Avies ir ėriuko pavadinimai tarmėse (A. Salio anketos „Apklausas 1“ duomenimis)

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXIV (1994) LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS IR JŲ TYRINĖJIMAI Vita PRANSKŪNAITĖ AVIES IR ĖRIUKO PAVADINIMAI TARMĖSE (A.Salio anketos ” Apklausas 1” duomenimis) 0. Įkūrus Lietuvoje 1939 m. Lituanistikos institutą, be kitų darbų, pra- dėti lietuvių lingvistinės geografijos tyrimai. Iki tol didesnių ir sistemingai vykdomų šios srities darbų nebuvo !. Tiesa, profesorius K.Būga, iš Rusijos grįžęs dirbti į Kauną, ėmė ruoštis lietuvių kalbos atlaso sudarymui. Tam reikalui jis parengęs ir išspausdinęs tris anketas, pavadintas "Klausimų la- pais”. Pirmasis "Klausimų lapas“, skirtas fonetikos dalykams, iš 106 klau- simų, antrasis ir trečiasis, skirti leksikai, apima daugiau kaip 180 klausimų. Antroji anketa žodžių geografijai nustatyti suskirstyta teminėmis grupėmis: I. Trobesiai, II. Medžiai ir krūmai, III. Daržovės, IV. Gyvuliai, V. Žuvys, VI. Ropuoliai, VII. Vabzdžiai, VIII. Oras, IX. Paukščiai, X. Metų laikai, XI. Varia. Pradėtą darbą nutraukė ankstyva K.Būgos mirtis, ir sudarytos anketos liko nepanaudotos. 0.1. K.Būgos darbą tęsė jo mokinys Antanas Salys, dar studijų laikais mo- kytojo pastūmėtas į leksikologijos ir leksikografijos sritį. Tarminei medžiagai rinkti jis sudarė naują 92 klausimų anketą " Apklausas 1 (žodžių geografijai)", suskirstytą teminėmis grupėmis. Kai kurios jų — augalų ir gyvūnų pavadi- nimai — kartojasi iš K.Būgos antrojo "Klausimų lapo". A.Salio skiriamos šios teminės grupės: I. Gyvuliai, II. Paukščiai, III. Ropliai, IV. Kiaupės, V. Žuvys, VI. Bestuburiai, VII. Augalai, VIII. Grybai. Palikti 25 klausimai iš antrojo K.Būgos "Klausimų lapo". Prie "Apklauso 1” pridėtas atskiras lapelis "Paaiškinimai apklauso atsakytojams”. Lyginant su K.Būgos anketa, "Apklauso 1" privalumas yra galimi atsaky- mai — įvairūs tarmiški pavadinimai, pateikti po pagrindinio lietuvių bendri- nės kalbos žodžio. Skliausteliuose dar duodami lotynų, vokiečių, rusų, lenkų kalbų atitikmenys. 0.2. Padauginus "Apklausą 17, iš karto pradėtas medžiagos rinkimas. Buvo sudarytas maždaug 400 punktų tinklas tiesioginiam tarminių duomenų rinkimui. Medžiaga rinkta nuo 1941 m. iki 1943 m. Gauta apie 150 000 atsakymų, tačiau ne iš viso lietuvių kalbos ploto ir ne iš visur tolygiai 2 Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo metais duomenų rinkimas nutrū- ko. Jis atnaujintas 1972 m. ir tęsiamas toliau. 0.3. 1951 m. naujai sudarytos "Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo — : Lietuviy kalbos atlasas. T. 1. Leksika. V., 1977. P. 8—12. Salys A. Raštai. T. 3. Įvairūs straipsniai. Roma, 1985. P. 76; Lietuvių kalbos atlasas. T. 1. Leksika. P. 9— 10. 93 programos“ * leksikos skyriuje palikti ir kai kurie "Apklauso 1” klausimą Rengiant spaudai šio atlaso * pirmąjį tomą (leksikos žemėlapius ir komen tarus), pagal A.Salio "Apklausą 17 užrašyti duomenys dar nebuvo reikiamą sutvarkyti (sukartotekinti, suklasifikuoti), todėl jais pasinaudota labai mazaj 1. Pirmasis "Apklauso 17 klausimas reikalavo užrašyti avies — naminig gyvulio, laikomo vilnoms ir mėsai, — pavadinimus. 3 1.1. Iš surinktų atsakymų matyti, kad labiausiai lietuvių kalbos tarmėsę paplitęs senasis ide. pavadinimas avis. Jis vartojamas vakarinėje lietuvių kal. bos ploto dalyje (žr. 1 pav.). Vienoje kitoje vietoje užrašyta e- kamienė formą ave. Rytinėse lietuvių kalbos tarmėse avį beveik visiškai išstūmęs mažybinės priesagos -ėlė vedinys — avčlė, iš pradžių galėjęs turėti tik mažybinę arba mą. loninę reikšmę, kuri ilgainiui išblankusi ir priartėjusi prie paveldėtinės avį reikšmės “. ją Dabar abu pavadinimai vartojami sinonimiškai. Apytikrė riba tarp avie avelės pavadinimų yra Joniškis-Radviliškis-Kėdainiai-Kaunas-Prienai. Awe paplitimo plote daug kur pasakoma ir avis. Taigi avis vartojama visame lie. tuvių kalbos plote, tik rytinėje dalyje — kaip avėlės variantas. - Šalia pagrindinių pavadinimų avis ir avėlė esama nemažai kitų, turin: čių mažybinę ar maloninę reikšmę šaknies av- vedinių: avytė, avūtė, a aviūlė, aviélé, avaička. P.SkardZins dar mini lietuvių kalboje retai teapt kamos priesagos -yka vedinį avyka, Lietuvos rytuose vartotą priesagos -us vedinį avuika ©. Avyką duomenų rinkėjai 1977 m. dar užrašė Zieteloje. 1.2. Kitų šaknų avies pavadinimai reti, vartojami daugiausia Pietų Lie: tuvoje kaip avies variantai. Iš senesnių duomenų matyti, kad gana gyvai vartoti iš avies Saukime žodžių kilę šio gyvulio pavadinimai ". Tai šaknies bur- pavadinimai bu būriair jų deminutyviniai variantai: būrela (būrelė?), buritė, burikė, burt buriūtė, pasitaikantys beveik visame lietuvių kalbos plote. i Tos pačios kilmės (iš šaukimo žodžių) šaknies kuc- pavadinimai Kkūcė, kucytė, kucūtė buvo paplitę Dzūkuose. Pastarųjų metų duomenimis, šie p vadinimai nyksta, užleisdami vietą bendrinės kalbos žodžiui avis: buriūkė buriūtė užfiksuoti tik Kybartuose, o kucūkė — Balbieriškyje. Taip pat iš var- tosenos išstumtas 1942—1943 m. Šiaurės Žemaitijoje vartotas pavadinimas bore (dem. borėlė). Nyksta ir kiti retesni avies pavadinimai: base, bazėlė, binė, būlė, cėbė, škiūdė. A 1956 Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programa. V., 1951; II leid. VS Lietuvių kalbos atlasas. T. 1. Leksika. Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba. V., 1943. P. 177. 6 Ten pat. P. 131; 160. Del iš šaukimo žodžių sudarytų avies pavadinimų žr. O T x ynmuxkos H.B BaaTuitckne n CJIABASHCKHMe HA3BAHMA OBUBI H Gopana // Periferines lietuvių kalb tarmės. Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 30. V., 1993. P. 63—68; taip pat žr. Sabaliauskas A. Baltų kalbų naminių gyvulių pavadinimai (jų kilmė ir santykis su atitinkamais slavų kalbų pavadinimais) // Baltų ir slavų kalbų ryšiai Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 10. V., 1968. P. 112—122. 94 OŪpp>»>Vvoe avis avėlė kiti av- variantai būrė kiti bur- variantai bėrė kūce/kucūkė Om : 25 Or Os“ = Op Ca! 7 Os į se J a 1 pav. Avies pavadinimai. 2.0. Tarmėse išplitusiems avies vaiko pavadinimams skirtas antrasis ” Ap- klauso 17 klausimas. A.Salys pateikė trylika tarminių pavadinimų bei jų variantų. | Atsakymai liudija, kad lietuvių kalbos tarmėse vartojama apie trisdešimt avies vaiko pavadinimų ir jų variantų. 2.1. Seniausia forma laikytina jėras, iš kurio vėliau atsiradę fonetiniai variantai éras, geras, véras 8. Labiausiai paplitę éro ir géro priesaginiai vediniai "ėriūkas/ėrūkas; gėriū- kas/gėrūkas (žr. 2 pav.). Gėriūkas vartojamas šiaurinėje ir rytinėje Lietuvos dalyje. Palyginus ”Ap- klauso 1” duomenis su "Lietuvių kalbos atlaso“ žemėlapiu *, skirtu ėriuko pavadinimams, matyti, kad per du dešimtinečius iš gėriūko vartojimo ploto visiškai išstumtas ėriūkas, o gėriūko izoglosa truputį pasistūmėjusi į vakarus. Dabar ją būtų galima brėžti šiek tiek vakariau nuo Šiaulių ir Radviliškio, į pietvakarius nuo Kėdainių-Jonavos-Kaišiadorių. Šalia vyraujančio pavadi- nimo gėriūkas tame pačiame plote galima ir pagrindinė forma — gėras, ir priesagos -ėlis vedinys gėrėlis. Ėriūkas paplitęs vakarinėje ir pietinėje Lietuvos dalyje, kur vartojami ir kiti jo variantai: ėrėlis, érdilis, ėras. Atskirą salelę sudaro vakarinis žemaičių kampas, kur vyrauja vérditis. Kiti variantai čia labai reti. 2.2. Pietrytinėje ploto dalyje dėl slavų kalbų įtakos vartojami įvairūs šak- nies baron- variantai: baroniūkas, baronėlis, barondilis. Pastebima jų skver- bimosi į gėriūko plotą tendencija. 2.3. Šalia vyraujančių ėriūko variantų beveik visame tarmių plote, iš- skyrus vakarinę Žemaitijos dalį ir teritoriją apie Biržus, Pasvalį bei Panevė- zi, dar užrašyti įvairūs šaknies av(in)- deminutyviniai pavadinimai: aviūkas, aviniukas, avėlė, avdilé, avytlūkas, avyčiūkas, avylėlė, avytė. Kartais avytė ir aviūkas vartojami lyčiai atskirti, bet dažniausiai vienas iš jų apibendrinamas abiejų lyčių jaunikliams. 2.4. Pagal būrėir kūcė — iš avies šaukimo žodžių kilusių avies pavadinimų — pasidaryti ir jauniklių pavadinimai: buriūkas, buriūkė, burūlis, burisiūkas, kucūkas, kucūkė, kucūtė, kucūltė. Anksčiau jie, matyt, buvo dažnesni, pastaraisiais metais retai teužrašomi. Retai pasitaiko ir kiti nykstantys deminutyviniai pavadinimai — bariūkas, bartūkas, baziūkas, baziniūkas, cibūkas, garbiniūkas. 3. Eriuko, kaip ir avies, pavadinimų bei variantų gausumu margiausia pietinė Lietuvos dalis: čia susipina vakarinėje ir rytinėje lietuvių kalbos ploto dalyse vartojami, taip pat nelietuviškos kilmės pavadinimai bei jų variantai. Iš surinktų duomenų matyti tarmes niveliuojanti bendrinės lietuvių kalbos įtaka. Paprastai iš vartosenos stumiamas tarminis variantas ir įsigali bend- rinės kalbos žodis. Stabiliau laikosi didesniam arealui būdingi ir variantų neturintys avies ar ¢riuko pavadinimai. 8Sabaliauskas A. Ten pat. P. 112—122. 9 Plg. Lietuvių kalbos atlasas. T. 1. Žemėl. Nr. 74, p. 148— 149. 95 DIE BEZEICHNUNGEN DES SCHAFES UND DES LAMMES IN DEN MUNDARTEN (nach den Angaben des Fragebogens von A.Salys "Apklausas 17) Zusammenfassung Im Artikel wird ein Uberblick ūber den Gebrauch der Bezeichnungen von Schaf und Lamm und ihre Verbreitung in den Mundarten des Litauischen gegeben. Am meisten ist die Bezeichnung avis ”Schaf” (im westlichen Teil der Flache der litauischen Sprache) und dic Ableitung des Suffixes -elė avelė (im éstlichen Teil). Zur Bezeichnung des Schafes werden auch Wérter von den anderen Wurzeln, die meistens aus den Rufen der Schafe stammen, gebraucht. Die Bezeichnung des Lames wird ériukas im westlichen und gériukas im nord- lichen und éstlichen Teil Litauens gebraucht. In den Mundarten werden auch andere Ableitungen von der Wurzel av(in)- gebraucht. Es wird SchluBfolgerung gezogen, daB aus dem Gebrauch die mundartlichen Bezeichnungen verdrangt werden und die Oberhand in einem groBeren Areal charak- teristische Bezeichnung avis und geriukas gewinnen. 96 r „Op e. A a p iai fra on | ) nr ži iš“ 58 ku pa ae JR Vn į i “AANA AD AAT | Abend”, ; A Ro FY a 1349: p. ag: jj ae Sat . Par h i“) 142 A “ A Av kar 2 Ad DARL d ma[)o-br060 ėriūkas/ėrūkas éras, ėras/ėraitis/ėrėlis gėriūkas/gėrūkas gėras /gėrėlis aviniūkas kiti av-/avin- pavadinimai vėraitis buriūkas baroniūkas/baronūkas/ baronėlis 2 pav. Ėriuko pavadinimai.