Compiling of Terminological Dictionaries under Changes in the Language Status

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI MAIRE RAADIK TERMINŲ ŽODYNŲ RENGIMAS KINTANT KALBINEI PADĖČIAI Estijoje specializuotosios kalbos tvarkybos darbas skaičiuoja beveik 100 metų, beveik tiek pat laiko Estijoje rengiami terminų žodynai. Terminologijos darbas vyko daugiau ar mažiau nuolat, tačiau ir jam būdingi pakilimai bei nuosmukiai. Dabartinis pakilimo laikotarpis sutampa su bendru visuomenės gyvenimo pagyvėjimu. Tikintis atkurti nepriklausomą Estijos Respubliką, vėl imta gaivinti visa tai, kas buvo sunaikinta prieš 50 metų. Kalbinio gyvenimo požiūriu svarbiausi pastarojo meto laimėjimai yra kalbos įstatymo priėmimas Estijoje 1989 m. sausį ir estų kalbos paskelbimas valstybine kalba. Pastarąjį pusšimtį metų Estijos kalbinį gyvenimą apibūdina, viena vertus, susiaurėjusi estų kalbos vartojimo sritis, kita vertus, estų kalbos rusinimas. Deja, Kalbos įstatymas gali spręsti tik pirmąją problemą, t. y. rūpintis, kad estų kalba apskritai būtų vartojama. Antrąja problema turi rūpintis kalbos puoselėtojai, nes joks įstatymas dar neapsaugo kalbos nuo svetimos įtakos. Estijoje yra daug gyvenimo sričių, kuriose estų kalba turi dalytis vieta su rusų kalba arba kuriose estų kalbai vietos visai nebeliko. Todėl kai kurios sritys, kuriose estų kalba užleido savo pozicijas, liko ir už estakalbio specializuotosios kalbos darbo ribų; metų metus šių sričių terminija nebuvo tvarkoma. Atėjo laikas taisyti klaidas: būtina sustabdyti tolesnį estų kalbos teisių ir vartojimo srities siaurinimą ir pradėti susigrąžinti tai, kas iki šiol buvo atiduota. Kol estas negalės tvarkyti savo reikalų estų kalba arba kol estų kalboje trūks žodžių, kuriais būtų galima, pavyzdžiui, kalbėti apie darbą, niekas negalės būti tikras dėl estų kalbos ateities. Estų kalbos vietos ir teisių atkūrimas reikalauja parengiamojo darbo ir tam tikrų sąlygų. Specializuotosios kalbos tvarkytojams nereikės pradėti visiškai nuo nulio, nes Estijoje nėra tokios srities, kurios terminija kada nors nebūtų buvusi tvarkoma. Vis dėlto trūksta tęstinumo: jei kuri nors sritis ilgą laiką buvo iškritusi iš terminologų akiračio, neišvengiamai pasensta ir tos srities specializuotoji kalba, naujoms sąvokoms neatsiranda estiškų atitikmenų, todėl estakalbis taip pat priverstas vieną ar kitą sąvoką nusakyti svetimžodžiu, t. y. paprastai rusišku. Jei net darbo bendravimas vyksta rusų kalba, niekas neskatina estų terminijos plėtotės. Estakalbio terminų žodyno svarbą dabar supranta ir tie, kurie anksčiau to nesuvokė; tiksliau, jie priversti tai suprasti, nes iš Kalbos įstatymo žinoma, kad jame nustatyti kalbos mokėjimo reikalavimai: estas turi mokėti tiek rusų kalbos, kiek reikalauja jo darbo vieta, o rusas – tiek estų kalbos, kiek reikia jo darbe. Prisiminus iki šiol vykdytą kalbos politiką, aišku, kad pirmiausia sunkumų patirs rusai- 6* 83 ai, kuriems iki šiol pakako vienos kalbos. Iš esmės Kalbos įstatymas įgyvendinamas mokant estų kalbos kitataučius. Kalbai mokytis reikia ir vadovėlių, ir žodynų, o kadangi, be bendrosios leksikos, reikia mokėti ir savo srities specializuotąją kalbą, reikalinga ir daug terminų žodynų. Estijoje išleistų žodynų yra gana daug, tačiau besimokantiems kalbos jie ne visada tinka. Ankstesniais metais išleisti žodynai iš dalies jau pasenę, be to, juose pateikta medžiaga ne visada atitinka naudotojų poreikius. Išsamiam, taigi ir visapusiškam žodynui parengti reikia nemažai laiko. Besimokantį kalbos bent iš pradžių tenkintų ir mažesnis žodynas, ypač jei jį būtų galima gauti greitai. Iniciatyvesnės įstaigos ir įmonės, kurioms tenka mokyti estų kalbos savo darbuotojus rusakalbius, sumanė pačios rengti reikalingus nedidelius žodynėlius. Terminų ir kitokius žodynus galima rengti dviem būdais: versti arba pačioms rinkti medžiagą. Antrasis būdas tinka, pavyzdžiui, kai nepavyksta rasti vertimui tinkamo leidinio. Tarp pastaruoju metu Estijoje išleistų originalių terminų žodynų tikrai verta paminėti įvairius profesinių pokalbių žodynėlius, įskaitant, pavyzdžiui, maitinimo ir prekybos darbuotojams skirtus žodynus. Šie dvikalbiai pokalbių žodynai, kuriuos paprastai rengia atitinkamos srities specialistai, skirti siauresniam naudotojų ratui; dažniausiai jie naudojami toje pačioje įstaigoje ar įmonėje, kurioje buvo sudaryti. Pokalbių žodynėlio forma gerai tinka ir prekybos bei maitinimo darbuotojams, ir apskritai visiems paslaugų teikėjams, kuriems tenka daug bendrauti, nes be terminų jame pateikiama ir daugybė konkrečiam darbui reikalingų tipinių posakių. Žinoma, rengiant žodyną, pavyzdžiui, prekybos specialistui reikia lingvisto pagalbos – jei ne anksčiau, tai bent jau redaguojant. Jei įstaiga neturi iniciatyvaus specialisto, galinčio imtis žodyno rengimo, lingvistų pagalbos ieškoma iš anksto. Pavyzdžiui, susivienijimo „Eesti Toormetarne“ darbuotojai buvo surinkę būtiniausius rusiškus terminus, tačiau dėl jų vertimo, t. y. dėl estiškų terminų atitikmenų, kreipėsi į Kalbos ir literatūros instituto terminologus. Žaliavų tiekėjų ir terminologų bendradarbiavimas suskirstytas į du etapus. Pirmiausia parengtas pradinis rusų–estų žodžių rinkinys, dar neatitinkantis žodyno reikalavimų, tačiau jį galima iš karto dauginti ir naudoti kaip pagalbinę priemonę mokant estų kalbos. Vėliau iš surinktos medžiagos numatoma parengti rusų–estų ir estų–rusų žaliavų tiekimo žodyną, kuriame būtų apie 1500 antraštinių žodžių. Kaip ir žaliavų tiekėjams, taip ir aprūpinimo darbuotojams tenka susidurti su daugelio sričių sąvokomis, tačiau išsamaus aprūpinimo žodyno iki šiol nėra parengta. Estijos Aprūpinimo komitetą imtis žodyno rengimo, matyt, vėl paskatino poreikis suteikti besimokantiesiems kalbos pagalbinę medžiagą. Skirtingai nei žaliavų tiekėjai, aprūpinimo darbuotojai nedrįso žodyno rengti visiškai savarankiškai, o pavyzdžiu pasirinko rusišką gaminių ir žaliavų nomenklatūrą, apimančią gana didelę dalį aprūpinimo darbuotojams reikalingų sąvokų. Prekybos sričių specialistų parengtame žodyne yra ir kelios originalios dalys, savo kokybe nė kiek nenusileidžiančios išverstoms dalims. Kurį laiką man teko dirbti su anksčiau minėtu rusų–estų aprūpinimo žodynu 84 su estų kalbos redagavimu. Kadangi rusiškus terminus į estų kalbą vertė atitinkamų sričių specialistai, redagavimo darbas leidžia pažvelgti į tikrąją terminų vartoseną. Vieno žodyno, turinčio 4–5 sudarytojus, nepakanka apibendrinimams daryti, tačiau ir iš jo galima išskirti kai ką, kas būdinga tikrajai specialiosios kalbos vartosenai. Išsamiau aptarsiu du klausimus: specialiosios ir bendrinės kalbos santykį bei pažodinį vertimą. 1. Specialiosios ir bendrinės kalbos santykis. Visų pirma kalbant apie chemijos terminus kyla klausimas, kiek žodyno sudarytojas turi laikytis nomenklatūros principų. Rusų–estų chemijos žodyne skiriami vadinamieji nomenklatūriniai ir trivialieji pavadinimai; siekiant palengvinti rekomenduojamą perėjimą nuo trivialiųjų pavadinimų prie nomenklatūrinių, chemijos žodyne pateikiami abu, žinoma, pagrindiniais laikant nomenklatūrinius pavadinimus. Įrangos žodynas šios krypties laikosi tik iš dalies, pavyzdžiui, kai abu pavadinimai – ir nomenklatūrinis, ir trivialusis – vienodai žinomi ir vartojami (naatriumvesinikkarbonaat ja söögisooda, vesinikkloriidhape ja soolhape). Jei nomenklatūrinis pavadinimas dėl savo ilgio, sudėtingumo ir pan. kol kas vartojamas tik griežtesnėje, moksliškesnėje kalboje, praktiškesnės paskirties įrangos žodyne jis praleidžiamas; pavyzdžiui, šalia glicerolio arba glicerino jau nebepateikiamas 1, 2, 3-propantriolis. Kartais bendrinės kalbos pavadinimui teiktina pirmenybė ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl žodžių darybos. Taigi specialiosios kalbos junginys veeldatud gaas žodžių darybos požiūriu yra gana nepatogus. Todėl iš žodžių junginio sudarytą terminą pakeitė bendrinės kalbos sudurtinis atitikmuo vedelgaas, su kuriuo prireikus lengviau sudaryti kitus žodžius, pavyzdžiui, vedelgaasiballooniautot, majapidamisvedelgaasi mahutit ir kitus sudurtinius žodžius. Specialiosios ir bendrinės kalbos santykis susijęs ir su vadinamųjų trumpinių klausimu. Estų kalboje ilgainiui iš ilgesnių svetimžodžių susidarė sklandžiau tariamos trumpesnės formos, kurios pripažintos tinkamomis ir specialiajai kalbai. Vis dėlto tokie trumpiniai vis dar laikomi šnekamosios kalbos atspalvį turinčiais žodžiais, todėl nedrįstama jų vartoti kaip terminų, nors tinkami ir akumulaator, ir aku, ir transformaator, ir trafo, ir laboratoorium, ir labor. 2. Pažodinis vertimas. Pažodinis vertimas, t. y. vertimas tos pačios kilmės žodžiu, yra patogus, tačiau, deja, dažnai pasirodo esąs supaprastintas požiūris, ypač tais atvejais, kai vienas rusiškas žodis estų kalboje turi kelis atitikmenis, tarp kurių vadinamojo pažodinio atitikmens gali nė nebūti. Rusišką terminą estų kalboje gali atitikti savas ir svetimos kilmės žodis. Kalbos besimokančiajam lengviau išmokti tos pačios kilmės žodį (estų kalbos požiūriu tai paprastai yra svetimžodis), o gimtakalbiui aiškesnis savas, arba estiškas, žodis. Jei savas ir svetimos kilmės žodis vartojami lygiaverčiai, žodyne reikėtų pateikti abu, pavyzdžiui, sissevedu ir import, annusti ir dosaat or, liikurtrepp ir eskalaator. Savų terminų tikrai prireikia tuomet, kai svetimos kilmės terminai dėl kokios nors priežasties, pavyzdžiui, panašumo, painiojami, kaip ökonoomia ‘taupymas (taupumas)’ ir ökonoomika ‘ekonomika’. Pažodinio vertimo nepakanka ir kalbant apie daugiareikšmius terminus, pavyzdžiui, rusiškus материал, техника, автоматика, kuriuos, deja, dažnai paprasčiausiai atitinka materjali, tehnika ja automaatikaga. Taigi, pavyzdžiui, terminas 85 materjal estų kalboje materjaliks reikia versti kaip „medžiagą, žaliavą“ (ehitusmaterjal, katuse(katte)materjal), tačiau kiudaine, o ne kiudmaterjal (rus. волокнистый материал). Rusų kalbos материал gali reikšti ir audinį: нетканый материал reiškia lausriiet, o ne lausmaterjali. Taip pat yra pagrindo atsisakyti svetimžodžio, pavyzdžiui, kai dėl dažno ir kartais nekompetentingo vartojimo jo reikšmė ima blėsti, ypač jei jis pradeda išstumti tokios pat geros kokybės savąjį žodį. Tokiu atveju žodynas gali apsiriboti ir savuoju atitikmeniu, pavyzdžiui, (töö)riist, o ne instrument (rus. инструмент), veotaar, o ne transpordi-taara (rus. транспортная тара), müü­dud toodang, o ne realiseeritud toodang (rus. реализованная продукция). Atskirą pažodinių vertimų grupę sudaro terminai, kurių taisyklingi estiški atitikmenys tiesiog nežinomi, nes jie priklauso vadinamiesiems naujadariniams terminams. Tiesą sakant, keli iš šių naujųjų terminų yra jau prieš porą dešimtmečių pateiktos rekomendacijos, tačiau iki šiol į juos žiūrima nepatikliai. Ko gero, dėl to iš dalies kalta ir vien rusų kalba vykstanti darbinė komunikacija, kuri neskatino domėtis estiška terminų kūryba. Jei nežinoma, kad grunto išskleidimas arba išlyginimas yra laajamine, o atitinkamas įrenginys – laajur, šie žodžiai mechaniškai vadinami planeerimiseks ja planeerijaks (rus. планировать ja планировщик). Estų kalboje žodis „planeerimine“ be reikšmės „išskleidimas“ turi dar kelias reikšmes, pirmiausia – „sudaryti planą“. Nežinant verčiama rusų kalbos маркетинг estišku marketingiks (plg. anglų marketing), nors esama ir žodžio turundus. Kai kuriems terminams nepavyksta rasti net pažodinio vertimo, todėl jie praktiškai neturi estiško atitikmens, nes bent jau tiekėjai, regis, visai nežino, kad поверка on taatlus, образцовая мера — taatlemõõt, arba kad поставить reiškia ne hankima, o tarnima. Beje, painiava tarp hankima-tarnima siekia dar XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Pažodinis vertimas daromas ir skyrybos ženklo po skyrybos ženklo: insener-tehniline personal (rus. инженерно-технический персонал) vietoj inseneride ja tehnikute, teaduslik-tehniline progress (rus. научно-технический прогресс) vietoj teaduse ja tehnika progressi. Aprūpinimo srities negalima laikyti vien rusiška – ko gero, Estijoje jau yra ir tokių (aprūpinimo srities darbuotojų), tačiau nemaža dalis ir jų darbo reikalų tvarkoma rusų kalba, ir tai paliko pėdsaką: net estai nežino savo profesijos estiškosios terminijos. Matyt, kartu su kitataučiais estų kalbos, taip pat ir savo profesinės kalbos, turi mokytis ir estai, jei nenori atsilikti nuo kitataučių mokėdami estų kalbą. Dabar, kai susidomėjimas kalbos klausimais išaugo, galima puoselėti viltį, kad kalbos specialistų triūsas neliks vien popierine naujadarų kūryba. TERMINŲ ŽODYNŲ SUDARYMAS KEIČIANTIS KALBOS PADĖČIAI Santrauka 1989 m. sausio mėn. priimtame Estijos TSR Kalbos įstatyme estų kalba buvo paskelbta valstybine kalba. Nors kalbos, taip pat mokslo bei technikos kalbos, ugdomasis darbas Estijoje nebuvo nutrūkęs ir tuomet, kai estų kalbos negynė įstatymai, vis dėlto dabartinės kalbos padėties negalima laikyti patenkinama. Reikia rimtai susirūpinti estų kalbos ateitimi, netgi tuo, ar sugebės ji išlikti sėkmingai visose gyvenimo srityse funkcionuojančia bendrine kalba. Mat nors ketvirtojo de- 86 šimtmečio antroje pusėje estų kalba jau buvo išplėtota bendrinė kalba, pastaraisiais dešimtmečiais jos vartojimas labai susiaurintas. Pavyzdžiui, labai neigiamai tuo atžvilgiu vertintinas beveik visiškas estų kalbos išstūmimas iš raštvedybos. Pastaruoju metu kai kurios įstaigos ir įmonės pradėjo rimčiau domėtis kalbos klausimais, taip pat savo srities terminologijos dalykais. Tai paaiškinama tuo, kad iškilo reikalas išmokyti estų kalbos kitataučius darbuotojus, dėl to prireikė ir universalių mokomųjų priemonių, ir terminų žodynų. Estijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institutas yra sudaręs keletą sutarčių, pagal kurias imasi tvarkyti įvairių specialybių terminologiją. Kai kurios įmonės ir įstaigos savo jėgomis yra sudariusios sau reikalingą terminyną, tad terminologams lieka tik sukauptos medžiagos terminų tvarkyba. Paprastai tokio bendradarbiavimo rezultatas būna dvikalbis žodynas, kurį galima naudoti papildoma priemone mokant estų kalbos. Iš stambiausių šiuo metu atliekamų darbų minėtinas žaliavų parūpinimo ir tiekimo terminologijos tvarkymas. Materialinio techninio aprūpinimo rusų-estų kalbų žodynas iš esmės jau baigtas rengti. Kadangi žodyną rengė tos srities specialistai, iš jo galima šį tą suprasti, kokia yra tikroji estų terminologijos būklė. Tenka pasakyti, kad yra nemažai estiškų terminų, kurių nežino ir patys estai, nors tokie terminai nuo seno pateikiami įvairiuose žodynuose. Tai, kad darbo kolektyvuose daug kur vartojama rusų kalba, trukdo plisti estų terminologijai. Terminologinių žodynų sudarymas kintant kalbinei situacijai Santrauka 1989 m. sausį Estijos kalbos įstatymu estų kalba buvo paskelbta valstybine kalba. Nors nuolatinis darbas tvarkant kalbą, įskaitant mokslo ir technikos kalbą, buvo tęsiamas ir tais metais, kai estų kalba neturėjo teisinės apsaugos, dabartinės kalbinės padėties negalima laikyti patenkinama. Reikėtų rimtai pagalvoti apie estų kalbos ateitį ir apie tai, ar jai pavyks išlikti literatūrine kalba, sėkmingai funkcionuojančia visose srityse. Nors XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje estų kalba funkcionavo kaip visiškai išplėtota literatūrinė kalba, pastaraisiais dešimtmečiais jos vartojimo sritis buvo gerokai apribota. Beveik visiškas estiško įstaigų dokumentų tvarkymo nebuvimas tai parodo akivaizdžiausiai. Pastaruoju metu kai kuriose įstaigose ir įmonėse imta domėtis kalbos klausimais, įskaitant ir savo veiklos srities terminologijos problemas. Tokį susidomėjimą galima paaiškinti ir tuo, kad kitakalbiams darbuotojams būtina mokytis estų kalbos, o dėl to atsiranda tiek universalių mokymo priemonių, tiek terminologinių žodynų poreikis. Estijos TSR MA Kalbos ir literatūros institute jau sudarytos kelios sutartys dėl įvairių specialybių terminologijos tvarkymo. Kai kurios įmonės ir įstaigos savo jėgomis parengė reikalingą žodžių sąrašą: terminologų užduotis – sutvarkyti surinktą medžiagą. Paprastai tokio bendradarbiavimo tikslas yra dvikalbis žodynas, kurį galima naudoti kaip papildomą mokymo priemonę mokant estų kalbos. Pastaruoju metu daug dirbta rengiant aprūpinimo ir žaliavų tiekimo terminiją. Rusų–estų materialinio-techninio aprūpinimo žodynas iš esmės baigtas. Kadangi materialinio-techninio aprūpinimo žodyną sudarė šios srities specialistai, jį nagrinėjant galima suprasti tikrąją estiškos terminijos padėtį. Reikia pažymėti, kad esama nemažai estiškų terminų, nežinomų net patiems estams, nors jie jau seniai įtraukti į įvairius žodynus. Tenka daryti išvadą, kad rusakalbis bendravimas darbo kolektyvuose, matyt, nepadeda įvaldyti estiškosios terminijos. 87