Deapeliatyviniai asmenų pavadinimai pagal kilimo, buvimo bei gyvenamąją vietą

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTY ONOMASTIKOS TYRINEJIMAI MILDA NORKAITIENE DEAPELIATYVINIAI ASMENY PAVADINIMAI PAGAL ‘ -KILIMO, BUVIMO BEI GYVENAMAJA VIETA Deapeliatyviniais vadiname asmeny pavadinimus pagal kilimo, buvimo bei gyvenamaje vieta, kurie padaryti ne is tikriniy, bet i5 bendriniy gyvenamajq ar negyvenamajg vietq reiskianciy daiktavardziy, erdvés reiksmés budvardziy bei vietos—erdves prieveiksmiy, pvz.: daubiskis : daubd, girininkas : giria, kaimiétis : kaimas, sisioniskis : S1ion, toliitis ; toliis; toli, uzupis : uz- +upé, vandénis : vandué. Tokiais vediniais nusakomi ne vien asmenys, bet ir ivairios personifikuotos mitologinés bitybés( pvz.: girykstis ”girios dvasia, miskinis”, medeine "misky deivé”, naminivikas ”aitvaras”, pragaris ™velnias”), véjai (pietdsis, rytjs, siaurinélis, vakaris) arba eufemistiskai pavadinami vilkai (laukinis, laukinirikas), gyvates (palauzé), rupiizés (pamatiné). Siai vediniy grupei priklausyty ir desubstantyviniai vietos reiksmés priedéliai!, zymintys kieno nors ypatybe, gauta pagal vieta (pvz.: kiskis m 4 &- kis, paukiléliairakstuneliai, dirgélis lankininikas). Leksiniy semantiniy Zoddy grupiy formavimasis i8 dalies yra susijgs su Zodziy daryba, jos Kategarijomals ir tipais. Desubstantyviniai vietos reiksmés priedéliai ir asmeny (personifikuoty butybiy) pavadinimai pagal kilimo, buvimo bei gyvenamajg vieta dél patios savo prigimties yra gana skaidrios ‘motyvacijos ir turi bendrg kategoring darybos reik3me: "kas susijgs su pamatiniu Zodziu zymima vieta”. Be to, tiek pirmyjy, tiek ir antryjy daryboje reiskiasi tie patys darybos biidai ir formantai. Svarbiausias straipsnio tikslas — aptarti deapeliatyviniy asmeny pavadinimy pagal kilimo, buvimo bei gyvenamaja vieta budingus darybos bruozus bei specifikg, kadangi iki Siol kiek detaliau jie tebuvo apzvelgti ”Lietuviy kalbos 1 Priedéliai, dazniausiai vartojami tautosakos kiriniuose, apibiidina veikéjg pagal ivairius pozymius: pagal jo i8vaizdg (gzuolas imtaldpis, difgas sirvinykas), pagal atliekamg veiksmg (berzélis s vu yruon élis, paukstuzéliai Eéiulbuzeli a 4), pagal buvimo viet; (vezys pakery s) — pastaruosius Cia taip pat apZvelgsime — ar dar kitaip. 114. gramatikoje”?. Surinkta medZiaga (apie 700 pavyzdziy) rodo*, kad minétyjy pavadinimy daZniausiai daromasi derivacijos, reciau — kompozicijos bidu. Tokia tvarka toliau juos ir panagrinésime. Priesagy vediniai Visy pirma atkreiptinas démesys { nevienoda priesagy produktyvuma. Produktyviausia priesaga -inis, -é (su ja daromasi ir daiktavardiniy, ir budvardiniy asmeny pavadinimy): 83 pavyzdZiai (170 pavartojimo atvejy) arba 24,63% visy dariniy: Anapusinis, -€ LKZI 129 (13): ana piss. Anadalinis, -é LKZ 1130: ana Salis. Ale jau Gia is paskutinos tas Zmogelis surengé veselkg, pasipgrasé aplinkinius BsP Ill 205. Aplinkini ai zmonés viskg Zino LKZ I 246 (J.Jabl). A plitikini ai jau ir iskile, o musy dar ne viskas suvezta LKZ I 246 (Srv). Susirinko a p linkin ai imonés LKZ I 246 (Ds) : aplinka. Cia b any €ini ai Zmonys eit LKZ 1 700 (Pin). BazZnytini aii taip ilgai nepareina LKZ I 701 (Skr). Jiba z ngytin é labai LKZ 1701 (Tvr). Ar jie dabainytini ai Zmones? LKZ 1,701 (Gs) : bagnyéia. Sub uk lini ais nesusilyginsi, jiem ir be darbo gerai auga LKZ II 142 (Krok) : buklé, buklés. Kad ne b ute linia t, rugiy nebtitume taip greit suvale Slv : butélis ”pirkia, trobelé”. Gerai Zinomas ion ditinis nérikas LKZ If 115 (r3) : Gon, Gonai. Déiktinié ai Zmonys kruopele moka i lietuviskai LKZ I 221 (R38). Tai daiktinis— Sitiek Zemés, tai ir riecia nosj LKZ II 221 (Rdm) : daiktas akis, sodyba”. Mano vaikai da madi, tik dav Zeliniai LKZ I 306 (Jrb) : daraélis ”ikimokykliné vaiky istaiga”. D ar Zi ni ai kopistais vis apsiverte LK@Z II 308 (Rdm) : dafZas "daiktas, sodyba”. Daubiniai, kalninia i Sepuéiai LKZ I 310 (Pgr) : dauba; kdlnas. Kur puikis rabeliai — dvariné liy, kur skaistts veideliai — tinginéliy LKZ Il 938 (P18) : dvaras. Galiniomergos ateidavo liny rauti LKZ III 68 (Pg). Svégidag alinis, duok Dieve jam dangy, liepdavo paéiam sétis M.Katk. Ir g alinis Jonas buvo atéjes LKZ III 68 (Alv). Tie g alini ai tai priskamuoja rudenij, kai paslampa, kol igsimuga vieskelin LKZ UI 68 (Dbk) : galas "kaimo pradzia, pabaiga; galulauké”. Gir in i a i gyventojai LKZ IIT 342 (Gs). Girini ai nebijo gyvaciy, moka apsieit LKZ Ill 342 (Ss). Kaip ilgat _ ? Gr. Lietuviy kalbos gramatika. V., 1965. T.T. P. 411-414. s Medjziaga straipsniui rinkta is ”Lietuviy kalbos zodyno” (toliau — LKZ). V., 1956-1986. T. 1—14 ir jo kartotekos, is V.Vitkausko *Siaurés ryty danininky Snekty Zodyno”. (V., 1976), J.Petrausko ir A.Vidugirio ”Laziiny tarmés Zodyno’ (ex Oe G.Naktinienés, A.Paulauskienés, V.Vitkausko ”Druskininky tarmés Zoyno” (V., 1988), i8 ivaimy raSty bei pagal specialig anketg. Sutrumpinimai kaip *“Lietuviy kalbos Zodyne” . 115 girini ai neparvaziuoja LKZ Ill 342 (Skr). Atéjo, saké, naktyje, avis isnesé ig tvarto gir ini ai tie Parl. Ar nebijojai per girig vienas vaziuoli, kad kur girinis (girios plesikas) neuzpult? LKZ III 342 (Srj). Pats Gerve labai panéséjo j misky dvasig giring rs. Girinis juodis(velnias) atéjo — neobulauk LKZ VIII 990 (Sv). Gyvaéiy yr: kanapiné, margoji, juodoji, g irin é, moréiné, variné LKZ II] 367 (Plv) :giria. Sukaiminiats lengviau rast rodg, kai su miestiniais LKZ V 56 (Alk). Nenorék, kad k atm inis mieséionj apmauty LKZ V 56 (Srv). K diminés su dvarokém nesusidédavo LKZ V 56 (Gs). K dimini ai zmonés gerai gyvena LKZ V 56 (Gs) : kdimas. Kalninis dievaitis. K alnin é dieviené K 1210. Sjmet su Sienu priveike irkalninitsLKZ V 148 (Skr). Kalninis Pozelé LKK IV 177. Cia visi mudikai k al nin i ai gavo is dvaro Zemés LKZ VI 48 (Skr) : kalnas. Ar pas k api nj Banaitj gyvena? LKZ V 234 (Pc) : kapai. Kap vaziavau svatuosna, paémiau k i € min § Zmogy azu svoig LKZ V 753 (Dv). Nor (nors) ki.c minis, ale jo neparusink LKZ V 753 (Dv). Kadki€émine (to paties kaimo) merga bina, tai reikia eit drauge namo LKZ V 753 (Dv). Kieminj draugg susitiksiu LKZ V 753 (Arm). Kur tuk i é min j vagj rast DrskZ : kiémas. Mes buvom palyskragttniai (kaime) DrskZ : krastas galas”. Dzinkt grindis atplésé — krumin i y tesko LKZ VI 699 (Krtn). K rai min é pradios varpy, arba brandy varpy LKZ VI 699 (IM 1864,7). Kraminé (gyvate) LKZ VI 699 (Kis) : krumai. Abu lageriuos buvo, — ir radoladgering LKZ VII 11 (Str) : lageris. Ne vienos mietelietés nera — visos 1 aukin és LKZ VII 182 (Ad). Kai kaimas igsidalino, tai atsiradolaukiniy LKZ VII 182 (Lnkv). Mes laukiniai buvom Gedvary, issikéle Pi. Gal jau parejolauk iniai (laukuose dirbe) Zmonés? UKZ VII 182 (Grs). Lauwk i nis (vilkas) Signakt mano kumelj sudraské LKZ VII 182 (J). Nelaikyk lauke arkliy — galt laukinis kumeliukg papjauti LKZ VII 182 (Uzp). Laukinés (vilkas), Suva, piluas kaukia LKZ V 427 (J). Naktys ilgos — galilauk inis (vilkas) pasimaisyt LKZ VII 182 (Dbk) : laikas. Viena (gyvaté) margoji, kita Laz din é LKZ VII 213 (Dy) : lazda "lazdynas”. Lobinis, -¢ LKZ VII 637 (Drsk). L 6 binis Pauksté, kdlninis Paukste Dgls : lébas; kalnas. Marini s plésikas LKZ VII 859 (R 324) : marios. Anie buvo me dini ai Zmonés LKZ VII 988 (Lz). Me di nis (midko iveriy saugotojas, dievas) LKZ VII 987 (r8) : médé, médis, médzias ”mi8kas, giria”. Kaiminiai zmonés vis prasciau gyvena uimiéstinius LKZ VIII 155 (Gs). Mie stiniai dmonés LKZ VIII 155 (Gry) : miéstas. Miskin ais ugventiskiai mumis (vidsodiskius) vadina LKZ VIII 290 (Uzv). Migk in ia i vis atsigrisdavo pagian sumigime Svnc. Byloja {Lapinas] apie mig kini us, raistuose gyvenancius, po girias klajojanéius, kurie apsuka Zmogui galug V.Krev. Mi ski ni ai zmonys, raudonbarzdziai Grdm. Neverk, ba ateis mi #kinis, ir ataduosiu LKZ VIII 290 (Ldk) : migkas. Gyvena galip m olduobiné s Gecienés, Ciparitis 116 Nmé ; mélduobé. Kap Zmogus numirsta, n a mini a i verkia nezinia kap LKZ VIII 533 (Pls). Dasnai pykstuos sun a mini ais LKZ VII 533 (Ck). Naminis brolis da nezenotas, tik kairas mieste LKZ VU 533 (Trgn). Nenam ini ai, is kaimo sueina, neleidzia jauny uz stalo (per vestuves) DrskZ. Anoji [dukté] n a min é (liko prie tévy gyventi), kita in maréias igéjus LKZ VIL 533 (Brb). Cia n a mini ai anukai Mrs. Tam namini ui tévai ir paliko daugiausia Srj. Anas tikras n am tnis LKZ VIII 533 (Tvr). Nena min é(i8 kitur kilusi) marti LKZ VIII 533 (dz.). Ei, broli, broli, broleli mano, kam Sovei balandéh, na ming paukstuzelj? LKZ VHI 533 (LTR(Ds). Pripazino, kg (kad) itai n a mini s in jo (arklio) jodo LKZ VIII 533 (LTR(Tvr). Kai ateina vakaras, vaikams visai béda: jiems vis vaidenasi, kad na minis pagriebs uz kojy, kai tik nulets jas nuo suolo V.Krév. Ana y/raj iskalbi motriska, o mes tokien um iniaiZmonys LKZ VIII 895 (Ms) : namas, namai, numas, numai. Cittelés mano, karvelés mano priganytos, tu, pabaline, tu,pakrastine, valio, ralio namolio! (d.) LKZ 1X 197 (Dgls) : pabalys; pakrast¥s. Tg du buvo Mantvilai: vienas pagirinis, kitas p ae Zerinis LKZ IX 66 (Gs) : pagirys, pagire; paezere, paezerys. Btidavo, lig Hemaip agiriniaé karves cisigano girioj LKZ IX 85 (Ad). Tie pagiriniai tik degtinei can-yi? LKZ IX 85 (Ig). Sitie p agiriniaié gyvulius gano girioj LKZ 1X 85 (Kps) : pagirys, pagire. Pranskus kalninisirpakalninis LKZ IX 147 (Sts) : kélnas; pakalné, pakdInis. P a k dm pi nis (pakampése atsirades) tus vaikas, mergos DrskZ : pakampé, pakampés. Kai privaziuosiu pirmg p a kelinj imogy, uzeisiu atsigerti LKZ IX 165 (Zvr) : pakele. Pakurinis, -é LKZ IX 218 (Skdv) : pakura. Tikpalauk 1 ni ai [gyventojai] zibint kuoj neturéj LKZ 1X 243 (Rdm) : palatké. Pamat inés(rupizeés) daugiausia po pamatais gyvena LKZ IX 285 (Lbv) : pamatai. Né vienopamisk inio neliko — visi atsikélé an gyvenviet¢ Er. Pamiskinia i, tie dainiau nueina { grybus LKZ IX 302 (Rd). Pamisk iniai turés daugiau Seno LKZ IX 302 (Er). Pa mi ski ni y bulbas baigia Sernai nukast LKZ IX 302 (Vin). Pamigkini ai gyventojai neprijem nakoti LKZ IX 302 (Lkv). Pamiéskin ¢ pasileidéle, anot Jonés, vadino Tekle J.Avyz : pamiéke. Paplentiné Siutrikiené jau neslé LKZ IX 372 (Gs). Pirmasis karas ejo plentu, tie paplentini ai nukentejo LKZ 1X 372 (Grd) : paplénte. Papriudinis Kuizinas LKZ IX 382 (Db) : paprude. Nuveik pasparaistinias, tat jie tau apie velnius papasakos LKZ IX 396 (Al) : paraisté. Parapijinis, -é M: parapija. Parubezinis buve policnykas Sdb : parubeZys. Taspasau li nis eina per pasauj LKZ IX 456 (Ldvn). Ag toks p as aulini s Zmogus buvau, tai visap sneku LKZ IX 456 (Vikv) : pasdulis. Pasieninids gyventojus b/uvjo nuvare (nuo tkiy) LKZ IX 467 (Gs) : pasienis. J3 sito vaiko uzaugs tik patiltinis LKZ IX 619 (Trgn) : patilte. Paupiniai daugiau 117 sieno tur LKZ IX 652 (Zal). Visus pau pinits iskélé an gyvenviete Er. Paupi ni ai gyventojai tai nors Zuvy atsivalgo LKZ IX 652 (Sn) : paupys. Paviegkeliniai Ambrazaitia: LKZ IX 693 (Jrb) : pavieskele. Juodas kaip p e k li nis (velnias) LKZ IX 752 (Krok) : pekla. Nueisiu in perluukin gj kaimyng i gausiu LKZ IX 838 (Prng) : pérlauké; peflaukiai. Einam. pavakaruot in pir ke lini ts LKZ IX 1090 (Svd). Lojojas senelé su save pif kin e, su aniko boba LKZ IX 1094 (Str). Sites Zmogus mis pif kinis LKZ IX 1094 (Kb) : pirkia, pirkélé. Taip déjost pasauly, kai p oe mini ai (velniai) dar turédavo reikaly su Zmonémis LKZ X 480 (TDr VI 182) : pédzemis. Dabar vandens cysti, pragar iniy(velniy) néra LKZ X 500 (Skr) : pragaras. Ji auginasi prieglauding¢ LKZ X 635 (VaR): prieglauda. Proviticini ai gyventojai NdZ : proviicija. Nuvilios raistinis(velnias) j krimus LKZ XI 61 (Svn). Uzgirdo tus Zmogus ir nuvej kap raistinisDrskZ :raistas. Jauirrajonini ai atvaziavo LKZ XI 97 (Mrp) :rajonas. Rube Zi nis kaimynas LKZ XI 852 (K 1 64) : rubédius. Tik paréjo jam 4 galvg, kad piety metu po laukus ru g ini s vaikséioja, ir ji Siurpas supurté LKZ X{ 888 (M8). Ru g tn é ragana LKK XII: 140 (Grv) ; rugiai. S alin is Zmogus LKZ XII 80 (Aps). Sal ini Zentas atejo LKZ XII 80 (Aps). S alinio Juozas — baisus gnaibikas LKZ III 447 (Svn). Salinis berniukas — miestelinis teliukas LKZ XII 80 (Ml). Ana (mokytoja) visa vientara kap se lin é merga — visa dirba: ir kasa, ir Soka su misiais bernukais LKZ XII 353 (Lz) : sala; sela ”i8 visy pusiy vandens apsuptas sausumos plotas; sodzius, kaimas”. Si en ini a i[kazokai] turéjo pri kojzy liknesius prisikabing LKZ XII 526 (Dr). Turéjau pazasting negeng, negaléjau isbégti nusienini # (pasienieciy) Plng : siena. Insklgpinius da toli LKZ XII 1000 (Vrn) : sklypas. Teip daré vildamos pagalbg gausiancios nuslenkstinio tr kily numiskiy deivaitiy, katrie keriése cédijo gyventi LKZ XII 1211 (M.Valané) : slefikstis. Da ir s m é11n i a i nearia, o mes arsma? LKZ XII 153 (Trgn) : smélis. Ezia amzina buvo, ales ody biniai teisdavos LKZ XIII 274 (VI). Cia uzaugt tep neuzauga kap sodybiniy LKZ XIII 274 (Gs). Susodybini u nesusilyginsi — jo visi javai kaip mitras LKZ XIII 274 (Br) : sodyba. So din é lis Zmogus LKZ XII 277 (Dr) : sod& *kaimas, sodzius”. S 6 di nis kaimynas atuaziavo LKZ XIII 277 (Jrb) : sddas. Cia atsirado sv e time min é boba, pravarde Teisybé (ps.) LKZ XIV 330 (Brt) : svetimzémis. $ ali nis Zmogus tiek nepaaiskins, kiek savas LKZ XIV 451 (Vv) : Salis. Gyvatiné Saltinin é, eik krimelin, eik miskelin, baltos karvelés nekliud’ LKZ XIV 486 (LMD(Ml) : Saltinis. Siaurinis imogus LKZ XIV 723 (K If 94) : siduré. Girios, arba Silo, velnius vadina silo vobietéliais” wha Silin: ais ir bukiais LKZ XIV 788 (BsMt I 26(Brt). Daznai atsitikdavo, kad ne vienam § i lini ui pristigdavo pavasarj duonos LKZ XIV 788 (V. Krév). Ji in Fi lin és panasi, tokias, kur grybus, uogas renka — labai jos eiklios, kap bités eina Dg. Jos 118 vyras, tep iSeina, Silinis Dg: Silas, Sila. Séninis, -é Pm: Sénas "kraStas, puse”. Ul y éin is Zmogus issiserga be doktoriy, be pagelbiniy Dgl : ilyéia. Miskuose matome glaudiiantis ir renkanlis paprastat nakly ménesienoje visokias dvasias — nimfas, Silines, migkines, u pine srS: dpe. Uzupini ai dar nenupjove rugiy lg. Mat te tillas yrauzupiniam pervaziuot Pum : tzupis. [Kunigas] isvydo is Zuizés mareliy Zmogy iskulanti ir vis Saukiantj: — Jau ésas, 0 Zmogaus ner. [...] Tasvandeninis, pirm minétgjj Saukimg palioves, taré kunigui: — Negerai padaret BsV 372. Vandeninis uigirdo, pasigailéjo zmogaus, isnesé is upés jam auksinj kiruy BsV 373 : vandud, a. sg. vanden-j. Jankauskis v te t in is Zmogus Zlb. Ig vi €tini y bus vagiy, pirkt nereiks DrskZ : vieta. Semantiniu poZitriu priesagos -inis, -é vediniai nevienareik&miai. Kaip matome i8 pavyzdZiy, jie gali nusakyti asmenj (ar asmenis): 1) nuolatos, pastoviai gyvenanti arba likusj ten pat, Salia ko nors, drauge su kuo nors nuolatos gyventi ar laikinai jsikurusi pamatiniu Zodziu pasakytoje vietoje arba netoli jos; 2) kilusi, atkilusi, atsikélusi, atvykusi, parvykusi ar atsiradusj i8 (nuo) pamatiniu ZodZiu pasakytos vietos, gyvenusi, buvusi ar (susi)gautg, rasta toje vietoje ar netoli jos; 3) daznai besilankanti (mégstanti lankytis) ar besislapstanti pamatiniu zodziu pasakytoje vietoje ar netoli jos arba { ja vykstanti, nuvykusi; toje vietoje vykstanéiame renginyje drauge su kitais dalyvaujanti. Tiesa, tia deréty dar pridurti, kad, be minétyjy reik8més atspalviy, pasitaike ir individualios reiksmés vediniy su menkinamuoju atspalviu: Apluokinia (menki) sveciai LKZ 1 248 (KlvrZ). A p lu okan ia i (nesuauge, nesubrende vaikinai) jau pry mergiy taisos LKZ I 248 (Ggr) : apliokas ”aptvaras prie namy gyvuliams paganyti; kluonas, Zardis”. Nu, kad balius, tai balius: kur tik eitu, visur begulj, visi nebgyvi, tik Zi o griniai(prie Ziogriy priristi jsismarkave girtieji) dar tebSabo/ja] PP 17 : zidgriai. _Priesaga -inis, -é daznai padeda susidaryti vediniams su priesagomis -ditis, -€ (7 pavyzdZiai, 18 pavartojimo atvejy, 2,08% visy pavyzdziy) ir -(iJikas, -é (8 pavyzdiiai, 10 pavartojimo atvejy, 2,37% visy pavyzdziy), kai tiesioginis pamatinio kamieno ir priesagos jungimasis neimanomas dél morfonologiniy priezaséiy bei akivaizdaus semantinio dviprasmiskumo (plg.: kriiminditis, laukinditis ir kriimditis, laukditis; miSkindkas, Siaudinikas ir *miskikas, siaudtkas), pvz.: Vaikinai aplinkinai éiait Zmonas vedé LKZ 1 246 (LzP) : aplinka apylinké”. Girinditis, -€J,girinaitis, -éS, RZ, Kv. Ka jaugirinaitis miske paklysty, kas bebuty LKZ III 341 (LI). Gir inai éiai virsta miestelénais LKZ III 341 (Vaizg). Visigirinai- € ia i leitiakai LKZ VII 232 (Vdk). Mudu simtg mety gyvensim, nes girinaigiai esam rs : girla. Kr i min di éi ai (kriimuose susigauti, nesantuokiniai) vatkai LKZ VI 699 (Kal) : krimai. Laukindiéi ai laukuose, ogirin di éi ai giriose gyven LKZ VII 181 (J). Laukinaiéia i visados dejuoja su medziais LKZ VII 181 (Krtv). Jis prielaukina i119 & iy gyvena, o mes aréiau prie misky LKZ VII 180—181 (Gr). Laukina+ &i ai vyZoms karny netur, tat kudakéms nesioja LKZ VI 759 (V1) : laitkas, laukai. Berzinés smalos is tosés tie miS kina t €% a i liuob prisivirs LKZ VIM 289 (Pp). Mizkinatéiams mediiy netriksta LKZ VIII 28° (Krtv). Gruzdiy — laukinieciai, Sakyniskiat — m tskinaiéiai LKZ VII 181 (Skn) : miskas. Salinaiti s, kurs 3 Salies LKZ XIV 447 (3). Pabék pas kurj 3 alin aiéiy ir pakviesk daugiau Zmoniy LKZ XIV 447 (Rs) ; Salis "vietove, kraStas; Sonas”. Vien su priesaga -ditis, -é tepasitaiké vienas vedinys:. Kas ant kalvos gyven, taskalvaitis LKZ VI 164 (J). Kalvaitis BZ 100, RZ: kalva. Vien su priesaga -(i)tkas, -é vediniy taip pat nedaug: Ag buvau d uv aruko stnus, Zinot, visko teko matyt Vikv : dvaras. Turbit, cia p ri eglaudukas nuvede, ka visi su vienokiais drabuziais apréedyti LKZ X 635 (Jrb) : prieglauda. Kiek daugiau vediniy pasidaroma pasitelkus priesagas -inis, -é, -élis, -é: Gi Zinai, jos Petras juk dilginitkas (nesantuokinis) LKZ II 550 (Krk) : dilgés, dilgynés. Tik susidék sugiriniu kai s, tai ir marginit (keikti, gyvaéiuoti) igmoksi LKZ VII 854 (Lk). O cerkelé trumpastove tai liesg kalbéjo, kubilukas girinukas uz peciaus drebejo (d.) Lp : giria. Karklinitkas (karklyne rastas vaikas) pasiémé lazdg ir iSejo teskoli smako (ps.) : karklai, karklynas. Mid kinukas suprato, kad senelis, jo ieskodamas, apsiuvo pus¢ girios 15 : miskas. Sites vaikas Siaudindkas (nesantuokinis) Alvt : Siaudai. ZemeliukasM. Zyniai, nupjovusys po kgsnelj, mééiojo j namo kertes Ze me liuké ms, arba velems, tat yra, diigioms'ant Zeme baldanéioms S.Dauk : zémé. Pastariesiems vediniams visu pirma bidinga mazZybiné reiksmeé, jais dazniausiai pavadinami vaikai. Tatiau, kaip buvo pastebeta ir *Lietuviy kalbos gramatikoje”, ”j tokius darinius jau galima Zitréti ne tik kaip{ jaunumo reiké- ‘més deminutyvus, bet ir kaip i visai kito tipo vedinius, turinéius kilmes bei priklausymo reiksme””. Daug deapeliatyviniy asmeny pavadinimy — 73, 133 pavartojimo atvejai, apie 21,66% visy pavyzdziy — pasidaroma su viena produktyviausiy priesagy -(in)iikas, -é bei su jos variantais -ngkas, -é, -(en)ifikas ( -engkas), -é: Anésalinyk ai jau pjaus rugius LKZ 1151 (L8). Anésalnyk ai ant turgaus jau turéjo Ssiemediy bulviy LKZI1151 (Srj). Nepatiko téveliui, kad bernelis an 6alnykas buvo Mrs : ana Salis. Aprubininkas, -é LKZ I 256 (Sint) : aprubas, apruba ”viename plote ukininko zeme”. Aukstinink y zemé K Il 98: aukstuma ”kalnas”. As noriu Siandien j bainyéig citi. — Mat, koks baznyéininkas LKZ 1 700 (Kv). Jau bainyéinink ai grizte LKZ 1700 (Kpl). Tubainyénykas, * Lietuviy kalbos gramatika. V., 1965 T. 1. P. 266. 120 kq girdéjai bainyéiog? LKZ 1 700 (Bsg). Manob ain yényk € pareina LKZ I 700 (Bsg). Pareing jau ir baininéininkaiLKZ I 701 (Grg). Valgytume piety, tik dar ne visibaZnytinink ai paréjg LKZ 1 701 (8). Jaubaingtininkaipareit K. Baznytininkai visg miezienj susprogo LKZ 1 701 (Griz) : baanyéia. Jau i$ vakaro suvaziavo b ud én ykai LKZ11120(Er) : budélé. Ten bi dinink ai gyvena tose palaikése trobose LKZ 1 1123 (3) > bida. Butélninkai teturi po maig sklypuka Zemés dariui ir po nedidelj butelj gyventi LKZ I 1213 (Skr) : butélis. B ttinink as dtdamas, aukstai nesikelk LKZ I 1222 (Up). Imk, vargdieni, uz padig bb utimink ¢ dukrele LKZ I 1222 (r3) : bitas. Kas turi trobg su ‘dariu be lauko, tas dar Zin tik as LKZ Il 307 (J). Da te buvo d a # zinyk y, ale vist.j gyvenviete nuéjo Kbr. Cia gyreno darfzininkas, turéjo keturius veikus Li : datias. Jis yradubiny kas — cielg dubg tur LKZ I 782 (Sd) : duba “atskiras tikis, sodyba”. Uzsideda su visokiats dvarélnykaisLKZ I 937 (Gs) : dvarélis. EZerinifnkas, -é— RZ. Ezerninkas, -¢ LKZ Ul 1169 (K, §) : eras, ezerai. Zmonés tada pareina luomon laispygardininky LKZ III 122 (Bs) : gatdas ”miestas”. Gatvinink as, -é LKZ Ill 157 (Vaiig) : gatvé. Pavakare atvaziavo kazkoks girinin ka 8 ir atsivezé pilng vezimg Sluoty LKZ III 341 (Zvr). Mas seniai girinimn kai spiecius bidiy laiké LKZ II] 341 (A 1884, 234). Giriny ka% tai nors siltai gyvena, jiem malkos pasonéje LKZ Ill 341 (Slv). Girinyk y gyvuliai vasarg daug kenéia nuo sparvy LKZ Ill 341 (Ss). Ag téleidaugirinink ds 4 girig kirsti LKZ Ill 341 (J). Gerai atminé [Zemaité] 1863 m. sukilimg; pati darbavosi, neSiodama Ziniy ir maisto girininkiam s(besislapstantiems girioje sukiléliams) LKZ II] 341 (Vaizg). Tagirinink @ surpuliai kaip zvyriai perpylé BsP III 14 (Nm . Nutekejau itagirny ky kraste LKZ II 345 (Snt) : giria. Gerasgyvatninkas, kur gera gyvata LKZ Ill 368 (J) : gyvata ”gyvenama vieta, sodyba, ukis”. Grytélninkas, -é LKZ Ill 621 : grytéle. Gruntinykas, -é M : grufitas "molZemis”. Pas koingk aiming kg aviy buvo DrskZ. Gaspadoriams ka imininkams bagotas ééselis, 0 mum, jauniem bernuzéliam, didelis vargelis LKZ V 56 (Krkn) : kdimas. K dlnininkas, -€ LKZ V 148. Kalnininkas, -¢K1490: kdlnas. Kalvininkas, -@ LKZ V 166: kalva. Bus kur ker moinink ai pakelé/je] uivaziave LKZ 1X 163 (Jn8k) z‘kermésius. Kad ir ne visi kie minink ai tai vislab matydavg, ale visi girdédavg LKZ V 752 (Bs V 120). Tai mano ir kiemin§&o bus [arai] DrskZ : kiémas. Kad k6 pininkas pirsting ant ledaus meta, if laiko, tai ans ir pats eita LKZ VI 348 (Kin). Pamariskic. bei ko pinink ai savo Juvis j potingius sudeda ir vezZa parduoti Prk, N : képos. Me rinki krastai stalo, jet ne stalokragtininkai LKZ V1 444 (Sab) : krastas "kampas”. Kriimininkas, -é LKZ V1 699 (3). Balsai plunksnuoty kr im ininky teip meilingai skid par Zmonty Sirdis Mit I 72: krumai. Salta, kur driinyk ai susriete tgsos 3 kampo kampan 121 DrskZ : kurdrtas. K atininkas, -é LKZ VI 1005 (Bru) : kite ”pirkelé”. Léngininkas im — tai ar3iau Sunes, tik ir slankioja palangémia, kad kur kg nugirdus LKZ VI 124 (Kis) : langas. Jielankininkaa buve, gyveno i lankas, o mes Siliskiai buvom LKZ VII 129 (Pgg). Didbiriai lankininfikai— tai Zmonés yra nupilug LKZ VII 129 (Kté). Zirgelis manolankininkas, o pats jaunas mergininkas LTR (Pgg) : lanka. Laukeninkas, -é LKZ VII 179 (Mit V 47, 119). Kurs be misko gyvena, tas vadinas laukinitikasLKZ VII 181 (J). Mumi prie girios tai bepiga su malkom, alelaukin gk am, kuriem uz penkiy Sesiy myliy reikia vaziuot in girig, tai béeda LKZ VII 181 (Sn). Dél malky nesukdavo galvos, nes valdiski miskai aplink. Cia ne laukin kai zmonés Upn. Kaip passuké laukingk as (vilkas), tai net penkias avis agumusé LKZ VII 181 (Arm) : laiikas. Ji eina pamariu, Zitiri — plaukia laivas; pamojo skepéta, marininka privaziave pacmé jg (ps.) LKZ VII 859 (Brt) : marios. Laukininkai neturi gryby, me dinin kai — duonos LKZ VII 181 (Vik) : médias "midkas”. Mie stelninks mus peik LKZ VIII 155 (KIvD 277) : miestélis. Mie stininkas, -é LKZ VII 155 (KI 128) : miéstas. Dabarties migkinink ai geriau gyvena: graziau pasrédo ir sociau pavalgo LKZ VIII 290 (Eis). Mit Skin yk y(miskiniy) daf neyra DrskZ : miskas. Atplauké ir daugybé muginink y, kurie isstaté ciles padangéty uz miestelio LKZ VIII 382 (r3) : migé. Kurs savo namuose gyven, tas namininkasLKZ VIII 532 (J). Kas manirnamingkés— as geriau instaisius LKZ VIII 532 (Trgn). Na mingkémergavisnamingky pirsliy laukia LKZ VIII 532 (Prng). Na minyk é istekéjo uz grytelnyko LKZ VIII 532 (Tsk). Znamingk és viskg surasysil ir suzinosite DrskZ. Aé i5 kitur, o anas Gia n a m ingkas LKZ VIII 532 (Dv). Kas bus, kaip igeisim visi pjaut? Kg!paliksim azun amin yk g? LKZ VIII 532 (Arm). Ei, broli, broli, broleli mano, kam Sovei volungéle, na minink ¢ paukstele? LKZ VIII 532 (JD 85). O tas wvirblisnaminykas nega guztg kamine LTR (Kp). Kad-naminyk ass (aitvaras) nenesty griidy j kitg Zmogy, reikia pripylus aruodg, perzegnoti LKZ VIII 532 (Rgv) : namai. Padjtirininkams visi séjimai isdzitis par tas kaitras baltame smilty LKZ IX 136 (Dr). Pajarinink ai raisiojo ozkas kopose — toks didelis buvo suspaudimas Zmonéms par vainas LKZ 1X 136 (Ping) : pajuris. O, is jo geraspakadmpinykas, nuo jo niekur nepaskavosi LKZ IX 149 (Rod) : pakémpés. Tévas buvo pakiémny kas (mégo uzeidinéti pas kaimynus), i vaikas neatsilieka LKZ IX 171 (Sdb). Jis tikraspakiémnykis, jo niekad nerasi namie LKZ IX 171 (Klov) : pakiemYs ”kaimo apylinké”; pakiemiais. Gyvena pamiskéj toks pakrumny kas LKZ IX 206 (Er). Kad ir pasiklysi, vis rasi kokij pak r uimnyk g kelio pasiklaust LKZ IX 206 (Er) : pakrime. Parubézininkas, -é LKZ IX 436 (N, K) : parvbezys. Tai jums bajoras tvarte uzdarinéli, pléesikai, patiltininkai! LKZ IX 619 (r8) : patilte. Paupinitikas(ingkasM), -é LKZ IX 652 (Ndz) : paupys. Pélkinink ai liuobejo ropes mainyti j 122 Tieartutiniai vis pasakoja Rd. Kaip uzgirdo riksmg, tai visi artutini ai subégo LKZ I 322 (Rd). Jis nuéjo pasartutinius gyventojus LKZ I 322 (Krk) : artis; arti. Buvom sustoje pas tgg aluntinj gyventojj pasiganyt LKZ III 74 (Er). Gyventojas galutinis LKZ Ill 76 (Mre). Galutini s kaimynas atéjo LKZ Ill 76 (J) : galas; gals. LankutisK Il 225: lanka. Tas kukutis pazie muti nesé lizdg susuktinj, dés kiausinj simtatrynj (agurkas) LTsV 488 (Pn) : pazemys. T olttis Drsk : tolis; toli. Pasitaiké 12 (3,56% ) retos darybos pavieniy vediniy, kurie reikimiy poziuriu_néra kuo nors ypatingi: -einé. Laukinio zmogaus protas isrado naktines dvasias, ailvarus, kaukus irmedeines LKZ VII 983 (J.Jabl) : médé, médis "miskas”. -etsis. Nia me i § i's (kas visados esti namie) LKG I 361 : namai. -ienas, -ienis, -ienius. UZupienas KZ. UzupieniaiRtr: tzupis. Ka rklienius LKZ V 293: karklai ”karklynas”. -yna. Buvo garbinama daug dvasiy: laima, ze my n él é, miskinis LKZ VUI 290 (rs) : z@mé: -inas, -a. Laktins paléké, nartins panéré, nugoviau balandélj, k ie m in gj j paukstelj StnD 20: kiémas. Médinas, -é RZ: médé, médis *miskas”. -ona. Buvo giriy deivé 1a z do naLKZ VII 214 (prs) : lazda "lazdynas”. -tikas. Visokie la p tk a i — paukséiai Girska, tizia LKZ VII 157 (Skr) : lapai, “lapija”. -unis. Gyveno sau kaipo la uk t nis LKZ VII 189 (S.Dauk) : latkas, laukai. -ivis, -uvys. Pietuvis, pietuvy s (piety véjas) ri: piétiis. PrieSdéliy vediniai Devyni (2,67% ) prieSdéliy vediniai semantiskai artimiausi pirmaj7'n reik3miy pogrupiui (Zr. p. 9) : an-, Ankal+ nis LKZ 1 142 (J): an(t)- +kalnas. pa. Pagirnis (pikta dvasia, binanti po girnomis) LKZ IX 87 (NdZ) : pa- +girnos. Vézys p ake r 9s gaudo Zuvis vandeny (d.) LKZ IX 168 (Grk) : pa- +kéras. Kai nenori istarti gyvatés, sako p 41 a u 2 é, gimbate LKZ IX (Sts) : pa- +lauzas. per-. Vienas bernas is musy tlydios, é kitasperlaukis vaikséiodavo pas tg pacig mergg LKZ IX 838 (Svné). Tuoj pilnos vakaruskos p drlaukiy priuzé LKZ IX 838 (Rev) : per-(par-) +latikas. ui-, tz, uzuo. UZupiat KZ. UzupiaiK: uz, a +hpe. UzZuorverisrié: uzuo +ezeras. 129. Galiniy vediniai Galiniy vediniai gausumu nepasizymi (jy rasta 14, ty. 4,15%), naujy reiksmés niuansy taip pat nerodo. -as. -Koks éia b @l as (velnias) siandei galvijam, kad negeria! LKZ 1 587 (Trgn) : bala. -é. Vand é né (pasakiska vandens bitybe, undine) LKG I 367 : vanduo, a. sg. vanden-i. -is. B a&liai (velniai) Zino — ar Gia augs rugiat, ar ne LKZ 1 596 (Er): bala. L auki s (vilkas) LKZ VII 183 (JJ) : latkas. Kishi mi $ ki, kas tau saké? (ps.) LKZ VIII 291 (Mc) : migkas. Pi €t vis puéia LKZ IX 935 (Als) : pists. Prag Gri s(velnias) LKZ X 501 (R38) : pragaras. Vakaris S: vakarai. Vand éniam-s imoneés is rudens aukodavo kepalg duonos — jj jmesdavo j vandenj ri : vandud, a. sg. vanden-i. -{s, -¢. Atpis ir piets lietaus dél sauso sieno LKZ IX 932 (J) : piétiis. Pité Siaur gs, pite pietys, pute rytvejélis JV 290. Irs iaurys pasisiauges vél mus atlekia gandint K.Donel. Kavonai (arbizai) ant lauky usauga, jie cielus $i aurius peni LKZ XIV 722 (rs) : siduré. -ius. Lietingais metaisk alniams gera gyventi LKZ V 148 (Bgt) : kalnas, Seniau Zaléius kokie nors s a mani a i, giriy gyventojai, garbindavo LKZ XII 90 (MTt II 145 (Pl). Eidamas miskan, kad nepaklystat, pamiskej atsistojes taip kalbék: ”Miskinéli s aman li, as girelés nekertu, ai lizdeliy neplésiu, as pauksteliy nemusu, man kelio nepastok, mang girioj nevadziok, namo grjitie nekliudyk” LKZ XII 90 (TZ IV 508) : samana, samanos. -is. Galt s, -+ LKZ Ill 75 (J) : galas. . : f Sidurtiniai zodziai i Sudurtiniy deapeliatyviniy asmeny pavadinimy pagal kilmés bei gyvenamaja vieta pasitaike nedaug — 3,56% . Tai daiktavardziai, kuriy antrasis demuo taip pat daiktavardis, o pirmuoju démeniu eina: 1) daiktavardis, 2) bidvardis arba 3) ivardis. Leksiniu poZitriu sudurtiniai asmeny pavadinimai reiskia ta pati, kaip ir vediniai: 1) [stekéjo uz g al @miskioLKZ Il 53 (Ck). Piétvéjis atsisuko LKZ IX 935 (Kl). Ir pakilo ry tv éj y véjelis LTR (Mak). Vidigiris 18; 2)SvetimasdGlis, iz svetur SD 32. Zitri mis Zmonelés, kaip is po jy kojy svuetimgalis begédiskai semia pinigus LKZ XIV 326 (V.Kudir). duetimkrastis, -é KZ. Svetimialis, svetimos zemés imogus LKZ XIV 328 (SD6). Parvezé kaszin kokj s v e tim Ze mj LKZ XIV 330 (BsP IV 181 (Brt); ri 3) Siandien misy pirtyje buvo ian @ g ali y LKZ I 127, (Ldk). An4dgaliaijau mésla veza LKZ1127 (Kkl). Davém tiem an a@galiam LKZ I 130 (Ldk). Parsivezé bobg ig a n G@ § a | i-y LKZ I 130 (Ldk). Antogalio Lauéiaus karvé pastipo LKZ I 180 (Sv). Kg prsakys 130 antogali ai, kai mes be jy Zinios miskg iskirsime LKZ I 180 (Ds). Cia fiekitasodziams riebiai uzbliaudavo, akmenj paleisdavo LKZ V 903 (18). Kad vient 3it tog ali ai sustaisyt vakarélj, antiogaliy neprasyty Ds. Nebér jausittiogaliuos gery mergy LKZ XIV 924 (Ds). I8vados 1. Darybos opozicijos analizé leidzia teigti, kad asmeny pavadinimy pagal kilimo, buvimo bei gyvenamaja vieta daryboje linkstama verstis Siek tiek ribotu (tiek morfologiniu, tiek leksiniu poditiriu) kiekiu pamatiniy zodziy. Morfologiniu pozitriu — tai ivairis vieta zymintys daiktavardiiai (dazniausiai nomenklatiiriniai terminai), erdvés reikimés biidvardiiai (artis, galis, toliis) bei vietos-erdvés reiksmés prieveiksmiai (arti, cin, pakiemiais, pérlaukiai, H3ion, ten, toli). Leksiniu poditriu — tai grupé kamieny, kurie gali sudaryti vediniy su keliais darybos formantais, pvz.: gir-, kaim-, kaln-, kiem-, lauk-, mar-, med-, miest-, misk-, nam-, sal-, sod-, Sil-, up-. 2. Produktyviausios priesagos: -inis, -é, -(in)inkas, -é, -iskis, -é, -ietis, -€, -énas. Neproduktyviausios priesagos — -attis, -é, -(iJukas, -é, -(i)onas, -é, -(i)onis, -€, -yktis, -tinas, -¢, -utis, -é, -ienas, -ienis, -ienius ir dar viena re retesne. Priesdéliy, galuniy vediniy, sudurtiniy asmeny pavadinimy néra aug. ; Priesagos -inis, -é vediniy gausumg lémé jos universalumas: 1) su dia priesaga darant asmeny pavadinimus paprastai neiskyla kokiy morfonologiniy sunkumy (to negalima pasakyti apie priesagy -ailis, -é, -ulis, -é, i§ dalies ir -ietis, -é vedinius, o priesagos -ukas, -é vediniams susidaryti ypaé daznai kliudo morfonologinis mazgas); 2) Sios priesagos vediniais galima realizuoti visy trijy semantiniy pogrupiy reik3mes, kurias galima trumpai nusakyti kaip asmens a) buvimg kur, b) kilme i8 (nuo) kur ir c) slankumg j kur. Antrosios pagal darumg priesagos -(in)inkas, -é vediniy gausuma galéjo nulemti tas faktas, kad su ja daugiausia sudaroma treziojo semantinio pogrupio vediniy. Su treciaja pagal daruma priesaga -igkis, -é daugiausia sudaroma antrojo semantinio pogrupio vediniy, su -ietis, -é — pirmojo. Pastebimai ma**ja Priesagos -énas vediniy: su ja paprastai tesudaromi tik vyriskosios gins.ues asmeny pavadinimai. 3. Pazymétina, jog nemaza dalis deapeliatyviniy asmeny pavadinimy pagal kilimo, buvimo bei gyvenamajg vieta turi polinki pereiti j tikriniy vardy klase, plg.: miskinis gyvéntojas, pl. miskiniai gyvéntojai > miskiniai > Miskiniai (vietovardzius, kurie atsirado is asmeny pavadinimy pagal gyvenamosios vietos ypatybes — Girininkai, Lankinirikai — P.Jonikas pavadino gyventojiniais®). Nesunku rasti paraleliy su pravardémis bei pavardémis, pvz.: Galinis, Lankitis, Pakalntkis, Tolitis ir pan. Sis deapeliatyviniy asmeny pavadinimy bruozas rodo jy tolesnio tyrinéjimo bitinumg. ° Zr. Jonikas P. Asmenvardiiai ir vietovardziai// Lietuviy enciklopedija. T15 : Lietuva. V., 1990. P. 564—565. 131 APPELLATIVNAMEN DER PERSONEN NACH DEM ABSTAMMUNGS-, STANDUND WOHNORT Zusammenfassung Appcilativnamen der Personen werden nach dem Abstammungsort, nach dem Standort und Wohnort durch Ableitung, seltener durch Zusammensetzung aus Substantiven Senn aus den Raumadjektiven und Orts-, Raumadverbien gebildet. Als Baseworter dienen eine Gruppe von St: lauk-, mar-, med-, miest-, misk-, nam-, sal-, sod-, sil-, weisen, in die Klasse der Eigennamen uberzugehen. Wenn wir die deappellativischen Personennamen nach dem Abstammungsort, nach dem Standort und Wohnort als ein leksischsemantisches Wortbildungsparadigma betrachten, so konnen wir die Gesamtheit seiner Bedeutungen als 1) sichaufhalten einer Person irgendwo, 2) als Herkunft einer Person von, 3) als Bewegung einer Person nach charakterisieren. Ammen (gir-, kaim-, kaln-, kiem-, up-), die die Neigung auf132