Lietuvių kalbos priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių leksikografinis pateikimas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXV (1995) LIETUVIŲ LEKSIKOLOGIJOS TYRINĖJIMAI Gertrūda SAVIČIŪTĖ-NAKTINIENĖ LIETUVIŲ KALBOS PRIEŽASTINIŲ IR PARŪPINAMŲJŲ VEIKSMAŽODŽIŲ LEKSIKOGRAFINIS PATEIKIMAS 1. Priežastiniai ir parūpinamieji veiksmažodžiai sudaro nemažą lietuvių kalbos tranzityvinių veiksmažodžių grupės dali’. Tai dariniai, turintys sa- vitas morfologinės raiškos formas (priesagas -(d)yti, -(d)inti ir/arba šaknies balsių kaitą) bei tam tikrus semantinius požymius. Pateikiant šiuos veiksmažodžius "Lietuvių kalbos žodyne?*? ir "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" trijuose leidimuose? vadovaujamasi konkrečios kalbi- nės medžiagos analize, teorinių tyrinėjimų išvadomis bei leksikografinėmis šio tipo veiksmažodžių sisteminio pateikimo tradicijomis, einančiomis dar nuo F. Kuršaičio vokiečių-lietuvių ir lietuvių-vokiečių kalbų žodynų“. 2. Sistemingai skirti parūpinamuosius veiksmažodžius nuo priežastinių pirmą kartą ėmėsi "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" I leidimo autoriai. Dėl žodyno pobūdžio ir apimties buvo daroma atranka: "Parūpinamieji veiksma- žodžiai teduodami įprastesni, būdingesni, nes jų daryba ir reikšmė savaime suprantamos™. Taip pat elgtasi ir DZ! bei DŽ?*. LKZ pateikiami visi iš tarmių, žodynų, grožinės, mokslinės ir publicistinės literatūros žinomi prie- žastiniai ir parupinamieji veiksmažodžiai. Jų skyrimas sudaro žodynininkams nemaža sunkumų. ; Parūpinamieji veiksmažodžiai, atsiradę iš priežastinių, turi (1) tas pačias -(d)inti, -(d)yti priesagas,(2) tą pačią sakinio paviršinio lygmens struktūrą, pvz.: Ji valgydinmna (caus.) vaiką — Ji aus din a(cur.) lovatiesę, (3) semantinių panašumų su netiesioginę (ppr. žodinę) kauzaciją reiškiančiais priežastiniais veiksmažodžiais, kurių kauzuojančiojo veiksmo reikšmė sutam- | Lietuvių kalbos gramatika 2, Vilnius, 1971, 265: Jakaitienė E., Lai 5 onaite A.,Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius, 1976, 10;Paulauskienė A. Gramatines lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos, Vilnius, 1979, 12; Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius, 1994, 286; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius, 1994, 284. 2 Lietuvių kalbos žodynas 3—16, Vilnius, 1956 —1995; II leid. 1—2, 1968 —1969 (toliau—LKZ). 3 Dabartinés lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1954 (toliau — DZ), II leid. 1972 m. (toliau Dž!), III leid. 1993 m. (toliau DŽ*?). * Deutsch-littauisches Wėrterbuch von Friedrich Kurschat 1, Halle, 1870; 2, 1874; Littauisch-deutsches Worterbuch von Friedrich Ku r- sc h a t, Halle, 1883. “ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1954, X. 129 pa su parūpinamųjų veiksmažodžių kuruojančiojo veiksmo reikšme "rūpin- i tis” — ”liepti, prašyti, prikalbeti, kviesti, leisti, duoti ir pan.”, pvz.: A t- e 4 din k(caus.), t. y. liepk ateiti J (LKZ II 1056) — N ė ši n u (cur.) kopūstus iš daržo, t.y. liepiu kitam nešti J (LKZ VII 708). Šie panašumai yra pagrindinės priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažo- džių maišymo priežastys, dėl kurių kartais pasitaiko pateikimo netikslumų. Skiriant šiuos veiksmažodžius LKŽ autorių ir redaktorių ilgą laiką praktis- kai buvo laikomasi požiūrio, kad priežastiniai veiksmažodžiai yra padaromi iš intranzityvinių, o parūpinamieji tik iš tranzityvinių veiksmažodžių. Forma- liųjų raiškos priemonių kriterijus (parūpinamieji veiksmažodžiai dažniausiai turi priesagas su -d- formantu) nebuvo laikomas pakankamu. Vėliau imta naudotis A. Jakulienės pasiūlytu veiksmo santykio su objektu kriterijumi, pagal kurį priežastinio veiksmažodžio veiksmo objektas kartu yra ir jų pa- matinio veiksmažodžio veiksmo subjektas, pvz., gesinti žvakę — žvakė gęsta. Parūpinamųjų veiksmažodžių veiksmas yra nukreiptas į tą patį objektą kaip ir jų pamatinių veiksmažodžių veiksmas, pvz., siūdinti suknelę — siūti suknelė". Remiantis J. Jablonskio, kitų autorių darbais ir kauzacijos bei kuracijos sakinių aprašymu perifraze "daryti taip, kad ...”, paaiškėjo, kad parūpina- mieji veiksmažodžiai suponuoja s ubjekto tarpininko buvimą" (1)giliajam e, retais atvejais ir (2) pa viršini am e lygmenyje. Pvz.: (1) Už vaikį tarnavau — pasisiūdinau vatinį Pvn (LKZ XII 590) — "[Aš] padariau taip, kad” + "Įsiu vėjas (-a?)] padarė taip, kad” + "[man] buvo - pasiūtas vatinis”; (2) Bagotas žmogus niekaip negalėjo gautikraučiaus apsistūdinti S.Dauk (LKŽ XII 589). Buvo pastebėti tam tikri kuruojančiojo veiksmo subjekto (veiksnio), ku- ruojančiojo veiksmo (reiškiamo priesaga), kuruojamojo veiksmo (reiškiamo parupinamojo veiksmažodžio šaknimi, sutampančia su pamatinio veiksmažo- džio šaknimi), kuracijos objekto (tiesioginio papildinio) semantiniai apriboji- mai, aptarti konkretus netikslaus priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių skyrimo atvejai“. Tiksliau skirti parūpinamuosius veiksmažodžius nuo priežastinių gali pa- dėti kompleksinis visų šių kriterijų naudojimas. 3. Leksikografinio pateikimo būdai yra ne tik žodyno rašymo technikos dalykas. Jais atspindimas ir teorinis problemų traktavimas, žodžių skyrimas ar neskyrimas tam tikrai leksinei-gramatinei grupei, parodomas kai kurių reikšmių pakitimas, darybinis ir semantinis ryšys, iš variantų eilės išskiria- mas pagrindinis, labiausiai paplitęs ar labiausiai teiktinas žodis. Teoriniuose darbuose priežastiniai ir parūpinamieji veiksmažodžiai pa- $Jakulieneée A. Priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių skyrimo kriterijai. — Kalbotyra 26 (1), 1975, 81. Jablonskis J: Rinktiniai raštai 1, Vilnius, 1957, 289; Jakaitiene E., Laigonaitė A,Paulauskiene A A. Min. veik., 110. Plačiau zr. S a- vičiūte G. Parupinamyjy veiksmažodžių semantika. — Lietuvių kalbotyros klausimai 24, 1985, 236—251. Šaavičiūtėg. Ten pat. 130 | A 4 ias ata Se der Sasha ws To Bk da BBE = a a Re TNE n tlie prastai yra traktuojami kaip sudarantys opozicijas su pamatiniais žodžiais, pvz.: (a) gydyti : gyti, (b) siūdinti : siūti. Tad ir minėtuose žodynuose gra- matinémis pazymomis (DZ — prz., prp.; LKZ — caus., cur.) jie siejami su pamatiniais žodžiais. : LKZ I tomo 2-ojo leidimo įvade sakoma: ”Priezastiniai, parupinamie- ji... veiksmažodžiai aprašomai neaiškinami, o tik pažymomis caus., cur. nurodomi į tuos pirminius veiksmažodžius, iš kurių jie kilę ir gavę naujas gramatines reikšmes, pvz.: lėdyti, -o, -ė caus. loti; mėgzdinti, Ana, -ino cur. megzti”. Taip pat trumpai ši problema aptarta ir instrukcijoje!?, issa- miau nepateikiant sudėtingesnių atvejų. Vis dėlto LKZ tekstą rašasitiesiems ir redaguojantiesiems kyla daugiau problemų, negu buvo galima numatyti. Tad ir formalieji leksikografinio pateikimo būdai kiek įvairuoja. 3.1. Ir darybinį, kilminį, ir semantinį aspektą tiksliausiai atspindi daž- niausiai pasirenkamas pateikimo būdas, kai kiekviena reikšmė gramatinėmis pažymomis siejama su atitinkama pamatinio veiksmažodžio reikšme, pvz.: 1 lakdinti pažyma cur. nurodomas į lėkti 1 (LKŽ); 1 šiurpinti 1—3 reikšmės pažyma caus. — į 1—3 veiksmažodžio 1 Siurpt: reikšmes, 4, kaip leksiškai pakitusi, aiškinama atskirai(LKŽ), šviėsdinti 1—3 reikšmės pažyma caus. — į 2, 10 ir 11 veiksmažodžio sviésti reikšmes (LKŽ), taikydinti 1—2 Ara pažyma cur. — į 2 ir 8 veiksmažodžio tdikyti reikšmes (LKŽ); taisjdinti 1— reikšmės pažyma cur. — į 1, 13, 17, 19 ir 27 veiksmažodžio taisyti itor (LKZ). Kartais nepavyksta nurodyti tikslios pamatinio veiksmažodžio reikšmės, nes jos nenurodo šaltiniai, iš kurių yra paimtas žodis, pvz., tdikindinti K, NdZ nurodomas pažyma. cur. į tdikinti, nors šis veiksmažodis turi 7 reikšmes (LKŽ). 3.2. Veiksmažodžio aiškinimas perifrazėmis "daryti (taip), kad...” ar "da- ryti kokį" taip pat nurodo į pamatinį žodį: pirmuoju atveju į savaiminio veiksmo veiksmažodį, antruoju — į būdvardį, pvz.: blizginti 1. tr., intr. “da- ryti, kad blizgety” (DZ, DZ%, LKZ), gélinti "daryti gėlą" (DZ, YAS DZ? LKŽ), šviėsinti “daryti šviesų? (DZ, DŽ"), "daryti šviesų, žviesėsnį" (DŽ2 1 reikšmė, LKZ — 3 reikšmė) ir t.t. Pirmuoju atveju perifraze, pakeicianti gra- matine pažymą, padeda Zodynininkams išvengti sunkumų, susijusių paprastai su pamatinio veiksmažodžio pateikimu, be to, ji plačiai vartojama kalbinėje literatūroje aprašant priezastinius ir parupinamuosius veiksmažodžius. Ant- ruoju atveju perifraze yra vienintelis būdvardinės kilmės priezastiniy veiks- mažodžių rodiklis!*, nors instrukcijoje šiuo pavadinimu jie ir neįvardijami: "Būdvardiniai veiksmažodžiai, žymintys veiksmą, kuriuo objektui suteikiama tuo būdvardžiu išreikšta ypatybė, aiškinami formule "daryti kokį"!*. » 9 Lietuvių kalbos žodynas 1, 1968, XII. 0 "Lietuvių kalbos žodyno" instrukcija, Vilnius, 1980, 34, 67, 69. AxanhTe ne B. Cyfgpurxcanonodte 2aazoabl coepemennozo AUMOBCKOZ0 IIL ABToped. nucc. ... kaHa. OuJIioJi. Hayk, Buasuroc, 1968, 11. 2 "Lietuvių kalbos žodyno" instrukcija, 65. 131 3.3. Nuoroda į pamatinį veiksmažodį ar kauzacijos perifrazė kartais D; pildoma sinonimais ar patikslinama aiškinant. Šis pateikimo būdas praverčį; tais atvejais, kai reikia parodyti tam tikrą leksinį priežastinės ar parūpinamę sios reikšmės pakitimą ar bent jas tiksliau paaiškinti. Pvz.: bildinti "da kad bildėtų, belsti” (LKŽ); birhbinti "daryti, kad bimbtų, zvimbinti” (L 3 liédinti cur. 2 lieti 1; "darydinti ka iš tirpdyto metalo" (LKŽ); 1 m cur. malti 1; "maldinti" (LKŽ); apmūšdinti cur. apmušti. 1. "apkaldintį (LKZ) ir t.t. ; : : Kurį laiką LKZ autorių buvo linkstama nuorodinį parūpinamųjų veiksmą žodžių pateikimą tikslinti nusakant kuruojančiojo veiksmo semantiką veik; mažodžiais rūpintis, liépti, lčisti, dūoti ir t.t. ar perifraze "daryti (t kad...”. Pvz.: imdinti cur. imti. 1. "rūpintis, kad kas imtų" (LKŽ); tmūš cur. įmušti; "duoti, liepti įspausti, įrėžti" (LKZ); mėčiodinti cur. mėčio "leisti mėčiotis, vadalotis, ne savo vietoje būti" (LKŽ); plėšdinti cur. plėšti 1. "daryti, kad būtų dreskiama, plésiama” (LKŽ) ir t.t. 4 3.4. Kartais DZ, ir ypač ankstesniuose LKZ tomuose, pasirenkamas patei- kimo budas, kai gramatiné pazyma rasoma antraštėje, o reikšmės aiškinamos DS leksiškai kaip savarankiškos. A "Kai aiskinamojo žodžio reikšmės skiriasi nuo reikšmių to žodžio, į ku rį nurodoma, arba nesutampa jų pateikimo eilė, nuoroda (Ji terodo žodžio darybą, kilmę) paprastai pateikiama prieš visas reikšmes, kurios aiškinamos aprašomai ar sinonimais arba dar atskirai nurodomos į atitinkamą tapačią reikšmę. Pvz.: (...) kaldinti cur. 1 kalti. 1. tašyti (akmenį). 2. cur. 1 kalti 10.:3::cur. 1 kalti. 11713, ; Sis pateikimo būdas ne visai tinka tuomet, kai yra atitinkamos pamati- nio veiksmažodžio reikšmės. Pvz., apdéginti DZ! ir DZ? būtų buvę galima gramatine pažyma tiksliai nurodyti į apdėgti reikšmes. į Jis pasirenkamas, kai dėl paties veiksmažodžio specifikos būna nelabai aiš- ku, kurias reikšmes galima laikyti priežastinėmis ar parūpinamosiomis. Ganą dažnai tokiais atvejais veiksmažodžio traktavimas įvairiuose žodynuose ski- riasi. DZ, DZ! ir LKŽ nelaikomas priezastiniu veiksmažodis šūtinti, DZ? jau pateikiamas su gramatine pažyma prž. antraštėje nurodant į pamatinį veiks- mažodį šūsti, o reikšmės aiškinamos atskirai: 1. "virinti; sausai troškinti?, pvz.: Šūtinti bulves, kopūstus (puode); 2. “kaitinti"“, pvz.: Saulė labai šūtina; Nuo peršalimo reikia šūtinti kojas vandenyje; 3. "pūdyti", pvz.: Kerp šūtina stogą; 4. “blukinti", pvz.: Saulė šūtina drabužius; 5. "smarkiai ką daryti", pvz.: Šūtinti lašinius (valgyti su apetitu). Greičiausiai būtų galima laikyti priežastinėmis 1, 3, 4 reikšmes, nes jos turi atitinkamas pamatinio veiksmažodžio šūsti reikšmes bei 2 reikšmės antro iliustracinio sakinio atvejį, o 5 reikšmė negali būti priežastinė. | Kaip rodo kalbamųjų vaiksmažodžių analizė bei žodyno rašymo ir redaga- vimo praktika, toks pateikimas turi netikslumų. (1) Priežastiniais ir parūpi- namaisiais laikome tuos veiksmažodžius, kurie turi atitikmenį ne tik formos, 13 "Lietuvių kalbos žodyno" instrukcija, 70. 132 bet ir semantikos atžvilgiu, t.y. jei juos galima sieti su tam tikra pamati- nio veiksmažodžio reikšme. (2) Minėti formalieji šių veiksmažodžių požymiai gali rodyti ir veiksmažodžio iteratyvumą arba reikšmės gali būti leksiškai pakitusios, o leksiniai kauzatyvai šiomis pažymomis nei LKŽ, nei DŽ nežymi- mi. (3) Dažniausiai būna neaišku, kurias reikšmes žodyno sudarytojai laiko priežastinėmis ar parūpinamosiomis, o kurias savarankiškomis ar leksiškai pakitusiomis. Šis pateikimo būdas laikytinas ypač netiksliu tuomet, kai yra atitinkamos | pamatinio veiksmažodžio reikšmės. Pvz., apdėginti Dž! ir DZ? būtų buvę galima gramatine pažyma tiksliai nurodyti į visas pamatinio veiksmažodžio apdėgti reikšmes. 3.5. Priežastinis ar parūpinamasis veiksmažodis sutrumpinimu žr. nuro- domas į pagrindinį variantų eilės žodį, kuris paprastai yra plačiau ar dažniau vartojamas, turi daugiau reikšmių ar yra labiau įprastas bendrinės kalbos vartotojams. Pvz.: veiksmažodžio šokdinti 1—4 reikšmės LKŽ sutrumpini- mu žr. nurodomos į veiksmažodžio šokinti 1, 2, 4 ir 5 reikšmes, kurios savo ruožtu gramatine pažyma caus. nurodomos į veiksmažodžio šokti 1, 2, 5 ir 18 reikšmes, 3 reikšmė aiškinama atskirai, 1 ir 4 turi reikšmės atspalvius; 2 švilpinti sutrumpinimu žr. nurodomas į švilpdinti, kuris gramatine pažyma cur. siejamas su 1 švilpti 1 reikšme "lūpomis ar instrumentu skleisti aukštą, šaižų garsą“ (LKŽ); tėkdinti (-yti) LKŽ sutrumpinimu žr. nurodomas į veils. mazodzio 1 tékint: 4-aja reikšmę, kuri paaiškinta "leisti uz vyro" (pažyma caus. yra antraštėje). Šis pateikimo būdas, nors ir nėra labai patogus žodyno sudarytojams ir skaitytojams, bet neprieštarauja bendrai DŽ ir LKŽ nuostatai parodyti žo- džių variantiškumą. 4. Pasitaiko nevienodumų, DŽ ir LKŽ pateikiant kai kuriuos priežastinių veiksmažodžių tipus. | Tiksliausiai pateikiami tie priesagų -(d)inti, -(d)yti vediniai, kurie sieja- mi su pirminiais tos pačios šaknies veiksmažodžiais, pvz.: auginti : augti, blūkinti : blūkti. 4.1. Priesagos vedinių, siejamų su skirtingą balsių kaitos laipsnį turinčiais veiksmazodziais'?, pateikimas kiek įvairuoja. DZ, DZ', DZ? ir LKŽ priežastiniais laikomi (pateikiami su gramatine nuoroda ar kauzacijos perifraze) daiginti: dygti, gramzdinti : grimzti, laipin- i: lipti, maršinti : miršti, skandinti : skęsti, slankinti : slinkti ir t.t. Reikšmių pakitimai parodyti išplėstinėmis perifrazėmis pateikiant 1 la- kinti : lėkti, ljkyti : likti. Veiksmažodis brandinti : bręsti DZ? ir LKŽ laikomas priežastiniu, DZ ir DZ! aiškinamas leksiškai. Leksiškai aiškinami dalbinti : delbti, grasinti : grėsti, maitinti : misti, marinti : mirti, markinti : markt, sloginti : slėgti i ir kt. TA ie ju darybinius ryšius zr. Jak aitiene E. Deverbatyviniai dabartinės Wh calbos veiksmažodžiai su priesaga -inti. — Ballistica 12), 1968, 226—227. 133 Tad tarp šių vedinių gausu bendros darybinio tipo reikšmės pakitimų tu- rinčių veiksmažodžių. j 4.2. Labiausiai įvairuoja nepriesaginių, skirtingu balsių kaitos laipsnių įformintų veiksmažodžių pateikimas. r Dž autorių priežastiniais nelaikomi lenkts, plėsti, plėšti, vefsti, veiksma- žodžio teksti 1 reikšmė aiškinama kauzacijos perifraze "daryti, kad tikstu”, o veiksmažodis lduzti jau siejamas su lūžti, antraštėje pavartojant pažymą pra. ir reikšmes aiškinant atskirai. Vis delto DZ! į ir DZ? autorių elgiamasi kur kas sistemingiau — beveik visi šio tipo veiksmažodžiai, įskaitant ir priesdeliniu laikomi priežastiniais, pvz.: įldužti prž. įlūžti 1, įlenikti prz. ilinkti, ld 1. prž. lūžti 1, lenkti prž. linkti (1—3 reikšmės), nuldužti prž. nuluzti 1, nuteksti 1. prž. nutiksti 1, nuversti 1. prž. nuvirsti 1, pargriduti prž. pargriū- ti, parversti prž. parvirsti, prilenikti 1. prz. prilinkti ir t.t. Veiksmažodž versti 1-osios reikšmės nuoroda papildoma aiškinant: versti 1. prž. virsti 13 "guldyti, griauti ant šono, žemėn" DZ! autoriai, sekdami DZ, veiksmazo- di tekst: paaiškino perifraze "daryti, kad tikstyu”, o DZ autoriai jo 1 reikšmę g'ramatine pažyma prž. nurodė į teksti 1 reikšmę. | NZ, DZ? ir LKZ veiksmažodžių plėsti, plėšti gramatinė pažyma pateikia- ma antraštėje siejant su plsti, plyšti, o reikšmės aiškinamos atskirai. Tokiųj pat budu LKŽ pateiktas veiksmažodis ldužti, o įlaužti ir nulduzti 1 reikšmės kitaip negu DZ, DZ! ir DZ? aiškinamos patikslintomis kauzacijos perifraz mis: ¢lduzti 1. "daryti, kad truputį įlūžtų", nulaužti 1. "daryti, kad nulūžtųs nuo ko nors atsidalyty”. Ne taip, kaip DZ, DZ! ir DZ? veiksmažodis par- griauti LKZ “aiškinamas sinonimu ”parversti”, o veiksmažodžiai lenkti, įlefiktijį k prilenkti ir teksti, nuteksti gramatinémis pazymomis nesiejami su links, Hit prilinkti ir tikšti, nutikšti. į Toks įvairuojantis pateikimas rodo, kad šio tipo veiksmažodžių teorinis traktavimas nėra galutinai nusistovėjęs. Šio darybos tipo veiksmažodžius J. Jablonskis apibūdino kaip prieža tinius: "Priežastinių veiksmažodžių prasmė ne visada reiškiama tam tikro- mis žodžio galūnėmis. Žodžiai: beriu, keičiu, krečiu, kreipiu, laužiu, miešiu, šviečiu (šveičiu), verčiu ("darau, kad kas birtų, kistų, kristų, kryptų, lūžių, misty, švistų, virstų") yra, tikrai sakant, veiksmažodžiai priežastiniai — žo- džiams: birti, kisti, kristi, krypti, lūžti, maišti, švisti, virsti, tik jų priezastin- gumas nereiskiamas žodžio galunemis -yti, -dyto"!5. Veiksmažodžiai berti : birti ir kélti : kilti DZ, DŽ* ir DZ? nelaikomi priežastiniais, "Lietuvių kal- bos gramatikoje” pateikiami kaip priežastinių veiksmažodžių pavyzdziail®. A. Paulauskienė vadina priezastiniais ne tik -inti, -yti darinius, bet ir papras- tuosius veiksmažodžius, kuriuos iliustruoja pavyzdžiais keisti, daūbti, skleisti, veisti r Kauzatyvinės priesagos nebuvimas turbūt ir yra pagrindinė šio tipo veiks- 4 15 Jablonskis J. Min. veik., 289. 16 a Jietunty kalbos gramatika 2, 25. "Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, 286—287. 134 mažodžių įvairaus traktavimo priežastis. “Manoma, kad šaknies balsių kaita savarankiško formų darybos vaidmens neturi, tačiau ji yra kauzatyvinio ir kauzuojamojo veiksmo opozicijos formalioji reprezentacija. Kadangi ši se- mantinė opozicija visiškai sutapusi su tranzityvumo-intranzityvumo opozici- ja, tai ir jos formalieji rodikliai turi sutapusias kauzatyvumo ir tranzityvumo keitimo funkcijas"!*. S. Krinickaitė, tirianti tranzityvumo-intranzityvumo kategoriją, yra lin- kusi šių veiksmažodžių priežastiniais nevadinti. Versti-virsti tipa ji apibūdina kaip seniausią tranzityvumo-intranzityvumo kategorijos sluoksnį!“. Panašiai rašoma ir "Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje". Joje tarp priežastinių visai nepateikiama nepriesaginių kitą balsių kaitos laipsnį turinčių veiksma- žodžių??. Tad žodynininkams ne kartą tenka suabejoti, kaip vertinti konkrečius šio tipo vedinius. 4.3. Dažnokai įvairuoja pateikimas tų veiksmažodžių, kuriuos darybiškai galima sieti ir su vardažodžiu (paprastai būdvardžiu, rečiau — daiktavar- džiu), ir su veiksmažodžiu. Apie tai yra rašęs P. Skardžius. Pvz., priežastinį , veiksmažodį alsinti jis siejo ne tik su ilsti, bet ir su daiktavardžiu alsas’!. Kad kildinimo neaiškumų gali būti, pripažįstama ir "Lietuvių kalbos gra- matikoje”: ”Budvardiniy priesagos -inti veiksmažodžių reikšmė labai artima šios priesagos priežastinių veiksmažodžių reikšmei. Kartais negalima atskir- ti, iš ko veiksmažodis išvestas, pvz.: džiūginti (: džiugūs,-i, džiūgti), svčikinti (: sveikas, -a, sveikti), šlūpinti (: šlapias, -ia, šlapti nz Vis dėlto daugumą šio tipo veiksmažodžių "Lietuvių kalbos gramatikos" autoriai laiko padarytais iš būdvardžių, pvz.: beridrinti, bloginti, dailinti, dvigubinti, gėrinti, ilginti, lengvinti, piginti, piktinti, rétinti, skaidrinti, tvir- tinti, vienddint?>. Neaiškumų sukelia ir tai, kad daugelis šių veiksmažodžių yra susiję ir su priesagos -ėli vediniais. A. Paulauskienė pateikia veiksmažodžių ir būd- vardžio santykių schema, rodančią, kad ir priesagos -inti, ir priesagos -éti veiksmažodžiai yra išvesti iš būdvardžių: baltas į baltinti ~ > baltėti "daryti baltą" "darytis baltam?"**. 18 Paulauskienė A. Gramatinės lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos, 19x pHMHUMUKANKNTe C.Kraccupukanus riaroJbHBIX ONINO3HO3UHĖ NIO nepexogHOCTH / HENepexXoOaHOCTH B JIMTOBCKOM 3bIK€. — Ilpobnem bi cuxmaKxcuca u cmpyxmype caoea, Mocksa, 1979, 42—53.; plg. t.p. Krinickaite S. Dėl lietuvių kalbos priežastinių veiksmažodžių. — Baltistica 17(2), 1981. 190—192. 20 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 285—286. "1 Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941, 543—544. 22 Lietuvių kalbos gramatika 2, 264. 23 Ten pat. 24 Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija, 269. 26. 135 Priešingai, "Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje" šio tipo veiksmažo- džių ryšys su būdvardžiu neparodomas. Klasifikuojant jie apibūdinami taip: "Išvestiniai veiksmažodžiai su priesaga -ėti, priešinami su priesagos -1ntt ati- | tinkamais vediniais, pvz. gražeti : rast, Tad leksikografams kartais tenka ieškoti kompromiso. Pvz., pateikiant LKŽ veiksmažodį slidinti, parodomas galimas jo ryšys su slysti ir slidūs: 1. caus. slysti; "daryti slidų (slidesni)”. Veiksmažodis séndinti LKŽ pateikia- - mas antraštėje su gramatine pažyma caus. ir nurodomas į sénti, o aiškinant 1 reikšmę kauzacijos perifraze "daryti kokį" siejamas su būdvardžiu sėnas. 2 ir 4 reikšmei aiškinti pavartotas perifrazės išplėtimas rodo leksinį pakitimą, 3 reikšmės aiškinimas kauzatyvumo nerodo: 1. "daryti seną", pvz.: Metai nelaukia, visus lygiai sendina rš; 2. “daryti vyresnio, senesnio išvaizdos" pvz.: Juokas žmogų jaunina, pyktis sėndina Snt; 3. refl. "dauginti metus” pvz.: Séndinos kiti vyrai po karo Grd; 4. "daryti senstanti, neleidžiant vesti ar teketi”, pvz.: Kam séndini mergą, lai teka J. Šio veiksmažodžio pateikimą komplikavo tikriausiai dar ir tai, kad jo reikš- mes yra susijusios tik su sėnti 1 reikšme "darytis senam" ir su sėnas 1 reikš- me "turintis daug amžiaus, sulaukęs senatvės, nejaunas (apie žmones, gyvu- lius); ilgai augantis (apie augalus); pršn. jaunas“. Priežastinio veiksmažodžio | sėndinti reikšmių, susijusių su kitomis sėnti ar sėnas reikšmėmis neužfiksuota. DZ ir DZ! šis veiksmažodis pateikiamas be gramatinės pažymos, aiškinant erifraze ir sinonimu "daryti sena seninti”, DZ — tik perifraze "daryti se- 4] » na”. į Taip pateikti šį veiksmažodį bus paskatinusi ir antonimo jduninti patei- : kimo LKŽ IV tome analogija. Jduninti antraštėje siejamas su jaunéti, varto- jant pažymas tr. caus., 1 reikšmė kauzacijos perifraze siejama su budvardziu jaunas ir parodomas leksinis jos pakitimas, 2 ir 3 reikšmės aiškinamos kaip savarankiškos: 1. "daryti jauną; grąžinti jaunystės jėgas", pvz.: Kvépavimo Judesys jaunina kraują ir tuo visą kung Vd; 2. "gaivinti; naujinti”, pvz.: Labai senų vaismedžių jauninti (sužadinti jaunų auglelių augimą) nepatariama rs; 3. "stengtis Jauniau atrodyti; slėpti, mažinti metus“, pvz.: Aš savo vyrą dar jauninu (aprengiu gražiai, kad jaunas atrodytų) Lp. Jduninti reikšmės susi- jusios tik su jdunas I reikšme "nedaug metų turintis; nesenas“, priežastinių reikšmių, susijusių su kitomis keturiomis būdvardžio reikšmėmis, neuzfiksuo- ta. Jauninti 1 reikšmę galėtume sieti su jaunėti 1 reikšme "darytis jaunes- niam, jaunyn eiti“, o 3 reikšmę su 3 sangrąžinio vartojimo reikšme "laikyti save jaunu; jaunintis”. Tr DŽ leidimuose šis veiksmažodis pateikiamas be Vara pažymos prž.: daryti.) jauną, grąžinti jaunystės jėgas, svei- kata”; 2. "daryti (teikti — Dž DZ?) jauno išvaizdą"; 3. "slėpti, mažinti metus” 3 Veiksmažodis rétinti LKZ pateikiamas antraštėje nurodant į 1 reteti, ojo 1 reikšmė siejama su būdvardžiu rėtas "daryti, kad būtų retas, retesnis (rauti daigus, kirsti mišką ir kt.)”. Kitų 3 reikšmių aiškinimas kauzatyvumo nerodo. 25 Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 286. 136 Visuose DŽ leidimuose šis veiksmažodis siejamas tik su būdvardžiu. Tik 1 giedreti LKŽ nurodomas veiksmažodis giédrinti, kuris visuose DZ leidimuose kildinamas vien iš būdvardžio giédras. DZ, DZ' ir LKŽ tébulinti siejamas su būdvardžiu tébulas "daryti tobulą; tobulesnį". LKŽ šis aiškinimas papildomas sinonimu gėrinti. DZ? autorių, priešingai, jis siejamas tik su veiksmažodžiu tobulėti. Kai kurie šio tipo veiksmažodžiai ir DZ, ir LKŽ autorių yra siejami tik su pamatiniais būdvardžiais, pvz.: drūtinti, gardinti, gaūsinti, pléninti, riebinti, storinti, švarinti, švelninti ir t.t. Veiksmažodžiai, darybiškai sietini su daiktavardžiais, nors ir turi tas pa- čias priesagas kaip ir veiksmažodiniai vediniai, priežastingumo atspalvį turi labai neryškų, pvz. laiminti : laimė, šlovinti : šlovėir t.t.26 LKŽ ir DZ prie- žastiniais jie paprastai nelaikomi. Tačiau ir čia gali pasitaikyti netikslumų. Daiktavardiniai priesagos -inti vediniai, turintys priežastingumo reikšmę?" ir susiję su tautybių pavadinimais, pateikiami nevienodai: gūdinti (tik LKŽ), latvinti, lėnkinti, lietūwinti, rūsinti, vékietinti. Jie beveik visuomet DZ ir LKŽ sudarytojų siejami su pamatiniu daiktavardžiu, pvz.: lietūvinti "daryti lietu- viu, lietuvišką“ (LKŽ), "daryti lietuviu; duoti. lietuvišką forma” (DZ, DZ’, DZ2); latvinti "versti latviu" (LKZ), "Jaryti latviu; duoti latvišką forma” (DZ), "daryti, versti latviu; duoti latvišką forma” (DZ, DZ?) t.t. Tik vėkietinti DZ ir DZ! laikomas priezastiniu ir pažyma prz. nurodo- mas į -ėti vedinį vokietėti, pvz.: Klaipėdos krašte lietuviai buvo vokietinami. Priešingai, DZ? šios nuorodos atsisakyta ir aiškinama "versti vokiečiu; duoti vokišką forma”. Tačiau sutrumpinimas prž. įsivestas prie priešdėlinio veiks- mažodžio suvékietinti, nors DZ! buvo aiškinama "padaryti vokiečiu; suteikti vokišką formą". 4.4. Dažniausiai, bet su išimtimis, DŽ ir LKŽ priežastiniais laikomi veiks- mažodžiai, siejami su priesagos -ėti vediniais, reiškiančiais savaiminį veiksmą. "Lietuvių kalbos gramatikoje" tarp priežastinių veiksmažodžių pavyzdžių mi- nimi drėbinti (: drebeti ), dūlkinti (: dulkéti), Judinti (: : judėti)**, "Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje" — wafvinti : varvet?®. Sie priežastinės reikš- mės vediniai remiasi pamatinių veiksmažodžių esamojo laiko kamienu, pvz., blizginti [i blizgėti, blizga, -ėjo) i ir 6.4.39, DZ, DZ! DZ? ir LKZ priezastiniais laikoma daug šio tipo veiksmažodžių (daugelis is Ju yra garsus imituojantys zodziai), pvz.: brazdinti : brazdėti, brazda, -ėjo, girgždinti : girgždėti, girgžda, -ėjo, klėginti : klegėti, klėga, -ėjo, krūtinti : krutėti, krūta, -ėjo, lazginti : lazgėti, lūzga, -ėjo, mirginti : mirgeti, We aulauskiene A. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodis, Vilnius, Jakaitiene E. Veiksmažodžių daryba (Priesagų vediniai), Vilnius, 1973, „21—22. S Lietuvių kalbos gramatika 2, 25. “ Dabartinės lietuvių kalbos grumūtiko, 287. Jakaitienė E. Deverbatyviniai dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodžiai su priesaga -inti. — Baltistica 4(2), 1968, 223. 137 mirga, -ėjo, plazdinti : plazdėti, plazda, -ėjo, skrėbinti : skrebėti, skrėba, -ėjo, šlaminti : šlamėti, Slama, -ėjo, štūgždinti : šiugždėti, štūgžda, -ėjo, šnarinti : šnarėti, šnara, -ėjo, šnekinti : šnekėti, šnėka, -ėjo, tikinti : tikėti, tiki, -ėjo ir t.t. Sunku būna nustatyti, su kuo sieti priežastinį vedinį, kai kalboje yra iš- likę pirminių tos pačios šaknies veiksmažodžių, pvz.: burzginti (: burgzti ir burzgėti), kiogždinti "daryti pury, purenti" (: ktogžti ir kiogždėti) "purti", kižinti "kiužinti“ (: kižti ir kižėti), klibinti (: klibti ir klibėti), kliūkinti "pilti, lieti" (: kliūkti ir kliukėti) ir t.t 3 Pasitaiko pateikimo skirtumų ir kai kuriais kitais atvejais. Veiksmažodis lūšinti DZ ir LKŽ aiškinamas "lašais varvinti”, DZ! ir DZ? siejamas su lašėti. Analogiškai pateikiamas ir priešdėlinis sulūšinti, Triūškinti visuose DŽ lei- dimuose laikomas priežastiniu, LKŽ nesiejamas su triuškėti ir jo 4 reikšmės aiškinamos leksiškai. Čiūžinti DZ, DZ', DZ? ir LKŽ siejamas su čiužėti ir lai- komas priežastinių. Kitaip pateiktas priešdėlinis sučiūžinti: LKŽ, priešingai negu DZ! ir DZ?, priežastinių jo reikšmių neužfiksuota. Kitaip negu DŽ! ir DZ2, LKŽ priežastinių nelaikomas tviskinti, kuris čia su tviskėti nesiejamas. 4.5. Visuose trijuose DŽ leidimuose parūpinamųjų veiksmažodžių patei- kiama negausiai, nes ir bendrinėje kalboje jų yra išlikę nedaug. DZ, DZ!, DZ? pateikiami tik priesagos -dinti vediniai, kurie gramatine pažyma siejami su pamatiniais tranzityvinais, retai su priežastiniais veiksma- žodžiais (pvz., vefsdinti siejamas su priežastiniu vefstti), reiškiančiais (1) tam tikrų įgūdžių, ar amato reikalaujančius veiksmus, (2) kitus aktyvius veiks- mus. Pvz.: (1) dirbdinti prp. dirbti, kaldinti prp. kalti, kasdinti (DŽ), kūsdinti (DZ!, DZ?) prp. kasti, kifsdinti prp. kirsti, kūldinti prp. kulti, mdldinti prp. malti, meégzdinti (DZ), mégzdinti prp. megzti, rasydinti prp. rašyti, siudinti prp. siūti, statydinti prp. statyti, sdudinii prp. šauti, verpdinti prp. verpti; (2) gūbėndinti prp. gabenti, nėšdinti prp. nešti, resdinti prp. risti, rišdinti prp. rišti, swsdinti prp. siūsti, skėlbdinti prp. skelbti, skėldinti prp. skėlti, varidinti prp. varyti, vėždinti (DZ), vėždinti (DŽ*, DZ?) prp. vežti ir t.t. Yra ir pateikimo skirtumų. Veiksmažodžiai dusdinti, versdinti (pvz., vers- dinti apsiaustą), DZ laikyti priežastiniais, DZ', DZ? ir LKZ, atsižvelgiant į sistemą, jau pateikiami kaip parūpinamieji. DZ! ir DZ? atsisakyta veiksma- žodžių irhdinti prp. imti, pvz.: Stogą imdinti (DZ), nėšinti, DZ pavadinto priežastiniu, (laikytino parūpinamuoju kaip LKŽ), bet įsivedamas tautosa- kos pavyzdžiais iliustruotas sėgdinti 1. prp. segti 1, pvz.: Sėgdinsiu rūtų vainikėlį (d. ), 2. žem. prp. segti 4, pvz.: Bėrą žirgą sėgdinau (d.). Veiks- mažodis ėsdinti, DZ, DZ! ir DZ? laikomas parupinamuoju, tėra priežastinis, kaip jis ir traktuojamas LKŽ, pvz.: Ne kinkyk, ale esdink dar arklį J (LKŽ), Sieros rūgštis vartojama metalams ėsdinti prieš alavuojant rš (LKŽ); ėdinti prp. ėsti 1, pvz.: Ar žirgelį édinai, tymo balng vėdinai? (d.) (DZ, Dž, DZ?) yra priežastinis kaip ir valgydinti pr. valgyti (DZ, DZ, Dž?) DZ pateiktas 31 Jakaitiene E. Ten pat, 223. 138 kaip parūpinamasis veiksmažodis landinti prp. lįsti, DŽ*, DZ? ir LKŽ verti- namas kaip priežastinis, pvz.: Landink Sung par tvorą J (LKŽ). Kildinti DŽ, DŽ*, DZ? laikomas parūpinamuoju, LKŽ — priežastiniu, visuose juose paro- dant reikšmės pakitimą: "vesti ką iš ko”, pvz.: Kildinti žodį iš kurios kalbos (DZ), "nurodyti, surasti kilmę" (DZ!, DŽ*, LKZ). Parūpinamuoju laikytas spausdinti prp. spausti, pvz.: Knygą spausdinti, išspausdinti (DZ), dėl reikš- mes pakitimo kitur su pamatiniu žodžiu jau nebesiejamas ir aiškinamas "gau- sinti (dauginti (DZ?)) tekstą surenkamais spaudmenimis“" (DZ'), 1. "gaminti tekstą surenkamais spaudmenimis” (LKŽ). Šaūkinti DZ, DŽ*, DZ? aiskina- mas parūpinamaisiais veiksmažodžiais "skelbdinti, Tankini. Vėsdinti 2-0ji reikšmė "prp. vesti 107, pvz.: Suny vesdinti (DZ, DZ?) laikytina priezastine, nes žodžių vésdinti ir vésti semantinis ryšys ir vartojimas yra toks pat kaip Wii “leisti uz vyro", kuris LKŽ laikomas priezastiniu, ir tekėti, tėka, -ejo, : Tėkino dukterį, vestuves kėlė (DZ?). LKŽ pateikiama kur kas daugiau ir įvairesnių parūpinamųjų veiksmažo- džių. Minėtieji semantiniai jų tipai atspindėti išsamiau. (1) Jame randa- me drdinti, kirpdinti, lopydinti, mazgodinti, nėrdinti, skalbdinti, taisijdinti ir (2) Gausiai pateikiama parupinamyjy veiksmažodžių, siejamų su akty- vaus veiksmo veiksmažodžiais, pvz.: dėdinti, kraudinti, mėsdinti, nešiodinti, praūsdinti, rakindinti, raudinti, riūkdinti. Priesagos -dinti vediniai gali būti siejami ne tik su paprastaisiais tranzity- viniais ir priežastiniais, bet retais atvejais ir su iteratyviniais veiksmažodžiais, pvz.: pjdaustydinti cur. pjaustyti, plešydinti cur. plėšyti 1, raikydinti cur. rai- kyti 1 ir t.t. Greta priesagos -dinti vedinių LKŽ nereti ir -inti bei -dyti vediniai, pvz.: rėginti ir regedinti siejami su regėti, Ilčisdinti ir lėisdyti siejami su léistiir t.t. LKŽ randame sudėtingų priesagos -dinti vedinių, siejamų su -inti vedinais, pvz., raugindinti siejamas su priežastiniu rauginti (plg. rauginti 1. pre. rūgti, rūginti (DZ), kuris LKZ pateiktas kaip tranzityvinis. Kartais jie siejami su paprastuoju veiksmažodžiu kaip ir -intz vediniai, pvz., kasindinti cur. kasti] ir 1 kasinti (kasinti) caus. kasti 1 arba nurodomi į kita parupinamaji veiksmazo- di, pvz., nésindinti zr. neidinti. Šių retų ir sudėtingų veiksmažodžių pateiki- mas sudaro zodynininkams nemaža sunkumų. Daznokai būna nelengva rasti jų pamatinį žodį, suvokti reikšmę ir vartojimą, tinkamai išdestyti variantų eilę. IŠVADOS 1. "Dabartinės lietuvių kalbos žodyno" trijuose leidimuose ir "Lietuvių kalbos žodyne“ stengiamasi sistemingai skirti priežastinius ir parūpinamuo- sius veiksmažodžius. Vadovaujamasi (1) formaliųjų darybos priemonių, (2) pamatinio veiksmažodžio tranzityvumo-intranzityvumo, (3) veiksmo santy- kio su objektu, (4) sakinio giliojo lygmens analizės, (5) sakinio paviršinio ir giliojo lygmens komponentų semantinių apribojimų kriterijais. 2. Parodomas darybinis, kilminis ir semantinis ryšys (1) gramatinėmis 139 pažymomis nurodant priežastinio ar parūpinamojo veiksmažodžio reikšmes į atitinkamas pamatinio veiksmažodžio reikšmes, (2) aprašant perifrazémis "daryti (taip), kad...”, "daryti kokį"..Parodomi bendros darybinio tipo reikš- mės pakitimai, (3) nuorodas ar perifrazes išplečiant leksiniu aiškinimu ar si- nonimais, (4) gramatinę nuorodą pateikiant antraštėje, o reikšmes aiškinant atskirai. Išskiriamas pagrindinis variantų eilės žodis (5) vartojant sutrumpi- nimą žr. 3. Įvairuoja priežastinių veiksmažodžių kai kurių tipų pateikimas. Bene daugiausia nesistemingumo pasitaiko tarp nepriesaginiy, tik balsių kaita ifor- minty veiksmažodžių, pvz., kélti : kilti, kiek mažiau tarp balsių kaita ir prie- saga įformintų veiksmažodžių, pvz.: brandinti : brėsti, -ta, brėndo. Nemaža problemų kyla aprašant veiksmažodžius, darybiškai susijusius su būdvardžiu ar veiksmažodžiu, daiktavardžiu ar veiksmažodžiu, pvz.: jduninti : jaunas, jauneti, vokietinti : vokietis, vokietėti, jy pasitaiko aprašant veiksmažodžius, siejamus su priesagos -ėti vediniais, pvz., lašinti : lašeti. 4. Aptarti probleminiai priežastinių ir parūpinamųjų veiksmažodžių pa- teikimo atvejai rodo ne tik (1) nepakankamai nusistovėjusį jų teorinį trak- tavimą, bet ir (2) sunkumus, kylančius iš realaus kalbos vartojimo: (a) ne visuomet aiškius skirtumus nuo tranzityvinių veiksmažodžių, (b) tam tikrą kai kurių priežastinių ar parūpinamųjų veiksmažodžių, ar atskirų jų reikšmių nutolimą nuo bendros darybinio tipo reikšmės. Būtina kiek galima labiau sisteminti tam tikrų leksinių-gramatinių žodžių grupių pateikimą žodynuose, nors kalbos formaliųjų raiškos priemonių, vartojimo ir semantikos įvairovė ne viską leidžia tiksliai suvienodinti ir formalizuoti. DIE LEXIKOGRAPHISCHE ANGABE DER KAUSAL- UND KURATIVVERBEN IM LITAUISCHEN Zusammenfassung Die kausalen und kurativen Verben machen einen erheblichen Teil der litaui- schen transitiven Verben aus. Man richtete sich bei ihrer Angabe in 3 Auflagen des Worterbuches der litauischen Gegenwartssprache (DZ) und im Wérterbuch der litauischen Sprache (LKZ) nach der Analyse konkreter Sprachbelege, den theoreti- schen Forschungen und lexikographischen Traditionen. Man gibt sich die Miihe, wie moglichst genauer die kausalen und kurativen Verben von einander und von anderen transitiven Verben zu trennen. Mittels einiger Arten der lexikographischen Angabe wird die Zugehorigkeit eines kausalen oder kurativen Verbes zu einer lexisch-grammatischen Wortgruppe aufge- zeigt, seine Bildungs-, Herkunfts- und semantische Beziehung zu entsprechenden Grundverben oder Grundadjektiven bestimmt, es werden die lexisch-grammatischen Bedeutungsveranderungen wiederspiegelt und das Hauptwort aus einer Varianten- reihe ausgesondert. Die Angabe mancher Ableitungstype der Kausalverben ist verschiedenartig. Das grofite Unsystematische ist bei den nichtsuffixalen Verben zu bemerken, die durch den Ablaut gestaltet sind (kélti : kilti), minder — zwischen den durch den Ablaut und ein Suffix gestalteten Verben (brandinti : brésti, -ta, bréndo). Mehrere Prob- leme entstehen bei der Umschreibung der Verben, die bildungsweise mit einem Ad- Jektiv oder einem Verb, Substantiv oder Verb verbunden sind (jdunint: : jaunas, 140 jauneti; vokietinti : vokietis, vokieteti), sie finden sich bei der Angabe der Verben, die sich auf die Bildungen mit dem Suffix -ėti beziehen (lašinti : lašėti). Zwecks der Systematisierung der Angabe bestimmter lexischgrammatischen Gruppen in den Worterbiichern erlaubt die Vielfaltigkeit der formalen Ausdrucksmit- tel, Gebrauchsfalle und der Semantik nicht vollig streng solche Gruppen verein- heitlichen und formalisieren. 141