Priebalsių „t’, d’“ ir „k’, g’“ mišimas Druskininkų tarmėje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Asta LESKAUSKAITĖ VERMENGING VAN DE MEDEKLINKERS t’, d’EN k’, g’ IN HET DRUSKININKAI-DIALECT (volgens het “Woordenboek van het Druskininkai-dialect” van G. Naktinienė, A. Paulauskienė en V. Vitkauskas) In de linguïstische literatuur wordt bij de bespreking van de vermenging van de medeklinkers t’, d’ en k’, g’ vermeld dat dit een sporadisch verschijnsel is (voornamelijk in het zuidelijke Aukštaitische gebied), waarbij de zachte t’, d’ sterker gepalataliseerd worden uitgesproken, en dichter bij k’, g’ liggen (Zinkevičius 1987: 248–251). De vermenging komt voor ten zuiden van de lijn Punskas–Lazdijai–Kapčiamiestis–Švendubrė(Ratnyčia)–Kabėliai–Dubičiai–Dievėniškės, in Rimšė, rond Pelesa, in het dorp Aziėrkai en rond Lazūnai (Otrebski 1958: 352–357; Zinkevičius 1966: 140–141; Dovydaitis 1968: 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976: 146–149; Vidugiris 1989: 204; LKT 1970: 38; Sudnik 1975: 175, 194) en elders1. Er zijn verschillende kenmerkende varianten van de vermenging (t’ > k’, d’ > g’, k’ > t’, g’ > d’), die optreden vóór vocalen van het type e, ė, i, de tweeklanken ie, ei, soms iau, en de achterklinkers a, o, u, ε (Otrebski 1958: 352–357; Zinkevičius 1966: 140–141; Dovydaitis 1968: 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976: 146–149). In het Druskininkai-dialect komen alle genoemde varianten van de vermenging voor; dat wil zeggen, dit dialect kent vermenging van de medeklinkers t’, d’ en k’, g’ vóór klinkers van het type e, ė, i, de tweeklanken ei, ie, au, de diftongoïde (i)e en, in zeldzame gevallen, vóór de achterklinkers a, o, u. 1. De zachte medeklinker d’ verandert in g’: vóór de voorklinker e en de diftongoïde (i)e, bijvoorbeeld išā.ug’ei 'išāudei' 1332, ā.ug’eklas 'audeklas' 23, 97, 312, 352, ā.ug’eklo. 'audeklo' 349, ā.ug’eklus 'audeklus' 133, geb’es’i·las 'debesylas' 61, g’ē·da 'deda' 170, 196, 249, g’ē·das’i 'dedasi' 88, 309, 365, g’ē·s’ies 'desies' 223, pàg’edu 'padedu' 270, pàg’edzi 'padedi' 306, pàg’eda 'padeda' 274, 278, pàzg’eda 'pasideda' 440, pràg’edzi 'pradedi' 132, pràg’eda 'pradeda' 10, 129, 231, 243, prìg’edam 'pridedam' 277, 447, prìg’eda 'prideda' 390, 424, 447, prìzg’eda 'prisideda' 92, sùg’edam 'sudedam' 26, sùg’eda 'sudeda' 81, 110, 171, ùžg’eda 'uždeda' 351, us’ig’edam 'užsidedam' 334, us’ig’eda 'užsideda' 130, 312, 340, 451–452, (u)ùžg’eda 'uždeda' 11, (v)ùžg’eda 1 Dergelijke gevallen van vermenging komen ook voor in Russische, Oekraïense en Letse dialecten, bijvoorbeeld in het Oekraïens: хата: хаки, in het Lets: salanki (< salankis): Salantai, valanki (< valanti): het dorp Valančiūnai, enz. (Otrebski 1958: 352–357; Hausenberga 1932: 130). 2 De cijfers achter de voorbeelden verwijzen naar de pagina’s van DTŽ 1988. 220 'uždeda' 423, (v)užg'ėdam 'uždedam' 132, 174, g'ė·g'inam 'deginam' 166, g'ė·g'ina 'degina' 296, 477, g'ė·gi.c 'deginti' 397, ižg'ė·g'ino. 'išdegino' 62, sug'ė·g'is 'sudegins' 465, sug'ė·g'i.tas 'sudegintas' 452, g'ė·da 'dega' 376, g'ė·ga 'dega' 125, n'ėužg'ed(i)e 'neuždegė' 22, užg'ė· 'uždegė' 227, 250, 285, užg'egi(i)e 'uždegė' 62, sùg'ė·ge. 'sudegė' 112, sùg'eg(i)e 'sudegė' 62, 90, sug'egsì 'sudegsi' 472, 162, 462, sug'ėgtai. 'sudegtai' 402, sug'ė·gus 'sudegus' 125, užg'eg(i)e 'uždegė' 62, užg'ė·go. 'uždegė' 111, us'ig'ė·gė. 'užsidegė' 468, us'ig'eg(i)e 'užsidegė' 412, us'ig'ė·gi. 'užsidegė' 177, g'ėgtūku 'degtukui' 62, g'ė·l. 'dėl' 63, g'eltō· 'del to' 63, 332, kōg'el 'kodel' 160, g'ēn·ga 'dengia' 192, g'en.kc 'dengti' 227, 63, g'eng(i)ejai. 'dengejai' 63, g'ė·šimo 'dešimt' 200, g'ėšim.s 'dešims' 122, 245, g'ėšim.ts 'dešims' 64, 90, 164, 296, g'ėšimcis 'dešimtis' 111, g'ėšimcies 'dešimties' 452, g'ėšimtū. 'dešimtų' 64, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 21, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 257, aštuon'o.zg'ė·šimts 'aštuo-n iasdešims' 21, 122, 257 221 (šneketi)' 41, g'ė'dė 'dėdė' 61, g'(i)ė'g'ei 'dėdei' 451, g'(i)ė'g'(i)e 'dėdei' 61, g'(i)ė'de 'dėdė' 61, g'ė'làs 'dėlės' 63, g'(i)elàs 'dėlės' 63, 414, kraujā.g'(i)ele.s 'kraujadielės' 166, g'ė'j' 'dėjo' 64, g'ė'jo 'dėjo' 64, g'ė'c 'dėti' 64, g'(i)ėc 'dėti' 305, 459, in'g'(i)ėk'it 'indėkit (idėkit)' 60, pag'ė'k 'padėk' 167, pag'(i)étas 'padėtas' 287, pag'ė'ta 'padėta' 482, pag'(i)éta 'padėta' 109, pag'ė'c 'padėti' 90, 98, 375, pag'(i)éc 'padėti' 432, prag'ė'jo 'pradėjo' 455, prag'(i)ej 'pradėj(o)' 103, prazg'ė'jo 'prasidėjo' 413, sug'ė'j 'sudėjo' 253, užg'ė'j 'uždėj(o)' 441, užg'ė'jo 'uždėjo' 223, užg'ė'tas 'uždėtas' 54, sug'ė.dzin'ė.jo.m 'sudėdinėjom' 61, in's'i-g'ė.mė'jau 'įsidėmėjau' 481, dung'(i)ėjimo 'dundėjimo' 76, paė'g'(i)e 'paėdė' 88, sug'irg(i)e 'sugirdė' 371, g'irg'ė.jau 'girdėjau' 13, 102, 139, 246, 301, g'irg'ė.j' 'girdėjo' 102, g'irg'ė.sim 'girdėsim' 245, g'irg'ė.c 'girdėti' 102, 116, 169, 288, 455, g'irg'(i)éc 'girdėti' 471, n'eg'irg'ė.u 'negirdėjau' 296, 350, n'eg'irg'(i)ėu 'negirde-jau' 67, n'eg'irg'ėjus 'negirdėjus' 441, užg'irg'ė'j 'užgirdėjo' 102, gruzg'(i)es 'gruzdės, gruzdo' 116, n'eg'ė'los 'nedėlios' 224, 404, po. neg'(i)eli 'po nedėliai' 224, n'eg'ė'las 'nedėlias' 432, pavarg'(i)ės 'pavardės' 480, p'elug'ė.n 'peludėn' 257, pravarg'(i)ė 'pravardė' 305, ragui(k'(i)em 'rogotēm(is)' 292, rė.g'ė.m 'rė-dėm' 300, ró.g'(i)e 'rodė' 308, sė.g'(i)eu 'sėdėjau' 325, sė.g'ė.jo 'sėdėjo' 415, sė.g'(i)ėj 'sėdėjo' 464, sė.g'ė.k 'sėdek' 36, sag'ė.jus 'sėdėjus' 275, sė.g'ė.c 'sėdėti' 24, 230, 314, 335, pasė.g'ė.c 'pasėdėti' 128, pasė.g'(i)ėkim 'pasėdėkim' 281, pasė.g'ė.k'it 'pasėdėkit' 200, suspá.ug'(i)e 'suspaudė' 341, šā.ug'(i)e 'šaudė' 326, širg'(i)es 'širdies' 231, v'ė.izg'ė.jo. 'veizdėjo' 448, ap'v'eizg'ė.jo. 'ap'veizdėjo' 448, suv'eizg'(i)ės 'suveizdės' 448, v'i.zg'ė.k 'vyzdek' 233, v'i.zg'ė.k'it 'vyzdek' 466, v'i.zg'ė.c 'vyzdėti' 304, pav'i.zg'ė.c 'pavyzdėti' 260, v'i.zg'ė.cas 'vyzdėčias' 466, žag'ė.jo. 'žadėjo' 229, suž'i.g'ė.jo. 'sužydėjo' 267, ži.g'(i)ėj 'žydėjo' 49, p'ė.rži.g'(i)ej 'peržydėjo' 49, žū.g'ė. 'žudė' 484; 1.3. prieš priešakinės eilės balsius i, i̇, pvz., aug'imas 'audimas' 19, 359, g'í.rba 'dirba' 14, 432, g'í.rbo 'dirbo' 483, g'í.rbaw 'dirbau' 120, g'í.rpc 'dirbti' 431, 462, 472, n'eg'í.rbo 'nedirbo' 224, g'íd'elis 'didelis' 65, g'íd'el'o 'didelio' 366, g'ídzá.us'o 'didžiausio' 222, g'í.rs'ė.s 'dirsės' 102, g'í.rs't'eru 'dirsteriu' 69, g'í.v'inas 'dvynasi' 258, pajúog'is 'pajuodęs' 129, pakló'g'i 'paklodę' 239, pa-vá.n'g'in'(i)e 'pavandenė' 249, pavan'g'in'(i)ė 'pavandenė' 253, nuskui.g'is 'nuskurdęs' 102, spaug'imas 'spaudimas' 341, targ'í.c 'tardyti' 227, 471, susuog'i 'susi uodę' 429, van'g'in'(i)ėlis 'vandenėlis' 179, vá.ng'in'o 'vandenio' 98, 294, 303, 387, vá.ng'in'u 'vandeniu(i)' 175, vá.ng'in'u 'vandeniu' 472, vang'in'im 'vandenin' 366, 441, vang'in'ai 'vandenai' 177, 321, vang'in'ū 'vandenių'; 1.4. prieš užpakalinės eilės balsį a, pvz., brā'za 'brazda' 41, prid'ega 'prideda' 447; 1.5. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., á.ug'u 'audžiu (audžiu)' 418; 1.6. prieš dvibalsį ie, pvz., šāng'ie 'šiandie(n)' 371, antrā.g'ien'is 'antradienis' 405; 1.7. prieš dvigarsį au, pvz., g'í.rg'au 'girdžiau (girdžiau)' 102. 2. De zachte medeklinker t’ verandert in k’: 222 2.1. vóór een voorklinker e en de diftongoïde (i)e, bijv. aštuon'an'ík'e.s 'aštuoniantytės' 21, aštuon'an'ík'(i)es 'aštuoniantytės' 64, dėšimt'n'ík'e.s 'dešimtnytės' 21, dėšimt'n'ík'(i)es 'dešimtnytės' 64, jauk'el'ùs 'jautelius' 242, sk'ėr.blė.s 'sterblės' 348, k'ė 'te' 400, k'elùka.ic'i· 'teliukaitį' 401, k'elùkas 'teliukas' 45, k'elùkù 'teliuku' 401, ko.ja.ik'es 'kojaites' 128, ko.rk'ė.le. 'kortelė' 163, m'ergai.ke 'mergaitė' 431, m'ergá.ikes 'mergaites' 49, mo.k'eríš.k'e. 'moteriškė' 441, k'ei.smas 'teismas' 400, prik'emin'īs 'pritemenys' 284, prik'emin'īn. 'pritemenin' 236, k'el'í.nga 'telinga' 401, k'el'í.ngos 'telingos' 401, ap's'ik'el'uoją 'apsiteliuoja' 401, ap's'ik'el'á.vo. 'apsiteliavo' 395, ap's'ik'el'á.vus 'apsiteliavus' 401, iš'ik'el'uoją 'išsiteliuoja' 401, k'erpu 'terpu, tarp' 188, 403, 441, k'eš'm'en.s 'tešmens' 355, k'eš'm'enai 'tešmenai' 42, 405, k'ė.msta 'temsta' 10, 246, 393, ap'k'ė.m.s 'aptems' 402, prik'em'ė· 'pritemė' 465, suk'ė.m'i. 'sutemę' 402, pàk'emto.s 'patemptos' 125, suk'ė.mus 'sutemus' 62, k'ė.rl'í.čo.n 'terlyčion' 403, k'ė.tu. 'tetą' 405, k'ė-ta 'teta' 405, k'ètula 'tetulė' 405, mó.k'era 'motera, moteris' 216, m(u)ók'er'ís 'moteris' 216, mó.k'ero.s 'moteros, moterys' 216, 372, mó.k'eru. 'moterų' 228, mó.k'er'iška 'moteriška' 216, mo.k'er'íš.k'ė. 'moteriškė' 262, mó.k'er'íškai 'moteriškai' 216, nepak'ė.n'k'į.tas 'nepatenkintas' 15, pak'ė.n'k'í.to.s 'patenkytos' 320, p'ek'el'ùšk'(i)e 'peteliuškė' 373, p'ek'el'ùšk'ė.s 'peteliuškės' 194, plak'es'n'ú· 'platesnių' 269, pó.k'erai 'poteriai' 92, pó.k'eru. 'poterių' 278, pó.k'erauna 'poteriauna' 91, 278, po.k'erá.vo.m 'poteriavom' 278, po.k'erá.uk 'poteriauk' 92, priěk'el'us 'prietelius' 283, rak'ė.li. 'ratelį' 297, rak'ėl'ùs 'ratelius' 297, rašk'ėl'ùs 'raškelius' 297, ru.k'ė'lu. 'rūtelių' 313, sà.l's'k'e-ra 'salstera' 315, s'k'ėbėjau 'stebėjau' 481, s'k'epan'à 'stefanija' 22, s'k'en'ė.(j) 'stenėj' 347, sto.k'ė.li. 'stotelė' 350, pak'ė.ko. 'pateko' 401, paklo.k'es 'paklotės' 231, 239, 300, k'ėp 'tep' 402, 468, nek'ėp 'netep (netaip)' 484, šik'ep 'šit(aip)' 377, 399, išk'epto.s 'išteptos' 402, k'erpurag'ė. 'terpuragė' k'erpurag'i. 'terpuragį' 403, tó.p'k'era 'toptera' 410, vark'el'ó.jasi 'varteliojasi' 445; 2.2. vóór de klinker e (de diftongoïde (i)e), bijv. barzdá.ik'(i)es 'barzdaitės' 108, b'ikė. 'bitė' 258, b'ik'e.s 'bitės' 88, 270, 322, 357, b'ik'(i)em 'bitėm(s)' 484, čė.rkùk(i)es 'čerkutės (taurelės)' 51, dar.k'ė.s 'dartės' 60, 186, dar.k'(i)es 'dartės' 182, 409, draugá.ik'e. 'draugaitė' 82, g'iminá.ik'(i)e 'giminaitė' 107, 259, jau.k'ė.s'í 'jautėsį' 125, jaunà.markė. 'jaunamartė' 125, kalá.ik'ė. 'kalaitė' 103, k'ė.vas 'tėvas' 108, 113, 146, 200, 216, 258, 405, 435, k'(i)évas 'tėvas' 16, 65, 129, 322, k'ė.vo. 'tėvo' 122, 289, k'ė.vù 'tėvų' 362, k'(i)évu. 'tėvą' 405, k'ė.v'í 'tėvė' 282, k'(i)evai. 'tėvai' 66, 185, k'ė.vai. 'tėvai' 31, 405, k'ė.vū. 'tėvų' 35, k'ė.vus 'tėvus' 405, k'ė.vùs 'tėvus' 88, k'ė.vel'ù 'tėveliu' 467, k'ė.v'í.kščo.s 'tėvykščios' 405, k'ė.v'í.nė.s 'tėvynės' 406, k'(i)ev'í'n'(i)es 'tėvynės' 14, k'ė.vùl'is 'tėvulis' 289, k'(i)evùl'is 'tėvulis' 405, k'(i)evùkas 'tėvukas' 405, k'ė.šimo. 'tešimo' 401, 405, kielá.ik'ė. 'kielaitė' 152, klumpá.ik'es 'klumpaitės' 159, ko.ja.ik'es 'kojaitės' 302, ko.jė.ik'ė.s 'kojaitės' 328, krá.us'k'ė.s 'kraustės' 167, pak'ė.vis 'patevis' 128, pakló.k'ė.m 'paklotėm' 310, pakló.k'ė.s 'paklotės' 11, pakló.k'(i)es 'paklotės' 72, 239, pan'k'el'ùs 'pantelius' 244, pà.pazas'k'ė.n 'papažastėn' 244, rak'ė.l'íų 'ratelių'. 223 297, raplãik'ė.s 'raplaitės' 302, s'k'ìrs'k'ė. 'skirstė' 330, pajùos'k'ė. 'pajuostė' 237, pastã'k'ė. 'pastatė' 102, pastã·k'(i)e 'pastatė' 126, sar.k'ė.l.e.s 'sartelės' 317, tarnã.ik'(i)e 'tarnaitė' 397, vark'ė·l'ùs 'vartelius' 240, v'ẽr.ps'k'ė. 'verpstė' 451, ãt'v'erk'(i)e 'atvertė' 451, nùv'erkė.m 'nuvertėm' 451, p'ėtv'erk'(i)e 'pervertė' 110, 451, 453, ìžv'erk'(i)e 'išvertė' 452, ùžv'erk'(i)e 'užvertė' 362, vištã.ik'ė. vištaitė' 177, 344; 2.3. vóór i, i; bijv. an'ks'k'ì.vo.s 'ankstyvos' 14, griek'ì.ne. 'grietinė' 112, kalã.ik'i. 'kalaitė' 60, m'ergã.ik'i. 'mergaitė' 405, 436, m'iesk'ì 'mieste' 422, 432, mó·k'ì.no.s 'motinos' 404, k'ijė.tro. 'tijatro, teatro' 282³, k'ik'ù 'tikiu' 407, k'ik'ė.s'u 'tikėsiu' 407, n'ėk'ik'im 'netikim' 407, n'ėk'ik'(i)ėjau 'netikėjau' 407, k'ì·tas 'tiltas' 408, k'ì· ten' 384, k'ì.nã.i 'tenai' 402, k'ì.nã.jo.s 'tenajos, tenai' 402, k'ì.nujã 'tenaja' 402, k'ì·s'a 'tišia' 404, k'ì·s'ė. 'tiše' 404, išk'ì·sc 'ištišti' 404, išk'ì.s'ė. 'ištišę' 404, lã.isk'ì.c 'laistyti' 182, pakló·k'ì. 'pakloti (paklotę)' 38, 239, p'irmu-k'ìn'i. 'pirmutinę' 119, sc'ìkl'ìnã.ik'i. 'stiklinaitę' 354, s'k'ì.rs'k'ì.c 'skirstyti' 330, turk'ing'ė.s'n'is 'turtingesnis' 423, vai.sk'ì·n'ė.n 'vaistinėn' 305, vai.sk'ì·n'ė.sa 'vaisti-nėse' 437, val'g'ìškas 'valdiškas' 439, val's'k'ì·b'ė. 'valstybė' 440; 2.4. vóór de achterklinker u, bijv. av'ìek'u. 'aviečių' 115, bik'u. 'bičių' 140; 2.5. vóór de tweeklank ie, bijv. k'íevas 'tėvas' 405; 2.6. vóór de tweeklank ei, bijv. mo.čúk'ei 'močiutei' 277; 2.7. vóór de tweeklank au, bijv. dastak'ãu. 'dastatiau' 439. 3. De zachte medeklinker g’ verandert in d’: 3.1. vóór de voorklinker e, bijv. paburz'd'ė·j 'paburzgej(o)' 47, d'ė·g'ė. 'gege' 252, padė·g(i)s 'pagedes' 99, d'egùli. 'geguolė' 96, d'egùt'(i)e 'gegutė' 62, 96, d'egut'(i)es 'gegutes' 10, d'egužė 'degužė' 62, d'eguž'ė·s 'gegužės' 96, d'eguž'ė·s 'gegužės' 62, 96, 346, d'egužo. 'gegužio' 97, dɜgužùk'(i)es 'gegužiukės' 96, d'elaz'ies 'geležies' 209, d'elaz'ìn'is 'geležinis' 97, d'elaz'ìn'e. 'geležinė' 97, d'eltó·nas 'geltonas' 170, d'ė·na 'gena' 135, 278, d'ė·ras 'geras' 13, 108, 463, 483, d'ė·ro. 'gero' 17, d'ė·ru. 'gerą' 92, d'ėri 'geri' 319, d'ė·ro.s 'geros' 22, 215, 438, d'erai 'gerai' 210, 303, 360, d'erãu. 'geriau' 245, n'ėd'ė·ras 'negeras' 47, 309, n'ėd'er'i 'negeri' 226, 283, d'ė·ra 'geria' 361, d'ė.rc 'gerti' 443, n'ėd'ė.rk'it 'neger-kit' 400, d'ė.rve. 'gervė' 409, pad'ė.lba 'pagalba' 236, pã·d'ė.lbu. 'pagalbą' 236; 3.2. vóór de voorklinker e (de diftongoïde (i)e), bijv. d'ė.lalàs 'gėlelės' 330, d'ė.lù· 'gėlių' 180, d'(i)ėris 'gerės' 280, n'ėvo.d'(i)e 'nevogė' 467; 3.3. vóór i, i; bijv. d'irdė·jo.t 'girdėjot' 102, d'ì.rno.s 'girnos' 212, d'ì.rtas 'gir-tas' 445, dzi.rtas 'girtas' 131, d'ì.slo.s 'gyslos' 125, 401, d'ì.và 'gyva' 333, d'ì·vas 'gyvas' 399, d'ì·vus 'gyvus' 127, n'ėd'ì.và 'negyva' 417, d'ì.vã·t'(i)e 'gyvatė' 209, d'ì.vã·te. 'gyvatė' 239, d'ì.v'ė·na 'gyvena' 22, 256, 281, 370, 384, 422, 451, 456, 457, d'ì.v'ė.nc 'gyventi' 103, 321, n'ėd'ì.v'ė.nk 'negyvenk' 381, n'esud'ì.v'ė·na 'ne- 3 In de wortel tijetr- (< teatr-) is de vermenging ontstaan vóór de klinker i na veranderingen in de wortel. 224 sugyvena’ 268, d’i.vė·n’imas ‘gyvenimas’ 468, d’i.vė·n’imu ‘gyvenimą’ 315, d’i.vul’·s ‘gyvulys’ 104, d’i·vul’o ‘gyvulio’ 320, d’i·vul’us ‘gyvulius’ 443, mā.rd’i·c ‘marginti’ 201, vad’i·st’es ‘vagystės’ 423, val’d’is ‘valgis (valgęs)’ 77; 3.4. voor de klinker u, bijv. rud’ūs ‘rogge’ 268, 310. 4. De zachte k’ wordt t’: 4.1. voor de voorklinker e, bijv. s’īl’.tė. ‘haring’ 439, s’t’er.dzus ‘scherprechter’ 329, t’ė·l’as ‘weg’ 186, 303, 355, t’ė·lu ‘met de weg’ 145, t’el’ù ‘met de weg’ 145, t’el’ai. ‘wegen’ 145, t’el’ù· ‘van wegen’ 250, t’el’ì ‘wegen’ 362, t’ė·l’o.s ‘enkele’ 188, 318, 353, t’el’is ‘enkele’ 154, t’ė·l’a ‘zij brengt’ 146, 155, t’ė.l’k’is ‘sta op’ 149, 278, 376, t’epūrė ‘hoed’ 147, pāt’el’i ‘je tilt’ 146, 369, t’ēm.ša ‘propt’ 13, 152, 405, t’ė·pam ‘we bakken’ 406, t’ep’i·kla ‘bakkerij’ 147, t’etur’i ‘vier’ 149, 151, t’ė·turo.s ‘vier’ 149, t’ė·turas ‘vier’ 452, t’ėturō·līktas, -a ‘veertiende’ 149, t’ėt’v’er’tas ‘viertal’ 149, t’et’v’īr.tas ‘vierde’ 149, t’ec’virtā ‘vierde’ 149, t’ė·turazd’ė·šims ‘veertig’ 149; 4.2. voor ė, bijv. t’ė·lė ‘zij streek neer’ 146; 4.3. voor i, į; bijv. bl’ī·št’i ‘bleek’ 38, drūs’t’in’i·kus ‘Druskininkus’ 276, grit’in’ai ‘boekweit’ 112, m’ent’i ‘gering’ 404, nut’īr.to ‘hij hakte af’ 153, p’en’t’i ‘vijf’ 248, lait’is ‘hij wachtte’ 227, s’t’īstas ‘vloeibaar’ 330, t’ilō·c ‘hij tilde’ 152, t’ilōgramai ‘kilogrammen’ 54, t’īm.ba ‘hij sloeg’ 151, in’t’īm.šo ‘hij sloeg’ 152, pat’īm.šo ‘hij sloeg’ 152, t’in’k’īk ‘knijp’ 152, pat’īm.k’(i)e ‘knijp’ 469, t’irm’ė.lė ‘wormpje’ 152, t’ir.pc ‘kirpc’ 153, t’īrvù ‘met een bijl’ 343, t’išt’eram ‘wij piercen’ 154, t’itāp ‘boek’ 155, t’itas ‘ander’ 88, 155, 185, 289, t’ita ‘andere’ 155, 274, t’ito ‘anders’ 249, 473, t’itu ‘een ander’ 316, 481, t’itur ‘elders’ 155, t’itas’k ‘een andere keer’ 155, pō·su.t’is ‘omweg’ 278, smū.l’t’i ‘klein’ 339, s’vėit’i ‘gezond’ 360; 4.4. voor de tweeklank ie, bijv. t’iem’in’i·ko ‘van de nederzettingsbewoner, van de inwoner’ 151, t’ieto.s ‘hard’ 151, 445; 4.5. voor de achterklinker o; bijv. p’int’ō·l’iko.s ‘vijftien’ 257, 400; 4.6. voor de achterklinker u, bijv. k’iš’t’u ‘hazen’ 377. Uit de genoemde voorbeelden blijkt dat in het Druskininkai-dialect de uitspraak g’ in plaats van d’ vóór klinkers van het type e het vaakst voorkomt (zie tabel 1). Tabel 1 Vermenging van de medeklinkers t’, d’ en k’, g’ in het Druskininkai-dialect. Posities | vóór e, ė· | vóór ė, (i)e | vóór i, į | vóór ie | vóór ei | vóór a, o, u, au | Mengvarianten | aantal | aantal% | aantal | aantal% | aantal | aantal% | aantal | aantal% | aantal | aantal% | aantal | aantal% | d’ > g’ | 123 | 23,1 | 93 | 17,4 | 26 | 4,7 | 1 | 0,2 | — | — | 4 | 0,8 | t’ > k’ | 73 | 13,9 | 58 | 10,9 | 30 | 5,6 | 1 | 0,2 | 1 | 0,2 | 3 | 0,6 | g’ > d’ | 31 | 5,8 | 5 | 0,9 | 23 | 4,3 | — | — | — | — | 1 | 0,2 | k’ > t’ | 26 | 4,9 | 1 | 0,2 | 29 | 5,4 | 2 | 0,4 | — | — | 2 | 0,4 225 Hier is slechts één voorbeeld aangetroffen vóór ei en vier vóór ie. De verwisseling van de medeklinkers t', d' en k', g' vóór de tweeklank ie komt zelden voor (slechts 5 gevallen). Bij onderzoek naar de morfeempositionele distributie van de verwisseling van de medeklinkers t', d' en k', g' in het Druskininkai-dialect blijkt dat deze voorkomt binnen woordstammen, in woordstammen vóór suffixen, in stammen vóór uitgangen en in suffixen vóór uitgangen. De verwisseling van de medeklinkers t', d' en k', g' komt voor binnen stammen van verschillende woordsoorten: in de stam d(i)e- of de- (zie 1.1.); in de stam debesyl- (zie 1.1.); in de stam deg- (zie 1.1.); in de stam del- (zie 1.1.); in de stam deng- (zie 1.1.); in de stam dešim- (zie 1.1.); dešimt- (zie 1.1.); in de stam dešr- (zie 1.1.); in de stam devyn- (zie 1.1.); in de stam de- (zie 1.2.); in de stam d(i)ėd- of dėd- (zie 1.2.); in de stam d(i)el- of dėl- (zie 1.2.); in de stam dėm- (zie 1.2.); in de stam (ne)dėl- of (ne)d(i)el- (zie 1.2.); in de stam did- (zie 1.3.); in de stam die- (zie 1.6.); in de stam dien- (zie 1.4.); in de stam dirb- (zie 1.3.); in de stam dirster- (zie 1.3.); in de stam dyv- (zie 1.3.); in de stam dvi- (zie 1.3.); in de stam ged- (zie 3.1.); in de stam geg- (zie 3.1.); in de stam gel- (zie 1.1.); in de stam gelb- (zie 3.1.); in de stam gelež- (zie 3.1.); in de stam gelt- (zie 3.1.); in de stam gen- (zie 3.1.); in de stam ger- (zie 3.1.); in de stam gerv- (zie 2.1.); in de stam gėl- (zie 3.2.); in de stam gėr- (zie 3.1.); in de stam girn- (zie 3.3.); in de stam girt- (zie 3.3.); in de stam gysl- (zie 3.3.); in de stam gyv- (zie 3.3.); in de stam grietį- 2.3; in de stam keden- (zie 1.1.); in de stam kel- (zie 4.1.); in de stam kėl- (zie 4.2.); in de stam kemš- (zie 4.1.); in de stam kep- (zie 2.1., 4.1.); in de stam kepur- (zie 4.1.); in de stam ketur- (zie 4.1.); in de stam ketv- (zie 4.1.); in de stam kiem- (zie 4.4.); in de stam kiet- (zie 4.4.); in de stam kijietr- (zie 2.3.); in de stam kil- (zie 4.3.); in de stam kimb- (zie 4.3.); in de stam kimš- (zie 4.3.); kink- (zie 4.3.); in de stam kirm- (zie 4.2.); in de stam kirp- (zie 4.3.); in de stam kirt- (zie 4.3.); in de stam kirv- (zie 4.3.); in de stam kyšt- (zie 4.2.); in de stam kit- (zie 4.3.); in de stam patenk- (zie 2.1.); in de stam penk- (zie 4.4.); in de stam petelušk- (zie 2.1.); in de stam poter- (zie 2.1.); in de stam prietel- (zie 2.1.); in de stam rud- (zie 1.1.); in de stam salster- (zie 2.1.); in de stam skerdž- (zie 1.1.); in de stam skyst- (zie 4.2.); in de stam stefan- (zie 2.1.); in de stam sterbl- (zie 2.1.); in de stam student- (zie 1.1.); in de stam taip- (zie 2.1.); in de stam te (zie 2.1.); in de stam teism- (zie 2.1.); in de stam tek- (zie 2.1.); in de stam tel- (zie 4.1.); in de stam tem- (zie 2.1.); in de stam ten- (zie 2.3.); in de stam terl- (zie 2.1.); in de stam terp- (zie 2.1.); in de stam tešm- (zie 2.1.); in de stam tet- (zie 2.1.); in de stam tēš- (zie 2.2.); in de stam t(i)ev- of tėv- (zie 2.2.); in de stam tik- (zie 2.3.); in de stam tilt- (zie 2.3.); in de stam tiš- (zie 2.3.). De verwisseling kan voorkomen in woordstammen vóór suffixen: in de stam ankst- vóór het suffix -yv- (zie 2.1.); in de stam aud- vóór de suffixen -ekl- (zie 2.1.) en -ėj- (zie 1.2.); in de stam brazd- vóór de uitgangen -ė-, -ėj- en -(i)e- (zie 1.2.); in de stam burgž- vóór het suffix -ėj- (zie 3.1.); in de stam deg- vóór het suffix -y- (zie 1.1.); in de stam did- vóór het suffix -el- (zie 1.1.); in de stam drusk- vóór het suffix -inyk- (-inink-) (zie 4.2.); in de stam dund- vóór de suffixen -(i)ej- (-ėj-) (zie 1.2.); in de stam gird- vóór het suffix -ėj- (zie 1.2., 3.3); in de stam grik- vóór het suffix -in- (zie 4.3.); in de stam jaut- vóór het suffix -el- (zie 2.1.); in de stam kort- vóór het suffix -el- (zie 2.1.); 226 in de stam kuod- vóór het suffix -el- (zie 1.1.); in de stam laist- vóór het suffix -y- (zie 2.3.); in de stam marg- vóór het suffix -y- (zie 3.3.); in de stam mot- vóór de suffixen -er- (zie 2.1.) en -in- (zie 2.3.); in de stam pant- vóór de suffixen -el- (zie 2.2.); in de stam penk- vóór het suffix -iolik- (zie 4.5.); in de stam plat- vóór het suffix -esn- (zie 2.1.); in de stam rašt- vóór het suffix -el- (zie 2.1.); in de stam rat- vóór de suffixen -el- (zie 2.1.), -ė- (zie 1.2.) en -ėl- (zie 2.2.); in de stam rūt- vóór het suffix -el- (zie 2.1.); in de stam rud- vóór het suffix -en (zie 1.1.); in de stam sart- vóór de suffixen -el- (zie 2.2.); in de stam sėd- vóór de suffixen -el- (zie 1.1.) en -ėj- (zie 1.2.); in de stam skirst- vóór het suffix -y- (zie 2.3.); in de stam spaud- vóór het suffix -im- (zie 1.3.); in de stam steb- vóór het suffix -ėj- (zie 1.2.); in de stam stot- vóór het suffix -el- (zie 2.1.); in de stam stud- vóór de suffixen -ent- (zie 1.1.); in de stam tard- vóór het suffix -y (zie 1.3.); in de stam topt- vóór de suffixen -erėj- (zie 2.1.); in de stam turt- vóór het suffix -ing- (zie 2.3.); in de stam vag- vóór het suffix -yst- (zie 3.3.); in de stam vaist- vóór de suffixen -in- (zie 2.3.); in de stam vald- vóór de suffixen -išk- (zie 2.3.); in de stam valst- vóór het suffix -yb- (zie 2.3.); in de stam vand- vóór de suffixen -en- (zie 1.1.) en -in- (zie 1.3.); in de stam vart- vóór de suffixen -ėl- (zie 2.2.) en -el- (zie 2.1.); in de stam veizd- vóór het suffix -ėj- (zie 1.2.); in de stam vyzd- vóór de suffixen -ė- (zie 1.2.) en -ėč- (zie 1.2.); in de stam žad- vóór het suffix -ėj- (zie 1.2.); in de stam žyd- vóór de suffixen -ėj- en (-(i)ėj-) (zie 1.2.); in de stam žied- vóór het suffix -el- (zie 1.1.). De verwisseling is waarneembaar in woordsuffixen vóór uitgangen: in het suffix -ait- vóór de uitgangen -e (zie 2.1.), -ė (zie 2.2.), -es (zie 1.1, 2.1.), -ės (zie 1.1.), -i (<-ę) (zie 2.3.); in het suffix -st- vóór de uitgang -ė (zie 2.2.); in het suffix -t- vóór de uitgangen -ės en -es (zie 2.1.); in het suffix -ud- vóór de uitgang -ėn (zie 2.1.); in het suffix -uik- vóór de uitgang -(i)em (-ėm) (zie 1.2.); in het suffix -uk- vóór de uitgang -(i)es (-ės) (zie 2.2.). Įvairių kalbos dalyse mišimas pasitaiko ir šaknyse prieš galūnes: šaknyje aud- prieš galūnes -ė (žr. 1.2.), -ei (žr. 1.1.), -ėm (žr. 1.2.) ir -u (1.5.); šaknyje aviet- prieš galūnę -ių (žr. 2.4.); šaknyje baud- prieš galūnę -ė (žr. 1.2.); šaknyje bit- prieš galūnes -e (2.2.), -ės (dgs.) (žr. 2.2.), -ėm (žr.2.2.) ir -ių (žr. 2.4.); šaknyje blyšk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje brazd- prieš galūnę -a (žr. 1.2.); šaknyje ded- prieš galūnę -a (žr. 1.4.); šaknyje ėd- prieš galūnę -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje gird- prieš galūnes -(i)ė (žr. 4.2.) ir -iau (žr. 1.7.); šaknyje gruzd- prieš galūnę -(i)es (žr. 1.2.); šaknyje jaut- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje juod- prieš galūnę -įs (<-ęs) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)juost- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje kink- prieš galūnę -ė (žr. 2.3.); šaknyje kišk- prieš galūnę -ių (žr. 4.6.); šaknyje (pa)klod- prieš galūnę -į (<-ę) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)klot- prieš galūnes -es (<-ęs) (žr. 2.2.), -ės (žr. 2.2.), -(i)es (-ės) (žr. 2.2.) ir -į (<-ę) (žr. 1.5.); šaknyje laik- prieš galūnę -is (<*-ęs) (žr. 4.3.); šaknyje meld- prieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menk- prieš galūnę -i (žr. 4.3); šaknyje meld- prieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje miest- prieš galūnę -i (<-e) (žr. 2.3.); šaknyje nyt- prieš galūnes -ės ir -(i)es 227 (-en) (zie 2.1.); in de stam pažast- vóór de uitgang -ėn (zie 2.2.); in de stam pelud- vóór de uitgang -ėn (zie 1.2.); in de stam penk- vóór de uitgang -i (zie 4.3.); in de stam (po)sūk- vóór de uitgang -is (zie 4.3.); in de stam rėd- vóór de uitgang -ėm (zie 1.2.); in de stam rod- vóór de uitgang -(i)e (zie 1.2.); in de stam rug- vóór de uitgang -ius (zie 3.4.); in de stam silk- vóór de uitgang -ė (zie 4.2.); in de stam skirst- vóór de uitgang -ė (zie 2.2.); in de stam skurd- vóór de uitgang -is (<–en) (zie 1.3.); in de stam smult- vóór de uitgang -i (zie 4.3.); in de stam spaud- vóór de uitgang -(i)e (-ė) (zie 1.2.); in de stam stat- vóór de uitgangen -ė (zie 2.2.) en -(i)e (-ė) (zie 2.2.); in de stam rėd- vóór de uitgang -ėm (zie 1.2.); in de stam sveik- vóór de uitgang -i (zie 4.6.); in de stam šird- vóór de uitgang -(i)es (-ės) (zie 1.2.); in de stam valg- vóór de uitgang -is (<-ės)(zie 3.3.); in de stam vard- vóór de uitgang -(i)es (-ės) (zie 1.2.) en -(i)e (-ė) (zie 1.2.); in de stam verpst- vóór de uitgang -ė (zie 2.2.); in de stam vert- vóór de uitgang -ė (zie 2.2.), -(i)em- (-ėm) (zie 2.2.) en -ėm (zie 2.2.); in de stam uod- vóór de uitgang -į (< -ė) (zie 1.3.); in de stam veizd- vóór de uitgang -(i)es (-ės) (zie 1.2.); in de stam vog- vóór de uitgangen -ė en -(i)e (-ė) (zie 3.2); in de stam žud- vóór de uitgang -ė (zie 1.2.). Bij de morfematische analyse van de gevallen van vermenging is dus vastgesteld dat de medeklinkers t’, d’ en k’, g’ in morfemen van woorden uit vele woordsoorten door elkaar worden gehaald: binnen de stam, in de woordstam vóór een suffix, in de stam vóór een uitgang en in het suffix vóór een uitgang (zie tabel 2). Vermenging binnen de stammen komt het vaakst voor. Tabel 2 Morfologische posities van vermenging Vermenging binnen de stammen | Vermenging in stammen vóór suffixen | Vermenging in suffixen vóór uitgangen | Vermenging in stammen vóór uitgangen | aantal | percentage | aantal | percentage | aantal | percentage | aantal | percentage | 87 | 40 | 55 | 25 | 11 | 5 | 65 | 29,8 Deze verscheidenheid aan morfo(fono)logische posities laat zien dat de verandering niet willekeurig is en historische voorwaarden heeft gehad. Zoals blijkt uit al het onderzochte materiaal, is de vermenging van de medeklinkers t’, d’ en k’, g’ niet willekeurig ontstaan. Dit wordt bevestigd door het veelvuldige voorkomen ervan vóór klinkers van het type e, ė en door de verscheidenheid aan morfo(fono)logische posities. Sinchroniškai mišimas aiškinamas kaip fonologinių opozicijų nebuvimas (Girdenis 1983: 71–73; Sudnik 1975: 175, 194)4. Diachronisch wordt het ontstaan van de vermenging van de medeklinkers t’, d’ en k’, g’, vanwege de geografische overlap van het verspreidingsgebied ervan met de gebieden die door de oude Jatvingiërs werden bewoond, in verband gebracht met de Jatvingische taal (Otrębski 1958: 352–357; Dovydaitis 1968: 207–210), beschouwd als pa- 4 Naast t’ en k’, d’ en g’ hebben de dialecten waarin deze medeklinkers door elkaar worden gehaald ook “tussenliggende” k’, g’; dit zijn facultatieve varianten van de labiale plosieve fonemen / K̡, / G̡ / (Girdenis 1979: 23-30; Girdenis 1983: 71-73). 228 čios tarmės vidinės raidos rezultatų (Girdenis 1979: 23–30)5 arba aiškinamas kaip bendras visoms baltų kalboms reiškinys (Savičiūtė, Vitkauskas 1978: 146–149)6. Er is opgemerkt dat in het dialect van Druskininkai in sommige gevallen vóór klinkers van het type i de verwarring is ontstaan waar dzūkavimas had moeten optreden7 (wanneer d’ > g’): g’īvinas 'dyvinasi' 258, g’īd’el’is 'didelis' 65, g’id’el’o. 'didelio' 366, g’idžà.us’o. 'didžiausio' 222, gv’id’ėšim.s 'dvidešims' 80, g’ī.rs’t’eru 'dirsteru' 69, spaug’imas 'spaudimas' 341, targ’ic 'tardyti' 227, 471. Dit bevestigt de eerder genoemde hypothese dat dit verschijnsel moet hebben plaatsgevonden vóór de vernauwing van de uitgang *-ėn (Mikulėnienė 1994: 12–13), vgl. acc. sg. džigel’i 'didelę' 29, kalà.ik’i 'kalaitę' 60, mergà.ik’i 'mergaitę' 405, 436, rak’ė.li 'ratelį' 297, sto.k’ė.li 'stotelę' 350, paklò.ki 'paklotę' 38; loc. sg. m’iesk’i 'mieste' (402, 432); part. (429), sug’ė.g’is 'sudegęs' 465, us’īg’ė.g’i 'užsidegę' 177, suk’em’i 'sutemę' 402, susuòg’i 'susi uodę'. LITERATŪRA D o v y d a i t i s J. 1968: Priebalsiai d, t ir g, k Dieveniškėse ir kitose vietose. – Dieveniškės, Vilnius: Vaga, 185–190. DTŽ 1988: N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tar-mės žodynas, Vilnius: Mokslas. G i r d e n i s A. 1979: Dėl nelūpinių sprogstamųjų priebalsių “maišymo” pietinėse lietuvių šnektose.– Baltistica 15 (1), 23–30. G i r d e n i s A. 1983: Iš kur vis dėlto t’, d’? – Baltistica 19 (1), Vilnius, 71–73. G r i n a v e c k i s V. 1991: Lietuvių tarmės. Fonetika, Morfologija, Vilnius: VPU. H a u s e n b e r g a E. 1932: Ko vietu vārdi dod latviešu valodas fonētikai – Filologu biedribas raksti XA 115–148. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, Vilnius: Mintis. M i k u l ė n i e n ė D. 1994: Dėl *t’, *d’ raidos pietinėse aukštaičių tarmėse. – Jono Kazlausko diena: istorinės gramatikos dalykai. Konferencijos programa ir tezės, Vilnius. O t r ę b s k i J. 1958: Gramatyka języka litewskiego 1, Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach, Warszawa: Panstw. Wyd-wo Naukowe. S a l y s A. 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės, Roma: Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. 5Visos “dzūkuojančios” aukštaičių šnektos, kaip ir nemaža kitų aukštaičių, visiškai yra panaikinusios /a/: /e/, /ā/: /ē/ opozicijas. Po to kai e, ē virto fonemų /a/: /ā/ alofonais, junginiai t’ē, d’ē turėjo arba sutapti su tā, dā, arba gauti naują fonologinę vertę /t’ā/, /d’ā/. Buvo pasirinktas antrasis kelias. Buvusios savarankiškos fonemos /e/, /ē/ virto alofonais, o buvę alofonai t’, d’ tapo atskiromis fonemomis, tik jie nuo šiol besiskyrė tokias minimaliais poras, kaip tāko: tēko, dāngtis: dēngtis (/tākó/: /t’ākó/, /daŋkc’is/: /d’aŋkc’īs/) (Girdenis 1983: 71-73). Tos pačios nuomonės laikėsi ir V. Grinaveckis (Grinaveckis, 1991: 92). 6 Kadangi mišimas buvęs ir prūsų kalboje, pvz., birgakarkis ‘Schopflöffelt’ < birgakartis, pi-wemtis ‘Treiber’ piwenitis < piwenikis (Savičiūtė, Vitkauskas 1978: 146-149). 7 A. Salio nuomone, didesnis nei kitose tarmėse t’, d’ minkštumas prieš priešakinės eilės balsius davęs pradžią dzūkų afrikatoms c, dz, ką mišimas tik patvirtina (Salys 1992: 314). 229 Savičiūtė G., Vitkauskas V. 1976: Priebalsių t′: k ir d′: g maišymas Švendubrės šnekto- je. – Baltistica 12 (2), Vilnius, 146–149. Sudnik T. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки фонологических систем, Москва: Наука. Vidugiris A. 1989: Šnektos apžvalga. – Dubi čiai Vilnius: Mintis, 204. Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Z. 1987: Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius: Mokslas, 165–170, 248–251. DIE VERMISCHUNG DER KONSONANTEN t′, d′ UND k′, g′ IN DER MUNDART VON DRUSKININKAI Zusammenfassung Im Artikel spricht man über der Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Mundart von Druskininkai. Diese Erscheinung trifft vor den Vokalen vorderen Reihe e, ė, i, vor den der hinteren Reihe a, o, u, ę und den Diphthongen ie, uo und -(i)au hervor. Am öftesten kommt die Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Wurzel der Wörter Diachronisch ist die Mischung die alte Erscheinung gesehen. 230