Priebalsių „t’, d’“ ir „k’, g’“ mišimas Druskininkų tarmėje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Asta LESKAUSKAITĖ PRIEBALSIŲ #, d’IR k), gMIŠIMAS DRUSKININKŲ TARMĖJE (pagal G. Naktinienės, A. Paulauskienės, V. Vitkausko “Druskininkų tarmės Zodyna”) Lingvistinėje literatūroje, kalbant apie priebalsių £; d'ir k; g'mišimą, nurodoma, kad juo laikomas sporadiškas reiškinys (daugiausia pietų aukštaičių plote), kai minkštieji f, d' tariami labiau palatalizuoti, artimi k, g' (Zinkevičius 1987 : 248-251). Mišimas aptinkamas labiau į pietus nuo linijos PunskasLazdijai-Kapčiamiestis-Švendūbrė(Ratnyčia)-Kabėliai-Dubičiai-Dievėniškés, Rimšėjė, apie Pėlesą, Azierkų kaime, apie Lazūnus (Otrebski 1958 : 352— 357; Zinkevičius 1966 : 140-141; Dovydaitis 1968 : 185-190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976 : 146-149; Vidugiris 1989 : 204; LKT 1970 : 38; Sudnik 1975 : 175, 194) ir kitur'. Būdingi keli mišimo variantai ( ¢'> k, d'> g, k' > t; g' > d"), pasirodantys pozicijose prieš ¢, €, f tipo vokalizma, diftongus ze, ei, kartais jau bei užpakalinės eilės balsius a, o, u, £ (Otrębski 1958 : 352-357; Zinkevičius 1966 : 140-141; Dovydaitis 1968 : 185-190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976 : 146-149). Druskininkų tarmėje aptinkami visi minėti mišimo variantai, t.y. šiai tarmei būdingas priebalsių £; d'ir k; g'mišimas prieš ¢, €, itipo balsius, diftongus er, jie, au, diftongoidą (7)e bei, retais atvejais, prieš užpakalinės eilės balsius a, o, u. 1. Minkštasis priebalsis d'virsta g': prieš priešakinės eilės balsį e ir diftongoidą (7)e, pvz., i$4.ug'ei 'išaudei' 133*, a.ug'eklas 'audeklas' 23, 97, 312, 352, a.ug'eklo. 'audeklo' 349, a.ug'eklus 'audeklus' 133, geb'esf“las 'debesylas' 61, gé-da'deda’ 170, 196, 249, g'ė-das'i'dedasi' 88, 309, 365, gé-sies 'desies' 223, pag'edu 'padedu’ 270, pag'edzi 'padedi' 306, pageda 'padeda' 274, 278, pazg'eda 'pasideda' 440, prag'edzi 'pradedi' 132, prag'eda 'pradeda' 10, 129, 231, 243, prig'edam 'pridedam' 277, 447, prig'eda 'prideda' 390, 424, 447, prizg'eda 'prisideda' 92, sūg'edam 'sudedam' 26, sūg'eda 'sudeda' 81, 110, 171, ūžgeda 'uždeda' 351, us'ig'edam 'užsidedam' 334, us'ig'eda 'užsideda' 130, 312, 340, 451-452,(u)ūžg'eda 'uždeda' 11, (vV)užg'eda ! Tokio mišimo atvejų pastebima ir rusų, ukrainiečių bei latvių tarmėse, pvz., ukrainiečių — xara : xakxi, latvių — salanki ( < salankis) : Salantai, valanki ( < valanti) : Valančiūnų km. ir kt. Otrębski 1958 : 352357; Hausenberga 1932 : 130). 2 Skaitmenys po pavyzdžių rodo DTZ 1988 puslapius. 220 'vuždeda' 423, (v)ūžg'edam 'uždedam' 132, 174, gė:ginam 'deginam' 166, gėgina 'degina' 296, 477, gėgic 'deginti' 397, ižgėgino. 'išdegino' 62, sug'é-gis 'sudegins' 465, sugė:gi'i.tas 'sudegintas' 452, gé-da 'dega' 376, gga 'dega' 125, n'eūžged(ije 'neuždegė' 22, uZgege- 'uzdege' 227, 250, 285, ūžg'egi(i)e 'uždegė' 62, sugege. 'sudegė' 112, sugeg(i)e 'sudege' 62, 90, sugegsy 'sudegsi' 472, 162, 462, sugegtd.i 'sudegtai’ 402, sugégus 'sudegus' 125, uzgegi(i)e 'uzdege' 62, uZgégo. 'uidege' 111, usigege. 'užsidegė' 468, us'ig'eg (i)Je uisidegé' 412, us'ig'ė:g'i. 'užsidegę' 177, g'egtūku 'degtukui’ 62, gel 'dél' 63, glel'té-'dél to' 63, 332, k6-gel''kodel' 160, gen’ ga'dengia' 192, gen.kc 'dengti' 227, 63, geng(i)ejai. 'dengėjai' 63, gé-simo 'dešimt' 200, g'eširn.s ‘dešims' 122, 245, glesirn.ts 'dešims' 64, 90, 164, 296, gé-simcis 'deSimtis' 111, gesimciés 'desimties' 452, glesimtil- 'deSimty’ 64, astuon'a.zg'é-simts 'aStuoniasdešims' 21, aston 'a.zg'é-simts 'aStuoniasdeSims' 257, astuon'o.zg é-simts 'aštuoniasdešims' 21, 122, 257, devin'azg'é-sims 'devyniasdeSimts' 65, 228, gevin'azg'é-simts 'devyniasdeSimts' 65, g'evi-n'ozg'é-simts 'devyniasdesimts' 65, 267, d'evin'o.zg'é-sims ‘devyniasdesimts' 267, dzvigesim(ts) 'dvidešimt' 50, dzvigesime 'dvidešimt' 40, 70, dzvigé-simc'dvidesimt' 151, dzvigé-sims'dvideSims' 22, 81, dzvig'esimts 'dvidešimt' 358, dzvigesimci 'dvideSimti' 80, dzvigesimtai.s 'dvideSimtais' 80, k'é-tro.zg'é-simts 'keturiasdeSimts' 148, k'eturazg'esimtais ‘'keturiasdeSimtais' 305, k'é-turo.zg'esimtals ‘'keturiasdeSimtais' 149, plin‘ko.zg'é-simts 'penkiasdesimts' 125, sapcin'ezg'é-sims 'septyniasdeSims' 463, sapcin’'o.zgé-simts septyniasdesimts' 340, $a.sazg'é-simts 'šešiasdešims' 370, 451, sa-$o.zg'é-simts 'SeSiasdeSims' 370, frizgé-sim 'trisdeSim(s)’ 418, ftrizg'é-simc 'trisdešimt' 418, frizg'esims 'trisdeSims' 389, 418, g'evi-n'c-liktais 'devynioliktais' 65, gevin.tu- 'devintą' 64, gevin'd- 'devyniy' 64, gesrid- 'dešrų' 64, g'ešrin (i)e 'dešrinė' 64, dzig'els 'didelis' 48, 65, 91, 177, 188, 423, dzig'elT's 'didelys (didelis)' 65, 131, 291, 410, 417, 484, dzig'elé-'didelé' 65, 148, 222, 232, 249, 286, 358, 469, dzig'elé- 'didele' 286, 317, 377, dzigel'o. 'didelio' 101, 399, 451, dzigelé.s 'didelės' 233, dzig'eli“'didelę' 29, 38, 64, 66, 68, dzigeti-'didele’ 29, dzig'eli dideli’ 19, 61, 64, 66, 68, 112, 237, 428, 431, 474, dzig'eli 'dideli’ 61, 68, 119, 163, dzig'efe.s 'didelés' 65, 72, 150, 479, digelés 'didelés' 439, dzig'ėsn'is 'didesnis' 431, 482, dzig'ésn'ie 'didesné' 185, dzig'ės'n'i. 'didesnį' 185, n'edzigel7 'nedideli' 336, kuog é-lis 'kuodelis' 176, mel’ g'ėmė.s 'meldémés' 278, rūg'en'j. 'rudenį' 42, 52, 163, 472, rug'en’é-li. 'rudenéli' 310, rugen in'is 'rudeninis’ 163, se.gélin'sedelin' 268, se. gé-luosna 'sėdeliuosna' 319, stugen.t(i)es 'studentés’ 297, stug'en.tu-'studenty' 350, stug'en’t’e.m 'studentéms' 183, suk'eg’é-na 'sukedena’ 145, ūžg'eg'imu. 'uzdegima' 62, vang'en'o. 'vandenio' 387, 446, va.ng'en'i. 'vandenį, 183, 190, 377, vangenin. 'vandenin' 187, va.ngeni.s 'vandenj' 139, Li vistd.ik e.s 'vistaites' 319, Žiegėl'ais 'žiedeliais' 118; 1.2. prieš balsį € (diftongoida (i)e), pvz., 4ugé.m 'audėm' 164, 157, 242, 231, 331, d.uge. 'audė' 69, 129, d.ug(i)e 'audė' 61, aug'ėjja 'audéja’ 209, 367, aug'éjo.s 'audėjos' 130, 280, n'endbaugeé. 'nenubaudé' 31, brazg(i)éc 'brazdéti 221 (šnekėtiy 41, gė-dė. 'dėdė' 61, g(i)é-ger 'dėdei' 451, g(i)ė:g(i)e 'dėdei' 61, g(i)éde 'dėde' 61, gelas 'dėles' 63, g(i)elas 'dėles' 63, 414, krauja:g(iJelė.s 'kraujadielės' 166, g'ėjj'dėjo' 64, g'ėjjo. 'dėjo' 64, gé-c'déti’ 64, g(i)éc 'deti' 305, 459, ing(i)ėk'it 'indėkit (įdėkit)' 60, pagék 'padėk' 167, pag(i)ėtas 'padėtas' 287, pag'č'ta 'padėta' 482, pag(i)ėta 'padėta' 109, pag'ė-c 'padėti' 90, 98, 375, pag(i)ėc 'padėti' 432, pragėjo. 'pradėjo' 455, prag(i)ej 'pradėj(o)' 103, prazg'ėjo. 'prasidėjo' 413, sug'ėjj 'sudėjo' 253, užg'Ėjj 'uždėj(o)' 441, užg'ėjo. 'uždėjo' 223, užg'ė'*tas 'uždėtas' 54, sug'ė.dzin'ė:jo.m 'sudėdinėjom' 61, in's'iglė.mėjjau įsidėmėjau' 481, dun g (i)ėjimo. 'dundėjimo' 76, pa£:g(iJe 'paėdė' 88, sugrg(ij)e'sugirdė' 371, girgéjau 'girdėjau' 13, 102, 139, 246, 301, girgey girdėjo' 102, girgé:siim 'girdėsim' 245, girgé-c 'girdéti' 102, 116, 169, 288, 455, girg|(i)éc 'girdėti' 471, n'egirg’é-u 'negirdėjau' 296, 350, n'eg'irg(i)éu 'negirdėjau' 67, negirgéjus 'negirdéjus' 441, uzgirgéy 'uzgirdéjo' 102, gruzgi(i)es 'gruzdés, gruzdo' 116, n'eg’é-I'os 'nedélios' 224, 404, po. neg'(i)eli 'po nedėliai' 224, n'eg'é-las 'nedélias' 432, pavarg/(i)és 'pavardės' 480, peluge.n 'peluden’ 257, pravarg|(i)é 'pravardé' 305, raguik(i)em 'rogotėm(is)' 292, ré-gé.m 'rėdėm' 300, ro-g(i)e 'rodė' 308, sé.g(i)eu 'sédéjau’ 325, sė.g'ėjo. 'sėdėjo' 415, sė.g(i)ėj 'sėdėjo' 464, sė.g'ė-k. 'sėdėk' 36, sag'ėjus 'sėdėjus' 275, s€.géc 'sėdėti' 24, 230, 314, 335, pase.g'é-c'pasédéti' 128, pasė.g (i)ėkim 'pasėdėkim' 281, pasėg'ėk'it 'pasėdėkit' 200, suspd.ug(i)e 'suspaudė' 341, sd.ugi(i)e 'šaudė' 326, širg (i)es 'širdies' 231, vé.izg€. jo. veizdėjo' 448, ap veizg'ėjo. 'apv'eizdėjo' 448, suveizg (i)ės 'suveizdės' 448, vizgék vyzdėk' 233, viizg'ė-k'it 'vyzdékit' 466, vizg'éc 'vyzdėti' 304, pavi.zg'é-c 'pavyzdėti' 260, vizgé-cas 'vyzdėčias' 466, žagėjo. 'zadéjo' 229, suzigéjo. 'suzydéjo' 267, Zig(i)éj 'zydéjo' 49, pé.rzig(i)ej 'perzydejo’ 49, žū-g'ė. 'Zude' 484; 1.3. prieš priešakinės eilės balsius i, i, pvz., augimas 'audimas' 19, 359, girba 'dirba' 14; 432, girbo. 'dirbo' 483, girbau 'dirbau' 120, g'frpc 'dirbti' 431, 462, 472, negirbo. 'nedirbo' 224, gidelis 'didelis' 65, gidelo. 'didelio' 366, gidzd.us'o. 'didZiausio' 222, girsé.s 'dirses' 102, gi.rs'teru 'dirsteriu’ 69, givinas 'dyvinasi' 258, pajudgis 'pajuodes’ 129, paklo-g'i. 'paklodę' 239, pava.ng'in'(i)e 'pavandene' 249, pavangin/(i)é 'pavandene' 253, nuskur.gis 'nuskurdes' 102, spaugimas 'spaudimas' 341, targi-c'tardyti' 227, 471, susuog?. 'susiuodę' 429, vang'in{(i)élis 'vandenelis' 179, va.ng'in o. 'vandenio' 98, 294, 303, 387, va.ng'in'u 'vandeniu(i)' 175, va.ngin'u 'vandeniu' 472, vang'in'in. 'vandenin' 366, 441, vang'inal. 'vandenai' 177, 321, vangin'd-'vandeniy'; 1.4. prieš užpakalinės eilės balsį a, pvz., bra-zga 'brazda' 41, prid'ega 'prideda' 447, 1.5. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., 4.ugu 'audiu (audziu)' 418; 1.6. prieš dvibalsj se, pvz., San gie 'šiandie(n)' 371, antra-gien’s 'antradienis' 405; 1.7. prieš dvigarsj au, pvz., gi-rgau 'girdiau (girdziau)' 102. 2. Minkstasis priebalsis #'virsta K": 222 2.1. prieš priešakinės eilės balsį e ir diftongoidą (i)e, pvz., astuon‘aniké.s 'aštuonianytės' 21, astuon'an ik (i)es'aštuonianytės' 64, d'ešim't'n i-k'ė.s 'dešimtnytės' 21, d'esim't nik (i)es 'dešimtnytės' 64, jauk'el'ūs 'jautelius' 242, sk'ef.blé.s 'sterblės' 348, ke 'te' 400, k'eluka.ici- 'teliukaitį' 401, k'elūkas 'teliukas' 45, keluka 'teliuku' 401, koja.ikes 'kojaites' 128, ko.rkéle. 'kortelė 163, m'erga.ike 'mergaite' 431, m'erga.i'kes 'mergaites' 49, mo.k'erišk'ė. 'moteriškė' 441, k'ei.smas 'teismas' 400, prik'emin is 'pritemenys' 284, prik'emin'in. 'pritemenin' 236, k'e/7.nga 'telinga' 401, k'eli.ngos 'telingos' 401, ap'sik'el'uoja 'apsiteliuoja' 401, ap'sik'ela-vo. 'apsiteliavo' 395, ap'sik'ela-vus 'apsiteliavus' 401, is'ikel'ūoja 'išsiteliuoja' 401, k'erpū 'terpu, tarp' 188, 403, 441, k'ešimen.s 'tešmens' 355, kešim'enai. 'tešmenai' 42, 405, k'é.msta 'temsta 10, 246, 393, apker.s 'aptems' 402, prikem'é- 'pritemė' 465, sukémf 'sutemę' 402, pak'emto.s 'patemptos' 125, suk'é-mus 'sutemus' 62, k'€.r/1.co.n 'terlyCion' 403, k'é-tu. 'tetą' 405, ké-ta'teta' 405, k'étula 'tetule' 405, mo-k'era 'motera, moteris' 216, m(u)ok'eris 'moteris' 216, mo-kero.s 'moteros, moterys' 216, 372, mo-keru. 'motery' 228, mokeriska 'moteriška' 216, mo.kerisk’e. 'moteriškė' 262, mo-keriskai 'moteriškai' 216, nepaké.n’kitas 'nepatenkintas' 15, paké.nki.to.s 'patenkytos' 320, pekel/usk(i)e 'peteliuske' 373, pekeluske.s 'peteliuskes’ 194, p/ak'es'n'ū- 'platesniy’ 269, pé-k'erai 'poteriai' 92, pé-keru. 'poteriy’ 278, p6-kerauna 'poteriauna’ 91, 278, po.k'‘erda-vo.m 'poteriavom’ 278, po.k'erd.uk 'poteriauk' 92, priek'elus 'prietelius' 283, rak'é-li 'ratelį 297, rak'el'ūs 'ratelius' 297, rašk'el'ūs 'rastelius' 297, ru.k'ė-I'u. 'rūtelių' 313, sa.lskera 'salstera’ 315, s'k'ebėjau 'stebéjau' 481, s'k'epanA 'stetanija’ 22, sk'en€(j) 'stenėj' 347, sto.k'é11. 'stotelę' 350, pak'ė-ko. 'pateko’ 401, paklo.k'ės 'paklotes' 231, 239, 300, k'ėp'tep' 402, 468, nek ep netep (netaip)' 484, sik ‘ep 'šitaip' 377, 399, isk epto.s 'iSteptos’ 402, k'erpurage. 'terpuragė' k'erpurag’. 'terpuragj' 403, to-pkera'toptera' 410, vark'e/'0jas’i'varteliojasi' 445; 2.2. prieš balsį ė (diftongoida (7)e), pvz., barzda.ik(i)es 'barzdaitės' 108, bike. 'bité' 258, b'ik'ė.s 'bites' 88, 270, 322, 357, bik(i)em 'bitém(s)' 484, ce.rkuk(i)es 'čėrkutės (taurelés)' 51, dar.k'ė.s'dartės' 60, 186, dar.k(ijes'dartės' 182, 409, drauga.ike. 'draugaitė' 82, gimind.ik(i)e 'giminaite' 107, 259, jaū.k'e.s'i 'jautėsi' 125, jauna-marke- 'jaunamartė' 125, kala.ik’e. 'kalaite' 103, k'évas'tévas' 108, 113, 146, 200, 216, 258, 405, 435, k'(i)évas 'tévas' 16, 65, 129, 322, k'évo. 'tévo' 122, 289, k'é-va 'tėvu' 362, k(i)évu. téva' 405, kévi 'téve’ 282, k'(i)evar 'tévai' 66, 185, k'e.vai 'tévai' 31, 405, k'ė.vū-'tėvų' 35, k'é-vus 'tévus' 405, k'ė.vūs 'tévus' 88, k'ė.ve/'ū 'tėveliu' 467, k'é-viksco.s 'tevykscios' 405, ke.viné.s 'tévynés' 406, k{(i)evi-n{(i)es 'tévynés' 14, k'é-valis 'tévulis' 289, k'(i)evulis 'tévulis' 405, k(i)evūkas 'tévukas’ 405, k'ė.šimo. 'tėšimo' 401, 405, kiela.ike. ‘kielaite' 152, klumpa.ik'e.s 'kKlumpaites' 159, ko.ja.ik'e.s 'kojaites' 302, ko.jč.ik'ė.s 'kojaités' 328, krd.uske.s 'kraustés' 167, pak'é-vis 'patévis' 128, paklo-k'e.m 'paklotėm' 310, pakio-k'e.s 'paklotes' 11, paklo-k'(i)es 'paklotes' 72, 239, pan'k'el'ūs 'pantelius' 244, pa-pazas’k é.n'papazasten' 244, rak¢-I'iu 'rateliu’ 223 297, rapla.ik'ė.s 'raplaitės' 302, s'kfrs'k'ė. 'skirstė' 330, pajuos'k'ė. 'pajuostė' 237, pastake. 'pastatė' 102, pastak(i)e 'pastatė' 126, saf.k'ė.lė.s 'sartėlės' 317, tarnd.ik (i)e 'tarnaitė' 397, vark'ėI'ūs 'vartelius' 240, ver.ps'k'ė- 'verpste' 451, atverk(i)e 'atverté' 451, nuverké.m 'nuvertėm' 451, pėrverk(ije 'perverte' 110, 451, 453, iZverk (i)e 'isverté' 452, ūžverk(ije 'uzverte' 362, vista.ik'e. 'vištaite' 177, 344; 2.3. pries i, i, pvz., ankskivo.s 'ankstyvos' 14, griek'iné. 'grietiné' 112, kalž.ik'i. 'kalaite' 60, m'ergž.ik'i. 'mergaite’ 405, 436, mi'iesk'i 'mieste' 422, 432, mdé-kino.s 'motinos' 404, kijé-tro. 'tijatro, teatro’ 282°, kik 'tikiu' 407, kik'é-s'u 'tikėsiu' 407, n'ėk'ik'im 'netikim' 407, n'ek'ik (i)ėjau 'netikéjau’ 407, kiltas 'tiltas' 408, k7-'ten' 384, k'7.nd.i 'tenai' 402, k'7.na-jo.s 'tenajos, tenai' 402, k'i.nuja 'tenaja' 402, k7's'a 'tisia' 404, kifs'ė. 'tįsė' 404, isk Isc 'ištįsti' 404, Skis. 'ištįsė' 404, Ja.is'k'i.c 'laistyti' 182, paklo-ki. 'paklotj (paklote)' 38, 239, pirmuk'in'i. 'pirmuting' 119, sciklina.ik.i. 'stiklinaitę' 354, skirskic 'skirstyti' 330, turk ing 'és'n’is 'turtingesnis' 423, vai.sk'in‘é.n 'vaistinén' 305, vai.sk'in‘é.sa 'vaistinese’ 437, val’ g'iškas 'valdiškas' 439, val'ski-be. 'valstybe' 440; 2.4. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., aviék'u. 'aviečių' 115, bik'u. 'bičių' 140; 2.5. prieš dvibalsj fe, pvz., kievas 'tévas' 405; 2.6. prieš dvibalsj er, pvz., mo.cuk ei 'močiutei' 277, 2.7. prieš dvibalsj au, pvz., dastak ad. 'dastatiau’ 439. 3. Minkstasis priebalsis g'virsta d": 3.1. prieš priešakinės eilės balsį e, pvz., paburzd'é;j'paburzgéj(o) 47, dė:g'ė. 'gegė' 252, padé-g(i)s 'pagedęs' 99, d'egūli. 'gegulę' 96, d'egūt(ije 'gegutė' 62, 96, degut(ijes 'gegutės' 10, degužė 'degužė' 62, degūžės 'gegužės' 96, d'eguž'ė:s 'gegužės' 62, 96, 346, d'egūžo. 'gegužio' 97, dagužūk(ijes 'geguziukės' 96, d'elaž'ies 'geležies' 209, d'elažiin'is 'geležinis' 97, d'elaž'in'ė. 'geležinė' 97, d'elto-nas 'geltonas' 170, dė-na 'gena' 135, 278, déras 'geras’ 13, 108, 463, 483, déro. 'gero' 17, déru. 'gerą' 92, d'eri 'geri' 319, déro.s 'geros' 22, 215, 438, d'erai. 'gerai' 210, 303, 360, derail. 'geriau' 245, n'ed'éras 'negeras' 47, 309, n'ed'er'i 'negeri' 226, 283, d'é-ra'geria' 361, d'ė.rc 'gerti' 443, n'ed'ė.rk'it 'negerkit' 400, d'ė.rve. 'gervė' 409, pad'č.Iba 'pagalba’ 236, pa-d'elbu. 'pagalbą' 236; 3.2. prieš priešakinės eilės balsį e (diftongoidą (7)e), pvz., d'e.lalas 'gėleles' 330, d'e./'ū-'gėlių' 180, d'(i)ėris 'gėręs' 280, n'évo.d'(i)e 'nevoge' 467; 3.3. prieš į, 1, pvz., dirdé-jo.t 'girdėjot' 102, d'i.rno.s 'girnos' 212, di.rtas 'girtas' 445, dzirtas 'girtas' 131, di-slo.s 'gyslos' 125, 401, diva 'gyva' 333, divas 'gyvas' 399, divus 'gyvus' 127, n'ediva 'negyva' 417, diva-t(i)e 'gyvaté' 209, diva-te. 'gyvate' 239, divé-na 'gyvena' 22, 256, 281, 370, 384, 422, 451, 456, 457, divé.nc 'gyventi' 103, 321, n'edi.vé.nk 'negyvenk' 381, n'esudi.vé-na 'ne3 Saknyje tijetr- (< teatr-) mišimas atsiradęs prieš balsį 7 po šaknies pakitimų. 224 sugyvena' 268, divé-nimas 'gyvenimas' 468, divé-nimu 'gyvenimą' 315, di.vulis 'gyvulys' 104, d'fvul'o. 'gyvulio' 320, d'vuf'us 'gyvulius' 443, ma.rdic 'marginti' 201, vad'i“st'es 'vagystés' 423, vaf' d'is valgis (valgęs)' 77; 3.4. prieš balsį u, pvz., rud'ūs'rugius' 268, 310. 4. Minkštasis k'virsta £': 4.1. prieš priešakinės eilės balsį e, pvz., sil’ te. 'silkė' 439, s'ter.dzus 'skerdžius' 329, te/as 'kelias' 186, 303, 355, +é-/'u 'keliu' 145, tel 'keliu' 145, telal, keliai' 145, fe/'ū-'kelių' 250, tel7'keli' 362, té-10.s 'kelios' 188, 318, 353, tells kelis' 154, té-1a 'kelia' 146, 155, t€.1k 7s 'kelkis' 149, 278, 376, tepure. 'kepure' 147, pater'i 'pakeli' 146, 369, teri.sa 'kemsa' 13, 152, 405, t'ė:pam 'kepam' 406, tep'rkla'kepykla' 147, t'etur'i 'keturi' 149, 151, té-turo.s 'keturios' 149, té-turas keturias' 452, tefuro-liktas, -a 'keturioliktas, -a' 149, tetveri 'ketveri' 149, tétver'tas 'Ketvertas' 149, tetvir.tas 'ketvirtas' 149, tecvirta 'ketvirta' 149, t'é-turazd'é-sims 'keturiasdesims' 149; 4.2. prieš €, pvz., téJé. 'kėlė' 146; 4.3. prieš i f; pvz., bli-st7 'blyški' 38, drus'tini-kus 'Druskininkus’ 276, grit'in'ai 'grikiniai' 112, ment? 'menki' 404, nut’ fo. 'nukirto' 153, pen'ti'penki' 248, Jait'is 'laikis' 227, s't1stas ‘skystas' 330, ¢il6-c 'kiloti’ 152, tilogramar 'kilogramai' 54, tir.ba 'kimba' 151, in'tirh.šo. 'įkimšo' 152, patim.so. 'pakimso’ 152, tin’kik 'kinkyk' 152, patin.k{(i)e 'pakinké' 469, tirm'ė.lč: 'kirmėlė' 152, tir.pe’kirpe' 153, tirv'ū 'kirviu' 343, t“št'eram 'kyšteram' 154, titap 'kitap' 155, titas 'kitas' 88, 155, 185, 289, tira 'kita' 155, 274, tito. kito' 249, 473, titu. kita’ 316, 481, titur 'kitur' 155, titasi.k 'kitasyk' 155, posu.tis'posukis' 278, smu.l'ti 'smulki' 339, s'vert7 'sveiki' 360; 4.4. prieš dvibalsj ze, pvz., tiem ini ko. 'kieminyko, kiemininko' 151, t7eto.s 'kietos' 151, 445; 4.5. prieš užpakalinės eilės balsį o, pvz., pint'6-ko.s 'penkiolikos' 257, 400; 4.6. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., £75 u. 'kiškių' 377. Iš minėtų pavyzdžių matyti, kad Drūskininkų tarmėje dažniausiai pasitaiko g'tarimas vietoj d'prieš e tipo balsius (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Priebalsių £, d'ir k; g'mišimas Drūskininkų tarméje. Poziciprieš ¢, cprieš č, (i)e prieš J, Jprieš je prieš ei prieš a, 0, u, jos au skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skai- | skaiskai- | skai- |skaiMišimo čius čius čius čius čius čius čius čius čius čius čius | čius variantai % % % % % % d'> g' 123 | 23,1 93 | 17,4 26 4,7 1 0,2 - = 4 10,8 t'>k' 73 13,9 58 10,9 30 5,6 1 0,2 1 0,2 3106 g'>d 31 5,8 5 0,9 23 43 - - - - 1102 k'> r 26 4,9 1 0,2 29 54 2 0,4 - — 2104 225 Čia aptiktas tik vienas pavyzdys prieš erir keturi prieš se. Retas ir priebalsių £; d'ir k; g'mišimas prieš dvibalsį ze (tik 5 atvejai). Patyrinėjus Drūskininkų tarmėje priebalsių £; d'ir k, g'mišimo morfeminį poziciškumą, pastebima, kad jis aptinkamas žodžių šaknų viduje, žodžių šaknyse prieš priesagas, šaknyse prieš galūnes ir priesagose prieš galūnes. Priebalsių #, d'ir k, g'mišimas aptinkamas įvairių kalbos dalių šaknų viduje: šaknyje d(i)earba de- (žr. 1.1.); šaknyje debesyl- (žr. 1.1.); šaknyje deg- (žr. 1.1.); šaknyje del- (žr. 1.1.); šaknyje deng- (žr. 1.1.); šaknyje dešim- (žr. 1.1.); dešimt- (žr. 1.1.); šaknyje dešr- (žr. 1.1.); šaknyje devyn- (žr. 1.1.); šaknyje dė- (žr. 1.2.); šaknyje d(i)ėdarba déd- (žr.1.2.); šaknyje d(i)elarba dél- (žr. 1.2.); šaknyje dém- (žr. 1.2.); šaknyje (ne)dėlarba (ne)d(i)el- (žr. 1.2.); šaknyje did- (žr. 1.3.); šaknyje die- (žr. 1.6.); šaknyje dien- (žr. 1.4.); šaknyje dirb- (žr. 1.3.); šaknyje dirster- (žr. 1.3.); šaknyje dyv- (žr. 1.3.); šaknyje dvi- (žr. 1.3.); šaknyje ged- (žr. 3.1.); šaknyje geg- (žr. 3.1.); šaknyje gel- (žr. 1.1.); šaknyje gelb- (žr. 3.1.); šaknyje gelež- (žr. 3.1.); šaknyje gelt- (žr. 3.1.); šaknyje gen- (žr. 3.1.); šaknyje ger- (žr. 3.1.); šaknyje gerv- (Zr. 2.1.); šaknyje gél- (žr. 3.2.); šaknyje gėr- (žr. 3.1.); šaknyje girn- (žr. 3.3.); šaknyje girt- (žr. 3.3.); šaknyje gysl- (žr. 3.3.); šaknyje gyv- (žr. 3.3.); šaknyje grieti2.3); šaknyje keden- (žr. 1.1.); šaknyje kel- (žr. 4.1.); šaknyje kėl- (žr. 4.2.); šaknyje kemš- (žr. 4.1.); šaknyje kep- (žr. 2.1., 4.1.); šaknyje kepur- (žr. 4.1.); šaknyje ketur- (žr. 4.1.); šaknyje ketv- (Zr. 4.1.); šaknyje kiem- (žr. 4.4.); šaknyje kiet- (Zr. 4.4.); šaknyje kijetr- (žr. 2.3.); šaknyje kil- (žr. 4.3.); šaknyje kimb- (žr. 4.3.); šaknyje kimš- (žr. 4.3.); kink- (žr. 4.3.); šaknyje kirm- (žr. 4.2.); šaknyje kirp- (žr. 4.3.);. šaknyje kirt- (žr. 4.3.); šaknyje kirv- (žr. 4.3.); šaknyje šaknyje kyšt- (žr. 4.2.); šaknyje kit- (žr. 4.3.); šaknyje patenk- (žr. 2.1.); šaknyje penk- (žr. 4.4.); šaknyje petelušk- (žr. 2.1.); šaknyje poter- (žr. 2.1.); šaknyje prietel- (žr. 2.1.); šaknyje rud- (žr. 1.1.); šaknyje salster- (žr. 2.1.); šaknyje skerdž- (žr. 1.1.); šaknyje skyst- (žr. 4.2.); šaknyje stefan- (žr. 2.1.); šaknyje sterbl- (žr. 2.1.); šaknyje student- (žr. 1.1.); šaknyje taip- (žr. 2.1.); šaknyje te (žr. 2.1.); šaknyje teism- (žr. 2.1.); šaknyje tek- (žr. 2.1.); šaknyje tel- (žr. 4.1.); šaknyje tem- (Zr. 2.1.); šaknyje ten- (žr. 2.3.); šaknyje terl- (žr. 2.1.); šaknyje terp- (žr. 2.1.); šaknyje tešm- (žr. 2.1.); šaknyje tet- (žr. 2.1.); šaknyje tėš- (žr. 2.2.); šaknyje t(i)evarba tėv- (žr. 2.2.); šaknyje tik- (žr. 2.3.); šaknyje tilt- (žr. 2.3.); šaknyje tįs- (žr. 2.3.). Galimas mišimas žodžių šaknyse prieš priesagas: šaknyje ankstprieš priesagą -yv- (žr. 2.1.); šaknyje audprieš priesagas -ekl- (žr. 2.1.) ir -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje brazdprieš galūnes -ė-, -ėjir -(i)e- (žr. 1.2.); šaknyje burzgprieš priesagą -ėj- (žr. 3.1.); šaknyje degprieš priesagą -y- (žr. 1.1.); šaknyje didprieš priesagą -el- (žr. 1.1.); šaknyje druskprieš priesagą -inyk- (-inink-) (žr. 4.2.); šaknyje dundprieš priesagas -(i)ej- (-ėj-) (žr. 1.2.); šaknyje girdprieš priesagą -ėj- (žr. 1.2., 3.3); šaknyje grikprieš priesagą -in- (žr. 4.3.); šaknyje jautprieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje kortprieš priesagą -el- (žr. 2.1.); 226 šaknyje kuodprieš priesagą -el- (žr. 1.1.); šaknyje laistprieš priesagą -y- (Zr. 2.3.); šaknyje margprieš priesagą -y- (žr. 3.3.); šaknyje motprieš priesagas -er- (žr. 2.1.) ir -in- (žr. 2.3.); šaknyje pantprieš priesagas -el- (žr. 2.2.); šaknyje penkprieš priesagą -iolik- (žr. 4.5.); šaknyje platprieš priesagą -esn- (Zr. 2.1.); šaknyje raštprieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje ratprieš priesagas -el- (žr. 2.1.), -ė- (žr. 1.2.) ir -ėl- (žr. 2.2.); šaknyje rūtprieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje rudprieš priesagą -en (žr. 1.1.); šaknyje sartprieš priesagas -ėl- (žr. 2.2.); šaknyje sėdprieš priesagas -el- (žr. 1.1.) ir -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje skirstprieš priesagą -y- (žr. 2.3.); šaknyje spaudprieš priesagą -im- (žr. 1.3.); šaknyje stebprieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje stotprieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje studprieš priesagas -ent- (žr. 1.1.); šaknyje tardprieš priesagą -y (Zr. 1.3.); šaknyje toptprieš priesagas -erėj- (žr. 2.1.); šaknyje turtprieš priesagą -ing- (žr. 2.3); šaknyje vagprieš priesagą -yst- (žr. 3.3.); šaknyje vaistprieš priesagas -in- (žr. 2.3.); šaknyje valdprieš priesagas -išk- (žr. 2.3.); šaknyje valstprieš priesagą -yb- (žr. 2.3.); šaknyje vandprieš priesagas -en- (Zr. 1.1.) ir -in- (žr. 1.3.); šaknyje vartprieš priesagas -ėl- (žr. 2.2.) ir -el- (žr. 2.1.); šaknyje veizdprieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje vyzdprieš priesagas -ė- (Zr. 1.2.) ir -ėč- (žr. 1.2.); šaknyje žadprieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje žydprieš priesagas -ėjir (-(i)ėj-) (Zr. 1.2.); šaknyje žiedprieš priesagą -el- (žr. 1.1.). Mišimas pastebimas žodžių priesagose prieš galūnes: priesagoje -aitprieš galūnes -e (žr. 2.1.), -ė (žr. 2.2.) -es (žr. 1.1, 2.1.), -ės (žr. 1.1.), -į (<-ę) (žr. 2.3.); priesagoje -stprieš galūnę -ė (Zr. 2.2.); priesagoje -tprieš galūnes -ės ir -es (žr. 2.1.); priesagoje -udprieš galūnę -ėn (žr. 2.1.); priesagoje -uikprieš galūnę -(i)em (-ėm) (žr. 1.2.); priesagoje -ukprieš galūnę -(i)es (-ės) (žr. 22). Įvairių kalbos dalyse miSimas pasitaiko ir šaknyse prieš galūnes: šaknyje audprieš galūnes -ė (žr. 1.2.), -ei (žr. 1.1.), -ėm (žr. 1.2.) ir -u (1.5.); šaknyje avietprieš galūnę -ių (Zr. 2.4.); šaknyje baudprieš galūnę -ė (žr. 1.2.); Saknyje bitprieš galūnes -e (2.2.), -ės (dgs.) (Zr. 2.2.), -ėm (žr.2.2.) ir -ių (Zr. 2.4.); šaknyje blyškprieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje brazdprieš galūnę -a (žr. 1.2.); šaknyje dedprieš galūnę -a (žr. 1.4.); šaknyje ėdprieš galūnę -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje girdprieš galūnes -(i)ė (žr. 4.2.) ir -iau (žr. 1.7.); šaknyje gruzdprieš galūnę -(i)es (žr. 1.2.); šaknyje jautprieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje juodprieš galūnę -įs (<-ęs) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)juostprieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje kinkprieš galūnę -ė (žr. 2.3.); šaknyje kiškprieš galūnę -ių (žr. 4.6.); šaknyje (pa)klodprieš galūnę -į (<-ę) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)klotprieš galūnes -es (<-ęs) (žr. 2.2.), -ės (žr. 2.2.), -(i)es (-ės) (žr. 2.2.) ir -į (<-ę) (žr. 1.5.); šaknyje laikprieš galūnę -is (<*-ęs) (žr. 4.3.); šaknyje meldprieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menkprieš galūnę -i (Zr. 4.3); šaknyje meldprieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menkprieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje miestprieš galūnę -i (<-e) (žr. 2.3.); šaknyje nytprieš galūnes -ės ir -(i)es 227 (-ės) (žr. 2.1.); šaknyje pažastprieš galūnę -ėn (žr. 2.2.); šaknyje peludprieš galūnę -ėn (žr. 1.2.); šaknyje penkprieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje (po)sūkprieš galūnę -is (žr. 4.3.); šaknyje rėdprieš galūnę -ėm (žr. 1.2.); šaknyje rodprieš galūnę -(i)e (žr. 1.2.); šaknyje rugprieš galūnę -ius (Zr. 3.4.); šaknyje silkprieš galūnę -ė (žr. 4.2.); šaknyje skirstprieš galūnę -ė (Zr. 2.2.); šaknyje skurdprieš galūnę -is (<-ęs) (žr. 1.3.); šaknyje smultprieš galūnę -i (Zr. 4.3.); šaknyje spaudprieš galūnę -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje statprieš galūnes -ė (žr. 2.2.) ir -(i)e (-ė) (žr. 2.2.); šaknyje rėdprieš galūnę -ėm (žr. 1.2.); šaknyje sveikprieš galūnę -i (žr. 4.6.); šaknyje širdprieš galūnę -(i)es (-ės)(žr. 1.2.); šaknyje valgprieš galūnę -is (<-ęs)(žr. 3.3.); šaknyje vardprieš galūnę -(i)es (-ės) (žr. 1.2.) ir -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje verpstprieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje vertprieš galūnę -ė (žr. 2.2.), -(i)em- (-ėm) (žr. 2.2.) ir -ém (žr. 2.2.); šaknyje uodprieš galūnę -į (< -ę) (žr. 1.3.); šaknyje veizdprieš galine -(i)es (-ės) (žr. 1.2.); šaknyje vogprieš galūnes -ė ir -(i)e (-ė) (žr. 3.2); šaknyje Zudprieš galūnę -ė (žr. 1.2.). Taigi morfemiškai analizuojant mišimo atvejus, pastebėta, kad priebalsiai ; d'ir k, g'“maišomi" įvairiose daugelio kalbos dalių žodžių morfemose: šaknies viduje, žodžio šaknyje prieš priesagą, šaknyje prieš galūnę, priesagoje prieš galūnę (žr. 2 lentelę). Dažniausias mišimas šaknų viduje. 2 lentelė Morfologinės mišimo pozicijos Mišimas šaknų viduje Mišimas šaknyse Mišimas priesagose Mišimas šaknyse prieš priesagas prieš galūnes prieš galūnes skaičius skaičius % skaičius skaičius % |skaičius | skaičius % skaičius skaičius % 87 40 55 25 11 5 65 29,8 Tokia morfo(fo)nologinių pozicijų įvairovė rodo, kad kaita nėra atsitiktinė ir turėjusi istorines prielaidas. Kaip matyti iš visos nagrinėtos medžiagos, priebalsių ;, d'ir k; g'mišimas atsiradęs neatsitiktinai. Tai patvirtina jo dažnas atsiradimas pozicijoje prieš €, é tipo balsius bei morfo(fo)nologinių pozicijų įvairovė. Sinchroniškai mišimas aiškinamas kaip fonologinių opozicijų nebuvimas (Girdenis 1983 : 71-73; Sudnik 1975 : 175, 194)“. Diachroniškai priebalsių #, d'ir k; g'mišimo atsiradimas dėl geografinio jo ploto sutapimo su senųjų jotvingių gyventomis vietovėmis siejamas su jotvingiy kalba (Otrębski 1958 : 352-357; Dovydaitis 1968 : 207-210), laikomas pa- * Be t'ir k! d'ir g; šiuos priebalsius “maišančios" šnektos turi ir “tarpinius” £; g; kurie yra lūpinių sprogstamųjų fonemų / K /, / G / fakultatyviniai variantai (Girdenis 1979 : 23-30; Girdenis 1983 : 71-73). 228