Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 35-47 Lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė LIDIJA KAUKĖNIENĖ Vilniaus universitetas Kauno humanitarinis fakultetas, Kaunas The article deals with the guantity of unstressed vowels in Standard Lithuanian. Attention is paid to the first and to the second post-stressed and pre-stressed vowels and their relationship to stressed vowels. 1. Kad kirciuoti ilgieji balsiai ilgesni uz atitinkamus trumpuosius, jau seniai zinoma ir neabejojama. Sis dalykas lietuviy bendrinéje kalboje tirtas, analizuotas ir jrodytas (zr. Vaitkevičiūtė 1960: 207-217; Svecevicius 1964: 14-32; Dambrauskaité-Urbelien¢ 1967: 17-25; Pakerys, Plakunova, Urbeliené 1970: 27-28, 30). Viena pirmųjų lietuvių kalbos balsių kiekybę išmatavo ir aprašė Valerija Vaitkevičiūtė (1960: 207217). Jos atlikti eksperimentai parodė, kad balsių ilgumas priklauso nuo kirčio ir priegaidės: kirčiuoti balsiai ilgesni už nekirčiuotus, o tvirtapradžiai trumpesni uz tvirtagalius. Iš jos tyrimų matyti, kad lietuvių bendrinėje kalboje ilgieji balsiai 1,5—2 kartus ilgesni už trumpuosius. Bronius Svecevičius nustatė (1964: 17), kad ilgieji kirčiuoti balsiai 2,1—2,5 karto ilgesni už trumpuosius. Antanas Pakerys (1982: 92-103) išmatavo ir statistiškai įvertino ilgųjų ir trumpųjų balsių trukmės santykius. Jo duomenys parodė, kad tvirtapradžiai balsiai vidutiniškai 1,7 karto, o tvirtagaliai daugiau negu 2 kartus ilgesni už atitinkamus kirčiuotus trumpuosius balsius. Anot Pakerio balsių kiekybės redukcija, tačiau pastebi, kad kitose pozicijose gali būti ryškesnių kiekybinės redukcijos požymių. Apskritai kirčio vietos įtaka lietuvių kalbos balsių trukmei beveik netyrinėta, o analizuojant kirčiuotų ir nekirčiuotų balsių kiekybės skirtumus paprastai remtasi tik viena kuria nors nekirčiuota pozicija. Tik Vaitkevičiūtė užsimena (1960: 207), kad kuo nekirčiuotas balsis toliau nuo kirčiuoto, tuo jis esąs trumpesnis. Janinos Urbelienės (1967: 461) manymu, lietuvių bendrinės kalbos ilgieji pokirtiniai balsiai net 5096 trumpesni už atitinkamus kirčiuotus. Lilija Anusienė (1984: 19), tyrusi nekirčiuotus lietuvių rišliosios kalbos balsius, nustatė, kad trumpieji pokirtiniai redukuojami 10%, prieškirtiniai — 20%; labiausiai trumpėja ilgieji balsiai: pirmieji prieškirtiniai — 5096, antrieji — 4096, o antrieji pokirtiniai — 40%. Tačiau nė viename minėtame nekirčiuotam vokalizmui skirtame darbe, išskyrus Pakerio tyrimus, eksperimentiniai kiekybės duomenys nėra įvertinti statistiškai. 1.1. Šiame straipsnyje aprašoma ir statistiškai vertinama lietuvių bendrinės kalbos nekirčiuotų balsių kiekybė, lyginama trumpuju ir atitinkamų ilgųjų balsių trukmė kirčiuotoje ir nekirčiuotoje pozicijoje. 36 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ Analizei pasirinkti lietuvių bendrinės kalbos triskiemeniai žodžiai". Kirčiuotų balsių trukmės vidurkiai skaičiuoti iš triskiemenių žodžių pirmojo skiemens*. Tyrimui pasirinkti tokie žodžiai: fikusas, kilimas, sinusas, tikimas, dėmonas, ėpinis, bėmolis, kasimas, rasimas, atneša, padeda, donoras, komikas, lotosas, gūmulas, muzika, ūbagas, dyzelis, lydalas, lyrika, ėdalas, žėralas, sėlenos, tépalas, ėžeras, lėsalas, adata, gatavas, būtika, dobilas, sominis, posėdis, diiminė, iikana, rūkalas. Nekirčiuotų balsių trukmės reikšmėms gauti pasirinkti žodžiai, kad tiriamasis balsis būtų tokiose pozicijose: pirmas pokirtinis po trumpo ir ilgo kirčiuoto skiemens®: dūšinė, muzika, kilimas, didelis, dėbetas, kasdamas, rasdamas, cokolis, dėmonas, robotas, gūmulas, rėbusu, sėrumu, nūzyzė, pacypė, alinė, alūdės, ramūnės, nutūkęs, kokėte, vėsinęs, kolitą, komodą, vaišinąs, išmoka, grobiko, merginų, saliūtų, motina, kūdikis, lyrika, ėžeras, tabelis, fakelas, adata, sūmana, husaras, karbolis, arnotas, slalomas, épusé, sūnėnus, mėlynas, gydyti, dalyvį, kanapė, kanapės, būtybė, nutolęs, šakėlę, bokala, pirūtą, nutolstąs, pamoté, rūkomas, biziiny, mediizy; antras pokirtinis po trumpo ir ilgo kirčiuoto skiemens: sifilis, didelis, ėpinį, nėšimas, kasimas, padeda, rėbusu, rėbusus, sėrumu, būčinį, ėterį, nūlinė, ėpinės, nūlinės, fizinę, virinęs, dėmoną, Operą, būdino, rėbusų, rūporų, dyzelis, kūdikis, moteris, dūminės, épuses, lyrines, lopeta, samana, Jakobsonas, Sūcharovas*, amaru, ūmarus, ūdinį, avilį, diiminė, kapinés, pamote, masing, asarg, lėsalą, kalbings, tobulo, dobilo, lasino, būsenų; pirmas prieškirtinis prieš trumpą ir ilgą kirčiuotą skiemenį: ekipa, didikas, kikilis, debesis, afera, meleta, makaka, panama, melasa, komoda, obojus, polonis, dykuma, rulėtė, pakyla, masyvūs, satyra, kalėda, édikas, tęstinis, tąsiūkas, Zasidé, motūšė, odinis, ceziira, lagiina, radinys, kiirinys, giminė, etapas, esybė, cemerys, banaly, arabas, alėja, moralas, bokalas, ovalas, uranas, pupėlė, rutulys, utėlė, byloti, pažymys, tylėnis, šėtonas, ūmėdė, gręžioti, gręžioja, tąsyti, tąsynės, doroti, kokybė, sūnėnas; antras prieškirtinis prieš trumpą ir ilgą kirčiuotą skiemenį: citata, gitara, idilė, debesis, melasa, ekipa, afera, banalūs, pavija, komoda, kolega, omarū, ulonū, rutina, sumanūs, dykuma, gydykla, érena, vésuma, testiniu, lęšiukū, tąsiukū, žąsinė, ąselė, dovana, obelis, lūšena, giduma, ūdrena, giminė, židinys, birulys, čemerys, deginys, pasakys, sakinys, pašalė, kyšulys, gyvulys, dėmesys, vėgėlė, tęsinys, gręžinys, rąžulys, obuolys, kosulys, būdinys, sūkurys, gonorėja, šokolūdas, honoraras. 1.2. Lietuvių kalbos žodžius su tiriamaisiais balsiais jskaité Lietuvos valstybinio Kauno akademinio dramos teatro aktoriai P. V. (g. 1949) ir E. L. (g. 1976). Zodziai aktoriams buvo pateikti sumaišyti atsitiktine tvarka. Kiekvienas jų kartotas tris kartus. Aktoriai turėjo skaityti įprastu šnekamosios kalbos tempu ir, kiek galima, neutralesne intonacija, tarp žodžių darydami nedideles pauzes. 1.3. Tiriamųjų balsių vidutinė trukmė matuota programa PRAAT 4.0.11. MataviĮrodyta, kad lietuvių bendrinės kalbos tekstuose dažniausiai vartojami triskiemeniai žodžiai (žr. Karosienė, Girdenis 1990: 36-48). 2 Visų žodžių tartis tikrinta remiantis V. Vitkausko (2001) „Lietuvių kalbos tarties žodynu“. Balsių trukmė atskirai prieš tvirtagalius ir tvirtapradžius skiemenis ar po jų nebuvo skaičiuota. Su trumpuoju balsiu [5] reikiamoje pozicijoje nebuvo rasta triskiemenių žodžių, todėl balsiai tyrimui imti iš keturių skiemenų žodžių. 4 BENDRINES KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE | 37 mu rezultatai apdoroti matematinės statistikos metodais: buvo skaičiuojamas trukmes aritmetinis vidurkis (x), standartinis nuokrypis (s), variacijos koeficientas (v), 9596 pasikliaujamasis intervalas (+). Rezultatų reikšmingumas tikrintas Studento kriterijumi. Statistinė analizė atlikta Alekso Girdenio sukurta programa „STUDENT“ (programavimo kalba TURBO-PASCAL, v. 7.0). 2. Gauti trukmės rezultatai pateikti lentelėse, taip pat pavaizduoti grafiškai. 1 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS ILGŲJŲ KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS“ Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. Loon (ms) kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 2 prieskirtinis [i] 23 88 27 30,3 74 + 101 11,23 >3,69 kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 1 prieškirtinis [i] 19 106 19 17,9 97 + 115 11,57 > 3,66 kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 1 pokirtinis [i] 21 85 20 24,0 75 + 94 14,23 > 3,63 kirčiuotas [i] 12 193 22 11,6 179 + 207 2 pokirtinis [i] 16 118 16 13.4 109 + 126 10,5 > 3,71 kirčiuotas [e] 16 229 30 13,2 210 + 249 2 prieskirtinis [e] 19 76 25 33.3 62 + 90 14,33 > 3,73 kirčiuotas [e’] 16 229 30 13,2 210 + 249 1 prieskirtinis [e“] 16 104 26 25,3 88 + 120 11,04 > 3,77 kirčiuotas [e] 16 229 30 13,2 210 + 249 1 pokirtinis [e’] 19 152 36 23 135 + 169 6,21 > 3,66 kirčiuotas [e’] 16 229 30 13,2 210 + 249 2 pokirtinis [e’] 24 152 25 16,4 142 + 163 8,14 > 3,6 kirčiuotas [e'] 14 246 29 11,9 229 + 263 2 prieškirtinis [e'] 27 119 25 21,1 103 + 135 11,79 > 3,75 5 Lentelése minimų simbolių reikšmės: 7 — matavimų skaičius, X — aritmetinis vidurkis, s — standartinis nuokrypis, v — variacijos koeficientas, pasikl. interv. — pasikliaujamasis intervalas, 1 — apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė, ¢_— kritinė Studento kriterijaus reikšmė, a— rezultatų reikšmingumo lygmuo. 38 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ 1 LENTELĖS TĘSINYS Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. L> tum (ms) kirčiuotas [e] 14 246 29 11,9 229 + 263 1 prieskirtinis [er] 24 122 27 21,7 111 + 133 13,38 > 3,58 kirčiuotas [¢] 14 246 29 11,9 229 + 263 1 pokirtinis [e"] 24 171 47 27,6 150 + 191 5,38 > 3,58 kirčiuotas [e'] 14 246 29 11,9 229 + 263 2 pokirtinis [e] 25 142 20 14,4 133 + 150 13,06 > 3,58 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 2 prieskirtinis [a)] 15 78 17 22,2 68 + 87 16,27 > 3,73 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 1 prieskirtinis [a] 18 77 19 25.3 67 + 86 16,98 > 3,67 kirčiuotas [a] 12 245 35 14,3 223 + 267 1 pokirtinis [a] 23 132 39 29,7 115 + 149 8,39 > 3,61 kirčiuotas [a’] 12 245 35 14,3 223 + 267 2 pokirtinis [a] 22 150 27 17,8 137 + 161 8,84 > 3,63 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 2 prieskirtinis [o'] 21 89 18 20,5 80 + 98 15,43 > 3,67 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 1 prieskirtinis [0'] 21 99 27 27,3 86 + 111 11,71 > 3,62 kirčiuotas [0°] 13 203 22 10,9 189 + 216 1 pokirtinis [0] 19 107 36 33,6 90 + 124 8,52 > 3,65 kirčiuotas [0] 13 203 22 10,9 189 + 216 2 pokirtinis [0"] 26 101 23 22,4 92 +110 13,27 > 3,58 kirčiuotas [u-] 15 182 47 25,6 153 + 212 2 prieskirtinis [wu] 24 77 18 23,6 69 + 86 9,09 > 3,65 kirčiuotas [u"] 15 182 47 25,6 153 + 212 1 prieškirtinis [uw:] 19 103 29 27,7 89+ 117 5,90 > 3,66 BENDRINES KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ | 39 | LENTELES TESINYS Pozicija n x (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. interv. t >t pP 0.001 (ms) kirčiuotas [u"] 15 182 47 25,6 153 + 212 1 pokirtinis [u"] 18 133 23 17,3 121 + 144 3,88 > 3,67 kirčiuotas [u-] 15 182 47 25,6 153 + 212 2 pokirtinis [u"] 14 128 16 12,6 119 + 137 411 >3,75 Pagal gautus kiekybės duomenis nubraižyti du grafikai (zr. 1 ir 2 pav.), iš kurių matyti, kad ilgieji nekirciuoti balsiai, lyginant su kir¢iuotais, sutrumpėja daug daugiau nei trumpieji nekirčiuoti balsiai. 2.1. Iš kirčiuotų ilgųjų balsių išsiskiria [e'], [a’], [e"], jų kiekybė didžiausia (ž atitinkamai 246 ms, 245 ms ir 229 ms). Kaip matyti, kirčiuotų balsių [e“] ir [a] vidutinė trukmė beveik tokia pati. Kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų centrų trukmės skirtumas statistiškai reikšmingas, tai rodo pasikliaujamieji intervalai, kurie daugiau ar mažiau yra nutolę nuo kirčiuotų balsių pasikliaujamųjų intervalų, bei gauta Studento kriterijaus reikšmė, kuri taip pat yra kur kas didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę, be to, reikšmingumo lygmuo visų balsių yra vienodas ir labai aukštas 0,001. 1 PAV. ILGŲJŲ (KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ) BALSIŲ KIEKYBĖ 170 Balsių trukmė (ms) 8 210 230 250 2 prieškirtinis I preškirtims kirčiuotas I pokirtinis 2 pokirimis 2.2. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad lietuvių kalbos nekirčiuoti ilgieji variantai patiria gana didelę kiekybinę redukciją. Palyginus kirčiuotų balsių ir nekirčiuotose pozicijose esančių variantų kiekybę paaiškėjo (žr. 2 lent.), kad labiausiai redukuojami balsiai, esantys prieškirtiniuose skiemenyse. Šiose pozicijose nekirčiuoti variantai 2-3 kartus trumpesni už atitinkamus kirčiuotus. Labiausiai sutrumpėja antrieji 40 | LIDIJA KAUKĖNIENĖ prieškirtiniai [a] ir [e]. Su kirčiuotais ilgaisiais jie santykiauja maždaug taip: [a'"] : [4]*=15:3,1; [e'] : [ė'"] = 1:3. Labai smarkiai sutrumpėjęs ir pirmasis prieškirtinis [a'], jo santykis su kirčiuotu yra: [a"] : [a"] = 1: 3,2. Visi likę nekirčiuoti ilgieji variantai prieškirtinėse pozicijose sutrumpėja 2—2,5 karto. Pokirtinėse pozicijose kiekybinė redukcija mažesnė. Čia balsiai trumpėja nuo 1,3 iki 2,2 karto. Be to, pirmieji prieškirtiniai yra trumpesni už pirmuosius pokirtinius, o antrieji prieškirtiniai — už antruosius pokirtinius. Apskaičiavę bendrąjį vidurkį gavome, kad antrieji prieškirtiniai variantai vidutiniškai sutrumpėja 2,5 karto, o pirmieji prieškirtiniai — 2,1 karto; pirmieji ir antrieji pokirtiniai — 1,6 karto. Apskaičiavę visų nekirčiuotų ilgųjų balsių trukmės vidurkį, gavome tokius rezultatus: bendrinės lietuvių kalbos pirmieji prieškirtiniai variantai vidutiniškai sutrumpėja 59%, antrieji prieškirtiniai — 53%; pirmieji pokirtiniai — 4296, antrieji pokirtiniai — 4190. 2 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS ILGŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRCIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE’ Pozicijos / Balsiai 2Pr:K 1Pr:K 1Pk:K 2Pk:K [i]: [i] 1:22 1718 1:22 1:16 [ec]: lė] 1:3 1:22 1:15 1713 le]: [e] 1:2 1:2 1:14 151.7 [a] : [a] 1:31 1:32 1:18 1:16 [0]: [0] 122.2 1:2 1:18 1:2 [wr]: [er] 1:23 1:1,7 1:13 1:14 Vidutinės reikšmės 1:25 1521 1:16 1:16 2.3. Pagal trukmę kirčiuoti balsiai išsidėsto tokia tvarka: [e] < [a] < [e']< [07] < [i'] < [u']. Jau minėta, kad [e] ir [a] kiekybė nesiskiria (¥ atitinkamai 246 ms, 245 ms). Ši balsių eilė rodo, kad balsių trukmės santykiai beveik atitinka bendrą taisyklę: žemutinio pakilimo balsiai ilgiausi, vidutinio pakilimo — trumpesni, aukštutinio pakilimo — trumpiausi. Daugelio kalbų eksperimentiniai tyrinėjimai taip pat parodė, kad kiekvieno pakilimo garsus charakterizuoja trukmė, kuri mažėja didėjant pakilimui (žr. Malmberg 1963; Lehiste 1970; Mohr 1971; Liepa 1979; Ščerba 1983). Jau 1925 m. 6 Kadangi skai¢iavome absoliučiąją ilgųjų balsių trukmę, t. y. atskirai neišskyrėme balsių trukmės prieš tvirtapradžius ir tvirtagalius skiemenis ar po jų, tai brūkšnelis virš ilgojo balsio rodo, kad balsis kirčiuotas. ParaSyma [a"] reikia skaityti: „kirčiuotas ilgasis balsis“. 2 Lentelėse naudojami simboliai: K — kirčiuota pozicija; 2 Pr — antras prieškirtinis variantas, 1Pr — pirmas ETT SA ST prieškirtinis variantas, 1 Pk — pirmas pokirtinis variantas, 2 Pk — antras pokirtinis variantas. BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBE | 41 Richardas Ekblomas pastebėjo, kad vidurio aukštaičių garsų trukmė priklauso nuo artikuliacijos būdo (Ekblomas 1925: 39). Aptardami daugelio tyrinėtojų, matavusių lietuvių bendrinės kalbos balsių trukmę, Pakerys, Plakunova ir Urbelienė (1970: 48) teigė, kad žemutinio pakilimo balsiai, t. y. platieji (atvirieji), paprastai turi didesnę fizinę trukmę nei aukštutinio pakilimo balsiai, t. y. siaurieji (uždarieji). Taigi drąsiai galima teigti, kad šis prozodinis dėsningumas yra universalija (žr. Pakerys 1982: 43). Nekirčiuoti ilgieji balsiai pagal savo trukmę išsidėsto kiek kitaip: pirmieji prieškirtiniai — [g'] < [i'] < [e’] < [uw] < [0'] < [a']; antrieji prieškirtiniai — [e] < [0] < [i] < [a] < [u'] < [e’]; pirmieji pokirtiniai — [e"] < [e] < [u'] < [a] < [i] < [0°]; antrieji pokirtiniai — [e] < [a] < [e'] <u] < [i"] < [0"]. Beveik visose pozicijose balsis [¢] išlaiko savo vietą — jis yra ilgiausias, tačiau kiti balsiai eilėje keičia savo vietą. Pirmo prieškirtinio [a] trukmė yra mažiausia. Tai turbūt irgi parodo, kad šis balsis patiria didelę kiekybinę redukciją. Be to, pirmieji prieškirtiniai aukštutinio pakilimo balsiai [t], [i] yra ilgiausi. Tik antrųjų pokirtinių ilgųjų balsių eilė beveik atitinka universalųjį balsių trukmes ir pakilimo ryšį. Apskritai nekirčiuotų ilgujų variantų trukmės skirtumai mažesni nei kirčiuotų, todėl, matyt, jie yra labiau pažeidžiami (žr. Pakerys 1982: 47). 3 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ KIRČIUOTŲ IR NEKIRČIUOTŲ BALSIŲ KIEKYBĖ IR STATISTINIS JOS VERTINIMAS Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. t>=<t, interv. (ms) kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 2 prieskirtinis [i] 26 62 20 32,0 53+70 208 >t, = 204 kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 1 prieskirtinis [i] 21 74 28 38,0 62+87 0,04 < t,,„,= 2,03 kirčiuotas [i] 14 75 15 19,4 66 + 83 1 pokirtinis [i] 19 70 19 26,7 61 +79 0,79 <¢,,, = 204 kirčiuotas [i] 14 75 15 19.4 66 + 83 2 pokirtinis [i] 24 82 27 33.1 70 = 95 093 <1t,,, = 2,04 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 2 prieškirtinis [e] 26 75 18 23,8 67+83 4,47 > t = 3,65 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 1 prieškirtinis [e] 23 96 21 21,3 87 + 105 1,69 < t,„ = 2,04 kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 1 pokirtinis [e] 18 92 16 17,1 84+100 229>¢, = 2,05 42 | 3 LENTELĖS TĘSINYS LIDIJA KAUKĖNIENĖ Pozicija n X (ms) s(ms) v(%) 95% pasikl. t>=<t, interv. (ms) kirčiuotas [e] 13 110 27 24,2 92 + 128 2 pokirtinis [e] 26 102 20 19,7 94 + 110 1,05 < f,„ =203 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 2 prieškirtinis [a] 26 68 15 22,6 60 + 76 2,35 > £,,„=206 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 1 prieškirtinis [a] 21 70 18 25,9 62 + 78 2,06 >t, = 204 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 1 pokirtinis [a] 15 79 18 23,4 68 + 89 0,79 < £,,„=206 kirčiuotas [a] 12 85 22 26,3 70 + 100 2 pokirtinis [a] 27 90 21 23,2 82 +99 0,73 < f,,„ = 2,03 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 2 prieškirtinis [2] 16 82 22 26,6 70 + 94 2,40 > t,,„ = 206 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 1 prieskirtinis [2] 20 93 19 20,5 85+100 045 <1, =204 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 1 pokirtinis [2] 21 78 15 19,2 71 + 85 3,9 >t, = 3,62 kirčiuotas [2] 13 100 17 16,6 90 + 110 2 pokirtinis [2] 16 78 18 22,6 67 + 90 312> 4. =310 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 2 prieskirtinis [u] 20 76 18 23,4 67 + 85 2,21 > ¢,.. = 2,06 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 1 prieskirtinis [u] 17 90 36 39,7 71+108 023 <¢,, = 2,06 kirčiuotas [u] 16 92 21 22,4 79 + 106 1 pokirtinis [u] 16 75 10 13,1 70 + 81 2,57 > t,,, = 2,08 kirčiuotas [u] 16 92 21 22.4 79 + 106 2 pokirtinis [u] 22 88 23 26,6 76 + 99 058 < t, =205 0.05 BENDRINĖS KALBOS NEKIRČIUOTŲ BALSIU KIEKYBE | 43 2 PAV. TRUMPUJU (KIRCIUOTU IR NEKIRCIUOTU) BALSIU KIEKYBE 50 60 a a 1 [a] | E [u] | | 2 80 | E | = i) | E go. [>] | Z 100 | | 110 | 120 2 preškirtns 1 prieškrtinis krčiuotas 1 pokirtinss 2 pokrins 3. IS duomenų analizės matyti, kad trumpieji nekir¢iuoti balsiai patiria daug mazesnę kiekybinę redukciją negu ilgieji, trukmės skirtumai yra labai nedideli ir statistiškai nereikšmingi. 2 pav. matyti, kad kirčiuotų ir nekirčiuotų trumpųjų balsių trukmes atotrūkis ne toks didelis kaip ilgųjų. Net ir tose pozicijose, kur gavome statistiškai reikšmingus trukmės skirtumus (žr. 3 lent.), apskaičiuota Studento kriterijaus reikšmė yra vos didesnė už kritinę Studento kriterijaus reikšmę ir galbūt, jei dar padidintume realizacijų skaičių, tas reikšmingas skirtumas iš viso išnyktų. Be to, trumpųjų balsių daug žemesnis reikšmingumo lygmuo: 0,05 bei 0,005 ir tik keliose pozicijose yra pats aukščiausias — 0,001. 3.1. Apskaičiuoti trumpujų balsių kiekybės santykiai kirčiuotose ir nekirčiuotose pozicijose parodė (žr. 4 lent.), kad lietuvių kalbos trumpieji nekirčiuoti variantai patiria labai nedidelę kiekybinę redukciją. Šiek tiek daugiau trumpėja antrasis prieškirtinis [e]. Lyginant su kirčiuotu balsiu jo santykis būtų maždaug toks: [e]: [ė] =1: 1,4. Likusiose pozicijose nekirčiuoti trumpieji balsiai trumpėja nuo 1,1 iki 1,2 karto arba trukmė tokia pati kaip kirčiuoto. Kiek didesnė antrųjų prieškirtinių balsių kiekybinė redukcija. Išvedę bendrąjį trukmės vidurkį gavome, kad jie vidutiniškai sutrumpėja 1,2 karto. Nedaug tesutrumpėja ir pirmieji prieškirtiniai bei pokirtiniai variantai — apie 1,1 karto. 4 LENTELĖ. LIETUVIŲ BENDRINĖS KALBOS TRUMPŲJŲ BALSIŲ KIEKYBĖS SANTYKIAI KIRČIUOTOSE IR NEKIRČIUOTOSE POZICIJOSE Pozicijos / Balsiai 2Pr:K 1 Pr:K 1 Pk:K 2Pk:K [i] : [i] 1:12 1:1 1:41 1:091 [e]: [¢] 1:14 1:1, 1:12 1:1,1