Leksiniai Šaltinių šnektos savitumai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI ELENA GRINAVECKIENĖ LEKSINIAI ŠALTINIŲ ŠNEKTOS SAVITUMAI Šaltinių šnekta, esanti Šalčininkų raj. Dieveniškių apyl., būdama pereiginė tarp rytų ir vakarų dzūkų (Lipsk., Vidug., 187), yra pati pakraštinė (kaimo rytiniu pa- kraščiu eina Lietuvos— Baltarusijos valstybinė siena) Dieveniškių lietuvių šnektų marginalo, praeityje buvusio gana vientiso ir nusitęsusio palyginti toli už dabar- tinių respublikos ribų į Baltarusiją, dalis (Gauč., Vidug., 38—39 tt., 48—49 tt.; Kviklys, 264—270). Ji yra vietinės baltarusių šnektos apsupta, teritoriškai izoliuo- ta nuo kitų lietuvių kalbos šnektų, taip pat ir nuo Dieveniškių marginalo lietuvių šnektų (mūsų tyrimų duomenimis, iš 21 Dieveniškių apyl. kaimo tik 9 — Šalti- niuose, Mačiūčiuose, Kaziūliuose, Žižmosė, Versekojė, Senuosiuose Miežionysė, Skraičionyse, Dvariškėse bei Dievėniškėse — galima rasti lietuviškai kalbančių senųjų vietinių gyventojų). Taigi Šaltinių šnektos atstovams būdingas pakaitinis lie- tuvių ir baltarusių šnektų vartojimas. Iš vienos pusės tiriamoji šnekta yra rezerva- tinė lietuvių kalbos archaizmų teritorija, iš antrosios — antrinių leksikos ir seman- tikos inovacinių reiškinių bei adstratinių elementų zona, taip pat tipiškas konta- minacinių reiškinių arealas. Dėl savo ypatingos padėties pastaraisiais metais ši teri- torija yra atkreipusi ypač didelį susidomėjimą ne tik kalbos specialistų bei dvasinės ir materialinės kultūros tyrinėtojų — tautosakininkų, etnografų, architektų, bet ir kultūrologų, sociologų ir kt., be atvangos visokeriopai tiriančių šį unikalų vienos ir tos pačios etninės kultūros regioną. Konstatuojant sudėtingą šio krašto kalbinę situaciją, visų pirma svarbu iškelti, kad vietinė lietuvių šnekta, būdama vartojama uždarame kalbiniame kolektyve (7 iš 13 Šaltinių kaimo šeimos tarpusavyje kalba lietuviškai), yra neoficiali, ne kan- celiarijos ir ne administracijos (lietuviškų mokyklų čia nėra, nes nėra mokyklinio amžiaus vaikų), kasdienė buitinė žmonių kalba. Joje pastaruoju metu aiškiai reiškia- si dviejų semiotinių sistemų koegzistavimas: vietiniai lietuviškai kalbantys žmo- nės savo kasdieniame gyvenime pramaišiui vartoja ir baltarusių šnektą, Tuo būdu abi kalbinės sistemos, — lietuvių ir baltarusių, — žmonių nuo pat mažens greta girdimos ir gerai mokamos. Nuolat viena kitą veikdamos (paprastai daugiau sti- chiškai, bet prie lietuvių kalbos nykimo čia nemaža dalimi yra prisidėjusi ir carinė tautų politika), jos išugdė visišką lietuvių — baltarusių dvikalbystę, kuri pastaruoju metu jau tampa vienpuse — lietuvių kalbos sistema čia tolydžio artėja prie balta- rusių kalbos sistemos, Taigi vietinė lietuvių šnekta, praeityje buvusi daugiausia davėja (plg. kaimo baltarusių šnektoje iki šiol gyvai vartojamus iš jos gautus senus 8. Lietuvių kalbotyros klausimai, XXXI 113 lituanizmus: berléuka® ‘béralas’, brunduūl" "branduolys", brinkta ‘branktas’, dil’ka “dulkės, spaliai’, gil’ ‘gylys’, grabiazdzic’ ‘grebéstuoti’, gūlta "guolis", gusta ‘guzta’, gungli ‘gungliai, pridžiūvę ant karvės Sony méslai’, kérsa kere’, krumpli “krumpliar’, kriusnia ‘krusnis’, paliouki ‘paliaukés, tokia parSiuky liga’, mencid "mentė, pustykle’, pliusnia ‘pleiskanos’, punddk ‘pundokas, buoZgalvis’, sldsty "spąstai", scimbūr “stim- biras’, vinkšny "vinkšnos, rogiy pavažų dalis’, Zdgary ‘Zagarai, raZai, karklai pynimui’ ir daugybė kitų), dabar tampa vien éméja, ir jos asimiliacijos procesas vos nesiekia apogėjaus. Šio kaimo lietuvių šnekta jau beveik netekusi savo gynybi- nio barjero, ir į ją veržiasi jos sistemą griaunantys baltarusių kalbos struktūriniai elementai, tokie kaip žvirblis maZdsnis vdrno:s "Žvirblis mažesnis už varną", dzi.rba pasvėjemu “daro savaip', kas man' dachodzic’ "kas man rūpi', rūki:mas man pri- vička "rūkyti aš jprates’ ir kt.; kitaip sakant, modeliuojasi šnektoje savotiškas pa- kraštinis jos variantas. Lygiagretus čia minimų šnektų vartojimas toje pačioje kalbinėje sferoje ir situa- cijoje yra taip įprastas ir nusistovėjęs reiškinys, jog, kiek pastebėjome, nereikalauja iš kalbančiojo jokių intelektualių ar psichologinių pastangų. Tai labiausiai, mūsų nuomone, priklauso nuo to, kad visa tiek šio kaimo, tiek ir gretimų apylinkių vieti- nė kalbinė visuomenė daugmaž tebėra vienalytė — vienos ir tos pačios dvasinės ir materialinės kultūros (minėtina tokia pat kaip ir kitur Pietų ir Rytų Lietuvoje namų statyba, audinių raštai, valgių gamyba), gyvena tokį pat, galima sakyti, už- darą gyvenimą, laikosi tų pačių papročių, gerokai konservatyvūs, o čia vartojamoji baltarusių šnekta, kaip ir lietuvių, yra tik namų kalba, neprestižinė. Žmonių teigi- mu, gudai (čia taip vadinami vietiniai baltarusiai) — tai tie patys lietuviai prasčio- kėliai, tik jau pamiršę savo protėvių kalba, nebemokantys lietuviškai kalbėti?. Vis dėlto būtina pripažinti, kad baltarusių šnekta kasdieniame gyvenime čia varto- jama dažniau, nes vietiniai gyventojai baltarusiai teigia lietuviškai nemokantys, o i Baltarusiškų pavyzdžių kirčio vietą rodo akūto ženklas. Lietuviški tarminiai pavyzdžiai straipsnyje pateikiami supaprastinta fonetine transkripcija. Joje nenurodoma: a) tvirtagalio dvibalsio au turimas pirmojo démens 0 atspalvis; b) nevisiškas dvibalsių ie, uo vienbalsinimas (kai antrasis dėmuo susilpnėjęs, tariamas neryškiai. Tuo atveju jie žymimi ilgaisiais i:, w:); c) kirčiuotų ilgųjų balsių, dvibalsių bei dvigarsių atskirų dėmenų ilgumas, Jį paprastai parodo jų priegaidės ženklas. Išimtį sudaro tvirtapradžių dvigarsių i, 4-+/, m, n, r ir ui, mūsų ausiai atro- dančio pailgėjusio iki pusilgio (plg. LKT, 256, 258) pirmojo dėmens žymėjimas tašku raidės deši- nėje žemai. Nekirčiuotų ilgųjų balsių ilgumas žymimas dvitaškiu raidės dešinėje, balsių pusilgumis — ten pat tašku žemai; d) dėsningas priebalsio n prieš g, k gomurinis tarimas; e) priebalsių kietumas prieš 2; (atstoja bk. i, e), e (atstoja bk. ė), » (atstoja bk. trumpąji e), taip pat nežymus r kietumas prieš i. Priebalsių minkštumas (taip pat ir baltarusių pavyzdžiuose) žymimas minkštinamuoju ženkleliu (kableliu) jų raidės dešinėje aukštai. Priebalsių grupės minkštumas, ne- pavykus jo tiksliai nustatyti, nežymimas (išskyrus minkštuosius / ir pj). Kiti transkripcijos dalykai kaip LKT, 10—14. 2 Turint omenyje šią tikrai gyvą to krašto žmonių lūpose lietuviško žodžio gūdas reikšmę (ją, mūsų nuomone, yra pamato pripažinti tikrąja, plg. lie. gudéti "imti kita tarme šnekėti' — LKŽ 3 693), vargu, ar galima pateisinti tendenciją visus baltarusius vadinti gudais, o jų respubliką Gudija. 114 lietuviams ji irgi nesvetima, Taip iš lėto tapę jau mažuma, lietuviai ir toliau derinasi prie situacijos, lengvai įprato gerai kalbėti baltarusiškai, nebesibodėti tos kalbos; savintis ją. Kaip minėta, jie ir lietuviškai kalbėdami lengvai naudojosi baltarusių šnektos struktūrinėmis ypatybėmis, iš palengvo patys spartina savo asimiliacijos procesą. Šį procesą, be kita ko, palaiko ir aktyvina kai kurių jaunesnių lietuvių gana akivaizdus tautinio susipratimo jausmo išblėsimas. Be baltarusių šnektos, vietiniams lietuviams nesvetima ir bažnytinė šio krašto kalba — lenkų kalba. Ja kalbami poteriai (pastebėta, kad poterius lenkiškai kalba ir vyresnio amžiaus pažangesni lietuviai), einama išpažinties, žegnojamasi. Tačiau kasdienėje vartosenoje ji nėra įprasta. Lietuvis ar baltarusis, prašomas kalbėti lenkiškai, šia kalba pasakęs porą frazių, bemat ima pasakoti baltarusiškai. Tarpininkė šio regiono kalba yra rusų kalba. Ja vietiniai žmonės kalbinami įvai- rių valdžios pareigūnų, dažniausiai atvykusių iš kitur, tačiau pastebėta, jog Žmogus, kalbinamas rusiškai, beveik visada atsakinėja baltarusiškai. Distancinių kontaktų (lenkų, rusų kalbų) įtaka šnektai menka. Nepaisant sudėtingos šio regiono kalbinės situacijos ir gana aktyvios asimiliuo- jamosios kalbų įtakos, Šaltinių lietuvių šnekta iki šių dienų tebėra lietuviška, vaiz- dinga, gyva, savita. Iš 1990 m. ekspedicijoje mūsų užrašytųjų per 2000 šios šnektos žodžių 74 9; yra grynai lietuviški, 18,5 95 — skoliniai (daugiausia iš baltarusių), 7,5 9h — semantiniai vertalai (daugumas jų veiksmažodžiai; jie dažniausiai irgi baltarusiškos kilmės). Manome, kad pateiktieji procentai apytikriai atspindi visą Šaltinių šnektos leksikos būklę. Gausūs šio kaimo lietuviški smulkieji vietų vardai — bažnic'avietė: "Bažnyčiavietė', dzirvėle:s "Dirvelės", gérviskis "Gerviškis', kraš- činis laūkas "Kraštinis laukas*, kūdra "Kūdra", lapėl'u: kalnas „Lapelių kalnas’, margelukai ‘Margelukai’, pul’kino : kalnas „Pulkino kalnas’, sédzimo:s ‘Sédimosios’, suntakis ‘Santakis’ ir daugybė kitų aiškiai rodo, jog Šaltiniai su savo apylinkėmis visomis ištakomis yra lietuviškas kraštas. Svarbu dar ir tai, kad lietuviškas šių vie- tovardžių formas dažnai net nesuslavintas gerai žino bei gyvai vartoja ir vietiniai baltarusiai. Ypač vertas dėmesio senasis šnektos žodyno klodas, o labiausiai tas, kurio iki šiol kitose mūsų tarmėse ar raštuose neužfiksuota ar kuris čia yra grynai savitas. Tą klodą daugiausia sudaro leksiniai archaizmai, žodžiai, papildantys mūsų kal- bos žodyno sistemą naujomis reikšmėmis, praplečiantys žodžių vartojimo arealą, perkeliantys vieną kitą senųjų raštų leksemą į gyvąją vartoseną, inovacijos. a. Iš šnektoje turimų kitur lietuvių kalbos tarmėse ar raštuose neužfiksuotų lie- tuviškų (ar lietuviškos šaknies) žodžių minėtini: | apinastré (1) “apinasris’: drkl’o: nauja apinastré: ažmduta || biksderiti, -na, -éjo ‘cakteléti’: bitė bigzderna ir nuveina || brazdZianka (1) hibr. "plokštainis iš tarkuotų bulviu’: brazdzdnku: képam piiodi ar blékoj || CiurStuma (3%) ‘padugnés, tirščiai': g'urds (= giros) cik &urstuma liki. || Žodis neabejotinai kilęs iš čiušštas<-čirštas<-tirštas. Jo šaknies iu po č- yra tos pačios At 115 kilmės kaip ir kitų mūsų šnektų šul'ma ‘Siluma’, ž'uburis "Žiburys" ir pan., plg. dar Zink., 67—68. gelčius (2) "delčia': gel’¢’un skersc’ gerei; jau gel'č"us — kap pjautuvas ligdo:si ménas| Fonetiniu keliu (iš d-->g-) žodis atsiradęs iš delčius "delčia'. Dėsningo d->g šiuo metu Šaltinių šnektoje mums užfiksuoti nepavyko, nors gretimose šnektose jis tyrinėtojų (Lipsk., Vidug., 190) minimas. geltonka (4) hibr. "geltligė': ma ji.nkstai nesveiki nog geltonkės|| gémd|yti, -o, -é ‘gimdyti’: atėj laikas gémdzi:c’ ir gémdo: vaikūs|| Saknies alter- nantas -em- (gémdyti) greičiausia yra senesnis uz kitų šnektų -im- (gimdyti). Tai, galimas daiktas, galėtų patvirtinti ir čia turimas gémstanciai (—~gémsta) ‘gimstan- čiai' (Lipsk., Vidug., 210). giura (4) ‘gira; raugienė': ažgėr'au šaltės g'urds ir dūr'a kr'u:cinėn; ruginė: g'ura būvo: pi.rmas gė:rimas, val'gėm g'urds, ažgėrc' dūvė:|| Supriešakinto šaknies u buvimas vietoj i greičiausiai yra tos pačios kilmės kaip ir šnektos žodyje čiurštuma. kepsné A kraują kepsnė "valgis iš šviežio kepto kraujo': kūsni: kviecin'u: mi.l- tu:| taukii, kraiijo: ir kepi in skarvadės — ir kraujū kepsné — gardū svi* dūonu)| kokigjdien "kada': ko:k'uūojdzien ūnas būvo: atėji.|| Tai suprieveiksméjusi viena- skaitos įnagininko įvardžiuotinė sudurtinio klausiamojo ir + santykinio įvardžio forma. Iškeltina drauge ir kitur Lietuvoje nežinoma šių įvardinių prieveiksmių daryba (jos pavyzdžių šnektoje yra ir daugiau, žr. žemiau), taip pat jų vartojimas 'ir reikšmė. Šiuo atveju įvardžiuotinė forma, kaip matyti iš sakinio, įvardžiuotinės reikšmės neturi. Tai, mūsų nuomone, reliktinis prieveiksmis, be kita ko, liudijantis ir apie šios šnektos įvardžiuotinių formų nykimo padarinius. krimsliūkas (kremsliūkas?) (2) “uodegos kremzlinis galiukas’: kdrvė: gera, kap vuodegės krims ūkas temp'a žam'au kėl'u:|| plg. krimslys, kremslė "kremzlė". kušičtyna (1) ‘apZeltkojis (paprastai apie vištas)': akšiš tu kušlėcina|| Žodis yra kūšlas "apžėlęs" giminaitis, turi menkinamąją priesagą -yna (plg. LKG 1 403), Nekirčiuoto priesagos -y- sutrumpėjimas nedėsningas. Panašių atvejų pasitaiko šnektoje ir daugiau, pvz., ricikščis—>rytykštis "rytinis", ausisa "ausyse", s 'užtilkėle :— sožilkėlė (dar plg. čiurštuma) “tvenkiniukas’ ir kt. Kuslétyng yra pasiskolinę ir vie- tos baltarusiai. lalautojas (1) “velykautojas’: lalduto:jai gieda per velikas giesmi: vasolinu: links- ma dziena|| Darinys (bent jo priesaga) greičiausiai naujesnis, plg. ir kitą, čia dar visai naują tos priesagos vedinį daimiotojas (1) ‘dainininkas’: ragi — ciéj virai dai- nuoto:ju: jiesko:jal| laiik[ytis, -osi, -ési “linguotis’: reik’a kad laiiki:tu:si ir So:kinétu: lo:pseis|| mažūl'ka (1) 1. ‘mazuté’: kab bi.l’bo:s nūder'a, būna ir dzidel'ū, o: t’ép mažu.l'- ko:s; 2. "mažoji": bū.l'bo:s maZi.lko:s ir dzidele:s; 3. "plonoji": maZil’kas žarnas ackiri. veic’am|| Be šio vedinio, turimi dar du: didziul'’ka (1) ‘storoji’: ndg Zarni dzidz’ il’ ku: reik’a taukai apriiike’ ; storiWka (1) “storulé’: iš puš'ū sto:ri.lku: daro: pirci palo:tas, kad galét sto:véc’; ūtė:le:s sto:ri.l’ko:s kap drké:s; ddzina (= gy- 8 Snektos prielinksniy (ir priešdėlių) azu(-), su(-) balsis u greičiausia dėl slavų įtakos dėsnin- gai yra virtęs sr. 116 vate) sto:ril’ka pazdaro:, paspuc'a, kap inldidzi ariélkon|| Tai reti dviejų mažybinių maloninių priesagų vediniai, turintys dvi morfologines reikšmes — išskiriamąją- -pabréZiamaja ir įvardžiuotinę (plg. LKG 1 582—583). Būdvardžiai vertingi tuo, kad reiškia niekur kitur neminimus Rytų Lietuvos šnektose nykstančių ar išnykusių įvardžiuotinių būdvardžių pakaitus. Antroji jų priesaga — greičiausia skolinys iš slavų. padabarykščia hibr. "kaip dabar’: neZnail, kap padabarikšč'u pasakic'; moterimu danas sūko: padabarikšč'u, ano:s nepraiital| pagėmd lyti, -o, -ė "pagimdyti': atėj laikas ir pagėmdė: aiitru:)| plg. gėmdyti. pasauji ‘po saują': ana dalinėja linūs pasauji|| pietūmišk |is, -ė (1) piety’: pietūmiškis pienas sul’ni|| Gretimoje lietuvių šnektoje ‘apie Armoniškes turimas visai retas būdvardis pietūmis "pietinis" (LKZ 9 933). Neabejotinai iš jo pietūmiškis ir padarytas. panesdiné [ti, -ja, -jo "panešti arčiau, panešioti': linus ana paneždžinėja paémi. až risalo:|| pérpa|Zinti, -žįsta, -Zino "įspėti, suprasti’: ana jau pėrpažomo: ma kvarabu:|| plaskdinia (pleskdinia?) (1) ‘pleiskané’: duga dzidz'o:s plaskdin’o:s ir jau dz'istal Zodis vartojamas ir vietos baltarusiu. pliusnia (2) “pleiskana’: iZ galvos bira pl ūsn'o:s|| viena pl'usn'a|| pilna galva pl’ ūs- n'u:|| Plg. jo giminaičius pliūskė "pleiskana; kas susiplojęs, plokščias', plūskata 'šerpeta', plūskatotas “Serpetotas’, pluskotis "plūšotis' (LKŽ 10 283, 364, 366). Pliusnią vartoja ir vietos baltarusiai. popusiau "per pusę': po:pus'du raspjov'au ir svied au — svipivi.|| pėviršu (poviršiu?) "paviršiumi, iš viršaus': daūk nėlajam to ūkmen'o: (= mély- nojo akmenėlio), cik poviršu)| priešė (1) "priekis": vėž'o: vuodega ričc'as priesen| vėž'o: ūkes priešsj|| eik prie- Sen) priešžiėm "prieš Ziema’: skragZduté:s priešžiėm kab bijo: Sal'c’o: ižbė:gdzinėja|| pumpliūkas (pampliūkas?) (2) “kačiukas, karklo žiedas': pumpl'ūkai pu:kuoci razdzinėjas in Zwlgii, tep kap bal'ei|| plg. pumpis "išpampėlis', pumplys "storulis", pumpolė "bulvė"; pampa" pasipūtimas, gumbas", pampė ‘kas storas, pasipūtęs', pamp- liūkas “mielinis blynas’, pampti "pūstis" (LK Ž 9 306, 308, 311, 312; 10 908, 909). pundyla (2) “pampla, dručkė (apie rupūžę, varlę)': sto:rūle: rupūže: pundzila) Vedinio priesaga -yla menkinamosios reikšmės (LK G 1 333, 359), plg. giminaičius pundagalvis, pundėkas, puiidžius ‘buogalvis’, pūndza *pampla, druckis’, puiidzinti “eiti (apie storulį), pamplinti' (LKZ 10 913, 914, 915, 917). Žodis vartojamas vietos baltarusių. į purkštimai (2) "purkščiamas dichlofosas ar kiti nuodai': pacūkai nedvésta nog tu purkščimu:|| Tai naujas konkrečios reikšmės veiksmažodinės šaknies vedinys. rušutys (32) "riešutas': duga rušucis|| rušut'ū kėkė:| brundulis| likstas) plg. rušu- tynas "riešutynas' (LKŽ 11 1032). saulagręžtė (1) "saulėgrąža': sdulagri:$té:s padzigo: viso:s| gražai dugal sdula- gritšt'u: galvo:s dzidiule:s)| 117 slidick |as, -4 (3?) ‘slidus’: kap išvėrdzi kazléku:| slidzickas pazdaro:| Šios prie- sagos vedinių šnektoje vartojama ir daugiau: baltick |as, -d (39) ‘baltas’: kazlėkas balcickas kap aplupi|| mūžick |as, -a (3) ‘maZas’: jū maZeicku: mo:ma paliko:|| siatirick|as, -a (39) ‘siauras’: kafklu: lapai jilgi, s'auricki)| stiprick|as, -a (3?) "kietas, standus’: jdunas makavjkas sciprickas| tykick'as, -a (3?) "tylus, ramus’: cikickas to kis berndicis|| Tai nemaZybinés (plg. LKG 1 580), o i¥skiriamosios-pabréziamosios reikšmės grynai lietuviški (bdltickas laikomas hibridu — LKŽ 1 614?) vediniai. Iš vieno kito jų daromi formanto -ai prieveiksmiai: tykickai "tyliai, ramiai, iš lėto": ci:kickai sūižar'a pautūs lizdaii ir so:dzina vištu:|| Zemickai "žemai': skragždūtė:s in li:taiis Zamickai iZbé:gdzinéjal| sparna (4) ‘sparnas’: spafno:s ira pre buc’o:|| sulas |ti, -o, -¢ ‘sulaSinti’: ko!’ serlūšo: vdistus| sei3or: li] sulstis (1) 1. ‘sultys’: ko:piistu: daūk sū.l'scies; 2. ‘stirymas’: bro:liené: sū.lsci: nog mé:sds pil’a ma darZai| susigamžd |yti, -o, -ė “būti neiSsiklojéjusiam’: seizgamZdziji. linai laiko:si dar reik'a ldukc’|| svirsnia (2): “svirtis': svirsn’a — ku: ldidz'asi šul'nin|| tąjdien ‘tada’: ko:k’iojdzien ižgirsci varlas krak’anc’, tiojdzien reik'a cibul’as so:dzi.nc'|| Dėl tarminés šio sudurtinio jnagininkinio prieveiksmio pirmojo sando „galūnės plg. šnektos ser tiioj mergu, dėl prieveiksmio reikšmės — kokią jdien. tend, tĘnuo ‘ten’: ti:na kvičtku: daūk priso:dzini. and|| su:nūs dar tinuo turėj kėt- vertu: vaikii|| tęsimas (2) "votis, pulinys’: ti:simas seissuka vidiūj ir prasmusa pul'ai | tūojkart ‘tada’: kap bitė inkū.nda| tūojkart sopa|| tūojkart Zdrno:s tvirtėsnė:s| kap nedūodam vakari ésc’|| ūžvalka (1) “kaklaraištis (apie grybą)': in gribo: ko:tūko: uZvalkal| ir višč' ūkė:s| ir mus’omer’ai tūri uZvalku:|| viralai (3?) "daržovės": ito:s žole:s daržusa pre viralū duga)| viralai šiė métai prasci | li:tus nelijo: iš pavasar’o:|| vok lis, -ė (1) “vokietis': mar’cds mo:ma vokė: iš rūsnė:s| o: tėvas ar vokis| ne- nail Šiedu žodžiai turbūt pati didžiausia dabar užrašytoji šnektos ir apskritai visos lietuvių kalbos leksinė seniena. Iki šiol tebuvo žinoma tik jų giminaitė Vokia, Vokė “Vokietija’. Ją mini J. Bretkūno, M. Daukšos ir kt. senieji raštai, taip pat senesnie- ji — P. Ruigio, Chr. G. Milkės, G. H. F. Neselmano, Fr. Kuršaičio ir kt. žodynai, Kiek plačiau Vokią tyrinėjo K. Būga (RR 1 228, 515; 2 226—228). zūz|lyti, -ija, -ijo 1. "niūniuoti': anas cik'ai tu: giesmditi: zuzlija; 2. “apgristi’: reik'a grūdus miežvin' ūs zūzli:e'| vi.rsim|| Tomis pat reikšmėmis Zodis pažįstamas ir vietos baltarusiams, o reikšme ‘dejuoti’ jis kaip skolinys iš lietuvių (CBM 3 349) vartojamas ir gretimoje baltarusių šnektoje apie Ašmeną (CBT 2 330). žilainė (2) "žemė prie šlyno': žarlainė: tam lauki| o: kita — kumpas Zvilainé:s|) Nors tai tikrai skambus, taisyklingos darybos lietuviškas žodis, bet greičiausia tai tos pačios reikšmės baltarusių sivdk vertalas. 118 b. Šnektoje užrašyta ir keletas žodžių, kurie iki šiol žinomi iš senesnių raštų ir buvo nekirčiuoti. Nuo dabar aiškijų kirčio vieta ir priegaidė. Iš tokių žodžių minėtini: išrūgės (1) "“išrūgos': išru:ges milédavom |o: kat $vieZ’o:s |tai ir pageri|| krak|ti, -ia, -ė ‘kurkti’: vafle:s 0: krak'a o: krūk'a|| pradėj vaile:5 krūke'|| dai ižgirsci varlas krakanc’|| smilginč (3?) “smilkinys': kakton smilginė| o: kab dzvi — smilginé:s|| raižiūkas (2) ‘randas’: raižūkai in ragii rodz'a | kiek karvė: métu: | pi.rmas rai- žūkas tris métai | o: paskū| kiek raižūku: | ciek mčėtu:|| Raižas šia reikšme iki šiol žinomas tik iš senųjų raštų (LKŽ 11 92). (su)|stipti, -stimpa, -stipo "(su)stingti': jail taukai scimpa || pradėj taukai scipc’ apil'a šaltu vanden'u | kat taukai swiscipt || jaū taukai soiscipi. (plg. LKŽ 13 812). c. Šnektos faktai rodo, jog joje yra nemaža žodžių, vartojamų ir kitomis negu kitur Lietuvoje reikšmėmis, pvz.: (ap)|svilti, -svela, -svilė ‘(ap)svilinti’: K'aiile: svélam iš kil’o:|| svildami| raZo:- dzinam | kad iSeidzitu: garai iš vidails|| ir blūškaz gerei apsvela| kap kūl'o: néra) kap k’aiilor: nūsvelam | plaunam)| Pirminis svilti šnektoje vartojamas mūsų kalbai šiuo atveju neįprasta priežastine reikšme (plg. LKZ 14 353—354, 358—359). ažačia (39) "kitas galas’: kasos ažac'a sto:ra | kita pusis žiemos bus Salta) plg. LKŽ 1 533. ažuveik |ti, -ia, -ė "uždirbti, užpelnyti': pardavė: arkli: ir aZeiveiké: piūikezdešvimt rūbl'u:|| žr. LKŽ kartoteką. dréplio |tis, -jasi, -josi "kraipytis, sukaliotis’: atdsijo:s — kad nezdrė:pl'6t jieno:s §onuosnal| plg. LKZ 2 689—690. bakanélis hibr. (2) ‘tauking’: bakanéli: sūkam iš taukii) ko:pū'stuosna bakanél’o: aidedzi | ko :kis kvapas| plg. LKZ 1 573. geluoné (3%) ‘gylys’: bitéz geluoné ir odzino:s geluoné| bitė géluoni: pameta (= palieka, neistraukia) ir mir'a|| plg. LKZ 3 228. gudas (4) ‘nebajory kilmės prasCiokas vietos baltarusis, nemokantis lietuviškai": gudai itai mu:si žmones pras’cokai | lietūviškai nemoka koc’ ir gi:véna lietuvéj|| plg. LKZ 3 692. guld |ytis, -osi, -ési "būti pasklidusiam’: stévu: jūosto:sna (= skersiniuose) aZvari- néjam kli:nukus | kat s'ūlai lig’ai gul’dzitu:si || plg. LKZ 3 707—708. gunglys (4) ‘pridZitvusiy mėšlų su šiaudais kuokstas’: gungl’ai tru:§ii pridz'uvi. kdrvei in šonu: || nulupinéjam vienus gungl’us | kici priskranta || plg. LKZ 3 732. ilguma (3%) ‘ilgis’: kiek ilgumos klino: | ciek reik’a stajoku: (= stulpų) || plg. LKZ 4 54. ingi k&tveria ‘| keturias dalis’: ingi kétvera kerftam lūašom'us || iSkaft ‘pirmiau’: iskart kn'upsc’u: svélam | o: pasku apverc’am || plg. LKZ 4 194. jaunikis (2) “(jaunas ménuo’: jaunikin gerei séc’ so:dzi.nc' | cik kK'aiile.s skeFsé nés- seka || kap jauniki: aZvisci | reik’a pasvéikine’ || plg. LKZ 4 308. jaunikllis, -ė (2) ‘jaunasis’: ito: jaunikle: maZeicka ščupla || ragi — jauniklis kap jauniklo: sika || plg. LKZ 4 309. 119 jūosta (1) "staklių skersinis’: stdvuosna jūosto:s iš apac'ū dzvi ir iš virails | kat laikitu:si sto:civo:s | sto:vét lig'ai || to:sa juosto:sa kli:nikai ažvisyaro: || plg, LKŽ 4 424—426; LKA 1 110, 130—131, 140, žemėl. N=48, 64. ledin|is, -ė (2) "blizgantis (apie geležinę gyvatę)': ladzinė: odzina plo:nūtė: | bližga || plg. LKŽ 7 224. lieti, /éja, liejo "statyti pieninén’: iš dzviejū karv'u: anes ciek pieno: lūja, kiek més iš virmės || plg. LKZ 7 438—439. lyti, lija, lijo "lydytis": audzimu: in li:taiis tiša | kat lit || Pirminis MWti čia varto- jamas mūsų kalbai šiuo atveju neįprastai parūpinamąja reikšme. t limp |ūs, -i (4) "lipšnus': jūs labai limp'o:s | reik'a rasakinėč || plg. LKŽ 7 518. pakartuvai (1) "lubų kartys, uzlos’: pakdrtuvai svirni maisamu || plg. LKZ 9 157. paliaukč (3?) ‘angina’: kat pakila pal’auké: | déda kiim Seilti || plg. LKZ 9 255— 256. piliaukés (3°) ‘parSiuky kaklo liga’: pas muis’us parSel’us palauké:s | guzai vez- dzindjasi po: kaklū || plg. LKZ 9 256. pavieni ‘po vieną': po: du spirguc’us ar pavieni mo:ma muma duodavo: | plg. LKZ 9 691. per|étis, -isi, -éjosi "ristis": jau greit vištėlai perésis | jau gi:Fdzis tuk tuk || plg. LKZ 9 821—822. pikt |as, -a (4) "išvirkščias': pikta audzimo: Salis graZésné: kab gera || plg. LKZ 9 255—260. pifstas (2) “siūlo Saka’: dzviéj pirštu: s'ūlas plonickas || plg. LKZ 10 28—29. praščiūkas (2) 'nebajorų kilmės vietinis baltarusis’: prasc’dki: paé:meé: ir pats pazdare: prasc’ékas | lietuviškai nekalba ir nas | ir vaikai || prasc’dkai-mu:si žmones | cik kū lietiviskai nekalba || plg. LKZ 10 543—544. puliūkas (2) ‘pauksciukas, kiekvieno paukščio vaikas’: kad in sunkésn’u: métu: | bacénas išmeta pul'ūku: | o kat in gerūsn'u: — paiitu:|| ir kacko:s | ir vdrno:s | vanago: ir pele:dés kap maZikai | pul' ūkai || plg. LKZ 10 879—880. pumputys (pamputys?) (4) "pumpuras": visus bijinu: pumpuc'ūs nuskiné: vag'ai | cik vienas pumpucis pasliko: | daug'aū né:ra || pumpuc’uosa bijinai || plg. pampu- tys ‘i§pampimas, pasipiitimas’ LKZ 9 316, pumpūtis ‘koks minkštas purus daiktas’ LKZ 10 912—913. skrynélé (2) “inkilas (Spoking)’: Spo:kdm darom skri:nelas ir rišam pre médz'ago:s || skri:nélen jau špo:kū pul’ kai giFdzis || plg. LKZ 12 1075. supykla (2) "liūno paversmis’: gūnėm po: itas supi:klas | bijéjom | kat neingriit karvė: || plg. LKZ 14 194. suvai |kyti, -o, -ė "sulaikyti, suturéti’: negaldu asaru: sewvaikié || plg. LKZ karto- teka. Snyp ti, -ia, -¢ 1. "Snioksti’: lietūs Snip’a | tép lija || 2. “urgzti’: neik | Suva jau šnip'a | gali pu.l’é || plg. LKZ kartoteką. vOZ tis, -iasi, -ėsi "skirtis, dalintis’: kap riebi K'aiile: | taukai nog Zarnii voZasi paci:s | o: kap ku:da ir peiliko: reik’a || plg. LKZ kartoteką. 120 žūgaras (32) 1. “ražas': iš šlūto:ž Zagaro: padūro: to:ki krukūci: ir jūj vėra skietan || šlūto:ž žagaru mažū.l'kas žarnas čiscija || 2. "svyruoklių medžių šaka': žerlgas laidz'a žūgarus ingi Zémi: || 3. ‘atzala’: gru:ša nušūloi. ldidz’a žūgarus iš apac'ū || 4. "karklas pynimui': kap plo:nėsnis žūgaras | cielū pina koswiku: | o: tėp perpūs || kap pini kiekvienas žūgaras reik'a imc’ trumpėsnis || plg. LKZ kartoteką. d. Užrašytoje gausioje medžiagoje yra nemaža senų žodžių, praplečiančių iki šiol žinomus jų ar jų reikšmių arealus, pvz.: aprič sti, -čia, -1¢ “apmesti’: apriet'au pink'as sinas audzimo: || plg. LKŽ 11 563. asla (2) "pečiaus padas': pėč'un sw ližėt šauna dūonu: in aslo:s || plg. LKZ 1 327. bližg |éti, -a, -ėjo "blizgėti': žvlgiūi lapai bližga ir sku:ra || odzina bližga kap lūdas || plg. LKŽ 1 938. branktėlis (2) "medinė saga’: brunktel'ū medz'agin'ū sėgėm visa || plg. LKZ 1 1003. galin |idotis, -iuojasi, -iavosi "eiti imtynių': vaikai ačlaimi galin'ūojasi || nég rito: kap pradéj galin'ūocis | tep perdzién galin'ūvo:si || plg. LKZ 3 69. ingirykštis (1) “vingiarykštė': ingiri:kščis kap prašalai gėrc' || plg. LKZ 4 111. juostelčt|as, -a (1) “dryžuotas': gerei dusč nemo:kéjau | o: itu: juostelėtu: jau dud’au || plg. LKZ 4 426. "„kultuvė (3?) "linų galvų kultuvas’: linus kultuvėm raiko:ma pliėksi || plg. LKZ 6 859—860. kusl|as, -a (4) 'apželtkojis': kūšlas gaidzis plūksnom apdugi. kéjo:s || plg. LKZ 6 994. laiikkena (1) "lenktas skustuvas Zievei’: lasikenu Ziévi: skuté: nog médz'ago:s || plg. LKZ 7 128, 342. mendia (4) ‘pustyklé mediniu kotu’: galistuvas visas Zviro: | 0: menc’a — iš médz’ago:s | cik api.lta tuom žvi:rū | kur galistuvus daro: || plg. LKZ 8 7. mergėštė (2) 'anūkė': man’ padeda mergisté: | jau keturdlikei nuvéj || plg. LKZ 8 31. | milin|is, -ė (2) "vilnonis": mano: dūkrė:mu nercik’a milin'u: lo:pin'ū | o: mūma gerésn’u: nė:ra || plg. LKZ 8 192. pakuralas (3%?) ‘prakurai’: šakalai pakuralam || plg. LKZ 9 218. pasidraibst|yti, -o, -ė ‘nerimti, vartytis': poru: odzinu mat’ail | pazdraipsti. gulėj || ddzina pazdraipsto: pazdraipsto: ir nusramina || plg. LKZ 2 626. pupojys (3°) "puplaiškis': pupo:jai ndėg apecito: || plg. LKZ 10 941. rūklys (4) 'dūlis": ru:klis kap pre" bit'ū eini || anas iš puvčs'o: verbės mėdz'ago:s || plg. LKŽ 11 928. spjaudulas (3*) ‘spjaudalas; į putas panašus skreplys ant žolės': spjaudulai in žo:lčs būna | gal ti gėguže:š prispjaudo: || plg. LKŽ 13 460. stov|@ti, -i, -ėjo "gyventi': ti sto:vėjom | 0: c'a pastūtėm pirk'u: || plg. LKZ 13 903. straublė (4) “vaivoryksté': straublé vandeni: trauk'a | būs li:taiis || straublė gelto- na mé:lina žal'a || plg. LKŽ 13 940; LKA 1 182, ž. 105. šėkai (4) “viksvos (greičiausia)': še:kai — buina Zo:le | arkl'am pjovėm | laidz'a storas kasas | būloj kupsc' ūkais auga || plg. LKŽ 14 615, 121 šefkšnas (2) "kieta sniego pluta': šarkšnas in sniėgo: | mėžna cic’ | šaikšnas lai- ko: || plg. LKŽ 14 655. vyzdėti, véima, vyzdéjo "ieškoti": kap padiodzi valgi:c' | ūnas vis mé:sés kur pre kaulūko: véima || anas netūri kantribé:s véima | pavéima ir mėta || pavi:zdék man' šaukštu: aš nerandū || pasvi:zdék sa skri:nėlej ir atrasi || plg. LKZ kartoteką. e. Nors vietiniai lietuviai mažaraščiai ir laikraščių beveik neskaito, bet per tele- viziją ir per savo vaikus, atvažiuojančius jiems padėti savaitgaliais, girdi mūsų ben- drinę kalbą ir patiria tam tikrą jos įtaką. Žinoma, ji yra nežymi ir daugiausia imliau- siame lygmenyje — leksikoje. Štai šalia įprastinių giesminjkas, balnyčia, cierply- vastis, grabeniai, paiitas, kavėlis, lopinys, mėdžias, nedélia, pilvas (védariikas), pri- stupas, ūlyčia, ultdjus ir kt. gana neretai Cia jau išgirsti ir dainuotojas (: daintioto:jus vėžes: vi.Pn'un), ligoninė (: ligoninén vo:l’6jaus désemt dzienii), kantrybė (: reik’a dailg kantribé:s kap juma rasakinéji), šepečiai (: Sapecais linus Sukiiojam), kidusis (: vdrno:s cig gér’a k'aušus || vistu: kaušai balci | bit'ū ramkon priso:dzi.nta kK’ au- šū), kalvys (: kal’vis neko:kis | pajuédi. | piktas), skarélé (:san’aii lo:pin’ai | o: dai skarėle:s), miškas (: preg dzievéniském miskélis), savaitė (: savditi: prasvol’ ėjau namusa), skrafidžius (san'aū pilvas | vé:darikas | o: dar skrafidz’um vadzinam), priepuolys (: mdn’ nog iZgu:sc’u: pre:pu:l’ai pazdare:), kdimas (: $al’cin’ai — ma- Zas kaimas), tinginys (: visa ana daro: | anas cinginis) ir kt. Sie ir daugelis kitų į mūsų kalbos aruodus dabar naujai jsiliejusiy Šaltinių $nek- tos žodžių tėra tik nedidelis lašas lietuvių kalbos žodžių jūroje, tačiau jis, prikeltas naujam gyvenimui, yra brangintinas ir svarbus jos turtas. Jis rodo, kaip aktualu ir mūsų dienomis kruopščiai tyrinėti dar tebegyvuojančių periferinių šnektų dirvo- nus, kuriuose tebeslypi kalbos tyrinėtojų dar neužrašytų ir galinčių labai greit nuke- liauti į užmarštį lietuviškų žodžių — geriausių tautos gyvybingumo liudytojų. LITERATŪRA Būga RR — Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1; V., 1959. T. 2. Gauč., — TTayuac II., Buuyrupuc A. DTHOJIHHTBHCTHYeCKa;S CHTYalHs JIM TOBC- Vidug. ko-0enopycckoro norpanuubs ¢ xoHua XVIII no mavano XX B. // Geogra- fija. V., 1983. T. 19. Kviklys — Kviklys B. Mūsų Lietuva, V., 1989. T. 1. Lipsk., — Lipskienė J., Vidugiris A. Dieveniškių tarmė // Lietuvių kalbos gramati- Vidug. nė sandara. V., 1967. LKA — Lietuvių kalbos atlasas. V., 1977. T. 1. LKG — Lietuvių kalbos gramatika. V., 1965. T. I. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas. V., 1968. T. 1; V., 1969. T. 2; V., 1956. T. 3; V., 1957, T.4;V.,1959.T. 5; V., 1962. T. 6; V., 1966. T. 7; V., 1970. T. 8; V., 1973. T. 9; V., 1976. T, 10; V., 1978. T. 11; V., 1981. T. 12; V., 1984. T. 13; V., 1986. T. 14 ir jo kartoteka. Zink. — Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. CET“ — Cnojuix Genapyckix rasopak nayHouHa-3axoaHsaii Benapyci i sie rmarpaniuva, Minck, 1980. T. 2. 9CBM — DrkindMajariuksi cnoynik Genapyckait moss. Minck, 1985. T. 3. 122 JIEKCHUECKHE OCOLEHHOCTH JIATOBCKOTO I'OBOPA JIEPEBHU IAJIbTUHSANA Pe3iomMe TMepugdrepnitusrit mmropekuit rosop JiepenBua Illansranai JeBAHUIIKCKOTO A3LIKOBOTO apeana (UlansuHHHHKCKHĖŪ p-H) ABISETCA He OQUINATLHO-aIMHHUCTPATHBHBIM A3LIKOM, A A3bIKOM JIO- MaurHero OGuIeKnHsx. B 3aBHCHMOCTH OT f3bika COOece/iHuKa HOCHTėEJIb JlaHHOTO roBopa CBOOOJ1- HO nepexoOjmT C JIMTOBCKOTO roBopa Ha Genopyccknit, H HaoGopoT. Takum 06pa30M, B JiepeBHe HaO/tiojiaėM MOJHBIH OJHOCTOpOHHHIE JTHTOBCKO-Genopycckuit OHIMHIBA3M. IMpu o6pauteHHu MECTHBIX JIMTOBLIEB B ODHIUHAIBHLIC YYPCKICHHSA OHH BOCIPHHHMAIOT PYCCKYIO peub, HO OTBEYAIOT IIo-GejiopyceKH. SI3BIKOM KOCTENa Isl HHX ABNACTCA MONBCKHH. Tem HE MEHEE, BIIMAHNE PYCCKOrO H IO/ILCKOTO A3BIKOB Ha CTPYKTYPY JIMHTOBCKOTO rOBOpa He3Ha4HTCEJIb- HO. į VicejnienyeMeiii JmMToBCKHIE TOBOD ABJISETCH MAJIOH3Y4eHHbIM GOraTeiM pe3epBaTOM JIHTOBC- KOM apXaHuHONH JIEKCHKH H 30HOl BTOPHYHBLIX JICKCHYCCKHX H CEMAHTHYUCCKHX HSBJIEHHHŪ, BO3HHK- NIIHX BCJIEJ/ICTBHe aucecTpaTAa. B caMOM Haale COBMECTHOIO COCYI[ECTBOBAHMS JIATOBCKOIrO M GejopyccKOoro rosopos JIMTOBCKHIĖ TOBOp MO CYHIECTBY ABJISUICA OU[YTHMO JAIOUIHM, O ¥EM CBHJICTEJIbCTBYeT obunne AMTYaHU3MOB, YHOTPEOISEMBIX HOCHTeJIAMH MECTHOTO GElopyccKoro rosopa, Hamp., GpyHOyas ‘3epHO opexa’, zymeaf ‘KycKM THOIO, mpHcoXume K GOKAM KODPpOBĖI', kpysmnai ‘cycraBsl nmanbia’, na1éjxi ‘ropnosoe 3aGoneBaune nopocar", senyd "Opycok Mnf KOCHI C JEPEBAHHON pY4Koif’, nynd yk “ronoBacTHK’, cadcmbi ‘MBIIIETIOBKA’, cyimOyp ‘PeHHUA XBOCTA', GiHKUHbI ‘monepeY MHL! camel’ H ap. C TeueHHeM BPEMEHH [TPH MOCTOSHHOM aCCHMMIIATHBHOM BJIHAHHH MECTHOro Oeo- PYCCKOTO roBopa JIHTOBCKHIL FOBOP CTA MO CyLeCTBY GepyluM, MO4TH JHUMICH CBOEro 0do- POHHTENBHOTO Oapbepa, BCACACTBHE YE€ro B ero CHCTeMy cBOGOAHO CTAajIK NPOHHKATE JIEMEHTHI Genopycckoro rosopa, HEMOCPEACTBEHHO pa3pyulalourue caMoObLITHOCTh A3BIKOBOH CTPYKTYDHI nocaeanero. K YHCay TAKHX MEMEHTOB CJIejiyeT OTHECTH KOHCTPYKUMH: darom to:li ne tép (cp. Genop. pėčiM manéka He Tak), so:péj galvu: gerei (cp. Genop. n66pa Ganéna ranasd), dzi.rba pa- svojemu (cp. Genop. na-cBaéMy pobim), kas man’ dachdodzic’ (cp. Genop. WTO MEE AAXOA3ilb) H ap. : HecMOTpA Ha CJIOXHYIO CHTYalHIO JAHHOrO S3LIKOBOTO apeana, HCCHeAyeMbll JIHTOBCKHH TOBOD B CBOSii OCHOBE SABJIACTCA YHCTO JIMTOBCKHM, OOpa3HLIM, KABEIM, GoraTbiM. M3 2000 cos H CJIOBO(bDOpM, 3aACAHHBIX HAMH BO BpeMs axcneauumu 1990 r., 74%, COCTABJISIOT YHCTO JIHTOBC- Kue cosa, 18,5% — OTHOCATCA K 3aHMCTBOBAHHAM (B OCHOBHOM H3 Genopycckoro), 7,5% sBas- fOTCA KanbkaMu (Take GEIOpPYCCKOro HMPOHCXOXICHHS), B CBA3M C THM MBI Dpeanonaragm» YTO NMPHBEACHHLIC MPOUEHTHI HUTIOCTPHPYIOT IpHOJIK3HTEJIbHOC COCTONHHE BCCH JIEKCHKH HCCJIE- JIyeMOro JIMTOBCKOIO TOBOpA. Borarbkie MHKDpOTONOHHMEI FOBOPa — CTEPXHEBOW MIEMEHT JpEBHEH JIATOBCKOH TeppHTO- PHM H pe4H — BCE JIMTOBCKHE, Hamp., baZnic’avieté: | dzivvėle:s | gérviskis | kraščinis laikas | kūdra | lap@l'w: kalnas | margelikai | pulkino: kalnas | sédzimo:s | sintakis | varaciskis u np. Bax- HO TAKXe OTMETHTh, YTO JaHHLIC MHKDOTONOHHMbI MecTHOE Genopycckoe Hacenenne ynorpebaser B IIOHTH JMTOBCKOH Gopme (TMIIL Y HEKOTOPHIX M3 HHX CJIABSHH3HDOBAHbI OKOHYAHHA). OGpauaer Ha ceGa BHEMAHHE TUIACT apXaHWHOIĖ JIEKCHKH TOBOPa, 10 CHX IOP He 3adukcupo- BAHHOrO KaK B JPYCHX JIATOBCKHX TOBODpaXx, Tak H B JIPEBHUX IHCbMEHHbIX NaMATHHKAX JIHTOBCKO- ro s3bIiKa, Haup., vokis ‘emer’, vokė: ‘wemxa’, kuslécina "kro Moxnonoruiū)', pietimiskis ‘oGe- nenusrū', priese: ‘nepemuss uacTb', pundzi:.lad ‘ronosacTux’, rusucis ‘opex’, su.lscis ‘cok; paccoJ1", ti:simas "KapbiB' H MH. Jp. Brnepssie B JMTOBCKOM s3bIKe 3aUKCHPOBaHBI H aOJIATHBHbIC CJIOXHLIC HAPEYHS, NEPBHIM KOMIIOHEHTOM KOTODBIX CAYKHT MECTOMMEHHOC MECTOMMEHME, JIMUICHHOE CBOCTO MECTONMEHHO- ro 3Ha4ueHus, Haup., ko:k’iojdzien~kokiajdien ‘xorna’, tiojdzien~ tąjdien ‘rorna’, tiojkart~ tąkart ‘roraa’. Tanase hopmur 6e3yC/IOBHO ABAKIOTCA HCKITIOMHTEILHO PEAKHMH PYIHMCHTHLI- MH OCTaTKAMH — CBOCOOpa3HLIMH 3aMeHHTeJISAMH HCYC3HYBUIHX MECTOMMCHHBIX (opm rosopa. 123 B JIeKCHKE roBOpa HajiuuecTBYIOT TaKXe pejiKHe CJIOBA — Y3KHE perHMOHAJIH3MbI, 10 CHX IOP H3BECTHbIC JIMONbL MO JPEBHHM MHCbMEHHLIM NaMATHHKAM, Hanp., krdkc' "KBaraTB', raižit= kas ‘py6ert (xa porax xopossi)’, smilginé ‘Bucox’ m ap. HekoTopsie HMero0n[HEeCHS B roBOpe JIEKCE- MBI 316Ch VIIOTDEOIIAIOTCHA B HOBBIX, 10 CHX MOP HEM3BECTHLIX 3HAYCHUAX, Hanp., bakanélis ‘canb- HHK', gūdas "oOenopyceBuruit MeCcTHbIė JIMTOBEL, He YMEIOMif pa3roBApHBATb IO-JIHTOBCKH', jaunikis ‘nosonyune’, jauniklis ‘xeuux’, ladzinis ‘6necrsumit’, lieč "'OornaBars (MOJIOKO) B npueM- Hblii nyKHKT', limpūs 'npuBerjIuBbIū, NackoBeill’, palaukė "'aurnna', pakdrtuvai ‘xepasHoR noro- NOK KJIeTH', perčcis ‘BuUTYIIATECA', pifštas "BeTBbL HuTKH', pul'ūkas "nremumx", supi:kla "3m16yH", Snipe’ ‘pokOTaTh; ypuaTh’, vdžčis ‘oraenarscs’, žūgaras "MpyTOK MIs BJIEBAHHS HHTKH B Gejpo; NPYTOK JŲIS UMCTKH KHUTEK; BETBb UepHOTAJIa; nober; KOpHeBON orpocTok H ap. Hekoropsie ume- ĮONIHECHA B TOBOPE JIDEBHHE JIGKCEMbI YTOMHSAIOT M PaCUIMPAIOT apeajibl CBOEro ynorpebienus, Hanp., asla ‘moa (nuo) neun’, brunkt@lis "epeBaunas nmyroBuua’, ingiri:kic¢is ‘nabasumx’, kūšlas *MOXHOHOTMi', milinis ‘mepcranoil’, pazdraipscic’ "nokujnaTbca (o 3mee)’, Sekai ‘ocoka’, Sarksnas ‘HacT’, vi:zdėc' ‘mckath’ HM Op. IlpnBejneHHbie H APYrHEe OOHADYXCHHbIC M HCCISAYyEeMbie HAMH B CTAThe CJIOBA, BJIHBINHCb B (hoHI JIMTOBCKOTO A3bIKA, H TEM CaMLIM BOCKPECHYB JUIA NaJbHCHIICH XH3HH, NPEACTABAAIOT coboii Heucuepnaemoe GoraTCTBO pPa3roBOPHOTO s3bika. OHM ABASIOTCH BLI3OBOM BPEMEHH, H JIOKa3biBAlOT HEOOXOJJHMOCTb HNOCTOSHHOTO (DHKCHpOBaHHSA K cOopa coxkpoBuiy nepudepuiinbix TOBODpOB H TINATEJIbHOTO MX HCCJIe/j0OBaHHg. [Ipn OTCYTCTBHH JIOJKHOTO BHHMAHHS K IIOJIJOOHELIM CBOEBPEMEHHBIM HCCJIE/JJOBAHHAM MOXHO 0e3B03BPaTHO MOTEPATH MHOTHE, EIONC HHKEM He 3adux- CHDpOBAHHbIC, HEHHLIE YCTHHIC Gorarcrsa POXHOTO SA3BIKA.