Lietuvių kalbos ypatybės turėtojų pavadinimų su priesaga„*-ko-“ darybos raida

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVI (1996) LIETUVIŲ KALBA: TYRĖJAI IR TYRIMAI Saulius AMBRAZAS LIETUVIŲ KALBOS YPATYBĖS TURĖTOJŲ PAVADINIMŲ SU PRIESAGA *-ko- DARYBOS RAIDA $ 1. Su priesaga *-ko- nuo seno buvo daromi deminutyvai (aut., 1994, 130—134). Vėliau ši priesaga buvo panaudota ir ypatybės turėtojų pavadini- mams (nomina attributiva) daryti. Iš senovinės priesagos *-ko- išriedėjo lietu- viškos priesagos -okas(-ė), -ikas, -ikis, -ikė, -ykas, -eika, -eikis/-eikys, -aikis, -inykas|-ininkas(-ė), -ininkis, -enykas/-eninkas(-ė), -aunykas/-auninkas(-¢€), -elnykas/-elninkas(-ė), -(i)ukas(-ė), -(i)ūkas(-ė), -uika, -iaukas, -iauka, -iaukė, -(i)uoka, -(i)uokė, -ėkas. Su jomis daromi ypatybės turėtojų pavadinimai. Vediniai su priesagomis -(i)okas(-ė) $ 2. Ypatybės turėtojų pavadinimai su šia priesaga daromi daug rečiau negu deminutyvai: 1) iš būdvardžių, pvz.: baltékas(-é) "baltas arklys ar balta kumelė" Pn, Er (LKŽ I? 610), bériokas(-€) Ds, bėrūkas(-ė) "bėras arklys, bėra kumelė" R II 83; JD 772; Srv; Pn; Rm (I? 765, 771), dryžiūkas, Nv, dryžėkas "da- žytas lininis dryžuotas audeklas" Sts (II? 735, 736), kurciokas(-¢) "kurčias žmogus" Lzd; Gz; Rmš; Vlk; Bgt; Brt; Krok (VI 943), liesokas "liesas žmo- gus ar gyvulys" Varn; Užv (VII 434), naujokas(-ė) "pradedantis kokį darbą žmogus" K; Vlkv; Vdk; "jaunuolis, naujai pašauktas į kariuomenę" R; MŽ; N; K.Donel (VIII 590), prasčiūkas(-ė) "paprastas, neapsišvietęs, nekilmingas žmogus" P; BM 117; J; JD 342; JV 32; V.Krėv; (d)Pb; LTR(Ds); "prastas alus, degtinė" JD 491; LTR(Plv) (LKZ X 543—544), sartokas "sartas arklys" JV 955; Sb; Ėr (XII 168), slydokas "kazlėkas" J; Skd; Tl; Pln; Eig; Vvr; Sts; Plt; Gd; "lepšė" Vrd; "kukulis" Sts; "grybus griauziantis Sliuzas” Vrd (XIII 11), staéiokas "kas šiurkštus, storzievis” BsMt II 208(Prnv); Pč; Ds; Sl; Vlkv; Jrb; Slm; Ig; Svn; Lel; Vdzg; "kas šneka tarmiškai" Brb; Dg; "kas status, neguls¢ias” Nmé (XIII 621), sirmokas "širmas arklys ar jautis" JD 772; Slm; Er; SI; LTR(Rm) (XIV 903), šviežokas "naujokas" Trg (XV 567); 2) iš daiktavardžių, pvz.: brukniendkas "bruknienojas” Tr; Sb (ŽD 132; LKZ I? 1083), bulbienékas Pnm; Er; Svn; Ukm, bulvienékas ”bulvienojas” Jnsk; Ldk (LKZ I? 1149, 1156), galvékas "nedidelis debesis" Sb; Kp; Slm; Tr; "tokia kepurė; skrybėlės įdubimas" Kos 43; TDr VI 167 (ŽD 132; LKZ III 86), kaulokas "šonkaulis ar nugaros kaulas su mėsa" Pl; Kp; Pnd (LKZ V 435), kisenidkas "kisenvagis” Varn (V 881), kojokai ”pagaliai, ant kurių 101 vaikai vaikščioja žaisdami? J; Klov; Rd; Ar; Ėr; Žvr; Lnkv; Šmk; "prie padų prilipę sniego gumulai” Gdž (VI 206), kryZiokai "kryžialentės" J; Alvt; Dglš; Mrj; Kt; Dkš; Ud; "ožys rastams pjauti" Ls; "kryžmai sukalti pagaliai” Rm; Ssk, kryziokas "kryžiaus ženklas" Ggr; "kryžialentės" J; Ds; Tr; "menturio sukiklis” Msg; "prietaisas siūlų sruogoms uždėti" Vv; "skara su ''kryžiniais raštais" Vdk; "toks žaidimas; arklių liga” J; "kryžiuotis" JD 846; JV 295; PPr 281 (LKZ VI 669—670), kryžokai "kryžialentės" Gdr; Lp; Vdšk; Kb; "ožys rąstams pjauti" Vdn; "prietaisas sruogai uždėti, siūlus vejant” Užp; "senovinė languota skara" Plt; Rs, kryZékas "kryžialentė" Ds; Krkn; "trikojis kam nors pastatyti" Škn; "muštukis, menturio sukiklis” Ds; Skdt; Vdr; Sdk; Kri; "prietaisas siūlų sruogoms uždėti, siūlus vejant” Dv; "kastuvo ir šakių rankena" Rd; "ramentas” Trgn; "skara kryžminiais raštais“ Up; "kraujažolė; šunobelė" Trgn; "kryžiuotis" S.Dauk; N; [K]; J; A 1884,41; Drsk (LKŽ VI 677; DTZ 677), kujokas "pagaliai, ant kurių vaikai pasistoje vaikšto Zaisda- mi” Kos 126; J; Vrb; Nm; Sln; Skr; Kt; Zg; Sv; Erz; Vkš; Šlv; "ramentai" Šmn; Vv; Vikv; Gs (VI 790), medžiūkai "klumpė mediniu padu, odiniu vir- Sumi” Mrs; Rd; Vb; Nj; Vs (VII 997), pelickas "kas gerai gaudo peles" Vrd; Žd; Kltn; ra; Žr; Vik; Sts; Ms; Trk (IX 768), piestokas ”piestos grūdiklis", MŽ II 346; N; [K]; Sek (IX 927), ragučiokai "prie rogių prikabintos rogutės rąstams vežioti" Lkm (XI 39), samanėkai "samanų kupstai" Švnč; Sb (ŽD 133; LKŽ XII 90), sėmenėkai "iškultos sėmenų galvelės" Sml; Paj; Krik; Grž; Adm; Švnč; Pšlį Kré; Sle; Lel; Skp; "nekultos linų galvelės" Vins; Vad; Km; Smn; Sv (XII 359), snapokas "kas negudrus, vepla” Vb (XIII 237), žarnokai "verdamas supjaustytas kiaulės ar avies skrandis" BM 174, 443; Kp; Pnd (LKŽK); 3) iš skaitvardžių, pvz.: antrokas "antras sienojas nuo kelmo" Pg; "antro- jo košimo alus" Nj J; Mžš; Rm (LKZ I? 174), dvejokai "dveji sunerti į draugę drabužiai" Vlkv; Brt; Mrj; "du indai, sujungti viena šakute" R; [K]; Pns; Kč; "dvilypis krepšys abrakui pilti" Krsn, dvejokas "toks pinigas" Svné (II? 949), ketvirtokas "ketvirta dalis valako" Vik; Pls’ "toks biraly saikas” Trak (V 670), ketvirtokas "ketvirta dalis valako" Vlk; Pls; "toks biraly saikas” Trak (V 670), pirmékas "pirmojo kosimo, gerasis alus" Rm; Sb; Mžš (X 19), trečiškas "trečiojo košimo, silpnasis alus" Er; Sb; Mžš; Krs; Slm; Alz; Km; "senovinis pinigas — trijų grašių vertės sidabrinė moneta" Q 129, 135; B; R; MŽ II 135, 141; N(Rg); K; Ns 1854,2; RD 174; BsO 397; KlvD 295; N 174; JD 57, 589; Žem; LTR(Plv); Lkš; "trečioji valako dalis” Rtn; Al; Grv; "trečioji darliaus dalis" Dv; Rod, trečiūokas(-ė) "trečiasis sūnus ar duktė" Rm; "trejų metų gyvulys" Žž; "valstietis, valdantis trečdalį valako" Drsk; Žml; "žemės darbininkas, gaunantis trečiąją dalį derliaus" Er; Van; "trečiasis prikinkytas arklys" J (LKŽ XVI 731), trečiūkės "tokia pasuky rūšis" Ggr (XVI 732). § 3. Dalyje pietiniy tarmiy prie Lenkijos pasienio vediniai su priesaga -iokas(-€) žymi asmenį pagal jo gyvenamąją ar kilimo vietą, pvz.: kaiSiado- riokas(-€), lazdijokas(-€), seirijokas(-€) ir t.t. (DaiktvDr 413; LKA III Zemél. Nr.110, p. 117). Tokią vartoseną, matyt, skatino lenkų kalba, kur apie XV a. eme rastis atitinkamy priklausymo reikšmę turinčių vedinių su -ak, pvz.: 102 polak "lenkas" (Rospond, 1979, 185). Be to, tokio tipo vedinių esama ir gudų kalboje, plg. slavizmą dvariokas "dvaro darbininkas" S I 309; Klm; PnmA; "dvaro ponas" LB 96, 118, dvarokas "dvaro darbininkas" BsMt II 24; LTR(Brt); Dkš; Rdm; "dvaro ponas" Kb; Vrnv (plg. gud. deopax, žr. LKŽ II? 938). $ 4. Slavų kalbose ypatybės turėtojų pavadinimai su *-ako-, apskritai, yra daug produktyvesni negu baltų kalbose, plg. sl. *novaks "naujokas", *svojaks "švogeris", *rybaks "žvejas" ir t.t.! Antra vertus, ypatybės turėtojų pavadinimų su priesaga *-ako- pastebėta - ir kitose giminiškose kalbose, plg. lie. naujokas ir sl. *novaks, gr. veéat, veūxos "jaunuolis"?, taip pat s. ind. bhiksakah "kas prašo išmaldos" : bhiksa "išmalda" (Wackernagel, Debrunner, 1954, 267). Taigi šis darybos tipas gali būti gana senas, galbūt paveldėtas iš vėlyvosios indoeuropiečių prokalbės ar jos skilimo laikų. Vediniai su priesaga -ikas § 5. Ypatybės turėtojų pavadinimų su šia priesaga lietuvių kalboje yra dar mažiau negu su -okas. Jie daromi: 1) iš būdvardžių, pvz.: balčikas "baltas meitélis” Pai (LKŽ I? 588), baltikas "tokia piengrybių rūšis" MŽ; N; [K], didikas "aukštos kilmės žmogus" J; A 1885,82; LzP (LKŽ II? 478), keršikas "keršas meitėlis" Pg (V 623), laibikas "ilgas siauras laukas" C II 456; N, naujikas "naujokas" SD! 99; SD? 226; K; Vaižg; "naujakurys" J; Klk; Vkš (LKŽ VIII 587), raudonikas "raudonikis" NS 1354; Kp; RdN; Slč; Žeml; Alz; Skm; Srv; Šš; Krm; Sem; Btrm; Eiš; Lkž; Gržl; Lel; Vins; Slén; "kas raudono, skaistaus veido" Skdt (XI 260), šventikas "kunigas" JD 1228; J; 2) iš daiktavardžių, pvz.: bėgštikas "bėgikas" J I 200 (: bėgšta "bėgimas" DaiktvDrR 67), kaukarikas "pakaušis" Sb (: kaūkaras "kalva, kauburys; kalno viršūnė; kakta; pakaušis"), kaukorikas "vaikas didele galva“ Šmn (: kaūkoras Rs, kaukoris "kalva, kauburys" Klvr — LKŽ V 420, 423—424), pirštikas ” pirš- tinés pirštas“ Švnč; Rš; Trgn; Rk (X 32), tarpikas "tarpas tarp dviejų jaujos, daržinės Saliniy” Yl; Trkn; Brs; Slnt; Pln; Sd; Všv; "šalinė" Lnk; Ms; Brs; "namogalio pastogė ratams, padargams, malkoms laikyti" Gršl (XV 895), žirnikai "tokia gėlė" (paplitęs rytų aukštaičių ir žemaičių tarmėse, užfiksuo- tas jau S.Dauk; P; J — LKŽK); 3) iš skaitvardžių: šimtikas "šimtinė" Pg (LKŽ XIV 823). $ 6. Latvių ir prūsų kalbose šio tipo vediniai irgi reti, pvz.: la. melnikis "juodis (arklys)”, namikis "sodininkas", pr. preisiks "priešas" (Feindt) III 7920, acc. pl. swintickens "šventaisiais" (Heiligen) III 1335_9 (SV 49; LVG 358; BKGF 89). i ! Slawski, 1974, 90—91; Vaillant, 1974, 326—328. 2 Brugmann, 1906, 501; Sechwyzer, 1939, 543 sulit.; Otkupščikov, 1988, 101—103. 103 Tuo tarpu slavų kalbose ypatybės turėtojų pavadinimai su *-iko- nuo seno buvo produktyvūs, pvz.: sl. *bogatscs "turtuolis", *junscs "jaunas bulius; jaunuolis; vaikas" (plg. lie. jaunikis), * starscs "senis"*. Kitose giminiškose kalbose tokių vedinių, rodos, nėra. Taigi, galimas daik- tas, kad iš pradžių su deminutyvų priesaga *-iko- ypatybės turėtojų pavadini- mus imta daryti slavų kalbose, o vėliau dėl senų baltų ir slavų kalbų kontaktų ši inovacija šiek tiek palietė ir baltų kalbas. Baltų kalbose deminutyvų priesaga *-iko- labai seniai buvo įtraukta į vei- kėjų pavadinimų darybos paradigmą (DaiktvDrR 135—138). Vediniai su priesagomis -ikis, -ikė, -eika, -eikis/-eikys, -aikis $ T. Vienas kitas ypatybės turėtojo pavadinimas padarytas su šiais prie- sagos -ikas variantais: -ikis (apie jo kilmę žr. aut., 1991, 22): baltikis "baltasis kiškis" Lkč (LKZ 1? 614), juodikis "valgomasis juoda galva grybas" Dbč, jūodikis "t.p." Mrc; "kraujinė sriuba" Dglš; "skatikas" (paplitęs senuosiuose raštuose — LKŽ IV 401), jaunikis (paplitęs nuo XVI a.), laibikis R II 312; MZ; N; K, latbikis - "ilgas siauras lauko rėžis" Nm (VII 14), raistikis "toks raisto grybas" Žln; i Vrn (XI 60), raudonikis (plačiai paplitęs); -ikė (plg. aut., 1994, 130): baltiké "piengrybių rūšies grybas" Stč; Klov (LKA III 131), bobikė "pentelė" Rs; Šv; "pentelės kotas" Rs; Vdk (LKŽ I? 962), guginikė "žąsys su gugomis" Skdv (III 702), joninikė "bulvių rūšis" Trš | (IV 356), kanapiké ”skepetaiciy rūšis" Varn (V 197), kartikė "grybas karciu į pienu" Btr (V 339), lempikė "tepalinė" Grg (VII 323), lutikė "višta trumpo- mis kojomis" Šv; "maža kresna moteris" Lkv; Up (VII 713), rudikė "katino patelė" C I 145; N; [K]; BZ 559; KZ; "rudmėsė" K I 389; JD 95, širdikė "girnų verpsté” Šll; Pd; Jd; Tt; "audimo šaudyklės pagaliukas, šeivas" Pj (XIV 848), širdžikė "girnų verpstė" Rs; Nmk; Vdk (LKA I 141), tabakikė "raktažolė" Škt (LKŽ XV 638), vistiké "toks grybas" Dv (LKA III 131); -ykas (plg. aut., 1994, 131—132): laimykas "aitvaras" Gdž (LKŽ VII 55); -eika (apie šios priesagos kilmę žr. DaiktvDrR 139): alsčika "žmogus, kuris turi dusuli” Klm (LKŽ I? 110), jauneika "jauniausias vaikas šeimoje“ Lnkv; O (IV 306), lieseika "liesas žmogus" J; Slnt; Als (ŽD 159, LKZ VII 433), mandréika "gudruolis" Jnšk (LKZ VII 823), mundréika "kas šaunus, apsukrus, gudrus" LTR(MIt); Ign (VIII 380), nevalčika "nešvarus, apsileides, nerangus žmogus" Žem; Šll; Krkl; Klm; Skr; Skn; Prn; Ar; Gs; Lbv; Btg (VIII 750), rūstčikas "kas nuolat sélsta” Krkl (XI 1022), šuneikė "pramuštgalvis" Sdb; Ps; Slė (XV 357); -eikis/-eikys; atbuletkis "kas atbulas ką daro, eina; kas priešinasi, priesin- | gai daro“ J; Kv; Pln; Vvr; Krkl (LKŽ I? 336), jūodeikis Kltn; Ut, juodeikys į "su rūgštimi virta kraujinė sriuba" Lkm (IV 399), šūdeikis "kas niekam tikęs" 3 Meillet, 1905, 344 tt.; Slawski, 1974, 99—100; Vaillant, 1974, 296 tt. 104 Ce Sb Sl ini ao Ani Sg; "niekis" Rs (XV 319), plg. vandenvardžius Dubeikis Krt, Saldeikis Vdk, Šalteikis, Šalteikė Šv ir kt. (Vanagas, 1970, 107 tt.); -aikis: jūodaikis "kraujo sriuba" Dkšt; Lkm (LKŽ IV 391), plg. dar pr. hidr. Stoboiz : stabis "akmuo" (Steyn) E 32 (Gerullis, 1922, 248), galbūt ir pr. arwaikis "kumelaitis" (Volle) E 434 : * arva- "greitas" (Karaliūnas, 1992, 18; kiek kitaip Mažiulis PKEZ I 94—95). Vediniai su priesagomis -inykas/-ininkas(-ė), -ininkis, -enykas/-eninkas(-ė) 48. Priesaga -inykas/-ininkas(-ė) — tai pati dariausia ypatybės turėtojų pavadinimų priesaga. Tiek dabartinėje, tiek ir senojoje lietuvių kalboje su ja dažniausiai daromi vediniai, žymintys profesiją. Senuosiuose raštuose ran- dame nemaža šio tipo vedinių, kurie dabar yra visai išnykę arba vartojami kitomis reikšmėmis. Daugiausia jų užfiksuota K. Sirvydo žodyne: akmeninykas "akmenka- lys” SD! 50 (plg. akmeninirikas "t.p." C II 1154; N; K; "akmenų vežėjas" Grž — LKZ I? 80), balninykas "balnius" SD! 165; SD? 403 (t.p. S.Dauk., plg. balnininkas K), bažnyčinykas "bažnyčios prižiūrėtojas" SD? 122 (plg. bažnyčininkas "t.p." R II 389; "kas eina į bažnyčią" Kv; Klp — LKZ I? 700), čiustinykas "burtininkas" SD? 40 (t.p. Ch 152; Rp, plg. čiustininkas [K]), draučinykas “ietininkas" SD? 120 (t.p. Bt ApD 23,23, plg. draūčininkas [K]), drobinykas "drobių pirklys" SD? 300 (plg. drobininkas "t.p." K; "dro- bių audeéjas” K; Slnt — LKŽ II? 739), duoninykas "duonos kepéjas” SD! 121, 291 (t.p. BB 1 Moz 40,1; MTP 29, plg. dūonininkas "t.p.” K; "kas kitų išlaikomas" Sch 124; Jrb; Vlkv; Gs; "išimtininkas" Alk — LKŽ II? 872), gultinykas "miegamojo kambario tarnas" SD? 157 (plg. gultininkas N; [K]), juostinykas "juostų dirbėjas“ SD! 119; SD? 286 (plg. jūostininkas "t.p." N; K; M; BZ 416; NdZ), kruopinykas "kas daro kruopas, kas jomis prekiauja" SD? 133 (plg. kruopininkas M), mielinykas “kalkių, gipso degéjas” SD! 189; SD? 469 (plg. mielininkas N; [K]), mulinykas "mulų varovas” SD* 182 (plg. mulininkas N; [K]), nuodinykas(-ė) "burtininkas(-ė)" SD! 17, 403 (t.p. DP 526a35; BK 1818, plg. dar nuodininkas N; [K]; A 1884,13), peilinykas ”pei- lių dirbėjas" SD! 99; SD? 227 (plg. peilininkas "t.p." Lex 61; C II 44; Q 44; R II 255; K II 56; "kas prekiauja peiliais“ N; K; "kas pjaustosi peiliais" Ig — LKŽ IX 746), plėškinykas "kas gamina pléskas” SD? 147, sapelkinykas (sapielkinykas?) "birbynininkas" SD? 297 (t.p. Sut, plg. sapelkininkas N, supelkininkas [K]; KZ), sarginykas "sargas" SD! 176; SD? 424, sietinykas "kas daro sietus ar jais prekiauja" SD? 403 (plg. siétininkas N; K; L; Rtr, sietininkas BZ 496; KZ), skydinykas "skydų dirbėjas ar prekiautojas" SD! 120; SD? 287 (plg. skjdininkas N; K; Ser; NdZ), stalinykas "kunigaikščių, didikų pareigūnas" SD! 175; SD? 423 (”stalius” BB Sir 39,28, plg. stal- ininkas "kunigaikščių, didikų pareigūnas; stalius" Nj K ir kituose raštuose), vainikinykas "vainikų pynéjas” SD“ 194, vandeninykas "vandentiekio tiesė- jas” SD* 392 (plg. vandenininkas N; Š), vilninykas "vilnų kedentojas” SD? 105 473 (t.p. Sut, plg. vilnininkas/ vilnininkas N; K; Rtr; NdZ; KZ), žvaizdinykas "astronomas" SD! 41; SD? 80 (t.p. DP 603; Sut, plg. Zvaizdininkas S.Stan; Keli šio tipo vediniai nuo raštijos pradžios būdingi tik Mažosios Lietuvos raštams, pvz.: čiepininkas "sodininkas" KIM 128; Lex 13, 39a; O 205; R II 158; K, dézininikas "dėžių darytojas ar pardavėjas" Lex 77; C II 491; RII 317; K, klétkininkas "kioskininkas” Lex 20a; K I 267; [K], karinykas "kareivis" BB 4 Moz 31,48; 2 Kar 24,2; Joz 5,4; Teis 20,44, kolytkininkas "senovinių pinigų dirbéjas” Lex 16a, N, K, masniniiikas "mašnų dirbėjas, siuvėjas" Lex 16a; C I 331; Krz 46; B 398; K I 232, puckininkas "muskietininkas” Lex 63; O 633; Krz 249; R; "ginkladirbys” K I 267; "šautuvų pirklys" K, surmininkas "kas griezia surma” Lex 73a; C II 389; Q 435; Krz 170; N; [K]; KZ. Taigi priesagos -inykas/-ininkas(-¢) vediniai, žymintys profesiją, jau 4 XVI-XVII a. buvo labai produktyvus. Ju senumą rodo atitikmenys ki-. tose baltų kalbose, plg. lie. laukinikas (paplitęs jau XVI a.) ir pr. laukinikis (Leman) E 407, la. laūcinieks (žr. $ 21). 4 § 9. Priesagos -inykas/-ininkas(-€) vedinių, padarytų iš daiktavardžių ir turinčių nespecializuota reikšmę, senuosiuose raštuose yra daug mažiau. | Jau XVI-XVII a. plačiai buvo vartojami vediniai dalinykas/ dalininkas, darbinykas/ darbininkas, drauginykas/ dragininkas, kekšinykas/ kekšininkas(-ė), lietuvinykas/ lietuvininkas, naminykas/namininkas, pagalbinykas/pagalbinin- kas, priesinykas/priesininkas, skolinykas/ skolininkas, tarpinykas/ tarpininkas, vietinykas/ vietininkas. į Dabar tarmėse vartojami ir vediniai metininkas "mitulys" Lex 52, naudi- nykas "naudos ieškantis" BP II 6112, 5715; BB Sir 14,9, o bendrinėje kalboje — maistinykas BB Pat 24,21; SD! 96; SD? 25, 82 variantas maistininkas. Keli šio tipo vediniai turi dabar tarmėse kitokią reikšmę negu ji užfiksuo- ta senuosiuose raštuose, pvz.: kerštinykas/kerštininkas "priešas" (vartojamas daugelyje XVI—XVII a. raštų, dabar tarmėse turi reikšmę "kerštingas žmo- gus”), kieminykas "kaimo savininkas“ DP 27814 (dabar tarmėse "kas mėgsta svečiuotis", dėl šio vedinio reikšmės raidos plg. Mažiulis, 1960, 206—208), pakampinykas "kas slapstosi" SD? 318 ("kas pakampėmis landzioja” Rod a LKŽ IX 149), sapninykas "kas sapnuoja pranašingus sapnus, juos skelbia" BP II 30924, 3106,11; BB 1 Moz 37,19; Bt Jd 8 (plg. sapnininkas "svajotojas" R; K; L; Rs; DunZ — LKZ XII 145), sekminykas "niekakalbis" SD* 5, 299; Sul ("kas sakmes seka" Rod — LKŽ XIII 336). § 10. Nemaža dalis, senuosiuose raštuose randamų daiktavardžių priesa gos -inykas/-ininkas(-€) vedinių, daugiau ar mažiau išlaikiusių grynąją ypa tybės turėtojų reikšmę, dabar visai išnykę, pvz.: auginykas "pataikūnas" SD* 212, ausininkas "šmeižikas" Lex 66 (t.p. B; N; K), bendradarbinykas "bend radarbis” BB 1 PvK 3,4; Ch! 13X, bursinykas/bursininkas ”bendrininkas’ (daugelyje XVI—XVII a. raštų), barninykas BB Syr 4,7; 1 PvIm 3; DF 526a36; SD? 469, barnininkas "kas barasi" Lex 45, doklinykas SD? 44, 45, 82 doninykas "kas moka duoklę" SD* 82; SE 234; Ch 5 Moz 20,11, gėdinyka "paleistuvis" MT 215b, geležinykas "šarvuotas raitininkas” SD* 103 (plg en į 106 gelezininkas "prekiautojas geležimi" Lex 29a; N; K), gyvatininkas "gyvento- jas” C I 548 (t.p. RB 1 Krn 23,18; K; LC 1881,15; "kas turi savo gyvata, laukininkas” B; K), griekinykas BP 9X; BB Pat 12,21, griekininkas "nuodė- mingas žmogus" K1M 357 (t.p. R; N; K), gvaltinykas "greit supykstantis žmogus" SD! 41, juokinykas "juokdarys" SD? 413 (plg. juokininkas K; Š; BZ 525), kalavijinykas "kas ginkluotas kalaviju" SD? 170 (plg. kalavijininkas N; Ser; NdZ), kartuvinykas "pasmerktas pakarti" SD* 438 (plg. kdrtuvininkas "t.p." N; [K]; "kas karia” J), kovinykas "kas vaidijasi, barnininkas” BB 2 PvTm 2,24 (plg. kovininkė Ns 1858,3), nebarninykas "kas nesibara” Vln 395, nevaidinykas "kas nesivaidija” 394, pragarinykas "pragaro gyventojas“ SD? 298 (plg. pragariniūkas "t.p." N; [K]; "kas kelia pragarą, ginčininkas" NdZ; "ėdrūnas" LzP, pragarnikas, žr. § 14), priežastinykas "kas yra kie- no nors priežastis" MP 145 (t.p. Sut), puotinykas "puotautojas" SP I 4591, sostinykas "kas sėdi soste" DP 542aj14, 595320, stulpinykas "krikščionių atsi- skyrėlis, gyvenantis ant stulpo" SD? 410 (t.p. Sut, plg. stulpininkas "stulpų (statulų) dirbėjas" N; K), šarvinykas "ginkluotas, šarvuotas karys" (būdingas seniesiems raštams), šuolininkas "kas šuoliais bėga" C II 206 (t.p. Krz 152; MZ; N; K; BZ 513; NdZ; KZ), tautinykas "šalies gyventojas" BB Jer 52,24; 2 Kron 23,13 (plg. Karaciejus, 1987, 19), turtinykas "turtuolis" Ch! 10X (plg. turtininkas Sln; Vaizg; A.Vien ir kituose raštuose — LKZK), véjinykas ”véja- vaikis“ SD? 479 (plg. véjininkas "t.p." NdZ; KZ), viltinykas "apgavikas" MP 240, 275, 339, 359b; Ch" 41455 (gale pridétuose paaiskinimuose); KN 34 (t.p. Kos 58b; Sut, plg. veltininkas "t.p." J; BZ 58b; Ser; KZ; "Vilties" žurnalo skaitytojas" XIX a. pr. raštuose), Zaislinykas "žaidėjas" SD! 38; SD? 437 ("grojejas” Bt Apr 14,2). Nemaža tokios darybos vedinių yra ir dabartinėje lietuvių kalboje (Daik- tvDr 340—342, 360). § 11. Is būdvardžių ypatybės turėtojų pavadinimai su priesaga -iny- kas/-ininkas(-ė) daromi labai retai. XVI—XVII a. raštuose randame vos kelis tokius vedinius. Tarp jų bendrinykas/ bendrininkas(-ė), kaltinykas/kalti- ninkas(-ė), pėstinykas/ pėstininkas paplitę ir dabar. Vienas kitas būdvardinis priesagos -inykas/-ininkas(-ė) vedinys būdingas tik seniesiems raštams, pvz.: bjaurinykas(-ė) "bjaurus, nedoras žmogus" Ch 14X; PrP 3911; KN 6; MT 215b; Bt Mt 21,31, drasinykas "drąsuolis" BB Pat 15,14, gailinykas "tironas" SD? 263, 245 (plg. gailininké "vienuolė" LC 1884,3), godinykas "gobsuolis, plėšikas" BP II 22155, 22914, 3567; BB Job 2.9; 1 PvK 5,10; WP 104, naujinykas "naujatikis” BB 1 PvTm 3,6, naujininkas "naujakurys" Lex 64a (t.p. Q 364, 366; Krz 145; NT 1 PvTm 3,6; J; V.Kudir), neteisinykas/neteisininkas (daugelyje senųjų raštų), nenaujinykas "nenaujo- kas” Vln 39g, smarkinykas "tironas" (daugelyje senųjų raštų), Sykstinykas "šykštuolis" BB Sir 32,29, teisinykas "teisingas žmogus" (daugelyje senųjų raštų). Vedinys baisinykas "baisus, beširdis žmogus“ (daugelyje senųjų raštų) tar- mėse turi reikšmę "kas yra baisus, milžiniškas; kas bijo, baidosi" (LKZ I? 107 568). Dabar tarmėse priesagos -inykas/-ininkas vedinių iš būdvardžių irgi yra labai nedaug, pvz.: brangingkas(-€) Gs; Skp; Srv, brangininkas(-ė) "kas bran- giai ima” K; Rs; Skr (LKŽ I? 997), gūdrininkas(-ė) "gudruolis" Kri; Užp; Grz; Ps (III 698), kurtingkas "kas kurčias" Svné; Dglš (VI 980), liesinin- kas(-€) "kas liesas" Varn (VII 434), mandrinirikas "gudruolis" Tat; Vks (VII 823), pigingkas "kas pigiai parduoda" Pn; "kas nori pigiai pirkti" Kp, pigi- niūkas "kas pigiai parduoda?" Lk; Er (IX 938), puikiniiikas "dabita” Grg (X 852), suktinykas “sukéius” Sn (XIV 126), sirminirikas "širmas arklys arba jautis” JD 541; LTR(Ilg); Smk (XIV 903). § 12. Keli priesagos -inykas/-ininkas(-€) vediniai padaryti iš skaitvardziy, pvz.: antrinykas/antrininkas/ antrininkas "antros, menkesnės rūšies daiktas; padėjėjas; neištikimas žmogus" (paplitęs tarmėse, daugiausia Žemaičiuose), | dešimtinijkas "dešimties kareivių vadas“ DP 17933, dešimtininkas "t.p.” K; "kas eina dešimt dienų baudžiavos; policijos tarnautojas" J I 316, ketvirtinykas Kp, ketvirtininkas "kas turi ketvirtą dalį valako" J II 94; "maišas, į kurį telpa ketvirtis puro” C II 352; N; [K] (ŽD 146; LKZ V 669), pirminykas/pirminin- kas/pirmininkas "prievaizdas; pirmūnas; karvedys; piemuo esantis bandos priekyje; kas geriausias, pirmos rūšies" (paplitęs tarmėse), šimtinykas/šim- tininkas/šimlininkas “šimto kareivių vadas“ (būdingas seniesiems raštams), trėtininkai “trečios, menkesnės rūšies grūdai, miltai“ Žd; Užv; Trk, trėtinin- kas/trétininkas "trečiarūšis, silpnas alus“ DunZ; Vkš; Zg, trétinykas/ trétinin- kas "Pranciškaus Asyžiečio ordino šakos, kuriai priklauso pasauliečiai, narys” M.Valanč; Vlkv; "trečios klasės mokinys" Rm; "jauniausias samdinys, atlie- kantis lengvesnius darbus" Vaižg; Jsv; "kas turi trečią valako dalį" Dv (LKZ XVI 795). | į $ 13. Kartais priesaga -inykas/-ininkas(-ė) yra trumpinama, išmetant pirmąjį balsį £, visą skiemenį in ar net dalį pamatinio žodžio. į ] Ypatybės turėtojų pavadinimų su taip aptrumpėjusia priesaga randame jau XVI-XVII a. raštuose, pvz.: gertuvnykas "smuklininkas" SD? 97, gir- tuvnykas "smuklės lankytojas" SD® 85 (plg. girtūvninkas N; [K]), kepurnykas SD! 16; SD? 39 (t.p. S.Dauk; Sl; Vdsk), kepurninkas Lex 51a (t.p. R II 213; K; J; Jrk 41; Lg; Pnd — LKZ V 595; LKA III 129), lietuvnykas BP I 1355_¢; II 9718, 3792_3, 39912, 41516; KIG 65; MT XIX; DK! 30; SD! 73; SD? 154 (t.p. A. Baran; RAN; Lz; Aps; Dv, plg. lLetuvninkas R II 288; B; I.Simon; KlvD 361; Uzp — LKZ VII 451; LKA III 129), liezuvnykas(-é) SD? 89; SP. I 8212; II 7315 (t.p. Kri; Rs, plg. lieživninkas(-ė) Krz; Uzv; Gs — LKZ VII 458; DunZ 176), malunyké BB Pam 12,4 (plg. maklinykas/makininkas, paplitusį tarmėse LKA III 129), marskinykas "marškinių siuvėjas" SD? 125 (plg. marškininkas "t.p." N; [K]; "tinklų mezgėjas" [K]), meskernykas SD* 472 (plg. meškerninkas K, meškėrninkas Plt; Bržr; Als; Grg; Plng; Pln; Sdr; Varn; Pvn — LKŽ VIII 90; DūnŽ 196), milninkas "milo audėjas" Lex 89a (t.p. MZ; N, plg. milininkas Krz 202; K), pagalbnykas BB 1 Moz 2,18 (plg. pagalbninkas Q 164; R II 198), pakasynykas "laidotuvių narys" SD? 76 (plg. pakasgninkas MTt V 162), pavadnykas "už pavadzio laikomas arklys” 108 SD? 116, pietuvnykas "pietautojas" SD? 230, pyragnykas "pyragų kepéjas” BB Oz 7,3, popiernykas "popieriaus gamintojas ar pirklys" SD? 284 (plg. popierninkas Q 639; R II 274; MZ II 367), priesnykas BB 2 Moz 15,7; Ps 13,4; 27,2; 31,1; 73,4; 73,23; 78,53; AK 45 (plg. priesninkas Ns 1858/4), sgsparnykas "kertinis statinio akmuo” BB 1 Kar 7,11; Mt 21,42, teviksnykas "tévainis” SP I 3244 _5; II 59456 (t.p. Sut). § 14. Tarmeése tokių vedinių yra daugiau. Dažniausiai jie daromi iš dau- giaskiemenių vardažodžių, pvz.: amatngkas Grž; Ėr, amainykas Gs, amatninkas S.Dauk; J; Vrd; Le; Dr; Krs (LKZ I? 118; DūnŽ 25; LKA Ty 129), apaingkas "vidpadis” Srj; Lp; "apatinis sijonas” Ls, apatninkas "t.p." Skr; Rmé (LKZ I? 185; DunZ 28), admeninkas ”velénai plėšti žambis" Trk (I? 339), ašmeninkė "adata kailiniams siūti" Brs; Yl (I? 339), brigūdnykas Stč; Ob; Sv; Btg; Klt, gelžkelnykas Mžš, krdutuvnykas Vdšk; Str (LKA III 129), krautūvninkas(-ė) Krš; Dr (LKŽ VI 485; DunZ 149), kumelnijkas "eržilas" Vik (VI 871), liežiūvnykas Gdl, Ds (VII 451, 452), ligūšnykas(-ė) Ps, ligasnin- kas(-ė) "nuolat sergantis žmogus ar gyvulys" Paj (VII 463), milicnykas Ant; Kn; Vik (LKA III 129), minūtnykas Lz (LŽ 165), minūtninkas "laikrodžio rodyklė, rodanti minutes” Krš (DunZ 201), naktigonykas Vlk; Lp; Mrc; Nė; JnšM; Lz, naktigoninkas "naktigonis" Alv (LKŽ VIII 517; LŽ 171), naujgnin- kas "naujienų mėgėjas" Bru; Pgg; Smln; Vn; Dr (LKŽ VIII 588; DūnŽ 211), nūomarnykas "epileptikas" Jnšk (LKŽ VIII 941), 6buolnykas "kas prekiauja obuoliais" Grž (VIII 993), pasaknykas "kas moka pasakų" Lnkv (IX 446), pašalnijkas "pašalietis" Rgvl (IX 555), potėrnykas(-ė) "pamaldus žmogus" Slm, potėrninkas "t.p." Grž; Grz; "maldoms vadovaujantis asmuo, kai pote- riai kalbami be kunigo" Dr; Gršl (X 470), pragarnijkas "besotis" Drsk (DTŽ 279), priekabninkas Skr, prikabninkas Gr (LKZ X 642), rūpesnykas Rod (XI 986), sandėlninkas Lnk (XII 118), sandėlnykas Mžš; Er; VIk, sandėlninkas Grž; Žg; Sd; Akm; Žr (LKŽ XII 118; LKA III 129), smagūrnykas Lš (LKŽ XIII 71—72), Sermuksngkas "šermukšnio vytelė" Ds (XIV 659), škarmalnykas Sl, trūktornykas/trūktorninkas, vargénykas (paplitę tarmėje, žr. LKA III 129). Vediniai su aptrumpėjusia priesaga -inykas/-ininkas(-ė) iš dviskiemenių vardažodžių daromi daug rečiau, pvz.: bitnykas (plačiai paplitęs aukštaičių tarmėje), bitninkas Sk (LKA III 129), bébnykas "mergininkas" Vp (LKŽ 1? 963), girnykas (plačiai paplitęs aukštaičių tarmėje, žr. LKA III 129), mėsnykas Glv; Ukm; Smn; Antz; Tj; Vvs; Vrnv (LKZ VIII 47; LKA III 129), plytninkas Grd (LKZ X 253), pradžnykas "kas pradeda" Kp; Pnd (X 496), purtnykas "šviežias, purus pyragas“ Kit; Uzp (X 983), pūsnykas Slm; Dbk (X 1053), sieksnijkas "kas sieksnio ilgumo?" Slk (XII 508), stelnykas Klt (XII 520). § 15. Polinkis trumpinti šios priesagos vedinius yra labai senas. Antai pa- našiai sutrumpėję ir šie prūsų kalbos vediniai: criztniz (Teuffer) III 11156, nom. pl. sendraugiwėldnikai “drauge veldétojai” (Miterben) III 93g, dat. sing. waldniku "valdovui" (dem Kénige) III 91,5 (plg. DaiktvDrR 144). Be 109 to, iš aptrumpėjusių prieagų -inieks, -enieks atsirado latvių kalbos priesaga -nieks (žr. $ 21), su kuria plačiai daromi ypatybės turėtojų pavadinimai kaip ir su priesaga -inykas/-ininkas lietuvių kalboje. § 16. Priesagos -ininkas kilmė aiškinama labai nevienodai. Kai kurie tyrinetojal mano, kad ji labai sena ir bando ieškoti jos atitikmenų kitose gi- miniškose kalbose. Antai K.Brugmannas (1906, 484—487) ją siejo su germa- nų priesaga -ing, kuri kaip ir lietuvių kalbos priesaga -ininkas, labai būdinga ypatybės turėtojų pavadinimams. K.Brugmannu sekė ir nemaža kitų indoeu- ropeistų ir germanistų*. Tačiau jau K. Būga (1961, 789—796) yra įtikinamai įrodęs, kad germanų kalbų priesaga -ing sietina ne su -ininkas, o su baltų kalbų priesaga -ingas (plg. aut., 1994a). Antra vertus, priesagos -ininkas kilmė ir pačiam K. Būgai nebuvo aiški. Viename laiške J. Endzelynui jis bu- vo užsiminęs apie galimą jos kilmę iš -inykas. Tačiau netrukus kitame laiške K. Būga (1961, 866) šią prielaidą paneigė. P. Skardžius (ŽD 140--141) irgi manė, kad tiek priesaga -inykas, tiek ir -ininkas yra sena. J. Endzelynas (BKGF 90) iškėlė hipotezę, pagal kurią priesaga -ininkas galėjusi atsirasti iš priesagos -tnykas, įsiterpus priebalsiui n. Antai įterptinį priebalsį n matome tokiuose žemaitiškuose žodžiuose kaip kninga (< knyga), ganinkla (< ganykla) ir t.t. (Zinkevičius, 1966, 197—198; Grinaveckis, 1973, 332—334). Antra vertus, būta bandymų ir priesagą -inykas kildinti iš -ininkas (Otrebski, 1930, 29 tt. su lit.; Vaillant, 1974, 309). § 17. Pažiūrėkime, ka apie priesagos -ininkas kilmę sako lietuvių kalbos tarmių ir senųjų raštų duomenys. Priesaga -tninkas dabar turima tik žemaičių tarmėje ir kai kuriose greti- mose, daugiausia pietinėse, vakarų aukštaičių šnektose. Visur kitur vietoj jos vartojama priesaga -inykas (LKA III Žemėl. nr.115). ' Anksčiau priesagos -inykas arealas buvo dar platesnis. M. Mažvydo, S. M. Slavočinskio, S. Vaišnoro raštai rodo, kad XVI-XVII a. priesaga -inykas tu- rėjo ir pietų žemaičių tarmė (plg. Zinkevičius, 1974, 167—168; 1979, 19), kur dabar yra tik priesaga -ininkas. Apie tai byloja ir senojo Vainių pavadinimo Mėdininkai užrašymai istoriniuose šaltiniuose, pvz.: Medenickam, Medenike, Medeniken ir t.t. (Salys, 1930, 56—57). Be to, K. Būga (1961, 865) 1913 m. laiške J. Endzelynui rašė: "Jauniaus liudijimu, Kvėdarnoje sako ūkinyks". * Matyt, priesaga -inykas iš pietų žemaičių tarmės išnyko ne taip jau seniai. § 18. Dabar vis daugėja duomenų, leidžiančių manyti, kad priesaga -ininkas gana vėlai paplito ir šiaurės žemaičių tarmėje, ar bent jos dalyje. Antai kaip matyti iš A. Girdenio sudaryto, bet, gaila, dar neišleisto žodžių indekso, 1759 m. "Ziwate” priesagos -ininkas vedinių dar neužfiksuota, yra tik atitinkami priesagos -inykas vediniai. Seniai jau žinoma, kad S. Daukan- to raštuose irgi vyrauja priesagos -inykas vediniai (plg. Būga, 1961, 865), o priesaga -ininkas prasikiša tik vienur kitur. Tiesa, kartais manoma, kad S. Daukantas priesagą -inykas vartojes dėl senųjų raštų įtakos (Subačius, 1993, * Pisani, 1940—1941; Henzen, 1957, 81; Meid, 1967, 198—207; Erhart, 1982, 122—123 ir kiti. 110 165—166 su lit.). Tačiau priesaga -inykas galėjo dar tuo metu būti išlikusi ir S. Daukanto gimtojoje šiaurės žemaičių tarmėje. Mat, A. Kalnius (1937, [19]) yra užsiminęs, jog priesagą -inykas vartojo ir kitas šiaurės žemaitis J. A. Pabrėža. Šią mintį patvirtina rankraštinė S. Grosso gramatika (GrK), kuri, kaip įrodė G. Subačius (1993a), turėjo įtvirtinti J. A. Pabrėžos kuria- mą žemaičių bendrinę kalbą. S. Grosso gramatikos žodynėlyje randame tik priesagos -inykas vedinius: Burtyniks 191, Darzyniks 171, Kekszyniks 188, Pritiriniks "burtininkas" 191, Rasztyniks 163, Skolyniks 141, Zoowyniks 172. Antra vertus, jau XIX a. žemaičių tarmėje priesagą -inykas ėmė stelbti priesaga -ininkas. Tai rodo S. Stanevičiaus, M. Valančiaus raštai, J. Čiuldos gramatika, kur tėra tik priesagos -ininkas vediniai. § 19. Priesaga -ininkas veikiausiai vėliau paplito ir Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių tarmėje. Antai J. Bretkūno raštuose, D. Kleino grama- tikoje priesagos -ininkas dar neužfiksuota, turima tik priesaga -inykas. P. Skardžius (1931) yra nurodęs, kad Volfenbiutelio Postilėje priesagos -ininkas vediniai vartojami pramaišiui su priesagos -inykas vediniais. Antra vertus, J. Rėzos Psalmyne, D. Kleino giesmyne bei maldyne, XVII a. anoniminiame žodyne Lexicon Lithuanicum jau randame tik priesagos -ininkas vedinius. Čia pateikti duomenys leidžia tvirčiau teigti, kad priesaga -ininkas yra priesagos -inykas variantas, atsiradęs veikiausiai kuršių kalboje ar kitame va- kariniame baltų kalbų dialekte, kuriame buvo būdingas ilgojo balsio 7 keitimas į in kai kuriose pozicijose. Mat balsis £ kartais keičiamas į in ne tik žemaičių tarmėje, bet ir kai kuriose ant kuršių kalbos substrato atsiradusiose latvių kalbos šnektose (Endzelins, 1974, 449; LVG 171). Be to, A. Rosinas (1995, 82 tt.) mano, kad ilgųjų balsių nazalizacija galėjo vykti ir prūsų kalboje. Vė- liau priesaga -tninkas paplito į dalį savo kilme gana artimų vakarinių lietuvių kalbos tarmių. Šis procesas, prasidėjęs gana seniai, dar prieš lietuvių raštijos pradžią (plg. 1479 m. Vėluvos apskrityje užrašytą vietovardį Garbeninken ir pr. Garbenyken, Garbiniken, žr. Būga, 1961, 676), vyko ilgą laiką. 8 20. Priesaga -ininkas turi labai retą paradigminį variantą -ininkis, pvz.: priešininkis "kas nepalankiai nusiteikęs" R II 401; N (plg. priešininkas, žr. $ 9). į § 21. Kai kuriose Mažosios Lietuvos raštuose (daugiausia J. Bretkūno Biblijoje ir Volfenbiutelio Postilėje), be priesagos -inykas/-ininkas, randame vedinių su kita jai labai artima, bet reta priesaga -enykas/-eninkas(-¢)°. An- tai J. Bretkūnas greta vedinio godinykas vartojo ir vedinį godenykas BB Pat 15,27 greta griekinykas — griekenykas 13,2, greta ūkinykas — ukenyke 12,4, greta vaidinykas — vaidenyke 19,13; 21,9; 21,19; 25,24; 27,15 ir t.t. Prūsų kalboje vediniai su priesaga *-eniko-, atrodo, buvo labiau paplitę negu su *-iniko-. Antai greta vedinių balgniniz (Seteler) E 440 (plg. lie. bal- ninykas, žr. § 8), laukinikis (žr. § 8), prūsų kalbos tekstuose randame vedinius grikeniz (Sūnder) III 67;g (plg. s. lie. griekenykas ir griekinykas), medeniz- taurw’ < medeniz tatarwis (Beerhun) E 766 (plg. lie. mėdininkas), pagalbeniz 8 Bezzenberger, 1877, 107—108; Skardžius ŽD 141. 111 ninkas) ir t.t. (SV 49—50). Latvių kalboje vietoj priesagų *-iniko-, *-eniko- randame sutrumpėjusią priesagą -nieks, senuosiuose raštuose ir tarmėse išlaikiusią senesnes formas -inieks, -enieks (LVG 362—363), plg. laukingkas, pr. laukinikisir la. laūcinieks | (zr. § 8),. s. lie. laukeninkas WP 192 ir la. laiicenieks, s. lie. muitenykas BB Mt 5,46; WP 259b ir s. la. muitenieks. M. Baltinia (1984) nustate, kad XVI-XVII a. latvių kalbos paminkluose labiau paplitę vediniai su -enieks, o vėlesniuose raštuose — vediniai su -inteks. į Latvių kalbos priesagos -inieks, -enieks yra kilusios iš *-ineiko, *-eneiko- (aut., 199", 26). Tai, be kita ko, rodo S. Grunau kronikoje uzrasytoje ”Teve mūsų" maldoje užfiksuotas vedinys dat. pl. prettaunekans "kaltininkams", kuris taisytinas į *pretauneikans ir sietinas su la. pretinieks. Mat ši malda, kaip nustatė W. P. Schmidas (1962), yra veikiausiai parašyta kuršių kalba ar jai labai artima latvių kalbos tarme. ] § 22. Priesagos *-iniko-/-ineiko- (< *-ino- + *-iko- /-eiko-), *-eniko-/- -eneiko (< *-eno- + *-iko-/-eiko-) yra labai darios ir slavų kalbose. Be to, senuosiuose slavų kalbų paminkluose vediniai su *-eniko-/-eneiko- buvo da- romi iš neveikiamųjų dalyvių su *-eno- (plg. s. rus. yuenuxs : yuens, ydasaenuxs : ydasaens), o kai kurie priesagos * .iniko-[-ineiko- vediniai čia dar darybiskai buvo siejami su budvardziais, turinčiais priesagą *-ino- (pvz.: s. rus. 6aydsnuxs : Oanydonotū, zpewmudnuxs : epeusun i ). Tuo tarpu i baltų kalbose priesagos *-eno- būdvardžiai yra beveik visai išnykę (Daiktv- DrR 127), o priesagos *-iniko-/-ineiko- vediniai irgi nebesiejami su priesagos * ino- būdvardžiais. Apskritai ir iš kitokių būdvardžių baltų kalbose šio tipo vediniai daromi labai retai (žr. $ 11). Be to, slavų kalbose ypatybės turėtojų pavadinimai su priesaga *-iko- daug produktyvesni negu baltų kalbose (žr. $ 6). Visa tai leidžia manyti, kad priesagos *-iniko-/-ineiko-, *.eniko-/-enei- ko- į baltų kalbas galėjo ateiti iš slavų kalbų senuoju baltų ir slavų kalbų kontaktų laikotarpiu (aut., 1991, 25—26). 3 (Heiland) III 10324 (plg. lie. pagalbenykas WP 234 ir pagdlbinykas/ pagdlbi- | | | Vediniai su priesagomis -aunykas/-auninkas(-ė), -elnykas/-elninkas(-ė) § 23. Ypatybės turėtojų pavadinimai kartais daromi su šiais priesagos -inykas/-ininkas(-€) variantais (apie jų kilmę žr. DaiktvDrR 145—146). Priesaga -aunykas/-auninkas(-€) labiau būdinga veikėjų pavadinimams, € ypatybės turėtojų pavadinimai daromi labai retai, pvz,: baudžiauninkas Lex 73a; K.Donel; R II 150; K; JV 444; JD 1434; V1; Krsn; Smn, baudžiaunykas Dkš (LKŽ I? 689—690), bobduninkas "toks balos augalas" Ob (1? 960) mezliauninkas "duoklės rinkėjas" C II 483; R; MZ; N; [K], retaunijkas(-ė) "lėtas žmogus" Ds (LKŽ XI 485), šešaunykė BP 5X, Sesduninkeé Lex 78; C I 1059; Q 296, 478; B 647; R II 223, 324, 404; MZ; N; Sch 198, Sesidunt k 6 Varbot 1969, 96—98; Balalykina, 1980, 41—42; Azarch, 1984, 96 tt; Nikolaey 1987, 93—95. r , 112 "šešias savaites po gimdymo negaluojanti moteris" (nuo seno būdingas Ma- žosios Lietuvos ir greta jos esančioms vakarų aukštaičių šnektoms, žr. LKŽ XIV 688—689). $ 24. Ypatybės turėtojų pavadinimų su priesaga -elnykas/-elninkas(-ė) yra šiek tiek daugiau, pvz.: butelninkas "kampininkas" K; BsMt I 143; I.Si- mon; Trg; Žvr; Skr (LKŽ I? 121), būdėlninkas "smulkus pirklys, prekiaujan- tis palapinėje“ K I 267; Ėr (I? 1121), dūdėlnykas "kas pučia dūdą" SD? 67; LTR(Klvr); Gs (II? 79), kirvelnykas "karys su karo kirviu ant ilgo koto” SD? 81, kirvėlninkas "t.p." K; "kas mėgsta kapoti kirviu” J II 131; "turgus nuo Naujųjų metų iki Užgavėnių" L; Rt (V 875), mazgelninkas "piniginių siuvė- jas“ Lex 16a, pirtėlnykas "kas turi savo pirtelę? Rdm (ŽD 149), raštėlnykė "raštuotų audeklų audėja" (ps)Tvr (LKZ XI 231), ratėlnykas Ud, ratėlninkas "ratelių meistras" J; Grd (XI 241), ryšėlninkas "skarelė bet kam surišti" Skdv (XI 697), siekélnyké "kas rauna linų siekus” Grž (XII 505), spragelnykas "spragilo kotas" Slén (XIII 475), šakėčlnykas "žolininkas" Rm; Er (XIV 412), trobėlnykas(-ė) Ldvn, trobėlninkas "bežemis ar mažažemis valstietis" J; Kv; Pln; Žr; Slnt; End (XVI 938—939), vistélnyke Sl; Rtn; Ud; Dv; Pc; Pkr; Slm, vistélninkeé "perekšlė vista” Grz; Ps (LKZK). Vediniai su priesaga -(7)ukas(-¢€) § 25. Lietuvių kalboje su šia priesaga dažniausiai daromi deminutyvai, o ypatybės turėtojų pavadinimai su -(i)ukas(-ė) yra daug retesni. Jie daromi: 1)iš būdvardžių: a) turinčių priesagą -inis(-€) (dalis jų yra sudaiktavardė- je), pvz.: apatinūkė “apatinės kelnės" Gs (LKŽ I? 185), ausinūkas "dvirankis puodas" Vv, ausinūkė "toks pyragaitis, žagarėlis" Al (I2 501), bulvinūkas "kas mėgsta bulves" Vlkv; "apvalus, nedidelis žmogus" Rdm (I? 1157), kada- ginūkas "visai mažas kiekis" J; Kv (V 39), kauliniūkas Trš, kaulinūkas " audek- las, kuriame įmesta stipresnių siūlų“ Lk; Rdm (V 434), pagrandinūkas " pas- kutinis vaikas šeimoje" Kv; Šll (IX 93), pamestinūkas(-ė) Ig; VSR (IX 294), rastiniūkas DUnZ, rastinūkas(-ė) "pamestinukas" Vyž; Ig (XI 206), šiaudiniū- kas Akm; DunZ, šiaudinūkas "sausiukas" Krž; Lkv; Nmš; "šiaudinis avilys" Všt; "nesantuokinis vaikas" Alvt; Plv; Jrb (XIV 719), varinūkas “katiliukas" End; Lkv; Vn; Sg (LKŽK); bendrinėje kalboje daromasi tokio tipo naujadarų, pvz.: kavinūkas, rankinūkas (DaiktvDr 398—399); b) iš kitokių būdvardžių, pvz.: baltūkas "baltas gyvulys ar daiktas" Gs; Skr; Rdm; Kt (LKZ I? 621), dryžūkas "dryžas audeklas" Brt; "dryžažolė" Rdm; "dryžos spalvos obuolys" Kt; "švedinis dobilas" Al (II? 737), greitūkas "greitasis traukinys" Mrj; "greitai brestantis augalas" Ig, greitūkė "rupūžė" Sdr (III 562), jaunūkas "jaunas žmogus" Gs; "jaunas kunigas" Rdm; Krok; Alk; Dks; Brt; Lp; Al; Mrj; "jaunas mėnulis" Sem (IV 313), juodūkas (ps)S1k, juodžiūkas "juodragis velnias“ J (LKŽ IV 413), kietūkas "kietųjų rūšies obuo- lys” Vlkš; Prk (V 765), latūkas(-ė) "kas mažas, trumpomis kojomis" Svn; Lkm; Vad; Svné; Vb; Sb; Rm; An; Ds; Pls; Ktk (VII 175), mėlyniūkas(-ė) Slm; Pn; Er, mėlynūkas(-ė) "kas mėlynas" Kt; Mrj, mėlynūkai "nemirsele” 113 Lp (VII 1032, 1033), naujūkas "žmogus, pradedantis naują darbą" M.Valanč; J; "naujakurys" S.Dauk; M.Valanč, nalabūkas "piktoji dvasia" BsV 333; Sln; Krž; "nenaudėlis" Vdk (VIII 642), piktūkas "kas pyksta" Ig, piktūkė "gyvatė" Alv (IX 971, 972), raudoniūkas "raudonikis" Trgn (XI 263), raudonukai "to- kia kviečių veislė" Sn (XI 268), raudūkas(-ė) "širmas arklys ar kumelė" BzF 163; Jn; Žem; Krp; Krkl (XI 277), rudūkas "rudasis piengrybis" Jrb; Erž; Vdžg, rudūkas(-ė) "kas rudaplaukis” Klt; Klov; Msg; "kas rudos spalvos" VJ, rudūkė "voveraitė (grybas)” Ss; Bb; Grš; Prn (XI 878), rudžiūkas "kas rudos spalvos" Pc (XI 882), sausiūkas Sn; Kč, sausiūkė "be mielių keptas sausas pyragaitis” Nč (XII 219), sausūkas "graižažiedžių šeimos dekoratyvinis dar- želių augalas“ Mrk; Lp; Kls; Dbč; Drsk; "be mielių keptas sausas pyragaitis” Krok; Gs; Kpč; "smiltyninis slamutis” Pls; "mažo skersmens drenažo vamz- delis” Snt, sausūkė "smiltyninis šlamutis" Dg (XII 225), statukas(-€) "kas tiesus, nesulinkes” Kt; Plv; Slk; "kas stačios formos" Btg; "kas šiurkščiai kal- = ba” Kt, statūkas "tokia kėdutė mažam vaikui pratintis vaikščioti" (paplitęs į rytų aukštaičių tarmėje); "priebraukas" Rs; Grk; Jrb; Jd; Btg; "šildomoji krosnis“ Snt; Žvr; "žibinčiaus stiebas" Jd; "verpiamojo ratelio ritės stulpelis" | Tj; "nesulenkiamas peilis" Jrb; "tiesiu kandikliu ir statmena galvute rukiklis” Mrj, statūkė "t.p." Vlkj (XIII 716), žaliūkas(-ė) "kas žalias" N; K; JV 602, 659, 808; LTR(Vlkj); Ds; "sveikuolis" Varn, žaliūkas "pokario rezistencijos | kovų dalyvis" Lk; Nmš; Snt; Bgs; Adm; Pln; Rud; Sug; "žaliasis baravykas" Šr; Varn (LKŽK); 3 2) iš daiktavardžių, pvz.: ančiūkė "duonos paplotėlis" Skr (LKŽ I? 132) antūkas "kelnių uzsegimas” Kt; Ap; Akk; giesmininkų šeimos paukštis" ' (LKŽ I? 177), barzdūkas "žmogus su barzda" Sk; "kaukas, girinis suo” K; "ož- kabarzdis” KzR (12 675), barzdzitukas "dirvinis asiūklis" Mrk; Dglš, barzdžiūkė "meškerės kabliuko uzkirtimas” Skr (I? 676), bulbūkas "iš bulvės žiedo susida- res bumbuliukas” Uzv (I? 1149), karčiūkai "sugarbanoti ant kaktos plaukai" Škn (V 270), kelmiūkas "medinė balno dalis" Kln, kelmūkai "sutręšusi me- diena, kuria bitininkas smilko bites” Vlkv, kelmūkas "kelmutis" Als; "tokia obuolių rūšis" Dglš; "velniukas" Skdv (V 526), kojūkas "įrankis batams n 1- mauti” Rs; "lazda, ramstis, medinė koja” Lzd; "prastas bernas" Jnsk; ”tre- čioji paveiksluota korta" Jnsk, kojūkė "padėklas su kojomis" KzR (VI 296, 297), kuciukas (kuciukas?) "Kūčių valgis, preskutis” Dbg (VI 758), lazdukas "kvailys" Rm (VII 214), mėsūkas "mėgstantis mėsą" Nč (ŽD 137), piestukas "grūstuvas" Kp; Slm; Alz (LKŽ IX 927), pirščiūkas "tam tikras žiedas, mau- namas ant piršto siuvant” Brž; Sd; Lnkv; "toks lakštabudžių šeimos grybas?" Grv (X 25), pirštūkas "siuvimo žiedas" SD* 192; C I 659; N; [K], skurdūkas(-ė) Slm; Mžš; Plv; Mrj; Jrb; Bsg, skurdžiūkas(-ė) "kas skursta, blogai auga” Rtn; Al; Ig; Gs (LKŽ XII 1140, 1142), tėvūkas "senelis" DTZ; Jz; Plv; Grs; Nm; Gg; Tl; Ut; Sk; Lks; Skr; VI; NmZ; Grsl; Pln; Tl; Všv; Snt; "senas vyras" Jdr (XVI 155—156), vasarūkai "vasariniai kviečiai" Brt; Krk (ŽD 137); 8 3) iš skaitvardziy, pvz.: antrikai "antrieji dobilai, vikiai” Brt; Prn (L v. I? 174), antrikas "antrojo kosimo alus’ [K], desimtukas "dešimtos valandos traukinys ar autobusas" Kt; Rms; Gs (LKZ II? 438), ketvirtukas "ketvirtos 114 valandos traukinys" Plv; Kš (V 670). $ 26. Ypatybės turėtojų pavadinimai su priesaga -ukas, -ė turi atitikme- nų latvių ir prūsų kalbose, plg. bęruks "bėris (arklys)”, tevucis "vyro tėvas", pr. gayluz "šermuonėlis" (Hermel) E 661, asmenvardžius Joducke, Masucke (SV 49; BKGF 90; LVG 360). ; Taigi, matyt, šio tipo vedinius imta daryti prabaltų kalboje. Vediniai su priesagomis -(:)ūkas(-ė), -uika § 27. Vienas kitas ypatybės turėtojo pavadinimas tarmėse (daugiausia že- maičių) padarytas su priesagos -(i)ukas(-ė) variantu -ūkas(-ė) (apie jo kilmę žr. DaiktvDrR 140): 1) iš daiktavardžių, pvz.: gudziukas "aukštaitis" KlvrŽ (LKŽ III 701), kojūkai "kojokai" J; KlvrZ; NmŠ; Mžk; Brs; "prie padų prilipę sniego gu- mulai" Vdk; "lazda, medinė koja” Prn (VI 296), kojūkas "t.p." K, namūkas "namisėda" SD* 48 (plg. Būga, 1958, 271), pasalikas "kas puola iš pasalų" J; Kv; Rm (IX 452), pečiūkas "petingas, plačiapetis žmogus“ J; Kv; Krž; Als; Sint; Ms; Up; Klm; Kltn; Lkv; Plt; Trk (IX 732), valtūkas "kas turi daug valios, laisvės, išdykėlis, tinginys, padauža" (plačiai paplitęs žemaičių tarmė- je, pasitaiko ir kai kuriose vakarų aukštaičių šnektose, pvz.: VI; Dt; Grk — LKŽK); 2) iš būdvardžių, pvz.: apvaliūkas(-ė) "kas apvalus" Vrd; Jnšk (LKŽ I? 279), plačiūkas(-ė) "kas plačių pečių" Vlk; Stč; Jnšk, plačiūkė "plati vieta" Pai (X 50), stačiūkas(-ė) "kas šiurkštus, storzievis” Kv; Vrd; Krš; Lkv; Btg; Škn; Rdn; "kas šneka, paprasta, neišdailinta kalba” DūnŽ; Kln; Žlp; Mžk; "kas stačias, atsiSokes” Lnkv; Lg; Rz (XIII 622), žaliūkas(-ė) "tvirtuolis, svei- kuolis” S.Dauk; M.Valanč; A 1885,25; Žem; Vaižg; Pt; DūnŽ; Kv; Vkš; Sin; Mžš, žaliūkė "žalioji varlė" VP 159; Kal; Yl; Krg; Plt; Sd; Pln; Žr (LKŽK). Su kitu priesagos -ukas variantu -uika (apie jo kilmę žr. aut., 1994, 132—133 su lit.) padarytas vedinys baltuika "balta karvė" Rds; Rod (LKŽ I? 621). Vediniai su priesagomis -iaukas, -iauka, -iaukė, -(1)uoka, -(i)uokė § 28. -iaukas: žaliaukai "žalios seilės, putos, vėmalai" Vlkv (LKŽK); -tauka: žaliauka "žalia dėmė" Gs; "žalumynas (vaisius, daržovė)" Gz; "ža- lias skystis" Dg; "žalios seilės, putos, vémalai” Rod; GZ; "žali maurai" Rms: VšR (LKZK); -taukė: žaliaukė "žalia dėmė" Švn; Al; Mrk; Drsk; Dg; Kpč; "žalumynas (vaisius, daržovė)" Vrn; Alv; Pv; Lp; "žalios seilės, putos, vémalai” Lp; KzR; Drsk; Al; Klvr; Nm; Dkš (LKŽK); -(i)uoka: vel(ijuoka "velnias" DP 26X; Bt Mt 14,26; NdZ; KZ, plg. van- | denvardzius Vašuoka Sb, Vašuokas Mlt (Vanagas, 1970, 203; 1981, 368), la. 115 teęvuocis "vyro tėvas"; -(i)uokė: rudučkė "rudmėsė" SD! 154; SD* 393; A.Baran; Mt; Msk; Aln; Km; Sln; Ds; Al; Pkp (LKZ XI 880), Zaliuoké "toks grybas" Kos 135; A.Baran; Kvr; Svn; "Zaliojį varlė" Jn(Rt); Plt (LKŽK), plg. vandenvardį Šermuokė NmŽ (Vanagas, 1970, 203; 1981, 329). Šios priesagos gali būti priesagos -(i)ukas(-€) apofoniniai variantai (ŽD § 140). Vediniai su priesaga -ėkas § 29. Priesaga -ėkas lietuvių kalboje apskritai yra reta. Kiek daž- niau su ja daromi deminutyvai, turintys atitikmenų latvių kalboje (aut., | 1994, 133—134), o ypatybės turėtojų pavadinimų su -ėkas yra vos keli, pvz.: kaklėkas "saitas arkliams pririšti prie grazulo” Bd (LKZ V 92), lepekas "nie- kam tikes Zmogus” Lp; Vs (VII 364), merlekas "vandenyje imirkes pagalys” Grv (VIII 39), šlapėkas "šlapias medis malkoms, šlapias pagalys™ Nč (XIV 1015), plg. dar strapėkas "medžio galas, pagalys, rastigalis” Slk; Ds; Sug; "lazda, kuoka" Lkm (XIII 938) ir s. sl. strops "stogas, lubos" (Būga, 1959, 1 222 am darybos tipui atsirasti galėjo turėti įtakos gausūs slavų kalbų ypaty- i bės turėtojų pavadinimai su - 'aks, plg. slavizma smalėkas ”dervingas pagalys” iš gud. cmoasx (ZD 127). Išvados 1. Seniausi yra ypatybės turėtojų pavadinimai su priesaga *-ako-, kurie gali būti paveldėti iš vėlyvosios indoeuropiečių prokalbės ar jos skilimo laikų. 2. Kitos priesagos, kilusios iš *-ko-, ypatybės turėtojų pavadinimams da- ryti buvo panaudotos veikiausiai prabaltų kalboje (išskyrus nesenus vedinius su -ėkas). Tam didelės įtakos turėjo senieji baltų.ir slavų kalbų kontaktai. Mat slavų kalbose nuo seno su *-ko- ypatybės turėtojų pavadinimai buvo daromi daug dažniau negu baltų kalbose. Iš slavų kalbų į baltų kalbas vei- kiausiai atėjo ir dariausia išvestinė ypatybės turėtojų pavadinimų priesaga * iniko-/-ineiko (< *-ino- + *-iko-/-eiko-) bei jos variantas *-eniko-/- eneiko- (< *-eno- + *-iko-/-eiko-). Baltų kalbose su priesaga *-ko- dažniausiai buvo daromi deminutyvai. j SUTRUMPINIMAI BK — Trumpas Mok flo Krik [cioniBko Surinkimas / Nuog Roberto Bellarmino Kar- dynolo parasitas, Vilnae, 1677. į BKGF — Endzelynas J. Baltų kalbų garsai ir formos. Vilnius: Valstybir 1€ politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1957. | DaiktvDr — Urbutis V. Daiktavardžių daryba. — Lietuvių kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 261—473. i " Būga, 1958, 516—517; ME IV 178—179; ŽD 140; LVG 360, 361. 116 DaiktvDrR — Ambrazas S. Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. DTZ — Naktinienė G., Paulauskienė A, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1988. DunZ — Vitkauskas V. Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. GrK — Kalbrieda Lezuwe Zemaytyszka Suredita Par Kunega Symona Grossa [...] Metusy 1835. LKA — Lietuvių kalbos atlasas 1—3 / Ats. red. K. M or k u n a s, Vilnius: Mokslas, 1977—1991. d LKK — Lietuvių kalbotyros klausimai, Vilnius. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas 1—16, Vilnius, 1956—1995. LKŽK — Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. IVG — Endzelins J. Latviešu valodas gramatika, Riga: Latvijas valsts izdevnieciba, 1951. LŽ- Petrauskas J, Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. ME — Mūlenbachs K., Endzelins J. Latviešu valodas vardnica, Riga: Kulturas fonda izdevums, 1923—1932. PKEZI1 — Mažiulis V. Prūsų kalbos etimologijos žodynas 1, Vilnius: Mokslas, 1988. PrP — Pradžia pamok [la del maju weykialu [...]. Karalauciuy, 1680. SV— Endzelins J. Senprasu valoda, Riga: Universitates apgads, 1943. ZD — Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943. Kiti šaltinių sutrumpinimai tokie pat kaip didžiajame ” Lietuvių kalbos žodyne". LITERATŪRA Ambrazas S. 1991: Baltų ir slavų kalbų vardažodžių daryba (senosios bendrybės ir skirtybės). — Baltistica 27(1), 15—34. Ambrazas S. 1994: Lietuvių kalbos deminutyvų darybos raida. — LKK 34, 130—157. Ambrazas S.1994a: Baltų kalbų priesaga -ingas ir germany -ing. — Baltistica 29(1), 29-32. Azarch Ju. S. 1984: Slovoobrazovanie i formoobrazovanie suséestvitelnych v istorii russkogo jazyka, Moskva: Nauka. Balalykina E. A. 1980: Slovoobrazovatelnaja struktura prilagatelnych v sla- yjanskichs i baltijskich jazykach: fmennye obrazovanija s i.-e. formantami *-no-, *-to-, *-lo-, Kazan" Izdatel’stvo Kazanskogo universiteta. Baltinpa M. 1984: Par -enieks, -inieks un -niekS. — Latviešu valodas kultūras jautajums 20, 134—139. Bezzenberger A. 1877: Beitrage zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litauischer Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts, Gottin- gen: Verlag von Robert Peppmuller. Brugmann K. 1906, Grundriss der vergleichenden Grammatik der indoger- manischen Sprachen 2, 1, Straburg: Karl J. Triubner. Būga K.1958—1961: Rinktiniai raštai / Par. Z. Zinkevičius, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Endzelins J. 1974: Darbu izlase 2, Riga: Zinatne. Erhart A.1982: Indoevropské jazyky, Praha: Academie. Gerullis G. 1922: Die altpreufische Ortsnamen, Berlin, Leipzig: Vereinigung wissenschaftlicher Verleger, Walter de Gruyter u. Co. Grinaveckis V. 1973: Žemaičių tarmių istorija (fonetika), Vilnius: Mintis. Henzen W. 1957: Deutsche Wortbildung, Tubingen: Max Niemeyer Verlag. Kalnius A. 1937: Simono Daukanto žodynas, Kaunas (masinrastis). - 117 Karaciejus J. 1987: Istorija socialnych terminov litovskogo jazyka (na materiale pis'mennych pamjatnikov XVI— XVIII vv.), Vilnjus: Avtoref. diss. [...] kand. filol. nauk. Karaliūnas S. 1992: New findings in Prussian etymology (names for foal and swine). — Colloguium Pruthenicum Primum / Ed. by W. Smoczyn- ski, A. Holvoet, Warszawa: Wydawnictwo Uniwersytetu Warszawskiego, 15—20. Mažiulis V. 1960: Dėl žodžių dvaras, kiėmas. — Kalbotyra 2, 205—209. Meid W. 1967: Germanische Sprachwissenschaft. Bd. 3: Wortbildung. Berlin: Walter de Gruyter u. Co. Meillet A. 1905: Etudes sur l'étymologie et le vocabulaire du vieuz slave 2, Paris: Libraire Hachette. ’ Nikolaev G. A. 1987: Russkoe istoriceskoe slovoobrazovanie, Kazan: Izda- tel'stvo Kazanskogo universiteta. Otkupséikov Ju. V. 1988: Dogrecesky substrat, Leningrad: Izdatel’stvo Leningradskogo universiteta. Otrebski J. 1930: Przyczynki stowiarisko-litewskie, Wilno: Nakladem Institutu naukowo-badawszego Europy Wschodniej. Pisani V.1940—1941: Latino Provincia, il suffiso indoeuropeo *-eng e le for- mazioni germaniche in -INGA-, -UNGA-, -INGO-, -UNGO- (Estratto dei Rendiconti delllstituto Lombardo die Scienze e Letter 74). Rosinas A. 1995: Baltų kalbų įvardžiai: morfologija. Vilnius: Vilniaus univer- sitetas. k Rospond S. 1979: Gramatyka historyczna polskiego. Warszawa: Panstwowe Wydawnictwo naukowe. k Salys A. 1930: Die Zemaitischen Mundart 1, Kaunas: Akc. "Spindulio" b-ves spaustuvė. ; Schmid VW. P. 1962: Zu Simon Grunaus Vaterunser. — Indogermanische Forschungen 67, 261—273. § Schwyzer E. 1939: Griechische Grammaiik. Munchen: C. H. Beck's Verlags- ; buchhandlung. | Skardžius P. 1931. VI Smulkmena. — Archivum Philologicum 2, 197. k Slawski F.1974: Zarys slowotworstwa praslowianskiego. — Stownik prastowtaniski 1 / Red. F. Slawski, Wroclaw etc.: Zaklad Narodowy im. Ossolinskich, 43—141. i. Subačius G. 1993: Simono Daukanto Didžiojo lenkų-lietuvių kalbų žodyno ), naujadarai: individuali daryba. — Lietuvių atgimimo studijos 4, Vilnius: 4 Baltoji varnele, 135—216. Subačius G. 1993a: J urgio Ambraziejaus Pabrėžos bendrinės rašomosios že- | maičių kalbos projektas. — Lietuvių kalba: jos tyrėjai ir tyrimai Jurgiui Geruliui (1888 08 13 — apie 1995) paminėti konferencijos pranešimų tezės. 1993 m. spalio. 20—22 d., Vilnius, 29. k Vaillant A.1974: Grammaire comparée des langues slaves 4, Paris: Editions Klincksieck. | Vanagas A. 1970: Lietuvos TSR hidronimų daryba, Vilnius: Mintis. Vanagas A. 1981: Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Vilnius: Mokslas. Varbot Z. Z. 1969: Drevnierusskoe imennoe slovoobrazovanie, Moskva: Nauka. Wackernagel J, Debrunner A. 1954: Altindische Grammatik 2, 2, Gottingen: Vandenhoeck u. Ruprecht. r Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. ! Zinkevičius Z.1974: Slavocinskio giesmyno (1646 m.) kalba. — LKK 15, 135-170. į Zinkevičius Z. 1979: M. Mažvydo kalba. — Baltistica 15(1), 16—21. 118 THE DEVELOPMENT OF NOMINA ATTRIBUTIVA WITH THE SUFFIX *-ko- IN LITHUANIAN Summary The diminutive suffix *-ko- played a great role in the formation of derivative category of nomina attributiva in the Baltic languages. The derivatives with *-ako- are very old (cf. Lith. naujokas, Slav. *novaks "novice, beginner”, Gk. véak, VEQKOS "youth". Many other Lithuanian suffixes from *-ko- were used to form nomina attributiva probably in Proto-Baltic, except the new suffixes -ékas (cf. slapékas ” wet stick”); -utka (cf. baltūika "white cow”). The great influance in this process had made the Slavic languages where nomina attributiva with *-ko- were formed from an- cient times much more frequently than in Baltic. The formation of derivatives with the suffix *-eniko-/-eneiko- from partciples with *-eno- (cf. ORuss. uéeniks učens) and derivatives with *-iniko-/-ineiko- from adjectives with *-ino- (cf. ORuss. bludeniks : bludenyj) in the Old Slavic texts and the absence of good etimology of the suffixes *-iniko-/-neiko- (cf. Lith. laukingkas, OPr. laukinikis (Leman) E 407, Latv. laūcinieks ”farmer”) and his variant *-eniko-/-enetko- (cf. OLith. muitenykas, OLatv. muitenieks "customs official”) in the Baltic languages enable us to soppose this the most productive suffix of nomina attributiva was borowed from Slavic. In the Baltic languages the main derivative funktion of the suffix *-ko- was the formation of diminutives. 119