Die prädikative Verwendung von Substantiven im Litauischen: Nominativ vs. Instrumental

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA L (2004), 99–125 Die prädikative Verwendung von Substantiven im Litauischen: Nominativ vs. Instrumental” LORETA SEMENIENE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius Straipsnyje nagrinėjamas daiktavardžių predikatyvinis vartojimas lietuvių kalbos kopulaciniuose sakiniuose: nominatyvo ir instrumentalo vartojimas. Pagrindinis dėmesys skiriamas tiems atvejams, kai pastebimas morfosintaksinis pokytis. Teigiama, kad, nors predikatyvų vartojimui gali turėti įtakos tiek semantiniai, tiek formalūs veiksniai, santykinė šių veiksnių svarba šiuolaikinėje lietuvių kalboje yra nevienodai didelė. Semantikos veiksniai (nuolatinė ir laikina nuosavybė) neturi lemiamos įtakos vienos iš šių eilučių formų pasirinkimui. Tiek vardinis, tiek instrumentinis būdvardžiai gali būti naudojami nuolatinei arba laikinai būsenai pažymėti (instrumentinis būdvardis yra šiek tiek dažnesnis negyviems dalykams- ). Reikšmingiausi veiksniai, turintys įtakos eilutės formos pasirinkimui, yra: eilutės formos lenkimo būdas (laipsnis ir nuotaika), baigtumas ir nebaigtumas bei žodžių tvarka. Įvairios žymėjimo formos (pažymėtos laiko ir nuotaikos formos, pažymėta žodžių tvarka) prisideda prie instrumentinės kalbos naudojimo. 0. ĮŽANGINĖS PASTABOS 0.1. Vardinio ir (arba) prieveiksminio daiktavardžio vartojimas vadinamosiose Predikatiniai sakiniai' jau buvo tiriami keletą kartų. Šiuose darbuose buvo ieškoma semantinių ir (arba) formalių kriterijų, dėl kurių naudojamas vienas ar kitas predikacinis atvejis. 0.1.1. Kai kurie lingvistai (Jakobson 1971: 26ff.; pvz., Wierzbicka 1980: xix, 2) laikosi nuomonės, kad kiekvienas atvejis turi daugybę skirtingų reikšmių, kurios, viena vertus, gali būti atskirtos, tačiau, kita vertus, yra tarpusavyje susijusios ir gali būti sujungtos į vieną nekintamą bendrą reikšmę. Atskiros šios bylos reikšmės paaiškinamos bendrąja reikšme ir kontekstu (plg. Wierzbicka 1980: xix). Vienintelės reikšmės negalima apibūdinti kaip kontekstinio varianto, nes skirtingose kalbose analogiškame kontekste vartojamų reikšmių reikšmės gali skirtis. Atsižvelgdama į tai, Anna Wierzbicka (1980: 157-158) siūlo atskirą šio atvejo reikšmę, kaip faktinę aplinkybę, apibūdinančią 2003 m. Vokietijoje, Oldenburgo Karlo von Ossietzky universitete vykusio tyrimo rezultatus. Autorė nuoširdžiai dėkoja savo šeimininkui ir vadovu Prof. Dr. habil. Gerd Hentschel už įvairiapusę pagalbą ir patarimus. Dėkojame Vokietijos akademinių mainų tarnybai, kuri finansavo mokslinių tyrimų vizitą. Už vertingas pastabas ir patarimus taip pat norėčiau padėkoti Prof. Dr. habil. Ačiū, Axel Holvoet. Lietuvių kalbos gramatikoje tokie sakiniai paprastai vadinami vardazodinis sakinys (Ambrazas, red., 1996: 612). 100 | LORETA SEMENIENE apibūdinti vidinę kalbos struktūrą. Pagal jų idėją bendra reikšmė turėtų būti suprantama kaip tam tikrų bendrų semantinių komponentų visuma. 0.1.1.1. Atsižvelgiant į semantinį laipsnio supratimą, teigiama, kad predikatyvinis vardinys gali reikšti nuolatinį jausmą (Balkevičius 1998: 104-105; Jablonskis 1957: 556; Jakobson 1971: 49; plg. Wierzbicka 1980: 119) arba nuolatinę ir laikiną būseną (Ambrazas, ed., 1997: 472; Ambrazas, red., 1996: 505-506; Ulvydas, Ambrazas, Valeckiene, red., 1976: 68-69, 364; Sukys 1998: 73-74, 245-248; Paulauskienė 1994: 110; plg. : Sirtautas, Grenda 1988: 69-71; Balkevičius 1963: 106-109). Prieveiksminis instrumentas yra naudojamas išreikšti laikiną būseną. Kitaip tariant, semantinė opozicija nuolatinė / laikina, kai nuolatinė būsena išreiškiama vardininku, o laikina – instrumentiniu arba vardininku, o ne atvirkščiai (žr. Miliūnaitė, Hg., 2003: 75-77). 0.1.2. Kiti kalbininkai laikosi nuomonės (Pinkster 1988: 5799; Comrie 1989: 70-74, 124-127; Hentschel 1993b: 282-285), kad linksnis yra formalus morfosintaksinis ženklas, kuris sakinyje atlieka diakritinę funkciją, t. y. parodo sakinio sintaksinę struktūrą. Tai ypač pasakytina apie kalbas, kuriose lenkimas taip pat skiriasi specifinėmis formomis, kuriose sakinio esmės elementai pasirodo skirtinguose, nehomonimiškuose skiemenyse. 0.1.2.1. Atsižvelgiant į šį požiūrį, sakoma (Schaller 1975: 81-83), kad daiktavardis instrumentinis gali būti naudojamas, kai norima morfologiškai atskirti subjektą ir predikatą, pavyzdžiui, kai subjektas ir predikatas yra atstovaujami daiktavardžiais. Tačiau akivaizdu, kad daiktavardžio vardinis būdvardis dažnai vartojamas ir tais atvejais, kai veiksnys yra daiktavardis, ir atvirkščiai: daiktavardžio prieveiksminis būdvardis pakankamai dažnai vartojamas ir tada, kai veiksnys yra įvardis. Kita vertus, ne visada būtina morfologiškai atskirti daiktavardžio veiksnį nuo daiktavardžio predikato, pvz. : (1) Todėl tai negali būti priekaistas tik vienam žmogui; M. Sleževičius nebuvo karjeros diplomatas. KT „Todėl tai negali būti kaltinimas vienam žmogui; P. Sleževičius nebuvo karjeros diplomatas.“ (2) Bendramokslis buvęs išdavikas, rūpinęsis tik savimi, o vienuolyną pasirinkęs vien iš tinginystės ir pataikavimo pilvui. KT pasirinkta iš tingumo ir nuolaidų pilvui.’ 0.1.3. Naujesniuose darbuose (Hentschel 1991a, 1991b; 1992a; 1993a, 1993b; 1994) dažnai teigiama, kad atvejo pasirinkimas priklauso ir nuo semantinių, ir nuo semantinių- “Der Kommilitone war ein Verräter, kümmerte sich nur um sich und hatte das Kloster nur PRÄDIKATIVE SUBSTANTIVE IM LITAUISCHEN | 101 schen als auch von formalen Kriterien bedingt sein kann: einerseits kann die Wahl des Falls des Prädikatssubstantivs z.B. von der (Un-)beständigkeit des auszudrükkenden Zustands oder der (Un-)belebtheit des Prädikatssubstantivs beeinflusst sein, andererseits von der Notwendigkeit, das Subjekt formal vom Prädikativ zu unterscheiden. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad esant šiems ar tiems semantiniams ar formaliams ženklams, būtinai pasirenkamas susijęs predikacinis atvejis. Taigi, nėra tvirtinama, kad egzistuoja pakankamas kriterijus X, kuriam galioja „jei X, tai (visada) Y“, bet apsiribojama tendencija „jei X, tai pageidautina Y“ (Hentschel 1991a: 224). 0.2. Jei pripažįstame, kad veiksmažodis turi reikšmę, tai, viena vertus, taip pat turime pripažinti, kad tam tikro iš dviejų (ar daugiau) galimų veiksmažodžių vartojimas yra dėl semantinių skirtumų. Kita vertus, lieka neaišku, kas sukelia bylos pasirinkimą, jei nėra jokių semantinių skirtumų. Kitaip tariant, kyla klausimas, kas sukelia nominatyvo ar instrumentinio pasirinkimo pasirinkimą, kad būtų išreikšta laikina būsena. Tačiau, kai tik daroma prielaida, kad eilutė neturi reikšmės ir yra tik diakritinis ženklas, žymintis skirtingas sintaksines funkcijas, lieka neaišku, kodėl kai kuriuose predikatyvuose sakiniai, žymintys tą pačią sintaksinę funkciją, būtent predikatą, turi skirtingas eilutes (šiuo atveju vardinis ir Tai kelia tezę, kad tiek semantiniai, tiek formalūs morfosintaksiniai kriterijai Instrumental) verwendet werden können, in anderen Sätzen aber nicht. turi įtakos daiktavardžio predikato eilutėms. Šiuolaikinėje lietuvių kalboje abi įtakos nėra vienodai svarbios. 0.3. Straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama vardinio ir prielinksnio vartojimo tendencijoms KVALIFIKUOJAMUOSE sakiniai. Prototipinis sakinys turi apibrėžtą veiksnį ir neapibrėžtą predikatą, pvz., jis buvo mokytojas. Tačiau IDENTIFIKACINĖS SAKYTOS, kuriose ir veiksnys, ir predikatas yra prototipiškai apibrėžti, nėra detaliai aptariami, pvz., ši moteris buvo mano pirmoji mokytoja®. Čia mes apsiribojame žodžių, vartojamų kaip prieveiksmiai, reikšmių žymėjimu. 2 Išsamesnės informacijos apie skirtumus ir galimus panašumus tarp identifikavimo teiginių ir čia aprašytų teiginių žr. Hentschel (1991a: 223; 1992a; 1993b: 262-264); Rothstein (1986 m.); 1980 m. – 122 gyventojai (2001 m.). Vilnius, 1977, 469-470 psl. Lietuvių kalbininkų darbuose, aprašant daiktavardžių galūnės vaidmenį predikatyviniame vartojime, paprastai nedaromi skirtumai kvalifikacinių ir identifikacinių sakinių traktavimo atžvilgiu (plg.: Valeckiene 1998: 41-42; Ambrazas, ed., 1997: 642-643). Reikia pasakyti, kad kalbant apie identifikacinius sakinius, lietuvių kalboje tradicinė opozicija laikinai/nuolat yra nereikšminga, nes iš A identiškas pilvas B identiškas A. 102 | LORETA SEMENIENE 1. SEMANTINIAI KRITERIJAI, DARANTI POVEIKĮ DAIKTAVARDIO PRADIKATYVO ATVEJO TURĖTI ĮGALIOJIMAI 1.1. Kalbant apie daiktavardžių reikšmę, neretai kalbama apie keletą daiktavardžių grupių, kurios gali turėti įtakos jų vartojimui vardininkuose arba veiksmažodžiuose. Tai reiškia, kad kai daiktavardis reiškia tautybę, lytį, giminystės laipsnį, nekintamą priklausymą rūšiai, klasei ir pan. Vartojama vardininke (Sukys 1998: 74, 250; 1984: 21; plg. Paulauskienė 2001: 184). Kitaip tariant, daiktavardis vartojamas, kai predikatyviniu daiktavardžiu išreiškiama pastovi, natūrali būsena, pvz.: (3) Po daugelio metų Petras Klimas, Lietuvos pasiuntinys Paryžiuje, prisimins, kad J. Baltrušaitis nuolat jautė graužatį, jog jis, būdamas lietuvis, kuria ne savo krašto, o rusų literatūrą. Kitą kartą P. Klimas yra užsiminęs, jog J. Baltrušaitis apskritai buvo vaikščiojanti mįslė. KT „Po daugelio metų Petras Klimas, Lietuvos pasiuntinys Paryžiuje, prisimins, kad J. Baltrušaitis visada jautė sąžinės graužimą, kad kaip lietuvis kūrė ne savo šalies, o rusų literatūrą. Kitą kartą P. Klimas prisiminė, kad Baltrušaitis apskritai buvo vaikščiojanti paslaptis- .“ (4) Arba tarkime, kad Romos katalikas tiki, jog be Bažnyčios nėra išganymo. Jis klausia savęs: jeigu [jis] nebūtų katalikas, ar jis norėtų būti stipriai skatinamas priimti katalikų tikėjimą. KT „Arba tarkime, kad Romos katalikas tiki, kad be bažnyčios nėra išgelbėjimo. Jis klausia savęs, jei jis nebūtų katalikas, ar jis norėtų būti stipriai įspėjamas priimti katalikų tikėjimą. (5) Universiteto medicinos fakultete studijavo Liudvikas Jucevičius. Uždarius universitetą, jis, siekdamas mokslo, bet [jis] būdamas bežemio bajoro sūnus, neturėjo lėšų išvykti studijuoti svetur ir įstojo mokytis į Vyriausiąją Vilniaus kunigų seminariją. KT “Liudvikas Jucevičius studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Uždarius universitetą, jis, siekdamas mokslo, bet būdamas žemės neturinčio bajoro sūnus, neturėjo lėšų studijuoti kitur ir įstojo į Vilniaus aukštąją kunigų seminariją. Dar vienai predikatyviškai vartojamų daiktavardžių klasei priskiriami terminai, žymintys profesijas, viešąsias pareigas ir kitus veiklos aprašymus. Tai laikina (kintama) būsena, kurią galima apibūdinti ir vardininku, ir veiksmažodžiu? (Sukys 1998: 245; 1984: 21, 124; plg. Ambrazas, red., 1996: 506), pvz.: 3 Jonas Šukys (1998: 247) mano, kad „su daugeliu būti formų galimas ir daiktavardžio instrumentinis, ir vardinis būdvardis [...] dažnesnis ir įprastesnis yra vardinis būdvardis. Būsenos prieveiksmį paprastai vartojame tik tada, kai norime ypač pabrėžti laikiną, nepastovią būseną. [...] Jeigu nesiekiama tokio akcentavimo, tai lietuvių kalboje nepastovi, laikina būsena dažnai išreiškiama vardininku“. PRÄDIKATIVE SUBSTANTIVE IM LITAUISCHEN | 103 (6) Pasižiūrėkite, ką daro Pasaulio bankas. Šitas susitarimas buvo pradėtas rengti, kai aš dar buvau ministras. Taigi prieš 2,5 metų. Dveji su puse metų, kai rengiamas šitas projektas. Eime toliau. KT „Pažiūrėkite, ką daro Pasaulio bankas. Šis susitarimas buvo pradėtas rengti kaip anksčiau. ich noch Minister war. Also vor 2,5 Jahren. Zweieinhalb Jahre bereitet man dieses Projekt Toliau. (7) Jis buvo labai patenkintas, kad būtent Garbaciauskas paskirtas švietimo skyriaus vedėju. Būdamas dailės būrelio vadovas, jis visokeriopai palaikė Igną, atvirai jam simpatizavo. Ir tai nėra blogai! KT “Jis buvo patenkintas, kad kaip tik Garbačiauskas buvo paskirtas Švietimo skyriaus vadovu. Kaip meno būrelio vadovas, jis daug kartų rėmė Ignasą ir atvirai jam simpatizavo. Das ist nicht schlecht!” (8) Reikėtų labai gerai tą sutvarkyti. - Minutėlę. Norėčiau pasakyti dar vieną dalyką. Kada dar aš buvau ministru, buvo visa tai sumanyta, bet buvo numatytas vienas, sakyčiau, labai neblogas dalykas: visų pirma priimti ne pelno organizacijų įstatymą. KT „Jūs turėtumėte tai labai gerai sutvarkyti. Pažiūrėsime... O, palauk. Dar vienas dalykas. Kai buvau ministras, tai jau buvo sugalvota, bet buvo suplanuotas dar vienas, sakyčiau, labai geras dalykas: pirmiausia priimti įstatymą dėl ne pelno organizacijų. (9) Velionis Prezidentas Kazys Grinius, būdamas šalies vadovu, sakė: „Kol nebus sustiprintas Lietuva, atlyginimo neimsiu“. KT “Vėlyvasis Prezidentas Kazys Grinius, būdamas šalies vadovu, sakė: “Solange Lietuva nesustiprėjo, aš nebūsiu Gehalt nehmen“.“ 1.2. 2009 m. lapkričio mėn. Apsvarstymas šio Grupė priskirta Daiktavardžiai tampa aišku: Profesiniai vardai negali būti sujungti su laikinu Būsena bus prijungtas. 100 mg Profesija yra tai, kas yra pastovi (žr. Ambrazas, Ed., Vikiteka 1997: 472; Ambrazas, Red., Vikiteka 1996: 506). Tai reiškia, kad pagal pirmiau minėtą. Nuomonės turėtų būti šis stendige Būklė, kurią sukelia Būti pavadintas vardininku, pvz. : (10) Baigęs biznio srities magistrantūrą [aS] būsiu profesionalus ir administratorius. KT “Jei aš tai Magistro studijų programos baigęs ekonomiką, aš taip pat taps profesionalus Būti vadybininku.“ (11) Kaip čia rankų nenuleisi, dairydamasis aplink save. Štai turiu baigti institutą ir gal ji baigsiu Dievui padedant, už dviejų metų [a$] būsiu inžinierius, gal būsiu aprūpintas materialiai, tik kiek iš to turės gero mano kraštas? KT “Kaip nebūti nusivylusiam, kai apsidairi aplinkui. Aš turiu tai padaryti Institutas baigti ir galbūt aš būsiu su es Dieve mano. Pagalba baigti po dviejų metų aš būsiu Būti inžinieriumi, galbūt materialiai užtikrintas, bet koks Ar tai naudinga mano šaliai?“ (12) Ji studijuoja verslo informacijos vadybą. Šiais metais mokysis antrame šios specialybės kurse. „Apie būsimą darbą dar negalvoju. Aš žinau, kad [aš) būsiu vadybininkė, pasirinkimo o laisvė šioje srityje yra gana didelė“, sakė — G. Usonytė. KT “Ji studijuoja Informacijos valdymas. In 2012 m. Metai ji studijuoja antrą im Tyrimo rezultatai 104 | LORETA SEMENIENE metai. “Aš dar negalvoju apie būsimą darbą. Žinau, kad būsiu vadybininkė, o pasirinkimo laisvė šioje srityje yra gana didelė“, – sako G. Usonytė. Tačiau darbas arba konkreti veikla, susijusi su tam tikra profesija, gali būti laikina, pavyzdžiui, viešoji veikla ir pan. (žr. (6)-(9)). O laikinos būsenos žymėjimui, kaip jau minėta, naudojamas ir vardinys, ir veiksmažodis, pvz.: (13) Kaip gyvenąs, kaip besiverčiąs? O, apie tai vėliau, pasakojimų ir kalbų bus tiek ir tiek! Tariant trumpai —jis Priekalnėje buvęs režisierius, dabar jau nieko nedirbąs, besiilsįs. Gyvenąs vienas, laisvas it paukštis. Tuoj pat jis mane pavadino pasisvečiuoti savo namuose. KT „Kaip sekasi, kaip sekasi? Ką gi, apie tai vėliau, kalbų ir pasakojimų bus dar daug! Trumpai tariant, jis, kuris buvo režisierius Priekalnėje, dabar nebedirba, atsigauna. Gyvena vienas, laisvas kaip paukštis. Iš karto jis pakvietė mane būti svečiu jo Būti namais.’ (14) Mintyse (tfu, tfu, tfu) pamaniau —ar tik ne motulės „pamokos“ bus prisidejusios? O vyro, kaip mačiau nuotraukose, būta išvaizdaus, dailiai sudėto. Buvęs aviacijos inžinierius. KT „Mintyse (pfui) pagalvojau, ar čia nedalyvavo motinos „mokymai“? Vyras, kurį mačiau nuotraukose, buvo gražus, geros išvaizdos. Jis buvo aviacijos inžinierius. Prieveiksminiai daiktavardžiai, žymintys profesinį ar viešą darbą, taip pat gali reikšti nuolatinę būseną. Tačiau, kaip matyti iš (15)–(18) sakinių, tokiose situacijose atsiranda ne tik vardininko, bet ir veiksmažodžio, pvz.: (15) Ne visiems patiko 1941 m. kovo 13 d. A. Smetonos JAV lietuviams pasakyti žodžiai: „Aš buvau, esu ir būsiu Lietuvos prezidentas (...) Aš palieku Lietuvos prezidentas de jure“. KT „Ne visiems patiko A. Smetonos 1918 m. sausio 13 d. paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. 1941 m. kovo mėn. JAV lietuviams pasakyti žodžiai: „Aš buvau, esu ir būsiu Lietuvos prezidentas (...) Aš lieku Lietuvos prezidentu de jure“; (16) Apie save pasakoti yra pats nedekingiausias dalykas. Tavo istartus žodžius gali suprasti įvairiai, tad kalbėsiu trumpai. Pirmiausia [aš) esu ir būsiu akių gydytojas, kurio pašaukimas —padėti žmonėms, turintiems regos problemų. Gydytoju- -oftalmologu pradėjau dirbti dar besimokydamas rezidentūroje. KT “Pasakoti apie save yra pats nedėkingiausias dalykas. Tavo žodžiai gali būti suprantami skirtingai, todėl aš kalbėsiu trumpai. Visų pirma esu ir būsiu oftalmologas, kurio pašaukimas yra padėti žmonėms, turintiems regėjimo problemų. Aš pradėjau dirbti kaip oftalmologas dar studijuodamas.’ (17) Po žmonos mirties galvojai atsisakyti savo profesijos? — Ne vieną minutę. Keisas niekada to neatleis. „V1SADA [tu] būk aktorium- “, —tokie buvo paskutinieji jos žodžiai. KT: „Ar po žmonos mirties galvojote mesti darbą?“ „Ne. Kesi niekada nebūtų atleidęs. Paskutiniai jos žodžiai buvo: „Visada būk aktorius- “. „> PRÄDIKATIVE SUBSTANTIVE IM LITAUISCHEN | 105 (18) Įdomu, jei taptumėt politiku, apie Jus suZinotume daug kompromituojanciy dalykų? - Niekada nebūsiu politikas. O skandalų apie mane?.. Tai nėra. Gal kada nors buvau per daug išgėrusi, išsišokusi, pasakiusi ne tai, ką reikia. —O kaip dėl narkotikų? KT “ Įdomu, jei jūs taptumėte politika, ar mes sužinotume daug kompromituojančių faktų apie jus?” “Aš NIEKAD nebūsiu politika. Ir skandalai apie mane?.. Nėra. Galbūt aš buvau girtas, nesąmoningas, nepasakiau to, ką reikėjo pasakyti- “. “O narkotikai?” Taigi, daiktavardžiai naudojami darbui, profesijai, viešai veiklai ir pan. išreikšta tiek nuolatinė, tiek laikina būsena, kuri, savo ruožtu, gali būti perduodama tiek nominatyvu, tiek instrumentiniu. Kita vertus, manoma, kad pirmiau minėtų daiktavardžių atveju kalbama ne tiek apie laikiną / nuolatinį priešingumą, kiek apie tai, kad vardinio ir veiksmažodžio vartojimas priklauso nuo konkretaus daiktavardžio reikšmės. Žvelgiant iš leksikos perspektyvos, šie daiktavardžiai, naudojami predikatyviškai, kad apibūdintų profesinę, socialinę ir viešąją veiklą, prarado tiesioginį ryšį su savo nuoroda, asmeniu. Todėl jie žymi ne asmenį, o veiklą, susijusią su asmeniu (Hentschel 1993b: 276-277). 277, 282, 1992a; Žr. 1989 m. – 170 000 gyventojų. Kitaip tariant, toks daiktavardžių predikatų naudojimas yra neprototipinis, panašus į „tikrąjį“ predikato (veiksnio) naudojimą (plg. Valeckien& 1998: 53). 1.3. Remdamiesi kitų kalbų duomenimis, pabrėžėme, kad instrumentinis daiktavardis iš pradžių įsitvirtina kartu su predikatyviais daiktavardžiais, kurie prarado prototipinį daikto, t. y. asmens, žymėjimą (išsamiau žr.: Hentschel 1992a; 1993b: 277-278, 282, 285-286; 1999: 260). Apibendrinant turimą informaciją, matome, kad paprastame sakinyje instrumentinė forma dažniau vartojama su minėtais predikatyviais daiktavardžiais nei su kitais daiktavardžiais. Tačiau ši instrumentinio veiksmažodžio vartojimo tendencija jokiu būdu nėra akivaizdi, net jei neatsižvelgiama į tai, kad instrumentinis veiksmažodis visiškai nenaudojamas dažniau nei vardinis (žr. 1 lentelę) TAB. 1. PRAKTINIO DAIKTAVARDŽIO REIKŠMĖS ĮTAKA DIE DAIKTAVARDIS Veiksmas Sakinio dalis (-ys), nurodanti (-tys) 193 53 246 veiklą 78% 22% Nominativ Instrumental kita 133 18 151 88% 12% 106 | LORETA SEMENIENE Taigi, viena vertus, reikia pripažinti, kad lietuvių kalboje instrumentinis su predikatyviais veiklos pavadinimais nėra labai paplitęs. Kita vertus, iš lentelės matyti, kad prieveiksmis naudojamas ne mažiau dažnai su kitais žodžių junginiais. Štai keletas pavyzdžių: (19) Tamsta issizadejote savo tautybės, o aš nors ir turiu išsaugojusi motinos pasą, negaliu jos atgauti per biurokratines kliūtis... Teisingiau, kad būtum tuo, kuo gimei, reikia nemažai sumokėti bylinėjantis teismuose, o to nesu įpratusi daryti. KT „Jūs atsisakėte savo pilietybės, o aš, nors ir išsaugojau savo motinos pasą, negaliu jo susigrąžinti dėl vien tik biurokratinių kliūčių… Teisėjas, kad būtum toks, koks gimei, turi nemažai sumokėti ginčo metu teisme, o aš prie to nesu įpratęs.“ (20) Sakai, jei [tu] nebūsi žmogumi, tai kirminu būti nenori. Labai gražu, bet kas, tavo manymu, yra žmogus, jeigu Tu juo nesi? Kad būtum žmogumi, argi būtinai reikia turėti ant kaktos užlipdytą ženklą, t. y. būti kurpium, inžinierium, kunigu ar muziku? KT: Tu sakai, kad jei tu nenori būti žmogumi, tu nenori būti kirminu. Labai gerai, bet kas, tavo manymu, yra žmogus, jei tu nesi niekas? Ar tam, kad būtum žmogus, reikia turėti lipduką ant kaktos, t. y. būti batų gamintoju, inžinieriumi, kunigu ar muzikantu?“ (21) Būk atvira pasauliui, pažinimui, bendravimui, stenkis gyventi ne „savo gatve“, o Romoje ar „didžiuoju pasauliu“ (tai yra, [tu] būk šiuolaikine europiete) — tam visiškai nebūtina gyventi Amsterdame! KT “Būk atvira pasauliui, pažinimui, kontaktui, siek gyventi ne “savo gatvėje”, o “didžiajame pasaulyje” (t.y. būk šiuolaikiška europietė) — tam nebūtina gyventi Romoje ar Amsterdame!” (22) AmZininkas tampa tikruoju amZininku. Tačiau neamzininkas (betarpiškai suprantant) juk yra vėlesnysis, taigi ir vėlesnysis turi galėti būti tikruoju amžininku. KT “Amžininkas tampa tikru amžininkais. Tačiau ne amžininkas (tiesiogiai suprantamas) yra vėlyvasis, taigi ir vėlyvasis turi galėti būti tikras amžininkas. (23) Tarkime, Algirdas ir jo aplinka, išgirdę viešą Jono ar Antano prisipažinimą Zinimg, reaguoja į tai ramiai: na ir [jüs] būkite tais krikščionimis, mums nuo to nei šilta, nei šalta. KT „Tarkime, Algirdas ir jo aplinka ramiai reaguoja į Jono ar Antano viešą išpažinimą: na, būkite krikščionys, mums tai visiškai nesvarbu.“ (24) Valančius visa savo būtybe tautai troško laimės ir didybės, [jis] būdamas realistu, sukūrė ir priemones šiam idealui pasiekti. Valančius pats kilęs iš savo tautos gelmių —liaudies —gerai nusimanė, kas ji yra, juto, ko jai trūksta. KT „Valančius visa savo būtybe siekė tautos laimės ir didybės, kaip realistas jis ir kūrė priemones šiam idealui pasiekti. Valančius pats kilęs iš tautos gelmių — iš tautos — tiksliai žinojo, kas ji yra, jautė, ko jai trūksta.’ Iš sakinių (19)-(24) matyti, kad instrumentinis (kaip ir daiktavardis) šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas ir tada, kai su | 107 žodžiu predikatyvas vadinama nuolatinė, natūraliai susidariusi asmens (ar gyvos būtybės) būsena (plg. 3–5 sakiniai*. Žinoma, predikatyvinį daiktavardinį vardiklį, naudojamą nuolatinei būsenai įvardyti, ne visada galima pakeisti instrumentiniu ir atvirkščiai (plg. 15–18 sakiniai). Neretai vardinio (žr. (25)-(26)) arba prieveiksminio (žr. (27)-(28)) žodžio vartojimas yra predikatyviojo daiktavardžio reikšmės, sakinio konteksto 0.4. skolinga (žr. toliau) (plg. 1998 m. – Šukys. 250 m. pr. m. e.). : (25) Be to, [jis] būdamas intelektualas, jis šiek tiek per menkai vertina tq neartikuliuota ir apibrėžtos formos neturintį maldingumą. KT Be to, kaip intelektualas, jis šiek tiek neįvertina neartikuliuotos religingumo be griežtų formų. (26) Nutaria pats imtis savarankiško rangovo darbo stato geležinkelio tiltus. [Jis] būdamas geras savo specialybės žinovas, organizatorius ir sąžiningas darbų vykdytojas, jis greitai pelnė Rusijos susisiekimo ministerijos pagarbą. KT “[Jis] nusprendžia pats imtis statybos vadovauja statyti geležinkelio tiltą. Kaip puikus savo srities žinovas, organizatorius ir sąžiningas vykdytojas, jis greitai užsitarnavo Rusijos transporto ministerijos pripažinimą.’ (27) Svarstydamas Hėgelio požiūrį, Berdiajev’- as parodo, jog ponas ir vergas iš tikrųjų sėdi vienoje valtyje, jog jie abu yra vergijos aukos. Kad [tu] būtum asmeniu, turi lemti [= ugdyti —L. S.] save tiktai savo dvasios laisvės pagrindu, o ne griebdamasis valdų, valdžios struktūrų, aistrų ar viešpatavimo kitiems. KT “Apsvarstydamas Hegelio poziciją, Berdijajevas parodo, kad šeimininkas ir tarnas iš tikrųjų sėdi vienoje valtyje, kad jie abu yra vergovės aukos. Kad būtum žmogumi, turi pasikliauti tik savo proto laisve, o ne dominavimo, valdžios struktūrų, aistros ar kitų valdymu. (28) Šio uždavinio suvokimas, nesvarbu, kokiu pavidalu, išliks, kol žmonės bus žmonėmis. Nebe pirmą kartą filosofija yra smarkiai puolama ir net apskritai neigiama kaip nereikalinga ir žalinga. Kam to reikia? KT „Šio uždavinio supratimas, kad ir kokia forma jis būtų, išliks tol, kol žmonės bus žmonės. Tai ne pirmas kartas, kai filosofija yra žiauriai puolama ir netgi paneigiama kaip nereikalinga ir žalinga. Kam jų reikia? : (25a) *Be to, [jis] būdamas intelektualu, jis šiek tiek per menkai vertina tą neartikuliuotą ir apibrėžtos formos neturintį maldingumą. (26a) *|Jis] būdamas geru savo specialybės žinovu, greitai pelnė Rusijos susisiekimo ministerijos pagarbą. (27a) *Kad būtum asmuo, turi lemti [= ugdyti —L. S.] save tiktai savo dvasios laisvės pagrindu, o ne griebdamasis valdų, valdžios struktūrų, aistrų ar viešpatavimo kitiems. (28b) ?Šio uždavinio suvokimas, nesvarbu, kokiu pavidalu, išliks, kol žmonės bus žmonės. Kalbos kultūros specialistų nuomone, sakinius su esamą būseną atspindinčiu instrumentaliu reikia taisyti (Paulauskienė 2001: 184; Kniūkšta, Hg., 2000: 102; plg. Miliūnaitė, Hg., 2003: 77; Šukys 1998: 250; Pupkis, Hg., 1985: 91). 114 | LORETA SEMENIENE TAB. 3a. morfologinis atvejis sakinys (n) Forma Nominativ Instrumental Veiksmažodžiai Veiksmažodžiai piešiniai Daiktavardžiai piešiniai Daiktavardžiai buvo 86 50 8 2 146 (Praeitis) 91% 96% 9% 4% bus (ateitis) 79 36 18 2 135 büty (jungtinis) 17 26 3 5 53 bük (nurodyminis) 11 81% 95% 19% 5% 21 14 9 55 (Ambrazas, ed., 1997: 255-256; Ambraza77% 84% 23% 16% s, Red., 1996: 304-307) (dar žr. pvz. (10)-(12), (15)-(16), 44% 70% 56% 30% (18)). Vgl.: (41) Jeigu biteles manęs negils, tai užaugusi būsiu bitininke. KT “Jei bitės manęs neįsčiaus, tada, kai užaugsiu, tapsiu bitininke- .” (42) Buvau padaręs keletą skulptūrų, ir ten apsigyvenau su šeima, nes Vilnius man buvo pasidaręs atšiaurus miestas. Norėjau viską pamiršti. Verčiau jau būsiu skulptorius kaime negu valkata mieste. KT „Padariau keletą skulptūrų ir apsigyvenau ten su šeima, nes Vilnius man tapo atstumtu miestu. Norėjau viską pamiršti. Aš geriau būčiau skulptorius kaime, o ne elgeta mieste.’ Tas pats pasakytina ir apie imperatyvų formų naudojimą: jie gali būti pažymėti kaip tikri arba netikri. Tačiau polinkis priskirti imperatyvą prie nerealios kategorijos yra didesnis nei ateities atveju; tai išreiškiama dažnesniu instrumentinės dalies naudojimu (plg. 17, 21, 23 sakiniai). Vgl.: (43) Pasako kalbą, tarytum įkvėptą šv. Pauliaus ir Šv. Tomo: „Nuo kada moterims leista išsižadėti savo lyties ir tapti vyru?.. (Prigimtis) tarė moteriai: Būk moteris. Vaikų priežiūra, namų ruoša, įvairūs motinystės rūpesčiai —štai tavo darbas“. Joms buvo uždrausta įeiti į Tarybą. KT PREDIKATAI DAIKTAVARDIS IM LIETUVIŲ | 115 „[Jis] laikė Kalba kaip ir šneka. er Pauliaus ir Šv. Tomas įkvepia: “Nuo kada yra es Moterys leidžiama jų Sekso zu atsisakymas ir į Kaip tapti zu vyru? (Išskyrus atvejus, kai gydytojas nurodo kitaip) Gamta) kalbėjo Moteris: „Sei Moteris“. Die Vaikų priežiūra, kuri Buitinė technika, įvairūs 2009 m. Motinystė – tai tavo darbas“. Jiems buvo uždrausta eiti į Tarybą. (44) Jei nori turėti draugą, pats būk draugu. KT “Jeigu du Nori turėti draugą, būk savimi Draugas“. 100 mg Konjunktyvas dažniausiai yra Kategorija nerealiai priskirta, t.y. 100 mg 100 mg/ 25 mg/ 50 mg garsiakalbzu io galimo faktiškai aber neįvykdyto Veiksmas yra rodomas (žr. dar Frazės (4), (19)-(20)), pvz., : (45) Tačiau kodėl buvo pamirštas svarbiausias menininko privalumas —kūrybos laisvė? Argi būtina deklaruoti kokią nors ideologiją, kad būtum visų pripažintu rašytoju? Galbūt ribotas kūrybinės erdvės suvokimas ir sukėlė nervingą kritikų reakciją? KT “Bet kodėl didžiausias Dorybių Menininko, kuris Laisvė Schaffens, pamiršote? Ar būtina es Deklaruoti zu ideologiją, um pripažintą visų Būti zu rašytoju? Galbūt ribotas pašaukė Kūrybinės koncepcijos Raumens nervų Reakcija Kritikų apdovanojimai“. VGTU. : (46) Nu Tuomet pasakyk ką man, žinai. Kalbeti reikia vien ne apie politiko, apie lietuvio o charakterį. Ir ne šiaip sau lietuvio, lietuvio visuomenininko. o Kalbėti turi taip, tarsi pats būtum šiek tiek lietuvis. ne Kitaip nepajusi cepelinų skonio. KT – Na, pasakyk, ką žinai. du Kalbėti reikia ne tik apie Politika, bet apie Lietuvos Charakteris. Ne paprasto lietuvio, o Lietuvos pareigūno. Du turite kalbėti taip, tarsi jūs pats du kažkas ne Lietuviai. Kitaip jautiesi du Cepelinų skonio neturi.’ Taigi matome, kad Predikatyvo atvejis Daiktavardžiai ne tik su Laiko forma ribinio Kopula yra susijęs, bet taip pat su šios modalumo išreikšta: daugiau je modalumas tampa nerealiai įmanoma, tuo labiau tikėtina, kad Vartojimas Instrumentiniai (žr. Henschel 1993b: 268). Augantis Vartojimas Instrumentalinės dainos Pavadinimas modalumas nerealus taip pat atitinka su Objektyvumas: jei su Nominalioji realioji vertė Modalybė die rapporte Žymėjimas Dings daroma prielaida, kad so yra susijęs su Instrumentaliai pažymėtas nerealaus modalumo nereferentinis Žymėjimas Dings parodė. 2.2. Sintaksė Veiksniai 2.2.1. Trumpai apie tai Vartojimas Atvejai predikatyviojo daiktavardžio yra įtraukti, kai kaip Kopula der Infinity arba vienas Halbpartizipienform von būti fungiert’, pvz. : Sakoma, kad daiktavardis Instrumentinis su Semipartizip von būti Dažni (Pabrėžimas L. (Šv. naudojama um Laikotarpis, per kurį vaistas vartojamas būklės, tačiau, zu jei Infinity būti als Kupola stovi, kartu su išlenktas 100 mg tabletės modaliniai veiksmažodžiai, tada Gali būti Instrumentinis su Vardinis KONKURENCIJA (Šukys 1998: 246-247; Žr. pabaigoje 75, 251). 116 | LORETA SEMENIENE (47) Likimas egzistuoja. Svajojau būti aktore, pagimdyti tris vaikus, turėti savo namą. Aš padariau viską, ką galėjau. Rezultatas —pardavinėju skudurus Gariūnuose. KT “Yra likimas. Aš svajojau tapti aktore, turėti tris vaikus ir namus. Aš padariau viską, ką galėjau. Rezultatas — aš parduodu drabužius Gariūnuose.’ (48) [Ted Liss Aktorių studija]. „Ar noriu, ar reikia, ar drisiu?“ Pagaliau sutelkiau visą drąsą ir pasukau durų rankeną. —Norėčiau būti aktorė, —murmtelejau pusbalsiu. Tedas jau buvo susidūręs su tokiais. - Tikrai? Ar tu tuo įsitikinęs? KT ‘[Veiksmo studija] “Aš noriu, turiu, ar aš išdrįsiu?” Galiausiai surinkau visą savo drąsą ir pasukau rankenėlę. “Aš noriu būti aktorė” pamurmėjau pusiau garsiai. Tedas jau buvo susitikęs su tokiais žmonėmis. — Tikrai? Bist du davon überzeugt?” (49) Kaip buvusiam sportininkui, man labai džiugu, kad būdamas meru ne kartą sutikinėjau laimėjimus pelniusias garsias sportininkų komandas. Džiaugiuosi, galėdamas pasveikinti ir jus, —sakė H. Tamulis. „Kaip buvęs sportininkas, man labai malonu, kad būdamas meru, keletą kartų buvau susitikęs su garsiomis sporto komandomis, kurios laimėjo. Džiaugiuosi galėdamas juos taip pat pasveikinti“, – sakė H. Tamulis. (50) Prasidėjo privatizavimas, buvo pasiūlymų pasiimti 100 ha. To nepadariau ir šiandien nuosavos žemės turiu tik 3 ha. Tarnybine padėtimi nesinaudojau ir būdamas meru. Aš dirbau tik už atlyginimą. Turtą sukaupiau ūkininkaudamas. KT “Prasidėjo privatizavimas, buvo pasiūlymų pasiimti 100 ha. Aš to nepadariau ir iki šiol turiu tik 3 ha nuosavos žemės. Aš nesinaudoju savo, kaip mero, įgaliojimais. Aš dirbau tik už atlyginimą. Nuosavybę aš įsigijau būdamas ūkininkas.’ Kalbėdami apie (47)-(50) tipo sakinius, mes kalbame apie daiktavardžio linksnio vartojimo tendencijas (daiktavardžio ar prieveiksmio) sakinių struktūroje! ", VGTU. : (47a) Aš svajojau [© būti aktore | aktorė). “Aš svajojau tapti aktore.” (50a) Aš [2 būdamas meras | meru) tarnybine padėtimi nesinaudojau. „Aš nesinaudoju savo, kaip mero, įgaliojimais.“ Veiksnys daiktavardžio ar prieveiksmio pagalbiniame sakinyje yra nulinis elementas, t. y. veiksnys pagalbiniame sakinyje neturi fonetinės realizacijos, tik semantinę interpretaciją. Nulinis veiksnys atitinka pagrindinio sakinio daiktavardį. Ši medžiaga leidžia teigti (žr. 4, 4a lenteles), kad sakiniai su begalinės kopulos daiktavardžiu dažniau naudojami nei vardininku. Tais atvejais, kai kaip kopula veikia büti pusdalyvinis, vardinis ir veiksmažodis vartojami beveik vienodai. Tačiau, jei norite suprasti reikšmę "" išsamiau apie sakinio struktūros supratimą esė Holvoet ir Judzentis (2003: 115morfologinis 1722 m. minimas kaip Naujasis. PREDIKATAI DAIKTAVARDIS IM Jei | 117 atsižvelgsime į predikatyviojo daiktavardžio formą, tai instrumentinė kopula su pusiau dalyvine forma naudojama šiek tiek dažniau nei vardinis daiktavardis, kai daiktavardis žymi profesinę ar kitokią veiklą. TAB. 4. BEGALINIŲ KOPULŲ POVEIKIS PREDIKATYVO DAIKTAVARDŽIO ŽENKLINIMUI morfologinė forma atvejis sakinių skaičius (-iai) büdamas 118 106 224 Nominativ Instrumental (Pusiau dalyvinis) 53% 47% büti (Begalinė forma) 7 18 25 2890 72960 TAB. 4a. Atvejis Rinkinio numeris (n) Forma Nominativ Instrumental Veiklos sritys Veiklos sritispirmininkas zeichnung zeichnung būdamas 79 39 98 8 224 (Pusdalyvinis daiktavardis) 45% 83% 55% 17% bitų (Neapibrėžta) 6 1 12 6 25 33% 14% 67% 86% 2.2.2. Taigi jūs atrodo iš duoto Faktai, kad dabartinės in Lietuvos Kalba Predikatyvo instrumentinė dalis Daiktavardžiai tada daugiau naudojamas, kai infinite 100 mg tabletės Kopula yra čia“. Dar konkrečiau: matote Neigung, den Instrumentinis dažniau sudėtinis nei im paprastas im Naudokizu te frazę (žr. Henschel 1993b: 268-270). "1 Šukos (1998: 247) apibendrinta pagal Gydymas Daiktavardžio naudojimo tendencijos Instrumentai: „su daugeliu Formos būti yra tiek daiktavardis Vardinis, taip pat Instrumentinis įmanoma. Die Ribos čia yra neaiškios. Dažniau ir dažniau yra Nominacija“. 118 | LORETA SEMENIENE 2.3. Žodžių tvarka sakinyje 2.3.0. Iki šiol kalboje buvo kalbama apie vardinio ir (arba) Instrumentinis visada apdoroja sakinius su nepažymėta (neutralia) žodžių seka SVX, kur S —veikėjas, V — kopula, X — predikatinis daiktavardis. 2.3.1. Anksčiau pateiktuose pavyzdžiuose ne tik prieveiksmis padėjo atskirti predikatą nuo veiksnio, bet ir veiksniui būdingos savybės. Kaip tipiški veiksnio požymiai dažnai minimi asmeniniai įvardžiai arba tikriniai vardai. Sakoma, kad pirmojo ir antrojo asmens asmeniniai įvardžiai, kurie visada yra apibrėžti ir referenciniai, visada yra prototipiniai asmenys (šiuo atveju subjektai) (Hentschel 1993a: 105; 1992b: 238; žr. taip pat Givon 1984: 145-168, 422; 1990: 960; plg. Comrie 1989: 107, 110-122, 128ff.). Kitaip tariant, jei sakinyje yra asmeninis įvardis ar tikrasis vardas (tikrasis ar įsivaizduojamas), tada subjektas gali būti atskirtas nuo predikato ne tik naudojant instrumentą, bet ir prototipinę dalyko išraišką. Reikia pažymėti, kad sakiniai, kuriuose asmeniniai įvardžiai ar tikriniai daiktavardžiai yra struktūriškai pažymėtoje vietoje, t. y. ne kaip veiksnys, reikalauja formalaus žymėjimo, t. y. (išimtinio- !) instrumentinio žodžio naudojimo. Tokiuose sakiniuose predikatyvinis instrumentas ne tik atskiria dvi sintaksines funkcijas – subjekto ir predikatyvo – bet ir rodo nereferentinį daikto žymėjimą (žr. taip pat sakinį (20)) (plg. Ambrazas, red., 1996: 506), pvz. : (51) Ji tiesiog siurbesi | mano audinius, —supratau: pavirsiu gyvūnu arba iSprotesiu. — Vakar aš norėjau būti tavimi, —kažkoks ropliškas balsas kalbėjo mano smegenyse, pajutau, kaip kibūs pirštai kažko ieško mano sprande. KT “Ji tiesiog įsiurbė į mano audinius, aš supratau: arba tapsiu gyvūnu, arba prarasiu protą. “Vakar aš norėjau būti tavimi”, – kažkoks gležnas balsas kalbėjo mano smegenyse, jaučiau, kaip lipnūs pirštai kažko ieškojo mano kakle. (52) Gyvenu Kanadoje jau 4 metai, ir visą laiką atrodo, kad pamečiau save. Gyvendama savo gimtame Klaipėdos mieste [aš] buvau pati savimi, ir štai sulaukusi 44 metų gyvendama daugelio žmonių išsvajotame užsienyje daugybę kartų klausiu savęs: „ką aš čia veikiu, ir kas aš esu“. KT „Aš gyvenu Kanadoje jau ketverius metus ir visada jaučiuosi taip, lyg būčiau pasimetęs. Kol gyvenau gimtajame mieste Klaipėdoje, buvau pati savimi, o dabar, būdama 44 metų, gyvendama daugelio svajonių užsienyje, dažnai savęs klausiu: „Ką čia darau, kas aš esu?“. (53) Aš norėčiau būti Jonas". * Žr. tokį sakinį, kuriame tikrasis vardas pažymėtas vardininku: Karpydavome snaiges, darydavome atvirukus, piešinėlį ar nuotrauką apklijuodami blizgančia folija. Per pirmąjį vaidinimą, kuriame dainavome, aš buvau Zylė. Kartą atsibastęs Senis Šaltis garsiai trinksėjo lazda, vis kvotė, ar mes klausome tėvelių, galų gale išdalijo raudonus spindinčius saldainius. KT „Iškirpdavome snaiges, gamindavome atvirukus, priklijuodami piešinį ar nuotrauką blizgia plėvele. Per pirmąjį pasirodymą, kuriame aš dainavau, aš buvau Meise. Dabar atvykęs Kalėdų Senelis garsiai beldė lazda, nuolat klausinėjo, ar mes klausome savo tėvų; Galiausiai jis išdalino raudonus saldainius.“ PREDIKATAI DAIKTAVARDIS IM LIETUVIŲ | 119 ‘Aš norėjau būti Jonas.’ (54) Prof. Vytautas Dičius „Lietuvos ryto“ žurnalistei sakė: —Pirmininku tapau ne del to, kad labai norėjau, bet todėl, kad niekas daugiau nenorėjo juo būti. Aš sutikau, nes reikėjo kažkam sutikti. KT „Prof. Vytautas Dičius „Lietuvos ryto“ žurnalistei sakė: „Tapiau pirmininku ne todėl, kad ypač to norėjau, o todėl, kad niekas daugiau nenorėjo būti. es Aš sutikau, » nes kažkas turi sutikti.” Žodžių tvarka yra svarbi, kai veiksnys ir žodžių junginys yra išreiškiami apeliatyvo vardininku, pvz. : (55) Kodėl šimtų kartų galvose gyvavo tikėjimas tuo, jog ateitį galima sužinoti ir iš to žinojimo daryti praktines išvadas šiandienai. Jei |...) pranasautojai buvo sukčiai, jei jie paprasčiausiai apgaudinėdavo žmones, suteikdavo melagingų žinių apie ateitį —kaipgi tuomet šitiek kartų jais ir toliau tikėjo? KT “Kodėl gyveno Tikėti, kad jūs turite Gali patirti ateitį ir iš šių žinių gali gauti praktinių rezultatų šiandien, šimtą kartų galvoje. Jeigu [...] pranašai buvo apgavikai, jeigu jie tiesiog apgaudinėjo žmones, pateikdami melagingą informaciją apie Dievą, Ateitis davė kaip — tada manė daugelis so Kartų juos toliau? VGTU. : (56) Daugelis nematody rūšių, kurių galutinis šeimininkas yra žuvys, lokalizuojasi virškinamajame trakte. Tais atvejais, kada žuvys yra tarpiniai arba rezerviniai šeimininkai, nematodų lervos parazituoja kūno ląstoje (ertmėje), ant serozinių plėvių, raumenyse. KT „Viena Įvairovė Nematodų rūšys, ožkos Galutinis šeimininkas Žuvys yra, įsikurti im Virškinimo trakto. In diena Nukritę, kai Žuvys Tarpinis arba Rezerviniai šeimininkai – nematodų lervos, parazituojančios kūno ląstelėse (tarpląstelinėse erdvėse), seroziniuose sluoksniuose, raumenyse. in In Atsižvelgan iant į tai, kad Modelis nepažymėtas Žodžių seka SVX, galima manyti, kad in Pvz. (55) ir (56) in kiekvieną pirmąjį Sakinys pirmasis minėtas apeliatyvų (pranasautojai, šeimininkas) subjektai yra, o antrasis Daiktavardis (sukčiai, žuvys) das Predikatas. Bet kaip iš tolesnio Kontekstas in (56) tai yra Daiktavardis žuvys „Fische“ Subjektas, ir šeimininkai „Wirte“ Predikatas. Um Sintaksės dviprasmiškumas struktūrzu os vengimas, galima manyti, kad in Minėtų teiginių Tipas zur Skirtumas tarp dviejų sintaksinių funkcijos taip pat dažniau oficialus 2005 m. — lapkričio mėn. Atvejis — yra pasirinktas. Tačiau, kaip ir menkas Medžiaga rodo, skiriasi Apeliatyvas als Subjektas ir Predikatyvas dažnai nėra in formalus Žymėjimas (taip pat žr. Frazės (2), (37)- (39)). 2.3.2. Išsamesnė informacija Tyrimai Frazės su pažymėtomis (atvirkščiai) Žodžių seka leidžia manyti, kad zur Atskirti Subjektas ir Predikatyvus, pirmiau minėtos tipinės savybės subjektai gali būti įtraukti. Kita vertus, sakoma, kad Formalių 100 000 gyventojų. Skirtumas 120 | LORETA SEMENIENE žodžių eilės, veiksnio iš predikatyvo ir morfologiniai kriterijai, t. y. eilutės ženklai (Hentschel 1991a: 229-234; 1991b: 304; 1992 m. b.) Teigiama, kad sakiniai su pažymėta žodžių tvarka, norėdami atskirti dvi sintaksines funkcijas - veiksnį ir predikatą, naudoja ne tik semantinius (pvz., konkret vs. allgemein), bet ir morfologinius žodžių požymius, pvz.: (57) Nuo 1929 m. firma įsteigė specialų prekybos atstovą. Tuo atstovu Lietuvoje buvau aš. 1929 m. iš Anglijos į Lietuvą atvyko anglų firmos „Vikers Amstrong Limited“ valdininkas Rosai. KT Nuo 1929 m. įmonė įsteigė specialų prekybos agentą. Tas agentas Lietuvoje buvau aš. 1929 m. iš Anglijos į Lietuvą atvyko anglų kompanijos „Vikers Amstrong Limited“ direktorius Ross. (58) Aktoriai ir aktores rauna sau nuo galvos plaukus, rodo kruving Sirdj: neduoda jiems režisierius nei Romeo, nei Džiuljetos. Tu, Leonai, pats aktoriumi buvai, turi suprasti, giltinė jau mums moja, pelenai iš klyno byra, mes nesuspėsim!.. Kaip aš galiu jiems padėti? Galbūt aš taip pat svajojau! KT aktoriai ir aktorės išplėšia plaukus nuo galvos, parodo savo kruviną širdį: režisierius neduoda jiems nei Romeo, nei Džuljetos. Leonai, tu pats buvai aktorius, turi suprasti, pjautuvas jau mus linksmina, pelenai krenta, mes to neįveiksime- !... Ir kaip aš galiu jiems padėti? Gal ir aš sapnavau?“ (59) Mintautas Induliui atrodo žvėris, vilkas. Žvėris aš būsiu! Sugriausiu kuršius! —atsako Mintautas. KT „Mintautas Induliui pasirodė kaip žvėris, vilkas. “Aš būsiu gyvūnas! Aš kramtysiu vaistus!” – atsakė Mintautas. (60) Visi mes buvome blogi studentai, viskas mums rūpejo, tiktai ne tai, ko mes universitete turėjome mokytis. Tokia studente Ona nenorėjo būti. Jei kuo nors užsiimti, tai rimtai ir ligi galo. KT „Mes visi buvome blogi mokiniai, mus domino viskas, išskyrus tai, ko turėjome mokytis universitete. Ona nenorėjo būti tokia studente. Jei jau kažką daryti, tai rimtai ir iki galo. ' (61) Kiek laiko jau buvai? —Pusantrų, piliečio viršininke. —Va, pusantrų metų. Aš per tą laiką jefreitorium tapau, o už dvidešimt penkerių metų generolu būsiu. KT “ “Kiek tu jau turi?” “Taigi, piliečiai viršininkai.” – Du su puse metų. Per šį laikotarpį jau buvau kareivis, o po 25 metų būsiu generolas“. (62) Gyvuoju Vandeniu buvai ir visa pripildei malonemis, ir visiems dovanas be pavydo apsčiai dalinai, nes del tavęs, valdove, visoks gėris pasauliui buvo dovanotas. K. Vėgėlė. : Lietuvių kalbos gramatikoje anglų kalba (Ambrazas, ed., 1997: 643) tokiame sakinyje naudojamas instrumentas: ir grynas vandenėlis mums medumi buvo paaiškinamas laikinosios būsenos ženklu. Autorės žiniomis, lietuvių kalboje, nagrinėjant predikatyvius daiktavardžius, nebuvo atsižvelgiama į žodžių eilės įtaką laipsnio pasirinkimui. „Tu buvai gyvybės vanduo, viską pripildydavai malone ir visiems be pavydo gausiai davėjai dovanų, nes dėl tavęs, o Viešpatie, visa gera buvo duota pasauliui- .“ Kaip matome iš sakinių (57)-(60), norint pabrėžti predikatyviai vartojamą daiktavardį, nepaisant to, kad veiksnys yra prototipinis kategorinių savybių atžvilgiu, pasirenkamas instrumentinis veiksmažodis. Tą patį galima pasakyti ir apie tokius pavyzdžius, kai prototipinis subjektas yra numatytas (žr. (61)-(62)). Tai reiškia, kad instrumentinio naudojimas pastaraisiais atvejais turi būti pagrįstas neprototipine, t. Y. ne pirmąja, subjekto pozicija sakinyje. Savaime suprantama, kad sakiniai su pažymėta sakinių seka, turintys prototipinį veiksnį, predikatui išreikšti naudoja ir vardininkus, nors šiek tiek rečiau, pvz.: (63) Vadinsim tave,,A-nu-ka*, kaip visų jauniausią mūsų brolijos narį. O jeigu supyksi, vadinsim „klounu“, o ne atlikėju. Pažiūrėk į Zefą. Jis buvo tikras menininkas. O tu juokingas. Sunku tau bus su Zuza. KT — Mes tave pavadinsime Anuka, nes tu esi jauniausias mūsų brolijos narys. Ir jei tu supyksi, mes tave pavadinsime klounu, o ne menininku. Pažvelk į Zefą. Jis buvo tikras menininkas. Ir tu juokinga. Tau bus sunku su Zuza.’ Jei sakiniai su pažymėta sakinių seka, subjektas yra mažiau prototipinis, atsižvelgiant į jo kategorines savybes (panašiai kaip ir nepažymėtos žodžių sekos atveju), tada instrumentinis naudojimas išreikšti predikatyvą tampa dar labiau tikėtinas. Tuomet instrumentinio veiksmažodžio naudojimas sakinyje būtų susijęs ne tik su pažymėta žodžių seka, bet ir su neprototipine veiksnio išraiškos forma (plg. Teiginys (55)) (daugiau žr. Hentschel 1993a: 106). Kita vertus, jau buvo pažymėta, kad SVX sekos sakinių neprototipiniame veiksnyje nėra lemiamos įtakos eilės pasirinkimui: SVX sakiniai paprastai naudoja žodžio daiktavardžio vardininkus, tiek prototipiniams, tiek neprototipiniams veiksniams. Taigi dažnesnį instrumentalės vartojimą pažymėtoje eilutėje esančiuose sakiniuose, kuriuose vartojamas kategorinių savybių atžvilgiu neprototipinis subjektas, reikia paaiškinti pažymėta eilutėmis, pvz.: (64) Psichoanalitinės interpretacijos pagrindas —falines reikšmės atradimas darbo objektu, tapusiu reikšmingu betarpiško pasitenkinimo apribojimo dėka, buvo objektas visada esantis po ranka, t. y. tavo paties kūnas. KT įrankiuose, meno kūriniuose, pažinimo vienetuose, šventuose objektuose. Pirmuoju malonumų „Psichoanalitinės interpretacijos pagrindas yra fališkos prasmės atsiradimas įrankiuose, meno kūriniuose, žiniose, šventuose objektuose. Pirmasis malonumo objektas, kuris tapo reikšmingas dėl tiesioginio pasitenkinimo apribojimo, buvo objektas, kuris visada buvo šalia, t. y. tavo paties kūnas. 122 | LORETA SEMENIENE (65) Žuvys gali būti galutiniais, tarpiniais ar rezerviniais šeimininkais. Daugelio nematody galutiniais šeimininkais yra vandens paukščiai ar vandens žinduoliai. KT'* ‘Žuvys gali būti galutiniai, tarpiniai arba atsarginiai šeimininkai. Daugelio nematodų galutiniai šeimininkai yra vandens paukščiai arba vandens žinduoliai.“ Apibendrinant menką medžiagą (žr. 5 lentelę), galima teigti, kad žodžių eilė sakinyje daro lemiamą įtaką laipsnio pasirinkimui: nežymėtoje žodžių eilėje paprastai vartojamas vardinis linksnis, o sakinių su pažymėta žodžių eilute dažniau pasitaiko instrumentinis. Pastaruoju atveju daiktavardžio instrumentas leidžia lengviau atskirti veiksnį nuo predikato. Kita vertus, būtent tais atvejais, kai tai aktualu, t. y. kai veiksnys yra mažiau prototipiškas kategorinių savybių atžvilgiu, vardinis būdvardis nėra retas. Tuomet tik kontekstas padeda atskirti dvi sintaksines funkcijas: veiksnį ir predikatą. TAB. 5. DAIKTAVARDŽIO, NAUDOJAMO PRADIKATYVIAI, RŪŠIS PAPRASTUOSE PRADIKATYVINIUOSE SATYKIUOSE SU ŽENKLINTA ŽODŽIŲ SEKAS ŽENKLINTŲ RŪŠIŲ MODELIS Sakinio numeris (-iai) Žodžių seka Nominativ Instrumental XVS 4 7 11 36% 64% OXV5 29 60 89 3396 67% XSV 3 6 9 33% 67% SXV 8 9 17 47% 53% VSX 5 2 7 71% 29% Iš viso: 49 85 134 37% 63% 4 Žr. 2.1.1. ir 7 išnašą. 5 @ čia reiškia nulinį dalyką tokiais atvejais, kai įvyksta pro-lašas. LIETUVIŲ KALBOS DARBUOTOJO DARBO ĮSTATYMAS | 123 3. BAIGIAMOSIOS PASTABOS (1) Trumpai apsvarsčius kai kuriuos semantinius ir formalius kriterijus, Išnagrinėjus, kokią įtaką predikatyviojo daiktavardžio linksniui gali daryti priešdėliai, paaiškėja, kad nėra pagrindo manyti, jog šiuolaikinėje lietuvių kalboje priešdėlis sprendžia laikinos / pastovios būklės eilutę: predikatyviojo daiktavardžio vardininku ir veiksmažodžiu galima pažymėti ir pastovią, ir laikiną būseną. (ii) Nereikia pamiršti, kad vardinio ir prieveiksminio daiktavardžių vartojimo tendencijas tam tikru laipsniu įtakoja priešprieša gyvas/negyvas ir tai, ar daiktavardis žymi profesinę (ar kitokią) veiklą, ar ne. Su predikatyviais daiktavardžiais, kurie žymi negyvus daiktus ar profesijas ir kitą veiklą, yra linkę naudoti Instrumentai. (iii) Lyties vartojimui taip pat įtakos turi kopula būti linksniavimo formų vartojimas ir jomis išreiškiamas modalumas. Instrumentalus naudojimas didėja, atsižvelgiant į hierarchijas DABARTIS < PRATEITIS < TIKSLAI. Būsimieji < KONJUNKTYVAS < IMPERATYVAS ir REAL / IRREAL. (iv) Prieveiksminio daiktavardžio linksnis pasirenkamas priklausomai nuo sakinio struktūros: instrumentinis linksnis dažniau pasitaiko sakiniuose su begalinės formos kopula. (v) Kategorinės veiksnio savybės neturi įtakos laipsnio pasirinkimui tiek pažymėtuose, tiek nepažymėtuose sakiniuose. Lemiamą įtaką daiktavardžio atvejui turi ne prototipinė subjekto padėtis sakinyje. Yra tendencija, kad sakiniai su pažymėta Žodžių seka, kuri naudojama instrumentinė. (vi) Formaliai pažymėtuose sakiniuose (paprastas vs. sudėtingas sakinys, neutrali žodžių seka vs. atvirkštinė žodžių seka) instrumentalius žodžius dažniausiai naudojame kaip diakritinį ženklą, skirtą atskirti dvi sintaksines funkcijas – veiksnį ir predikatą. Sakiniuose, kurie nėra pažymėti formaliu požiūriu, dažniau naudojamas predikatyvinio daiktavardžio nominatyvas. QUELLEN KT - Textkorpus der litauischen Gegenwartssprache des Zentrums für Computerlinguistik, Universität Vytautas Magnus, Kaunas. LITERATUR AMBRAZAS, V., Red., 1996: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, V.,ed., 1997: Lithuanian Grammar, Vilnius: Baltos lankos. BALKEVICIUS, J. 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. BALKEVIČIUS, J. 1998: Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. BOGUSLAWSKI, A. 2001: Über Nominativ-Instrumental-Variation im Polnischen. Boeder, W., Hentschel, G. (Hg.), Variierende Markierungen von Nominalgruppen in Sprachen unterschiedlichen Typs, Oldenburg: Bibliotheksund Informationssystem der Universität Oldenburg (Studia Slavica Oldenburgensia, 4), 101-133.