Priebalsių „t’, d’“ ir „k’, g’“ mišimas Druskininkų tarmėje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVIII (1997) Asta LESKAUSKAITĖ PRIEBALSIŲ t’, d’IR k’, g’ MIŠIMAS DRUSKININKŲ TARMĖJE (pagal G. Naktinienės, A. Paulauskienės, V. Vitkausko “Druskininkų tarmės žodyną”) Lingvistinėje literatūroje, kalbant apie priebalsių t’, d’ ir k’, g’ mišimą, nurodoma, kad juo laikomas sporadiškas reiškinys (daugiausia pietų aukštaičių plote), kai minkštieji t’, d’ tariami labiau palatalizuoti, artimi k’, g’ (Zinkevičius 1987 : 248–251). Mišimas aptinkamas labiau į pietus nuo linijos Punskas–Lazdijai–Kapčiamiestis–Švendubrė(Ratnyčia)–Kabėliai–Dubičiai–Dievėniškės, Rimšėje, apie Pelesą, Aziėrkų kaime, apie Lazūnus (Otrebski 1958 : 352–357; Zinkevičius 1966 : 140–141; Dovydaitis 1968 : 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976 : 146–149; Vidugiris 1989 : 204; LKT 1970 : 38; Sudnik 1975 : 175, 194) ir kitur1. Būdingi keli mišimo variantai ( t’ > k’, d’ > g’, k’ > t’, g’ > d’), pasirodantys pozicijose prieš e, ė, i tipo vokalizmą, diftongus ie, ei, kartais iau bei užpakalinės eilės balsius a, o, u, ε (Otrebski 1958 : 352–357; Zinkevičius 1966 : 140–141; Dovydaitis 1968 : 185–190; Savičiūtė, Vitkauskas 1976 : 146–149). Druskininkų tarmėje aptinkami visi minėti mišimo variantai, t.y. šiai tarmei būdingas priebalsių t’, d’ ir k’, g’ mišimas prieš e, ė, i tipo balsius, diftongus ei, ie, au, diftongoidą (i)e bei, retais atvejais, prieš užpakalinės eilės balsius a, o, u. 1. Minkštasis priebalsis d’virsta g’: prieš priešakinės eilės balsį e ir diftongoidą (i)e, pvz., išā.ug’ei 'išāudei' 1332, ā.ug’eklas 'audeklas' 23, 97, 312, 352, ā.ug’eklo. 'audeklo' 349, ā.ug’eklus 'audeklus' 133, geb’es’i·las 'debesylas' 61, g’ē·da 'deda' 170, 196, 249, g’ē·das’i 'dedasi' 88, 309, 365, g’ē·s’ies 'desies' 223, pàg’edu 'padedu' 270, pàg’edzi 'padedi' 306, pàg’eda 'padeda' 274, 278, pàzg’eda 'pasideda' 440, pràg’edzi 'pradedi' 132, pràg’eda 'pradeda' 10, 129, 231, 243, prìg’edam 'pridedam' 277, 447, prìg’eda 'prideda' 390, 424, 447, prìzg’eda 'prisideda' 92, sùg’edam 'sudedam' 26, sùg’eda 'sudeda' 81, 110, 171, ùžg’eda 'uždeda' 351, us’ig’edam 'užsidedam' 334, us’ig’eda 'užsideda' 130, 312, 340, 451–452, (u)ùžg’eda 'uždeda' 11, (v)ùžg’eda 1 Tokio mišimo atvejų pastebima ir rusų, ukrainiečių bei latvių tarmėse, pvz., ukrainiečių – хата : хаки, latvių – salanki (< salankis) : Salantai, valanki (< valanti) : Valančiūnų km. ir kt. Otrebski 1958 : 352–357; Hausenberga 1932 : 130). 2 Skaitmenys po pavyzdžių rodo DTŽ 1988 puslapius. 220 'uždeda' 423, (v)užg'ėdam 'uždedam' 132, 174, g'ė·g'inam 'deginam' 166, g'ė·g'ina 'degina' 296, 477, g'ė·gi.c 'deginti' 397, ižg'ė·g'ino. 'išdegino' 62, sug'ė·g'is 'sudegins' 465, sug'ė·g'i.tas 'sudegintas' 452, g'ė·da 'dega' 376, g'ė·ga 'dega' 125, n'ėužg'ed(i)e 'neuždegė' 22, užg'ė· 'uždegė' 227, 250, 285, užg'egi(i)e 'uždegė' 62, sùg'ė·ge. 'sudegė' 112, sùg'eg(i)e 'sudegė' 62, 90, sug'egsì 'sudegsi' 472, 162, 462, sug'ėgtai. 'sudegtai' 402, sug'ė·gus 'sudegus' 125, užg'eg(i)e 'uždegė' 62, užg'ė·go. 'uždegė' 111, us'ig'ė·gė. 'užsidegė' 468, us'ig'eg(i)e 'užsidegė' 412, us'ig'ė·gi. 'užsidegė' 177, g'ėgtūku 'degtukui' 62, g'ė·l. 'dėl' 63, g'eltō· 'del to' 63, 332, kōg'el 'kodel' 160, g'ēn·ga 'dengia' 192, g'en.kc 'dengti' 227, 63, g'eng(i)ejai. 'dengejai' 63, g'ė·šimo 'dešimt' 200, g'ėšim.s 'dešims' 122, 245, g'ėšim.ts 'dešims' 64, 90, 164, 296, g'ėšimcis 'dešimtis' 111, g'ėšimcies 'dešimties' 452, g'ėšimtū. 'dešimtų' 64, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 21, aštuon'a.zg'ė·šimts 'aštuoniasdešims' 257, aštuon'o.zg'ė·šimts 'aštuo-n iasdešims' 21, 122, 257 221 (šneketi)' 41, g'ė'dė 'dėdė' 61, g'(i)ė'g'ei 'dėdei' 451, g'(i)ė'g'(i)e 'dėdei' 61, g'(i)ė'de 'dėdė' 61, g'ė'làs 'dėlės' 63, g'(i)elàs 'dėlės' 63, 414, kraujā.g'(i)ele.s 'kraujadielės' 166, g'ė'j' 'dėjo' 64, g'ė'jo 'dėjo' 64, g'ė'c 'dėti' 64, g'(i)ėc 'dėti' 305, 459, in'g'(i)ėk'it 'indėkit (idėkit)' 60, pag'ė'k 'padėk' 167, pag'(i)étas 'padėtas' 287, pag'ė'ta 'padėta' 482, pag'(i)éta 'padėta' 109, pag'ė'c 'padėti' 90, 98, 375, pag'(i)éc 'padėti' 432, prag'ė'jo 'pradėjo' 455, prag'(i)ej 'pradėj(o)' 103, prazg'ė'jo 'prasidėjo' 413, sug'ė'j 'sudėjo' 253, užg'ė'j 'uždėj(o)' 441, užg'ė'jo 'uždėjo' 223, užg'ė'tas 'uždėtas' 54, sug'ė.dzin'ė.jo.m 'sudėdinėjom' 61, in's'i-g'ė.mė'jau 'įsidėmėjau' 481, dung'(i)ėjimo 'dundėjimo' 76, paė'g'(i)e 'paėdė' 88, sug'irg(i)e 'sugirdė' 371, g'irg'ė.jau 'girdėjau' 13, 102, 139, 246, 301, g'irg'ė.j' 'girdėjo' 102, g'irg'ė.sim 'girdėsim' 245, g'irg'ė.c 'girdėti' 102, 116, 169, 288, 455, g'irg'(i)éc 'girdėti' 471, n'eg'irg'ė.u 'negirdėjau' 296, 350, n'eg'irg'(i)ėu 'negirde-jau' 67, n'eg'irg'ėjus 'negirdėjus' 441, užg'irg'ė'j 'užgirdėjo' 102, gruzg'(i)es 'gruzdės, gruzdo' 116, n'eg'ė'los 'nedėlios' 224, 404, po. neg'(i)eli 'po nedėliai' 224, n'eg'ė'las 'nedėlias' 432, pavarg'(i)ės 'pavardės' 480, p'elug'ė.n 'peludėn' 257, pravarg'(i)ė 'pravardė' 305, ragui(k'(i)em 'rogotēm(is)' 292, rė.g'ė.m 'rė-dėm' 300, ró.g'(i)e 'rodė' 308, sė.g'(i)eu 'sėdėjau' 325, sė.g'ė.jo 'sėdėjo' 415, sė.g'(i)ėj 'sėdėjo' 464, sė.g'ė.k 'sėdek' 36, sag'ė.jus 'sėdėjus' 275, sė.g'ė.c 'sėdėti' 24, 230, 314, 335, pasė.g'ė.c 'pasėdėti' 128, pasė.g'(i)ėkim 'pasėdėkim' 281, pasė.g'ė.k'it 'pasėdėkit' 200, suspá.ug'(i)e 'suspaudė' 341, šā.ug'(i)e 'šaudė' 326, širg'(i)es 'širdies' 231, v'ė.izg'ė.jo. 'veizdėjo' 448, ap'v'eizg'ė.jo. 'ap'veizdėjo' 448, suv'eizg'(i)ės 'suveizdės' 448, v'i.zg'ė.k 'vyzdek' 233, v'i.zg'ė.k'it 'vyzdek' 466, v'i.zg'ė.c 'vyzdėti' 304, pav'i.zg'ė.c 'pavyzdėti' 260, v'i.zg'ė.cas 'vyzdėčias' 466, žag'ė.jo. 'žadėjo' 229, suž'i.g'ė.jo. 'sužydėjo' 267, ži.g'(i)ėj 'žydėjo' 49, p'ė.rži.g'(i)ej 'peržydėjo' 49, žū.g'ė. 'žudė' 484; 1.3. prieš priešakinės eilės balsius i, i̇, pvz., aug'imas 'audimas' 19, 359, g'í.rba 'dirba' 14, 432, g'í.rbo 'dirbo' 483, g'í.rbaw 'dirbau' 120, g'í.rpc 'dirbti' 431, 462, 472, n'eg'í.rbo 'nedirbo' 224, g'íd'elis 'didelis' 65, g'íd'el'o 'didelio' 366, g'ídzá.us'o 'didžiausio' 222, g'í.rs'ė.s 'dirsės' 102, g'í.rs't'eru 'dirsteriu' 69, g'í.v'inas 'dvynasi' 258, pajúog'is 'pajuodęs' 129, pakló'g'i 'paklodę' 239, pa-vá.n'g'in'(i)e 'pavandenė' 249, pavan'g'in'(i)ė 'pavandenė' 253, nuskui.g'is 'nuskurdęs' 102, spaug'imas 'spaudimas' 341, targ'í.c 'tardyti' 227, 471, susuog'i 'susi uodę' 429, van'g'in'(i)ėlis 'vandenėlis' 179, vá.ng'in'o 'vandenio' 98, 294, 303, 387, vá.ng'in'u 'vandeniu(i)' 175, vá.ng'in'u 'vandeniu' 472, vang'in'im 'vandenin' 366, 441, vang'in'ai 'vandenai' 177, 321, vang'in'ū 'vandenių'; 1.4. prieš užpakalinės eilės balsį a, pvz., brā'za 'brazda' 41, prid'ega 'prideda' 447; 1.5. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., á.ug'u 'audžiu (audžiu)' 418; 1.6. prieš dvibalsį ie, pvz., šāng'ie 'šiandie(n)' 371, antrā.g'ien'is 'antradienis' 405; 1.7. prieš dvigarsį au, pvz., g'í.rg'au 'girdžiau (girdžiau)' 102. 2. Minkštasis priebalsis t’ virsta k’: 222 2.1. prieš priešakinės eilės balsį e ir diftongoidą (i)e, pvz., aštuon'an'ík'e.s 'aštuoniantytės' 21, aštuon'an'ík'(i)es 'aštuoniantytės' 64, dėšimt'n'ík'e.s 'dešimtnytės' 21, dėšimt'n'ík'(i)es 'dešimtnytės' 64, jauk'el'ùs 'jautelius' 242, sk'ėr.blė.s 'sterblės' 348, k'ė 'te' 400, k'elùka.ic'i· 'teliukaitį' 401, k'elùkas 'teliukas' 45, k'elùkù 'teliuku' 401, ko.ja.ik'es 'kojaites' 128, ko.rk'ė.le. 'kortelė' 163, m'ergai.ke 'mergaitė' 431, m'ergá.ikes 'mergaites' 49, mo.k'eríš.k'e. 'moteriškė' 441, k'ei.smas 'teismas' 400, prik'emin'īs 'pritemenys' 284, prik'emin'īn. 'pritemenin' 236, k'el'í.nga 'telinga' 401, k'el'í.ngos 'telingos' 401, ap's'ik'el'uoją 'apsiteliuoja' 401, ap's'ik'el'á.vo. 'apsiteliavo' 395, ap's'ik'el'á.vus 'apsiteliavus' 401, iš'ik'el'uoją 'išsiteliuoja' 401, k'erpu 'terpu, tarp' 188, 403, 441, k'eš'm'en.s 'tešmens' 355, k'eš'm'enai 'tešmenai' 42, 405, k'ė.msta 'temsta' 10, 246, 393, ap'k'ė.m.s 'aptems' 402, prik'em'ė· 'pritemė' 465, suk'ė.m'i. 'sutemę' 402, pàk'emto.s 'patemptos' 125, suk'ė.mus 'sutemus' 62, k'ė.rl'í.čo.n 'terlyčion' 403, k'ė.tu. 'tetą' 405, k'ė-ta 'teta' 405, k'ètula 'tetulė' 405, mó.k'era 'motera, moteris' 216, m(u)ók'er'ís 'moteris' 216, mó.k'ero.s 'moteros, moterys' 216, 372, mó.k'eru. 'moterų' 228, mó.k'er'iška 'moteriška' 216, mo.k'er'íš.k'ė. 'moteriškė' 262, mó.k'er'íškai 'moteriškai' 216, nepak'ė.n'k'į.tas 'nepatenkintas' 15, pak'ė.n'k'í.to.s 'patenkytos' 320, p'ek'el'ùšk'(i)e 'peteliuškė' 373, p'ek'el'ùšk'ė.s 'peteliuškės' 194, plak'es'n'ú· 'platesnių' 269, pó.k'erai 'poteriai' 92, pó.k'eru. 'poterių' 278, pó.k'erauna 'poteriauna' 91, 278, po.k'erá.vo.m 'poteriavom' 278, po.k'erá.uk 'poteriauk' 92, priěk'el'us 'prietelius' 283, rak'ė.li. 'ratelį' 297, rak'ėl'ùs 'ratelius' 297, rašk'ėl'ùs 'raškelius' 297, ru.k'ė'lu. 'rūtelių' 313, sà.l's'k'e-ra 'salstera' 315, s'k'ėbėjau 'stebėjau' 481, s'k'epan'à 'stefanija' 22, s'k'en'ė.(j) 'stenėj' 347, sto.k'ė.li. 'stotelė' 350, pak'ė.ko. 'pateko' 401, paklo.k'es 'paklotės' 231, 239, 300, k'ėp 'tep' 402, 468, nek'ėp 'netep (netaip)' 484, šik'ep 'šit(aip)' 377, 399, išk'epto.s 'išteptos' 402, k'erpurag'ė. 'terpuragė' k'erpurag'i. 'terpuragį' 403, tó.p'k'era 'toptera' 410, vark'el'ó.jasi 'varteliojasi' 445; 2.2. prieš balsį e (diftongoidą (i)e), pvz., barzdá.ik'(i)es 'barzdaitės' 108, b'ikė. 'bitė' 258, b'ik'e.s 'bitės' 88, 270, 322, 357, b'ik'(i)em 'bitėm(s)' 484, čė.rkùk(i)es 'čerkutės (taurelės)' 51, dar.k'ė.s 'dartės' 60, 186, dar.k'(i)es 'dartės' 182, 409, draugá.ik'e. 'draugaitė' 82, g'iminá.ik'(i)e 'giminaitė' 107, 259, jau.k'ė.s'í 'jautėsį' 125, jaunà.markė. 'jaunamartė' 125, kalá.ik'ė. 'kalaitė' 103, k'ė.vas 'tėvas' 108, 113, 146, 200, 216, 258, 405, 435, k'(i)évas 'tėvas' 16, 65, 129, 322, k'ė.vo. 'tėvo' 122, 289, k'ė.vù 'tėvų' 362, k'(i)évu. 'tėvą' 405, k'ė.v'í 'tėvė' 282, k'(i)evai. 'tėvai' 66, 185, k'ė.vai. 'tėvai' 31, 405, k'ė.vū. 'tėvų' 35, k'ė.vus 'tėvus' 405, k'ė.vùs 'tėvus' 88, k'ė.vel'ù 'tėveliu' 467, k'ė.v'í.kščo.s 'tėvykščios' 405, k'ė.v'í.nė.s 'tėvynės' 406, k'(i)ev'í'n'(i)es 'tėvynės' 14, k'ė.vùl'is 'tėvulis' 289, k'(i)evùl'is 'tėvulis' 405, k'(i)evùkas 'tėvukas' 405, k'ė.šimo. 'tešimo' 401, 405, kielá.ik'ė. 'kielaitė' 152, klumpá.ik'es 'klumpaitės' 159, ko.ja.ik'es 'kojaitės' 302, ko.jė.ik'ė.s 'kojaitės' 328, krá.us'k'ė.s 'kraustės' 167, pak'ė.vis 'patevis' 128, pakló.k'ė.m 'paklotėm' 310, pakló.k'ė.s 'paklotės' 11, pakló.k'(i)es 'paklotės' 72, 239, pan'k'el'ùs 'pantelius' 244, pà.pazas'k'ė.n 'papažastėn' 244, rak'ė.l'íų 'ratelių'. 223 297, raplãik'ė.s 'raplaitės' 302, s'k'ìrs'k'ė. 'skirstė' 330, pajùos'k'ė. 'pajuostė' 237, pastã'k'ė. 'pastatė' 102, pastã·k'(i)e 'pastatė' 126, sar.k'ė.l.e.s 'sartelės' 317, tarnã.ik'(i)e 'tarnaitė' 397, vark'ė·l'ùs 'vartelius' 240, v'ẽr.ps'k'ė. 'verpstė' 451, ãt'v'erk'(i)e 'atvertė' 451, nùv'erkė.m 'nuvertėm' 451, p'ėtv'erk'(i)e 'pervertė' 110, 451, 453, ìžv'erk'(i)e 'išvertė' 452, ùžv'erk'(i)e 'užvertė' 362, vištã.ik'ė. vištaitė' 177, 344; 2.3. prieš i, i; pvz., an'ks'k'ì.vo.s 'ankstyvos' 14, griek'ì.ne. 'grietinė' 112, kalã.ik'i. 'kalaitė' 60, m'ergã.ik'i. 'mergaitė' 405, 436, m'iesk'ì 'mieste' 422, 432, mó·k'ì.no.s 'motinos' 404, k'ijė.tro. 'tijatro, teatro' 282³, k'ik'ù 'tikiu' 407, k'ik'ė.s'u 'tikėsiu' 407, n'ėk'ik'im 'netikim' 407, n'ėk'ik'(i)ėjau 'netikėjau' 407, k'ì·tas 'tiltas' 408, k'ì· ten' 384, k'ì.nã.i 'tenai' 402, k'ì.nã.jo.s 'tenajos, tenai' 402, k'ì.nujã 'tenaja' 402, k'ì·s'a 'tišia' 404, k'ì·s'ė. 'tiše' 404, išk'ì·sc 'ištišti' 404, išk'ì.s'ė. 'ištišę' 404, lã.isk'ì.c 'laistyti' 182, pakló·k'ì. 'pakloti (paklotę)' 38, 239, p'irmu-k'ìn'i. 'pirmutinę' 119, sc'ìkl'ìnã.ik'i. 'stiklinaitę' 354, s'k'ì.rs'k'ì.c 'skirstyti' 330, turk'ing'ė.s'n'is 'turtingesnis' 423, vai.sk'ì·n'ė.n 'vaistinėn' 305, vai.sk'ì·n'ė.sa 'vaisti-nėse' 437, val'g'ìškas 'valdiškas' 439, val's'k'ì·b'ė. 'valstybė' 440; 2.4. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., av'ìek'u. 'aviečių' 115, bik'u. 'bičių' 140; 2.5. prieš dvibalsį ie, pvz., k'íevas 'tėvas' 405; 2.6. prieš dvibalsį ei, pvz., mo.čúk'ei 'močiutei' 277; 2.7. prieš dvibalsį au, pvz., dastak'ãu. 'dastatiau' 439. 3. Minkštasis priebalsis g’virsta d’: 3.1. prieš priešakinės eilės balsį e, pvz., paburz'd'ė·j 'paburzgej(o)' 47, d'ė·g'ė. 'gege' 252, padė·g(i)s 'pagedes' 99, d'egùli. 'geguolė' 96, d'egùt'(i)e 'gegutė' 62, 96, d'egut'(i)es 'gegutes' 10, d'egužė 'degužė' 62, d'eguž'ė·s 'gegužės' 96, d'eguž'ė·s 'gegužės' 62, 96, 346, d'egužo. 'gegužio' 97, dɜgužùk'(i)es 'gegužiukės' 96, d'elaz'ies 'geležies' 209, d'elaz'ìn'is 'geležinis' 97, d'elaz'ìn'e. 'geležinė' 97, d'eltó·nas 'geltonas' 170, d'ė·na 'gena' 135, 278, d'ė·ras 'geras' 13, 108, 463, 483, d'ė·ro. 'gero' 17, d'ė·ru. 'gerą' 92, d'ėri 'geri' 319, d'ė·ro.s 'geros' 22, 215, 438, d'erai 'gerai' 210, 303, 360, d'erãu. 'geriau' 245, n'ėd'ė·ras 'negeras' 47, 309, n'ėd'er'i 'negeri' 226, 283, d'ė·ra 'geria' 361, d'ė.rc 'gerti' 443, n'ėd'ė.rk'it 'neger-kit' 400, d'ė.rve. 'gervė' 409, pad'ė.lba 'pagalba' 236, pã·d'ė.lbu. 'pagalbą' 236; 3.2. prieš priešakinės eilės balsį e (diftongoidą (i)e), pvz., d'ė.lalàs 'gėlelės' 330, d'ė.lù· 'gėlių' 180, d'(i)ėris 'gerės' 280, n'ėvo.d'(i)e 'nevogė' 467; 3.3. prieš i, i; pvz., d'irdė·jo.t 'girdėjot' 102, d'ì.rno.s 'girnos' 212, d'ì.rtas 'gir-tas' 445, dzi.rtas 'girtas' 131, d'ì.slo.s 'gyslos' 125, 401, d'ì.và 'gyva' 333, d'ì·vas 'gyvas' 399, d'ì·vus 'gyvus' 127, n'ėd'ì.và 'negyva' 417, d'ì.vã·t'(i)e 'gyvatė' 209, d'ì.vã·te. 'gyvatė' 239, d'ì.v'ė·na 'gyvena' 22, 256, 281, 370, 384, 422, 451, 456, 457, d'ì.v'ė.nc 'gyventi' 103, 321, n'ėd'ì.v'ė.nk 'negyvenk' 381, n'esud'ì.v'ė·na 'ne- 3 Šaknyje tijetr- (< teatr-) mišimas atsiradęs prieš balsį i po šaknies pakitimų. 224 sugyvena’ 268, d’i.vė·n’imas ‘gyvenimas’ 468, d’i.vė·n’imu ‘gyvenimą’ 315, d’i.vul’·s ‘gyvulys’ 104, d’i·vul’o ‘gyvulio’ 320, d’i·vul’us ‘gyvulius’ 443, mā.rd’i·c ‘marginti’ 201, vad’i·st’es ‘vagystės’ 423, val’d’is ‘valgis (valgęs)’ 77; 3.4. prieš balsį u, pvz., rud’ūs ‘rugius’ 268, 310. 4. Minkštasis k’virsta t’: 4.1. prieš priešakinės eilės balsį e, pvz., s’īl’.tė. ‘silkė’ 439, s’t’er.dzus ‘sker­džius’ 329, t’ė·l’as ‘kelias’ 186, 303, 355, t’ė·lu ‘keliu’ 145, t’el’ù ‘keliu’ 145, t’el’ai. ‘keliai’ 145, t’el’ù· ‘kelių’ 250, t’el’ì ‘keli’ 362, t’ė·l’o.s ‘kelios’ 188, 318, 353, t’el’is ‘kelis’ 154, t’ė·l’a ‘kelia’ 146, 155, t’ė.l’k’is ‘kelkis’ 149, 278, 376, t’epūrė ‘kepurė’ 147, pāt’el’i ‘pakeli’ 146, 369, t’ēm.ša ‘kemša’ 13, 152, 405, t’ė·pam ‘kepam’ 406, t’ep’i·kla ‘kepykla’ 147, t’etur’i ‘keturi’ 149, 151, t’ė·turo.s ‘keturios’ 149, t’ė·turas ‘keturias’ 452, t’ėturō·līktas, -a ‘keturioliktas, -a’ 149, t’ėt’v’er’tas ‘ketvertas’ 149, t’et’v’īr.tas ‘ketvirtas’ 149, t’ec’virtā ‘ketvirta’ 149, t’ė·turazd’ė·šims ‘keturiasdešims’ 149; 4.2. prieš ė, pvz., t’ė·lė ‘kelė’ 146; 4.3. prieš i, į; pvz., bl’ī·št’i ‘blyški’ 38, drūs’t’in’i·kus ‘Druskininkus’ 276, grit’in’ai ‘grikiniai’ 112, m’ent’i ‘menki’ 404, nut’īr.to ‘nukirto’ 153, p’en’t’i ‘penki’ 248, lait’is ‘laikis’ 227, s’t’īstas ‘skystas’ 330, t’ilō·c ‘kiloti’ 152, t’ilōgramai ‘kilogramai’ 54, t’īm.ba ‘kimba’ 151, in’t’īm.šo ‘kimšo’ 152, pat’īm.šo ‘pakimšo’ 152, t’in’k’īk ‘kinkyk’ 152, pat’īm.k’(i)e ‘pakinkė’ 469, t’irm’ė.lė ‘kirmelė’ 152, t’ir.pc ‘kirpc’ 153, t’īrvù ‘kirviu’ 343, t’išt’eram ‘kyšteram’ 154, t’itāp ‘kitap’ 155, t’itas ‘kitas’ 88, 155, 185, 289, t’ita ‘kita’ 155, 274, t’ito ‘kito’ 249, 473, t’itu ‘kitą’ 316, 481, t’itur ‘kitur’ 155, t’itas’k ‘kitas yk’ 155, pō·su.t’is ‘posūkis’ 278, smū.l’t’i ‘smulki’ 339, s’vėit’i ‘sveiki’ 360; 4.4. prieš dvibalsį ie, pvz., t’iem’in’i·ko ‘kieminyko, kiemininko’ 151, t’ieto.s ‘kietos’ 151, 445; 4.5. prieš užpakalinės eilės balsį o; pvz., p’int’ō·l’iko.s ‘penkiolikos’ 257, 400; 4.6. prieš užpakalinės eilės balsį u, pvz., k’iš’t’u ‘kiškių’ 377. Iš minėtų pavyzdžių matyti, kad Druskininkų tarmėje dažniausiai pasitaiko g’ tarimas vietoj d’ prieš e tipo balsius (žr. 1 lentelę). 1 lentelė Priebalsių t’, d’ ir k’, g’ mišimas Druskininkų tarmėje. Pozicijos | prieš e, ė· | prieš ė, (i)e | prieš i, į | prieš ie | prieš ei | prieš a, o, u, au | Mišimo variantai | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | d’ > g’ | 123 | 23,1 | 93 | 17,4 | 26 | 4,7 | 1 | 0,2 | — | — | 4 | 0,8 | t’ > k’ | 73 | 13,9 | 58 | 10,9 | 30 | 5,6 | 1 | 0,2 | 1 | 0,2 | 3 | 0,6 | g’ > d’ | 31 | 5,8 | 5 | 0,9 | 23 | 4,3 | — | — | — | — | 1 | 0,2 | k’ > t’ | 26 | 4,9 | 1 | 0,2 | 29 | 5,4 | 2 | 0,4 | — | — | 2 | 0,4 225 Čia aptiktas tik vienas pavyzdys prieš ei ir keturi prieš ie. Retas ir priebalsių t', d' ir k', g' mišimas prieš dvibalsį ie (tik 5 atvejai). Patyrinėjus Druskininkų tarmėje priebalsių t', d' ir k', g' mišimo morfeminį pozičiškumą, pastebima, kad jis aptinkamas žodžių šaknų viduje, žodžių šaknyse prieš priesagas, šaknyse prieš galūnes ir priesagose prieš galūnes. Priebalsių t', d' ir k', g' mišimas aptinkamas įvairių kalbos dalių šaknų viduje: šaknyje d(i)e- arba de- (žr. 1.1.); šaknyje debesyl- (žr. 1.1.); šaknyje deg- (žr. 1.1.); šaknyje del- (žr. 1.1.); šaknyje deng- (žr. 1.1.); šaknyje dešim- (žr. 1.1.); dešimt- (žr. 1.1.); šaknyje dešr- (žr. 1.1.); šaknyje devyn- (žr. 1.1.); šaknyje de- (žr. 1.2.); šaknyje d(i)ėd- arba dėd- (žr.1.2.); šaknyje d(i)el- arba dėl- (žr. 1.2.); šaknyje dėm- (žr. 1.2.); šaknyje (ne)dėl- arba (ne)d(i)el- (žr. 1.2.); šaknyje did- (žr. 1.3.); šaknyje die- (žr. 1.6.); šaknyje dien- (žr. 1.4.); šaknyje dirb- (žr. 1.3.); šaknyje dirster- (žr. 1.3.); šaknyje dyv- (žr. 1.3.); šaknyje dvi- (žr. 1.3.); šaknyje ged- (žr. 3.1.); šaknyje geg- (žr. 3.1.); šaknyje gel- (žr. 1.1.); šaknyje gelb- (žr. 3.1.); šaknyje gelež- (žr. 3.1.); šaknyje gelt- (žr. 3.1.); šaknyje gen- (žr. 3.1.); šaknyje ger- (žr. 3.1.); šaknyje gerv- (žr. 2.1.); šaknyje gėl- (žr. 3.2.); šaknyje gėr- (žr. 3.1.); šaknyje girn- (žr. 3.3.); šaknyje girt- (žr. 3.3.); šaknyje gysl- (žr. 3.3.); šaknyje gyv- (žr. 3.3.); šaknyje grietį- 2.3; šaknyje keden- (žr. 1.1.); šaknyje kel- (žr. 4.1.); šaknyje kėl- (žr. 4.2.); šaknyje kemš- (žr. 4.1.); šaknyje kep- (žr. 2.1., 4.1.); šaknyje kepur- (žr. 4.1.); šaknyje ketur- (žr. 4.1.); šaknyje ketv- (žr. 4.1.); šaknyje kiem- (žr. 4.4.); šaknyje kiet- (žr. 4.4.); šaknyje kijietr- (žr. 2.3.); šaknyje kil- (žr. 4.3.); šaknyje kimb- (žr. 4.3.); šaknyje kimš- (žr. 4.3.); kink- (žr. 4.3.); šaknyje kirm- (žr. 4.2.); šaknyje kirp- (žr. 4.3.); šaknyje kirt- (žr. 4.3.); šaknyje kirv- (žr. 4.3.); šaknyje kyšt- (žr. 4.2.); šaknyje kit- (žr. 4.3.); šaknyje patenk- (žr. 2.1.); šaknyje penk- (žr. 4.4.); šaknyje petelušk- (žr. 2.1.); šaknyje poter- (žr. 2.1.); šaknyje prietel- (žr. 2.1.); šaknyje rud- (žr. 1.1.); šaknyje salster- (žr. 2.1.); šaknyje skerdž- (žr. 1.1.); šaknyje skyst- (žr. 4.2.); šaknyje stefan- (žr. 2.1.); šaknyje sterbl- (žr. 2.1.); šaknyje student- (žr. 1.1.); šaknyje taip- (žr. 2.1.); šaknyje te (žr. 2.1.); šaknyje teism- (žr. 2.1.); šaknyje tek- (žr. 2.1.); šaknyje tel- (žr. 4.1.); šaknyje tem- (žr. 2.1.); šaknyje ten- (žr. 2.3.); šaknyje terl- (žr. 2.1.); šaknyje terp- (žr. 2.1.); šaknyje tešm- (žr. 2.1.); šaknyje tet- (žr. 2.1.); šaknyje tēš- (žr. 2.2.); šaknyje t(i)ev- arba tėv- (žr. 2.2.); šaknyje tik- (žr. 2.3.); šaknyje tilt- (žr. 2.3.); šaknyje tiš- (žr. 2.3.). Galimas mišimas žodžių šaknyse prieš priesagas: šaknyje ankst- prieš priesagą -yv- (žr. 2.1.); šaknyje aud- prieš priesagas -ekl- (žr. 2.1.) ir -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje brazd- prieš galūnes -ė-, -ėj- ir -(i)e- (žr. 1.2.); šaknyje burgž- prieš priesagą -ėj- (žr. 3.1.); šaknyje deg- prieš priesagą -y- (žr. 1.1.); šaknyje did- prieš priesagą -el- (žr. 1.1.); šaknyje drusk- prieš priesagą -inyk- (-inink-) (žr. 4.2.); šaknyje dund- prieš priesagas -(i)ej- (-ėj-) (žr. 1.2.); šaknyje gird- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2., 3.3); šaknyje grik- prieš priesagą -in- (žr. 4.3.); šaknyje jaut- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje kort- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); 226 šaknyje kuod- prieš priesagą -el- (žr. 1.1.); šaknyje laist- prieš priesagą -y- (žr. 2.3.); šaknyje marg- prieš priesagą -y- (žr. 3.3.); šaknyje mot- prieš priesagas -er- (žr. 2.1.) ir -in- (žr. 2.3.); šaknyje pant- prieš priesagas -el- (žr. 2.2.); šaknyje penk- prieš priesagą -iolik- (žr. 4.5.); šaknyje plat- prieš priesagą -esn- (žr. 2.1.); šaknyje rašt- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje rat- prieš priesagas -el- (žr. 2.1.), -ė- (žr. 1.2.) ir -ėl- (žr. 2.2.); šaknyje rūt- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje rud- prieš priesagą -en (žr. 1.1.); šaknyje sart- prieš priesagas -el- (žr. 2.2.); šaknyje sėd- prieš priesagas -el- (žr. 1.1.) ir -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje skirst- prieš priesagą -y- (žr. 2.3.); šaknyje spaud- prieš priesagą -im- (žr. 1.3.); šaknyje steb- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje stot- prieš priesagą -el- (žr. 2.1.); šaknyje stud- prieš priesagas -ent- (žr. 1.1.); šaknyje tard- prieš priesagą -y (žr. 1.3.); šaknyje topt- prieš priesagas -erėj- (žr. 2.1.); šaknyje turt- prieš priesagą -ing- (žr. 2.3.); šaknyje vag- prieš priesagą -yst- (žr. 3.3.); šaknyje vaist- prieš priesagas -in- (žr. 2.3.); šaknyje vald- prieš priesagas -išk- (žr. 2.3.); šaknyje valst- prieš priesagą -yb- (žr. 2.3.); šaknyje vand- prieš priesagas -en- (žr. 1.1.) ir -in- (žr. 1.3.); šaknyje vart- prieš priesagas -ėl- (žr. 2.2.) ir -el- (žr. 2.1.); šaknyje veizd- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje vyzd- prieš priesagas -ė- (žr. 1.2.) ir -ėč- (žr. 1.2.); šaknyje žad- prieš priesagą -ėj- (žr. 1.2.); šaknyje žyd- prieš priesagas -ėj- ir (-(i)ėj-) (žr. 1.2.); šaknyje žied- prieš priesagą -el- (žr. 1.1.). Mišimas pastebimas žodžių priesagose prieš galūnes: priesagoje -ait- prieš galūnes -e (žr. 2.1.), -ė (žr. 2.2.) -es (žr. 1.1, 2.1.), -ės (žr. 1.1.), -i (<-ę) (žr. 2.3.); priesagoje -st- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); priesagoje -t- prieš galūnes -ės ir -es (žr. 2.1.); priesagoje -ud- prieš galūnę -ėn (žr. 2.1.); priesagoje -uik- prieš galūnę -(i)em (-ėm) (žr. 1.2.); priesagoje -uk- prieš galūnę -(i)es (-ės) (žr. 2.2.). Įvairių kalbos dalyse mišimas pasitaiko ir šaknyse prieš galūnes: šaknyje aud- prieš galūnes -ė (žr. 1.2.), -ei (žr. 1.1.), -ėm (žr. 1.2.) ir -u (1.5.); šaknyje aviet- prieš galūnę -ių (žr. 2.4.); šaknyje baud- prieš galūnę -ė (žr. 1.2.); šaknyje bit- prieš galūnes -e (2.2.), -ės (dgs.) (žr. 2.2.), -ėm (žr.2.2.) ir -ių (žr. 2.4.); šaknyje blyšk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje brazd- prieš galūnę -a (žr. 1.2.); šaknyje ded- prieš galūnę -a (žr. 1.4.); šaknyje ėd- prieš galūnę -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje gird- prieš galūnes -(i)ė (žr. 4.2.) ir -iau (žr. 1.7.); šaknyje gruzd- prieš galūnę -(i)es (žr. 1.2.); šaknyje jaut- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje juod- prieš galūnę -įs (<-ęs) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)juost- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje kink- prieš galūnę -ė (žr. 2.3.); šaknyje kišk- prieš galūnę -ių (žr. 4.6.); šaknyje (pa)klod- prieš galūnę -į (<-ę) (žr. 1.3.); šaknyje (pa)klot- prieš galūnes -es (<-ęs) (žr. 2.2.), -ės (žr. 2.2.), -(i)es (-ės) (žr. 2.2.) ir -į (<-ę) (žr. 1.5.); šaknyje laik- prieš galūnę -is (<*-ęs) (žr. 4.3.); šaknyje meld- prieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menk- prieš galūnę -i (žr. 4.3); šaknyje meld- prieš galūnę -ėmės (žr. 1.1.); šaknyje menk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje miest- prieš galūnę -i (<-e) (žr. 2.3.); šaknyje nyt- prieš galūnes -ės ir -(i)es 227 (-ės) (žr. 2.1.); šaknyje pažast- prieš galūnę -ėn (žr. 2.2.); šaknyje pelud- prieš galūnę -ėn (žr. 1.2.); šaknyje penk- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje (po)sūk- prieš galūnę -is (žr. 4.3.); šaknyje rėd- prieš galūnę -ėm (žr. 1.2.); šaknyje rod- prieš galūnę -(i)e (žr. 1.2.); šaknyje rug- prieš galūnę -ius (žr. 3.4.); šaknyje silk- prieš galūnę -ė (žr. 4.2.); šaknyje skirst- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje skurd- prieš galūnę -is (<–ės) (žr. 1.3.); šaknyje smult- prieš galūnę -i (žr. 4.3.); šaknyje spaud- prieš galūnę -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje stat- prieš galūnes -ė (žr. 2.2.) ir -(i)e (-ė) (žr. 2.2.); šaknyje rėd- prieš galūnę -ėm (žr. 1.2.); šaknyje sveik- prieš galūnę -i (žr. 4.6.); šaknyje šird- prieš galūnę -(i)es (-ės)(žr. 1.2.); šaknyje valg- prieš galūnę -is (<-ės)(žr. 3.3.); šaknyje vard- prieš galūnę -(i)es (-ės) (žr. 1.2.) ir -(i)e (-ė) (žr. 1.2.); šaknyje verpst- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.); šaknyje vert- prieš galūnę -ė (žr. 2.2.), -(i)em- (-ėm) (žr. 2.2.) ir -ėm (žr. 2.2.); šaknyje uod- prieš galūnę -į (< -ė) (žr. 1.3.); šaknyje veizd- prieš galūnę -(i)es (-ės) (žr. 1.2.); šaknyje vog- prieš galūnes -ė ir -(i)e (-ė) (žr. 3.2); šaknyje žud- prieš galūnę -ė (žr. 1.2.). Taigi morfemiškai analizuojant mišimo atvejus, pastebėta, kad priebalsiai t’, d’ ir k’, g’ “maišomi” įvairiose daugelio kalbos dalių žodžių morfemose: šaknies viduje, žodžio šaknyje prieš priesagą, šaknyje prieš galūnę, priesagoje prieš galūnę (žr. 2 lentelę). Dažniausias mišimas šaknų viduje. 2 lentelė Morfologinės mišimo pozicijos Mišimas šaknų viduje | Mišimas šaknyse prieš priesagas | Mišimas priesagose prieš galūnes | Mišimas šaknyse prieš galūnes | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | skaičius | skaičius % | 87 | 40 | 55 | 25 | 11 | 5 | 65 | 29,8 Tokia morfo(fo)nologinių pozicijų įvairovė rodo, kad kaita nėra atsitiktinė ir turėjusi istorines prielaidas. Kaip matyti iš visos nagrinėtos medžiagos, priebalsių t’, d’ ir k’, g’ mišimas atsiradęs neatsitiktinai. Tai patvirtina jo dažnas atsiradimas pozicijoje prieš e, ė tipo balsius bei morfo(fo)nologinių pozicijų įvairovė. Sinchroniškai mišimas aiškinamas kaip fonologinių opozicijų nebuvimas (Girdenis 1983 : 71–73; Sudnik 1975 : 175, 194)4. Diachroniškai priebalsių t’, d’ ir k’, g’ mišimo atsiradimas dėl geografinio jo ploto sutapimo su senųjų jotvingių gyventomis vietovėmis siejamas su jotvingių kalba (Otrębski 1958 : 352–357; Dovydaitis 1968 : 207–210), laikomas pa- 4 Be t’ ir k’, d’ ir g’, šiuos priebalsius “maišančios” šnektos turi ir “tarpinius” k’, g’; kurie yra lūpinių sprogstamųjų fonemų / K̡, / G̡ / fakultatyviniai variantai (Girdenis 1979 : 23-30; Girdenis 1983 : 71-73). 228 čios tarmės vidinės raidos rezultatų (Girdenis 1979 : 23–30)5 arba aiškinamas kaip bendras visoms baltų kalboms reiškinys (Savičiūtė, Vitkauskas 1978 : 146–149)6. Pastebėta, kad Druskininkų tarmėje kai kuriais atvejais prieš i tipo balsius mišimas atsiradęs ten, kur turėjo vykti dzūkavimas7 (kai d’ > g’): g’īvinas 'dyvinasi' 258, g’īd’el’is 'didelis' 65, g’id’el’o. 'didelio' 366, g’idžà.us’o. 'didžiausio' 222, gv’id’ėšim.s 'dvidešims' 80, g’ī.rs’t’eru 'dirsteru' 69, spaug’imas 'spaudimas' 341, targ’ic 'tardyti' 227, 471. Tai patvirtina anksčiau minėtą hipotezę, kad šis reiškinys turėjęs vykti prieš galūnės *-ėn susiaurėjimą (Mikulėnienė 1994 : 12–13), plg., acc. sg. džigel’i 'didelę' 29, kalà.ik’i 'kalaitę' 60, mergà.ik’i 'mergaitę' 405, 436, rak’ė.li 'ratelį' 297, sto.k’ė.li 'stotelę' 350, paklò.ki 'paklotę' 38; loc. sg. m’iesk’i 'mieste' (402, 432); part. (429), sug’ė.g’is 'sudegęs' 465, us’īg’ė.g’i 'užsidegę' 177, suk’em’i 'sutemę' 402, susuòg’i 'susi uodę'. LITERATŪRA D o v y d a i t i s J. 1968 : Priebalsiai d, t ir g, k Dieveniškėse ir kitose vietose. – Dieveniškės, Vilnius: Vaga, 185–190. DTŽ 1988: N a k t i n i e n ė G., P a u l a u s k i e n ė A., V i t k a u s k a s V. Druskininkų tar-mės žodynas, Vilnius: Mokslas. G i r d e n i s A. 1979: Dėl nelūpinių sprogstamųjų priebalsių “maišymo” pietinėse lietuvių šnektose.– Baltistica 15 (1), 23–30. G i r d e n i s A. 1983: Iš kur vis dėlto t’, d’? – Baltistica 19 (1), Vilnius, 71–73. G r i n a v e c k i s V. 1991: Lietuvių tarmės. Fonetika, Morfologija, Vilnius: VPU. H a u s e n b e r g a E. 1932: Ko vietu vārdi dod latviešu valodas fonētikai – Filologu biedribas raksti XA 115–148. LKA 1977: Lietuvių kalbos atlasas 1. Leksika, Vilnius: Mokslas. LKT 1970: Lietuvių kalbos tarmės. Chrestomatija, Vilnius: Mintis. M i k u l ė n i e n ė D. 1994: Dėl *t’, *d’ raidos pietinėse aukštaičių tarmėse. – Jono Kazlausko diena : istorinės gramatikos dalykai. Konferencijos programa ir tezės, Vilnius. O t r ę b s k i J. 1958: Gramatyka języka litewskiego 1, Wiadomości wstępne. Nauka o głoskach, Warszawa : Panstw. Wyd-wo Naukowe. S a l y s A. 1992: Raštai 4. Lietuvių kalbos tarmės, Roma : Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija. 5Visos “dzūkuojančios” aukštaičių šnektos, kaip ir nemaža kitų aukštaičių, visiškai yra panaikinusios /a/ : /e/, /ā/ : /ē/ opozicijas. Po to kai e, ē virto fonemų /a/ : /ā/ alofonais, junginiai t’ē, d’ē turėjo arba sutapti su tā, dā, arba gauti naują fonologinę vertę /t’ā/, /d’ā/. Buvo pasirinktas antrasis kelias. Buvusios savarankiškos fonemos /e/, /ē/ virto alofonais, o buvę alofonai t’, d’ tapo atskiromis fonemomis, tik jie nuo šiol besiskyrė tokias minimaliais poras, kaip tāko : tēko, dāngtis : dēngtis (/tākó/: /t’ākó/, /daŋkc’is/: /d’aŋkc’īs/) (Girdenis 1983 : 71-73). Tos pačios nuomonės laikėsi ir V. Grinaveckis (Grinaveckis, 1991 : 92). 6 Kadangi mišimas buvęs ir prūsų kalboje, pvz., birgakarkis ‘Schopflöffelt’ < birgakartis, pi-wemtis ‘Treiber’ piwenitis < piwenikis (Savičiūtė, Vitkauskas 1978 : 146-149). 7 A. Salio nuomone, didesnis nei kitose tarmėse t’, d’ minkštumas prieš priešakinės eilės balsius davęs pradžią dzūkų afrikatoms c, dz, ką mišimas tik patvirtina (Salys 1992 : 314). 229 Savičiūtė G., Vitkauskas V. 1976: Priebalsių t′ : k ir d′ : g maišymas Švendubrės šnekto- je. – Baltistica 12 (2), Vilnius, 146–149. Sudnik T. 1975: Диалекты литовско-славянского пограничья. Очерки фонологических систем, Москва: Наука. Vidugiris A. 1989: Šnektos apžvalga. – Dubi čiai Vilnius: Mintis, 204. Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. Zinkevičius Z. 1987: Lietuvių kalbos istorija 2, Vilnius: Mokslas, 165–170, 248–251. DIE VERMISCHUNG DER KONSONANTEN t′, d′ UND k′, g′ IN DER MUNDART VON DRUSKININKAI Zusammenfassung Im Artikel spricht man über der Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Mundart von Druskininkai. Diese Erscheinung trifft vor den Vokalen vorderen Reihe e, ė, i, vor den der hinteren Reihe a, o, u, ę und den Diphthongen ie, uo und -(i)au hervor. Am öftesten kommt die Mischung der Konsonanten t′, d′ und k′, g′ in der Wurzel der Wörter Diachronisch ist die Mischung die alte Erscheinung gesehen. 230