„Aušros“ fizikos populiarinimo straipsnių terminija

LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBO$ NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI ANGELE KAULAKIENE »AUSROS* FIZIKOS POPULIARINIMO STRAIPSNIU TERMINIJA 1. Homines historiarum ignari semper sunt pueri. Siais ZodzZiais J. Basanavitius pradéjo ,,AuSros“ pirmojo numerio prakalba, ir jie tapo laikra8tio epigrafu. ,,Mu- . su laikrasztis, wiena tik karta ant menesio iszeings, tegul apims ta wieta, kari dirvonais guli... Trumpai sakant, laikrasztis musu bus tik swietiszkas, ir pagal isztekliu ir pajegas musu, atgabes Zines tik isz wisatinio mokslo. Tas Zines suteikdami skaitytojams sawo, mes daugiausei rupinsimes iszplatinti tarp broliu Zines apie sawo gimines (tautos) senowes weikalus, 0 teipogi apie reikalus musu, kaipo Lietuwiu, sziose gadynese... Wisa musu gimine (tauta) turetu atminti ir pazinti praejusi laika, kuri ira giwenus ant szios Lietuwos Zemes, ir wisus laimingus ir nelaimingus atsitikimus, kurie sziokiu ar tokiu budu padare musu giming tokia, kokiq szendie regime ir pawede je tiems vargams, kuriuose mes giwename... Toliaus apie darba ,,Auszros* kalbedami, turime pamineti ir tai, jog mes ne uZsimirszime rinkti ir apraszineti wisokius lietuwiszkus senowes paminklus ir liekanas (kas liko), isz kuriu galima paZinti giwenima, buda, daba, senowiszka tikibe musu seneliu. To delei rinkejai dainu, pasaku ir tt. paminklu pagal wertibe ir swarbuma ras musu laikrasztije wietos sawo darbams. Pasakodami apie praeiting senowes, mes nepraleisime proga nepasikalbéje su skaititojeis apie reikalus musu tautos szioje gadinéje. Naudingi wel pamokinimai ir Zines ar tai isz noturos arba prigimties mokslo, ar tai isz ukes wedimo (agronomijos), ar tai isz waistijimo (daktaristes) ir tt., ras musu ..Auszroj“ wisuomet patalpos wieta“? (1, 5—7)*. 1.1. Nors keitési redaktoriai ir autoriai, ta¢iau J. Basanavitiaus nuostatos, pateiktos ,,AuSros“ pirmojo numerio ,,Priekalboje*, buvo laikomasi ir véliau. Be abejo, daugiausia straipsniy iSspausdinta istorijos, kalbos, kultiros, Svietimo klausimais. Kiek maZiau ,,AuSroje“ mokslo populiarinimo straipsniy i$ agronomijos, astronomijos, botanikos, fizikos, geografijos, medicinos, technikos, veterinarijos, zoologijos ir kt. sritiy. Stai pluoStelis jy: ,.Apie bités“ (18, 122—123), ,,Trusas apie bites (20, 202—206), ,,Apie skruzdéles“ (18, 115—116), ,Apie Zemés paveiksla“ (22, 342344), ,Apraszymas Zemés turti“ (2, 47—49; 3, 72—15; 6, 172—176; 7, 208—210; 8, 256—265), ,,Bandymas rankiaus Lietuvoje Zmoniu vartojamu Zoliu vardu“ (26, 82—86), ,, Hypnoskopas* (22, 319—325), ,,Isz prieZasties atradimo 1 Cia ir kitur tekstas pateikiamas autenti8kas. RaSyba ir skyryba netaisyta. 2 Zr, Saltiniy saraSq. Pirmasis skaitius Zymi ,AuSros* metus ir numeri, antrasis — puslapi. 131 Lietuvoje ,,raszyto akmens“ (23, 377—387), .,Keliatas ZodZiu apie keliu taisyma“ (29, 181—183), ,,Keli ZodZei apie auginima“ (25, 46—49), ,,Keli ZodZei apie kolera* (4, 110—113; 5, 138—143), ,,Vaistas ni koleros“ (28, 145—147), ,,Kelione eZerQ ir upiu ing Lietuva“ (3, 79—80), ,,Matématikiszkas Zemés apraszimas“ (11, 206—211; 12, 254256), ,,Medega statant trobas“ (9, 56—59; 10, 125—131; 11, 166—174; 14, 351—354; 15, 412—416; 17, 50—54), ,,Mokslas apie tautine uke“ (12, 217— 222; 13, 297—304), ,,Skruzdelia atsilankymas“ (2, 43—47), ,,Szviesa ir gyvastis“ (29, 184—185), ,,Vaikszcziojanczios Zvakeles* (8, 279—282), ,,Zodis apie veterinatija (29, 169—172). 1.2. Siame straipsnyje aptariama ,,Augros“ fizikos papuliarinimo straipsniy terminija. ,,Au8ra“ pasirinkta dél Siy prieZastiy. Pirma, ji buvo pirmasis DidZia_jai Lietuvai skirtas ménesinis lietuviSkas Zurnalas (laikraStis). Antra, ji buvo naujo dabartinés lietuviy literatirinés, arba bendrinés, kalbos raidos etapo pagrindéja’. Tretia, ,,Ausra“ buvo ir mokslinio stiliaus plétotoja. Iki jos publicistinio ir mokslinio stiliaus tebuvo tiktai uzuomazgos. J. Basanavitiui, J. Slidpui ir kt. pradéjus ragyti jvairiu mokslo sritiy populiarinimo straipsnius, Sie stiliai émé ne tik labiau iSsiskirti, bet ir pastebimai tvirtéti. 2. Mokslinio stiliaus plétojimas ir tvirtéjimas — mokslo kalbos prielaida. Jos savitumas — terminija, savoky nominacija, konstrukcijy bei sakiniy ZodZiy tvarkos stereotipai*. 2. 1. ,,AuSros“ fizikos populiarinimo straipsniy terminija savo kilme jvairi. Dauguma sudaro lietuviSkos leksikos ZodZiai, kaip antai: anglinis, -é (7, 209), anglis (7, 209; 12, 217; 17, 52), anglius® (15, 404), aszis (11, 209), balsas (29, 175), bégimas (9, 27), buvis (24, 28; 28, 154), garai (11, 171—173; 15, 404), garavimas (11, 173; 15, 414), gintaras (28, 157), griausmas (29, 174), kibirksztis (22, 319), medega (2, 48; 9, 56; 23, 377; 29, 161), ménulis (29, 177), padariné (6, 175), padaryné (26, 89; 28, 157), prietaisas (23, 408; 24, 26; 29, 184), saulé@ (29, 177), skystimas (17, 54), sriové (22, 319), srové (29, 177), svarybé (22, 320), szilima (11, 171; 15, 404), sziluma (6, 173; 11, 195; 22, 319—320), szviesa (11, 195; 22, 320), wZgrudimas (8, 259), virimas (15, 415), Zvaigzdé (9, 28; 11, 209), Zvaké (24, 27) ir kt., paimti i8 tarmiy arba senyju lietuviy kalbos raStu. Tagiau fizikos populiarinimo straipsniuose yra nemaZa lietuviSky terminy, kuriuos buvo iSsiverte i§ kity kalby ar patys susidare jau ,,Keleivio“ bei kity Ryty Prisijos periodiniy leidiniy redaktoriai, pvyz.: apszvaista (9, 64) ,,8vietimas“, apvalumas (14, 351—353; 15, 415) ,,téiris“, garlaivis (14, 345, 364; 24, 27; 25, 51), plg. vok. Dampfschiff, gelezinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49), gelzkelis (10, 121; 12, 296; ® Palionis J. Dél ,,AuSros“ yaidmens lietuyiy literatirinés kalbos istorijoje // ,,AuSra* ir lietuviy visuomeninis judéjimas XIX a. pabaigoje. V., 1988. P. 189. * Plagiau apie mokslo kalbos ypatumus Zr. Kaulakiené A. Mokslo kalbos uZuomazgos ,,Keleivyje* // Lietuviy leksikos ir terminologijos problemos: Lietuviy kalbotyros klausimai. V., 1990. T. 29..P. 80—91. 5 Sie ir kai kurie kiti Zodziai skirtini technikos terminijai. Tatiau jie Cia aptariami todél, kad yra pateikti fizikos populiarinimo straipsniuose. Tuometiné fizika ir technika tarpusavyje glaudziai buvo susijusios. DazZnai fizika buvo laikoma teoriniu technikos pagrindu. 132 14, 389; 19, 166), plg. rus. acezesnan dopoea, vok. Eisenbahn, pranc. chemin de fer, gelékelio trukis (4, 115), plg. vok. Eisenbahnzug, tolkalbis (12, 263; 27, 100), plg. gr. t2lé + phone, tolrasis (11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99), plg. gr. télé + grapho ir t. t. ,Augros“ fizikos populiarinimo straipsniuose yra ir patiy straipsniy autoriy bei redaktoriy sudaryty naujadary ar vertiniy, pvz.: atrastis (24, 25) ,,i8radimas“ balsaneszis (24, 26) ,,telefonas“, gelZiena: ..gelis tirpsta ir teka j die, o ant virszaus pluduriiija gelziena* (8, 259), irédis (21, 276) ,,programa™, kibeklas, kibekla (6, 173) ,,cementas, klijai*, mégis (8, 257) ,praba“', naugés (3, 73; 8, 256; Os583 $01 13553 12, 217; 17, 51) ,,metalas“®, pirmokas (2, 48) ,atomas“, pirmokiszkas, -a (29, 170) atomiskas“, ruksztdaris (10, 127—128), sqmaisztis (8, 47, 257) ,,misinys* ir t. t. Augrininkai lietuvisky naujadary, matyt, kirési del dviejy priezZastiy. Pirma, jiems bene labiausiai riipéjo leksikos gryninimas. Reikala vengti visokiy barbariz~ my, rasyti gryna kalba nuolatos pabréZdavo ir laikras¢io redakcija, ir jvairiy straipsniy bei recenzijy autoriai’. Antra vertus, auSrininkai daug kirési naujadary ne tik dél noro gryninti ,,AuSros* straipsniy kalba, bet ir i§ reikalo lietuviSkai pavadinti ivairiy mokslo srigiy savokas, nes susidiiré su dideliu lietuviSky terminy trikumu ir buvo priversti juos darytis patys. Kaip nurodoma viename ,,Ausros“ numeriu, jog ,musu kalba neseniai dar pradéjo buti taikinama prie mokslu, uz tai-gi nekurie lietuviszki ZodZei dar ne visiszkai nutikusei ir taisyklingai yra vartojami: tankei vél susitinkame su tokiais atvejais, kad pacziu kalboje sunku yra atrasti kokj norint Zodj uZvis atitrauktoms nimonéms, ir dél to-gi prisieina pramanyti nauja, bet toks darbas néra labai lengvus: ne karta tinkasi paklysti ir kartais ne labai lipszny ir nedaily ,,nukalti Zodj* (19, 157)“. Tatiau autoriai bei redaktoriai, kurie turéjo geresne kalbine nuovoka ir tvirtesnj gimtosios kalbos jausma bei buvo susipazine su ano meto lingvistiniais darbais, sudarydavo vykusiy terminy. I§ tokiy auSrininky sudarytu terminy minétini Sie: anglariikszté, dirbtuvé, istatas »istatymas“, juodmena ,juodas daiktas“, mokslayyris ,mokslininkas“, pervirszis ,,perteklius“, pobidis. .,charakteris“, prieplidis®. Kiek maziau .,Ausros“ fizikos populiarinimo straipsniuose pateikta skolinty terminy, pvz.: atomiszkas, -a (29, 170), bombarda (9, 39), centimetras (22, 319), fabrika (22, 346), gazas (14, 351), hidraulinis, -é (14, 351; 15, 414), hypnoskopas (22; 319), kemija (12, 217), kontrefortas (11, 171), kosmograpija (29, 176), kyalitetas (17, 39), kvizika (9, 35), materija (28, 140), materijolas (12, 222), materijoliszkas, -a (12, 222), meridijonas (12, 255), metolas (8, 256), optiszkas, -a (7, 207), oricontaliszkai (22, 356), polis (11, 209—210), polius (22, 320), potograpija (21, 277), praba (8, 251), respiratoras (7, 220), tekno-mékaniszkas, -a (22, 359), teleponas (12, 263) fe taut, . Dauguma skolinty terminy yra lotyny ar graiky kilmés (pvz.: astronomija (12, 217; 29, 175), plg. astro... + gr. nomos, dijametras (22, 319), plg. gr. diametros * Plg. dar Fraenkel E, Litauisches etymologisches Wérterbuch. Heidelberg — Gottingen, 1962. S. 487. ? Dainauskas J. Auszra ir jos gadyné // Lietuviy tautos praeitis. 1983. T. 7. P. 716. % Ten pat. P. 717—718. 133 elektra (8, 281; 22, 321—324), elektrinis, -é (8, 281; 29, 170), elektriszkas, -a (22, 320, 324; 24, 26—27), plg. gr. élektron, elektromagnasis (22, 320), plg. gr. élektron+ magnétis, magnasas (22, 319), magnasinis, -é (29, 166), magnasiszkumas (22, 324), magnasitas, -a (22, 320), magnetismas (29, 170), pamagnasavimas (22, 319), plg. gr. magnétis, maszina (11, 168—169), maszyna (21, 288), plg. lot. machina, mékanika (7, 207; 12, 217; 22, 358), mékanikiszkas, -a (23, 408), mékanismas (12, 273), plg. gr. méchaniké, minuta (20, 222; 22, 320), plg. lot. minutus, permanentiszkas, -a (22, 320), plg. lot. permanens, pormula (15, 404), plg. lot. formula, radikalas (15, 404), plg. lot. radikalis ir t. t.) ir tik keletas pasiskolinta i8 slavy, vokietiy ar kt. kalby (pvz.: kliszija (25, 64), plg. pranc. cliché, liampa (26, 90), plg. vok. Lampe, 1. Jampa, maliava (17, 52—54), plg. 1. malowaé, peczius (11, 170), plg. brus. neu, sila (11, 210), syla (21, 277; 29, 184), plg. rus. cua, sudynas (28, 157), plg. brus. cydsina, szpatas (6, 172), plg. vok. Spat, szriubas (29, 188), plg. vok. Schraube ir wath 5 I§ to, kas sakyta, matyti, kad kilmés poZitiriu tuometing fizikos terminija sudaré du sluoksniai: savieji lietuviSki ZodZiai terminai ir skoliniai. Saviesiems lietuviskiems terminams skirtini ZodZiai: a) paimti i8 tarmiy arba senyjy lietuviy kalbos ra8tu, b) i8siversti kity kalby pavyzdzZiu, c) naujai sudaryti ausrininky. 18 aptarty 342 Zodziu terminy 67,9 % sudato lietuviSki ZodZiai, o 32,1.% skoliniai. Vadinasi, tuometiné fizikos terminija dar tebesirémé lietuvi8ka leksika, nors jos procentas Siek tiek maZesnis negu pradiniame fizikos bei technikos terminijos formavimosi etape°. 2.2 ,,AuSros“ fizikos populiarinimo straipsniuose daugiausia yra priesagu vediniy. DaZni vediniai su priesagomis -imas/-ymas, -ininkas, -inis, -é, -ysté, *iSkas, -a, -umas, pvz.: atvésimas (11, 173), atvirinimas (8, 259), bégimas [Zvaigzdziu] (9, 27), burbuliavimas (15, 415), [plitu] dziovinimas (11, 169), [vandens] garavimas (15, 414), gesinimas [vopnos] (14, 352), iszdegimas (11, 174), [plitu] iszdeginimas (11, 170), itaisymas (22, 358), ikaitinimas (11, 173), iveikimas [magnaso] (22, 320), [Zvaigzdziu] kritimas (29, 177), pamagnasavimas (22, 319), persikraipimas [medziu] (9, 58), puldinéjimas [ZvaigzdZiu] (29, 175), pulimas (29, 182), sugniuzimas (10, 126), susitraukimas [medZiu] (9, 58), suzadinimas (22, 322), tirpimas [gelzies] (9, 58), [prietaisas] uZdegimo (23, 396), uZgrudimas (8, 259), uzleidimas (11, 168), védinimas (11, 167), virimas (15, 415), virinimas (9, 102); irklininkas (9, 12), kemininkas (9, 89), kugininkas (laivininkas) (9, 12), marininkas (26, 88), orkulkininkas (23, 408), varininkas (28, 146); akmeniné [kulka] (9, 39; 26, 95), anglinis [gazas] (14, 351), elektriné [isztaka] (8, 281), garine [kuliama maszyna] (27, 124), gelZinis [stripas] (9, 28), iszlaikytinis [magnasas] (22, 320), magnasiné [adata] (29, 166), nulietinis [daigtas] (8, 260), statitiniai [akmens] (10, 126), swkrautiné [dalis] (12, 217), vopniniai [akmenis] (14, 351), Zaibiné [macis] (24, 25); akrutininkysté (24, 27), amatninkisté (9, 6), sziporysté (24, 27), Zvaigzdininkisté (12, 222); elektriszka [kibirksztis] (24; 26), [maszyna] (22, 320), [spéka] (22, 324), [szviesa] (24, 27), marininkiszkas [moks- * Gastila L., Kruopas J., Zitkuté A. Techninés literatiiros ir terminijos pradininkas // Mokslas ir technika, 1969. Nr. 11. P. 34—36; Gastila L., Zitkuté A. Lictuviskosios techninés terminologijos pradmenys XVIII a. Ryty Priisijoje // Mokslas ir technika. 1969, Nr. 4. P. 20—21. 134 las] (21, 270), medegiszkas, -a, materijoliszkas, -a (12, 222), mékanikiszkas [darbas] (23, 408), [isztyrinéjimas] (23, 408), optiszkas [stiklas] (7, 207), permanentiszkas [magnasas] (22, 320), tekno-mékaniszka [draugysté] (22, 359), Evaigzdininkiszka [observatorija] (14, 375); apvalumas (14, 351—354; 15, 415), augsztumas (9, 58; 14, 352), didumas (11, 168, 171), drégnumas (10, 125), druktumas (9, 57), drutumas (29, 183), gilumas (29, 182), ilgumas (9, 57; 10, 126; 14, 352; 29, 183), /étumas (21, 277), magnasiszkumas (22, 324), platumas (10, 126; 29, 182), skilétumas (9, 58), stiprumas (9, 58), storumas (11, 171; 14, 352), svarumas (17, 47), tankumas (9, 58), tvirtumas (9, 56; 21, 277) ir t.t. Kiek maziau (kartais vos po viena kita) pateikta terminu, sudaryty su priesagomis -eklas (kibeklas 6, 173), -ybé (svarybé 22, 320), -iena (gelZiena 8, 259), -yklé (kasyklé [vario] 28, 146; sziaudiklé 9, 47), -ima (szilima 11, 171; 15, 404), -uma (sziluma 6, 173; 11, 195; 22, 319—320), -yné (padaryné 26, 89; 28, 157), -mé (veikmeé 10, 119), -smas (griausmas 29, 174; trauksmas 11, 173), -sné (vyksné 21, 277), -stis (atrastis 24, 25), -tojas, -tojis (barstytojas 26, 97; iszrastojis 22, 319), -tukas (kvéptukas 7, 220), -tuvas (dirbtuvas 12, 217; 21, 288; 23, 408; piaustuvas 11, 169; pjautuvas 9, 62; trintuvas 8, 259), -tuvé (dirbtuvé 22, 346; 28, 155; padétuvé 26, 97). Fizikos populiarinimo straipsniuose nemaza pateikta ir galiiniy vediniyu. Daznesni galiiniy -a, -as, -is vediniai, pvz.: apszvaista (9, 64), sugaba (21, 277), ieiga (25, 63); garas (11, 171—173; 15, 404), stumas: ,,mokslas yra stumu, kurs stumia viska tolyn, sunkyn, labyn“ (27, 100); augsztis (11, 167, 171), buvis (9, 7; 24, 28; 28, 154), degis (15, 404), ilgis (9, 28; 11, 170-171), irédis (21, 276), plotis (9, 7; 10; 11, 168), sadélis (3, 74), storis (11, 168, 171) ir t. t. Yra vienas kitas ir prieSdélio vedinys, pvz.: antvirsis (21, 276), atgarsis (29, 176), prieszstulpis (11, 171). Be prieSdéliy, priesagy ir galiniy vediniy, ,,Ausros“ fizikos populiarinimo straipsniuose gausu ir diriniy, kuriuos galima suskirstyti taip: 1) diriniai su daiktavardiniu antruoju sandu (anglariikszté 10, 128; garlaivis 25, 51; gelezinkelis 12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187; gelzkelis 10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166; pusgaris 25; 52; szeszkertis 9, 28; trupskaitlis 10, 119 ir t. t.); 2) diriniai su veiksmaZodiniu antruoju sandu (balsaneszis 24, 26; garvezys 27, 100; 29, 165; ruksztdaris 10, 127— 128; skersakiszté 22, 319; tolgirdis 27, 99; tolkalbis 12, 263; 27, 100; tolraszis 11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99; vandendaris 15, 404; Zemapraszis 12, 227 ir t. t): Siuos priegdéliy, priesagu, galiiniy vedinius ir dirinius galima suskirstyti j tam tikras darybos kategorijas, kuriomis paprastai nusakomos ir patiy terminy kategorijos. Minétu atveju galima skirti veiksmy, ypatybiy, reiSkiniy, daikty, dimensijy, profesijy kategorijas, kurios sietinos su kai kuriais terminy nominacijos ypatumais. 2.3. Vienas jy— ,,Ausros* fizikos populiarinimo straipsniuose pateikiamy savoky pavadinimy jvairavimas. Ivairuojantius ZodZius terminus galima sugrupuoti taip: 1) kai savoka jvardijama sudétiniu ir vienaZodziu pavadinimu, pvz.: gelezinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49) ir geleZinkelis (12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187), gelzkelis (10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166), piaunama maszina (pjautuvas) 135 (7, 217). Labai daZnai tokie pavadinimai jungiami jungtuku arba, pvz.: daigtai darantiejie arba maliavos (17, 52), umbra arba Zemé tamsei raudona (17, 51), vienkartiniai pecziai arba kakaliai (11, 170), Zaibiné véka arba macis ir t: t.; 2) kai savoka ivardijama dviem vienaZodZiais pavadinimais, kurie vienas nuo kito skiriami kableliu, skliaustais arba jungiami jungtuku arba, pvz.: gencziazymis, etnograpija (21, 276), jrédis, programatas (21, 276), medega, materijolas (12, 222), medegiszkas, materijoliszkas (12, 222), niitrauka, potograpija (21, 277), svaraunas, physiszkas (21, 276), vopna, kalkés (14, 354); [magnasiné] adata (yla) (29, 166), atimtiné (negatyviszka) [elektra] (22, 321), atomiszka (pirmokiszka) [t€orija] (29, 170), atrastis (atradimas) (24, 25), cinas (skardas) (8, 257), daidalysté (daildarysté) (26, 68), dirbtuvas (maszina) (12, 217), (maszyna) (21, 288; 23, 408), galas (polius) (22, 320), iszlaikytinis (permanentiszkas) [magnasas] (22, 320), kibeklas (cementas): ,.molis sumaiszitas su smilczia gerq diida kibekla (cémentq)“ (6, 173), kibekla (klejai): ,,apliejus vandeniu degtas tilas atsiranda didelé sziluma ir jos pavirsta j kupeta miltu vapnos; tie tai miltai sutaisyti su smilezia ir vandeniu dida vapnq arba stipriq kibeklqa (klejus) akmenims* (6, 173), kibirksztis (ZieZerka) (22, 319), kokybé (kvalitetas) (17, 39), ligdienis (€kvatorius) (12, 255), mégis (praba) (8, 257), ndugés (metolai) (3, 73), oramieris (barométras) (7, 207), pirmokas (atomas) (2, 48), pridétiné (pozityviszka) [elektra] (22, 321), prieszstulpiai (kontrefortai) (11, 171), pusiaudienis (meridijonas) (12, 255), respiratoras (kvéptukas), (7, 220), skersakiszté (dijametras) (22, 319), sudas (rykas) (28, 146), sziltamieris (termométras) (7, 207), teleponas (tolkalbis) (12, 263), trintuvai (pieliczios) (8, 259), veka (syla) (23, 408), Zemapraszis (geograpija) (12, 227), Zinguné (pustas, paszta) (27, 121); amatai arba prekioné (22, 316), bombarda arba armota (9, 39), dirbtuvé arba amatvieté (28, 155), koczilas arba piaustuvas (11, 168), naugés arba metolai (8, 256). Vadinasi, nominacijos jvairavimas pasireiSkia dvejopai. Pirma, kai jvairiuose straipsniuose savoka pavadinama nevienodai, pvz.: geleZinis kelias (12, 260; 14, 363; 17, 49), gele¥inkelis (12, 268; 16, 24; 27, 109; 29, 187) ir gelzkelis (10, 121; 12, 296; 14, 389; 19, 166), augsztis (11, 167, 171) ir augsztumas (14, 352), ilgis (9, 28; 11, 170—171) ir ilgumas (9, 57; 10, 126; 14, 325; 29, 183), plotis (9, 7, 10; 11, 168) ir platumas (29, 182), storis (11, 168, 171) ir storumas (14, 352). Antra, kai viename straipsnyje pateikiamas dyejopas savokos pavadinimas vartojant jungtuka arba ar skiriant tokius pavadinimus viena nuo kito kableliu bei skliaustais, pvz.: daigtai darantiejie arba maliavos (17, 52), medega, materijolas (12, 222), pirmokas (atomas) (2, 48) ir t. t. I§ pavyzdziy matyti, kad daugiausia jvairuoja pavadinimai, skirtini daikty, dimensijy’’, ypatybiy ir reiSkiniy kategorijoms. Dalis tokiy jivairuojantiy pavadinimy 10 Priesagos -umas ir galiinés -is vediniai ,,AuSros“ fizikos populiarinimo straipsniuose Zymi ne tik ypatybés pavadinimus, bet ir tam tikrus dydzius, kiekybinius parametrus, pvz.: pusés sieksnio augszczio (11, 167) ir augsztumas-gi iilaktis su ezverte (14, 352), ilgis... keturiu sieksniu (11, 170) ir i/gumas pustreczio sieksnio (29, 183), sieksnio ploczio (11, 168) ir colio platumo (10, 126), pusés colio storio (11, 168) ir storumas pusé sieksnio (14, 352), Vadinasi, tokiy pavadinimy savokos turinys apima poZymius, vienu metu priklausan¢ius dviem loginém kategorijom: ,,ypatybé“ ir 136 tarpusavyje yra susij¢ morfologiskai. Jie paprastai sudaro morfologinius variantus, kuriuos galima skirti j Sias grupes: 1) sudétinis terminas ir univerbacijos bidu sudarytas vienaZodis terminas (geleZinis kelias ir gelezinkelis, gelzkelis); 2) sudétinis terminas ir vedybos bidu sudarytas terminas (pjaunama maszina ir pjautuvas (7, 217); 3) vedybos biidu sudaryti du tos patios Saknies terminai, besiskiriantys ilgesne ar trumpesne forma (augsztis ir augsztumas, ilgis ir ilgumas, plotis ix platumas). Kita dalis jvairuojantiy pavadinimy tarpusavyje siejasi semantiSkai. Jie yra lyg ir sinonimai, kurie sujungti jungtuku arba (klystugné arba Zaltvykslé (24, 25), naugés arba metolai (8, 256), atskirti kableliu (niitrauka, potograpija (21, 277), svaraunas, physiszkas (21, 276)) ar skliaustais) iszlaikytinis (permanentiszkas) [magnasas] (22, 320), pridétiné (pozityviszka) [elektra] (22, 321) ir t. t. Vadinasi, dél nominacijos jvairavimo atsiranda terminy varianti8Skumas ir sinonimi¥kumas. Sios ypatybés (ypaé varianti8kumas) terminijoje negalimos. Tatiau pradiniame terminijos formavimosi etape jos nei8vengiamos ir pateisinamos. Antra vertus, tokie variantai, kaip antai: gelezinkelis, gelzkelis Salia gelezinio kelio, pjautuvas Salia pjaunamosios masinos, todo terminy trumpinimo tendencijy uzZuomazgas. 2.4. Fizikos populiarinimo straipsniuose pateikty sudétiniy terminy démenys tarpusavyje yra susije tam tikrais rySiais. DaZniausiai Sie rySiai yra atributiniai. Jie iSreikSti: a) derinamuoju paZyminiu (anglinis gazas (14, 351), atomiszka (pirmokiszka) téorija (29, 170), draikioji gelezis (8, 259), elektriné isztaka (8, 281), elektriszka kibirksztis (24, 26), elektriszka maszyna (22, 320), elektriszka speka (22, 324), gamtiszka elektra (22, 321), hidrauliné vopna (14, 351; 15, 414), iszlaikytinis (permanentiszkas) magnasas (22, 320), laukpusinei pazymiai (21, 276), magnasiné adata (yla) (29, 166), magnasiita duduté (22, 320), mékanikiszkas isztyrinéjimas (23, 408), optiszkas stiklas (7, 207), savytarpiszkas pritraukimas (17, 47), sukrautiné dalis (12, 217), tekno-mékaniszka draugysté (22, 359), Zaibiné véka arba macis (24, 25), vaigzdininkiszka observatorija (14, 375)); b) nederinamuoju pazyminiu (dulkes skardo (16, 25), gelezies gumulas (22, 319), itekmé elektrynés (29, 170), kalio akmens vanduo (20, 222), kasyklé vario (28, 146), stidziu maliava (17, 52), tekéjimo veka (23, 408), tiesos svarumo (17, 47)). I§ Siy pavyzdZiy matyti, kad jau tuomet buvo poreikis i8skirti riSinius ir gimininius terminus. Kai kurie jy sudaro net lizdus ir polizdzius, pyz.: akmenys: Kalkiniai a. (10, 127), laukiniai a. (29, 181), sméliniai a, (10, 127), statitiniai a. (10, 126): statitiniai akmenis dél muru, statitiniai akmenis dél aslu, statitiniai akmenis deél stogu (10, 126), titnaginiai a. (29, 181), vopniniai a. (14, 351); anglys: akmeninés a. (7, 209; 12, 217), med¥iu arba Zolynu a. (17, 52), tikrosios a. (7, 209); darbas: mékanikiszkas d. (23, 408), svaraunas d. (21, 277); dirbtuvé: gaspadoriszka d. (23, 408), pab- ,dydis*. Tad jau tuometingje fizikos terminijoje, galima sakyti, egzistavo kategorinis daugiareikSmiskumas. Straipsniuose yra priesagos -wmas vediniy, kuriais nusakomas tik kiekybinis parametras, tam tikras tris, pvz.: gipsiné teSla diudama nepamazina savo apvalumo (\5, 415); liesa vopna nepadidina daugiaus savo apvalumo, kaip tiktai du kartu... (14, 353), didumas (10, 127). 137 rikiszka d. (23, 408); maliavos: cininés m. (17, 54), cininés aliejinés m. (17, 54), klijinés m. (17, 50—53), pieninés m. (17, 50), pieninés arba varszkinés m. (17, 53), vopninés m. (17, 50); maszina: gariné kuliama m. (27, 124), geleziné kuliamoji m. (12, 273), kuliama m. (7, 217), pjaunama m. (pjautuvas) (7, 217); medega: angliné m. (7, 209), dirbtiné m. (9, 56), prigimtiné m. (9, 56); milteliai: balti cino m. (17, 54), balti szvino m. (17, 54); plitos: degintos p. (9, 56), nedegintos p. (9, 56); vopna: deginta vopna arba kalkiai (9, 56), riebi v. (14, 351), gesita v. (14, 351), kremtanti arba verdanti y. (14, 351) ir t. t. Kai kuriuose straipsniuose uZsimenama ir apie ~amatu, pabuklu, medegos, padarynés“ (21, 279), mokslo Saky (,,aritmetika, algebra, geometrija, kosmograpija, mineralogija, kvizika, kemija“ (8, 258), specialybiy (,,inzineras, teisdaris (26, 93), kemininkas (moka iszrasti sukrautinias dalis visokiu daigtu“) (9, 89) pavadinimus. Tai rodo autoriy ir redaktoriy nora pateikti kuo daugiau mokslo Ziniu, supazZindinti skaitytojus su pagrindiniy savoky pavadinimais, patikslinant juos kartais kity kalby (daZniausiai vokietiy k.) ZodZiais, pyz.: vaikszeziojanczios Zvakelés (vok. Elmsfeuer) (8, 281), vyksné (bestrebung) (21, 277), pramoné (kunst) (29, 186), sugaba, galybe (fahigkcit) (21, 277), sierés ruksztorius (acidum sulfuricum) (5, 42), pormilis (radikalas skruzdinés rugszties, pormilsuperkloridas) (15, 404) ir pan, Matyt, toki savoky patikslinima galima aiSkinti dvejopai. Pirma, be abejo, ,,AuSros“ mokslo populiarinimo straipsniy apskritai kalbai, sqvoky aiSkinimui, terminy pateikimui didelés jtakos turéjo priisiné literatiiriné kalba. Tai visi8kai suprantama: Sio laikra8tio redaktoriai buvo susipaZine su Ryty Prisijoje éjusiais periodiniais leidiniais (,,Keleivius 1849—1880, ,,.Naujuoju keleiviu* 1880—1886, ,,LietuviSka ceitunga* 1878—1939 ir kt.), o kai kurie i jy — J. Basanayitius, J. Sliipas, A. Vi8telis pastaruosiuose dvejuose leidiniuose buvo paskelbe ir savo straipsniy™. Antra, auSrininkai, norédami biti suprantami visiems lietuviams ir stengdamiesi testi ankstesniasias (S. Daukanto, M. ValanGiaus ir kt.) kalbos gryninimo tradicijas!, bandé skolinius ir pusiau skolinius keisti lietuvi$kais ZodZiais terminais (taip vietoje ,,Keleivyje“ pateikty varianty: damSépis, garsépis, gariné 5épis, garinis Sépis, gary Sépis, garu varomoji Sépis ,,Au’roje“ vartojamas tik vienas terminas garlaivis (14, 345, 364; 24, 27; 25, 51; 29, 165), vietoje telegrafas, viely pustas, vielinis pustas, Zaibinis pustas — tolrasis (11, 183; 22, 365; 24, 26; 27, 99)), o savo patiy susidarytus ar i§ kitur paimtus naujadarus daZnai aiSkindavo Zinomesniais ZodZiais, pvz.: kibirksztis (ZieZerka) (22, 319), pirmokas (atomas) (2, 48), spéka, stiprybé (sila) (12, 217) ir pan. Tretia, toks savoky patikslinimas ar paaiSkinimas iSplaukia ir if patios mokslo kalbos specifikos, apie kuria i§ dalies uZsimenama viename ,,Ausros“ numeriy. ,,Raszéjas paskutinio isz paminétu veikalu (kalbama apie straipsnj ,,Apraszymas Zemés turtu“) sutenka skaitytojui Zines apie visokius akmenis, druskas, anglis, nauges, apsako, kokio budo koZnas daigtas, kokie jo pavidalai, ar dega ant ugnies, ar tirpsta vandenyje, ar grynas, ar sumaiszytas, ant ko yra vartojamas, kokia nauda atne’a Zmogui ir t. t. Jis néko, néko nd saves neprideda, néko isz galvos neiszmislija, o pasako tiktai ta, kas isz tikro yra. Isz to apsa4 Palionis J. Lietuviy literatirinés kalbos istorija. V., 1979. P. 221. 148 Ten pat. P. 222, 138 kymo skaitytojas semia sav Zines apie daigtus, iszstato mislyje ir apima protu, t. e. supranta* (24, 7). 2.5. Tokiuose tekstuose daZnai pateikiami naujy pavadinimy aiSkinimai, lyg ir savotiski apibrézimai. Stai keletas ju. ,,/ra galibé gamtos, kuriq mokintiejie vadina elektrq (8, 281). Zaibiné véka arba macis atsiskirianti ni klaidinancziu Zvakeliu klystugne arba Zaltvyksle vadinamu [...] (24, 25). Bet kodél ang naujq iranki, kurs parodo, kaip magnasiné pajéga jveikia Zmogu, nevadina ,,magnoskopas“, 0 tiktai ,,hypnoskopas*? (22, 322) [...] toliaus-gi dumodamas Nevton’as iszrado didelias tiesas svaJumo ir atrakcijos arba savytarpiszko pritraukimo, kuriu galybé laiko ir taikina keliones visu dangiszku szviesybiu, tai yra: saulés, ménesio, Zvaigzdziu, planetu ir kometu (17, 47). Pastarasis pavyzdys rodo ir savoky sisteminimo kai kurias aprai’kas: terminas dangiszkos szviesybés ir terminai — saulé, ménesis, Zvaigidés, planetos, kometos. Tokiy pavyzdziy yra ir daugiau: gelZj més dévime trejaip vadindami: grina gelezis, plienas, szpizius (8, 258). Jo [deimanto] sqdelis tokspat kaip anglies ir jidpaiszés (alupkés, szwino) (3, 74). Gamtiszka elektra prieg tam iszsidétu { pridétiniq (pozityviszkq) ir atimtiniqa (negatyviszkq) (22, 321). Daznai ,,AuSros“ fizikos populiarinimo straipsniuose nurodomos ir mokslininky ar i8radéjy pavardés. Vienos jy pateiktos originalo forma (pvz.: Faraday, Foucault, Lindsay (22, 320), Lohmeyer (9, 75)), kitos — aplietuvintos (pvz.: Demokritas (29, 170), Nevton’as (17, 47), Ochorovicz’ius (22, 319), Tacitas (9, 75) ir t. tJ? Straipsniuose pateikta ir simboliniy pavadinimy, t.y. laikra8tiy, Zurnaly ar Siaip leidiniy pavadinimai originalo kalba, pvz.: .,K/osy“ (7, 215), ,,Lumiére électrique“ (22, 319), .,Tygodnik illustrowany“ (11, 183), ,, Wedrowiec™ (8, 287) ir t. t. bei formulés, pvz.: radikalas, susidedqs isz angliaus ir vandendario, vadinamas pormiliu (C.H) (15, 404). Suvienavimas jo [radikalo] su kloru vadinasi kloropormu (C,HCl,) (15, 404). Kai kuriuose straipsniuose pateikta ir tam tikry lenteliy. Pvz.: ezia galima pridurti diduma nasztu, reikalingu dél perspaudimo nekuriu akmenu... Tada akmens persispaudzia, jeigu ant ketvirtainio pirszto atsiaina: dél granito nit 6000 iki 11200 svaru; dél kalkiniu akmeniu ni 1000 iki 8000 svaru; — — — smélinio akmens — — 1600 — — — 4000 — — — — — — marmulo — — — —— — 4000 — — —10400 — — — — — — muro isz raudonu plitu nti 960 iki 1440 svaru (10, 127). Visi Sie dalykai rodo mokslo kalbos, kuri reiSkiasi teiginiy, hipoteziy iSkelimu, ju pagrindimu, argumentavimu, svarstymu, tvirtéjima ir jsigaléjima. 2.6. ,Ausros“ fizikos populiarinimo straipsniy terminijos analize galima apibendrinti Siomis pastabomis: 1) pagrindinis mokslo kalbos elementas — terminija buvo sudaryta dar nepakankamai sistemiSkai, tatiau rémési tvirtu pamatu — lietuvigka leksika, j kuria jéjo ZodZiai, paimti i8 tarmiy, senyjy lietuviy kalbos ra8ty, jau ankstesniuose leidiniuose aptikti naujadarai, vertiniai ir patiy augrininky 139