Moterų įvardijimas XIX a. istorijos šaltiniuose

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Vitalija MACIEJAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas, Vilnius MOTERŲ ĮVARDIJIMAS XIX a. ISTORIJOS ŠALTINIUOSE Tiriant lietuvių pavardžių susidarymą buvo aptarta ir vyrų bei moterų dvina- rio įvardijimo raida (Maciejauskienė 1991: 20-49, 249-300). Moterų įvardiji- mus iliustruojanti istorinė antroponimija buvo surinkta iš XVI-XVIII a. šalti- nių. Jos duomenys leido padaryti išvadą, kad XVIII a. dvinaris moterų įvardiji- mas dar nebuvo galutinai nusistovėjęs. Tai liudijo moterų užrašymai šio laiko- tarpio administraciniuose juridiniuose dokumentuose ir bažnytiniuose šaltiniuose (Maciejauskienė 1991: 295). Pradėjus skaityti XIX a. šaltinius iš karto atkreipė dėmesį tai, kad šiame šimtmetyje tarp vyrų ir moterų įvardijimų dar buvo pastebimų skirtumų. Kaip tik todėl apie vyrų bei moterų užrašymus atrodė tikslinga kalbėti atskirai. Vyrų įvardijimai XIX a. (tiksliau — pirmosios jo pusės) šaltiniuose jau yra aptarti (Maciejauskienė 1993). Šio straipsnio tikslas — aprašyti moterų įvardijimą XIX a. šaltiniuose atkreipiant dėmesį į dėsningumus ir specifinius, vienų ar kitų prie- žasčių nulemtus, dalykus. Šis tyrimas vadintinas tam tikru moterų įvardijimo XIX a. aprašymo fragmentu, atsiradusiu peržiūrėjus palyginti nedidelį šio lai- kotarpio istorijos šaltinių skaičių'. Straipsnio išvados yra pagrįstos tik iš jų su- rinktos istorinės antroponimijos analize. Taigi šio tyrimo autorės ar kitų tyrėjų sukaupti nauji duomenys, be abejo, galės jas papildyti ar pakoreguoti. Peržiūrėtų šaltinių antroponimija liudija, kad moterų užrašymas vardu ir pa- varde dar nėra tapes norma’. Tai tik vienas dažniausių šaltiniuose vartotų jvar- dijimų. Pastarųjų įvairovę šiuo metu palyginti dažnai lemia šaltinių, kuriuose moterys minimos, specifika, galbūt net juos rašęs asmuo. Todėl kalbant apie moterų įvardijimą XIX a. atrodė tikslinga atskirai aptarti jį nevienodo pobū- džio bei paskirties šaltiniuose. Sąlygiškai juos galima būtų suskirstyti taip: 1) administraciniai juridiniai dokumentai (dažniausiai dvarų, palivarkų bei ki- tokių valdų inventoriai, mokesčių knygos, leidimai tuoktis ir pan.); 2) bažnyti- niai šaltiniai (vienos ar kitos parapijos krikšto, santuokos, mirties registracijos aktų knygos, parapijiečių sąrašai). Šaltiniai, iš kurių rinkti straipsnyje aptariami duomenys, rašyti lotynų, lenkų ir rusų kalbomis. Jie datuojami taip pat nevienodai: daugiausia rašytų XIX a. ! Abėcėlinis peržiūrėtų šaltinių sąrašas yra pateikiamas straipsnio pabaigoje. * Plg. šio laikotarpio vyrų įvardijimo situaciją — žr. Maciejauskienė 1993: 101. 108 pirmojoje pusėje, dalis — apie šimtmečio vidurį, vienas kitas — antrojoje amžiaus pusėje. 1. Administraciniuose juridiniuose dokumentuose moterys nėra minimos dažnai. Visuose peržiūrėtuose šio tipo šaltiniuose greta keliolikos tūkstančių vyrų įvardijimų tepasitaikė apie 500 moterų užrašymų (čia ir kitur skaičiuoti dokumentų, iš kurių išrašyti visi asmenvardžiai, duomenys). Tarp jų pastebi- mai vyrauja įvardijimai vardu ir pavarde. Moterų vardai paprastai rašomi prieš pavardes. Jie be jokių išimčių yra krikščioniški. Apie 500 administraciniuose juridiniuose dokumentuose paminėtų moterų užrašytos 47 skirtingais vardais. Įprasta vartoti ilgąsias krikščioniškų vardų ly- tis, pvz.: Agnieszka, Agata, Anastazya, Benedykta, Domicela, Faustyna, Felicyana, Jozefa, Lawryna, Marcianna, Franciszka, Rozalia, Ulijana ir pan. Kitokios pasi- taiko labai retai. Tai Krysia (trumpinys iš krikščioniško vardo Kristina), Kostusia (mažybinės priesagos vedinys iš Kostė, o pastaroji lytis yra vardo Konstancija trumpinys), /Temponsa (trumpinys iš Petronėlė), Poluta (mažybinės priesagos ve- dinys iš Palė ar Polė, o šie yra trumpiniai iš Apolonija), Zosia (vardo Zofija trum- pinys). | Ne visi moterų vardai vienodai populiarūs. Dažniausi buvo šie: Marijona (ra- Soma Maryanna, Maryana, Marianna, Maryianna, Mapeana) — 61 moteris turi šį vardą, Katarina (Katarzyna, Katerzyna) —45, Ona (Ana) — 41, Ieva (Ewa), Magda- lena (Magdalena, Magdelena) — po 34, Kristina (Krystyna) —28, Rozalija (Rozalia, Rozalija, Pozanisn) — 27, Agota (Agata, Aeama) — 26, Barbora (Barbara) — 24, Pet- ronėlė (Petronella, Petronela, Petrunela, Ilemponena, [lempynena) — 18, Elzbie- ta, Elžbieta (Elzbieta, Elžbieta, Eaucasema) — 16, Agnieška (Agnieszka, Slenew- ka) — 12. Tik po vieną kartą pasitaikė tokie moterų vardai: Anastazija (Anastazya), Brigita (Brygida), Domicelė (Domicela), Eleonora, Emilija (Emunisn), Faustina (Faustyna), Felicijona (Felicyana), Jadvyga (Jadwiga), Klara, Lauryna (Eawryna), Monika (Monuxa), Nastazija (Nastazya), Regina, Scholastika (Scholastyka), Te- odora, Ulijona (Ulijana), Veronika (Weronika) — iš viso 17 vardų. O dar 10 vardų užrašyti vos po 2-3 kartus: Apolonija, Benedikta (Benedykta, Beneduxma), Judita (Judyta), Juozapa (Jozefa, Jozefa, Iocuga), Justina (Justyna), Liudvika (Ludowi- ka, Ludwika), Marcelė (Marcella), Marija (Marya, Marija), Teresė (Teresa, Terre- ssa), Zuzana (3y3ana). Turint omenyje nevienodą vartotų vardų populiarumą (kaip matyti, 27 var- dai iš 47 buvo labai reti) nesunku įsivaizduoti, koks monotoniškas buvo XIX a. lietuvių moterų vardynas. Krikščioniškų vardų paplitimo XVI a. administraciniuose juridiniuose do- kumentuose (inventoriuose, teismo aktų knygose) tyrimai taip pat liudija, kad buvo vartota palyginti nedidelis skaičius skirtingų moterų vardų: bajorių — 24, valstiečių — 31 (Salys 1983: 41). 109 Moterų pavardės įvairios. Jų daryba paprastai rodo, ar moteris yra iš- tekėjusi (arba našlė), ar ne. Pirmuoju atveju moters pavardė yra sudaryta iš vyro pavardės. Šiam reikalui dažniausiai vartota slaviška priesaga -ova, pvz.: z wdową Barbarą Antanajtisową (įnag.*; 23, 19)*, Rozalia Balciunowa (11, 10—11), Agata Battrulisowa (6, 53—-54),z Agnieszkq Baniową (įnag.; 23, 1), Krystyna Battrusz- kowa (6, 127-128), z wdową Katarzyną Daniewiczową (įnag.; 24, 17), Krystyna Degisowa (6, 62-63), Katerzyna Gayluszowa (6, 117-118), Maryanna Gotatylco- wa (6, 157-158), Mapsana Teundoea (20, 2), Maryanna Jurgielewiczowa (6, 94— 95), Maryanna Kryksztulowa (6, 127-128), Rozalia Kulwartowa (11, 9-10), z Mag- daleno Masayciowq (inag.; 27, 18), Eea Muxwmosa (20, 5), Ludwika Narelowa (6, 131-132), Katerzyna Narkiewiczowa (6, 90-91), Monuxa Hopeunoea (20, 2), Krystyna Pirsztelowa (6, 117-118), Franciszka Skirelowa (6, 98-99), Maryanna Surwittowa (11, 11), Maryanna Szymkuciowa (1, 3), Rozalija Walentowiczowa (3), Anna Woyciechowa (6, 104-105), z wdową Katarzynq Ztayciowq (inag.; 23, 16). Perziurétuose dokumentuose vardu ir pavarde su priesaga -ova ivardytos 133 moterys. Atkreipia dėmesį įdomi detalė. Darant moters pavardę su slaviška priesaga -ova kartais pastaroji pridedama prie vyro pavardės, neatmetus lietuviškos ga- lūnės. Tarp jau pateiktų pavyzdžių taip sudarytos moterų pavardės Antanajtiso- wą (įnag.), Battrulisowa, Degisowa (plg. vyrų pvd. *Antanaitis, *Baltrulis, *Degis ar *Degys). Tokių moterų pavardžių pasitaikė ir daugiau: Eea Zborsayzucosa (20, 1), Zosia Gudasowa (6, 37-38), Maryanna Eowkisowa (6, 95-96), Krystyna Petranisowa (6, 31-32), Esa Pemenmucosa (20, 5), Maryanna Semenasowa (6, 53-54), Maryanna Stepanianisowa (6, 131-132), Agata Stepanisowa (6, 46—47), Marysia Woyciekanisowa (6, 44—45). 6 šaltinyje (tai palyginti didelis, apie 160 lapų, 1828 m. Adutiškio dvaro inventorius) yra ne kartą užrašytos ir kai kurios vyrų pavardės, iš kurių sudarytos minėtosios moterų. Tai Gudas (59-60)°, Low- kis (61-62), Petranis (58-59), Semenas (51-52), Stepanianis (131-132), Woy- ciekanis (46-47). Jas galima rekonstruoti *Gudas, *Laukis ar *Laukys, *Petro- nis, *Seménas, *Stepanionis, *Vaicekonis. Kitos, rekonstruotinos kaip *DZiau- gis (ar *DzZiaugys), *Rementis, *Steponis, nurodytuose šaltiniuose nėra uzrasy- tos. Dėl ju plg. dabartines pavardes DZiaugys (LPŽI 559), Remericius, Steponis (LPŽ II 596, 820). 3 Straipsnyje vartojami tokie linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. — kilmininkas, naud. — naudininkas, gal. — galininkas, įnag. — įnagininkas. * Visi pavyzdžiai straipsnyje metrikuoti prie kiekvieno skliaustuose nurodant šaltinio numerį abėcėliniame sąraše, o po kablelio — lapo numerį. Tais atvejais, kai šaltinio lapai nenumeruoti (tai XIX a. pasitaiko palyginti dažnai), skliaustuose nurodomas tik dokumento eilės numeris sudarytame sąraše. 3 Kai visi pateikiami asmenvardžiai yra iš to paties dokumento, po jų skliausteliuose nurodo- mas tik lapo numeris. 110 Tais atvejais, kai moters pavardė sudaryta iš vyriškos, atrodytų, atmetus ga- lane (o tokių atvejų yra dauguma), pvz.: Rozalia Kirplukowa (6, 30-31), Zofia Kazenowa (11, 12), Marysia Powitaniowa (6, 53-54) ir kitos jau anksčiau pateik- tos, anaiptol ne visada gali kaip tik taip būti. Kaip liudija vyrų įvardijimai per- žiūrėtuose dokumentuose, jų pavardės (kartais net tos pačios) rašomos ir su galūnėmis, ir be jų, pvz., jau minėtame 6 šaltinyje: Awin (53-54), bet Awinas (54-55, 134-135 ir kt.), Narel (31—32) — Norelis (132-133, 146-147). Arba: Bu- czel (63-64), Bottrul (64-65), Kryksztul (88-89), Romel (66-67), Szalč (40-41, 98-99, 100-101 ir kt.), Trokiel (101-102), Tumel (51-52), bet Degis (94-95), Bal- trys (103-104), Jasius (62-63), Rayszys (61-62), Szwedas (59-60). Labai varijuo- ja pavardės, rekonstruotinos *Stepanionis, rašymas. Stai tarp Lazdynéliy kaimo (inventoriuje £ozdziee Mate) gyventojų yra: Maciey Syn Macieia Stepanianis (150 151), Symon Jerzego Syn Stepanianis, Jan Eliasza Syn Stepanianis (151-152), Sy- mon Luksza Syn Stepanianis (152-153) ir Krzysztoff Symona Syn Stepanian, Ma- ciey Jozefa Syn Stepanian (151-152). Kodėl tame pačiame dokumente, to paties kaimo gyventojų ta pati pavardė rašoma nevienodai? Peršasi mintis apie pavar- dės juridinį statusą, turint omenyje tai, kad pavardės lytys su galūne ir be jos jau vertinamos kaip skirtingos pavardės. Visiškai įmanoma, kad šis varijavimas, be kita ko, atspindi socialinę ar net tautinę gyventojų priklausomybę. Tai patvirtin- ti ar paneigti padės tolesni tyrimai. Tegalima pasakyti, kad vien slavinimu šio reiškinio paaiškinti negalima. Visuose šaltiniuose pasitaikė tik du atvejai, kai ištekėjusios moters pavardė yra sudaryta su lietuviška priesaga. Tai Maedanena Bymxroeensa (20, 3), kurią rekonstravus *Butkuvienė galima vertinti kaip lietuviškos priesagos -uvienė var- tosenos paliudijimą (asmenvardis užrašytas 1861 m. Veliuonos miestelio gyven- tojų saraše). Antroji pavardė — Beneduxma IDcayeene (20, 3) — sudaryta su prie- saga -ienė. Įdomu tai, kad šiame šaltinyje iš to paties vyriško asmenvardžio *Džiaugis (ar *Džiaugys) ištekėjusių moterų pavardės sudarytos nevienodai. Lie- tuviška priesaga -ienė, kaip reikalauja ir dabartinė ištekėjusių moterų pavardžių daryba, pridėta prie vyriškos pavardės kamieno, o priesaga -ova — prie visos pavardės, neatmetus galūnės — plg. jau minėtą Eea Jxucayeucosa (20, 1). Neištekėjusių moterų pavardės dažniausiai sudarytos su slaviška priesaga -ovna. Skirtingai nei ankstesnių šimtmečių dokumentuose XIX a. ji rašoma ne tik -owna, -oexa (lenkų ir rusų kalba), bet ir -6wna (lenkų kalba) arba pagal tarimą -uwna. Pavardėmis su šia priesaga įvardytos 156 moterys. Dažniausiai ji pridėta prie vyriškos pavardės be galūnės (ar atmetus ją), pvz.: z Anną Ambru- ciowną (inag.; 24, 35), Maryanna Augustynowna (6, 134-135), Elzbiecie Aniu- kuwnie (naud.; 24, 18), Marcyannie Awizownie (naud.; 28, 6), Helenie Bedar- biowney (naud.; 23, 44), z Barbarą Beynarowngq (inag.; 24, 20), Rozalia Buywido- wiczowna (6, 65-66), z Maryang D3iaugiownq (inag.; 25, 33), Agacie Cwirkuwnie (naud.; 26, 16), z Maryą Dutkowngq (inag.; 27, 9), Krysia Gotatylcowna (6, 159— 160), Agnieszce Gotowtownie (24, 58), Ewie Gryguwnie (25, 59), Marysia Jigutuw- 111 na (6, 49-50), Maryannie Katynownie (naud.; 25, 19), Barbarze Lukaszewiczuw- nie (naud.; 22, 1), Krystyna Malczuwna (6, 47-48), Maryanna Mikitayczowna (11, 12), Mapsana Munaneoena (20, 3), Katerzyna Owinowna (6, 91-92), z Urszulg Paspirgielownq (inag., 22, 67), Rozalij Pawalkiéwny (kilm.; 28, 45), z Elzbietq Paw- ksztayciownq (inag.; 24, 65), Magdelenie Sztetmokayciuwnie (naud.; 23, 12), Uli- janie Wyturuwnie (naud.; 25, 2). Atvejai, kai slaviška priesaga -ovna yra pridėta prie pavardės su lietuviška galūne, palyginti reti. Tačiau jų pasitaikė ne kuriame viename, bet keliuose skir- tinguose dokumentuose, pvz.: z Appolonią Adomaytisowną (įnag.; 27, 24),z Mag- daleną Andrutaytisowną (įnag.; 22, 44), Eaucasema Anmonatimucoena (20, 3), Maedanena lankycoena (20, 2), Tenena Jouucoena (20, 7), Ewa Lowkisowna (6, 41-42), z Weroniką Maczutaytisowną (įnag.; 21, 33), z Marcianą Mockajtisowną (inag.; 28, 47), Anna Semenaséwna (6, 42—43), Marysia Woyciekanisowna (6, 50— 51). Kaip matyti, priesaga -ovna pridėta prie lietuvių pavardžių *Adomaitis, *An- driulaitis, *Antanaitis, *Dabkus, *Jocis (ar *Jocys), *Laukis (ar *Laukys), *Ma- čiulaitis, *Mockaitis, *Semėnas, *Vaitiekonis. 7 neištekėjusių moterų pavardės sudarytos su slaviška priesaga -evna (rusų kalba rašoma -eena). Ji tepasitaikė jau minėtame 1861 m. Veliuonos miestelio gyventojų sąraše (20 šaltinis). Priesaga yra pridėta prie vyrų pavardžių su galū- ne, pvz.: Emunis Jlawaumuceena (5), Enucaeema Ilanaimuceena (2), Pozanis ITempaiūmuceena (4), Aeama Ypb6aiumuceena (6), ir be jos, pvz.: /Oduma Byprxueena (4), ITlempynena Henameena (4), Bapeapa Cunoeuueena (6). Kaip matyti, priesaga dedama prie pavardžių *Lašaitis, *Palaitis, *Petraitis, *Urbaitis ir *Burkša, *Ignotas (šiuo atveju tai gali būti ir tėvo vardas), *Sipavičius. Pastebėtas vienas atvejis, kai ir prie vyro pavardės su -sk- tipo priesaga pri- dėta -ovna: z Benedyktą Rudeckowną (įnag.; 28, 37). Ne *Rudecka, kaip būtų įprasta iš vyro ar tėvo pavardės *Rudecki. Nors čia pat, tame pačiame šaltinyje, yra: z Ewą Szapowską (inag.; 31), z Barbarą Korycką (įnag.; 33). Tik 7 neištekėjusių moterų pavardės sudarytos su lietuviškomis priesagomis: 3yzana Anronume (20, 4), Ilemponena Hlnuynume (20, 3), Henewxa Pumxume (20, 6), Buxmopia Ckaayoume (20, 5) — su priesaga -ytė. Šaltinyje užrašytos vyrų pavar- dės Anynucs (2) ir Ckasyducs (5) liudija, kad priesaga -yte vartota neištekėjusių moterų pavardžių darybai iš vyrų pavardžių su galūne -is. Kitų pavardžių analo- giškus vyrų asmenvardžius galima būtų rekonstruoti *Jančiūnas ir *Rimkus. Jie šaltinyje neužrašyti, bet plg. Jančiūnas (LPZ 1797), Rimkus (LPŽ II 610). Be to, ir dokumente yra tokios darybos pavardžių, plg. Muukynacs (1), Jabkycs (3), Mouxycs (2), Cunkycs (6), Cmankycs (1). Taigi šiais atvejais priesaga -ytė yra pavartota neištekėjusių moterų pavardėms sudaryti iš vyriškų su galūne -as, -us. Kitokios lietuviškos priesagos pasitaikė vos po vieną kartą. Tai 3ysana Mouxyme (20, 7) — priesaga -utė (iš minėto asmenvardžio Moukycs), Annie Antonayciu- kiey (naud.; 22, 5) — priesaga -ukė (iš pavardės *Antanaitis) ir Marcianie Sutkayciu- cie (naud.; 23, 3) — priesaga -ūčia (greičiausiai iš asmenvardžio *Sutkaitis). 112 Kai moters pavardė turi -sk- tipo priesagą, ji, pakeitus galūnę, sudaryta iš analogiškos vyro ar tėvo pavardės. Tokiomis pavardėmis įvardytos 79 moterys, pvz.: z Agniefzką Bankow/|ką (įnag.; 24, 61), Maryanna Grodzinska (6, 65-66), Felicyana Kawalewska (1, 3), Pozania Kronomoscka (20, 1), z Dorotq Klosowskq (inag.; 24, 85), Maryanna Kuczynska (6, 156-157), Katarzyna Lewicka (11, 5), ITempona Huxcuncka (20, 4), Katarzyna Sawicka (3), Magdalena Skorupska (5, 7-8), Krystyna Sokotowska (6, 97-98), Anna Stulginska (2, 11-12), Elzbieta Wit- kowska (11, 5), Helena Wroblewska (6, 156-157). Kitos moterų pavardžių priesagos labai retos. Tai slaviškos -anka: Maryanna Bowdzielanka (6, 127-128), Krystyna Margucianka (6, 94—95), -ycha: Marysia Dzie- szuczycha (6, 31-32), Anna Rayszycha (6, 35-36). Jas turi tik 7 moterų pavardės. Kaip jau buvo minėta, įvardijant moteris vardu ir pavarde, paprastai pirmiau rašomas vardas, po jo pavardė. Tik tokią šių asmenvardžių seką liudija visa dvina- rio lietuvių įvardijimo raida. Todėl atkreipia dėmesį tokie atvejai, kai pirmiau užrašyta pavardė, o po jos vardas. Tarp visų peržiūrėtų dokumentų taip elgiama- si tik Paštuvos palivarko 1834 m. gyventojų sąraše, kuris sudarytas ne abėcėlės tvarka (14 šaltinis; lapai nenumeruoti): Balczunowa Ewa, Dziewiattowfka Roza- lia, Juszkiewiczowna Franciszka, Kompayciowa Ewa, Stankunowa Scholastyka. Pastebėta keletas atvejų, kai moterys yra įvardytos vardais ir pavardėmis, kurių formos visiškai sutampa su vyriškomis pavardėmis, pvz.: ce AeHewkorw Ileupro (inag.; 22, 40), Pozania Bap3daiimucs (21, 44), Petroneli Greyczus (21, 47), z Magdaleno Pielajtis (inag.; 25, 12). IS kitų dvinarių užrašymų vardu ir pavarde išsiskiria dar ir šie: Rojalii Ambruciunie (naud.; 24, 29), Ewie Greyczonie (naud.; 24, 53). Aptariant šio laikotarpio vyrų ivardijima, buvo pastebėta, kad dvinaris lietu- viy įvardijimas vardu ir pavarde neretai prapleciamas tėvo vardo nuoroda. Ivai- ruoja naujojo nario forma bei vieta lietuvių užrašyme: kartais tėvo vardas nuro- domas tarp vardo ir pavardės, rečiau — po asmens vardo ir pavardės. Tai ir kiti faktai leido daryti išvadą, kad tėvo vardo nurodymas nėra natūralios lietuvių įvardijimo raidos rezultatas (Maciejauskienė 1993: 104-110). Šią išvadą iš dalies patvirtina ir moterų užrašymai XIX a. dokumentuose. Joms įvardyti tokia tėvo vardo forma, kokia buvo vartojama vyrų užrašymuose, pasitaikė tik 7 kartus. Tai įvardijimai, kai pirmiausia rašomas moters vardas, po jo tėvo vardo nuoroda (vardo kilmininkas ir žodis duktė) ir moters pavardė, pvz.: z Ludowiką lana Corką Czyczyrkowną (įnag.; 22, 72), Barbarze corce Barttomieja Litwinowiczowne (naud.; 22, 22), Magdalena Corka Antoniego Pa- taszowna (27,19), Urszula cérka Wawrzynca Skrzydlowna (27, 23), z Elzbietq Be- nedykta Corkq Lambart (inag.; 22, 62). Dviejuose jvardijimuose pirmiausia rašoma moters pavardė, po to vardas ir tokiu pat būdu nurodoma, kieno ji duktė: Drobniewiczowna Ewa Corka Jerzego (14), Grygzientowna Elzbieta Corka Jakuba (14). Kaip rodo moterų pavardžių daryba (priesaga -ovna), čia minimos neištekėjusios moterys. 113 Kieno duktė yra užrašoma moteris, nurodoma ir tokiuose įvardijimuose: Mar- cella Michata Corka (6, 125-126), Maryannie Corce Piotra £ukaszewicza (naud.; 25,41). Pirmuoju atveju pasitenkinama tik moters vardu ir tėvo vardo nuoroda, o antruoju užrašyta tėvo vardas ir pavardė. Taigitėvo vardo nuoroda moterų įvardijimuose vartojama labai retai. Net tokiuose dokumentuose, kuriuose vyrai užrašomi palyginti nuosekliai nu- rodant ir tėvo vardą, moterys įvardijamos tik vardu ir pavarde. Taip, pavyzdžiui, elgiamasi 1828 m. Adutiškio dvaro inventoriuje (6 šaltinis): Symon Tomasza Syn Awinas (58-59), Kazimierz Jozefa Syn Gudas (59-60), Stanistaw Antoniego Syn Koyra (66-67), Krzysztof Andrzeia Syn Kliszewicz (72—73), Mikotay Kazimierza Syn Olechnowicz (94-95), Mikotay Mikotaia Syn Rumbuc (97-98) ir t.t., bet Klara Szuszkowa (29-30), Krystyna Petranisowa (31-32), Katerzyna Turlowa (72-73), Maryanna fowkisowa (95-96) ir t.t. — ištekėjusios moterys bei Marysia Jigutuw- na (50-51), Marysia Woyciekanisowna (50-51), Rozalia Staszkielowna (115-116), Magdalena Wotoszynowna (121-122), Katerzyna Stepanianowna (133-134) ir t.t. — neištekėjusios moterys. Jau buvo akcentuotas skirtumas tarp ištekėjusių ir neištekėjusių moterų pa- vardžių darybos — tai slaviškų priesagų -ova, lietuviškų -ienė, -uviené ir -ovna, -ytė, -utė bei kt. vartosena. Galima pastebėti ir kitokių jų įvardijimo nevienodu- mų. Nauja praktika nurodyti tėvo vardą, kaip buvo matyti iš pateiktų, tiesa, labai retų, pavyzdžių, dažniau buvo taikoma neištekėjusių moterų užrašymo atveju. Tuo tarpu ištekėjusių moterų įvardijimai galėjo būti praplečiami nuoro- da, kieno ji yra žmona. Tokie užrašymai pasitaikė kai kuriuose iš peržiūrėtų dokumentų. Įdomus šiuo požiūriu jau minėtas 1834 m. Paštuvos palivarko gy- ventojų sąrašas (14 šaltinis). Čia daugeliu atvejų po ištekėjusios moters pavar- dės bei vardo nurodoma, kieno ji žmona. Tai daroma vartojant žodžio žmona sutrumpinimą Z ir vyro vardo kilmininko linksnio forma, pvz.: Andruszkiewi- czowna Anna Z Jana, Drobniewiczowa Elzbieta Z Jozefa, Grygzientowa petronel- la Z Jana, Intupowa Anna Z Adama, Jendwittowa Anna Z Andrzeia, Laurynowi- czowa Barbara Z Antoniego, Malecka Anna Z Barttomieja, Marmowa Urszuta Z Onufrego, Medyiewska Anna Z Macieia, Neymontowa Ewa Z Kazimierza, No- wiakowa Ewa Z Marcina, Orentowa Anna Z Szymona, Puzykowa Anna Z Filipa, Woytkiewiczowa Ewa ZJerzego. Tačiau šaltinyje yra jvardijimy ir be šios nuoro- dos, pvz.: Stankunowa Scholastyka, Balczunowa Ewa, Ludkiewiczowa Giertruda, Dziewiattow[fka Rozalia, Kompayciowa Ewa. Kaip buvo minėta, dvi šiame šaltinyje užrašytos neištekėjusios moterys įvar- dytos su tėvo vardo nuoroda. Bet vėlgi čia pat užrašymai be tokios nuorodos — Balczunowna Magdalena, Stankunowna Anna, Juszkiewiczowna Franciszka ir pan. Tai, kad dvinariai neištekėjusių moterų įvardijimai galėjo būti praplečiami tėvo, o ištekėjusių — vyro asmenvardžių nuorodomis, patvirtina vieno Kelmės dvaro dokumento duomenys. Jis įdomus tuo, kad skirtas vien moterims. Tai 1834 m. Kelmės valdų moterų registracija (7 šaltinis). Šis sąrašas yra abėcėlinis, 114 todėl pirmiau rašoma pavardė, o po jos — vardas. Taigi moterų įvardijimai dvi- nariai. Tačiau dokumento lapai suskirstyti grafomis, kuriose pateikiami įvairūs duomenys apie užrašomas Kelmės dvaro gyventojas. Su moterų įvardijimu su- sijusios dvi grafos — kieno ji duktė ir kieno žmona. Jos užpildytos, atsižvel- giant į tai, ar moteris yra ištekėjusi, ar neištekėjusi. Prie pirmųjų priskiriamos ir našlės, o minėtoje grafoje paprastai nurodomas vyro vardas (jo kilm. links- nio forma), pvz.: Arszulowa Eleonora — Symona Zona (1), Andrulowa Mariana — Antoniego Zona (1), Budrayciowa Ewa — lana Zona (2), Kiwilowa Urfzula — Izy- dora Zo: (6), Sokotowska Anna — Benedykta Zona (13), Tamulowa Anna — Bene- dykta Zona (13). Sunku suprasti, kam reikalingas šis vyro vardo nurodymas, jeigu moteris užrašyta vardu ir iš vyro pavardės su priesaga -ova sudaryta pavar- de. Kai užrašoma neištekėjusi moteris, minėtoje grafoje nurodoma, kieno ji duktė. Nors šiuo atveju dažniausiai moters pavardė su priesaga -ovna sudaroma iš tėvo pavardės, čia dažniausiai stengiamasi užrašyti ne tik tėvo vardą, bet dar ir jo pavardę (abiejų asmenvardžių kilm. linksnio formos), pvz.: Butkiowna Henry- eta — Krzysz: Butki (2), Kiwilowna Morta — Ierzego Kiwila (7), Lewicka Anna — Macieja Lewickiego (8), Užkurisowna Urszula, Užkurisowna Petronela — Bart: Užku- ria (14). Kartais, tiesa, pasitenkinama tik tėvo vardu, pvz.: lankuséwna Morta — Ignacego (6), Tamulowna Urszula — Benedikta Corka (13). Kai kurios grafos, kuriose pateikiama tokia moterų įvardijimą praplečianti informacija, yra neužpildytos. To priežastys neaiškios. Tėvo vardo nuoroda XIX a. pamažu darosi įprastu lietuvių įvardijimo nariu. Tačiau tėvo pavardės ar vyro vardo nuorodos, praplečiančios moterų įvardiji- mus vardais ir iš tėvo arba vyro pavardžių sudarytomis pavardėmis, atrodytų, visiškai nereikalingos. Jų atsiradimą, matyt, lėmė moterų socialinė padėtis, tur- tinė bei kitokia priklausomybė nuo vyro. Kiti dokumentuose pasitaikę moterų užrašymo atvejai galėtų būti vertinami kaip nukrypimai nuo įvardijimo vardu ir pavarde. Štai Balčių dvaro 1816 m. gyventojų sąraše (1 šaltinis) įvardijant moteris taip pat nurodo- ma, kieno jos žmonos. Tačiau čia pasitenkinama tik moters vardu, kuris pride- damas įvardijimo pabaigoje. O pradžioje — žodis žmona ir vyro vardas bei pa- vardė (kilmininko linksnio forma), pvz.: Zona Michata Wozgitly Magdalena (3), Zona Iozefa Dobrowolskiego Anna (3), Zona Andrzeja Milkinta Magdalena (3), Zona Jerzego Mockusa Marcianna (3), Zona Jerzego Tamucia Barbara (3), Zona Barttomieja Zukowskiego Barbara (3), Zona Mikotaja Skarbala Terressa (3), Zona Jakoba Alisa Magdalena (3), Zona Jokéba Adamaytisa Barbara (4), Zona Jana Bartaszia Katarzyna (4), Zona Jézefa Milinia Marianna (4). Tačiau našlės ivardi- jamos vardu ir pavarde, pvz.: Wdowa Maryanna Szymkuciowa (3), wdowa Agata Kwietkiewiczowa (4). Pora panašių jvardijimy pasitaikė ir 1851 m. Vaiguvos dvaro gyventojų sara- Se (29 šaltinis): Mameywa Snosuua wena Anna (3-4), Ana Epuceeuua cena 115 Anna (5-6). Greta dar yra Tadeyma wena Anna (5-6), t.y. visiškai oficialios informacijos apie užrašomą moterį neteikiantis įvardijimas. Tokius įvardijimus, kai minimas tik užrašomos moters vardas, t.y. pirmasis ir ne svarbiausias dvinario įvardijimo narys, 0 po to nurodoma, kieno ji žmona, vadinti oficialiais, turint omenyje visą XIX a. lietuvių įvardijimo kontekstą, ma- tyt, būtų netikslu. Juos reikėtų vertinti kaip tik kai kuriuose šaltiniuose vartotus aprašomojo pobūdžio moterų įvardijimus, atsiradusius dėl dokumentų specifi- kos, juos rašiusių asmenų požiūrio į minimus asmenis ar pan. Taip pat, be abejo, reikėtų vertinti ir tokius jau minėtame Balčių dvaro gy- ventojų sąraše (1 šaltinis) pastebėtus moterų įvardijimus: Siostra Barttomieja Zukowskiego Anna (3), Siostra Jozefa Milinia Judyta (4), Siostra Woyciecha Ubry- sa Iudyta (4). Čia aprašomuoju būdu nurodoma, kieno sesuo yra minima mote- ris. Tokių įvardijimų visuose peržiūrėtuose dokumentuose tepasitaikė tik šie 3. O tokių, kuriuose vienokiu ar kitokiu būdu nurodoma, kieno žmona yra minima moteris, surasta apie 50. Be čia aptartų, pasitaikė ir daugiau nukrypimų nuo moterų įvardijimo vardu ir pavarde. Tai užrašymai vienu asmenvardziu. Kartais tai vardas, pvz.: Pastu/5ka Anna (4, 81-82), Pastuszka Helena (4, 81-82), Zona Katarzyna (3), Kątnica Ma- ryanna (3), pastuszka Rozalia (3). Kaip matyti, tokiais atvejais paprastai dar nu- rodoma, kas yra tik vardu užrašoma moteris. Tas vienintelis asmenvardis gali būti ir pavardė: Wdowa Boniuszkowa (2, 11-12), wdowa Kazenowa (2, 9-10), Wdowa Marcinkiewiczowa (2, 12-13). Cia taip pat aišku, kas yra užrašoma mo- teris (našlė). Arba: Pa Andruszkiewiczowna (3) — vien pavarde užrašyta neiste- kėjusi moteris. Iš ankstesnių šimtmečių į XIX a. dokumentus atėjo ir moterų įvardijimas dviem asmenvardžiais su priesaga -ova. Kaip rodo pavyzdžiai, dažniausiai taip užrašomos našlės, nors kartais galbūt ir kitokio statuso moterys: Wdowie Szymo- nowey Grygowey (naud.; 24, 25), Francifskowa Jiguciowa (2, 17-18), Michatowa Haydukoniowa (19, 82), Krzysztofowa Kasperowiczowa (43, 87), Wawrzyncowa Ka- zielunowa Wdowa (11, 14-15), Wincentowa Kuczerowa (3), Janowa Markunowa Wdowa (11, 13-14), lanowa Szopotowa (19, 82), Tomaszowa Uzdawiniowa (19, 83), Iozefowa Zienkiewiczowa (3). Šiais atvejais ištekėjusios moterys (našlės) įvardytos pavardėmis ir iš vyro vardo su priesaga -ova sudarytu asmenvardžiu, užrašytu vietoje moters vardo. Matyt, čia pat priskirtini ir tokie įvardijimai: Adamowa Koztowska wdowa (3), Wincentowa Witkowska (2, 13—14) arba Jwa- nowska Augustowa (3). Juose moterų pavardės turi -sk- tipo priesagą, o vietoje vardo užrašytas tas pats iš vyro vardo su priesaga -ova sudarytas asmenvardis. Kartais prie dviejų asmenvardžių su priesaga -ova dar pridedamas ir moters vardas. Tuomet įvardijimas pasidaro jau trinaris, pvz.: wdowie Agnieszce Mi- chatowey Girutayciowey (naud.; 23, 38), Roza lakébowa Bieyniowa (19, 87). Taip lietuvių moterys įvardijamos XIX a. administracinio juridinio pobūdžio dokumentuose. Atkreipia dėmesį jų užrašymo įvairovė. Iš apie 500 šaltiniuose 116 minimų moterų 98 įvardytos vienaip ar kitaip nukrypstant nuo, atrodytų, jau norma šiuo laikotarpiu turėjusio būti įvardijimo vardu ir pavarde. Tai sudaro 19,6% visų moterų užrašymų peržiūrėtuose minėto pobūdžio dokumentuose. Taigi ir XIX a. antroponimija liudija dar nenusistovėjus moterų įvardijimą var- du ir pavarde. O tai, be kita ko, verčia manyti, kad jau XVIII a. baigusios for- muotis lietuvių pavardės aptariamuoju laikotarpiu dar ne visada buvo svarbiau- siu ir būtinu visų lietuvių įvardijimo nariu. 2. Bažnytiniuose šaltiniuose moterys įvardijamos taip pat nevienodai. Tai liudija duomenys, išrašyti iš Kulių parapijos krikšto registracijos aktų knygos (1802-1807), iš 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažny- čių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knygos bei iš kelių parapijų gyventojų sąrašų. 2.1. Pirmajame šaltinyje (sąraše jis 9) užrašyta 1890 moterų. Tai Kulių para- pijoje 1802-1807 m. gimusių kūdikių motinos ir krikšto motinos. Kūdikių motinos įvardijamos vardu ir pavarde. Išimtys labai re- tos (tik 4 iš 943). Ne tik kūdikių motinų, bet ir krikšto motinų bei krikštijamų mergaičiųvardai be jokių išimčių krikščioniški. Visų jų detaliau neaptariant galima tik konstatuoti, kad 1802-1807 m. gimusios 488 mergaitės buvo jvardy- tos tik 49 skirtingais vardais. Dažniausi jų buvo tokie: Ona (Anna) — užrašytas 59 kartus, Petronėlė — 57, Marijona — 44, Barbora — 33, Eleonora, Rozalija — po 25, Liudvika — 24, Veronika — 21, Magdalena — 20, Agota —14, Joana, Katarina, Pran- ciška — po 13. Tik po vieną kartą pasitaikė Cecilija, Darata, Emilijona, Felicijona, Honorata, Jadvyga, Judita, Karolina, Kristina, Paulina, Placida, Valerija. Po 2—3 kartus užrašyti šie vardai: Anastazija, Benedikta, Bonaventūra, Elena, Juozapota, Konstancija, Kunigunda, Marcelė, Scholastika, Simeona, Teresė. Taigi ir šiuo at- veju akivaizdus vardyno monotoniškumas, kelių tų pačių vardų dažnas kartoji- masis. Šioje bažnytinėje knygoje galima pastebėti dar vieną su vardų vartosena su- sijusią detalę. Tai dviejų vardų rinkimas naujagimiui. Tokie atvejai šaltinyje pa- sitaiko palyginti dažnai, pvz. (abiejų vardų gal. linksnio formos): Agatham Jo- hannam (48), Franciscam Magdalenam (45), Veronicam Johannam (45), Rosa- liam Annam (45), Antoninam Mariannam (55), Mariannam Annam (55), Leo- noram Catharinam (27), Leonoram Annam (27), Claram Magdalenam (26), An- nam Leonoram (30), Mariannam Magdalenam (30), Mariannam Ewam (30), Ve- ronicam Barbaram (48), Leonoram Barbaram (49), Agatham Petronillam (41), Apolloniam Scholasticam (41), Benedictam Monicam (41), Agnetem Rosaliam (61), Annam Martiannam (69), Luciam Ludowicam (58), Rosaliam Valeriam (58), Eleonoram Martianam (67), Claram Lusiam (65), Catharinam Anaftasiam (17), Evam Franciscam (61), Marciannam Petronillam (61) ir pan. Krikščioniškų vardų vartosena baznytinése knygose yra aptarta ir kitų auto- rių darbuose. Tiriant XVII a. pradžios Vilniaus šv. Jono bažnyčios šaltinio krikš- tijamų mergaičių vardus buvo pastebėta, kad skirtingų jų vartota nedaug, ir pa- 117 teikiama apie 20 populiariausių vardų procentais nurodant, kiek mergaičių bu- vo jais pavadinta. Tai Ona (19%), Kristina (13%), Kotryna (9%), Morta (8%), Ieva (7%), Elžbieta (6%), Darata (5%), Marina (5%) ir kiti vardai, kuriais pava- dinta po 3-1% mergaičių (Zinkevičius 1977: 52). Aprašant 1795 m. Žemaičių vyskupystės krikšto registracijos aktų knygoje užfiksuotus moterų įvardijimus buvo konstatuota, jog šaltinio antroponimija paliudijo apie 130 skirtingų vardų. Vieni jų buvo palyginti dažni: Ona (11,59%), Marijona (11,09%), Barbora (8,36%), Kotryna (6,79%), Elžbieta (6,47%), Rozalija (4,88%), Agota (4,19%), Elena (3,62%); kiti vardai retesni, jais įvardyta po 3-1% moterų. Toliau teigia- ma, kad daug vardų šaltinyje pasitaikė tik po vieną kartą (Ramonienė 1985: 56). Kūdikių motinų ir tėvų pavardės nesutampa. Moterys įvardytos pagal tė- vą. Štai keletas viename krikšto registracijos įraše paminėtų asmenų įvardijimo pavyzdžių: Laurentio Wysocki (kūdikio tėvas), Anna Giedrymowna (kūdikio motina), Ja- cobus Jurkiewicz (krikšto tėvas) ir Magdalena Sypsciowna (krikšto motina) (1). Joanne Kniupszta (kūdikio tėvas), Magdalena Staniowna (kūdikio motina), Mathaus Stankus (krikšto tėvas), Anna Narwayszowa (krikšto motina) (65). Casimiro Dobilas (kūdikio tėvas), Anna Baltmiszkowna (kūdikio motina), Jo- sephus Jurgutowicz (krikšto tėvas), Marciana Tarwidowa (krikšto motina) (62). Josepho Tarwid (kūdikio tėvas), Marianna Szlepsiowna (kūdikio motina), Jgna- tius Woytkiewicz (krikšto tėvas), Anna Luczynfka (krikšto motina) (69). Josepho Styrbowicz (kūdikio tėvas), Barbara Ostrowska (kūdikio motina), An- tonius Eytow|ki (krikšto tėvas), Magdalena Ostrowska (krikšto motina) (39). Kaip matyti, kūdikio tėvo ir motinos pavardės yra skirtingos. Taigi Kulių parapijos bažnytinėje knygoje pavardė dar nėra traktuojama kaip bendras vi- siems vienos šeimos nariams asmenvardis. Galbūt reikėtų pritarti nuomonei, jog tai susiję su bažnytinių šaltinių tradicijos specifika (Ramonienė 1985: 57). Nors pastebėti įvairavimai liudija, jog ši tradicija nebuvo bendra ir vienokį ar kitokį moterų įvardijimą neretai lėmė tam tikra konkrečioje parapijoje nusisto- vėjusi krikšto registracijos akto forma (Maciejauskienė 1991: 296). Tačiau lyginant XVII, XVIII ir XIX a. bažnytinių knygų duomenis vis dėlto nesunkiai pastebimi poslinkiai, liudijantys apie antrojo įvardijimo nario (pavar- dės) pripažinimą ar net mėginimus vertinti jį kaip bendrą visiems šeimos na- riams asmenvardį. Čia turimi omenyje tik moterų įvardijimai. Štai XVII a. Užpalių ir Videniškių parapijų bažnytinėse knygose krikštijamų kūdikių motinos dažniausiai užrašomos tik vardu. Taip elgiamasi ir XVII- XVIII a. Daugailių parapijos bažnytinėje knygoje. Visais atvejais išimtys labai retos (Maciejauskienė 1991: 263, 274, 282). XVIII a. vidurio Linkmenų parapi- jos knygoje tokių įvardijimų nėra. Čia kūdikių motinos jau užrašomos net trimis asmenvardžiais — vardu, pavarde pagal tėvą ir pavarde pagal vyrą (Maciejaus- kienė 1991: 293). Toks įvardijimas užfiksuotas ir XVIII a. pabaigos šaltinyje — 1795 m. Žemaičių vyskupystės krikšto registracijos aktų knygoje, nors dažniau- 118 siai čia kūdikių motinos įvardijamos vardu ir pavarde pagal tėvą (Ramonienė 1985: 57). Įdomių duomenų, liudijančių tendenciją traktuoti pavardę kaip bendrą šei- mos asmenvardį, pastebėta Inturkės parapijos bažnytinėje knygoje (8 šaltinis). Joje registruoti jungtuvių aktai. Kaip yra įprasta tokiais atvejais, nuotakos juose užrašomos vardu ir mergautine pavarde (pagal tėvą), pvz.: Sophiam Gagiowna (čia ir kitur vardo gal. linksnio forma; 57), Dominicam Jowoyszowna (70), An- nam Kurszyniowna (57), Domitillam Pietkiewiczowna (61), Martiannam Pipirowna (97). Be jų, tokiame akte dar užfiksuoti jaunojo ir liudytojų įvardijimai. Vardai juose paprastai rašomi lotynų kalba (kaip ir visas akto registracijos tekstas), o pavardės — lenkų kalba. Nuo 57 knygos lapo pastebėta kitokia šių aktų rašymo tvarka. Jaunojo ir nuotakos įvardijimai paminimi įprasto šiam atvejui formulavimo pradžioje. Vė- liau susituokusiųjų įvardijimai pakartojami lenkų kalba rašytame tekste, kurio pabaigoje sutuoktiniai pasirašo prie savo įvardijimų (dažniausiai trimis kryže- liais). Čia pasirašo ir jungtuvių liudytojai (taip pat trimis kryželiais). Buvusių nuotakų įvardijimai po jungtuvių nėra vienodi ir, kaip rodo rašysena, labai pri- klauso nuo įrašus dariusių asmenų. Dalis susituokusių moterų įvardytos taip pat kaip ir prieš jungtuves. Toliau pateikiamuose pavyzdžiuose nurodomi jaunojo ir nuotakos įvardijimai prieš jung- tuves (vardų rašomos gal. linksnio formos), o po brūkšnio — sutuoktinės įvardi- jimas po jungtuvių: Ferdinandum Buywid, Marcianam Bukowska — Marcianna Bukowska (83), Joannem Kowzan, Annam £.owkiowna — Anna Lowkiowna (98), Joannem Krzywicki, Corneliam Bitowtowna — Kornelia Bitowtowna (100), Joan- nem Rutkowfki, Annam Kurszyniowna — Anna Kurszyniowna (57). Tačiau yra daug ir tokių susituokusiy moterų jvardijimuy, kuriuose fiksuojama ir ka tik įgyta mo- ters pavardė pagal vyrą. Tai daroma trejopai: 1) po vardo nurodant, iš kokios šeimos moteris kilusi (tai lyg tam tikras mergautinės pavardės variantas), ir pavardę pagal vyrą: Ignatium Akinis, Dorotham Dubowska — Dorota z Dubow- skich Akinowa (69), Thomam Jasiunas, Judytham Gagiowna — Judyta z Gagiow Jasiunowa (79), Gabrielem Kayrys, Victoriam Werykowna — Wiktorya z Werykow Kayrowa (80), Jgnatium Koyriewicz, Constantiam Mickowna — Konstancya z Mickow Koyrewiczowa (72); 2) po vardo rašant dvi pavardes — mergautinę ir pagal vyrą: Josephum Kucharewic3, Antonellam Juchniewic3owna — Antonella Juchnie- wic3O0wna Kucharewic3owa (82), Georgium Pukian, Domicellam Gotowecka — Do- micella Gotowecka Pukianowa (82), Josephum Zata, Martam Mifsiunowna — Marta Mifsiunowna Zatowa (94); 3) po vardo rašant tik naują pavardę pagal vyrą: An- tonium Bikont, Juditham Letowtowna — Judytha Bikontowa (92), Jacobum Gagis, Martiannam Nienartowic3 owna — Martianna Gagiowa (77), Thomam Romeyko, Terefsam Bikonciowna — Terefsa Romeykowna (65). Šis ekskursas į kitą šaltinį (trumpam nutraukus Kulių parapijos moterų as- menvardžių analizę) liudija stiprėjančią tendenciją ir bažnytiniuose šaltiniuose 119 vertinti pavardę kaip bendrą šeimos narių asmenvardį. Tai, beje, patvirtina ir kito šaltinio — 1857 m. metrikų išrašų knygos — antroponimija. Bet apie tai šiek tiek vėliau. Grįžtant prie Kulių parapijos bažnytinės knygos kūdikių motinų pavardžių reikia pasakyti, kad jos turi neištekėjusių moterų pavardėms būdingas priesa- gas (kaip jau buvo minėta, tai pavardės pagal tėvą). Net 741 iš jų sudaryta su slaviška priesaga -ovna, pvz.: Agatha Abariowna (53), Magdalena Anuziowna (44), Mariana Badawgowna (29), Francisca Balsewiczowna (60), Anna Baltmifzkiowna (23), Victoria Beywidowna (60), Helena Blagnayciowna (49), Barbara Buczniow- na (26), Theresfia Budrykowna (52), Lucia Bugayltowna (67), Johanna Bumblowna (37), Helena Butkiewiczowna (34), Marcianna Dawgintowna (32), Barbara Daw- kszowna (42), Brigida Dymgaylowna (28), Marianna Eytutowiczowna (69), Agne- te Gaylowna (62), Justina Gaudutowna (37), Marianna Giedgowdowna (1), Anna Giedrymowna (15), Feliciana Gielžyniowna (57), Marianna Girgzdowna (35), Anna Girkontowna (59), Barbara Gudayciowna (44), Magdalena Janulewiczowna (65), Anna Kayrowna (5), Martiana Kniupsztowna (67), Monica Kontawtowna (10), Martiana Krypowiczowna (35), Marianna Kubitowna (34), Antonina Laukinay- ciowna (68), Petronilla Lingowna (49), Scholastika Milaszewiczowna (12), Mag- dalena Mineykowna (30), Marianna Narbutowna (44), Veronica Narkiewiczowna (48), Petronilla Narmontowna (48), Agnete Paszwelniowna (69), Antonina Rym- kiewiczowna (66), Anna Rupszowna (58), Veronica Saudargowna (28), Johanna Symutowna (65), Catharina Srebalowna (48), Rosalia Strawkiewiczowna (42), Mag- dalena Sungaylowna (56), Barbara Szakiniowna (48), Anna Szeputowiczowna (23), Rosalia Tarwidowna (39), Marcianna Tawdginowna (11), Iohanna Tylwikowi- czowna (54), Anna Uzwandenowna (26), Rosalia Waysznarowna (36), Juditha Walancewiczowna (24), Anna Warnelowna (40), Mariana Woyszwittowna (21), Victoria Zeymiowna (55), Agnete Zlowna (30), Anna Zutowtowna (21), Agatha Zwerzdowna (33). Šaltinyje užrašytos analogiškos vyrų pavardės rodo, kad priesaga -ovna de- dama prie jų formų be galūnių, pvz.: Beywid (58), Butkiewicz (33), Giedgowd (68), Girkontt (66), Kontowtd (42). O tais atvejais, kai pavardė turi lietuvišką (ar suslavintą) galūnę, pvz.: Anuzis (31), Baltmiszkis (12), Bucznis (12), Bugaylo (28), Bumblis (30), Dawgintis (58), Dymgayto (3), Gaudutis (48), Gielzinis (41), Kniupsz- ta (52), Kubilus (29) ir pan., ji atmetama. 4 kūdikių motinų pavardės sudarytos su tos pačios reikšmės slaviška priesa- ga -evna: Francisca Kuprewna (69), Marianna Legowiczewna (46), Marianna Ma- tulewna (31), Petronilla Strawkewna (32). Kitos moterų pavardės turi slaviškas -sk- tipo priesagas, pvz.: Justina Alszew- ska (5), Barbara Astrowska (1), Marianna Berzanfka (67), Johana Dyrwianfka (23), Marianna Dulinska (38), Agnete Eytowska (41), Petronilla Gietumbicka (57), Magdalena Gudowfka (27), Barbara Kawecka (44), Petronilla Kirklew[ka (45), Elisabetha Kuczynska (33), Terefia Nagrecka (22), Johana Pilkowfka (51), Anna 120 Telszynska (55), Elisabetha Wysocka (44), Terefsia Zabtocka (36), Helena Zylins- ka (60). Iš viso tokių pavardžių šaltinyje užrašyta 165. Tokios pat darybos analo- giškos vyrų pavardės, pvz.: Alszewski (31), Astrowski (8), Beržanski (5), Dyrwianfki (66), Dulinski (51), Kawecki (59), Nagrecki (29), Zylinfki (28) ir pan., liudija, kad minėtosios moterų pavardės dažniausiai sudaromos nepridedant jokios pa- pildomos priesagos, o tik pakeičiant galūnę. Tik taip buvo elgiamasi ir daugely- je peržiūrėtų XVIII a. dokumentų (Maciejauskienė 1991: 280). Tačiau trys at- vejai, užrašyti Kulių parapijos knygoje, rodo įsigalint ir kitokią praktiką, t.y. ir prie tokio tipo pavardžių sudarant moterų pavardes dėti šiam reikalui įprastas priesagas: Marianna Kaweckowna (67), Therefzia Nagreckowna (67), Anna Zab- lockowna (2) (plg. moterų pvd. Kawecka, Nagrecka, Zabtocka ir vyrų Kawecki, Nagrecki, *Zablocki). Be daugybės su slaviškomis priesagomis sudarytų kūdikių motinų pavar- džių, šaltinyje pasitaikė 5 pavardės, turinčios lietuvišką priesagą -aitė: Ana Piautaykayte (67), Anastasia Kiiawskayte (58), Veronica Stankayte (66), Rosa Strawkayte (67), Rosalia Wayczayte (68). Jos sudarytos iš vyrų pavardžių, ku- rios šaltinyje užrašytos taip: Piawlok (7), Kijewski (33), Stankus (34, 46, 47, 48, 65), Strawkas (14, 16, 67), Wayczys (55). Sunku paaiškinti, kodėl greta daugy- bės su slaviškomis priesagomis sudarytų pavardžių 5 vis dėlto turi šiam reikalui vartotas lietuviškas priesagas, kodėl minėtosios pavardės tokiu būdu buvo iš- skirtos iš visų kitų. Viena moters pavardė turi lietuvišką priesagą -alė: Catharina Wezbonale (64). Dviejų kūdikių motinų pavardės visiškai sutampa su analogiškomis vyrų pa- vardėmis. Tai: Agatha Narkiewicz (7) — plg. Franciscus Narkiewicz (40), Georgius Narkiewicz (66), loanne Narkiewicz (54), Michael Narkiewicz (11) ir kt.; Elisabe- tha Stupelis (59) — plg. Jgnatio Stupelis (2), Joanne Stupelis (44), Stanislao Stupe- lis (57), Vincentius Stupelis (55) ir kt. Tarp visų kūdikių motinų įvardijimų išsiskiria 4, kai moteris užrašyta tik var- du: Johanna (42), Magdalena (62), Rosalia (45), Veronica (45). Krikšto motinomis, kaip žinoma, galėjo būti ir ištekėjusios, ir neiSte- kėjusios moterys. Jų šaltinyje minima 948. Visos įvardytos dviem asmenvar- džiais — vardu ir pavarde. Krikštamočių pavardžių daryba labai slaviška. Net 476 iš jų sudarytos su prie- saga -ova, vartota ištekėjusių moterų pavardžių sudarymui iš vyro pavardės, pvz.?: Helena Atuciowa (35), Elisabeth Anužewiczowa (12), Anna Bakiewiczowa (10), Catharina Baltrymowa (3), Veronica Baltusiowa (44), Agnes Bedawgowa (56), Victoria Dawgielowa (43), Anna Dawnorowa (5), Petronilla Diburiowa (55), Mag- dalena Drungittowa (27), Veronica Giembuttowa (10), Marianna Gryguttowa (7), 6 Cia ir kitur atrenkant pavyzdžius stengiamasi neminėti jau anksčiau pateiktų, nors ir su skirtingomis priesagomis sudarytų, pavardžių. 121 Anna Gryk/ztowiczowa (28), Barbara Jurgulowa (1), Barbara Kazragiowa (53), Terefsia Kiawleykowa (60), Anna Kinczowa (44), Catharina Laurynkowa (26),Anna Lingiewiczowa (35), Marciana Lutykiowa (27), Anna £uzpyniowa (5), Petronilla Mazionowa (38), Veronika Metrykowa (48), Anna Minczowa (44), Anna Nar- way[zowa (69), Agatha Pareygiowa (46), Magdalena Pawksztowa (38), Marianna Playpiowa (68), Barbara Pryszmontowa (11), Francisca Putramentowa (37), Iu- dith Rawdoniowa (32), Magdalena Rymeykowa (12), Mariana Rupeykowa (29), Catharina Smilingiowa (48), Magdalena Styrbiowa (34), Elisabetha Stupelowa (53), Magdalena Szlepeciowa (33), Barbara Tumowa (34), Elisabeth Urnikiowa (3), Bri- githa Widmontowa (66), Agatha Wirszylowa (24). Neištekėjusių krikštamočių pavardės sudarytos su priesaga -ovna, pvz.: Chris- tina Batwilowna (58), Barbara Bladnowna (55), Anna Budwitowna (6), Agatha Butkowna (49), Anna Ciuželowna (54), Monica Dyglewiczowna (44), Rosa Dobi- lowna (63), Victoria Eytowiczowna (42), Martiana Galdykowna (44), Barbara Gwazdykowna (21), Constantia Jakubaytowna (36), Elisabetha Jundutowna (35), Petronilla Kniuksztowna (53), Clara Kondratowna (35), Cecilia Kubelewiczowna (4), Francisca Kupriowna (58), Clara Montwidowna (35), Marianna Narkowna (44), Justina Rudowna (66), Marianna Sawserowna (55), Johanna Serputowna (39), Marciana Skluderowna (22), Petronilla Slusznewiczowna (57), Veronica Stro- piowna (69), Anna Stupelewiczéwna (6), Marianna Szymkowna (44), Anna Szley- nowna (65), Magdalena Werkowna (56), Marianna Zabitowna (32), Rosalia Zadey- kowna (38). Priesagos -ovna bei -ova ir čia dedamos prie pavardžių, kurios šaltinyje uzra- Sytos be galūnių, pvz.: Bakiewicz (2, 18, 56 ir kt.), Dyglewicz (26), Eytowicz (23, 24, 30, 36 ir kt.), Gryksztowicz (23, 65, 66 ir kt.), arba atmetus lietuvišką (kartais suslavinta) vyriškos pavardės galūnę, pvz.: Afutis (5, 12, 34, 66 ir kt.), Baltrymas (44, 58, 66), Butkus (48), Ciuzelis (19, 26 ir kt.), Dobitas (35), Galdykas (15), Dowgiatto (46), Drungillo (21), Jurgulis (12) ir t.t. Ir ištekėjusios, ir neiStekéjusios krikStamotés gali turėti pavardes su -sk- tipo priesagomis, pvz.: Marianna Baranowska (10), Magdalena Bartaszewska (35), An- na Buczynska (38), Marianna Grygulowska (47), Anna Gunczewska (67), Magda- lena Janczewfka (57), Victoria Karwowska (22), Barbara t.apinska (33), Marian- na Luczyifka (52), Anna Lukowska (51), Marianna Myszkow[ka (31), Veronica Paplawfka (23), Anna Puszynska (32), Marianna Sawicka (47), Catharina Skuls- ka (52), Johanna Sokolowfka (42), Magdalena Szarkowska (53), Johana Turow- ska (29), Marianna Walfilew[ka (69), Petronilla Woynowska (46), Johanna Zabors- ka (55) ir pan. (iš viso 160 tokio tipo pavardžių). Kaip matyti, jos sudarytos pakeitus vyriškos pavardės galūnę. Pasitaike tik du atvejai, kai prie tėvo pavar- dės, atmetus galūnę, pridedama slaviška priesaga -ovna: Elena Beržonskowna (61), Magdalena Nagreckowna (67). Pavardžių su slaviškomis priesagomis skaičių dar papildo viena, sudaryta su priesaga -evna: Marianna Dawidowiczewna (2). 122 Taigi ir krikštamočių pavardžių daryba liudija labai stiprų lietuvių asmenvar- džių slavinimą. Todėl vėlgi atkreipia dėmesį kelios pavardės, sudarytos su lietu- viškomis priesagomis. Tai: Juditha Berniotieny (67), Magdalena Judienie (52), Marianna Szukienie (67) — su priesaga -iené ir Agatha Plufawskayte (68) — su priesaga -aité. Pastaroji pavardė dar išsiskiria ir tuo, kad čia lietuviška priesaga pridėta prie -sk- tipo priesagą turinčios pavardės. Dviejų krikštamočių pavardės panašios į vyriškas: Petronilla Lawrynko (37), Marcianna Lutyko (5). 2.2. Visiškai kitoks moterų įvardijimo vaizdas yra antrame peržiūrėtame baž- nytiniame šaltinyje — 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knygoje (18 šaltinis). Šaltinis rašytas rusų kalba. Knyga prasideda santuokos registracijos aktų išrašais, iš kurių išrinkta 319 moterų įvardijimų. Tai nuotakų ir jų bei jaunikių motinų užrašymai. Šiaip jau šios šaltinio dalies įrašai liudija, kad pavardė, skirtingai nei Kulių parapijos baž- nytinėje knygoje, traktuojama kaip bendras visai šeimai asmenvardis. Tai visų pirma atsispindi įvardijant nuotakų ir jaunikių tėvus. Jie paprastai užrašomi kartu, juos jungia ta pati pavardė. Štai keletas viename santuokos metrikų išra- Se esančių įvardijimų pavyzdžių: fky6a Muxanreeuua (kilm.; jaunikis), ca fOnbero Pomanoeckoro (įnag.; nuotaka), labpieas u Anacmasiu ypocd: Cydoenbi Muxankeeuuess (kilm.; jaunikio tėvai), Kazsumepyca u Pozaniu ypoxco.: Poxoecroii Pomanosckuxs (kilm.; nuotakos tėvai) (3). Skyba Ckapxwcunckaeo (kilm.; jaunikis), ce lemponunnero ypo>o. Hluxeeuueenoro Pomanosckoro...6do6o0i0 (įnag.; nuotaka), Baepycunyųa u Maptannbi ypoxcd: Boneiūmeenos Crkapxcunckuxs (kilm.; jaunikio tėvai), Kasumepoca u Maptannoi ypoxod: flnyweeuseeno: luxeeuuees (kilm.; nuotakos tėvai) (4). Adama Boicouraeo (kilm.; jaunikis), ca Aeamoro Cybomosuuegroro (įnag.; nuo- taka), Mapmuna u Mapųiano: ypoxcoennou Makcumoeuuesrou Bbicouxuxe... (kilm.; jaunikio tėvai), na u Kpucmbinot ypoucoennou bpasiosrnou Cybomoguuetl (kilm.; nuotakos tevai) (40). Kaip matyti, ta pačią pavardę turi jaunikis ir jo tėvai, nuotaka ir jos tėvai, vyras ir žmona. Santuokos aktų išrašuose minimos moterys įvardijamos nevienodai. Nuo- takos, t.y. kol kas neištekėjusios moterys, paprastai užrašomos dviem as- menvardžiais — vardu ir pavarde. Pastaroji yra sudaryta iš tėvo pavardės, var- tojant slaviškas priesagas. Dažniausia jų čia yra -evna, pvz.: co Tepeccoro ba- nokesuyeeror’ (55), co Mapiannoro buaesuueenor (59), ce Pyncero Jayk- ueenoro (53), ce Posanieto Kapeeneenoro (44), ce Pozaniro Keprnosuueenor (58), 7 Čia ir kitur atsisakyta linksnio pavadinimo sutrumpinimo įnag., kurį atstoja prielinksnis co „su“. 123 ce IOcmunoro JIunkeeuuseenomo (37), ce Paxenito Muxeneeuueenomro (59), ce ITaynunoro Ilemkeeuuseenoro (46), ce Mapuiannoro IlempyKkaryesror (54), c8 Annoro Cunxeeuuegnor (35), ce Aecamor Cy60omoeuueenoro (40), ce lose damoro Ypbanosuuesroio (59), cs Anenero 3unkesuuegroro (45). Antroji pagal dažnumą yra priesaga -ovna (rašoma -06xa ir -yeHa), pvz.: cs Ypuyaer Boezupdoenoro (5), ce Ilasaunoro byinosnow (50), ca Annoro [oseiikogHor (31), cs Posaaito /J3udzsanosnoio (53), co Mapuiannorw Hlnenoenormo (31), cs Mapiannoro lodkosnorw (32), ce Tocegpamoro Kypnwosnoro (55), ce Eeoro Capa- nioenoro (53), ce Posaaiero Illouuxoenoro (29), ce Posaniero byusudysnor (7), ce Hzabeanero Hawkeeuuyeroio (7), ce [lemponunnero IIllanmonoeuusyenoro (7). Dalies nuotakų pavardės turi slavišką -sk- tipo priesagą, pvz.: co Kamepunnoto Benaeckoro (30), co Mapiannoro Yepnaecroro (43), ce Aneaoro Jdyonuykoro (57), ce Ioannoro Kniokoeckoro (57), ce Kpucmunoro Mabincerono... (32), ce Annoto Pomanoecroro (60), ce Poszaniro Pydsunckor (57), co Mapiannoro Pymkosckoro (47), co Texaero Bumkoeckoro (48), ca Arnot XKykosckoro (54). Tais atvejais, kai nuotaka yra antrą kartą ištekanti moteris, ji įvardijama ki- taip. Pavyzdžiui, po vardo ir pavardės, kuri, kaip rodo daryba, yra pagal pirmąjį vyrą, dar nurodoma ir jos mergautinė pavardė. Tai daroma vartojant žodį ypoxcdennas. Pastarasis rusų kalboje yra rašomas prieš moters mergautinę pa- vardę: Heandea ypoxcdennas Bonroea — Ivanova, mergdutine pavarde Volkova (RL IV 434). Šaltinyje šis žodis pateikiamas visas arba vartojami jo sutrumpini- mai yp., ypoxco., rečiau — ypoxc., ypoxcden. Antrą kartą ištekančių moterų jvar- dijimuose sutrumpinimų nepasitaikė, pvz.: c6 Aneniro Eneeneeuuoeoro ed06010 ypoxcdennoro Yenankoenoro (58), ce Mapuiannorjo Tacnepoeuueeoro yponcdennyro IOpzynesuueenorn... 6dosor (55), ce Annoio IlTepeeinioeoro ypondennomto HKuzeneeuueenoro e0060:10 (59), ce Anexcanoporo Punkeeuueeoro yponcdennomto SAxybosckoro 600600 (46). Kartais mergautinė pavardė užrašoma po vardo ir tik po to pateikiama pavardė pagal buvusį vyrą, pvz.: co Axmonuxnoro yponden- noro Bapmoceeuueenoro Kondpamosuuosorw... ed06010 (58), cs Anno ypoxcdennoro Bumkosckoio Typreeuueeoio... 6006010 (51). Pasitaiko, kad antrą kartą ištekanti moteris įvardijama tik vardu ir mergautine pavarde — c8 Anmonunoto ypoxcoennor Yenucosroro 600600... (48). Visais atvejais dar nu- rodoma, kad moteris yra našlė. Kaip jau buvo matyti iš anksčiau pateiktų pavyzdžių, jaunikio bei nuotakos tėvai yra užrašomi kartu. Juos jungia bendra pavardė. Todėl sunku atskirti moterų įvardijimus. Tačiau ir iš tų bendrų užrašymų matyti, kad vyrų įvardiji- mai yra dvinariai,o moterų,nuotakų ir jaunikių motinų, beveik visada trinariai. Be vardo ir pavardės pagal vyrą (bendros šeimos pavardės), dar nu- rodoma ir moters mergautinė pavardė. Ji paprastai rašoma po vardo ir yra sudaryta su šiam reikalui vartotomis slaviškomis priesagomis -evna, -ovna (ra- Soma ir -uvna), pvz.: Bunyenmazo u Kamepunoi yposxcoennoi Aniouwreeuueehbi 124 Bumkoecxuxs (48)%, Coimona u Posaniu ypoxcoennot Banbceeuueeno: Boapynoses (46), IIlumona u Aenemuru yposicoenrou Beiinaposuneeno: Kuvuanoscxuxe (42,57), Adama u Homuueau yponcdennoi Žlaykueeno: Jlununckuxs (53), Mapuuna u Jlomuuyenu ypoxcoennou ŽĮeuneeuseeno: Cunxeeuueeo (45), Tomawa u Tepecbi ypoxcdennoii Tedpoiiųeeno: Yeuunoes unu HAyesuuess (58), Kapona u Mapuisannoi ypoxcoennou Suyxeeuuesnvt byiinoes (50), Ana u Ilemponeau ypoxcdennou Kapeeneeno: XKeupbaucoss (56), Mauea u Pozaniu ypoxcdennou Kepuoeuueenbi Iemxeeuuess (47), locugpa u Paxeau yponcdennoiū Mucanvueenv: denankoes (47), Muxana u Mapianno: ypoxcoennou Hapywesuuesrv: Bumkosckuxs (51), Kasumupa u Pozaniu ypoxcoennou Ilemkesuuesnou lodkoss (41), Ta6piena u Mapianno: ypoxcdennou Capeeeuueeno: Huynoes (51), Onygpaeo u locagpamei ypoxrcoenrou Typaosuuesnsl Topckuxs (58); FOpia u Mapiannot ypoxc. Ayzycmoeni Jlozoéckuxs (33), loaxuma u Annbi ypooucdennou Bauronioekoi Caponioe (52), Ana u Kpucmbinoi ypoxcoennou Bpasziosnou Cybomosuyeu (40), Mameywa u Cogiu ypoxucdennou Byiinoenbi Tnumkoss (50), FO03epa u Mapoannoi ypomcd. Yeprucoenwvt boedanoss (5), Kazumupa u Annet ypoxcoennou Teiidosuuoeno: Podsesuuess (60), Henamia u Mapianoi ypoxcdennou Hunuxoenou Puxoumees (38), Iabpiena u Kamepunbi ypoxucoen. Jlemeixoenvr Camkesuwoss (30), locugpa u Anno ypodennoii Ma3eenoenw Teii606s (59), Ilempa u Mapoanoi ypoxcdennou Cybomoeu4uoeHou JMunkeeuueu (40), Mameywa u Mapianvt ypoxcoennou 3uemMoHmMOBHOU Neespoeuwueii (37). Išsiskiria grupelė jvardijimu, kuriuose po žodžio ypoxcoennas pateikiama ne mergautinės pavardės vienaskaitos, bet daugiskaitos kilmininko linksnio for- ma, pvz.: Muxana u Kamapocunoi ypoxco: lanreyxuxs Bumkosckuxs (7), Mameywa u Manzopucamot ypoxcd: 3apbiuees Įaurxecuueeo (7), locugpa u Mapbsanbi ypoxcoenrot Poozesuneii Komaosckuxs (41), Hionusia u Ilemporuaau ypoxuco: Cemnaunckuxs /losbopoes (4), bonugpauezo u Pozaniu ypoxcd: Kopicenesckuxs Bytisudoss (7), Kazumepoca u Ann ypoxuco: Ayeyrioss Bporoes (5), Muxana u Anno: ypoxuco: Ipvieanosuuess Jlayxwéss (7), Muxara u Mapbtannoi ypoxco: Meoseodszees Illaamanosuuess (7). Tokiais atvejais lyg ir nurodoma, iš kokios šeimos (giminės) moteris kilusi. Pasitaikė keletas atvejų, kai moters mergautinė pavardė sudaryta su priesa- gomis -ova, -eva, kurios, kaip žinoma, buvo vartojamos ištekėjusių moterų pa- vardžių darybai, pvz.: Ifempa u Po3aniu ypoocdennou /Įeeeiūxosoiū Manueeuwuei (41), Buxenmis u Tenenoi ypod. flnymeeuueeoiti 3oanosuxen (36), Cmanucaasa u Mapbiainoi ypoxcoernnou Cmynenkoeou Iedeudsioss (35), Ilempa u Kpucmunbi Š Cia pateikiami abiejų tėvų jvardijimai. Taip, kaip užrašyta šaltinyje. Atskirti iš jų vien moti- nų įvardijimus nėra paprasta ir atrodė netikslinga. Įvardijimuose dažniausiai yra užrašytos visų asmenvardžių kilmininko linksnio formos. Tik moterų mergautinės pavardės pasitaiko ir įnagi- ninko linksnio formų. 125 ypondennoiti Kacunosuuoesoro Ilepoeuuoes (32). Galima įtarti, kad tai rašybos riktai. Nors gali būti ir kitaip (plg. krikšto registracijos aktų išrašuose pasitai- kančius analogiškus moterų įvardijimus, kurie bus aptarti vėliau). Tik dvi (iš 209) nuotakos ir jaunikio motinos yra užrašytos dviem asmenvar- džiais, t.y. vardu ir pavarde pagal vyrą: Cmanucaasa u Koncmanųiu 3unkeeu406s (31), Ilempa u Mazdanenv: Heeadomckuxs (30). Viena jaunikio, nesantuokinio sūnaus, motina užrašyta tik vardu: Kpecmbsnru Koncmanuiu ne3akonnopoxdJdennaz2o china... (46). Krikšto registracijos aktų išrašuose minimas krikštijamas kūdikis, jo tėvai bei krikštatėviai. Be jų, kartais dar užrašomi ir kiti krikšto apeigose dalyvavę asmenys, tarp jų ir moterys. Įvardijimai šiuose išrašuose atrodo taip: Kazumepxces (kūdikio vardas), Mameywa u Mapuiannoi ypoxd. Koeaneecroii Pommreeuuoss (kilm.; kūdikio tėvai), Bunuųenmo: Koeaneecriū (krikšto tėvas), ce Jomuuenero bBymkeeuuesor »cenoro Buxenmis (įnag.; krikšto motina) (76—77). ITeniaeia= Banepia (du naujagimės mergaitės vardai), Kapoas u 3ochiu yponxcd: Konoeuueeoii Pad3uueeckuxs (kūdikio tėvai), Means ITpomyųecuusus (krikšto te- vas), co Bunyenmvinoto weno Anekcandpa (krikšto motina), Oepdornando Uuoreeckriiū (dalyvavęs asmuo), ca Opanyuumroro Crundepo deeuuero (dalyvavu- si moteris) (80—81). ITiomps (kūdikio vardas), Cmanucaaea u Bapdapor ypocd: Bynuumoes Jloeueeuuees (kūdikio tėvai), Kapono Peinkeeuys (krikšto tėvai), ca Ilemponunbero Pomkreecuuoeoro Cynpyeoro Muxana (krikšto motina), fOzegs /Įaykua (dalyva- ves asmuo), ce Tepeccoro Tyueeuuosoro edosoio (dalyvavusi moteris) (99-100). Moterys, minimos krikšto registracijos aktų išrašuose, įvardijamos labai įvai- riai. Kūdikių motinos, kaip ir nuotakų bei jaunikių motinos santuokų metri- kų išrašuose, paprastai užrašomos kartu su vyrais, t.y. krikštijamų kūdikių tė- vais. Ir čia, be bendros šeimos pavardės, dar nurodoma moters mergautinė pa- vardė. Pastarosios daryba bei forma įvairuoja. Vartojamos vien slaviškos prie- sagos -evna, -ovna (rašoma ir -uvna), pvz.: Kasumepoca u Opanyuwmxu ypocdennoii Amankoeuueenow Knebanckuxs (175-176), Ilempa u Po3zaaiu yponcdennot Andpyuraiiueeno: Koxcykosckuxs (145-146), Adama u Tepecchr yponicdennoti ITempykanbueeno: Cydenucoes (178-179), Mameywa u Mapuiannoi ypoidennoti Illakeeuveenw: lodkoes (145-146), Aumoneeo u Iozecddhambi yponcdennoii Bonsūmeeno:s Boiempounosckuxo (176-177); Cmanucnaea u Anenu ypoxco. /[3zuodzanoeno: Kazakesuuees (191-192), Jliodeurxa u JTiodeuku ypoxcdennoū Hlmonkmosenwv: Poosesuuees (89-90), Ana u Anenu ypoxcoennou Ka6enucoeno: Kpvirosuuees (180—181), Henaueeo u Tepeccebi ypoic- dennou Mauronioenows Meukosckuxs (178-179), Mameywa u Annbi yponidennoti XKeuponioeno: Caponioss (178-179); Kacmana u Annet yposxcoernoi Buneeuuoenoii Kyaveuuoes (105), Muxara u Kamapoucunv ypoxcoennou Cru6epoenoii Tomawynoes (115); Banenmia u Kapoaunwvt yponcdennoti: Andpirokaitiųroenoti 126 Buoncuniose (104), IOcmuna u Jlomuyeau yponcdennoti Taiizanioenoti Boiūimerxynose (110), Mamees u Tepecor ypookxdennoti Ierancuniosrou Padsionoss (105), Heana u Poszaniu ypoxucoennou Caneyrosrnoi Hlxy6enoes (106), Kapoas u Vpuyau ypoxcdennot Crapynioenoti Ily3eeuuoes (115). Nemaža moterų mergautinių pavardžių turi -sk- tipo priesagas, pvz.: Bunuenmeezo u Iozecdhbamoi yp. Baayuckou AHueeuuess (189-190), Aumonezo u Anmonunbt yp. ybuukoii Suxesuuees (118-119), Kapona u Pozaniu yp. 2Kykosckoi Byiinoes (183-184), Anmonezo u Jew ypomcdennoiti Tupyavckot Topetiaucoes (182— 183), Opis u IMasaunet ypoxcoennoti Ilancycurickou bpyseyaes (106); ITaena u Mapuiannot ypooxdennoti Ipasurckoro Mamyneeuuoes (146-147), Boiiuexa u ITempynenu ypoxcoennou Illupeunckoro bpucesosckuxs (144-145), locugpa u Lleyuniu ypoxcoennou Kopceneeckoro Munetikoss (133-134). Kur kas dažniau nei santuokos aktų registracijos iSraSuose čia pasitaikė at- vejų, kai mergautinė moters pavardė sudaryta su priesagomis -eva, -ova (-uva), pvz.: Zlomunuxa u Poz3aniu ypoxcdennoui Ienaxncunosou Omwaxose (112), ITempa u Po3aniu ypoxco: Pumwosou Ilpoxonoeuuoes (80-81), Aumona u Kpbicmunbi ypoxwcdOennoū Cmamkynoesoū Kosanresckuxs (108), lky6a u Opanyuumxu ypodennoti Tomoemosoro JIyuyroes (136—137); Coruona u Ilempynenu ypod: Bapmoweeuueeoiū Hlnxoeckuxso (77-78), O3epa u Anumonunbi ypod: Jlu6epmoeuueeoiū Banioxeeuuoes (75-76), Buxenmia u Anonioniu ypoxco. Pumueeuueeoi Illeedosuuoes (76—77), IOpia u Mapoannoi ypondennou Topneeuueeoro Bymreeuuose (134—135), Ana u Ppanyuwku ypondennot Pbi- 6anmoeuueeoro Jlozoeckuxs (131-132) ir kt. Vien rašybos riktais paaiškinti šiuos mergautiniuy pavardžių darybos su prie- sagomis -ova, -eva atvejus vargu ar būtų tikslu, nes jie palyginti dažni. Galima būtų manyti, kad tai rusų kalba rašytame dokumente atsiradusi tendencija suni- veliuoti iš lenkų kalbos atėjusius priesagu -ova, -eva ir -ovna, -evna vartosenos skirtumus. Kaip žinoma, rusų kalboje ir ištekėjusių, ir neištekėjusių moterų pa- vardės sudaromos iš vyro ar tėvo pavardės su priesagomis -ova, -eva. O priesa- gos -ovna, -evna Vartojamos šios tautos įvardijimui įprasto tėvavardžio (omuecm- 60) darybai. Šioje bažnytinės knygos dalyje kur kas dažniau nei anksčiau pasitaiko ir to- kių įvardijimų, kuriuose moters mergautinės pavardės vienaskaitos forma yra pakeista daugiskaitos kilmininku. Tokiu būdu nurodoma, iš kokios šeimos mo- teris yra kilusi, kokia tos šeimos pavardė, pvz.: bapmaomes u ITemponenu ypoxcd: ZJlaneuxuxs Teznucoes (96-97), IOzedda u Tpachinbdor ypoxuco: Hnkoeckuxs Bocmpbinoeckuxs (85-86), Teodbuna u Homuyeau ypoxwcd. Opaogckuxs Seenosuyoss (81-82), Muxana u Ppanyuwxu ypoxco: lllarkosckuxs Bytieudoes (96-97), Kasumepxca u Ienenvr ypoxuco: XKuaunckuxs 3abopoeckuxs (83-84); [Tiompa u Mapbtannbt ypouco: bapmowesuuoss bepnamosu4oss (87-88), Iliompa u Annot ypowco: beakesuuoes Ieenioes (88-89), Muxonas u Annbi ypoxd: Bytieudoss Botimkesuyvoss (89-90), Ppanyuwxa u Annet ypod: eeseiikoes Pyca- 127 Keeuuess (86—87), IOsecha u Azamoi yponicd: Mamynesuuoss Bamypose (88-89), Bunuenmeeo u Tepeccor ypoxcd: Beiixuose Ilypreeuuoss (83-84); Kapoas u Paxenu ypoucd: Apmanoeuuees Įeceiūkose (95-96), Ana u Kamapoxcunoi ypoxco: Pycakesuuess Ceronoss (94-95). Šiuos jvardijimus papildo dar vienas, kuriame vietoje žodžio ypoxcdennas yra prielinksnis c2 (iš): Cmanucrnaea u Eebr co Koznoeckuxs Kosaresckuxs (131— 132). Čia taip pat nurodoma, iš kokios šeimos moteris kilusi. Kitokie, t.y. ne trinariai, kūdikių motinų įvardijimai reti. Tik viena santuoki- nio kūdikio motina yra užrašyta vardu ir pavarde: Ka3zumepyca u IO3ehamo Beinoeckuxs (87-88). Dviem asmenvardziais yra įvardytos šaltinyje minimos nesantuokinių kūdikių motinos. Jų pavardės turi neištekėjusių moterų pavar- dėms būdingas priesagas -evna, -ovna, pvz.: Mapsiannoi Bampanbuyeeno: (kilm.; 180-181), /Oniu Įaueeuueeno: (kilm.; 192-193), Mapuianno: Munxoeuueenbi (kilm.; 181-182), lozagpamer Ypdanoeuueenor (kilm.; 185-186), Axmonunbi ITepeeūnucoeno: (kilm.; 184-185), arba kitokias, pvz.: Kapoaunsr Yanaunckou (kilm.; 75-76), Texau Kaesunckoti (75-76), Ilanno: Knokoeckou (183-184), Anno Jlununckot (96-97), Mapoanno: Kykoeckou (79-80), Ilemponenu Boneiiutanku (108). Tokie jvardijimai yra palyginti reti. Visai kitaip krikšto metrikų iSraSuose yra įvardijamos krikšto motinos. Tai ištekėjusios ir neištekėjusios moterys. Ištekėjusios krikštamotės dažniausiai įvardijamos nurodant, kieno moteris yra žmona. Jau pati šios šeimyninės padėties moters pavardė, sudaryta iš vyro pavardės, atrodytų, teikia informaciją, kad moteris yra vieno ar kito vyro žmo- na. Tačiau bendra abiems sutuoktiniams pavardė įvardijant krikštamotes arba visai nenaudojama, arba manoma, jog jos nepakanka, todėl pridedama dar ir vyro vardo nuoroda. Pirmuoju atveju (o tokių yra dauguma) moteris užrašoma tik vardu, o po to aprašomuoju būdu, t.y. vartojant žodžius cynpyea arba »ceHa, nurodoma vyro vardas ir pavardė. Bendriniai žodžiai rašomi įvardijimo gale, t.y. po vyro vardo ir pavardės (labai retai — pavardės ir vardo), arba iš karto po moters vardo. Štai pluoštas tokių krikštamočių įvardijimų: ce Annorjo Mameywa Haveuca cynpyeoro (116), co Kpoicmunoro Kazumupa Pydara cynpyeor (115), ce Kpbremunoo Ta6pvwena fiky6ena cynpyeoro (115), co Kapoaunow Cmanucaraea Mamensanųa cynpyeoro (113), cs Pozaniero Buxenmia Boneiiuu Cynpyeoro (112), ce Aeamoro Muxana Cmpaszoa cynpyeoro (112), ce Kaponunoro Teogpunra Cmaneeuusa Cynpyeoro (146-147), ce Maposannoro Mamees Ilanuyna Cynpyeoro (107), co Eavszbemoro Anmona 2XKeuneena cynpyeoro (106), ca Kpsicmuroro Anmona Andpykotiųs cynpyeoro (105), cs Aumonunoro Andpea Tezna cynpyeoro (104); co Ilemponenito Buxkenmis 3danosuua ncenoro (150), co Mapiannoro locugpa Andpykaiiųs xcernoro (147-148), ce Kapoaunorw lozegpa Mapkesuua xcenoro (146-147), ca Ilempynenero Mayes ITeuyna »xcenoro (141-142), ca Anacmasiero Kasumepa Kosaneeckazo xceroro (139— 140), co Ypwyaero Cmegana Jlyuyna ucenoro (139-140); ce Annoro Tabopema 128 Ana wenoro (144-145), ce Kamapyucunoro Coeneeuua Kaemana »cenoto (133— 134), ce Mapisannoro Įoeeiikxu Andpea xcenoro (142-143); ce A2amoro cynpyeoro Iozecdba Bnamceeuua (179-180), ca Anenero cynpyeoro lozegpa T'vavbunosuua (179-180), cs lozechamoro cynpyeoro Kazumepaca Nopetiku (179-180), cs Tepeccou cynpyeoro Ilempa Mukenresuua (177-178), co Kamapaxcunoro cynpyeoro lozegha Napyweeuua (176-177), ce Kapoauroro cynpyeoro Banueenmypa bansvcesuua (190-191), ce Kamapacunor cynpyzoro Henaueeo JTrobepma (184-185), ce Mapbiannoro cynpyeoro Ayeycmuina FOpeeneeuna (184— 185), ca Mapbiannoro cynpyeoro locegpa Keupbauca (182-183), ce Koncmanuiero cynpyeoro Kazumepwca Mapmyna (84-85); ce [Jopomoit »xenoro Kapoas bykuu (81-82), ca Ypwynero cenoro Ana Kpusomosuua (78-79), ce IO3eghoro sceroro Kazumepxca boeeupoa (77-78). Kartais tokio tipo jvardijimuose dar nurodomas vyro socialinis luomas, pvz.: ce Jloosukorw Cynpyeoro Įeopanuna /lrodeuxka Kodsesuua (73-74), ce Annoro Mcenoro Kpecmoanuna Kazumepyuca Bapmowuxu (75-76), ce Koncmanuiero Cynpyeoro Kpecm. Iendpywes Kyaaxoeckaeo (91-92). Kitais atvejais užrašoma moters vardas bei pavardė ir priduriama nuoroda, kieno ji žmona. Daugumos moterų pavardžių priesagos -ova, -eva liudija, kad tai pavardės pagal vyrą. Taigi papildomai nurodomas tik vyro vardas, vartojant jau minėtus bendrinius žodžius. Pvz.: cs Pozaniero Anekcandpoeuuoesoro cynpyeoto Kaz3umepoxca (86-87), ce Posaniero Bamopoeoro cynpyzoro Kapona (86-87), ce Aezamoio Beiinapoeuuoeoio cynpyeoro @panyuwka (96-97), ce Annoro boapyroeoro Cynpyeoro Maues (91-92), ce Opanuuuwmroro byieudosoro »wcenoro Muxana (79— 80), ce Poszaniero Iodroeoro Cynpyeoro Alna (131-132), ce Annoro Pumuoeoro Mcenoro benedvikma (80-81); ca Awmonunoro Banioxeeuuesoro »cenoro CbiMOHa (75-76), co ŽĮomuuenero bapmowesuueeoio »enoro FOzegha (77-78), co Anno Bunvkesuuesoro cynpyeoro Anmonezo (188-189). Greičiausiai ir krikštamočių pavardės su -sk- tipo priesagomis pakeitus galu- ne yra sudarytos iš jų vyrų pavardžių, pvz.: co Oenuyiannoro Yanaunckoro »xcenoro Kapona (83-84), ce Annoro Caeuurxoro Cynpyeoro Bunuyenmezo (91-92), ce Po- 3aniero Bepkosckoro »cenoro Maues (81-82), ce KOcmbinoro XKuaunckoro »xcenoro HKOcmbina (83-84). Be čia aptartų dažniausių įvardijimų, kuriuose vienaip ar kitaip nurodoma, kieno moteris žmona, pasitaiko pavienių kitokių. Pavyzdžiui, užrašomas krikš- tamotės vardas bei vyro pavardė vartojant žodį »cena: ce Enswc6emoro Mukyauua xenoro (134—135), ce Kamapoiunoro Pomeiku »cenoro (133-134), co Mapbannoro mcenoro Ilonnaeckaeo (75-76). Arba rašoma moters pavardė pagal vyrą ir dar kartą pakartojama vyro pavardė nurodant, kieno ji žmona: ce Ku3uneeuuoeoo Cynpyeoro Iepucezo Kuzunesuua (94-95). Pasitaike atvejų, kai užrašyti tik mo- ters ir jos vyro vardai: cs Bunųenmbinoro Kenoro Anekcandpa (80-81); arba mo- ters pavardė, o vyro vardas: ce Kaumaueeckoro Cynpyeoro Opanuumra (98-99). Ir pagaliau dar du tokie jvardijimai: ca /Įeusmiero Muurxeeuueeoro 6006010 Hero 129 IOzedda (79-80), ce Oenuyiannoro bamypoeoro edosoro cynpyzoro Onyghpeezo (88— 89). Čia neaišku, ar krikštamotės yra antrą kartą ištekėjusios moterys, kurių vyrų vardai ir nurodyti, ar jos yra našlės po vyrų, kurių vardai čia užrašyti, mirties. Aiškesni yra šie aprašomojo pobūdžio krikštamočių įvardijimai: cs AHO 6006010 no Sue IOpeenesuuy (77-78), ce Jnbox6emoio 6006010 no Ilaeny Ilyxwme (75). Neištekėjusios krikšto motinos dažniausiai įvardijamos dviem asmenvardžiais, kurių pirmasis yra vardas, o antrasis pavardė. Kad moterys neištekėjusios, rodo jų pavardžių priesagos -evna, -ovna (-uvna). Be to, paprastai dar pasakoma, kad krikštamotė yra mergina (vartojamas žodis desuua), pvz.: c6 desuuero Ateneo Banesuuesnoro (190-191), ce Iaynunoro Banbceeuueenoro desuuero (193-194), co Oesuuero Mapiannoro Tydeeuueenoro (186-187), cs desuuero Mapbiannoro Keprosuueeror (187-188), ca desuuero Ppanyuwxoro byinrosrnor (185-186), co ITempyneneiro Teznioenoro desuuero (79-80), ce Koncmanyiero Akybenoenoro desuuyero (106), cs desuuero Mapuiannoro Kapeeniosroro (189-190), cs desuyero Annoro Jlameucosnor (181-182), cs desuuyero Esoro Caponioenoro (178-179), cs Kapoaunoro Cydenucosroro desuyero (192-193), co desuuero Acamoro Budymoeroro (185-186), cs desuuero lozeghoro Bobaaucoenoio (183-184), ce desuuero Aneneio Keupbaucosnor (187-188), co Ppanyuwroro Crundepyenoro desuuero (85-86), cs Pozaniewo Illadpeiikyenoro desuuero (95-96). Pavardės JlameucosHhorw, Cydenucosnor, Bo6anucoenoro, XKeupbaucosnoro, Maseucysnoro (visur įnag.) liu- dija, kad slaviškos priesagos galėjo būti pridedamos prie visos pavardės, neat- metus jos lietuviškos galūnės — plg. pvd. *Latvis, *Sudenis, *Vabalis, *Žvirblis, *Mazgis (ar *Mazgys). Kaip ir kitais atvejais, dalies krikštamočių pavardės turi -sk- tipo priesagas, pvz.: co Oesuyeto Pozaniero Topckorw (175-176), ca bapbapor leopoeckaio desuyero (150), cs desuuyero boeymunorw Jlununckoro (185-186), ce Kaponunoto Jlykoeckor Oesuuero (88-89), ca Emaniero Nosuykor desuuero (134-135), co [Oniero XKykosckor desuyero (179-180). Be tokių pavardžių, dar pasitaikė kele- tas su priesaga -anka: cs Eaucasemoro Taiizanankojo desuuero (104), cs Aeamoio Padyuankorw desuyero (108). Labai retai krikStamotés pavardė nesiskiria nuo analogiškos vyriškos, pvz.: co Asexcandporo Penxo (81-82), ce Ppanyuukoro Crxundeps (96-97), ca deeuyuero Anenero Cenkeeuus (74-75). Tik dviem asmenvardziais, t.y. taip pat kaip neiStekejusios krikStamotés, yra įvardijamos našlės. Jų statusą liudija pavardžių priesagos -ova, -eva. Be to, daž- niausiai tai dar nurodoma vartojant žodį našlė. Pvz.: ce FO3egor IOpeeuuoeoto (87-88), cs Tepeccoro IOprxeeuuoeoro 6006010 (82-83), ce Kasumuporo Ilempoeoro (114), ce Poxenero Pomeiixo6oro 6006010 (114), ce Paxenero Ypoanosuueeoro 6006010 (79-80). Minėta nuoroda liudija, kad ir krikštamotės, kurių pavardės turi -sk- tipo priesagą, yra našlės: ca 3ogdiero Kynneeckoro ed06010 (105), ca Annoo Cobomkoeckoro 6006010 (96-97). Dalis neiStekéjusiy krikštamočių įvardijamos nurodant, kieno jos dukterys. Tai daroma nevienodai. Dažniausiai užrašoma moters vardas bei pavardė, 0 po 130 to nurodomas tėvo vardas. Vartojamas žodis duktė ir vardo kilmininko linksnio forma. Pvz.: ce Ypmuynero Boezupdoenoro douepobro Kazsumepyuca (83-84), co Texnero Bapmoceeuuyenoro dovepwio Kazumepyuca (93-94), ce Mapeannorw IĮaceeūryenoro douepsro Anmonezo (95-96), ce Ilensnziero Koznoeckoro douepvro Muxauna (78 79), ce Po3aniero Munkentosnor odouepsvio IOzegpa (82-83), ca Anonioniero Pomkeeuuyenoto oouepvio Kazumepauca (96-97), ce Poszaniero Boneiiuoenoro douepvro Bapmaomes (92-93), ce bapbaporo Illudnoecroto douepvio Kasumepiica (75-76). Kitais atvejais užrašomas tik krikštamotės vardas, o po jo žodis duktė ir tėvo vardo bei pavardės kilmininko linksnio formos: ¢a Annoro douepvro Kasumepoa Bouimkesuua (97-98), ce Anmonunoro Jdoueporo Bunuenmezo Tazuneeuua (93— 94), ce Kaponunoto douepsro Tadeyma Cocrosckazo (98-99), cs Maptannoro Jd04ueporo Kazumepyuca lanoeckaeo (77-78), ce Mapoannoro doueporo Illumona Bapmowku (94-95), ce Ilemponunvero Jdoueporo Henauezo Kozakesuua (98-99), ce Posaniero douepvro Ppanyuwka Caynesuua (78-79). Kartais taip įvardijant dar nurodomas ir tėvo socialinis luomas: ce desuuero Bapbapoto d04epoio Jdeopanuna Kasumepyca Illudnoecraeo (73-74), co Kaponunoro Jdouepoio Kpecmosnuna Adama Ilomouxaezo (75-76), co Mapųiannoro do4uepbro kpecms: Kazumepoxa Hanoeckazo (97-98), ce Tepeccoro douepvro Kpecmb: Henauezo Cmankesuua (99-100). Kitokie jvardijimai, kuriuose nurodomas tėvo vardas, yra labai reti: ca Texnero douepsro Kazumepoxca, Bapmowxyenoro (100-101), arba — ce Mapbannoro Xmneneecroro deeuuero Bunuenmaeo (76—77). Pasitaikė pora atvejų, kai krikštamotės įvardytos tik pavarde ir nurodyta, kas jos yra: co Cenkesuuogoro Tumynap: Cosemnuyero (92-93) (tituliarinė patarėja arba tituliarinio patarėjo žmona), ce Žlxxoeuuoenoro desuyero (109). Jau buvo minėta, kad kai kuriuose krikšto registracijos aktų išrašuose, be kūdikio tėvų ir krikštatėvių, dar minimi ir kiti krikšto ceremonijoje da- lyvavę asmenys, tarp jų ir moterys. Jų yra palyginti nedaug, o įvardijamos šios moterys taip pat kaip krikštamotės. Tik vardu bei pavarde užrašoma dalis neištekėjusių moterų ir našlės, pvz.: cs Mapsannoro Tyuceenoro desuuero (104), ce Hominukoro Įoeeiixoenoro Įeeuueiro (132-133), ce Tepeccoro Tyueeuuoeoro 6e006010 (99-100). Kartais nurodoma, kieno moteris duktė. Tai daroma jau anksčiau minėtais būdais: ce /oannoro Toneyuroenoro dous: FOzega (92-93) arba ce Mapiero dous: Maues SAmonma (89-90). IStekéjusios moterys įvardijamos nurodant, kieno jos žmonos. Tai, kaip ir krikštamočių užrašymo atveju, daroma dviem būdais: moteris įvardijama var- du bei pavarde ir pridedamas tik vyro vardas arba vyro vardas ir pavardė užra- šomi po moters vardo: ca ITempynenero Hleennoeuueeoro wenoro Henayezo (81— 82), ce Kaponunoro Cmanxeeuuoeoro senor Cmanucnaea (81-82), Aumonunbi cynpyeu flxo6a Boasuwu (kilm.; 176-177), ce Koncmanųiero Cynpyzoro 131 Ka3umepyca Mapmena (91-92), Mapbiannbi cynpyeu Bunuenmezo Napyueeusa (kilm.; 176-177). Mirties registracijos aktų iSraSuose minimos mirusios moterys, mirusių kū- dikių motinos bei po vyrų mirties likusios našlės. Jos įvardijamos nevienodai. Mirusios moterys gali būti užrašytos trimis asmenvardžiais. Tai var- das, mergautinė pavardė bei pavardė pagal vyrą. Atkreipia dėmesį tai, kad ne- vartojama moters pavardės pagal tėvą vienaskaitos forma, bet pateikiama šei- mos, iš kurios buvo kilusi moteris, pavardės daugiskaitos kilmininko linksnio forma, pvz.: Kamapycuna ypoxcd: Bepnamoeuuoses Cmanreeuuoea ed06a (225), Tenena ypoxco: Ąlaykuose Caenuxosa (225), Posania yp: Koznroeckuxe Bepkoscka (225), Opanuuwmxa ypoxco: Iloakosckuxs bytisudosa (261), Maposanna ypoxco: Botiyexosckuxs Cokonoecka (256). Tais atvejais, kai pirmiau užrašoma moters vardas bei pavardė pagal vyrą, O po to dar nurodoma jos mergautinė pavardė (vartojant žodį ypoxcoerras), pas- tarosios vartojama vienaskaitos forma, pvz.: Juena laneyka ypoxcoennas Keamkroecka (283), Tepeca SHlnywxeeuuoea ypoxcoennas Pyceuxa (290), Opanyuwka Hapywesuuesa ypoxucdennas Anopywrkesuueena (282), Aenewka Caynesuuesa ypoxcoennas Ilepeenucosna (281). Kartais tokie jvardijimai dar papildomi nuoroda, kieno moteris buvo Zmo- na: Anna Boumkeeuuesa ypoxcdennas Cmanreeuueena... Iosecba Boumkeeuua cena (289), Dea Barenmuinosuueea ypoxcoennas Arvbosuuesna... Bunyenmaeo Banenmuinosuua cena (289). Pasitaiko, kad ši nuoroda praplečiama apraSomo- jo pobūdžio elementais, pvz.: Axna Iliopkosa ypoxcdennas Napyweeuwueena... Ocmaewezoca edosuems Kpecmoanuna Anopes ITiopxu cena (292), Mapuianna Illocmaxoecka ypoxwcdennas Mucesuuegna... Ocm. edosuems Kp. Illocmaroec- kazo cena (291). Arba: Anna Bo6poecka ypoxcdennas Jlanuncka... Ymepuiezo Jleopanuna Dniana Bo6poecxazo wena (282), Maedanena bpanuuka ypoxcoen- Has Munauescxa... Ymepueezo Kpecmosnuna Hlko6a bBpanuurxaeo cena (286). Be žodžio ypoxcdennas, t.y. tik vardu, mergautine pavarde ir pavarde pagal vyrą, įvardytos šios moterys: Pozsania Mapyunkeseuuesna TynoOunoeuueea (283), ITemponena Pamreeuseena Jlvindosa (285), Paxena Cemauxoena Meuanyesa (282). Čia pateikti mirusių moterų įvardijimai liudija, kad tai buvo ištekėjusios mo- terys. Nereti atvejai, kai mirties registracijos aktų išrašuose minimos moterys įvar- dytos dviem asmenvardziais. Jų pavardžių daryba (neišleidžiant iš akių jau pa- stebėto priesagų -ova, -eva ir -ovna, -evna vartosenos skirtumo galimo nykimo) rodo, kad tai galėjo būti ir neištekėjusios moterys, pvz.: Pozanis Bymkeeuusoena (271), Ypuyna JAumunosuvoena (272), Bozymuna Makapesunosna (270), Tenena Pomeiroena (270); FO3zegha Andpywxeeuuoea (256), Anna Bapmoweeuuoea (270), Knapa Jl3e03nn06a (272), Pozania lodkoea (272), desuya Mapsana Teopbiano- euuoea (257); Mapųianna Janoscka (261), deeuua Kapoauna Aluxoecra (254), Tepecca Ko3noecra (272). 132 Ištekėjusių moterų įvardijimai vardu ir pavarde dar papildomi išplėsto- mis nuorodomis, kieno ji buvo žmona, pvz.: Mapeana Kynrakoecka... Ocmaswazocs edosyoms cena Kpecmoanuna HOzedhba Kynaroscraeo (254), Anna Iepeenucosa... Ymepuwaeo Kpecmoanuna Bunuenmaeo Ilepeeiūnuca cena (284), Aeama Powuxeeuwuoea... Ocmaewuazoca edoeuom2 wena Ana Pouwxeeuua (259), Ilpaxceda Teiauneosa... Ocmacuazoca édoeuems Hera Ta6piena Torauneu (254). Pasitaiko ir įvairių kitokių mirusių moterų užrašymų. Pavyzdžiui, tik nusa- kant, kieno moteris žmona, bet nenurodant nei jos vardo, nei pavardės: /'a6piena Cydenuca wena (292); arba po moters vardo ir pavardės pasakant, kieno ji žmona: /Temponena Iliompoecxa cynpyea Buruenmezo (260); arba kaip nors ki- taip: Aeama ypoxcd. Ilecionyena (261), oonodeopka Kamapokuna ypoxod: Jonbpoeckuxs 6d06a nocae Tomawa Tymkesuua (259), Muceeuueea ypomcdennas Poezoecka... Ymuepuaezo Kpecmoanuna bapmaomes Mucesuua cena (293), [Tempukanyosa ypoxcdennas Komopoena... Ocmaswazocs Kpecmbanuna Kpmcuwmocdha Ilempykanųa cena (285). Mirusių kūdikių motinos užrašomos taip pat, kaip nuotakų bei jau- nikių ir krikštijamų kūdikių motinos jau aptartose šaltinio dalyse. Jos įvardi- jamos kartu su vyrais nurodant vardą, mergautinę (ar šeimos, iš kurios mote- ris kilusi) pavardę ir bendrą su vyru pavardę. Ir čia varijuoja po žodžio ypoxcdennas pateikiamos moters pavardės daryba bei forma. Mergautinių pa- vardžių daryba patvirtina priesagu -evna, -ovna vartoseną, pvz.: Epxcazo u Annot ypoxcoennou Andpykalueenos Mukeneeuuess (291), Ana u Anenu ypoxcdennoiti Baniokeeuueenoi Bapmocecuuees (281), Bunuenmaeo u /Įomuuenu ypoxucoennou Jlaykueeno Cemawuwxoees (288), Aumonezo u Ilemponenu ypondennoū Teūdoeuueeno: Iod3eeuuoes (289), lko6a u Pozaniu ypondennoii Kepyneenw Knarokoeckuxs (290); Ana u Kamapokunoi yponcdennoti Andpytu- Keeuuoeno: Pometikoes (270), Henaueeo u Kamapoicunoi ypondenknoū Mas- eucoenbt JTroopmoes (283), Tomawa u Annet yposiedennot Munkoenst Teii6oee (285), domunuka u Annet ypoxcdennou Boneiūikosenois Mamyceeuuees (287). To- kios darybos mergautiniy pavardžių yra dauguma. Tačiau, kaip ir jau anksčiau aptartose šaltinio dalyse, pasitaiko mergautinių pavardžių, sudarytų su prie- sagomis -eva, -ova, pvz.: Ilempa u Buxkmopiu ypoxcdennou Bpy3eyneeoi IHTiompoeckxuxe (253), Muxauna u Kaponunbi ypoxcd: Pod3eeuueeoiti Ko3noeckuxs (254), Ana u Aeamut ypod: Illeedoeuueeoiū Janoeckuxs (253), Bunuenmeezo u ITempynenu ypoxco: Teznioeoū Mapmyanioss (255), Alna u lozegpamut yponcdennoti bymkeeuuoeoro leuweeckuxs (271), Opis u Anno: ypoxcdennou /lunneeuuoeoro Jumunosu106s (272). Šiaip tokio tipo moterų jvardijimai iš esmės niekuo nesiskiria nuo palyginti plačiai jau aptartų anksčiau. Mirusių nesantuokinių kūdikių motinos šioje knygos dalyje yra įvardijamos dviem asmenvardžiais, pvz.: [lemponeau Benemypoenw: (kilm.; 295), Kaponunbi 133 Jly6uyrot (kilm.; 294), Buxmopiu Iodreeuueenor (kilm.; 288), /o3ecdbambi Kyneueenwi: (kilm.; 282), ĮĮowuuenu Coronoecroii (kilm.; 289) ir pan. Išsiskiria po vyrų mirties likusių našlių užrašymai. Įdomu tai, kad jas pa- minint lyg ir praplečiama informacija apie mirusį vyrą. Štai keletas pavyzdžių: Sus Hueenesuus... Oct.’ edosor Įomuuenu ypoxcdennoū Banenmbinoeuueenbi my (286), Cmanucaaes Snko6ckii... ocmaguielica 6006010 Anenu ypooxdennoiti Kanunosckoui 3axonnnsiti Cynpyes (257), Cmanucaaés SAukyneys... Ocm. 6006010 Boeymuast ypoxcoennou bBypeeuuesnor myxuce (292), Ocuns JTenano... Ocm. 6006010 ITemponenu yp. Boaookoeuuesrs: myxcs (291), lozegps [lempykaneus... Ocm. 6006010 Annbi ypoxcoennou Murxenioeno: myxucs (290), Epoxiū Cydenucs... Ocm. edoeorw Mapiannst yp. Boaocesuuesnvt myxcs (292), Ppanyuuwexs Beiikwa... Ocm. edosoro Mapuiannoi ypoxcoenrou bopkesuuesrnvt myxncs (287). Kaip matyti, užrašomas asmuo, kurio mirtis ir yra konstatuojama, 0 po to nuro- doma, kieno jis buvo vyras. Tai daroma vartojant aprašomojo pobūdžio elemen- tus. Minimos našle likusios moters įvardijime — tik vardas ir mergautinė pavar- dė. Turint omenyje beveik norma tapusią tendenciją moteris įvardyti pagal tėvą arba vyrą ką tik pateikti atvejai yra labai neįprasti. Kituose mirties registracijos aktų išrašuose tik konstatuojama, kad po as- mens mirties našle liko jo žmona: ocm.“ ceny edoey Anxmonuny ypo>kd: Jlanoeckuxs (miręs vyras — Ilumons Banrokeeuus) (255), ocm. 6006010 Opanyuumky ypood: Moxceiixoes (miręs vyras — Bunųenmo: Muwkesuus) (257), Ocm. Cynpyey ITemponunio ypoxco: Ilpad3adoeuuees (miręs vyras — fky66 coins Mameywa Jlauxeeuus) (261), Ocmaeuns xeny Anny ypoxcd: Teoiūpanoeuuees (vyras — Mameywus Toimonosuus) (256). Moteris įvardijama tik vardu ir šeimos, iš kurios ji kilusi, pavardės daugiskaitos kilmininko forma. Kaip matyti, našlių įvardijimuose dažniausiai vartojamas žodis ypoxvcdennas. Be jo užrašymai labai reti, pvz.: Jus Cymbaps... Ocm. 6ed060:10 Įomuyenu Caenuxoenst myxcs (285), arba: @panyuwexs Pycareeuut... ocm. cynpyey Anny Tasepcky (258). Pasitaike tik vienas atvejis, kai našlė užrašyta vien vardu: Ocm. 6dogy Anny (vyras — Jomunuxs I'epmanoeuus) (255). 2 3. Pric baznytiniy šaltinių, matyt, priskirtini ir Siuo laikotarpiu pradeti ra- vuose. Tiesa, nuo iprasty bažnytinių krikšto, jungtuviu ar pan. registracijos aktų knygų šie sąrašai skiriasi. Pastarosios buvo rašomos lotynų kalba, įvardijant jo- se minimus asmenis vardai paprastai buvo rašomi lotyniškai (vartojant jų kano- niškas lytis), o pavardės (ar kitokie įvardijimo nariai) — lenkų kalba. Peržiūrėti Merkinės, Seirijų ir Deltuvos parapijų gyventojų sąrašai sudaryti lenkų arba 9 Tai rusų kalbos žodžio ocmasweiics (likusios) sutrumpinimas, nuolat vartojamas šaltinyje. 10 Šiuo ir kitais čia pateikiamais atvejais sutrumpinimas ocm. reiškia ocmaeua (paliko). 134 ses ye tys įvairios — ir kanoniškos, ir jų trumpiniai. Taigi šiuo požiūriu šie šaltiniai niekuo nesiskiria nuo įvairių administracinių juridinių dokumentų ir yra ypač panašūs į dvarų, seniūnijų ar kitų valdų inventorius. Tai liudija ir juose užfiksuo- ti asmenų įvardijimai. Parapijų gyventojų sąrašuose minima daug moterų. Jų įvardijimai čia įvai- rūs, nors dažniausi — vardu ir pavarde. Vardai, kaip ir anksčiau aptartuose šaltiniuose, yra vien krikščioniški. Pavardės dažniausiai sudarytos su slaviško- mis priesagomis -ova, -ovna arba turi -sk- tipo priesagas. Pvz.: Rozalia Andru- laniowa (13, 41), Anna Aukf5tolowa (16, 17), Konftancya Balcewiczowa (16, 33), Katarzyna Baniazeciowa (13, 12), Rozalia Czaplikowa (10, 30), Aniela Dow- narowa (10, 4), Helena Eymontowa (16, 1), Ewa Mifs5kiniowa (16, 20), Anna Rawgiatowa (13, 35), Maryanna Kukucianiowa (13, 25), Maryanna Wolggiewi- czowa (10, 28); Anna Bugieniowna (16, 13), Krystyna Burbowna (13, 22), Mary- anna Burneykéwna (10, 16), Judyta Dawgielowna (16, 3), Elzbieta Katwayciow- na (16, 24), Wiktorya Karwialowna (13, 8), Anna Milunowna (13, 39), Elzbieta Stymburowna (16, 5), Rozalia Treygiowna (10, 22), Maryanna Woyczulinowna (10, 14); Maryanna Bylinska (10, 4), Marta Brazynska (13, 14), Katarzyna Day- nowska (13, 77), Maryanna Gieguzynska (13, 71), Anna Gietazewska (10, 17), Anna Jaworowska (10, 3), Konstancya Kowalewska (16, 24), Maryanna Lapins- ka (16, 19), Agata Sniegiecka (16, 32). Tik 1843 m. Deltuvos parapijos katalikų sąraše (15 šaltinis) greta slaviškos moterų pavardžių darybos yra paliudytos ir lietuviškos priesagos. Su jomis su- daryta 75 moterų (iš apie 350) pavardės. Tik dvi iš jų yra sudarytos su priesaga -ienė, kuri pavartota greta labai dažnos dokumente slaviškos priesagos -ova. Tai Konstancya Plokfsztienie (14) ir Ewa Szauczukienie (4). Plg. Katarzyna Gustowa (1), Anna Micewiczowa (1), Agata Bilotowa (2), Agata Mackiewiczowa (2), Elžbieta Auksztynowiczowa (2), Barbara Bugianiowa (2), Iudyta Ziziowa (3), Maryana Sa- rapinowa (6), Anna Kreywiowa (7), Anna Maczulowa (11), Anna Kietwircziowa (12), Ewa Skirgaytowa (14) ir pan. Įdomi antroji pavardė su priesaga -ienė. Ją reikėtų sieti su parapijoje funk- cionavusia pavarde *Šiaučiukėnas — plg. Maciey Szauczukienas, Michat Szauczu- kienas (16, 12), Jan Szawczukienas (16, 10), Jerzy Szawczukienas (16, 9). Pavardė Šiaučiukėnas ir šiandien žinoma apie Ukmergę (LPŽ II 919). Ištekėjusios mo- ters pavardė iš jos turėtų būti Šiaučiukėnienė. Tačiau dokumente užrašyta *Šiau- čiukienė, plg. pavardes Šaučiukas ir Šiaučiūkas, kurios užrašytos tik toli nuo Ukmergės (LPŽ II 895, 919). Kitos Deltuvos parapijos 1843 m. šaltinio lietuviškos darybos pavardės įvar- dija neištekėjusias moteris. Pasitaikė tokios priesagos: -aičia, pvz.: Maryanna Andrunayczie, Katarzyna Andrunayczie (8), Anna At- kaczunayczie (9), Elzbieta Auksztotayczie (7), Rozalia Barta[5kaycie (12), Barbara Bugianayczie (3), Barbara Butaszayczie (10), Dorota Burakayczie (11), Maryana 135 Burakayczie (12), Barbara Czernawskayczie (10), Dorota Gawianaycia (7), Mary- ana Gawienayczie (8), Anna Gogayczie (7), Maryana Grynayczie (10), Agata Gur- bayczie (1), Ewa Gustayczie (2), Anna Iasietaycie (2), Tekla Iasiulonayczie (9), Elžbieta Kadonayczie (8), Helena Kaminskayczie (11), Ewa Kieszaycie (14), Agata Kietwirtayczie (3), Anna Kreywayczie (7), Anna Lelayczie (14), Katarzyna Lele- czkayczie (14), Urszula Lingayczie (8), Maryana Matakaycie (3), Barbara Nawiokay- czie (2), Katarzyna Raytayczia (11), Francif5ka Stimburayczie (4), Maryana Stre- mekayczie (5), Maryana Strenikayczie (11), Konstancya Szatayczie (5), Katarzyna Szymkayczie (5), Agata Triczaycie (5), Anna Triczayczie (4), Barbara Walonayczia (7), Katarzyna Walunayczie (7), Elžbieta Woytkunayczie (3); -yčia, pvz.: Iudyta Augliczie (3), Anna Kasialiczie (4), Ewa Kasialiczie (4), Ma- ryana Kasialiczia (4), Maryana Kuliknyczie (3), Elžbieta Kuliczie (7), Anna Lat- wiczia (10), Anna Lunpridiczie (10), Konstancya Maknowiczie (9), Ewa Pieczu- liczie (14), Konstancya Podigiczia (10), Konstancya Rukieliczia (9), Anna Stimbu- ryczie (4), Anna Waržagaliczie (3), Katarzyna Waržagoliczie (3), Iudyta Woytkunic- zia (5), Konstancya Woytkuniczie (4), Iudyta Ziziczia (3), Ewa Zižniczia (3); -(i)icia, pvz.: Ewa Czolkiuczia (5), Anna Dutkiuczia (7), Helena Lamkaycziu- cie (7), Agata Rayluczie (13), Maryana Rodkiewiczuczia (4); -ukė — vienas atvejis — Barbara Iucziukie (22). Kaip matyti, dažniausia yra priesaga -aičia. Tos pačios parapijos 1829 m. katalikų sąraše (16 šaltinis) yra dauguma vyriš- kų pavardžių, iš kurių sudarytos pateiktos moterų pavardės. Jos liudija, kad lietuviška priesaga -aičia vartota dviem atvejais — tada, kai vyriška pavardė turė- jo galūnes -as ir -is, -ys, pvz.: Andrunas (32), Atkaczunas (13), Burakas (28), Gawienas (18), Gustas (12), Matakas (7), Nawikas (29), Szatas (9), Woytkunas (10) ir Auksztolis (9), Bugianis (5), Gogis (22), Grynis (29), Jasielis (38), Iasiulo- nis (27), Kief3ys (27), Kietwirtis (34, 35), Kreywis (22), Lingis (18), Stimburis (7), Tryczis (11), Triczys (6), Wolonis (22). Pavardės su priesaga -ycia dažniausiai su- darytos i$ vyriškų su galūne -is. Tai Auglis (12), Kafselis (10), Latwis (15), Pieczu- lis (26), Stymburis (11), Zyzis (8). Tik Woytkuniczia iš Woytkunas (7) liudija ir kitokią šios priesagos vartosenos galimybę. Priesaga -(i)ūčia pridėta prie vyris- kų pavardžių Czotkus (9), Dutkus (18) ir Radkiewicz (33) (pastaroji rekonstruo- tina kaip *Radkevičius), atmetus jų galūnes -us. Kitos dvi pavardės šaltinyje neužfiksuotos. Atkreipia dėmesį dar viena įdomi detalė. Dvi pateiktos pavardės su priesa- ga -aičia yra sudarytos iš vyriškų, turinčių -sk- tipo priesagas. Tai Czernawska- yczie ir Kaminskayczie iš pavardžių Czerniewski (21) ir Kaminski (16). Šiaip jau šaltinyje įprasta iš pavardžių su -sk- priesagomis daryti moterų pavardes tik pakeičiant galūnę, pvz.: Bogumila Karpinska (1), Elzbieta Kowalewska (11), Anna Ostrowska (6), Iozefata Wysocka (11), Iudyta Zyžniewska (3). Plg. vyriš- kas pavardes Karpinski (2), Kowalewski (1), Ostrowski (18), Wisocki (4), Zyz- niewski (12). 136 Kitos 1843 m. sąrašo moterų pavardės sudarytos su įprastomis šiuo laikotar- piu slaviškomis priesagomis -ova, -ovna. Pastaroji neretai pridėta ir prie tų pa- čių pavardžių, iš kurių sudarytos moterų pavardės su minėtomis lietuviškomis priesagomis. Tai neištekėjusių moterų pavardės Maryana Andrunowna (6), Ma- ryana Atkaczunowna (10), Agata Bugianowna (7), Maryana Dutkowna (7), Agata Lingiowna (8), Ewa Pieczulowna (14) bei kt. O ypač dažnai slaviška priesaga dedama prie ištekėjusių moterų pavardžių, nors čia pat, net vieno kaimo katali- kų sąraše, užrašoma iš tos pačios vyriškos pavardės su lietuviška priesaga suda- ryta neištekėjusios moters pavardė. Štai kai kurios tokios slaviškos darybos pa- vardės: Katarzyna Andrunowa (8), Anna Atkuczunowa (9), Anna Auksztolowa (9), Barbara Bugianiowa (2), Ewa Dutkowa (6), Barbara Gogiowa (7), Konstan- cya Iasiuloniowa (9), Agata Kasielowa (3), Maryana Kieszowa (10), Anna Kiet- wircziowa (12), Anna Kreywiowa (7), Katarzyna Stimburowa (4), Dorota Triczowa (4), Agata Waloniowa (7), Iudyta Waržagolowa (3), Katarzyna Woytkunowa (4), Iudyta Ziziowa (3). moterų pavardės sudarytos su lietuviškomis, gyvojoje kalboje vartotomis prie- sagomis, o kitų 275 — su oficialiojoje vartosenoje įprastomis slaviškomis. Galbūt tai lėmė minimos moters socialinė padėtis, o gal kokios kitos priežastys. Šiaip ar taip tai retas reiškinys XIX a. dokumentuose. Atskirai reikėtų aptarti vieno XIX a. antrosios pusės dokumento, rašyto len- kų kalba, moterų įvardijimus. Tai dvinariai jų užrašymai Seirijų parapijos gy- ventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašuose (12 šaltinis). Dalis jų visiškai įprasti šiam laikotarpiui — krikščioniškas vardas ir pavardė su priesa- ga -ova arba -ovna, pvz.: Iozefa Mikielkiewiczowa (2), Karolina Btazewiczowa (2), Rozalija Karkiatowa (3), Ewa Zylaniowa (22), Agata Pilwialiowa (23) arba Mary- anna Szukiowna (3), Marcella Urbanowiciowna (13), Rozalija Kisielowna (24), Maryjanna Gilowna (43). Paprastai šios priesagos dedamos prie vyriškos pavar- dės, atmetus galūnę. Tik vienu kitu atveju — prie visos pavardės, pvz.: Anna Mazajtysowa (20). Moterų pavardžių su -sk- tipo priesagomis pakeista tik galū- nė, pvz.: Helena Piotrowska (4), Brygida Zlinska (9), Anna Iasinska (58), Ewa Malinowska (59). Greta tokių moterų įvardijimų šaltinyje yra ir labai neįprastų. Čia po moterų vardų užrašomos visiškai nepakeistos vyriškos pavardės. Jos turi slaviškas patronimines priesagas -ovič, -evič: Urszula Balewicz (4), Wiktoryja Ba- lewicz (17), Maryanna Czereszkiewicz (2), Teressa Czurlewicz (3), Marta Gudzino- wicz (3), Ewa Janulewicz (14), Maryanna Iaruszewicz (52), Marcella Marcinkie- wicz (2), Antonina Misiewicz (5), Albertyna Naruszewicz (5). Kitos yra su lietuviš- komis patroniminėmis priesagomis -onis, -ūnas, (rečiau — -aitis, -ynas), pvz.: Rozalija Adamanis (5), Krystyna Andrulanis (28), Agata Bietanis (18), Wiktorya Boubanis (22), I6zefa Czurlanis (3), Konstancya Czurlanis (4), Anna Janulanis (29), Rozalija Jurczukanis (5), Anastazyja Jurelanis (21), Marta Masianis (14), Elzbieta Mikielanis (16), Elžbieta Mikucianis (27), Maryjana Walukanis (24), Agata 137 Zylanis (29); Agata Bagdziunas (44), Maryanna Grablun (9), Regina Komarunas (12), Maryanna Maskielunas (26), Marcella Mitunas (22), Regina Stoczkunas (36), Marcella Szalunas (3), Franciszka Zydziunas (51); Roža Jurgajcis (17), Marta Lin- gajtys (4); Agata Stasiukinas (11). Pasitaiko ir kitokios darybos pavardžių, pvz.: Elzbieta Dauginik (8), Konstancya Grygucis (21), Roza Jakulis (61), Maryana Iusz- ka (4), Maryanna Kiewa (23), Marcella Kondrat (11), Agata Pilkialis (55), Rozali- ja Pilwialis (55), Marta Romeykis (22), Anna Salinis (35), Agata Sawejkis (28), Marta Stuczka (62), Wiktorya Szarkiato (9), Ewa Szukis (12), Helena Wisialga (58). Plg. vyrų jvardijimus, pateiktus 1830 m. Seirijų parapijos gyventojų sąraše (13 šaltinis), kuriuose tos pačios pavardės: Barttomiey Adamanis (5), Jakob An- drulanis (41), Jan Gudzinowicz (22), Marcin Janulanis (16), Maciey Janulewicz (57), Karol Masianis (23), Dominik Mikielanis (58), Karol Mitun (22), Jan Mos- kielunas (33), Adam Salinis (38), Antoni Stoczkunas (8), Kazimier3 Stuczko (67), Jgnacy Szalunas (73), Szymon Szarkiato (49), Wincenty Szukis (18), Szymon Zydziu- nas (3), Maciey Zylanis (13), Ian Watukanis (64). XIX a. antrosios pusės dokumentas, kuriame yra aptartieji neįprasti moterų įvardijimai, rašytas dviejų asmenų. Tačiau tai neturi įtakos moterų pavardžių lytims. Ir vienas, ir kitas raštininkas pateikia įvairias jų formas. Abu vienodai elgiasi tais atvejais, kai pavardė yra su -sk- tipo priesaga. Tada pakeičiama mo- ters tėvo arba vyro pavardės galūnė. Kitos pavardžių lytys (ir ypač lietuviškos darybos) įvairuoja. Be sudarytų su priesagomis -ova, -ovna, moterims įvardyti vartojamos ir vyriškos pavardės. Pastarieji atvejai, atrodo, netgi dažnesni. Pa- stebėti kokių nors dėsningumų, kurie padėtų paaiškinti tokios moterų pavar- džių vartosenos priežastis, nepavyko. Gal tokie įvardijmai susiję su moterų tau- tine priklausomybe? Toks spėjimas bent iš dalies būtų pagrįstas, jeigu tokios jų pavardės turėtų tik slaviškas priesagas -ovič, -evič. Tačiau, kaip buvo matyti iš pateiktų pavyzdžių, moterų pavardės yra įvairios darybos — turi ir lietuviškas pa- tronimines priesagas arba yra be jų, bet užrašytos su lietuviškomis galūnėmis. Be dvinarių įvardijimų, parapijų gyventojų sąrašuose pasitaiko ir kitokių. Štai 1829-1830 m. Merkinės parapijietės kartais užrašomos trimis asmenvar- džiais, pvz.: Anna Maciejewska Osiecka (10, 5), kartais tik viena pavarde, pvz.: Kisieylewska (10, 31), Maciunska (10, 24), Woyczowna (10, 22), o kartais taip — Katarzyna z Pustowskich (10, 5). Kai žmona šiame dokumente minima greta vyro, užrašoma tik jos mergautinė pavardė, pvz.: Pawet Bingiel žona Czecza- towna, Antoni Wotk zona Pietruciowna, Tomasz Galczys Zona Zurkiewiczowna, Wincenty Gudelonis zona Traygiowna, Marcin Witkowski zona Sawicka, Jan Bu- benas zona Bingielowna, Mateusz Kaszeta zona Szwabielowna (visi — 10, 16), Michat Watkowski zona Grudzinska (10, 17), Ignacy Wolkowski zona Kunigu- ciowna (10, 17). Tokie įvardijimo atvejai, be kita ko, liudija, jog pavardė nėra bendras šeimos asmenvardis. O kalbama apie XIX a. pirmąją pusę. Labai įvairūs moterų įvardijimai 1840 m. Deltuvos parapijos katalikų sąraše (17 šaltinis). Šaltinis nuo kitų panašių skiriasi tuo, kad vyrai ir moterys čia užra- 138 šyti ne kartu, o net skirtinguose lapuose. Vyrai įvardyti dvejopai — vardu ir pa- varde arba prie jų dar nurodant ir tėvo vardą. Taigi laikomasi jau nusistovėjusio XIX a. pirmojoje pusėje užrašymo būdo. Tiesa, neaišku, kodėl vienais atvejais tėvo vardas nurodomas, 0 kitais — ne, pvz.: Szymon Szyteyko (4), Stanistaw Sze- miot (3), Onufry Romanow/[ki (4) ir Mateu[5 Syn Iakoba Szyleyko (3), Toma(3 Syn Michata Kule/zis (5), Mateusz Kazimierza Syn Szyteyko (6). Dviem asmenvardziais — vardu ir pavarde — šaltinyje ivardytos našlės, pvz.: Maryanna Andrunowa (10), Ewa Klotyniowa (8), Maryanna Ztobowa (6). Taip užrašytos ir kai kurios neištekėjusios moterys (samdinės, kampininkės), pvz.: Maryanna Andrunéwna (11), Konstancya Olechnowiczowna (12), Anna Czepu- kienowna (8) ir Dorota Gawenayczia (11). Tačiau pasitaiko, kad pastarųjų įvar- dijimas dar praplečiamas ir tėvo vardo nuoroda, pvz.: Konstancya Michala Cor- ka Kietwirciowna (18), Urszula Iana Corka Lingiowna (16), Barbara Macieja Cor- ka Raytowna (19), Konstancya Ierzego Corka Szyteykowna (7), Katarzyna Michata Corka Wasztakiowna (22). Arba: Rozalia Eukafzewiczowna Corka Marcina (6), Barbara Zimblayc3e Cor. Michala (5). Kitokie yra dokumente užrašytų ištekėjusių moterų, kurių vyrai gyvi ir taip pat minimi, įvardijimai. Dažniausi tokie: Szymona Zona Wiktorya (9), Tomafza Zona Anna (6), Szymona Zona Maryanna (5), Mateufja Zona Zuzana (2), Ia- koba Zona Anna (4), lana Zona Agata (4), Ierzego Zona Barbara (4), Iakoba Zona Agata (4), Stanistawa Zona Katarzyna (5). Taigi moteris įvardijama tik vardu ir nurodoma, kieno ji žmona. Vyro pateikiamas taip pat tik vardas. Tai, aišku, labai neinformatyvus, tik neoficialiai vartosenai tinkantis moterų užra- šymas. Kitais atvejais nurodomas tik moters vardas, pasakoma, kieno ji žmona, ta- čiau vyro užrašoma ir vardas, ir pavardė (kilm. I.), pvz.: lana Bugiena Zona Antonina (23), Iozeffa Czeszumskiego Zona Anna (6), Iana Ilinskiego Zona Ewa (4), Michata Mifskinia Zona Konstancya (8), Mateufza Szyteyki Zona Agata (5). Kartais pastarieji įvardijimai dar praplečiami tėvo vardo nuoroda, pvz.: Zona Szymona Olef5kiewicza Maryanna Corka Macieja (2), lana Dutki Zona Anna Corka Barttomieja (16). Gali būti vyro nurodomas tik vardas, o tėvo — ir vardas, ir pavardė. Moters, aišku, vėlgi minimas tik vardas, pvz.: Augustyna Zona Anna Corka Kazimierza Lingia (17), Francif5ka Zona Barbara Corka Marcina Lingia (4). Dar pasitaiko ir tokių užrašymų, kuriuose minimi vien vardai (vyro, mo- ters, tėvo), pvz.: lozefa Zona Ewa Corka Kazimierza (16), lakoba Zona Maryan- na Corka Macieja (2), Adama Zona Barbara Corka Antoniego (3), Marcina Zona Anna Corka Szymona (2), lana Zona ludyta Corka Adama (2), Michata Zona Ewa Corka Antoniego (3). Tokių ivardijimu oficialiais vadinti taip pat, aišku, negalima. Apibendrinamosios pastabos. Aptariant moterų jvardijima XIX a. turėta apie 6 tūkstančiai jų uzraSymy labai skirtinguose dokumentuose. Šaltinius su- skirsčius į administracinius juridinius ir bažnytinius mėginta atkreipti dėmesį į 139 juose vartotų moterų įvadijimų panašumus ir skirtumus. Pastarieji ypač buvo pastebimi tiriant XVII-XVIII a. tokių tipų šaltinius (Maciejauskienė 1991: 295— 296). Moterų įvardijimų peržiūrėtuose XIX a. dokumentuose analizė liudija, jog ir šiuo laikotarpiu yra nemaža skirtumų užrašant moteris nevienodo pobū- džio šaltiniuose. Tačiau galima pastebėti ir tam tikrą minėtų skirtumų nykimo tendenciją. Tai lemia iš dalies pakitusi kai kurių bažnytinių šaltinių specifika. Galima būtų išskirti tokius svarbiausius lietuvių moterų įvardijimo būdus: 1. Dviem asmenvardziais, kurių pirmasis vardas, o antrasis pavardė. Šis įvardijimas dažniausias peržiūrėtuose administraciniuose juridiniuose do- kumentuose, Kulių parapijos krikšto registracijos aktų knygoje bei kai kuriuose kituose šaltiniuose. Taip įvardijamos ir ištekėjusios, ir neištekėjusios moterys. 2. Trimis asmenvardžiais. Dažniausiai tai ištekėjusių moterų įvardiji- mai, kuriuose yra moters vardas, mergautinė ir bendra su vyru pavardė. Retas šis užrašymo būdas jau minėtuose šaltiniuose. Jis pasitaiko greta įprastų dvina- rių įvardijimų. O įprastas toks įvardijimas antrajame tirtame bažnytiniame šal- tinyje — 1857 m. Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimi- mo, sutuoktuvių ir mirties registracijos aktų išrašų knygoje. Taip įvardijant mo- teris prieš mergautinę pavardę paprastai vartojamas žodis yponkxdennas. 3. Kiti įvairūs. Tai reti įvardijimai vienu asmenvardžiu (vardu arba pa- varde). Be to, tokie, kuriuose nurodoma, kieno ištekėjusi moteris yra žmona, o neištekėjusi — duktė. Pastaruosiuose įvardijimuose įprastas aprašomojo pobū- džio elementas — vartojami bendriniai žodžiai žmona, duktė (kartais ir kiti, pvz., sesuo, našlė). Tokiais atvejais moters gali būti rašomas tik vardas, o vyro ar tėvo — ir vardas, ir pavardė. Arba moteris įvardijama vardu bei pavarde, 0 po to nurodomas vyro ar tėvo vardas. Dar pasitaiko ir kitokių pavienių įvardijimų. Taigi moterų įvardijimas šiuo laikotarpiu dar pastebimai įvairuoja. Svarbiau- sia tokios situacijos priežastis, matyt, yra skirtinga nei vyrų jų visuomeninė pa- dėtis, turtinė bei kitokia moters priklausomybė nuo vyro. Kur kas mažiau nei vyrai dalyvavusių visuomenės gyvenime moterų užrašymas dokumentuose il- giau neįgijo vienodos, oficialios, visur ir visada privalomos išraiškos. Todėl gre- ta daugelyje aptariamo laikotarpio šaltinių lyg ir norma tampančio jų įvardiji- mo vardu bei pavarde palyginti dažni ir kitokie užrašymai. Tai susiję ir su šalti- nių specifika. Nukrypimai nuo įvardijimo vardu bei pavarde — trinariai užrašymai, aprašo- mieji elementai ir kt. — būdingi antrosios bažnytinės knygos moterų įvardijimui. Tačiau kaip tik šiame šaltinyje labiausiai pastebima tendencija traktuoti pavar- dę kaip bendrą vienos šeimos narių asmenvardį (plg. nuotakų, jaunikių, krikšti- jamų bei mirusių kūdikių tėvų įvardijimus). Panašūs polinkiai pastebėti ir Imb- rado parapijos bažnytinėje knygoje. Tuo tarpu Kulių parapijos krikšto registra- cijos knygoje kūdikio tėvas ir motina užrašyti skirtingomis pavardėmis (papras- tai vartojama motinos mergautinė pavardė). Šie bei kiti duomenys, pastebėti administraciniuose juridiniuose bei kitokiuose dokumentuose, liudija, kad jau 140 XVIII a. baigusios formuotis lietuvių pavardės XIX a. dar ne visada buvo svar- biausiu ir būtinu visų asmenų įvardijimo nariu. Įdomu tai, kad tėvo vardo nuoroda, intensyviai ieškanti vietos šio laikotarpio vyrų įvardijimuose, palyginti retai vartojama užrašant moteris. Ištirta medžiaga liudija, kad tokia nuoroda praplečiami tik neištekėjusių moterų įvardijimai. Moterų pavardžių daryba labai slaviška. Stebina tai, kad net Kulių parapijos krikšto registracijos knygoje mergautinės moterų pavardės turi slaviškas prie- sagas -ovna, -evna, O ištekėjusių moterų — -ova, -eva. Ir tik dešimt pavardžių (iš 1891!) sudarytos su lietuviškomis priesagomis -aitė, -alė ir -ienė (plg. moterų asmenvardžių darybą XVII-XVIII a. bažnytinėse knygose, žr. Maciejauskienė 1991: 262-300). Tik 9 moterys (iš 500), užrašytos administraciniuose juridiniuo- se dokumentuose, turi pavardes su lietuviškomis priesagomis -ienė, -yte, -utė, -ukė ir kt. Kitų pavardės sudarytos su slaviškomis priesagomis -ovna, -evna, -ova, -eva. Vien pastarųjų priesagų vartoseną liudija moterų, užrašytų antrojoje bažnytinėje knygoje, pavardžių daryba. Tik 1843 m. Deltuvos parapijos katalikų sąraše greta slaviškos moterų pavardžių darybos yra paliudytos ir lietuviškos priesagos -ienė, -aicia, -yčia, -(i)ūčia, -ukė. Su jomis sudarytos 75 (iš apie 350) moterų pavardės. Dvi pavardės su priesaga -aičia (aišku, tarp daugybės kitų) pasitaikė ir 1840 m. tos pačios parapijos gyventojų sąraše. Taigi, remiantis, aiš- ku, tik tirtų dokumentų antroponimija, galima teigti XIX a. sustiprėjus moterų pavardžių darybos slavinimą. Viename XIX a. antrosios pusės dokumente — Seirijų parapijos gyventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašuose — pasitaikė labai neįprastų moterų įvardijimų. Po krikščioniško moters vardo užrašoma vyriška pavardė. Tokie įvardijimai dažni ir vartojami greta įprastų šiam laikotarpiui užrašymų vardu ir pavarde, sudaryta su priesagomis -ova arba -ovna. Paaiškinti tokių mo- terų pavardžių lyčių vartosenos priežasčių ar pastebėti kokių nors dėsningumų nepasisekė. Gauta 1999 02 26 LITERATŪRA LPŽ I-II — Lietuvių pavardžių žodynas 1-2, Vilnius: Mokslas, 1985-1989. Maciejauskienė V. 1991: Lietuvių pavardžių susidarymas, Vilnius: Mokslas. Maciejauskienė V. 1993: Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje. — Lietuvių kalboty- ros klausimai 32, 100-113. Ramonienė M. 1985: Vakarų ir Vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a. pabaigoje. — Kalbotyra 36(1), 54—62. RL IV — Rusų- lietuvių kalbos žodynas 4, Vilnius: Mokslas, 1985. Salys A. 1983: Krikštavardžiai. — Raštai 2, Roma: Lietuvių katalikų mokslų akademija. Zinkevičius Z. 1977: Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pra- džioje, Vilnius: Mokslas. 141 tD 9; 10 1. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19 20 ŠALTINIAI . Balčių dvaro dokumentai. 1816-1825 m. — Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraš- čių skyrius (toliau — MABRS), F 37-2899. . Bierczak Czynszow i Remanętow z Wtosci Poswolskiey... [Pasvalio valdų gyventojų činčo mo- kesčių ir skolų knyga. 1838 m.]. - MABRS, F 43-15326. . Inwentarze Maietnošci Dembiny... [Dembynės dvaro inventoriai. 1786-1828 m.]. - MABRS, F 138-1441. . Inwentarze mttsci Bolbian... [Balbény dvaro inventoriai. 1775-1830 m.]. - MABRS, F 138- 1439. . Inwentarze Mttsci Kurkliszek... [Kurkliškių dvaro inventoriai. 1786-1819 m.]. - MABRS, F 138-1443. . Inwentarz Majatku Hoduciszek... [Adutiškio dvaro inventorius. 1828m.]. - MABRS, F 43- 4626. . Kelmės dvaro dokumentai. Smulki visų Kelmės valdų moterų registracija. 1834 m. — MABRS, F 37-1710. . Ksiega Metryk Slubnych... [Inturkės parapijos jungtuviy metrikų registracijos knyga. 1771- 1826 m.]. — Saugoma Inturkės bažnyčios archyve. Kulių parapijos krikšto metrikų registracijos knyga. 1802-1807 m. — Lietuvos valstybės istori- jos archyvas, F 669, ap. 1, b. 220. . Merkinės parapijos gyventojų sąrašai. Nuorašai bei ištraukos iš Merkinės bažnytinio archy- vo knygų (paruošė J. Reitelaitis). 1818-1937 m. — MABRS, F 136-13. Poswolski inwentarz... [Pasvalio dvaro inventorius. 1806 m.]. — MABRS, F 43-15014. Seirijų parapijos gyventojų, atlikusių išpažintį ir priėmusių komuniją, sąrašai. 1881-1884 m. — MABRS, F 136-89. Seirijų parapijos gyventojų sąrašas. 1830 m. — MABRS, F 136-90. Skazka Rewizka Folw=Pocztowa Roku 1834. — MABRS, F 38-55. Spis Parafian Dziewaltowskich... [Deltuvos parapijos katalikų sąrašas. 1843 m.] — MABRS, F 268-36. Status Animarum czyli Regestr Ludnošci Parafii Dziewiattowskiey [Deltuvos parapijos kata- liky sąrašas... 1829-1834 m.]. - MABRS, F 268-33. Wiadomošč Mieszkancach obojey pici..., nalezacych do parafialnego Dziewaltowskiego Kosciofa... [Deltuvos parapijos katalikų sąrašas. 1840 m.]. - MABRS, F 268-35. Boimycu MeTpuueckoil Kuru... [Verkiy, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų išrašų knyga. 1857 m.]. - MABRS, F 43- 19247. . leno Tpoxckoro yesaHoro cyxa... [Valkininkų seniūnijos dokumentai. 1571-1872 m.]. — MABRS, F 11-23. . Mecteuko Benéna. CrirucoKk XuTeIeil: JIBOpsIH, MeIllaH, KpeCTbsiH, KyTHUKOB. 1861 r. -MABRS, F 126-322. “ Peržiūrėti istorijos šaltiniai saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriuje (išskyrus Inturkės ir Kulių parapijos bažnytines knygas — žr. 8 ir 9 sąrašo poziciją). Sudarant abėcėlinį jų sąrašą dažniausiai pirmiausia rašomi šaltinių pavadinimai originalo kalba, o skliaustuose — Rankraščių skyriaus kataloguose esantys pavadinimų variantai ir metai, kuriais šaltinis rašytas. Abu pavadinimai neretai pateikiami sutrumpinti. Tais atvejais, kai pavadinimo originalo kalba dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti negalima, pasitenkinama tik kataloge esančiu pavadinimu. Nurodoma šaltinių saugojimo fondas, signatūra. Panašiai stengiamasi pateikti ir kitur, t.y. bažnyčios archyve, saugomo šaltinio pavadinimą. 142 21. Paspemrernus KpecTbsiHaMm: 1) Ha Opak; 2) Ha rOAMYHBINA yxoJ] B Apyrue MecrTa... 1859 r. — MABRS, F 126-200. 22. Paspemenusi Ha 6pak. 1831-1862 r. - MABRS, F 126-353. 23. Pa3pemenus Ha Gpar. 1844-1862 r. - MABRS, F 126-352. 24. Pa3penrenus Ha 6pak kpectbsinam. 1829-1830 r. — MABRS, F 126-263. 25. Pa3penrenus Ha G6pak kpectbsiHaM. 1835-1871 r. —- MABRS, F 126-394. 26. Paspemenus Ha 6pak KpectbsiHaM. 1839-1843 r. — MABRS, F 126-174. 27. Pa3penrenus Ha 6pak kpectbsiHaMm. 1846-1847 r. - MABRS, F 126-173. 28. Paspernrerus Ha 6pak KpectbsiHaMm. 1857-1858 r. - MABRS, F 126-201. 29. Pesusckasi Ckaska 1851 roma... Baiirosckaro npuxona... [Vaiguvos dv. revizinis sąrašas. 1851 m.]. - MABRS, F 37-229. DIE BEZEICHNUNG DER FRAUEN IN DEN HISTORISCHEN QUELLEN DES 19. JAHRHUNDERTS Zusammenfassung Das Ziel des vorliegenden Beitrags ist die Bezeichnung der Frauen in den historischen Quellen des 19. Jahrhunderts zu erortern. Zu diesem Zwecke wurden aus verwaltungsrechtlichen Quel- len und Kirchenurkunden ca. sechstausend Eintragungen iiber Frauen gesammelt. Es wurde festgestellt, daB die Art der Bezeichnungen der Frauen uneinheitlich ist. Das wird u. a. durch die Spezifik der Quellenschriften bedingt. Es sind folgende Arten der Frauenbezeichnungen zu unterscheiden: 1. mit zwei Personen- namen — der erste ist der Vorname, der zweite der Familienname; 2. mit drei Personennamen, die gewohnlich verheiratete Frauen tragen — dem Vornamen, dem Familiennamen des unver- heirateten Madchens und dem Familiennamen der verheirateten Frau, der dem des Eheman- nes entspricht; 3. auf andere Weise. Das sind seltene Bezeichnungen mit einem Personennamen (Vornamen oder Familiennamen), Verzeichnisse von Frauen mit Hinweisen, wessen Frau oder Tochter sie ist (wobei die Appellativa Zmona, dukté gebraucht werden). Die Verschiedenartigkeit der Bezeichnungen der Frauen wird wohl durch ihre gesellschaft- liche Stellung, durch ihre Abhangigkeit vom Ehemanne (hinsichtlich des Eigentums u. a.) be- dingt. Die Bezeichnungen der Frauen (die viel weniger als die Manner am gesellschaftlichen Leben beteiligt waren) in den historischen Quellenschriften haben viel spater als die Bezeich- nungen der Manner einheitliche, offizielle, immer und tberall giiltige Formen erlangt. AuBer- dem bezeugen gerade die Bezeichnungen der Frauen, daB die im 18. Jh. schon herausgebilde- ten litauischen Familiennamen im 19. Jh. nicht immer die wichtigste und notwendigste Kompo- nente bei der Personenbezeichnung waren. Die Frauennamen waren alle ausnahmslos christlicher Herkunft. Die Bildung der Frauenfamiliennamen tréagt einen ausgesprochen slawischen Charakter. Die Midchenfamiliennamen haben gewohnlich die Suffixe -ovna, -evna, wahrend die Familien- namen der verheirateten Frauen durch -ova, -eva gekennzeichnet sind. Litauische Ableitungssuffixe sind selten anzutreffen: so liegen im Kirchenbuch der Gemein- de von Kuliai nur zehn Familiennamen (aus 1891) mit den Suffixen -aité, -alé und -iené vor.; nur neun Frauenfamiliennamen (aus 500), die in den administrativen Rechtsurkunden verzeichnet sind, weisen die litauischen Suffixe -ienė, -yté, -uke, -uté auf; in dem Verzeichnis der katholischen Gemeinde von Deltuva findet man unter den an 350 Familiennamen von Frauen 75, die mit den Suffixen -iené, -aicia, -yčia, -(i)acia, -uké gebildet sind. In manchen durchgesehenen Quellen- schriften kommt kein einziger Frauenfamilienname mit einem litauischen Suffix vor. Das er- laubt uns, zu zu schlieBen, daB im 19. Jh. der Slawisierungsprozef bei der Bildung von Frauen- familiennamen klarer zu Tage trat. 143 In einer Urkunde aus der 2. Halfte des 19. Jahrhunderts — in den Einwohnerverzeichnissen der Gemeinde Seirijai — kommen sehr ungewohnliche Bezeichnungen der Frauen vor. Nach dem christlichen Vornamen der Frau ist ein mannlicher Familienname eingetragen (Marcella Marcinkiewicz, Elzbieta Mikucianis, Marcella Milunas, Agata Sawejkis). Solche Bezeichnungen liegen haufig vor neben den fiir jene Periode gebriauchlichen Eintragungen von Vornamen und Familiennamen, wobei die letzteren mit den Suffixen -ova oder -ovna gebildet wurden. Aus welchen Griinden solche Formen der Familiennamen gebraucht wurden, ist nicht gelungen zu klaren. 144