nvi. | žamai ras'ilaid'i.* || n'ebūvo' b'it'ū" | n'ebūvo ir m'edaūs || žūrdz'i čambėras* Taudornai ||-aš pac rinkati ir nuduOdz'in'ėjau* | prijimd'ė“* | maišais a'n'i's surigkdz’in’éj* | mécina b'it'ū'* jauna juoda || vėjas acira'do" || kap* is'isp'ies | surinkdz'in'ėju | sp'i'c'u' dūOda || priso'dz'i.nta* k'aušūr* bū'na v'isaipd' II sp'ičc'u' dal'inū po'pus'au* || kap* sp'ičc'as | gelaZufi al’bo bl'ė'kon* dūOdu Il su šlūOtu kur tu das'ieks'i* || kū'dra vand'efis st6'v'i || apl'inkd's* vand'en'o' p'ieva | tai kū'dra* || n’eaZvaris’i* kūrlo" ku'lo'ku* || k'ifv'i" n'e'ša ir ažvarin'ėja* kūOlu'" || ir né'ris | kad bū't riebu's | al'e* n'elabai jimas'i* || bū'- na | kat kantav'i* pafai | o' c'ičj plo'n'ick'i* || buvaū daūk primai3u. | n'eiše'd'ė' Il in* k'etur'ū' p'ifštu' lašun'ai al'bo* daug/aū || pas mūs ažup'i.lta* 152 lašun'ai druskū jašč'iko'j* ir skri'n'o'j aZdarita* || ir gūl'i kap sv'iežūu* | cig drūsku' atp'jauk* iš v'iršaūs | ir kap sv'ieža || kas m&tai t'ėp pas man’ lašun'ai gūl'i ažukasc'i* || gi.rnu' v'iršuc'in'is ir apac'inis akmūoj || lagkaz g'elažūn'is d'&1 suk'imo &km'en’o’ || parpli@a* | kat laik'i't a'*kmen'i: || pre’ a'km'en'ui aus'č'le" || vefpst'é* | kat pak'el'dz'in'ė't* ir aplaidz'in'ė't* a'km'en'i" || skrin'e"le** primuždž'in'ėjam?* igg'i* simu’ || a'šakors jau c'a || laužai Saki’ | m'edz'agu'* || kab laužas t6'j p'irk'a || laužas a'nas* | cC'ing'inis | ultojjus* || kap &'nas isk'ific’a su tū0j barzdū || né's'is tėj kab dz'ūbas* | m'ėl'ina* || čambėras* jam pad'ė'dz'in'ėja* | o' nog Viepu: jis jišprakaitū'ja || is'imū'č'ija* anas | sus'itar'a | t'ėp ir dato’ || pasti'rus* ir p'iem'enai | kučn'ičrus*kail'us iždž'irb'in'ėja* || tam’i’ | ar g'irdz'i | kū' aš tau sakaū | skl'ūtas — dzf'idz'ūl'is k'itv'is | s'ienėjus ta'šo" || lagk’enu* žičv'i" skūta || sk'iedro's | kab* drabn'aū* jima | I'd.rbo's* bū'na stė'ro's | atmuša* skl'utū nodrg* s'ienėjjo" || I'd.rba nuv'e'j ko'k'a || mėdžna* | kaz g'i g'ina || brugkt'®-- lai* m'edz'ag'in'ai* | b'išk'i'* ašp'jauna* ir kab'ina až* v'idur'o' | ir sega II at'®j dzeravokais* aps'e'v'i. || kasn'i'kus* uūp'ina* kasd'sna || mšštai* m'eksc'i iš itu'* storūl'u'* s'ū'lu' al'bo* iš knatū' storasn'i || ro:m'eI'u:* va ir n'ematatū | mataū c'ik kuf tums'aū* ir kuf šv'ies'aū tūoj ak'ū || bū.rka* iš vatč' s | pa'mušalas ir v'iršis | v'idūj vata || bufno'sas* iš milo’ ausc’in’o | ji.lgas | su kap'išonu || mananarka* b'e vato's | vasarin'ė' || freficus — as'ega* po' gėrklu || n'ekūi* sk'ina || jei mažai mato’ | Zi'ro* prism'ėrk'i. | grabul'6' jasi* | tai jau kūšlas || kūšlas ir gaidz'i's | kap* pliksnom* apaugri. kė'jjors II akuš* | tu kušlė'c'ina* || klūbas aukštai | kump'is ažac'o'į* | o" c'a šlaun'is II ka'klas | pakdudus | v'iršūgal'v'is | kakta || kaktdn sm'il'g/in'ė:* || o" kab dzv'i — snilg/in'ė's || nuv'ėjjo" apzdairidama apžžu'rėdama || a'pko's p'er mažos || ažumdo'* v'isu' d'ėlnu ||“ krumpl’ais baladéjasi* | baršk'ina* in* ku'lė'ko'* || p'ėrl'i'tta Z&m’é | butbalko's* šė'ksta | bus Vi“tūs || €urštuma* g'urd's Vik'i. || b'e m'iel'ū' a"nas* n'ė' k'iek n'epak'ils || bundas dūono's k'ė'- p'ėm || m'ė's n'etarna'vom ir n'esamd'ėm || ašūm'ijo'* vandū0j in* k'e'V'o" || zac'i.rka* | ažv'ėrda* vand'en'i' ir maišo" mi'i.ltus || ir grik'in'i" būzu'* val'g'ėm | gardz'i || landz'o'ja* pamažū | kap* v'ė'g'ėlle* || gražav'i.rba* — žuv'ele' n'edz'id'ele" || v'i.rdavo' v'ėžus | raudoni | vuod'ega kap armon'ikas* | as'isūkus* ifig'i* a'pac'u' | prieše'j* a'k'i's | palanda pre vuOd’egd's | o paskū* prieSen II jū" ir m'ė'sa raudd'na pre’ sku'rd's* kap* | nu val'g’ém || m'edz'agė'lu* n'iekd'c'u' dz'i.rba || žū'rau* | ti" žūba Zuba Il ir n'echėj* žiba || Zimd's g'i kru'v'e'le" | nake'is dz'id'ele'* || vakarin'ė“ jan istek’éj* | zaranica* | jau za'ro:s* || šičnap'ju'v'ai* | mataū aš jū's kazdz'iena* || daf* p'i.lInac'is | grait būs priešp'il'is* || po’ jaun'ik'o'* eina priešp'il'is || g'elč'us* || gel'"um sk’efsc’ g'er'aū || g'el'čus kap p'jautuvas Vigdo's'i* || su tū?j šampū'n'u* plaukai Vigdo's'i* taukūoc'i || dū.i* dz'iev'e k'aūl'in'i'* m'ė'su' val'g'i'c' | o" neitu* | indiku* pac'i aršaus'a* m'é'sa | reik'a taukū' daūk | o' p'efka žmomn'ėss || jauc'iena sv'eika || dūjin'inkai ti: važa'vo' || t'i'na* kv'ičtku'* prisso'dz'ini. || pė'ra žunksn'ū" | aukšč'aū tai ir 153 vūOgu' prisso'dz'in'i. || sto'jo's* ubėrščicu* | daf* nuv’ejin* kito' darbo" || Keturélikei nuv'ej* | to'k'a dz'id'ūle' m'ergait'ė' || v'iena kap v'ilkaz g'i ana* || b'ern'ūkas* kė'ju' nuslduZu. būvo" || jaun'ikle'* ščupla* | maZucka* to'- k'a || eile'sa* karv'es ga'n'ėm || kas t'i' b'isterna* ir n'ieko" n'esa'ko' || top'el'n'i'kas* gričb'as'i až* britvo's* | m'iran'c'is* jau n'egričps I pafšamu tebu.i* || žuvaka'sto'* šakn'elas no'g n'ėrvu' g'e'r'a || ple'šu* ir m'etū po’ tvorrū || 'nas* kaim'i'namu g'&ras || pupo'jai* no'g ap'ec'ito" || @'n’i's n'er6'- do’ n'igdur'* n’i€ko’ ir n'esa'ko' || k'ifv'o" p'i.nc'is || tiOsna sabal'ū'nuOsna Vietūv'iškai ma'ža kas ū'ttarina* || išv'ersta'k'is | jilgand's'is | lu'pė'tas* | o' darb'in'i'kas* | kū' jis | tū' padaris || k'ic'i ku' n'eturės | a'nas* padaris || aš bū.l'bas* pabūv'i.* paso'dz'inaū || ba'losa* būrna || dūkre's* žuntai atvaZav'i. apmūš* bro'kūs* ll iš jo's gaspadz'in'ė'* m'e's jau žėmom ko'k'a jira || pundė'- kai* su vuOd'egom | o' vafle's b'e vuOd'egū' || kur td's v'1i0d’ego's d’&das’i* | aš n'ežnaū || sto'rūle'* rupūrže* pundzila* | lū.ndz'o'ja* ir v'isa* || sp'jaudulai* in* žo'le's bina || vafle's o" kra'k'a* o rė'k'a | prad'ė'j kra'kc' | sku'ra* pašufpo' | šurpė'ta* pazdąarre' || pas rupū'žur' neišeido'* šdė'ke' || vafle's n'i'ksta | ba'lu"* n'ė'ra | n'ieko' n'ė'ra || kudm* to'l'i'n | da'ro's'i bj'aurin || ma'ža jū" ir ma'to's daf* || ko'k'ū0jdz'ien* ižgirsc'i varlas kra'k'anc' | reik'a cibūl'as* tū?jdz'ien* so'dz'i.nc' | labai d'e'r'a || lancū'gai* papriris¢i* in* vičto's sto'v'i karv'ės | paprig'iji.* bū't c'ičj bro'kai* || arkl'o" lū'po's dz'idz'ūle's* || ba&u iš v'i'c'ū" sūranka ir sūp'ina || spafno's ji'ra pre" ito’ būč'o' || būč'us iž žulguc'ū'* || s'ietka* su lugnkū || pstrongas* margas | pl'ė m'el'ai* raudė'n'i || ščupč'kas* paprastas* | bū'na pd'sas* žūlas* ir juodė'sn'is I vuod'ega t'i's'ė'ss'i* po" ž'em'ė || ažusta't'ė'* p'er ūp'i' c'igklu" ir n'epagė'- veé* | p'ėrkundo' II ins'ikl'ūvo'"* mažesn'iej || p'er v'el'i'kas sa'ko" | k'ienė' k'aušas* pl'iš* | tas val'g'is || tadū k'itu“ k'aušu" jima ir mūša || žužmor'sa Vičkarsto's* n'ebūvo'" | t'ievo' n'eišl'ieč'ijo“* || ejaū eišišk'ė'n nup'ifkc' karv'i I būvo“ karšta || stalavon* ažajaū* | ižg'Ė'r'au alaūs || kab* gė:v'ė“* mani toėrj zapal'en'a* | pas'ejaū* pas'ejaū ir n'egalau eic || kap* kaftas žmo'gūs v'&da arkl'i' || kas man’ dari'c' | ac’igul’” varana'van | namūoOsa ku' galvės || p'irkaū arkl'i' | sedaūs raitas ir parvažavaū* namo || ac’ikés’é'c’ n'emėžna* | v'isur dura || nuv'ejaū paz g'i'd'i'to'ju" || pad’éj* man'i Vigė'n'in'ėn | prad'ė'j badz'i'c'* ukėlais* | lunggv'aū pazdare' || tadū mez da" g'i'vénom su brė'- I'u || a"nas* at'e'j paz man'i ir sa'ko' | kaz dari'c' su arkl'u || v'&'sk tro'"bd'sna ir pardūk Il c'iesa nūv'ed'ė' ir pardav'ė' ir ažūv'eik'ė"* p'igk’azd’eSumc rūbl'u' || dzv'i savait'es pagulf'jau ir parajaū sv'eikas || b'ėt* parvazioc || sp'jaudz'in'ėjau* kraujais | n'iekas n'ežnė'įj || n’echdj* m'ičgma* || b'it'ė:* g'e'luOn'i"* pam'eta* || n'ičekas man’ n'ezda'ro' | kab* inkū.nda | nūžeri no'g koro’ bites ir visa* || puv'ės'ais* rukai || puv'ė's'i's verbd's* pac ger'aus'as || kap inki.nda | tuOjkaft* sė'pa | a'k'i's pac’i.nsta | n'ega'l'i žu'- r€'c' || kap t'Ė'vas mire’ | namuOsa Vigd'ė's'i* mo'ma* ir Fė'vo" s'esuva* II ir bares’i kap* itai* ka'le's || prad'eda ir dūOda* duOda dūoda || pas'u'g'ėjau | p'iktas buvaū daug'aus'a in* mamėrs || ana būvo" proc'ivna* | maža ir ma'ža 154 būvo" II ir būvo" sū'das gal'š'o'į II o" gal'š'a trizd'ešume k'ilomatru'* ašm'enč'n važūojune' || o: sū'du" ažv'e's'e'* reik’éj mo'k'ė'c' || Ceta* pad'ėdz'in'ėj* | n’ Ts'i | me's p'irk'o'j dz'i.rbom | ana lauki Il v'ienu: arkl'i ture'jom I ddz'ino's* ir b'ités* g'elu'nd= || kap* prikiba* ko'k'a b'it'ė" | n’emdZna* apzg'ind |o' k'ita b'izgd'erna* ir nuv’eina* || ža'gre' - v'ienas pagalis* | dzv'i rūčko's* prisukta | iš apac'ū* prikalta su dzv'ičėm p'ifštais* m’&dz’aga* I in 6's m'e'dz'ago's pada'ro" pas kavčt'i:* no'ra'gu gelazun’ic in vino p'ifšto'* ir in* k'ito' p'ifšto" || ir pal'i'®a kur #&m'i' apv'erc'a ll no'ra'gai a'štru's | kat I'i'stu Z&'m’én || grė'bl'o" dantai* iš ū/žuolo" || ma'ža m'enū | kap dant'ūs da'ro" || prad'eda c'i.nc' p'ifitas | mas* n'i'žūp'irsc'is* || jilgai ju’ sė'pa ir niko" n‘epadé's'i || ti's'imas* sūsuka* v'idūj ir prasmuša pi‘lai || kap* sc'ipraū* pristė'ji* | tai sé'pa Il kap m'edz'ag'ir'is* tas šra'mas* || so'pul'o'* ašt'ėks* || kiOm* n'ed'ė'k | n'ičkas n'epad'eda || kap pa'šunas | pajim’i a'datu“ ir jišv'erc'i* kap nors || k'iškūc'ui mažūc'ui buvatū apšienav'i.* nūgaru' || k'išk'ien'ė'* gal’ sedz'i* kuf || k'išk'ai p'ievo'j v'e'das'i* || sak'aū | nuv'eis'u pajims'ū tu“ k'iškūc'i" || n‘erd'dom | pas'ijėmi. k'išk'ien'ė" || k'išk'o: m'ė'sa juoda | tėp tai skani || no'g* pa'šuno" ir t'i's'imas pazda'ro' || a'nas* labai darpštūs | ana n'et'ėp* || aZudud’&noTM* išg/i* Zmé'n’es Il jau jam g'er'aū | k'iek passk’il'in’éja* kė'jo's | kab* ganai pavarsar'i' | siko' | gaidz'ai* g'i®da | n'ežnai kū0m* ir g'i'dz'i'c' || bū'davo" m'i'žalais pat'epa in* nakc'ičs | pagrauža pagrauža ir nusram'ina* || kuf karv'ė' prim'i'že"* | tai sté'v’i | ir šulta | Sila kéjo's || daf* tai v'is'i ponai | o' būvo" visaipd* || n'e c'iekas* būvo" ut'ėl'ū' | n'ė || namudsa razdz'in'ėjos'i* || kadū būvo" švarūs ga'sas* | pat'ep'i ir ut'ė'l'ū" n'ebūvo' c'iekas Il ieškėj* ga'lvas || pašukūoc' pašukūoji ir ša'rp'ec'u | ir pat'ep'i | ir n'ieko' | al'e* razdz'in'ėjas'i || pak'i'la pal/'auk'ė“* | d'e'da* kūOm* šultū | sūka šultai | išprakaitūOji || nd'g ižgu'sc'u'* rū'k'a* | paru'k'a* čertapalakū* || būvo" to'kū | daržusa augo" auga kap kvė'jjos* | ir Susko's* | žūrdz'a baltai || ir itais* rirk’é'm’é's || gru'd’el’ai bū'na td'j šuško'j | ir praeid’é* || kap* kas ir aškalba* | bū'na rū'k'a | kab* žūno' | ko'k'0' šūn'o' plaukais arba vand’efis pasta'to" d'ė'!' td" šūn'o" ir tūoj vand'en'u praūs'a || ir v&1' d'eb'es'ūojas in* nakc’ids || kap* apzgu'sc'i | iš kafto' pasp’jdudz’i’k ir n'ieko n'ec'iks* ar is'im'i'šk* tuojkaft | ir v'ė" n'ieko' || ratai ateid'ė'* || gazeto's* kap n’eskaitai | mažaū Zunai | tai ir galva ram’&'sn’é" | o' t'ėp* tai p'i'kc'is jima | o" kap n'eg'irdz'i | v'isa* g'erai rė'do's || m'idzu's auga in* ak'ičs | tai du pirštū* rišam | supū.nc'o'jam* su'ra'vu'* s'ū'lu" | ir prapūola || kai kam ir dažnai auga Il n'i'kšč'is | pre'g* n'i'kšč'o" | v'idurin'is* | pre'g mažūko: | mažūkas ll kat aūs'i's prizglaūd'i.* | n'esta'c'o's kap paršo' | tai su skarelu mū'žas būvo: || dar gi ma'ža kaz žu.ndz'a* || mo'ma* žundz'ama | vaikas Zii.ndo'mas || dūOno's sukramto" ir su cukrū ažkiriša* ir dūoda žiūrsco' || reik'a kap lank'i'tu's'i* ir šo'k'in'Š'tu" lopšir's || daf* apkalta | o' tadū n'ekalta lūbo's būvo" | tai pakar'a || daf n'ičkas n'eg'ieda* || pandm kab* būvom | g'iedd'jom || pav'i'dzu to'k'ū" galvū' || v'i'rai jė'ja nakc'igo'n'ėn su arkl'ais nakc'ičs gan'i'c' | g'ičda nakc'ū || eina mo't'eres p'jauc' g'i€da | 155 p'jo'v'i. ac’isé'da paijil's’éc’ g'ieda | namo“ eina iš latiko’ g'i®da | n'ed'ė''on* sūsranka g'ieda ir g'ieda | oi oi oi | daf n'eižg'irsū || n'ekėj* l'ifkma* c'ičj mi.ltai | gaspaddrus* st'ė'na | n'e'ša mi.ltus kamardn || reik'a maišūr'e' pafšamu ll nū'* in Z’&'m’es ins'ise'd'Ėjjau* | n'end'r'u eic n'iekur || majav'i* žu'kai grambuOl’ai || jū“ būvo" v'isuf p'i.lInos m'e'dz'ago's* || k'iek daf* karlė'- ku'* | itai* karlack'i* žu'kai | nér kdc'* v'ežumū v'ėššk || a*km'en'i"* razv'ezdz'in'ėjam* | daūk nm'ėlajam* | c'ik pd'v'iršu* | karla'ckas* ir trūčujas'i* || Fesna'ku' žiem'in'u' tūrim || ap’in‘ai | ap'i'n/0" šuškūt'ė's* | niekas n’eZino’ | kap* k'itap vadz'i.nc' || a'nas* parsn'eše" iZ ba'lu'* | pre’ ūp'ė's || niekur n'ebūvo' | ra'do" ir paso'dz'ino' || alūs labai sc'iprūs bū'na II luggai ju' ažukare'i* ir ažukare'i | mdZna* sus'ifke' ir sv’eikdm | skū.ndz'as'i | p'i'ksta || kab* dari'tau | t'ėp* padaritau || v'iena* v'iend's n'em'iT'i || ana* prispū'ti.* ir in* to" | ir in to“ || dv'e'jetu' vaikū' tūri || v'irasn'ė"* būvo" paprasta | igg'i tévu' | s'end'v'iška || kab* būs sk'i.rta | t'ėp * ir būs Il c'ik jau za'ra* atdė'las būs || ato'lai* ko'k'i būs | kat* tep* v'ėlai || po ak'im'i Yetbo's* ka'bo" | kap pas man'i || a'nas jaū atlaid'ė“* b'indz'ino's* || a'pšv'iet'ė'* mani v'isaipd'* | papūoOlu.* ažd'eg'imas* || po" itai* bogkūt'ei* ca man’ da'v'ė: | ir ¢’ik pūsm' tabl’etik’é's || aš n'egal'ū apn'e'šč'* kvapūr II galū tvo'rū' gūl'i šakn'is || kat n'esuvuOstau | al'e* sivuOdz'u || tasai sa'ko" | Viga to'j kaprisna* || ši'mėt* da" n'ec'ieku* sūvuOdz'u || aš n'elaizdz'in'ėju* | kat prisp'ė't* s'Ė'kla || iš* valo's vaikšč'o'ju || mdZa* lašun'ūr | al'e* lašun'ai labai sū'ru's || n'eg/irdz'ū ir aš || pas mūs atvažuOdz'in'ėja* jau viršasn'is* || kap* ažuknark'a* | kū''' n'enusram'ina* | aš n'egal'a -ažm'ikc'* || stė'ras | p'ilvoė'ttas | man’ g'eraū kab Zuntas | Kitas kra'pšto' kra'pšto" | kap* padūodz'i val'g'i'c' | k'itas iš v'iršaūs va'lgo' | k'itas pre’ kaul'ūko" v'čima* || aš va v'ėimu ko ir n'erandū || pav'i'zd'ė'k* | kur pad'ėjjai šaukštu" || pasv"i'zd'ė'k* pac kuf pazd'ėjai || teguli tegul’i teguli | taukūoc'i n'esplauna || nd’ g lašun'ū' da n'ė' v'ienas n‘enum’ire’ | n'iekas n'eg'elto'nūoja || mūr'su' kaim'i v'is'i s'en'i | tai kaprisnu's* | pav'i'du's ll padari'k ir tadū g'ėrk | n'ega'l'i suslaik'i'c' | v'irdam'i g'e'r'a || a'nas* kap* paslaiko'* | tai ir pava'lgo' g'er'aū | o' t'ėp tai ir neva'lgo' || šard'ku'* audz'a iš lind’ ir pa'- kulu' | asnava* juOda | juodai pakvarbavė'ta* | o" paauzdz'in'ėja* žulū* | to“ k'ais pala'l'ais* iSeido* || tai šarč'kas || s'ū'davo" k’éI'nes v'iramu | s'ū'davo' sakuc'ūs* v'iramu | is sto'rūl'u"* paklo't'ės auzdavom Il c'a k'č"tur'o's n'i'c'i's || sto'viis* adav'au* dūkre'mu* | po'pus'au* rasp'jė'v'au* ll c'ik dzv'in'i'c'is | c'ik p'ėrringdz'i'c'* reik'a | tai adb'iranko's* || pajem'ei to'k'i" pagal'ūku" ir žūrrai* | kad bū't v'iršūj | s'u'lūku' pak'el'i | tadū ažd'ė'dz'in'ėjji* šn'u'rūs* | kap* pripranc'i | n'ereik'a ir Vipc tais'i'c' sto'vu' || paci n'emo'k'Ėjau | o' itu* juost'elė'tu'* tai ir aud'au || asnava* juOda | o" audm'enai* g'eltė'n'i || n'en'ešėjju | t'epagūl'i da' || p'ikta* šal'is* ca | o' c'a g'era šal'is || a'nas* g'i blo'g'ickas* susn'ešė'jo" | 0 ito'j* praba'lc'inta* || c'a itai* tūl'ai* in* luggūr | o' €'a medalis* kolū'k'i" aždž'i.rptas* || c'iemu | kurigj v'etera'nai vaind's* | tai v'is'iemu dūoda || ručn'ikai* n'eba'l'c'inc'i | ause'i ma'to's || itas* 156 šul'k'in'ais* s'ū'lais austas || sv'eikata nuv'e'j* || se'dz'ies ausc' ir susn'ervuji* | ir susrigkdo'* kru'vo'n || vele'dam’i pabrizg'i. || iš pa'kulu' ūržvalko's* || ca b'ejo'k'ū' jau margūmu' | I'i'gu's || da’ tur'ū droė'b'ė's pasl'ik'i. || dūkre** pafv'eže' mano’ austu' ir m'e'tė** | jau n'ereikal'i.0ga || kap mūma* s'en'iemu ir g'erei || šmagū* dusc’ || barzda tai min’ pac'iška || kab* dzv'i n'ed'ėl'as* at'n'ešėju* | skutū Il oi nub’égo šmag/ai* tel'ilkas | šmagūs* arkl'is | v'iras | šmag'i mo'k'ittė'ja* || p'er macnai* kv'ė'p'a || passkuta* barzdu' | pat'epa baltu ko:k'ū | t'epl'ėjas'i* || Zundai raudė'm'i būvo" || kap kadū ir pac savi' n‘em’i'lejau || v'inaž žū.ndas man’ sė'pa || žū.ndu | abū žū.ndu || kap* man' patrauk'a* pasak'i'c' | t'ep* ir pasakaū | kab greic'aū pas'eina* in* m'inc'is || p'elūnas d'edū | kap* mūlas* n'eė'stu'* | ir dar n'epaė'd'ė'* || kap* tri'dė'le** || p'erei* p'elū'no's ir ndrg ito"* | kap val'g'i'c' n'esndė'ris | kap* k'ifm’éle's vaika'mu || kap kas pripaZii'sta® ir dažnai g'/č'r'a | v'isa* n'epag'ėrs'i* || sū'k'ė" ir t'eb daraū ir da" n'epaė'd'ė" || dūkre's* n'ėjima | sa'ko" | n'ereik’a mūma* m'il'in‘u* lo'p'in'ūr* | tai ¢’a und'ėji.* tur'ū || vaikai vūOd'egu' sūka* | n'esa'ko" | ki’ tū tū' lo'p'in/ū" prin'ešė's'i || pas mus sūodz'uosna | tru'šd"sna* va ir pan'ešdk Il c'a jaū Sulk’in’is* lo'p’in‘i's pado'vanė'tas dūkre's* || mė'ša do'vanėj | kap krikšč'ijo: anū'k'i: || b'ijaū pra'- ma* | kat n'eaždūsc'au* || nam'ič kap jira | t'ėp | pradusai* ir vé II p'igk'el'ū"* m'ė'tu" m'ire’ | b'išk'i* pasmū'č€ino'* | Yep n'ieko" || aps'isuka* ir v'ė' gūla | ma'tės'i | kat jaū ana sp'ėja* kap* vuOgele' || jū" daugaū paZuno* | man'i jau pažuna ir vė nepaZu'sta || tėp tai n'egule'jo" | vaiksco jo ifig'i* paskuic'in'o“* || sto'vuosa* stoc'i'vo's* dzv'i || dzv'i jūosto's* iš apac'ū'* ir dzvi per v'iduri' | kad laikitu's'i stoc'i'vos | stov'ėt I'i'gai || to'sa jūosto'sa kl'i'- nūkai*ažusva'ro'* || vėlanas in* kur'o' asnava* | s'ūtlai | vientara* II velan’é lis kur audeklas sūkas'i* | 0" muštūvai | kuf sk'ičtas d'e'das'i || tadū n'icd'i's | rat'ael'ai | kuf n'i'c'i's kab'inas'i | pakėjo's | kuf spaudz'a* rVic'is | šaudz'i'kle'* | kur šaudo" audmenais* | šeivo's | kuf šaudz'i'kle'n d’&das’i su s'ū'lais || apriec’au* sni.iku* | g'i k'eturi kumpai || apm’é'sc’ in* snū.iku' plirmu’ s'ū'lu" | nog činu'* pagal'ūkai* du invarita* p'er s'ienu' ll in to' k'ecv'ifto" kumpo’ riši pl'e'tn'i"* s'ū'lu" || itai* s'iena v'iena | Zunai | k'iek s'ienu' apriet'ei || paaud'ei kab'i.ndam'i itu'* šakal'ūku'* || jimam ir ma'stom | ir n'et galait dama'stom* | surišam ir asnava* || d'e*dam dzv'i ri'kšt'elas | kur is'isk'i'ri. asnava pū'gal itu’ pagal'ūku" iš v'elano' || jimam lazduk’i | inlaista 6'nan ir ižd'edam* itu“ asna'vu' ir razlaidz'am* p'er v'isu' v'e"lanu: || tas ri'kšt'elas varom? ifigi* šu ir v'Clanu" sūka || pasta'to" n'iekdc'u" ir n'iekė' don sud’eda asnd'vu* ar paso'dz'ina vaiku" | kat sc'ipr'aū* matd-tu's’i* | ir vera nicisna | sk'ietan || padaro" iš šakal'ūko" to'k'i" krukūc'i"* | iš šiūoto'ž ža'garo'* || m’edz’agin’i** sk'iCtu" d'¢"da muštuvuosna | la"zdu'" pre" td's jūosto's* pakab'ina in* v'irvūk'ė's ir to v'irvūk'i" apmatéija® in v'elanėtT'o" II nu ir tadū pal’igkma* tu’ la'zdu' ir riša asna"vu'* pre" (o's lazdo's | sk'ir'a po'- smūkais || jira v'irvūk'ė's pre" n'i'c'u" | riša pre“ pakėjju“ ir spaudz'a* | ir n'f-- 157 c'i's k'ilė'jas'i || šaudzi'klu* šaudo" | kru'kū* palaidz'a p'er v'ifnu ragūc'i'* ir vė“ pruspaudz'a* || pag'iso'* ma* p'@&us ir pac'i nuv'ejaū kapsc'i'c'is* | nuv'ejaū rė'dz'i'c' || pusafitaro'* rūbl'o' | pustré'c’o’ | pusk'ecv'ifto" | pusp’ifkto’ | puša'što" | pus’epc’ifito’ | pusaštuūto' | puzd’evifito’ | puzd'ešumto" | pusv'ifnūol'ikto' | puzdzv'i'Tikto" | pustri''ikto'«| pusk’eturélikto | pusp'igk'6'T'ikto" | pušašė'Tikto" | pus'epc'i'n'6'Tikto" | pusadtu®n’élikto’ | puzd'ev'i'rn'ė'T'ikto" Il ar še'rei paršūs || n'eba'gas* | jau a'nas* n 'ega'l'i n'ieko' || ak'ė'c'ū" rd"mai* m'edz'ag'in'ai* | dantai* g'elažūn'ai | v'i'c'i's Il jo's dazdaire* s'esuva* | ir prizdaire" || n'edakū.lta* ja'vas || pl'iek'aū p'er nagūs | pargruvaū || v'isu' v'i.rc'in'i" žuvū' vaikas pafn'eše' || kuč* ko v'i.re'in'ė" ga'li bac’ || b'evu0d'e'- gis Suva | labéta* karv'ė' || purslė' pask’éle* | av'irinau* ūkrapu* Il dz'i-- ko's* k'aūle's bū.lbo'sa* | no's bu.l'bo'sna lafida ir raūs'a | knšis'o'ja paršūkai || eik po c'ičs'ai* ša'l'ai* || c'ies'd'j ranka | kair'6'j ranka ll eik po kairei || gūdas* | kuris prasc'o'kas || a'nas gūdas | Vietūv'iškai n'emė'ka | kdc* ir g'i'v’é'na l'i€tuvd’j | pumpuc’usa* b'ijū'nas ll c'ik v’i®nas pumpuc'i's | daugaū n'ėra | v'isūs pumpuc'ūs nusk’i'n’é | raūs ir iš šakn'ūr || p’érZegkc’ p'ef tvo'ru' || abžerg'ė'* rovaru* || tė'j an'i'tta v'isa* abZefgi. laiko" | n'ičko n'edūOda | n'ieko n'eprislaidz'a* || vaikai gal'in'ūOjas* || prad'ė'j gal'in'ūOc'is ir gal'in’d'vo's’i || c'ieg daūk k'irm'inū' | kat n'et kn'ibžda || pauc'ični'* kap* k'e'pa | pap'jausto'* lašun'ū spirgūc'ais ar sp'irgais | musa k'aušus* ir kė'pa || praskvėrrija* ir ko'šu' || prad'ėj aūšč' | aūšara* at'eido* | jaū aūšta || c'i'V'6'- ja* su paūtais* per v'el'ikas | ric'ina k'aušus || lalauto'jai* g'i€da g'iesm'i' vasėdl'inu'* linksma dz'iena || pėl'ku'" šmag'ai* pašo'gdz'in'ėja* | val'su' Žžunksn'ūodam'i || kardbačkos* eina v'iendn pusen | aps'isuka | eina k'iton || obafku'* suk'el'ėjas'i* greit || sukc'in'i" ratai šė'ka || kadril'u' eina ratū | v'is'i stov'i L v'ienaš 36'ka | pana sto" | o' kaval'ičrus ragka* || kap kardbačku" 36° ka | sūs'jima raškom suk'el'6'dam'is'i || gal'opas* — dar Smag’afi šdrka ir kėjom plac'aū || einam in* v'eCerigko's* | dar pašė'ks'im gū'štu'* | vi€ndm ažriša* ak'is ir gaudo" | o' k'el'i b'ė'g'6'ja || nuv'e'j gū'šč'audam'i* | ar buz ger'aū || n'esutvark'is'u n'ė' v'i€nd's || išaug'ino" mani mo'c'in'ė'le" | išn'ešdė'jo" in* baltū' ragk'žė'lūr I kap* aš jėjau per ža'l'u' giraelu: | nus'ilauž'au puc’ino’ Sak’z lw ir suk’iftau Zu. rgo' per gal'v'Ž'lur' || ir nukrito' pūc'ino“ šak'ž'le" || kū'g'i tu laksc’i'dam’i padari'ss'i || €'ieku* jos pada’ ri. || da’ kap* n'ebūv'i. V'igū' b'jaur'ū' | tai dar aš m'enū | kat mo“kéta Il ir atn'ešū kv'itu' ir patrins'ū* né'sic tau || ana* tūOs p'in'igus pas'ijims sau ir pazd'ės s'au || aš karv'ės lauki neldidz'i's'u | za'ra* aždaris* ir v'ėlai adaris* || sun'erva'vo'* | tai namo: plė'še's* Zu'ré'c’* to" kv'ito“ || ir su mūmim Zmén'e's k'int'ėjo" || žmo'gūs tūri bū'c' žmo'gūs k'iekv'ienas || až* ačlaimo“* nuvė'jj kaz'ul'udsna || a'nas* šmag'ė'sn'is* | c'ik p'igki m’&tai v'iduc'in"an* v'iek'i* | tai nieko | o" iš maženūr* ar in* s'en'issto's | tai jaū g'ird'ė'c'* || gal dainūOto'ju'* jieskéja* Il dū'ko'* tai reik'a | kab* g'iedz'i* | padav'au arkl'o' ésc’ || p'irkaū sū'no' Suspd'nu* || adav'au* šūn'o' mė'su' || nutrauk'au* vaiko" 158 ilguma (32) ilgis imtis, imasi, ėmėsi sektis in ant indykas (2) sl. kalakutas ifigi 1. į; 2. iki; ifigi Zéme žemyn inleisdiné | ti, -ja, -jo atleisti inléi | sti, -dZia, -dé įleisti inme | sti, -fa, -tė įmesti inmyg lt, -a, -o įspausti insi | klifiti, -klifina, -kliūvo įkliūti insiséd | &ti, -i, -ėjo įsigyventi insi | vérti, -veria, -véré jsiverti insi | vésti, -veda, -vedé isiveisti instik Iti, -a, -ė apvynioti apie karti invar |$ti, -o, -ė įkalti išbėgdinė | ti, -ja, -jo 1. išskristi; 2. skraidyti i8bir I ti, -a, -o išbirti iš Idėti, -deda, -dėjo įriesti į stakles išdvės Iti, -ta, -0 padvėsti išeid |$ti, -o, -ė 1. išeiti; 2. išbirti; 3. galėti išgąsčiai (1) susirgimas išsigandus išglūm lyti, -ija, -ijo išmindžioti išgražin Iti, -a, -o išromyti iš |griūti, -griūna, -griūvo išbirti iškaft iš pradžių išken | téti, -cia, -téjo uZsikesti iSlakst | ti, -o, -ė prilakstyti išlėi | sti, -dZia, -ė paleisti išlieč | yti, -ija, -ijo hibr. išgydyti iš |lįsti, -lenda, -liūdo nuslinkti iš maženų iš mažens i3pjausdiné | ti , -ja, -jo išpjauti iš | rifikti, -renka, -rifiko iSgriebti išrūgės (1) išrūgos išsi|krėsti, -krečia, -krėtė išbirti išsilaid |yti, -o, -ė išsimelžti išsilefik | ti, -ia, -ė susisukti išsilūp Iti, -a, -ė susisukti išsimyž|ti, -a, -ė nusišlapinti i8simfi& | yti, -ija, -ijo hibr. išsikankinti iššdk | ti, -sta, -o išbėgti; pasitikti išsižiOvėl lis, -ė (1) išsižiojėlis istek | ti, -a, -ėjo patekėti ištrauk | ti, -ia, -ė išrauti iš valios 1. pamažu; 2. iš paskutiniųjų išvef | sti, -čia, -tė ištraukti išveždinėlti, ja, -jo išvedžioti itlas, -a (2) šitas; itai tai J jaščika (1) sl. dėžė jaunikis (2) jaunas mėnuo jal | stis, -Ciasi, -tėsi girdėti javas (4) javai jiemu jiems jonišk lis, -ė (2) Jono šeimynykštis jūdrica (1) hibr. judrė jūosta (1) staklių skersinis juostelét | as, -a (1) juostuotas jūs lis, -ė (1) jūsų K kačaras (1) br. gaigalas kačk la (2) br. antis; -ūtis (2) hibr. ančiukas kad jei kaladka (2) br. 1. medinis kūjis; 2. stebulė kalvaratnykas (1) br. ratelių dirbėjas kalvys (3) kalvis kalvišk lis, -ė (2) kalvio šeimynykštis kūmas (4) gabalas: suveiti kamafi susimušti sviestui kambikdrmas (2) sl. kombinuoti pašarai kamefi kur 165 kansomdlka (1) sl. lehornų veislės višta kantav las, -a (4) le. keturkampis, nutukęs kap 1. kai; 2. kad; 3. lyg, tartum; 4. jei; 5. kuo; kap kartas kaip tik; kap diena, tėp naktis ir dieną, ir naktį kaprislas (2) kaprizingas; -nlas, -a (4) II -n| ūs, -i (4) kaprizingas kapst | §tis, -osi, -ėsi užsiimti niekais ; karlackas (2) kolorado vabalas: karlūkas (2) kolorado vabalas karnistas (2) metalinis ar plastmasinis siauru kaklu bakas kardbačka (1) sl. toks šokis karvaldtas (2) br. verpimo ratelis karvalatienė hibr. (1) ratelių dirbėjo žmona karvalčtišk lis, -ė hibr. (1) ratelių meistro šeimynykštis karzinka (1) sl. pintinėlė neštis į turgų, į parduotuvę kas kiekvienas kasa (4) atžala, iš kurios išauga lapai kasdiena kasdien kasnykas (2) kaspinas kašikas (3b) br. pintinė katardka (1) katarakta kaukė (1) sl. kuosa kavėlis (2) sl. kalvis kazišk lis, -ė (2) Kazio šeimynykštis kepsnė (4) :kraujij kepsné valgis iš kepto šviežio kraujo kėstis, kėčiasi, kėtėsi pūstis ketr li, -ios (4) keturi kétveria: ifigi kčtveria į keturias dalis kiafilin lis, -ė (1): kiaūlinė mėsa kiauliena 166 kidaušas (3) kiaušinis kiblti, -sta, -0 kabinėtis kiekvien las, -a (3): kiekvieni mé& tai kasmet kilometras (1) kilometras kiškiabaravykis (1) kartusis baravykas kiškienė (1) kiškė kyvolti, ja, -jo sl. iš visų jėgų keliant siūbuoti klast|$ti, -0, -ė brukti klast§tuvé (1) bruktuvė klėtkūtė (2) hibr. langelis -klyniikas (2) hibr. pleištelis knatai (4) sl. viengijai stori siūlai kėčiikūč sl. nors koki4jdien (< kokifja diena) kokią dieną kok jis, -id (3) geras, sveikas kol kodėl kūšikas (1) br. pintinė kdZn ias, -a (4) sl.: kėžnas vienas kiekvienas krūk ti, -ia, -ė kurkti krankėčius (2) kranklys, juodvarnis kreika (2) kraigas krekla (2) gegnė kremsliūkas (2) uodegos galas iki plaukų pradžios krimstis, kremtasi, krimtosi kąsti krinyč ia (2) br. šaltinis; -Ėlė (2) hibr. šaltiniukas kriūtinė (2) krūtinė kryžokas (2) sl. sviestmušės menturis krėsn |is (1) 1. akmenų krūva; 2. pirties pečius; -ūkė (2) akmenų krūvelė krūglick | as, -a (3b) hibr: apvalus krūkas (2) kablys audeklui atleisti krukūtis (2) vąšelis į skietą verti kruopūkėm taškeliais kubizdelis (1) pumpotaukšlis kučničrius (2) sl. kailiadirbys kūdavėtlas, -a br. (1) liesokas kūdra (1) pieva, apsupta vandens kuksa (2) bepirštis kūlčkas (2) sl. kumštis kultuvė (32) medinis kultuvas linų galvoms nukulti kundziūkas (2) br. skilandis kudm kuo kūps | tas (2) keras; -Gitikas (2) keriukas ; kūšlas, -a (4) apželtkojis kušlėtyna (1) apželtkojis kvajin lis, -ė (2) hibr. pušinis kvaja (2) sl. pušis kvaraba (2) br. liga kvarbavéti, -ja, -jo sl. dažyti kvietka (2) br. gėlė kvorba (4) sl. spalva L labé6t | as, -a (1) br. beragis " laiddkas (2) le. pasileidélis ldisv las, -a (3) nedirbantis valdisko darbo lakmdnas (2) le. senas namie dévimas drabužis laldutojas (1) kas lalauja per Velykas lambas (3) laiškas landžio | ti, -ja, -jo 1. slankioti; 2. réplioti 14nd2 liauti, -iauna, -iavo slankioti, vaikščioti lafikena (1) droZtuvas lafik | ytis, -osi, -ėsi linguotis latudka (2) br. molinis ar medinis dubuo 14uZ | ytis, -osi, -ési: lduZytis kalba kalbéti kitaip negu jprasta ledin lis, -ė (2) blizgantis, geležinis leisdiné I ti, -ja, -jo leisti lencifigas (2) Je. grandinė lep3 | ys, -ė(4) ištižėlis leZdnka (1) sl. pečiaus miirelis ligkarsta (1) sl. vaistai liésvos (2) br. kopėčios lieti, Iėja, lėjo 1. laistyti, pilti; 2. duoti pieninėn lietn | as, -a (4) br.vasarodrungnis lietuv | §s, -ė (33) lietuvis - liežūvis (2) kalba likd | $tis, -osi, -ėsi likti, darytis, mažėti likti, lifikma, liko likti limp lus, -i (4) lipšnus liūksm | as, -a (4) šviesus Igti, Jija, lijo 1. lyti; 2. lydytis liūrba (1) 1. didelė stora skiedra; 2. apsileidėlis, liurbis lopeta (32) priekinis kumpis, petys lopinys (33) skarelė lopfgtė (1) hibr. letena lūbos (4) : in lubū ant aukšto lūkšt lyti, -0, -ė aižyti lūpėtlas, -a (1) storalūpis lūplti, -a, -ė draskyti M ma mano macė (2) le. jėga macn las, -a (4) le. stiprus; -ai stipriai maddlis (2) medalis mdistra (1) br. dailidė maistrienė (1) hibr. dailidės žmona maistrišk lis, -ė (2) hibr. dailidės šeimynykštis majav | as, -a (4) sl.: majavas žūkas karkvabalis makavykas (2) br. šilbaravykis 167 manandrka (1) br. švarkas manas (4) vyras, pats marūnas (2) mairūnas (žydi baltai) maslidnkos (2) sl. pasukos mast | §ti, -o, -ė pinti raštais maž sl. gal mašinka (1) sl. mésmalé matigkin lis, -é (1) Motiejaus, jo vaikų Seimynykstis matė | tis, -jasi, -josi sl. vyniotis maZick | as, -a (3b) mažas mažiūlk | as, -a (1) hibr. 1. maZutis, mažasis; 2. plonasis mčdis (2) pagaliukas, skiedra médzZiaga (1) 1. medis; 2. Zagrés lenta medZiagin lis, -ė (2) medinis medZiagélé (2) vedega medZias (2) miškas meékyna (2) br. pelai mélyn las, -a (1) mėlynas ménas (1) 1. ménuo; 2. ménulis menčia (4) pustyklé, medinis galgstuvas mefidlis (2) sl. guba mergyštė (2) mergaitė mė Isti, -ta, -tė nenešioti mėštai (2) br. čempės mieg | 6ti, -a (-ti; -ma), -ėjo miegoti myl lėti, -i, -ėjo mėgti milin lis, -ė (2) vilnonis mind lyti, -o, -ė 1. vaisinti; 2. minti mynėja (3) linų mynėja minuta (2) minutė mif | ti, -ia, -ė mirti mokytėja (1) mokytoja molys (3) molis moma (4) motina motka (4) sl.: bičių motka bitinėlis moža sl. gal možna sl. galima mūlas br. (2) kandys mūma mums 168 mimim mums; mumis musia (2) musė musiémeris (1) musmiris mūs lis, -ė (2) mūsų N nebagas (1) sl. vargšas, vargdienis nechdjlinekdjlinekij br. tegu nedakėpėl lis, -ė (1) hibr. nevykėlis nedakep Iti, -a, -ė hibr. būti nevykéliui nedafigi nedaug : kap nedafigj taip nedaug nedélia (1) sl. 1. savaitė; 2. sekmadienis nedidsk | as, -a (4) nedidelis nemožna sl. negalima netėp ne tiek netieku ne tiek nibašnik las, -ė (1) br. numirėlis nič ne ničko neblogas ničkur : iš ničkur ničko be priežasties nigdy Je. niekad nižipirštis (1) hibr. landuonis ndg 1. iš; 2. nuo; 3. uz nésis (1) : ndsin ūtaryti šnekėti per nosis nil : pd nil diénai lig šios dienos nuder lėti, -ia, -ėjo užderėti nu |dėti, -deda, -dėjo paslėpti nuduodiné | ti, -ja, -jo pristatyti valdžiai nu leiti, -eina, -ėjo 1. dingti, pražūti; 2. sukakti; 3. nuskristi; 4. pasidaryti; nueiti stambudsna išvirsti žyduoliais nugar6kaulis (1) nugarkaulis nuimdiné | ti, -ja, -jo 1. nulupti, nuimti; 2. pjauti nuimd I$ti, -o, -ė nuimti nukalb |čti, -a, -ėjo užkalbėjimu išgydyti nukapėlti, ja, -jo nukirsti nu lkifsti, -kerta, -kifto nuspirti nusi | plauti, -plduna, -pl6vé nutekéti nusiramin | ti, -a, -0 negirdėti nurinkd | §ti, -0, -ė nurinkti nu I svilti, -svela, -svilo nusvilinti nu | 8lifiti, -šliūna, -šliūvo nukrypti, nuvirsti nutdp lyti, -ija, -ijo hibr. numynioti nutrduk | ti, -ia, -ė 1. nurauti; 2. ištraukti karštį; 3. apsukti, apgauti O oberkas (1) Je. toks šokis ddzina (1) br. gyvatė ožka (4) karukai prie rogių P paausdiné Iti, -ja, -jo atausti padu Isti, -džia, -dė atausti pabég ti, -a, -0 nuskristi pabūd | ti, -o, -ė pabūti pa |bfiti, -būna, -būvo palaukti pacūkas (2) br. žiurkė padabar§k3&ia hibr. kaip dabar padabn las, -a (4) sl. panašus padavolnia (2) sl. ilgakotė šakė padeid | §ti, -o, -ė hibr. artintis padédiné Iti, -ja, -jo padėti paldéti, -deda, dėjo paguldyti pad$glti, -sta, -o išdygti padldgas (2) sl. grindys padmūroukėa (2) br. pamatas padūblti, -sta, -o hibr. sustingti, pasidaryti kaip mediniam, nelanksčiam pač|sti, -da, -dé sukapoti pagal dėl pagal | js (3b) lenta; -iūkas (2) 1. kartelė; 2. stulpelis pagéud lyti, -o, -¢ iSgaudyti palgéuti, -gduna, -gdvė 1. sugauti; 2. nutverti pagémd lyti, -0, -ė pagimdyti palgėrti, -geria, -gėrė 1. truputį išgerti; 2. išgerti pagif | sti, -sta, -do išgirsti palgisti, -gysta, -giso užgesti pagričb | ti, -ia, -ė nutverti paie3ké | ti, -ja, -jo paieškoti paiSraust | §ti, -0, -ė išrauti pai3 | rifikti, -renka, -rifiko iSrankioti : paidveZ iti, -a, -ė išvežioti pajail | sti, -čia, -tė pajusti pakapė | ti, -ja, -jo sukapoti pakértuvai (1) kartys pakeldiné | ti, ja, -jo pakelti palkėlti, -kelia, -kélé iškelti aukštyn paklė I ti, -ja, -jo patiesti pakulo | tis, -jasi, -josi plūšotis pakuralas (34b) prakuras pakvarbavėlti, -ja, -jo hibr. nudažyti pakvié I sti, -čia, -tė pašaukti palélis (2) dryžis palengvica (2) le. nugarinė paliauk& (3b) angina paliaukeés (1) tokia paršelių liga palietūviškai hibr. lietuviškai palikd |$ti, -o, -ė palikti pallikti, -liūkma, -liko palikti palčtos (2) sl. 1. plautai; 2. lentos tarp balkių javams kluone palšlas, -a (3) gelsvai pilkas pamaiš|$ti, -o, -ė sutrukdyti pamif | tl, -šta, -ė numirti 169 pamė Isti, -ta, -tė palikti, padėti pamiršdinė | ti, -ja, -jo užmiršti pančio Itis, -jasi, -josi maišytis panešdinė Iti, -ja, -jo nunešti panešiė | ti, -ja, -jo sunešioti panu | fisti, -lenda, -lifido nusinerti panumif | ti, -Sta, -€ iSmirti papais | ti, -0, -ė nudauZyti papečė (3b) hibr. pakrosné pa | pilti, -pilia, -pylé 1. paberti; 2. krauti kiaušinius, perinti papjaust | yti, -0, -ė supjaustyti paplėtin Iti, -a, -o paplatinti paprastai gudiškai paprast | as, -a (3b) tiesus, ištisas papri | déti, -deda, -déjo prikrauti papri | gyti, -gyja, -gijo prigyti papripeckas (1) hibr. paprieZdys papririš iti, -a, -ė priraidyti pa | pulti, -piola, -puolė pasidaryti parasoniukas (2) hibr. skėtis par | griduti, -griduna, -gri6vé 1. sugriauti; 2. parversti pa lrifikti, -renka, -rifiko sugrébti; surinkti pariš | ti, -a, -ė surišti parplyčia (2) br. pumpuré par3 | Gotis, -tivjasi, -dvosi parSiuotis parts Iti, -ia, ¢ partempti parQk | ¢ti, -ia, ¢ parūkyti parvaZ liGoti, -idoja, -idvo parjoti pasaujl po saują paséd | ti, -i,-ėjo patupėti pasidair | ti, -o, -ė pasižiūrėti pasidraibst | ti, -o, -¢ išdribti pasieid | $ti, -o, -ė artintis; kilti pasi | eiti, -eina, -ėjo 1. išeiti; 2. ateiti; 3. paeiti pasiejé Iti, -ja, -jo paeiti pasikeldiné | ti, -ja, -jo : pasikeldinéti ifigi kūmelius (veršiūs), bégtis (apie kumelg, karvę) 170 pasi | kélti, -kelia, -kélé 1. atsikelti; 2. sukilti; 3. iššokti pasiklapat | yti, -ija, -ijo hibr. susipykti pasikočiė | ti, -ja, -jo hibr. pasivolioti pasilaik | $ti, -o, -ė pasisaugoti pasi |likti, -lifikma, -liko likti pasimūč | yti, -ija, -ijo hibr. pasikankinti pasi |pūsti, -pučia, -pūtė padidėti pasiskiliné | ti, -ja, -jo suskirsti pasiski | sti, -ta, -té nusiskusti pasifigé Iti, ja, -jo paaugti pasi | vyzdéti, -véima, -vyzdėjo pasiieškoti pasiZén lyti, -ija, -ijo hibr. vesti paskrebūkas (2) hibr. pagrandukas paskū paskui, vėliau paskuitin lis, -ė (1) 1. paskutinioji; 2. jauniausias paspjaud lyti, -o, -ė nusispjauti pastyrius (2) br. kerdžius pastrdnkai (2) br. virvės, jungiančios pavalkus su branktu pasvėdjemu br. savaip pašakaliūoti, -idoja, -idvo paskaldyti pašald lyti, -o, -ė atšalti pašipul liūoti, -iūoja, -idvo pakapoti šipulių pašokdinė | ti, -ja, -jo šokti pašokinėlti, -ja, -jo pasišokinėti patamp | §ti, -o, -ė panešioti pa ltinti, -tina, -tyné paplakti patraukdinė Iti, -ja, -jo kalbėti taikantis patrauk Iti, -ia, ¢ pavykti paltrinti, Irina, -Irfnė: patrinti nosį supėdyti paūkštė (2) paukštis pavažč (3b) pavaza pavieni po vieną pal vyzdéti, -véima, -vyzdéjo paieškoti ; pažinti, -Zjsta (-Žina), -žino 1. pažinti; 2. žinoti; 3. norėti pečiadefigstė (2) krosniadangtė pečiai (4) strėnos pelūdnykas (1) peludė penkel li, -ios (3b) penkeri per | tis, -isi, -Ėjosi ristis pérleidiné Iti, -ja, -jo perpardavinėti pėrpa | Zinti, -Zjsta, -Zino suprasti pérrinkd lyti, -o, -ė austi rinktiniu būdu pėržvoklinė | ti, -ja, -jo hibr. atrajoti petrišk lis, -ė (2) Petro šeimynykštis pič 1. per; 2. apie piéniné (1) kiaulpienė pičskas (2) sl. smėlis pietūmišk | is, -ė (1) pietinis pyhi pyhi br. gyvi gyvi (apie pempe) piktlas, -a (4) išvirkščias pilti, pilia, pylė 1. krėsti; 2. duoti pieninėn; 3. berti piltis, piliasi, pylėsi piltis pilvas (4) skrandis pirmulidusia pirmiausia pifštas (2) 1. ražas; 2. siūlo šaka plakti, -a, -ė paisyti, mušti plaskdinios (1) pleiskanės plécas (2) br. plotas plėmėlis (2) hibr. dėmelė, taSkiukas plés | ti, -ia, -ė rauti plés | tis, -iasi, -ėsi veržtis, smelktis plétné (2) br. pyne plezdkas (2) sl. virtų bulvių, burokeéliy ir miltų blynas pliek | ti, -ia, -ė kulti ply3iti, -ta, -o suduzti pliusnia (2) pleiskana plénick | as, -a (32) plonas ploniit lis, -ė (2) laibas plosk las, -a (4) br. plokščias plūgavė | ti, -ja, -jo le. kaupti plūgu plūksn Ia (1) 1. plunksna; 2. Zvynas; -člė (2) plunksnelé pd pagal podzelianidnka (1) br. puszaliuokė popusidu per pusę pora (1) dviem, per du posas (2) le. dryžis poėviršu paviršiumi, iš viršaus prabaltin | ti, -a, -o išbaltinti prabavolti, -ja, -jo le. mėginti pra | disti, -dūsta, -dūso atsikvėpti, atgauti kvapą praeid |$ti, -o, -ė praeiti praeitin lis, -ė (2) praėjęs praléi | sti, -džia, -dé paleisti pralieska (2) br. šėma, Zibutés spalvos (apie karve) praluk3tén Iti, -a, -0 pralupti prama br. stačiai, tiesiog prapuldinėlti, -ja, -jo pradėti prasidėdinėlti, -ja, -jo pradėti prasilefik | ti, -ia, -ė išlinkti prasišlaist| ti, -o, -ė prasivalkioti prasitamp | $ti, -o, -ė prasirgti praskvėr lyti, -ija, -ijo br. užspirginti prastlas, -a (4) br. tiesus prašalimas (2) peršalimas pra Išalti, -šąla, -šalo peršalti pravar | §ti, -o, -ė i. pri |byrėti, -bira, -byrėjo : pribyrėti iš dangaus gauti už dyka pribrifik | ti, -sta, -0 išbrinkti pričina (2) br. priekabė prič : prie nykščio smilius; prie mažūko bevardis (apie pirštus) 171 priég prie; prieš priepuolys (32) priepuolis pričš : prieš dičną švintant priešdičn auštant, paryčiais priešė (1) priešakys priešpilis (1) priešpilnis prigim IH, -sta, -ė gimti priičius (2) užkurys priimd I$ti, -o, -ė priimti pri limti, -ima, -ėmė 1. pasitikti; 2. būti užperėtam prikabin | ti, -a, -o pririšti prikibti, -sta, -o priekabiauti pri | Klifiti, -kliūna, -kliūvo prilipti pri | krdsti, -krečia, -krété priversti prilduZ ti, -ia, -ė priskinti primat6 | ti, -ja, -jo hibr. privynioti primyZ ti, -a, -ė prišlapinti primné (4) priemenė primusdiné | ti, ja, -jo prikalti pripilti, -pilia, -pylé pripilti priprasdiné | ti, 4a, -jo prisipratinti, priprasti pririnkd | $ti, -o, -ė prirankioti, pririnkti pririš | ti, -a, -ė pririšti prirfig | ti, -sta, -o suriigti prisidair | $ti, -o, -é prisiZitiréti prisieid | §ti, -o, -ė pasitaikyti prisiglaū | sti, -dZia, -dé 1. pasislépti; 2. priglusti prisi | krduti, -krduna, -krévé prisivilkti prisiléi | sti, -dZia, -dé pasitikėti prisimūč lyti, -ija, -ijo hibr. prisikankinti prisi | plisti, -pucia, -piité pasipiisti prisodin I ti, -a, -o pridėti prispé Iti, -ja, -o br. pribresti, prinokti prist6 | ti, -ja, -jo priminti prisfid I yti, -o, -¢ pastidyti pri | B4lti, -šąla, -šalo sušalti 172 pri | Bilt, -3yla, -šilo įkaisti priterli6 | ti, -ja, -jo primétyti pritrduk lyti, -o, -ė priplésti privfčka (1) sl. pripratimas priziariné | ti, -ja, jo prižiūrėti protivn las, -a (4) br. priekabingas pstrongas (4) le. upėtakis pūčkūtė (2) hibr. kiaušinio tuštymė pūkėčius (2) pūkuotė, pūkonė puliūkas (2) paukščiukas pumpliūkas (2) pumpuriukas; kačiukas (karklo) pumputys (4) pumpuras— pundyla (2) pampla, drucké punddkas (2) buoZgalvis pupojys (3b) puplaiskis purk3timai (2) purškiamieji nuodai pufvas (4) ausy medus pusaiitar lo, -0s pusantro pusis (4) pusė pūšlyti, -ija, -ijo br. dumti, pūsti puvésys (3b) pūzras bitėms rūkyti R ragutlės (1) rogės; -ėlės (2) rogutės ragūtis (2) 1. staklių veleno galvos dantis; 2. ražas raikštis (2) ryšys raižiūkas (2) randas ramin | ti, -a, -o tildyti; įkalbėti rasdiné | tis, -jasi, -josi atsirasti raudonagalvis (2) raudonviršis razaugdiné Iti, 4a, jo hibr. dygti razceri3 | yti, -ija, -ijo br. ištuštinti raz | késti, -kecia, -kété hibr. papasakoti razklodiné | ti, ja, -jo hibr. paskleisti razkraudiné Iti, -ja, -jo hibr. sukrauti razléi Isti, -džia, -dė hibr. paskirstyti razmaiš|$ti, -0, -ė hibr. išmaišyti razmifk | ti, -sta, -0 hibr. išmirkti razmi3 Iti, -a, -ė hibr. išardyti razpyliné| ti, -ja, -jo hibr. sukristi raz | pjdutl, -pjduna, -pjévé hibr. perpjauti razplik Iti, -a, -0 hibr. ištižti razrinkd | $ti, -o, -ė hibr. papasakoti razsak | §ti, -o, -¢ hibr. papasakoti razsiklodiné Iti, -ja, -jo hibr. pasiskleisti razsiléi | sti, -dZia, -dé hibr. nusileisti razsiskirdiné | ti, -ja, -jo hibr. atsiskirti, atsidalinti raz | skirti, -skiria, -skyré hibr. paskleisti razvesdiné Iti, ja, -jo hibr. atskiesti, gesinti raz | virti, -vérda, -viré hibr. suvirti razZiodin | ti, -a, -o hibr. praZiodinti rékviiké (2) hibr. geležinis lankelis rietuvė (32) nepjauty malkų krūva rifikt, refika, rifiko 1. imti iš lauko; 2. atrinkti; skirtis rišalas (3b) pedo ryšys ritykst lis, -ė (1) rytinis ritin | ti, -a, -o raičioti ryžsklas, -a (4) br. šviesiai rudas rd | dyti, -džia, -dé sl. patarti dm | as (2) br. rėmas; -&lis (2) hibr. lango rémelis rona (4) sl. Zaizda rovaras (1) le. dviratis ručka (2) sl. rankena rūčnykas (2) br. rankšluostis rudenis (3b) ruduo ruduška (2) hibr. voveruška rik | ¢ti, -ia, -ė smilkyti rūpestingas, -a (1) turįs rūpesčių rupūžė (2) rupūžė rūšys (4) rūšis rūškyniai (2) rūgštynės rudutys (3b) riešutas rutulié | tis, -jasi, -josi ritinétis S sa savo sakūtis (2) hibr. trumpas vyriškas švarkelis saulagręžtė (1) saulėgraža sausavét | as, -a (1) hibr. apysausis sėd lėti, -i, -ėjo 1. tupėti; 2. perėti; 3. styroti, neaugti; 4. gyventi ten, kur sodyba sek | tis, -asi, -ėsi galėti, pajėgti sembertas (3) serbentas sesuva (3b) sesuo sėlti, -ja, -jo barstyti siaūrick | as, -a (3P) siauras siečka (2) sl. kapojai sietka (2) sl. tinklas siužilkėlė (2) hibr. tvenkinukas skaros (4) skalbiniai - skarvada (3b) sl. keptuvé skerstūvės (2) durtoji vieta kiaulės pakaklėje sklėpas (4) br. rūsys sklerdza (1) br. sklerozė skregždūtė (2) kregždė skrynglé (2) 1. girnų dėžė; 2. inkilas skryp It, -ia, -ė girgZdéti skubavétai hibr. apyskubiai skūpū sl. maža, nedaug skiira (4) br. žievė, oda slidick | as, -a (3b) slidus slifizas (2) br. gleivés slob as, -a (4) br. menkas, silpnas 173 slūoksniai (1) liepos plėšos smala (4) sl. : bičių smala pikis smal&kas (2) br. soklys smetdninga (1) hibr. kuri riebiapienė smetona (2) sl. grietinė, grietinėlė smilginė (3b) smilkinys smurglys (3) nesubrendėlis snafidé (2) snaudalé, tokia pievų žolė sniegai (4) sniego pusnis snūika (1) br. mestuvai sodin Iti, -a, -0 tupdyti perėti sopulys (32) 1. skausmas; 2. géla sdZelka (1) sl. tvenkinys sparna (4) sparnas spau Isti, -džia, -dė minti, kilnoti spėlti, -ja, -jo sl. nokti (prieš mirtį) spicas (2) br. stipinas spjaudiné | ti, -ja, -jo spjaudyti spjaudulas (32) spjaudalas spragelas (3b) spragilas stači | as, -id (4) nelinkstantis stajokas (2) sl. 1. priebraukas; 2. stulpas stalava (3b) br. valgykla stalieriené (1) hibr. staliaus pati stali@rius (2) sl. stalius stalierišk | is, -ė (2) hibr. staliaus Seimynyk3tis stat yti, -o, -ė dėti stifiburas (3b) stimbiras stipriai 1. kietai, įtemptai; 2. smarkiai, tvirtai stiprick | as, -a (3b) kietas stipr | iis, -i (4) kietas stipti, stimpa, stipo šalti; austi stdgas (4) sl. stirta, kūgis stor las, -a (3) 1. didelis; 2. platus; -ai stambiai storūl lis, -ė (2) storas; storasis storūlk | as, -a (1) hibr. storas stdė | tis, -jasi, -josi tapti 174 stotyva (2) br. staklių siena stūvai (2) staklės stov | &ti, -i, -ėjo gyventi straublė (4) vaivorykštė stukter | ti, -na, -ėjo suduoti su |būsti, -burida, -budo pabusti sfidas (2) sl. teismas si | dyti, -dZia, -dé sūdyti sugré | ti, -ja, -jo sudvilpti, sucypti suguldiné | ti, ja, -jo uZgulti sukeli6 | ti, -ja, -jo sukinėti sukeli | tis, -jasi, -josi sukinétis su | krdsti, -krecia, -krété supurtyti, sumusti sukryZavé | ti, -ja, -jo hibr. sukryZiuoti, sukeisti suk | tis, -asi, -ėsi riestis sik Iti, -a, -ė 1. maišyti; 2. malti; 3. vynioti; sūkti, ūodegą slėpti sulėaš|ti, -o, -ė sulašinti sūlstis (1) sultys: sūlstis nog mésds rasalas sumenč liūoti, -itioja, -idvo pagaląsti sumuddiné | ti, -ja, -jo suplūkti sunerv | ūoti, -tioja, -avo sunervinti sunkavėtlas, -a (1) hibr. sunkokas sunk | us, -i (4) blogas, prastas supančio Iti, -ja, jo 1. užveržti; 2. sumaišyti supykla (2) liūno paversmis suply3 ti, -ta, -o sutrūkti sup | tis, -asi, -ési linguotis sūrav | as, -a (4) br. lininis, nebaltintas suraviedka (2) br. ūmėdė siiravét | as, -a (1) hibr. stirokas surinkdiné | ti, -ja, -jo rinkti, pirkti surinkd | §ti, -o, -ė 1. surinkti; 2. sustatyti suriddiné | ti, -ja, -jo 1. sujungti; 2. suraiSioti, surišti