Regional dialectal peculiarities in the collection of holy songs „Dzismies swatas…“ (1801)

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XL (1998) Anna STAFECKA Latvijas Universitātes Latviešu valodas institūts, Rīga IZLOKŠŅU ĪPATNĪBAS GARĪGO DZIESMU KRĀJUMĀ „DZISMIES SWATAS...“ (1801) 1801 m. išleistas dvasinių giesmių rinkinys „Dzismies Swatas...“1 yra vienas seniausių aukštaičių, arba latgalių, rašytinės kalbos dvasinės poezijos paminklų, išlikusių iki šių dienų ir priskiriamų jėzuitų laikotarpio kūriniams. Net ir pasibaigus jėzuitų veiklai, jis buvo išleistas daugiau kaip 10 kartų. Arī 1801. gada izdevums nav pirmais. Par to liecina vispirms jau garīgās cenzūras atzīme Reimprimatur, kā arī ziņas, ka vēl 20. gadsimta sākumā esot bijuši sastopami 1786. un 1793. gada izdevumi, kuri līdz mūsdienām vairs nav saglabājušies.2 Nav gan izslēgts, ka atzīme Reimprimatur varētu būt attiecināma arī uz kādu citu grāmatu, piemēram, 1771., 1786. vai 1793. gadā izdoto lūgšanu grāmatu „Nabożeństwo..“, kurā arī ir ievietotas garīgās dziesmas. Knygoje yra 90 dvasinių giesmių. Daugelis jų yra vertimai, kaip rodo paantraštės lotynų ir lenkų kalbomis. Tačiau kai kurios giesmės turi tik latviškus pavadinimus, vadinasi, jos galėtų būti ir originalūs kūriniai. Kaip nurodė literatūrologai, meninis giesmių lygis labai nevienodas. Remiantis šia įžvalga, iškelta hipotezė, kad prie knygos dirbo keli autoriai.3 Kalbos priemonių pasirinkimo, ypač morfologinių formų vartojimo, skirtumai taip pat pastebimi; juos formavo, viena vertus, jau egzistavusi rašybos tradicija, kita vertus, vietinių šnektų įtaka. Nors kalbiniu požiūriu giesmių rinkinys tęsia ankstesnę latgalių rašytinę tradiciją, jame esama ir kitų šio laikotarpio raštų tradicijai nebūdingų ypatybių. Pirmiausia reikia paminėti, kad vertinant šį giesmių rinkinį apskritai neįmanoma nepastebėti, jog jo kalba labiau artima vietinėms Latgalos šnektoms nei, pavyzdžiui, ankstesniems aukštaičių rašytine kalba paskelbtiems kūriniams. Straipsnyje daugiausia aptariami rinkinyje „Dzismies Swatas..“ aptinkami morfologiniai ypatumai, tačiau reikia pažymėti, kad giesmių rašyba gana tiksliai at- 1 Visas jo pavadinimas – „Dzismies Swatas uz Guda Diwa Kunga, Jumpr. Maryas un Diwa Swātu, izdrukowotas Poločķā pi Baznickungu Jezuitu 1801. godā“. 2 B u k š s M. Vacōkī rakstnīceibas pīminekli, Minhene, 1952, 79. 3 Išsamiau apie tai žr. K a l v ā n e S. Latgaliešu literatūras sākumi (garīgā literatūra 18. un 19. gadsimtā). Disertacijos filologijos daktaro laipsniui įgyti santrauka, Ryga, 1997, p. 16–17. 41 Atspindi ir kai kuriuos Latgalos tarmėms būdingus fonetinius reiškinius. Pavyzdžiui, priekinės eilės balsiai ä ir ä žymimi ia ir iâ, pavyzdžiui, ziamiā, laimiā. Taip pat, nepaisant gana riboto religinių giesmių leksikos sluoksnio, aptinkama ir keletas atskiroms Latgalos tarmių grupėms būdingų leksemų, pavyzdžiui, Pietų Latgalei būdingas kaimo pavadinimas sola, taip pat reitiskas ‘pusryčiai’, vaidi ‘karas’, Rytų Latgalos tarmėse paplitęs dyžan ‘labai’. Tačiau daugiau dėmesio patraukia tarmių morfologinių ypatybių atspindys. Jame galima išskirti tris pagrindines grupes. I. Pirmiausia paminėtini tokie tarmių morfologiniai reiškiniai, kurie būdingi daugumai Latgalos tarmių, tačiau nebuvo vartojami nei ankstesnio laikotarpio latgalių raštuose, nei vėliau tapo latgalių rašomosios kalbos norma jos norminimo raidoje. Ryškiausias pavyzdys būtų moteriškosios giminės daiktavardžių vienaskaitos kilmininko ir daugiskaitos vardininko bei galininko formos su galūnėmis -is, -ys. Nors giesmių rinkinyje daugeliu atvejų vartojamos iš žemutinės latvių rašybos perimtos formos su galūnėmis -as, -es, pavyzdžiui, jau pačiame knygos pavadinime skaitome „Dzismies Swatas“, o ne „Dzismis Swatys“, kaip skambėtų daugumoje Latgalos tarmių, vis dėlto gana dažnai vartojamos ir galūnės -is, -ys, pavyzdžiui, atraun sirdi munu nu milibas ziamis 13;* Raudit pi smiertis 47; Wyssas tyucis leyta 47; Uz Diwa walis wyss adsadudamis 82; Kas mañ nu naudys un bogotieybys, Jo natureszu swatas myužeybys? 89 Tačiau galūnių -is ir -ys vartojimas giesmėse ne visada nuoseklus; galbūt kartais jį lėmė rimo poreikis. Pavyzdžiui, šventojo Jurgio garbei skirtoje giesmėje skaitome: Tys launigs Cezars, byudams optom tapnys, Aproka Tiewi dzil iksk korstas wapnys 71. Savo ruožtu žodžio zeme vienaskaitos kilmininko forma paprastai turi tarmėms būdingą galūnę -is, pavyzdžiui, nu milibas ziamis 13; stōios uz ziamis ktaia 24; nu sausas ziamis upi tačinowi 120. Kaip matyti iš jau cituotų pavyzdžių, greta vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai su vienaskaitos kilmininko ir daugiskaitos vardininko bei galininko galūnėmis -as, -es. * Cituojama pagal 1821 m. leidimą. 42 Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuose šio laikotarpio latgalių raštijos šaltiniuose galūnių -as ir -es vartojimas jau buvo tapęs tradicija, dažnai pasitaikančios galūnės -is ir -ys rinkinyje „Dzismies Swatas“ liudija gana stiprią vietinių šnektų įtaką. Dideliame plote Latgalos rytinėse ir pietrytinėse šnektose ē kamieno daiktavardžių daugiskaitos naudininko ir įnagininko galūnė yra -om, prieš ją eina suminkštėjęs priebalsis, kaip, pavyzdžiui, aglom, up’om ir pan. Tačiau latgalių raštijoje tokios formos neprigijo. Išimtis – nagrinėjamas dainų rinkinys, kuriame jos aptinkamos trijose dainose: ar..dzis miom 25; Diwu gudynoy ar dzismiոմ 112; Ar zwąygzniom krunieyta 115. II. Rinkinyje „Dzismies Swatas..“ taip pat aptinkama Latgalos centrinėms ir rytinėms šnektoms būdingų morfologinių ypatybių, kurios nebūdingos ankstesnio laikotarpio latgalių raštijai. Pirmiausia čia reikėtų paminėti priešdėliais išvestų veiksmažodžių sangrąžinių formantų variantus, kurie šnektose ir šiandien sudaro stabilius bei pastovius arealus. Jāatzīmē, ka pirmajos latgaliešu rakstu avotos, it īpaši 1753. gadā izdotajā evaņģēliju tulkojumā „Evangelia Toto Anno..“ dominē atgriezeniskais formants -si-. Tas visai bieži sastopams arī citos šī perioda rakstos. Taču krājumā „Dzismies Swatas..“ tas konstatēts retāk, piemēram, apswyierszonu, apsigrižies 56, parasti -si- sastopams vārdā apsižaloj ‘apžēlojies’ (arī visos vēlākajos šī perioda izdevumos). Vairumā gadījumu dziesmās lietots Latgales dienvidu un rietumu izlokšnēm raksturīgais variants, kad atgriezeniskais formants -sa- lietots aiz priedēkļiem, kuri beidzas ar patskani vai nebalsīgu līdzskani, un -za- aiz priedēkļiem ar z. Rinkinyje „Dzismies Swatas..“ taip pat vyrauja šis variantas, pavyzdžiui, pasasteydzas 12, nasaroda 96, izapildieios 25. Tačiau dviejose dainose taip pat aptinkame Latgalos centrinėms ir rytinėms šnektoms būdingą variantą, kai vartojama -sa- ir -za-: -sa- vartojama tik po priešdėlių, kurie baigiasi dusliuoju priebalsiu, o kitais atvejais – -za-. Šiose dainose skaitome: nazanias letuma 90; wiertis nazagryb 91; Łayks pazacielts 91. Dviejose dainose taip pat aptinkama būdvardžių su priesagomis -ink- arba -enk-, būdingų daugiausia Latgalos rytinėms ir centrinėms šnektoms: i mozinkus barnus [nāve] szkin kay drywâ ziernus 91, Un uz winia, mozenkinia, tay tab pasiwersimies’ 25. Rinkinys „Dzismies Swatas..“, kaip ir kiti ankstesnio laikotarpio latgalių raštijos tekstai, nuosekliai atspindi Pietų Latgalos šnektoms būdingas tariamosios nuosakos formas su -m- ir kiekvienam asmeniui skirtingomis galūnėmis. Tačiau atskir- 43 kai kuriose dainose vartojamos vienaskaitos 1-ojo ir 2-ojo asmens formos vietoj daugiskaitos 1-ojo ir 2-ojo asmens formų, pavyzdžiui, Kab diel’ tewis pracawotum, Debes dabotum 2. lpp. kab mes celus Towus sorgotum 2; kab mes Debes’ nupielnieytum 94. Neatmestina, kad taip daroma dėl poetinio ritmo, tačiau čia taip pat galėtų atsispindėti Latgalos centriniams ir rytiniams šnektų plotams būdingas asmens formų painiojimas. Dainų rinkinyje sporadiškai užfiksuota ir daugiskaitos 2-ojo asmens forma su -tu (tu itu 15), būdinga plačiam rytų ir šiaurės Latgalos šnektų arealui. III. Atskirose dainose atsispindi siaurai lokaliniai Latgalos šnektų ypatumai. Pavyzdžiui, kai kuriose dainose pasitaiko vyriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos galininko formų, kuriose išnykęs galūnės balsis; tai būdinga kai kurioms vakarinėms Latgalos šnektoms, pavyzdžiui, graks mozgojam 7, Zōboks uz Towu maucja kōju 72, Judins..teyrums neyazley 96, tyka mierdeyt barns 112; plg. šnektas: tync pl’ieš Nicgalē, ak. kūks Preiļiuose. Dviejose dainose aptinkama pagal i-kamienio pavyzdį sudaryta įvardžio pats apibrėžtoji vienaskaitos galininko forma pati; šiandien ji nustatyta tik atskirose Pietų Latgalos šnektose; pati Kungu uz krysta pakora 49, Un pec’ Tawu pati, I tus barnu moti smierts nukawn 91. Dainų rinkinyje užfiksuotos ir kai kuriose šiuolaikinėse vakarinės bei pietinės Latgalos šnektose pasitaikančios moteriškosios giminės daiktavardžių daugiskaitos vardininko ir galininko bendrosios formos po prielinksnių, pavyzdžiui, kas neredz ar acis 35, caur tos towas mukas 41, ar Debies moksoy 42, Smierts’ uz lauds’ stieydzas 92; plg. šnektas: m’ežs klāusuōs ār āuss, têirums vêrās ār acs Kalupėje, ài āuzys, ài gryūdim nukāisēja Škaunėje, bràuc da kūozys Liksnoje. Dar galima paminėti dainų rinkinyje aptinkamas komparatyvo konstrukcijas su prepozicija aiz, pavyzdžiui, ayz wyssu dorgumu toboku tur skaystumu 24, Skaystoku pamiets’ misu ayz lilijay 82, ayz wysu miliga 67. 44 Tokios konstrukcijos kaip pasenusios užfiksuotos ir kai kuriose šiuolaikinėse Latgalos šnektose, pavyzdžiui, skāistuo ka Miuorānā aiz vysys draudzīs Asūnē, jaunēibā jis b’eja styprōkais aiz vysim, Līvānuose. Nustatyta ir daugumai šnektų būdinga konstrukcija su prielinksniu par. Skaystoks biei par liliju 117. Apskritai dvasinių giesmių rinkinyje „Dzismies Swatas..“ pastebima morfologinių formų variantų įvairovė. Giesmėse aptinkami kalbos reiškiniai, būdingi įvairioms vietinių šnektų arealams, leidžia daryti išvadą, kad rinkinį galėjo sudaryti keli autoriai iš įvairių Latgalos vietovių. Gauta 1998 04 15 TARMINĖS YPATYBĖS GIESMIŲ RINKINYJE „DZISMIES SWATAS…“ (1801) Santrauka Straipsnyje nagrinėtos regioninės tarminės ypatybės giesmių rinkinyje “Dzismies Swatas…“. Pagrindinis dėmesys skirtas morfologinių formų variantams. Analizuota medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šią knygą sudarė keli autoriai, atstovaujantys skirtingiems Latgalos regionams. REGIONINĖS TARMIŲ YPATYBĖS ŠVENTŲJŲ GIESMIŲ RINKINYJE „DZISMIES SWATAS…“ (1801) Santrauka Straipsnyje analizuojamos regioninės tarmių ypatybės, atsispindinčios šventųjų giesmių rinkinyje „Dzismies Swatas..“. Daugiausia dėmesio skiriama morfologinių formų variantams. Analizuota medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šią knygą sudarė įvairūs autoriai, atstovaujantys skirtingiems Latgalos regionams. 45