Daiktavardžio „širdis“ semantika

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Zita ŠIMĖNAITĖ DAIKTAVARDŽIO ŠIRDIS SEMANTIKA Šiandien kalbotyroje visuotinai priimta struktūralistų tezė apie sisteminį kalbos pobūdį (Ivič 1973: 71): į kalbą žiūrima kaip į sistemą, o žodį — kaip į sistemos elementą. Galėtume paminėti prancūzų kalbininko G. Gijomo (G. Guillaume) darbuose nuolat kartojamą teiginį, kad “kalba — tai sistemų sistema” (Gijom 1992: 6, 12, 53). Žodynas — irgi sistema: jame tam tikra tvarka pateikiami ir aprašomi žodžiai. Bet koks aiškinamasis žodynas — jau semantinės žinios. Žodžio straipsnis aiškinamajame žodyne — semantinės analizės pradžia. Žodynininkai atlieka pirminį žodžio reikšmių tyrimą, net galima sakyti, kad “leksikografinei praktikai<...> priklauso pagrindinis vaidmuo, aprašant leksinę semantika” (Kotelova 1974: 48). Semantikos mokslas naudojasi tuo, ką surenka ir susistemina leksikografija (Kasares 1958: 63; taip pat Kuznecova 1982: 48). Visi leksinės semantinės analizės darbai remiasi žodynuose pateiktais reikšmių aiškinimais ir jų iliustracine medžiaga. Tolesnės semantinės analizės užduotis — pažiūrėti į žodį kaip į kalbos visumos dalį, nustatyti, kaip jis funkcionuoja, santykiaudamas su kitais kalbos elementais. Akademinio “Lietuvių kalbos žodyno" 14 tome leksikografiškai aprašėme daiktavardį širdis (LKŽ XIV 850-897): pateikėme 23 reikšmes ir išskyrėme apie 500 frazeologizmų. Straipsnyje pabandysime panagrinėti šio žodžio semantinius ryšius su kitais žodžiais, rasti jo vietą kalbos sistemoje ir išsiaiškinti jo reikšmių semantinius dėsningumus. Nurodysime bendriausius semantinius požymius (semas), organizuojančius sirdies mikrosistemą, aptarsime reikšmių motyvaciją, jų hierarchiją, reguliariosios polisemijos dalykus. Kalbos raiška, žodžių formalioji sandara gali būti aprašoma gana sistemiškai. Kalbos turinio, žodžių reikšmių sisteminimas sudėtingesnis, komplikuotesnis, nes dauguma žodžių yra daugiareikšmiai. Tačiau tekste žodis visados vartojamas viena reikšme (daugiausia — dviem). Leksinės semantinės sistemos negalima tiksliai apibrėžti, nes žodžiai nėra vienarūšiai, jų santykiai yra patys įvairiausi. Visuotinė leksikos semantinę sistema iki šiol nesukurta (Paulauskas 1987: 6). Reikėtų iš karto atsisakyti sumanymo sudaryti žodžių semantinę sistematiką, remiantis kokiu nors vienu kriterijumi (Stepanov 1981: 46). Visų žodžių reikšmių taip pat neaprašysi vienu metodu (Fillmor 1983: 50; Jakaitienė 1988: 102). Nėra paprasta formalizuoti daugia62 nių-semantinių grupių. Reikšmės dažnai neturi tikslių ribų, skiriasi jų kalbinis statusas (Nikitin 1983: 23, 49), kitokia jų istorinė raida. Pagrindinė reikšmė 1. Daiktavardis širdis, kalbant apie pagrindinę reikšmę S)s priklauso konkrečiosios semantikos žodžių klasei, kūno dalių pavadinimų (somatizmy) leksinei-semantinei grupei. Visą kalbos žodyną sistemina giminės-rūšies (hiponiminiai) ir dalies-visumos (partoniminiai) santykiai (Nikitin 1988: 73). Kūno dalių pavadinimus jungia dalies ir visumos santykiai. Somatizmai yra “neskaidomos visumos" (“Hepaz6opHoro Irejroro" Arutiunova 1980: 173, “Kepa3sėMHoro nejioro" Ufimceva 1986: 122) dalys. Kūnas yra “neskaidoma visuma”, kadangi jo sudedamosios dalys iš tikrųjų negali funkcionuoti atskirai, nes priklauso nuo visumos: jas galime išvardyti — mąstymo procese jos iškyla kaip tam tikras sąvokos, — bet nė viena iš jų negali pakeisti visumos — kūno (Karaulov 1976: 133). Tarp Širdiesir kūno yra partoniminiai santykiai: kūnas — visuma, Širdis — kūno dalis. Tai privatyvinė opozicija (požymio turėjimas/neturėjimas), būdinga hiponimijai. Tarp atskirų kūno dalių pavadinimų yra ekvipolentinės opozicijos (lygiaverčiai santykiai): jie yra partonimai, žymintys visumos dalis, juos vienija bendra integralinė sema — “kūno dalis“. “Neskaidomai visumai” būdingas topografinis, konfigūracinis ir funkcinis skaidymas (Arutiunova 1980: 175): somatizmai skiriasi pagal padėtį visumos atzviigiu, pagal formą ir atliekamą funkciją. Kūno dalis galime suskirstyti į išorines ir vidines (vidaus organus). Galėtume išskirti šias partonimo širdis diferencines semas: “vidus”, “centras”, “funkcija”. Pagrindinė Širdies reikšmė — “kūno vidaus dalis, centrinis kraujo varomasis organas, primenantis apversto kūgio formą". 2. Širdies vardas svarbus kaip daikto pavadinimas, bet ne mažiau svarbūs ir širdies požymiai: “Gilumos struktūroje visi daikto požymiai gali būti apibrėžiami apibendrintai kaip tai, kas priklauso daiktui — jo buvimas, veiksmas, ypatybė" (Paulauskienė 1994: 166). 2.1. Išgirdus žodį Širdis, kyla klausimas: kieno širdis? Laukiama patikslinimo. Sintagminių žodžių santykių analizė parodo, su kokiais žodžiais ar žodžių grupėmis s7rdis gali sudaryti junginius. Dažniausiai pasikartojantys, tipiški junginiai padeda išskirti integralines semas. Dažnuose daiktavardiniuose prijungiamuosiuose junginiuose Širdis apibrėžiama kito daiktavardžio kilmininko linksniu: pažyminio priklausymo reikšmė atskleidžia visumos ir dalies santykius, pvz.: Žmogaus širdis yra maždaug jo kumščio dydžio LKZ XIV 850 63 (VLaš)*. Paklausai, kapzvirblelio širdėlė tik dilda, tik dilda LKŽ XIV 851 (MI). Kumelio širdies duotsuéstie, tai būsi sveika LKŽ XIV 850(Lz). 70 beržo širdis jau supuvusi 'LKŽ XIV 865 (Krz). Iš linų širdžių marškinius, abrūsus ausdavo LKŽ XIV 865 (Ps). Morkvos širdis plona -— gera morkvukė LKŽK (Brb). Vieni lapai bebuvo, širdys išimtos [kopūstų] LKŽ K (Tn). Pareisuot | namo), [išvagotų sétiniy] širdikes atkrapštysuot nū Žemių LKŽ XIV 865 (Pj). Kopūstų širdelė neažmegzta LKŽ XIV 865 (MI). Širdukė žolyno pilna bičių LKŽ XIV (Drsk). Ši rdikes [obuolių] kiau/ei supyliau Dūn 7.371. Pririša pri varpo širdies strykelį LKZ XIV 865 (M.Valang). Ne visada tiesiogiai kilmininku nusakoma, kokiai visumai priklauso s7rdis. Priklausomybę rodo ir kitoks kontekstas, pvz.: Cipokas ilgai gyvas: išemi šir d į, vipšt — kruta LKŽ XIV 850 (Aln). Bulba medidelė, Ii§ širdis liks, kap appjaustysiu L LzŽ 197. Jau leida ši rdeles žalias Lprigijusios braškės] LKZ XIV 865 (SI). Širdis isémus iš griky gr ū d o, palinka vienos klienos LKŽ XIV 865 (J III 162).Nagatkos tos yra vaistingesnes, katros tura juodas ši rd eles LKZ K (Tv). Tris suriša į širdį, oj tarpukus po dudevyni pedai[gub oj e] LKZ XIV 865 (Grd). Aplink širdį sukas mestuvai LKZ XIV 865 (Mšk). Ant širdelės uzsimauna pumpure LKZ XIV 846 (Krkn). Nariniai buvo zambriai, par vidurį širdis ejo DanZ 371. Pateiktuose pavyzdžiuose priklausomojo nario pozicijas užima gyvūnų, augalų, vaisių, žiedų, daiktų pavadinimai. Pagrindinę širdies reikšmę (Š, ) turėtume patikslinti semomis “Zmogus”, “gyviinas”. Reikšmės apibrėžimas būtų toks: “žmogaus ar kito gyvūno vidaus dalis, centrinis kraujo varomasis organas, primenantis apversto kūgio formą". Žodis širdis yra vienintelis šios sąvokos pavadinimas. 2.1.1. Kiti priklausomojo nario pavadinimai nurodo naujus dalykus (kitas visumas), kuriuose nėra “kino” semos, 0 aktualizuojama sema “centras”. Visumą žymintys daiktavardžiai jau ne gyvūną reiškia, o turi semas “daiktas”, “au galas”. Šias ir kitas šalutines reikšmes aptarsime vėliau (žr. 68 p.). 2.2. Gausumu išsiskiria veiksmažodiniai subjektiniai junginiai, kuriuose sirdiseina su veiksmažodžiais, nusakančiais jos veiklą. Sirdies funkcionavimui reikšti nėra specialaus žodžio. Paprastai sakome, kad širdis plaka, muša, pvz.: Širdis plaka - dar gyvas LKŽ X 60 (Jrb). Širdis muša su promušiais LKŽ X 792 (Ms). Tirdami pulsą sužinome, kaip dažnai širdis muša LKŽ VIII 457 (rš). 2.2.1. Kai širdis plaka ramiai, ritmingai, jos nejaučiame. Tik sutrikus normaliam ritmui pajuntame, išgirstame ją. Norėdami tiksliau nusakyti neįprastą šir- * Iliustraciniai pavyzdžiai imti iš "Lietuvių kalbos žodyno", jo kartotekos ir tarminiy žodynų. Panaudoti ir autorės surinkti pavyzdžiai. 64 dies plakimą, pasitelkiame palyginimus, pvz.: Eina širdis kaip motoras, kojos visai pinas, širdis duodas LKŽ K (Slnt). Širdis kaip virpėdama eina LKŽ K (Tik). Širdis vir p a, tuk tuktuk kaip avies uodega LKŽK (Sd). Širdis mušo kaip su kūgeliu LKŽVI 774 (NmS). Joširdis tuzgeno kaip su kūgiu LKŽ VI 776 (Rdz). Širdis jau spurdėjo lygu pagautas paukštelis LKŽ XIII 554 (Vaižg). Širdis kai kumeliukas šokinėja krūtinėj LKŽ K (Pc). Ne visada pasakymas širdis muša reiškia ramų širdies darbą. Daugelyje kontekstų veiksmažodis mušti nusako smarkų širdies plakimą, pvz.: Ka keliu viedrą, man širdis ima mušt LKŽ VIII 457 (Sem). Jaunas mirė: širdį turėjo mušamaą (sirgo širdies liga) LKŽ VIII 447 (Sts). Buvau liga gaves—Sirdies musSima LKZ VIII 447(Imb). Ta patį galima pasakyti ir apie sangraziniy veiksmažodžių mustis, plaktis, daužytis, trankytis reikšmes, pvz.: Širdis mušas mano, negaliu krutėt (dirbti) LKŽ VIII 457 (Švnė). Širdis mušasi, plakasi, rodos, kad išlėks LKŽ XIV 851 (Grv). Širdis tiek d a užos — tunkst tunkst tunkst LKŽ XVII 23 (Jrb). Trankos širdis — skaudét neskauda LKŽ XVI 576 (Smin). Apie smarkiai, su garsu plakančią širdį sakoma, kad ji bilda, bukuliuoja, dunduliuoja, dunkčioja, dunksi, dunksnoja, kala, taksi, takši, tuksi, tunksi, tūzgena. Šiais mušimo veiksmažodžiais, nusakančiais garsą sukeliančius veiksmus, apibūdinami įvairūs širdies veiklos aspektai, pvz.: Širdis pradėjo bildė ti, ejau pri daktaro LKŽ K (Slnt). Širdis tik b uk uliu oj a, pamanius apie pestynes LKŽ 1,1146 (Gs). Tavo širdis dun d uliuoja kaip marčios po pirmaryčių LKŽ 10, 855 (VIk). AS veizu, kas cia bus, ajau $irdis dunk cio[] a] LKZII, 857 (Uv). Sudunksnojo Širdis kelius kartus, ir išsižiojau DūnŽ 79. Parkritau į bulves, o širdis tik k al a, bijau, ka kas neišgirstų LKŽ XIV 851 (Slv). Tėp pailsau, ką nat širdis pradėj [o] taksėt LKŽ XV 740 (Rod). Kai sužinojau, kad pas mane svotai atvažiavo, tai širdis ir takšėjo LKŽ XIV 851 (Mrc). Tep persigandau — širdis tik tuk si, kinkos dreba LKŽ XIV 850 (Gs). Kai pavargstu, ima širdis tun ksė t LKZ XVII 22(Sil). Džiaugėsi neiskalbamai, jo širdis tuz geno krūtinėj LKZ XVII 198 (LC 1883, 40). 2.2.2. Garsazodinis veiksmažodis kvakséti gali nusakyti ir neramų širdies plakimg, pvz.: Širdis tik kv aks i, kai tie batai "graužia | koją] LKŽ VI 1036 (Gs). Širdis kvaksi kai višta: kva, kva, kva LKŽ K (Aln). 2.2.3. Smarky, neramų širdies darbą padeda nusakyti daugelis judėjimo veiksmažodžių: Širdis bėga, lekia, laksto, lapsi, plasta, plazda, plazdena, plusta, šoka, šokinėja, tvaska, tabaluoja, talanduoja, kadalojas, pvz.: Ale ka tujau galvai negerai, i galvai, i širdžiai, širdis pradeda bė gti, virpėti LKŽ K (Lk). Ka širdis b é g a (serga), sako, žmogus yra gražus LKŽ XIV 852 65 (Klk). Jau tiek išsigandau, kaširdistik lekia, tik lekia LKŽ XIV 851 (Rs). Širdis dar 1 e k : atsigaus, dar nemiręs LKŽ VII 308 (Plt). Tiek parsigandau par miegą, kad nents širdis laksto LKŽ XIV 850 (Pc). Širdis la psi, lapsi, ar Čia nuog akių, nežinau LKŽ VII 154 (Al). Net plasta širdelė iš džiaugsmo LKŽ X 75 (Ėr). Pikčiurnai dar vis plazdėjo širdis LKŽ X 120 (I. Simon). Širdis plazdena LKŽ XV 120 (Skrd). Širdelė plusta kaip dirbi DūnŽ 272. Iš bailės širdis kad uždūko, ė mė baisiai smagiai šokt LKŽ XV 229 (Užp). Labai kova negerai, labai širdis šokinėja, labai dūksta LKŽK (Aln). Širdis tvaska munLKZ XVII 239 (Vdk). Širdis muno tabaluo[ja] gatavai LKŽ XV 634 (Kv). Širdis talanduoj aitalanduoja — faijau bus oro permaina LKŽ XV 754 (MI). Kadalojas muno širdelė, ištiesu kojas DūnŽ 117. Trūkčiojantį, neramy širdies plakimą nusako veiksmažodžiai drebėti, virpeti, tirtėti, dildėti, truksėti, tvakčioti, tvaksėti, tvinkčioti, tvinksėti, pvz.: Kai tik atsigulu ant kairio šono, tai kad jema širdis dr e bė t "LKT 313 (Ob). Ažeina širdis d re bė t, plaktis — aš žemuogių lapelius verdu, Zirnikus LKZ XIV 851 (Mt). Širdis virpa visa, a tas oras toks "yra LKŽ K(Rnv). Ka liūb virpės ta širdis, i teip bendrai visos gyslos LKŽ K(Trk). Išgėriau devintą, širdis mano tirta LKŽ XVI 426 (LTR(Giš)). Paklausai, kaip žvirblelio širdelė tik dilda, tik dilda LKZ II, 546 (Mt). Širdis labai truksi ir pagerklin dusinal KZ. XVI 977 (Švnė). Kla usykias, kaip muno širdelė tv a kčio[ja] LKŽ XIV 850 (Skd). Širdis tvaksi, net krūtinė Judinas LKZ XVII 208 (Rod). Kiekviena širdis tvink Cio ja, miniant senų dienų liuosybę LKZ XVII 294 (S.Dauk). ISsigandau, net širdis tvinksi LKZ XVII 295 (Vv). 2.2.4. Su širdimi susijusių mušimo ir judėjimo veiksmažodžių Salutine reiksme nulemia išskirtinis subjektas Širdis. Norint tiksliau apibūdinti įvairias sirdies veiklos skirtybes, pasirenkami veiksmažodžiai, kuriais reiškiami veiksmai gali būti palyginti su sirdies darbu. Dominuoja nominacinis aspektas, o ne vaizdingumas, todėl šios reikšmės nelaikomos perkeltinėmis. Šių šalutinių reikšmių aiškinimas “smarkiai, neritmingai plakti" prašosi būti patikslintas, kad kalbama apie širdį (taip dažniausiai aiškinama LKŽ, nors, deja, nenuosekliai). LKŽ 15 t. veiksmažodžių taksétiir taksenti neteisingai pagrindine laikoma reikšmė, susijusi su Šfrdimi. Tūksėti lizde ji pateikiama šalutine, o pagrindinė yra reikšmė, susijusi su konkrečiu garsą išduodančiu veiksmu. DZ, takseti aiskinamas “tvaskéti” ir iliustruojama junginiais Sirdis taksi, Laikrodis taksi, nors DZ, buvo išskirtos dvi reikšmės, nusakančios skirtingus veiksmus. Dabartinės kalbos žodynuose ne visai tikslūs veiksmažodžių tvinkciotiir tvinksėtilizdai. Pagal DZ, (DZ,, DZ,) širdis tvinkčioja, tvinksiir pulsuoja. LKZ 17 t. tvinkčioti ir tvinksėti pagrindinė reikšmė yra “trūkčiojančiai pulsuoti", o šalutinė — “smarkiai plakti, tvaksėti (apie širdį)". Atkreipia dėmesį A.Juškos sakinys: Gys/a tvinksi, o širdis taksi. Aiškiausi junginiai būtų sirdis plaka, kraujas pulsuoja, gyslos tvinksi. 66 DZ, (DZ, DZ.) širdis dunksi, musa, plaka, plasta, plazda, šokinėja, taksi, tvaksi, tvakcéioja, tvaska, tuksi, tvinkcioja ir tvinksi. LKZ duomenimis, tik A. Juškos žodyne širdis dunkscioja, kiiiksi, kiūsčioja, klekcioja, tvakscioja, tik E. Neselmano — dunda, tik Clavis — /ekioja (C II 245), tik E. Ruigio ir K. G. Milkaus — /eketuoja (R 226, MZ 301). Senuosiuose raštuose širdis krūkauja, plasta, trukteri, pvz.. Širdis nekiūkauja girdint jog ji giria DP 440. Tavo širdis dZiaugsmais plastés PK 94. O kaip [Dovydas| kraštą Saulo [sermégos] buvo nupjoves, trukteréjo širdis jo LKŽ XVI 982 (BB 1 Sam 24, 6). 2.2.5. Įvairius širdies veiklos ypatumus padeda išreikšti kartojami garsus nusakantys ištiktukai: b/uk, dukt, dunks, dunkt, dusku, dvakt, kadakst, kiūst, klapt, kop, kva, Iek, plast, plupt, pur, put, tak, takš, tuk, tuks, tūks, tūkst, tunk, tunkst, tvak, tvaks, pvz.: Kai tik išgirdau, mal|n) širdis bluk, bluk! LKT 157 (Grz). Vis širdis dukt dukt plasta LKZ II, 810 (Rd). Advikės širdelė plaka: dunks, dunks, dunks! LKZ II, 857 (I. Simon). Ka begsi į tą kalną, ka širdelės nejausi, rodos, dunkt dunkt dunkt LKŽK (End). Širdis dusku dusku irissiZziojauDinZ 80. Dvakt dvakt širdis ėmė plakti LKŽ IL, 935 (Sts). Sirdis tik kadakšt kadak§t kad musa LKZ X 42 (Kd). Kiast kiūst širdis kiūsčio|ja) ir plaukai ant galvos iš baimės LKZ V 925 (J II 139). Širdis teip tankiai plaka: klapt, klapt, klapt LKŽ XIV 850 (Ant). Tiktai girdėti, kaip mūsų širdys tvaksi. kop, kop, kop LKŽ VI 345 (tsp). Širdis kvaksi kaivišta: kva, kva LKŽK (Aln). Kad su karve susitampiau, man širdis lek, lek, lek, lek — i nebgaliu nieko LKŽ VII 297 (Plt). Kai išsigąsti — plast plast širdis LKŽ X 74 (Škn). „Marijos širdis iš isgasties baisiai muša: plupt, plupt.. is tolo girdėti LKŽ X 364 (S I 72). Mun užeinapur pur širdis LKŽ XIV 851 (Krž). Širdis lyg koks pelų maišas put, put tvaksi LKŽ X 1117 (13). Širdistiktak tak tak duoda, tik kiloja LKŽ XV 733 (Pv). Širdis krūtinėj, net aš pati girdžiu. takš takš takš [plaka] LKŽ XV 742 (Pt). Širdis tuk tuk — eina kap an siūlų LKŽ XVI 1071 (Prn). Tuks tuks širdis man — labai negera! LKZ XVI 1074 (Mžš). Tūks tūks — teip širdis muša LKŽ XVI 1075 (MZ). I lovą jkritau, ta sirdj tunk tunk tunk musa LKŽ XVII 22 (Sts). Širdis tiek dauzos— tunk st tunkst tunkst LKZ XVII 23 (Jrb). Sirdis tvak tvak tvak LKZ XVII 208 (Gril). Mano širdelė tvaks tvaks tvaks! LKZ XVII 208 (Žem). Plačiausiai vartojamas širdies plakimą nusakantis iStiktukas fuk LKŽ XVI 1071 (Dkš, Lkv, Krš, Er, Ssk ir kt.), o kiti — tik po kartą kitą užfiksuoti. Į LKŽ tomus nepateko ištiktukai D/uk, kirūst, klapt ir ištiktukų dunkt, kva, pur reikšmés, susijusios su širdimi. DZ „pateiktas tik vienas širdies plakimą nusakantis ištiktukas p/ast, bet neišskirtas atskira reikšme. DZ, ir DZ , Jis pateiktas atskira reikšme ir paaiškintas sinonimu fuk, kuris į šiuos žodyno leidimus neįdėtas. Veiksmažodiniai junginiai, kuriuose Širdies vardininkas eina su mušimo ir 67 judėjimo veiksmažodžiais (ir atitinkamais ištiktukais) parodė, kaip nusakomi širdies, “kraujo varomojo organo", atliekami veiksmai. 2.3. Minėtini veiksmažodiniai junginiai, kuriuose širdis eina su skausmą nusakančiais būsenos veiksmažodžiais skaudėti, sopéti, mygti, spausti, varstyti ir pan. Tuomet širdies galininku (kartais vardininku) reiškiamas objektas, patiriantis su skausmu susijusias būsenas, pvz.: Širdį skauda prieš bjaurų orą LKŽ XIV 851 (Smln). Ar galva s usops, ar širdis — neprisišauksi LKZ XIV 851 (Klt). Padirbéjau sunkiau — širdį myga LKZ XIV 851 (Kit). Sirdj spauda, ratalių priedus su rūgštu pienu LKŽ XIV 851 (Tv). Sopuliai varsto širdį LKŽ XIV 851 (Krkl). 2.4. Liko neatsakyta į klausimą: kokia širdis? Daiktavardiniuose junginiuose širdis apibrėžiama būdvardžiais, nurodančiais jos fizines ypatybes: stipra, nesveika, pomenkė, bloga, gera, išsiplėtusi, apsilDUSsI, pvz.: Mano širdis labai stipra, širdies aš nejaučiu LKŽ XIV 851 (Kvr). Vyras neturėjo sveikatos, širdis nesveika LKZK(Sts). Širdis muno pomenke, skausta dideliai LKŽ XIV 852 (Krž). Kraujasi širdis labai bloga, 7plauciai — viskas suire LKZ, K(Sdb). Širdis gera, tai ir stipras LKZ XIV 851 (Ps). Širdis išsiplėtus ir apsilpus LKZ XIV 852 (Pst). Kalbédami apie Širdį reikšme “centrinis kraujo varomasis organas" nurodeme, kad ją, fizinį objektą, apibūdina jos atliekami veiksmai, patiriami fiziniai jutimai ir jai būdingos fizinės ypatybės. Salutinės reikšmės 1. Grįžkime prie daiktavardinių junginių, kuriuose Širdis eina su priklausymo reikšmės kilmininku (žr. 63-64 p.). Kai visumą žymintys daiktavardžiai reiškia ne gyvūną, o augalų ar daiktų pavadinimus, širdies vardas pagal jos padėties kūno atžvilgiu panašumą perkeliamas kitiems objektams. Taip atsiranda specialios reikšmės, motyvuotos pagrindinės reikšmės. Sirdimi pavadinamos jvairios a) augaly, vaisių, žiedų ir b) daiktų centrinės, vidurinės dalys: a) S,. — “vidurinė minkštesnė medžio dalis", Si — “lino Siaudelio vidurio pluoštas", S,, — “vidurinė kai kurių daržovių dalis” ; Šų- “daigo vidurio lapeliai”, $,, — “viduriné vaisiaus dalis, seklalizdis”, Ši — “žiedo vidurys", Š. — “grudo branduolys", b) S,,- “gubos vidurys — paprastai trys surišti pėdai", 8, — “mestuvy vidurinė kartis, ašis", S,, — “girny ašis, varpste”, S, — “varpo kankalas”, S, — “centrinė arklo dalis, Sara”, S,, — “kartelė, jungianti ratų pirmagalį su pasturgaliu, pertrauktis, įšautys*, ŠA, — “gulstinio ratelio trinkelė, laikanti skersinį su ritės stulpeliais, rope”. 1.1. Daugumos išvardytų reikšmių — Š Šilas — sinonimas yra žodis serdis. 15-19? 68 Medžio vidurinę dalį K.Sirvydas savo žodyne vadino šerdimi (SD'27), o “Punktų sakymuose” — širdimi, pvz.: Ir imsiu tiegašiš širdies cedro aukšto LKZ XIV 865 (SP I 310). E Ruigys ir K. G. Milkus savo žodynuose “Mark im Baum” vertė šerdimi (R 251, MZ 335), o “Kern im. Holz” — širdimi (R 222, MŽ 296). Jau pirmuosiuose žodynuose medžio vidurinė dalis buvo vadinama dvejopai, bet pagrindinis jos pavadinimas yra Šerdis. Daiktavardžio širdis reikšmė “medžio šerdis" (Š "užfiksuota pirmuosiuose žodynuose, 0 kitos antrinės reikšmės (Šiems) yra naujesnės, atsiradusios vėliau. Tarmėse dažnai vartojamos reikšmės “medžio šerdis", “daigo viduriniai lapeliai", “gubos vidurys". “Grūdo branduolys“ užrašytas A. Juškos aiškinamajame žodyne (JII 162), “centrinė arklo dalis" — V. Vitkausko “Šiaurės rytų dūnininkų šnektų žodyne" (Dūn Ž 371). Pertrauktis ir verpiamojo ratelio ropė, pavadinti širdimi Gruzdžių ir Juodupės apylinkėse “Lietuvių kalbos atlaso“ duomenimis (LKA I 91, LKA I 127), būtų okazinės reikšmės. “Gubos vidurys" Žemaitijoje vadinamas ne tik šerdimi LKŽ XIV 647 (Ms, Rs, Šts, Slnt, Erž), bet ir Joniu LKZ K (End, Plt), krikštu LKŽ VI 585 (MTt VIII 110) (Tek), tripédziu LKZ XVI 897 (Vz), o Suvalkijoje — boba LKZ1, 959 (Grl, PnmA, Prn, VI). 1.2, Širdiės šalutinės reikšmės, įvardijančios naujus objektus — augalų ir daiktų vidurines dalis — yra neutralios, vadinamosios leksinės metaforos (KTŽ 123), būdingos daugeliui kalbų (Ufimceva 1986: 122). Jos laikomos tiesioginėmisnominatyvynėmis, nes turi dalykinę paskirtį ir yra kitų žodžių sinonimai (plg. Kėzytė 1961: 235). Tokia antrinė nominacija būdinga ir kitiems somatizmams. Pagal padėties panašumą erdvėje specialias reikšmes turi galva, dantis, ausis, nosis, ranka, koja ir kt., pvz.: Aguonos galva SD 140. Galva kopūstų minkšta LKŽ III 79 (J). Pypkos galva LKŽ III 80 (Šts). Padaro galvą, dantis ir grėblys DrskŽ 92. Dantis karštuvių LKŽ II, 266 (B). Iškraipyk pjūklo dantis, fako nebtur LKŽ II, 266 (Vvr). Šu k ų dančiai prilindg LKZ 11, 266 (Jnšk). Reti dantes šepečio, negražiai linus šukuoja LKŽ II, 266 (Rdm). Numusei puodo ausį LKZ I, 502 (Gs). Aplūžo rėčkos ausis LKŽ I, 503 (Kb). Batų ausys LKŽ I, 503 (Ms). Grąžto ausis isstkele LKZ I, 503 (Pls). Nenumink vyžų nosies— begs vanduo į vidų LKŽ VIII 871 (Gdl). An zagrés nosies ažsidėdo geležis LKŽ VIII 871 (Grv). Lovos koja R69,MŽ92. Koja krasės R342,MZ457.Dalgio koja į tverta į dalgiakotį LKŽ VI 291 (Srv). Iššluostyk girnų kojas, jau pabaigiau malti LKŽ VI 291 (Pgr). Plūgo ranka nulūžo LKŽ XI 156 (Rdš). Uzbonėlio ranka LKŽ XI 156 (Kb). [Mintuvų] ranka iŽž dviej lentų sudaryta DrskZ 295. 2.Daiktavardinių prijungiamųjų junginių priklausomojo nario pozicijoje gali būti įvairūs sudėtiniai objektai, pvz.: Iš Užvenčio kelias vedė Varnių pusėn, Žemaitijos širdin LKŽ XIV 69 865 (trš). Durneliuo teko pati dvaro širdis: mūriniai namai, neapeinami sodai (ps.) LKZ XIV 865 (Vlk). Laivo širdis — atominis reaktorius LKŽ XIV 865 (tsp). Širdies vardas perkeliamas pagal funkcijos panašumą, jos svarbą. Galėtume skirti semas “funkcija”, “svarba”, “centras”. Si reikšmė (Š, „) Yra perkeltinė, nes ryškus emocinis vertinimas, vaizdingumas. 3. Pagal formos panašumą širdimi pavadinamos figūros, turinčios kraujo varomojo organo pavidalą (Šv) pvz.: Nebuvo meistro Jono Draikos, kuris pagražintų stogus žirgeliais, o langinėse išpjaustytų dobilus ir širdis LKŽ XIV 866(K.Saj). Atkalciy viduryje išpjauta širdis LKŽ XIV 866 (I.Simon). Širdeles kokias te turėjo nuspirkę LKŽ XIV 866 (Km). 4. Aktualizuojama sema”forma” ir tuomet, kai sirdimis 3.) pavadinama kortų rūšis, pažymėta širdies pavidalo ženklais. Tai pavadinimas, atėjęs su realija, užfiksuotas šio amžiaus žodynuose (Š, NdZ). Sinonimai — šerdis LKZ XIV 647 (NdŽ, Sint), čirvas LKŽ II 131 (Dkš, Ėr, Kp, Lnkv), čirva LKŽ II 131 (Gs, Ss, Grž) ir raudė, raudis (NdZ). 5. Abstrakčią reikšmę širdžiai suteikė K.Sirvydas: Koniec spraw... Galas darbų, pastatymas, širdis, kuria daro kas daiktą kiekvieną SD 102. Jo žodyne Širdis (Ši) reiškia tikslą, aktualizuojama sema “svarba". 6. Atkreipia dėmesį veiksmažodiniai junginiai, kuriuose daiktavardžio sirdis įnagininku nurodoma veikėjo patiriamos būsenos priežastis: serga Širdžia, guli širdžia, mirė širdžia (tą patį gali reikšti ir atitinkamai modifikuoti junginiai su prielinksniu su), pvz.: Kai širdžia serga ar aplink širdį, šitos liekarstos gerai 'LKŽ XIV 853 (Klt). Boba su širde sirgusi DūnŽ 355-356. Tai širdžia gulėjo ligoniné[je] LKŽ XIV 853 (Krš). Ligoninėj gulėjau su širdžia LKŽXIV 853 (Kb). Eina va, puola ir numirštasu šitomi širdimi DrskŽ 375. 706j širdis plakė ir plakė iš vieno—- ir numirė širdžia LKŽ XIV 850 (Kpė). Paskutiniame sakinyje Sirdis pavartota dviem reikšmėmis: pagrindine (Š, )— “centrinis kraujo varomasis organas“ ir šalutine (Š, ,) — “širdies liga”. Saluting reikšmę iliustruoja ir daiktavardiniai junginiai, kur pagrindinio démens pozicijoje — vaistų ar vaistažolių pavadinimai, o prielinksnis nuo su Širdies kilmininku nurodo pagrindinio démens paskirtį, pvz.: Tiesit[vaistai]y[ra] nu širdies LKZ K(End). Ratiliai nuo širdies LKZ XIV 854 (Dg¢). Geria žoles nuo širdies DrskZ 231. 6.1. Savitas metonimijos ryšys “kūno dalis" — “tos kūno dalies liga” būdingas daugeliui somatizmų. Tai reguliariosios polisemijos pavyzdys. Panašių junginių randame su kūno dalių pavadinimais akis, burna, galva, inkstai, jeknos, kaklas, kaulai, pilvas, plaučiai, prieširdis, skilvis, snukis, skrandis, šonas, veédaras, viduriai ir kt., pvz.: Visa amžių akims nebuvau sirgęs LKZ XII 576 (Všv). Ką tu čia 70 ja, šio jausmo amžinumas, pvz.: Senasesi,o širdis tapati nepasensta LKŽ XIV 859 (Krš). Ka i sena, širdis jauna LKŽ XIV 859 (Rdn). Žinau, nepražys jau skruostai papilkėję — tegu bent krūtinėj širdis nesenėja V.Myk-Put. 10. Daiktavardiniuose junginiuose priklausomuoju dėmeniu einantys būdvardžiai gali nurodyti ne tik fizines (žr. 3. 7.), bet ir dvasines širdies ypatybes, pvz.: Visi žmonės gimsta juk ne iš aukso, bele širdis gera LKŽ XIV 860 (Stl). Prieinamas bėdoj, geros širdies žmogus LKŽ XIV 860 (Dgė). Tasai žmogus jautrios širdies LKŽ XIV 861 (Dkš). Jis gailios širdies, užjaučia LKŽ XIV 861 (Pv). Tura piktą širdį, supyko LKŽ XIV 861 (Rsn). Jisyra atlaidžios širdies, t.y. atsileis ant tavęs, kad yra supykęs LKZ 1, 391 (J I 131). Novijo vaikus nusisamde, buvo baisių §irdziy DūnŽ 219. Rods, yr daug žioplių, kurie nabagelį burg iš nelabos širdies per paiką drimelį laiko K.Donel. Šiuo atveju širdis turi reikšmę, padedančią charakterizuoti ž žmogų: ją laikytume žmogaus dvasinių ypatybių, charakterio, polinkių simboliu (Ss pvz.: Jeigu visi žmonės būt vienoda širdžia, bat blogai LKŽ XIV 860 (Skr). Munie nėr toki širdis skysties LKŽ XIV 860 (Vgr). Aš jau tokios §ir - dies, kad gero žmogaus negaliu užmiršti LKŽ XIV 860 (Skr). Aš myliu tave labiau už tavo širdį, negu už karūną LKZ XIV 860 (J.Balė). 10.1. 8 fiksuota pirmuosiuose žodynuose, ją randame senuosiuose raštuose, pvz.: Širdis kaipmotinos R 262. Tėtiška širdis neperleidž LKŽ XIV 860 (C1396). Geras noras, gera širdis SD' 22. Pasigatavykiat ginklais ir būkiat drąsios širdies LKŽ XIV 861 (BB 1 Mak 3, 58). Dievas gerai daro jiems, kurieyr geros irtiesios širdies DP 30. 10.2. Norint vaizdingiau, įtaigiau nusakyti žmogaus būdą, vartojami palyginimai, pvz.: Žmonių širdės kaip akmin ai: vienas kitą ėstinai ėda LKŽ XIV 860 (Krš). Vyro širdis — akmuo, moteriskos— vaškas LKZ XIV 862 (Erz). Ano širdis kap geležis: naktuit nieko nepililimdo, nė vienas tę neažnaktujo LKK XIII 124 (Grv). Sakoma ir be lyginimo nuorodos, tiesiog, kad žmogus yra akmeninės, auksinės, kietos, minkštos, šaltos širdies. Simbolinė širdies reikšmė junginiuose su perkeltinės reikšmės būdvardžiais, nusakančiais asmens davsines ypatybes, sudaro sąlygas formuotis frazeologizmams, įvairiai charakterizuojantiems Zmogų. 11. Širdis, vartojama su būdvardžiais, nusakančiais dvasines ypatybes, gali sinekdochiškai reikšti asmenį, pasižymintį tam tikromis dvasinėmis ypatybėmis (Š,), pv: Ana, ar tai nėr visokių širdžių sviete!LKŽ XIV 862 (Skr). Ot šir77 dis, kad jį perkūnas — gulintį must! LKŽ XIV 862 (Zl). Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną, griaudindamos jautrią širdį ne vieną Mair. P 1kta širdis dainos nemėgsta LKŽ XIV 862 (TŽ V 602 (AI). 12. Širdisbe pažymimojo žodžio gali pavadinti tiesiog žmogaus ypatybę. Tuomet ji reiškia gerąsias dvasines ypatybes: nuoširdumą, gerumą, jautrumą, atjautimą (Sy), pvz.: ! Kainéra širdies, tai svetimi namai, svetimi laukai LKZ XIV 862 (DKS). Ačiū, už širdį ačiū LKŽ XIV 862 (Bb). Už širdį — širdį, užakmenįakmenį LKŽ XIV 862 (An). Aš savo vaikus mokiau širdies D.Mušinskas. Labai geras žmogus gali būti prilygintas širdžiai, pvz.: Oi tetule, širdis, ne žmogus, jau toks geras, toks geras B.Radz. 12.1. Metoniminis santykis “kūno dalis vietoj ypatybės" (Pikčilingis II 251) būdingas ir kitiems somatizmams: ga/va gali reikšti galvotumą, išmanymą, nagai — nagingumą, liežuvis — iškalbingumą, pvz.: Reikia galvos tam darbui LKŽ III 78 (Jnšk). Kasano nagai buvo, ko ans nepadirbo! LKŽ VIII 498 (Mžk). Vieni nagais, kiti galva duoną pelno LKŽ IX 773 (PPr 55). Ot ana tur liežu vį LKŽ VII 458 (KlvrZ). Liežuvėlis jos — tai nė velnias neapkalbės LKŽ VII 458 (Ukm). 13. Širdis turi ypatingą vertę, todėl sakoma, pvz.: Mylėk jį kaip brolį savo, kaipo širdį savo LKŽ XIV 858 (Tat). Myli kaip širdį, riša kaip vagį (vysto vaiką) LKŽ XIV 859 (LTR). Vertės sema aktualizuojama, kai širdis vartojama pažyminio pozicijoje kaip nuolatinis epitetas (Š,) ir atlieka požymio funkciją, pvz.: Mociute motinėle, močiute širdužėle, ar tu turėjai didį vargelį,ik mane užauginai? LKŽ XIV 864 (Niem 4). Sesule viešnele, dalyk spodkus: tévuliui širdelei —palšijaučiai, motulei širdelei — margos karvės LKŽ XIV 864 (VoL 392 (Onš). Lydimotulė širdelė, balto sidabro spurgelė (d.) LKŽ XIII 556 (Mrc). Tokia apibendrinta deminutyvine sirdiesvartosena būdinga liaudies dainoms: širdies deminutyvai paprastai yra motinėlės ir tevelio emociniai palydovai. 14. Ypač išryškėja vertės sema, kai širdis vartojama kaip kreipinys (Ši) pvz.: Sirdie mano, renkis in veseliją: tavo vyriausia sesuo Zenyjasi LKZ XIV 864 (LB 168). Sesule, širdele, rūtele, kvietkeli mieliausias, aukseli brangiausias, pasiūk šventai Onai, pasiūk! LKŽ XIV 864 (Lp). Aš nevadinau jjjj vardeliu,— širdytė , meilyté, patieka mano LKŽ XIV 864 (JV 880). Maloniniai širdies deminutyvai vartojami perkeltine kreipinio reikšme, norint išreikšti palankumą, meilumą. Deminutyvinės malonumo reikšmės pagrindu susiformavusi maloninio kreipinio reikšmė yra apibendrinta abiejų giminių asmenims (Šimėnaitė 1995: 150). 14.1. Panašiai metaforiškai kreipiamasi į artimą, mielą žmogų paukščių, uogų, gėlių, aukso, sidabro ar kitų malonių, gražių, vertingų dalykų deminutyviniais vardais (Šimėnaitė 1990: 66-67). Tokie maloniniai kreipiniai užfiksuoti 78 jau XVIII a. pradžioje J.Brodovskio rankraštiniame žodyne: Mano širdel, mano sakalél, mano auksel LKŽ XIV 864 (B 690). 14.2. Širdieskreipinio reikšmė sudarė prielaidas gero, švelnaus būdo asmenį arba tą, kuris nuolat vartoja šį kreipinį, pravardžiuoti Širdele, Širdelynu, Širdyte, Širduku, Širduke, Širdute ir net Širdeliene (L Pr 406). Tokios pat kilmės būtų “Lietuvių kalbos pavardžių žodyne" užfiksuota pavardė Sirdukas (LPZ II 936 (Kv). 15. Mielas, brangus, mylimas asmuo gali būti vadinamas tiesiog Širdele, širdute (Ši), pvz.: Nematysiu savo širdutės par laukelius parlinguojant namo LKŽ XIV 863 (Grk). Yra, kad yra, trys audėjėlės, nėra, kad nėra muno širdelės LKŽ XIV 863 (D 29). Šių pavyzdžių sinonimai būtų mylimasis, -oji; brangusis, -ioji. 16. Įdomu, kad širdis ne visada reiškia meilę, gerumą. Junginiuose su veiksmažodžiais (pa)imti, užeiti, pereiti ji (Ši) būna pykčio sinonimas, pvz.: Ažu itokius darbus paskutinė ši rdis ima LKŽ XIV 864 (Arm). Kad paėmė mane širdis ant jo! LKŽ XIV 864 (Pun). Tėip širdis užėjo, kad kiek neapsiverkiau LKŽ XIV 864 (Srv). Jau i vėl gražiai kalbu, mat, $ir - dis parėjo LKŽ XIV 865 (DI). 16.1. Tik platesnis kontekstas padeda atskirti priešingas to paties žodžio reikšmes, pvz.: | Nebuvo su širdžia žmonys LKŽ XIV 862 (Uzv). Ir Zvirblys su šird ži a! (sakoma apie ką mažą, piktą) LKZ XIV 865 (Krok). Širdis talpina visus jausmus, įvairiausius nusiteikimus, tad galima suprasti, kad ji gali būti ne tik gerumo, bet ir pykčio reiškėja (apie poliarines to paties žodžio reikšmes ir šio reiškinio archaiškumą plačiau žr. Ermanytė 1996: 53-59). 16.2. Iš šių priešingų Širdies reikšmių padaromi priešingų reikšmių būdvardžiai Širdingas, -a; širdus, -i ir daiktavardžiai Širdžius, pvz.: a) Tas širdings žmogus, kaimynu mūsų bebūdams, kožną vis lietuviškai mylėdavo sėbrą K.Donel. Ji tokia šir di žmona LKŽ XIV 900 (Jrb). Tavo dantys išbyrės, išbyrės, nė širdžiukas nemylės, nemylės LKŽ XIV 900 (JV 718). b) Anas labai širdingas, nekliudyk geriau LKŽ XIV 849 (Dbg). Neerzink tu jo, ba anas labai širdus LKŽ XIV 900 (Ds). Iš jos tikra $i - džius: tik neuZumuse karvės užpykus LKŽ XIV 900 (Trgn). Šių vedinių su pykčiu susijusios reikšmės darybiškai gali būti siejamos su širdies reikšme “piktumas, pyktis" ir su veiksmažodžiu $irst/ "pykti, niršti" (Šimėnaitė 1995: 153, 152). Akivaizdūs širdies (Š, „)ir širsti, širdytis semantiniai ryšiai (Skardžius 1943: 487, 534; FrnW) nėra tipiški. Darybiškai neskaidomas pirminis veiksmažodis Šfrsti turi savą darybos pardigma. 16.3. Atkreipia dėmesį tai, kad širdis reikšme “piktumas, pyktis" dažniausiai vartojama piety ir rytų Lietuvoje (LKŽ XIV 864-865). Šios reikšmės nėra 79 senuosiuose raštuose ir žodynuose. Pirmą kartą ji užfiksuota rankraštiniame rytietiškame žodyne (RtŽ). 16.4. Pykčio sinonimai širdas* ir širsmas užfiksuoti tik po kartą (LKŽ XIV 846, 905), o daugiskaitinis daiktavardis s7rdas “piktumai, kivirčai" dažnesnis, pvz.: Anas be širdų su kaimynais neapseina LKŽ XIV 845 (Prng). Iš širdų suskovė LKŽ XIV 845 (Lp). 16.5. Somatizmą širdis reikšme “piktumas, pyktis" vartoja latviai (ME III 843-844, EIV III 351, LLVV VII, 324), baltarusiai (TCBM V, 439), rusai (CCPJIA XIII 683, plačiau žr. Šanskij 1985: 227). Šiose, taip pat hetitų, albanų, armėnų kalbose širdies pavadinimą galima gretinti su tą pačią šaknį turinčiu veiksmažodžiu, vartojamu reikšme "pykti" (Tischler 1980: 524). 16.6. Reikšmę “piktumas, pyktis" turi ir somatizmas fu/Zis, pvz.: Juk aš ne piktuoju, štai nuryk gurkšnelį ir savo tulžį nuramink LKŽ K(J.Balė). Išliejau visą tulžį, tai net lengviau LKŽ K (Dbk). Tarptautinių žodžių me/ancholija, splinas, reiškiančių neigiamus jausmus, pirminė reikšmė susijusi su graikiškais somatizmais fu/Zis (chol€) ir blužnis (splėn). K. Sirvydas melancholija vertė junginiu tulžis pridegusi (SD 145). 17. Subjektiniuose junginiuose Širdis gali eiti su veiksmažodžiais, nusakančiais jos patiriamas fizines, fiziologines būsenas, pvz.: Valgyk, ko širdis trokšta, gerk, ko širdis geidžia LKŽ XIV 863 (Btg). Nor mano širdužė saldaus miegužėlio LKŽ XIV 863 (N 40). Širdis atsigavo, kaip užgėriau vandens LKŽ XIV 863 (J I 147). N usalės širdis, taip saldžiai užėdus DūnŽ 313. Širdis purtinas fokiu pienu skystainiu LKŽ XIV 863 (Ggr). Man ėmė širdis blogt, kraują pamačius LKŽ XIV 863 (Jz). Pykiné[ja] širdis, vemsu DūnŽ 256. Pyksta mi širdis SD*15, 65; SD 31. Širdis šiuose pavyzdžiuose trokšta, geidžia, nori, atsigauna, nusaléja, purtinas, blogsta, pykinėja, pyksta: jos būsena priklauso nuo konteksto, susijusio su fiziologiniais poreikiais, dažniausiai su maistu ar kitomis fizinėmis reakcijomis. Ji sinekdochiškai reiškia asmenį, reaguojantį į fiziologinius dirgiklius, ji yra gyvybinių funkcijų centras. Šią reikšmę apibrėžtume taip: “žmogaus organizmo reagavimo, poreikių, fiziologinės būklės simbolis" (Š,,). 17.1. Dž; šios širdies reikšmės apibrėžimas per daug sukonkretintas: “skrandis, gerklė kaip skonio (retai-kvapo) reflekso pamatas". Širdis nėra nei skrandis, nei gerkle. Vėl susiduriama su dalies ir visumos santykiais: Širdis yra žmogaus, fiziologinių pojūčių, reakcijų turėtojo, simbolis. * LKŽ14t. pateiktas J. Bretkūno Biblijos sakinys su neteisingai iššifruotu žodžiu širdas (LKZ XIV 846 (BB Na 2,1): turi būti smirdas. A. Lyberio "Sinonimų žodyne" pateikto žodžio $77dis (2) su nuoroda į lizdą pyktis (Lyberis 1980: 425) neliudija akademinio "Lietuvių kalbos žodyno" kartoteka. 80 IŠVADOS Daiktavardžio širdis leksinė-semantinė struktūra būtų tokia: 1. “kūno vidaus dalis, centrinis kraujo varomasis organas, primenantis apversto kūgio formą". 2. “to organo liga”. 3. “krūtinės vieta, po kuria yra tas organas“. 4. prk. “šis organas kaip žmogaus jausmų, nusiteikimų simbolis, išgyvenimų centras, vidaus pasaulis“. 5. prk. “šis organas kaip meilės jausmo, palankumo, prieraišumo simbolis". 6. prk. “šis organas kaip žmogaus dvasinių ypatybių, charakterio, polinkių simbolis". 7. prk. “tam tikromis dvasinėmis ypatybėmis pasižymintis asmuo". 8. prk. “nuoširdumas, gerumas, jautrumas, atjautimas”. 9. scom.ppr.dem. “maloninis epitetas". 10. scom. ppr. dem. “maloninis kreipimasis". 11. scom ppr. dem. “mylimasis, -oji; brangusis, -i0ji”. 12. prk. “piktumas, pyktis". 13. prk. “šis organas kaip žmogaus organizmo reagavimo, poreikių, fiziologinės būklės simbolis". 14. prk. “svarbiausia dalis, vidurys, centras". 15. “vidurinė minkštesnė medžio dalis, šerdis“. 16. “lino šiaudelio vidurio pluoštas". 17. “vidurinė kai kurių daržovių dalis“. 18. “daigo vidurio lapeliai". 19. “vidurinė vaisiaus dalis, sėklalizdis". 20. “žiedo vidurys". 21. “grūdo branduolys". 22. “gubos vidurys — paprastai trys surišti pėdai". 23. “mestuvų vidurinė kartis, ašis“. 24. “girnų ašis, varpste”. 25. “varpo kankalas”. 26. “centrinė arklo dalis, iSara”. 27. “kartelė, jungianti ratų pirmagalį su pasturgaliu, pertrauktis, įšautys“. 28. “gulstinio ratelio trinkelė, laikanti skersinį su ritės stulpeliais, rope”. 29. “apskrita figūra, kurios viršus įlinkęs, 0 apačia pasmailéjusi”. 30. “raudonomis širdies pavidalo akimis žymima korta". 31. “tikslas". Daiktavardžio širdis polisemija yra mišrioji (žr. schemą, 82 p.), nors pirmoji, pagrindinė semema “kraujo varomasis organas“ motyvuoja visas tiesiogines ir perkeltines reikšmes, vienijamas bendrų semų (žr. lentelę, 83 p.; pliusas rodo, kad semema turi tokią semą). 81 82 Daiktavardžio širdis reikšmių schema asmuo su šiomis ypatybėmis mailės,prieraišumo simbolis fiziologinės būklės simbolis jausmų,nusiteikimų simbolis po kuria yra širdis širdies liga maloninis epitetas Daiktavardžio sirdis sememos ir Semos sniyelisqe SNJOIUOY SIUTUTULID) sewredou SIUTOW sewrer5a) 212A BQIBAS renjalqo rerumapns sepjrep se[edne Seunaks sngowz SIUISBAP 21081 snpIA Senuad BULIOJ seurnjns sofioyury eflibyjuny BUINSIA SHEP SOWHES 7 vw SIRDIS SEMEMOS vį »w »n ww Šu 12 13 1%] 14 PU 15-22 Nn Sin 29 S. 83 Galima skirti dvi Širdies reikšmių grupes. 1) Pirmąją sudaro nominacinio pobūdžio (denotatinės) reikšmės: tai pagrindinė, pavadinanti žmogaus ar kito gyvūno kūno vidaus dalį (organą), ir šalutinės reikšmės, įvardijančios kitus tikrovės objektus. Išblėsusios metaforos, kai kūno dalimi pavadinami panašūs daiktai, būdingos daugeliui somatizmų: tai universalus reikšmės perkėlimas “kūno dalis" — “daikto dalis". 2) Kitą reikšmių grupę sudaro šalutinės perkeltinės reikšmės, išreiškiančios žmogaus vidaus, dvasinį pasaulį. Tai frazeologiškai susijusios reikšmės, atskleidžiančios Širdies simbolinį turinį. Opozicija kūnas — širdis, rodanti visumos ir dalies santykį, plėtojantis sirdies reikšmių sistemai, tampa pagrindine tiesioginės ir perkeltinių reikšmių opozicija, semantine kūno-— dvasios, materijos — dvasios opozicija. Širdis perkeliama iš fizinės veiklos į psichinę ir sujungia dvi pasaulio puses — materialųjį ir dvasinį pasaulį. Daiktavardis širdis — ne tik somatizmas. Širdis — mikrosistema, įvairiausiais asociaciniais ryšiais jungianti apčiuopiamą daiktų, konkretaus materialiojo pasaulio dalį ir neregimą, neapibrėžtą dvasinį pasaulį. Šis žodis — pati talpiausia metafora: jo reikšmių sistema, lemiama realijos svarbos, yra ryškus kalbos antropocentrizmo pavyzdys. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Alekna V. 1980: Salomėjos Nėries poezijos dažnumų žodynas. — Literatūra ir kalba 16, 167— 423. Arutiunova N. D. 1980: Apyriokosa H. JĮ. K npobieme OyHKIŪHOHaIIEHEIX THIIOB 3HAYEHUS. Acnektsr CEMAHTHYECCKHX HCC/IE/J[OBaHHĖ,MockBa: Hayka, 156-249. Babickieneé Z. 1985: Reguliariyjy išvestinių reikšmių pateikimas aiSkinamuosiuose lietuvių ir rusų kalbų žodynuose. — Lietuvių kalbotyros klausimai 24, 223-235. BB — Biblia tatai esti wissas Schwentas Raschtas Lietuwischkai perguldytas per Janą Bretkuną Liet. Pleboną Karaliaucziuie (1590 m. rankraštis). BP — Postilla...Per Jana Bretkuna...Karaliaucziuie ... 1591. I ir II dalis. B.Braz-B.Brazdzionis, jo raštai. Ch' — Biblia litewska Chyliriskiego. Nowy Testament 2, Tékst, Poznan: Zaktad narodowy im. Ossoliriskich we Wroctawiu, 1958; 3, Indeks, Poznan: Panstwowe wydawnictwo naukowe, 1964. Daujotytė V.1984: Lyrikos teorijos pradmenys, Vilnius: Mokslas. K.Donel-K. Donelaitis (1714-1780), jo raštai. DP — Postilla Catholicka...Per Kunigą Mikaloiv Davkszą...ižtękicezko perguldita...Wilniui Drukarnioi Akadėmios ... 1599. DrskZ-Naktiniené G.,Paulauskiené A, Vitkauskas V. Druskininkų tarmės Zodynas. Vilnius: Mokslas, 1988. DūnŽVitkauskas V. Šiaurės rytų diinininky šnektų žodynas, Vilnius: Mokslas, 1976. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1954. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mintis, 1972. DZ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. 84 ĖIV III -Kagaine E. Ergemes izloksnes vardnica 3, Riga: Zinatne, 1983. Ermanytė I. 1997: Kelios pastabos apie enantiosemija. — Lietuvių kalbotyros klausimai 37, 53-59. Fillmor C. 1983: ®wuMop Y. O6 opraHH3anumH CEMaHTHYECKOH HHOOpMAIMH B CIOBape — HoBoe B 3apybexro¥i muursucrke 14, Mocksa: Ilporpecc, 23-60. FrnW - E. Fraenkel. Litauisches etymologisches Worterbuch 1-2, Heidelberg-Gottingen, 1955-1965. Gijom G. 1992: I'mitom I. JIpHHIHITEI TeOpETHYECKOH JIHHTBHCTHKH, Mocksa: IIporpecc. R.Gran-R.Granauskas, jo raštai. Ivič M. 1973: Lingvistikos kryptys, Vilnius: Mintis. Jakaitienė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. Jurgaitienė I. 1970: Maironio “Pavasario balsų" dažnuminis žodynas. — Literatūra 13(1), 133-153. Karaulov J. N. 1976: Kapaynos IO.H. O6mas H pycckas naeorpagrs, Mocksa: Hayka. Kasares Ch. 1958: Kacapec X. Bpegenwe B coBpeMeHHYIO JIeKcHKorpagmio, Mocksa: M3jiaTeJibCTBO HHOCTpaHHOH JIUTEPATYPHI. Kėzytė S. 1961: Perkeltinés žodžio reikšmės ir jy pateikimas “Lietuvių kalbos Zodyne”.— Lietuvių kalbotyros klausimai 4, 233-253. Kotelova N.Z. 1974: Korenosa H.3. UcKycCTBEHHBIN cCeMaHTHYUeCKHŪ S3BIK (TeOpeTHUeCKHe TIDEJNIOCEIJIKH). — Bompocsr ILIKOZHaHHA 5, 48-63. V.Krév-V.Krévé-Mickevicius (1882-1954), jo raštai. KTŽGaivenis K,Keinys S. Kalbotyros terminų žodynas, Kaunas: Šviesa, 1990. Kudzinowski Cz 1977: Indeks-sfownik do “Daukšos Postilė" 2, oprac. Cz.Kudzinowski, Poznan:Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza. Kuznecova Ė. V. 1982: Kysueuosa D.B. Jexcuxororus pycckoro a3sika, Mocksa: Bricinas LIKONa. L e x — Lexicon Lithuanicum, parengė V.Drotvinas. Vilnius: Mokslas, 1987 (Rankrastinis XVII a. vokieciy-lietuviy kalbų žodynas). Lyberis A. 1980: — Sinonimų žodynas, Vilnius: Mokslas. LKA 1 - Lietuvių kalbos atlasas 1, Leksika, Vilnius: Mokslas, 1977. LKT — Lietuvių kalbos tarmės, Vilnius: Mintis, 1970. LKŽ L-IL, — Lietuvių kalbos žodynas 1-2, Vilnius: Mintis, 1968-1969. LKZ III-XVII — Lietuvių kalbos žodynas 3-6, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956, 1957, 1959, 1962; 7-9: Mintis, 1966, 1970, 1973; 10-15: Mokslas, 1976, 1978, 1981, 1984, 1986, 1991; 16-17: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995, 1996. LKZ K - “Lietuviy kalbos žodyno" kartoteka. LLVV VII, — Latviešu literaras valodas vardnica 72, Riga: Zinatne, 1991. LPrButkus A. Lietuvių pravardės, Kaunas: Aesti, 1995. LPZ II — Lietuvių pavardžių žodynas 2, Vilnius: Mokslas, 1989. LzŽPetrauskas J, Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas, Vilnius: Mokslas, 1985. Mair — Maironis (J.Mačiulis) (1862-1932), jo raštai. J.Marcin— Justinas Marcinkevičius,jo raštai. M. Mart - M. Martinaitis, jo raštai. ME III-— K.Mūlenbacha Latviešu valodas vardnica. Redigéjis, papildinajis, turpinajis J.Endzelins 3, Riga: Kultūras fonda izdevums,1927 — 1929. V. Myk-Put— V.Mykolaitis-Putinas (1893-1967), jo raštai. A. MiskA. Miškinis (1905-1983), jo raštai. Mz — Mažvydas. Seniausieji lietuvių kalbos paminklai iki 1570 metams... Kaunas: Švietimo ministerijos leidinys, 1922. MZ — Littauisch-deutsches und Deutsch-littauisches Worter-Buch..von Christian Gottlieb Mielcke... Konigsberg: Im Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerey, 1800. 85 NdŽI-VNiedermann M,Senn A, Brender F, Salys A. Lietuvių rašomosios kalbos žodynas 1-5, Lietuviškai-vokiška dalis, Heidelberg: Carl Winter Universitatsverlag, 1932-1968. S. Nėr —- S. Nė ris (1904-1945), jos raštai. Nikitin M. V. 1983: Hukutun M.B. Jfexcrueckoe sHagene croBa, MockBa: Briciuast 1kona. Nikitin M. V. 1988: Huxutua M.B. OcHoOBBI JIHHTBHCTHIECKOH TeopHH 3Ha€<eHHs, Mocksa: Beicimas mKojia. Paulauskas J. 1987: Sisteminis lietuvių kalbos Žodynas, Vilnius: Mokslas. Paulauskienė A. 1994: Lietuvių kalbos morfologija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Pikčilingis J. II: Lietuvių kalbos stilistika 2, Vilnius: Mokslas, 1975. PK — Polski z Litewskim Katechism ... Naktadem ... Malchera Pietkiewicža ...W Wilnie: Drukowat Stanislaw Wierzeyski ...1598. R — Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches lexicon... gesammelt von Philipp Ruhig... Kėnigsberg: Druckts und verlegts I. H. Hartung, 1747. B. RadzB.Radzevičius (1940-1980), jo raštai. SD — Dictionarium trium lingvarum... Avtcore.. Constantino Szyrwid..Ovinta editio...Vilnae. SD! — to paties žodyno pirmasis leidimas (apie 1690). Skardžius P 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius. Skv — Šventasis raštas Senojo ir Naujojo įstatymo... Vertė ir komentorių pridėjo kun. J. Skvireckas... IV t. —- 1913-1937, VI t. — 1911. B. Sruoga — B. Sr uo ga (1896-1947), jo raštai. CCPJIS XIIICospemeHFBIH C/IOBAapE pyCCKOIO JHTEpaTypHoro sssika 13, Mocksa-JIeHMHIpan: UsnarensctBo Akanemuu Hayk CCCP, 1962. ST — Šventasis raštas. Senasis testamentas. Vertimas iš hebrajų ir graikų kalbos, kun. A.Rub - šys. Putnam. CT: “Krikščionis Gyvenime", 1994-1995. Stepanov J.S. 1981: Crenanos O.C. Hmera. Ilpenuxarsir. Ilpe/vroxerna, Mocksa: Hayka. Šanski j N. M. 1985: Illancxuū H.M. B mupe c/roB, Mocksa: IlpocBemenne. Šimėnaitė Z. 1990: Maloniniai kreipiniai. — Kalbos kultūra 59, 65-67. Šimėnaitė Z. 1995: Daiktavardžio širdis dariniai. — Lietuvių kalbotyros klausimai 35, 148— 168. Tischler J. 1980: Hethitisches etymologisches Glossar. Mit Beitragen von Gūnter Neumann. Lieferung 3. — Innsbrucker Beitrage zur Sprachwissenschaft 20, 403—600. TCBM V, — TrymavansHsl CIoijHiK Oe/rapyckaii MOBBI 5,, Minck: Benapyckas CoBenkas Duusiknanensis ima Ilerpycs Bpoyki. Ufimceva A.A. 1986: Youmuesa A. A. Jlexcuveckoe 3Haverne, Mocksa: Hayka. Urbas D. 1996: Martyno Mažvydo raštų žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. VaižgVaiz gantas (J.Tumas) (1869-1933), jo raštai. ŽemŽemaitė (J.Žymantienė) (1945-1921), jos raštai. Kitų šaltinių sutrumpinimai kaip LKZ. SEMANTIK DES SUBSTANTIVS ŠIRDIS Zusammenfassung Im 14. Band des “Lietuvių kalbos žodynas" (Hg. Institut fūr litauische Sprache und Literatur der Akademie der Wissenschaften Litauens) wird aus lexikographischer Sicht das Substantiv Širdis beschrieben. In diesem Artikel werden die semantischen Beziehungen dieses Wortes zu anderen Wėrtern, um den Platz des zu analyzierenden Substantivs im Sprachsystem festzustellen und seine verschiedenen Bedeutungen zu erkennen. Bei der Analyse der Semantik von šfrdis werden paradigmatischen bzw. syntagmatischen 86