Priebalsių „s:š“ ir „z:ž“ įvairavimo šiaurės rytų varniškiuose klausimu

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Vytautas VITKAUSKAS PRIEBALSIŲ s:š ir z:ž ĮVAIRAVIMO ŠIAURĖS RYTŲ VARNIŠKIUOSE KLAUSIMU Daugelyje žemaičių šnektų ypač šiaurės žemaičiuose (dounininkų plote) yra užrašyta įvairių žodžių, kur matyti priebalsių s ir š, z ir ž svyravimas tam tikruose žodžiuose ir formose1. Šiuo atveju norima panagrinėti pietų aukštaičių varniškių rytinių šnektų (šiaurės rytų dūnininkų) tokį pat reiškinį. Turimi tarsi trys poskyriai: 1. Vieni žodžiai tariami tik su s, z vietoj bendrinės kalbos ar kitų lietuvių šnektų š, ž; 2. Atskirose šnektose svyruojama – vienur tariama s, z, kitur š, ž. Net nesusidaro kokia izoglosa – egzistuoja tarsi kokie dubletai; 3. Priebalsis z pakeičiamas ž. Kai kas iš tokių pavyzdžių užfiksuota ir paskelbta „Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyne“ (1976), kai kurie pavyzdžiai užrašyti vėliau (tokių žodžių užfiksuota ir gretimose vad. dounininkų šnektose – Papilėje, Raudėnuose, Tryškiuose, Eigirdžiuose). 1. kùmščia ”kumštis” (plg. kù.m's't'ė, kum's't'ė.k'ė Pvn, Vkšn, Vds) || kàmste ”kumštis” (kúm's't'í Drv, Vrp, Krš, plg. kù.m's'l'ė Eig, Pp, Rdn); plėškė ”plėškė” (p'l'ėsk'ė Pvn, Vkšn, Užv; Rdn, p'l'ėšk'ė Drv, Vrp, sen. Krš), plestākė ”plaštakė, drugys” (p'l'est'ā·k'ė Užv, Vkšn, Pvn), plestėkė ”plaštakė” (p'l'est'ėk'ė Krš, Drv, Vrp); plùškis ”pliuškis” (plù.s'k'is Pvn, Vkšn, plùs'k'is Krš); graznà ”drausmė” (gràznà Pvn, Vkšn, Krš, Drv), graznóti ”drausti” (graznàot'ė Pvn, Vkšn, Užv, graznùot'í Krš, Vrp), žvaizdė ”žvaigždė” (žvàiz'd'ė Pvn, Vkšn, žvaiz'd'ė Krš, Drv; žvaiz'ė Vrp, Vds), nusižvaizdėti ”daug žvaigždžių būti”: gràžė, nus'ížvaiz'd'ėjęs dùn.gùs Krš; žábtai ”žiaunos, lūpos” (žá.ptā· Pvn, zá·pta· Drv, Vrp, plg. žùopta· Krš nj. dėl šnektos bruožų nykimo?). Palygink dar ežero ir upelio vardus: Lūkstas (lù·ksc ež. Pvn, Varn, Vkšn, up. lù·ksc Ringuovės dš. intakas Krš). Prisijungia dar vienas kitas skolinys: sìlkas ”šilkas” ir vediniai silkinis ”šilkinis”, sìlkvilnės ”šilkas ir vilnos” (s'ėl.ks Pvn, Vkšn, Vds, s'ìl.ks Krš, Vrp, Drv, s'ìlk'ì.n'is Pvn, Užv, Vkšn, s'ìlk'ìn'is Krš, Drv, Vrp, s'ėl.kv'ė.l'n'es Pvn, Vkšn, s'ìl.kv'il'n'es Krš, Drv). Nors etimologijos ir neturime, bet z panašus atrodo ir žodžiuose mazýti ”kankinti” (mɔn'dz'ì·t'ė, mộ·ndza Pvn, Užv, Vkšn), remėžytis ”kirkintis” (r'em'ė·z'ì·t'ì·s Pvn, Vkšn, r'em'ė·z'i·ti·s Drv, Krš, Vrp). 2. a) Svyr uoja žodžiai ir formos atskirose šnektose (ploto klausimas): 1 Būga K. Rinktiniai raštai 3, Vilnius 1961, 220—250; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius 1987, 19—24. 176 gõštautas || góstautas ”toks gvazdikas” (gúoštã.uc Pvn, Vkšn, gúostau̯c Vrp, Drv), klùkšnis || klùkšnis ”gurkšnis”: klù.kš'n'is Pvn, klùkšnis Vrp, ožkãkšnis || ožkãkšnis ”šaltekšnis” (uoškã:kš'n'is Pvn, Krš, Drv, uoškã:kš'n'is Vrp, Rdn), gūrkšnis Drv || gūrkšnis nj.? Krš, Drv; pùšeliȯties || pùšeliȯties ”knebinėtis” (p'i̇:s'el'uot'i:s Pvn, Užv, p'i̇:s'el'uot'i:s Krš, p'i̇:s'el'uot'i:s Drv), pliùškė || pliùškė ”kaimo šokiai” (p'l'ȯ.s'k'e Pvn, p'l'ȯ.s'k'e Vkšn, Užv), skrãbti || skrãbti ”skrebti, šalti” (skrã.p't'e Pvn, Vkšn, škràp't'i Krš, Drv, Vrp), skrãbis, -ė || skrãbis, -ė ”sudžiūvėlis” (skrã:b'is Pvn, Užv || skrã:b'is Drv, Krš, Vrp) — bet visų čia nagrinėjamų šnektų tik skrãbalas ”sudžiūvėlis” (skrã:bà.ls Pvn, Vkšn, Vds, škrà:bals Drv, Krš, Vrp), skùrlis || skùrlis ”skuduras” (skù.r'lis Pvn, Vds, Vkšn, škūr't'lis Drv, Krš, Vrp (ir visi vediniai: skurlinis || skurlinis ”skudurinis”, skūrlininkas, -ė || skūrlininkas, -ė ”skudurinininkas”), skùrti || skùrti ”plyšti” (skọ̇.r't'e Pvn, Užv, Vds, skūr't'i Drv, Krš), spìglis || spìglis ”spyglį” (s'p'i̇gl'is Drv, s'p'i̇.gl'is Vds || s'p'i̇gl'is Vrp, Krš), spigliúotas || spigliúotas, -a ”spyגלiuotas” (s'p'i̇gl'u̇:c Drv, s'p'igl'u̇:c Vds, s'p'igl'u̇:c Vrp, Krš), spoksóti || spoksóti ”spoksoti” (spuoksuot'e Pvn, Vkšn, špuoksúot'i Krš, Drv, Vrp), stýbra || stýbra ”išstypęs, labai išaugęs žmogus” (st'i̇:bra Pvn, Užv, st'i̇:bra Vrp) ir kt. Tuo pasižymi ir ištisas pluoštas priesagos -sena || -šena darinių: bẽŋasena || bẽŋgšena ”baigimasis” (b'ẽ:nks'ena Pvn, Vkšn || b'ẽ:nks'ena Vds, Užv || b'ẽ:n.kš'ena Drv, Krš, Rdn), cúpsena || cũpšena || cũpšena (c'ĩ:p's'ena Pvn, c'ĩ:p's'ena Drv, Krš ir Rdn; c'ĩ:p's'ena Vrp), eĩsena || eĩsena ”ėjimo būdas, eigastis, ėjimas” (ãis'ena Pvn, Vkšn, ãis'ena Užv, Vds, ãi̇.s'ena Drv, Krš, Vrp; ãis'ena ir Rdn, Kaunatava, Dūseikiai), jaũksena || jaũkšena ”jaukimas, vertimas” (jáuks'ena Užv, Vds, jáu.kš'ena Drv, Krš), kaũksena || kaũkšena ”kaukimas, šaukimas” (kãuks'ena Pvn, kaũ.kš'ena Drv, Krš), krókšena || krūokšena ”verkimas, rėkimas” (krũoks'ena Pvn, Vkšn, krũoks'ena Užv, Vds, krūokšena Drv, Krš — krūokšena ir Rdn), lẽksena || lẽkšena ”lėkimas, bėgimas” (l'ẽks'ena Pvn, l'i̇ẽkš'ena Drv, Krš), sprógšena || sprógšena ”sprogimas, mirimas, niek.” (sprũoks'ena Vkšn, sprũogs'ena Vds, sprũoks'ena Drv, Krš, Vrp — sprũoks'ena ir Rdn, Trš, Pabalvės k.), žviẽgsena || žviẽgšena ”žviegimas, zyzimas” (ž'v'i̇:kš'ena Pvn, Vkšn, ž'v'i̇:kš'ena Užv, Vds, ž'v'i̇:kš'ena Drv, Krš ir kt. Išsiskiria tik st'ĩpš'ena ”niek. mirtis” Drv, Krš, Vrp (tai nj.?). lýžinties || lýžinties ”pataikauti, padlaižiauti” (l'i̇:ž'int'i:s Krš, Vrp, l'i̇:ž'int'i:s Pvn, Vkšn, Užv, l'i̇:ž'int'i:s Drv), palizókas, -ė || palizókas, -ė ”palažiūnas, padlaižys” (pàl'izūoks Drv, pàl'ežũoks Vds), važmà || važmà ”vežami daiktai, manta” (vàžmà Pvn, Vds, Vkšn, vàžmà Drv, Krš), zaksóti || zauksóti || zoksóti || žaksóti ”žiopsoti, sėdėti nieko neveikiant” (zaksúoti Drv, Krš, zauksúot'e Pvn, Užv, zuoksúot'i Krš, Vrp, žaksúot'i Drv), zmẽgti || žmẽgti ”kristi, pulti, sumenkinti, sušokti kepiniui” (z'm'ėk't'i Krš, Vrp, ž'm'ė.k't'e Vkšn, Vds, ž'm'ėk't'i Drv, ž'm'ė.k't'e Pvn), zmegini̇̇s || zmẽkinỹs || žmeginỹs ”supuolęs kepinys” (z'm'ėg'in'i̇:s Pvn, Vds, z'm'ėk'in'i̇:s Vkšn, ž'm'ėg'in'i̇:s Drv), žaũdoti || žaũdoti 177 ”žudyti, užmušti” (žūr.duot'i Krš, žō·rdūot'e Pvn, Vkšn, žūr.duot'i Drv, Vrp – ir žō·rdūot'e ir Rdn, Gir kautų k.), plg. dar skolinį vāžotis || vāžotis ”valkiotis, šlaistytis” (vā·zuot'i·s Pvn, Vkšn, vā·žuot'i·s Drv, Krš, Vrp). 3. Viename žodyje — žylė visose šiose šnektose tariamas priebalsis ž: ži·'liė Pvn, Užv, Vkšn, ži·'liė Drv, ži·'li Krš (ypač populiarus buvo pasakymas ži·'le p'el'ieda v'e·rsu·s / al'e n'epasidū·su Drv, ži·'le p'el'ieda v'e·rsū·s Pvn). Šie visi pavyzdžiai rodo šiose šnektose buvus kažkokį įdomų reiškinį. Dėl ko taip svyruoja s, z ir š, ž tarimas atskiruose žodžiuose ir tam tikruose formose, galima tik spėlioti. Viena tik aišku, kad visos šios šnektos šiais pavyzdžiais pasisako nukrypstančios nuo visų lietuvių daugumos vartojamų formų su š ar ž. Vadinasi, galima tik spėti, kad būta čia žmonių, kurie vietoj lietuvių š, ž buvo tarę s, z, vėliau vienuose žodžiuose juos išlaikę (kūmsčia || kūmstė, vazmà, žābtai), kituose sumaišę (skrabti || škrābti, zaksóti || žaksóti) ar net visai pakeitę (žylė). Žemaičiuose ir net vakarų aukštaičiuose tokių faktų daug (pvz., vazmà, kaip rodo LKŽ kartoteka, išsimėčiusi po visus žemaičius — Vn, Grdm, Vvr, Šv, ir net po aukštaičius — Jrb, Pgg (vartota Prūsų Lietuvos raštuose), plėškė — LKŽ X 160 duomenimis mažne vienų žemaičių, taip pat ir plestėkė, plestekė (LKŽ X 161, LKA I 86). Pagal K.Būgą ir Z.Zinkevičių galima spėti buvus čia kuršių-žemaičių dvikalbystės faktų² (plg. dar čia ei ir ie įvairių keitimo atvejų³), artimų kontaktų. Dėl to galėjo atsirasti ir žodžių, kur s, z ir š, ž tarimas tam tikrais atvejais yra sumaišytas dėl įtakų ar dėl kalbų keitimo ar keitimosi. Gali būti ir neseno keitimosi dėl neįprasto z tarimo išlyginimo (pvz. zmegti ir žmėgti, žūr’doti ir žūr’doti; tai paskutiniųjų metų užrašymai silpstant šių pakraštinių žemaičių šnektų savitumui, vidinei fonetinių dėsnių sistemai (plg. dar vadinamųjų netolim ų ”šlekių” šnektų panašius reiškinius)⁴. Ypač įdomūs priesagos -sena || -šena svyravimai. Vakarinės šnektos turi tik -sena, šiaurės žemaičiai, net akmeniškiai, papilėniškiai, kur buvo latvių sodybų (Biliūniškiuose, Barvydžiuose, Vegėriuose, Eliškiuose) — taip tik tariama plačioje apylinkėje ir kitur. Lyg koks pleištas yra Kuršėnų parapija (kiek pavyzdžių užrašyta apie Raudėnus, vienas kitas Kaunatāvoje). Galima spėti: a) tai skoliniai iš latvių kalbos (lyg ir neleidžia taip primygtinai tvirtinti geografiją ir latvių kalbos arealo nutolimas); b) tai pagal gaišena, lūšena, vėšena apibendrinta; c) sumišus s ir š tarimui tam tikrose formose iš baltiškos priesagos *-si̯ōna⁵ arba pagal V.Mažiulį *-si-anā⁶, iš -si- 2 B ū g a K. Ten pat; Z i n k e v i č i u s Z. Ten pat. 3 Z i n k e v i č i u s Z. Min. veik, 21; V i t k a u s k a s V. Apie vieną Žemaičių oikonimą. — Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 1993, 238. 4 J o n a i t y t ė A. Nauji duomenys apie Skaistgirio tarmės konsonantizmą. — Lietuvių kalbotyros klausimai 3, 1960, 79—83. 5 E n d z e l ī n s J. Latviešu valodas gramatika, Rīgā, 1951, 296—297; S k a r d ž i u s P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, 234. 6 M a ž i u l i s V. Prūsų kalbos etimologinis žodynas 1. Vilnius, 1988, 152—153. 178 ar -sį dėl priebal­sių s ir š maišymo, gal ir prisidėjus tam tikrai latvių kalbos įtakai ”pasirinktas” šios baltų kalbų priešagos sudaromasis priebalsis š. Dar viena šio reiškinio ypatybė — daugelio panašių žodžių vartojimas neturi izoglosų. Žodžiai su nelauktu s, z yra tarsi pasklidę visoje teritorijoje atskiruose kaimuose. Tai jau gali rodyti išlikimą iš ištiso buvusio ploto, kur vyravo ankstesnis reiškinys (gal ir substratinis). Kadangi čia nagrinėjamo-se žemaičių šnektose užrašyta nemažai įvairių faktų, tai atsitiktinumo negali būti. Čia gali būti kuršių kalbos tam tikri reliktai, plg. dar vietovardžius Kuršėnai, Kuršai, minėtuosius hidronimus Lūkstas7, visai gretimų papilėniškių vietovardžius Zabikai, Zubrys up., pavandeniškių tariamajame junginyje (taip pat yra sakę ir luokiškiai) Sūdeklės kalnas, Pavandenės kaimo pavadinimo Sakalìnė ir Šakalìnė svyravimas ir pan. Įvairiai galima manyti (ypač dėl žodžių škàurlis || skùrlis, góštautas || gõštautas, žỹlė), bet faktų gausa vis tiek rodo čia buvus ypatingą žemaičių šnektų padėtį, kai susvyravo desningas daugumos lietuvių š, ž tarimas tam tikruose žodžiuose ir formose. SUTRUMPINIMAI Drv — Dirvónėnai (Juozapavà), Šiaulių r. Vkšn — Viekšņaliai, Telšių r. Vrp — Várputėnai, Kelmės r. ON THE VARIETY OF CONSONANT S:Š AND Z:Ž IN THE DIALECT OF NORTH — EAST VARNIAI SAMOGITIAN Summary In the dialects around Kuršėnai, Dirvonėnai, Užventis, Vidsodis generally are used such kind of words, where instead of the consonants (sounds) š, ž in the common language are pronounced s, z (pleškė, kùnstė || kùmščia, plestėkė || pleštakė), the lake and the river Lūkstas, žvaizdė (žvaizė), žábtai (also compare sìlkas, mąžyti and so on). Other words in this areal vary: góštautas Pavandenė, Viekšņaliai and gõštautas Kuršėnai, ožkàkšnis Kuršėnai, Pavandenė and ožkàkšnis Várputėnai, skràbti Pavandenė, Viekšņaliai and skràbti Kuršėnai, Dirvonėnai, skùrti Pavandenė, Viekšņaliai, Užventis, Vidsodis and skùrti Dirvonėnai, Kuršėnai, spìglis Dirvonėnai, Vidsodis and spìglis Kuršėnai, Pavandenė, spoksóti Pavandenė, Viekšņaliai and spòksóti Kuršėnai, Dirvonėnai, bėgsena Pavandenė, Viekšņaliai and bėgsena Kuršėnai, Dirvonėnai, bėngsena Pavandenė, Viekšņaliai, Užventis and bėngsena Dirvonėnai, Kuršėnai (and also Raudėnai), vazmà Pavandenė, Užventis, Viekšņaliai and vazmà Kuršėnai, zmėgti Pavandenė, Vidsodis, Viekšņaliai and žmėgti Kuršėnai, Dirvonėnai, žurdóti Pavandenė, Viekšņaliai and žurdóti Kuršėnai, Dirvonėnai. The word of the common language žylė in all these dialects is pronounced like žỹlė. It is possible that in these dialects some phonetic phenomenona existed, when the pronounation of the consonats (sounds) s, z and š, ž began to stagger. One can suppose, that here had existed some contacts, even a bilingualism between Žemaičiai (Lowlanders) and Kursches. As a result of it so mixing occurred (bėgsena, eišena and so on) there may be and not so old exange s, z to š, ž or on the contrary some as if irregular position (žmegìnys and so on). 7 V a n a g a s A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius, 1981, 198. 179