Moterų įvardijimas XIX a. istorijos šaltiniuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Vitalija MACIEJAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius MOTERŲ ĮVARDIJIMAS XIX a. ISTORIJOS ŠALTINIUOSE Tiriant lietuvių pavardžių susidarymą buvo aptarta ir vyrų bei moterų dvinario įvardijimo raida (Maciejauskienė 1991: 20-49, 249-300). Moterų įvardijimus iliustruojanti istorinė antroponimija buvo surinkta iš XVI-XVIII a. šaltinių. Jos duomenys leido padaryti išvadą, kad XVIII a. dvinaris moterų įvardijimas dar nebuvo galutinai nusistovėjęs. Tai liudijo moterų užrašymai šio laikotarpio administraciniuose juridiniuose dokumentuose ir bažnytiniuose šaltiniuose (Maciejauskienė 1991: 295). Pradėjus skaityti XIX a. šaltinius iš karto atkreipė dėmesį tai, kad šiame šimtmetyje tarp vyrų ir moterų įvardijimų dar buvo pastebimų skirtumų. Kaip tik todėl apie vyrų bei moterų užrašymus atrodė tikslinga kalbėti atskirai. Vyrų įvardijimai XIX a. (tiksliau — pirmosios jo pusės) šaltiniuose jau yra aptarti (Maciejauskienė 1993). Šio straipsnio tikslas — aprašyti moterų įvardijimą XIX a. šaltiniuose atkreipiant dėmesį į dėsningumus ir specifinius, vienų ar kitų priežasčių nulemtus, dalykus. Šis tyrimas vadintinas tam tikru moterų įvardijimo XIX a. aprašymo fragmentu, atsiradusiu peržiūrėjus palyginti nedidelį šio laikotarpio istorijos šaltinių skaičių'. Straipsnio išvados yra pagrįstos tik iš jų surinktos istorinės antroponimijos analize. Taigi šio tyrimo autorės ar kitų tyrėjų sukaupti nauji duomenys, be abejo, galės jas papildyti ar pakoreguoti. Peržiūrėtų šaltinių antroponimija liudija, kad moterų užrašymas vardu ir pavarde dar nėra tapes norma’. Tai tik vienas dažniausių šaltiniuose vartotų jvardijimų. Pastarųjų įvairovę šiuo metu palyginti dažnai lemia šaltinių, kuriuose moterys minimos, specifika, galbūt net juos rašęs asmuo. Todėl kalbant apie moterų įvardijimą XIX a. atrodė tikslinga atskirai aptarti jį nevienodo pobūdžio bei paskirties šaltiniuose. Sąlygiškai juos galima būtų suskirstyti taip: 1) administraciniai juridiniai dokumentai (dažniausiai dvarų, palivarkų bei kitokių valdų inventoriai, mokesčių knygos, leidimai tuoktis ir pan.); 2) bažnytiniai šaltiniai (vienos ar kitos parapijos krikšto, santuokos, mirties registracijos aktų knygos, parapijiečių sąrašai). Šaltiniai, iš kurių rinkti straipsnyje aptariami duomenys, rašyti lotynų, lenkų ir rusų kalbomis. Jie datuojami taip pat nevienodai: daugiausia rašytų XIX a. ! Abėcėlinis peržiūrėtų šaltinių sąrašas yra pateikiamas straipsnio pabaigoje. * Plg. šio laikotarpio vyrų įvardijimo situaciją — žr. Maciejauskienė 1993: 101. 108 pirmojoje pusėje, dalis — apie šimtmečio vidurį, vienas kitas — antrojoje amžiaus pusėje. 1. Administraciniuose juridiniuose dokumentuose moterys nėra minimos dažnai. Visuose peržiūrėtuose šio tipo šaltiniuose greta keliolikos tūkstančių vyrų įvardijimų tepasitaikė apie 500 moterų užrašymų (čia ir kitur skaičiuoti dokumentų, iš kurių išrašyti visi asmenvardžiai, duomenys). Tarp jų pastebimai vyrauja įvardijimai vardu ir pavarde. Moterų vardai paprastai rašomi prieš pavardes. Jie be jokių išimčių yra krikščioniški. Apie 500 administraciniuose juridiniuose dokumentuose paminėtų moterų užrašytos 47 skirtingais vardais. Įprasta vartoti ilgąsias krikščioniškų vardų lytis, pvz.: Agnieszka, Agata, Anastazya, Benedykta, Domicela, Faustyna, Felicyana, Jozefa, Lawryna, Marcianna, Franciszka, Rozalia, Ulijana ir pan. Kitokios pasitaiko labai retai. Tai Krysia (trumpinys iš krikščioniško vardo Kristina), Kostusia (mažybinės priesagos vedinys iš Kostė, o pastaroji lytis yra vardo Konstancija trumpinys), /Temponsa (trumpinys iš Petronėlė), Poluta (mažybinės priesagos vedinys iš Palė ar Polė, o šie yra trumpiniai iš Apolonija), Zosia (vardo Zofija trumpinys). | Ne visi moterų vardai vienodai populiarūs. Dažniausi buvo šie: Marijona (raSoma Maryanna, Maryana, Marianna, Maryianna, Mapeana) — 61 moteris turi šį vardą, Katarina (Katarzyna, Katerzyna) —45, Ona (Ana) — 41, Ieva (Ewa), Magdalena (Magdalena, Magdelena) — po 34, Kristina (Krystyna) —28, Rozalija (Rozalia, Rozalija, Pozanisn) — 27, Agota (Agata, Aeama) — 26, Barbora (Barbara) — 24, Petronėlė (Petronella, Petronela, Petrunela, Ilemponena, [lempynena) — 18, Elzbieta, Elžbieta (Elzbieta, Elžbieta, Eaucasema) — 16, Agnieška (Agnieszka, Slenewka) — 12. Tik po vieną kartą pasitaikė tokie moterų vardai: Anastazija (Anastazya), Brigita (Brygida), Domicelė (Domicela), Eleonora, Emilija (Emunisn), Faustina (Faustyna), Felicijona (Felicyana), Jadvyga (Jadwiga), Klara, Lauryna (Eawryna), Monika (Monuxa), Nastazija (Nastazya), Regina, Scholastika (Scholastyka), Teodora, Ulijona (Ulijana), Veronika (Weronika) — iš viso 17 vardų. O dar 10 vardų užrašyti vos po 2-3 kartus: Apolonija, Benedikta (Benedykta, Beneduxma), Judita (Judyta), Juozapa (Jozefa, Jozefa, Iocuga), Justina (Justyna), Liudvika (Ludowika, Ludwika), Marcelė (Marcella), Marija (Marya, Marija), Teresė (Teresa, Terressa), Zuzana (3y3ana). Turint omenyje nevienodą vartotų vardų populiarumą (kaip matyti, 27 vardai iš 47 buvo labai reti) nesunku įsivaizduoti, koks monotoniškas buvo XIX a. lietuvių moterų vardynas. Krikščioniškų vardų paplitimo XVI a. administraciniuose juridiniuose dokumentuose (inventoriuose, teismo aktų knygose) tyrimai taip pat liudija, kad buvo vartota palyginti nedidelis skaičius skirtingų moterų vardų: bajorių — 24, valstiečių — 31 (Salys 1983: 41). 109 Moterų pavardės įvairios. Jų daryba paprastai rodo, ar moteris yra ištekėjusi (arba našlė), ar ne. Pirmuoju atveju moters pavardė yra sudaryta iš vyro pavardės. Šiam reikalui dažniausiai vartota slaviška priesaga -ova, pvz.: z wdową Barbarą Antanajtisową (įnag.*; 23, 19)*, Rozalia Balciunowa (11, 10—11), Agata Battrulisowa (6, 53—-54),z Agnieszkq Baniową (įnag.; 23, 1), Krystyna Battruszkowa (6, 127-128), z wdową Katarzyną Daniewiczową (įnag.; 24, 17), Krystyna Degisowa (6, 62-63), Katerzyna Gayluszowa (6, 117-118), Maryanna Gotatylcowa (6, 157-158), Mapsana Teundoea (20, 2), Maryanna Jurgielewiczowa (6, 94— 95), Maryanna Kryksztulowa (6, 127-128), Rozalia Kulwartowa (11, 9-10), z Magdaleno Masayciowq (inag.; 27, 18), Eea Muxwmosa (20, 5), Ludwika Narelowa (6, 131-132), Katerzyna Narkiewiczowa (6, 90-91), Monuxa Hopeunoea (20, 2), Krystyna Pirsztelowa (6, 117-118), Franciszka Skirelowa (6, 98-99), Maryanna Surwittowa (11, 11), Maryanna Szymkuciowa (1, 3), Rozalija Walentowiczowa (3), Anna Woyciechowa (6, 104-105), z wdową Katarzynq Ztayciowq (inag.; 23, 16). Perziurétuose dokumentuose vardu ir pavarde su priesaga -ova ivardytos 133 moterys. Atkreipia dėmesį įdomi detalė. Darant moters pavardę su slaviška priesaga -ova kartais pastaroji pridedama prie vyro pavardės, neatmetus lietuviškos galūnės. Tarp jau pateiktų pavyzdžių taip sudarytos moterų pavardės Antanajtisową (įnag.), Battrulisowa, Degisowa (plg. vyrų pvd. *Antanaitis, *Baltrulis, *Degis ar *Degys). Tokių moterų pavardžių pasitaikė ir daugiau: Eea Zborsayzucosa (20, 1), Zosia Gudasowa (6, 37-38), Maryanna Eowkisowa (6, 95-96), Krystyna Petranisowa (6, 31-32), Esa Pemenmucosa (20, 5), Maryanna Semenasowa (6, 53-54), Maryanna Stepanianisowa (6, 131-132), Agata Stepanisowa (6, 46—47), Marysia Woyciekanisowa (6, 44—45). 6 šaltinyje (tai palyginti didelis, apie 160 lapų, 1828 m. Adutiškio dvaro inventorius) yra ne kartą užrašytos ir kai kurios vyrų pavardės, iš kurių sudarytos minėtosios moterų. Tai Gudas (59-60)°, Lowkis (61-62), Petranis (58-59), Semenas (51-52), Stepanianis (131-132), Woyciekanis (46-47). Jas galima rekonstruoti *Gudas, *Laukis ar *Laukys, *Petronis, *Seménas, *Stepanionis, *Vaicekonis. Kitos, rekonstruotinos kaip *DZiaugis (ar *DzZiaugys), *Rementis, *Steponis, nurodytuose šaltiniuose nėra uzrasytos. Dėl ju plg. dabartines pavardes DZiaugys (LPŽI 559), Remericius, Steponis (LPŽ II 596, 820). 3 Straipsnyje vartojami tokie linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. — kilmininkas, naud. — naudininkas, gal. — galininkas, įnag. — įnagininkas. * Visi pavyzdžiai straipsnyje metrikuoti prie kiekvieno skliaustuose nurodant šaltinio numerį abėcėliniame sąraše, o po kablelio — lapo numerį. Tais atvejais, kai šaltinio lapai nenumeruoti (tai XIX a. pasitaiko palyginti dažnai), skliaustuose nurodomas tik dokumento eilės numeris sudarytame sąraše. 3 Kai visi pateikiami asmenvardžiai yra iš to paties dokumento, po jų skliausteliuose nurodomas tik lapo numeris. 110 Tais atvejais, kai moters pavardė sudaryta iš vyriškos, atrodytų, atmetus galane (o tokių atvejų yra dauguma), pvz.: Rozalia Kirplukowa (6, 30-31), Zofia Kazenowa (11, 12), Marysia Powitaniowa (6, 53-54) ir kitos jau anksčiau pateiktos, anaiptol ne visada gali kaip tik taip būti. Kaip liudija vyrų įvardijimai peržiūrėtuose dokumentuose, jų pavardės (kartais net tos pačios) rašomos ir su galūnėmis, ir be jų, pvz., jau minėtame 6 šaltinyje: Awin (53-54), bet Awinas (54-55, 134-135 ir kt.), Narel (31—32) — Norelis (132-133, 146-147). Arba: Buczel (63-64), Bottrul (64-65), Kryksztul (88-89), Romel (66-67), Szalč (40-41, 98-99, 100-101 ir kt.), Trokiel (101-102), Tumel (51-52), bet Degis (94-95), Baltrys (103-104), Jasius (62-63), Rayszys (61-62), Szwedas (59-60). Labai varijuoja pavardės, rekonstruotinos *Stepanionis, rašymas. Stai tarp Lazdynéliy kaimo (inventoriuje £ozdziee Mate) gyventojų yra: Maciey Syn Macieia Stepanianis (150 151), Symon Jerzego Syn Stepanianis, Jan Eliasza Syn Stepanianis (151-152), Symon Luksza Syn Stepanianis (152-153) ir Krzysztoff Symona Syn Stepanian, Maciey Jozefa Syn Stepanian (151-152). Kodėl tame pačiame dokumente, to paties kaimo gyventojų ta pati pavardė rašoma nevienodai? Peršasi mintis apie pavardės juridinį statusą, turint omenyje tai, kad pavardės lytys su galūne ir be jos jau vertinamos kaip skirtingos pavardės. Visiškai įmanoma, kad šis varijavimas, be kita ko, atspindi socialinę ar net tautinę gyventojų priklausomybę. Tai patvirtinti ar paneigti padės tolesni tyrimai. Tegalima pasakyti, kad vien slavinimu šio reiškinio paaiškinti negalima. Visuose šaltiniuose pasitaikė tik du atvejai, kai ištekėjusios moters pavardė yra sudaryta su lietuviška priesaga. Tai Maedanena Bymxroeensa (20, 3), kurią rekonstravus *Butkuvienė galima vertinti kaip lietuviškos priesagos -uvienė vartosenos paliudijimą (asmenvardis užrašytas 1861 m. Veliuonos miestelio gyventojų saraše). Antroji pavardė — Beneduxma IDcayeene (20, 3) — sudaryta su priesaga -ienė. Įdomu tai, kad šiame šaltinyje iš to paties vyriško asmenvardžio *Džiaugis (ar *Džiaugys) ištekėjusių moterų pavardės sudarytos nevienodai. Lietuviška priesaga -ienė, kaip reikalauja ir dabartinė ištekėjusių moterų pavardžių daryba, pridėta prie vyriškos pavardės kamieno, o priesaga -ova — prie visos pavardės, neatmetus galūnės — plg. jau minėtą Eea Jxucayeucosa (20, 1). Neištekėjusių moterų pavardės dažniausiai sudarytos su slaviška priesaga -ovna. Skirtingai nei ankstesnių šimtmečių dokumentuose XIX a. ji rašoma ne tik -owna, -oexa (lenkų ir rusų kalba), bet ir -6wna (lenkų kalba) arba pagal tarimą -uwna. Pavardėmis su šia priesaga įvardytos 156 moterys. Dažniausiai ji pridėta prie vyriškos pavardės be galūnės (ar atmetus ją), pvz.: z Anną Ambruciowną (inag.; 24, 35), Maryanna Augustynowna (6, 134-135), Elzbiecie Aniukuwnie (naud.; 24, 18), Marcyannie Awizownie (naud.; 28, 6), Helenie Bedarbiowney (naud.; 23, 44), z Barbarą Beynarowngq (inag.; 24, 20), Rozalia Buywidowiczowna (6, 65-66), z Maryang D3iaugiownq (inag.; 25, 33), Agacie Cwirkuwnie (naud.; 26, 16), z Maryą Dutkowngq (inag.; 27, 9), Krysia Gotatylcowna (6, 159— 160), Agnieszce Gotowtownie (24, 58), Ewie Gryguwnie (25, 59), Marysia Jigutuw111 na (6, 49-50), Maryannie Katynownie (naud.; 25, 19), Barbarze Lukaszewiczuwnie (naud.; 22, 1), Krystyna Malczuwna (6, 47-48), Maryanna Mikitayczowna (11, 12), Mapsana Munaneoena (20, 3), Katerzyna Owinowna (6, 91-92), z Urszulg Paspirgielownq (inag., 22, 67), Rozalij Pawalkiéwny (kilm.; 28, 45), z Elzbietq Pawksztayciownq (inag.; 24, 65), Magdelenie Sztetmokayciuwnie (naud.; 23, 12), Ulijanie Wyturuwnie (naud.; 25, 2). Atvejai, kai slaviška priesaga -ovna yra pridėta prie pavardės su lietuviška galūne, palyginti reti. Tačiau jų pasitaikė ne kuriame viename, bet keliuose skirtinguose dokumentuose, pvz.: z Appolonią Adomaytisowną (įnag.; 27, 24),z Magdaleną Andrutaytisowną (įnag.; 22, 44), Eaucasema Anmonatimucoena (20, 3), Maedanena lankycoena (20, 2), Tenena Jouucoena (20, 7), Ewa Lowkisowna (6, 41-42), z Weroniką Maczutaytisowną (įnag.; 21, 33), z Marcianą Mockajtisowną (inag.; 28, 47), Anna Semenaséwna (6, 42—43), Marysia Woyciekanisowna (6, 50— 51). Kaip matyti, priesaga -ovna pridėta prie lietuvių pavardžių *Adomaitis, *Andriulaitis, *Antanaitis, *Dabkus, *Jocis (ar *Jocys), *Laukis (ar *Laukys), *Mačiulaitis, *Mockaitis, *Semėnas, *Vaitiekonis. 7 neištekėjusių moterų pavardės sudarytos su slaviška priesaga -evna (rusų kalba rašoma -eena). Ji tepasitaikė jau minėtame 1861 m. Veliuonos miestelio gyventojų sąraše (20 šaltinis). Priesaga yra pridėta prie vyrų pavardžių su galūne, pvz.: Emunis Jlawaumuceena (5), Enucaeema Ilanaimuceena (2), Pozanis ITempaiūmuceena (4), Aeama Ypb6aiumuceena (6), ir be jos, pvz.: /Oduma Byprxueena (4), ITlempynena Henameena (4), Bapeapa Cunoeuueena (6). Kaip matyti, priesaga dedama prie pavardžių *Lašaitis, *Palaitis, *Petraitis, *Urbaitis ir *Burkša, *Ignotas (šiuo atveju tai gali būti ir tėvo vardas), *Sipavičius. Pastebėtas vienas atvejis, kai ir prie vyro pavardės su -sktipo priesaga pridėta -ovna: z Benedyktą Rudeckowną (įnag.; 28, 37). Ne *Rudecka, kaip būtų įprasta iš vyro ar tėvo pavardės *Rudecki. Nors čia pat, tame pačiame šaltinyje, yra: z Ewą Szapowską (inag.; 31), z Barbarą Korycką (įnag.; 33). Tik 7 neištekėjusių moterų pavardės sudarytos su lietuviškomis priesagomis: 3yzana Anronume (20, 4), Ilemponena Hlnuynume (20, 3), Henewxa Pumxume (20, 6), Buxmopia Ckaayoume (20, 5) — su priesaga -ytė. Šaltinyje užrašytos vyrų pavardės Anynucs (2) ir Ckasyducs (5) liudija, kad priesaga -yte vartota neištekėjusių moterų pavardžių darybai iš vyrų pavardžių su galūne -is. Kitų pavardžių analogiškus vyrų asmenvardžius galima būtų rekonstruoti *Jančiūnas ir *Rimkus. Jie šaltinyje neužrašyti, bet plg. Jančiūnas (LPZ 1797), Rimkus (LPŽ II 610). Be to, ir dokumente yra tokios darybos pavardžių, plg. Muukynacs (1), Jabkycs (3), Mouxycs (2), Cunkycs (6), Cmankycs (1). Taigi šiais atvejais priesaga -ytė yra pavartota neištekėjusių moterų pavardėms sudaryti iš vyriškų su galūne -as, -us. Kitokios lietuviškos priesagos pasitaikė vos po vieną kartą. Tai 3ysana Mouxyme (20, 7) — priesaga -utė (iš minėto asmenvardžio Moukycs), Annie Antonayciukiey (naud.; 22, 5) — priesaga -ukė (iš pavardės *Antanaitis) ir Marcianie Sutkayciucie (naud.; 23, 3) — priesaga -ūčia (greičiausiai iš asmenvardžio *Sutkaitis). 112 Kai moters pavardė turi -sktipo priesagą, ji, pakeitus galūnę, sudaryta iš analogiškos vyro ar tėvo pavardės. Tokiomis pavardėmis įvardytos 79 moterys, pvz.: z Agniefzką Bankow/|ką (įnag.; 24, 61), Maryanna Grodzinska (6, 65-66), Felicyana Kawalewska (1, 3), Pozania Kronomoscka (20, 1), z Dorotq Klosowskq (inag.; 24, 85), Maryanna Kuczynska (6, 156-157), Katarzyna Lewicka (11, 5), ITempona Huxcuncka (20, 4), Katarzyna Sawicka (3), Magdalena Skorupska (5, 7-8), Krystyna Sokotowska (6, 97-98), Anna Stulginska (2, 11-12), Elzbieta Witkowska (11, 5), Helena Wroblewska (6, 156-157). Kitos moterų pavardžių priesagos labai retos. Tai slaviškos -anka: Maryanna Bowdzielanka (6, 127-128), Krystyna Margucianka (6, 94—95), -ycha: Marysia Dzieszuczycha (6, 31-32), Anna Rayszycha (6, 35-36). Jas turi tik 7 moterų pavardės. Kaip jau buvo minėta, įvardijant moteris vardu ir pavarde, paprastai pirmiau rašomas vardas, po jo pavardė. Tik tokią šių asmenvardžių seką liudija visa dvinario lietuvių įvardijimo raida. Todėl atkreipia dėmesį tokie atvejai, kai pirmiau užrašyta pavardė, o po jos vardas. Tarp visų peržiūrėtų dokumentų taip elgiamasi tik Paštuvos palivarko 1834 m. gyventojų sąraše, kuris sudarytas ne abėcėlės tvarka (14 šaltinis; lapai nenumeruoti): Balczunowa Ewa, Dziewiattowfka Rozalia, Juszkiewiczowna Franciszka, Kompayciowa Ewa, Stankunowa Scholastyka. Pastebėta keletas atvejų, kai moterys yra įvardytos vardais ir pavardėmis, kurių formos visiškai sutampa su vyriškomis pavardėmis, pvz.: ce AeHewkorw Ileupro (inag.; 22, 40), Pozania Bap3daiimucs (21, 44), Petroneli Greyczus (21, 47), z Magdaleno Pielajtis (inag.; 25, 12). IS kitų dvinarių užrašymų vardu ir pavarde išsiskiria dar ir šie: Rojalii Ambruciunie (naud.; 24, 29), Ewie Greyczonie (naud.; 24, 53). Aptariant šio laikotarpio vyrų ivardijima, buvo pastebėta, kad dvinaris lietuviy įvardijimas vardu ir pavarde neretai prapleciamas tėvo vardo nuoroda. Ivairuoja naujojo nario forma bei vieta lietuvių užrašyme: kartais tėvo vardas nurodomas tarp vardo ir pavardės, rečiau — po asmens vardo ir pavardės. Tai ir kiti faktai leido daryti išvadą, kad tėvo vardo nurodymas nėra natūralios lietuvių įvardijimo raidos rezultatas (Maciejauskienė 1993: 104-110). Šią išvadą iš dalies patvirtina ir moterų užrašymai XIX a. dokumentuose. Joms įvardyti tokia tėvo vardo forma, kokia buvo vartojama vyrų užrašymuose, pasitaikė tik 7 kartus. Tai įvardijimai, kai pirmiausia rašomas moters vardas, po jo tėvo vardo nuoroda (vardo kilmininkas ir žodis duktė) ir moters pavardė, pvz.: z Ludowiką lana Corką Czyczyrkowną (įnag.; 22, 72), Barbarze corce Barttomieja Litwinowiczowne (naud.; 22, 22), Magdalena Corka Antoniego Pataszowna (27,19), Urszula cérka Wawrzynca Skrzydlowna (27, 23), z Elzbietq Benedykta Corkq Lambart (inag.; 22, 62). Dviejuose jvardijimuose pirmiausia rašoma moters pavardė, po to vardas ir tokiu pat būdu nurodoma, kieno ji duktė: Drobniewiczowna Ewa Corka Jerzego (14), Grygzientowna Elzbieta Corka Jakuba (14). Kaip rodo moterų pavardžių daryba (priesaga -ovna), čia minimos neištekėjusios moterys. 113 Kieno duktė yra užrašoma moteris, nurodoma ir tokiuose įvardijimuose: Marcella Michata Corka (6, 125-126), Maryannie Corce Piotra £ukaszewicza (naud.; 25,41). Pirmuoju atveju pasitenkinama tik moters vardu ir tėvo vardo nuoroda, o antruoju užrašyta tėvo vardas ir pavardė. Taigitėvo vardo nuoroda moterų įvardijimuose vartojama labai retai. Net tokiuose dokumentuose, kuriuose vyrai užrašomi palyginti nuosekliai nurodant ir tėvo vardą, moterys įvardijamos tik vardu ir pavarde. Taip, pavyzdžiui, elgiamasi 1828 m. Adutiškio dvaro inventoriuje (6 šaltinis): Symon Tomasza Syn Awinas (58-59), Kazimierz Jozefa Syn Gudas (59-60), Stanistaw Antoniego Syn Koyra (66-67), Krzysztof Andrzeia Syn Kliszewicz (72—73), Mikotay Kazimierza Syn Olechnowicz (94-95), Mikotay Mikotaia Syn Rumbuc (97-98) ir t.t., bet Klara Szuszkowa (29-30), Krystyna Petranisowa (31-32), Katerzyna Turlowa (72-73), Maryanna fowkisowa (95-96) ir t.t. — ištekėjusios moterys bei Marysia Jigutuwna (50-51), Marysia Woyciekanisowna (50-51), Rozalia Staszkielowna (115-116), Magdalena Wotoszynowna (121-122), Katerzyna Stepanianowna (133-134) ir t.t. — neištekėjusios moterys. Jau buvo akcentuotas skirtumas tarp ištekėjusių ir neištekėjusių moterų pavardžių darybos — tai slaviškų priesagų -ova, lietuviškų -ienė, -uviené ir -ovna, -ytė, -utė bei kt. vartosena. Galima pastebėti ir kitokių jų įvardijimo nevienodumų. Nauja praktika nurodyti tėvo vardą, kaip buvo matyti iš pateiktų, tiesa, labai retų, pavyzdžių, dažniau buvo taikoma neištekėjusių moterų užrašymo atveju. Tuo tarpu ištekėjusių moterų įvardijimai galėjo būti praplečiami nuoroda, kieno ji yra žmona. Tokie užrašymai pasitaikė kai kuriuose iš peržiūrėtų dokumentų. Įdomus šiuo požiūriu jau minėtas 1834 m. Paštuvos palivarko gyventojų sąrašas (14 šaltinis). Čia daugeliu atvejų po ištekėjusios moters pavardės bei vardo nurodoma, kieno ji žmona. Tai daroma vartojant žodžio žmona sutrumpinimą Z ir vyro vardo kilmininko linksnio forma, pvz.: Andruszkiewiczowna Anna Z Jana, Drobniewiczowa Elzbieta Z Jozefa, Grygzientowa petronella Z Jana, Intupowa Anna Z Adama, Jendwittowa Anna Z Andrzeia, Laurynowiczowa Barbara Z Antoniego, Malecka Anna Z Barttomieja, Marmowa Urszuta Z Onufrego, Medyiewska Anna Z Macieia, Neymontowa Ewa Z Kazimierza, Nowiakowa Ewa Z Marcina, Orentowa Anna Z Szymona, Puzykowa Anna Z Filipa, Woytkiewiczowa Ewa ZJerzego. Tačiau šaltinyje yra jvardijimy ir be šios nuorodos, pvz.: Stankunowa Scholastyka, Balczunowa Ewa, Ludkiewiczowa Giertruda, Dziewiattow[fka Rozalia, Kompayciowa Ewa. Kaip buvo minėta, dvi šiame šaltinyje užrašytos neištekėjusios moterys įvardytos su tėvo vardo nuoroda. Bet vėlgi čia pat užrašymai be tokios nuorodos — Balczunowna Magdalena, Stankunowna Anna, Juszkiewiczowna Franciszka ir pan. Tai, kad dvinariai neištekėjusių moterų įvardijimai galėjo būti praplečiami tėvo, o ištekėjusių — vyro asmenvardžių nuorodomis, patvirtina vieno Kelmės dvaro dokumento duomenys. Jis įdomus tuo, kad skirtas vien moterims. Tai 1834 m. Kelmės valdų moterų registracija (7 šaltinis). Šis sąrašas yra abėcėlinis, 114 todėl pirmiau rašoma pavardė, o po jos — vardas. Taigi moterų įvardijimai dvinariai. Tačiau dokumento lapai suskirstyti grafomis, kuriose pateikiami įvairūs duomenys apie užrašomas Kelmės dvaro gyventojas. Su moterų įvardijimu susijusios dvi grafos — kieno ji duktė ir kieno žmona. Jos užpildytos, atsižvelgiant į tai, ar moteris yra ištekėjusi, ar neištekėjusi. Prie pirmųjų priskiriamos ir našlės, o minėtoje grafoje paprastai nurodomas vyro vardas (jo kilm. linksnio forma), pvz.: Arszulowa Eleonora — Symona Zona (1), Andrulowa Mariana — Antoniego Zona (1), Budrayciowa Ewa — lana Zona (2), Kiwilowa Urfzula — Izydora Zo: (6), Sokotowska Anna — Benedykta Zona (13), Tamulowa Anna — Benedykta Zona (13). Sunku suprasti, kam reikalingas šis vyro vardo nurodymas, jeigu moteris užrašyta vardu ir iš vyro pavardės su priesaga -ova sudaryta pavarde. Kai užrašoma neištekėjusi moteris, minėtoje grafoje nurodoma, kieno ji duktė. Nors šiuo atveju dažniausiai moters pavardė su priesaga -ovna sudaroma iš tėvo pavardės, čia dažniausiai stengiamasi užrašyti ne tik tėvo vardą, bet dar ir jo pavardę (abiejų asmenvardžių kilm. linksnio formos), pvz.: Butkiowna Henryeta — Krzysz: Butki (2), Kiwilowna Morta — Ierzego Kiwila (7), Lewicka Anna — Macieja Lewickiego (8), Užkurisowna Urszula, Užkurisowna Petronela — Bart: Užkuria (14). Kartais, tiesa, pasitenkinama tik tėvo vardu, pvz.: lankuséwna Morta — Ignacego (6), Tamulowna Urszula — Benedikta Corka (13). Kai kurios grafos, kuriose pateikiama tokia moterų įvardijimą praplečianti informacija, yra neužpildytos. To priežastys neaiškios. Tėvo vardo nuoroda XIX a. pamažu darosi įprastu lietuvių įvardijimo nariu. Tačiau tėvo pavardės ar vyro vardo nuorodos, praplečiančios moterų įvardijimus vardais ir iš tėvo arba vyro pavardžių sudarytomis pavardėmis, atrodytų, visiškai nereikalingos. Jų atsiradimą, matyt, lėmė moterų socialinė padėtis, turtinė bei kitokia priklausomybė nuo vyro. Kiti dokumentuose pasitaikę moterų užrašymo atvejai galėtų būti vertinami kaip nukrypimai nuo įvardijimo vardu ir pavarde. Štai Balčių dvaro 1816 m. gyventojų sąraše (1 šaltinis) įvardijant moteris taip pat nurodoma, kieno jos žmonos. Tačiau čia pasitenkinama tik moters vardu, kuris pridedamas įvardijimo pabaigoje. O pradžioje — žodis žmona ir vyro vardas bei pavardė (kilmininko linksnio forma), pvz.: Zona Michata Wozgitly Magdalena (3), Zona Iozefa Dobrowolskiego Anna (3), Zona Andrzeja Milkinta Magdalena (3), Zona Jerzego Mockusa Marcianna (3), Zona Jerzego Tamucia Barbara (3), Zona Barttomieja Zukowskiego Barbara (3), Zona Mikotaja Skarbala Terressa (3), Zona Jakoba Alisa Magdalena (3), Zona Jokéba Adamaytisa Barbara (4), Zona Jana Bartaszia Katarzyna (4), Zona Jézefa Milinia Marianna (4). Tačiau našlės ivardijamos vardu ir pavarde, pvz.: Wdowa Maryanna Szymkuciowa (3), wdowa Agata Kwietkiewiczowa (4). Pora panašių jvardijimy pasitaikė ir 1851 m. Vaiguvos dvaro gyventojų saraSe (29 šaltinis): Mameywa Snosuua wena Anna (3-4), Ana Epuceeuua cena 115 Anna (5-6). Greta dar yra Tadeyma wena Anna (5-6), t.y. visiškai oficialios informacijos apie užrašomą moterį neteikiantis įvardijimas. Tokius įvardijimus, kai minimas tik užrašomos moters vardas, t.y. pirmasis ir ne svarbiausias dvinario įvardijimo narys, 0 po to nurodoma, kieno ji žmona, vadinti oficialiais, turint omenyje visą XIX a. lietuvių įvardijimo kontekstą, matyt, būtų netikslu. Juos reikėtų vertinti kaip tik kai kuriuose šaltiniuose vartotus aprašomojo pobūdžio moterų įvardijimus, atsiradusius dėl dokumentų specifikos, juos rašiusių asmenų požiūrio į minimus asmenis ar pan. Taip pat, be abejo, reikėtų vertinti ir tokius jau minėtame Balčių dvaro gyventojų sąraše (1 šaltinis) pastebėtus moterų įvardijimus: Siostra Barttomieja Zukowskiego Anna (3), Siostra Jozefa Milinia Judyta (4), Siostra Woyciecha Ubrysa Iudyta (4). Čia aprašomuoju būdu nurodoma, kieno sesuo yra minima moteris. Tokių įvardijimų visuose peržiūrėtuose dokumentuose tepasitaikė tik šie 3. O tokių, kuriuose vienokiu ar kitokiu būdu nurodoma, kieno žmona yra minima moteris, surasta apie 50. Be čia aptartų, pasitaikė ir daugiau nukrypimų nuo moterų įvardijimo vardu ir pavarde. Tai užrašymai vienu asmenvardziu. Kartais tai vardas, pvz.: Pastu/5ka Anna (4, 81-82), Pastuszka Helena (4, 81-82), Zona Katarzyna (3), Kątnica Maryanna (3), pastuszka Rozalia (3). Kaip matyti, tokiais atvejais paprastai dar nurodoma, kas yra tik vardu užrašoma moteris. Tas vienintelis asmenvardis gali būti ir pavardė: Wdowa Boniuszkowa (2, 11-12), wdowa Kazenowa (2, 9-10), Wdowa Marcinkiewiczowa (2, 12-13). Cia taip pat aišku, kas yra užrašoma moteris (našlė). Arba: Pa Andruszkiewiczowna (3) — vien pavarde užrašyta neistekėjusi moteris. Iš ankstesnių šimtmečių į XIX a. dokumentus atėjo ir moterų įvardijimas dviem asmenvardžiais su priesaga -ova. Kaip rodo pavyzdžiai, dažniausiai taip užrašomos našlės, nors kartais galbūt ir kitokio statuso moterys: Wdowie Szymonowey Grygowey (naud.; 24, 25), Francifskowa Jiguciowa (2, 17-18), Michatowa Haydukoniowa (19, 82), Krzysztofowa Kasperowiczowa (43, 87), Wawrzyncowa Kazielunowa Wdowa (11, 14-15), Wincentowa Kuczerowa (3), Janowa Markunowa Wdowa (11, 13-14), lanowa Szopotowa (19, 82), Tomaszowa Uzdawiniowa (19, 83), Iozefowa Zienkiewiczowa (3). Šiais atvejais ištekėjusios moterys (našlės) įvardytos pavardėmis ir iš vyro vardo su priesaga -ova sudarytu asmenvardžiu, užrašytu vietoje moters vardo. Matyt, čia pat priskirtini ir tokie įvardijimai: Adamowa Koztowska wdowa (3), Wincentowa Witkowska (2, 13—14) arba Jwanowska Augustowa (3). Juose moterų pavardės turi -sktipo priesagą, o vietoje vardo užrašytas tas pats iš vyro vardo su priesaga -ova sudarytas asmenvardis. Kartais prie dviejų asmenvardžių su priesaga -ova dar pridedamas ir moters vardas. Tuomet įvardijimas pasidaro jau trinaris, pvz.: wdowie Agnieszce Michatowey Girutayciowey (naud.; 23, 38), Roza lakébowa Bieyniowa (19, 87). Taip lietuvių moterys įvardijamos XIX a. administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose. Atkreipia dėmesį jų užrašymo įvairovė. Iš apie 500 šaltiniuose 116 Taigi ir krikštamočių pavardžių daryba liudija labai stiprų lietuvių asmenvardžių slavinimą. Todėl vėlgi atkreipia dėmesį kelios pavardės, sudarytos su lietuviškomis priesagomis. Tai: Juditha Berniotieny (67), Magdalena Judienie (52), Marianna Szukienie (67) — su priesaga -iené ir Agatha Plufawskayte (68) — su priesaga -aité. Pastaroji pavardė dar išsiskiria ir tuo, kad čia lietuviška priesaga pridėta prie -sktipo priesagą turinčios pavardės. Dviejų krikštamočių pavardės panašios į vyriškas: Petronilla Lawrynko (37), Marcianna Lutyko (5). 2.2. Visiškai kitoks moterų įvardijimo vaizdas yra antrame peržiūrėtame bažnytiniame šaltinyje — 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knygoje (18 šaltinis). Šaltinis rašytas rusų kalba. Knyga prasideda santuokos registracijos aktų išrašais, iš kurių išrinkta 319 moterų įvardijimų. Tai nuotakų ir jų bei jaunikių motinų užrašymai. Šiaip jau šios šaltinio dalies įrašai liudija, kad pavardė, skirtingai nei Kulių parapijos bažnytinėje knygoje, traktuojama kaip bendras visai šeimai asmenvardis. Tai visų pirma atsispindi įvardijant nuotakų ir jaunikių tėvus. Jie paprastai užrašomi kartu, juos jungia ta pati pavardė. Štai keletas viename santuokos metrikų išraSe esančių įvardijimų pavyzdžių: fky6a Muxanreeuua (kilm.; jaunikis), ca fOnbero Pomanoeckoro (įnag.; nuotaka), labpieas u Anacmasiu ypocd: Cydoenbi Muxankeeuuess (kilm.; jaunikio tėvai), Kazsumepyca u Pozaniu ypoxco.: Poxoecroii Pomanosckuxs (kilm.; nuotakos tėvai) (3). Skyba Ckapxwcunckaeo (kilm.; jaunikis), ce lemponunnero ypo>o. Hluxeeuueenoro Pomanosckoro...6do6o0i0 (įnag.; nuotaka), Baepycunyųa u Maptannbi ypoxcd: Boneiūmeenos Crkapxcunckuxs (kilm.; jaunikio tėvai), Kasumepoca u Maptannoi ypoxod: flnyweeuseeno: luxeeuuees (kilm.; nuotakos tėvai) (4). Adama Boicouraeo (kilm.; jaunikis), ca Aeamoro Cybomosuuegroro (įnag.; nuotaka), Mapmuna u Mapųiano: ypoxcoennou Makcumoeuuesrou Bbicouxuxe... (kilm.; jaunikio tėvai), na u Kpucmbinot ypoucoennou bpasiosrnou Cybomoguuetl (kilm.; nuotakos tevai) (40). Kaip matyti, ta pačią pavardę turi jaunikis ir jo tėvai, nuotaka ir jos tėvai, vyras ir žmona. Santuokos aktų išrašuose minimos moterys įvardijamos nevienodai. Nuotakos, t.y. kol kas neištekėjusios moterys, paprastai užrašomos dviem asmenvardžiais — vardu ir pavarde. Pastaroji yra sudaryta iš tėvo pavardės, vartojant slaviškas priesagas. Dažniausia jų čia yra -evna, pvz.: co Tepeccoro banokesuyeeror’ (55), co Mapiannoro buaesuueenor (59), ce Pyncero Jaykueenoro (53), ce Posanieto Kapeeneenoro (44), ce Pozaniro Keprnosuueenor (58), 7 Čia ir kitur atsisakyta linksnio pavadinimo sutrumpinimo įnag., kurį atstoja prielinksnis co „su“. 123 ce IOcmunoro JIunkeeuuseenomo (37), ce Paxenito Muxeneeuueenomro (59), ce ITaynunoro Ilemkeeuuseenoro (46), ce Mapuiannoro IlempyKkaryesror (54), c8 Annoro Cunxeeuuegnor (35), ce Aecamor Cy60omoeuueenoro (40), ce lose damoro Ypbanosuuesroio (59), cs Anenero 3unkesuuegroro (45). Antroji pagal dažnumą yra priesaga -ovna (rašoma -06xa ir -yeHa), pvz.: cs Ypuyaer Boezupdoenoro (5), ce Ilasaunoro byinosnow (50), ca Annoro [oseiikogHor (31), cs Posaaito /J3udzsanosnoio (53), co Mapuiannorw Hlnenoenormo (31), cs Mapiannoro lodkosnorw (32), ce Tocegpamoro Kypnwosnoro (55), ce Eeoro Capanioenoro (53), ce Posaaiero Illouuxoenoro (29), ce Posaniero byusudysnor (7), ce Hzabeanero Hawkeeuuyeroio (7), ce [lemponunnero IIllanmonoeuusyenoro (7). Dalies nuotakų pavardės turi slavišką -sktipo priesagą, pvz.: co Kamepunnoto Benaeckoro (30), co Mapiannoro Yepnaecroro (43), ce Aneaoro Jdyonuykoro (57), ce Ioannoro Kniokoeckoro (57), ce Kpucmunoro Mabincerono... (32), ce Annoto Pomanoecroro (60), ce Poszaniro Pydsunckor (57), co Mapiannoro Pymkosckoro (47), co Texaero Bumkoeckoro (48), ca Arnot XKykosckoro (54). Tais atvejais, kai nuotaka yra antrą kartą ištekanti moteris, ji įvardijama kitaip. Pavyzdžiui, po vardo ir pavardės, kuri, kaip rodo daryba, yra pagal pirmąjį vyrą, dar nurodoma ir jos mergautinė pavardė. Tai daroma vartojant žodį ypoxcdennas. Pastarasis rusų kalboje yra rašomas prieš moters mergautinę pavardę: Heandea ypoxcdennas Bonroea — Ivanova, mergdutine pavarde Volkova (RL IV 434). Šaltinyje šis žodis pateikiamas visas arba vartojami jo sutrumpinimai yp., ypoxco., rečiau — ypoxc., ypoxcden. Antrą kartą ištekančių moterų jvardijimuose sutrumpinimų nepasitaikė, pvz.: c6 Aneniro Eneeneeuuoeoro ed06010 ypoxcdennoro Yenankoenoro (58), ce Mapuiannorjo Tacnepoeuueeoro yponcdennyro IOpzynesuueenorn... 6dosor (55), ce Annoio IlTepeeinioeoro ypondennomto HKuzeneeuueenoro e0060:10 (59), ce Anexcanoporo Punkeeuueeoro yponcdennomto SAxybosckoro 600600 (46). Kartais mergautinė pavardė užrašoma po vardo ir tik po to pateikiama pavardė pagal buvusį vyrą, pvz.: co Axmonuxnoro ypondennoro Bapmoceeuueenoro Kondpamosuuosorw... ed06010 (58), cs Anno ypoxcdennoro Bumkosckoio Typreeuueeoio... 6006010 (51). Pasitaiko, kad antrą kartą ištekanti moteris įvardijama tik vardu ir mergautine pavarde — c8 Anmonunoto ypoxcoennor Yenucosroro 600600... (48). Visais atvejais dar nurodoma, kad moteris yra našlė. Kaip jau buvo matyti iš anksčiau pateiktų pavyzdžių, jaunikio bei nuotakos tėvai yra užrašomi kartu. Juos jungia bendra pavardė. Todėl sunku atskirti moterų įvardijimus. Tačiau ir iš tų bendrų užrašymų matyti, kad vyrų įvardijimai yra dvinariai,o moterų,nuotakų ir jaunikių motinų, beveik visada trinariai. Be vardo ir pavardės pagal vyrą (bendros šeimos pavardės), dar nurodoma ir moters mergautinė pavardė. Ji paprastai rašoma po vardo ir yra sudaryta su šiam reikalui vartotomis slaviškomis priesagomis -evna, -ovna (raSoma ir -uvna), pvz.: Bunyenmazo u Kamepunoi yposxcoennoi Aniouwreeuueehbi 124 Bumkoecxuxs (48)%, Coimona u Posaniu ypoxcoennot Banbceeuueeno: Boapynoses (46), IIlumona u Aenemuru yposicoenrou Beiinaposuneeno: Kuvuanoscxuxe (42,57), Adama u Homuueau yponcdennoi Žlaykueeno: Jlununckuxs (53), Mapuuna u Jlomuuyenu ypoxcoennou ŽĮeuneeuseeno: Cunxeeuueeo (45), Tomawa u Tepecbi ypoxcdennoii Tedpoiiųeeno: Yeuunoes unu HAyesuuess (58), Kapona u Mapuisannoi ypoxcoennou Suyxeeuuesnvt byiinoes (50), Ana u Ilemponeau ypoxcdennou Kapeeneeno: XKeupbaucoss (56), Mauea u Pozaniu ypoxcdennou Kepuoeuueenbi Iemxeeuuess (47), locugpa u Paxeau yponcdennoiū Mucanvueenv: denankoes (47), Muxana u Mapianno: ypoxcoennou Hapywesuuesrv: Bumkosckuxs (51), Kasumupa u Pozaniu ypoxcoennou Ilemkesuuesnou lodkoss (41), Ta6piena u Mapianno: ypoxcdennou Capeeeuueeno: Huynoes (51), Onygpaeo u locagpamei ypoxrcoenrou Typaosuuesnsl Topckuxs (58); FOpia u Mapiannot ypoxc. Ayzycmoeni Jlozoéckuxs (33), loaxuma u Annbi ypooucdennou Bauronioekoi Caponioe (52), Ana u Kpucmbinoi ypoxcoennou Bpasziosnou Cybomosuyeu (40), Mameywa u Cogiu ypoxucdennou Byiinoenbi Tnumkoss (50), FO03epa u Mapoannoi ypomcd. Yeprucoenwvt boedanoss (5), Kazumupa u Annet ypoxcoennou Teiidosuuoeno: Podsesuuess (60), Henamia u Mapianoi ypoxcdennou Hunuxoenou Puxoumees (38), Iabpiena u Kamepunbi ypoxucoen. Jlemeixoenvr Camkesuwoss (30), locugpa u Anno ypodennoii Ma3eenoenw Teii606s (59), Ilempa u Mapoanoi ypoxcdennou Cybomoeu4uoeHou JMunkeeuueu (40), Mameywa u Mapianvt ypoxcoennou 3uemMoHmMOBHOU Neespoeuwueii (37). Išsiskiria grupelė jvardijimu, kuriuose po žodžio ypoxcoennas pateikiama ne mergautinės pavardės vienaskaitos, bet daugiskaitos kilmininko linksnio forma, pvz.: Muxana u Kamapocunoi ypoxco: lanreyxuxs Bumkosckuxs (7), Mameywa u Manzopucamot ypoxcd: 3apbiuees Įaurxecuueeo (7), locugpa u Mapbsanbi ypoxcoenrot Poozesuneii Komaosckuxs (41), Hionusia u Ilemporuaau ypoxuco: Cemnaunckuxs /losbopoes (4), bonugpauezo u Pozaniu ypoxcd: Kopicenesckuxs Bytisudoss (7), Kazumepoca u Ann ypoxuco: Ayeyrioss Bporoes (5), Muxana u Anno: ypoxuco: Ipvieanosuuess Jlayxwéss (7), Muxara u Mapbtannoi ypoxco: Meoseodszees Illaamanosuuess (7). Tokiais atvejais lyg ir nurodoma, iš kokios šeimos (giminės) moteris kilusi. Pasitaikė keletas atvejų, kai moters mergautinė pavardė sudaryta su priesagomis -ova, -eva, kurios, kaip žinoma, buvo vartojamos ištekėjusių moterų pavardžių darybai, pvz.: Ifempa u Po3aniu ypoocdennou /Įeeeiūxosoiū Manueeuwuei (41), Buxenmis u Tenenoi ypod. flnymeeuueeoiti 3oanosuxen (36), Cmanucaasa u Mapbiainoi ypoxcoernnou Cmynenkoeou Iedeudsioss (35), Ilempa u Kpucmunbi Š Cia pateikiami abiejų tėvų jvardijimai. Taip, kaip užrašyta šaltinyje. Atskirti iš jų vien motinų įvardijimus nėra paprasta ir atrodė netikslinga. Įvardijimuose dažniausiai yra užrašytos visų asmenvardžių kilmininko linksnio formos. Tik moterų mergautinės pavardės pasitaiko ir įnagininko linksnio formų. 125 ypondennoiti Kacunosuuoesoro Ilepoeuuoes (32). Galima įtarti, kad tai rašybos riktai. Nors gali būti ir kitaip (plg. krikšto registracijos aktų išrašuose pasitaikančius analogiškus moterų įvardijimus, kurie bus aptarti vėliau). Tik dvi (iš 209) nuotakos ir jaunikio motinos yra užrašytos dviem asmenvardžiais, t.y. vardu ir pavarde pagal vyrą: Cmanucaasa u Koncmanųiu 3unkeeu406s (31), Ilempa u Mazdanenv: Heeadomckuxs (30). Viena jaunikio, nesantuokinio sūnaus, motina užrašyta tik vardu: Kpecmbsnru Koncmanuiu ne3akonnopoxdJdennaz2o china... (46). Krikšto registracijos aktų išrašuose minimas krikštijamas kūdikis, jo tėvai bei krikštatėviai. Be jų, kartais dar užrašomi ir kiti krikšto apeigose dalyvavę asmenys, tarp jų ir moterys. Įvardijimai šiuose išrašuose atrodo taip: Kazumepxces (kūdikio vardas), Mameywa u Mapuiannoi ypoxd. Koeaneecroii Pommreeuuoss (kilm.; kūdikio tėvai), Bunuųenmo: Koeaneecriū (krikšto tėvas), ce Jomuuenero bBymkeeuuesor »cenoro Buxenmis (įnag.; krikšto motina) (76—77). ITeniaeia= Banepia (du naujagimės mergaitės vardai), Kapoas u 3ochiu yponxcd: Konoeuueeoii Pad3uueeckuxs (kūdikio tėvai), Means ITpomyųecuusus (krikšto tevas), co Bunyenmvinoto weno Anekcandpa (krikšto motina), Oepdornando Uuoreeckriiū (dalyvavęs asmuo), ca Opanyuumroro Crundepo deeuuero (dalyvavusi moteris) (80—81). ITiomps (kūdikio vardas), Cmanucaaea u Bapdapor ypocd: Bynuumoes Jloeueeuuees (kūdikio tėvai), Kapono Peinkeeuys (krikšto tėvai), ca Ilemponunbero Pomkreecuuoeoro Cynpyeoro Muxana (krikšto motina), fOzegs /Įaykua (dalyvaves asmuo), ce Tepeccoro Tyueeuuosoro edosoio (dalyvavusi moteris) (99-100). Moterys, minimos krikšto registracijos aktų išrašuose, įvardijamos labai įvairiai. Kūdikių motinos, kaip ir nuotakų bei jaunikių motinos santuokų metrikų išrašuose, paprastai užrašomos kartu su vyrais, t.y. krikštijamų kūdikių tėvais. Ir čia, be bendros šeimos pavardės, dar nurodoma moters mergautinė pavardė. Pastarosios daryba bei forma įvairuoja. Vartojamos vien slaviškos priesagos -evna, -ovna (rašoma ir -uvna), pvz.: Kasumepoca u Opanyuwmxu ypocdennoii Amankoeuueenow Knebanckuxs (175-176), Ilempa u Po3zaaiu yponcdennot Andpyuraiiueeno: Koxcykosckuxs (145-146), Adama u Tepecchr yponicdennoti ITempykanbueeno: Cydenucoes (178-179), Mameywa u Mapuiannoi ypoidennoti Illakeeuveenw: lodkoes (145-146), Aumoneeo u Iozecddhambi yponcdennoii Bonsūmeeno:s Boiempounosckuxo (176-177); Cmanucnaea u Anenu ypoxco. /[3zuodzanoeno: Kazakesuuees (191-192), Jliodeurxa u JTiodeuku ypoxcdennoū Hlmonkmosenwv: Poosesuuees (89-90), Ana u Anenu ypoxcoennou Ka6enucoeno: Kpvirosuuees (180—181), Henaueeo u Tepeccebi ypoicdennou Mauronioenows Meukosckuxs (178-179), Mameywa u Annbi yponidennoti XKeuponioeno: Caponioss (178-179); Kacmana u Annet yposxcoernoi Buneeuuoenoii Kyaveuuoes (105), Muxara u Kamapoucunv ypoxcoennou Cru6epoenoii Tomawynoes (115); Banenmia u Kapoaunwvt yponcdennoti: Andpirokaitiųroenoti 126 Buoncuniose (104), IOcmuna u Jlomuyeau yponcdennoti Taiizanioenoti Boiūimerxynose (110), Mamees u Tepecor ypookxdennoti Ierancuniosrou Padsionoss (105), Heana u Poszaniu ypoxucoennou Caneyrosrnoi Hlxy6enoes (106), Kapoas u Vpuyau ypoxcdennot Crapynioenoti Ily3eeuuoes (115). Nemaža moterų mergautinių pavardžių turi -sktipo priesagas, pvz.: Bunuenmeezo u Iozecdhbamoi yp. Baayuckou AHueeuuess (189-190), Aumonezo u Anmonunbt yp. ybuukoii Suxesuuees (118-119), Kapona u Pozaniu yp. 2Kykosckoi Byiinoes (183-184), Anmonezo u Jew ypomcdennoiti Tupyavckot Topetiaucoes (182— 183), Opis u IMasaunet ypoxcoennoti Ilancycurickou bpyseyaes (106); ITaena u Mapuiannot ypooxdennoti Ipasurckoro Mamyneeuuoes (146-147), Boiiuexa u ITempynenu ypoxcoennou Illupeunckoro bpucesosckuxs (144-145), locugpa u Lleyuniu ypoxcoennou Kopceneeckoro Munetikoss (133-134). Kur kas dažniau nei santuokos aktų registracijos iSraSuose čia pasitaikė atvejų, kai mergautinė moters pavardė sudaryta su priesagomis -eva, -ova (-uva), pvz.: Zlomunuxa u Poz3aniu ypoxcdennoui Ienaxncunosou Omwaxose (112), ITempa u Po3aniu ypoxco: Pumwosou Ilpoxonoeuuoes (80-81), Aumona u Kpbicmunbi ypoxwcdOennoū Cmamkynoesoū Kosanresckuxs (108), lky6a u Opanyuumxu ypodennoti Tomoemosoro JIyuyroes (136—137); Coruona u Ilempynenu ypod: Bapmoweeuueeoiū Hlnxoeckuxso (77-78), O3epa u Anumonunbi ypod: Jlu6epmoeuueeoiū Banioxeeuuoes (75-76), Buxenmia u Anonioniu ypoxco. Pumueeuueeoi Illeedosuuoes (76—77), IOpia u Mapoannoi ypondennou Topneeuueeoro Bymreeuuose (134—135), Ana u Ppanyuwku ypondennot Pbi6anmoeuueeoro Jlozoeckuxs (131-132) ir kt. Vien rašybos riktais paaiškinti šiuos mergautiniuy pavardžių darybos su priesagomis -ova, -eva atvejus vargu ar būtų tikslu, nes jie palyginti dažni. Galima būtų manyti, kad tai rusų kalba rašytame dokumente atsiradusi tendencija suniveliuoti iš lenkų kalbos atėjusius priesagu -ova, -eva ir -ovna, -evna vartosenos skirtumus. Kaip žinoma, rusų kalboje ir ištekėjusių, ir neištekėjusių moterų pavardės sudaromos iš vyro ar tėvo pavardės su priesagomis -ova, -eva. O priesagos -ovna, -evna Vartojamos šios tautos įvardijimui įprasto tėvavardžio (omuecm60) darybai. Šioje bažnytinės knygos dalyje kur kas dažniau nei anksčiau pasitaiko ir tokių įvardijimų, kuriuose moters mergautinės pavardės vienaskaitos forma yra pakeista daugiskaitos kilmininku. Tokiu būdu nurodoma, iš kokios šeimos moteris yra kilusi, kokia tos šeimos pavardė, pvz.: bapmaomes u ITemponenu ypoxcd: ZJlaneuxuxs Teznucoes (96-97), IOzedda u Tpachinbdor ypoxuco: Hnkoeckuxs Bocmpbinoeckuxs (85-86), Teodbuna u Homuyeau ypoxwcd. Opaogckuxs Seenosuyoss (81-82), Muxana u Ppanyuwxu ypoxco: lllarkosckuxs Bytieudoes (96-97), Kasumepxca u Ienenvr ypoxuco: XKuaunckuxs 3abopoeckuxs (83-84); [Tiompa u Mapbtannbt ypouco: bapmowesuuoss bepnamosu4oss (87-88), Iliompa u Annot ypowco: beakesuuoes Ieenioes (88-89), Muxonas u Annbi ypoxd: Bytieudoss Botimkesuyvoss (89-90), Ppanyuwxa u Annet ypod: eeseiikoes Pyca127 Keeuuess (86—87), IOsecha u Azamoi yponicd: Mamynesuuoss Bamypose (88-89), Bunuenmeeo u Tepeccor ypoxcd: Beiixuose Ilypreeuuoss (83-84); Kapoas u Paxenu ypoucd: Apmanoeuuees Įeceiūkose (95-96), Ana u Kamapoxcunoi ypoxco: Pycakesuuess Ceronoss (94-95). Šiuos jvardijimus papildo dar vienas, kuriame vietoje žodžio ypoxcdennas yra prielinksnis c2 (iš): Cmanucrnaea u Eebr co Koznoeckuxs Kosaresckuxs (131— 132). Čia taip pat nurodoma, iš kokios šeimos moteris kilusi. Kitokie, t.y. ne trinariai, kūdikių motinų įvardijimai reti. Tik viena santuokinio kūdikio motina yra užrašyta vardu ir pavarde: Ka3zumepyca u IO3ehamo Beinoeckuxs (87-88). Dviem asmenvardziais yra įvardytos šaltinyje minimos nesantuokinių kūdikių motinos. Jų pavardės turi neištekėjusių moterų pavardėms būdingas priesagas -evna, -ovna, pvz.: Mapsiannoi Bampanbuyeeno: (kilm.; 180-181), /Oniu Įaueeuueeno: (kilm.; 192-193), Mapuianno: Munxoeuueenbi (kilm.; 181-182), lozagpamer Ypdanoeuueenor (kilm.; 185-186), Axmonunbi ITepeeūnucoeno: (kilm.; 184-185), arba kitokias, pvz.: Kapoaunsr Yanaunckou (kilm.; 75-76), Texau Kaesunckoti (75-76), Ilanno: Knokoeckou (183-184), Anno Jlununckot (96-97), Mapoanno: Kykoeckou (79-80), Ilemponenu Boneiiutanku (108). Tokie jvardijimai yra palyginti reti. Visai kitaip krikšto metrikų iSraSuose yra įvardijamos krikšto motinos. Tai ištekėjusios ir neištekėjusios moterys. Ištekėjusios krikštamotės dažniausiai įvardijamos nurodant, kieno moteris yra žmona. Jau pati šios šeimyninės padėties moters pavardė, sudaryta iš vyro pavardės, atrodytų, teikia informaciją, kad moteris yra vieno ar kito vyro žmona. Tačiau bendra abiems sutuoktiniams pavardė įvardijant krikštamotes arba visai nenaudojama, arba manoma, jog jos nepakanka, todėl pridedama dar ir vyro vardo nuoroda. Pirmuoju atveju (o tokių yra dauguma) moteris užrašoma tik vardu, o po to aprašomuoju būdu, t.y. vartojant žodžius cynpyea arba »ceHa, nurodoma vyro vardas ir pavardė. Bendriniai žodžiai rašomi įvardijimo gale, t.y. po vyro vardo ir pavardės (labai retai — pavardės ir vardo), arba iš karto po moters vardo. Štai pluoštas tokių krikštamočių įvardijimų: ce Annorjo Mameywa Haveuca cynpyeoro (116), co Kpoicmunoro Kazumupa Pydara cynpyeor (115), ce Kpbremunoo Ta6pvwena fiky6ena cynpyeoro (115), co Kapoaunow Cmanucaraea Mamensanųa cynpyeoro (113), cs Pozaniero Buxenmia Boneiiuu Cynpyeoro (112), ce Aeamoro Muxana Cmpaszoa cynpyeoro (112), ce Kaponunoro Teogpunra Cmaneeuusa Cynpyeoro (146-147), ce Maposannoro Mamees Ilanuyna Cynpyeoro (107), co Eavszbemoro Anmona 2XKeuneena cynpyeoro (106), ca Kpsicmuroro Anmona Andpykotiųs cynpyeoro (105), cs Aumonunoro Andpea Tezna cynpyeoro (104); co Ilemponenito Buxkenmis 3danosuua ncenoro (150), co Mapiannoro locugpa Andpykaiiųs xcernoro (147-148), ce Kapoaunorw lozegpa Mapkesuua xcenoro (146-147), ca Ilempynenero Mayes ITeuyna »xcenoro (141-142), ca Anacmasiero Kasumepa Kosaneeckazo xceroro (139— 140), co Ypwyaero Cmegana Jlyuyna ucenoro (139-140); ce Annoro Tabopema 128 Ana wenoro (144-145), ce Kamapyucunoro Coeneeuua Kaemana »cenoto (133— 134), ce Mapisannoro Įoeeiikxu Andpea xcenoro (142-143); ce A2amoro cynpyeoro Iozecdba Bnamceeuua (179-180), ca Anenero cynpyeoro lozegpa T'vavbunosuua (179-180), cs lozechamoro cynpyeoro Kazumepaca Nopetiku (179-180), cs Tepeccou cynpyeoro Ilempa Mukenresuua (177-178), co Kamapaxcunoro cynpyeoro lozegha Napyweeuua (176-177), ce Kapoauroro cynpyeoro Banueenmypa bansvcesuua (190-191), ce Kamapacunor cynpyzoro Henaueeo JTrobepma (184-185), ce Mapbiannoro cynpyeoro Ayeycmuina FOpeeneeuna (184— 185), ca Mapbiannoro cynpyeoro locegpa Keupbauca (182-183), ce Koncmanuiero cynpyeoro Kazumepwca Mapmyna (84-85); ce [Jopomoit »xenoro Kapoas bykuu (81-82), ca Ypwynero cenoro Ana Kpusomosuua (78-79), ce IO3eghoro sceroro Kazumepxca boeeupoa (77-78). Kartais tokio tipo jvardijimuose dar nurodomas vyro socialinis luomas, pvz.: ce Jloosukorw Cynpyeoro Įeopanuna /lrodeuxka Kodsesuua (73-74), ce Annoro Mcenoro Kpecmoanuna Kazumepyuca Bapmowuxu (75-76), ce Koncmanuiero Cynpyeoro Kpecm. Iendpywes Kyaaxoeckaeo (91-92). Kitais atvejais užrašoma moters vardas bei pavardė ir priduriama nuoroda, kieno ji žmona. Daugumos moterų pavardžių priesagos -ova, -eva liudija, kad tai pavardės pagal vyrą. Taigi papildomai nurodomas tik vyro vardas, vartojant jau minėtus bendrinius žodžius. Pvz.: cs Pozaniero Anekcandpoeuuoesoro cynpyeoto Kaz3umepoxca (86-87), ce Posaniero Bamopoeoro cynpyzoro Kapona (86-87), ce Aezamoio Beiinapoeuuoeoio cynpyeoro @panyuwka (96-97), ce Annoro boapyroeoro Cynpyeoro Maues (91-92), ce Opanuuuwmroro byieudosoro »wcenoro Muxana (79— 80), ce Poszaniero Iodroeoro Cynpyeoro Alna (131-132), ce Annoro Pumuoeoro Mcenoro benedvikma (80-81); ca Awmonunoro Banioxeeuuesoro »cenoro CbiMOHa (75-76), co ŽĮomuuenero bapmowesuueeoio »enoro FOzegha (77-78), co Anno Bunvkesuuesoro cynpyeoro Anmonezo (188-189). Greičiausiai ir krikštamočių pavardės su -sktipo priesagomis pakeitus galune yra sudarytos iš jų vyrų pavardžių, pvz.: co Oenuyiannoro Yanaunckoro »xcenoro Kapona (83-84), ce Annoro Caeuurxoro Cynpyeoro Bunuyenmezo (91-92), ce Po3aniero Bepkosckoro »cenoro Maues (81-82), ce KOcmbinoro XKuaunckoro »xcenoro HKOcmbina (83-84). Be čia aptartų dažniausių įvardijimų, kuriuose vienaip ar kitaip nurodoma, kieno moteris žmona, pasitaiko pavienių kitokių. Pavyzdžiui, užrašomas krikštamotės vardas bei vyro pavardė vartojant žodį »cena: ce Enswc6emoro Mukyauua xenoro (134—135), ce Kamapoiunoro Pomeiku »cenoro (133-134), co Mapbannoro mcenoro Ilonnaeckaeo (75-76). Arba rašoma moters pavardė pagal vyrą ir dar kartą pakartojama vyro pavardė nurodant, kieno ji žmona: ce Ku3uneeuuoeoo Cynpyeoro Iepucezo Kuzunesuua (94-95). Pasitaike atvejų, kai užrašyti tik moters ir jos vyro vardai: cs Bunųenmbinoro Kenoro Anekcandpa (80-81); arba moters pavardė, o vyro vardas: ce Kaumaueeckoro Cynpyeoro Opanuumra (98-99). Ir pagaliau dar du tokie jvardijimai: ca /Įeusmiero Muurxeeuueeoro 6006010 Hero 129 IOzedda (79-80), ce Oenuyiannoro bamypoeoro edosoro cynpyzoro Onyghpeezo (88— 89). Čia neaišku, ar krikštamotės yra antrą kartą ištekėjusios moterys, kurių vyrų vardai ir nurodyti, ar jos yra našlės po vyrų, kurių vardai čia užrašyti, mirties. Aiškesni yra šie aprašomojo pobūdžio krikštamočių įvardijimai: cs AHO 6006010 no Sue IOpeenesuuy (77-78), ce Jnbox6emoio 6006010 no Ilaeny Ilyxwme (75). Neištekėjusios krikšto motinos dažniausiai įvardijamos dviem asmenvardžiais, kurių pirmasis yra vardas, o antrasis pavardė. Kad moterys neištekėjusios, rodo jų pavardžių priesagos -evna, -ovna (-uvna). Be to, paprastai dar pasakoma, kad krikštamotė yra mergina (vartojamas žodis desuua), pvz.: c6 desuuero Ateneo Banesuuesnoro (190-191), ce Iaynunoro Banbceeuueenoro desuuero (193-194), co Oesuuero Mapiannoro Tydeeuueenoro (186-187), cs desuuero Mapbiannoro Keprosuueeror (187-188), ca desuuero Ppanyuwxoro byinrosrnor (185-186), co ITempyneneiro Teznioenoro desuuero (79-80), ce Koncmanyiero Akybenoenoro desuuyero (106), cs desuuero Mapuiannoro Kapeeniosroro (189-190), cs desuyero Annoro Jlameucosnor (181-182), cs desuuyero Esoro Caponioenoro (178-179), cs Kapoaunoro Cydenucosroro desuyero (192-193), co desuuero Acamoro Budymoeroro (185-186), cs desuuero lozeghoro Bobaaucoenoio (183-184), ce desuuero Aneneio Keupbaucosnor (187-188), co Ppanyuwroro Crundepyenoro desuuero (85-86), cs Pozaniewo Illadpeiikyenoro desuuero (95-96). Pavardės JlameucosHhorw, Cydenucosnor, Bo6anucoenoro, XKeupbaucosnoro, Maseucysnoro (visur įnag.) liudija, kad slaviškos priesagos galėjo būti pridedamos prie visos pavardės, neatmetus jos lietuviškos galūnės — plg. pvd. *Latvis, *Sudenis, *Vabalis, *Žvirblis, *Mazgis (ar *Mazgys). Kaip ir kitais atvejais, dalies krikštamočių pavardės turi -sktipo priesagas, pvz.: co Oesuyeto Pozaniero Topckorw (175-176), ca bapbapor leopoeckaio desuyero (150), cs desuuyero boeymunorw Jlununckoro (185-186), ce Kaponunoto Jlykoeckor Oesuuero (88-89), ca Emaniero Nosuykor desuuero (134-135), co [Oniero XKykosckor desuyero (179-180). Be tokių pavardžių, dar pasitaikė keletas su priesaga -anka: cs Eaucasemoro Taiizanankojo desuuero (104), cs Aeamoio Padyuankorw desuyero (108). Labai retai krikStamotés pavardė nesiskiria nuo analogiškos vyriškos, pvz.: co Asexcandporo Penxo (81-82), ce Ppanyuukoro Crxundeps (96-97), ca deeuyuero Anenero Cenkeeuus (74-75). Tik dviem asmenvardziais, t.y. taip pat kaip neiStekejusios krikStamotés, yra įvardijamos našlės. Jų statusą liudija pavardžių priesagos -ova, -eva. Be to, dažniausiai tai dar nurodoma vartojant žodį našlė. Pvz.: ce FO3egor IOpeeuuoeoto (87-88), cs Tepeccoro IOprxeeuuoeoro 6006010 (82-83), ce Kasumuporo Ilempoeoro (114), ce Poxenero Pomeiixo6oro 6006010 (114), ce Paxenero Ypoanosuueeoro 6006010 (79-80). Minėta nuoroda liudija, kad ir krikštamotės, kurių pavardės turi -sktipo priesagą, yra našlės: ca 3ogdiero Kynneeckoro ed06010 (105), ca Annoo Cobomkoeckoro 6006010 (96-97). Dalis neiStekéjusiy krikštamočių įvardijamos nurodant, kieno jos dukterys. Tai daroma nevienodai. Dažniausiai užrašoma moters vardas bei pavardė, 0 po 130 to nurodomas tėvo vardas. Vartojamas žodis duktė ir vardo kilmininko linksnio forma. Pvz.: ce Ypmuynero Boezupdoenoro douepobro Kazsumepyuca (83-84), co Texnero Bapmoceeuuyenoro dovepwio Kazumepyuca (93-94), ce Mapeannorw IĮaceeūryenoro douepsro Anmonezo (95-96), ce Ilensnziero Koznoeckoro douepvro Muxauna (78 79), ce Po3aniero Munkentosnor odouepsvio IOzegpa (82-83), ca Anonioniero Pomkeeuuyenoto oouepvio Kazumepauca (96-97), ce Poszaniero Boneiiuoenoro douepvro Bapmaomes (92-93), ce bapbaporo Illudnoecroto douepvio Kasumepiica (75-76). Kitais atvejais užrašomas tik krikštamotės vardas, o po jo žodis duktė ir tėvo vardo bei pavardės kilmininko linksnio formos: ¢a Annoro douepvro Kasumepoa Bouimkesuua (97-98), ce Anmonunoro Jdoueporo Bunuenmezo Tazuneeuua (93— 94), ce Kaponunoto douepsro Tadeyma Cocrosckazo (98-99), cs Maptannoro Jd04ueporo Kazumepyuca lanoeckaeo (77-78), ce Mapoannoro doueporo Illumona Bapmowku (94-95), ce Ilemponunvero Jdoueporo Henauezo Kozakesuua (98-99), ce Posaniero douepvro Ppanyuwka Caynesuua (78-79). Kartais taip įvardijant dar nurodomas ir tėvo socialinis luomas: ce desuuero Bapbapoto d04epoio Jdeopanuna Kasumepyca Illudnoecraeo (73-74), co Kaponunoro Jdouepoio Kpecmosnuna Adama Ilomouxaezo (75-76), co Mapųiannoro do4uepbro kpecms: Kazumepoxa Hanoeckazo (97-98), ce Tepeccoro douepvro Kpecmb: Henauezo Cmankesuua (99-100). Kitokie jvardijimai, kuriuose nurodomas tėvo vardas, yra labai reti: ca Texnero douepsro Kazumepoxca, Bapmowxyenoro (100-101), arba — ce Mapbannoro Xmneneecroro deeuuero Bunuenmaeo (76—77). Pasitaikė pora atvejų, kai krikštamotės įvardytos tik pavarde ir nurodyta, kas jos yra: co Cenkesuuogoro Tumynap: Cosemnuyero (92-93) (tituliarinė patarėja arba tituliarinio patarėjo žmona), ce Žlxxoeuuoenoro desuyero (109). Jau buvo minėta, kad kai kuriuose krikšto registracijos aktų išrašuose, be kūdikio tėvų ir krikštatėvių, dar minimi ir kiti krikšto ceremonijoje dalyvavę asmenys, tarp jų ir moterys. Jų yra palyginti nedaug, o įvardijamos šios moterys taip pat kaip krikštamotės. Tik vardu bei pavarde užrašoma dalis neištekėjusių moterų ir našlės, pvz.: cs Mapsannoro Tyuceenoro desuuero (104), ce Hominukoro Įoeeiixoenoro Įeeuueiro (132-133), ce Tepeccoro Tyueeuuoeoro 6e006010 (99-100). Kartais nurodoma, kieno moteris duktė. Tai daroma jau anksčiau minėtais būdais: ce /oannoro Toneyuroenoro dous: FOzega (92-93) arba ce Mapiero dous: Maues SAmonma (89-90). IStekéjusios moterys įvardijamos nurodant, kieno jos žmonos. Tai, kaip ir krikštamočių užrašymo atveju, daroma dviem būdais: moteris įvardijama vardu bei pavarde ir pridedamas tik vyro vardas arba vyro vardas ir pavardė užrašomi po moters vardo: ca ITempynenero Hleennoeuueeoro wenoro Henayezo (81— 82), ce Kaponunoro Cmanxeeuuoeoro senor Cmanucnaea (81-82), Aumonunbi cynpyeu flxo6a Boasuwu (kilm.; 176-177), ce Koncmanųiero Cynpyzoro 131 Ka3umepyca Mapmena (91-92), Mapbiannbi cynpyeu Bunuenmezo Napyueeusa (kilm.; 176-177). Mirties registracijos aktų iSraSuose minimos mirusios moterys, mirusių kūdikių motinos bei po vyrų mirties likusios našlės. Jos įvardijamos nevienodai. Mirusios moterys gali būti užrašytos trimis asmenvardžiais. Tai vardas, mergautinė pavardė bei pavardė pagal vyrą. Atkreipia dėmesį tai, kad nevartojama moters pavardės pagal tėvą vienaskaitos forma, bet pateikiama šeimos, iš kurios buvo kilusi moteris, pavardės daugiskaitos kilmininko linksnio forma, pvz.: Kamapycuna ypoxcd: Bepnamoeuuoses Cmanreeuuoea ed06a (225), Tenena ypoxco: Ąlaykuose Caenuxosa (225), Posania yp: Koznroeckuxe Bepkoscka (225), Opanuuwmxa ypoxco: Iloakosckuxs bytisudosa (261), Maposanna ypoxco: Botiyexosckuxs Cokonoecka (256). Tais atvejais, kai pirmiau užrašoma moters vardas bei pavardė pagal vyrą, O po to dar nurodoma jos mergautinė pavardė (vartojant žodį ypoxcoerras), pastarosios vartojama vienaskaitos forma, pvz.: Juena laneyka ypoxcoennas Keamkroecka (283), Tepeca SHlnywxeeuuoea ypoxcoennas Pyceuxa (290), Opanyuwka Hapywesuuesa ypoxucdennas Anopywrkesuueena (282), Aenewka Caynesuuesa ypoxcoennas Ilepeenucosna (281). Kartais tokie jvardijimai dar papildomi nuoroda, kieno moteris buvo Zmona: Anna Boumkeeuuesa ypoxcdennas Cmanreeuueena... Iosecba Boumkeeuua cena (289), Dea Barenmuinosuueea ypoxcoennas Arvbosuuesna... Bunyenmaeo Banenmuinosuua cena (289). Pasitaiko, kad ši nuoroda praplečiama apraSomojo pobūdžio elementais, pvz.: Axna Iliopkosa ypoxcdennas Napyweeuwueena... Ocmaewezoca edosuems Kpecmoanuna Anopes ITiopxu cena (292), Mapuianna Illocmaxoecka ypoxwcdennas Mucesuuegna... Ocm. edosuems Kp. Illocmaroeckazo cena (291). Arba: Anna Bo6poecka ypoxcdennas Jlanuncka... Ymepuiezo Jleopanuna Dniana Bo6poecxazo wena (282), Maedanena bpanuuka ypoxcoenHas Munauescxa... Ymepueezo Kpecmosnuna Hlko6a bBpanuurxaeo cena (286). Be žodžio ypoxcdennas, t.y. tik vardu, mergautine pavarde ir pavarde pagal vyrą, įvardytos šios moterys: Pozsania Mapyunkeseuuesna TynoOunoeuueea (283), ITemponena Pamreeuseena Jlvindosa (285), Paxena Cemauxoena Meuanyesa (282). Čia pateikti mirusių moterų įvardijimai liudija, kad tai buvo ištekėjusios moterys. Nereti atvejai, kai mirties registracijos aktų išrašuose minimos moterys įvardytos dviem asmenvardziais. Jų pavardžių daryba (neišleidžiant iš akių jau pastebėto priesagų -ova, -eva ir -ovna, -evna vartosenos skirtumo galimo nykimo) rodo, kad tai galėjo būti ir neištekėjusios moterys, pvz.: Pozanis Bymkeeuusoena (271), Ypuyna JAumunosuvoena (272), Bozymuna Makapesunosna (270), Tenena Pomeiroena (270); FO3zegha Andpywxeeuuoea (256), Anna Bapmoweeuuoea (270), Knapa Jl3e03nn06a (272), Pozania lodkoea (272), desuya Mapsana Teopbianoeuuoea (257); Mapųianna Janoscka (261), deeuua Kapoauna Aluxoecra (254), Tepecca Ko3noecra (272). 132 šyti ne kartu, o net skirtinguose lapuose. Vyrai įvardyti dvejopai — vardu ir pavarde arba prie jų dar nurodant ir tėvo vardą. Taigi laikomasi jau nusistovėjusio XIX a. pirmojoje pusėje užrašymo būdo. Tiesa, neaišku, kodėl vienais atvejais tėvo vardas nurodomas, 0 kitais — ne, pvz.: Szymon Szyteyko (4), Stanistaw Szemiot (3), Onufry Romanow/[ki (4) ir Mateu[5 Syn Iakoba Szyleyko (3), Toma(3 Syn Michata Kule/zis (5), Mateusz Kazimierza Syn Szyteyko (6). Dviem asmenvardziais — vardu ir pavarde — šaltinyje ivardytos našlės, pvz.: Maryanna Andrunowa (10), Ewa Klotyniowa (8), Maryanna Ztobowa (6). Taip užrašytos ir kai kurios neištekėjusios moterys (samdinės, kampininkės), pvz.: Maryanna Andrunéwna (11), Konstancya Olechnowiczowna (12), Anna Czepukienowna (8) ir Dorota Gawenayczia (11). Tačiau pasitaiko, kad pastarųjų įvardijimas dar praplečiamas ir tėvo vardo nuoroda, pvz.: Konstancya Michala Corka Kietwirciowna (18), Urszula Iana Corka Lingiowna (16), Barbara Macieja Corka Raytowna (19), Konstancya Ierzego Corka Szyteykowna (7), Katarzyna Michata Corka Wasztakiowna (22). Arba: Rozalia Eukafzewiczowna Corka Marcina (6), Barbara Zimblayc3e Cor. Michala (5). Kitokie yra dokumente užrašytų ištekėjusių moterų, kurių vyrai gyvi ir taip pat minimi, įvardijimai. Dažniausi tokie: Szymona Zona Wiktorya (9), Tomafza Zona Anna (6), Szymona Zona Maryanna (5), Mateufja Zona Zuzana (2), Iakoba Zona Anna (4), lana Zona Agata (4), Ierzego Zona Barbara (4), Iakoba Zona Agata (4), Stanistawa Zona Katarzyna (5). Taigi moteris įvardijama tik vardu ir nurodoma, kieno ji žmona. Vyro pateikiamas taip pat tik vardas. Tai, aišku, labai neinformatyvus, tik neoficialiai vartosenai tinkantis moterų užrašymas. Kitais atvejais nurodomas tik moters vardas, pasakoma, kieno ji žmona, tačiau vyro užrašoma ir vardas, ir pavardė (kilm. I.), pvz.: lana Bugiena Zona Antonina (23), Iozeffa Czeszumskiego Zona Anna (6), Iana Ilinskiego Zona Ewa (4), Michata Mifskinia Zona Konstancya (8), Mateufza Szyteyki Zona Agata (5). Kartais pastarieji įvardijimai dar praplečiami tėvo vardo nuoroda, pvz.: Zona Szymona Olef5kiewicza Maryanna Corka Macieja (2), lana Dutki Zona Anna Corka Barttomieja (16). Gali būti vyro nurodomas tik vardas, o tėvo — ir vardas, ir pavardė. Moters, aišku, vėlgi minimas tik vardas, pvz.: Augustyna Zona Anna Corka Kazimierza Lingia (17), Francif5ka Zona Barbara Corka Marcina Lingia (4). Dar pasitaiko ir tokių užrašymų, kuriuose minimi vien vardai (vyro, moters, tėvo), pvz.: lozefa Zona Ewa Corka Kazimierza (16), lakoba Zona Maryanna Corka Macieja (2), Adama Zona Barbara Corka Antoniego (3), Marcina Zona Anna Corka Szymona (2), lana Zona ludyta Corka Adama (2), Michata Zona Ewa Corka Antoniego (3). Tokių ivardijimu oficialiais vadinti taip pat, aišku, negalima. Apibendrinamosios pastabos. Aptariant moterų jvardijima XIX a. turėta apie 6 tūkstančiai jų uzraSymy labai skirtinguose dokumentuose. Šaltinius suskirsčius į administracinius juridinius ir bažnytinius mėginta atkreipti dėmesį į 139 juose vartotų moterų įvadijimų panašumus ir skirtumus. Pastarieji ypač buvo pastebimi tiriant XVII-XVIII a. tokių tipų šaltinius (Maciejauskienė 1991: 295— 296). Moterų įvardijimų peržiūrėtuose XIX a. dokumentuose analizė liudija, jog ir šiuo laikotarpiu yra nemaža skirtumų užrašant moteris nevienodo pobūdžio šaltiniuose. Tačiau galima pastebėti ir tam tikrą minėtų skirtumų nykimo tendenciją. Tai lemia iš dalies pakitusi kai kurių bažnytinių šaltinių specifika. Galima būtų išskirti tokius svarbiausius lietuvių moterų įvardijimo būdus: 1. Dviem asmenvardziais, kurių pirmasis vardas, o antrasis pavardė. Šis įvardijimas dažniausias peržiūrėtuose administraciniuose juridiniuose dokumentuose, Kulių parapijos krikšto registracijos aktų knygoje bei kai kuriuose kituose šaltiniuose. Taip įvardijamos ir ištekėjusios, ir neištekėjusios moterys. 2. Trimis asmenvardžiais. Dažniausiai tai ištekėjusių moterų įvardijimai, kuriuose yra moters vardas, mergautinė ir bendra su vyru pavardė. Retas šis užrašymo būdas jau minėtuose šaltiniuose. Jis pasitaiko greta įprastų dvinarių įvardijimų. O įprastas toks įvardijimas antrajame tirtame bažnytiniame šaltinyje — 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties registracijos aktų išrašų knygoje. Taip įvardijant moteris prieš mergautinę pavardę paprastai vartojamas žodis yponkxdennas. 3. Kiti įvairūs. Tai reti įvardijimai vienu asmenvardžiu (vardu arba pavarde). Be to, tokie, kuriuose nurodoma, kieno ištekėjusi moteris yra žmona, o neištekėjusi — duktė. Pastaruosiuose įvardijimuose įprastas aprašomojo pobūdžio elementas — vartojami bendriniai žodžiai žmona, duktė (kartais ir kiti, pvz., sesuo, našlė). Tokiais atvejais moters gali būti rašomas tik vardas, o vyro ar tėvo — ir vardas, ir pavardė. Arba moteris įvardijama vardu bei pavarde, 0 po to nurodomas vyro ar tėvo vardas. Dar pasitaiko ir kitokių pavienių įvardijimų. Taigi moterų įvardijimas šiuo laikotarpiu dar pastebimai įvairuoja. Svarbiausia tokios situacijos priežastis, matyt, yra skirtinga nei vyrų jų visuomeninė padėtis, turtinė bei kitokia moters priklausomybė nuo vyro. Kur kas mažiau nei vyrai dalyvavusių visuomenės gyvenime moterų užrašymas dokumentuose ilgiau neįgijo vienodos, oficialios, visur ir visada privalomos išraiškos. Todėl greta daugelyje aptariamo laikotarpio šaltinių lyg ir norma tampančio jų įvardijimo vardu bei pavarde palyginti dažni ir kitokie užrašymai. Tai susiję ir su šaltinių specifika. Nukrypimai nuo įvardijimo vardu bei pavarde — trinariai užrašymai, aprašomieji elementai ir kt. — būdingi antrosios bažnytinės knygos moterų įvardijimui. Tačiau kaip tik šiame šaltinyje labiausiai pastebima tendencija traktuoti pavardę kaip bendrą vienos šeimos narių asmenvardį (plg. nuotakų, jaunikių, krikštijamų bei mirusių kūdikių tėvų įvardijimus). Panašūs polinkiai pastebėti ir Imbrado parapijos bažnytinėje knygoje. Tuo tarpu Kulių parapijos krikšto registracijos knygoje kūdikio tėvas ir motina užrašyti skirtingomis pavardėmis (paprastai vartojama motinos mergautinė pavardė). Šie bei kiti duomenys, pastebėti administraciniuose juridiniuose bei kitokiuose dokumentuose, liudija, kad jau 140 XVIII a. baigusios formuotis lietuvių pavardės XIX a. dar ne visada buvo svarbiausiu ir būtinu visų asmenų įvardijimo nariu. Įdomu tai, kad tėvo vardo nuoroda, intensyviai ieškanti vietos šio laikotarpio vyrų įvardijimuose, palyginti retai vartojama užrašant moteris. Ištirta medžiaga liudija, kad tokia nuoroda praplečiami tik neištekėjusių moterų įvardijimai. Moterų pavardžių daryba labai slaviška. Stebina tai, kad net Kulių parapijos krikšto registracijos knygoje mergautinės moterų pavardės turi slaviškas priesagas -ovna, -evna, O ištekėjusių moterų — -ova, -eva. Ir tik dešimt pavardžių (iš 1891!) sudarytos su lietuviškomis priesagomis -aitė, -alė ir -ienė (plg. moterų asmenvardžių darybą XVII-XVIII a. bažnytinėse knygose, žr. Maciejauskienė 1991: 262-300). Tik 9 moterys (iš 500), užrašytos administraciniuose juridiniuose dokumentuose, turi pavardes su lietuviškomis priesagomis -ienė, -yte, -utė, -ukė ir kt. Kitų pavardės sudarytos su slaviškomis priesagomis -ovna, -evna, -ova, -eva. Vien pastarųjų priesagų vartoseną liudija moterų, užrašytų antrojoje bažnytinėje knygoje, pavardžių daryba. Tik 1843 m. Deltuvos parapijos katalikų sąraše greta slaviškos moterų pavardžių darybos yra paliudytos ir lietuviškos priesagos -ienė, -aicia, -yčia, -(i)ūčia, -ukė. Su jomis sudarytos 75 (iš apie 350) moterų pavardės. Dvi pavardės su priesaga -aičia (aišku, tarp daugybės kitų) pasitaikė ir 1840 m. tos pačios parapijos gyventojų sąraše. Taigi, remiantis, aišku, tik tirtų dokumentų antroponimija, galima teigti XIX a. sustiprėjus moterų pavardžių darybos slavinimą. Viename XIX a. antrosios pusės dokumente — Seirijų parapijos gyventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašuose — pasitaikė labai neįprastų moterų įvardijimų. Po krikščioniško moters vardo užrašoma vyriška pavardė. Tokie įvardijimai dažni ir vartojami greta įprastų šiam laikotarpiui užrašymų vardu ir pavarde, sudaryta su priesagomis -ova arba -ovna. Paaiškinti tokių moterų pavardžių lyčių vartosenos priežasčių ar pastebėti kokių nors dėsningumų nepasisekė. Gauta 1999 02 26 LITERATŪRA LPŽ I-II — Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, Vilnius: Mokslas, 1985-1989. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje. — Lietuvių kalbotyros klausimai 32, 100-113. Ramonienė M. 1985: Vakarų ir Vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a. pabaigoje. — Kalbotyra 36(1), 54—62. RL IV — Rusųlietuvių kalbos žodynas 4, Vilnius: Mokslas, 1985. Salys A. 1983: Krikštavardžiai. — Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslų akademija. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje, Vilnius: Mokslas. 141 tD 9; 10 1. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19 20 ŠALTINIAI . Balčių dvaro dokumentai. 1816-1825 m. — Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau — MABRS), F 37-2899. . Bierczak Czynszow i Remanętow z Wtosci Poswolskiey... [Pasvalio valdų gyventojų činčo mokesčių ir skolų knyga. 1838 m.]. - MABRS, F 43-15326. . Inwentarze Maietnošci Dembiny... [Dembynės dvaro inventoriai. 1786-1828 m.]. - MABRS, F 138-1441. . Inwentarze mttsci Bolbian... [Balbény dvaro inventoriai. 1775-1830 m.]. - MABRS, F 1381439. . Inwentarze Mttsci Kurkliszek... [Kurkliškių dvaro inventoriai. 1786-1819 m.]. - MABRS, F 138-1443. . Inwentarz Majatku Hoduciszek... [Adutiškio dvaro inventorius. 1828m.]. - MABRS, F 434626. . Kelmės dvaro dokumentai. Smulki visų Kelmės valdų moterų registracija. 1834 m. — MABRS, F 37-1710. . Ksiega Metryk Slubnych... [Inturkės parapijos jungtuviy metrikų registracijos knyga. 17711826 m.]. — Saugoma Inturkės bažnyčios archyve. Kulių parapijos krikšto metrikų registracijos knyga. 1802-1807 m. — Lietuvos valstybės istorijos archyvas, F 669, ap. 1, b. 220. . Merkinės parapijos gyventojų sąrašai. Nuorašai bei ištraukos iš Merkinės bažnytinio archyvo knygų (paruošė J. Reitelaitis). 1818-1937 m. — MABRS, F 136-13. Poswolski inwentarz... [Pasvalio dvaro inventorius. 1806 m.]. — MABRS, F 43-15014. Seirijų parapijos gyventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašai. 1881-1884 m. — MABRS, F 136-89. Seirijų parapijos gyventojų sąrašas. 1830 m. — MABRS, F 136-90. Skazka Rewizka Folw=Pocztowa Roku 1834. — MABRS, F 38-55. Spis Parafian Dziewaltowskich... [Deltuvos parapijos katalikų sąrašas. 1843 m.] — MABRS, F 268-36. Status Animarum czyli Regestr Ludnošci Parafii Dziewiattowskiey [Deltuvos parapijos kataliky sąrašas... 1829-1834 m.]. - MABRS, F 268-33. Wiadomošč Mieszkancach obojey pici..., nalezacych do parafialnego Dziewaltowskiego Kosciofa... [Deltuvos parapijos katalikų sąrašas. 1840 m.]. - MABRS, F 268-35. Boimycu MeTpuueckoil Kuru... [Verkiy, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knyga. 1857 m.]. - MABRS, F 4319247. . leno Tpoxckoro yesaHoro cyxa... [Valkininkų seniūnijos dokumentai. 1571-1872 m.]. — MABRS, F 11-23. . Mecteuko Benéna. CrirucoKk XuTeIeil: JIBOpsIH, MeIllaH, KpeCTbsiH, KyTHUKOB. 1861 r. -MABRS, F 126-322. “ Peržiūrėti istorijos šaltiniai saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje (išskyrus Inturkės ir Kulių parapijos bažnytines knygas — žr. 8 ir 9 sąrašo poziciją). Sudarant abėcėlinį jų sąrašą dažniausiai pirmiausia rašomi šaltinių pavadinimai originalo kalba, o skliaustuose — Rankraščių skyriaus kataloguose esantys pavadinimų variantai ir metai, kuriais šaltinis rašytas. Abu pavadinimai neretai pateikiami sutrumpinti. Tais atvejais, kai pavadinimo originalo kalba dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti negalima, pasitenkinama tik kataloge esančiu pavadinimu. Nurodoma šaltinių saugojimo fondas, signatūra. Panašiai stengiamasi pateikti ir kitur, t.y. bažnyčios archyve, saugomo šaltinio pavadinimą. 142 21. Paspemrernus KpecTbsiHaMm: 1) Ha Opak; 2) Ha rOAMYHBINA yxoJ] B Apyrue MecrTa... 1859 r. — MABRS, F 126-200. 22. Paspemenusi Ha 6pak. 1831-1862 r. - MABRS, F 126-353. 23. Pa3pemenus Ha Gpar. 1844-1862 r. - MABRS, F 126-352. 24. Pa3penrenus Ha 6pak kpectbsinam. 1829-1830 r. — MABRS, F 126-263. 25. Pa3penrenus Ha G6pak kpectbsiHaM. 1835-1871 r. —- MABRS, F 126-394. 26. Paspemenus Ha 6pak KpectbsiHaM. 1839-1843 r. — MABRS, F 126-174. 27. Pa3penrenus Ha 6pak kpectbsiHaMm. 1846-1847 r. - MABRS, F 126-173. 28. Paspernrerus Ha 6pak KpectbsiHaMm. 1857-1858 r. - MABRS, F 126-201. 29. Pesusckasi Ckaska 1851 roma... Baiirosckaro npuxona... [Vaiguvos dv. revizinis sąrašas. 1851 m.]. - MABRS, F 37-229. DIE BEZEICHNUNG DER FRAUEN IN DEN HISTORISCHEN QUELLEN DES 19. JAHRHUNDERTS Zusammenfassung Das Ziel des vorliegenden Beitrags ist die Bezeichnung der Frauen in den historischen Quellen des 19. Jahrhunderts zu erortern. Zu diesem Zwecke wurden aus verwaltungsrechtlichen Quellen und Kirchenurkunden ca. sechstausend Eintragungen iiber Frauen gesammelt. Es wurde festgestellt, daB die Art der Bezeichnungen der Frauen uneinheitlich ist. Das wird u. a. durch die Spezifik der Quellenschriften bedingt. Es sind folgende Arten der Frauenbezeichnungen zu unterscheiden: 1. mit zwei Personennamen — der erste ist der Vorname, der zweite der Familienname; 2. mit drei Personennamen, die gewohnlich verheiratete Frauen tragen — dem Vornamen, dem Familiennamen des unverheirateten Madchens und dem Familiennamen der verheirateten Frau, der dem des Ehemannes entspricht; 3. auf andere Weise. Das sind seltene Bezeichnungen mit einem Personennamen (Vornamen oder Familiennamen), Verzeichnisse von Frauen mit Hinweisen, wessen Frau oder Tochter sie ist (wobei die Appellativa Zmona, dukté gebraucht werden). Die Verschiedenartigkeit der Bezeichnungen der Frauen wird wohl durch ihre gesellschaftliche Stellung, durch ihre Abhangigkeit vom Ehemanne (hinsichtlich des Eigentums u. a.) bedingt. Die Bezeichnungen der Frauen (die viel weniger als die Manner am gesellschaftlichen Leben beteiligt waren) in den historischen Quellenschriften haben viel spater als die Bezeichnungen der Manner einheitliche, offizielle, immer und tberall giiltige Formen erlangt. AuBerdem bezeugen gerade die Bezeichnungen der Frauen, daB die im 18. Jh. schon herausgebildeten litauischen Familiennamen im 19. Jh. nicht immer die wichtigste und notwendigste Komponente bei der Personenbezeichnung waren. Die Frauennamen waren alle ausnahmslos christlicher Herkunft. Die Bildung der Frauenfamiliennamen tréagt einen ausgesprochen slawischen Charakter. Die Midchenfamiliennamen haben gewohnlich die Suffixe -ovna, -evna, wahrend die Familiennamen der verheirateten Frauen durch -ova, -eva gekennzeichnet sind. Litauische Ableitungssuffixe sind selten anzutreffen: so liegen im Kirchenbuch der Gemeinde von Kuliai nur zehn Familiennamen (aus 1891) mit den Suffixen -aité, -alé und -iené vor.; nur neun Frauenfamiliennamen (aus 500), die in den administrativen Rechtsurkunden verzeichnet sind, weisen die litauischen Suffixe -ienė, -yté, -uke, -uté auf; in dem Verzeichnis der katholischen Gemeinde von Deltuva findet man unter den an 350 Familiennamen von Frauen 75, die mit den Suffixen -iené, -aicia, -yčia, -(i)acia, -uké gebildet sind. In manchen durchgesehenen Quellenschriften kommt kein einziger Frauenfamilienname mit einem litauischen Suffix vor. Das erlaubt uns, zu zu schlieBen, daB im 19. Jh. der Slawisierungsprozef bei der Bildung von Frauenfamiliennamen klarer zu Tage trat. 143 In einer Urkunde aus der 2. Halfte des 19. Jahrhunderts — in den Einwohnerverzeichnissen der Gemeinde Seirijai — kommen sehr ungewohnliche Bezeichnungen der Frauen vor. Nach dem christlichen Vornamen der Frau ist ein mannlicher Familienname eingetragen (Marcella Marcinkiewicz, Elzbieta Mikucianis, Marcella Milunas, Agata Sawejkis). Solche Bezeichnungen liegen haufig vor neben den fiir jene Periode gebriauchlichen Eintragungen von Vornamen und Familiennamen, wobei die letzteren mit den Suffixen -ova oder -ovna gebildet wurden. Aus welchen Griinden solche Formen der Familiennamen gebraucht wurden, ist nicht gelungen zu klaren. 144