Étymologie du lituanien « ir » ‘et’ et « yra » ‘est’

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIX (2003), 61 - 62 Étymologie du lituanien ir ‘et’ et yra ‘est’ WITOLD MANCZAK Krokuva Slavų kalbose tokie įvardžiai kaip lenkų to, rusų Russ. Šiauliai, Šv. ce gali būti pakeistas už kopula. Kai kuriose slavų kalbose jungtukai, reiškiantys „ir“, yra kilę iš įvardžio šaknies t-: Ukr. Sveikas, Rasai. da < ta, Baltarusija. dy < da < ta. Manoma, kad panašumas tarp Lith. yra ir ir, užuot buvę atsitiktiniai, yra panašūs į slavų kalbos įvardžių formų vartojimą tiek kopuloje, tiek kaip junginių šaltinį. S.v. ar ‘ob, oder’, Fraenkel savo žodyne mini ‘lit. if “ir, taip pat”, preuB. ir „auch“, reiškia „taip pat“. ir „ir“ (dabar perkelta į skolinys un išstumtas), “taip pat, net” [...] Be to, ji yra susijusi su graikų kalba. dpa, dp, “nes, 6x todėl, nes taip pat, taip pat, tiesiog”.’ S. v. esmi , le Tas pats autorius rašo, be kita ko: „über lit. 3. Dabar. yra, lett. ir(a), die ein urspr. Subst. 100 mg 1 kartą per parą 2 savaites Reikšmė “egzistencija, realybė, dalykas” buvo, s. J. Šmidtas [...J, Gauthiot [...], Verf. [...] Gauthiot nurodo skurdą. “dalykas, reikalas, faktas, realybė”. Stang (1966: 414-416) pense, “... kad yra ant seno Prieveiksmis arba senas 1000 mg per parą. Tipas aurè zuriigghet. Lova. auksas (“siche da”) tikrai bus su Teisingai su sl. ovs surinkti [...] [...] A. [...] Nyka-Niliūnas. Arūnas Žebriūnas. neryškus (čia), mitteliran. šviesiai žaliacolor (čia, ten) kartu. Kaip aure-, anrezu *ava, ana-, so kônnte yra zum Priklauso Prienų irajonui. Es man aišku, kad tai Paaiškinimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais... Taigi, manau, es kad įmanoma, kad *ira, prieš jo perduotą es gavo reikšmę, kai Interjekcija veikė kaip šiandien aurè, anrékui [...] Bet žmogus galėjo įsivaizduoti ir kitą galimybę. Es man atrodo įmanoma, kad yra, anreurspriinglich adverbia su Reikšmė „čia“, „ten“ [...] buvo [...] In 2012 m. Fall wire man geneigt, das von yrà, aurè, r anremit demjenigen von lit. kur, visur ir t. t., liet. kur..., avest avara, skt. Terhi Turiu. [...], čia [...] zu identifizieren.“ Pagal Palmaitis (1984: 132), „Kaip Baltijos jūra *irrū, it ... atrodo to be paskolintas to Indometacinas Europos nuo GruzinųName Gulbės *(H-)i-r-a, r būti Dažni Gruzijos šaknis „būti“, i- — versinis formantas, a — vokalizacija of plikas-stiebų pabaiga [...] So iš pradžių *Hira turėjo no ateities prasmę ir buvo pasiskolinta in „Baltų“ indoeuropiečių ir armėnų kaip masdaras.“ Pagaliau. Smoczynski (1989: 8) mentionne „yra „jest“, rinkiklis. âra, pvz. 2 yrot(és): stlot. girragh (= jirag), miręs. rinkiklis. ira „jest“; yra tikriausiai to spectified forma os. 3 Praeses. „i-n-ra “atsiranda, pasirodo si¢” [...], od Elementas * serija. < *erH-* „poruszyé sie; wstaé, powstaé“ ?. Dabar mes norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad slavų kalbose, le il y a jungiamasis žodis fa „ir“, au kurio de objektas Vasmer rašo savo etimologinis žodynas rusų, taip: 62 | WITOLD MANCZAK “ta Konj. ‘ir, taip pat, be to, taip pat taže, kad., senas; Ukr. Jis, šūdas. ta, taže “dė, nat’, abulg. ta „za“ (Supr.), bulg. ta ‘ir, ir taip, taigi’ [...], skr. fa —ta ‘tiek —ir’, fa ‘nors’, sloven. arba „ja, doch“. II Bet kuriuo atveju susijęs su pronu. *t6 [...]“ Daugiau informacijos apie šį junginį galima rasti žodyne, kuris yra kolektyvinis čekų kalbininkų darbas ir vadinamas Etymologicky slovnik slovanskych jazykii. Žodžiai gramatickd ir zdjmena, t. 11 (Praha, 1980, p. 631): “yra akivaizdu iš jo primärni interjekcijos, panašios į jeji skambėjo var. da (kuris, be kita ko, taip pat reiškia ‘ir’, lietuvių kalboje šioje tarmėje sutinkamos abi formos). Pfitom tam tikros patïi prie įvardinio pagrindo t-, bet tai būtų natūralu matyti, nes gal ustrnuly pad, napï. abl. (plg. stind. tat ‘ir todėl’, homer. tw ‘tada’) —kaip ir etimologiškai panašiose Gformose ro, té, ti ir te, atitinkamai. Įkaitusiame vandenyje. da /do, de, di, du. —Spis se nabizi srovnan s het. ta „und“ [...]; Tai. ta skiriasi nuo sl. ta tik trumpu kiekiu, (jei sl. senovės ir todėl < *to/ à)“ Daugiau informacijos žr. Mañczak (2003). Be to, įdomu pastebėti, kad lenkų kalba galima pasakyti ne tik moj sąsiad jest marynarzem ‘mano kaimynas yra jūrininkas’, bet ir moj sqsiad to marynarz ‘mano kaimynas yra jūrininkas’. Tačiau yra skirtumas tarp pol. Mano kaimynas yra jūrininkas (lenk. mój sąsiad to marynarz) – lenkų kalbos sakinys, kuriame žodis „kaimynas“ (lenk. mój sąsiad) vartojamas kaip prieveiksmis. Kitaip tariant, lenkų kalboje galima pakeisti sąveiką jest ‘yra’ įvardžiu to ‘tai’. Tokia pati galimybė egzistuoja ir kitose slavų kalbose, pvz., rusų Ivan —èto soldat ‘Jonas yra karys’, baltarusių praca —hèta krynica bahaccja ‘darbas yra turto šaltinis’, ukrainiečių Kyjiv —ce stolycja Ukrainy ‘Kijevas yra Ukrainos sostinė’. Pridėkime, kad ukr. tai paaiškinama dviejų įvardžių užteršimu: to ir se. Taigi matome, kad kai kuriose slavų kalbose ta pati šaknis randama junginyje, reiškiančiame „ir“ (plg. ukr. chlib ta voda ‘duona ir vanduo’, rus. sosna da (< ta) osina ‘pušis ir drebulė’, b.-rus. dzer dy (<da < ta) noë ‘diena ir naktis’) ir įvardyje, kuris gali pakeisti kopulą (žr. pirmiau pateiktus pavyzdžius). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, mums atrodo, kad panašumas tarp liet. ir ‘ir’ ir yra ‘yra’, toli gražu neatsitiktinis, gali būti lygiagretus panašumui tarp rus. sosna da osina ir Ivan —čto soldat. Galų gale, baltų ir slavų kalbos turi daug panašumų. Vilnius, 2003 m., pp. 100 „Lietuvių kalbos žodžių etimologija“. Vilnius, 2000, pp. 111-113. PALMAITIS, L. 1984: Indoeuropiečių kalbų žodžių sudarymas iš 3-iojo asmens. Vilnius, 2016, 126-135 psl. Vilnius, 1989 m., 1990 m., 1991 m., 1992 m., 1993 m., 1994 m., 1995 m., 1996 m., 1997 m., 1998 m., 1999 m., 2000 m., 2001 m., 2002 m., 2003 m., 2004 m. : Ossolineum. Stang, Chr. 1966 m. išleista pirmoji lietuvių kalbos gramatika. Oslas ir kt. : Universiteto leidykla. Witold Mañczak Gauta 2003 11 24 Zakatek 13/59, 30-076 Krokuva, Lenkija El. paštas: [email protected]