Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 35-47 Cantitatea vocalelor neaccentuate din limba lituaniană standard LIDIJA KAUKĖNIENĖ Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas, Kaunas The article deals with the guantity of unstressed vowels in Standard Lithuanian. Attention is paid to the first and to the second post-stressed and pre-stressed vowels and their relationship to stressed vowels. 1. Faptul că vocalele lungi accentuate sunt mai lungi decât cele scurte corespunzătoare este cunoscut și nu mai este pus la îndoială de mult timp. Acest aspect a fost cercetat, analizat și demonstrat în limba lituaniană standard (vezi Vaitkevičiūtė 1960: 207-217; Svecevicius 1964: 14-32; Dambrauskaité-Urbelien¢ 1967: 17-25; Pakerys, Plakunova, Urbeliené 1970: 27-28, 30). Una dintre primele cercetătoare care au măsurat și au descris cantitatea vocalelor limbii lituaniene a fost Valerija Vaitkevičiūtė (1960: 207217). Experimentele efectuate de ea au arătat că durata vocalelor depinde de accent și de intonație: vocalele accentuate sunt mai lungi decât cele neaccentuate, iar cele cu intonație ascendentă sunt mai scurte decât cele cu intonație descendentă. Din cercetările ei reiese că, în limba lituaniană standard, vocalele lungi sunt de 1,5—2 ori mai lungi decât cele scurte. Bronius Svecevičius a stabilit (1964: 17) că vocalele lungi accentuate sunt de 2,1—2,5 ori mai lungi decât cele scurte. Antanas Pakerys (1982: 92-103) a măsurat și a evaluat statistic raporturile dintre durata vocalelor lungi și a celor scurte. Datele sale au arătat că vocalele cu accent inițial sunt în medie de 1,7 ori, iar cele cu accent final de mai mult de 2 ori mai lungi decât vocalele scurte accentuate corespunzătoare. Potrivit lui Pakerys, reducția cantitativă a vocalelor, însă observă că în alte poziții pot fi mai evidente trăsăturile reducției cantitative. În general, influența locului accentului asupra duratei vocalelor limbii lituaniene este aproape necercetată, iar la analizarea diferențelor cantitative dintre vocalele accentuate și cele neaccentuate s-a avut de obicei în vedere doar câte o singură poziție neaccentuată. Doar Vaitkevičiūtė menționează (1960: 207) că, cu cât o vocală neaccentuată este mai departe de cea accentuată, cu atât este, chipurile, mai scurtă. În opinia Janinei Urbelienė (1967: 461), vocalele lungi postaccentuate ale limbii lituaniene standard sunt cu până la 5096 mai scurte decât cele accentuate corespunzătoare. Lilija Anusienė (1984: 19), care a cercetat vocalele neaccentuate din vorbirea coerentă lituaniană, a stabilit că vocalele scurte postaccentuate se reduc cu 10%, iar cele preaccentuate — cu 20%; Cel mai mult se scurtează vocalele lungi: primele pretonice —5096, cele de-al doilea —4096, iar cele de-al doilea posttonice —40%. Totuși, în niciuna dintre lucrările menționate dedicate vocalismului neaccentuat, cu excepția cercetărilor lui Paker, datele experimentale privind cantitatea nu sunt evaluate statistic. 1.1. În acest articol este descrisă și evaluată statistic cantitatea vocalelor neaccentuate din limba lituaniană standard, fiind comparată durata vocalelor scurte și a vocalelor lungi corespunzătoare în poziție accentuată și neaccentuată. 36 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ Pentru analiză au fost alese cuvinte trisilabice din limba lituaniană standard". Valorile medii ale duratei vocalelor accentuate au fost calculate din prima silabă a cuvintelor trisilabice- *. Pentru cercetare au fost alese următoarele cuvinte: fikusas, kilimas, sinusas, tikimas, dėmonas, ėpinis, bėmolis, kasimas, rasimas, atneša, padeda, donoras, komikas, lotosas, gūmulas, muzika, ūbagas, dyzelis, lydalas, lyrika, ėdalas, žėralas, sėlenos, tépalas, ėžeras, lėsalas, adata, gatavas, būtika, dobilas, sominis, posėdis, diiminė, iikana, rūkalas. Pentru obținerea valorilor duratei vocalelor neaccentuate au fost alese cuvinte în care vocala cercetată să se afle în următoarele poziții: prima posttonică după o silabă accentuată scurtă și lungă®: dūšinė, muzika, kilimas, didelis, dėbetas, kasdamas, rasdamas, cokolis, dėmonas, robotas, gūmulas, rėbusu, sėrumu, nūzyzė, pacypė, alinė, alūdės, ramūnės, nutūkęs, kokėte, vėsinęs, kolitą, komodą, vaišinąs, išmoka, grobiko, merginų, saliūtų, motina, kūdikis, lyrika, ėžeras, tabelis, fakelas, adata, sūmana, husaras, karbolis, arnotas, slalomas, épusé, sūnėnus, mėlynas, gydyti, dalyvį, kanapė, kanapės, būtybė, nutolęs, šakėlę, bokala, pirūtą, nutolstąs, pamoté, rūkomas, biziiny, mediizy; a doua posttonică după o silabă accentuată scurtă și lungă: sifilis, didelis, ėpinį, nėšimas, kasimas, padeda, rėbusu, rėbusus, sėrumu, būčinį, ėterį, nūlinė, ėpinės, nūlinės, fizinę, virinęs, dėmoną, Operą, būdino, rėbusų, rūporų, dyzelis, kūdikis, moteris, dūminės, épuses, lyrines, lopeta, samana, Jakobsonas, Sūcharovas*, amaru, ūmarus, ūdinį, avilį, diiminė, kapinés, pamote, masing, asarg, lėsalą, kalbings, tobulo, dobilo, lasino, būsenų; primul preaccentual înaintea unei silabe accentuate scurte și lungi: ekipa, didikas, kikilis, debesis, afera, meleta, makaka, panama, melasa, komoda, obojus, polonis, dykuma, rulėtė, pakyla, masyvūs, satyra, kalėda, édikas, tęstinis, tąsiūkas, Zasidé, motūšė, odinis, ceziira, lagiina, radinys, kiirinys, giminė, etapas, esybė, cemerys, banaly, arabas, alėja, moralas, bokalas, ovalas, uranas, pupėlė, rutulys, utėlė, byloti, pažymys, tylėnis, šėtonas, ūmėdė, gręžioti, gręžioja, tąsyti, tąsynės, doroti, kokybė, sūnėnas; al doilea preaccentual înaintea unei silabe accentuate scurte și lungi: citata, gitara, idilė, debesis, melasa, ekipa, afera, banalūs, pavija, koniu, lęšiukū, tąsiukū, žąsinė, ąselė, dovana, obelis, lūšena, giduma, ūdrena, giminė, židinys, moda, kolega, omarū, ulonū, rutina, sumanūs, dykuma, gydykla, érena, vésuma, testibirulys, čemerys, deginys, pasakys, sakinys, pašalė, kyšulys, gyvulys, dėmesys, vėgėlė, tęsinys, gręžinys, rąžulys, obuolys, kosulys, būdinys, sūkurys, gonorėja, šokolūdas, honoraras. 1.2. Cuvintele limbii lituaniene cu vocalele cercetate au fost citite de actorii Teatrului Dramatic Academic de Stat din Kaunas, P. V. (n. 1949) și E. L. (n. 1976). Cuvintele le-au fost prezentate actorilor amestecate într-o ordine aleatorie. Fiecare dintre ele a fost repetat de trei ori. Actorii trebuiau să citească în ritmul obișnuit al limbii vorbite și, pe cât posibil, cu o intonație neutră, făcând mici pauze între cuvinte. 1.3. Durata medie a vocalelor cercetate a fost măsurată cu programul PRAAT Įrodyta, kad lietuvių bendrinės kalbos tekstuose dažniausiai vartojami triskiemeniai žodžiai 4.0.11. Măsură- (v. Karosienė, 2 Visų žodžių tartis tikrinta remiantis V. Vitkausko (2001) „Lietuvių kalbos tarties žodynu“. Girdenis 1990: 36-48). Durata vocalelor separat înaintea sau după silabele cu intonație ascendentă și Su trumpuoju balsiu [5] reikiamoje pozicijoje nebuvo rasta triskiemenių žodžių, todėl balsiai tyrimui descendiš entă nu a fost calculată. au fost luate cuvinte de patru silabe žodžių. 4 CANTITATEA VOCALELOR NEACCENTUATE DIN LIMBA mu rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais: buvo skaičiuojamas trukLITERARĂ | 37 media aritmetică (x), abaterea standard (s), coeficientul de variație (v), intervalul de încredere de 9596 (+). Semnificația rezultatelor a fost verificată prin criteriul Student. Analiza statistică a fost efectuată cu programul „STUDENT”, creat de Aleksas Girdenis (limbaj de programare TURBO-PASCAL, v. 7.0). 2. Rezultatele obținute privind durata sunt prezentate în tabele și, de asemenea, ilustrate grafic. TABELUL 1. CANTITATEA VOCALELOR LUNGI ACCENTUATE ȘI NEACCENTUATE DIN LIMBA LITUANIANĂ LITERARĂ ȘI EVALUAREA EI STATISTICĂ” Poziția n X (ms) s(ms) v(%) 95% încred. interv. Loon (ms) accentuat [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 2 preaccentual [i] 23 88 27 30,3 74 + 101 11,23 >3,69 accentuat [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 1 preaccentual [i] 19 106 19 17,9 97 + 115 11,57 > 3,66 accentuat [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 1 postaccentual [i] 21 85 20 24,0 75 + 94 14,23 > 3,63 accentuat [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 2 postaccentual [i] 16 118 16 13.4 109 + 126 10,5 > 3,71 accentuat [e] 16 229 30 13,2 210 + 249 2 preaccentual [e] 19 76 25 33.3 62 + 90 14,33 > 3,73 accentuat [e’] 16 229 30 13,2 210 + 249 1 preaccentual [e“] 16 104 26 25,3 88 + 120 11,04 > 3,77 accentuat [e] 16 229 30 13,2 210 + 249 1 postaccentual [e’] 19 152 36 23 135 + 169 6,21 > 3,66 accentuat [e’] 16 229 30 13,2 210 + 249 2 postaccentual [e’] 24 152 25 16,4 142 + 163 8,14 > 3,6 2 preaccentual [e'] 27 119 25 21,1 103 + 135 11,79 > 3,75 kirčiuotas [e'] 14 246 29 11,9 229 + 263 5 Semnificațiile simbolurilor menționate în tabel: 7 —numărul de măsurători, X —media aritmetică, s —abaterea standard, v —coeficientul de variație, pasikl. interv. —interval de încredere, 1 —valoarea calculată a criteriului lui Student, ¢_—valoarea critică a criteriului lui Student, a—nivelul de semnificație al rezultatelor. 38 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ 1 LENTELĖS TĘSINYS Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. L> tum (ms) kirčiuotas [e] 14 246 29 11,9 229 + 263 1 prieskirtinis [er] 24 122 27 21,7 111 + 133 13,38 > 3,58 kirčiuotas [¢] 14 246 29 11,9 229 + 263 1 pokirtinis [e"] 24 171 47 27,6 150 + 191 5,38 > 3,58 2 pokirtinis [e] 25 142 20 14,4 133 + 150 13,06 > 3,58 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 2 prieskirtinis [a)] 15 78 17 22,2 68 + 87 16,27 > 3,73 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 1 prieskirtinis [a] kirčiuotas [e'] 14 246 29 11,9 229 + 263 18 77 19 25.3 67 + 86 16,98 > 3,67 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 1 pokirtinis [a] 23 132 39 29,7 115 + 149 8,39 > 3,61 kirčiuotas [a’] 12 245 35 14,3 223 + 267 2 pokirtinis [a] 22 150 27 17,8 137 + 161 8,84 > 3,63 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 2 prieskirtinis [o'] 21 89 18 20,5 80 + 98 15,43 > 3,67 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 1 prieskirtinis [0'] 21 99 27 27,3 86 + 111 11,71 > 3,62 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 1 pokirtinis [0] 19 107 36 33,6 90 + 124 8,52 > 3,65 kirčiuotas [0] 13 203 22 10,9 189 + 216 2 pokirtinis [0"] 26 101 23 22,4 92 +110 13,27 > 3,58 2 prieskirtinis [wu] 24 77 18 23,6 69 + 86 9,09 > 3,65 1 prieškirtinis [uw:] 19 103 29 27,7 89+ 117 5,90 > 3,66 kirčiuotas [u-] 15 182 47 25,6 153 + 212 kirčiuotas [u"] 15 182 47 25,6 153 + 212 BENDRINES KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 39 | LENTELES TESINYS Pozicija n x (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. t >t pP 0.001 (ms) 1 kirčiuotas [u"] 15 182 47 25,6 153 + 212 pokirtinis [u"] 18 133 23 17,3 121 + 144 3,88 > 3,67 2 pokirtinis [u"] 14 128 16 12,6 119 + 137 411 >3,75 Pagal gautus kirčiuotas [u-] 15 182 47 25,6 153 + 212 kiekybės duomenis nubraižyti du grafikai (zr. 1 ir 2 pav.), iš kurių matyti, kad ilgieji nekirciuoti balsiai, lyginant su kir¢iuotais, sutrumpėja daug daugiau nei trumpieji nekirčiuoti balsiai. 2.1. Iš kirčiuotų ilgųjų balsių išsiskiria [e'], [a’], [e"], jų kiekybė didžiausia (ž atitinkamai 246 ms, 245 ms ir 229 ms). Kaip matyti, kirčiuotų balsių [e“] ir [a] vidutinė trukmė beveik tokia pati. Kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų centrų trukmės skirtumas statistiškai reikšmingas, tai rodo pasikliaujamieji intervalai, kurie daugiau ar mažiau yra nutolę nuo kirčiuotų balsių pasikliaujamųjų intervalų, bei gauta Studento kriterijaus reikšmė, kuri taip pat yra kur kas didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę, be to, reikšmingumo lygmuo visų balsių yra vienodas ir labai aukštas 0,001. 1 PAV. ILGŲJŲ (KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ) BALSIŲ KIEKYBĖ 170 Balsių trukmė (ms) 8 210 230 250 2 prieškirtinis I preškirtims kirčiuotas I pokirtinis 2 pokirimis 2.2. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos nekirčiuoti ilgieji variantai patiria gana didelę kiekybinę redukciją. Palyginus kirčiuotų balsių ir nekirčiuotose pozicijose esančių variantų kiekybę paaiškėjo (žr. 2 lent.), kad labiausiai redukuojami balsiai, esantys prieškirtiniuose skiemenyse. Šiose pozicijose nekirčiuoti variantai 2-3 kartus trumpesni už atitinkamus kirčiuotus. Labiausiai sutrumpėja antrieji 40 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ prieškirtiniai [a] ir [e]. Su kirčiuotais ilgaisiais jie santykiauja maždaug taip: [a'"]: [4]*=15:3,- 1; [e']: [ė'"] = 1:3. Labai smarkiai sutrumpėjęs ir pirmasis prieškirtinis [a'], jo santykis su kirčiuotu yra: [a"]: [a"] = 1: 3,2. Visi likę nekirčiuoti ilgieji variannė redukcija mažesnė. Čia balsiai trumpėja nuo 1,3 iki 2,2 karto. Be to, pirmieji prieškirtai prieškirtinėse pozicijose sutrumpėja 2—2,5 karto. Pokirtinėse pozicijose kiekybitiniai yra trumpesni už pirmuosius pokirtinius, o antrieji prieškirtiniai —už antruosius pokirtinius. Apskaičiavę bendrąjį vidurkį gavome, kad antrieji prieškirtiniai variantai vidutiniškai sutrumpėja 2,5 karto, o pirmieji prieškirtiniai —2,1 karto; pirmieji ir antrieji pokirtiniai —1,6 karto. Apskaičiavę visų nekirčiuotų ilgųjų balsių trukmės vidurkį, gavome tokius rezultatus: bendrinės lietuvių kalbos pirmieji prieškirtiniai variantai vidutiniškai sutrumpėja 59%, antrieji prieškirtiniai —53%; pirmieji pokirtiniai —4296, antrieji pokirtiniai —4190. 2 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS ILGŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRCIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE’ Pozicijos /Balsiai 2Pr:K 1Pr:K 1Pk:K 2Pk:K [i]: [i] 1:22 1718 1:22 1:16 [ec]: lė] 1:3 1:22 1:15 1713 le]: [e] 1:2 1:2 1:14 151.7 [a]: [a] 1:31 1:32 1:18 1:16 [0]: [0] 122.2 1:2 1:18 1:2 [wr]: [er] 1:23 1:1,7 1:13 1:14 Vidutinės reikšmės 1:25 1521 1:16 1:16 2.3. Pagal trukmę kirčiuoti balsiai išsidėsto tokia tvarka: [e] < [a] < [e']< [07] < [i'] < [u']. Jau minėta, kad [e] ir [a] kiekybė nesiskiria (¥ atitinkamai 246 ms, 245 ms). Ši balsių eilė rodo, kad balsių trukmės santykiai beveik atitinka bendrą taisyklę: žemutinio pakilimo balsiai ilgiausi, vidutinio pakilimo —trumpesni, aukštutinio pakilimo —trumpiausi. Daugelio kalbų eksperimentiniai tyrinėjimai taip pat parodė, kad kiekvieno pakilimo garsus charakterizuoja trukmė, kuri mažėja didėjant pakilimui (žr. Malmberg 1963; Lehiste 1970; Mohr 1971; Liepa 1979; Ščerba 1983). Jau 1925 m. 6 Kadangi skai¢iavome absoliučiąją ilgųjų balsių trukmę, t. y. atskirai neišskyrėme balsių trukmės prieš tvirtapradžius ir tvirtagalius skiemenis ar po jų, tai brūkšnelis virš ilgojo balsio rodo, kad balsis kirčiuotas. ParaSyma [a"] reikia skaityti: „kirčiuotas ilgasis balsis“. 2 Lentelėse naudojami simboliai: K —kirčiuota pozicija; 2 Pr —antras prieškirtinis variantas, 1Pr —pirmas ETT SA ST prieškirtinis variantas, 1 Pk —pirmas pokirtinis variantas, 2 Pk —antras pokirtinis variantas. BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE | 41 Richardas Ekblomas pastebėjo, kad vidurio aukštaičių garsų trukmė priklauso nuo artikuliacijos būdo (Ekblomas 1925: 39). Aptardami daugelio tyrinėtojų, matavusių lietuvių bendrinės kalbos balsių trukmę, Pakerys, Plakunova ir Urbelienė (1970: 48) teigė, kad žemutinio pakilimo balsiai, t. y. platieji (atvirieji), paprastai turi didesnę fizinę trukmę nei aukštutinio pakilimo balsiai, t. y. siaurieji (uždarieji). Taigi drąsiai galima teigti, kad šis prozodinis dėsningumas yra universalija (žr. Pakerys 1982: 43). Nekirčiuoti ilgieji balsiai pagal savo trukmę išsidėsto kiek kitaip: pirmieji prieškirtiniai —[g'] < [i'] < [e’] < [uw] < [0'] < [a']; antrieji prieškirtiniai —[e] < [0] < [i] < [a] < [u'] < [e’]; pirmieji pokirtiniai —[e"] < [e] < [u'] < [a] < [i] < [0°]; antrieji pokirtiniai — [e] < [a] < [e'] <u] < [i"] < [0"]. Beveik visose pozicijose balsis [¢] išlaiko savo vietą —jis yra ilgiausias, tačiau kiti balsiai eilėje keičia savo vietą. Pirmo prieškirtinio [a] trukmė yra mažiausia. Tai turbūt irgi parodo, kad šis balsis patiria didelę kiekybinę redukciją. Be to, pirmieji prieškirtiniai aukštutinio pakilimo balsiai [t], [i] yra ilgiausi. Tik antrųjų pokirtinių ilgųjų balsių eilė beveik atitinka universalųjį balsių trukmes ir pakilimo ryšį. Apskritai nekirčiuotų ilgujų variantų trukmės skirtumai mažesni nei kirčiuotų, todėl, matyt, jie yra labiau pažeidžiami (žr. Pakerys 1982: 47). 3 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ IR Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. t>=<t, STATISTINIS JOS VERTINIMAS interv. (ms) kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 2 prieskirtinis [i] 26 62 20 32,0 53+70 208 >t, = 204 kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 1 prieskirtinis [i] 21 74 28 38,0 62+87 0,04 < t,,„,= 2,03 kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 1 pokirtinis [i] 19 70 19 26,7 61 +79 0,79 <¢,,, = 204 kirčiuotas [i] 14 75 15 19.4 66 + 83 2 pokirtinis [i] 24 82 27 33.1 70 = 95 093 <1t,,, = 2,04 2 prieškirtinis [e] 26 75 18 23,8 67+83 4,47 > t = 3,65 1 prieškirtinis [e] 23 96 21 21,3 87 + 105 1,69 < t,„ = 2,04 1 pokirtinis [e] 18 92 16 17,1 84+100 229>¢, = 2,05 interv. (ms) 2 pokirtinis [e] 26 102 20 19,7 94 + 110 1,05 < f,„ =203 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 2 prieškirtinis [a] 26 68 15 22,6 60 + 76 2,35 > £,,„=206 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 1 prieškirtinis [a] 21 70 18 25,9 62 + kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 78 2,06 >t, = 204 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 1 pokirtinis [a] 15 79 18 23,4 68 + 89 0,79 < £,,„=206 kirčiuotas [a] 12 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 85 22 26,3 70 + 100 2 pokirtinis [a] 27 90 21 23,2 82 +99 0,73 < f,,„ = 2,03 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 2 prieškirtinis [2] 16 82 22 26,6 70 + 94 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 2,40 > t,,„ = 206 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 1 prieskirtinis [2] 20 93 19 20,5 85+100 045 <1, =204 42 | 3 LENTELĖS TĘSINYS LIDIJA KAUKĖNIENĖ Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. t>=<t, kirčiuotas [2] 13 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 100 17 16,6 90 + 110 1 pokirtinis [2] 21 78 15 19,2 71 + 85 3,9 >t, = 3,62 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 2 pokirtinis [2] 16 78 18 22,6 67 + 90 312> 4. =310 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 2 prieskirtinis [u] 20 76 18 23,4 67 + 85 2,21 > ¢,.. = 2,06 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 1 prieskirtinis [u] 17 90 36 39,7 71+108 023 <¢,, = 2,06 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 1 pokirtinis [u] 16 75 10 13,1 70 + 81 2,57 > t,,, = 2,08 kirčiuotas [u] 16 92 21 22.4 79 + 106 2 pokirtinis [u] 22 88 23 26,6 76 + 99 058 < t, =205 0.05 BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIU KIEKYBE | 43 2 PAV. TRUMPUJU (KIRCIUOTU IR NEKIRCIUOTU) BALSIU KIEKYBE 50 60 a a 1 [a] | E [u] | | 2 80 | E | = i) | E go. [>] | Z 100 | | 110 | 120 2 preškirtns 1 prieškrtinis krčiuotas 1 pokirtinss 2 pokrins 3. IS duomenų analizės matyti, kad trumpieji nekir¢iuoti balsiai patiria daug mazesnę kiekybinę redukciją negu ilgieji, trukmės skirtumai yra labai nedideli ir statistiškai nereikšmingi. 2 pav. matyti, kad kirčiuotų ir nekirčiuotų trumpųjų balsių trukmes atotrūkis ne toks didelis kaip ilgųjų. Net ir tose pozicijose, kur gavome statistiškai reikšmingus trukmės skirtumus (žr. 3 lent.), apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė yra vos didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę ir galbūt, jei dar padidinbalsių daug žemesnis reikšmingumo tume realizacijų skaičių, tas reikšmingas skirtumas iš viso išnyktų. Be to, trumpųjų lygmuo: 0,05 bei 0,005 ir tik keliose pozicijose yra pats aukščiausias — 0,001. 3.1. Apskaičiuoti trumpujų balsių kiekybės santykiai kirčiuotose ir nekirčiuotose pozicijose parodė (žr. 4 lent.), kad lietuvių kalbos trumpieji nekirčiuoti variantai patiria labai nedidelę kiekybinę redukciją. Šiek tiek daugiau trumpėja antrasis prieškirtinis [e]. Lyginant su kirčiuotu balsiu jo santykis būtų maždaug toks: [e]: [ė] =1: 1,4. Likusiose pozicijose nekirčiuoti trumpieji balsiai trumpėja nuo 1,1 iki 1,2 karto arba trukmė tokia pati kaip kirčiuoto. Kiek didesnė antrųjų prieškirtinių balsių kiekybinė redukcija. Išvedę bendrąjį trukmės vidurkį gavome, kad jie vidutiniškai suvariantai —apie 1,1 karto. SANTYKIAI KIRČIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE Pozicijos /Balsiai trumpėja 1,2 karto. Nedaug tesutrumpėja ir pirmieji prieškirtiniai bei pokirtiniai 2Pr:K 1 Pr:K 1 Pk:K 2Pk:K 4 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS [i]: [i] 1:12 1:1 1:41 1:091 [e]: [¢] 1:14 1:1, 1:12 1:1,1