Adolf Erhart

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA 2003, Nr. 173-176 IN MEMORIAM ADOLF ERHART 1926–1928 m. 11-asis. 2003 m. rugpjūčio mėn. Vasarą mus pasiekė liūdna žinia apie Adolfo Erharto mirtį. Kalbininkų bendruomenė prarado vieną iš savo lyderių Erhartą. Adolfą Erhartą gedėjo ir baltistų bendruomenė, nes svarbi jo mokslinio darbo dalis buvo skirta baltistinei sričiai. Nuo 1945 m. Adolfas Erhartas studijavo germanistiką, klasikinę filologiją ir indogermanistiką Masaryk universiteto filosofijos fakultete Brno mieste. 1949 m. jis baigė studijas su disertacija apie lyginamąjį indoeuropiečių kalbų žodyną. 1959 m. buvo patvirtinta jo disertacija apie konjugacijos kilmę ir raidą indoeuropiečių kalbose. 1963 m. habilituotas lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros srityje disertacija apie naujas indoeuropiečių priebalsių sampratas. Dėl nepalankių išorinių aplinkybių Adolfas Erhartas profesoriumi galėjo būti paskirtas tik 1988 m., nors atitinkama procedūra buvo pradėta jau 1968 m. Nuo 1993 m. profesorius emeritas. Pagrindinis Erharto tyrimų objektas buvo indoeuropiečių kalbų lenkimų kilmė ir raida. Pirmoji jo atskirų tyrimų santrauka buvo išleista 1970 m. pavadinimu „Studien zur indoeuropäischen Morphologie“ („Indoeuropiečių morfologijos studijos“), o 1980-ųjų pabaigoje ir 1990-ųjų pradžioje pasirodė dvi monografijos: „Das indoeuropäische Verbalsystem“ („Indoeuropiečių žodinė sistema“, 1989 m.) ir „Die indogermanische Nominalflexion und ihre Genese (1993 m.) Su Erharto indogermanistiniais tyrimais buvo susijęs jo indėlis į įvairias indoeuropiečių kalbų filologijas. Erhart buvo aprašomosios ir istorinės sanskrito gramatikos bei lyginamosios gramatikos autorius. 174 | IN MEMORIAM tik indoiranėnų kalbų. Svarbūs Erharto slavistikos straipsniai, kurie buvo publikuoti įvairiuose žurnaluose. Vis dėlto labiausiai mėgstama Erharto tyrimų sritis indogermanistikoje buvo baltistika. Jau 1956 m. Erhartas parašė trumpą lietuvių kalbos gramatiką ir išvertė keletą lietuvių pasakojimų. 1984 m. pasirodė jo lyginamoji Baltijos kalbų gramatika (kurios naujo leidimo, kuris šiuo metu ruošiamas, Erhartas, deja, neteko matyti). Be to, Erhartas parašė nemažai straipsnių apie atskirus baltų kalbotyros klausimus, ypač iš indogermanistikos ir lyginamosios kalbotyros perspektyvos, kurie visada buvo įkvepiantys. Prisiminkime, pavyzdžiui, jo baltų-slavų kalbų vienybės problemos sprendimą (1958), kuriam būdingas Erhartui būdingas (dažnai nepaisomas) lingvistinių aprašymų paprastumo jausmas, ar jo subtilų kalbų archajiškumo ir konservatyvumo atskyrimą (1995). Erharto indėlį į baltistiką Algirdas Sabaliauskas apibendrino Lietuvių kalbos enciklopedijoje (red. K. Morkūnas, Vilnius 1999, p. 181-182). Taigi Erhartas, kaip ir bet kuris tikras indogermanistas, buvo ir baltistas. Tačiau jis buvo baltistas ne tik savo išsilavinimu, bet ir, svarbiausia, savo tikru susidomėjimu viskuo, kas susiję su Baltija. Niekada nepamiršiu pokalbio su Erhartu, kai grįžau iš savo pirmosios kelionės į Lietuvą 1999 metų vasarą. Tie, kurie pažinojo Erhartą, žino, kaip jis buvo santūrus asmeniniame bendravime ir tik palaipsniui atsivėrė kitiems. Tuo metu aš taip pat nebuvau labai artimai susijęs su Erhartu. Tačiau po mano kelionės į Lietuvą viskas pasikeitė: Erhartas pats atėjo į mano kabinetą ir paklausė, ką aš mačiau Lietuvoje, ką lankiausi, kas Lietuvoje nauja. Ir mes turėjome neįprastai ilgą, pusvalandį trukusį pokalbį... Bohumil Vykypél BALTISCHE BIBLIOGRAPHIE VON ADOLF ERHART!' 1956 Lietuva. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. (Rež.: M. Vey, Bulletin de la Société de Linguistique de Paris 53, 1957-58, 2, 190) Lietuvių pasakos. Vytautas P. Trofimovas. Vilnius: Vaga, 1956 (su bendraautoriais). Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 1996. 142-143. 1957 Baltų-slavų pavadinimas „Šiaurė“. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas 5, 1957, 5-7. ! Apie visą Adolfo Erharto bibliografiją ir literatūrą apie Erhartą žr. čia. Gramatika. 1950 m. – Adolfas Erhartas, vokiečių kalbininkas, pedagogas. Redagavo O. Šefčik ir B. Vykypél. 2001 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, 2002–2004 m. studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, 2004–2006 m. – Vilniaus universiteto Teisės fakultete.