XIX a. vidurio lietuvių (aukštaičių rytiečių) – lenkų kalbų rankraštinis nežinomo autoriaus žodynas

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Vidmantas KUPREVIČIUS XIX a. VIDURIO LIETUVIŲ (AUKŠTAIČIŲ RYTIEČIŲ) - LENKŲ KALBŲ RANKRAŠTINIS NEŽINOMO AUTORIAUS ŽODYNAS RtŽ (taip šis žodynas sutrumpintai vadinamas LKŽ) yra kol kas bemaž netyrinėtas, o norint turėti išsamų praeities leksikografijos vaizdą, reikia tirti kiekvieną išlikusį senąjį žodyną atskirai, monografiškai. Platesniam darbui medžiaga dar kaupiama. Detali archyvų duomenų analizė (RtŽ autoriaus braižo lyginimas su ano meto žinomų autorių rašysena ir kt.) vykdoma paraleliai su kitais darbais. Šiuo rašiniu siekiama patikslinti kai kuriuos RtŽ ankstesnio tyrinėjimo duomenis. Aptariamasis nežinomo autoriaus žodynas yra saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto rankraštyno M. Akelaičio fonde (F1-1). Turi 548 sunumeruotus ranka rašytus puslapius. Toks jis pateko į LMD rankraštyną: JIATOBCKiŪ CJIOBapb Cb TaJIKOBaH -|ieM CJIOBb Ha IOJbCKIii SI3bIKb.| HaunHaercss cJIOBapb Cb GyKBLI A H KOHUYaeETCHS CJIOBOMb Zwagieje! Pykoriucb 0e€3b repervIieTa. COJIEDXHTb 3548 CTpaHHIIbI (Catalogus). 1-338 puslapių formatas yra 22,3 x 17,6, 0 339-548- 21,4 x 16,6 mm. J. Kruopas, pirmasis apžvelgęs šį Zodyna, pateikia nediferencijuotus matmenis ( Kruopas 1969: 183). Puslapių būta daugiau, nes prie viršelio yra prilipęs neprirašytas, visai švarus 557-558-aisiais puslapių numeriais pažymėtas lapas. Žodyno lapai susegti į 55-ias brošiūrėles, o šios susiūtos (įrištos). Žodyno I nenumeruotame puslapyje viršuje ties viduriu yra senesnioji rankraštyno signatūra: /n. R-/7, o kiek žemiau — apvalus antspaudas su Vyčiu: Lietuvių Mokslo Draugija.1907., užkliudant apatinę minėto antspaudo dalį, užrašyta: M. Akielewicza, (Agricola), o kiek žemiau ir kai- riau, po šiuo — pseudonim. A gt 1c ol a — Mikalojaus Akelaičio slapyvardis (Otrębski 1970: 7). Cituoti įrašai yra to pat braižo ir parašyti ta pačia rašymo priemone (pilku pieštuku). Maždaug trečiame puslapio ketvirtyje nuo viršaus ties viduriu yra dr. J.Basanavičiaus įrašas: Dovanojo A. Šutinas* 30 V 1912 ! RtŽ eilutė: Zwagiejey, br3eczafes; RtŽ autoriaus Z su skersiniuku straipsnyje spausdinama Ž, o dr. J. Basanavičiaus įrašo z su skersiniuku čia perteikiama ž. 2 Tai buvęs kolekcionierius antikvaras, Bernardinų bažnyčios zakristijonas. Taip nurodo “Žycie Ilustrowane." Dodatek tygodniowy “Kurjera Litewskego ” (1909.1. 25/ II.7. No.4). Straipsnio autorius dėkoja menotyrininkei R. Janonienei už minėtą “Žycie Ilustrowane” poziciją. Lietuvių Mokslo Draugijos bibliotekininkas P. Razmukas šių eilučių autoriui yra pasakęs, kad Antanas Šutinas, Lietuvių Mokslo 215 | Sutinas gavęs 1889 m. iš valdininko Andruškevičiaus, kurs buvo žody-|ną gavęs iš M. Akelaičio 1863 m.|pries i$vaZiuosiant’ jam uZsienin,|J. Basanavičius. II, taip pat nenumeruotame, puslapyje nėra jokių įrašų, tik mažas apvalus raudonos spalvos antspaudas: LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS INSTITUTAS, Patikrinus RtŽ originalo visus puslapius specialiu popieriaus peršvietimo aparatu, van de nZ e n k 11 y nerasta, tačiau RtZ kai kurių puslapių viršutiniuose deSiniuosiuose kampuose yra bespalvių į s p a u d ų“ ( jų periodiškumo tvarka gana chaotiška, visai įmanoma, kad kai kurių puslapių įspaudo žymė tėra tikro ženklo kontūro perspaudas iš ankstesnių puslapių): stačiakampiame, kiek suapvalintais kampais įspaude aiškiai perskaitomas žodis KUCZKURISZKI, išrangytas palei sausojo įspaudo kraštines aplink centre esančią emblemą. Ypač ryškūs 167-ojo ir 359-ojo puslapių įspaudai. Knygoje “Popierius Lietuvoje XV- XVIII a.” 28-ojo pav. b dalyje tas ženklas yra reprodukuotas (Laucevičius 1967: 68). Ten pat, p. 65-67, rašoma: "1823 m. žinomas turtuolis dvarininkas ir pramonininkas Vaitiekus Puslovskis Kučkuriškėse pradėjo statyti popieriaus dirbtuvę. 1824 m. ši dirbtuvė jau gamino popierių ir jos savininkui davė didelį pelną. 1826 m. dirbtuvė buvo padidinta, patobulinta, įtaisytos naujos mašinos.<...>1848 m. dirbtuvėje jau veikė angliška mašina, gaminusi „popierių be galo”.<...> Pradėjus “gaminti popierių be galo”, Kučkuriškių dirbtuvės gaminiai buvo ženklinami sausu štampu ". Išlikusios II viršelio 1-oji ir 2-oji pusės, padarytos (suklijuotos): 1) iš Senojo Testamento’ lenkiško teksto fragmento, kurio kitoje pusėje nėra jokių rašmenų (tad čia, matyt, bus atskiro kokio leidinio, gal Mišiolo [?] ST ar Apeigyno [?] skaitinių, ne Šv. Rašto folianto puslapio fragmentas; 2) laikraščių 3-5 sluoksnių; viename jų, kiek atlipintame “Dodatek Do Gazety Kuryera Litewskego” (1829, N 58) sluoksnyje gerai perskaitomas skirsnelis, kur minimi nauji spaudiniai“ (veikalai); ten minimas K. Pichler romano “Oblęženie Wiednia” <...> vertimas į lenkų kalbą, išleistas tais pat metais (Pichler 1829). Kiti viršelio laikraščių sluoksnių fragmentai dokumentiškai neidentifikuoti; 3) rašomojo popieriaus lapo, kurio prilipintoje pusėje kiek žymu iSbluke¢ rankraštiniai rašmenys; panašu, jog tai bandymas rašyti pažymėjimą, dubliuojantį bažnytinės knygos įrašą, nes viršutiniame kairiame kampe aiškiai matyti skaitmenys 233 (gal įrašo eilės numeris), žemiau matyti Draugijos paprastasis narys, žadėjęs padovanoti Draugijai kryžių, koplytstulpių, koplytėlių, lietų akvarele, rinkinį, tačiau kolekcijos LMD neįteikęs, tuo nuliūdindamas dr. J. Basanavičių. * Straipsnyje(Kruopas 1969: 183) įvelta klaida: išspausdinta išvažiuojant. Tas pat netikslumas percituotas RtŽ rankraštį registruojant pirmą kartą “Lietuvos bibliografijoje"(žr. Gargasaitė 1990: 98). * Sie įspaudai J.Kruopo str.p.186 vadinami vandenženkliais. Remiam:isi E.Laucevičiaus knyga “Popierius Lietuvoje XV-XVIII a."[J. Kruopo str. išspausdinta XIII a. -V.K.] *I Moz (Pr) 42.1 - 5. 8 “Nowe dzieta”. 216 nevisiškai išblukusios įžambiai parašytos pavardės [?] liekanos. Rašyta veikiausiai kirilica: [<...>?] Uypuū [?]. Apačioje kairėje yra vieno. žodžio bespalvis įspaudas, kurio paskutinė raidė yra O. RtŽ spaudoje minimas retai. K. Būga pirmasis sutrumpintai yra jį nurodęs, RtŽ žymėdamas R, tarp savo „Lietuvių kalbos žodyno" šaltinių (Būga 1924: XV). V. Urbutis, recenzuodamas “Index lexicorum Poloniae", ištaisydamas šio P. Grzegorczyk'o veikalo klaidas bei jį gerokai papildydamas, paminėjo esant įtrauktiną ir 29 000 straipsnių turintį, iš M. Akelaičio gautą, rytietišką žodyną (Urbutis 1968: 157). J. Kruopas pirmasis yra paskelbęs straipsnį apie RtŽ (Kruopas 1969). Remdamasis tuo Kruopo straipsniu, RtZ yra apibūdinęs A. Balašaitis savo glaustoje lietuvių leksikografijos apžvalgoje (Balašaitis 1984: 93). RtŽ sykiu su kitais svarbesniais rankraščiais įtrauktas į bendrąją “Lietuvių bibliografiją *, jos papildymus (Gargasaitė 1990: 98). Pastaraisiais metais, RtŽ pasirinkus platesnio tyrinėjimo objektu, su darbo eiga bei preliminariais rezultatais visuomenė jau buvo supažindinta Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus surengtoje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje K. Būgos 115-osioms ir J. Balčikonio 110-osioms gimimo metinėms bei VII Tarptautiniame baltistų kongrese skaitytuose pranešimuose (Kuprevičius 1995; Kuprėvičs 1995) bei paskelbtose trečiosiose pranešimo tezėse (Kuprevičius 1995,). RtŽ minimas ir rankraštiniuose šaltiniuose. Lietuvių kalbos instituto Žodynų skyriaus Pagalbinėje (kataloginéje) kartotekoje irpa grin di- n ė j e (žodžių) kartotekoje yra lapelių, žyminčių RtŽ. Pagalbinės kartotekos dezeleje “K. Būgos santrumpos. ir bibliografija“, R skirsnelyje saugomi du lapeliai, Antraščių ir Autorių dėželėse irgi yra po lapelį. Pagrindinėje LKŽ kartotekoje yra RtŽ straipsnių lapelių: 1) kur savo ranka K. Būga išrinkęs bei “paženklinęs lapeliuose išrašytus iš RtŽ pavyzdžius santrumpa Ryt.Ž, papildė LKŽ kartoteką" (Kruopas 1969: 185); 2) antspaudu Akelaicio zod. pažymėti 2050 leksikografinių vienetų, išrašytų E. Samaniūtės (vėliau — Otrebska) ranka. RtŽ braižas yra smulkus, ypač įterptų eilučių. Grafologė Rūta Čapaitė, peržvelgusi RtŽ kserokopijos 100-548 puslapius, patvirtino, kad taisymai šviesesniu rašalu (įterpimai), lygiai kaip ir teksto pagrindinės", tvarkingos eilutės, yra parašyti ta pačia ranka . Labai individualios RtZ autoriaus braižo d, f grafemos bei stačiosios B, D, F, T grafemų dalys ( vertikalės, raidės "ašys"), turinčios S formą, primena tas pačias S.Daukanto, J. Butavičiaus grafemas, ir atskiria, pavyzdžiui, J.Pabrėžos tekstus, kur tokių grafemų braižo elementai yra kitokie. J. Pabrėžos raštuose tėra pastebėta tik viena grafema, turinti čia aptariamą braižo elementą, teigia R. Čapaitė. Darytina atsargi " RtŽ yra daug įterptų ne tiek tvarkingų, suspausto braižo eilučių bandant įterpti tarp to, kas parašyta anksčiau. 217 išvada, kad RtŽ autorius buvo S. Daukanto amžininkas ar jaunesnis (J. Butavičius buvo beveik 13 metų jaunesnis už S. Daukantą, o J. Pabrėža siuntė savo herbariumo augalų 5-eriais metais už save jaunesniam kun. J. Fedoravičiui, floristui (Dagys 1938: 180)). Kiekvienas RtŽ puslapis maždaug kas 7 mm pedantiškai išbraižytas plonytėmis horizontaliomis, vos regimomis linijomis, kurios skirtos voka- buloms tvarkingai ir tiesiai rašyti. Kai kur matomos mažos, tarsi adatos dūrių skylutės: taškas linijos pradžioje ir pabaigoje. Šias horizontalias linijas kerta keturios vertikalios, sudarančios keturias grafas. Visų puslapių viršuje nubrėžta po liniją a ir b skilčių antraštėms, kuriose nurodomas lie. žodžio grafemų intervalas (skilčių antraštės surašytos nuo 1 b iki 352 a imtinai, toliau jos nebežymėtos). Matyt, RtŽ autorius ketinęs dar smulkiau ką nors rašyti ar numeruoti, tačiau to neįvykdė, nes RtZ tekstas pateiktas tik dviem skiltimis, atskirtomis vertikaliu brūkšniu. RtŽ rašyba seka lenkiškąją, joje, “vyrauja fonetinis principas: rašoma pagal tarimą“ (Kruopas 1969: 190). Vartojamos šios raidės: balsės a, €, i, y, i; priebalsės b, ¢, cz, d (ir d variantas su individualia iškeltine), g, J, 4, / 1 (individualus variantas su iškeltine), m, m, p, r, s (ir /), sz, t, w, 2, Z, Z (ir 3, 3 3 variantai su nuleistinėmis). Palatalizacija žymima r raide (prieš užpakalinės ir priešakinės eilės balsius). Sudėtiniai dvigarsiai (i)ai ir (i)ei RtZ žymimi (Jey. Kilminése RtZ žodžių grupėse vyrauja bendroji tautos leksika, randama žodžių, vartojamų rytiečių šnektose, pvz.: Garsiot [“gardZiuotis”; plg. la. garšot “ragauti”’](80), Greimas (92), Greczium“ [“greta, šalimais*"](92), Griczia (92), Pustit, ostrzy¢® (361), Sulobt, skarmič* (421), Pawenis, cien(316)<...> Wokiata'' [“vokelė dėžutė"](535) (Kruopas 1969: 188), pastebėta germanizmų: Marka, marka, czeski / moneta, szešč groszy. Szepa, szafa. Szepinis, szafowy , Yra latvybių (ar net neadaptuotų latviškų žodžių): Cuka, swinia. Cukutia, swinka. Dabut, dobyd;š. Douguwa“, dz3wina / r3eka; Zenkis“. Zenkia, chtopiu |?), gausu slavizmų. Registro sudarymo klausimui raktą, regis, pritaikė leksikografas J. Kruopas: “RtŽ leksika rodo, kad jis sudarytas iš liaudies kalbos žodžių ir jų formų. Nematyti, kad jo autoriaus būtų naudotasi rašytiniais šaltiniais. Vienintelis žodis, kurį būtų galima įtarti esant paimtą iš Chilinskio biblijos vertimo, yra Zetas, mizerak, ubogi“ (187), nes kaip rodo “Lietuvių kalbos * Ten pat įterpta ir Griaczium, w rzędzie, przy, obok. ? RtŽ parašyta: Pustit, ostrzyč; zawiewač; ješč smaczne; cituojamame str. 1. atitikmens Žodis parašytas osczyč. 0 RtŽ: Sulobt, skarmič zposé Visa RtZ pagrindinė eilutė: Wokrafa, krobka. 12 pastebétas dar vienas hidronimas: ~ Mūša ( Musza, bije; musza r3eka w powiece Upitskim). Be le. atitikmens. 218 Zodyno[”] (VII t.) atitinkamas straipsnis, tokia reikšme /ėfas užfiksuotas tik iš Chilinskio, o artimomis reikšmėmis“ “prastas, menkos vertés” jis dar vartojamas M. Daukšos ir K. Sirvydo“ raštuose" (Kruopas 1969:189). Leksikografinį metodą atskleidžia pasirinkta Žodyno straipsnio sandara. RtŽ straipsnį sudaro: 1) lietuviškasis antraštinis žodis ir 2) lenkiški reikšmės atitikmenys. Polisemantų reikšmes atskleidžia pavartoti keli lenkų kalbos skirtingų reikšmių žodžiai. Antraštiniai žodžiai pateikiami abėcėliškai pagal tarmines lytis ir padalyti į 21 raidės skirsnį: A, B, C, D, E, G, I (ši grafema RtŽ eina ir J funkcijas. Pati J grafema irgi vartojama, tačiau antraštinio žodžio pradžios pozicijoje šmėsteli tik kur ne kur vėliau prirašytose eilutėse), K, L, £, M, N, O, P, R, S, T, U, W, Z, Z. Įvairios to paties žodžio morfologinės formos yra iškeltos atskirais antraštiniais žodžiais: “DaiktavardZiy duodama daug linksnių, o veiksmažodžių — asmenavimo ir dalyvių formų“ (Kruopas 1969: 184). Diduma lietuviškų žodžių teturi tik vien lenkišką atitikmenį. Iliustraciniy pavyzdžių bei frazeologijos (kaip iliustracijos — V.K.) nėra (Kruopas 1969: 191). Tačiau frazeologizmų (ar apstabarėjusių žodžių junginių), kaip leksikografinių vienetų, esama. Jie eina antraštėmis ir pateikiami pagal pirmąjį žodį, pvz.: Niet akis réybsta, aš w oczach cmi sie. Niet akis suzaliwa, az w oczach zazieleniafe. Dalis formų, norint tiksliai skirti jy gramatines reikšmes, yra kirc¢iuotos: pažymėtos į gravį bei akūtą panašiais diakritikais: Akis, oczy. Akis, oko. Akis, w oc3ach. Botagu, biczow. Botagū, biczem. Diéwu, Bogu. Diewū, bogow / mit. Ėglinis, jatowcowy. Eglinis, jodtowy, z jodty. Grūndia, "skrobytaal?), skrobat Grundia, kolco, krązak. Skowka Iewos, Ewy. do Ewy nalezgcy. Ičwos, czeromchy; hujwy. Iéwu, czeromche; Ewe; hujweę. Jewū, czeromchy, huzwow ir tt. Diakritikai išryškina bei paaiškina homonimijos atvejus. Taip išvengiama eventualiy homografy. Gramatinés pažymos RtZ negausios ir retos: 1) Lp. liczba pojedyncza ir Lm. liczba mnoga, 2) r. Z rodzaj zenski. Vartojami ir kitos rūšies sutrumpinimai: 1) 7 £. d. i tak dale, 2) /m. imi¢ — prie vardų. Žodžio semantikai apibūdinti taip pat vartojamas nesutrumpintas rūšinio pavadinimo pilnas (1.) žodis (arba vienas — keli jo skiemenys): waga, drzewo, grzyb, midologja?)., moneta, roslina), ryba, tkanina ir tt. Sutrumpinimai ir rūšiniai pavadinimai pateikiami po įkypo dešinėn pasvirusio brūkšnio( / ). Skyrybos ženklai vartojami dėsningai: tarp sinoniminių |]. žodžių rašomas kablelis , tarp skirtingos reikšmės — kabliataškis (taip sykiu atskiriamos ar nurodomos lie. žodžio reikšmės). Daugely RtŽ eilučių neišsiverčiama be abiejų minėtų ženklų. Pvz.: Isideja, wfozyfa sig; wyniosta sie Visa RtZ Vokabula yra tokia: Zefas, mizerak, ubogi, nedz3ar3. Cit. str.: reikšmemis. "* Redaguota: cit. str. išspausdinta Širvydo. 219 / kura. Karsztu, goracych; czochranych; czochratby. Lieki, zostajesz, pozostajesz, zostawiasz, zostawujesz. Linkia", chylil; jednat; ptoza do sat; Polac3ka. Te, gloska: ™ ""*. Užtopis, zalata; zatatawszy. Zuwey, ginątes; fowifes. Tik RtZ yra užfiksuotos kai kurios leksemos: Acziuwiste, wdsiecinosc. Dreykafta, rozpustnica; rozpustnik. Dubinuot, boftač, boftem napęd3ač ryby. Dubulis, boftacz, boftuch. Dwyley, wedwoje, w dwoje, pasą. Grundia, kolco, krazek. Skowka. [Eeylfei, wycieka | o roslinach ir tt. (plg. Kruopas 189). Pastebėtina, kad RtZ esanti leksema ~ kurmiarauslis (Kurmiarousley, kretowiny, kopec kretone/ Kurmiarouslis, kretowizna) į LKŽ registra neitraukta visai. RtŽ sudarytas (vėliausiai) iki XIXa. 4-5-ojo dešimtmečių pabaigos, perrašinėtas (anksčiausiai) nuo 1848 m. (tai rodo Kučkuriškių popieriaus dirbtuvės ženklas RtŽ puslapiuose). Teiginį dėl žodyno parašymo (sudarymo) laiko patvirtina RtŽ rašybos ypatumas: kaip minėta, sudėtiniai dvigarsiai (ijai, (i)ei žymimi (7)ey, o šitaip buvo rašoma lenkų iki 4-ojo dešimtmečio. Tik vėliau įsigalėjo aptariamų dvigarsių rašymas su j. Aptariamos priebalsės rašymas šioje pozicijoje įsivyravo po didelės diskusijos, kuri prasidėjusi Vilniuje, suaktyvinta A. Felinskio (Y.0§ 1917: 59-60), dalyvaujant Vilniaus universiteto profesoriui J. Leleveliui (Kaupuž 1973: 170), jo oponentui J. Sniadeckiui (Kaupuž 1973: 171) ir kitiems, baigėsi tuo, jog nuo 1830 iki 1840 aj(ej) išstūmė iš lenkų rašybos ay(ey) (Bajerowa 1986: 39). Rašyba su j įsigalėjo ir etnografinėje Lenkijoje. Kitoks sudėtinių dvigarsių negu (7)ey žymėjimas RtŽ nepastebėtas. Beje, panaši lenkiškos manieros rašyba yra ir išlikusių spausdintų latgalių rašto paminklų (Stafecka 1995,: 277-279) “Evangelia Toto Anno“ (1753, Vilniuje), spėjama, kad tai kolektyvinis vertimas, kuriam vadovavęs jėzuitas Janis Lukaševičius, “kurš pėc tautibas bijis lietuvietis, labi pratis latviešu valodu, darbojies Varaklanos un Preilos, vėlak Izvalta un Puša“, taip pat “Eysa satasiszona Historyas Swatas”, išspausdinta Mogiliove apie 1770 metus (Stafecka 1995: 45-47 ). 1848 metų data prieštarautų iš RtŽ ortografijos ypatybės tikimai 1840 metų, 4(5)-ojo dešimtmečio datai, tačiau galima pritarti manymui, kad lenkų rašybos pakeitimas nebūtinai iš sykio turėjo būti pritaikytas lietuvių rašybai. Gal RtZ autorius nemanė spausdinti savo rankraščio, o tik norėjo naudoti asmeninėms reikmėms (mokytojavimui, lietuvių kalbos dėstymui), tad ir rašybos nekeitė perrašydamas iš juodraščio į švarraštį. Sudarymo viefa (apytikrė) — nemažas plotas: Biržai(?) — Tverečius — Ciskodas, ką rodo veiksmažodžio duoti būt. kart. laiko forma devé (Būga 1961: 571), o RtZ yra paliudyti šie veiksmažodžiai: Acidiawia, oddat sig. Acidiawiey, oddatfes sig. Diawia, daf, " RtŽ gravis virš n. 220 data. dato. Diawiey, dateš. Diawiou, datem. Diawis, dawszy. Idiawia, udat; wdat Idiawiey, udates; wdateš. Idiawiou, udafem. Padiawia, podat; podata, podato. Padiawiey, podateš. Padiawiou, podatem. Padiawis, podawszy. Pardiawia, prjedal. Pardiawiey, prjedafes. Pardiawiniei, pr3edaje. Pardiawiniet, prjedawaé. Pardiawiou, prjedatem. Parsidiawia, prjedaf sig. Parsidiawiey, pr3edateš sig. Parsidiawiou, priedafem sig. Pasidiawia, poddat sie, zdat sie, schylit sig. Pasidiawiey, poddafes si¢. Pasidiawiou, poddafem sig. Sudiawia, zadat Sudiawiey, zadale$. Sudiawiou, zdatem. Uzudiawia, zadat / czego. Uzudiawiey, zadafeS, taip pat yra daiktavardžiai Diawimas, danie. Idiawimas, udanie. Padiawimas, podanie, tradycya. Sudiawimas, zadanie, raz. Iš dalies žodyno sudarymo plotą nurodo prieskirtinio (leksemos ~obuolys: Obali, jabtko) uo vertimas į a[?], 4 (Zinkevičius 1966: 504; 59 žemėlapis), toponimo — Lietuva: Letuwa, litwa. Letuwnikia, litwinka, litewka. Letuwoy, w litwie, 44?)"* litwie. Letuwos, litwy prieškirtinio fe vertimas į 2, (2 (Zinkevičius 1966: 506; 61 žemėlapis)), šiame straipsnyje cituoti latvių (ar aplietuvėję) žodžiai nurodo į dabartinės Latvijos srities — Žiemgalos plotą, vandenvardis —- Dauguva: Douguwa, d3wina / r3eka nurodo į Latgalos ribą: dešinysis Dauguvos krantas jau Latgalos, nebe iemgalos. RtŽ yra: Aria [~ arė]“, oral Arcziu, oratbym. Itekcziu, wpadtbym o formų: ario, arczio, itekczio nėra (plg. Kruopas 1969:185). Išskirtinai šiaurės panevėžiškių fonetinių formų kolei kas RtŽ nepastebėta, todėl panevėžiškių plotas kaip RtŽ parašymo erdvė eliminuotinas. Tad RtŽ chronotopas gal ir galėtų būtų toks: laikas — 1840 — 1850 m., vieta — dalis Lietuvos su Latgala: Biržai (?)- Ciskodas — Tverečius. RtŽ autorius kol kas neišaiškintas. Tikėtina, kad RtŽ autorius buvo katalikų kunigas, gal vienuolis, nes RtŽ kai kurios vokabulos aiškiai rodytų konfesinę rašiusiojo priklausomybę: reiškiama kanoninė pagarba Švenčiausiajai Mergelei Marijai: Marija, Mary[?)a / imie Matki Boskiey. Blowieszcziey, Zwiastwowanie N. P. M., randamas emocingas kreipimasis j Kristy: A /ezau! o IEzu!, pripažįstama, kad popiežius yra vyriausiasis kunigas: Popiežia, papieza, glowy kosciofa, o Kalvino pasekėjas kandžiai apibūdinamas bambizu: Bumbizas, bumbis, Kalwin... RtŽ parašymo motyvai gali būti tokie, kaip nurodo leksikografas J. Kruopas: “Atrodo, kad jis [RtŽ] skiriamas lietuvių kalbos mokymosi reikalui ir iš dalies galėjo atstoti ir gramatikos pradmenis” (Kruopas 1969: 191). Šią mintį remia Kazimiero Kristupo Daukšos veiklos kai kurie momentai: minėtasis asmuo buvo Biržų evangelikų parapinės mokyklos mokytojas, dėstė ir lietuvių kalbą, buvo parašęs lietuvių — lenkų kalbų žodyną, kurį galėjo naudoti per pamokas“ ( Subačius 1991: 58). 18 J. Kruopo apsirikta: kad RtŽ tikrai a, įrodo griežtai pagal abėcėlę kiek žemėliau įterpta eilutė: Arialis, orzefek. 19 psichologikai tai labai jtikima: sudominti mokinius neįprasta tuomet mokymo priemone. 221 Esama RtŽ sąsajų su kitais žodynais. Tai minėto K. K. Daukšos rytietiškas žodynas, kurio žinoma esant išlikus 104 lapus (208 p.) iš 142 (284 p.) ir kuris saugomas Poznanės universiteto bibliotekos fonduose (Subačius 1991). Justi RtŽ bei K. K. Daukšos žodyno leksikografinio metodo panašumas, artimas yra kalbamų žodynų sudarymo laikas. Didelius skirtumus rodo tik RtZ ir K. K. Daukšos žodyno rašyba, nes K. K. Daukša privenge lenkų rašybos ir jo rašyba smarkiai skiriasi nuo kitų to laiko autorių rašybos. “Vietoj XIX a. pirmoje pusėje įprastų cz, dž, sz, w ženklų, žodyne vartojami “ ('Tarkceti “Ciarkseti” 123),’d (mea'dojimas „medžiojimas“ 63v), c (rackiti "raškyti" 85v), v (pacvajstea "pašvaistė" 72v), dvibalsis au rašomas av (smeafav “smelau, tepiausi” 99), įsivesti rašmenys u, f," (Subačius 1991: 58), o RtZ autorius nuosekliai laikosi lenkų rašybos. Svarbu paryškinti K. K. Daukšos žodyno registro ryšį su K. Sirvydo Dictionarium [Sirvydas 1642], nes “Daukša nemažai jo žodžių, frazių įtraukė į savo žodyną, nors perimtos medžiagos žodyno tekste niekaip neženklino. Kad tai tikrai K. Sirvydo žodyno leksika, galima spręsti iš frazių (lietuviškų ar net lenkiškų) panašumo, iš Sirvydo naujadarų ar šiaip retų jo Žodyno žodžių, kuriuos Daukša surašė į savąjį. Pavyzdžiui, Daukšos Avksadajlis zfotnik 4v, o Sirvydo Zfotnik... auksadaylis 547; atitinkamai Bi.ndristea spofeczenstwo spofecznošč 8 — Spotecznošč... Draugiste / byndriste 417; Bifavietea grod 8 — Grod ... Bifawiete / tiesawiete baioru 75; Blavsdineas sufejaty 9 — Suleiaty ... Blauzdines wettos / apawis srugnotas 427; <...> Liguma zealunti murawa 58 — Murawa ... liguma zelunti / weia 182; <...> Puslis [klaida?| menuo, Luty miesigc 84 — Luty ... pusis / pustis 159; < ...>Vajkagimdea pofoznica 127v — PotoZnica ... Waykagimde 322; Vajkaveadis pedagog 127v — Pedagog ... Waykawedis 228; Zie'dūs v puo’dis 138 — Garncarz ... puodzius / ziedzius 66 — 67 <...>. Akivaizdu, kad K. K. Daukša daug laiko yra praleidęs prie K. Sirvydo žodyno" ( Subačius 1991: 60). Rytietiškumas sieja K. K. Daukšos žodyną ir RtZ, tyrinéting XIX a. vidurio lietuvių rytietiškosios leksikografijos paminklą. LITERATŪRA Bajerowa I. 1986: Stan jį ewolucja 1, Polski język ogodlny XIX wieku. Katowice: Uniwersytet Šląski. Balašaitis A. 1984: Žodžiai ir žodynai, Vilnius: Mokslas. Būga K. 1924: Lietuvių kalbos žodynas 1, Kaunas. Būga K. 1961: Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje. — Rinktiniai raštai 3, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Catalo gus: Catalogus Nr. 10 ( LMD gautų rankraščių registracijos sąsiuvinis). LLTIB rankraštynas. F. 22 — 1014, 44 -asis įrašas. Dagys J. 1938: Kun. Juozapas Fedoravi¢ius — Ilukstos ir Zarasų krašto floristas (1776— 1860). — Gamta 3, 176-183.Gargasaité D. 1990: Lietuviy-lenky kalbų žodynas. — Lietuvos bibliografija. Serija A. Knygos lietuvių kalba. 1547-1861. Papildymai, Vilnius. Kaupuž A. 1973: Iz istorii pol'skoj ortografii v Vil'nie v pervoj treti XIX v. — Acta Baltico- Slavica 8, 169-181. R Kruopas J. 1969: Rankrastinis aukštaičių rytiečių XIX a. II pusės lietuvių-lenkų kalbų žodynas. — Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. Serija A, 2(30). Kuprevičius V. 1995: Dėl rytiečių rankraštinio žodyno (RtŽ). — Leksikografijos problemos: semantika, etimologija, tarminių faktų pateikimas, Žodynų sudarymo principai K. Būgos 115-osioms ir J. Balčikonio 110-osioms gimimo metinėms. Konferencijos pranešimų tezės. 1995 m. kovo 16-17 d., Vilnius, 24-25. Kuprevičius V. 19953: Concerning the Lexicographic Method and Chronotop of the Lithuanian-Polish Dictionary. — Linguistics. The 1-st Conference of Baltic Studies. Abstracts of Scholarly Papers, Riga. Kupréviés V. 1995: Dėl lietuvių-lenkų kalbų žodyno (RtZ) leksikografinio metodo. Baltistica VII. VII Starptautiskais baltistu kongress 1995. g. 13. — 15. junija. Referatu tézes, Riga. Latviešu valodas institiits, 58-60. laucevičius E. 1967: Popierius Lietuvoje XV-XVIII a., Vilnius. LKŽ 1, — Lietuvių kalbos žodynas 1, Vilnius: Mintis, 1968. Loš J. 1917: Pisownia Polska w przesziošci i obecnie, w Krakowie. Otrębski J. 19670: Mikotlaj Akielewicz i jego “Gramatyka języka litewskeg.“. — Acta Baltico-Slavica 7, 1-22. Pichler K. 1829: Oblgzenie Wiednia,romans hist. 1-4, Wilno. Sirvyd as K 1642: Pirmasis lietuvių kalbos Zodynas | Parengė K. Pakalka, Vilnius: Mokslas, 1979. Stafecka A. 1995: Ieskats latgalieSu rakstu valodas vésturé. — Latgaliesu literatūra, Riga: Zvaigzne, 41-56. Stafecka A. 19953: Valodas komentari. — Latgaliesu literatūra, Riga: Zvaigzne, 277-282. Subačius G. 1990: Simono Daukanto žodynai. — Lietuvių atgimimo studijos, \ "nis: Sietynas, 20-31. Subačius G. 1991: Kazimiero Kristupo Daukšos žodynas. — Baltistica 27(1), 56-67. Urbutis V. 1968: Piotr Gregorczyk, Index lexicorum Poloniae. Bibliografia stownikėw polskich. — Pafistwowe Wydawnictwo Naukowe, Warszawa, 1967, 286 p. — Baltistica 4, 153-158. Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Vartojami Zenklai ~ — transponuota į bk <...> — kupiūros ženklas [?] — neperskaitoma ar abejojama grafemos atpažinimu | — eilutės riba AN EASTERN AUKŠTAITISH LITHUANIAN - POLISH MANUSCRIPT DICTIONARY OF UNKNOWN AUTHOR OF MIDDLE OF THE 19 C. Summary The Lithuanian — Polish dictionary is kept at the Manuscript Department of the Institute of the Literature and Folklore (F1-1). The manuscript has 548 numbered pages (the format of 1-338 is 22,3 x 17,6, but the pages from 339 to 548 are — 21,4 x 16,6 format). No watermarks have been found. Inprints with inscription Kuczkuriszki date back to 1848. 223 The commom dialectologic register dominates in etymological groups with lexis typical of the Eastern dialect (Greczum, podle, przy, obok ‘next to’, Wokiafa, krobka ‘little box’, Garsiol, smakuje ‘he tastes’, there are some loan words: from the Lafvian language (Cuka, swinia ‘pig’, hybrid Cukutia, swinka ‘little pig’; according to the last contact — Zenkis, [without polish corresponding word] ‘fellow’, etc.), from the German language (Undarokas, spodnica ‘skirt’, Szepa, szafa ‘wardrobe’ etc.), loan words from Slavic languages are numerous. There is a hydronims: ~Dauguva (Dougawa, dswina / rjcka), ~ Mūša (Musza, bije; musza rjeka w powiecie Upitskim). The structure of the entry affects the lexicographic method. The entry consists of: 1) the Lithuanian headword (word group, sentence), 2) Polish corresponding words. The Lithuanian register is presented in the alphabetical order according to dialectological forms and is divided into 21 letter-units. Various forms of the lexeme go under different headwords . There are no illustrative examples available. Word groups and sentences (including phraseological units: Niet akis réybsta, až w oczach cmi sig. Niet akis suzaliwa, az w oczach zazieleniafe etc.) are under different headings according to the first word. The meanings of polysemantic words are disclosed through Polish corresponding words: Girdia, poH ‘gave somebody to drink’, fopi ‘sank’. Linkia, chylil: ‘bent’, jednat ‘atractted’, ploza do sai; ‘sledge trail’, Polacgka polish women’, Zuwey, gingles ‘to die’; fowifes ‘to go fishing’. RtŽ compiler treats homoforms as separate meanings of the lexeme and separates them by semicolon, the synonyms of the same lexical meaning are divided by a coma. A small part of the corpus is accentuated. To differentiate various word forms they are marked by a grave accent mark and acute accent mark. The area (preliminary) where the dictionary was compiled stretches in the triangle from town Biržai [?] to the town Ciskodas and to the town Tverečius. The diphthong (i)Jai and i(ei) in RtZ has the form of (?)ey . This spelling was used till the forties of the 19th c. 224